Hektoras VITKUS – Knyga apie Antrojo pasaulinio karo atmintis ir atminčių karus Lietuvoje (Recenzija)

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Hektoras VITKUS – Knyga apie Antrojo pasaulinio karo atmintis ir atminčių karus Lietuvoje (Recenzija)"

Transkriptas

1 Knyga apie Antrojo pasaulinio karo atmintis ir atminčių karus Lietuvoje MAKHOTINA, Ekaterina. Erinnerungen an den Krieg Krieg der Erinnerungen: Litauen und der Zweite Weltkrieg (Schnittstellen Studien zum östlichen und südöstlichen Europa, Bd. 4). Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht GmbH & Co, S. ISBN Hektoras Vitkus Klaipėdos universitetas 245 Bonos universiteto Istorijos instituto mokslo darbuotojos Ekaterinos Makhotinos knyga Atsiminimai apie karą Atminčių karas: Lietuva ir Antrasis pasaulinis karas įdomi ne tik dėl nagrinėjamos tematikos bei ją eksplikuojančių problemų analizės, bet ir dėl tyrimo medžiagos komponavimo. Monografiją sudaro septynios dalys kiekviena jų pradedama atskiru įvadu ir baigiama (išskyrus šeštąją dalį) atskiromis išvadomis (knyga turi ir galutinių išvadų dalį). Toks struktūravimas padėjo knygos autorei griežtai padalinti tiriamą tematiką į tam tikrus analitinius skirsnius: sovietinių lietuviškų Antrojo pasaulinio karo atminimo naratyvų sanklodos ( m.), istorinio pasakojimo sovietizacijos Lietuvos muziejuose, žydų genocido aukų atminimo sovietinėje Lietuvoje, Antrojo pasaulinio karo muziejinių reprezentacijų po 1990 m., stalinizmo muzealizacijos Lietuvoje, Žydų muziejaus ir Holokausto paminklų nepriklausomoje Lietuvoje bei Antrojo pasaulinio karo atminimo grupių ir jų sąveikos. Be to, tokia tyrimo medžiagos perteikimo forma ir skaitytojui padeda lengviau susigaudyti ganėtinai plačioje potemių ir sudėtingoje nagrinėjamų problemų erdvėje. Kaip pabrėžė pati monografijos autorė, tyrime labiausiai siekta aprėpti tik daiktiškąją Antrojo pasaulinio karo atminimo Lietuvoje sanklodos pusę muziejus, paminklus ir memorialus (S. 13). Tačiau būtina pažymėti, kad monografijoje (ypač jos teorinių / metodologinių prieigų dalyje) neliko nepastebėti ir kolektyvinės atminties, atminimo kultūros bei istorijos politikos teorijų ir koncepcijų taikymo tokio pobūdžio tyrimuose klausimai (S ). Manytina, neatsitiktinai monografijos autorė pažymėjo, kad ji laikėsi principo atskleisti politinę sovietinės ir posovietinės Antrojo pasaulinio karo atminimo kultūros Lietuvoje dimensiją, kartu pabrėždama, jog istorija, kaip tam tikru politinės legitimacijos ištekliu, naudojosi ir naudojasi ne tik totalitarinės sistemos, bet ir demokratiškos visuomenės. Jos nuomone, tai taikytina ir posovietinės erdvės šalims, kurioms priklauso ir Lietuva, bei jų visuomenėms The Unending War? Baltic States after 1918 Acta Historica Universitatis Klaipedensis XXXVI, 2018, ISSN (Print), ISSN (Online) DOI:

2 (S. 21). Tokia prieiga įgalino ne tik identifikuoti sovietiniu ir posovietiniu laikotarpiais organizuotų (arba susiorganizavusių) Antrojo pasaulinio karo atminimo grupių Lietuvoje kolektyvinių tapatybių bruožus, bet ir atskleisti tokias tapatybes palaikančius diskursus, kurie ir yra aptariamos monografijos tiriamosios dalies pagrindas (S. 13). Manytina, būta ir praktiškai pamatuoto motyvo pasirinkti tokią knygos sandarą bei analizės prioritetus Ekaterina Makhotina yra akademinei visuomenei žinomų ankstesnių tyrimų 1, skirtų sovietinės atminimo kultūros formavimo(si) ir kaitos problematikai, autorė, todėl įvardyta monografijos sandara sudarė galimybę integruoti šiuos tyrimus be didesnių konceptualių pakeitimų. 246 Antrojo pasaulinio karo atminimo memorializacijos sovietinėje Lietuvoje prielaidas E. Makhotina įžvelgia Didžiojo tėvynės karo periodu ( m.) susiklosčiusioje ideologinėje ir politinėje Lietuvos komunistų partijos konjunktūroje (S ). Pagrindinės tendencijos šiuo periodu, jos nuomone, buvo kovojančios Lietuvos vaizdinio konstravimas sovietinėje spaudoje, kuriant ideologinį pagrindą Lietuvos išvadavimo mitemai ir tokį vaizdinį paremiančių didvyrių paieškai (kaip žinoma, ilgainiui buvo pasirinktas Sovietų Sąjungos didvyrės Marijos Melnikaitės variantas). Pasibaigus karui, LKP vadovybės sluoksniuose įsitvirtino nuostata vertinti save kaip Lietuvos nacionalinių interesų gynėją. Tačiau greta šios nuostatos pokariniu periodu ilgainiui įsivyravo ir istorinio teisingumo samprata, kurios reikšminis turinys rėmėsi socialinio / socialistinio iš(si)vadavimo idėja bei sovietinio patriotizmo principais. Iš esmės dėl šios priežasties LKP siekė kovoti su katalikybės ir tautiniais simboliais, tuo demonstruodama savo antiburžuazinę ir socialistinę tapatybę. Kartu imtasi ir priemonių, kurios skatino lietuvišką Lietuvos SSR gyventojų dalį telktis tautiniu / etniniu pagrindu, pavyzdžiui, inspiruojant lenkiškos gyventojų dalies išvykimą spartinusius sprendimus. Tokie veiksmai kūrė prielaidas formuotis sovietinės valdžios, kaip lietuviškos visuomenės dalies interesų gynėjos, įvaizdžiui. Tai, E. Makhotinos nuomone, kartu su Vilniaus ir Klaipėdos grąžinimu palengvino sovietinio režimo legitimaciją. Autorė nevengia ir klausimo, ar prie sovietinio režimo, kaip telkiančios galios, įvaizdžio galėjo prisidėti ir sovietinio režimo inspiruota antisemitinė (kosmopolitų kampanija ir Gydytojų byla ) politika. Daliai lietuvių visuomenės ji galėjo imponuoti kaip galimybė retušuoti ir išstumti iš oficialaus diskurso žydų genocido 1 Plg. MAKHOTINA, Ekaterina. Revolutionierung der Museen, Musealisierung der Revolution: Inszenierung der Geschichte im Revolutionsmuseum der Litauischen SSR. Forschungen zur baltischen Geschichte, 2017, Bd. 12, S ; MAKHOTINA, Ekaterina. Keine Experimente: Russlands Geschichtspolitik und die Revolution. In Revolution retour : Vorwärts, und stets vergessen (Osteuropa, 6 8/2017). Hrsg. von Manfred SAPPER, Volker WEICHSEL. Berlin, 2017, S ; MAKHOTINA, Ekaterina. Archäologie der Erinnerung: Der Gedenkfriedhof und das sowjetische Ehrenmal Antakalnis in Vilnius. Jahrbuch für Historische Kommunismusforschung, 2013, S ; MAKHOTINA, Ekaterina. Abgebaute Erinnerung : Der Wandel des Kriegsgedenkens in Litauen am Beispiel der Gedenkstätte Pirčiupis. In Krieg im Museum. Präsentationen des Zweiten Weltkriegs in Museen und Gedenkstätten des östlichen Europa (Veröffentlichungen des Collegium Carolinum, Bd. 131). Hrsg. von Ekaterina MAKHOTINA, Włodzimierz BORODZIEJ, Ekaterina KEDING, Étienne FRANÇOIS. Göttingen, 2015, S

