Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012

Transkriptas

1 Lyderystė vardan mokymosi Eglė Pranckūnienė Mokyklų tobulinimo centras

2 Įsivertinimas Ką aš labiausiai vertinu savo darbe? Kokios profesinės karjeros aš siekiu? Kaip man to pasiekti? Kokios galėčiau susilaukti pagalbos, kur ją rasti?

3 1. Ko me siekiame? Mokiniai: kūrybiški, pasitikintys savim Mokiniai pasirengęlaimingai gyventi ir kitais, besimokantys, atsakingi besikeičiančiame pasaulyje ir drąsiai priimti Projektas jo iššūkius Besimokančių mokyklų piliečiai, tinklai sveiki, atviri, bendraujantys i bendradarbiaujantys Bendrosios kompetencijos ir esminių dalykinių kompetencijų pagrindai 2. Kaip organizuosime ugdymą? Ugdymo sritys Aktyvaus mokymosi principai Integruojamosios programos 3. Kaip suprasime, kad tai veikia? Mokiniai : nori ir geba mokytis kritiškai ir kūrybiškai mąsto yra iniciatyvūs noriai įsitraukia įmokyklos ir bendruomenės gyvenimą; renkasi sveiką gyvenimo būdą daro pažangą pozityviai elgiasi Mokykloje: Mokymuisi pritaikytos erdvės bei tvarkaraščiai; Naudojamos IKT mokymuisi; Kuriamas integralus ugdymo turinys ; Mokytojai dirba bendradarbiaudami; Iš klaidų mokomasi ir nebijoma rizikuoti Baigęmokykląmokiniai Mokosi visą gyvenimą, atranda savo kelią ir vietą gyvenime, sveikai gyvena yra aktyvūs piliečiai

4 MOKYMASIS KAS? KO? KADA? KUR? KAIP? 4

5 Švietimo lyderis Atsakingas, kūrybingas, į tvarumo principus ir nuolatinį mokymąsi, tobulėjimą susitelkęs profesionalas, kurio veikla grindžiama tvirtu vertybiniu pamatu, atkakliai ir viešai koncentruojantis savo ir bendruomenių dėmesį į mokymo ir mokymosi kokybę. Lyderių laikas

6 Švietimo lyderiai turi būti pasirengę veikti keturiose srityse: Vadovavimas mokymuisi Vadovavimas žmonėms Vadovavimas organizacijoms Savęs tobulinimas

7 Lyderystės plėtotės prielaidos šalies lygmeniu koncentruotis į tokios teisinės bazės sukūrimą, kuri užtikrintų galimybę mokykloms tapti realiai savarankiškoms siekiant suderintų švietimo sistemoje tikslų; sudaryti realaus strateginio planavimo principųįdiegimo švietimo sistemoje sąlygas; sudaryti sąlygas mokykloms liberalizuoti valdymą, kurti pagal savo specifiką ir galimybes savitus valdymo modelius, kurie leistų pasiekti numatytų tikslų; akcentuoti visų švietimo subjektų atsakomybę už tikslų pasiekimą; sukurti stebėsenos sistemą, skatinančios lyderystę ir atsakomybę. LYDERYSTĖS VYSTYMOSI MOKYKLOJE MODELIS, Lyderių laikas, 2011

8 Lyderystės plėtotės prielaidos steigėjo lygmeniu įdiegti realų strateginį planavimą savivaldybės lygmeniu; sukurti partnerystės tarp atskirų švietimo institucijų skirtinguose lygmenyse sistemą; sukurti vadovų priėmimo į darbą konkurso sistemą, orientuotą į vadovų lyderių atpažinimą; užtikrinti tokį stebėsenos vykdymą, kuris skatintų mokyklas lyderystei; vertinimą orientuoti ne į formalų atitikimą kriterijams, bet į realią veiklą siekiant užsibrėžtų tikslų. LYDERYSTĖS VYSTYMOSI MOKYKLOJE MODELIS, Lyderių laikas, 2011

9 Lyderystės plėtotės prielaidos mokyklos lygmeniu skatinti ne tik formaliąją, bet ir neformaliąją lyderystę, derinant su mokyklos tikslais; skatinti lyderystę skirtinguose darbuotojų veiklos lygmenyse (asmeniniame, mokinių, kolegų, išorės subjektų); skatinti lyderystę tokias veiksniais: - sudaromos sąlygos reikštis mokytojų lyderystei jo veiklų ir atsakomybės srityje; - investicijos į lyderių ugdymą; - palankus mokyklos vadovų požiūris į mokytoją lyderį; - palankus kolegų požiūris į lyderių ugdymą; - skatinimas žinių lyderystės (aukštos profesinės kvalifikacijos ir kompetencijos darbuotojųįtraukimas ir skatinimas; - skatinimas dalytis patirtimi. LYDERYSTĖS VYSTYMOSI MOKYKLOJE MODELIS, Lyderių laikas, 2011

10 Galingų ir lygių mokymosi galimybių sukūrimas švietimo sistemoje; lyderiai sutelkia savo ir kitų dėmesįįmokymą ir mokymąsi; tai laikydami pagrindine savo, bendruomenės ir visuomenės misija. A.Hargreaves, D.Fink Lyderystė vardan mokymosi

11 paprasti žmonės, kurių kasdienis darbas, pastangos bei ryžtas padeda jų mokiniams ir kolegoms tapti nepaprastais. Mokymosi lyderiai D.Fink

