PATVIRTINTA Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo d. įsakymu Nr. V - VILNIAUS ANTAKA

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "PATVIRTINTA Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo d. įsakymu Nr. V - VILNIAUS ANTAKA"

Transkriptas

1 PATVIRTINTA Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo d. įsakymu Nr. V - VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS IR MOKSLO METŲ PAGRINDINIO UGDYMO (I DALIES) PROGRAMOS UGDYMO PLANAS Vilnius, 2013 m.

2 2 Turinys I. BENDROSIOS NUOSTATOS... 4 II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS... 5 I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ... 5 II. PROGIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. PROGIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS... 6 III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS... 9 IV. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA... 9 V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS VI. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS VII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS VIII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS XII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE XIII. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS XIV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE XV. LAIKINŲJŲ (MOBILIŲJŲ) GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS III. PAGRINDINIO UGDYMO (I DALIES) PROGRAMOS VYKDYMAS I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS III. PSICHOLOGINĖS PAGALBOS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS PAGALBOS, SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMUOSE V KITOS BENDROS NUOSTATOS VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS VII. PRIEDAI priedas NETRADICINIS UGDYMAS priedas MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS priedas... 35

3 3 NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO VEIKLOS PASIŪLA IR ORGANIZAVIMAS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMŲ VYKDYMO MOKYKLOJE MOKINIŲ ATOSTOGŲ METU TVARKA priedas KŪNO KULTŪROS AKTYVAUS JUDĖJIMO PRATYBŲ PER NEFORMALIOJO UGDYMO VEIKLĄ MOKYKLOJE (AR KITOJE NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGOJE) PASIŪLA IR LANKANČIŲ ŠIAS PRATYBAS APSKAITA priedas SOCIALINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS SOCIALINĖS VEIKLOS APSKAITA priedas TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO APIE MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMUS TVARKA MOKINIŲ, JŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) PRAŠYMŲ DĖL PASIEKIMŲ ĮVERTINIMO OBJEKTYVUMO NAGRINĖJIMO TVARKA priedas MOKINIŲ ATLEIDIMO NUO MENŲ IR KŪNO KULTŪROS AR KITŲ PRIVALOMOJO DALYKO SAVAITINIŲ PAMOKŲ (AR JŲ DALIES), ATSISKAITYMO IR LANKYMO TVARKA priedas ADAPTACINIS LAIKOTARPIS priedas UGDYMO TURINIO PLANAVIMO PRINCIPAI, LAIKOTARPIAI. DALYKŲ IR UGDYMO SRIČIŲ, VEIKLOS PLANŲ INTEGRUOTAM UGDYMUI, PASIRENKAMŲJŲ DALYKŲ IR DALYKŲ MODULIŲ, NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMŲ RENGIMO PAVYZDŽIAI, TVARKA priedas MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMO TVARKA... 47

4 4 I. BENDROSIOS NUOSTATOS ir mokslo metų Vilniaus Antakalnio progimnazijos pagrindinio ugdymo I dalies programų ugdymo planas (toliau Progimnazijos ugdymo planas) reglamentuoja pagrindinio ugdymo I dalies programų mokiniams, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pritaikytų programų ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą Vilniaus Antakalnio progimnazijoje. Jie parengti vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais. Planas yra sudarytas dvejiems mokslo metams. 2. Progimnazijos ugdymo plano paskirtis savarankiškai bei veiksmingai planuoti ir organizuoti pagrindinio ugdymo įgyvendinimą. 3. Progimnazijos veiklos tikslas plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, bendrąsias ir esmines dalykines kompetencijas, būtinas tolesniam mokinių mokymuisi, profesinei karjerai ir savarankiškam gyvenimui. 4. Progimnazijos veiklos uždaviniai: 4.1. teikti mokiniams kokybišką pradinį išsilavinimą, vykdyti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį; 4.2. tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius; 4.3. teikti mokiniams reikiamą pagalbą; 4.4. užtikrinti sveiką ir saugią mokymo (-si) aplinką. 5. Progimnazijos ugdymo plano tikslas formuoti ugdymo turinį ir organizuoti ugdymo procesą taip, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų: žinių, gebėjimų ir nuostatų. 4. Progimnazijos ugdymo plane vartojamos sąvokos: El. dienynas progimnazijos naudojama el. sistema, veikianti interneto bei kompiuterinių programų pagalba. Naudojamas Tamo el. dienynas ( mokinių, tėvų (globėjų) informavimui, mokinių pasiekimų pildymui (vietoj įprastų pažymių knygelių), mokinių ugdymo apskaitai vykdyti (vietoj įprasto dienyno); Interneto svetainė progimnazijos interneto svetainė ; Klasės vadovas (auklėtoja) mokytojas, kuriam atskiru progimnazijos direktoriaus įsakymu, paskirta ne tik ugdyti, bet ir auklėti progimnazijos mokinius; Laikinoji grupė mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, dalykui diferencijuotai mokytis ar mokymosi pagalbai teikti; Pamoka pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma; Pagalbos specialistai progimnazijoje dirbantys psichologai, logopedai, spec. pedagogai, soc. pedagogai, mokytojai padėjėjai; Progimnazijos vadovybė direktorius, pavaduotojai, skyriaus vedėjai. Specialioji pamoka pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti; Specialiosios pratybos švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus. 6. Kitos Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr ; 2011, Nr ) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

5 5 II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ 7. Ugdymo organizavimas: mokslo metais: Klasės Ugdymo proceso pradžia Trimestrų trukmė 1-asis asis iasis (6-8klasei) ir (5 klasei) Rudens atostogos Žiemos (Kalėdų) atostogos Žiemos atostogos Pavasario (Velykų) atostogos Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė savaitėmis Vasaros atostogos mokslo metais: Klasės Ugdymo proceso pradžia Trimestrų trukmė 1-asis asis iasis (6-8klasei) ir (5 klasei) Rudens atostogos Žiemos (Kalėdų) atostogos Žiemos atostogos Pavasario (Velykų) atostogos Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė savaitėmis Vasaros atostogos Mokslo ir žinių dienai sutapus su poilsio diena (šeštadieniu ar sekmadieniu), ugdymo proceso pradžia nukeliama į artimiausią darbo dieną poilsio dieną; 9. Ugdymo procesas įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą skirstomas trimestrais. 10. Progimnazija dirba penkias dienas per savaitę. 11. Penktų klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos: mokslo metais: Atostogos prasideda Atostogos baigiasi mokslo metais: Atostogos prasideda Atostogos baigiasi Pamokų laikas:

6 6 5-8 klasės 1 pamoka 8:00-8:45 2 pamoka 8:55-9:40 3 pamoka 9:50-10:35 4 pamoka 10:55-11:40 5 pamoka 12:00-12:45 6 pamoka 12:55-13:40 7 pamoka 13:50-14:35 8 pamoka 14:45-15: Pamokos vyksta pagal pamokų tvarkaraštį, kuris skelbiamas el. dienyne, progimnazijos skelbimų lentoje bei interneto svetainėje ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. Rugsėjo mėnesį tvarkaraštis gali būti kintamas bei tikslinamas. Mokslo metų eigoje dėl mokytojų ligos ar atostogų bei kitų priežasčių, galimi pamokų tvarkaraščio pakeitimai, kurie yra skelbiami el. dienyne, progimnazijos skelbimų lentoje bei interneto svetainėje. Progimnazijos tarybos ar progimnazijos vadovybės sprendimu (dėl minėtinų ar šventinių dienų, nenumatytų atvejų ir pan.) pamokos gali būti trumpinamos. 14. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai 6 8 klasių mokiniai. Esant tokiai temperatūrai, progimnazijoje atitinkamų klasių mokiniams pamokos neorganizuojamos, todėl tėvų (globėjų) prašome savo mokinus palikti namuose. Tokiu oru atvykusiems mokiniams organizuojama projektinė veikla ir/ar dalykų konsultacijos nuo 8 iki 12 val. 15. Valstybės, savivaldybės institucijoms paskelbus ekstremalią padėtį mieste ar progimnazijoje (ar/ir jos teritorijoje), keliančią pavojų progimnazijos mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius ypatingąją epideminę padėtį dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, progimnazijoje pamokos neorganizuojamos, todėl tėvų prašome nevesti į progimnaziją mokinių. 16. Informaciją apie 13, 14 p. aprašytas dienas progimnazijos vadovybė skelbia 7 val. savo interneto svetainėje. Šios nenumatytos dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Progimnazijos direktorius, pasitelkęs kitus progimnazijos vadovus: pavaduotojus bei skyrių vedėjus, priima sprendimą dėl ugdymo proceso koregavimo, apie priimtus sprendimus ne vėliau kaip 7 kalendorinės dienos po įvykio informuoja progimnazijos tarybą, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją Vilniaus miesto savivaldybę bei skelbia informaciją apie tai savo internetinėje svetainėje. II. PROGIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. PROGIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS 17. Progimnazijos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal progimnazijos tikslus: Tenkinant mokinių poreikius, optimaliai parengiant ir realizuojant progimnazijos ugdymo planus, užtikrinti, kad kiekvienas mokinys patirtų sėkmę; uždavinys. Ilgalaikių ugdymo planų sudarymas ir realizavimas; uždavinys. Užtikrinti ugdymo diferencijavimą mokinių pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti; uždavinys. Neformaliai ugdyti asmeninės, socialinės, edukacinės, profesinės kompetencijas; Kurti saugią, patrauklią ir konkurencinę mokyklą; uždavinys. Formuoti sveikos gyvensenos įpročius;

7 uždavinys. Vykdyti smurto, patyčių, nusikalstamumo ir žalingų įpročių prevenciją; uždavinys. Tęsti mokyklos įvaizdžio kūrimą. 18. Progimnazijos ugdymo planą parengė Vilniaus Antakalnio progimnazijos 2013 m. balandžio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-140 sudaryta darbo grupė. Į progimnazijos ugdymo plano rengimą bendradarbiavimo pagrindais įtraukti mokytojai, administracija, Vaiko gerovės komisijos atstovai, tėvai (globėjai, rūpintojai). 19. Progimnazijos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr ) (toliau Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr ), Progimnazijos nuostatais ir atsižvelgiant į Progimnazijai skirtas mokymo lėšas. 20. Kasmet formuojant progimnazijos ugdymo turinį ir rengiant progimnazijos ugdymo planą remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis. Pagrindiniai tikslai suformuojami ar tikslinami rugpjūčio mėnesį. Pagal tai mokyklos vadovybė bei mokytojai, iki rugsėjo vidurio planuoja mokslo metų veiklą. Progimnazijos mokytojų metodinės tarybos siūlymu, progimnazijos tarybos bei vadovybės pritarimu, priimamas sprendimas dėl atskiro dalyko mokinių pasiekimų stiprinimo ir mokslo metais ir įgyvendina numatytas priemones (žr. 103 p.). 21. Progimnazijos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje ir už jos ribų vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė, vertybinių nuostatų ugdymo veikla, siejama su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama nuo 30 iki 60 pamokų (iki 10 mokymosi dienų). Ji yra organizuojama progimnazijos ugdymo plane nustatytu laiku netradicinis ugdymas (1 priedas). 22. Progimnazijos ugdymo planas yra parengtas susitarimais dėl: progimnazijos ugdymo plano tikslų, nuostatų, principų (žr. 17 p.); mokykloje vykdomų ugdymo programų ir jų įgyvendinimo ypatumų (žr. 19 p.); dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje, užtikrinant bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus (žr. 101 p.); pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, naudojimo, kurios yra skiriamos dalykų mokymo gilinimui (5-8 klasėse), ugdymo diferencijavimui Žinių gilinimo mokykloje ir kitai veiklai, kuri prisidėtų prie mokinių nuoseklaus kompetencijų ugdymo. Trumpo laikotarpio konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. Pamokos tarifikuojamos atskiru Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriaus įsakymu iki rugsėjo 1 d. ir skelbiamos progimnazijos interneto svetainėje sprendimų, numatomų mokinių pasiekimams gerinti, konsultacijų mokymosi pagalbai teikti mokinių ugdymo(si) pažangos planas, mokymosi pagalbos teikimo tvarka (10 priedas); švietimo pagalbos teikimo mokiniui galimybių ir būdų. Švietimo pagalbą, leidžiančią padidinti švietimo veiksmingumą, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams, mokykloje teikia specialistai: psichologai, logopedai, specialieji pedagogai ir socialinis pedagogas. Švietimo pagalbai teikti sudaryta Vaiko gerovės komisija, kuri teikia informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą. Informacinės pagalbos paskirtis: padėti mokiniams, tėvams, mokytojams gauti informaciją apie švietimą, jo kokybę, išsilavinimo ir profesinių kvalifikacijų paklausą darbo rinkoje. Ją, teisės aktų nustatyta tvarka, privalo teikti visi progimnazijos darbuotojai. Psichologinės pagalbos paskirtis: nustatyti mokinio psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas ir padėti jas spręsti; stiprinti mokytojų, tėvų gebėjimą bendrauti su mokiniais, turinčiais