3 patirtis (žydų genocido refleksijos Lietuvoje sovietmečiu ir posovietiniu laikotarpiais problemą E. Makhotina narplioja net keliose monografijos dalyse, S ). Galima pažymėti, kad knygos autorės tezė apie sovietinio režimo pastangas manipuliuoti Antrojo pasaulinio karo ( Didžiojo tėvynės karo ) atminimo reikšmėmis, siekiant simboliškai legitimuotis Lietuvoje, ir apie dalies lietuvių visuomenės intencijas tokias pastangas priimti pozityviai (nesipriešinti), nėra nauja. Ji ne kartą buvo konstatuota istorikų (pvz., Arūno Streikaus, Valdemaro Klumbio ir kitų autorių 2 ), besidominčių sovietologine problematika, darbuose. Tačiau šioje knygos apžvalgoje norėtųsi atkreipti dėmesį į dar vieną aspektą, kurio monografijos autorė įdėmiau neanalizavo. Pokario metais LKP bandymai legitimuotis, vaizduojant save kaip lietuvių nacionalinių interesų gynėją, turėjo stiprų konkurentą ginkluotą antisovietinį pogrindį (analizuojamos monografijos autorė jam taip pat yra skyrusi dėmesio 3 ), kuris kūrė savąjį istorinio teisingumo, glaudžiai susaistyto su karo (lietuvių tautos pasipriešinimo sovietinei ir nacių okupacijoms 4 ) atmintimi bei atminties karu, diskursą (šį aspektą yra reflektavę Bernardas Gailius ir Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė 5 ). Neatmestina (tyrimų, leidžiančių patvirtinti šį teiginį, kol kas trūksta), kad m. (pirmuoju ir antruoju partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje periodais) minėtas diskursas nemažai lietuvių visuomenės daliai darė didesnę įtaką nei LKP ideologinių sluoksnių kurti bei sovietinio režimo saugumo struktūrų kontroliuoti naratyvai. Todėl knygos autorės pateiktas teiginys apie sovietinės valdžios demonstruotų prolietuviškų pozicijų patrauklumą kai kuriems pokarinės Lietuvos visuomenės sluoksniams (S ) iš esmės taikytinas tik dalies lietuvių visuomenės nuostatoms apibūdinti. 247 Vertas dėmesio E. Makhotinos teiginys, kad jau pirmaisiais pokario metais sovietinis režimas rado būdą, kaip, pasitelkus Didžiojo tėvynės karo istorinę koncepciją, siekti savo simbolinės legitimacijos Lietuvoje. Tam buvo remtasi nuostata, kad lietuvių liaudies kovos su svetimųjų (lenkų ir vokiečių) bei priešiškų klasių ( buržuazinės 2 STREIKUS, Arūnas. Sovietinio režimo pastangos pakeisti Lietuvos gyventojų tautinį identitetą. Genocidas ir Rezistencija, 2007, nr. 1 (21), p. 7 30; KLUMBYS, Valdemaras. Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo. Lietuvos etnologija, 2008, nr. 8 (17), p ; JEGELEVIČIUS, Sigitas. SSRS-Vokietijos karas: sovietinės istoriografijos klišės. In Lietuvos sovietinė istoriografija. Teoriniai ir ideologiniai kontekstai. Sud. Alfredas BUMBLAUSKAS, Nerijus ŠEPETYS. Vilnius, 1999, p ; MAČIULIS, Dangiras; PETRAUSKAS, Rimvydas; STALIŪNAS, Darius. Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje. Vilnius, 2012, įskaitant p MAKHOTINA, Ekaterina. Krieg nach dem Krieg. Die antisowjetische Partisanenbewegung in Litauen in und nach dem Zweiten Weltkrieg. In Partisanen im Zweiten Weltkrieg. Der Slowakische Nationalaufstand im Kontext der europäischen Wiederstandsbewegungen (Bad Wiesseer Tagungen des Collegium Carolinum, Bd. 37). Hrsg. von Martin ZUCKERT, Jürgen ZARUSKY, Volker ZIMMERMANN. Göttingen, 2017, S Pvz., Pasipriešinimo istorijos apžvalga. Prisikėlimo ugnis, , nr. 3 (19); Partizanai apie pasaulį, politiką ir save m. partizanų spaudos publikacijos. Sud. Nijolė GAŠKAITĖ-ŽEMAITIENĖ. Vilnius, 1998, p Pvz., GAILIUS, Bernardas. Partizanai tada ir šiandien. Vilnius, 2006; GAILIUS, Bernardas m. partizanų karas šiuolaikinėje Lietuvoje istorinėje, politinėje ir teisinėje kultūroje. Daktaro disertacija. Vilnius, 2009; ŽEMAITIENĖ-GAŠKAITĖ, Nijolė. Pratarmė. In Partizanai apie pasaulį, politiką ir save, p

4 Lietuvos ir Smetonos fašistinės diktatūros ) priespauda rezultatas buvo socialistinės santvarkos Lietuvoje įtvirtinimas m., stengiantis ją paremti suvokiniu, kad Lietuvos priėmimas į SSRS 1940 m. ir jos sugrįžimas į sovietinių respublikų šeimą 1944 m. lietuviams buvo vienintelė jų tautos išsaugojimo sąlyga (S. 119). 248 E. Makhotinos tvirtinimu, pokariniu (stalininiu) periodu Lietuvoje įdiegtas sovietinės istorijos politikos modelis reikalavo palaikyti centrinių politinės galios struktūrų ir ideologinės kontrolės institucijų sankcionuotą Didžiojo tėvynės karo diskursą. Kadangi sovietiniame Didžiojo tėvynės karo atminimo modelyje pirmiausia buvo pabrėžiamas vadinamųjų tarybinių kovotojų ir aukų (išskyrus žydus) didvyriškumas, analogišką vaizdinį buvo siekiama sukurti ir lietuviškajame diskurse (S ). Iš sovietinės Lietuvos institucijų ir intelektualinių sluoksnių buvo reikalaujama rasti savų herojų kovotojų su nacistiniais okupantais. Didvyriškiems personažams labiausiai tiko partizanės Marytės Melnikaitės ir generolo Ivano Černiachovskio personalijos, kurių pagrindu dar karo metais pradėtas formuoti Didžiojo tėvynės karo mitas Lietuvoje (S , 91, 103). E. Makhotinos nuomone, tai buvo vieninteliai sovietinio herojinio mito kanoną atitikę personažai (S. 120), nes lietuvių dalyvavimas sovietiniame antinacistiniame pogrindyje ir raudonųjų partizanų gretose neišsiskyrė nei gausa, nei intensyvumu. Dėl šios priežasties, knygos autorės nuomone, sovietinėje Lietuvoje ilgainiui prigijo ideologema apie bendrai antifašistinei kovai susivienijusius visus Lietuvos gyventojus (S. 119). Ilgainiui pradėtos skirti ir dvi didžiausio atminimo vertos grupės: lietuviai komunistai (veikę pogrindyje ir raudonųjų partizanų daliniuose) ir sovietiniai karo belaisviai. Iki 1949 m. ( Kampanijos prieš kosmopolitus suintensyvėjimo) sovietinėje Lietuvoje kaip nacių okupacinio režimo aukų grupė buvo reflektuojami ir žydai (ypač tie asmenys, kurie veikė komunistiniame pogrindyje getuose bei kovojo raudonųjų partizanų gretose, S ), tačiau stengiantis jos per daug nesuaktualinti. Tai iš esmės sąlygojo ne tik m. Vilniuje gyvavusio Žydų muziejaus veikla, bet ir sovietinių politinės galios struktūrų bei ideologinės kontrolės institucijų interesas pasisavinti nacių genocidinių nusikaltimų patirtis savo politiniams siekiams (S ). Taigi, pokario Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo atminimas buvo priderintas prie Sovietų Sąjungoje įsigalėjusios Didžiojo tėvynės karo atminimo diskurso ideologinės ir praktinės konjunktūrų. Tačiau, E. Makhotinos teigimu, šis priderinimas įvyko ne iš karto ir turėjo keletą etapų. Stalininiu laikotarpiu karas Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietų Sąjungoje, nebuvo išskiriamas kaip svarbiausias įvykis: karo patirtis kėlė nemažai sovietiniam režimui politiškai neparankių ir ideologiškai disonuojančių klausimų, todėl stengtasi juos retušuoti (S ). Nikitos Chruščiovo valdžios laikotarpiu karas pradėtas vaizduoti kaip tarybinės liaudies karas ir vienas didžiausių tarybinės liaudies sukrėtimų (traumų). Todėl 7-ojo dešimtmečio pradžioje vis didesnę reikšmę įgijo karo aukų siužetai ir Sovietų Sąjungos, kaip išvaduotojos ir taikos (at)nešėjos,

