ACDSee PDF Image.

Transkriptas

1 Lietuos archeologijos draugija Lietuos istorijos institutas Klaipedos uniersitetas VILNIUS 2010

2 Leidyb~ finansao LIETUVOS MOKSLO TARYBA NACIONALINE LITUANISTIKOS PLETROS METlJ PROG Redaktoriq kolegija: Dr. Andra Simniskyte (ats. redaktore) Dr. Anna BitnerWr6blewska (Valstybinis archeologijos muziejus Varsuoje, Lenkija) Prof. dr. Rimantas Jankauskas (Vilniaus uniersitetas, Lietua) Prof. dr. Eugenijus Joaisa (Vilniaus pedagoginis uniersitetas, Lietua) Prof. dr. Vladimir Kulako (Rusijos archeologijos institutas, Maska) Prof. dr. Valter Lang (Tartu uniersitetas, Estija) Doc. dr. Algimantas MerkeiCius (Vilniaus uniersitetas, Lietua) Dr. Gintautas RackeiCius (PiliLf: tyrimo centras "Lietuos pilys'~ Vilnius) Dr. Arnis Radil)s (Latijos nacionalinis istorijos muziejus, Ryga) Dr. Eugenijus Setikas Doc. dr. Valdemaras Simenas Dr. Vykintas VaitkeiCius (Klaipedos uniersitetas, Lietua) Doc. dr. Ilona VaskeiCiiite Dr. Gintautas Zabiela (Klaipedos uniersitetas, Lietua) Doile UrbonaiCiiite (ats. sekretore) Zurnalas registruotas: EBSCO Publishing: Central and Eastern European Academic Source. European Reference Index for the Humanities (ERIH) Lietuos istorijos institutas, 2010 ISSN Straipsniq autoriai, 2010

3 298 D1SERTAClJOS A. Girininkas K. Permino daktaro disertacijq gero, yra pati seniausia trans porto priemone, tad joje argu ar galima ieskoti kazkokiq etniniq indikatoriq ar kitokiq regioniniq skirtumq. iardino kaip etnologiniarcheologini darbq. Empiriniai jo aspektai yra issamus. Lietuos ir Latijos luotai turi daugiau panasumq negu skirtumq. Po kiekieno tarybos nario pasis 0 K. Perminas atsakydao i iskeltus klausimus, patikslindao diskutuotinas ietas, paaiskindao sao pozicijq ienu ar kitu klausimu. Daugiau demesio jis skyre luotq chronologijos klausimams, ietai zmoniq dasiniame gyenime. Pabrezta, kad del luotq etimologijos konsultuotasi su iena geriausiq Lietuos etimologiq prof. Audrone Kaupiene. M. Bertasius ir A. Girininkas su disertantu dar diskutao apie upiq luotus, laio formos kapus. Disertantas sulauke ir klausytojq klausimq. Teirautasi del darbo chronologiniq ribq (I. Masiuliene), iardq ir radimieciq koreliacijos (E. Pranckenaite). Taciau bene issamiausiai pasisake dr. Vykintas VaitkeiCius. Jis iskele klausimus, ar darbo isadas galima taikyti kitose kaimyninese salyse (pirmiausia Baltarusijoje), kad luotq pazinimui Matyt, tam itakos turejo panasi regiono socioekonomikos istorija. Socioekonominiai aspektai darbe galejo buti labiau isryskinti. Disertacijoje yra netikslumq, ypac del luotq dataimo. Dendrochronologini dataimo budq galima naudoti ir nepjaustant dirbinio. Disertacijoje nepanaudoti paleogeografiniai duomenys, nes dabartinis hidrografinis regiono aizdas, palyginti su ankstesniais laikais, yra nemazai pakitys. Reikejo pateikti medziagos, kokiais aspektais luotas buo naudojamas per laidotues. Visa tai galima patikslinti rengiant monografijq. G. Zabiela pabreze du disertacijos aspektus: kalbini etimologini ir tipologini. Delluotq iardq kq nors is esmes priestarauti ne filologui sunku, 0 tipologinis aspektas saaime yra geras. Kyla klausimas: kq si tipologija duoda? Galimas ats as labai sarbios yra upiq baseinq teritorijos. Luotai nuskambejo is disertanto lupq gynimo metu tipologija padeda datuoti ir placiau interpretuoti luotq dalis, kurios (0 ne seiki luotai) ir sudaro didziqjq luotq dali. Atrodo, kad prie luotq temos Lietuoje bus galima grizti anksciau negu po 50 me 14, nes dar yra nepanaudotq ikonografiniq saltiniq. Per pastaruosius 1015 me14 akalangininkai is derq nuolat iskelia naujq egzemplioriq. Luotas, ko geriausiai issilaike archajinese kulturose, kuriq reliktq daugiau yra Baltarusijoje, tad jq atskleidimui reikia placiau naudoti sio regiono luot\.! etimologijq ir tautosakq. 