Autodestrukcinis elgesys kaip svarbiausia šio laikmečio Lietuvos

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Autodestrukcinis elgesys kaip svarbiausia šio laikmečio Lietuvos"

Transkriptas

1 TAIKOMOJO MOKSLINIO TYRIMO NESAIKINGO ALKOHOLIO VARTOJIMO NEIGIAMOS ĮTAKOS LIETUVOS KONKURENCINGUMUI MAŽINIMO GALIMYBIŲ IDENTIFIKAVIMAS ATASKAITA Tyrimą atliko UAB Žmogaus studijų centras Įmonės kodas Adresas Trakų g. 8, korp. 2A Tel. (8 5) Tyrimo vadovas doc. dr. Gintaras Chomentauskas Pagrindiniai ekspertai doc. dr. Gintaras Chomentauskas doc. dr. Dainius Pūras dr. Edita Dereškevičiūtė Kalbos redaktorius Asta Ryklienė Vilnius, 2008 Tyrimas atliktas LR Ūkio ministerijos 2008 m. rugpjūčio 26 d. užsakymu sutarties Nr

2 1. TURINYS 1. Turinys 2 2. Pagrindinių sąvokų sąrašas 3 3. Santrauka 4 4. Pagrindiniai tiriamojo darbo tikslai ir uždaviniai 7 5. Save žalojančio elgesio priežasčių teorinė analizė ir literatūros apžvalga Teorinės analizės įvadas Požiūris į save žalojantį elgesį kaip į individo medicininę, biologinę ar 9 psichologinę problemą 5.3. Požiūris į save žalojantį elgesį kaip į socialinę, visuomenės psichikos 14 sveikatos problemą 5.4. Priežasčių, galėjusių sukelti didžiulio masto psichinės ir fizinės sveikatos krizę 28 Rytų Europoje, apžvalga 5.5. Teorinės analizės apibendrinimas Tiramoji dalis Lietuvos statistinių duomenų apie mirčių priežastis ir susijusių rodiklių analizė Mirčių priežasčių rodiklių Lietuvoje ir savivaldybėse palyginimas ir analizė Linijinė regresinė mirčių priežasčių ir kitų galbūt su SŽE susijusių rodiklių M. analizė Lietuvos savivaldybėse 6.2. Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos apie SŽE ir susijusius reiškinius analizė Apklausos rezultatų įvertinimų analizė Koreliacinių ryšių tarp save žalojančio elgesio ir kitų socialinių bei 68 psichologinių parametrų analizė Faktorinė save žalojančio elgesio ir kitų socialinių ir psichologinių 77 parametrus matuojančių skalių analizė 7. Lietuvos ir užsienio dienraščių antraščių lyginamosios turinio subjektyvumo rodiklių analizės rezultatai Nesaikingo alkoholio vartojimo ir kitokio SŽE įtaka Lietuvos ūkiui ir 101 konkurencingumui 9. Taikomojo mokslinio tyrimo išvados Bendrosios išvados ir rekomendacijos Literatūros sąrašas Priedai 123 2

3 2. PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ SĄRAŠAS Anomija integratyvus emocinis kognityvinis ryšio tarp individo ir visuomenės išgyvenimas, kurį (pagal Srole,1956) sudaro penki komponentai: 1. Individo vertinimas, kad bendruomenės lyderiai yra nusišalinę ar abejingi žmonių reikmėms. 2. Suvokimas, kad socialinė tvarka yra nestabili ir neprognozuojama. 3. Požiūris, kad asmuo grįžta atgal, palyginti su jo anksčiau pasiektais tikslais. 4. Gyvenimo beprasmiškumo jausmas, kylantis dėl įsisavintų socialinių normų nuvertėjimo ar praradimo. 5. Suvokimas, kad esami tarpasmeniai santykiai nebeteikia paramos ir nėra produktyvūs. Mirties priežastys: apsinuodijamas alkoholiu, su rūkymu susiję piktybiniai navikai, kraujotakos sistemos ligos, eismo įvykiai, savižudybės, nužudymai, nustatyti pagal Tarptautinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos (TLK) 10 nurodytus kriterijus. Pavojingas alkoholio vartojimas nustatomas pagal T. Babor ir kt. metodiką AUDIT (2001) ir žymi tokį vartojimą, kai vartojant alkoholį paprastai išgeriama trijų ir daugiau skirtingų gėrimų, arba vieną kartą, nors ir retai, išgeriama daugiau kaip šešių skirtingų alkoholinių gėrimų. Saikingas alkoholio vartojimas - kai asmuo tada kada geria, išgeria 1-2 standartinius alkoholinius gėrimus ir niekada negeria daugiau nei 6 gėrimų. Save žalojantis elgesys (SŽE) toks individo elgesys, kurį jis renkasi, nors ir žino apie aktualią ar galimą žalą (nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, rizikingas elgesys, savižudybės ir kt.). Sinonimas autodestruktyvus elgesys. Angliški atitikmenys: self destructive behaviour, self defeating behaviour. SŽE skirstomas pagal tai, ar elgesio žala numatoma ir pageidaujama (Baumeister R., 1988). Jei žala numatoma ir pageidaujama, pavyzdžiui, savižudybės atvejais, naudosime tikslingo save žalojančio elgesio sąvoką. Jei elgesio padariniai numatomi, bet nepageidaujami, pavyzdžiui, nesaikingo alkoholio vartojimo, rūkymo ir rizikingo elgesio atvejais, naudosime netikslingo save žalojančio elgesio sąvoką. Standartinis alkoholinis gėrimas - vienas mažas bokalas alaus (0,33 ml), arba vyno taurė (150 ml), arba viena stipriojo gėrimo taurelė (40 ml). Perskaičiavus į gryno etanolio kiekį jis yra apie 16 gramų gryno etanolio. Šiame tyrime nenaudojome Audit siūlomo konversijos koeficiento 0,79. Su juo standartinis gėrimas būtų apie 13 gr gryno etanolio. Suicidinė ideacija būsena, kai individas periodiškai galvoja apie savižudybę, ketina arba bando nusižudyti. SŽE formos įvairios elgesio formos, kuriose SŽE sudaro reikšmingą dalį. Tokio elgesio pavyzdžiai: nesaikingas alkoholio vartojimas, savižudybės, rizikingas elgesys. 3

4 3. SANTRAUKA Lietuvoje jau beveik 20 metų galime patys lemti valstybės ir visuomenės raidą. Nors ekonomikos pažanga akivaizdi, sunkiai sekasi spręsti daugybę socialinio elgesio problemų. Nesaikingas alkoholio vartojimas ir kitoks save žalojantis elgesys (SŽE) tampa reikšminga Lietuvos problema neigiamai veikia visuomenės psichinę sveikatą ir darbo jėgos išteklius, didina sveikatos apsaugai reikalingų lėšų poreikį ir nuostolius ūkiui, mažina Lietuvos konkurencingumą. Posovietinių visuomenių tyrimai po 1990 m. užfiksavo akivaizdų buvusios socialistinės visuomenės gyventojų gyvenimo trukmės mažėjimą, didesnį alkoholio ir narkotinių medžiagų suvartojimą, didesnę agresiją, nukreiptą į save ir kitus. Tai, kad staigus socialinis ir ekonominis pokytis gali turėti stiprų neigiamą poveikį, Durkheim atkreipė dėmesį jau praėjusio šimtmečio pradžioje: Jei socialinėje sanklodoje įvyksta rimtų pokyčių, pavyzdžiui, dėl staigaus augimo ar netikėtos katastrofos, žmonės labiau linkę elgtis save žalojančiu būdu. Tačiau neigiamų padarinių mastas posovietinėse šalyse po 1990 m. nustebino net radikaliausius ekspertus. Neigiami reiškiniai literatūroje siejami su ekonominiu nuosmukiu, atsiradusiu dėl politinės sistemos pasikeitimo (Cornia G. A., 2000), ilgalaikiu stresu, patiriamu dėl pokyčių, fiziologinių ir psichologinių padarinių, taip pat su tuo, kad asmenys neturi reikiamų streso įveikimo būdų, o dažniausiai su mažesniais, pakitusiais socialiniais ryšiais visuomenėje, neviltimi, bejėgiškumu, pilietiškumo stoka bei anomija (Goldsmith S., Pellmar T., Kleinman A., Bunney W., 2002). Nors dėl SŽE pokyčių Lietuvos situacija nėra unikali, ji išsiskiria dideliu neigiamų reiškinių mastu ir, pagal kai kuriuos rodiklius, toliau blogėjančia situacija. Lietuvoje stebime paradoksalią situaciją, kai, nuolat objektyviai gerėjant ekonominei situacijai, pastaruosius penkerius metus išlieka ar net didėja SŽE mastai ir žmonių nepasitenkinimas gyvenimu. Pateiksime kelis tai pagrindžiančius faktus. Lietuvos gyventojų ekonominė situacija pastarąjį dešimtmetį sparčiai gerėjo. BVP m. laikotarpiu kiekvienais metais augo nuo 6,6 iki 8,8 procento. Nedarbas nuo 17,4 proc m. sumažėjo iki 4,3 proc m., vidutinis darbo užmokestis pakilo nuo 982 iki litų (Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys, ). Atrodo, kad ekonominių savižudybės, alkoholizmo ir kitų SŽE formų priežasčių nebėra, tačiau tokio elgesio mastai gerokai didesni nei laikotarpiu iki 1989 metų. Deja, šiuo metu nėra bendrai pripažinto socialinių pokyčių ryšio su SŽE modelio. Dažnai specialistai apsiriboja individualių (medicininių, psichologinių, biologinių) priežasčių paieška, nuošalyje palikdami socialinius veiksnius, galinčius veikti visuomenės narių tarpusavio santykius, jų pasitikėjimą visuomene ir jos nariais, taip pat individų emocinę būklę, beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmus ir jų SŽE bei sveikatą. Šioje studijoje iškėlėme prielaidą, kad SŽE (nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, rizikingas elgesys, suicidinė ideacija) turi iš esmės panašias socialines priežastis. Pagrindinis tikslas nustatyti, ar įvairios SŽE formos yra susijusios, išaiškinti jų priežastis ir parengti rekomendacijas, galinčias reikšmingai sumažinti SŽE Lietuvoje ir taip pagerinti jos dvasinę būklę bei padidinti LR ūkio konkurencingumą. Studijoje nebuvo tiriamas šiuo metu Lietuvoje taikomų alkoholio prieinamumą mažinančių priemonių efektyvumas, ar reklamos įtaka alkoholio vartojimui. Panašių priemonių efektyvumas yra pakankamai gerai ištirtas ( Anderson, Baumberg, 2006), todėl nebuvo 4

