Lietuvos Respublikos

Transkriptas

1 Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos m. strateginis veiklos planas

2 STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS PATVIRTINTA Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. ISAK 175 ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS metų strateginis veiklos planas 1a forma Asignavimų valdytojo Aplinkos ir išteklių analizė Išorės veiksniai: Politiniai veiksniai: Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. patvirtino naujos redakcijos Švietimo įstatymą ir Valstybinės švietimo strategijos metų nuostatas, todėl 2005 m. teks parengti daug naująjį įstatymą lydinčiųjų teisės aktų, modeliuoti strateginių nuostatų įgyvendinimo programas. Teigiamas referendumo dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą rezultatas ir Bendrasis programavimo dokumentas taip pat verčia permodeliuoti veiklą. Bendroji švietimo reformos kryptis nesikeičia, tačiau priimti sprendimai atveria kelius įvairiapusiškesniai veiklai. Kiti politiniai švietimo ir mokslo dokumentai esmingai nesikeitė. Visi jie įvardija daug veiklos krypčių, kurias prioritetizuoti gali padėti Lisabonos proceso bei rengiami Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo stebėsenos rodikliai. Ekonominiai veiksniai: Švietimui 2003 m. buvo skirta 5,9% BVP (2002 m. 6,1%) m. Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui (perkamosios galios standartais), sudarė 43,5% ES šalių senbūvių vidurkio, todėl akivaizdu, kad Lietuvos švietimo sistema pagal aprūpinimo sąlygas dar negalėjo pretenduoti į tokį pat aprūpinimo lygį, kaip ES valstybės senbuvės. Taip neišvengiamai pritrūksta lėšų, ypač ikimokykliniam ugdymui ir suaugusiųjų švietimui. Pasekmės Lietuvoje ugdomi apie 55 proc. penkiamečių, apie 70 proc. šešiamečių vaikų (prasčiausia padėtis Europoje, kur šešiamečiai ugdomi praktiškai visi, penkiamečiai dažniausiai proc.). Perpus atsiliekame nuo ES ir suaugusiųjų švietimo srityje. Mokslo tiriamajai veiklai Lietuva skiria maždaug 3 kartus mažesnę BVP dalį nei ES. Vienam valstybės finansuojamam studentui skiriama 3 10 kartų mažiau lėšų. Todėl pastatai sezono metu šildomi minimaliai, sunyko įranga, priemonės, mokslo bibliotekos nepajėgios komplektuoti naujausių užsienio leidinių. Tebetrūksta kompiuterių įrangos, interneto prieigos rodikliai vieni žemiausių Europoje. Šalyje trūksta stiprių nacionalinių įmonių, kurios siektų investuoti į specialistų rengimą, mokslinius tyrimus ir mokslo bazės modernizavimą. Tam tikras finansines galimybes atveria ES struktūriniai fondai, tačiau dalyvavimo ES programose patirtis rodo, kad būtina pasirūpinti ES finansinių išteklių panaudojimo veiksmingumu. Socialiniai veiksniai: Netolygi šalies regionų, didmiesčių periferijos ūkio raida didina skirtumus tarp savivaldybių švietimo biudžetų ir vidutinių gyventojų pajamų. Pirmąjį skirtumą bendrojo lavinimo mokyklose kompensuoja 2002 m. pradžioje pradėtos skirti tikslinės valstybės lėšos vaiko ugdymui (mokinio krepšelis). Antrasis skirtumas daro įtaką regionų mokinių galimybėms ir aspiracijoms siekti aukštojo mokslo.

3 STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS 1a forma Praėjusį dešimtmetį didėjo mokinių skaičius ir pedagogų poreikis, nes augo ir mokyklinio amžiaus vaikų skaičius. Nuo 1991 m. gimstamumas mažėja. 1 4 metų vaikų jau beveik du kartus mažiau nei metų vaikų skaičius. Tai jau daro įtaką pedagogų užimtumui žemiausiose švietimo sistemos pakopose (per dvejus metus vaikų sumažėjo 13,5 proc.), o po kelerių metų darbo netenkančių pradinio ir pagrindinio švietimo lygmenų pedagogų perkvalifikavimas ir įdarbinimas taps didele socialine problema. Didėjant atotrūkiui tarp pajamų privačiame bei valstybiniame sektoriuje švietimo sistema netenka potencialių pedagogų ir mokslininkų. Beveik trečdalis universitetų dėstytojų yra vyresni nei 55 metų amžiaus. O išsilavinimo įgijimo motyvacija auga, didėja mokymosi aprėptis vidurinio ir aukštojo mokslo lygmenimis, universitetų studentų skaičius 10-iai tūkstančių gyventojų per 6 metus išaugo dvigubai. Kintant gyventojų socioekonominei padėčiai, vyksta visuomenės restratifikacija, formuojasi naujas elitas ir skurstančiųjų sluoksnis (2000 m. žemiau skurdo ribos gyveno 560 tūkst. gyventojų, iš jų 173 tūkst. vaikų). Neturtingiausio ir turtingiausio Lietuvos penktadalio pajamos skiriasi apie 5 kartus ir tokia diferenciacija yra viena didžiausių Europoje ir dar auga. Diferencijuojantis pragyvenimo lygiui, gyvenimo patirčiai ir mentalitetui, švietimo sistema patiria dalies visuomenės spaudimą kurti specialias mokymosi sąlygas gabiems, motyvuotiems ir pasiturintiems. Apie 23 proc. vaikų (kaime 26 proc.) gimsta ne santuokoje ir turi tik vieną maitintoją bei auklėtoją motiną. Asocialiose šeimose augančių vaikų skaičius padidėjo nuo 25,6 tūkst m. iki 42,8 tūkst m. Nuo 1995 m. tėvų globos kasmet netenka apie 3 tūkst. vaikų. Kas trečias mokinys bendrojo lavinimo mokykloje maitinamas nemokamai.. Tokia padėtis plečia pedagoginio darbo sampratą ir ugdymo įstaigų personalo bei lėšų jo įdarbinimui poreikį. Per metus nuo m.m. darbuotojų, teikiančių specialiąją pedagoginę, socialinę pedagoginę ir psichologinę pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokiniams bendrojo lavinimo mokyklose, skaičius padidėjo 335. Didelė problema mokyklos nelankymas iki 16 metų Tuo tarpu UNESCO kelia iniciatyvas teikti švietimo paslaugas jau nuo 3 metų ir užtikrinti bazinį išsilavinimą ms gyventojų grupėms. Technologiniai veiksniai: Informacinė revoliucija sąlygoja fundamentalius pokyčius visuomenės gyvenime. Mokslo ir studijų sistemą šie pokyčiai ypač veikia ir kelia iš principo naujus uždavinius bei problemas. Informacinės technologijos leidžia beveik neribotai išplėsti aukštojo mokslo prieinamumą šalies gyventojams, užtikrinti praktiškai neribotą mokslinės informacijos sklaidą, pagreitinti reikalingos informacijos paiešką. Sukūrus švietimo informacinį tinklą, sudaromos prielaidos valdymo struktūroms pereiti prie kokybiškai naujos vadybos, pagrįstos nuolatiniu sistemoje vykstančių procesų stebėjimu ir atskirų sprendimų įtakos jiems suvokimu bei koregavimu. Plintančios informacinės technologijos keičia mokymosi/mokymo sampratą, sudaro sąlygas plėtoti tęstinį, nuotolinį, neformalųjį ugdymą, demokratizuoti ir atpiginti jį pritaikant skirtingoms galimybėms bei poreikiams. Mokyklose trūksta mokymo priemonių, pastatus būtina remontuoti. Siekiama, kad Lietuva pagal mokinių ir kompiuterių santykį priartėtų prie Europos Sąjungos šalių vidurkio mokinių tektų vienas kompiuteris klasėse šis tikslas jau pasiektas.

