ISSN ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA Skirtingo tipo mokyklų nežymiai sutrikusio intelekto mokinių akademiniai pasiekimai Violeta Gevorg

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "ISSN ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA Skirtingo tipo mokyklų nežymiai sutrikusio intelekto mokinių akademiniai pasiekimai Violeta Gevorg"

Transkriptas

1 ISSN ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA Skirtingo tipo mokyklų nežymiai sutrikusio intelekto mokinių akademiniai pasiekimai Violeta Gevorgianienė Lektorė socialinių mokslų (edukologija) daktarė Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedra Universiteto g. 3, LT Vilnius Tel.: (8 615) El. paštas: Vladas Zaikauskas Specialusis pedagogas 1-oji specialioji internatinė mokykla Tunelio g. 41, LT Kaunas Lietuvoje nesiliauja diskusijos apie sutrikusio intelekto vaikų ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje pranašumus ir trūkumus. Daugiausia tyrinėjamos ugdymo dalyvių nuostatos dėl sutrikusio intelekto vaikų integracijos ir sunkumų, su kuriais susiduriama organizuojant šių vaikų ugdymo procesą. Straipsnyje, remiantis pedagogų vertinimais, aptariami metų nežymiai sutrikusio intelekto vaikų, besiugdančių bendrojo lavinimo ir specialiosiose mokyklose, akademiniai pasiekimai mokantis matematikos ir lietuvių kalbos. Lyginamoji analizė neatskleidė ryškių kurio nors tipo mokyklos ugdymo aplinkos pranašumų akademinių gebėjimų požiūriu. Pagrindiniai žodžiai: sutrikęs intelektas, integruotas ugdymas, inkliuzija, specialieji poreikiai, akademiniai pasiekimai Įvadas Negalią turinčių mokinių integruotas ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose mūsų šalyje, o tuo labiau užsienyje, jau tapo įprastu reiškiniu. Tarsi siekiant išreikšti aukštesnę integracijos proceso kokybę ir intensyvumą, integracijos sąvoka pastaruoju metu keičiama inkliuzijos sąvoka, nors mokslinėje literatūroje sudėtinga aptikti vienintelį šių sąvokų skirtumo paaiškinimą (Lindsay, 2003). Galkienės teigimu (2000), integruotas ugdymas vertingas tuo, kad sudaro natūralias sąlygas formuoti žmones, pajėgius kurti demokratinę visuomenę. Pasak Brown ir kt. (pgl. Graves, Tracy, 1998) integracija į bendrojo lavinimo mo- kyklą leidžia kurti pliuralistinę visuomenę ir sudaro neįgaliems mokiniams sąlygas natūraliomis situacijomis taikyti socialiai prasmingus gebėjimus. Tyrimai rodo, kad viena svarbiausių sėkmingos integracijos prielaidų, svarbesnių ir už lėšas, - pedagogų nuostatos, nes būtent jie yra atsakingi už ugdymo programų įgyvendinimą (Graves, Tracy, 1998; Ambrukaitis, 1999; Galkienė, 2003; Gribačiauskas, Merkys, 2003; Kugelmass, Ainscow, 2004 ). Galkienės, Dudzinskienės (2004), Kugelmass, Ainscow (2004) teigimu, esminis inkliuzijos veiksnys - mokyklų vadovai, įsipareigoję inkliuzijos vertybėms. Lipsky ir Gartner (1998) (pgl. Hornby, 1999) išskyrė septynis sėkmingos inkliuzijos veiksnius: įkvepiantį vadovavimą, specialistų bendradarbia- 158

2 vimą, tinkamą vertinimo sistemą, paramą pedagogams ir mokiniams, adekvatų finansavimą, kos inkliuzijos šalininkai sutelkia dėmesį į prolyką - individualiai pritaikytą mokymą: visiš konstruktyvų tėvų dalyvavimą, veiksmingų programų modelius, mokymo plano adaptavimą, į funkcines programas, į retoriką, o ne į tyrimo cesą, o ne į ugdymo rezultatus, į bendrąsias, o ne sėkmingas mokymo veiklas. Hegarty (pgl. Graves, Tracy (1998)) šį sąrašą papildė pagalbinių Homby, 1999) nustatė, kad mokiniai, ugdyti ma duomenis. Lingard (1994), Marston (1996) (pgl. darbuotojų prieinamumu ir aplinkos pritaikymu. Ambrukaičio, Ruškaus ir kt. (2003) tyrije (atskirame kabinete), padarė didesnę pažangą žomis grupėmis vadinamojoje Šaltinio" klasėmai atskleidė, jog tokie veiksniai - mokyklos nei tie, kuriems parama buvo teikiama tik bendrojo lavinimo klasėje (t. y. taikyta individuali politika, ugdymo individualizavimas klasėje, požiūris į mokymą (ar neįsigali biurokratizmas), integracija arba visiška inkliuzija - aut. pastaba). Pasak G. Homby (1999), nors finansiniu vaiko stigmatizacijos ar baimės nėra daugiausia lemia integracijos sėkmę. Be to, Melienės, Ruškaus, Elijošienės (2003) teigimu, integruoto ugtika, yra mažai duomenų, kad inkliuzijos tikslai požiūriu tinkamesnė (pigesnė) inkliuzijos prakdymo sėkmė daugiausia priklauso nuo adekvačių didaktinių technologijų taikymo, kita vertus, autorius nerado nei akivaizdaus integracijos ša pasiekiami. Atlikęs išsamią literatūros apžvalgą ją lemia klasės mokytojo ir specialiojo pedagogo lininkų, nei priešininkų nuomonės patvirtinimo. bendradarbiavimo kokybė (pgl. Homby, 199). Nuosaikesnės pozicijos besilaikantys edukologai tvirtina, kad inkliuzija gali būti veiksminga, Panašias nuomones išsako ir kiti lietuvių autoriai. bet tinka ji ne visiems mokiniams, net jei šie turi Vis dėlto, neįgaliųjų integruoto ugdymo idėjai nedidelių mokymosi sunkumų. Viena opiausių įgavus pagreitį, suaktyvėjo ir pasipriešinimo tendencijos, teigiama, kad bendrojo lavinimo mokyk tarp klasės mokytojo ir specialiojo pedagogo sto integracijos problemų išlieka bendradarbiavimo la neturi pakankamai specialistų ir techninių išteklių visavertiškai tenkinti negalią turinčių mokinių ka (pgl. Homby, 1999). Integracijos vertinimui daro įtaką ir tėvų požiūris. P. Graves, J. Tracy (1998) teigimu, kon poreikius. Dauguma tokių minčių išsakoma savaitraštyje Dialogas" ( , Nr. 16 (703) ir kt.) sultuojant tėvus dėl ugdymo vietos savo vaikui bei praktiniuose pedagogų seminaruose. Abejonių parinkimo, svarbiau kalbėti apie tai, kaip, o ne dėl visiškos neįgalių, ypač turinčių intelekto sutrikimų 1, asmenų inkliuzijos - individualios integra kur turėtų mokytis vaikas su negalia. Pasak autorių, net integruotame ugdyme gali slypėti segregacijos pavojus: per mažai laiko skiriant incijos į bendrojo lavinimo klases - prasmingumo nestinga ir užsienio literatūroje. Yra autorių (Florian, Rouse ir kt., 2004), dividualiam mokymui, mokinius su panašiais abejojančių, ar galima suderinti integruotos mokyklos ir aukštų pažangumo standartų sąvokas. atskiriant gabiuosius" ir negabiuosius"), kt. gebėjimais jungiant į homogenišką grupę (ir taip Kauffman ir Hallahan (1995), Crockett (1999) Renkantis ugdymo įstaigą, svarbu atsižvelgti ir (pgl. Hornby, 1999) manymu, mažiausiai apribotos ugdymo aplinkos idėja užtemdė esminį davale tyrimų (pgl. P. Graves, J. Tracy, 1998) nu į negalios pobūdį. Pavyzdžiui, Carlberg ir Kastatyta, kad bendrojo lavinimo klasė labiau tin- 1 Straipsnyje sąvokos intelekto sutrikima". protinis ka protinę negalią, o ne elgesio sutrikimų tuatsilikimas" ir proto negalia" bus vartojamos sinonimiškai. rintiems vaikams. 159

3 Taigi vertinant negalią turinčių asmenų ugdymo formas, derėtų prisiminti, jog viena iš svarbiausių specialiųjų poreikių vaikų ir jaunuolių teisių - teisė gauti jų galias atitinkantį mokymą ir įgyti gebėjimų, kurie padėtų jiems visiškai integruotis į bendruomenę, kuriai priklausys būdami suaugę (Hornby, 1999). Taigi tiek integracija į bendrojo lavinimo mokyklas, tiek ugdymas specialiosiose mokyklose prasmingas tiek, kiek leidžia įgyvendinti šias dvi teises. Iš visų tyrimų, remiančių integracijos (inkliuzijos) ar specialiųjų mokyklų šalininkų požiūrius, šio straipsnio kontekste ypač įdomūs tie, kuriuose dėstomos ne ideologinės nuostatos, bet pateikiami empiriniai duomenys apie konkrečius specialiųjų poreikių vaikų, ypač sutrikusio intelekto, pasiekimus jiems ugdantis skirtingo tipo mokyklose. Užsienio literatūroje nepavyko rasti tyrimų, kuriuose būtų lyginami skirtingoje ugdymo aplinkoje besimokančių nežymiai sutrikusio intelekto mokinių ugdymosi rezultatai. To priežastys, veikiausiai, yra dvi: pirma, nežymiai sutrikusio intelekto asmenys jau keletą dešimtmečių nėra specialiųjų mokyklų mokiniai dėl senokai pakitusių šių mokyklų funkcijų ir kontingento, antra, nežymiai sutrikusio intelekto mokinį, besiugdantį bendrojo lavinimo mokykloje, siekiama kuo mažiau stigmatizuoti" šia diagnoze, dažniau jo specialiuosius ugdymosi poreikius apibrėžiant keletą sutrikimų tipų jungiančia mokymosi negalių" ( angl. leaming disabilities) sąvoka. Į tokio apibendrinto įvardijimo trūkumus jau atkreipiamas dėmesys ir užsienio literatūroje: pavyzdžiui, nuo 2004 m. Didžiojoje Britanijoje patvirtintos tokios specialiųjų ugdymosi poreikių kategorijos: specifinė mokymosi negalia ( angl., specific leaming disability ), vidutinė mokymosi negalia ( angl. moderate leaming disability ), žymi mokymosi negalia ( angl. severe leaming disability), kt galbūt ir nurodo mokymosi