EN

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "EN"

Transkriptas

1 LT LT LT

2 EUROPOS KOMISIJA Briuselis, KOM(2010) 487 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EUROPOS KINO GALIMYBĖS IR PROBLEMOS SKAITMENINIAME AMŽIUJE LT LT

3 KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EUROPOS KINO GALIMYBĖS IR PROBLEMOS SKAITMENINIAME AMŽIUJE 1. ĮŽANGA Europos kinas atlieka svarbų vaidmenį formuojant Europos identitetą, kuris yra esminė Europos kultūros darbotvarkės dalis. Visame pasaulyje sparčiai kintantis audiovizualinis sektorius atveria daugybę naujų galimybių Europos kinui ir susijusiems pramonės sektoriams, tačiau drauge reikalauja spręsti problemas, susijusias su investicijomis į įrangą, mokymu ir naujais modeliais. Dėl skaitmeninių technologijų plėtotės ir naujų audiovizualinio turinio perdavimo būdų (pavyzdžiui, užsakomųjų vaizdo paslaugų ar interneto televizijos) Europos audiovizualiniai kūriniai tapo prieinamesni kitose šalyse. Europos audiovizualinio turinio pramonės konkurencingumas labai priklauso nuo naujųjų technologijų naudojimo platinimo etapu. Naujojoje pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje Europa nustatyta Europos skaitmenine darbotvarke 2 (viena iš septynių pavyzdinių iniciatyvų) siekiama sukurti bendrą skaitmeninę rinką, kad komercinio ir kultūrinio turinio bei paslaugų sklaidos nestabdytų valstybių sienos, o Europos piliečiams būtų suteikiama galimybė visapusiškai naudotis skaitmeninio amžiaus teikiama nauda. Vienas iš informacinių ir ryšių technologijų (IRT) Europai teikiamų privalumų platesnė ir pigesnė kultūrinio ir kūrybinio turinio sklaida. Be to, kaip nustatyta Žaliojoje knygoje Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas 3, kultūrinis turinys atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant informacinę visuomenę ir skatinant investicijas į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir paslaugas, skaitmenines technologijas ir naujoviškus buitinės elektronikos ir telekomunikacijų prietaisus. Kultūros ir kūrybos sektoriai ne tik tiesiogiai veikia BVP, bet ir yra svarbi daugelio kitų sektorių ekonominių ir socialinių inovacijų paskata. Atsižvelgiant į spręstinus politinius klausimus, svarbų vaidmenį tenkinant reikmę imtis Europos Sąjungos lygmens kino skaitmeninimo veiksmų atlieka ir UNESCO konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo 4, kurią Europos Sąjunga ratifikavo 2006 m. Politiniai klausimai, susiję su skaitmeninės revoliucijos poveikiu Europos kinui, turėtų būti sprendžiami trimis lygmenimis: regioniniu, nacionaliniu ir Europos. Itin svarbūs šie du aspektai: Europos kūrinių konkurencingumas ir platinimas; Žr. Žr. Komunikatą COM(2010) 245, ; visų pirma p. Žr. Komunikatą COM(2010) 183, , Žr. LT 2 LT

4 pliuralizmas ir kalbų bei kultūrų įvairovė. Valstybės narės įvairiomis priemonėmis daugiausiai remia tokius filmų gamybos etapus kaip kūrimas ir gamyba. Nuo šiol reikės parengti skaitmeninius filmų originalus ir pasirūpinti skaitmeniniais ekranais, kad tuos filmus būtų įmanoma parodyti visiems potencialiems žiūrovams. Galimybės naudotis skaitmenine įranga ir skaitmeniniais originalais bus labai svarbios norint sėkmingai konkuruoti sparčiai kintančioje rinkoje. Kad Europos kūrėjų darbai būtų tinkamai platinami ir žiūrovams būtų prieinama visa Europos kino įvairovė, reikės įtraukti įvairius proceso dalyvius nuo platintojų iki kino rodytojų. Vienas iš būsimų uždavinių užtikrinti, kad kino teatrai išliktų, nepaisant patekimo į rinką kliūčių, atsirandančių dėl didelių su skaitmenine įranga susijusių sąnaudų ir keliančių grėsmę daugeliui Europos kino teatrų. Rengiant šį komunikatą atsižvelgta į jau padarytus Europos Komisijos ir valstybių narių darbus šioje srityje. Dar 2008 m. pavasarį Europos Komisija subūrė Skaitmeninio kino ekspertų grupę. Ši grupė, kurią sudaro skaitmeninimo srityje dirbantys platintojai, rodytojai ir kino agentūrų atstovai, nagrinėjo, kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti Europos filmų ir kino teatrų įvairovę skaitmeniniame amžiuje. Diskusijose paaiškėjo, kad be vadinamojo virtualios kopijos mokesčio (angl. VPF, Virtual Print Fee) modelio reikia parengti ir kitų modelių ir kad Europos Sąjungos ir nacionalinė parama yra labai svarbi diegiant skaitmenines technologijas tam tikrose kino salėse. Šie klausimai toliau nagrinėti Europos Komisijos 2009 m. spalio 16 d. pradėtose viešose konsultacijose dėl Europos kino galimybių ir problemų skaitmeniniame amžiuje 5. Savo nuomonę pareiškė per 300 rodytojų, platintojų, gamintojų, pardavimo agentų ir kitų suinteresuotųjų šalių, kaip antai kino ar specialistų agentūros ir skaitmeninimu užsiimančios bendrovės. Tai labai padėjo rengti šį komunikatą. Vykstant konsultacijoms ne viena valstybė narė pradėjo svarstyti, kaip būtų galima padėti kino teatrams pereiti prie skaitmeninio formato filmų demonstravimo ir gauti iš to naudos. Rengiant šį komunikatą atsižvelgta ir į šiuos svarstymus. Akivaizdu, kad svarbų vaidmenį šioje srityje atlieka Europos Komisija. Visų pirma ji padeda rengti tokio perėjimo sistemą, apimančią tokius aspektus kaip: standartizavimas; skaitmeninio formato filmų kaupimas ir išsaugojimas; skaitmeninimo rėmimas regionų lygmeniu (įskaitant pagal ES sanglaudos politiką); Sutarties nuostatų laikymasis; Europos filmų rodytojų rėmimas (programa MEDIA); finansavimas (Europos investicijų bankas ir programa MEDIA). 5 Žr. viešų konsultacijų papildomą dokumentą en.pdf. LT 3 LT

