LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LYDIMŲJŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įs

Transkriptas

1 LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LYDIMŲJŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projektas (toliau Įstatymo projektas) ir lydimieji teisės aktų projektai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto Nr. IX-1538, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto Nr. IX-1409, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 pakeitimo įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti projekto Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas, kurio Nr. VP1-4.3-VRM-02-V , veiklų, susijusių su Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio administracinio modelio sukūrimu, siūlomas priemones ir projekte atliktų mokslinių tyrimų rekomendacijas socialinio draudimo srityje. Projektas vykdytas pagal m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-02-V Viešųjų politikų reformų skatinimas. Projekto vykdymui finansavimas skirtas, atsižvelgiant į tai, kad šis projektas atitinka Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410 Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo, nuostatas ir Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 684 Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo, nuostatas. Įstatymo projektas taip pat įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo, 78, 82 ir 85 punktus. Siekiant socialinio draudimo sistemos tvarumo 78 priemonėje numatyta pateikti pasiūlymus dėl galimybės papildyti pajamų rūšių, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, sąrašą; 82 priemonėje numatyta išanalizuoti ir įvertinti galimybę savarankiškai dirbantiems asmenims nustatyti minimalią pajamų ribą, nuo kurios socialinio draudimo įmokos nemokamos; 85 priemonėje numatyta nustatyti, kad visi vykdantys veiklą ir gaunantys (santykinai pakankamai) pajamų asmenys privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Įstatymo projekto tikslas nustatyti didesnę savarankiškai dirbančių asmenų apsaugą nuo socialinių rizikų, tampriau susieti išmokas su įmokėtomis įmokomis, sudaryti prielaidas darbo užmokesčio apmokestinimo mažinimui bei prielaidas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto stabilumui užtikrinti, įsteigiant socialinio draudimo rezervinį fondą. Lydimųjų teisės aktų projektų tikslas patikslinti įstatymų nuostatas atsižvelgiant į Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau ir ministerija). Pirminius įstatymų projektus parengė ministerijoje vykdomo,,lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo

2 2 tvarumą, sukūrimas projekto, kurio Nr. VP1-4.3-VRM-02-V , paslaugų teikėjas Vilniaus universitetas, vadovaujantis 2014 m. vasario 13 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su Vilniaus universitetu pasirašyta Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinioadministracinio modelio sukūrimo paslaugų sutartimi Nr. APS Projekto mokslininkų grupės vadovas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, tel , el. p. Įstatymo projekto rengimą koordinavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė Asta Aranauskienė, tel , el. p. Socialinio draudimo skyrius (vedėjas Vaidotas Kalinauskas, tel , el. p. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau Įstatymas) nuostatas savarankiškai dirbantys asmenys socialinio draudimo sistemoje dalyvauja drausdamiesi tik nuo dalies rizikų. Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai draudžiami tik pensijų draudimu nuo išsiimamų asmeniniams poreikiams sumų. Individualia veikla užsiimantys asmenys draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu (tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti). Dirbantys pagal verslo liudijimus asmenys ir tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuoliai draudžiami tik bazinei pensijai gauti. Ūkininkai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu (tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti) tik tuo atveju, jei jų ūkis viršija 4 ekonominio dydžio vienetus (4800 Eur; toliau EDV), ir turi galimybę socialinio draudimo įmokų nemokėti (jei gauna socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos pensiją ar kompensaciją). Deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Asmenys iki 26 metų, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir doktorantai vaiko priežiūros atveju gauna minimalias išmokas iš valstybės biudžeto. Statutiniai pareigūnai turi savo sistemos pajamų kompensavimo mechanizmus tik ligos / motinystės, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų atvejais. Tantjemų gavėjai nuo gaunamų tantjemų bei mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariais, nemoka jokių socialinio draudimo įmokų. Nuo Lietuvos mokslų akademijos nariams mokamų mėnesinių išmokų už Lietuvos mokslų akademijos nario vardą ir aukštųjų mokyklų mokamų universiteto senato nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinių išmokų socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos. Taip pat galiojančiame Įstatyme nėra nuostatų, kurios nustatytų socialinio draudimo įmokų bazę, virš kurios socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos. Galiojančiame Įstatyme numatyta, kad bendroji socialinio draudimo pensijos dalis mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Terminuotoms darbo sutartims nėra numatytas skirtingas nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifas. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto stabilumui užtikrinti nėra numatyta kaupti rezervą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma: 1. Išplėsti savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą: - individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius, ūkinių bendrijų tikruosius narius drausti ir ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu nuo išsiimamų asmeniniams poreikiams sumų; - individualia veikla užsiimančius asmenis drausti ir ligos socialiniu draudimu; - dirbančius pagal verslo liudijimus drausti ir individualiajai pensijos daliai gauti, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo minimaliosios mėnesinės algos;