sunkumų lygį, bet toli gražu neatskleidžia šių sunkumų priežasties, pobūdžio ir struktūros (Florian, Rouse ir kt 2004). Dėl minėtų priežasčių sudėtinga rasti straipsnių, kuriuose būtų kalbama apie panašaus intelektualinio lygio (tegu ir skirtingomis sąvokomis įvardyto) skirtingo tipo mokyklose besiugdančių mokinių akademinius pasiekimus. Galima paminėti tik keletą apibendrintų tyrimų, kuriuose paprastai nepatikslinamas sutrikimo tipas. Pavyzdžiui, Dunn (pgl. P. Graves, J. Tracy, 1998) konstatavo paradoksą, jog segreguotoje aplinkoje, kur pedagogai yra specialiai parengti ugdyti protinę negalią turinčius mokinius, o vienam mokiniui skiriama sąlygiškai daugiau lėšų, ugdytiniai nepasiekia geresnių ugdymo (-si) rezultatų nei į bendrojo lavinimo klases integruoti specialiųjų poreikių vaikai. G. Lindsay (2003) apžvelgė tyrimus, kuriuose nagrinėti kurčiųjų vaikų akademiniai pasiekimai: jie rodo, jog integruotai ugdomų kurčių vaikų akademinės žinios yra geresnės. Apibendrinę tyrimuose atskleistus mokymo integruotoje ir segreguotoje ugdymo aplinkoje pranašumus, P. Graves, J. Tracy (1998) padarė išvadą, kad bendrojo lavinimo klasėse besiugdančių neįgalių mokinių pasiekimai tokie pat ar net aukštesni nei specialiosiose mokyklose. Mūsų šalyje dėl tebetrunkančių specialiųjų poreikių mokinių ugdymo transformacijų daugelyje specialiojo ugdymo sričių - individualizuojant programas, tikslinant sąvokas, nustatant diagnozės ir specialiųjų poreikių lygmens ryšį, konsultuojant tėvus dėl ugdymo vietos parinkimo -vis dar yra nemažai neišspręstų problemų, ir vis dar galima rasti nežymiai sutrikusio intelekto mokinių specialiosiose mokyklose, nors jų ugdymo segreguotoje aplinkoje tikslingumas yra abejotinas. Poreikis nustatyti, ar ir kiek skiriasi skirtingose mokyklose (specialiojoje ir ben- 160

4 drojo lavinimo) besimokančių nežymiai sutrikusio intelekto mokinių akademiniai ir socialiniai gebėjimai, 2004 m. paskatino atlikti šių gebėjimų tyrimą (Gevorgianienė ir kt., 2004). Duomenys parodė, kad, pedagogų vertinimu, skirtingoje aplinkoje besimokančių metų mokinių gebėjimai iš esmės nesiskiria. Padarius prielaidą, kad šie skirtumai galėtų išryškėti vyresnėse klasėse, mokiniams pereinant į kokybiškai aukštesnį mokymo lygmenį, buvo nuspręsta tyrimą atlikti vyresnėse klasėse. Vyresniųjų klasių nežymiai sutrikusio intelekto mokinių ugdymosi pasiekimai mokantis lietuvių kalbos ir matematikos ir aptariami šiame straipsny,je. 'fyrimo objektas: nežymiai sutrikusio intelekto mokinių, besiugdančių bendrojo lavinimo ir specialiosiose mokyklose, ugdymosi pasiekimai mokantis lietuvių kalbos ir matematikos. 'fyrimo tikslas: palyginti skirtingo tipo mokyklose - bendrojo lavinimo ir specialiojoje - besiugdančių metų nežymiai sutrikusio intelekto mokinių akademinius pasiekimus mokantis lietuvių kalbos (gimtosios) ir matematikos, remiantis pedagogų vertinimu. Remiantis ne tiek mokslinės literatūros faktais, kurie, kaip minėta, gana nevienareikšmiai, kiek gana kritiška pedagogų praktikų nuomone apie integraciją, išsakoma pedagoginiuose seminaruose, buvo iškelta hipotezė, jog specialiosiose mokyklose besimokančių metų nežymiai protiškai atsilikusių vaikų gebėjimai mokantis lietuvių ir matematikos yra geresni už bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių nežymiai protiškai atsilikusių mokinių šių sričių akademinius gebėjimus. Hipotezė rėmėsi ir tuo moksliniu faktu, kad pradinėse klasėse, kur mokymas grindžiamas dar nepakankamai susiformavusiais vaikų abstraktaus mąstymo gebėjimais, ugdymo turinys labiau atitinka nežymių intelekto sutrikimų turinčių mokinių galimybes nei vyresnėse klasėse, kai ugdymas pereina į kokybiškai kitokį lygmenį, ir abstrakčiu mąstymu grindžiamos užduotys nebeatitinka nežymiai sutrikusio intelekto mokinių intelektualinių galių. Buvo daroma prielaida, kad šis konkretaus mąstymo (būdingo šiems mokiniams) ir abstraktesnio ugdymo turinio disbalansas turėtų atsispindėti akademinėmis žiniomis ir gebėjimais. 