5 vaizdiniai. Išskirtuoju periodu sovietinėje Lietuvoje karo aukos motyvas tapo ypač aktualus ir būdavo palaikomas lietuviškajai atminimo kultūros semantikai būdingomis reikšmėmis. Viena tokių buvo Žalgirio kautynių mitema: sovietiniame diskurse ji buvo eksplikuojama vaizduojant nacių Vokietijos karinę vadovybę kaip viduramžiško Vokiečių ( kryžiuočių ) ordino grobikiškų kėslų Lietuvoje tęsėją (S ). Tuo tarpu 7-ojo dešimtmečio pab. 8-ojo dešimtmečio pr. sovietinės Lietuvos istorijos politikos diskurse didžiausią įtaką įgijo proletarinio internacionalizmo ideologema, išreiškusi sovietinio patriotizmo principą. Būdingiausi šitokios tendencijos pavyzdžiai, E. Makhotinos nuomone, buvo šiuo laikotarpiu Lietuvoje įrengti paminkliniai objektai, įkvėpti lietuviško folkloro ir tautinės estetikos Ablingos ir Pirčiupių memorialiniai kompleksai (S , ). E. Makhotinos teigimu, laikantis Sovietų Sąjungos centrinio ideologinio aparato sluoksnių įtvirtintos nuostatos, Lietuvoje 8-ajame dešimtmetyje Antrojo pasaulinio ( Didžiojo tėvynės ) karo atminimo diskurse nusistovėjo tendencija karo patirtį reflektuoti pasitelkiant Raudonosios armijos vadovaujančiosios sudėties bei eilinių karių atsiminimus. Tačiau ne mažiau pastebima tendencija buvo pagrindine karo (nacių okupacinio režimo) aukų grupe vaizduoti lietuvius, stengiantis retušuoti faktus apie vietinius nacių pagalbininkus (šiame kontekste ypač reikšminga buvo buržuazinių nacionalistų mitema) ir visiškai ignoruojant žydų genocidą. 249 Vienas efektyviausių sovietinės istorijos politikos Lietuvoje įrankių, E. Makhotinos teigimu, buvo muziejų sistema (S , ). Istoriniai ir kraštotyriniai muziejai sovietinėje Lietuvoje nei organizaciniu, nei idėjiniu turiniu (ekspozicijomis) neišsiskyrė iš bendro Sovietų Sąjungos konteksto. Muziejai privalėjo vykdyti socialistinės santvarkos pažangos ir sovietinio patriotizmo propagavimo uždavinius, todėl jau 5-ajame dešimtmetyje ir 6-ojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje įsteigtuose muziejuose daugiausia dėmesio skirta pasakojimui apie darbininkų klasės kovos su išnaudotojais Lietuvoje multiplikuoti. Taip stengtasi tinkamai perteikti istorinio materializmo ideologemą. Tokiu etaloniniu muziejumi ilgainiui tapo Lietuvos SSR revoliucijos muziejus (S ). Tuo tarpu muziejai, kurie nesiderino su šiuo principu (pvz., Žydų muziejus Vilniuje), buvo uždaromi. Kita vertus, istoriniams ir kraštotyriniams muziejams pagrindiniais naratyvais (kartu ir išlikimo galimybe) tapo Didysis tėvynės karas ir nacių okupacinio režimo represijos prieš lietuvių liaudį. Kovose dalyvavę ir nacių represuoti lietuviai (ypač komunistai, komjaunuoliai ir sovietiniai aktyvistai) buvo herojizuojami ir vaizduojami kaip nenuilstantys pasipriešinimo kovotojai, su priešu kovoję petys petin su kitomis sovietinėmis tautomis. Šiam naratyvui labai parankus buvo 16-osios lietuviškosios divizijos vaizdinys (S. 147, 149). Ypač pabrėžtas bendros lietuvių ir baltarusių kovos su naciais naratyvas. Šiuo tikslu puikiai tiko raudonųjų partizanų siužetai (S ). Be to, stengtasi palaikyti ir Raudonosios armijos išvaduotojos mitemą, kuri bendrame diskurse turėjo funkcionuoti kaip sovietinės Lietuvos visuomenės tapatybės pagrindas. Tokiose ide-

6 ologizuotose karo reprezentacijose didelis dėmesys teiktas komunistų (bolševikų) vaidmeniui Raudonosios armijos ir partizanų kovose (ir pergalėse) pabrėžti. Kaip antitezė buvo naudojamas lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų hitlerininkų ir fašistų talkininkų vaizdinys. Būtent tokia gėrio ir blogio takoskyros paradigma, E. Makhotinos nuomone, nulėmė ir daugelio sovietinių paminklų Didžiajam Tėvynės karui reikšminį turinį šie paminklai buvo skirti ne karo aukoms atminti, bet komunistų ir tarybinių žmonių didvyriškai kovai su fašizmu įprasminti (S ). 250 Autorės konstatavimu, Lietuvos muziejų sistema buvo įdėmiai kontroliuojama iš viršaus aukščiausių sovietinio režimo politinės galios institucijų. Tai buvo esminis dalykas, nes muziejai atstovavo oficialiai partinei linijai ir perteikė teisingą istoriją. Viena svarbiausių muziejų kontrolės institucijų buvo LKP(b) CK kontroliuojamas LKP istorijos institutas, kuris rūpinosi, kad istorijos ir kraštotyros muziejai nenukryptų nuo oficialaus ideologinio diskurso. Tačiau, pasak E. Makhotinos, ir patys muziejai stengėsi nenukrypti nuo dominuojančio ideologinio diskurso ir istorijos politikos. Todėl istorijos ir kraštotyros muziejų ekspozicijos atliepė būdingiausias sovietinio režimo ideologinės kaitos tendencijas. Autorė pabrėžia, kad 7-ajame dešimtmetyje Lietuvos SSR, kaip ir likusios Sovietų Sąjungos, muziejų ekspozicijose vyravo negatyvų Vakarų Vokietijos (ir vakarų vokiečių ) įvaizdį formavusios fabulos, 8-ajame dešimtmetyje dominavo antiimperialistinės, antiamerikietiškos ir antikapitalistinės tematikos naratyvai, 9-ajame dešimtmetyje lyderiaujančiose pozicijose įsitvirtino sovietinės sistemos kaip tautų draugystės užtikrintojos ir taikos garantės ideologemą palaikiusios reikšmės (S ). Ypač aktualus, nes kol kas mažai tyrinėtas, E. Makhotinos svarstomas žydų genocido (Holokausto) aukų Lietuvos SSR refleksijos klausimas, kuriam skirtas trečiasis monografijos skyrius (S ). Kaip ir dalis kitų šį klausimą aktualizavusių autorių, E. Makhotina konstatuoja, kad Lietuvos SSR, kaip ir kitose sovietinėse respublikose, į Holokaustą išgyvenusiųjų patirtis buvo žvelgiama labai rezervuotai. Kaip ir visoje Sovietų Sąjungoje Lietuvos SSR žydų genocidas nebuvo mokslinių tyrimų objektas, nes politinės galios sluoksniai vengė lietuvių visuomenės dalies dalyvavimo nacių organizuotame genocide klausimo (išskyrus atvejus, kai tai buvo reikalinga kai kuriems lietuvių išeivijos veikėjams diskredituoti, S ). Autorės nuomone, sovietinis režimas ribojo žydų genocido visuotinės recepcijos galimybes dar ir todėl, kad vengė asociacijų apie žydų vaidmenį Lietuvos sovietizacijoje m. plitimo. Jos tvirtinimu, sovietinis režimas siekė lietuvių lojalumo, todėl buvo linkęs užgožti žydų trauminių patirčių raiškas (S ). Tai iš esmės patvirtina Žydų muziejaus, Panerių ir IX forto memorialo panaudos ideologiniams ir istorijos politikos tikslams intencijos (S , , ). Kita vertus, išgyvenusiųjų po Holokausto 6 Taip tvirtinama ir Lietuvos istorikų darbuose, pvz.: BURINSKAITĖ, Kristina. LSSR KGB ideologija, politika ir veikla m. Vilnius, 2015, p