5 papildomai analizuojamas. Studijoje buvo ieškoma bendrų, visoms SŽE formoms būdingų priežasčių. Buvo atlikta teorinė SŽE analizė ir keli tyrimai. Pirmajame buvo analizuojama Statistikos departamento prie LR Vyriausybės (toliau Statistikos departamentas) surinkta informacija apie SŽE ir kitus relevantiškus rodiklius visose Lietuvos savivaldybėse metais. Pritaikius linijinės regresinės statistinės analizės metodą, buvo tirta, kaip tarpusavyje susijusios mirtys dėl įvairių priežasčių, sietinų su SŽE ir kitais rodikliais. Antrajame tyrime buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa siekiant nustatyti alkoholio vartojimo ypatybes ir SŽE bei socialinių ir psichologinių charakteristikų tarpusavio ryšį. Faktorine analize buvo siekiama giliau suprasti su SŽE susijusias ypatybes ir SŽE priežastis. Trečiajame tyrime buvo atliktas Lietuvos ir užsienio dienraščių straipsnių antraščių turinio bei jų subjektyvumo analizė. Tai daryta, siekiant išsiaiškinti, ar Lietuvos dienraščiai gali prisidėti prie neigiamų psichologinių veiksnių palaikymo. Gauti rezultatai leido iš esmės patvirtinti prielaidą apie bendras SŽE elgesį lemiančias priežastis. Tyrimas nustatė daug dėsningumų ir leido padaryti išvadas. Čia jas pateikiame labai apibendrintai. Kitose šalyse atliktų tyrimų ir Lietuvos rodiklių analizė parodė, kad dėl SŽE Lietuvoje patiriami nuostoliai yra didžiuliai ir daro reikšmingą žalą ūkio plėtrai ir konkurencingumui. Vien dėl alkoholio vartojimo Lietuva gali patirti 1,6 5,5 proc. BVP, t. y , 2 mln ,6 mln. litų, nuostolių. Vertinant vien nesukurto BVP nuostolius dėl SŽE pasekmių (mirčių ir laikino nedarbingumo), per metus jie gali sudaryti 1 244,8 mln. litų. Lietuvoje ir gretimose Rytų Europos regiono valstybėse besitęsianti visuomenės sveikatos krizė, išsiskirianti labai aukštais SŽE rodikliais, negali būti paaiškinta nei pavienių rizikos veiksnių patologiniu poveikiu individų sveikatai, nei prasta valstybės ekonomine padėtimi. Tuo metu, kai ekonomika ir bendras gyvenimo lygis stipriai augo, SŽE ir mirtingumo rodikliai liko neįprastai aukšti. Literatūros analizė rodo, kad Lietuvos visuomenės sveikatos krizė ir su ja susijęs didelis SŽE paplitimas gali būti pakitusios socialinės terpės ir visuomenės negebėjimo sveikai reaguoti į šias permainas padarinys. Silpniausia ir labiausiai pažeidžiama grandis liguistų visuomenėje vykstančių procesų grandinėje tapo socialiniu kapitalu vadinamų ypatybių visuma, apibūdinanti tarpusavio ryšių tarp individų ir jų grupių sistemą. Sutriko visuomenės narių bendrumo jausmas, pasitikėjimas kitais visuomenės nariais ir pačių išrinkta valdžia, pilietiškumas, pasitikėjimas bendrąja vertybių sistema. Tokie sutrikę santykiai sukelia anomiją, beviltiškumo ir bejėgiškumo nuostatas, vienišumo pojūtį ir ir skatina SŽE. Mirtingumo rodiklių analizė savivaldybėse parodė, kad čia veikia vietiniai, įvairiose savivaldybėse gerokai besiskiriantys veiksniai (ekonominiai, socialiniai, psichologiniai), sukuriantys specifinę, toksišką, dvasinę ir socialinę aplinką, skatinančią piktnaudžiavimą alkoholiu ir kitas SŽE formas. Linijinė regresinė analizė parodė, kad įvairios išoriškai skirtingos su SŽE teoriškai siejamos mirtys (apsinuodijimas alkoholiu, savižudybės, mirtys dėl rūkymo sukeltų pasekmių, mirtys transporto įvykiuose.) yra susijusios viena su kita. Pavyko su didele tikimybe įrodyti, kad visos jos, įskaitant ir stiprų Lietuvos gyventojų polinkį emigruoti, yra veikiamos bendrų veiksnių. Kadangi daugumos SŽE formų paplitimas, taip pat didelis kraujotakos sistemos ligų paplitimas siejamas su negebėjimu susidoroti su ilgalaikiu stresu bei beviltiškumo jausmu, tikėtina, kad tai ir galėtų būti visus šiuos reiškinius siejanti bendra priežastis. 5

6 Apklausos rezultatai parodė labai aukštą pavojingą alkoholio vartojimo procentą Lietuvoje. Jis siekia 46,1 procento. Taip pat nustatyta, kad 10 proc. Lietuvos gyventojų suvartoja alkoholio 2,5 karto daugiau nei kita populiacijos dalis, t. y. iki 71,57 proc. viso respondentų išgeriamo alkoholio kiekio. Koreliacinė apklausos rezultatų analizė atskleidė sudėtingus ryšius tarp SŽE formų ir kitų socialinių bei psichologinių charakteristikų. Netikslingas SŽE formas (nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, rizikingas elgesys) besirenkantiems individams būdingesnės tokios tendencijos: jie nesididžiuoja esą Lietuvos piliečiai, nesijaučia reikalingi visuomenei, jaučiasi vieniši, praradę pasitikėjimą visuomenės normomis ir jos nariais, nelaimingi ir nepatenkinti savo gyvenimu, linkę nusižudyti. Tikslingas SŽE formas besirenkančių individų (polinkis nusižudyti) psichologinis ir socialinis portretas kiek kitoks. Jiems būdingesnis asmeniškas, individualus nepasitenkinimo gyvenimu įprasminimas. Toks individas jaučiasi nelaimingas ir nepatenkintas savo gyvenimu, ir, nors mato visuomenės gyvenimo gerėjimą, savo asmeninę ateitį vertiną kaip beviltišką, o save, tikėtina, vertina kaip pralaimėtoją. Faktorinė tyrimo rezultatų analizė išskyrė septynis pagrindinius matmenis, aplink kuriuos grupuojasi SŽE ir su juo susiję visuomenės narių jausmai bei vertinimai. Ši analizė giliau atskleidžia rizikos ir apsauginius veiksnius, skatinančius arba neutralizuojančius SŽE paplitimą visuomenėje. Be anksčiau minėtų svarbių rizikos (beviltiškumo ir bejėgiškumo nuostatos, anomija, nereikalingumo ir vienišumo jausmas) ir apsauginių veiksnių (laimingumo jausmas, pasitenkinimas gyvenimu, reikalingumo šeimai ir visuomenei vertinimas, didžiavimasis Lietuvos pilietybe), išryškėja ir galbūt didelė žiniasklaidos bei valstybės institucijų vykdomų viešųjų ryšių veiksmų įtaka. Ji gali nulemti visuomenėje vyraujantį pesimistinį ar optimistinį informacijos konteksto sukūrimą ir jo interpretaciją bei atitinkamai veikti socialinę sociumo terpę, stiprinant arba mažinant bejėgiškumo ir beviltiškumo nuostatas. Lietuvos ir užsienio dienraščių turinio lyginamoji analizė parodė, kad Lietuvos dienraščiai labiau linkę atspindėdami tikrovę pateikti subjektyvią, dažniausiai neigiamą nuomonę apie Lietuvos visuomenėje vykstančius procesus. Lietuvos dienraščiai dažniau aprašo neigiamas emocijas sukeliančius reiškinius nusikaltimus, nelaimes. Visa tai gali ydingo rato ( save užprogramuojančios pranašystės ) principu gilinti beviltiškumo ir bejėgiškumo nuostatas ir taip pat prisidėti prie SŽE paplitimo. Tyrimas taip pat pateikia keliolika rekomendacijų, kaip Lietuvoje sumažinti SŽE mastą. Jos sugrupuotos į dvi pagrindines poveikio kryptis lokalieji (savivaldybių, bendruomenių lygmenyje) ir nacionaliniai veiksmai. Siekiant sumažinti epidemijos mastą pasiekusius SŽE paplitimo rodiklius ir įveikti užsitęsusią visuomenės sveikatos bei išmokto bejėgiškumo krizę Lietuvos visuomenėje, būtina gilesnė negu iki šiol sociumo lygyje (visuomenės, savivaldybių, atskirų bendruomenių) vykstančių procesų stebėsena, analizė ir veiksmingas šių procesų valdymas. Be šiuo metu nacionaliniu lygiu vykdomų kampanijų, nukreiptų prieš pavienius rizikos veiksnius ir atskiras SŽE formas (alkoholio vartojimą, rizikingą elgesį keliuose, savižudybes, rūkymą), prioritetas taip pat turi būti suteiktas sisteminio lygmens tarpsektorinei valstybės politikai su šiame tyrime rekomenduotais privalomais politikos komponentais. Siūloma Lietuvos piliečių teigiamą emocinę būseną ir pasitenkinimą gyvenimu padaryti vienu prioritetinių valstybės tikslų, mažinant tyrime konstatuotą piliečių nepasitikėjimą valdžia, neviltį, anomiją, bejėgiškumą ir sugrąžinant jų savigarbą, teigiamą mąstymą bei pilietiškumą. 6

7 4. PAGRINDINIAI TIRIAMOJO DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Pagrindiniai darbo tikslai Susisteminti mokslinę ir tiriamąją medžiagą apie pagrindines galimas piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitas save žalojančio elgesio priežastis Lietuvoje. Bandomaisiais tyrimais patikrinti pagrindines prielaidas apie save žalojančio elgesio priežastis. Identifikuoti nesaikingo alkoholio vartojimo ir kito save žalojančio elgesio neigiamos įtakos darbo jėgos ištekliams ir Lietuvos konkurencingumui mažinimo galimybes bei pasiūlyti priemones, padėsiančias mažinti šią įtaką. Darbo uždaviniai 1. Atlikti kryptingą užsienio ir Lietuvos mokslininkų mokslinių studijų, nagrinėjančių nesaikingo alkoholio vartojimo bei kito autodestruktyvaus elgesio socialines psichologines priežastis ir susijusių su save žalojančio elgesiu, statistinių rodiklių analizę siekiant iškelti prielaidas apie bendruosius socialinius ir psichologinius veiksnius, lemiančius išpopuliarėjusias visuomenės narių autodestrukcines tendencijas, t. y. didėjantį piktnaudžiavimą alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, didelį savižudybių ir bandymų nusižudyti skaičių bei kitą save tiesiogiai ar netiesiogiai žalojantį elgesį Lietuvoje. 3. Parengti pagrįstą metodiką ir atlikti bandomąjį tyrimą Lietuvoje, tikrinantį iškeltų prielaidų apie bendruosius socialinius ir psichologinius veiksnius, lemiančius išpopuliarėjusias visuomenės narių autodestrukcines tendencijas, pagrįstumą. 4. Atlikti gyventojų reprezentatyvią apklausą, siekiant nustatyti, kokia visuomenės dalis nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus (apklausti kaimo ir miesto gyventojus, vyrus ir moteris ir kt.). 5. Identifikuoti nesaikingo alkoholio vartojimo ir kitokio save žalojančio elgesio neigiamos įtakos darbo jėgos ištekliams ir Lietuvos konkurencingumui mažinimo galimybes ir pasiūlyti priemones, kurios padėtų mažinti šią įtaką. 7