3 3 - asmenis, vykdančius individualią žemės ūkio veiklą, drausti pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai jų ūkis viršija 2 EDV. Siūloma nustatyti, kad šių asmenų socialinio draudimo įmokų mokesčio bazę sudaro apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų) suma ne didesnė negu 7 paskutinių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio suma. Tuo atveju, kai ūkininkai ir jų partneriai pajamų nedeklaruoja, apmokestinamoji bazė sudaro 12 minimaliųjų mėnesinių algų per metus. 2. Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus ir vienuolius drausti ir individualiajai pensijos daliai gauti. 3. Nustatyti, kad auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų, įtėvių ar vaiko globėjui iki 26 metų, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą arba doktorantūroje (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo laikotarpį) ir 12 mėnesių po mokslo baigimo bei pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki vaikui sukaks vieneri metai skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. 4. Deleguotų asmenų sutuoktinius papildomai drausti motinystės draudimu. 5. Statutinius pareigūnus pilna apimtimi įtraukti į socialinio draudimo sistemą. 6. Nustatyti, kad tantjemų gavėjai bei mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariais, mokės socialinio raudimo įmokas pensijai nuo gaunamų pajamų. 7. Nustatyti, kad socialinio draudimo bendroji pensijos dalis finansuojama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto. Apskaičiuojant pensijų socialinio draudimo įmokos dydį įvertinami asignavimai iš valstybės biudžeto, kurie skiriami socialinio draudimo pensijos bendrosios dalies finansavimui. 8. Įvesti lubas socialinio draudimo įmokoms. Siūloma nustatyti, kad draudžiamų asmenų socialinio draudimo bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negalės būti didesnė negu 60 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio. Šios lubos bus pasiektos palaipsniui per šešerius metus. Pirmaisiais metais siūloma nustatyti 120, antraisiais 108, trečiaisiais 96, ketvirtaisiais 84, penktaisiais 72 ir šeštaisiais 60 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio lubas 9. Kaupti Socialinio draudimo rezervinį fondą, laikantis nustatytos išmokų indeksavimo tvarkos. Siūloma nustatyti, kad augant ekonomikai, apdraustųjų darbo užmokesčiui ir jų skaičiui, išmokų indeksavimo rodiklis (draudėjų ir apdraustųjų sumokėtų įmokų sumos augimo tempas) apskaičiuojamas už praėjusį laikotarpį, kuriam jau yra statistiniai duomenys, o taikomas būsimam laikotarpiui. Todėl ūkio augimo laikotarpiu išmokos augtų lėčiau nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir susidarytų rezervas. Tuo tarpu ekonomikos nuosmukio laikotarpiu mažėjant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamoms, išmokų dydžiui išlaikyti būtų naudojamas sukauptas rezervas. Tokiu būdu būtų išvengiama socialinio draudimo įmokos tarifo didinimo ir kaupiamas rezervas, sudarantis prielaidas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto stabilumui. 10. Nustatyti, kad draudėjo darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (priskaičiuotos vidutinės pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos) ir draudėjo priskaičiuota socialinio draudimo įmokų suma yra įtraukiamos į sąrašą duomenų, kurie gali būti skelbiami viešai be draudėjo raštiško sutikimo. Duomenys apie vidurkius bus teikiami tik tais atvejais, kai įmonėje dirba trys ir daugiau darbuotojų. Taip pat siūloma nustatyti, kad draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo. Siūloma nustatyti, kad draudėjas veiklos nevykdo, kai: (1) socialinio draudimo įmokų nesumoka tris mėnesius