8 8 psichologinių problemų; sudaryti palankias psichologines sąlygas ugdymosi procese. Psichologinę pagalbą teikia psichologai. Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis: šalinti priežastis, dėl kurių mokiniai negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti; sugrąžinti į mokyklą jos nelankančius mokinius; kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikams ir jaunimui pasirinkti mokyklą pagal jų protines ir fizines galias; padėti mokiniui adaptuotis mokykloje; teikti mokiniui reikalingas socialines pedagogines paslaugas. Socialinę pagalbą teikia soc. pedagogė. Specialiosios pedagoginės pagalbos paskirtis: nustatyti mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir juos tenkinti; stiprinti mokytojų, tėvų gebėjimą ugdyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių; sudaryti palankias ugdymosi sąlygas specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, padėti mokiniams dalyvauti ugdymo procese ir popamokinėje veikloje socialinės veiklos organizavimo pagrindinio ugdymo programoje (žr. 89 p.); pažintinės, kultūrinės, kūrybinės ir sportines veiklos organizavimo (žr. 89 p.); ugdymo karjerai, sveikatos ugdymo organizavimo (II skyrius, XIII poskyris); ugdymo turinio integravimo nuostatų: kokias programas, kokius dalykus planuojama integruoti (II skyrius, IX poskyris); ugdymo turinio diferencijavimo įgyvendinimo (II skyrius, V poskyris); dalyko mokymo intensyvinimo (II skyrius, VIII poskyris); mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių (II skyrius, X poskyris, 2 priedas); mokinių mokymosi krūvio reguliavimo (II skyrius, XI poskyris); neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, pasirinkimų ir organizavimo būdų. Minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti (XII skyrius, 3 priedas); kūno kultūros aktyvaus judėjimo pratybų per neformaliojo ugdymo veiklą mokykloje (ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje) pasiūlos ir lankančių šias pratybas apskaitos (4 priedas); laikinųjų grupių sudarymo ir klasių dalijimo (II skyrius, XV poskyris); bendradarbiavimo su mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai)s (globėjais, rūpintojais) tikslų ir būdų (II skyrius, VII poskyris, 6 priedas); bendradarbiavimo su įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis ir kt. tikslų ir būdų (V skyrius); mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose, mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo. Ši veikla numatoma mokyklos veiklos programoje. Edukacines pamokas (dienas) netradicinėse aplinkose ugdymo sričių mokytojai, klasių auklėtojai planuoja ilgalaikiuose teminiuose, klasių auklėtojų veiklos planuose (II skyrius, IV poskyris); mokinių atleidimo nuo menų ir kūno kultūros, kitų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo tvarkos (7 priedas); adaptacinio laikotarpio naujai atvykusiems mokiniams (8 priedas); ugdymo turinio planavimo principų, laikotarpių. dalykų ir ugdymo sričių teminių planų, veiklos planų integruotam ugdymui, programų rengimo (nesant švietimo ir mokslo ministro patvirtintų) (9 priedas); reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti (II skyrius, III poskyris); reikalavimų mokinių elgesiui; kitų progimnazijos ugdymo turinio įgyvendinimo nuostatų (II skyrius, V poskyris). 19. Vilniaus Antakalnio progimnazijos bendruomenė sprendimų dėl ugdymo organizavimo kasmet neatnaujina, jei jie atitinka Bendrųjų ugdymo planų nuostatas ir progimnazijos iškeltus ugdymo tikslus. 20. Atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, Vilniaus Antakalnio progimnazijos bendruomenė ugdymo proceso metu gali inicijuoti ir koreguoti (keisti,

9 9 papildyti) m. m. progimnazijos ugdymo plano įgyvendinimą priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti. Galutinį sprendimą priima kolegialiai progimnazijos taryba bei progimnazijos vadovybė. 21. Progimnazijos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios suderinęs su Vilniaus Antakalnio progimnazijos taryba, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo padaliniu. III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS 22. Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus. Individualus ugdymo planas gali būti sudaromas ilgai sirgusiems mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokomiems namas, atvykusiems iš užsienio ir pan. Dėl konkrečių mokinių ugdymo plano sudarymo sprendžia ir siūlo Mokytojų metodinė taryba ar Vaiko gerovės komisija, kuri nurodo asmenį/asmenis, atsakingus už šio plano sudarymą. Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovams, švietimo pagalbos specialistams. 23. Individualus ugdymo planas rengiamas atsižvelgiant į gydytojo ar kitų specialistų rekomendacijas. Mokinį mokantis/ys mokytojas/jai, suderinęs/ę su mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) (globėjai, rūpintojai)s (globėjais) rengia individualų mokinio ugdymo namuose planą (pritaiko Bendrąją programą, numato ugdomųjų veiklų tvarkaraštį), kurį/iuos patvirtina atitinkamo dalyko mokytojų metodinėje grupėje. 24. Individualaus ugdymo planas rengiamas pagal Vilniaus Antakalnio progimnazijos metodinės tarybos nutarimus dėl plano sudarymo laikotarpio ir formos. Individualus ugdymo planas pagrindinio ugdymo programoje gali būti elektroninio dienyno sudėtinė dalis. IV. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA 25. Mokymosi aplinka tai aplinka progimnazijoje ir už jos ribų, kurioje įgyvendinamas Vilniaus Antakalnio progimnazijos ugdymo turinys. Mokymosi aplinka fiziškai, psichologiškai ir socialiai saugi ir sveika besimokančiajam. Progimnazijos vadovybė skatina mokytojus ir sudaro jiems sąlygas progimnazijos ugdymo turinį įgyvendinti ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: muziejuose, parkuose ir kt., koreguojant ugdymo procesą, pamokų tvarkaraštį. 26. Mokymosi aplinką sudaro fizinių, psichologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių visuma. Vilniaus Antakalnio progimnazijos patalpos pagal panaudos sutartį yra J. Lelevelio vidurinės mokyklos ir Antakalnio gimnazijos patalpose. Jose yra 44 mokomieji kabinetai, dvi sporto salės didžioji bendrajai kūno kultūrai, krepšiniui, mažoji aerobikai, mergaičių kūno kultūrai, šokių pamokoms. Du sporto aikštynai krepšinio aikštelė ir stadionas, kuriuo naudojasi kartu su J. Lelevelio vidurine mokykla ir Antakalnio gimnazija. Progimnazijoje veikia dvi valgyklos, biblioteka, mokinių skaitykla, kurioje yra 2 kompiuteriai, mokytojų kambarys su 2 kompiuteriais, tolerancijos centras. Informacinių ir komunikacinių technologijų mokymuisi 5-8 klasių mokiniams įrengta 15 kompiuterizuotų darbo vietų kabinetas su interneto ryšiu. Kompiuteriais aprūpinta 10 dalykinių kabinetų, o kompiuterizuoti ir multimedija aprūpinti 7 kabinetai. Visi stacionarūs kompiuteriai prijungti prie interneto, daugelyje kabinetų yra galimybė prijungti nešiojamus kompiuterius, II ir III korpuse veikia bevielis bei stacionarus interneto ryšys, naudojamas el. dienynas. Progimnazijoje svarbu naudoti ne tik modernias ir šiuolaikines technologijas, bet ir tradicines ugdymo priemones (mokyklinių laboratorijų prietaisai, technologijos kabineto įranga bei

10 10 įrankiai, pačių mokinių sukurti prietaisai, daiktai, meno kūriniai ir pan.), kurios skatina mokinį pažinti bei tyrinėti aplinką, mokomasi pažinti pasaulį, įgyti įvairių įgūdžių. Progimnazijos aplinką puošia ir puoselėja visi bendruomenės nariais. Ypač skatinama, kai pamokų metu patys mokiniai kuria daiktus, kuriais vėliau gali naudotis visi mokiniai, padeda progimnazijos bendruomenei gyventi švariau bei saugiau, smagiau. Kad ugdymo procesas būtų organizuojamas ne pamoka, bet ir kitaip, progimnazijos mokytojai planuodami savo metų veiklą, privalo planuoti skirtingas ugdymo aplinkas bei su planu supažindinti savo klasės tėvelius rugsėjo-spalio mėnesiais, vėliau informaciją tikslinant per el. dienyną ar teisės aktuose nustatytu būdu (tiems tėveliams (globėjams, rūpintojams), kurie neturi prieigos prie kompiuterio bei interneto). Tėveliai (globėjai, rūpintojai) taip pat turi teisę siūlyti netradicines, bet tinkamas vaikams, ugdymo aplinkas. Progimnazijos vadovai prašo tėvelių (globėjų, rūpintojų) padėti klasės mokytojui (auklėtojui) rengti tokias dienas, ypač kai vykstama už progimnazijos ribų. Esant galimybei ir klasės tėvelių (globėjų, rūpintojų) pritarimui, prisidėti prie kelionės ir/ar kitų, su tokios pamokos organizavimu, susijusių išlaidų. Soc. remtiniems vaikams progimnazijos taryba gali skirti lėšų iš paramos fondo. 27. Progimnazijos psichologinė ir socialinė aplinka palanki mokyklos bendruomenės nuostatų mokytis ir bendradarbiauti ugdymui. Mokiniams nuolat teikiama pedagoginė ir kita pagalba: veikia Mokinio gerovės komisija, mokykloje dirba 2 psichologai, 1 specialusis pedagogas, 2 logopedai, socialinė pedagogė, 2 bibliotekos darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistė. Mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų emociniai santykiai grindžiami pagarba ir pasitikėjimu, bendradarbiavimu. Progimnazijoje įdiegta patyčių ir smurto prevencijos programa Olweus, nuolat ieškoma kitų būdų gerinti psichologinę ir socialinę aplinką. Progimnazijoje aktyviai veikia Mokinių senatas, Progimnazijos taryba. Mokinių senatas inicijuoja renginius, pilietines akcijas, bendradarbiavimą su kitų mokyklų mokiniais, dalyvauja priimant sprendimus dėl mokyklos veiklos. Progimnazijos tarybos nariai aktyviai dalyvauja priimant strateginius sprendimus progimnazijoje: paramos lėšų paskirstymą, progimnazijos veiklos tobulinimą. Progimnazijos bendruomenė operatyviai gauna informaciją: nuolat papildoma aktuali informacija progimnazijos interneto svetainėje, reguliariai vyksta tėvų susirinkimai tiek atskiroms klasėms, tiek bendri susirinkimai pagal klasių grupes. Informacijai perduoti aktyviai naudojamas elektroninis dienynas Progimnazijos bendruomenė aktyviai dalyvauja Antakalnio bendruomenės veikloje: mokiniai dalyvauja pilietinėse akcijose, tvarko Antakalnio aplinką, rengia programas bendruomenės renginiams, kviečia žymius Antakalnio ir Vilniaus gyventojus į renginius, glaudžiai bendradarbiauja su seniūnija. Daug dėmesio skiriama mokinių ugdymui karjerai. Šioje srityje bendradarbiaujama su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. Šio centro paruošti karjeros ugdymo konsultantai parengė ugdymo karjerai veiklos planą. Vyko individualūs pokalbiai su mokiniais apie savęs pažinimą ir profesijos pasirinkimą, buvo lankomasi arba kviečiami lektoriai iš įmonių, profesinių mokyklų, organizuojamos ekskursijos į Lietuvos pramonės objektus, susitikimai su įvairių profesijų atstovais. 28. Kultūrinė aplinka apima progimnazijoje puoselėjamas ir kuriamas tradicijas, Vilniaus Antakalnio mokyklų (lietuvių mokomąja kalba) bendruomenių renginius, aplinkotyros, aplinkotvarkos, kraštotyros veiklą ugdant meilę ir pagarbą savo gyvenamajai, gimtajai vietai. Progimnazija turi ir nuolat naudoja savo atributiką: himną, vėliavą, herbą, ženklelį, mokyklines uniformas su progimnazijos simbolika. Progimnazijoje puoselėjamos gilios kultūrinių renginių, švenčių tradicijos. Į šventes kaip dalyviai įtraukiami ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, bendruomenės nariai. Jas siūlyti organizuoti gali visi progimnazijos bendruomenės nariai. Progimnazijoje organizuojami tradiciniai renginiai ir šventės: Rugsėjo 1-osios šventė, netradicinio ugdymo diena, skirta paminėti mokytojo dieną, penktokų šventė, pirmokų krikštynos, Meduolių diena, šeštokų šeimos šventė, septintokų šventė,,mano pomėgiai, mokinių kūrybinių ir projektinių darbų konferencija Idėjų pavasaris, Vilniaus miesto 7-8 klasių matematikos olimpiada, Mokslo metų baigimo šventė, aštuntokų išleistuvės. Kasmet minimos valstybei svarbios datos, mokiniai ir mokytojai dalyvauja renginiuose mokykloje ir akcijose mieste: sausio 13 d. renginiai, Atmintis gyva nes liudija, Vasario

11 11 16 d., Kovo 11 d., Lietuvos žydų genocido aukų paminėjimas, Žemės dienos renginiai, labdaros akcijos ir kt. Progimnazijoje veikia meno kolektyvai, kurie koncertuoja ir už mokyklos bei šalies ribų: teatro kolektyvas, folkloro ansamblis Linelis, šiuolaikinių šokių kolektyvas Atspindys. Mokiniams sudaryta galimybė dalyvauti įvairiuose konkursuose, olimpiadose mokykloje ir mieste, ilgalaikiuose ir trumpalaikiuose projektuose: tarptautinis matematikos konkursas Kengūra, informacinių technologijų respublikinis konkursas Bebras, lietuvių kalbos respublikinis konkursas Kalbų kengūra,,,švari kalba švari galva, anglų kalbos respublikinis konkursas Amberstar, tarptautinė matematikos, informacinių technologijų ir ekonomikos konferencija Šiauliuose, Č. Kudabos geografijos konkursas 6-8 klasių mokiniams. Progimnazijoje skiepijant mokiniams sveiką gyvensena gausu sporto renginių. Tradiciškai organizuojami arba dalyvaujama renginiuose: Tarptautinis Vilniaus maratonas, Tarptautinės lengvosios atletikos varžybos Lenkijoje Bronislavo Malinovskio taurei laimėti, Tritaškių konkursas, Kalėdinis merginų baudų metimo turnyras, penktokų sporto šventė, sporto šventė - dviračių žygis, mokyklos futbolo komanda sėkmingai dalyvauja turnyruose Vilniaus mieste. 29. Vilniaus Antakalnio progimnazijos visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje. Esant sudėtingai ugdymo aplinkos finansavimui, kiekvieno nario indėlis bei iniciatyva į ugdymo aplinkos kūrimą bei puošimą yra labai svarbus ir reikšmingas mokinių ugdymui. V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS 30. Ugdymo diferencijavimas tai yra ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. 31. Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į šiuos poreikius pritaikant mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką. Diferencijuotas ugdymas taip pat kompensuoja brendimo, mokymosi tempo netolygumus, atsirandančius mokinių amžiumi grįstoje vertikalaus skirstymo klasėmis sistemoje. Kiekvienas mokytojas yra atsakingas už ugdymo diferencijavimą ugdymo metu. 31. Diferencijavimas taikomas: mokiniui individualiai; mokinių grupei: tam tikriems tikslams pasiekti: pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti,,žinių gilinimo mokykloje, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti; tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės), kurios sudaromos iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių. 32. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei nepažeidžia jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei, yra laikinas tik tam tikro dalyko pamokoms arba tik tam tikroms užduotims atlikti. 33. Vilniaus Antakalnio progimnazijos mokytojų metodinė taryba, pasitelkiant metodines grupes bei metodikas (vidinis įsivertinimas, pamokų stebėjimas, mokymasis, diagnostiniai darbai mokslo metų pradžioje ir/ar pabaigoje, kontroliniai darbais ir pan.) analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Siekiant kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, priimami sprendimai atsižvelgiant į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus. Dėl dalyko mokymo sprendimus priima dalyko mokytojas, o dėl mokinio gebėjimo mokytis klasės auklėtojas.