8 5. SAVE ŽALOJANČIO ELGESIO PRIEŽASČIŲ TEORINĖ ANALIZĖ IR LITERATŪROS APŽVALGA 5.1. Teorinės analizės įvadas Posovietinių visuomenių tyrimai po 1990 m. užfiksavo akivaizdų buvusios socialistinės visuomenės gyventojų gyvenimo trukmės mažėjimą, didesnį alkoholio ir narkotinių medžiagų suvartojimą, didesnę agresiją, nukreiptą į save ir kitus. Tai, kad staigus socialinis ir ekonominis pokytis gali turėti stiprų neigiamą poveikį, Durkheim atkreipė dėmesį jau praėjusio šimtmečio pradžioje: Jei socialinėje sanklodoje įvyksta rimtų pokyčių, pavyzdžiui, dėl staigaus augimo ar netikėtos katastrofos, žmonės labiau linkę elgtis save žalojančiu būdu. Tačiau neigiamų padarinių mastas posovietinėse šalyse po 1990 m. nustebino net radikaliausius ekspertus. Neigiami reiškiniai literatūroje siejami su ekonominiu nuosmukiu, atsiradusiu dėl politinės sistemos pasikeitimo (Cornia G. A., 2000), su pokyčių intensyvumu, didesne ekonomine nelygybe, visuomenės narių bendrumo jausmo sumažėjimu (Walberg P., McKee M., Shkolnikov V., Chenet L., David A., 1998), ilgalaikiu stresu, patiriamu dėl pokyčių, fiziologinių ir psichologinių padarinių, taip pat su tuo, kad asmenys neturi reikiamų streso įveikimo būdų, o dažniausiai su mažesniais, pakitusiais socialiniais ryšiais visuomenėje, neviltimi, bejėgiškumu, pilietiškumo stoka bei anomija (Goldsmith S., Pellmar T., Kleinman A., Bunney W., 2002). Deja, šiuo metu nėra bendrai pripažinto socialinių pokyčių ryšio su save žalojančiu elgesiu modelio, dažnai specialistai apsiriboja individualių (medicininių, psichologinių, biologinių) priežasčių paieška. Be to, galima teigti, kad, norint giliau suprasti savižudybių ir kito savo žalojančio elgesio priežastis, būtina atskirai analizuoti kiekvienos šalies socialinius, kultūrinius ir psichologinius veiksnius, nes jie skirtingose šalyse skiriasi ir tie patys rizikos veiksniai skirtingose visuomenėse gali turėti kitokį poveikį. Pavyzdžiui, buvusioje Sovietų Sąjungoje politinėmis ir administracinėmis priemonėmis pasiektas mažesnis alkoholio suvartojimas m. buvo susijęs su ryškiu savižudybių skaičiaus mažėjimu (Wasserman ir kt., 1994, pagal D. Gailienę, 2005), o Prancūzijoje, priešingai, mažesnis alkoholio vartojimas aštuntojo dešimtmečio pradžioje siejosi su gerokai didesniais savižudybių rodikliais (Nizard ir kt., 1998, pagal D. Gailienę, 2005). Nors dėl save žalojančio elgesio pokyčių Lietuvos situacija nėra unikali, ji išsiskiria dideliu neigiamų reiškinių mastu ir, pagal kai kuriuos rodiklius, toliau blogėjančia situacija. Lietuvoje stebime paradoksalią situaciją, kai, nuolat objektyviai gerėjant ekonominei situacijai, pastaruosius penkerius metus išlieka ar net didėja save žalojančio elgesio mastai ir žmonių nepasitenkinimas gyvenimu. Pateiksime kelis tai pagrindžiančius faktus. Lietuvos gyventojų ekonominė situacija pastarąjį dešimtmetį sparčiai gerėjo. BVP m. laikotarpiu kiekvienais metais augo nuo 6,6 iki 8,8 procento. Nedarbas nuo 17,4 proc m. sumažėjo iki 4,3 proc m., vidutinis darbo užmokestis pakilo nuo 982 iki litų (Statistikos departamento duomenys, ). Atrodo, kad ekonominių savižudybės, alkoholizmo ir kitų save žalojančio elgesio formų priežasčių nebėra, tačiau tokio elgesio mastai gerokai didesni nei laikotarpiu iki 1989 metų. 8

9 Pagal ekstremaliausią save žalojančio elgesio formą savižudybes, Lietuva išlieka viena pasaulio lyderių m. šalyje nusižudė 30,4 asmens (skaičiuojant gyventojų). Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia net labai didelį žuvusių eismo įvykiuose asmenų skaičių (26 žuvę gyventojų; Demografijos metraštis, 2007). Kita save žalojančio elgesio forma, kurią gana lengva matuoti, nesaikingas alkoholio vartojimas. Nors alkoholio suvartojimas kilo 11 proc., t. y. nuo 10 l (2001 m.) iki 11,2 l (2007 m.) gyventojui, nesaikingai alkoholį vartojančių asmenų grupė išaugo daug labiau. SAM sistemoje užregistruotų alkoholinės psichozės atvejų per tą patį laikotarpį padidėjo net 81,5 proc., t. y. nuo 61,3 iki 111,3 ( gyventojų), o mirčių nuo apsinuodijimo alkoholiu padidėjo 17 proc., t. y. nuo 12,2 iki 14,31 atvejo ( gyventojų); Statistikos departamento ir Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys, 2008). Pagal subjektyvius rodiklius, tokius kaip laimės rodiklis, kuris yra svarbus netiesioginis prognostinis kriterijus, Lietuva patenka tarp nelaimingiausių pasaulio valstybių. JAV finansuojamo sociologinio fondo World Values Survey tyrimo duomenimis, tarp 97 valstybių Lietuva užima 85-ąją vietą. Žvelgiant geopolitiškai, Lietuva patenka į tarpinę zoną tarp laimingų Skandinavijos šalių, saikingai laimingų lenkų bei Vakarų Europos šalių gyventojų ir nelaimingų baltarusių, ukrainiečių ir rusų. Įdomus dėsningumas lietuvių pasitenkinimas gyvenimu per dešimtmetį, t. y. nuo 1996 iki 2006 m., neturi ryškesnių teigiamų pokyčių (Veenhoven R., Trend Average Happiness in Nations : How much people like the life they live. World Database of Happiness, Trend Report, ). Pagal netiesioginius nepasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje rodiklius, tokius kaip emigracijos lygis, Lietuva taip pat yra viena iš regiono lyderių. Vien m. iš šalies išvyko Lietuvos piliečių (Demografijos metraštis, 2007). Išvardyti faktai leidžia kelti pagrįstą prielaidą, kad Lietuvoje toliau veikia ne ekonominiai veiksniai, lemiantys save žalojantį elgesį, taip pat ir nesaikingą alkoholio vartojimą. Tikrųjų veiksnių išskyrimas gali turėti lemiamą įtaką tolesnei Lietuvos socialinei raidai. Iki šiol atliktose studijose ir tyrimuose daugiausia remtasi medicinine paradigma, kurioje save žalojantis elgesys ir jo ryškiausia forma savižudybė siejami su psichinėmis ligomis ir nesaikingu alkoholio vartojimu. Tokia pozicija paprastai grindžiama koreliaciniu ryšiu tarp savižudybių ir alkoholio vartojimo. Tokia pozicija labai kritikuotina, nes koreliacinio ryšio buvimas nerodo priežastinio ryšio, juo labiau neatskleidžia genezės mechanizmų. Antra, galima teigti, kad save žalojantis elgesys (nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, rizikingas elgesys ar suicidinė ideacija) turi bendras priežastis. Pagrindus jų tarpusavio ryšį, atsirastų mokslinis pagrindas formuluoti hipotezes apie save žalojančio elgesio ryšį su psichologiniais ir socialiniais veiksniais bei parengti efektyvias tokio elgesio profilaktikos programas Požiūris į save žalojantį elgesį kaip į individo medicininę, biologinę ar psichologinę problemą Ilgą laiką tyrinėjant ir sprendžiant su visuomenės narių elgesiu susijusias problemas, pavyzdžiui, alkoholizmo ir suicidinės ideacijos, vyravo į pavienius individus nukreiptas požiūris. Beveik visą XX a. save ir kitus naikinančio elgesio tyrinėjimai buvo specializuojami. Vieni autoriai daugiau dėmesio skyrė savižudybių reiškinio, kiti alkoholizmo ir narkomanijos, treti prievartos ir nusikalstamumo analizei. Kiekvienoje iš šių tyrinėjimo sričių buvo galima išskirti autorius, linkusius pabrėžti biologinių, psichologinių arba socialinių rizikos veiksnių svarbą. Tačiau net fragmentiška visų jų apžvalga yra milžiniškos apimties 9

10 darbas. Šioje studijoje remiamės požiūriu, kad visos SŽE išsidėsto kontinuume, o SŽE sąlygoja tos pačios, ar panašios priežastis. Trumpai pristatysime tokio požiūrio teorinį pagristumą. Firestone (1990) nurodo, kad SŽE sudaro kontinuumą, kuris prasideda savęs neigimu, polinkiu į nelaimingus atsitikimus, narkomanija, alkoholizmu ir galiausiai baigiasi tiesioginiu save žalojančiu elgesiu, savižudybe. SŽE yra palaikomas dviejų lygiagrečių procesų emocinio ir kognityvinio. Pastarajam būdingos kintančio turinio negatyvios mintys nuo lengvos savikritikos iki minčių pagrindžiančių tolimesnio gyvenimo beprasmybę. Yra pagrindo teigti, kad yra bendros vidinės priežastys sąlygojančios ir nesaikingą alkoholio vartojimą ir suicidus (Beck A., Weissman A., Kovacs M., 1976), bei kitas SŽE formas. E. Visser (2007) nustatė, kad asmenys dažnai patiriantis atsitiktinius sužalojimus, ištiesų turi SŽE tendencijas. Šie asmenys taip pat linkę labiau rizikingai, agresyviai elgtis, bei vartoti alkoholį. Neeleman (2001) atlikes savižudybių studijų meta analizę nustatė, kad tiek suicidai, tiek atsitiktinių mirčių tikimybė yra sąlygota tų pačių psichologinių faktorių. Jis pagrindžia, kad SŽE sudaro kontinuumą nuo nesąmoningo save žalojančio elgesio, kuris susijęs su atsitiktinėmis mirtimis, iki sąmoningai atliekamos savižudybės. SŽE formos gali atsiskleisti tik atlikus gilesnę reiškinių analizę. Hernetkoski K.; Keskinen E. (1998), pavyzdžiui nustatė, kad Suomijoje net 7,4 procento mirčių autoavarijose yra paslėptos savižudybės. R. Baumeister (1988) nurodo, kad SŽE formos gali būti skirstomos pagal tai, ar elgesio žala numatoma ir pageidaujama. Jei žala numatoma ir pageidaujama, pavyzdžiui, savižudybės atvejais, individas tikslingai save žaloja (savižudybė). Jei elgesio padariniai numatomi, bet nepageidaujami, pavyzdžiui, nesaikingo alkoholio vartojimo, rūkymo ir rizikingo elgesio atvejais, individas kenkia sau, tačiau tai nėra jo tiesioginis, sąmoningas tikslas. Netikslingo save žalojančio elgesio atveju individas vardan laikinos naudos (emocinės, socialinės) renkasi rizikingą elgesį, nors ir žino apie jo žalą. Šios skirtingos SŽE formos, manoma, gali turėti kiek skirtingas priežastis. Siekdami išryškinti pagrindinius SŽE veiksnius detaliau apžvelgsime ekstremalios SŽE formos, savižudybės, priežasčių tyrimus m. JAV National Institute of Mental Health, National Institute on Alcohol Abuse and Alcoholism, Substance Abuse and Mental Health Services Administration ir kitų organizacijų prašymu The Institute of Medicine sudarė 13 autoritetingų JAV mokslininkų komitetą. Jo pagrindinis tikslas buvo nustatyti save žalojančio elgesio etiologijos veiksnius ir numatyti galimas intervencijos kryptis. Po darbo gimusi studija (Goldsmith S., Pellmar T., Kleinman A., Bunney W. (ed.), 2002) pateikia susistemintą medžiagą apie nustatytus dėsningumus, susijusius su save žalojančiu elgesiu. Trumpai pateiksime ryškiausio SŽE suicidų nustatytus dėsningumus ir aptarsime jų galima taikymą aiškinant Lietuvoje stebimą SŽE paplitimą. Suicidai ir psichikos ligos. Teigiama, kad daugiau kaip 90 proc. suicidų JAV susiję su psichikos sutrikimais, taip pat su priklausomybe nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų, o tai suponuoja, kad SŽE sprendimas yra medicininė problema. Nurodoma, kad SŽE susijęs su nuotaikos sutrikimais depresija, distimija, dvipoliu sutrikimu, nerimo sutrikimais, panikos atakomis, potrauminio streso sutrikimu, šizofrenija, asmenybės sutrikimais, priklausomybe nuo psichotropinių medžiagų, alkoholizmu ir kt. (Loonqvist, 2000, DeHert, Peuskens, 2000; Murphy, 2000). Nors tokia pozicija labai paplitusi, ji gana abejotina. Pirmiausia dėl to, kad SŽE, suicidinė ideacija, prislėgta nuotaika ar nerimas, patys yra diagnostiniai įvairių psichinių 10