4 4 iš eilės ir ilgiau ir (2) nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas, ir (3) draudėjas (draudėjo juridinio asmens valdymo organų nariai) nėra randamas jo nurodytais ar Juridinių asmenų registre esamais adresais arba, Fondo administravimo įstaigų reikalavimu, draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų. 11. Įtvirtinti turinio viršenybės prieš formą principą, kuris reikš, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimo teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. 12. Terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifą, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, didinti du kartus. 13. Atsisakyti savanoriškojo pensijų socialinio draudimo. Socialinio draudimo sistema yra privaloma visiems dirbantiesiems. Kartu su kitais pensijų reformos siūlymais, siūloma plėsti apdraustųjų ratą, įjungiant į socialinio draudimo sistemą dar daugiau asmenų, todėl esant tokiai socialinio draudimo aprėpčiai netikslinga palikti savanorišką pensijų draudimą šioje sistemoje. Savo esme savanoriškas pensijų draudimas buvo pradėtas siekiant, kad žmonės, kurie nėra draudžiami kitaip, galėtų įgyti bent kokias nors socialines garantijas. Tačiau šiuo metu žmonėms, neturintiems stažo, valstybė užtikrina atitinkamas socialines garantijas per šalpos išmokų sistemą, o socialinio draudimo aprėptis vis plečiasi, todėl savanoriškas pensijų draudimas socialinio draudimo sistemoje nebėra toks aktualus. 14. Atlikti kitus pakeitimus, atsižvelgiant į kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose siūlomas įtvirtinti nuostatas bei kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus. Lydimųjų teisės aktų projektų tekste siūloma atlikti pakeitimus atsižvelgiant į Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numačius prievolę kai kuriems savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas bei prievolę asmenims mokėti socialinio draudimo įmokas nuo pajamų, nuo kurių šios įmokos iki tol nebuvo mokamos, galimas šių įmokų mokėtojų nepasitenkinimas. Tačiau pažymėtina, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimas grindžiamas didesne apsauga nuo tam tikrų rizikų, susijusių su pajamų mažėjimu (pvz., liga, motinystė), todėl apsidraudę asmenys, įvykus draudiminiam įvykiui, galės gauti išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Kitų neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektą, kartu teikiami šio aiškinamojo rašto 1 punkte nurodyti įstatymų projektai. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

5 5 Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymo projektui įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo pakeitimo projektą ir iki 2015 m. gruodžio 31 d. pateikti jį tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Išplėtus savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas papildomai gautų apie 12,55 mln. eurų per metus. Integravus statutinius pareigūnus į bendrą sistemą (ligos / motinystės / tėvystės, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų atvejais) socialinio draudimo įmokos iš valstybės biudžeto minėtoms draudimo rūšims kainuotų apie 14 mln. eurų per metus. Apdraudus tantjemų gavėjus pensijų socialiniu draudimu per metus būtų surinkta apie 6,3 mln. eurų papildomų įmokų. Dėl socialinio draudimo įmokų lubų Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos pirmaisiais metais sumažėtų apie 30,8 mln. eurų per metus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas negautų apie 9 mln. Eurų. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme įteisinus dar vieną išmokų rūšį išmoką vaiko priežiūrai, kuri būtų mokama 4 BSI dydžio (152 Eur) vienam iš vaiką auginančių tėvų iki 26 metų amžiaus, besimokančiam profesinėje mokykloje ar studijuojančiam aukštojoje mokykloje ir neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, iki vaikui sukaks 1 metai, preliminariais paskaičiavimais lėšų poreikis metams sudarytų apie 6,4 mln. Eur. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra socialinis draudimas, įmokos, draudėjas, apdraustasis, fondas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.