12 12 VI. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS 34. Mokinių pasiekimai progimnazijoje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus klasės auklėtoja, taip pat atitinkamo dalyko mokytojas informuoja mokyklos švietimo pagalbos specialistus, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kartu Vaiko gerovės komisijoje tariamasi dėl mokymosi pagalbos teikimo. 35. Mokymosi pagalbos organizavimas aprėpia ne tik priimamus sprendimus, bet ir panaudotų priemonių poveikio analizę. Mokymosi pagalba suteikiama laiku ir atitinka mokinio mokymosi galias. Už mokymosi pagalbos koordinavimą yra atsakinga Neformaliojo švietimo bei pagalbos skyriaus vedėja. Progimnazijos socialinė pedagogė teikia siūlymus Vaiko gerovės komisijai, sudaro konkretų pagalbos planą siekiant atitinkamus mokinius išmokyti mokytis, integruotis į klasės darbą, laikytis susitarimų, užtikrinant saugią ugdymo/si aplinką. 36. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas dalykininkas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt. Klasės auklėtojas moko mokinį mokytis, laikytis susitarimų. 40. Mokymosi pagalba teikiama skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas. Jų skiriamą sprendžia Vaiko gerovės komisija. Skiriant konsultacijas sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupės. Šios grupės sudaromos ir iš gretimų klasių. Konsultacijos skiriamos mokyklos nuožiūra. 37. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui. Mokymosi pagalba mokiniui suteikiama pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio darbo įvertinimo, po ligos ir pan. 38. Pagalba mokiniui teikiama skiriant konsultacijas atitinkamomis savaitės dienomis lietuvių kalbai, matematikai (informacinių technologijų), užsienio kalbai, gamtos ir socialiniams mokslams Sudaromas mokymosi pagalbos teikimo tvarkaraštis,. Konsultacijų grafikas skelbiamas progimnazijos interneto svetainėje nuo rugsėjo 15 d., kuris skelbiamas progimnazijos interneto svetainėje nuo rugsėjo 15 d. Menų, technologijų, dorinio ugdymo, kūno kultūros mokytojai teikia pagalbą mokiniui pagal poreikį, nukreipia juos į neformaliojo ugdymo užsiėmimus ir ruošiantis progimnazijos tradiciniams renginiams ir kitoms šventėms. VII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS 39. Progimnazijoje patvirtinta mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo apie mokinių mokymosi pasiekimus tvarka (2 priedas). 40. Progimnazijos vadovybė, Ugdymo skyrių vedėjai užtikrina, kad vyktų abipusis ir savalaikis grįžtamosios informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimas tarp klasės auklėtojų ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų). 41. Planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus įtraukiami mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) (globėjai, rūpintojai). VIII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS 42. Atskirų dalykų mokymas Vilniaus Antakalnio progimnazijoje yra intensyvinamas, t. y. Bendruosiuose ugdymo planuose numatytas pamokų skaičius 2 metams skiriamas vieneriems metams ir dalyko bendroji programa įgyvendinama per metus: 43. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo pirmos dalies programą intensyvinama: Dailės mokymas penktoje klasėse (programa pradedamas ir baigiama 5-oje klasėje);

13 13 Informacinių technologijų mokymas šeštoje klasėse (programa pradedama ir baigiama 6-oje klasėje); Dailės ir technologijų mokymas 8 klasėje intensyvinamas savaitėmis: vieną savaitę vyksta 2 dailės pamokos, kitą 2 technologijų; Žmogaus saugos mokoma penktoje, septintoje ir aštuntoje klasėse. IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS 44. Vilniaus Antakalnio progimnazijoje atitinkamų dalykų mokytojai privalo integruoti kelių dalykų ugdymo turinį, kai kurias kelių dalykų temas ar problemas, integruojamųjų programų ir dalykų ugdymo turinį tokiomis formomis: vadovaujantis nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais bei rekomendacijomis, didinant mokinių susidomėjimą gamtos mokslais, gerinant eksperimentinius ir praktinius įgūdžius, kai kurios gamtos mokslų temos integruojamos į edukacines pamokas netradicinėse erdvėse: Energetikos ir technikos muziejuje, Vilniaus Planetariume, Molėtų observatorijoje ir kt.; atskiros ugdymo karjerai priemonių programos įgyvendinimo dalys integruojamos į netradicinį ugdymą, klasių valandėles; į klasių valandėles integruojamas tarptautinis patyčių prevencijos projektas OLWEUS ; klasių valandėlėse integruojamos socialinių ir bendravimo įgūdžių pratybos; į dalykų programas (kūno kultūros, dorinio ugdymo, žmogaus saugos, gamtos ir žmogaus, biologijos), klasių valandėles, neformaliojo vaikų švietimo veiklas integruojama Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 (Žin., 2007, Nr ), Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (Žin., 2006, Nr ), kurios turinys konkretizuotas atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės poreikius ir integruojamas į klasių valandėles tokia tvarka: ne mažiau kaip po šešias klasių valandėles 5-8 klasėse vykdyti įpareigoti mokytojai, klasių auklėtojai, psichologai, socialinė pedagogė, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė į neformalųjį ugdymą, klasių valandėles integruojamas socialinių ir higienos įgūdžių ugdymo 5-8 klasėse tęstinis projektas Kultūringas žmogus kultūringas visur. Integracija planuojama ir aptariama mokytojų dalykų metodinėse grupėse bei koordinuojama mokytojų metodinės tarybos. 45. Integruotoje pamokoje siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų. 46. Progimnazijos mokytojų metodinė taryba analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priima sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo. 47. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba du mokytojai) integruojamų dalykų pamokų turinys el. dienyne įrašomas tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose. X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 48. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra progimnazijos ugdymo turinio dalis ir derinamas su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr ). Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo

14 14 programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją ir mokyklos patvirtintą tvarką. 49. Ugdymo procese stengiamasi, kad vyrautų mokytis padedantis vertinimas formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti. 50. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir mokyklos susitarimai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus (2 priedas). 51. Siekiant padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų: užtikrinama mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermė (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje klasėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaida; kartu su mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai)s (globėjais, rūpintojais) aptariama mokinių daromą pažanga, mokymosi pasiekimai ir numatomi būdai gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguojamas mokinio individualus ugdymo planas. Mokytojai, klasių auklėtojai, mokyklos vadovai konsultuoja mokinių tėvus abiem pusėms iš anksto susitarus; informuojami mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) (globėjai, rūpintojai) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokyklos nustatyta tvarka (6 priedas); numatomi būdai ir galimybės mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu peržiūrėti gautus pasiekimų įvertinimus (6 priedas); 52. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdai, vertinimo laikas, išskyrus atvejai, kai pasiekimų vertinimo datos yra nustatytos Švietimo ir mokslo ministro pateikiami 2 priede. 53. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo pirmos dalies programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą. 54. Dalykų mokymosi pasiekimai trimestro pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu įskaityta arba neįskaityta. Įrašas atleista įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją, įrašas neatestuota, jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti. 55. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pamokose vertinami įrašu įskaityta arba neįskaityta. 56. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pamokose taip pat vertinami įrašu įskaityta arba neįskaityta, tačiau mokykla yra parengusi konvertavimo į 10 balų vertinimo sistemą (2 priedas). XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS 57. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui, o priežiūrą vykdo skyriaus vedėjai, kurie kartu: organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę; organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus; užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas, kad apie kontrolinį darbą mokiniai būtų informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę, kad kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų nebūtų planuojami;

15 Suderinus su mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai)s (globėjais, rūpintojais) 5 klasėje gilinamas lietuvių kalbos, 6 ir 8 klasėje anglų kalbos, 7 klasėje matematikos dalykų mokymas. 59. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, maksimalus pamokų skaičius per savaitę yra ne didesnis nei 10 procentų nuo minimalaus mokiniui skiriamų pamokų skaičiaus, nurodyto Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte. Mokymosi pagalbai organizuoti skiriamos trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) (globėjai, rūpintojai) panaudojant elektroninį dienyną ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą jam suteikus mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. 60. Mokinys, tėvų prašymu Vilniaus Antakalnio progimnazijai, gali būti atleidžiamas: nuo dailės, muzikos, kūno kultūros, išimties atvejais ir kitų dalykų pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas (pvz., informacinių technologijų, programavimo ir kt.). Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šios programos turi derėti su bendrųjų programų turiniu. Pagal mokykloje galiojančią tvarką numatoma, kaip bus įskaitomi mokinių pasiekimai (7 priedas); nuo pamokų tų dalykų, kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojas. 61. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, tuo metu jis privalo būti jo klasės dalyko pamokoje ir mokytis individualiai (8 priedas). 62. Per dieną neturėtų būti daugiau kaip 7 pamokos. Per savaitę 35 pamokos. XII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE 63. Neformalusis vaikų švietimas: įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr ); skirtas tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padeda jiems tapti aktyviais visuomenės nariais, ugdyti edukacines, asmenines, profesines kompetencijas. Šioms kompetencijoms ugdyti kaip priemonė naudojama tradiciškai vaikams įdomi veikla (muzika, šokis, sportas, teatras ir kt.); 64. Atsižvelgiant į neformaliojo vaikų švietimo ypatumus, veikla: vykdoma aplinkose, kurios padeda įgyvendinti neformaliojo švietimo tikslus: išnaudojamos mokyklos aktų, sporto salės, aikštynas, stadionas, dalykų kabinetai; organizuojama po pamokų ir savaitgaliais; yra skirta meninę, sporto ir sveikatos ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti. Šią veiklą mokiniai renkasi laisvai, ji įgyvendinama realizuojant: neformaliojo ugdymo programas, finansuojamas mokinio krepšelio lėšomis; neformaliojo vaikų švietimo programas, kurios vykdomos mokykloje, kai išnaudotos visos neformaliojo ugdymo valandos; pažintinę veiklą, finansuojamą pagal Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 (Žin., 2007, Nr ); socialinę, projektinę ir kt. veiklą.

16 Progimnazijos neformaliojo švietimo bei pagalbos skyriaus vedėja kartu su pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja kiekvienų mokslo metų pabaigoje organizuoja praėjusių mokslo metų neformaliojo ugdymo įvertinimą. Papildomai atliekamas mokinių poreikių tyrimas. 66. Programų pasiūla m. m. pridedama (3 priedas). 67. Neformaliojo vaikų švietimo programos: rengiamos atsižvelgus į bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro; rengiamos, tenkinant mokinių poreikius, siūlomos mokyklos nustatyta tvarka (3 priedas). 68. Mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje pagal turimų mokymo lėšų dydį nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba. Progimnazijoje nustatomas minimalus mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje 12 mokinių. 69. Mokiniai neformaliojo švietimo programą renkasi sudarydami mokymosi sutartį. 70. Mokiniai, pasirinkę neformaliojo švietimo programą, privalo ją lankyti ištisus metus. Mokiniams, sėkmingai pabaigusiems neformaliojo švietimo programą ir dėl nepateisinamų priežasčių nepraleidusiems ne mažiau kaip 70 proc. užsiėmimų, išduodamas progimnazijos neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimas: kur aprašyti mokinio įgyti gebėjimai bei kompetencijos. 71. Mokiniai, kurie per mėnesį dėl nepateisintų priežasčių nelanko daugiau kaip 50 proc. užsiėmimų, laikomi nelankančiais neformaliojo švietimo grupės mokiniais. Sumažėjus 72 p. nustatytam mokinių skaičiui neformaliojo švietimo grupėje, neformaliojo švietimo programos užsiėmimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pradžios, o vietoj jo skiriamas naujas užsiėmimas. 72. Tradiciškai, progimnazijoje organizuojamos pailgintos dienos grupės. Pailgintos dienos grupės paslauga rengiama progimnazijos patalpose ir yra mokoma. Paslauga teikiama pagal tėvelių ir mokytojos sudarytą paslaugų sutartį. Pailgintos dienos grupės metu padedama vaikams paruošti pamokas, organizuojami įvairūs užsiėmimai, ilsimasi. Pailgintos dienos metu užtikrinamas mokinių saugumas, vaikai socializuojasi. Pagal tėvų pageidavimą mokiniams gali būti organizuojamas maitinimas (už papildomą mokestį) ar mokiniai gali maitintis savo atsineštu maistu. Pailgintos dienos grupė pradeda veikti po pamokų iki 17:45 val. (pirmadieniais-ketvirtadieniais), 16:45 (pentadieniais). Daugiau apie pailgintos dienos grupės paslaugas galima pasiskaityti interneto svetainėje. Informacija atnaujinama kasmet iki rugsėjo 1 d Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos (jei steigėjas nenurodė kitaip) nustatyta tvarka (3 priedas). XIII. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS 74. Ugdymo karjerai progimnazijoje koordinuoja Neformaliojo švietimo bei pagalbos skyriaus vedėja. Veikla yra organizuojama dalyvaujant klasių vadovams, įvairių dalykų mokytojams, socialiniam pedagogui, psichologams, kitų įstaigų švietimo pagalbą teikiantiems specialistams, turintiems kompetencijų vykdyti mokinių ugdymą karjerai, siekiant veiksmingiau padėti mokiniams susipažinti su įvairiomis profesijomis ir numatyti mokymosi kryptį. 75. Ugdymas karjerai organizuojamas: ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai (1 priedas); integruojamas į atskirų dalykų bendrąsias programas (II skyrius, IX poskyris); bendradarbiaujant su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro paruoštais karjeros ugdymo konsultantais, o jiems neesant šiai veiklai vykdyti Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriaus įsakymu skiriamos valandos keliems mokytojams šią veiklą įgyvendinti.