5 2. EUROPOS KINO TEATRAI Kitaip nei Jungtinių Amerikos Valstijų (kur kino pramonės integracija daugiausiai vertikali, o 95 proc. rinkos sudaro šalyje sukurti filmai), Europos kino rinkai būdingas susiskaidymas, daugiakalbystė ir didžiulė dalyvių įvairovė, dėl kurių sudėtingiau sudaryti globalaus masto sandorius ar paskatinti nacionalinio lygmens skaitmeninimą. Tik apie 10 proc. Europos kino teatrų palyginti su 35 proc. JAV yra vadinamieji multipleksai proc. Europos kino teatrų turi tik vieną salę (ekraną). Tai lėtins skaitmeninio formato sklaidą, nes dėl tokio menko ekranų skaičiaus diegti brangią skaitmeninę įrangą neapsimokės. Naujosiose valstybėse narėse, kur 60 proc. (o kai kuriose iš jų daugiau kaip 80 proc.) kino teatrų turi tik vieną kino salę, ši problema dar aktualesnė. Panašios tendencijos pastebimos ir lyginant gyventojų ir kino salių skaičių: 2007 m. Vakarų Europoje viena kino salė teko gyventojams, o Vidurio ir Rytų Europos valstybėse narėse vidutiniškai gyventojams 7. Dauguma Europos kino teatrų turi 2 7 kino sales. Taigi, Europai būdinga didžiulė įvairovė: čia yra ir vietos lygmens, dviejų salių kino teatrų, kuriuose daugiausiai rodomi tos šalies kino filmai bei JAV produkcija, ir didmiesčių daugiaekranių kino teatrų, kuriuose rodoma daug Europos kino filmų. Be to, čia yra daugybė demonstravimo kategorijų ir veikia įvairiausios bendrovės, tad visiems tinkantį problemų sprendimą rasti nelengva. Kai kurie Europos kino rodytojai vis dar delsia investuoti į skaitmeninę įrangą, nes per pastaruosius 15 metų jie nemažai investavo į sąlygų gerinimą ir į mažų bei didelių kino teatrų kūrimą m. 37 proc. programoje MEDIA dalyvaujančių šalių kino salių buvo vadinamuosiuose multipleksuose m. tokių multikpleksams priklausančių salių būta vos 9,4 proc.; m. jų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Galima paminėti du svarius aspektus, susijusius su sparčia skaitmeninio kino sklaida: didelės investicijos į skaitmeninę įrangą tenka rodytojams, o naudos iš to gauna platintojai, nes skaitmeniniai įrašai yra ne tokie brangūs; su skaitmenine įranga susijusias sąnaudas nesunkiai padengia kino teatrų tinklai ar dideli kino teatrai, tačiau nedideliems nepriklausomiems ar nekomerciniams kino teatrams neretai tai būna neįveikiamas uždavinys. Dėl to gali atsirasti dvilypė kino teatrų ir (arba) platinimo rinka, kurioje naudos iš skaitmeninio kino sklaidos gautų tik vadinamieji multipleksai ir komerciškai perspektyvūs filmai. Vis dėlto puoselėti kultūrų įvairovę ir talentus bus įmanoma tik jeigu išlaikysime unikalią Europos kino teatrų sistemą. Svarbus perėjimo prie skaitmeninio formato padarinys socialinės sąnaudos (teks atleisti kino mechanikus ir laboratorijų darbuotojus) ir naujos mokymo reikmės. Todėl pereinamąjį laikotarpį reikia planuoti atsargiai, atsižvelgiant į poveikį įvairioms kiekvieno audiovizualinės pramonės sektoriaus suinteresuotosioms šalims m. (Šaltinis Media Salles). European Audiovisual Observatory, 2008 m. metraštis, 3 t., p. 18. LT 4 LT

6 3. STANDARTIZAVIMAS 2002 m. šešios didžiosios JAV kino filmų kūrimo ir platinimo bendrovės pradėjo Skaitmeninio kino iniciatyvą (angl. Digital Cinema Initiative (DCI)), kuria siekta nustatyti techninius skaitmeninio kino platinimo reikalavimus. Šie 2005 m. liepos mėn. paskelbti reikalavimai vėliau Kino ir televizijos inžinierių draugijos buvo pervardinti standartais. Tai, pavyzdžiui, 2048x1080 taškų skiriamoji geba (2k) arba 4096x2160 taškų skiriamoji geba (4k, skirta didesniems nei 15 m ekranams) ir JPEG 2000 glaudinimo formatas, kurie užtikrintų žiūrovams daugiau skaitmeninio kino privalumų nei jau kuriamos naujos technologijos (raiškioji televizija (HDTV), Blu-ray ir užsakomosios vaizdo paslaugos). Tarp minėtų reikalavimų yra ir saugumo standartai, didele dalimi lemiantys aukštą įrangos kainą. Šiuo metu Ženevoje įsikūrusi Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) svarsto, ar šie standartai turėtų tapti savanoriškai taikomais tarptautiniais standartais. Vis dėlto taikyti šiuos standartus yra nepigu: 2k ar 4k technologijų diegimas reiškia didžiules investicijas 8 kino teatrams, o jie šiuo metu ir taip patiria finansinių sunkumų. Ne visi Europos kino teatrai (galbūt išskyrus tuos, kurie rodo trimačius (3D) filmus) sutinka, kad artimesnėje ar tolimesnėje ateityje tai atneštų naudos. Skaitmeninių projektorių naudojimo laikas yra trumpesnis nei 35 mm projektorių, o dažnas jų keitimas brangiai kainuos. Reikia pažymėti, kad nėra nustatyta skaitmeninių 3D filmų demonstravimo standartų. Tačiau žiūrovų susidomėjimas 3D filmais šiuo metu toks didelis, kad kino teatrai į juos parduoda itin brangius bilietus. Tai paskatino komercinius kino teatrus diegti 3D filmams rodyti reikalingą skaitmeninio kino įrangą. Kitų kūrinių (koncertų, operų, sporto renginių) tiesioginiam transliavimui, platintojai kol kas yra nustatę gana nedidelius būtiniausius reikalavimus. Technologijos sparčiai keičiasi, todėl svarbu, kad standartai atitiktų Europos kino teatrų reikmes. Jau sukurti skaitmeniniai projektoriai, tinkantys didelių susibūrimų vietoms, kainuojantys gerokai mažiau nei DCI reikalavimus atitinkantys 2k projektoriai ir turintys 1920x1080 taškų skiriamąją gebą. Kai kurie iš jų iš esmės atitinka DCI reikalavimus ir gali būti naudojami 3D filmams rodyti. Šie projektoriai yra nedideli ir gali būti nesunkiai įrengti dabartinėse projektorių patalpose ir naudojami (bent jau kurį laiką) drauge su 35 mm projektoriais. Taip būtų galima palaipsniui pereiti prie skaitmeninio formato. Daugiau kaip 80 proc. Europos ekranų yra mažesnio nei 10 m pločio. 1920x1080 taškų skiriamosios gebos įranga ant tokio dydžio ekranų rodomų filmų kokybė yra pakankama, o skirtumas, palyginti su 2k technologijomis, yra toks mažas, kad nerūpi nei žiūrovams, nei kino rodytojams. Akivaizdu, kad tai nebloga alternatyva daugumai Europos kino teatrų. Be to, tai labai sumažintų privačias ir viešas investicijas, kurių reikia, kad būtų pereita prie skaitmeninio formato. Tačiau kol kas neaišku, ar visi platintojai sutiks su tokiomis jų filmų rodymo sąlygomis. Europos Sąjunga toliau ieškos būdų pasinaudoti standartizavimo proceso teikiamomis galimybėmis. Reikia siekti užtikrinti pakankamai lanksčias sąlygas, kad visi to norintys Europos kino teatrai galėtų rodyti skaitmeninius filmus. 8 Vienam ekranui maždaug EUR (projektorius ir serveris), taip pat diegimo išlaidos, susijusios išlaidos (kabinos pritaikymas, laidų tiesimas, kondicionieriai, lempos ir kt.) ir priežiūros išlaidos (didesnės nei naudojant 35 mm projektorius). LT 5 LT