'fyrimo metodas. Akademiniams gebėjimams vertinti buvo naudota anketa/skalė, kurią sudarė dvi dalys: pirmoje pateikti uždaro tipo teiginiai, apibrėžiantys metų vaikams pageidautinus lietuvių kalbos gebėjimus; antroje - uždaro tipo teiginiai, apibrėžiantys šio amžiaus vaikams pageidautinus matematikos gebėjimus. Teiginiai, įvardijantys akademinius gebėjimus, parinkti remiantis specialiųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų programomis ir VI-VIII klasių vadovėlių gairėmis. Siekiant išvengti gebėjimų apribojimo, buvo pateikti ir teiginiai, atspindintys ir kiek jaunesnio bei kiek vyresnio amžiaus (nei tiriamųjų) mokinių gebėjimus. Abiejų dalių (lietuvių ir matematikos) gebėjimų turinys bus atskleistas toliau tekste, aptariant tyrimo rezultatus. Kiekvienas akademinių pasiekimų dalies teiginys (gebėjimas) buvo vertinamas balais nuo O iki 3, kur O reiškė nesugeba atlikti, l - atlieka teikiant didelę pagalbą, 2-atlieka, teikiant minimalią pagalbą, 3 - savarankiškai atlieka (be pagalbos). Duomenims apdoroti buvo naudotas SPSS PC duomenų apdorojimo paketas. Naudojant Stjudento t kriterijų buvo palyginti bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių nežymiai protiškai atsilikusių vaikų atskirų sričių balų vidurkiai su specialiosiose mokyklose besimokančių nežymiai protiškai atsilikusių mokinių atitinkamų sričių balų vidurkiais. Naudotas reikšmingumo lygmuo - 0,

5 Pagal pateiktas anketas mokinių gebėjimus vertino 56 pedagogai: 41 - bendrojo lavinimo mokyklose ir 15 -specialiosiose mokyklose. Tokį pedagogų skaičiaus skirtumą lėmė tai, jog bendrojo lavinimo mokyklose lietuvių kalbos ir matematikos gebėjimus vertino skirtingi šių sričių specialistai - dalykininkai, specialiosiose mokyklose dėl kitos ugdymo sistemos (daugiausia specialiosiose klasėse dėsto vienas pedagogas) vienam pedagogui teko pildyti po 2-3 anketas. 'fyrimo imtis: pagal skalėje pateiktų gebėjimų sąrašą įvertinti 46-ių metų nežymiai sutrikusio intelekto mokinių gebėjimai (23 ugdėsi bendrojo lavinimo, 23 - specialiosiose mokyklose). Kadangi rasti integruotai ugdomus pasirinkto amžiaus nežymiai protiškai atsilikusius vaikus buvo labai sunku, tyrimas išsiplėtė ir apėmė Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Linkuvos, Radviliškio miestų bendrojo lavinimo ir specialiosiose mokyklose besimokančius vaikus. 'fyrimo rezultatai Mokinių gebėjimai mokantis lietuvių kalbos. Kaip žinoma, vienas iš svarbiausių tikslų, mokant nežymiai protiškai atsilikusius vaikus gimtosios kalbos, yra ne tik ir ne tiek išmokyti juos skaityti ir rašyti, kiek ugdyti komunikacijos įgūdžius ir gebėjimą praktiškai panaudoti turimas žinias. Lietuvių kalbos gebėjimų sritį sudarė du pogrupiai: sakytinė ir rašytinė kalba. Sakytinės kalbos gebėjimų pogrupyje buvo pateikti gebėjimai, atspindintys rišliosios kalbos mokėjimo lygį (pvz., geba papasakoti patirtus įspūdžius"), kalbos supratimą ( geba daryti išvadas") ir žodyno turtingumą ( geba parinkti sinonimus"). Rašytinės kalbos pogrupį sudarė skaitymo ir rašymo gebėjimai. Jie savo ruožtu suskirstyti į tokias sritis: skaitymo technika, skaitymo sąmoningumas, informacijos apdorojimas (skaitymo dalis) ir sa- varankiškas rašymas, gramatinė analizė ir gramatikos taisyklių taikymas (rašymo dalis). Šių sričių gebėjimai išreikšti tokiais teiginiais: geba skaityti dalykinį tekstą", rašo diktuojant paprastus sakinius" ir pan. Tiriant nežymiai sutrikusio intelekto vaikų lietuvių kalbos gebėjimus, nustatyta, kad skirtingose įstaigose besiugdančių nežymiai protiškai atsilikusių mokinių lietuvių kalbos teiginių balų vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi tiek sakytinės, tiek rašytinės kalbos (t= 2,128, p < 0,05). l pav. parodytas bendras lietuvių kalbos balų vidurkis. (Detalesnė gebėjimų analizė pateikiama toliau). Iš paveikslo matyti, kad vienodą diagnozę (nežymų protinį atsilikimą) turinčių mokinių lietuvių kalbos gebėjimai, pedagogų požiūriu, tegu ir nedaug, bet skiriasi specialiųjų mokyklų ugdytinių naudai, tačiau nei vienų, nei kitų nėra dideli. Išanalizavus atskirų pogrupių rezultatus, nustatyta, kad sakytinės kalbos pogrupyje skirtingai besiugdančių nežymiai protiškai atsilikusių vaikų gebėjimų vertinimo vidurkiai taip pat statistiškai reikšmingai skiriasi (t = 3,189, p < 0,05). Detalesnė rišliosios kalbos teiginių analizė parodė, kad 39 proc. specialiųjų mokyklų moksleivių geba rišliai papasakoti apie save savarankiškai, be pagalbos (tai daro tik 4 proc. bendrojo lavinimo mokyklų mokinių); 48 proc. specialiųjų mokyklų mokinių geba lyginti, nurodyti skirtumus (bendrojo lavinimo mokyklose - 17 proc. ); 22 prae. specialiųjų mokyklų mokinių geba apibūdinti veikėjus savarankiškai (bendrojo lavinimo mokyklose - 4 proc., kitiems (56 proc.) reikalinga minimali pagalba. Specialiosiose mokyklose minimalios pagalbos prireikia 70 proc. mokinių. l lentelėje pateikiama keletas teiginių, atskleidžiančių mokinių rišliosios kalbos gebėji- 162