11 sutrikimų kriterijai. Taigi jei asmuo anksčiau yra demonstravęs SŽE ar bandęs nusižudyti ir buvo konsultuotas psichiatro, jo būklė vien dėl to klasifikuojama pagal vieną ar kitą psichikos sutrikimo diagnostinį kriterijų. Susidaro užburtas ratas, kuriame SŽE aiškinamas medicininėmis priežastimis, nors diagnostiniu kriterijumi dažnai yra pats SŽE elgesys ir su juo susiję subjektyvūs išgyvenimai. Manytume, kad dėl minėtų priežasčių SŽE ryšys su psichikos sutrikimais labai stipriai pervertintas. Požiūris, kad SŽE susijęs su psichikos sutrikimais, nepakankamai pagrįstas ir dėl to, kad 95 proc. žmonių, kuriems nustatyta psichiatrinė diagnozė, nemėgina nusižudyti (Goldsmith S., Pellmar T., Kleinman A., Bunney W. (ed.), 2002). Medicininis požiūris į SŽE, manytume, yra menkai arba visai nepritaikomas, kai analizuojamas SŽE protrūkis šalyje ar regione, kaip kad įvyko posovietinėje visuomenėje po 1990 metų. Vargu ar galima teigti, kad keliolikoje šalių tuo pat metu išsivystė psichikos sutrikimai, kuriems reikėjo medicininės ar psichoterapinės intervencijos. Toks požiūris turi savo praktinių implikacijų: daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, SŽE problema sprendžiama kuriant suicidų prevencijos programas, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas psichiatrinės ir psichologinės pagalbos stiprinimui (Knapp ir kt., 2007). Šioje studijoje SŽE nenagrinėsime kaip medicininės problemos, į ją žvelgsime kaip į elgesį, turintį psichologinių ar socialinių priežasčių. Elgesį, kurį individas renkasi dėl vidinių ar socialinių priežasčių. Alkoholio vartojimas ir suicidai. Tyrimuose dažnai nurodoma, kad nesaikingas alkoholio vartojimas ir SŽE glaudžiai susiję. Harris ir Barraclough (1997), atlikę 32 studijų metaanalizę, teigia, kad priklausomybė nuo alkoholio ir jo nesaikingas vartojimas padidina savižudybės riziką šešis kartus. Kaip argumentas pateikiami ir statistinių tyrimų duomenys, rodantys, kad suicidų skaičius reikšmingai sumažėjo JAV prohibicijos laikotarpiu nuo 1910 iki 1920 m. (Lester, 1995). Savižudybių skaičius taip pat sumažėjo visose Sovietų Sąjungos respublikose po to, kai buvo įvesti griežti alkoholio prekybos ir vartojimo apribojimai (Wasserman, Varnik, 2001,1998). Šie ir panašūs tyrimai rodo galimą priežastinį alkoholio ir SŽE ryšį. Vis dėlto jie kritikuotini, nes neatsižvelgia į kitas, taip pat reikšmingas aplinkybes. Pavyzdžiui, alkoholio prekybos ir vartojimo apribojimai sutapo su Sovietų Sąjungos perestrojka, išaugusia demokratija ir optimistiškesniu žmonių požiūriu į ateitį (Wasserman, Varnik, 2001). Būtent šie socialiniai veiksniai greičiausiai turėjo svarbesnę įtaką, nes tyrimai rodo, kad demokratizacijos procesai nulėmė savižudybių rodiklių sumažėjimą ir kitose buvusio sovietinio bloko Rytų Europos šalyse, kuriose nebuvo antialkoholinių kampanijų (Goldsmith S., Pellmar T., Kleinman A., Bunney W. (ed.), 2002; Zonda, 2003, pagal D. Gailienę, 2005). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, nerandama ryšio tarp alkoholio vartojimo ir savižudybių (Norstrom, 1998). Prancūzijoje, priešingai, ryškus alkoholio vartojimo sumažėjimas aštuntojo dešimtmečio pradžioje siejamas su gerokai didesniais savižudybių rodikliais (Nizard ir kt., 1998, pagal D. Gailienę, 2005). Atkreiptinas dėmesys, kad alkoholio ir savižudybių ryšys šiuose tyrimuose nustatomas dažniausiai koreliaciniais ryšiais, kurie neatskleidžia priežastinių ryšių ir remiasi akivaizdžiai neesminėmis sąsajomis. Pavyzdžiui, ar ta aplinkybė, kad vidutiniškai 25 proc. nusižudžiusiųjų buvo išgėrę (Ford, 1979), rodo ryšį tarp nesaikingo alkoholio vartojimo ir savižudybių? O gal žmonės tiesiog padeda sau įveikti baimę ir atlikti suplanuotą savižudybę prieš tai išgerdami? Tyrimai taip pat rodo, kad nors nesaikingai vartojantieji alkoholį žudosi dažniau nei kiti, dauguma nesaikingai vartojančiųjų alkoholį nesižudo (Goldsmith S., Pellmar T., Kleinman A., Bunney W. (ed.), 2002). Rimtas metodologinis prieštaravimas, neigiantis priežastinį ryšį tarp nesaikingo alkoholio vartojimo ir savižudybės, keliamas studijose, kuriose teigiama, kad ir alkoholio 11

12 vartojimas, ir savižudybės yra SŽE apraiškos, dvi skirtingos jo formos, todėl, savaime suprantama, jos koreliuoja. Tačiau nei viena forma negali būti paaiškinta kita, nes abi turi tas pačias, abiem būdingas priežastis(firestone, 1990). Tokia priežastis, pavyzdžiui, gali būti beviltiškumo jausmas, būdingas abiem grupėms (Vaillant G., 1995; Beck A. T. 1982, Weissman A., Kovacs M., 1976) Save žalojantis elgesys ir psichologiniai veiksniai. Pagal Shneidman (1993) suformuotą dvasinio skausmo teoriją, individas renkasi savižudybę, kai patiria psichinį skausmą, kurio negali iškęsti ir kurio negali ar neturi vilties sumažinti. Jis pateikė daugiadimensį požiūrį į savižudybę, išskirdamas 10 bendrų psichologinių požymių, susijusių su SŽE. 1. Savižudybės prasmė rasti sprendimą. 2. Savižudybės tikslas sąmoningumo nutraukimas. 3. Savižudybės postūmis nepakeliamas psichologinis skausmas. 4. Savižudybės stresinis veiksnys psichologiniai poreikiai, kurių neįstengiama patenkinti. 5. Savižudybės emocijos neviltis ir bejėgiškumas. 6. Savižudybei būdingas supratimo, vertinimo ambivalentiškumas (išgyvena dvilypius jausmus, trokšta mirti ir tuo pat metu trokšta būti išgelbėtas). 7. Būdingas suvokimo susiaurėjimas. 8. Bendras savižudybių veiksmas bėgimas ir pasitraukimas. 9. Bendraujant perteikiamas ketinimas (sąmoningai ir nesąmoningai duodami ženklai). 10. Savižudybei būdingas elgesio modelis yra dėsningas ir atitinka būdus, kuriais buvo įveikiami sunkumai visą gyvenimą. R. Baumeister (1988) nurodo, kad SŽE formos gali būti skirstomos pagal tai, ar elgesio žala numatoma ir pageidaujama. Jei žala numatoma ir pageidaujama, pavyzdžiui, savižudybės atvejais, individas tikslingai save žaloja (savižudybė). Jei elgesio padariniai numatomi, bet nepageidaujami, pavyzdžiui, nesaikingo alkoholio vartojimo, rūkymo ir rizikingo elgesio atvejais, individas kenkia sau, tačiau tai nėra jo tiesioginis, sąmoningas tikslas. Netikslingo save žalojančio elgesio atveju individas vardan laikinos naudos (emocinės, socialinės) renkasi rizikingą elgesį, nors ir žino apie jo žalą. Šios skirtingos SŽE formos, manoma, gali turėti kiek skirtingas priežastis. Shneidman (1993) teigia, kad neviltis ir bejėgiškumas geriausiai apibūdina nusižudyti ketinančio žmogaus emocinę būseną. Iš minėtų veiksnių jie geriausiai ištirti. Per 30 metų atlikti tyrimai rodo, kad nevilties jausmas glaudžiausiai susijęs su SŽE ir suicidais (Beck A., Weissman A., Kovacs M., 1976.) Nevilties lygis, matuojamas Beck Hopelessness Scale, geriau numatė ketinimą nusižudyti nei klinikinė depresija. Beck ir kolegos vien pagal ši rodiklį galėjo prognozuoti proc. savižudybių 5 10 metų laikotarpyje (Goldsmith S., Pellmar T., Kleinman A., Bunney W. (ed.), 2002). Nurodoma, kad nevilties jausmas gali kilti neatsižvelgiant į nuotaikos sutrikimus ir dėl įvairių priežasčių: menko savęs vertinimo, tarpasmeninių problemų, bejėgiškumo sprendžiant asmenines problemas (Catanzaro, 2000; Dieserud ir kt., 2001). Įdomu tai, kad neviltis gana efektyviai gydoma taikant kognityvinę elgesio terapiją, kurios pagrindinis taikinys yra individo mintys. Tai rodo, kad nevilties išgyvenimo šerdyje yra ne psichopatologija, emocinė būsena (depresija), biologiniai veiksniai, bet iškreiptas ar neigiamas turimo pasaulio ir savęs jame vaizdas. Dar daugiau nurodoma, kad teigiami lūkesčiai, susiję su ateitimi, ir teigiamas reiškinių priežastinių ryšių (optimistinis atribucinis stilius) įprasminimo būdas yra efektyvus vaistas nuo patiriamo streso ir jo padarinių psichinei bei fizinei sveikatai (Beck ir kt., 1976; Linehan ir kt., 1983; Range, Penton, 1994; Taylor ir kt., 2000). Toks pokytis taip pat padeda teigiamai ir naudingai 12