7 4. KINO PAVELDAS IR SKAITMENINIO KINO IŠŠŪKIAI Kaip pabrėžta Rekomendacijos dėl kino paveldo įgyvendinimo antrojoje Komisijos ataskaitoje, perėjimas prie skaitmeninio kino gali sumenkinti ateities kartų galimybes pamatyti skaitmeninių filmų. Kalbant apie skaitmeninių ar suskaitmenintų filmų kaupimą kino paveldo institucijose ar specializuotuose paveldo kino teatruose, reikia atnaujinti (teisiškai) privalomo filmų deponavimo priemones, kad būtų deponuojami įvairiomis priemonėmis sukurti filmai. Ne mažiau svarbu nustatyti Europos lygmens standartus, susijusius su filmų archyvavimu ir saugojimu. Tebelieka neišspręsta daug klausimų, susijusių su skaitmeninės medžiagos kaupimu ir ilgalaikiu saugojimu, todėl reikėtų išnagrinėti visas skaitmeninių filmų išsaugojimo galimybes ir nustatyti lyginamuosius standartus, taikytinus valstybėms narėms ir įvairiems sektoriams. Labai svarbu investuoti į šios srities mokslinius tyrimus, įrangą ir specialistų rengimą. Galiausiai reikia, kad kino paveldo institucijos ar specializuoti paveldo kino teatrai įsidiegtų skaitmeninių filmų rodymo įrangą ir būtų įtraukti į atitinkamas valstybių narių strategijas. Taip pat būtina nustatyti suskaitmenintų paveldo filmų rodymo standartus. 5. PERĖJIMO PRIE SKAITMENINIO KINO FINANSAVIMAS 5.1. Komerciniai modeliai Pagal virtualios kopijos mokesčio modelį platintojai (pirmosios pradėjo šešios didžiosios JAV bendrovės) pasirašo ilgalaikius susitarimus su tarpininkais, kurie dar vadinami integruotojais (angl. integrators). Šie tarpininkai 9 finansuoja skaitmeninio kino įrangos įsigijimą ir renka lėšas iš platintojų, kad (iš dalies) padengtų sumą, skirtą įrangai kino rodytojų vardu finansuoti. Šis modelis grindžiamas idėja, kad platintojas, pirmą kartą parodęs skaitmeninį filmą kino teatre, kuriame įranga įdiegta pagal VPF susitarimą, moka virtualios kopijos mokestį tarpininkui, kad padengtų jo pirmines investicijas. Dabartiniai komerciniai finansavimo modeliai dažniausiai grindžiami virtualios kopijos mokesčiu (VPF). Tokias platinimo sutartis yra pasirašę visi didieji JAV platintojai, jų pavyzdžiu seka ir kiti. VPF modelis gali netikti nedideliems ir nekomerciniams, daug Europos filmų rodantiems kino teatrams, nes neužtikrintų pakankamų pajamų. Tai gali daryti poveikį rodomų filmų repertuarui Nacionalinio, regioninio arba vietos lygmens intervencija VPF finansavimo modelis, kuris yra grindžiamas tradicinio platinimo modeliu ir vidutine pirmą kartą rodomų filmų apyvarta, todėl gali netikti tiems kino teatrams, kuriuose tradiciškai rodomi senesni filmai (antras, trečias ar ketvirtas jų rodymo ciklas). Socialinis ir kultūrinis kino teatrų vaidmuo yra itin svarbus nedideliuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, nes neretai tai vienintelė bendruomenei prieinamos kultūros vieta. Daug Europos kino teatrų (visų pirma turinčių tik vieną salę) priklauso savivaldybėms. 9 Daugiau nei vienoje Europos šalyje veikia tik keturi tokie tarpininkai: Arts Alliance Media, XDC, Ymagis ir Sony (4k įranga). LT 6 LT

8 Valstybės narės ir (arba) regionai galėtų naudotis Europos Sąjungos struktūriniais fondais, kurių lėšomis galima bendrai finansuoti skaitmeninimo projektus ir mokymo iniciatyvas kaip naujovių, kultūrų įvairovės ir regioninės plėtros veiksnius. Šie projektai ir iniciatyvos turėtų atitikti valstybės pagalbos taisykles. Finansavimą galima gauti pagal įvairius su kultūra susijusius projektus, kuriais siekiama didinti vietovės patrauklumą, pavyzdžiui, remti miestų atgaivinimą, veiklos įvairinimą kaimo vietovėse, kultūrinį turizmą, naujovišką veiklą, informacinę visuomenę ir žmogiškąjį kapitalą 10. Struktūrinių fondų lėšos skiriamos valstybėms narėms ir (arba) regionams, todėl jie patys nacionaliniuose strateginių krypčių planuose ir veiklos programose turi numatyti, ar skaitmeninimas bus laikomas finansuotina sritimi 11. Kad skaitmeninimo projektai būtų sėkmingi, juos būtina derinti su regiono ar miesto lygmens integruotomis plėtros strategijomis, bendradarbiauti su skirtingose politikos srityse veikiančiomis valdžios institucijomis ir atitinkamais pilietinės visuomenės atstovais. Mažosios Lenkijos vaivadija jau pasinaudojo Europos struktūrinių fondų lėšomis, kad įdiegtų skaitmeninių filmų rodymo įrangą keliuose savivaldybėms priklausančiuose nekomerciniuose kino teatruose taip siekta padidinti regiono patrauklumą ir pritraukti turistų. Netrukus bus baigta Portugalijos tarpregioninė skaitmeninės įrangos diegimo kino teatruose (daugiausia priklausančiuose savivaldybėms) programa, vykdyta Šiaurės, Centro ir Alentežo regionuose ir finansuota iš ERPF 12 lėšų pagal eilutę Kultūros įstaigos. Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemė ir kai kurie Prancūzijos regionai taip pat ketina naudotis ERPF ištekliais skaitmeninei įrangai kino teatruose diegti. EEE šalyse yra daugybė politinių, socialinių ir ekonominių reikalavimų. Todėl skirtingose šalyse skaitmeninimo tikslo gali būti siekiama įvairiai, pavyzdžiui, bendromis perėjimo prie skaitmeninio formato programomis. Jos buvo pradėtos įgyvendinti Prancūzijoje ir Vokietijoje, tačiau šiuo metu nutrauktos. Kiti pavyzdžiai: bandomieji projektai. Pirmoji šios srities bandomąjį projektą Digital Screen Network pradėjo Jungtinė Karalystė (įrengta 240 ekranų nekomerciniams filmams rodyti). Panašūs bandomieji projektai taip pat vykdyti Airijoje ( Cultural Cinema Consortium ) ir Švedijoje (per Švedijos filmų institutą); tikslinės nacionalinės programos. Vykdomos Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Slovakijoje; pagal jas daugiausia dėmesio skiriama savivaldybėms priklausantiems kino teatrams; mokesčių ir kreditavimo lengvatos. Taikomos Ispanijoje (lengvatinės paskolos) ir Italijoje (mokesčių kreditai) 13 ; kitos priemonės: Norvegijoje (tęsiama), Nyderlanduose (rengiama) Pagal sanglaudos politiką vykdomiems projektams m. bus skiriama 347 mlrd. EUR; iš jų 5,9 mlrd. EUR kultūrai, 10 mlrd. EUR miestų ir kaimų atgaivinimui, 15,2 mlrd. EUR skaitmeninės infrastruktūros plėtotei. Daugiau informacijos apie struktūrinių fondų lėšomis remiamus kultūros projektus Iš struktūrinių fondų finansuojamų programų valdymas pačių valstybių narių atsakomybė. Kiekvienai programai skiriama nacionalinio, regioninio ar kito lygmens vadovaujančioji institucija, kuri informuoja potencialius naudos gavėjus, atrenka projektus ir stebi, kaip jie įgyvendinami. Atsakingos institucijos nurodytos Europos regioninės plėtros fondas. Teikiamą valstybės pagalbą Komisija pradėjo tirti 2009 m. liepos mėn. LT 7 LT