4 STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS 1a forma Vidaus veiksniai: Valstybės tarnautojų kvalifikacija. Ministerijos valstybės tarnautojai, išskyrus 2, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Kvalifikacijai kelti skiriama lėšų pagal įstatymo nustatytas normas. Pasitelkiamas švietimo ir mokslo įstaigų potencialas. Valdymas, teisinė bazė. Švietimo reforma nuosekliai rėmėsi Lietuvos švietimo koncepcija, Vyriausybės veiklos programa. Teisinė bazė tobulinama ir derinama su Europos Sąjungos direktyvomis: Seimas patvirtino Švietimo įstatymo naują redakciją, rengiamos Profesinio mokymo, Aukštojo mokslo įstatymų pataisos. Reformas ir plėtrą riboja bendrųjų poreikių tenkinimo būtinybė: tarptautiniai įsipareigojimai, mokslinės literatūros leidyba, valstybinių mokslo programų vykdymas ir kt. Institucijos struktūra. Ministeriją sudaro 6 departamentai, kuriuose yra 22 skyriai ir 6 skyriai, neįeinantys į departamentų sudėtį. Švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį vaikų ir jaunimo lavinimą, profesinį ir aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą. Švietimo institucijų tinklas yra pakankamai išplėtotas, siekiama jį optimizuoti atsižvelgiant į demografinius ir darbo rinkos pokyčius. Plečiami priešmokyklinio ugdymo ir kolegijų tinklai, siekiant lygių mokymosi starto galimybių ir didesnio aukštojo mokslo prieinamumo. Būtina plėtoti nuotolinį švietimą. Tobulintina studijų programų ir mokslinių tyrimų struktūra. Planavimo sistema. Planavimo sistemą sudaro ministerijos strateginiai ir metiniai planai, tarpinstitucinės programos bei projektai m. Seimas patvirtino naujas Valstybinės švietimo strategijos m. nuostatas, perimančias ankstesniuosius prioritetus. Stiprinama stebėsenos sistema, padedanti iškelti bendrosios būklės gerinimo uždavinius ir vertinanti strateginių siekių įgyvendinimo sėkmę. Į planavimą vis labiau įtraukiami socialiniai partneriai, plėtojamos informacijos sistemos ir tinklai. Vidaus kontrolė. Vidaus audito skyrius atlieka planinius finansinius-vadybinius ir teminius auditus. Švietimo kokybės vertinimus atlieka kiti vertintojai, atitinkamos komisijos. Problemų sukelia įstatymais įtvirtinta praktika, kai mokslo ir studijų institucijos yra savarankiški asignavimų valdytojai, o ministerijos dalyvavimas visuomeninės priežiūros institucijose dar nėra ištobulintas. Apskaitos tinkamumas. Apskaitos sistema atitinka statistikos ir sistemos reikalavimus. Ryšių sistema. Ministerijoje kompiuterizuotos s darbo vietos, įdiegtas lokalus tinklas ir interneto ryšys. Baigiama formuoti Valdymo informacinė sistema (VIS), pagrindinė informacija bus platinama el. paštu. Finansiniai ištekliai. Reformuojamai švietimo sistemai finansiniai ištekliai yra riboti. Prioritetas teikiamas Vaikų ir jaunimo ugdymosi užtikrinimo ir Specialistų rengimo programoms, kuriose numatytas švietimo įstaigų finansavimas (per 70 proc. visų Švietimo ir mokslo ministerijos valdomų lėšų).

5 STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS 1a forma SSGG analizė I. STIPRYBĖS 1. Ganėtinai tankus įprastų švietimo ir mokslo įstaigų tipų tinklas. 2. Pradėta racionaliai tvarkyti švietimo ir mokslo įstaigų tinklą ir finansavimą. 3. Pakankamai stiprios strateginio planavimo tradicijos. 4. Sukurtas institucinis pagrindas švietimo ir mokslo kokybei vertinti. 5. Sparčiai kompiuterizuojamos mokyklos. 6. Didelis intelektualinis potencialas. 7. Aukštas švietimo bei Švietimo ir mokslo ministerijos reitingas visuomenėje. II. SILPNYBĖS 1. Didelis ministerijai tiesiogiai pavaldžių ugdymo įstaigų skaičius. 2. Silpni mokslo ir šalies ūkio ryšiai. 3. Yra spragų vidaus atskaitomybės sistemoje. 4. Žemas kompiuterizavimo lygis. 5. Trūksta mokymo priemonių, mokslo laboratorijų įrangos, seni pastatai. 6. Trūksta atskirų dalykų mokytojų. 7. Mažas mokinių ir mokytojų (studentų ir dėstytojų) santykis. III. GALIMYBĖS 1. Priimti aukščiausio lygio ilgalaikius politinius susitarimus dėl švietimo reformos. 2. Panaudoti Pasaulio banko suteiktą paskolą svarbiausiems švietimo reformos darbams vykdyti. 3. Gauti didesnę struktūrinių fondų paramą. 4. Turtėjanti visuomenė gali skirti daugiau lėšų švietimui. 5. Prisidėti verslui prie intensyvaus informacijos technologijų diegimo. 6. Plėtoti tarptautinio bendradarbiavimo patirtį. IV. GRĖSMĖS 1. Gilėjanti demografinė krizė gali sukelti mokytojų neramumus dėl gresiančio nedarbo. 2. Mažėjantis mokslui ir švietimui skiriamo finansavimo santykis su BVP gali trukdyti kokybiškai mokslo ir švietimo sistemai funkcionuoti. 3. Gilėjanti socialinė diferenciacija gali mažinti švietimo prieinamumą. 4. Sensta mokytojai ir dėstytojai. 5. Didėjantis švietimo sistemą paliekančiųjų skaičius gali sumažinti bendrą išsilavinimo lygį. Strateginės išvados: 1. Būtina veiksmingiau panaudoti turimą intelektinį ir kokybės vertinimo potencialą priimamiems sprendimams ir reformoms pagrįsti. 2. Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir galimybes naudotis ES fondais. 3. Plėtoti mokyklų kompiuterizavimą ir mokinių informavimą pritraukiant verslo paramą. 4. Renovuoti mokyklų bei mokslo įstaigų pastatus, aprūpinti priemonėmis ir tobulinti mokyklų veiklą. 5. Plėtoti iš dalies mokamas švietimo paslaugas priešmokyklinio, specialiojo ir socialinio ugdymo, vaikų užimtumo bei suaugusiųjų švietimo srityse, taip sudarant naujas darbo vietas. 6. Toliau tvarkyti švietimo įstaigų tinklą ir plėtoti švietimo ir mokslo finansavimo reformą. 7. Orientuoti profesinį rengimą į darbo rinką.