7 patirčių raiška buvo ribojama ir dėl sovietinio režimo politinės galios sluoksniuose įsitvirtinusios (ypač po 1948 m.) nuostatos gretinti jas su specifiškai žydiškos tapatybės, trukdžiusios sovietinei asimiliacijai, užuomazgomis: sovietiniams ideologams nepatiko, kad dalis sovietinės žydų visuomenės nepriėmė režimo palaikomos visų tarybinių tautų aukų lygybės mitemos (S. 240). Dėl to išlikusiesiems po Holokausto buvo sunku susiburti į tai, kas vadintina trauminės patirties / atminties grupe. Nepaisant to, genocidinėmis patirtimis buvo dalijamasi ( atminties darbo principu) Lietuvos žydų terpėje neoficialiomis formomis ir nesankcionuotomis praktikomis, pvz., minėjimais masinių žudynių vietose (S ). Daugelis tokių raiškų nebuvo aktualios didžiajai daliai sovietinės lietuvių visuomenės. Taigi E. Makhotinos tezės leidžia daryti išvadą, kad sovietinis režimas lietuvių visuomenėje nepalaikė prielaidų nuostatoms, pagrįstoms žydų genocido refleksija ir empatija jo aukoms, susiformuoti. Todėl 9-ajame dešimtmetyje prasidėjus sparčiai politinės situacijos ir ideologinės atmosferos kaitai, autorės teigimu, lietuvių visuomenę ištiko kognityvinis susidūrimo su Holokaustu sukrėtimas, kurio padariniai buvo pastebimi ir posovietiniu laikotarpiu. Panašios Holokausto įveikos reakcijos, anot autorės, buvo būdingos ir posovietinės Latvijos bei Ukrainos visuomenėms (S. 240). 251 Esminis lūžis, E. Makhotinos tvirtinimu, Antrojo pasaulinio karo atminimo formavimo(si) procese Lietuvoje įvyko Sąjūdžio laikotarpiu ir pirmuoju posovietiniu tarpsniu, kai oficialiajame diskurse buvo įtvirtinti trys naratyvai: pakilimo (tarpukario Lietuvos), žlugimo (sovietinės okupacijos) ir atgimimo (išsilaisvinimo iš Sovietų Sąjungos) (S ). Šie naratyvai, jos konstatavimu, atliko sovietinės atminimo kultūros neutralizavimo funkciją, kuri reiškėsi trimis kryptimis. Pirmoji kryptis buvo tarpukario Lietuvos, ypač jos smetoninio laikotarpio, reabilitacija, išstumiant iš viešosios vartosenos tokias sovietines klišes kaip Smetonos fašistinė diktatūra. Antroji kryptis rėmėsi Lietuvos sovietizacijos 1940-aisiais mito dekonstravimu, kuris buvo pagrįstas sovietinį režimą apibrėžusia deformuoto socializmo samprata bei Ribbentropo-Molotovo pakto (iš)viešinimu. Ilgainiui tai nulėmė, kad sovietinė epocha buvo reflektuojama išskirtinai kaip okupacinis ir represijų laikotarpis. Trečioji kryptis rėmėsi pastangomis formuoti pasakojimą apie pokario antisovietinį ginkluotą pasipriešinimą, kuris ilgainiui išsivystė į ideologiškai bei politiškai orientuotą didįjį partizaninio karo naratyvą. Autorės tvirtinimu, pastarasis pasakojimas švelnino 1940-ųjų okupacijos (ir nepasipriešinimo jai) traumą (S ). E. Makhotinos nuomone, Antrojo pasaulinio karo refleksijose, pasireiškusiose posovietinės lietuvių visuomenės viešajame diskurse, ilgainiui neliko vietos Lietuvos žydų, lenkų, baltarusių ir rusų patirtims nulėmus atgimimo laikotarpio ideologiniams ir politiniams prioritetams Lietuvoje prasidėjo Antrojo pasaulinio karo atminties lietuvinimo procesas. Jo metu buvo uždarinėjami sovietiniai muziejai (pvz., Lietuvos SSR revoliucijos muziejus), griaunami sovietiniai paminklai ir keičiamos

8 memorialinių kompleksų reikšmės (pvz., IX forto, Ablingos ir Pirčiupių, kurie tapo totalitarizmo aukų atminimą įreikšminančiais objektais, S ). Kita vertus, posovietiniu tarpsniu susirūpinta aktualizuoti ir naujus, naujosios istorijos politikos prioritetams parankesnius, objektus, tokius kaip Macikų lagerių (Antrojo pasaulinio karo belaisvių stovyklų ir GULAG o padalinio) memorialinis kompleksas (S ). Tačiau tokios istorijos politikos kryptys buvo orientuotos ne tik į atsižadėjimo nuo komunistinės pasaulėžiūros ir ideologijos demonstravimą, bet ir į simbolinį atsiskyrimą nuo Rusijos kaip okupacinės galios. Tokia nuostata, E. Makhotinos manymu, ypač aktualizavosi Lietuvos euroatlantinės integracijos periodu, kai buvo sutelktos pastangos greta partizaninio karo pasakojimo integruoti ir sovietinės okupacijos bei deportacijų atminimą palaikančius naratyvus (S , ). 252 Posovietinio laikotarpio Lietuvos muziejų sistemos pertvarkoje, autorės teigimu, daugiausia dėmesio skirta stalininiam (politinių represijų, deportacijų, GULAG o, partizaninio karo) periodui įreikšminti. Autorė atkreipė dėmesį, kad didžiausias diskusijas ir įtampas posovietinėje lietuvių visuomenėje sukėlė pastangos įtvirtinti nuostatą, kad sovietinės represijos iš esmės laikytinos genocidu (S ). Šiuo tikslu, E. Makhotinos nuomone, ir buvo sukurtas Genocido aukų muziejus (kartu su Tuskulėnų memorialiniu kompleksu) simboliškai tokiai paskirčiai labiausiai tikusioje vietoje buvusioje Valstybės saugumo komiteto (KGB) centrinėje būstinėje. Autorės konstatavimu, šis muziejus sutelktas daugiausia į etnocentrinius ( lietuviškus ) stalinizmo nusikaltimų Lietuvoje akcentus, todėl yra vienas iškalbingiausių ne tik nacionalinės viktimizacijos, bet ir politinių interesų poveikio memorialiniam objektui pavyzdžių (S ). E. Makhotinos svarstymu, tai galėjo nulemti XX a. 9-ajame dešimtmetyje įsitvirtinusi tautinės istorijos tradicija, perimta iš tarpukario konteksto (S ). Autorės nuomone, viena pastebimiausių alternatyvų lietuviškojo diskurso bandymams pertvarkyti Antrojo pasaulinio karo atmintį Lietuvoje posovietiniu ir šiandieniniu laikotarpiais yra Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centro (kartu su nuolatine Holokausto ekspozicija ( Žaliuoju namu ) ir Panerių memorialu) veikla (S. 333). Autorė pažymi, kad pagrindinis šio muziejaus leitmotyvas ( sugriauti tylą ) buvo nukreiptas ne tik į Holokausto įsisąmoninimo Lietuvoje prielaidų stiprinimą, bet ir į palankios socialinės tinklaveikos tokiai recepcijai sukūrimą. Iš esmės muziejaus dėka buvo pradėtos bendros žydų ir lietuvių istorijos sampratos paieškos (šį tikslą atliepė pirmosios muziejaus ekspozicijos bei 2002 m. pradėjęs veikti Tolerancijos centras), kurios padėjo susiformuoti prielaidoms atsirasti dalies lietuvių visuomenės empatijai Holokausto aukoms (S ). Iki Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti 1998 m. įsteigimo Žydų muziejus iš esmės buvo vienintelė institucija, koordinavusi mokslinius Holokausto tyrimus bei švietimo projektų vykdymą Lietuvoje. Ypač svarbus Žydų muziejaus veiklos baras, E. Makhotinos nuomone, yra Holokausto memorialų apsaugos sritis, ilgainiui susitelkusi į ilgametes