6 Atlieka savarankiškai, be pagalbos Atlieka teikiant minimalią pagalbą Atlieka suaugusiajam teikiant pagalbą Nesugeba atlikti o Bendrojo lavinimo mokyklose Specialiosiose mokyklose l pav. Lietuvių kalbos gebėjimų teiginių balų vidurkių palyginimas l l e n t e l ė. Rišliosios kalbos srities analizė Gebėjimai.t) Bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai (skaičius) "" " ::! l:: E.Q <::!'..,..,, ::! Cl...sr l. Geba dalyvauti pokalbyje (moka išklausyti o 3 kitą, nekalba vienas) 2. Geba papasakoti patirtus įspūdžius 3. Geba papasakoti, o 6 atpasakoti matytą filmą o 6 4. Geba apibūdinti daiktus o 5. :::! E )i:? <::!'...!;!-.t) - t.o:i C) - " g_ ::9 'i:l... <::!'..t) ;.:: ";:: "<e: 2. ". "" ::! 6.t) : E o 11 6 o 12 5 o 11 7 o Specialiųjų mokyklų moksleiviai (skaičius).t) l:: E <::!' :!< t:; ::! - ":i )G "" ;.:: E l 2 4 o <::!'....t)!;!- - " g_... <::!' - l "<e: ::: Ē C) "" :: Cl.. "<e: 6.t) mus bendrojo lavinimo ir specialiosiose mokyklose. Skirtingose mokyklose besimokančių nežymiai sutrikusio intelekto mokinių kalbos supratimo pasiekimai taip pat reikšmingai skiriasi (t = 2,342, p < 0,05). Šios srities turinys: gebėjimas atsakyti į klausimus išklausius tekstą, gebėjimas išskirti pagrindinę teksto mintį ir kt. Specialiosios mokyklos pedagogai savo mokinių gebėjimus šioje srityse įvertino aukščiau nei mokytojai, ugdantys integruotai besimokančius vaikus. Atskirų minėtos srities teiginių analizė parodė, kad specialiųjų mokyklų 43 prae. mokinių savarankiškai geba atsakyti į klausimus iš jam pateikto teksto", bendrojo lavinimo mokyklose tai savarankiškai atlieka 13 prae. moksleivių. Kita vertus, kadangi nežymiai sutrikusio intelekto ypatumas - menkesni mąstymo gebėjimai, tiek bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai 163

7 (9 prae.), tiek specialiųjų mokyklų mokiniai (13 prae.) sunkiai geba pasakyti pagrindinę jiems perskaityto teksto mintį savarankiškai. Šis gebėjimas gerokai padidėja suteikus vaikams bent minimalią pagalbą (teikiant pagalba tai daro 26 prae. ir 61 prae. specialiųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių (atitinkamai)). Statistiškai reikšmingas skirtumas (t = 6,043, p < 0,05) specialiosiose mokyklose besimokančių moksleivių naudai nustatytas ir žodyno srityje. Srities turinys: gebėjimas parinkti sinonimus ir antonimus. Būtų sudėtinga spėti, kokie būtent veiksniai lėmė tokį pedagogų vertinimą. Gali būti, kad nuoseklesnis specialiųjų mokyklų programų turinys, ilgalaikis kartojimas bei spiralinis" ugdymo pobūdis (kai nuolat grįžtama prie tos pačios temos jau kitu lygiu) labiau atitinka sutrikusio intelekto mokinių pažintinės veiklos ypatumus nei bendrojo lavinimo mokyklos vadovėliuose užkoduotas principas kūrybiškai šokinėti" nuo vienos prie kitos temos. Analizuojant rašytinės kalbos gebėjimų pogrupį, kurį, kaip minėta, sudarė skaitymas ir rašymas, nustatyta, kad specialiosiose mokyklose besiugdančių nežymiai protiškai atsilikusių mokinių standartinio balo vidurkiai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių bendraamžių (p > 0,05) (standartinių balo vidurkis 1,64 ir 1,78 bendrojo lavinimo ir specialiosiose mokyklose atitinkamai). Skaitymo gebėjimai įvardyti tokiais teiginiai: geba raiškiai skaityti, jaučia loginį kirtį, geba skaityti grožinės literatūros ir dalykinį tekstą, skiria faktus nuo meninės išmonės ir kt. Rašytinės dalies teiginiai: rašo diktuojant sudėtingesnės sandaros žodžius, sakinius, skiria žodžius, reiškiančius daiktą, veiksmą, rašydami geba taikyti taisykles (pavyzdžiui, vienaskaitos galininko linksnio rašymas) ir kt. Detaliau panagrinėjus rašyti- nės kalbos pogrupio skaitymo ir rašymo skyrius, pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai tik skaitymo sąmoningumo srityje. Iš 2 pav. matoma, kad specialiosiose mokyklose besiugdančių nežymiai protiškai atsilikusių vaikų šių gcbėj im ų vertinimo standartinio balo