13 įprasminti praeities įvykius, adaptyviai elgtis ir ieškoti to, ko reikia, socialinės paramos (Goldsmith S., Pellmar T., Kleinman A., Bunney W. (ed.), 2002). Bejėgiškumas. Tyrimai rodo, kad kai individas patiria stresą ir jo nepaiso, arba kai tiesiog tiki, kad negali pakeisti jo netenkinančios padėties, jis patiria reikšmingai didesnį psichologinį distresą (net ir endokrininiame lygmenyje) ir depresiją nei tais atvejais, kai yra aktyvus ir gali kontroliuoti patiriamus neigiamus poveikius. Tai galioja ir tais atvejais, kai abiem atvejais individai neigiamų poveikių patiria tiek pat (Frankenhaeuser, 1982; Hyyppa, 1987; Maier, Seligman, 1976; Seligman, 1975). Atrodo, kad žmogaus neveiklumas ar lūkestis, kad nieko negali pakeisti, yra reikšmingesnis veiksnys nei pats neigiamas poveikis. Abramson, Seligman ir Teasdale (1978) teigia, kad nuo žmonių taikomo įvykio interpretacijos būdo (atribucijos stiliaus) jų emocinė būsena ir gali lemti didesnę klinikinės depresijos tikimybę bei SŽE. Įvykio interpretacijos būdo (atribucijos) ir vidinio potyrio ryšį jie aiškina taip. Kai žmonės susiduria su nekontroliuojamu nepalankiu įvykiu, jie klausia savęs kodėl?. Jų sau pateikiamas atsakymas apibūdina taikomą atribucijos stilių, individo lūkesčius, jo tolesnį elgesį ir emocijas. Teigiama, kad trys kauzalinės atribucijos parametrai yra svarbiausi. Jei suvokiama priežastis suvokiama kaip stabili ( taip bus visada ), o ne laikina, patiriamas bejėgiškumas bus ilgalaikis. Kai priežastis suvokiama kaip visa apimanti ( tai sugadins viską ), o ne specifinė, patiriamas bejėgiškumas taip pat bus apibendrintas. Kai priežastis suvokiama kaip vidinė ( tai dėl manęs ), bejėgiškumas bus susijęs su prastesniu savęs vertinimu. Peterson ir Seligman (1984) nurodo, kad nors individo atribucijos stilius gana stabilus, socialinėje aplinkoje pateikiamos įvykių interpretacijos, kitų asmenų nuomonės gali keisti individo patiriamų įvykių įprasminimą ir jo reakcijas. Išmokto bejėgiškumo atribucijos teorijos principai gali būti lengvai perkelti aiškinant individo patiriamą nevilties jausmą. Ir vienas, ir kitas glaudžiai sietini su individo taikomu aplinkos įprasminimo būdu bei atribucijos stiliumi. Be to, ši paradigma leidžia susieti individo patiriamus neigiamus potyrius, jų įprasminimą, emocinę būseną ir pasirenkamą elgesį. Kadangi, kaip pamatysime vėliau, SŽE pasireiškimo dažnumas gerokai išaugo 1990 m. ir iki šiol išlieka labai aukštas, prasminga ieškoti ryšio tarp šį reiškinį sukėlusių pokyčių, kaip buvo ir yra įprasminama Lietuvos situacija ir padidėjusio SŽE. Apibendrinant galima teigti, kad XX a., analizuojant save žalojantį elgesį, vyravo individualistinė mąstymo paradigma, SŽE priežastis siejanti su medicininiais, biologiniais, psichologiniais veiksniais. Pirmoje XX a. pusėje Vakarų pasaulyje buvo įsivyravusi tendencija interpretuoti šiuos reiškinius, remiantis psichodinamika ar psichoanalize. Antroje praėjusio amžiaus pusėje pozicijas vis labiau ėmė susigrąžinti biologinės psichiatrijos (biomedicininio modelio) paradigma. Pavyzdžiui, savižudybė anksčiau buvo vertinama kaip sudėtingas asmens psichologinės ir socialinės raidos rezultatas, nebūtinai susijęs su psichine liga, o sustiprėjus biologinės psichiatrijos pozicijoms, vis dažniau imta tvirtinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. savižudybių priežastis buvo psichikos sutrikimas, dažniausiai klinikinė depresija. Ir vienu, ir kitu atveju individualistinės mąstymo paradigmos įsivyravimas skatino spręsti šias problemas nukreipiant pastangas į pagalbos atskiriems individams teikimą vaistais ar psichoterapija. Atsirado vaistų antidepresantų, turėjusių sumažinti savižudybių paplitimą, gydyti žmones, sergančius depresija, pradėta plačiai taikyti kognityvinę emocinę terapiją ir pan. Taip pat buvo kuriamos įvairios biologinio ir psichologinio gydymo technologijos žmonėms, priklausomiems nuo alkoholio ar narkotikų. Iš panašios paradigmos pozicijų buvo 13

14 suvokiami ir kiti socialinio elgesio klausimai. Sprendžiant itin sudėtingą agresyvaus ir nusikalstamo elgesio problemą, iš esmės konkuravo du būdai (World Report on Violence and Health, 2002) kriminalizavimo ir medikalizavimo (dar kartais vadinama mad or bad dilema). Pirmasis būdas siekė pažaboti nusikalstamą ir agresyvią žmonių veiklą bausmėmis (laisvės atėmimu ar net mirties bausme); antrasis siūlė ieškoti agresyviai ir nusikalstamai besielgiančiuose individuose psichologinės ar biomedicininės kilmės sutrikimų ir juos gydyti taikant psichoterapiją arba skiriant psichotropinius vaistus (Pasaulio sveikatos pranešimas, 2001; 2002). Visų iki XX a. pabaigos vyravusių teorijų ir jomis paremtų praktinių intervencijų bendrybė buvo tai, kad sprendimai paprastai buvo orientuoti į problemų turinčius individus piktnaudžiaujančius alkoholiu, žudytis ketinančius asmenis, prievartos nešėjus ir aukas, nuo narkotikų priklausomus individus. Tokia mąstymo paradigma, kaip matysime ir iš toliau pateikiamos analizės, susiduria su rimtais teoriniais prieštaravimais, ypač kai ji taikoma labiau paplitusiems socialiniams reiškiniams paaiškinti ir spręsti Požiūris į save žalojantį elgesį kaip į socialinę, visuomenės psichikos sveikatos problemą Pasaulio mokslo ir sveikatos politikos bendruomenės požiūrių į visuomenės psichikos sveikatą, jos problemas ir stiprinimo būdus persilaužimas įvyko XX a. pabaigoje, kai akivaizdžiai išryškėjo, kad individų elgesys ir psichikos sveikata yra glaudžiai susiję su socialiniais, politiniais, ekonominiais pokyčiais (Jane-Llopis E., Anderson P., 2005). Tam stiprų postūmį davė reiškiniai, stebimi postsovietinėje erdvėje, ir joje stebima sergamumo bei mirtingumo krizė XX a. pabaigoje. Lietuvos, Vidurio ir Rytų Europos sergamumo ir mirtingumo krizės apžvalga bei visuomenės psichikos sveikata. Politiniai socialiniai pokyčiai postsovietinėje erdvėje, kaip ir Lietuvoje, iškėlė paradoksalią problemą, kurioje, atrodytų, pozityvūs demokratiniai pokyčiai sukėlė fizinės ir psichinės sveikatos krizę. Ji negali būti paaiškinta nei individo psichologinėmis ypatybėmis, nei gyvenimo sąlygų pokyčiu. Ieškant atsakymo į šią problemą, svarbu panagrinėti bendrą Vidurio ir Rytų Europos regiono, kuriam priklauso ir Lietuva, transformacijų kontekstą XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje bei apžvelgti turimus faktus. Žlugus Sovietų Sąjungai ir komunistiniams režimams, Vidurio ir Rytų Europoje susiformavo apie 30 naujų valstybių, nusiteikusių plėtoti demokratiją ir rinkos ekonomiką. Šiame didžiuliame regione, kuriame gyvena apie 400 mln. žmonių, įvyko neturinti precedento sveikatos ir mirtingumo krizė. Ją tyrinėję autoriai A. Cornia, Pannicia (2000) ir kt. atkreipė dėmesį į tai, kad m. mirė net keturiais milijonais daugiau žmonių, negu tikėtasi pagal statistinių rodiklių prognozes. Visa tai signalizuoja apie precedento neturinčią epidemiją, kurios priežastys nėra iki galo aiškios. Tačiau jos negali būti paaiškintos vien ekonominių gyvenimo sąlygų pablogėjimu, ar grynai medicininėmis priežastimis. Toliau aptarsime ryškiausius krizės rodiklius, daugiausia dėmesio skirdami mirčių statistikai. Šį pasirinkimą lėmė pirmiausia tai, kad duomenys apie mirtis yra tiksliausiai registruojami, o jų priežasčių nurodymas aiškiai apibrėžtas kriterijais (Lietuvoje nuo 1998 m. įvedus TLK 10 klasifikaciją) ir mažai priklauso nuo subjektyvių priežasčių. 14

15 Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės mažėjimas. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė daugelyje postsovietinių šalių iki šiol mažėja. Šis integratyvus rodiklis rodo, kad Lietuva, kaip ir kitos čia aptariamos šalys, toliau patiria žalingus veiksnius, didinančius gyventojų mirtingumą. Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmės pokytis atspindėtas 1 lentelėje (Statistikos departamentas, 2008). 1 lentelė. Vidutinė tikėtina Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė Vyrai ir moterys Lietuvos 71,46 Respublika 69,08 70,26 71,08 71,39 71,76 72,19 71,78 71,91 72,19 72,06 71,32 71,12 70,92 Nors tokio mažėjimo priežastys gali būti labai įvairios, tačiau mirtingumo priežasčių palyginimas su kitomis Europos ir Europos Sąjungos (ES) šalimis 2 lentelėje rodo, dėl kokių priežasčių Lietuvoje fiksuojamas didesnis mirtingumas (Atlas of health in Europe, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys, 2008). 2 lentelė. Pagrindinės mirčių priežastys Lietuvoje (pateikti Lietuvos rodikliai standartizuoti mirtingumo rodikliai) (Atlas of health in Europe, 2008) Rodikliai (2005 m.) Lietuva PSO Europos regionas ES Iš viso mirčių gyventojų 1 081,6 930,2 678,1 Mirtys dėl širdies ir kraujagyslių 562,8 457,6 272,7 ligų, visos amžiaus grupės Mirtys dėl piktybinių auglių, 194, ,1 visos amžiaus grupės Mirtys dėl išorinių priežasčių ir apsinuodijimų, visos amžiaus grupės 156,4 83,2 42,4 Šioje lentelėje akivaizdžiai matome, kad Lietuva nepalankiausiai išsiskiria mirtimis dėl išorinių priežasčių šis terminas žymi mirtis nuo traumų, apsinuodijimų, paskendimų ir kt., o taip pat mirtis, kurios siejamos su save ar kitus naikinančiu elgesiu (savižudybės, nužudymai, mirtys nuo apsinuodijimo alkoholiu, mirtys per eismo įvykius). Mirtimis dėl piktybinių auglių Lietuva tik nežymiai viršija viso PSO Europos regiono valstybių vidurkį, o mirčių dėl išorinių priežasčių rodiklis Lietuvoje beveik du kartus didesnis už PSO Europos regiono vidurkį ir beveik keturis kartus didesnis už ES vidurkį. Pažymėtina ir tai, kad širdies ir kraujagyslių ligų genezė mokslininkų vieningai siejama su reakcija į stresą (Everson, 2000), o, kaip matyti iš minėtos lentelės, Lietuvos mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų rodiklis gerokai viršija Europos ir ES valstybių vidurkį negu kitas rodiklis (mirtys dėl piktybinių auglių), neturintis tokių stiprių sąsajų su socialiniais pokyčiais ir socialinio elgesio ypatumais. Toliau pateiktuose 1 ir 2 pav. matome, kad pagal mirčių dėl išorinių priežasčių paplitimą plačiajame Europos regione (kai įtraukiamos ir visos buvusios Sovietų Sąjungos respublikos, Balkanų regiono valstybės) Lietuvos rodikliai yra geresni tik už Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos. Lietuvą šiuo rodikliu lenkia ne tik senosios ES valstybės, bet ir 15