9 pastangas sukurti įvairių Antrojo pasaulinio karo patirčių / atminčių (ne tik žydų, bet ir lenkų (Armia Krajowa veteranų), rusų (buv. belaisvių raudonarmiečių), lietuvių (Vietinės rinktinės veteranų) bei kitų bendruomenių) grupių tapatybėms imlų Panerių memorialinį kompleksą (S ). Tai ypač sudėtingas uždavinys, nes kiekviena atminties grupė Panerius suvokia kaip savos (neretai ir savo genocido ) traumos vietą, ir šis suvokimas ne visada sutampa su tarptautiniame kontekste Paneriams priskiriama Holokausto vietos, prilygstančios Treblinkai arba Aušvicui, reikšme (S. 386). Monografiją E. Makhotina baigia, keldama pastaruoju laikotarpiu aktualumo nestokojantį klausimą, kiek Pergalės dienai (gegužės 9 d.) teikiamos reikšmės skiriasi įvairiose (iš esmės lietuvių ir rusakalbių) Lietuvoje susiformavusiose Antrojo pasaulinio karo patirčių / atminčių grupėse (S. 387). Autorė konstatuoja, kad skirtingos Antrojo pasaulinio karo interpretacijos nulemia ir kardinalius jo atminimo preferencijų skirtumus. Lietuvos geopolitinės orientacijos nulemtos oficialios istorijos politikos tendencijos skatina didžiąją lietuvių visuomenės dalį atsiriboti nuo gegužės 9 d. minėjimų kaip Rusijos propaguojamos atminimo tradicijos (taip pat ir minkštosios galios ) (S ). Nuo 2005 m. oficialia pergalės prieš nacistinį režimą data Lietuvoje laikoma gegužės 8 d. būtent šios dienos minėjimą bandė įtvirtinti ne tik oficialią istorijos politiką formuojančios institucijos, bet ir tokie oficialūs asmenys kaip prezidentai Algirdas Brazauskas (minėjime Pirčiupiuose 1995 m.), Valdas Adamkus (minėjime karių kapinėse Antakalnyje 2005 m.) ir prezidentė Dalia Grybauskaitė (minėjime Paneriuose 2010 m.) (S. 421). Tuo tarpu dalyje Lietuvos rusakalbių bendruomenės stiprėjančios nesutikimo nuotaikos skatina ją palaikyti Pergalės dienos minėjimo gegužės 9 d. tradiciją. Jos reikšminis turinys, E. Makhotinos nuomone, yra labiau susijęs ne tik su nostalgija sovietinei sistemai (tokia vertinančioji nuostata vyrauja lietuviškajame diskurse), bet ir su kitais veiksniais. Tai ir socialinis protestas dėl sunkios materialinės karo veteranų padėties ir jų simbolinio kapitalo netekimo po 1990 m., ir hibridinis karas, kurį, autorės nuomone, liudija Šv. Jurgio juostelės reikšminio turinio transformacijos m. periodu (S ), Antifa Lietuva ir kitų Rusijos palaikomų minkštosios galios (soft power) (S. 440) grupių (pvz., Socialistinio liaudies fronto) veikla. Monografijos autorės nuomone, tokių tendencijų egzistavimas leidžia įžvelgti ne tik atminties karo raiškas, bet ir konkuruojančių sampratų apie Antrojo pasaulinio karo (taip pat ir Didžiojo Tėvynės karo ) patirtis sąveiką. Autorės konstatavimu, Antrojo pasaulinio karo įveika šiandieninėje Lietuvoje dar nėra pasibaigusi (S. 441). 253 Apibendrinant galima konstatuoti, kad E. Makhotinos monografija yra vertingas žingsnis ne tik praplečiant sovietologinių studijų sritį, bet ir užpildant Antrojo pasaulinio karo atminimo kultūros transformacijų sovietiniu ir posovietiniu laikotarpiais tyrimų spragas. Autorės knyga įrodo, kad tokio pobūdžio tyrimai jau yra sukaupę nemenką probleminių aspektų identifikavimo ir analitinių prieigų taikymo įdirbį. Tai teikia vilties, kad artimiausiu metu sovietinės atminimo kultūros tyrimų laukas plėsis ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai.

Priedas Nr.15 PATVIRTINTA Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus 2018 m..mėn... d. įsakymu Nr. V- KAUNO VERŠVŲ GIMNAZIJA TOLERANCIJOS UGDYMO CENTRO VEIK

Priedas Nr.15 PATVIRTINTA Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus 2018 m..mėn... d. įsakymu Nr. V- KAUNO VERŠVŲ GIMNAZIJA TOLERANCIJOS UGDYMO CENTRO VEIK Priedas 15 PATVIRTINTA Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus 2018 m..mėn... d. įsakymu V- KAUNO VERŠVŲ GIMNAZIJA TOLERANCIJOS UGDYMO CENTRO VEIKLOS PLANAS 2018/2019m.m. VEIKLOS TURINYS 1. Tikslas Skatinti

Detaliau

Priedas Nr.18 PATVIRTINTA Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus 2017 m. liepos.. d. įsakymu Nr. V- KAUNO VERŠVŲ GIMNAZIJA TOLERANCIJOS UGDYMO CENTRO VE

Priedas Nr.18 PATVIRTINTA Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus 2017 m. liepos.. d. įsakymu Nr. V- KAUNO VERŠVŲ GIMNAZIJA TOLERANCIJOS UGDYMO CENTRO VE Priedas 18 PATVIRTINTA Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus 2017 m. liepos.. d. įsakymu V- KAUNO VERŠVŲ GIMNAZIJA TOLERANCIJOS UGDYMO CENTRO VEIKLOS PLANAS 2017/2018m.m. VEIKLOS TURINYS 1. Tikslas Skatinti

Detaliau

PSICHOLOGINĖS TRAUMOS IR SAVIŽUDYBĖS SOCIOKULTŪRINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE

PSICHOLOGINĖS TRAUMOS IR SAVIŽUDYBĖS SOCIOKULTŪRINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE GYVENIMAS PO LŪŽIO Danutė Gailienė Vilniaus universitetas ISTORINIAI LŪŽIAI 1. 1940 m. Lietuva prarado nepriklausomybę 2. 1990 m. Lietuva atkūrė nepriklausomybę 3. Istoriniai lūžiai sukėlė kultūrines traumas

Detaliau

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis  _suredaguotas_ P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,

Detaliau

ISSN ACTA HISTORICA UNIVERSITATIS KLAIPEDENSIS X KULTŪRINIAI SAITAI ABIPUS NEMUNO: MAŽOSIOS LIETUVOS REIKŠMĖ DIDŽIAJAI LIETUVAI SPAUDOS DRAU

ISSN ACTA HISTORICA UNIVERSITATIS KLAIPEDENSIS X KULTŪRINIAI SAITAI ABIPUS NEMUNO: MAŽOSIOS LIETUVOS REIKŠMĖ DIDŽIAJAI LIETUVAI SPAUDOS DRAU ISSN 1392-4095 ACTA HISTORICA UNIVERSITATIS KLAIPEDENSIS X KULTŪRINIAI SAITAI ABIPUS NEMUNO: MAŽOSIOS LIETUVOS REIKŠMĖ DIDŽIAJAI LIETUVAI SPAUDOS DRAUDIMO METAIS (1864-1904) KLAIPĖDOS UNIVERSITETO BALTIJOS

Detaliau

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką

Detaliau

Pavykusi ar nepavykusi mobilizacija į Raudonąją armiją? - TININIS, V. Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją

Pavykusi ar nepavykusi mobilizacija į Raudonąją armiją? - TININIS, V. Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją PAVYKUSI AR NEPAVYKUSI MOBILIZACIJa Į RAUDONĄJĄ ARMIJĄ? TININIS, Vytautas. Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2014. 310,

Detaliau

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Projektas PATVRTNTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 08 m. lapkričio d. įsakymu Nr. (..)-V- LETUVŲ KALBOS R LTERATŪROS VALSTYBNO BRANDOS EGZAMNO UŽDUOTES VERTNMO KRTERJA. Literatūrinio rašinio

Detaliau

ĮVYKIŲ KALENDORIUS MOKSLINĖS, POLITINĖS KONFERENCIJOS, SEMINARAI, DISKUSIJOS SEIME NUO 2015 M. GEGUŽĖS 1 D. IKI RUGPJŪČIO 31 D. Gegužės 6 d. Seimo Eur