9 Papildomumas Tuose regionuose, kuriuose įmanoma rasti tinkamus rinkos sprendimus ir (arba) sudaryti VPF susitarimus, jie yra prieinami tik tam tikriems kino teatrams (vadinamiesiems multipleksams, kino teatrų tinklams, daugiaekraniams kino teatrams, kuriuose yra didelė pirmą kartą rodomų filmų apyvarta). Jeigu tai neprieštarautų ES konkurencijos taisyklėms, mažesni kino teatrai su mažesne filmų apyvarta, norintys įsigyti skaitmeninę įrangą, galėtų susiburti į grupes ir bendromis jėgomis sudaryti VPF susitarimus ar pasinaudoti Europos regioninių fondų pagalba. Dar viena galimybė nacionaliniai solidarumo fondai. Papildomumas labai svarbus ir todėl, kad pagal kai kuriuos aiškinimus valstybės parama gali daryti poveikį VPF, kuris mokamas rodytojui skirtos įrangos išlaidoms padengti. Kai kurios šalys pirmenybę teikia nacionalinio masto skaitmeninio formato sklaidai (taip suteikiamos vienodos prieigos galimybės ir perėjimo procesas yra spartesnis), kitos laikosi nuomonės, kad valstybės paramą pirmiausiai reikėtų skirti tiems kino teatrams, kuriems neprieinamos jokios rinkos galimybės ar solidarumo fondai ir kurie be valstybės pagalbos reikiamos įrangos įsigyti negalėtų (tai, pavyzdžiui, vienos salės kino teatrai, ne visą dieną veikiantys kino teatrai, laikini kino teatrai). Dar viena galimybė paremti tų kino teatrų, kurie įsipareigos rodyti daugiau Europoje sukurtų filmų, skaitmeninės įrangos diegimą. Suderinamumas su Europos Sąjungos valstybės pagalbos ir konkurencijos teisės aktais Pagal dabartinę Europos Komisijos politiką valstybės pagalbos, skirtos skaitmeninei įrangai kino teatruose diegti, subsidijas kino teatrams, be kitų filmų rodantiems ir europietiškus arba nekomercinius filmus, galima skirti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 3 dalies d punktą 14, o nedideliems ir atokiose vietovėse įsikūrusiems kino teatrams pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies c punktą 15. Nedidelės valstybės lėšų sumos, atitinkančios de minimis nuostatas 16, nelaikomos galinčiomis Valstybės pagalba N 477/04 Jungtinė Karalystė, UK Film Council Distribution and Exhibition Initiatives Digital Screen Network. Pagal 107 straipsnio 3 dalies d punktą gali būti teikiama pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos Sąjungoje nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui. Vykdant minėtą Jungtinės Karalystės projektą pagal šį punktą buvo patvirtinta pagalba kino teatrams, ne (visiškai) jų pačių finansuota skaitmenine įranga rodantiems daug specializuotų filmų. Valstybės pagalba NN 70/2006 Pagalba Suomijos kino teatrams. Pagal 107 straipsnio 3 dalies c punktą gali būti teikiama pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Remdamasi šiuo punktu, Komisija patvirtino pagalbą Suomijos kino teatrams. Skirtomis lėšomis iš dalies finansuotas įrangos įsigijimas ir modernizavimas nekomerciniuose ir 1 3 sales turinčiuose nedidelių ir vidutinių miestų kino teatruose. Pagalba neteikta vadinamiesiems multipleksams ir kino teatrų tinklams priklausantiems kino teatrams sostinėje ir aplink ją, taip pat kino teatrams vidutinio dydžio savivaldybėse (išskyrus atsidūrusias tam tikroje ekonominėje padėtyje). De minimis taisyklės teikiamais privalumais galima pasinaudoti, jei pagalba atitinka šiuos kriterijus: - Pagalbos, kuriai taikoma de minimis taisyklė, riba paprastai yra EUR (piniginės subsidijos ekvivalentas) bet kuriuo trejų finansinių metų laikotarpiu vienam gavėjui. Santykinis trejų metų laikotarpis yra nefiksuotas, todėl teikiant naują de minimis pagalbos subsidiją turi būti nustatytas bendras per praėjusius trejus metus suteiktos de minimis pagalbos dydis (įskaitant tuo metu buvusius einamuosius finansinius metus). - Riba taikoma bendrai valstybės pagalbai vienam gavėjui, kuri yra laikoma de minimis pagalba. Ji neveikia gavėjo galimybių gauti papildomą valstybės pagalbą pagal kitas Komisijos patvirtintas programas. - Riba taikoma visų rūšių pagalbai neatsižvelgiant į jos formą ar siekiamą tikslą. Pagalba eksportui LT 8 LT

10 daryti poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai, todėl apie jas nereikia iš anksto pranešti Komisijai. Pagal dabartines sąlygas pagalba neteikiama dideliems kino teatrams ir (arba) vadinamiesiems multipleksams, kuriuose nerodoma pakankamai Europos ir (arba) nekomercinių filmų, be to, neteikiama pagalba, viršijanti de minimis lygį. Komisija turės įvertinti, ar valstybės pagalba, skirta skaitmeninei įrangai kino teatruose diegti, atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies c arba d punkto nuostatas. Abiem atvejais Komisija nagrinės pagalbos būtinumą, proporcingumą ir adekvatumą. Komisija pažymi, kad investicijos į skaitmeninius projektorius, dėl kurių tampa įmanoma demonstruoti 3D filmus, yra komerciškai perspektyvios. Todėl galėtų atrodyti, kad valstybės pagalba šioje srityje nereikalinga. Be to, teikiant valstybės pagalbą skaitmeninio kino įrangai įsigyti reikia užtikrinti, kad: nebūtų spartinamas daug nekomercinių filmų rodančių kino teatrų veiklos nutraukimas; būtų laikomasi technologinio neutralumo principo, t. y.: pagalba būtų skiriama įsigyti tokiai skaitmeninio kino įrangai, kokią rodytojas laiko tinkamiausia savo patalpoms ir žiūrovams; finansuojama įranga būtų tinkama įvairių skaitmeninių šaltinių turiniui demonstruoti. Komisija pripažįsta dvejopą kultūrinį ir ekonominį kino sektoriaus pobūdį ir vadovaujasi UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo principais. Rengdamos skaitmeninės įrangos įsigijimo programas valstybės narės turėtų vengti modelių, galinčių kelti konkurencijos problemų, pavyzdžiui, daugumos platintojų kolektyvinių susitarimų. Komisija užtikrins, kad pereinant nuo analoginio prie skaitmeninio kino būtų laikomasi Europos Sąjungos konkurencingumo taisyklių, visų pirma draudimo sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnyje. 6. INTERVENCIJA EUROPOS LYGMENIU Jei dėl perėjimo prie skaitmeninio formato dalį kino teatrų teks uždaryti, gali kilti grėsmė kultūrų įvairovei. Europos Sąjunga yra įsipareigojusi saugoti ir propaguoti kultūrų įvairovę: vienintelė pagalbos rūšis, kuriai negali būti taikoma de minimis taisyklė. - Taisyklė taikoma tik skaidriai pagalbai, tai yra pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą galima iš anksto apskaičiuoti neatlikus rizikos įvertinimo. Tai reiškia tam tikrus apribojimus konkrečių formų pagalbai, pavyzdžiui, garantijoms. - Komisija, atsižvelgdama į dabartinę ekonomikos padėtį, valstybės pagalbą iki EUR vienam gavėjui laikinai laikys atitinkančia reikalavimus, jeigu bus laikomasi atitinkamų sąlygų. Paskolos garantija iki 1,5 mln. EUR taip pat gali būti laikoma de minimis. LT 9 LT