6 STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS 1a forma 8. Didinti ūkio ir mokslo sanglaudą. 9. Sukurti veiksmingą vidinės atskaitomybės sistemą. 10. Mažinti ministerijai pavaldžių įstaigų skaičių.

7 STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS 1a forma Institucijos misija: Kiekvienam prieinamas kokybiškas švietimas ir mokslas, sudarantys prielaidas visaverčiam, socialiai saugiam žmogaus gyvenimui sparčios kaitos sąlygomis ir konkurencingo, žiniomis grįsto ūkio ir kultūros plėtrai. Institucijos strateginiai tikslai Kodas Institucijos strateginio tikslo pavadinimas 07 Suformuoti tęstinę ir visiems prieinamą švietimo sistemą Siekiama užtikrinti sąlygas mokytis visą gyvenimą. Bus rūpinamasi priešmokyklinio ugdymo prieinamumu, specialiųjų poreikių, mokymosi motyvacijos stokojančiais, asocialiais vaikais, mokymosi saugumu, demokratiniais santykiais mokyklose. Bus stiprinamas kolegijų tinklas (akreditacija), metodiškiau tvarkomas bendrojo lavinimo mokyklų tinklas, gerinamos mokinių vežiojimo į mokyklas sąlygos. Bus tęsiama mokyklų pastatų renovacija, keleto naujų objektų statyba, vykdomas kasmetinis remontas. Bus plėtojamos suaugusiųjų švietimo galimybės. Bus tęsiamos Vaikų ir jaunimo ugdymo užtikrinimo, Specialistų rengimo, Specialiosios švietimo plėtros programos. 08 Užtikrinti aukštą švietimo kokybę ir veiksmingumą Bus modeliuojamos naujos švietimo strateginės programos atsižvelgiant į Valstybinės švietimo strategijos m. nuostatas. Vykdant Švietimo įstatymo naują redakciją bus rengiami įstatymus papildantys teisės aktai, įgyvendinamas Vyriausybės prioritetas plėtoti informacinę visuomenę. Mokyklos bus toliau aprūpinamos kompiuteriais ir programine įranga, interneto prieigos galimybėmis, mokytojai mokomi diegti informacines technologijas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas švietimo stebėsenos sistemai, kuri pajėgtų įvertinti šalies švietimo bendrąją ir strategijos įgyvendinimo būklę, keltų naujus tikslus. Bus gerinamas socialinę atskirtį patiriančių mokinių aprūpinimas vadovėliais, mokyklos bus aprūpinamos kita literatūra ir priemonėmis, tobulinamas ugdymo turinys. Daugiau dėmesio bus skiriama pedagogų ir vadovų kvalifikacijai, tarptautinės patirties perėmimui. Bus tęsiamos Švietimo informacinei visuomenei, Švietimo kokybės vadybos programos. Bus vykdomos Specialiosios Europos regioninės plėtros fondo (BPD įgyvendinti), Specialiosios Europos socialinio fondo (BPD įgyvendinti), Dalyvavimo kitose tarptautinėse programose programos. 10 Plėtoti šalies mokslo ir studijų sistemą bei jos tarptautinius ryšius Siekiama didinti aukščiausios kvalifikacijos specialistų (įgijusių aukštąjį išsilavinimą) rengimo apimtis, kelti jų rengimo kokybę, paskirstyti šalyje vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus taip, kad jie geriau atlieptų šalies ūkio plėtros poreikius, prisidėtų prie jo konkurencingumo bei inovatyvumo stiprinimo, naujų darbo vietų kūrimo, šalies mokslinės kompetencijos užtikrinimo. Siekiama integruoti į Europos Sąjungos struktūras šalies mokslą ir studijas, taip pat prisidėti prie informacinės visuomenės plėtros Lietuvoje. Tikslui pasiekti bus vykdoma Mokslo ir studijų sistemos bendrųjų poreikių tenkinimo programa. Tam yra pakankamai prielaidų aukštas specialistų rengimo lygis nemažoje dalyje studijų programų ir aukštųjų mokyklų, aukštas mokslinių tyrimų lygis nemažoje dalyje mokslo krypčių ir institucijų. Siekti tikslo trukdo silpna techninė bazė, lėšų stoka, todėl būtina didinti panaudojimo veiksmingumą.

8 STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS 1a forma Asignavimai ir numatomi finansavimo šaltiniai (tūkst.litų) Ekonominės Asignavima Asignavimai biudžetiniams 2005 metams Projektas Projektas klasifikacijos grupės i bazinis pakeitimai 2006 m m. 2004metais iš biudžetas / naujas 1. Iš asignavimų išlaidoms iš jų darbo turtui įsigyti Finansavimo šaltiniai: 2.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas iš jo: bendrojo finansavimo lėšos ES lėšos kitos specialiųjų programų lėšos 2.2. Kiti šaltiniai 3. Kita svarbi informacija: Pagrindiniai rodikliai Įstaigos Teikiama programų Etatai (skaičius vienetais) b forma. Programos(ų) aprašymas(ai). Strateginio veiklos plano priedai 1 lentelė metų asignavimų valdytojų tikslų, programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių klasifikatorius. 2 lentelė metų programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių išlaidų suvestinė. 3 lentelė metų programų išlaidų suvestinė. 4 lentelė. Vertinimo kriterijų suvestinė. Asignavimų valdytojas Ministras Remigijus Motuzas Data

9 PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 65 Švietimo ir mokslo ministerijos metų sutrumpintas strateginis veiklos planas Vilnius 2005