ĮVYKIŲ KALENDORIUS MOKSLINĖS, POLITINĖS KONFERENCIJOS, SEMINARAI, DISKUSIJOS SEIME NUO 2015 M. GEGUŽĖS 1 D. IKI RUGPJŪČIO 31 D. Gegužės 6 d. Seimo Eur ĮVYKIŲ KALENDORIUS MOKSLINĖS, POLITINĖS KONFERENCIJOS, SEMINARAI, DISKUSIJOS SEIME NUO 2015 M. GEGUŽĖS 1 D. IKI RUGPJŪČIO 31 D. Gegužės 6 d. Seimo Europos informacijos biure Seimo Biudžeto ir finansų komiteto,

Detaliau

Microsoft Word _sprendimas.docx

Microsoft Word _sprendimas.docx Administracinė byla Nr. ei-534-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02757-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIUS PAŽYMA DĖL STRAIPSNIO-INTE

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIUS PAŽYMA DĖL STRAIPSNIO-INTE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIUS PAŽYMA DĖL STRAIPSNIO-INTERVIU KULTŪRINIS ELITAS YRA UZURPAVĘS KULTŪRĄ IR ATSIRIBOJĘS

Detaliau

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P 2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO

Detaliau

Projektas

Projektas BALTOSIOS VOKĖS ŠILO GIMNAZIJA VEIKLOS PROGRAMA 2015 2016 m. m. SITUACIJOS ANALIZĖ 2014-2015 m.m. tikslai: 1. Aktualizuoti ugdymo(si) turinį bei formas atsižvelgiant į visuomenės kaitą, vietos bendruomenės

Detaliau

Mokyklos biblioteka gavo šiuos naujus leidinius:

Mokyklos biblioteka gavo šiuos naujus leidinius: Mokyklos biblioteka gavo šiuos naujus leidinius: Ramanauskas, Adolfas Daugel krito sūnų...: partizanų gretose. Kaunas: Obuolys, 2018. 542 [2] p.: Tai vieno iškiliausių pokario partizaninio karo Dainavos

Detaliau

Veiksmų programų administravimo

Veiksmų programų administravimo (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2015 m. gegužės 19 d. FORMAI PRITARTA 2014 2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl edupro.lt Ežero g. 8-1 77141 Šiauliai Tel./faksas: (8 41) 552 469 Mob. 8 647 43544 VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, plėtoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą programos

Detaliau

Vietnamo karas

Vietnamo karas VIETNAMO KARAS Parengė: Dominykas Dabužinskas ir Antanas Stankevičius IVb Vietnamo karas Vietnamo karas karų už Vietnamo nepriklausomybę, o vėliau ir suvienijimą grandinė, kuri tęsėsi nuo 1940 m. vasario

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation 1 Informaciniai karai: kaip kovoti su priešiška propaganda? Vytautas Keršanskas Kaunas, 2018-03-01 Propagandos apibrėžimas Propaganda tikslingas, sistemiškas bandymas formuoti suvokimą, manipuliuoti žinojimu

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Pilietiskumas_klasteris [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint - Pilietiskumas_klasteris [Compatibility Mode] Mokslo ir tyrimų klasteris Pilietiškumas ir tapatumas šiuolaikinėje visuomenėje Pilietiškumo kaita, tapatumo iššūkiai: dalyvavimo ir įgalinimo strategijų ieškant Vadovas: prof. dr. Artūras Tereškinas,

Detaliau

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkričio d. FORMAI PRITARTA 2014-2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

PATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNI

PATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNI PATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS I.

Detaliau

Microsoft Word - XIII SKYRIUS Kulturos pav ter.doc

Microsoft Word - XIII SKYRIUS Kulturos pav ter.doc TURINYS I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS...2 II SKYRIUS. NUORODOS...2 III SKYRIUS. SANTRUMPOS... 3 IV SKYRIUS. ŽINIOS APIE BENDROVĘ...4 V SKYR1US. KOKYBĖS VALDYMO SISTEMA... 4 I SKIRSNIS. KOKYBĖS VALDYMO

Detaliau

ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Educatio

ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Educatio ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Education and Training ECVET ) tai viena iš Europoje taikomų

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga

VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga atitinka pagrindines demokratijos vertybes ir principus (asmens ir tautos

Detaliau

PATVIRTINTA Kauno lopšelio darželio Vaikystė direktoriaus 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-74 KAUNO LOPŠELIO DARŽELIO VAIKYSTĖ VAIZDO DUOMENŲ TVARKY

PATVIRTINTA Kauno lopšelio darželio Vaikystė direktoriaus 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-74 KAUNO LOPŠELIO DARŽELIO VAIKYSTĖ VAIZDO DUOMENŲ TVARKY PATVIRTINTA Kauno lopšelio darželio Vaikystė direktoriaus 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-74 KAUNO LOPŠELIO DARŽELIO VAIKYSTĖ VAIZDO DUOMENŲ TVARKYMO TAISYKLĖS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vaizdo

Detaliau

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI Liudmila Lobanova VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Inga Veževičienė VGTU Integracijos ir karjeros direkcija Vilnius 2005.02.25

Detaliau

Opozicijos ataskaita_DRAFT

Opozicijos ataskaita_DRAFT MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBOS TS-LKD FRAKCIJOS ATASKAITA VALDAS PILECKAS Marijampolės savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos seniūnas Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto narys Antikorupcijos

Detaliau

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf 2 p. 3 p. 4 p. Šiame straipsnyje pristatoma profsąjungų svarba ir galimos jų veiklos kryptys, kovojant su diskriminacija darbo rinkoje. Ši profesinių sąjungų veiklos sritis reikšminga ne tik socialiai

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIAUS 2016 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO NR. VK-24 DĖL BENDROJO UGDYMO DALYKŲ

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIAUS 2016 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO NR. VK-24 DĖL BENDROJO UGDYMO DALYKŲ UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIAUS 2016 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO NR. VK-24 DĖL BENDROJO UGDYMO DALYKŲ VADOVĖLIŲ TURINIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

8 klasė Istorijos standartizuotas testas

8 klasė Istorijos standartizuotas testas 1. Kam viduramžiais valstiečiai turėdavo duoti dešimtinę? A Amatininkams. B Bažnyčiai C Pirkliams. D Miestiečiams. 2. Kaip vadinama liga, kuri viduramžiais buvo išplitusi Europoje? 3. Laikotarpius išdėstykite

Detaliau

Projektas

Projektas 1 PRIEDAS PATVIRTINTA Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros mokslo krypties doktorantūros komiteto 2019 m. gegužės 28 d. posėdžio nutarimu Nr.1 ATVIRO KONKURSO Į MENOTYROS MOKSLO KRYPTIES DOKTORANTŪROS

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas Lietuvos Respublikos Konstitucija pagrindinis šalies įstatymas Lietuvos Respublikos Konstitucija įsigaliojo 1992 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.

Detaliau

Titel der Präsentation

Titel der Präsentation KoGloss: Konstrukcijų glosarijai naujas (svetimosios) kalbos mokymosi metodas Eglė Kontutytė Vokiečių filologijos katedra Vilniaus universitetas Lingvistiniai, didaktiniai ir sociokultūriniai kalbos funkcionavimo

Detaliau

LIETUVOS YPATINGASIS ARCHYVAS Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 40/1, LT Vilnius, tel. (8 5) , faks. (8 5) , el. p.