1 isus siuos klausimus disertantas irgi atsake. Po slapto balsaimo tarybos nariai ienbalsiai nutare Klaidui Perwinui suteikti humanitariniq mokslq srities istorijos krypties daktaro mokslo laipsni. Gintautas ZA BIELA LAURYNO KURU,oS DAKTARO DISERTACIJA "SOCIALINE ORGANIZACUA RYrQ LIETU VOJE IIIXII A. (LAIDOJIMO PAMINKLQ DUOMENIMIS)" oponentai doc. dr. Gintautas Velius, doc. dr. Val demaras Simenas, gynimo tarybos nariai: prof. dr. Aleksiejus Luchtanas, doc. dr. Arunas Barkus, dr. Vykintas VaitkeiCius, dr. Andra Simniskyte. Disertacijos tikslas socialiniq santyki\.! Ryt\.! 2009 m. lapkricio 6 d. Vilniaus uniersitete, Istorijos fakultete, Laurynas Vytis Kurila apgyne humanitariniq mokslq daktaro disertacijq "Socialine organizacija Rytq Lietuoje IIIXII a. (laidojimo parninklq duomenirnis)". Darbo adoasprof. hab. dr. Mykolas Michelbertas, mokslinis konsultantas prof. dr. Rimantas Jankauskas, Lietuoje gel dies amziuje analize laidojimo pamink1q duomenirnis. Ja siekiama pateikti isuomenes socialines organizacijos ir jos raid os studijq. Pagrindiniai darbe ginami teiginiai: laidojimo parninklo konstrukcija ir ikapes atspindi mirusiojo gyenime turetq socialini statusq; kiekieno indiido padeti sqlygojo amzius, lytis, igyta ir igimta padetis, 0 siq faktoriq reiksme buo neienoda at

4 DISERTAClJOS 299 skirais kulturos etapais; bendruomenes pagrindq sudan~ mazoji ir isplestine seima; isuomene bu YO susiskaidziusi i socialines klases; aptariamoji socialine organizacija laikytina adyste; socialines organizacijos kaitai itakos turejo isores eiksniai. lines organizacijos modeliq pagal E. R. Serice ir M. H. Fried taikymo ir terminijos (diferencijuota isuomene, socialines klases, adyste, ir pan.), tiek ir tyrimq principq (skaitiniq parametrq, statistiniq metodq tao s Priesistorines sociaiines organizacijos tyrimai dar retokai girdima tema Lietuoje, 0 L. Kurilos studija pirmasis disertacijos paidalq igays darbas. Ii sudaro iadine dalis, 4 skyriai: "Rytq Lietuos pilkapiai: chronologija, teritorija, raida", "Istoriografija", "Duomenys ir tyrimq metodika", "Rezultatai", isados, per 500 pozicijq saltiniq ir literaturos sqrasas, net 150 iliustracijq, lenteliq ir diagramq. Sioje disertacijoje pirmq kartq Lietuoje eksplikuojama "socialinio asmens" sqoka ir ji formuojantys eiksniai: lytis, amzius, igyta, igimta padetis bei konkretaus kulturos etapo realijos. Remiantis jq rysiais su iairiais laidosenos aspektais disertacijoje siekta atskleisti socialinio statuso daugiasluoksniskumq bei jo kaitos niuansus. Kaip pripazista pats autorius, metodine ir teorine prasme tai nera absoliuciai noatoriskas darbas. Laidojimo paminklq, kaip socialines organizacijos indikatoriaus, reiksme teoriniu lygmeniu jau 40 metq yra iena is labiausiai diskutuojamq temq archeologijoje. Disertacijoje pateikta issami poziuriq i socialiniq santykiq atspindzius laidosenoje ir jq raidq apzalga pasaulio mastu galetq buti iardinta metodine laidojimo archeologijos istorijos priemone lietuiq kalba. Ji neleidzia suklysti ir del paties disertanto teorinio pagrindo akiaizdu, jog dideli poeiki jam dare procesq mokyklos tyrejq idejos, poziuris i laidosenq kaip i socialinio statuso atspindi. Nors disertantas teigia neignoruojantis ir posprocesualistiniq minciq del simboliniq reiksmiq ir