17 Informavimo karjerai tikslas teikti informaciją, reikalingą renkantis mokymosi kryptį 5-8 klasių mokiniams organizuojant susitikimus su įvairių profesijų atstovais, išvykas į įmones, įstaigas, organizacijas ir pan. Šią veiklą mokslo metams planuoja ir vykdo klasių auklėtojos bei dalykų mokytojai. 77. Profesinio veiklinimo tikslas organizuoti mokinių veiklą naudojant realaus ar virtualaus darbo kontekstą ir aplinką, plėtojant mokinių žinias ir įgūdžius apie įvairias darbo veiklos sritis, darbą, įsidarbinimą, darbdavius ir darbuotojus. Tuo tikslu organizuojamos pažintinės išvykos į gamybos įmones, mokymo įstaigas, centrus siekiant praktiškai susipažinti su konkrečiomis profesijomis. Šią veiklą mokslo metams planuoja ir vykdo klasių auklėtojos bei dalykų mokytojai. 78. Vertinimo ir konsultavimo karjerai tikslas padėti mokiniams pažinti individualias savybes (nuostatas, žinias, supratimą, gebėjimus) ir juos įvertinti atsižvelgus į mokymosi galimybes, teikti pagalbą mokiniams renkantis mokymosi kryptį ir susipažįstant su įvairiomis specialybėmis. Tuo tikslu: 8 klasių auklėtojai su mokyklos psichologu naudodami įvairus klausimynus, užduotis, testus, skirtus individualioms savybėms pažinti rengia temines klasių valandėles. Vykdomas 5-8 klasių mokinių profesinis orientavimas: supažindinimas su įvairiomis profesijomis ir specialybėmis klasių valandėlių metu. Organizuojami susitikimai su tam tikrų profesijų atstovais mokykloje. Progimnazijos III korpuso skelbimo lentoje bei bibliotekoje, interneto svetainėje įkurtos ugdymo karjerai skiltys savišvietai. Čia nuolat skelbiama, atnaujinama ir/ar kaupiama informacija (spausdinti leidiniai, žinynai). XIV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE 79. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 (Žin., 2012, Nr ), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu. 80. Mokinių tėvams pateikus prašymą bei gydytojų pažymą Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriui, mokiniai namie mokomi savarankišku ar/ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (taip, kaip nurodoma pažymoje). Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti mokomi mokiniai tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Nuotolinį mokymą organizuoja Vilniaus Ozo gimnazija ( nes Vilniaus Antakalnio progimnazija galimybių bei leidimo organizuoti nuotolinį mokymą neturi. Mokiniui, mokomam namie, progimnazijos pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja, suderinusi su mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai)s (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą. 81. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 5 6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7 8 klasėse 13. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (žr. 80 p). Mokiniams, besimokantiems namie nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms grupėje skiriama iki 40 procentų, individualioms konsultacijoms iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę, o besimokantiems nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma) Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę. 82. Suderinus su mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai)s (globėjais, rūpintojais) ir tai įrašius individualiame ugdymo plane, mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma atleista. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

18 Apie vertinimą tėvai (globėjai, rūpintojai) (globėjai, rūpintojai) informuojami el. dienyne arba atskiru tėvų prašymu įrašais pasiekimų knygelėse. Taip pat tėvų susirinkimų metu, individualių pokalbių metu. XV. LAIKINŲJŲ (MOBILIŲJŲ) GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS 84. Progimnazijos direktorius, suderinęs su Progimnazijos taryba, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą, nustato laikinosios grupės dydį atsižvelgiant į skirtas mokymo lėšas. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis, nei nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje, bei ne gali būti mažesnis nei 14 mokinių. 85. Klasė į grupes dalijama arba sudaromos laikinosios grupės dalykams mokyti: doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką; užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys. 86. Klasė į grupes gali būti dalijama arba sudaromos laikinosios grupės: informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti. Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos (Lietuvos higienos norma HN 21:2011 Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Žin., 2011, Nr (toliau Higienos norma); informacinėms technologijoms mokyti skiriama ne daugiau kaip viena darbo vieta prie kompiuterio; technologijų pamokose mokiniai skirstomi į mišrias grupes. 5-8 klasėse pagal mokinių skaičių klasės sąraše dalinant į dvi grupes (mokinių skaičius grupėje iki 16 vaikų); III. PAGRINDINIO UGDYMO (I DALIES) PROGRAMOS VYKDYMAS I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 87. Vilniaus Antakalnio progimnazijoje įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą vadovaujamasi Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro. 88. Vykdant pagrindinio ugdymo I dalies programą ir formuojant progimnazijos ugdymo turinį, yra užtikrinamas Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytas Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte ir siūloma mokiniams pasirinkti pagilinto dalykų mokymo(si) programas: lietuvių kalbos (gimtosios), 5 klasėje; 6 ir 8 klasėje anglų kalbos, 7 klasėje matematikos klasių mokiniams ir naujai atvykusiems mokiniams nustatomas adaptacinis laikotarpis, kurio metu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami (8 priedas). 89. Socialinė veikla yra privaloma ugdymo proceso dalis. Per mokslo metus jai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokų (valandų) trukmės veikla, kuri gali būti vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu (5 priedas). 90. Progimnazijos mokytojai, planuodami ir įgyvendindami progimnazijos ugdymo turinį, savo dalyko pamokas: iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoja ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla ir ne progimnazijos aplinkoje; dalį ugdymo turinio įgyvendinama per pažintinę ir kultūrinę veiklą.

19 Pagal klasės daugumos mokinių/tėvų motyvuotą prašymą, esant mokytojų metodinės tarybos ir progimnazijos tarybos bei mokyklos vadovybės pritarimams, gali būti perskirstyta iki 10 procentų dalykui mokytis skiriamų pamokų skaičius; II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS 92. Progimnazijos mokytojai privalo rūpintis lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas: mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą; skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas; vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos mokėjimą, nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus; ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą. Tėvai (globėjai, rūpintojai) (globėjai, rūpintojai) padeda rūpintis lietuvių kalbos ugdymu namuose. 93. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (katalikų tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai) (globėjai, rūpintojai) teikdami prašymą 1, o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, dorinio ugdymo dalyką mokinys renkas ar parenka tėvai (globėjai, rūpintojai) (globėjai, rūpintojai) dvejiems metams (5 6, 7 8 klasėms). 94. Lietuvių kalba mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas pasiekimų skirtumams mažinti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti: skiria konsultacijas. Konsultacijų poreikį inicijuoja dalykų mokytojai ir yra svarstomi lietuvių kalbos mokytojų metodinėje grupėje dalyvaujant kuruojančiam vadovybės atstovui, o galutinį sprendimą priima progimnazijos vadovas, pasitaręs su Mokyklos taryba; oje klasėje dalykui gilinti skiriama 1 papildoma pamoka. 95. Užsienio kalbos Ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5 klasėje Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5 6 klasėse orientuota į A2, o 7 8 klasėse į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis oje ir 8-oje klasėje bendrosioms programoms įgyvendinti, dalykui gilinti skiriama 1 papildoma anglų kalbos pamoka Antrosios užsienio kalbos mokoma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) (globėjai, rūpintojai) mokiniui 2 iki 14 metų renka antrąją užsienio kalbą. Siūloma rinktis prancūzų, rusų, vokiečių kalbas. Antrajai užsienio kalbai mokyti skiriamos 2 savaitinės valandos Antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5 6 klasėse orientuota į A1, o 7 8 klasėse į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei mokinys yra atvykęs iš užsienio mokyklos ar kitos mokyklos, pateikė prašymą Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriui ir progimnazija dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi ir yra gavusi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimą raštu. Mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus 1 Prašymo forma skelbiama interneto svetainės puslapyje Prašymų pavyzdžiai 2 Prašymo forma skelbiama interneto svetainės puslapyje Prašymų pavyzdžiai

20 20 lankant progimnazijos ilgalaikes konsultacijas sudarant jam individualų ugdymo planą (atsakingas dalyko mokytojas bei kuruojantis vadovas) Jei mokinys yra atvykęs iš užsienio valstybės ir mokykla nustato, kad jo užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu-prašymu Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriui gali būti užskaityti mokinio pasiekimai (konvertuoti į 10 balų vertinimo sistemą). Prašymus nagrinėja užsienio kalbos mokytojų metodinė grupė, dalyvaujant kuruojančiam vadovui ir apie priimtą sprendimą informuoja mokinį bei jo tėvus el. dienynu. Mokiniui sudaromos galimybės tuo metu lankyti lietuvių kalbos ar kitas pamokas kitose klasėse. Aptarusi tai su mokiniu bei jo tėvai (globėjai, rūpintojai)s (globėjais, rūpintojais), pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja sudaro individualų mokymo planą, su juo supažindina (per el. dienyną) mokinį ir jo tėvus. 96. Informacinės technologijos. 7-8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos. Informacinių technologijų privalomo kurso mokoma 7 klasėje. 8 klasėse informacinių technologijų mokymas integruotas į kitus dalykus pagal tų dalykų Bendrąsias Ugdymo programas ir gali būti realizuojamas per mokinių projektinę veiklą arba dalykų pamokų metu. 8 klasių dalykų mokytojai yra atsakingi už mokymo programų įgyvendinimą, o kontrolė skiriama pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja. Įvertinus tai, kad progimnazijoje yra tik viena kompiuterių klasė, sudarant tvarkaraštį pirmumo teise kompiuterių klasė yra naudojama 4-7 klasių mokymui, o kitu metu ir 8 klasių mokinių mokymui (pagal jų užimtumo tvarkaraštį). 8 klasių mokymui gali būti naudojamos ir mobilios, mokinių turimos informacinės technologijos. Metodinės mokytojų metodinės grupės, dalyvaujant pagrindinio ugdymo skyriaus vedėjai, sprendimu informacinių technologijų mokytojai privalo konsultuoti 8 klasių dalykų mokytojais bei dalį pamokų vesti kartu su mokytoju dalykininku. 97. Socialiniai mokslai. Mokymąsi per socialinių mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas. Už tai yra atsakingi socialinių mokslų dalyko mokytojai. Siekiant gerinti gimtojo krašto (pavyzdžiui, rajono savivaldybės, gyvenvietės ir kt.) ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes istorijos ir geografijos mokymą, mokytojai privalo planuoti ir rekomenduojama organizuoti mokymą netradicinėse aplinkose (pavyzdžiui, saugomų teritorijų lankytojų centruose, muziejuose). 98. Gamtos mokslai. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą, pastarojo dalyko mokytojai privalo vadovautis Nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais bei rekomendacijomis. Gerinant eksperimentinius ir praktinius mokinių įgūdžius, skatinant susidomėjimą moksline tiriamąja veikla, praktiniu žinių pritaikymu mokytojai planuoja pamokas netradicinėse aplinkose: Energetikos ir technikos muziejuje, Tyrėjų nakties reginiuose, Vilniaus planetariume, Molėtų observatorijoje ir kt., o taip pat kuo dažniau organizuoja laboratorinius, tiriamuosius darbus, projektus, konferencijas. 99. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos dalykai. Menų dalykų mokymas taip pat integruojamas į neformalųjį švietimą. Už integravimą yra atsakingi atitinkamų dalykų menų mokytojai. Integravimas aptariamas menų mokytojų metodinėje grupėje dalyvaujant Pagrindinio ugdymo skyriaus ir Neformaliojo švietimo bei pagalbos skyriaus vedėjoms Technologijos. Mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5 8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų. Už tai yra atsakingi technologijų dalyko mokytojai Kūno kultūra. Kūno kultūrai 5 klasėse skiriamos 3valandos. Kadangi 6-8 klasėse skiriamos 2 valandos per savaitę, sudaromos sąlygos visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje

21 21 neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Kūno kultūros mokytojai tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą (4 priedas). Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės organizuojamos taip: mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, pratimai ir krūvis jiems skiriamas pagal gydytojų rekomendacijas. Sportuoti negalintys mokiniai įtraukiami į pamokos organizavimą, siūlomi stalo žaidimai ar savišvieta apie sveiką gyvenseną arba kūno kultūrą. Už šių veiklų organizavimą ir planavimą atsako dalyko mokytojas. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje. Pradėjus lankyti sveikatos grupę už mokyklos ribų per tris dienas Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriui pateikiami: tėvų prašymas; gydytojo pažyma; pažyma iš lankomos mokyklos; su dalyko mokytoju suderintas atsiskaitymo būdas ir laikas. Jei mokinys sveikatos grupę už mokyklos ribų lanko trimestrą ir daugiau, jis papildomai kas trimestrą atneša pažymą apie rezultatus. Dalyko mokytojas įvertinęs pažymos duomenis (prireikus pasitarus su dalyko metodine grupe) užskaito arba neužskaito mokiniui dalyką (rašo dienyne įskaityta ar neįskaityta ). Pažymą su rezultatais mokinys privalo pristatyti ne vėliau, kai savaitę iki trimestro pabaigos. Kūno kultūros mokytojai parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvį ir pratimus skiria atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę (prireikus, galima konsultuotis su visuomenės sveikatos priežiūros specialistu). Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas. Jei gydytojo rekomendacijos nėra aiškios, mokytojas turi teisę bei pareigą per kuruojanti padalinio vadovą reikalauti, kad pažymą tėvų (globėjų, rūpintojų) būtų patikslinta Žmogaus sauga. Pagrindinio ugdymo programos Žmogaus saugos ugdymas progimnazijoje yra organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr ) Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius per dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu: Ugdymo sritys/ Dalykai Klasė Pagrindinio ugdymo programos I dalyje (5 8 klasė) Dorinis ugdymas Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 67 (1;1) 70 (1;1) 137 (4) Kalbos Lietuvių kalba (gimtoji) 335 (5;5) 350 (5;5) 685 (20) Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, 335 (5;5) 350 (5;5) 685 (20) vokiečių)* Lietuvių kalba (valstybinė)* 335 (5;5) 350 (5;5) 685 (20) Užsienio kalba (1-oji) 201 (3;3) 210 (3;3) 411 (12) Užsienio kalba (2-oji) 70 (0;2) 140 (2;2) 210 (6) Matematika ir informacinės technologijos Matematika 268 (4;4) 280 (4;4) 548 (16 Informacinės technologijos 67/64/70 (1;1/2; 0/ 0;2) 35 (1;0/ /0,5;0,5) Gamtamokslinis ugdymas Gamta ir žmogus 134 (2;2) /99/105 (3)