LIETUVOS YPATINGASIS ARCHYVAS Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 40/1, LT Vilnius, tel. (8 5) , faks. (8 5) , el. p. LIETUVOS YPATINGASIS ARCHYVAS Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 40/1, LT-01110 Vilnius, tel. (8 5) 261 3431, faks. (8 5) 251 4211, el. p. lya@archyvai.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,

Detaliau

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas tolerancij mas draugiškumas

Detaliau

Merkevičius, Remigijus Baudžiamasis procesas: įtariamojo samprata : monografija TURINYS Autoriaus žodis 11 Įžanga 19 Santrumpų paaiškinimai 24 I dalis

Merkevičius, Remigijus Baudžiamasis procesas: įtariamojo samprata : monografija TURINYS Autoriaus žodis 11 Įžanga 19 Santrumpų paaiškinimai 24 I dalis Merkevičius, Remigijus Baudžiamasis procesas: įtariamojo samprata : monografija TURINYS Autoriaus žodis 11 Įžanga 19 Santrumpų paaiškinimai 24 I dalis. Įtariamojo statusą lemiančių konstitucinių pradų

Detaliau

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė:

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: Jolanta Jurkevičiūtė m. Tyrimo tikslas išsiaiškinti

Detaliau

Terminai

Terminai SVEIKI ATVYKĘ!!! 2014-02-04 susitikimo programa 14.00 14.05 Susitikimo tikslai 14.05 14.20 PUP rengiamos temos išbandymo su vaikais rezultatai. Darbas temos rengimo grupėse 14.20 14.40 Išvadų pristatymas

Detaliau

PATVIRTINTA Muitinės mokymo centro direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1B-59 ASMENŲ, PAGEIDAUJANČIŲ TEIKTI ATSTOVAVIMO MUITINĖJE PASLAUGAS L

PATVIRTINTA Muitinės mokymo centro direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1B-59 ASMENŲ, PAGEIDAUJANČIŲ TEIKTI ATSTOVAVIMO MUITINĖJE PASLAUGAS L PATVIRTINTA Muitinės mokymo centro direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1B-59 ASMENŲ, PAGEIDAUJANČIŲ TEIKTI ATSTOVAVIMO MUITINĖJE PASLAUGAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE, MOKYMO PROGRAMA I

Detaliau

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation KAIP FORMUOJAMASIS VERTINIMAS PADEDA SIEKTI INDIVIDUALIOS PAŽANGOS: REFLEKSIJA KOKYBĖS SIEKIANČIŲ MOKYKLŲ KLUBO KONFERENCIJA MOKINIŲ UGDYMO(SI) PASIEKIMAI. SAMPRATA IR SKATINIMO GALIMYBĖS Doc. dr. Viktorija

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos ūkio augimas išlieka

Detaliau

2016 m. gegužė, Nr. 3 Apie globą ir įvaikinimą Susidomėjimas įtėvių ir globėjų pasirengimo sistema Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarny

2016 m. gegužė, Nr. 3 Apie globą ir įvaikinimą Susidomėjimas įtėvių ir globėjų pasirengimo sistema Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarny 2016 m. gegužė, Nr. 3 Apie globą ir įvaikinimą Susidomėjimas įtėvių ir globėjų pasirengimo sistema Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tyrimas Globa abipusė nauda: tu įkrauni vaiką,

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

Microsoft Word - B AM MSWORD

Microsoft Word - B AM MSWORD 25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti

Detaliau

Microsoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx

Microsoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Tai vienintelė Lietuvoje studijų programa, rengianti teatro mokytojus. Teatro ir kino pedagogika jungia dvi sudėtingas ir įdomias sritis teatro meną ir asmenybės

Detaliau

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokytojų kūrybiškumas ir lyderystės gebėjimai sudaro sąlygas

Detaliau

Microsoft Word - DV_Rekomendacijos2

Microsoft Word - DV_Rekomendacijos2 DOKUMENTŲ VALDYMO FUNKCIJOS EFEKTYVAUS ATLIKIMO REKOMENDACIJOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS Dokumentų valdymo funkcijos efektyvaus atlikimo rekomendacijų (toliau Rekomendacijos) tikslas nustatyti valstybės

Detaliau

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir informatikos fakulteto veiklos vertinimo ekspertų

Detaliau

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra Nr. 10 2014 gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra draudimas diskriminuoti dėl negalios. Apžvelgsime

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos gyventojų nuomonė apie teisėsaugą ir teismus Dr. Eglė Vileikienė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas 2015-03-05 Tyrimo metodika Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Naujosios (Z) kartos vaikai Sociologija. Kartų teorijos 1955-1965 1966-1976 1977-1994 1995-2012 Kūdikių bumo II karta X karta Y karta Z karta Šiuo metu mūsų visuomenėje susiformavę gyvena 4 kartos. Kiekviena

Detaliau

AB FREDA

AB FREDA PATVIRTINTA Kauno Simono Daukanto progimnazijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. KAUNO SIMONO DAUKANTO PROGIMNAZIJOS VAIZDO DUOMENŲ TVARKYMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno Simono

Detaliau

Linas Kvizikevičius (tyrėjo vardas, pavardė) Šv. Stepono g , Vilnius. Tel. nr , Kultūros paveldo departamen

Linas Kvizikevičius (tyrėjo vardas, pavardė) Šv. Stepono g , Vilnius. Tel. nr , Kultūros paveldo departamen Linas Kvizikevičius (tyrėjo vardas, pavardė) Šv. Stepono g. 31-18, Vilnius. Tel. nr. 865912955, kulturosvertybes@gmail.com Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (adresas pašto korespondencijai

Detaliau

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS 2017-2018 MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Rudnosiukas ikimokyklinės grupės ugdymo planas reglamentuoja

Detaliau

Microsoft Word - IKIMOKYKLINČ IR PRIEŀMOKYKLINČ PEDAGOGIKA.docx

Microsoft Word - IKIMOKYKLINÄŒ IR PRIEÅ€MOKYKLINÄŒ PEDAGOGIKA.docx IKIMOKYKLINĖ IR PRIEŠMOKYKLINĖ PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Studijų programa Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika skirta rengti pedagogus darbui su vaikais nuo gimimo iki 7 metų. Studijų programa yra

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agronomijos mokslo krypties doktorantūros komiteto 2019 m. vasario 28 d. posėdžio Nr. 137 ATVIRO KONKURSO Į AGRONOMIJOS

Detaliau

Veliuona lietuvių kare su kryžiuočiais Vilnius 2007

Veliuona lietuvių kare su kryžiuočiais Vilnius 2007 Veliuona lietuvių kare su kryžiuočiais Vilnius 2007 Veliuonos piliakalnis Zenono Baubonio nuotrauka Veliuonos atsiradimas 1283 metais lietuvių kare su kryžiuočiais prasidėjo nuolatinių kovų etapas. Vokiečių

Detaliau

LIETUVOS KULTŪROS TARYBA SPRENDIMAS DĖL KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS SRITIES FOTOGRAFIJA PROJEKTŲ DALINIO FINANSAVIMO 2019 METAIS 2019

LIETUVOS KULTŪROS TARYBA SPRENDIMAS DĖL KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS SRITIES FOTOGRAFIJA PROJEKTŲ DALINIO FINANSAVIMO 2019 METAIS 2019 LIETUVOS KULTŪROS TARYBA SPRENDIMAS DĖL KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS SRITIES FOTOGRAFIJA PROJEKTŲ DALINIO FINANSAVIMO 2019 METAIS 2019 m. gegužės 17 d. Nr. 1LKT-66(1.2) Vilnius kultūros

Detaliau

VšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurio

VšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurio VšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi emociškai saugūs. Mes tai nevyriausybinė

Detaliau

Microsoft Word - Programa.doc

Microsoft Word - Programa.doc LINGUA LITUANICA DAINA BALČIENö, mokytoja ekspert PARENGIAMŲJŲ KURSŲ LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS VALSTYBINIAM EGZAMINUI P R O G R A M A Vilnius 2009 TURINYS PRATARMö.3 RAŠYBOS IR ŽODŽIŲ DARYBOS PAGRINDAI..4

Detaliau

II

II PATVIRTINTA Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.V1-260 6 priedas BIBLIOTEKOS IR SKAITYKLOS VEIKLOS PLANAS 2018 METAMS Tikslas: 1.Siekti,

Detaliau

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. AD PATVIRTINTA (BĮ vadovas) (vardas, p

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. AD PATVIRTINTA (BĮ vadovas) (vardas, p PATVIRTINTA Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. AD1-2328 PATVIRTINTA (BĮ vadovas) (vardas, pavardė) (Savivaldybės biudžetinių įstaigų* veiklos

Detaliau

PR_INI

PR_INI EUROPOS PARLAMENTAS 2009 2014 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas 21.12.2011 2011/2155(INI) PRANEŠIMO PROJEKTAS dėl Vidaus rinkos rezultatų suvestinės (2011/2155(INI)) Vidaus rinkos ir vartotojų

Detaliau

Slide 1

Slide 1 UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS PUBP struktūra. Vertinimo normos ugdymo procesui (pagrindiniam ugdymo koncentrui) 1 Kalbos kurso uždaviniai Kalbos vartojimo ugdymo mokymosi pasiekimai Kalbos sistemos pažinimo

Detaliau

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Prapiestis Studijų pakopa: Studijų rūšis: Studijų forma:

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 12 d. (OR. en) 9319/15 PRANEŠIMAS DĖL I/A PUNKTO nuo: kam: Ankstesnio dokumento Nr.: 9409/15 Dalyk

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 12 d. (OR. en) 9319/15 PRANEŠIMAS DĖL I/A PUNKTO nuo: kam: Ankstesnio dokumento Nr.: 9409/15 Dalyk Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 12 d. (OR. en) 9319/15 PRANEŠIMAS DĖL I/A PUNKTO nuo: kam: Ankstesnio dokumento Nr.: 9409/15 Dalykas: Tarybos generalinio sekretoriato Nuolatinių atstovų

Detaliau

EKSPRES INFORMACIJA Nr m. birželio mėn.