16 Rumunija, Bulgarija, Moldova, Centrinės Azijos šalys, nors šių valstybių pragyvenimo ir sveikatos priežiūros sistemos lygiai yra žemesni nei Lietuvos. Nyderlandai (2004) Malta (2005) Jungtinė Karalystė (2005) Islandija (2005) Vokietija (2004) Italija (2002) Airija (2005) Šveicarija (2004) Azerbaidžanas (2004) Makedonija \ (2003) Ispanija (2005) Izraelis (2003) Kipras (2004) Gruzija (2001) Norvegija (2005) Graikija (2006) Austrija (2006) Danija (2001) Švedija (2004) Liuksemburgas (2005) Tadžikistanas (2005) San Marinas (2005) Armėnija (2003) Prancūzija (2004) Serbija (2006) Portugalija (2004) Albanija (2004) Kroatija (2006) Belgija (1997) Bulgarija (2004) Čekija (2005) Uzbekistanas (2005) Bosnija ir Chercegovina (1991) Slovėnija (2006) Rumunija (2006) Slovakija (2005) Vengrija (2005) Suomija (2005) Lenkija (2005) Turkmenistanas (1998) Kirgiztanas (2005) Moldavija (2006) Estija (2005) Latvija (2006) Ukraina (2006) Lietuva (2005) Kazachstanas (2006) Baltarusija (2005) Rusija (2005) 26,6 29,6 33,6 34, ,9 38, ,6 39,8 39,8 42,5 43,6 43,9 45,1 45,6 46,4 46,7 47,1 47,5 47,9 50,4 50, ,8 57,8 58,3 61,7 64, ,3 72,2 73,2 76,8 82, ,9 87,4 91,3 92,3 142,5 166,7 189,2 211,8 224,3 257,2 260, , pav. Vyrų mirtys nuo išorinių mirties priežasčių gyventojų (Atlas of health in Europe, 2008) 16

17 Bosnija ir Chercegovina (1991) San Marinas (2005) Malta (2005) Gruzija (2001) Makedonija (2003) Armėnija (2003) Kipras (2004) Italija (2002) Ispanija (2005) Airija (2005) Izraelis (2003) Azerbaidžanas (2004) Jungtinė Karalystė (2005) Vokietija (2004) Nyderlandai (2004) Šveicarija (2004) Graikija (2006) Portugalija (2004) Slovėnija (2006) Kroatija (2006) Tadžikistanas (2005) Serbija (2006) Danija (2001) Austrija (2006) Bulgarija (2004) Čekija (2005) Slovakija (2005) Lenkija (2005) Norvegija (2005) Prancūzija (2004) Albanija (2004) Islandija (2005) Liuksemburgas (2005) Uzbekistanas (2005) Švedija (2004) Rumunija (2006) Vengrija (2005) Belgija (1997) Suomija (2005) Turkmenistanas (1998) Kirgiztanas (2005) Moldavija (2006) Estija (2005) Ukraina (2006) Latvija (2006) Lietuva (2005) Baltarusija (2005) Kazachstanas (2006) Rusija (2005) 0 6,5 7,9 8,5 8,7 8,9 9,5 9,5 10,2 10,6 10,6 11,1 11,1 11,2 13,6 13,6 14,4 15,4 15,6 15,6 15,7 15,9 15,9 16,4 17,2 17,2 17,2 17,3 17,4 17,9 18,4 19,2 19,6 20,1 20,5 20,8 24,4 25,8 29,4 38,1 40,7 40,9 45, ,5 62,1 76, pav. Moterų mirtys nuo išorinių mirties priežasčių gyventojų (Atlas of health in Europe, 2008) Analizuojant statistinius duomenis apie Lietuvos gyventojų sveikatos būklę, pirmiausia tenka atkreipti dėmesį į tai, kad, palyginti su kitų Europos valstybių (ypač senųjų ES šalių) gyventojų sergamumo struktūra, Lietuva išsiskiria išorinių priežasčių sukeltų mirčių epidemija. Lietuvoje 2007 metais, kas aštuntas žmogus iš viso mirė nuo išorinių priežasčių (Demografijos metraštis, 2008). Vien ši lyginamoji analizė leidžia pagrįstai teigti, kad tokia mirčių dėl išorinių priežasčių gausa Lietuvoje nėra lemta nei ekonominių, nei medicinių, nei individualios psichologijos veiksnių. Ji nėra ir atsitiktinių, laikinai veikiančių veiksnių rezultatas, nes tokių mirčių skaičius išlieka labai aukštas visą pastarąjį dešimtmetį (žr. 3 lentelę). 3 lentelė. Mirčių dėl išorinių priežasčių pokytis Lietuvoje gyventojų V01Y89 Išorinės mirties priežastys ,2 151,0 149,5 145,8 157,9 152,2 151,7 147,8 162,5 157,2 155,4 17

PSICHOLOGINĖS TRAUMOS IR SAVIŽUDYBĖS SOCIOKULTŪRINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE

PSICHOLOGINĖS TRAUMOS IR SAVIŽUDYBĖS SOCIOKULTŪRINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE GYVENIMAS PO LŪŽIO Danutė Gailienė Vilniaus universitetas ISTORINIAI LŪŽIAI 1. 1940 m. Lietuva prarado nepriklausomybę 2. 1990 m. Lietuva atkūrė nepriklausomybę 3. Istoriniai lūžiai sukėlė kultūrines traumas

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio? Indrė Genytė-Pikčienė Vyriausioji analitikė Luminor 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ekonomikos šuolis didžiausias

Detaliau

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Ekonomikos augimas - esminė skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo prielaida Tvariai auganti ekonomika Struktūrinės reformos Tvarūs

Detaliau

Santrauka 2007 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT

Santrauka 2007 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT Santrauka 27 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT Teisinis pranešimas Šį Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) leidinį gina autorių

Detaliau

INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies

INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M. 2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas Lietuvos agroverslo tendencijos DNB Bankas 2015 m. gegužės 22 d. Agroverslas iki šiol buvo vienas iš atspariausių Lietuvos ūkio stuburo slankstelių 8,5 8,7 Maisto sektoriaus pridėtinė vertė, dalis BVP,

Detaliau

DEMOGRAFINĖ IR SOCIALINĖ-EKONOMINĖ SITUACIJA PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖJE 2015 M. GYVENTOJŲ SKAIČIUS Lietuvoje jau daugelį metų dėl neigiamos natūra

DEMOGRAFINĖ IR SOCIALINĖ-EKONOMINĖ SITUACIJA PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖJE 2015 M. GYVENTOJŲ SKAIČIUS Lietuvoje jau daugelį metų dėl neigiamos natūra DEMOGRAFINĖ IR SOCIALINĖ-EKONOMINĖ SITUACIJA PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖJE 215 M. GYVENTOJŲ SKAIČIUS Lietuvoje jau daugelį metų dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos bei didelės emigracijos gyventojų

Detaliau

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Bandžiusių nusižudyti merginų išgyvenimai Jolanta Jarmolovičiūtė IV Vilniaus traumų psichologijos konferencija 2013 m. kovo 22 d. Problemos aktualumas 1 pav. 0-19 metų amžiaus moterų mirtingumo nuo savižudybių

Detaliau

Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys

Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių tyrimų duomenys Dr. Rita Dukynaitė Vilnius, 2015-10-07 Esminiai akcentai iš tarptautinių tyrimų Lygmuo Lytis Socialinis, ekonominis,

Detaliau

INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respu

INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respu INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos 2015 m. birželio 2 d. įsakymo

Detaliau

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra

Detaliau

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcijai apžvalga Šioje dalyje nagrinėjamas bendras europiečių

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos gyventojų nuomonė apie teisėsaugą ir viešojo saugumo būklės vertinimas Dr. Eglė Vileikienė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas 2016.02.12 Tyrimo metodika Reprezentatyvi

Detaliau

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v 2015 m. sausis Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio valstybės WORL 580 Australija ir Okeanija AOCT 0 Pietų ir Vidurio Amerika SCAM 0 Šiaurės Amerika NAMR 0 JAV USA 0 Azija ASIA 0 Izraelis IL 0 Japonija

Detaliau

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/  m. vasario 21 d. - kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/ dėl Sutart

KOMISIJOS  REGLAMENTAS  (ES)  2019/  m.  vasario 21 d.  -  kuriuo  iš  dalies  keičiamas  Reglamentas  (ES)  Nr. 1408/ dėl  Sutart 2019 2 22 L 51 I/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/316 2019 m. vasario 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 27 d įsakymo Nr. V-445 redakcija)

Detaliau

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc Įvadas Gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimo rezultatai Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti žmonių požiūrį į cigarečių, alkoholinių gėrimų, degalų ir kuro kontrabandą ir

Detaliau

Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr.

Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr. Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr. Paauglystė svarbus gyvenimo laikotarpis, kuris tęsiasi nuo fizinio lytinio brendimo

Detaliau

Sveikatinimo plėtros prognozavimas naudojant konvergencijos ir sveikatinimo veiksnių modelius

Sveikatinimo plėtros prognozavimas naudojant konvergencijos ir sveikatinimo veiksnių modelius SVEIKATOS SISTEMOS EKONOMIKOS AKTUALIJOS IR SVEIKATOS GERINIMO PERSPEKTYVOS Prof. Gediminas Černiauskas Mykolo Romerio universitetas 2012 m. spalio 24 d. 1 Milijonai litų Lietuva sugeba balansuoti sveikatos

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Ernesto_epidemiolog_indik-UNODC

Microsoft PowerPoint - Ernesto_epidemiolog_indik-UNODC Narkotinių ir psichotropinių medžiag iagų vartojimo ir narkomanijos paplitimo nustatymas, informacinių sistemų plėtra Pranešėjas: ERNESTAS JASAITIS Data: 2008 m. gegužės 30 d. NACIONALINĖS NARKOTIKŲ KONTROLĖS

Detaliau

Išgelbėtos gyvybės valstybei leidžia sutaupyti milijonus litų atsiliepti skambučiai. Virš 6 milijonų bandymų prisiskambinti. Šiuos skaičius, k

Išgelbėtos gyvybės valstybei leidžia sutaupyti milijonus litų atsiliepti skambučiai. Virš 6 milijonų bandymų prisiskambinti. Šiuos skaičius, k Išgelbėtos gyvybės valstybei leidžia sutaupyti milijonus litų 277 038 atsiliepti skambučiai Virš 6 milijonų bandymų prisiskambinti Šiuos skaičius, kalbėdama apie 2011- uosius metus, įvardija Lietuvos telefoninių

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos gyventojų nuomonė apie teisėsaugą ir teismus Dr. Eglė Vileikienė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas 2015-03-05 Tyrimo metodika Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų

Detaliau

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ALYTAUS RAJONO MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS 2015 METŲ SAUSIO- BIRŽELIO MĖNESIŲ LAIKOTARPIU Parengė: A

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ALYTAUS RAJONO MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS 2015 METŲ SAUSIO- BIRŽELIO MĖNESIŲ LAIKOTARPIU Parengė: A ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ALYTAUS RAJONO MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS 2015 METŲ SAUSIO- BIRŽELIO MĖNESIŲ LAIKOTARPIU Parengė: Alytaus rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

1 Nuostatos „Saikingas alkoholio vartojimas yra kasdienio gyvenimo dalis” vertinimas

1 Nuostatos „Saikingas alkoholio vartojimas yra kasdienio gyvenimo dalis” vertinimas Tyrimo rezultatai Parengė: Valstybinio psichikos sveikatos Priklausomybės ligų skyriaus Vyriausioji specialistė Lina Ignatavičiūtė 1 Turinys 1. Tiriamųjų tam tikrų alkoholinių gėrimų vartojimo dažnio vertinimas...