22 22 Biologija (2;1/1;2/ 3;0) 105 (3) Chemija - 70 (0;2) 70 (2) Fizika (2;1/ 1;2/ 0;3) 105 (3) Socialinis ugdymas Istorija 134 (2;2) 140 (2;2) 274 (8) Pilietiškumo pagrindai Geografija 70 (0;2) 140 (2;2) 210 (6) Ekonomika ir verslumas Meninis ugdymas Dailė 67 (1;1) 70 (1;1) 137 (4) Muzika 67 (1;1) 70 (1;1) 137 (4) Technologijos, kūno kultūra, žmogaus sauga Technologijos 134 (2;2) 105 (2;1/1;2/, 239 (7) 0;3,3;0) Kūno kultūra 169/166(2;3/ 3;2) 140 (2;2) 309/ 306 (9) Žmogaus sauga 32/35 (1) 35 (1) 67/70 (2) Minimalus pamokų skaičius mokiniui per 26/ ; savaitę Minimalus pamokų skaičius mokiniui per dvejus mokslo metus Pažintinė ir kultūrinė veikla Pažintinei ir kultūrinei veiklai per vienerius mokslo metus Pamokų skaičius per savaitę skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti Neformalusis vaikų švietimas (valandų. skaičius per savaitę) skiriama nuo 30 iki 60 pamokų klasei 12* 8; 274* 8; 274* * per mokslo metus 5 8 klasėms. Lentelėje pateikiami duomenys: dalykai ir jiems skiriamų pamokų maksimalus skaičius per dvejus metus (pirmas skaičius reiškia pirmus, o antras antrus mokslo metus). Minimalus pamokų skaičius mokiniui privalomas. Neformaliajam švietimui skiriamų valandų skaičius nurodytas mokslo metams, taip pat pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pasiekimams gerinti. Lentelėje pateiktų duomenų paaiškinimas. Pvz., biologija (7; 8) klasė: 105 (2;1/1,2/3;0). Per dvejus metus skiriamos 105 pamokos. Skliausteliuose pateikiami galimi pamokų skirstymo variantai: 2 pamokos 7 klasėje ir 1 pamoka 8 klasėje arba atvirkščiai arba 3 pamokos 7 klasėje klasių ugdymo planų lentelė m. m. Dalykas 5 kl m.m. Val. skaičius per savaitę Val. skaičius per mokslo metus 6 kl m.m. Val. skaičius per savaitę Val. skaičius per mokslo metus Val. skaičius 5 6 kl. Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Lietuvių kalba (gimtoji) 5+1* * * Užsienio kalba pirmoji (anglų) * * * Užsienio kalba (antroji) Matematika Gamta ir žmogus Informacinės technologijos

23 23 Istorija Geografija Dailė Muzika Technologijos Kūno kultūra Žmogaus sauga Pagilintas dalyko mokymas 1* 1* (iš viso UP 2 val., nes klasę daliname į pogrupius) Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę Minimalus pamokų skaičius mokiniui 1809 per dvejus mokslo metus Pamokų skaičius per savaitę skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti - pagilintam dalyko mokymui Žinių gilinimo mokyklos veiklai Neformalusis vaikų švietimas (valandų. skaičius per savaitę) klasių ugdymo planų lentelė m. m. Dalykas 6 kl m.m. Val. skaičius per savaitę Val. skaičius per mokslo metus 7 kl m.m. Val. skaičius per savaitę Val. skaičius per mokslo metus Val. skaičius 5 6 kl. Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Lietuvių kalba (gimtoji) Užsienio kalba pirmoji (anglų) 3+1* * * Užsienio kalba (antroji) Matematika * * * Gamta ir žmogus Informacinės technologijos Biologija Fizika Istorija Geografija Dailė Muzika Technologijos Kūno kultūra Žmogaus sauga Pagilintas dalyko mokymas 1*(iš viso UP 2 val., nes klasę daliname į pogrupius) Minimalus privalomų pamokų *

24 24 skaičius mokiniui per savaitę Minimalus pamokų skaičius mokiniui per dvejus mokslo metus Pamokų skaičius per savaitę skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti - Pagilintam dalyko mokymui,,žinių gilinimo mokyklos veiklai Neformalusis vaikų švietimas (valandų. skaičius per savaitę) klasių ugdymo planų lentelė m.m. Dalykas 7 kl m.m. Val. skaičius per savaitę Val. skaičius per mokslo metus 8 kl m.m. Val. skaičius per savaitę Val. skaičius per mokslo metus Val. skaičius 7 8 kl. Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Lietuvių kalba (gimtoji) Užsienio kalba pirmoji (anglų) * * * Užsienio kalba (antroji) Matematika 4+1* * * Informacinės technologijos Biologija Chemija Fizika Istorija Geografija Dailė Muzika Technologijos Kūno kultūra Žmogaus sauga Pagilintas dalyko mokymas 1* 1* Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę Minimalus pamokų skaičius mokiniui per dvejus mokslo metus Pamokų skaičius per savaitę skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti: Pagilintam dalyko mokymui,,žinių gilinimo mokyklos veiklai Neformalusis vaikų švietimas (valandų. skaičius per savaitę) klasių ugdymo planų lentelė m.m. Dalykas 8 kl m.m.

25 25 Val. skaičius per savaitę Val. skaičius per mokslo metus Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 35 Lietuvių kalba (gimtoji) Užsienio kalba pirmoji (anglų) 3+1* * Užsienio kalba (antroji) 2 70 Matematika Informacinės technologijos - - Biologija 1 35 Chemija 2 70 Fizika 2 70 Istorija 2 70 Geografija 2 70 Dailė 1 35 Muzika 1 35 Technologijos 1 35 Kūno kultūra 2 70 Žmogaus sauga 1 35 Pagilintas dalyko mokymas Minimalus privalomų pamokų skaičius 30 mokiniui per savaitę Pamokų skaičius per savaitę skirtų mokinio 3 ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti: Pagilintam dalyko mokymui,,žinių gilinimo mokyklos veiklai Neformalusis vaikų švietimas (valandų. 2 skaičius per savaitę) 1**(iš viso UP 2 val., nes klasę daliname į pogrupius) IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 104. Vilniaus Antakalnio progimnazijoje sudaromos sąlygos mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą bei būtiną švietimo pagalbą, kurią koordinuoja Neformaliojo švietimo bei ugdymo pagalbos skyriaus vedėja. Vaiko gerovės komisijos motyvuotu siūlymu bei progimnazijos tarybos sprendimu dėl objektyvių priežasčių negalint teikti ugdymo, tenkinančio mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, ir būtinos švietimo pagalbos, gali būti siūloma mokiniui kitokia pagalba, padedanti mokytis, teisės aktų nustatyta tvarka, rasti kitą mokyklą, galinčią tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pagalbos ir paslaugų reikmes ugdymo procese Progimnazijos ugdymo planas rengiamas bei gali būti tikslinimas atsižvelgiant į mokinių specialiųjų ugdymo poreikių įvairovę, mokinių ir jų tėvų (globėjų) pageidavimus, pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos išvadas ir rekomendacijas; vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr bei Bendrųjų ugdymo planų VII skyriaus nuostatomis, kurios nėra paminėtos progimnazijos ugdymo plane.

26 Vaiko gerovės komisija, pasitelkiant mokytojus dalykininkus, teikia siūlymus bei sprendžia specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymosi krūvį (planuoja privalomas, specialiąsias pamokas, specialiąsias pratybas). Taip pat teikiami siūlymai dėl specialiosios pedagoginės, psichologinės, socialinės pedagoginės ir (ar) specialiosios pagalbos teikimo. Pagalbos specialistai Vaiko gerovės komisijoje svarsto ir teikia siūlymą progimnazijos tarybai dėl ugdymosi aplinkos pritaikymo, aprūpinimo ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis ir specialiosiomis mokymo priemonėmis ir pan. Progimnazijos taryba pagal turimas lėšas priima sprendimus, kokias priemones finansuoti Progimnazijos mokytojai specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdyti pritaiko dalykų Bendrąją programą; formuoja ugdymo turinį (integralų, pagal dalykus), numato ugdymosi erdves, parenka tinkamiausias ugdymo organizavimo formas (pamoka, projektinė veikla ar pan.), atsižvelgdamas į kiekvieno mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokinio ir jo tėvų (globėjų) pageidavimus, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas Organizuodama specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą, progimnazijos taryba kartu su mokyklos vadovybe atsižvelgia į: mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių pobūdį, lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli), galimai juos sukėlusias priežastis (negalias, sutrikimus, aplinkos veiksnius); ar mokiniai ugdomi bendrojo ugdymo mokyklos bendrojo ugdymo klasėje ar bendrojo ugdymo mokykloje arba klasėje, skirtoje mokiniams, dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ar namie; ugdymo programą (Bendrąją programą, pritaikytą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ar pradinio ugdymo individualizuotą programą); turimas mokymo lėšas; švietimo pagalbos prieinamumą; ugdymosi erdves Pagalbos specialistai sudarydami specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio individualų ugdymo planą: išlaiko mokiniui Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytą minimalų pamokų skaičių pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti. Vadovaujasi Bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu Bendrųjų ugdymo planų 137, 243 punktuose; gali nuo 20 iki 30 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičių, išskyrus nustatytąjį mokiniams, kurių ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 243 punktu; gali keisti dalykams skirtų ugdymo valandų skaičių (mažinti, didinti), o vietoj neįrašytų dalykų, nurodytų Bendrojo ugdymo plano 70 punkte, gali planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti ugdymo valandų skaičių, skirtą meniniam ugdymui, kitiems dalykams mokyti, papildomai mokytojo pagalbai teikti; gali keisti dalykams skirtų pamokų skaičių, planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų skaičių, skirtą meniniam, technologiniam ugdymui, kitų dalykų mokymui, socialinei veiklai, ugdymo karjerai kompetencijų ugdymui; gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus atsižvelgusi į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas; gali 1 2 pamokomis mažinti minimalų privalomų pamokų skaičių, didindama neformaliojo švietimo valandų skaičių ar organizuodama veiklas, stiprinančias praktinius gebėjimus pagal 137 punktą; gali 1 2 pamokomis didinti bendrą maksimalų pamokų skaičių mokiniui ir neformaliojo švietimo pamokų skaičių;

27 specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, atsižvelgdama į mokinio sveikatos sutrikimus ir mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, gali trumpinti pamokų trukmę 5 minutėmis, o sutaupytą laiką skirti mokinių veiklai keisti, pertraukoms organizuoti; gali keisti dienos ugdymo struktūrą (nepamokinis išdėstymas) nemažindama bendrojo minimalaus valandų skaičiaus per savaitę, atsižvelgdama į mokinio galias ir sveikatą, poilsio poreikį; gali formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tos pačios ar skirtingų klasių mokinių, kurių skaičių grupėje, pogrupyje nustato pati mokykla, atsižvelgusi į mokymo lėšas, mokinio poreikius, turimas mokymo(si) sąlygas ir mokymo priemones; užtikrina specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo tęstinumą ir nuoseklumą; 110. Pagalbos specialistai sudarytą 109 p. plano projektą suderina su mokytojais dalykininkais, vaiko gerovės komisija bei teikia tvirtinti progimnazijos tarybai. Koks pagalbos specialistas rengia ugdymo planą sprendžia Vaiko gerovės komisija Progimnazijos taryba kartu su vadovybe, vykdydama formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičių grupėje, atsižvelgusi į mokymo lėšas, mokinių poreikius, turimas mokymo (-si) sąlygas ir mokymo priemones nustato per pirmą tarybos posėdį iki rugsėjo mėnesio 15 d Progimnazijoje teikiama švietimo pagalba, jos teikimo tvarka ir tvarkaraščiai skelbiami progimnazijos skelbimo lentoje, fiksuojami el. dienyne bei skelbiami progimnazijos interneto svetainėje. II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 113. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų punktų nuostatomis, atsižvelgiant į programos pritaikymo lygį, individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, o taip pat vadovaujantis Progimnazijos ugdymo plano II skyriaus X poskyrio nuostatomis. III. PSICHOLOGINĖS PAGALBOS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS PAGALBOS, SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS 114. Progimnazijoje yra teikiama psichologinė pagalba, specialioji pedagoginė pagalba, socialinė pedagoginė pagalba, o taip pat logopedinė pagalba pagal tėvų prašymą ar pagalbos specialistų, mokytojų, Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas. Pagalba teikiama vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 (Žin., 2011, Nr ), Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu,patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V (Žin., 2011, Nr ), Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK- 941 (Žin., 2004, Nr ; 2011, Nr ), Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 (Žin., 2011, Nr ). IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMUOSE

28 Dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis progimnazijoje, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymo namuose ugdymo turinys formuojamas parenkant ugdymo sritis, pritaikant dalykų programas pagal šių mokinių gebėjimus, ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas. Už tai yra atsakingas mokinį mokantis mokytojas Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo arba pagal bendrojo ugdymo pritaikytą programą, mokyti namie Vilniaus Antakalnio progimnazijos vaiko gerovės komisijos siūlymu bei progimnazijos tarybos pritarimu skiriama pamokų, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų punktais, 1 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms Mokiniui, kuris mokosi namie pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokyti namie skiriamos 8 valandos per savaitę: turintį vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą namie ugdo specialusis pedagogas; turintį klausos sutrikimą (išskyrus nežymų) namie ugdo logopedas; specialusis pedagogas, atsižvelgęs į individualius gebėjimus, kartu su tėvai (globėjai, rūpintojai)s (globėjais, rūpintojais) sudaro individualų ugdymo planą, konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus). V KITOS BENDROS NUOSTATOS 118. Vilniaus Antakalnio progimnazija glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus Volungės mokykladarželiu, Vilniaus Prano Mašioto pradine mokykla, Vilniaus Antakalnio gimnazija siekiant užtikrinti kokybišką tęstinį mokinių ugdymą. Šių ugdymo įstaigų mokiniai esami progimnazijos mokiniai ar būsimi Vilniaus Antakalnio gimnazijos mokiniai. Progimnazija taip pat palaiko ryšius su Vilniaus Šilo specialiąja, Vilniaus Gijos jaunimo, Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurine mokykla, siekiant užtikrinti saugias ir mokiniui geriausias ugdymo sąlygas, o taip pat kokybišką ugdymą. Vilniaus Antakalnio progimnazija bendrauja ir bendradarbiauja su Vilniaus Antakalniečių bendruomene, Vilniaus vaikų ir jaunimo centru Antakalnis, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmete muzikos mokykla siekiant tenkinti bei paįvairinti socialinių įgūdžių, kultūros, meno programas. Siekiant glaudesnio ryšio su mokinių šeimomis (globėjais, rūpintojais) progimnazija bendradarbiauja su Všį Tėvų forumu bei Šeimų universitetu. Šių institucijų dėka progimnazija siekia apginti teisėtus progimnazijos interesus bei vykdyti tėvų švietimą, užtikrinti kokybišką ugdymą. Vilniaus Antakalnio progimnazija yra atvira visoms įstaigoms, įmonėms ir asociacijoms, jų idėjoms bei siūlymams, kurie padeda geriau įgyvendinti progimnazijos, miesto ar šalies ugdymo tikslus. Visos bendradarbiavimo sutartys yra aprobuojamos progimnazijos taryboje bei pasirašomos direktoriaus Naujai pradėjusiems dirbti mokytojams skiriamas mentorius, kuris padeda mokytojui adaptuotis darbe. Mentorių skiria atitinkamo dalyko mokytojų metodinė grupė. Mentorių ir naują pedagogą konsultuoja bei pagalbą organizuoja atitinkamas skyriaus vedėjas Visi mokytojai turi teisę į pedagoginę/dalykinę pagalbą, kuri pagal poreikį (mokytojo prašymą ar administracijos siūlymą) gali būti aptariama bei planuojama individualiai su kuruojančiu administracijos vadovu (skyriaus vedėju ar pavaduotoju). Progimnazijoje yra remiama Mokytojas mokytojui savitarpio pagalbos sistema, kai mokytojai stebi vienas kito pamokas, dalinasi ugdymo patirtimi bei kvalifikacijos kėlimo kursuose įgytomis žiniomis ir gebėjimais. Pedagoginė/dalykinė pagalba taip pat galima per kvalifikacijos kėlimą, po kurio mokytojui yra privalu įgytas žinias bei gebėjimus taikyti praktiškai ir pagal galimybes dalintis patirtimi. Progimnazijos bibliotekoje kaupiama įprasta ir elektroninė pedagogams skirta dalykinė literatūra (savišvietai). Už pagalbą pedagogams yra atsakingas direktoriaus pavaduotojas ugdymui Progimnazijos vadovai, progimnazijos taryba, progimnazijos mokytojų taryba, progimnazijos mokytojų metodinė taryba, progimnazijos tėvų seniūnų sueiga ar progimnazijos mokiniai einamaisiais mokslo metais gali teikti siūlymus dėl ugdymo proceso ir turinio koregavimo pagal