11 Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnio 4 dalį Sąjunga turi atsižvelgti į kultūros aspektus imdamasi veiksmų pagal kitas šios Sutarties nuostatas, kad visų pirma būtų gerbiama ir remiama jos kultūrų įvairovė; UNESCO konvencijoje dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo pabrėžiamas aiškiai dvilypis kultūrinis ir ekonominis kultūros prekių ir paslaugų (taigi ir audiovizualinių kūrinių) pobūdis 17. Europos Komisijos veiksmų plano tikslas sukurti palankią Europos skaitmeninio kino aplinką. Jau imtasi ir ateityje bus imamasi įvairių iniciatyvų, susijusių su naujųjų skaitmeninių technologijų diegimu ir investicijomis į jas. Pasitelkusi Europos struktūrinius fondus ir naująją programą MEDIA, Komisija sieks svarbiausio tikslo visiems Europos piliečiams suteikti galimybių naudotis skaitmeniniu kinu. Programa MEDIA 2007 Skaitmeninė revoliucija kelia naujų iššūkių siekiant bendrųjų programos MEDIA tikslų kultūrų įvairovės, aktyvesnio Europos kūrinių platinimo ir didesnio audiovizualinio sektoriaus konkurencingumo 18. Pagal programą MEDIA 2007 įsipareigota remti skaitmeninio amžiaus Europos kino teatrus. Vienas svarbiausių šios programos tikslų išsaugoti ir sustiprinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę [...], užtikrinti jų prieinamumą visuomenei [...]. Pereinant prie skaitmeninio formato visų pirma reikės parengti reikiamų specialistų. Sprendimo dėl programos MEDIA straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad įgūdžiai turi būti gerinami ir siekiant tokio tikslo kaip skaitmeninių technologijų taikymas nuo pat pradžių Europos audiovizualinių programų gamyboje, postprodukcijoje, jas platinant, parduodant ir archyvuojant. Taigi remtos įvairios mokymo iniciatyvos (įskaitant 3D gamybą ir rodytojų mokymą) 19. Be to, sprendimo dėl programos MEDIA straipsnyje nustatyti tokie platinimo ir sklaidos tikslai: d) skatinti Europos audiovizualinių kūrinių skaitmeninimą ir konkurencingos skaitmeninių kūrinių rinkos kūrimą; e) skatinti kino teatrus pasinaudoti skaitmeninio platinimo teikiamomis galimybėmis. Įgyvendinant d punkto tikslą ir vykdant tokius bandomuosius projektus kaip Europe's Finest 20 (Europos klasikos skaitmeninimas) ir D-Platform 21 (bendra priemonė, Visų pirma žr. preambulės 18 konstatuojamąją dalį ir 1 straipsnio g dalį. Sprendimo dėl programos MEDIA straipsnio 2 dalyje nustatyti tokie bendrieji programos tikslai: a) išsaugoti ir sustiprinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir kinematografinį bei audiovizualinį paveldą, užtikrinti jų prieinamumą visuomenei ir skatinti kultūrų dialogą; b) be kitų būdų, naudojantis ir didesniu rinkos dalyvių bendradarbiavimu, padidinti Europos audiovizualinių kūrinių apyvartą ir jų auditoriją Europos Sąjungoje ir už jos ribų; c) stiprinti Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą atviros ir konkurencingos Europos rinkos, kurioje yra geros įdarbinimo galimybės, sąlygomis, to siekti ir skatinant ryšius tarp audiovizualinio sektoriaus specialistų. Žr. Where to be trained in Europe (2010 m. leidimas, visų pirma p ), Pervadintas į European Digital Cinema Library (EDCL). Žr. LT 10 LT

12 palengvinanti Europos filmų skaitmeninį masteringą ir platinimą), programa MEDIA prisidėta prie europinio turinio skaitmeninimo. Pagal programos MEDIA užsakomųjų vaizdo paslaugų paprogramę taip pat netiesiogiai remiamas Europos programų skaitmeninimas. Komisija jau yra rėmusi kelias iniciatyvas pagal e punktą ir įvairias programos MEDIA iniciatyvas: bandomuosius naujųjų technologijų projektus (pavyzdžiui, skaitmeninių dokumentinių filmų kino teatrų tinklą CinemaNet Europe ), bendrą su skaitmeninėmis technologijomis susijusių Europos filmų platinimo išlaidų finansavimą ir specialią skaitmeninio Europos filmų demonstravimo rėmimo programą, valdomą Europa Cinemas. Kitas žingsnis parengti naują MEDIA iniciatyvą, pagal kurią būtų remiamas Europos kino teatrų perėjimas prie skaitmeninio formato. Vadovaujantis subsidiarumo principu ir programos tikslais, visų pirma bus remiami kino teatrai, kuriuose rodoma daug naujų europinių filmų. Tai bus svarbiausias paraiškas teiksiančių kino teatrų rėmimo kriterijus. Tuo pačiu kriterijumi vadovautasi buriant Europa Cinemas tinklą, kuris atlieka labai svarbų vaidmenį demonstruojant europinius filmus 22 ir jau 15 metų yra remiamas pagal programą MEDIA. Tinklui šiuo metu priklauso programoje MEDIA dalyvaujančių šalių 443 miestuose įsikūrę 770 kino teatrų, kuriuose yra kino salės. Pagal naująją skaitmeninimo programą parama bus teikiama tiesiogiai kino teatrams; konkrečiai skaitmeninei įrangai bendrai finansuoti bus skiriama fiksuoto dydžio suma. MEDIA parama gali papildyti nacionalinę paramą, tačiau pirmenybė bus teikiama tiems kino teatrams ar šalims, kurie neturi galimybės naudotis VPF susitarimais ar nacionalinėmis skaitmeninimo rėmimo programomis. Vadovaujantis programos MEDIA 2007 prioritetais 23, tokiose šalyse veikiantiems kino teatrams bus skiriamas ypatingas dėmesys. Kad būtų galima teikti fiksuoto dydžio paramą, buvo užsakytas skaitmeninės įrangos kainų tyrimas, kuriuo siekta nustatyti vieneto kainų skalę. Pasirengimas bus baigtas 2010 m. pabaigoje. Tuomet, remiantis minėto tyrimo išvadomis, bus pradėta susijusi veikla. Dar viena nagrinėtina galimybė teikti rodytojams daugiau galimybių gauti paskolas ar remti jų finansavimo išlaidas. Dabartiniu kreditavimo sąlygų sugriežtinimo laikotarpiu tokia priemonė galėtų labai padėti kai kuriems kino teatrams ji nėra [labai] brangi, pasižymi daugiklio efektu, mažina priklausomybę nuo platintojų ir (arba) kino studijų ir, tikėtina, neiškraipo rinkos. Todėl svarstoma, ar nevertėtų rodytojams suteikti galimybių naudotis MEDIA Gamybos garantiniu fondu ir (arba) sukurti naują jiems skirtą i2i sistemą. Pereiti prie skaitmeninio formato galėtų padėti ir Europos investicijų bankas (EIB) jis galėtų prisidėti prie nacionalinių fondų ir (arba) skaitmeninimo planų įgyvendintojų siekių gauti komercines paskolas. Šiuo metu EIB jau yra prisidėjęs prie 100 mln. EUR paskolos tarpininkui XDC, iš kurios finansuojama skaitmeninio kino sklaida Europoje m. 36 proc. visų rodomų filmų buvo kitų Europos šalių filmai; už jų bilietus surinkta 34 proc. visų lėšų. Europos Sąjungos vidurkis mažiau kaip 10 proc. Sprendimo dėl programos MEDIA straipsnio 4 dalies c punkte nustatytas vienas iš prioritetų yra Europos audiovizualinio sektoriaus rinkoje sumažinti atotrūkį tarp šalių, kurių audiovizualinės srities gamybos pajėgumai yra dideli, ir šalių, kurių audiovizualinės srities gamybos pajėgumai yra maži ir (arba) geografinė teritorija ar kalbinė erdvė yra ribota. LT 11 LT