Detaliau

Microsoft PowerPoint - HI diskusijai2010_03_05 [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint - HI diskusijai2010_03_05 [Compatibility Mode] Vaikų sveikatos stebėsenos vykdymas ir perspektyvos savivaldybėse Neringa Tarvydienė Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė 1 2010-03-05, Vilnius Vaikų sveikatos stebėsenos

Detaliau

MIGRACIJOS METRAŠTIS 2018

MIGRACIJOS METRAŠTIS 2018 MIGRACIJOS METRAŠTIS 2018 M. 2 MIGRACIJOS METRAŠTIS 2018 MIGRACIJOS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2018 M. MIGRACIJOS METRAŠTIS Vilnius, 2019 ISSN 2351-6607 MIGRACIJOS

Detaliau

Top margin 1

Top margin 1 EUROPOS KOMISIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI Programa visiems. ES finansavimo laukia 5 milijonai Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d. Pagal šiandien Europos Komisijos pasiūlytą naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo

Detaliau

VILNIUS, 2017

VILNIUS, 2017 VILNIUS, 2017 Higienos instituto Sveikatos informacijos centras Didžioji g. 22, LT 01128 Vilnius Tel. (8 5) 277 3302 Faksas (8 5) 262 4663 www.hi.lt Leidinį parengė: Žilvinė Našlėnė, zilvine.naslene@hi.lt

Detaliau

Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD 2011 Tyrimo Lietuvoje ataskaita Tyrimo atlikimą organizavo Ugdymo plėtotės centras, ataska

Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD 2011 Tyrimo Lietuvoje ataskaita Tyrimo atlikimą organizavo Ugdymo plėtotės centras, ataska Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD 2011 Tyrimo Lietuvoje ataskaita Tyrimo atlikimą organizavo Ugdymo plėtotės centras, ataskaitą parengė Irena Šutinienė ( Lietuvos socialinių tyrimų

Detaliau

european-semester_thematic-factsheet_addressing-inequalities_lt.docx

european-semester_thematic-factsheet_addressing-inequalities_lt.docx EUROPOS SEMESTRO TEMINĖ INFORMACIJOS SUVESTINĖ NELYGYBĖS ŠALINIMAS 1. ĮVADAS Pastaraisiais metais paaštrėjo nelygybės problema. Ekonomikos krizė stipriai paveikė Europą ne vienus metus trukęs gyvenimo

Detaliau

Lietuvos regionų apžvalga 2018 metai

Lietuvos regionų apžvalga 2018 metai Lietuvos regionų apžvalga 2018 metai 2019 m. balandžio 05 d. A n o t a c i j a Apžvalgoje informacija apie Lietuvos regionų ekonomikos rodiklius, jų tarpusavio palyginimas. Daugiau informacijos ieškokite

Detaliau

Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą. Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016)

Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą. Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016) Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016) EUROPEAN AGENCY for Special Needs and Inclusive Education EUROPOS AGENTŪROS DUOMENYS APIE ĮTRAUKŲJĮ UGDYMĄ Esminės

Detaliau

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVO

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVO VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2015

Detaliau

Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biu

Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biu Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras Tyrimo vykdytojas: UAB Eurotela Įvadas Daug įvairiausių

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Tarptautinės studijos iššūkis visai akademinei bendruomenei Dr. Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva, LSMU, TRSC, Užsieniečių studijų skyriaus vedėja 25 metų patirtis 682 studentai Tarptautinės studijos LSMU

Detaliau

Dalyvavusių skaičius (pagal tyrimo metus)

Dalyvavusių skaičius (pagal tyrimo metus) INTERVENCIJOS, SIEKIANT MAŽINTI PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMĄ TARP JAUNIMO Klaipėda, 2015 TEMOS AKTUALUMAS Nesaikingas tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas kelia didelį susirūpinimą

Detaliau

Microsoft PowerPoint - JPSPPM mokymai_2015_10_08_09_3 dalis_AS [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint - JPSPPM mokymai_2015_10_08_09_3 dalis_AS [Compatibility Mode] Projektas JAUNIMUI PALANKIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIO SUKŪRIMAS Finansuojamas pagal 2009 2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą Nr. LT11 Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation KAIP FORMUOJAMASIS VERTINIMAS PADEDA SIEKTI INDIVIDUALIOS PAŽANGOS: REFLEKSIJA KOKYBĖS SIEKIANČIŲ MOKYKLŲ KLUBO KONFERENCIJA MOKINIŲ UGDYMO(SI) PASIEKIMAI. SAMPRATA IR SKATINIMO GALIMYBĖS Doc. dr. Viktorija

Detaliau

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS 2017-2018 MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Rudnosiukas ikimokyklinės grupės ugdymo planas reglamentuoja

Detaliau

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas tolerancij mas draugiškumas

Detaliau

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis  _suredaguotas_ P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT Panevėžys, tel.(8 45) , el.

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT Panevėžys, tel.(8 45) , el. PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT 35158 Panevėžys, tel.(8 45) 46146, el. p. info@panevezysvsb.lt Duomenys kaupiami ir saugomi

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ekonomikos raida: naujausios tendencijos ir iššūkiai Pristato Nerijus Černiauskas Makroekonomikos ir prognozavimo skyrius Ekonomikos departamentas 2017 m. spalio 16 d. Turinys I. Realusis sektorius

Detaliau

„This research is funded by the European Social Fund under the Global Grant masure“

„This research is  funded by the European Social Fund under  the Global Grant masure“ VERSLUMO KOMPETENCIJOS POREIKIS IR RAIŠKA VEIKLOJE Tarptautinė konferencija - 2015 SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ MOKSLINIAI TYRIMAI IR PLĖTRA/ RESEARCH AND DEVELOPMENT OF KEY COMPETENCES FOR ADULTS

Detaliau

Ibuprofen Art 31 CMDh agreement Annexes

Ibuprofen Art 31 CMDh agreement Annexes II priedas Mokslinės išvados ir pagrindas keisti rinkodaros leidimų sąlygas 355 Mokslinės išvados ir pagrindas keisti rinkodaros leidimų sąlygas Ibuprofenas yra nesteroidinis vaistas nuo uždegimo (NVNU),

Detaliau

PRIEDAI 199 G priedas. Skirtingų kartų elektroninių vartotojų portretai G.1 lentelė. Kūkikių bumo kartos elektroninio vartotojo portretas (sudaryta au

PRIEDAI 199 G priedas. Skirtingų kartų elektroninių vartotojų portretai G.1 lentelė. Kūkikių bumo kartos elektroninio vartotojo portretas (sudaryta au PRIEDAI 199 G priedas. Skirtingų kartų elektroninių vartotojų portretai G.1 lentelė. Kūkikių bumo kartos elektroninio vartotojo portretas (sudaryta autorės) Table G.1. Electronic customer profile of baby

Detaliau

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf 2 p. 3 p. 4 p. Šiame straipsnyje pristatoma profsąjungų svarba ir galimos jų veiklos kryptys, kovojant su diskriminacija darbo rinkoje. Ši profesinių sąjungų veiklos sritis reikšminga ne tik socialiai

Detaliau

PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T1-242 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras

PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T1-242 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T1-242 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras Savivaldybės biudžetinė įstaiga Vytauto Didžiojo a.

Detaliau

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA 2010 Karolis Šerpytis CPO VEIKLOS REZULTATŲ IR FINANSINĖS NAUDOS VALSTYBEI VERTINIMO ATASKAITA Centrinė perkančioji organizacija 1 TURINYS Santrauka... 2 1. CPO veiklos rezultatų vertinimas... 3 1.1. Pirkimų

Detaliau

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Vilnius 2013

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Vilnius 2013 PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Vilnius 2013 Leidinys parengtas įgyvendinant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 2015 m. strateginio

Detaliau

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKINIŲ APKLAUSOS ŽALINGI ĮPROČIAI DUOMENŲ ANALIZĖ Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro special

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKINIŲ APKLAUSOS ŽALINGI ĮPROČIAI DUOMENŲ ANALIZĖ Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro special AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKINIŲ APKLAUSOS ŽALINGI ĮPROČIAI DUOMENŲ ANALIZĖ Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai 2016 metai, Naujoji Akmenė TURINYS Įvadas...3

Detaliau

PATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario d. sprendimu Nr. T- ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIAU

PATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario d. sprendimu Nr. T- ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIAU PATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario d. sprendimu Nr. T- ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIAUS 2016 M. ATASKAITA Ataskaitą parengė Edvinas Pečiukėnas

Detaliau

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga

VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga atitinka pagrindines demokratijos vertybes ir principus (asmens ir tautos

Detaliau

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris www.pwc.lt Pasaulio ekonomikos forume Davose PwC pristatė 22-ojo PwC Global

Detaliau

PRIEGLOBSTIS LIETUVOJE 2018 METAIS METINĖ ATASKAITA Vilnius, 2019 ISSN

PRIEGLOBSTIS LIETUVOJE 2018 METAIS METINĖ ATASKAITA Vilnius, 2019 ISSN PRIEGLOBSTIS LIETUVOJE 2018 METAIS METINĖ ATASKAITA Vilnius, 2019 ISSN 2351-6763 2 TURINYS PRIEGLOBSTIS LIETUVOJE 3 PRIEGLOBSČIO SUTEIKIMO PROCEDŪROS SCHEMA 4 PRIEGLOBSČIO PRAŠYMAI 5 SPRENDIMAI 9 DUBLINO

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos ūkio augimas išlieka

Detaliau

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m.