10 Švietimo ir mokslo ministerija nuosekliai dirba trimis prioritetinėmis kryptimis, žinomomis kaip prieinamumas, kokybė ir harmonizavimas. Jos apima švietimą, studijas, mokslą bei technologijų plėtrą. Pagrindinėmis mūsų veiklos gairėmis artimiausiu dešimtmečiu tapo 2003 metais Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta Valstybinė švietimo strategija metams. Švietimo ir mokslo ministerija parengė programos įgyvendinimo projektą. Jį pradedame įgyvendinti pertvarkę bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinį, įvykdę egzaminų ir stojimo į aukštąsias mokyklas reformą, sukūrę kolegijų tinklą, universitetų ir mokslo institutų sistemą, leidžiančią veiksmingiau studijų reikmėms panaudoti šalies mokslo potencialą. Intensyviai kompiuterizuodami mokyklas kompiuterių skaičiumi 100 mokinių 9-12 klasėse siekiame ES vidurkio. Padidėjo priešmokyklinio ugdymo grupes lankančių vaikų skaičius. Išaugo universitetuose ir ypač kolegijose parengtų specialistų skaičius. Mokyklose padaugėjo socialinių ir specialiųjų pedagogų. Mokinius vežioja 227 geltonieji autobusai. Toliau sėkmingai vykdome Mokyklų tobulinimo programą, sudarančią prielaidas visiems teikti kokybišką pagrindinį išsilavinimą. Mokyklose intensyviai diegiame vidaus auditą, išbandome išorės audito bendrojo modelio projektą. Įvedėme mokinio krepšelį bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose, priešmokyklinio ugdymo grupėse. Ketiname šį principą išplėtoti ir neformaliajame švietime. Kasmet išleidžiame išsamias švietimo būklės šalyje apžvalgas, siejamas su tyrimų rezultatais bei jų aktualumu m. intensyviai modeliuosime praktinius ilgalaikės švietimo strategijos įgyvendinimo žingsnius. Derinsime juos su strateginiu Europai Lisabonos procesu bei UNESCO iniciatyva suteikti kokybišką bazinį išsilavinimą visiems. Tikimės veiksmingai naudotis ES struktūriniais fondais. Norime, kad mūsų vykdomi darbai taptų tvirtu pagrindu Lietuvos proveržiui Europos Sąjungos šalių bendrijoje. Remigijus Motuzas Švietimo ir mokslo ministras 1

11 S1 forma INSTITUCIJOS MISIJA IR STRATEGINIAI TIKSLAI Institucijos misija Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos misija kiekvienam prieinamas kokybiškas švietimas ir mokslas, sudarantys prielaidas visaverčiam, socialiai saugiam žmogaus gyvenimui sparčios kaitos sąlygomis ir konkurencingo, žiniomis grįsto ūkio ir kultūros plėtrai Institucijos strateginiai tikslai 1. Sukurti tęstinę ir visiems prieinamą švietimo sistemą 2. Užtikrinti aukštą švietimo kokybę ir veiksmingumą 3. Plėtoti šalies mokslo ir studijų sistemą bei jos tarptautinius ryšius 2

12 S2 forma INSTITUCIJOS VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS PROGRAMA TIKSLAI LAUKIAMI REZULTATAI 1. Vaikų ir jaunimo ugdymosi užtikrinimas 1. Užtikrinti mokinių privalomą mokymąsi 2. Racionalizuoti bendrojo lavinimo mokyklų tinklą, mokinių pavėžėjimą ir finansavimą 3. Atnaujinti ir statyti naujas mokyklas 4. Rūpintis mokinių saviraiška, užimtumu ir socializacija 2. Specialistų rengimas 1. Rengti jaunimą profesinei veiklai 2. Orientuoti specialistų rengimą į sparčiai kintančią darbo rinką 3. Įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą strategijos nuostatas 3. Švietimas informacinei visuomenei 4. Švietimo kokybės vadyba 1. Išmokyti visus mokinius taikyti informacines technologijas 1. Tobulinti švietimo vadybą 2. Aprūpinti ir modernizuoti bendrąjį ugdymą 1. Priešmokyklines ugdymo grupes lankys 72% vaikų 2. Mokykloms bus perduota 60 autobusų 3. Iš ministerijai skirtų asignavimų bus statoma ar remontuojama 16 švietimo objektų, iš jų bus baigti 10 objektų statybos, remonto darbai 4. Bus paremta 150 įvairių socializacijos projektų, juose dalyvaus mokinių 5. Bus įvykdyta 50 pirminės narkomanijos prevencijos projektų 1. Vidutinis metinis studentų skaičius kolegijose ir aukštesniosiose mokyklose bus , o profesinėse mokyklose mokinių 2. Profesinę kvalifikaciją ir atitinkamą išsilavinimą kolegijose ir aukštesniosiose mokyklose įgis studentai, o profesinėse mokyklose mokiniai 3. Bus atliktas 7 kolegijų, veikiančių pagal laikinąjį statutą, veiklos vertinimas 4. Bus atlikti 2 ūkio sektorių specialistų poreikio tyrimai 5. Bus parengta 25 profesinio rengimo standartai 6. Bus paremta 20 suaugusiųjų švietimo projektų mokinių 5 12 klasėse teks 10 kompiuterių proc klasių mokytojų įgis kompiuterinio raštingumo žinių (edukologinė dalis) proc. mokyklų naudosis greitaveikiu interneto ryšiu 4. Bus parengta metodinės medžiagos (30 autorinių lankų) apie informacijos technologijų taikymą mokyklose 5. Bus nupirkta 10 mokomųjų programų bendrojo lavinimo mokykloms 1. Bus akredituotos 35 vidurinio ugdymo programos bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose 2. Bus parengta teisinė bazė Valstybinės švietimo inspekcijos (mokyklų tobulinimo išorės audito) sistemai sukurti 3. Bus įvykdyta 12 valstybinių brandos egzaminų 4. Bus atlikta 18 švietimo būklės tyrimų ir diagnostinių testavimų, iš jų 3 tarptautiniai įstaigose bus atliktas veiklos ir finansų auditas 6. Bus išleista 30 informacinių leidinių 7. Šalyje bus organizuoti 25 renginiai gabiems mokiniams, dalyvausime 14 tarptautinių olimpiadų pedagogų patobulins savo kvalifikaciją, 550 įgis papildomų kvalifikacijų 3

13 PROGRAMA TIKSLAI LAUKIAMI REZULTATAI 5. Mokslo ir studijų sistemos bendrųjų poreikių tenkinimas 6. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) 1. Sudaryti sąlygas mokslo ir studijų sistemai funkcionuoti 1. Organizuoti Bendrojo programavimo dokumento priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą švietimo ir mokslo srityje 1. Mokslininkai gaus 35 valstybines stipendijas, ne daugiau kaip 16 Lietuvos mokslo premijų, studentai gaus 6 vardines Lietuvos Respublikos Prezidentų stipendijas 2. LITNET o ryšio kanalų laidumas padidės iki 1200 megabitų per sekundę mokslo ir studijų institucijų bibliotekos bus sujungtos į vieną informacijos sistemą 1. Iš 2005 m. kvietimams skirtų ES struktūrinių fondų lėšų planuojama finansuoti per 20 projektų, skirtų švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų, profesinio orientavimo infrastruktūros plėtrai 7. Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti) 8. PVM ES struktūrinių fondų paramos lėšoms ir bendrojo finansavimo lėšoms programa 9. Dalyvavimas kitose tarptautinėse programose 1. Organizuoti Bendrojo programavimo dokumento priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą švietimo ir mokslo srityje 1. Vykdyti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimą 1. Plėtoti tarptautinį dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą 1. Iš 2005 m. kvietimams skirtų ES struktūrinių fondų lėšų planuojama finansuoti per 90 projektų, skirtų švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų žmogiškųjų išteklių plėtrai 1. Bus sumokėta pridėtinės vertės mokesčio suma, susijusi su ES finansinės paramos struktūrinių fondų programomis 1. Bus paremta 12 projektų švietimo specialistai patobulins kvalifikaciją užsienyje, perims tarptautinę patirtį 10. Specialioji švietimo plėtros programa 1. Užtikrinti veiksmingesnį švietimo įstaigų darbą įstaiga gaus pajamų už teikiamas paslaugas 4