ideologijos, iterptq tarp zmogaus ir jo materialines kulturos, ginamuose teiginiuose "Naujosios archeologijos" itaka juntama tiek teoriniq prielaidq (disertacijos pristatyme buo nurodytos keturios: isuotinis aukstesnio statu so siekis; statuso atspindys laidojimo paminkle; laidojimo sudetingumo rysys su laidojamo asmens statusu; laidojimo paprociq iairoes rysys su socialines organizacijos kompleksiskumu), tiek socia 0, desningumq ieskojimo) prasme. Galima nutuokti, kad simpatijas procesiniam poziuriui Ierne "Naujajai archeologijai" budingas metodiskumas. xx a. 8 desimtm. apibrezta socialiniq santykiq, isuomenes strukturos tyrinejimq metodine koncepcija, atskleistos statistiniq metodq taikymo galimybes adaptuojamos ir pletojamos L. Kurilos disertacijoje. Darbo metodu pasirinkys kapq archeologiniq ir osteologiniq duomenq koreliacijq, be archeologinio bagazo, disertantas ugde sao gebejimus fizineje antropologijoje darbo autoriui teko perprasti ne tik bendruosius osteologines medziagos tyrimo principus, bet ir kremacijos itakos jai subtilybes. Disertanto gebejimas sualdyti gausiq, labai neienalyty, iairiai dokumentuotq medziagq ir paersti jq skaiciais neliko nepastebetas ne ieno darbq ertinusiqjq. Disertacijos gynimo metu bene daugiausia sarstymq buo susijy su teorine prielaida, ar patikima kapq medziagos pagrindu modeliuoti realiame pasaulyje egzistausias socialines struktiiras, ir metodinemis jos ispildymo galimybernis. Sia tema nuskambejy ertinimai bei diskusijos ir pateikiarni sioje disertacijos gynimo posedzio apzalgoje. Laidojimo paminklq, kaip socialines organizacijos indikatoriaus, aidmuo Lietuoje, kaip ir pasaulyje, ertinama neienareiksmiskai. Tai galima buo pajusti ir disertacijos gynimo metu. Pradedant issiskyrusiomis oponentq nuomonemis ieni pasisakiusiqjq laidosenos ir socialines organi zacijos rysi ertino entuziastingai (V Simenas, A. Luchtanas, M. Michelbertas), kiti i jq Zelge rezeruotai (G. Velius, V VaitkeiCius, A. Simniskyte), treti laikesi neutralios pozicijos (A. Barkus). I prielaidq, jog sudetingesnis laidojimas atspindi aukstesni statusq, buo nukreipti saltiniq kritikai skirti pastebejimai. Oponentas G. Velius atkreipe demesi i salutinius faktorius, galejusius tureti itakos laidosenos sudetingumui. Tarkim, pilkapiq dydi galejo lemti sampilo pylimas ziemos

5 300 DISERTACIJOS metu, bendruomenes pajegumas ar tiesiog ietos sampilui formuoti nebuimas; pabreze, jog ne ienas is didzil!iq pilkapiq nera tyrinetas. Priminta, jog didely saltiniq duomenq bazes dali sudaro butent pastarqjq metq, taigi ardomq ir suardytq pilkapiq kasinejimq duomenys. ISkeltas klausimas, ar korektiska yra griautiniuose ir degintiniuose kapuose aptinkamq ikapiq sudeti ir skaiciq ertinti pagal ienodq metodikq (Y. VaitkeiCius, A. Simniskyte). Disertantas pripazino, jog is tiesq egzistuoja daugybe galim4 islygq, galinei4 pakeisti turimq aizdq, taciau ne isas jas imanoma nustatyti, juo labiau formalizuoti, tad jis kreipys demesi i statistiskai ryskejancias tendencijas. Dar ne kartq del kiekybini4 parametrq ir j4 analizes patikimumo kilusias pastabas apibendrino darbo adoo prof. M. Michelberto diplomatija, jog "yra tiesa, yra melas ir yra statistika". Metodiniq pastab4 issakyta ir del poziurio i ikapi4 erty, ypae turtiny. L. Kurila pirmasis Lietuoje adaptao ikapi4 tip4 koreliacijos su komplekso iairoe metodq. A. Simniskyte pastebejo, jog jis itin pasiteisino ertinant kapus su priesingos lyties ikapemis, pasiulydama pabandyti pritaikyti atskirai yrq ir moterq kapams. Vis delto perdetai kiekybiskas poziuris