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA 2017 2018 M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas 190138895 Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. 1. Už kurį laikotarpį pateikiate ataskaitą? (pasirinkite)

Detaliau

PODPORA MÍSTNÍCH INICIATIV

PODPORA MÍSTNÍCH INICIATIV Projektas įvykdytas pagal sutartį Nr. GVP/PTS/1223 2018 m. birželio 20 d. Projekto PARAŠTĖS pastaboms, o ne žmonėms su psichikos ar proto negalia veiklos ir finansinė ataskaita Projekto vykdytojas: VšĮ

Detaliau

Lietuvoje 2016 m. atsitiktinai paskendo (W65 W74) 190 asmenų, iš jų 156 vyrai ir 34 moterys. Vyrai (11,8/ gyv.) daugiau nei 5 kartus dažniau sk

Lietuvoje 2016 m. atsitiktinai paskendo (W65 W74) 190 asmenų, iš jų 156 vyrai ir 34 moterys. Vyrai (11,8/ gyv.) daugiau nei 5 kartus dažniau sk Lietuvoje 216 m. atsitiktinai paskendo (W6 W74) 19 asmenų, iš jų 16 vyrai ir 4 moterys. Vyrai (11,8/1 gyv.) daugiau nei kartus dažniau skendo, nei moterys (2,2/1 gyv.). 2 216 m. nepaskendo nei vienas 7-ių

Detaliau

TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ-PRAKTINĖ KONFERENCIJA

TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ-PRAKTINĖ KONFERENCIJA TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ-PRAKTINĖ KONFERENCIJA AKISTATA: PSICHIATRIJA SUSITINKA SU PSICHOTERAPIJA Organizuoja Lietuvos psichiatrų asociacija, Sisteminės šeimos psichoterapijos asociacija, Lietuvos sveikatos

Detaliau

2018

2018 2018 NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ TYRIMO KLAIPĖDOS RAJONO VAIKŲ UGDYMO ĮSTAIGŲ IR ATVIRŲ JAUNIMO ERDVIŲ APLINKOSE REZULTATAI ĮVADAS Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintoje, Klaipėdos rajono savivaldybės

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Valstybinės energetikos inspekcijos vartotojams teikiamų paslaugų kokybės, prieinamumo ir pasitenkinimo tyrimas užsakovas vykdytojas Kovas, 2016 metodologija 2 Tyrimo metodologija Visuomenės nuomonės ir

Detaliau

EN

EN LT LT LT EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA Briuselis, 2008.6.27 COM(2008) 393 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI DĖL TARYBOS DIREKTYVOS 89/398/EEB DĖL VALSTYBIŲ NARIŲ ĮSTATYMŲ, SUSIJUSIŲ

Detaliau

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016 VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016 1 REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS 1. Savivaldybės strateginio tikslo/strateginių

Detaliau

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr.

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga Julita Varanauskienė SEB banko šeimos finansų ekspertė Pajamos augo visose šalyse, iš ateities daugiausia tikisi latviai Vidutinis neto darbo užmokestis (EUR)

Detaliau

PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-273 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras

PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-273 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-273 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras Savivaldybės biudžetinė įstaiga Vytauto Didžiojo a.

Detaliau

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO M

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO M PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO 2016 2018 M. KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS IR JOS PRIEMONIŲ

Detaliau

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m.

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai 2014-2015 m. m. Pasirinkti šie veiklos rodikliai Atsakingi KVA

Detaliau

Management of psychosocial risks in European workplaces - evidence from the second European survey of enterprises on new and emerging risks (ESENER-2)

Management of psychosocial risks in European workplaces - evidence from the second European survey of enterprises on new and emerging risks (ESENER-2) Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra Psichosocialinės rizikos valdymas Europos darbo vietose. Antrosios Europos įmonių apklausos apie naują ir kylančią riziką (ESENER-2) duomenys Europos rizikos

Detaliau

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio

Detaliau

VAIKŲ, VARTOJANČIŲ NARKOTINES IR PSICHOTROPINES MEDŽIAGAS VARTOJIMO NUSTATYMO ORGANIZAVIMAS Atmintinė ugdymo įstaigų darbuotojams ir jose dirbantiems

VAIKŲ, VARTOJANČIŲ NARKOTINES IR PSICHOTROPINES MEDŽIAGAS VARTOJIMO NUSTATYMO ORGANIZAVIMAS Atmintinė ugdymo įstaigų darbuotojams ir jose dirbantiems VAIKŲ, VARTOJANČIŲ NARKOTINES IR PSICHOTROPINES MEDŽIAGAS VARTOJIMO NUSTATYMO ORGANIZAVIMAS Atmintinė ugdymo įstaigų darbuotojams ir jose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams Vilnius, 2011 Atpažinti

Detaliau

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 6, LT Joniškis, tel. (8 426) , faks.

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 6, LT Joniškis, tel. (8 426) , faks. JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 6, LT-84147 Joniškis, tel. (8 426) 605 37, faks. (8 426) 605 36, el. p. joniskis.sveikata@gmail.com.

Detaliau

PR_INI

PR_INI EUROPOS PARLAMENTAS 2009 2014 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas 21.12.2011 2011/2155(INI) PRANEŠIMO PROJEKTAS dėl Vidaus rinkos rezultatų suvestinės (2011/2155(INI)) Vidaus rinkos ir vartotojų

Detaliau

SIŪLOMO ĮRAŠYTI Į KOMPENSAVIMO SĄRAŠUS VAISTINIO PREPARATO FARMAKOEKONOMINĖS VERTĖS NUSTATYMO PROTOKOLAS (data) Vertinimas pirminis patiksl

SIŪLOMO ĮRAŠYTI Į KOMPENSAVIMO SĄRAŠUS VAISTINIO PREPARATO FARMAKOEKONOMINĖS VERTĖS NUSTATYMO PROTOKOLAS (data) Vertinimas pirminis patiksl SIŪLOMO ĮRAŠYTI Į KOMPENSAVIMO SĄRAŠUS VAISTINIO PREPARATO FARMAKOEKONOMINĖS VERTĖS NUSTATYMO PROTOKOLAS 2017-11-27 (data) Vertinimas pirminis patikslintas Vilnius (sudarymo vieta) Paskutinio vertinimo

Detaliau

Stazuotes uzsienyje on-line

Stazuotes uzsienyje on-line Tomas Jovaiša MD PhD FRCA FFICM Kodėl jauni gydytojai turi išvažiuoti į užsienį ir ko reikia, kad jie sugrįžtų. 15 metų ir 1 500 000 svarų patirtis Truputį apie mane VU medicinos fakultetas VU anesteziologijos

Detaliau

LIETUVIŲ KAIP UŽSIIMTI VERSLU Europa _EU_li 2019

LIETUVIŲ KAIP UŽSIIMTI VERSLU Europa _EU_li 2019 LIETUVIŲ KAIP UŽSIIMTI VERSLU Europa 032819_EU_li 2019 4LIFE Europa Mūsų istorija Europoje Pagrindinį biurą Ispanijoje 4Life atidarė 2007 metais Barselonoje. Vėliau atidarėme dar du biurus Romoje ir Hamburge.

Detaliau

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl edupro.lt Ežero g. 8-1 77141 Šiauliai Tel./faksas: (8 41) 552 469 Mob. 8 647 43544 VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, plėtoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą programos

Detaliau

Projekto lyginamasis variantas

Projekto lyginamasis variantas 1. PMĮ 5 straipsnio 7-10 dalys ir jų apibendrinti paaiškinimai (komentarai) 7. Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuota apmokestinamojo pelno iš

Detaliau

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra Nr. 10 2014 gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra draudimas diskriminuoti dėl negalios. Apžvelgsime

Detaliau

MOLĖTŲ PPT PSICHOLOGĖS RŪTOS MISIULIENĖS

MOLĖTŲ PPT PSICHOLOGĖS RŪTOS MISIULIENĖS MOLĖTŲ PEDAGOGINĖS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA 1. Veiklos tikslas ir prioritetai: 1.1. Tikslas švietimo pagalbos prieinamumo didinimas specialiųjų ugdymosi poreikių ir/ar psichologinių

Detaliau

VšĮ Radviliškio ligoninė

VšĮ  Radviliškio ligoninė PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Radviliškio ligoninės direktoriaus 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-180 (Viešosios įstaigos Radviliškio ligoninės direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-272

Detaliau

COM(2018)37/F1 - LT

COM(2018)37/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 01 18 COM(2018) 37 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Pirmoji pažangos ataskaita dėl neveiksnių

Detaliau

STEPS projektas ir jo aktualumas Lietuvoje

STEPS projektas ir jo aktualumas Lietuvoje STEPS projektas ir jo aktualumas Dr. Rima Vaitkienė Sveikatos apsaugos ministerijos ES reikalų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja STEPS projektas STEPS: angl. Strengthening Engagement in

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Medicinos klasteris

Microsoft PowerPoint - Medicinos klasteris Tikslinės rinkos, apžvalga, planai Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos Ieva Druktenė Lietuvos turizmo statistika 2 mln. užsienio turistų 2,6 mln. vietinių turistų (2012 m.) 1 vieta

Detaliau

Pilietinės Galios indeksas m e t a i Civic Empowerment Index 2008 Mindaugas Degutis Ainė Ramonaitė Rūta Žiliukaitė Vilnius 2009

Pilietinės Galios indeksas m e t a i Civic Empowerment Index 2008 Mindaugas Degutis Ainė Ramonaitė Rūta Žiliukaitė Vilnius 2009 Pilietinės Galios indeksas 2 0 0 8 m e t a i Civic Empowerment Index 2008 Mindaugas Degutis Ainė Ramonaitė Rūta Žiliukaitė Vilnius 2009 UDK 316.3(474.5) Pi67 Tyrimą remia: Ilgalaikė pilietinio ir tautinio

Detaliau

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1350/2013, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri žemės ūkio ir žuvininkystės s

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1350/2013, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri žemės ūkio ir žuvininkystės s 2013 12 21 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 351/1 I (Įstatymo galią turintys teisės aktai) REGLAMENTAI EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1350/2013 2013 m. gruodžio 11 d. kuriuo

Detaliau

VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių

VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI 2016 2018 M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Detaliau

v.10.0 APIBRĖŽIMAI Domeno vardo registracijos tvarka Šioje Tvarkoje vartojami terminai yra apibrėžti Nuostatose ir Sąlygose ir (arba) Ginčų sprendimo

v.10.0 APIBRĖŽIMAI Domeno vardo registracijos tvarka Šioje Tvarkoje vartojami terminai yra apibrėžti Nuostatose ir Sąlygose ir (arba) Ginčų sprendimo APIBRĖŽIMAI Domeno vardo registracijos tvarka Šioje Tvarkoje vartojami terminai yra apibrėžti Nuostatose ir Sąlygose ir (arba) Ginčų sprendimo taisyklėse. DALYKAS IR APIMTIS Šia Registracijos tvarka nustatomos

Detaliau

NLF

NLF Mažiau galimybių turinčių asmenų socialinė įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės, nediskriminavimas ~ 2017 11 29 Kas mes esame? Didžiausia skėtinė negalios organizacijas vienijanti asociacija

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Projektas NR. VP1-1.3-SADM-02-K-01-002 Palaipsnės praktinės socialinės integracijos modelio sukūrimas ir įgyvendinimas Asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų įdarbinimo teisinė ir psichologinė motyvacija

Detaliau

PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gim

PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gim PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gimnazija (Ugdymo įstaigos pavadinimas) VISUOMENĖS SVEIKATOS

Detaliau

Ginčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL N. J. IR

Ginčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL N. J. IR Ginčo byla Nr. 2016-00757 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL N. J. IR UAB PZU LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS GINČO NAGRINĖJIMO

Detaliau

Situacijos vertinimas:

Situacijos vertinimas: Alkoholio suvartojimo ir pasekmių mažinimo Lietuvoje programa A. Matulas, A. Veryga Programa parengta remiant Tėvynės sąjungos (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai)

Detaliau