EKSPRES INFORMACIJA Nr m. birželio mėn. EKSPRES INFORMACIJA Nr. 110 2019 m. birželio mėn. TURINYS 2 Turinys / Pašto mokos ženklų leidyba / Išleisti II ketvirčio pašto mokos ženklai 3 Pašto ženklų, pašto blokų ir ženklintų atvirukų leidybos planas

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos gyventojų nuomonė apie teisėsaugą ir viešojo saugumo būklės vertinimas Dr. Eglė Vileikienė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas 2016.02.12 Tyrimo metodika Reprezentatyvi

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Tarptautinės studijos iššūkis visai akademinei bendruomenei Dr. Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva, LSMU, TRSC, Užsieniečių studijų skyriaus vedėja 25 metų patirtis 682 studentai Tarptautinės studijos LSMU

Detaliau

AB FREDA

AB FREDA PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-173 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO INŽINERIJOS LICĖJAUS VAIZDO DUOMENŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

Detaliau

PROJEKTAS SUDERINTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas PATVIRTINTA Tytuvėnų g

PROJEKTAS SUDERINTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas PATVIRTINTA Tytuvėnų g PROJEKTAS SUDERINTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas PATVIRTINTA Tytuvėnų gimnazijos direktoriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. V- TYTUVĖNŲ

Detaliau

PGC.indd

PGC.indd VISUOMENĖS VAIDMUO KRAŠTO GYNYBOJE 2010 m. gegužės 21 d., Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Konferencijos atmintinė PRANEŠĖJAI: DOC. DR. VALDAS RAKUTIS, Lietuvos karo akademijos prorektorius

Detaliau

Forma patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2003 m

Forma patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2003 m Vardas Pavardė Asmens kodas Gyvenamoji vieta Telefono /el. pašto adresas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui/tarnybai Forma patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

Detaliau

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra

Detaliau

PATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI

PATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI PATVIRTINTA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. (toliau mokyklos) mokinių pažangos

Detaliau

Neformaliojo vaikų švietimo aktualumas ir veiklos gairės

Neformaliojo vaikų švietimo aktualumas ir veiklos gairės Telšių rajono savivaldybės patirtis, įgyvendinant NVŠ lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarką Irena Daubarienė, Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus

Detaliau

Mediacija gegužės penktadieniai.pdf_didelis

Mediacija gegužės penktadieniai.pdf_didelis I šeštadienis (2019-08-31) Mediacijos pagrindai Mokymų dieną veda CEDR (Didžioji Britanija) akredituota mediatorė doc. dr. Agnė Tvaronavičienė Ginčo samprata ir sprendimo būdų įvairovė Mediacijos samprata

Detaliau

knygotyra_2017_69_internetui.indd

knygotyra_2017_69_internetui.indd (Online) ISSN 2345-0053. KNYGOTYRA. 2017. 69 DOI: https://doi.org/10.15388/knygotyra.2017.69.10963 Per knygą apie pinigus į Lietuvos istoriją Vilma Zarankaitė Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros

Detaliau

Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL VIETOVARDŽIŲ METŲ MINĖJIMO 2019 METAIS PLANO PATVIRTINIMO Nr. Vilnius Įg

Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL VIETOVARDŽIŲ METŲ MINĖJIMO 2019 METAIS PLANO PATVIRTINIMO Nr. Vilnius Įg Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL VIETOVARDŽIŲ METŲ MINĖJIMO 2019 METAIS PLANO PATVIRTINIMO Nr. Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio

Detaliau

YIT elgesio kodeksas mūsų bendromis vertybėmis ir taisyklėmis pagrįsti veiklos principai 1

YIT elgesio kodeksas mūsų bendromis vertybėmis ir taisyklėmis pagrįsti veiklos principai 1 YIT elgesio kodeksas mūsų bendromis vertybėmis ir taisyklėmis pagrįsti veiklos principai 1 Turinys Gerb. skaitytojau, 1 Misija, vizija ir vertybės YIT veiklos pagrindas... 4 2 Vadovavimo principai... 5

Detaliau

Etninės kultūros olimpiada

Etninės kultūros olimpiada Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada: galimybės ir perspektyvos Daiva Briedienė Klaipėda 2014 03 14 Apžvalga: dalykinės olimpiados, konkursai Olimpiadų yra apie 20: lietuvių kalbos, matematikos,

Detaliau

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto Lietuvos socialinių tyrimų centro Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos mokslo krypties doktorantūros komiteto 2019 m. gegužės 8 d. posėdžio nutarimu Nr.

Detaliau

No Slide Title

No Slide Title 4.2. ORGANIZCACIJOS STRUKTŪRA IR ĮTAKA STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMUI Šioje paskaitoje sužinosite: strategijos ir struktūros ryšio sudėtingumą; strategijos ir struktūros ryšio metodologines prielaidas; centralizacijos

Detaliau

Per kompetencijų ugdymą į sėkmingą asmenybę

Per kompetencijų ugdymą į sėkmingą asmenybę PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo 2008-01-09 ministro įsakymu Nr. ISAK- 43 VAIKŲ IR JAUNIMO KULTŪRINIO UGDYMO KONCEPCIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo

Detaliau

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra Europos socialinio fondo agentūros 2019 2021 m. strateginis veiklos planas 1 2 Turinys Europos socialinio fondo agentūra. Misija, vizija, vertybės _ 3 Esamos situacijos įvertinimas: jėgų lauko analizė

Detaliau

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo Valdemaras Klumbys Viena galvoju, kita sakau, trečia darau Sovietmečio afo

Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo Valdemaras Klumbys Viena galvoju, kita sakau, trečia darau Sovietmečio afo Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo Valdemaras Klumbys Viena galvoju, kita sakau, trečia darau Sovietmečio aforizmas Straipsnyje aptariamos sąlygos, kuriomis veikė

Detaliau

Projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais gr

Projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais gr Studijų programos aprašas Studijų programos pavadinimas Informatika Aukštojo mokslo institucija (-os), padalinys (-iai) Vilniaus universitetas, Matematikos ir informatikos fakultetas, Informatikos katedra

Detaliau

COM(2018)37/F1 - LT

COM(2018)37/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 01 18 COM(2018) 37 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Pirmoji pažangos ataskaita dėl neveiksnių

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Nr. VP1.-1.3-SADM-01-K-02-008 Įvadinio modulio tematikos trumpa apžvalga Bendrieji diskriminacijos pagrindai ir jų apraiškos Lyčių lygybės samprata, stereotipai Žiniasklaidos įtaka stereotipų formavimuisi

Detaliau

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m.

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai 2014-2015 m. m. Pasirinkti šie veiklos rodikliai Atsakingi KVA

Detaliau

1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI Lietuvos Respublikos konstitucinės santvarkos pagrindai ir apsauga Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d.

1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI Lietuvos Respublikos konstitucinės santvarkos pagrindai ir apsauga Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. 1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI Lietuvos Respublikos konstitucinės santvarkos pagrindai ir apsauga Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas (pakartota 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime)

Detaliau

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m.

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA 2017 2018 M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas 190138895 Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. 1. Už kurį laikotarpį pateikiate ataskaitą? (pasirinkite)

Detaliau