13 7. IŠVADOS Europos Komisija neabejoja, kad pereinant prie skaitmeninio formato neišvengiamai kyla naujų uždavinių, kuriuos būtina įveikti, kad Europos kino teatrai galėtų [visapusiškai] išnaudoti jiems teikiamas galimybes. Siekiant šio tikslo būtina užtikrinti: skaidrų ir lankstų standartizacijos procesą, kad skaitmeninio kino standartai atitiktų įvairialypius Europos kino teatrų poreikius; teisinį saugumą valstybės pagalbos, skirtos skaitmeninei įrangai kino teatruose diegti, srityje, nustatant aiškius vertinimo kriterijus, kuriais vadovaudamosi valstybės narės galėtų parengti tinkamas programas; ES finansinę paramą skaitmeninės įrangos diegimui kino teatruose, kuriuose rodomi Europos filmai ar kurie daro poveikį regiono plėtrai. Komisija ketina parengti Europos kino teatrų perėjimo prie skaitmeninio formato veiksmų planą ir įtraukti į jį toliau nurodytus veiksmus. VEIKSMAS Siekdama užtikrinti, kad būtų tenkinamos Europos kino teatrų reikmės ir kad būtų išnagrinėtos kino teatrams, nenorintiems ar negalintiems naudotis 2k įranga, tinkamos kitos galimybės, Komisija parengs skaitmeninio kino standartų priėmimo pažangos ataskaitą. Komisija pradės skaitmeninės įrangos kainų tyrimą, kad būtų surinkta svarbių duomenų visos ES mastu. Komisija pradės naują MEDIA iniciatyvą skaitmeninei įrangai kino teatruose, kuriuose didelė dalis rodomų filmų yra kitų Europos šalių filmai, diegti. Komisija išnagrinės galimybę išplėsti MEDIA Gamybos garantinio fondo taikymą rodytojams ar ieškos kitų būdų lengvinti jų galimybes gauti paskolą. Komisija priims rekomendaciją dėl Europos kino skaitmeninimo skatinimo. Komisija stebės perėjimą prie skaitmeninio formato ir įvertins visus jo aspektus visoje audiovizualinio sektoriaus grandinėje (mokymas, skaitmeniniai originalai, programų sudarymas ir kt.). Komisija parengs tinkamus valstybės pagalbos, skirtos skaitmeninei įrangai kino teatruose diegti, vertinimo kriterijus (komunikatas dėl kinematografijos). TVARKARAŠTIS 2010 m m m m m m m. LT 12 LT

Top margin 1

Top margin 1 EUROPOS KOMISIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI Programa visiems. ES finansavimo laukia 5 milijonai Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d. Pagal šiandien Europos Komisijos pasiūlytą naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo

Detaliau

Microsoft Word - B AM MSWORD

Microsoft Word - B AM MSWORD 25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti

Detaliau

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 215 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę priemonę I. Programa ir prioritetas arba priemonė, pagal kuriuos

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Taryba

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Taryba Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Tarybai MI 82 COMPET 40 MAP 5 TELECOM 37 Tarybos išvadų dėl

Detaliau

FORMAI PRITARTA m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m.

FORMAI PRITARTA m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. FORMAI PRITARTA 2014 2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1K-243 Dėl darbo grupės sudarymo,

Detaliau

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 20160408 Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę

Detaliau

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/  m. vasario 21 d. - kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/ dėl Sutart

KOMISIJOS  REGLAMENTAS  (ES)  2019/  m.  vasario 21 d.  -  kuriuo  iš  dalies  keičiamas  Reglamentas  (ES)  Nr. 1408/ dėl  Sutart 2019 2 22 L 51 I/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/316 2019 m. vasario 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO

Detaliau

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 TURINYS 1. Informacija apie viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (toliau KMTP) veiklą

Detaliau

COM(2018)37/F1 - LT

COM(2018)37/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 01 18 COM(2018) 37 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Pirmoji pažangos ataskaita dėl neveiksnių

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo

Detaliau

untitled

untitled EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 05 20 COM(2014) 284 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl makroregioninių

Detaliau

Veiksmų programų administravimo

Veiksmų programų administravimo (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2015 m. gegužės 19 d. FORMAI PRITARTA 2014 2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

European Commission

European Commission EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos

Detaliau

Microsoft Word - Dokumentas1

Microsoft Word - Dokumentas1 2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr. 03.3.1-LVPA-K-803 Regio Invest LT+ projektų finansavimo

Detaliau

EUROPOS SĄJUNGA EUROPOS PARLAMENTAS TARYBA 2016/0284 (COD) PE-CONS 7/19 Briuselis, 2019 m. balandžio 3 d. (OR. en) PI 7 RECH 24 EDUC 16 COMPET 32 AUDI

EUROPOS SĄJUNGA EUROPOS PARLAMENTAS TARYBA 2016/0284 (COD) PE-CONS 7/19 Briuselis, 2019 m. balandžio 3 d. (OR. en) PI 7 RECH 24 EDUC 16 COMPET 32 AUDI EUROPOS SĄJUNGA EUROPOS PARLAMENTAS TARYBA 2016/0284 (COD) PE-CONS 7/19 Briuselis, 2019 m. balandžio 3 d. (OR. en) PI 7 RECH 24 EDUC 16 COMPET 32 AUDIO 4 CU 9 DIGIT 6 TELECOM 14 CODEC 84 TEISĖS AKTAI IR

Detaliau

Microsoft Word - AGRI LT-TRA-00

Microsoft Word - AGRI LT-TRA-00 EUROPOS KOMISIJA ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS GENERALINIS DIREKTORATAS G direktoratas. Kaimo plėtros horizontalieji aspektai G.1. Kaimo plėtros nuoseklumas 2008 11 19 Briuselis JMC/ab/bm 2007 2013 M. KAIMO

Detaliau

PR_INI

PR_INI EUROPOS PARLAMENTAS 2009 2014 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas 21.12.2011 2011/2155(INI) PRANEŠIMO PROJEKTAS dėl Vidaus rinkos rezultatų suvestinės (2011/2155(INI)) Vidaus rinkos ir vartotojų

Detaliau

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką

Detaliau

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKAL

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKAL EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 07 28 COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl Europos Sąjungos

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA UAB Investicijų ir verslo garantijos valdybos 2015-03-27 sprendimu (posėdžio protokolas Nr.14) PAPILDOMOS SĄLYGOS, KURIOS TAIKOMOS TEIKIANT PASKOLAS SU UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS

Detaliau

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2011 spalio 19 d. Nr. ĮV-639 Vilnius Įgyvendindamas Lietuvos kultūros politikos

Detaliau

Microsoft Word - REGIONU PROGRAMA patvirtinta.doc

Microsoft Word - REGIONU PROGRAMA patvirtinta.doc PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ministro 2011 m.spalio 19 d. įsakymu Nr.ĮV-639 REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMA I. ĮŽANGA 1. Regionų kultūros plėtros programos (toliau programa) parengimo

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti

Detaliau

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr 2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės 03.3.2-LVPA-K-832 Eco-inovacijos LT projektų finansavimo

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) / kuriuo iš dalies keičiamos Deleguoto

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) / kuriuo iš dalies keičiamos Deleguoto EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 06 07 C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) /... 2018 06 07 kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 nuostatos dėl bendrosios

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889

Detaliau

leidinys-v2.indd

leidinys-v2.indd 1 Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos įgyvendinimas 2 Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos įgyvendinimas UDK 338.43(474.5) Li239 Leidinyje pateikiama Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013

Detaliau

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkričio d. FORMAI PRITARTA 2014-2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv 2007 3 20 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA Europos Tarybos valstybės narės ir kitos šią tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją pasirašiusios valstybės, manydamos, kad Europos Tarybos tikslas yra

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2012 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-91 (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2013 m. gruodis 19 d. įsakymo Nr. V-270 redakcija) ASOCIACIJŲ

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 63 final ŽALIOJI KNYGA Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas {SWD(2015) 13 final} LT LT

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 63 final ŽALIOJI KNYGA Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas {SWD(2015) 13 final} LT LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 02 18 COM(2015) 63 final ŽALIOJI KNYGA Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas {SWD(2015) 13 final} LT LT Įžanga Komisijos prioritetas, kuris yra ir Europos prioritetas darbo vietų

Detaliau

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius 2012 M. VEIKLOS ATASKAITA Viešoji įstaiga Ateities visuomenės institutas Buveinės adresas A.Vienuolio g. 8-409, Vilnius Įstaigos kodas 302807593 1 Turinys I. Veiklos tikslai, pobūdis ir veiklos rezultatai

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio? Indrė Genytė-Pikčienė Vyriausioji analitikė Luminor 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ekonomikos šuolis didžiausias