vidurkis yra aukštesnis negu bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių bendraamžių (t = 3,413, p< 0,05). Analizuojant duomenis nustatyta, kad gebėjimu skaityti grožinės literatūros tekstą" bendrojo lavinimo mokyklų (30 prae.) ir specialiųjų mokyklų moksleiviai (30 prae.) nesiskiria. Tačiau skaityti dalykinį tekstą" savarankiškai geba tik 9 prae. bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, o specialiosiose mokyklose - 26 prae. Menkas abiejų mokyklų mokinių gebėjimas iškirti svarbią dalykinio teksto informaciją (savarankiškai to nedaro nė vienas mokinys) nekelia nuostabos. Abejonių kelia gana didelis šių gebėjimų skirtumas skirtingo tipo mokyklose. Veikiausiai į sąvoką dalykinis tekstas" specialiųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai įdėjo skirtingą turinį - bendrųjų programų vadovėliai Gei mokiniai mokėsi pagal juos) dalykiniu aspektu yra gerokai sudėtingesni. Kiti skaitymo sąmoningumo srities gebėjimų vertinimai teikiami 2 lentelėje. Thigi aptarti rezultatai parodė, kad nežymiai protiškai atsilikusių vaikų, besimokančių specialiosiose mokyklose, lietuvių kalbos pasiekimai yra aukštesni. Šį skirtumą galbūt būtų galima paaiškinti sudėtingesnėmis bendrojo lavinimo mokyklos programomis, sunkesniais tekstais ir dideliu vaikų skaičiumi bendrojoje lavinimo klasėse, tai riboja pedagogo galimybes individualizuoti mokymą, taigi ir suteikti jam aukštesnę kokybę. Pirmoji hipotezės dalis, teigianti, kad specialiųjų mokyklų mokinių lietuvių kalbos pasiekimai yra geresni už besimokančiųjų bendrojo lavinimo mokyklose, pasitvirtino. 164

8 Atlieka savarankiškai, 3 he pagalhos Atlieka teikiant minimalią pagalhą 2 Atlieka suaugusiajam teikiant pagalhą 1 Nesugeha atlikti o. Bendrojo lavinimo mokyklose Specialiosiose mokyklose 2 pav. Skaitymo sąmoningumo srities teiginią balą vidurkią palyginimas 2 lentelė. Skaitymo sąmoningumo srities analizė Gebėjimai l. Geba sudaryti teksto olana (orieš atpasakodami) 2. Geba pasakoti pagal oi ana 3. Geba skirti žanrus: pasaką, apsakymą, pasakėčią, eilėraštį, poemą Bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai,,.- '=!' -.J::l -=-.Q t! '=!' E <:l ::9 <:l <:l <:l <:l.,..,, - '>() <:l <:l ' - "",':i.j::l <::$ "" ::! <:l -'=!' '>().?{' ::! :.:::: E l - E ";::.;;:: >O o E Specialiųjų mokyklų moksleiviai '=!' -.J::l -=- <:l <:l - '>() '<::;' ' Z E._ C) C) < tj :::9 t5 - tj :::9 < < <:l <:l '. l g_ <:l < <.J::l <:l "" - '=!' <:l - ::! - <:l ""?{'.?{' < - - <:l.::: <:l 5.J::l s.j::l "" )' : E o o o "" 3 l Mokinių matematikos gebėjimai. Pagrindinis nežymiai sutrikusio intelekto asmenų matematikos mokymo tikslas - padėti jiems suvokti skaičiaus sandarą, įgyti erdvinių, laiko ir kitų vaizdinių, kurie padėtų orientuotis gyvenime ir sėkmingai įsitraukti į darbo veiklą. Bendrojo lavinimo mokyklose šie mokiniai neišvengiamai tampa ir platesnio akademinio konteksto dalyviais - nemaža dalis bendrosios programos matematikos temų skirta abstrakčiam mąstymui, kūrybiškumui ir pan. ugdyti. 'fyrimo metu nustatyta, kad skirtingose mokymo įstaigose ugdomų vaikų matematikos pasiekimai yra panašūs (žr. 3 pav.) ir statistiškai reikšmingai nesiskiria (t = 1,002, p > 0,05). Nagrinėjant tam tikras matematikos sritis nustatytas tik vienas statistiškai reikšmingas skaičių sandaros ir matematikos simbolių suvokimo skirtumas - romėniškus skaičius perskaito" geriau specialiųjų mokyklų moksleiviai (t = 3,275, p < 0,05). Taigi antroji hipotezės dalis nepasitvirtino - speciali1įjų ir bendrojo Ia- 165

9 Atlieka savarankiškai 3 be pagalbos / Atlieka teikiant 2 minimalių pagalbą Atlieka suaugusiajam teikiant pagalbų Nesugeba atlikti o Bendrojo lavinimo mokyklose Specialiosiose mokyklose 3 pav. Matematikos gebėjimų teiginių balų vidurkių palyginimas vinimo mokyklų sutrikusio intelekto mokinių matematikos pasiekimai iš esmės yra vienodo lygio. Išvados ir apibendrinimas Gauti rezultatai leidžia daryti tokias išvadas: Remiantis pedagogų vertinimu, specialiosiose mokyklose besimokančių metų nežymiai protiškai atsilikusių mokinių lietuvių kalbos gebėjimai yra geresni nei bendrojo lavinimo mokyklose besiugdančių tokią pat negalią turinčių jų bendraamžių. Bendrojo lavinimo ir specialiosiose mokyklose besiugdančių mokinių pasiekimai matematikos srityje