12 Lyderystės samprata Lyderis yra tas, kuris sutelkia žmones tikslui pasiekti ar darbui nuveikti. Lyderis: žino, kas ir kaip turi įvykti, ir padaro, kad tai įvyktų; yra atsakingas už tinkamą išteklių panaudojimą; Siekia atliekamo darbo efektyvumo, nuolat jį tobulina; yra atsakingas ir atskaitingas už žmones ar grupes, kurioms vadovauja; sukuria aplinką, kurioje kiti geriausiai atsiskleidžia ir geriausiai prisideda prie bendro reikalo.. Sonia Blandford, Everard (1986)

13 Lyderio vaidmuo Lyderystė: vertybės, misija ir vizija, žmonės ir ištekliai Vadovavimas: planavimas, organizavimas, įgyvendinimas Administravimas: kasdienė administracinė veikla

14 Lyderystės teorija, Bennis, 1959: Lyderystės teorijos apima tris pagrindinius komponentus : Asmenį, kurį laikome lyderiu; Procesą, kurio metu skleidžiama arba panaudojama galia; Įtakos darymą, lyderio elgesį.

15 Lyderis orkestro dirigentas Dirigentas yra atsakingas už kito (t.y. kompozitoriaus) veikalo interpretaciją dirbant su didele žmonių grupe (orkestru), kuris yra padalintas į komandas (instrumentines grupes), turinčias savo vadovus. Dirigentas vadovauja orkestro muzikantams taip, kad būtų kuo geriau atliktas ir kritiškai bei įvairiai auditorijai pristatytas kompozitoriaus kūrinys. John Harvey-Jones

16 Teorija X Normalus žmogus iš prigimties nemėgsta darbo ir stengiasi jo išvengti. Daugumą žmonių reikia kontroliuoti, versti dirbti, įbauginti ir bausti. Vidutinis žmogus nori būti vadovaujamas, bando išvengti atsakomybės, neturi ambicijų ir labiausiai vertina ramybę ir saugumą. Sonia Blandford, McGregor (1966)

17 Teorija Y Parastas žmogus iš prigimties nėra nusiteikęs prieš darbą. Šis gali teikti ir pasitenkinimą. Žmonės patys save kontroliuoja ir patys veikia sąmoningai, jeigu užsiima prasminga ir patinkančia veikla. Dauguma žmonių nori mokytis jiems sudarius tinkamas sąlygas, ir ne tik mielai prisiima atsakomybę, bet ir siekia didesnės atsakomybės; Kur kas daugiau žmonių, negu paprastai įtraukiama, gali pasiūlyti kūrybiškų sprendimų organizacijų problemoms spręsti. Sonia Blandford, McGregor (1966)

18 Būtinos asmeninės savybės Savitvarka / savivalda/savidisciplina Aiškios asmeninės vertybės Aiškūs asmeniniai tikslai Asmeninio tobulinimosi siekiai Problemų sprendimo įgūdžiai Gebėjimas veikti kūrybiškai ir naujai

19 Ar mokytojas mokymosi lyderis?

20 Nauji mokytojo vaidmenys Individo lygmeniu: mokymasis vis labiau individualizuojamas; Klasės lygmeniu: mokinių kultūrinėįvairovė; Mokyklos lygmeniu: įsitraukimas į mokyklos veiklos planavimą ir vertinimą; Bendruomenės lygmeniu: dialogas su tėvais, bendruomene, partneriais; Tarptautiniu lygmeniu: partnerystė, projektai.

21 Mokymosi lyderiai 1 Aistringai moko visus mokinius; Neatmeta įprastos praktikos, bet ir nuolat atsinaujina; Mokymąsi laiko svarbesniu už pasiekimus bei egzaminų rezultatus; Vis daugiau mokosi apie mokymąsi; Mokydami siekia aiškumo ir skaidrumo; Priimdami sprendimus remiasi duomenimis ir tyrimais; Hargreaves & Fink, 2006

22 Mokymosi lyderiai 2 Vertina vardan geresnio mokymosi; Įtraukia mokinius priimant sprendimus apie mokymąsi; Įtraukia tėvus į vaikų mokymąsi; Yra patyrę ir suaugusiųjų mokytojai ; Į mokymąsi įtraukia emocijas.

23 Besimokanti bendruomenė ir lyderystė 1. Lyderystė besimokančioje organizacijoje tampa masiniu reiškiniu; 2. Lyderio vaidmuo nėra pastovus. Besimokančioje organizacijoje lyderiais gali būti skirtingi žmonės; 3. Lyderis ne savo asmeniu daro įtaką kitiems, o sukuria tokią aplinką, situaciją, lauką, kuri/kuris darytų poveikį kitiems organizacijos nariams; 4. Lyderystė traktuojama kaip procesas, o ne asmens padėtis/pozicija. Lyderių laikas

24 Perėjimas nuo mokymo link mokymosi yra visiškas švietimo paradigmos pakeitimas šiais atžvilgiais: santykių; mokymo programos; Lyderystės, vadovavimo; mokymosi erdvės; struktūrų ir sistemų; konsultavimo; profesinio mokymosi. J.Roberston, L.Stoll

25 Mokymosi santykiai visais lygmenimis Vadovavimas: mokymosi santykiai su kolegomis. Kolegos - mokymosi šaltiniai, teikiantis naujų idėjų ir žinių. Mokiniai - mokymosi ir mokymo šaltinis. Tėvai - mokymosi partneriai ir šaltiniai. J.Roberston, L.Stoll

26 Reikalingi nauji įgūdžiai Įgalinantis konsultavimas ir pagalba mokantis Kritinis mąstymas ir sudėtingų klausimų apie praktiką uždavimas Klausymasis ir tylėjimas mokantis iš kitų Klausimų kėlimas ir tyrinėjimas Įsivertinimas ir savireguliacija J.Roberston, L.Stoll