susilauke nemazai priekaist4. G. Velius pabreze, jog pasirinkti tyrimo principai faktiskai ignoruoja kitus ikapi4 pozymius, pz., medziagiskumq ar technologijq. Y. Vaitkeieius taip pat atkreipe demesi i darbe isryskejusiq disproporcijq tarp ikapi4 turtines ertes aidmens sureiksminimo ir ikapi4 simbolini4 reiksmi4 ignoraimo, kestionuodamas isankstiny prielaidq, jog apie pirmqsias zinoma kai kas daugiau tikro nei apie antrqsias. Tyrinetojas pabreze etnografini4 duomen4 sarbq ir j4 panaudojimo disertacijoje stokq, taikliai pastebedamas, jog laiko atstumas tarp etnografijos ir archeologijos yra ne didesnis nei tarp ienoje imtyje disertacijoje analizuojamos Mezioni4 ir Rokantiski4 pilkapi4 medziagos. ISkeltas klausimas, ar biologinio affiziaus tarpsnius galima sutapatinti su zmogaus socialines raidos etapais (Y. VaitkeiCius). Juk, pz., i ienq metq affiziaus interalq patenka ir 20, ir 40 metq affiziaus indiidai, kurie socialiai yra labai skirtin gi. Deja, tokius interalus diktuojanti osteologines analizes metodika, tad tyrinetojams belieka tik apgailestauti del ribot4 analizes galimybi4. Disertacijoje osteologiskai buo analizuoti 514os asmen4 palaikai is 425 kapq, rastq 67iuose laidojimo paminkluose. Tai sudaro tik kiek daugiau kaip treed ali is4 tyrinet4 Rytq Lietuos pilkapiq zmoni4 kapq. Pasak L. Kurilos, tai sumazina naudojam4 duomenq bazy, taciau tiriant socialiny organizacijq leidzia priarteti prie konkre Ci4 indiidq, per kuriuos meginama rekonstruoti isos isuomenes socialiny organizacijq. Prielaida, jog tam tikra statistine imtis gali atspindeti isumq, lydi isq disertacijos tekstq. Tiesq sakant, ji lydi isq archeologijos mokslo keliq. Vis delto faktiskai isi kalbejusieji pasigedo bandym4 atlikti indiiduali4 pilkapynq, kompaktisk4 j4 grupi4 ar bent atskirq lokaliniq regionq duomen4 apskaieiaimus ir palyginti juos su bendru masyu. Panasi4 pastabq issakyta ir del atskirq chronologini4 horizont4, kuri4 disertacijoje faktiskai nepaisyta, ir apibendrintas tukstaneio met4 socialines strukturos modelis. Disertanto nuomone, atskir4 laikotarpi4 ar paminkl4 analize daugeliu atej4 sumazintq duomenq bazy iki labai menkai patikimos, kadangi geriau istirt4 paminkl4 yra os keletas, duomenys labai fragmentiski. Jo tikslas buo sukurti tam tikrq IIIXII a. apibendrintq aizdq, saotiskq teorini socialines organizacijos modeli. Vadoaudamasis tuo rinkysis ir atitinkamus tyrimo principus: daug demesio skyrys skaitinei materialines kulturos israiskai, leidzianciai nustatyti bendruosius desningumus; apgailestao, jog del to nukentejo lokalus bendruomeni4 kontekstas. Toki pasirinkimq komentays Y. VaitkeiCius atkreipe demesi, jog i Rytq Lietuos pilkapius Zelgiant butent lokaliai ir per balt4 religijos specifikq but4 galima suderinti socialines organizacijos bei turtiny/ekonominy prizmy su religinio pobiidzio paaiskinimus teikiancia perspektya. Didzioji L. Kurilos darbo dalis, iardinta "Rezultatai", skirt a socialines struktiiros ir organizacijos paieskoms per statuso ir jo israiskos laidose noje analizy. Sioje dalyje atsiskleide pasirinktos metodikos galimybes, autoriaus platus akiratis, ge J