pedagogų vertinimu yra maždaug vienodo lygio. Galima daryti prielaidą, kad viena iš tokius rezultatus lėmusių priežasčių gali būti sutrikusio intelekto mokinių integruoto ugdymo trūkumai, kurie ypač atsiskleidžia vyresnio mokyklinio amžiaus, mokiniams perėjus į dalykinę mokymo sistemą: mokytojai dalykininkai, ypač vyresnio amžiaus pedagogai, ne visada turi specialų išsilavinimą, nemoka paskirstyti dėmesio įvairių gebėjimų mokiniams, abejoja taikytina vertinimo sistema, vertinimo kriterijais ir pan. Be to, sutrikusio intelekto asmens pažinimo ypatumai suponuoja savitą mokymosi stilių: nuoseklumą, lėtą eigą", ilgalaikį tos pačios temos dėstymą, nepaliaujamą kartojimą (kol informacija įsitvirtina ilgalaikėje atmintyje) ir pan. O bendrojo lavinimo klasės pamoka, skirta kūrybiškumui ugdyti, mąstymo lankstumui, fantazijai ir savireguliacijos gebėjimams, dažniausiai nepasižymi tokia stabilia" eiga, taigi ir neatitinka protinę negalią turinčių vaikų mokymosi ypatumų. Apskritai literatūroje nurodomas integruoto ugdymo nesėkmių priežastis sąlygiškai būtų galima skirstyti į dvi grupes: a) organizacinio pobūdžio trūkumai - techninės pagalbos neprieinamumas, pedagogo žinių apie mokinio psichologinius ypatumus ir ugdymo (-si) poreikius stoka, bendradarbiavimo strategijų netaikymas, pedagogų tarpusavio bendradarbiavimo trūkumas, kt., b) metodinės spragos: nemokėjimas paskirstyti pamokos laiko, nepakankamai apgalvotas pamokos turinys, netinkamai numatyti tikslai, sėkmės patyrimo stoka ir kt. (pgl. Silva, Morgado, 2004; Galkienė, 2005). Šios organizacinės ir metodinės integruoto ugdymo spragos ir galėjo lemti būtent tokius tyrimo rezultatus. 166

10 Kartu pažymėtina, kad tyrimas pasižymėjo tam tikrais apribojimais. Pirma, sutrikusio intelekto mokinių pasiekimai buvo vertinami ne tiesiogiai, pavyzdžiui, taikant standartini tekstą, bet tarpininkaujant pedagogams. Todėl rezultatus galėjo pakoreguoti pačių pedagogų nevienodi lūkesčiai savo mokinių atžvilgiu - bendrojo lavinimo mokyklos pedagogai, vertindami vieną ar kitą mokinį, dažniausiai remiasi bendru pasiekimų kontekstu, ir vertinant pagal bendrąsias programas specialiųjų poreikių mokinių pasiekimai, be abejonės, atrodo blankesni. Atvirkščiai, specialiųjų mokyklų mokytojai, kaip rodo praktika, yra labiau linkę vertinti mokinius ideografiškai- atsižvelgdami į individualią pažangą. Antra, atliekant tyrimą nebuvo aiškintasi, kokius vadovėlius naudoja vienų ir kitų mokyklų pedagogai: bendrojo lavinimo mokyklose, ugdydami sutrikusio intelekto mokinius, pedagogai naudojo bendrojo lavinimo vadovėlius (nors įstatymai reikalauja adaptuoti programas, taigi ir tekstus), sudėtingas vadovėlių turinys galėjo apriboti šių mokinių galimybes perprasti mokomąją medžiagą. Trečia, nepaisant pakankamai ištobulintos specialiųjų poreikių nustatymo sistemos, visada yra galimybė, kad kai kurios diagnozės (ir nežymus intelekto sutrikimas") nėra visiškai tikslios, ir mažiausias galimas diagnozavimo netikslumas galėjo paveikti rezultatus. Vis dėlto, nepaisant minėtų tyrimo ribotumų ir nedidelis rezultatų skirtumo bendrojo lavinimo mokyklos nenaudai, sutrikusio intelekto mokinių, besimokančių skirtingo tipo mokyklose, akademinių gebėjimų būklė gali būti įvertinta ne tiek teiginiu, kiek neiginiu - bendrojo lavinimo mokykla, net išgyvenanti metodinius integruoto ugdymo sunkumus, nėra nepalanki sutrikusio intelekto mokiniams ugdytis akademinius gebėjimus. Be to, kaip žinia, mokykla nėra vien tik siaurai akademinė institucija. Jos tikslas - ugdyti vaikų savarankiškumą, bendravimo įgūdžius ir priklausymo įvairiapusei bendruomenei jausmą. Tokį natūralios visuomenės modelį gali pasiūlyti tik bendrojo lavinimo mokykla. Tačiau socialinių gebėjimų palyginimas jau būtų kito straipsnio tema. LITERATŪRA Ambrukaitis J. Pedagogų požiūris i specialiųjų poreikių vaikų integraciją l Specialusis ugdymas // 11, 1999, Nr Ambrukaitis J Ruškus J Bagdonienė V, Udrienė G. Specialiųjų poreikių vaikas bendrojo lavinimo mokykloje: ugdymo kokybės kriterijų identifikavimas // Specialusis ugdymas. 