Detaliau

EN

EN LT LT LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2010.9.8 SEK(2010) 999 galutinis KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas POVEIKIO VERTINIMAS Santrauka COM(2010) 461 SEC(2010)

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. balandžio 4 d. (OR. en) 7993/17 SAN 138 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoria

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. balandžio 4 d. (OR. en) 7993/17 SAN 138 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoria Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. balandžio 4 d. (OR. en) 7993/17 SAN 138 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoriaus, kurio vardu pasirašo direktorius Jordi AYET PUIGARNAU

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. B-3 LIETUVOS NACIONALINĖS MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKOS (Asignavimų valdytojo 90 900

Detaliau

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 702/  m. birželio 25 d. - kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei mišk

KOMISIJOS  REGLAMENTAS  (ES)  Nr. 702/  m.  birželio  25 d.  -  kuriuo  skelbiama,  kad  tam  tikrų  kategorijų  pagalba  žemės  bei  mišk 2014 7 1 L 193/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 702/2014 2014 m. birželio 25 d. kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2013) 29 final 2013/0029 (COD) C7-0025/13 Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA kuria dėl kelei

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2013) 29 final 2013/0029 (COD) C7-0025/13 Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA kuria dėl kelei EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 30.1.2013 COM(2013) 29 final 2013/0029 (COD) C7-0025/13 Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA kuria dėl keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

COM(2018)409/F1 - LT

COM(2018)409/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 05 23 COM(2018) 409 final Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl 2018 m. Prancūzijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Prancūzijos stabilumo

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 553 final Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos prisitaikymo prie globaliza

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 553 final Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos prisitaikymo prie globaliza EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 11 06 COM(2015) 553 final Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Suomijos paraiška

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Projekto

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2018 m. birželio 1 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2018/0216 (COD) 9645/18 PASIŪLYMAS nuo: gavimo data: 2018 m. b

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2018 m. birželio 1 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2018/0216 (COD) 9645/18 PASIŪLYMAS nuo: gavimo data: 2018 m. b Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2018 m. birželio 1 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2018/0216 (COD) 9645/18 PASIŪLYMAS nuo: gavimo data: 2018 m. birželio 1 d. kam: Komisijos dok. Nr.: Dalykas: AGRI

Detaliau

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles L 189/50 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2014 6 27 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 654/2014 2014 m. gegužės 15 d. dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles

Detaliau

Microsoft Word - PISKISVĮ18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology

Microsoft Word - PISKISVÄ®18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology Informacija asmenims, įsigyjantiems SUTPKIB INVL Technology išleistų nuosavybės vertybinių popierių, parengta pagal LR profesionaliesiems investuotojams skirtų subjektų įstatymo 18 straipsnio reikalavimus

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 11 11 COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą

Detaliau

PROJEKTAS METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 2 PRIORITETO INFORMACINĖS VISUOMENĖS SKATINIMAS PRIEMONĖS NR. J06-CPVA-V

PROJEKTAS METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 2 PRIORITETO INFORMACINĖS VISUOMENĖS SKATINIMAS PRIEMONĖS NR. J06-CPVA-V PROJEKTAS 2014 2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 2 PRIORITETO INFORMACINĖS VISUOMENĖS SKATINIMAS PRIEMONĖS NR. J06-CPVA-V IRT INFRASTRUKTŪROS OPTIMIZAVIMAS IR SAUGA PROJEKTŲ

Detaliau

Linas Agro Group Presentation

Linas Agro Group Presentation AB LINAS AGRO GROUP VERTIKALIAI INTEGRUOTA ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRAMONĖS GRUPĖ Tomas Tumėnas, finansų direktorius VIETA MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS GRANDINĖJE Tarptautinė vertikaliai integruota įmonių grupė.

Detaliau

Microsoft Word - VET-naujienos-55.doc

Microsoft Word - VET-naujienos-55.doc INFORMACINIS BIULETENIS NR. 55/ 2009 M. BIRŽELIS Skelbimai, naujienos Europos visą gyvenimą trunkančio profesinio orientavimo politikos tinklo renginys 2009 m. birželio 15 17 d. Prancūzijoje vyko tarptautinis

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2012 04 18 C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS 2012 04 18 kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl

Detaliau

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx Žaliosios inovacijos suslėgtų gamtinių dujų gamybos technologiniuose procesuose Informacinis renginys: Žaliosios pramonės inovacijų programos įgyvendinimas 2016 m. rugsėjo 29 d., Vilnius Apie mus UAB SG

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2016 m. spalio 5 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2016/0304 (COD) 12947/16 PASIŪLYMAS nuo: gavimo data: 2016 m. sp

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2016 m. spalio 5 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2016/0304 (COD) 12947/16 PASIŪLYMAS nuo: gavimo data: 2016 m. sp Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2016 m. spalio 5 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2016/0304 (COD) 12947/16 PASIŪLYMAS nuo: gavimo data: 2016 m. spalio 4 d. kam: Komisijos dok. Nr.: Dalykas: EDUC 316

Detaliau

LT.DOC

LT.DOC LT Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklų diegimui 1. ĮVADAS (1) Galimybė naudotis plačiajuosčiu ryšiu yra svarbiausias informacijos ir ryšių technologijų

Detaliau

CL2013O0023LT _cp 1..1

CL2013O0023LT _cp 1..1 02013O0023 LT 01.09.2018 001.001 1 Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation JAUNIMO UŽIMTUMO PRIEMONIŲ KOMUNIKACIJA 2015-03-26 Julija Kačanova Aivaras Vencevičius 2 INSTITUCIJOS Komunikacijos strategijų analizė ES ŠALYS Geroji užsienio šalių patirtis PASIŪLYMAI Išvados ir tolimesni

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas Lietuvos agroverslo tendencijos DNB Bankas 2015 m. gegužės 22 d. Agroverslas iki šiol buvo vienas iš atspariausių Lietuvos ūkio stuburo slankstelių 8,5 8,7 Maisto sektoriaus pridėtinė vertė, dalis BVP,

Detaliau

C(2016)7159/F1 - LT (annex)

C(2016)7159/F1 - LT (annex) EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2016 11 11 C(2016) 7159 final ANNEXES 1 to 3 PRIEDAI prie KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO kuriuo 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014

Detaliau

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 217 m. I III ketvirtis ISSN 2335-8335 (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Lietuvos bankas, 217 Gedimino pr. 6,

Detaliau

NLF

NLF Mažiau galimybių turinčių asmenų socialinė įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės, nediskriminavimas ~ 2017 11 29 Kas mes esame? Didžiausia skėtinė negalios organizacijas vienijanti asociacija

Detaliau

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/ m. balandžio 29 d. - dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžia

EUROPOS  PARLAMENTO  IR  TARYBOS  REGLAMENTAS  (ES)  2015/ m.  balandžio  29  d.  -  dėl  tarpbankinių  mokesčių  už  kortele  grindžia 2015 5 19 L 123/1 I (Teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/751 2015 m. balandžio 29 d. dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo

Detaliau

AM_Ple_LegReport

AM_Ple_LegReport 7.12.2016 A8-0371/4 4 Marina Albiol Guzmán, Curzio Maltese Europos Parlamentas atmeta Tarybos poziciją per pirmąjį svarstymą. 7.12.2016 A8-0371/5 5 Marina Albiol Guzmán, Curzio Maltese 1 straipsnio 1 dalies

Detaliau

VIEŠŲJŲ INVESTICIJŲ PLĖTROS AGENTŪRA

VIEŠŲJŲ INVESTICIJŲ PLĖTROS AGENTŪRA VALSTYBĖS INVESTICIJOS Į ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMĄ: TVARIŲ SPRENDIMŲ PAIEŠKOS 2017 gruodžio 4 d. BENDRABUČIŲ RENOVACIJA (JESSICA) 15 DAUGIABUČIŲ RENOVACIJA (JESSICA) 30 VIPA FINANSINIAI INSTRUMENTAI