29 29 pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų skaičių. Tokie siūlymai teikiami raštu bei registruojami progimnazijos raštinėje ir kolegialiai svarstomi progimnazijos vadovų pasitarime bei progimnazijos taryboje. Progimnazijos tarybai siūlymams pritarus, progimnazijos direktorius koreguoja progimnazijos ugdymo planą bei per 7 dienas po sprendimo priėmimo apie tai skelbia progimnazijos interneto svetainėje, adresu. VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 122. Už progimnazijos ugdymo plano įgyvendinimą yra atsakingi direktorius, progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir pagal kuruojamas sritis skyrių vedėjai, mokytojai bei pagalbos specialistai. Tėvai (globėjai, rūpintojai) (globėjai, rūpintojai) (globėjai) padeda įgyvendinti ugdymo planą bendradarbiaudami su progimnazija bei mokydami mokytis savo vaikus namuose Jei progimnazijos ugdymo plane nėra nustatytų bendrojo lavinimo programų formavimo ir reglamentavimo reikalavimų, vadovaujamasi metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano nuostatomis Ugdymo planas skelbiamas progimnazijos internetinėje svetainėje Planas įsigalioja nuo 2013 m. rugsėjo 1 d Su planu privalo susipažinti progimnazijos ugdymo bei pagalbos personalas. Su ugdymo planu klasės auklėtojai supažindina tėvus (globėjus) per pirmą mokslo metų klasės valandėlę. SUDERINTA Vilniaus Antakalnio progimnazijos tarybos 2013 m. d. posėdyje (protokolo Nr. ) SUDERINTA Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjas

30 30 VII. PRIEDAI 1 priedas NETRADICINIS UGDYMAS Progimnazijos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė ir kitos veiklos (toliau netradicinis ugdymas), siejamos su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Šioms pagal mokinių ir mokyklos poreikius pasirinktai (parinktai) veikloms per mokslo metus skiriama nuo 30 iki 60 pamokų (iki 10 mokymosi dienų). Ji organizuojama mokyklos pasirinktu laiku. Netradicinio ugdymo dienos planą įsakymu tvirtina mokyklos direktorius. Jį atsižvelgdami į mokinių, jų tėvų poreikius rengia atsakingi asmenys, veiklą koordinuoja atsakingas pavaduotojas ugdymui. Netradicinis ugdymas orientuojamas į mokyklos tradicijų puoselėjimą, integruojamas ir derinamas su neformaliuoju ugdymu. Jo dienų skaičius aptartas klasių mokinių aktyvų, klasių auklėtojų, mokytojų susirinkime. Eil. Nr. VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS NETRADICINIO UGDYMO DIENOS Netradicinio ugdymo forma, kryptis 1. Rugsėjo 1-osios šventė. Rugsėjo 1 diena 2 Šventiniai renginiai ir pamokos, skirtos Tarptautinei mokytojų dienai paminėti Data Klasės Veiklos organizatoriai Spalio 4 diena 3 Penktokų šventė Spalio 28 diena 4 Kalėdinė šventė Gruodžio Meduolių diena 23 diena 5 Muziejų, teatrų lankymo dienos Kovas Birželio mėn. pirma savaitė (2-6 d.) 6. Penktokų sporto šventė Gegužės 30 d R. Malikėnienė Darbo grupė Klasių auklėtojai, dalykų ir neformaliojo švietimo mokytojai R. Malikėnienė Darbo grupė Klasių auklėtojai, dalykų ir neformaliojo švietimo mokytojai + G. Sadauskienė, 5 klasių auklėtojai R. Malikėnienė Darbo grupė Klasių auklėtojai, dalykų ir neformaliojo švietimo mokytojai Skyrių vedėjai Klasių auklėtojai R.Malikėnienė S. Baltakienė Darbo grupė 7. Saugaus eismo diena Birželis E. Lukaševičius Darbo grupė 8. Mokslo metų užbaigimo netradicinės klasių valandėlės Birželis Skyrių vedėjos Klasių auklėtojai 9. Šeimos diena Gegužės 16 d. + J.Paravinskienė Klasių auklėtojai

31 Aštuntokų išleistuvės Gegužės 29 d. Planuojamas netradicinio ugdymo dienų skaičius Esant poreikiui gali būti ir daugiai (neviršijant 10 dienų skaičiaus) + J.Paravinskienė Klasių auklėtojai

32 32 2 priedas MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese laikotarpiai 1.1. ugdymo procesas pagal pagrindinio ugdymo (I dalies) programas mokyklos sprendimu skirstomas trimestrais; 1.2. trimestro įvertinimai išvedami paskutinę trimestro pamoką ir vėliau nekeičiami; 1.3. vedamas aritmetinis pažymių vidurkis (dešimtųjų po kablelio dalių tikslumu ir apvalinamas aritmetiniu būdu) pažymių (įskaitų, jei pažanga ir pasiekimai vertinami įrašu įskaityta ), gautų per trimestrą, skaičius yra ne mažesnis kaip savaitinių pamokų skaičius Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese būdai: 2.1. Pagal pagrindinio ugdymo programas besimokančių mokinių pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema: Pasiekimų lygis Trumpas apibūdinimas Įvertinimas aukštesnysis puikiai 10 (dešimt) Įskaityta labai gerai 9 (devyni) pagrindinis gerai 8 (aštuoni) pakankamai gerai 7 (septyni) vidutiniškai 6 (šeši) patenkinamas patenkinamai 5 (penki) pakankamai patenkinamai 4 (keturi) nepatenkinamas nepatenkinamai 3 (trys) Neįskaityta blogai 2 (du) labai blogai 1 (vienas) pasiekimai nėra įvertinti Neatestuota 2.2. etikos, katalikų tikybos, žmogaus saugos, dalykų mokymosi pasiekimai vertinami įrašu įskaityta arba neįskaityta. Metinis įvertinimas įskaityta išvedamas, tik tuo atveju, jei visų trimestrų įvertinimai yra įskaityta ; 2.3 kūno kultūros specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pamokose vertinami įrašu įskaityta arba neįskaityta. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu įskaityta arba neįskaityta, tačiau iki 14 metų mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, o nuo 14 iki 16 metų jo paties pageidavimu gali būti vertinami pažymiu. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinys, pageidaujantis, kad jo pasiekimai būtų vertinami pažymiu: kuruojančias skyriaus vedėjui pateikia motyvuotą prašymą; mokytojas taiko, kūno kultūros mokytojų metodinėje grupėje patvirtintą konvertavimo į 10 balų vertinimo sistemą: Įvertinima s Vertinimas pažymiu Reikalavimai įvertinimui gauti

33 33 Įskaityta 10 Puikiai atlikta užduotis Įskaityta 9 Puikiai atlikta užduotis su nežymiais trūkumais Įskaityta 8 Gerai atlikta užduotis Įskaityta 7 Gerai atlikta užduotis su nežymiais trūkumais Įskaityta 6 Užduotis atlikta su klaidomis Įskaityta 5 Užduotis atlikta iš dalies Įskaityta 4 Užduotis atlikta dalinai, su reikšmingais trūkumais Neįskaityta 3 Užduotis atlikta blogai Neįskaityta 2 Nerodo pastangų atlikdamas užduotis Neįskaityta 1 Neatliko nurodytų užduočių Neatestuota Neatestuota Be pateisinamos priežasties nedalyvavo užsiėmimuose (praleido 2/3 užsiėmimų) Skyriaus vedėjo nurodymu (viza) nagrinėjant mokinio prašymą, leidžiama parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinio pasiekimus vertinti pažymiu Kūno kultūros įrašas atleista įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją. Gydytojo atleistų mokinių sąrašus iki rugsėjo 31 dienos (vėliau, pagal gydytojo rekomendacijos datą) per elektroninį dienyną pateikia mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė; 2.5. mokinių pasiekimams vertinti naudojamos metodinėse grupėse patvirtintos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos, į kurias pagal galimybes turi būti įtrauktas kalbos taisyklingumo kriterijus; 2.6. mokinio, kuris mokosi pagal mokytojo parengtą specialiesiems ugdymo poreikiams pritaikytą Pagrindinio ugdymo I dalies bendrąją programą mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus; 2.7. su mokiniais, turinčiais neigiamą (-us) metinius įvertinimus, mokytojas dirba individualiai pagal parengtą su mokiniu ir jo tėvai (globėjai, rūpintojai)s (globėjais, rūpintojais) suderintą (aptartą) programą, priemonių planą (atsiskaitymo tvarką). Mokinys privalo atsiskaityti iki mokslo metų pabaigos (rugpjūčio 31 d.); 3. Kontroliniai darbai žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinio žinioms, gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių: 3.1. apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti žodžiu ir elektroniniame dienyne ne vėliau kaip prieš savaitę; 3.2. kontroliniai darbai numatomi mokytojų ilgalaikiuose teminiuose planuose; 3.3. per dieną organizuojamas tik vienas kontrolinis darbas; 3.4. nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų; 3.5. kontroliniai darbų įvertinimai mokiniams paskelbiami: lietuvių kalbos, matematikos per penkias, kitų dalykų per tris darbo dienas; 3.6. ne tamsiai mėlynai rašančiu rašikliu ar netvarkingai, neįskaitomai parašyti kontroliniai ar kiti atsiskaitomieji darbai vertinami kaip neteisingi; ne tam skirtoje vietoje parašyti atsakymai visai nevertinami. Darbai gali būti nevertinami, juose radus necenzūrinių užrašų, piešinių, ženklų. Pirmą kartą nesilaikant šio reikalavimo įvertinimas mažinamas 1 (vienu) balu neigiamai įvertintas kontrolinis darbas neperrašomas, bet mokinys įpareigojamas lankyti trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas (žr. 10 priedą); 3.8. jei 50% ir daugiau klasės ar mobilios grupės mokinių kontrolinio darbo įvertinimai yra neigiami, įvertinimai į dienyną nerašomi. 4. Atsiskaitymo už praleistus kontrolinius darbus tvarka: 5-8 klasių mokinys, praleidęs kontrolinį darbą, nors ir turintis gydytojo raštelį ar kitą pateisinantį dokumentą, privalo per 2 savaites atsiskaityti už praleistą kontrolinį darbą.

34 34 Įvertinimas už atsiskaitytą darbą rašomas tą dieną, kai mokinys atsiskaito. Jei mokinys praleido kontrolinį darbą be pateisinamos priežasties ( pabėgo ) rašomas žemiausias neigiamas įvertinimas. Atsiskaitymo už praleistus kontrolinius darbus tvarka jam netaikoma. Jei mokinys ilgai sirgo (ne trumpiau, kaip mėnesį) ir turi gydytojo atleidimą, atsiskaityti už tą programos dalį nereikia. 5. Mokslo metų pradžioje ir pabaigoje rašomi diagnostiniai darbai: 5.1. mokslo metų pradžioje 5 klasėse rašomi lietuvių gimtosios kalbos, užsienio (anglų) kalbos, matematikos diagnostiniai kontroliniai darbai; 5.2. gauti rezultatai išanalizuojami ir aptariami su mokiniais, įvertinimai į dienyną nerašomi; 5.3. mokslo metų pabaigoje 6, 7, 8 klasėse rašomi diagnostiniai kontroliniai lietuvių gimtosios kalbos, užsienio (anglų) kalbos, matematikos ir istorijos darbai; 5.4. kūno kultūros fizinio pasirengimo testai atliekami rudenį ir pavasarį. Patikrinimai nevertinami, bet teikiamos individualios rekomendacijos dėl fizinių savybių įvertinimo ir jų lavinimo; 5.5. diagnostinių kontrolinių darbų datas mokytojai numato ilgalaikiuose teminiuose planuose. 6. Supažindinimas su vertinimu: 6.1. rugsėjo mėnesį per pirmąją savo dalyko pamoką kiekvienas mokytojas supažindina mokinius pasirašytinai su savo dalyko programa, mokinių mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas; 6.2. kabineto skelbimų lentoje (ar segtuve matomoje vietoje) mokytojai iškabina informaciją apie taikomą dalyko vertinimo sistemą; 6.3. su bendra progimnazijos vertinimo tvarka tėvai (globėjai, rūpintojai) (globėjai, rūpintojai) supažindinami pirmame tėvų susirinkime. 7. Mokinių pasiekimų vertinimas fiksuojamas el. dienyne, o pagal atskirą tėvų prašymą ir įprastu būdu pažymių/pasiekimų knygelėje. El. dienynu naudojamasi pagal el. dienyno vartotojo aprašą ir Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarką. 8. Kiekvieno mokinio pasiekimai gali būti aptariami dalyvaujant mokiniui, jo tėvams ir mokytojui, jiems priimtinu laiku progimnazijos patalpose. 9. Du kartus per mokslo metus, t. y. Rudens ir Velykų atostogų metu, progimnazijoje bus rengiamos atvirų durų dienos, kur bus galimybė aptarti mokinių mokymąsi. Šių renginių tikslios datos bus skelbiamos progimnazijos interneto svetainės Renginių kalendorius puslapyje. 10. Mokyklos bei klasės bendri pusmečių ir metų pasiekimai fiksuojami progimnazijos interneto svetainėje, klasių auklėtojų el. dienyne bei yra aptariami klasių valandėlių metų su mokiniais ir tėvų susirinkimuose, kurie organizuojami ne mažiau kaip kartą per tris mokslo mėnesius.