14 S3 forma ASIGNAVIMŲ VALDYTOJO VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS (2005-ieji metai) Programų pavadinimai Lėšos, tūkst. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai kitos lėšos (nurodomi šaltiniai) iš iš jų ES lėšos Etatai I. ASIGNAVIMŲ VALDYTOJAS Švietimo ir mokslo ministerija 1. Vaikų ir jaunimo ugdymosi užtikrinimas (Pasaulio banko paskola) Specialistų rengimas Švietimas informacinei visuomenei Švietimo kokybės vadyba (Pasaulio banko paskola) Mokslo ir studijų sistemos bendrųjų poreikių tenkinimas (Europos Tarybos vystymo banko paskola) Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) 7. Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti) 8. PVM ES struktūrinių fondų paramos lėšoms ir bendrojo finansavimo lėšoms programa 9. Dalyvavimas kitose tarptautinėse programose Specialioji švietimo plėtros programa Iš asignavimų valdytojo programoms

15 MOKSLO IR STUDIJŲ SISTEMOS BENDRŲJŲ POREIKIŲ TENKINIMAS (Programos pavadinimas) PROGRAMOS APRAŠYMAS Biudžetiniai metai 2005-ieji Asignavimų valdytojas Švietimo ir mokslo ministerija Kodas b forma Programos Programos parengimo argumentai: Programa įgyvendina strateginį tikslą Plėtoti šalies mokslo ir studijų sistemą bei jos tarptautinius ryšius. Ji yra tęstinė, vykdoma (su pakeitimais) nuo 2000 m. Šalies mokslo ir studijų sistemos veikla yra negalima be jos bendrųjų (atskirų mokslo ir studijų institucijų kompetencijai nepriskirtų) funkcionavimo klausimų sprendimo. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą pagrindiniu iššūkiu tapo šalies mokslo ir studijų sistemos integracijos į europines aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų erdves užtikrinimas. Tokia integracija yra praktiškai neįmanoma be darniai veikiančių mokslo ir studijų infrastruktūros įstaigų, mokslininkų, dėstytojų ir studentų mobilumo rėmimo, plataus pažangių informacinių technologijų naudojimo. Taip pat būtina skatinti mokslininkus ir studentus didinti mokslo ir studijų sistemos veiklos veiksmingumą, operatyviai spręsti sistemai iškylančias problemas. Vyriausybės prioritetas (-ai) Užtikrinti švietimo, mokslo, nacionalinės kultūros ir sveikatinimo plėtrą; Plėtoti informacinę ir žinių visuomenę. Programos tikslo pavadinimas: Kodas 01 Sudaryti sąlygas mokslo ir studijų sistemos funkcionavimui Kodas Uždaviniai: 1. Tenkinti mokslo ir studijų sistemos bendruosius poreikius. 2. Diegti informacines technologijas mokslo ir studijų srityje. Pagrindinės priemonės: užtikrinti Studijų kokybės vertinimo centro veiklą; užtikrinti Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros veiklą; užtikrinti projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų, rengimą pagal tiesioginio finansavimo procedūrą; užtikrinti augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo įgyvendinimo programos Augalų genetinių išteklių moksliniai tyrimai vykdymą; remti Lietuvos mokslo leidinių leidybą ir mokslo populiarinimą bei užtikrinti informacijos apie mokslo ir studijų sistemą sklaidą; remti tarptautinį bendradarbiavimą mokslo ir studijų srityje; užtikrinti valstybės stipendijų mokėjimą; užtikrinti Lietuvos mokslo premijų mokėjimą; užtikrinti Lietuvos dalyvavimą ES 6-ojoje bendrojoje programoje; užtikrinti mokslininkų miestelio energetinio bloko ir inžinerinių tinklų

16 funkcionavimą; remti aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybą ir skatinti geriausių aukštojo mokslo vadovėlių autorius; užtikrinti informaciją apie šalies mokslo potencialo kaupimą ir apibendrinimą; užtikrinti mokslinės literatūros duomenų bazių prieinamumą Lietuvos mokslo ir studijų sistemos institucijoms; užtikrinti aukštųjų mokyklų ES Erasmus programos vykdymą; skatinti jaunimo mokslinės, kūrybinės bei sportinės veiklos iniciatyvą; užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą ir studijų kokybės gerinimą; skatinti specialistų rengimo darbui žinių ekonomikos sąlygomis tobulinimą; užtikrinti mokslo ir studijų srities parodų bei mugių organizavimą ir dalyvavimą jose; vykdyti m. mokslo ir studijų įstaigų renovavimo, rekonstravimo programą; atnaujinti valstybės mokslinių tyrimų įstaigų mokslinę aparatūrą; užtikrinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET veiklą ir projekto LITNET GEANT vykdymą; vykdyti programą Informacinės technologijos mokslui ir studijoms (ITMIS). Pagrindiniai produkto vertinimai kriterijai: infrastruktūros įstaigų skaičius; pasirašytų ir Lietuvos vykdomų ES bendrosios programos projektų skaičius; EK skirtos lėšos Lietuvos vykdomiems ES bendrosios programos projektams (mln. eurų); Lietuvos studentų, dėstytojų, dalyvaujančių programose pagal tarptautines sutartis ir susitarimus, skaičius; užsienio studentų, dėstytojų, atvykstančių į Lietuvą pagal tarptautines sutartis ir susitarimus, skaičius; mokslinės literatūros duomenų bazių, prieinamų Lietuvos mokslininkams, skaičius; finansuotų bendrųjų vadovėlių skaičius (egz.); finansuotų periodinių mokslo leidinių skaičius; organizuotų mokslo ir studijų srities parodų ir mugių skaičius; mokslininkų, gaunančių Valstybės stipendiją, skaičius; Lietuvos mokslo premijų skaičius; Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinių stipendijų skaičius; studijų krypčių reglamentų ir jų projektų skaičius; kompiuterių klasių ir studijų nuotolinio mokymo centruose skaičius; mokslo ir studijų sistemos institucijų bibliotekų, sujungtų į vientisą informacijos sistemą, skaičius; LITNET tarptautinio ryšio kanalo laidumas, megabitai per sekundę (Mbps). Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas: Lietuvos vykdomiems ES bendrosios programos projektams EK skirs 10 mln. eurų Lietuvos mokslininkams bus prieinamos 6 mokslinės literatūros duomenų bazės mokslininkai gaus 35 valstybines stipendijas, 16 Lietuvos mokslo premijų, studentai gaus 6 vardines Lietuvos Respublikos Prezidento stipendijas bus sudarytos sąlygos šalies mokslininkams, dėstytojams ir studentams dalyvauti ES mokslo bei studijų programose LITNET o ryšio kanalų laidumas padidės iki 1200 megabitų per sekundę 65 mokslo ir studijų sistemos institucijų bibliotekos bus sujungtos į vieną informacijos sistemą

