Ar Saule turi vien tik Zem^? Ne, aplink Saul^ skrieja dar ir kitos planetos. Arciau Saules yra Merkurijus ir Venera, 0 kitos yra toliau nei Zeme. Viso

Dydis: px

Rodyti nuo puslapio:

Download "Ar Saule turi vien tik Zem^? Ne, aplink Saul^ skrieja dar ir kitos planetos. Arciau Saules yra Merkurijus ir Venera, 0 kitos yra toliau nei Zeme. Viso"

Perla Galdikas
prieš 6 metus
Peržiūrų:

1 Ar Saule turi vien tik Zem^? Ne, aplink Saul^ skrieja dar ir kitos planetos. Arciau Saules yra Merkurijus ir Venera, 0 kitos yra toliau nei Zeme. Visos planetos kartu sudaro Saules sistem^, arba planetii, skriejancii4 aplink Saul? milziniskais apskritimais, selmq. Uranas Neptunas Plutonas, nykstukine planeta Nusibraizyk Pabandyk nubraizyti viename lape visas Saules sistemos planetas. Jas gali tiesiog nusikopijuoti nuo vaizdl4 siame lape. i:

2 Af kitos planetos turi savo menulius? Taip, Zeme nera vienintele planeta su palydovu - Menuliu. Saule Marsas toklii turi du, dar daugiau palydovli turi didziosios planetos: Saturnas - 62, 0 jupiteris net 63. Tik Merkurijus ir Venera palydovq neturi. Merkurijus Zeme Venera Kaip atrodo kitos planetos? Merkurijus, Venera ir Marsas - tai planetos is uolienii, kaip ir Zeme. VisLi J14 pavirsiai tvirti. Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptunas tikriausiai sudarytos is skysciti ir dujlj. jos daug didesnes uz Zemes grupes planetas. Na, 0 Plutonas yra mazesnis uz kitas planetas, tad ir vadinamas nykstukine planeta. Viena didele ir laiminga seima Saules sistemoje skrieja ne tik planetos, bet ir milijonai smulkesniq dangaus kunii. Tokiq yra nuo menkiausiii dulkelyciii iki milziniskii U0I14.

3 Fe/erverkas - tai degiais chemikala/s uzp'ildytas vamzdelis. Degdami chemikalai Issklria daug energijos, kurlos pakanka IsmestI spalvot^ uztaise[ aukstyn, sukeltl trenksm^ Ir Isskirti daug silumos. Kitaip tarlant, chemine energija virsta sllumlne, garso Ir sviesos energljomls.kltl degantys chemikalai gall priversti velktl automobilio varlkl arba skrjsti lektuvg. #

4 Kodel dega zvake? Zvake - tai vaskine lazdele su dagtimi viduryje. Kai dagties galq padegame, aplink nuo karscio istirpsta vaskas ir suvilgo dagt[. Toliau skystas vaskas karstyje isgaruoja ir sudega, o pati dagtis nebedega, kadangi skyscio garai truputi atvesina. Karsta, karsta... Kol kas mokslininkii laboratorijose didziausia pamatuota temperatura buvo keturi simtai milijoni Celsijaus laipsniq. Tokia auksta temperatura reikalinga tyrinejant naujus energijos gavimo budus. Kaip veikia termometras? Termometras parodo, silta ar salta aplinkoje. Dabar temperatdrq dazniausiai matuoja Celsijaus laipsniais ( C). Saltame vandenyje su ledo gabaleliais termometras parodys 0 C, o verdanciam arbatinuke 100 C. Gydytojas kartais pamatuoja ir tavo kuno temperature, kuri, jei nesergi, turi buti 36,6 C. Prisimink Kokiu prietaisu galima ismatuoti, silta ar salta yra kazkurioje vietoje?

5 Kodel reikia kvepuoti? Kvepuodamas zmogus j plaucius fsiurbia or^, l^uriame yra reikalingy dujy - deguonies. Deguonis butinas veil<.ti bet l<uriai kuno daliai, lygiai kaip benzinas - automobilio varikliui. Iskvepiant is plaucili pasisalina kenksmingas anglies dvideginis. Oras [ plaucius patenka pro nosi, toliau - [ vamzdelius panasiq tracheje ir bronchus, 0 tuomet pasiekia plaucius. Paskaiciuok Kiek kartq per minut? [kvepi ir iskvepi? l.oras peina per nosj ir humq 2. Toliau oras patenka f trachejq ir bronchus 3. Plauciuose is oro pasisavinamd deguonis

$Tos klostes, darvadinamos balso stygomis, turi raumenelius, todel zmogus balse gali valdyti ir skleisti jvairaus aukscio garsus. Vaikai dainuoja Kodel oras verziasi\ plaucius?$

6 Kur pasleptas mano balsas Zinoma, kad jis sklinda ne is garsiakalbio, kaip ploksteliii grotuve. Garsq sukelia oras virpindamas klostes, esancias trachejos pradzioje. Tos klostes, darvadinamos balso stygomis, turi raumenelius, todel zmogus balse gali valdyti ir skleisti jvairaus aukscio garsus. Vaikai dainuoja Kodel oras verziasi\ plaucius? Krutineje, iskart po plauciais, yra platus raumuo, diafragma, kuris nusileisdamas padaro plauciams tuscios erdves ir tie issiplecia, pro trachejq ir bronchus [traukdami oro. Prie kvepavimo judesiq prisideda ir tarpsonkauliniai raumenys. Pripusk Normaliai kvepuodamas vienu iskvepimu gali pripusti guminj balionelj sulyg dideliu greipfrutu.

Panašūs dokumentai

Šiame sąsiuvinyje Jūs rasite keleto dalykų užduotis bei mokinio anketą

Šiame sąsiuvinyje Jūs rasite keleto dalykų užduotis bei mokinio anketą Pagrindinės formulės Mechanika v v0 v = s/ t, a =, F = ma, F = mg, F Vg n = ρ sk, = Fs, N =, η = 100 %. t t v Šiluma m ρ =, Q = cm t, Q = λm, Q = Lm, Q = qm, η = 100 %. V Q Elektrodinamika q U l I =, I