35 35 3 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO VEIKLOS PASIŪLA IR ORGANIZAVIMAS NEFORMALIOJO ŠVIETIMO VALANDŲ SKYRIMO TVARKA Progimnazijos neformaliojo švietimo bei pagalbos skyriaus vedėja kartu su pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja kiekvienų mokslo metų pabaigoje organizuoja praėjusių mokslo metų neformaliojo ugdymo įvertinimą. Papildomai atliekamas mokinių poreikių tyrimas. Tenkinant mokinių poreikius neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos vadovaujantis einamųjų mokslo metų ugdymo planų numatytu valandų skaičiumi, pedagogo parengtą neformaliojo švietimo veiklos programą, praėjusių mokslo metų darbo efektyvumą, pasiektus rezultatus bei susiklosčiusias tradicijas, tokia tvarka: 1. Pedagogas iki rugpjūčio 29 dienos parašo prašymą ir parengia (tobulina, tikslina) neformaliojo vaikų švietimo veiklos programą. Pagrindinius programos reikalavimus ir formą nustato progimnazijos metodinė taryba. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgiant į Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 (Žin., 2004, Nr ; 2011, Nr ). Progimnazijoje siekiama, kad neformaliojo švietimo programos būtų integruojamos su progimnazijos renginiais. Už šių veiklų planavimą yra atsakingi šių veiklų vadovai ir neformaliojo švietimo bei pagalbos skyriaus vedėja. 2. Rugsėjo pirmą savaitę komplektuojamos neformaliojo švietimo veiklos mokinių grupės: 2.1. neformaliojo švietimo veiklos mokinių grupės komplektuojamos iš vienos klasės, paralelių klasių ar klasių grupių. Mokinių skaičius vienoje grupėje turi būti ne mažesnis kaip 12 (atskirais atvejais, plėtojant asmeninius mokinių gabumus, gali būti sudaroma ir mažesnė nei 12 mokinių grupė); 2.2. pedagogas supažindina mokinius su savo programa. Tuo tikslu rengia įvairias savo programos pristatymo mokiniams veiklas: demonstruojama vaizdinė medžiaga, vyksta konferencijos, varžybos, koncertai, parodos ir pan. Pristatymo metu nusakomi pagrindiniai programos tikslai, laukiami rezultatai ir t.t. 3. Progimnazijos direktorius, atsižvelgdamas į 2 p. išvardintus reikalavimus, tvirtina programą ir skiria tam tikrą valandų skaičių. 4. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos valandos atsiradus poreikiui gali būti skiriamos ir vėliau. 5. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos efektyvumas aptariamas baigiantis kalendoriniams metams ir mokslo metų pabaigoje. 6. Neformaliojo ugdymo programų sąrašas, užsiėmimo laikas bei vieta skelbiami iki einamųjų metų rugsėjo15 d. progimnazijos interneto svetainėje bei skelbimų lentoje. Sąrašas gali būti atnaujintas pagal poreikį po pirmo pusmečio. Siūlymus dėl neformaliojo ugdymo programų gali teikti visi progimnazijos bendruomenės nariai. 7. Neformaliojo ugdymo programos įgyvendinamos pasibaigus pamokoms. 8. Neformalus švietimas organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, (kino teatruose, teatruose, muziejuose, išvykose ir pan.), numatomas veiklos pobūdis, labiausiai atitinkantis veiklos intensyvumą, periodiškumą, trukmę, išlaikant klasei Bendrojo ugdymo plano 18 punkte numatytą valandų skaičių per metus. Konkretaus užsiėmimo vieta pagal ugdymo programą gali būti keičiama: ne tik kabinete, bet ir mokyklos kieme, esant tėvelių pritarimui bei papildomam finansavimui mokiniai gali vykti dalyvauti konkursuose, festivaliuose, išvykose, ekskursijose ir pan.

36 36 9. Mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje pagal turimų mokymo lėšų dydį nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba. Progimnazijoje nustatomas minimalus mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje 12 mokinių. 10. Mokiniai neformaliojo švietimo programą renkasi sudarydami mokymosi sutartį. 11. Mokiniai, pasirinkę neformaliojo švietimo programą, privalo ją lankyti ištisus metus. Mokiniams, sėkmingai pabaigusiems neformaliojo švietimo programą ir dėl nepateisinamų priežasčių nepraleidusiems ne mažiau kaip 70 proc. užsiėmimų, išduodamas progimnazijos neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimas: kur aprašyti mokinio įgyti gebėjimai bei kompetencijos. 12. Mokiniai, kurie per mėnesį dėl nepateisintų priežasčių nelanko daugiau kaip 50 proc. užsiėmimų, laikomi nelankančiais neformaliojo švietimo grupės mokiniais. Sumažėjus 37 p. nustatytam mokinių skaičiui neformaliojo švietimo grupėje, neformaliojo švietimo programos užsiėmimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pradžios, o vietoj jo skiriamas naujas užsiėmimas.

37 37 NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMŲ VYKDYMO MOKYKLOJE MOKINIŲ ATOSTOGŲ METU TVARKA Atostogų metu sudaromas mokinių poreikius atitinkančių ir mokyklos siūlomų neformaliojo vaikų švietimo veiklų sąrašas. Atsižvelgus į patalpų užimtumą koreguojamas neformaliojo vaikų švietimo veiklų tvarkaraštis. Apie neformaliojo vaikų švietimo veiklą atostogų metu mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai) (globėjai, rūpintojai) informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Informacija skelbiama elektroniniame dienyne ir mokyklos internetinėje svetainėje. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO VEIKLOS PROGRAMŲ PASIŪLA M. M. Kryptys Eil. Nr. NU programos pavadinimas Klasė Muzika 1 Jaunučių choras 5-8 2,,Dalinkimės džiaugsmais Pučiamųjų orkestras 5-6 Choreografija 4 Šokių šventė Teatras 5 Teatro studija Juokdarys 5-8 Etnokultūra 6 Folkloro ansamblis,,linelis 5-8 Sportas ir sveikata 7 Kvadratas (mergaitėms, berniukams) Krepšinis (mergaitėms, berniukams) 5-7 Techninė kūryba. 9 Skaitmeninė fotografija 5-8 Saugus eismas. Vaikų ir jaunimo 10 Mokinių savivalda - Mokinių Senatas 5-8 organizacijos Kiti būreliai, 11 Tarpmokyklinis projektas,,idėjų pavasaris 5-8 projektai. 12 Būrelis,,Smagu skaityti Projektas,,Lietuvos istorija mano šeimos istorija 6 14 Būrelis,,Jaunieji istorikai Būrelis,,Jaunasis gidas Projektas,,Taikos vėliava Projektas,,7-tų klasių lyderiai 7

38 38 4 priedas KŪNO KULTŪROS AKTYVAUS JUDĖJIMO PRATYBŲ PER NEFORMALIOJO UGDYMO VEIKLĄ MOKYKLOJE (AR KITOJE NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGOJE) PASIŪLA IR LANKANČIŲ ŠIAS PRATYBAS APSKAITA 5-ose klasėse skiriamos 3 savaitinės pamokos. 6-8 klasėse kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę, todėl pagal mokyklos galimybes sudaromos sąlygos visiems mokiniams pasirinkti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas per neformaliojo ugdymo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje m. m. mokykla siūlo šias aktyvaus judėjimo pratybas: Eil. Nr. Pratybos Klasės 1. Krepšinis (berniukams ir mergaitėms) Kvadratas, judrieji žaidimai 5-6 MOKINIŲ, LANKANČIŲ AKTYVAUS JUDĖJIMO PRATYBAS MOKYKLOJE AR KITOJE NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGOJE, APSKAITA 1. Mokinių lankančių šias pratybas apskaitą vykdo kūno kultūros mokytojas. 2. Kiekvienų mokslo metų lapkričio 1-ai dienai ugdomosiose klasėse išsiaiškina ir fiksuoja mokinių dalyvavimo neformaliojo švietimo veiklos suvestinėje, o vasario 1-ai dienai patikslina kokias ir kur aktyvaus judėjimo pratybas mokinys lanko. 3. Suvestinės formą parengė kūno kultūros mokytojų metodinės grupė: MOKINIŲ, LANKANČIŲ AKTYVAUS JUDĖJIMO PRATYBAS MOKYKLOJE AR KITOJE NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGOJE, APSKAITA m.m. klasė Eil. Nr. Vardas, pavardė Pratybos mokykloj e Lapkričio 1 d. Vasario 1 d. Pratybos už mokyklos ribų Kita aktyvi veikla Pratybos mokykloj e Pratybos už mokyklos ribų Kita aktyvi veikla Iš viso lanko aktyvaus judėjimo pratybas Iš viso nelanko aktyvaus judėjimo pratybų Mokytojai, vykdę apskaitą: (Vardas, pavardė, parašas (Vardas, pavardė, parašas

39 39 4. Statistinę ataskaitą parengia pagal skyriaus vedėjo, atsakingo už kūno kultūrą, nurodytą tvarką ir formą. 5. Mokiniams, kurie dar nėra pasirinkę aktyvaus judėjimo pratybų, siūlo NU veiklas mokykloje ar padeda (bendradarbiaudamas su klasės auklėtoju, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai)s (globėjais, rūpintojais) susirasti NU sritį už mokyklos ribų.

40 40 5 priedas SOCIALINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Socialinės veiklos kryptys ir valandų skaičius aptariami mokinių taryboje, klasių bendruomenėse, klasių auklėtojų metodinėse grupėse. Organizuojant šią veiklą atsižvelgiama į vietos bendruomenės poreikius. 5-8 klasių mokiniai po 2 val. skiria savitvarkai mokykloje. Kitos valandos skiriamos socialinei veiklai mokykloje ir už jos ribų. Visų klasių mokiniai skatinami dalyvauti savanoriškoje veikloje. Mokykla siūlo šias savanoriškos veiklos kryptis: aktyvus dalyvavimas mokyklos savivaldos organizacijose, mokyklos bendruomenės renginiuose, jų organizavimas, teisėjavimas varžybose, budėjimas renginių metu, pagalba bendruomenės nariams, dalyvavimas kitų organizacijų organizuojamose akcijose ir pan. Jei mokinys atlieka socialinę veiklą kitoje nevyriausybinėje organizacijoje, pristačius pažymą, adresuotą Vilniaus Antakalnio progimnazijai, kur aprašomas atliktas darbas, trukmė (ji neturi būti mažesnė, nei skiriama valandų) bei pateikiamas veiklos įvertinimas, socialinė veikla gali būti užskaityta. Ar užskaityti socialinę veiklą sprendžia komisija, sudaryta iš Neformaliojo ugdymo bei pagalbos skyriaus vedėjos (pirmininkė), dalyvaujant socialinei pedagogei, klasės auklėtojai bei mokinių tarybos deleguotiems trims mokiniams. Socialinės veiklos kryptys Veikla Klasės Savitvarka mokykloje 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. Mokyklos teritorijos priežiūra (klasėms skirti teritorijos plotai) val. 1 val. Savanoriška veikla ** Dalyvavimas pilietiškumo akcijose mokykloje, mieste, šalyje Talkos Antakalnio kapinėse * Minimalus valandų skaičius 3 val.* 3 val.* 2 val.* 2 val.* ** Veiklos kryptys: aktyvus dalyvavimas mokyklos savivaldos organizacijose, mokyklos bendruomenės renginiuose, jų organizavimas, teisėjavimas varžybose, budėjimas renginių metu, pagalba bendruomenės nariams, dalyvavimas kitų organizacijų organizuojamose akcijose ir pan. SOCIALINĖS VEIKLOS APSKAITA Socialinės veiklos valandos fiksuojamos TAMO dienyne. Apskaitą vykdo klasės auklėtojas. Apie 5-8 klasės mokinio savanoryste grįstą veiklą, klasės auklėtojas informuojamas mokyklos nustatyta rašytine forma: Klasė Mokinio vardas pavardė Atliktos socialinės veiklos pažyma ( / m. m.) Atlikta socialinė veikla Valandų skaičius Data Mokytojo ar kitos institucijos atsakingo asmens, organizavusio veiklą, vardas pavardė Mokytojo ar kitos institucijos atsakingo asmens parašas

41 41 6 priedas TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO APIE MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMUS TVARKA 1. Mokykloje naudojamas tik elektroninis dienynas. Informacija į elektroninį dienyną įrašoma tą pačią dieną. Atsiradus techniniams nesklandumams duomenys į elektroninį dienyną suvedami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. 2. Lankomumo apskaitos suvestinę elektroniniame dienyne klasių auklėtojai tvarko ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį. 3. Pagal tėvų prašymą, neturintiems galimybės naudotis internetinio ryšio paslaugomis, klasės auklėtojas kiekvieno mėnesio pabaigoje išspausdina mokymosi ir lankomumo apskaitos suvestinę (ar užpildo pažymių ar apsiekimų knygelę) ir per mokinį perduoda jo tėvams, kurie privalo pasirašyti susipažinę su informacija. 4. Kiekvieno mokinio pasiekimai gali būti aptariami dalyvaujant mokiniui, jo tėvams ir mokytojui, jiems priimtinu laiku progimnazijos patalpose. Mokyklos bei klasės bendri pusmečių ir metų pasiekimai fiksuojami progimnazijos interneto svetainėje, klasių auklėtojų el. dienyne bei yra aptariami klasių valandėlių metų su mokiniais ir tėvų susirinkimuose, kurie organizuojami ne mažiau kaip kartą per tris mokslo mėnesius. 5. Tėvai (globėjai, rūpintojai) (globėjai, rūpintojai), mažiau nei du kartus per metus nesilankantys tėvų susirinkimuose, nesidominantys el. dienyno įrašais ar nepasiraišantys įprastame dienyne daugiau kaip mėnesį, progimnazijos iniciatyva, gali būti perduoti savivaldybės Vaikų teisių tarnybai ir baudžiami administracine tvarka. 6. Organizuojami iš anksto planuoti tėvų susirinkimai. Pirmasis susirinkimas tėvams vyksta rugsėjo mėnesį. Suplanuoti tėvų susirinkimai skelbiami mokyklos internetinę svetainėje, per elektroninį dienyną. Kiti tėvų susirinkimai vyksta pasibaigus trimestrui, o iškilus būtinybei ir kitu metu. 7. Svarbiausia informacija skelbiama mokyklos internetiniame puslapyje. 8. Mokslo metų pabaigoje organizuojamas renginys, kurio metu pristatoma visų NVŠ mokykloje veikiančių būrelių veikla. 9. Du kartus per mokslo metus, t. y. Rudens ir Velykų atostogų metu, progimnazijoje bus rengiamos atvirų durų dienos, kur bus galimybė aptarti mokinių mokymąsi. Šių renginių tikslios datos bus skelbiamos progimnazijos interneto svetainės Rikenginių kalendorius puslapyje. 10. Mokytojai, klasių auklėtojai, pagalbos specialistai, mokyklos vadovai privalo teikti savalaikę, išsamią ir teisingą informaciją apie mokinio ugdymą bei auklėjimą el. būdu, pokalbio su tėvai (globėjai, rūpintojai) (globėjai, rūpintojai)s metu ar susirinkimų metu. Už piktybišką informacijos neteikimą, dienyno (pasiekimų knygelės ar lapų) nepildymą daugiau kaip savaitę ar nuolat teikiant klaidinančia informaciją, progimnazijos darbuotojai gali būti baudžiami teisės aktų nustatyta tvarka. 11. El. dienynu naudojamasi pagal el. dienyno vartotojo aprašą ir Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarką.