17 Ekonominės klasifikacijos grupės Asignavimai ir numatomi finansavimo šaltiniai Asignavi mai iesiems metams Asignavimai biudžetiniams 2005-iesiems metams bazinis pakeitimai iš biudže /naujas tas Projektas iesiems metams (tūkst. litų) Projektas iesiems metams 1. Iš asignavimų išlaidoms iš jų darbo turtui įsigyti Finansavimo šaltiniai: 2.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: iš jo: bendrojo finansavimo lėšos ES lėšos kitos specialiųjų programų lėšos 2.2. Kiti šaltiniai (Europos Tarybos vystymo banko paskola) Etatų skaičius programai Galimi programos vykdymo ir finansavimo variantai: nėra Susiję įstatymai ar kiti teisės aktai: Mokslo ir studijų įstatymas, Aukštojo mokslo įstatymas Patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės, susijusios su aprašoma programa Kita svarbi informacija Ši programa prisideda prie tarpinstitucinės programos Informacinės ir žinių visuomenės plėtra vykdymo Ministras Remigijus Motuzas Programos vadovas Ministerijos sekretorius Saulius Vengris Telefonas Data

18 Asignavimų valdytojo 1 LENTELĖ METŲ ASIGNAVIMŲ VALDYTOJŲ TIKSLŲ, PROGRAMŲ, PROGRAMŲ TIKSLŲ, UŽDAVINIŲ IR PRIEMONIŲ KLASIFIKATORIUS Asignavimų valdytojo tikslo Programos Programos tikslo Švietimo ir mokslo ministerija (asignavimų valdytojas) 6 Požymis Uždavinio Priemonės Pavadinimas Vyriausybės prioritetas Plėtoti šalies mokslo ir studijų sistemą ir jos tarptautinius ryšius 1.5, 1.6 Mokslo ir studijų sistemos bendrųjų poreikių tenkinimas 1.5,1.6 Sudaryti sąlygas mokslo ir studijų sistemai funkcionuoti 1.5, 1.6 Tenkinti mokslo ir studijų sistemos bendruosius poreikius 1.5, 1.6 Užtikrinti Studijų kokybės vertinimo centro veiklą 1.5 Užtikrinti Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros veiklą 1.5 Užtikrinti projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų, rengimą pagal tiesioginio finansavimo procedūrą 1.5 Užtikrinti augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo įgyvendinimo programos Augalų genetinių išteklių moksliniai tyrimai vykdymą 1.5 Remti Lietuvos mokslo leidinių leidybą ir mokslo populiarinimą bei užtikrinti informacijos apie mokslo ir studijų sistemą sklaidą 1.5 Remti tarptautinį bendradarbiavimą mokslo ir studijų srityje Užtikrinti valstybės stipendijų mokėjimą 1.5 Tarpinstitucinė programa

19 Užtikrinti Lietuvos mokslo premijų mokėjimą Užtikrinti Lietuvos dalyvavimą ES 6-ojoje bendrojoje programoje Remti mokslininkų miestelio energetinio bloko ir inžinerinių tinklų funkcionavimą Remti aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybą ir skatinti geriausių aukštojo mokslo vadovėlių autorius Užtikrinti informacijos apie šalies mokslo potencialo kaupimą ir apibendrinimą Remti mokslo ir studijų sistemos institucijas ekstremalių situacijų atvejais Užtikrinti mokslinės literatūros duomenų bazių prieinamumą Lietuvos mokslo ir studijų sistemos institucijoms 1.5, 1.6 Užtikrinti aukštųjų mokyklų ES Erasmus programos vykdymą 1.5 Skatinti jaunimo mokslinės, kūrybinės bei sportinės veiklos iniciatyvą 1.5 Užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą ir studijų kokybės gerinimą 1.5 Užtikrinti mokslo ir studijų parodų bei mugių organizavimą ir dalyvavimą jose 1.5 Skatinti specialistų rengimo darbui žinių ekonomikos sąlygomis tobulinimą 1.5 Informacinės ir žinių visuomenės plėtra Vykdyti m. mokslo ir studijų įstaigų renovavimo, rekonstravimo programą 1.5 Atnaujinti valstybės mokslinių tyrimų įstaigų mokslinę aparatūrą 1.5 Diegti informacines technologijas mokslo ir studijų srityje 1.6

20 Užtikrinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET veiklą ir projekto LITNET GEANT vykdymą Vykdyti programą Informacinės technologijos mokslui ir studijoms (ITMIS) 1.5, , 1.6 Informacinės ir žinių visuomenės plėtra Informacinės ir žinių visuomenės plėtra Asignavimų valdytojas

21 2 LENTELĖ METŲ PROGRAMŲ, PROGRAMŲ TIKSLŲ, UŽDAVINIŲ IR PREMONIŲ IŠLAIDŲ SUVESTINĖ Švietimo ir mokslo ministerija Kodas (asignavimų valdytojas) (tūkst. Lt) Patvirtinti 2004 m. asignavimai 2005 m. asignavimai Priimta FM Asign Pro Tik Užd Prie Funkci iš jų iš jų iš jų avimų gra slo avi mo nės išlaidoms išlaidoms išlaidoms valdyto jo mos ko das ko das nio ko tikslo das nės ko das klasifikacijos iš iš iš jų darbo turtui įsigyti iš iš iš jų darbo ,0 1075,0 1500,0 1500,0 631,7 turtui įsigyti Iš priemonei 1075,0 1075,0 0,0 0,0 1500,0 1500,0 631,7 0, ,0 1121,0 1465,3 1465,3 563,6 Iš priemonei 1121,0 1121,0 0,0 0,0 1465,3 1465,3 563,6 0, ,0 400,0 150,0 150,0 Iš priemonei 400,0 400,0 0,0 0,0 150,0 150,0 0,0 0, ,0 700,0 700,0 700,0 Iš priemonei 700,0 700,0 0,0 0,0 700,0 700,0 0,0 0, ,0 2415,0 2440,0 2440,0 Iš priemonei 2415,0 2415,0 0,0 0,0 2440,0 2440,0 0,0 0, ,0 3880,0 3435,0 3435,0 25,7 Iš priemonei 3880,0 3880,0 0,0 0,0 3435,0 3435,0 25,7 0, ,0 435,0 435,0 435,0 Iš priemonei 435,0 435,0 0,0 0,0 435,0 435,0 0,0 0, ,0 577,0 740,0 740,0 Iš priemonei 577,0 577,0 0,0 0,0 740,0 740,0 0,0 0, ,0 2576,0 1844,7 1844,7 Iš priemonei 2576,0 2576,0 0,0 0,0 1844,7 1844,7 0,0 0, ,0 260,0 200,0 200,0 Iš priemonei 260,0 260,0 0,0 0,0 200,0 200,0 0,0 0, ,0 950,0 900,0 900,0 Iš priemonei 950,0 950,0 0,0 0,0 900,0 900,0 0,0 0, ,0 390,0 405,0 405,0 Iš priemonei 390,0 390,0 0,0 0,0 405,0 405,0 0,0 0, ,0 900,0 1000,0 1000,0 Iš priemonei 900,0 900,0 0,0 0,0 1000,0 1000,0 0,0 0, ,0 600,0 900,0 900,0 Iš priemonei 600,0 600,0 0,0 0,0 900,0 900,0 0,0 0, ,0 500,0 1000,0 1000,0 Iš priemonei 500,0 500,0 0,0 0,0 1000,0 1000,0 0,0 0, ,0 505,0 1905,0 1905,0 Iš priemonei 505,0 505,0 0,0 0,0 1905,0 1905,0 0,0 0,0 Iš iš iš jų darbo užmokes čiui turtui įsigyti