6 DISERTACIJOS 301 es P ti 0 U il I 0 e ti i 1 JI r l 1 s _ 1 bejimas "aldyti" turimus duomenis bei izalgiai interpretuoti statistiskai apdorotq medziagq ir pateikti ja pagristas isadas. Pagyejimq auditorijoje issauke disertanto atlikt4 paleodemografini4 tyrim4 rezultat4 aptarimas. SkaiCiuodamas paleodemografijoje isuotinai naudojamais metodais disertantas nus tate tuo metu gyaus mazas, 56 asmen4, bendruomenes. Kalbejusi~4 neitikino disertacijoje daroma prielaida, jog pilkapynai siuo poziuriu atspindi isq isuomeny, juolab neturint ne ieno issamiai istirto paminklo. Sarstytas sampil4 islikimo klausimas, ar bendruomene laidojo tik iename pilkapyne, ar isi mirusieji buo lai doti pilkapiuose, pagaliau ar isi buo laidoti. Si problema nera nei lokali, nei unikali ir kartais kelia abejoni4, ar populiacijos dydzio skaiciaimai priesistorini4 laik4 laidojimo paminkl4 medziagos pagrindu yra prasmingi. Del to "ore pakimba" socialini4 strukturos tyrim4 pagristumas. Nepaisant demografini4 skaiciaim4 sprag4, A. Simniskytes nuomone, disertacijoje pateikta medziaga ir disertanto izalgos VYf4 ir moter4, suaugusi4 ir nesuaugusi4 indiid4, indiiduali4 ir grupini4 kap4 atzilgiu orientuoja i socialines organizacijos tyrimus butent bendruomeni4 lygmeniu. Viename is baigiam~4 darbo poskyri4 kapai su skirtingu ikapi4 skaiciumi skirstomi i 3 grupes, kurios sao ruoztu prilyginamos socialinems klasems: karini ir socialini elitq, laisuosius bendruomenininkus ir nelaisuosius. Disertantas pastebejo, kad tokia klasine struktura buusi labai panasi daugumoje ienalaiki4 barbar4 isuomeni4. Vis delto sie bendri bruozai netenkino G. Veliaus ir A. Luchtano smalsumo: apgailestauta, jog nepakankamai ispletota socialinio elito tema, nedetalizuota, tarkim, kuo skiriasi karinis elitas nuo socialinio, kokias grupes (pirkli4, amatinink4, Zyni4, etc.) apima pastarasis. Oponentas G. Velius, atkreipys demesi i autoriaus teksto pradzioje issakytq sieki iliustruoti ikialstybines rytini4 balt4 bendruomenes socia liny sanklodq, kuris pretenduoja atskleisti eliau Cia ykusi4 politini4 Proces4 pridastingumq, tikejosi paaiskinimo, kodel butent Ryt4 Lietuoje II tukst. pradzioje funkcionausi gan sudetinga socialine sistema klasikine kompleksine adyste XIII a. peraugo i alstyby. Kaip paaiskejo is disertanto atlikto tyrimo ir jo atsakymo, apsibreztos metodikos remuose atlikti tyrimai is delto nesuteikia informacijos siuo klausimu, nes alstybes priesausrio iykiai pilkapiuose, kurie tuo metu jau nyko, nebeatsispindejo. Daugelio pokyci4 pridas Ci4 jis bando ieskoti geopolitini4 eiksni4 ir permain4 bendrame Europos zemelapyje fone. Paradoksalu, bet be apciuopiam4 pokyci4 I tukst. po Kr. iduryje eliau Zymesni4 permain4 Ryt4 Lietuos laidosenoje nepastebima. Idomu ir intriguoja, kad joki4 pedsak4 nepaliko net didysis socialini4 transformacij4 periodas XXI a., neatsispindi kaimynines Rusios itaka (A. Luchtanas, A. Sirnniskyte). Tai saotiskas galosukis ateiciai, kuris dar kartq primena, kad socialini4 santyki4 ir laidosenos rysys ne isuomet yra tiesioginis, 0 jam desifruoti butina iairiarusi4 duomen4 amplitude. Kalbejusieji linkejo ji sprysti kompleksiskai, pasitelkiant kuo iairiapusiskesny informacijq: zirg4 ir simbolinius kapus, paci4 pilkapyn4 strukturq ir issidestymq, j4 atsiradimo krastoaizdyje momentq bei pabaigq, taip pat panaudojant duo men is is gyenieci4 ir piliakalni4. Daugeli posedzio metu issakyt4 pastab4, paklaid4, metodini4 islyg4 disertantas prisipazino ne kartq sarstys. Rysi4 tarp laidosenos, socialinio statuso ir socialines organizacijos ieskojimas gali atrodyti labai patrauklus ir buti labai rizikingas. Tai atsispindi ir saikritiskumo, lankstumo, lairaimo tarp galimybi4 nestokojanciame tekste, kas dar kartq patirtina plat4 autoriaus akirati ir gebejirnq reiskinius matyti iairiapusiskai. Reiksmingas Lauryno Kurilos inasas tyrinejant praeities isuomenes buo ieningai pripazintas ir palinketa tolesnes j4 pazinimo sekmes. Andra SIMNISKYTE