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA 2014 2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS I SKYRIUS 2014 2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS

Detaliau

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/  m. gruodžio 11 d. - dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių e

EUROPOS  PARLAMENTO  IR  TARYBOS  DIREKTYVA  (ES)  2018/  m.  gruodžio 11 d.  -  dėl  skatinimo  naudoti  atsinaujinančiųjų  išteklių  e L 328/82 2018 12 21 DIREKTYVOS EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/2001 2018 m. gruodžio 11 d. dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) (Tekstas svarbus

Detaliau

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokytojų kūrybiškumas ir lyderystės gebėjimai sudaro sąlygas

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga Julita Varanauskienė SEB banko šeimos finansų ekspertė Pajamos augo visose šalyse, iš ateities daugiausia tikisi latviai Vidutinis neto darbo užmokestis (EUR)

Detaliau

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra

Detaliau

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO SKELBIME 2016-09-21 Nr. (16)SN-137)SP-105 Vilnius Lygių

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos ūkio augimas išlieka

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 12 d. (OR. en) 9319/15 PRANEŠIMAS DĖL I/A PUNKTO nuo: kam: Ankstesnio dokumento Nr.: 9409/15 Dalyk

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 12 d. (OR. en) 9319/15 PRANEŠIMAS DĖL I/A PUNKTO nuo: kam: Ankstesnio dokumento Nr.: 9409/15 Dalyk Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 12 d. (OR. en) 9319/15 PRANEŠIMAS DĖL I/A PUNKTO nuo: kam: Ankstesnio dokumento Nr.: 9409/15 Dalykas: Tarybos generalinio sekretoriato Nuolatinių atstovų

Detaliau

N E K I L N O J A M O J O T U R T O R I N K O S D A L Y V I Ų A P K L A U S O S A P Ž V A L G A / 2 NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS

N E K I L N O J A M O J O T U R T O R I N K O S D A L Y V I Ų A P K L A U S O S A P Ž V A L G A / 2 NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS APŽVALGA 1 NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS DALYVIŲ APKLAUSOS APŽVALGA 213 217 m. I ketvirtis 213 ISSN 2424-5828 (ONLINE) 2 NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS DALYVIŲ APKLAUSOS

Detaliau

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2016 M. VASARIO 2 D. SPRENDIMU NR. T-20 PATVIRTINTŲ PANEMUNĖS PAPLŪDIMIO PA

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2016 M. VASARIO 2 D. SPRENDIMU NR. T-20 PATVIRTINTŲ PANEMUNĖS PAPLŪDIMIO PA LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2016 M. VASARIO 2 D. SPRENDIMU NR. T-20 PATVIRTINTŲ PANEMUNĖS PAPLŪDIMIO PASTATO PREKYBOS PAVILJONO A.SMETONOS AL. 4, KAUNE, NUOMOS

Detaliau

2 priedas

2 priedas 1 PRIEDAS Viešosios įstaigos.. Rietavo verslo informacijos centras (viešosios įstaigos pavadinimas) Eil. Nr. 2015 m. veiklos planas Priemonės pavadinimas* Priemonės aprašymas Įvykdymo terminas Rezultatas

Detaliau

Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS 2015 m. liepos 16 d. * Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teismų bendra

Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS 2015 m. liepos 16 d. * Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teismų bendra Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMS 2015 m. liepos 16 d. * Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teismų bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose Jurisdikcija

Detaliau

Financial engineering from ERDF

Financial engineering from ERDF Ūkio ministerijos administruojamos finansų inžinerijos ir su ja susijusios priemonės Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto 3 uždavinys: Pagerinti SVV subjektų priėjimą prie finansavimo šaltinių,

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation PARAIŠKOS DĖL PROJEKTO FINANSAVIMO PILDYMAS IR TEIKIMAS Indrė Dagilienė 2018 m. spalio 25-26 d. Vilnius-Kaunas Paraiškos pildymas Paraiška pildoma vadovaujantis projektų finansavimo sąlygų Aprašo Nr. 4

Detaliau

Microsoft Word - attl PDFP000016E8.001

Microsoft Word - attl PDFP000016E8.001 EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 08 03 COM(2015) 387 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI DĖL BULGARIJAI IR RUMUNIJAI SKIRTOS LAIKINOSIOS GRYNŲJŲ PINIGŲ SRAUTO IR ŠENGENO PRIEMONĖS

Detaliau

Kaimo pletra Lietuvai integruojantis i ES

Kaimo pletra Lietuvai integruojantis i ES Biokuro gamyba alternatyvus verslas žemdirbiui Darius Liutikas Kaimo plėtros departamentas Žemės ūkio ministerija 2006 01 11 Paramos galimybės greitai augančių medžių rūšių augintojams 2004-2006 metais

Detaliau

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P 2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:

Detaliau

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS I SKYRIUS

Detaliau

PATVIRTINTA Gretutinių teisių asociacijos Greta 2018 m. spalio 14 d. Visuotinio narių susirinkimo sprendimu GRETUTINIŲ TEISIŲ ASOCIACIJA GRETA ATLYGIN

PATVIRTINTA Gretutinių teisių asociacijos Greta 2018 m. spalio 14 d. Visuotinio narių susirinkimo sprendimu GRETUTINIŲ TEISIŲ ASOCIACIJA GRETA ATLYGIN PATVIRTINTA Gretutinių teisių asociacijos Greta 2018 m. spalio 14 d. Visuotinio narių susirinkimo sprendimu GRETUTINIŲ TEISIŲ ASOCIACIJA GRETA ATLYGINIMO ATLIKĖJAMS IR FONOGRAMŲ GAMINTOJAMS PASKIRSTYMO

Detaliau

AM_Ple_NonLegReport

AM_Ple_NonLegReport 6.12.2017 A8-0351/5 5 Miguel Urbán Crespo, Javier Couso Permuy, João Pimenta Lopes, Nikolaos Chountis 13 dalis 13. palankiai vertina tai, kad nuo to laiko, kai 2016 m. birželio mėn. priimta Visuotinė Europos

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv.

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv. Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 19 / LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 19 ISSN 2335-8335 (online) Santrumpos ES Europos Sąjunga TPVCAD

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 03 14 COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies

Detaliau

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 7/7 KOMISIJOS SPRENDIMAS 2005 m. sausio 7 d. dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 7/7 KOMISIJOS SPRENDIMAS 2005 m. sausio 7 d. dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17 2005 1 11 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 7/7 KOMISIJOS SPRENDIMAS 2005 m. sausio 7 d. dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB, numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos,

Detaliau

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“ VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016 2023 m. VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016-2023 m. Bendra strategijos vertė 2 486 600,00 Eur. Lėšos vietos

Detaliau

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKOLINTŲ LĖŠŲ ĖMIMO INVESTICIJŲ PROJEKTAMS FINANSUOTI

Detaliau

Title

Title Šiuolaikiškos ir labiau visai Europai pritaikytos autorių teisių sistemos kūrimas Vita Juknė Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų skyrius Išsakyta nuomonė yra asmeninė ir negali būti

Detaliau

Patients rights have no borders Naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje ES valstybėje narėje

Patients rights have no borders Naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje ES valstybėje narėje Patients rights have no borders Aktyvaus pilietiškumo tinklas, norėdamas prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) įgyvendinamos kampanijos Pacientų teisės neturi sienų, parengė šią informaciją apie Direktyvą

Detaliau

PATVIRTINTA Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1T- 39 (1.12.) VALSTYBINĖS DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJ

PATVIRTINTA Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1T- 39 (1.12.) VALSTYBINĖS DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJ PATVIRTINTA Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1T- 39 (1.12.) VALSTYBINĖS DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJOS 2019 METŲ VEIKLOS PLANAS PROGRAMA DUOMENŲ APSAUGOS

Detaliau