22 ,0 560,0 510,0 510,0 Iš priemonei 560,0 560,0 0,0 0,0 510,0 510,0 0,0 0, ,0 210,0 210,0 210,0 Iš priemonei 210,0 210,0 0,0 0,0 210,0 210,0 0,0 0, ,0 950,0 550,0 550,0 Iš priemonei 950,0 950,0 0,0 0,0 550,0 550,0 0,0 0, ,0 0,0 5156,0 3604,0 0,0 3604, ,0 0,0 500,0 0,0 0,0 0,0 Iš priemonei 5656,0 0,0 0,0 5656,0 3604,0 0,0 0,0 3604, ,0 0,0 2000,0 Iš priemonei 2000,0 0,0 0,0 2000,0 Iš uždaviniui 24660, ,0 0,0 5656, , ,0 1221,0 5604, , , , ,0 Iš priemonei 10800, ,0 0,0 0, , ,0 0,0 0, ,0 8400,0 3054, , ,0 6031,0 Iš priemonei 11454,0 8400,0 0,0 3054, , ,0 0,0 6031,0 Iš uždaviniui 22254, ,0 0,0 3054, , ,0 0,0 6031,0 Iš programos tikslui 46914, ,0 0,0 8710, , ,0 1221, ,0 Iš programai 46914, ,0 0,0 8710, , ,0 1221, ,0 Iš 46914, ,0 0,0 8710, , ,0 1221, ,0 Asignavimų valdytojas

23 4 Lentelė. VERTINIMO KRITERIJŲ SUVESTINĖ Švietimo ir mokslo ministerija Kodas (Asignavimų valdytojas) Plėtoti šalies mokslo ir studijų sistemą ir jos tarptautinius ryšius Kodas 10 (Institucijos strateginio tikslo pavadinimas) Programos, skirtos šiam strateginima tikslui įgyvendinti Institucijos strateginio tikslo Programos Programos tikslo Uždavinio Vertinimo kriterijus Vertinimo kriterijaus ųjų metų ųjų metų ųjų metų ųjų metų planas planas planas planas Infrastruktūros įstaigų skaičius Pasirašytų ir Lietuvos vykdomų ES bendrosios programos projektų skaičius EK skirtos lėšos Lietuvos vykdomiems ES bendrosios programos projektams (mln. eurų) Lietuvos studentų, dėstytojų, dalyvaujančių programose pagal tarptautines sutartis ir susitarimus, skaičius Užsienio studentų, dėstytojų, atvykstančių į Lietuvą pagal tarptautines sutartis ir susitarimus, skaičius Mokslinės literatūros duomenų bazių, prieinamų Lietuvos mokslininkams, skaičius Finansuotų bendrųjų vadovėlių skaičius (egz.) Finansuotų periodinių mokslo leidinių skaičius

24 Organizuotų mokslo ir studijų srities parodų ir mugių skaičius Mokslininkų, gaunančių Valstybės stipendiją, skaičius Lietuvos mokslo premijų skaičius Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinių stipendijų skaičius Studijų krypčių reglamentų ir jų projektų skaičius Kompiuterių klasių ir studijų nuotolinio mokymo centruose, skaičius Mokslo ir studijų sistemos institucijų bibliotekų, sujungtų į vieną informacijos sistemą, skaičius LITNET tarptautinio ryšio kanalo laidumas, megabitai per sekundę (Mbps) Asignavimų valdytojas

25 b forma SPECIALIOJI EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDO PROGRAMA (BPD ĮGYVENDINTI) (Programos pavadinimas) PROGRAMOS APRAŠYMAS Biudžetiniai metai 2005-ieji Asignavimų valdytojas Švietimo ir mokslo ministerija Kodas Programos Programos parengimo argumentai Programa atitinka Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra mokymosi visą gyvenimą infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra, atitinkanti Lietuvos metų bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonę Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti ESF remiamas priemones). Ši programa yra tęstinė, programavimo laikotarpis metai. Programa kokybiškai ir kiekybiškai pagerins Lietuvos švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų materialinę bazę, užtikrins mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtrą, sudarys sąlygas žmonių išteklių plėtrai, kokybiniams pokyčiams švietimo, profesinio rengimo mokslo ir studijų srityse, užtikrins sąlygas intensyviau kurtis žinių visuomenei, skatins mokslinių tyrimų tarptautinį konkurencingumą. Vyriausybės prioritetas (-ai) Kodas Užtikrinti švietimo, mokslo, nacionalinės kultūros ir sveikatinimo plėtrą. Stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais. Programos tikslo pavadinimas Kodas Organizuoti Bendrojo programavimo dokumento priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą švietimo ir mokslo srityje Uždaviniai: Padidinti švietimo ir mokslo institucijų materialinės bazės ir Europos Sąjungos standartų atitikimą. Pagrindinės priemonės: Remti švietimo ir mokslo institucijų infrastruktūros plėtrą, pastatų, laboratorijų ir kitos materialinės bazės atnaujinimą, informacinių technologijų (IT) diegimą. Pagrindiniai produkto vertinimo kriterijai: Finansuojamų projektų, skirtų švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros plėtrai, bazinės įrangos atnaujinimui ir IT diegimui, skaičius. Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas: iš 2005 m. kvietimams skirtų ES struktūrinių fondų lėšų planuojama finansuoti per 20 projektų, skirtų švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros plėtrai Asignavimai ir numatomi finansavimo šaltiniai (tūkst. litų) Asignavimai biudžetiniams Projektas Projektas Asignavimai Ekonominės klasifikacijos 2005-iesiems metams iesiems grupės bazinis pakeitimai/ iš iesiems iesiems metams biudžetas naujas metams metams 1. Iš asignavimų išlaidoms iš jų darbo turtui įsigyti

26 2. Finansavimo šaltiniai: 2.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: iš jo: bendrojo finansavimo lėšos ES lėšos kitos specialiųjų programų lėšos 2.2. Kiti šaltiniai Etatų skaičius programai Galimi programos vykdymo ir finansavimo variantai Susiję įstatymai ar kiti teisės aktai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Aukštojo mokslo įstatymas, Mokslo ir studijų įstatymas, Profesinio mokymo įstatymas. Patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės, susijusios su aprašoma programa Kita svarbi informacija Ši programa susijusi su Lietuvos metų bendruoju programavimo dokumentu, Valstybinės Švietimo strategijos m. nuostatomis, Mokymosi visą gyvenimą memorandumu, Pasaulio banko studija Lietuva. Siekiant žinių ekonomikos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių patvirtinimo, Aukštųjų technologijų plėtros programa, Ilgalaike mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija, Lietuvos mokslo ir technologijų Baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programa, Inovacijų versle programa, Nacionaline darnaus vystymosi strategija, Profesinio orientavimo strategija. Ministras Remigijus Motuzas Programos vadovas ministerijos valstybės sekretorius Dainius Numgaudis Telefonai , Data