42 42 MOKINIŲ, JŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) PRAŠYMŲ DĖL PASIEKIMŲ ĮVERTINIMO OBJEKTYVUMO NAGRINĖJIMO TVARKA 1. Mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) (globėjai, rūpintojai) gali raštu kreiptis į mokyklos vadovą su prašymu dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo. 2. Mokyklos vadovas įpareigoja dalyko metodinės grupės pirmininką sudaryti komisiją iš mažiausiai dviejų mokytojų, kurių vienas dirba toje klasių grupėje, kurioje mokosi pareiškėjų vaikas. Komisiją įsakymu tvirtina direktorius. Mokytojas, mokęs mokinį, komisijos nariu neskiriamas. 3. Sudaryta komisija savo nuožiūra pasirenka mokinio pasiekimų vertinimo formą (raštu ar žodžiu), laiką ir vietą. 4. Komisija mokinio pasiekimus įvertina ir išvadas pateikia mokyklos vadovui per 10 darbo dienų nuo pareiškimo pateikimo datos. 5. Išnagrinėjęs išvadas mokyklos vadovas, dalyvaujant komisijai, mokytojui, kurio mokinio (dalyko) įvertinimas buvo peržiūrėtas, priima sprendimą ir raštu informuoja prašymą rašiusius asmenis.

43 43 7 priedas MOKINIŲ ATLEIDIMO NUO MENŲ IR KŪNO KULTŪROS AR KITŲ PRIVALOMOJO DALYKO SAVAITINIŲ PAMOKŲ (AR JŲ DALIES), ATSISKAITYMO IR LANKYMO TVARKA 1. Mokiniai gali būti atleisti nuo menų ir kūno kultūros, o išimties atvejais ir kitų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jeigu: 1.1. yra baigę menų mokyklas ir pristato tai įrodančius dokumentus (pažymą ir pan.); ; 1.2. mokosi dailės, choreografijos, muzikos, menų mokyklose ir pristato tai įrodančius dokumentus (pažymą ir pan.); 1.3. mokosi sporto srities neformaliojo švietimo įstaigose ir pristato tai įrodančius dokumentus (pažymą ir pan.); 1.4. per einamuosius mokslo metus yra tarptautinių ar nacionalinių olimpiadų, konkursų nugalėtojai ir pristato tai įrodančius dokumentus (diplomus, pažymą ir pan.). 2. Atleidimo ir pasiekimų įvertinimų užskaitymo tvarka: 2.1. Mokinys atsiskaito laikydamas diferencijuotą įskaitą. Įskaitos pažymys yra užskaitomas kaip galutinis trimestro įvertinimas Atleidimo nuo privalomųjų atitinkamo dalyko pamokų (ar jų dalies) lankymo tvarka: Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokyklos direktoriui pateikia prašymą (suderintą su dalyko mokytoju) ir pristato veiklą įrodančius dokumentus (pažymą iš lankomos mokyklos, neformaliojo vaikų švietimo programą, derančią su bendrųjų programų turiniu); Dalyko mokytojas rekomenduoja atleisti mokinį nuo privalomo pamokų (ar jų dalies) lankymo ir apie tai pažymi mokinio prašyme; Dalyko mokytojas rekomenduoja atleisti ir pasirašo prašyme apie sutikimą, su mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai)s raštu suderina atsiskaitymo formą ir laiką; Menų klasių mokytojų metodinė grupė, dalyvaujant Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėjui, artimiausiame posėdyje svarsto prašymą ir priima sprendimą; Prašymus dėl atleidimo yra svarstomi ir priimami mokslo metų ir antro pusmečio pradžioje; Su metodinės grupės sprendimu mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) supažindinami per Tamo dienyną (atsakingas klasės auklėtojas); 3. Jeigu mokiniui tai yra pirma arba paskutinė pamoka, mokinio saugumą užtikrina tėvai (globėjai, rūpintojai) (yra tėvų prašymas). Pirmos ir paskutinės pamokos nelankymo mokytojas nežymi mokinio lankomumo dienyne. Kitais atvejais mokinys privalo būti progimnazijoje atitinkamo dalyko pamokoje, o jam nesant žymimas jo nelankomumas (tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo pateisinti praleistas pamokas). 4. Mokiniai, atleisti nuo atitinkamų dalykų pamokų, tuo metu gali užsiimti kita ugdymo proceso veikla arba mokytis individualiai, jei su tuo sutinka dalyko mokytojas ir neprieštarauja tėvai (globėjai, rūpintojai).

44 44 8 priedas ADAPTACINIS LAIKOTARPIS 1. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, skiriamas adaptacinis laikotarpis, kuris trunka I -ąjį trimestrą. 2. Pirmąjį pagrindinio ugdymo programos vykdymo mėnesį mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami ir kontroliniais darbais netikrinami: 2.1. Spalio mėnesį lietuvių gimtosios kalbos, užsienio (anglų) kalbos ir matematikos mokytojai atlieka savo dėstomo dalyko diagnostinį vertinimą iš kartojimo medžiagos, aptaria su mokiniais pasiekimų lygį, numato spragų likvidavimo būdus. Pasiekimų rezultatai išanalizuojami šių dalykų mokytojų metodinėse grupėse; 2.2. norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko ir individualius mokinių pažinimo metodus. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas ir jų mokymosi eigos stebėjimu, reguliariai teikiant komentarus žodžiui ir raštu (Tamo dienynas) apie tai, kas padaryta gerai, ką reikia patobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymosi uždaviniai; 2.3. siekiant išlaikyti teigiamą mokinio emocinę būklę, I ojo trimestro mokinių pažanga, pasiekimai nevertinami neigiamais pažymiais. 3. Rugsėjo mėnesį organizuojamas bendras mokinių tėvų ir toje klasėje dirbančių mokytojų susirinkimas, kuriame dalykų mokytojai aptaria su tėvai (globėjai, rūpintojai)s savo dalyko vertinimo metodus, formas, supažindina su standartų reikalavimais. 4. Lapkričio mėnesį mokyklos psichologas atlieka penktokų adaptacijos mokykloje tyrimą, kurio tikslas atskleisti penktokų adaptacijos ypatumus, nurodyti galimas adaptacijos sėkmes ir nesėkmes, nustatyti vyraujančius tarpusavio santykius su mokytojais, klasių mikroklimatą. Psichologas parengia rekomendacijas klasių auklėtojams, mokytojams, tėvams. Tyrimo išvadas pristato mokytojų tarybos posėdyje ir klasių tėvų susirinkimuose. 5. Pasibaigus I-ajam trimestrui, vyksta adaptacinio laikotarpio aptarimas, kuriame dalyvavauja direktoriaus pavaduotoja ugdymui, psichologė, socialinė pedagogė, specialieji pedagogai, pradinių klasių mokytojai, penktų klasių auklėtojai ir penktokų mokytojai. Mokytojai aptaria iškilusias problemas, darbo metodus, dalijasi darbo patirtimi. 6. Naujai atvykusiems mokiniams, klasės auklėtoja klasių valandėlių metu skiria mentorių klasės draugą, kuris padeda mokiniui susipažinti su progimnazija. Mentoriui gali būti užskaityta socialinė veiklos praktika. 7. Naujai atvykusiems mokiniams į kitas klases, adaptacinis laikotarpis nustatomas ir skiriamas individualiai. Su mokiniu ir jo tėvai (globėjai, rūpintojai)s (globėjais, rūpintojai) aptariama jo trukmė, bendradarbiavimo su mokykla būdai, jei reikia atsiskaitymo tvarka ir pan. 8. Patarimai tėvams, globėjams skelbiami progimnazijos interneto svetainėje.

45 45 9 priedas UGDYMO TURINIO PLANAVIMO PRINCIPAI, LAIKOTARPIAI. DALYKŲ IR UGDYMO SRIČIŲ, VEIKLOS PLANŲ INTEGRUOTAM UGDYMUI, PASIRENKAMŲJŲ DALYKŲ IR DALYKŲ MODULIŲ, NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMŲ RENGIMO PAVYZDŽIAI, TVARKA 1. Ilgalaikiai planai rengiami vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiomis programomis, Bendrojo išsilavinimo standartais, einamųjų metų progimnazijos ugdymo planu. 2. Ugdymo sričių ilgalaikiai planai rengiami dvejiems metams (5-6, 7-8, klasėms); 3. Naujai pradėjusiems dirbti mokytojams skiriamas mentorius, kuris padeda mokytojui adaptuotis darbe. Mentorių skiria atitinkamo dalyko mokytojų metodinė grupė. Mentorių ir naują pedagogą konsultuoja bei pagalbą organizuoja atitinkamas skyriaus vedėjas. 4. Pirmuosius dvejus metus dirbantys mokytojai (neturintys dvejų metų nepertraukiamo pedagoginio darbo stažo) privalo pasirengti kiekvienos pamokos ar dienos, ar savaitės (pasirinktinai) detalųjį planą, parengtą pagal paskirto mentoriaus rekomendacijas. 4. Dalykų mokytojų metodinės grupės pirmininko patvirtinti ilgalaikiai ugdymo sričių planai mokyklos metodinei tarybai pateikiami iki einamųjų metų rugsėjo 15 dienos. 5. Dalykų programos mokyklos metodinei tarybai, o neformaliojo vaikų švietimo programos Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėjai pristatomos iki einamųjų metų rugpjūčio 30 dienos. 6. Programas įsakymu tvirtina mokyklos direktorius iki einamųjų metų rugpjūčio 30 dienos. 7. Pagrindinius reikalavimus planams ir programoms nustato metodinė taryba ir teikia rekomendacijas jų rengimui. 8. Jei nėra švietimo ir mokslo ministro patvirtintų integruotų dalykų programų, jos rengiamos tokia tvarka: Programos aptariamos metodinėse grupėse. Mokomosios programos mokyklos metodinei tarybai pristatomos iki einamųjų metų. birželio 1 dienos (rugpjūčio 15 d.); Programas suderina metodinės tarybos pirmininkas: nurodomas metodinės tarybos susirinkimo protokolo numeris ir susirinkimo data. Ugdymo turinio planavimo formos ir laikotarpiai: Dokumentas Rengia Pritaria/derina Tvirtina/derina Tvirtinimo/ derinimo data Integruotų dalykų programos Neformaliojo vaikų švietimo programos Ugdymo sričių mokytojai Būrelių vadovai Ugdymo sričių mokytojų metodinė grupė Ugdymo sričių mokytojų metodinė grupė ir ugdymo sritį kuruojanti skyriaus Mokyklos direktorius Mokyklos direktorius Norminis dokumentas, rekomendacijos, pagal kurias rengiama programa, teminis planas Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai, progimnazijos ugdymo planas Progimnazijos ugdymo planas, mokyklos metinis veiklos planas

46 46 Specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytos programos Ugdymo sričių ilgalaikiai planai Klasės auklėtojų veiklos planai Ugdymo sričių mokytojai Ugdymo sričių mokytojai Klasės auklėtojai vedėja. Būrelių vadovų parengtas programas - skyriaus vedėja neformaliam ugdymui Vaiko gerovės komisija Ugdymo sričių mokytojų metodinė grupė Klasės auklėtojų metodinė grupė Specialiuosius pedagogus kuruojanti skyriaus vedėja Ugdymo sritį kuruojanti skyriaus vedėja Ugdymo sritį kuruojanti skyriaus vedėja Bendrosios programos, išsilavinimo standartai Dalykų programos, išsilavinimo standartai Progimnazijos ugdymo planas, mokyklos metinis veiklos planas jų metodinei tarybai šia tema. Ugdymo turinio planavimą kuruoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui. mok ytoj ų met odin ės gru pės turi teis ę teikt i siūl ymu s Mo kyto 9. U

47 47 10 priedas MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMO TVARKA Pagalbos organizavimas kartą per pusmetį aptariamas mokytojų metodinėje taryboje ir yra teikiamas pagal schemą: Dalyko mokytojas, nustatęs mokinio mokymosi sunkumus (po ligos, patikrinamojo darbo neigiamas įvertinimas) skiria jam trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas. Apie tai informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus), socialinę pedagogę, kuri koordinuoja konsultavimo vykdymą. Mokinys, lankęs konsultacijas ir padaręs pažangą, vertinamas kaupiamuoju balu pagal kiekvienos ugdymo srities vertinimo tvarką. Konsultacijų lankomumas ir įvertinimai fiksuojami elektroniniame dienyne. Konsultacija elektroniniame dienyne įvedama pasirinkus skiltį,,mano pamokos. Laikinoji grupė gali būti sudaroma iš skirtingų klasių mokinių ir redaguojama pagal poreikį. Laikinoji grupė formuojama elektroniniame dienyne pasirinkus skiltį,,mano klasės grupės.