27 1 LENTELĖ ųjų METŲ ASIGNAVIMŲ VALDYTOJŲ TIKSLŲ, PROGRAMŲ, PROGRAMŲ TIKSLŲ, UŽDAVINIŲ IR PRIEMONIŲ KLASIFIKATORIUS Asignavimų valdytojo Asignavimų valdytojo tikslo Programos Programos tikslo Uždavinio ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA (Asignavimų valdytojas) Priemonės Pavadinimas Vyriausybės prioritetas Užtikrinti aukštą švietimo kokybę ir veiksmingumą 1.1, Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) Organizuoti Bendrojo programavimo dokumento priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą švietimo ir mokslo srityje Padidinti švietimo ir mokslo institucijų materialinės bazės ir Europos Sąjungos standartų atitikimą Remti švietimo ir mokslo institucijų infrastruktūros plėtrą, pastatų, laboratorijų ir kitos materialinės bazės atnaujinimą, informacinių technologijų (IT) diegimą 1.1, , , , 1.5 Požymis Tarpinstitucinė programa Asignavimų valdytojas

28 Asigna -vimų valdyto jo tikslo 2 LENTELĖ ųjų METŲ PROGRAMŲ, PROGRAMŲ TIKSLŲ, UŽDAVINIŲ IR PRIEMONIŲ ASIGNAVIMŲ SUVESTINĖ Programos Programos tikslo Uždavinio Priemo -nės Funkcinės klasifikaci-jos ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA Kodas (Asignavimų valdytojas) (tūkst. litų) Patvirtinti 2004-ųjų metų asignavimai 2005-ųjų metų asignavimai Priimta Finansų ministerijos iš iš iš jų iš jų iš jų išlaidoms išlaidoms išlaidoms iš jų darbo turtui įsigyti iš iš iš jų darbo turtui įsigyti Iš priemonei Iš uždaviniui Iš programos tikslui Iš programai iš iš iš jų darbo turtui įsigyti Iš Asignavimų valdytojas

29 4 LENTELĖ. VERTINIMO KRITERIJŲ SUVESTINĖ ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA Kodas (asignavimų valdytojas) Užtikrinti aukštą švietimo kokybę ir veiksmingumą Kodas 08 (institucijos strateginio tikslo pavadinimas) Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) Institucijo s strateginio tikslo Programos Programos tikslo Uždavinio Vertinimo kriterijus Iš ES struktūrinių fondų lėšų planuojamų finansuoti projektų, skirtų švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros plėtrai, bazinės įrangos atnaujinimui ir IT diegimui, skaičius Vertinimo kriterijaus 2004 metų planas 2005-ųjų metų planas ųjų metų planas ųjų metų planas Asignavimų valdytojas

30 SPECIALIOJI EUROPOS SOCIALINIO FONDO PROGRAMA (BPD ĮGYVENDINTI) (Programos pavadinimas) PROGRAMOS APRAŠYMAS Biudžetiniai metai 2005-ieji Asignavimų valdytojas Švietimo ir mokslo ministerija Kodas b forma Programos Programos parengimo argumentai Programa atitinka Lietuvos metų bendrojo programavimo dokumento priemones Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas bei Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kurių bendrasis tikslas yra švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų sektoriaus plėtra ir tinkamų sąlygų mokymuisi visą gyvenimą sukūrimas bei mokslo ir kitų tyrėjų gebėjimo įgyti ir pritaikyti tarptautinio lygio mokslines žinias, reikalingas verslui ir pramonei, skatinimas, taip užtikrinant nacionalinės ekonomikos konkurencingumą. Ši programa yra tęstinė, programavimo laikotarpis metai. Programa pagerins Lietuvos švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų sistemos teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą, užtikrins mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtrą, žmogiškųjų išteklių kokybės augimą moksliniuose tyrimuose ir inovacijose, taip sąlygojant ryškius kokybinius pokyčius švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų srityse, užtikrinant sąlygas intensyviau kurtis žinių visuomenei. Vyriausybės prioritetas (-ai) Užtikrinti švietimo, mokslo, nacionalinės kultūros ir sveikatinimo plėtrą. Stiprinti Lietuvos įtaką formuojant Europos Sąjungos ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais. Kodas Kodas Programos tikslo pavadinimas 01 Organizuoti Bendrojo programavimo dokumento priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą švietimo ir mokslo srityje Uždaviniai: Kokybiškai ir veiksmingai plėtoti žmogiškuosius išteklius. Pagrindinės priemonės: 1. Remti mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimo projektus. 2. Remti žmogiškųjų išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose gerinimo projektus. Pagrindiniai produkto vertinimo kriterijai: Finansuojamų projektų, skirtų švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų žmogiškųjų išteklių plėtrai, skaičius. Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas: iš 2005 m. kvietimams skirtų ES struktūrinių fondų lėšų planuojama finansuoti per 90 projektų, skirtų švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų žmogiškųjų išteklių plėtrai Asignavimai ir numatomi finansavimo šaltiniai Asignavimai biudžetiniams Asignavimai Ekonominės klasifikacijos 2005-iesiems metams 2004-iesiems grupės bazinis pakeitimai/ iš metams biudžetas naujas 1. Iš asignavimų išlaidoms iš jų darbo turtui įsigyti Finansavimo šaltiniai: Projektas iesiems metams (tūkst. litų) Projektas iesiems metams

31 2.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: iš jo: bendrojo finansavimo lėšos ES lėšos kitos specialiųjų programų lėšos 2.2. Kiti šaltiniai Etatų skaičius programai Galimi programos vykdymo ir finansavimo variantai Susiję įstatymai ar kiti teisės aktai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Aukštojo mokslo įstatymas, Mokslo ir studijų įstatymas, Profesinio mokymo įstatymas. Patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės, susijusios su aprašoma programa Kita svarbi informacija Ši programa susijusi su Lietuvos metų bendruoju programavimo dokumentu, Valstybinės švietimo strategijos m. nuostatomis, Pasaulio banko studija Lietuva. Siekiant žinių ekonomikos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių patvirtinimo, Aukštųjų technologijų plėtros programa, Ilgalaike mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija, Lietuvos mokslo ir technologijų Baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programa, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 911 Dėl Inovacijų versle programos, Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK 433/A1-83 Dėl mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano tvirtinimo, Profesinio orientavimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ISAK 1635/A1 180, Informacinės technologijos mokslui ir studijoms m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. ISAK 115, bei Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. ISAK 835. Ministras Remigijus Motuzas Programos vadovas ministerijos valstybės sekretorius Dainius Numgaudis Telefonai , Data