2003, Nr. 2 (9), p Florian L., Rouse M Black-Hawkins K., Jull S. What can national data sets tcll us about inclusion and pupil achicvement? // British Journal of Special Education, 2004, Vol. 31, No. 3, p Galkicnė A. Integruotas mokymas - žingsnis demokratijos link // Ppcdagogika, Nr. 42, 2000, p Galkienė A. Pedagoginė sąveika integruoto ugdymo sąlygomis. Š iaulių universitetas, Galkienė A., Dudzinskienė R. Veiklos koordinavimo reikšmė specialiosios pedagoginės pagalbos efektyvumui ugdant heterogenines moksleivių grupes // Specialusis ugdymas. 2004, Nr. l (10), p Galkicnė A. Heterogeninių grupių didaktika. Š iaulių universitetas, Gcvorgianienė V, Trečiokaitė G Zaikauskas. Skirtingai ugdomų nežymiai sutrikusio intelekto moksleivių akademinių ir socialinių gebėjimų lyginamoji analizė // Specialusis ugdyma. 2004, Nr. l (10), p Graves P., Tracy J. Education for childrcn with disabilities: the rationalc for inclusion // Child hcalth, 1998, 34, p Gribačiauskas E Merkys G. Pedagogų nuostata į ugdytinių integraciją ir scgregaciją //Specialusis ugdymas. 2003, Nr. l (8), p

11 Homby G. Inclusion or delusion: can one size fit all? //Supart for Lcaming. 1999, Vol. 14, No 4. Kugelmass J., Ainscow M. Lcadcrship for inclusion: a comparison of intcmatiional practices // Joumal of Research in Special educational Needs. 2004, Vol. 4, No 3, p Lindsay G. Inclusivc education: a critical perspective // British Joumal of Special Education. 2003, Vol. 30, No l, p Mclienė R., Ruškus J., Elijošienė L. Didaktinių paradigmų realizavimas mokant specialiųjų ugdymosi) poreikių turinčius vaikus: stebėjimo bendrojo lavinimo mokyklos klasėje duomenys // Specialusis ugdymas. 2003, Nr. 2 (9), p Silva J. C., Morgado J. Support teachers' beliefs about thc academic achievement of students with special educational needs // British Joumal of Special Education. 2004, Vol. 31, No 4. ACADEMIC ACIIIEVEMENTS OF MILDLY MENTALLY DISABLED STUDENTS EDUCATED IN DIFFERENT TYPES OF SCIIOOLS Violeta Gevorgianienė Summary Integrated education or inclusion despite its progress still encounters negative attitudes of teachers of general education schools. Ambivalent opinions are manifcsted in scientific literature both in Lithuania and abroad. It is argued that important prerequisites for the successful integration of mildly mentally disablcd students are as follows: attitudes of teaching staff and normally developed peers; school lcaders, maintaining values of inclusion; cooperation of teaching staff; apprapriate evaluation system; support for teachers and students; constructive participation of parents; models of effective education programs, adapted individual education plan; apprapriate leaming activities, etc. As important factors are also mentioned adequate financing and adaptation of physical environment. Due to the fact, that not all these requirements are met in national schools, practitioners very often claim, that mildly mentally disablcd students are not able to succeed in general sehools, moreover, they interfcre with the academie achievements of normally developing peers, who do not get sufficient attention of teachers, because their support has to be distributed among students with too different needs. However there is little real evidence about the academic achievements of mildly mentally retarded students, who leam in different schools (gencral education (mainstream) and special schools). In 2004 the research aimed at comparing academic achievements of primary grades mildly mentally disabled students has been carried out by the authors of this research. The research was based on the evaluations of teachers, who taught these students. The results indicated that there were no significant differences in academic achievements of different school students, despite methodieal and financial problcms which still were encountered in integrated education environment. Taking into account that academic content on higher stages of education becomes more abstract (thus it lcss corresponds with intellectual abilities of mildly mentally disabled students), the presupposition was made that in higher school grades a considerablc diffcrence of academic achievements on behalf of special schools' students would be manifested. The aim of the research, presented in the article, was to compare academic achievements of years old mildly mentally disablcd pupils, educated in different lcaming environments - in special and in general education schools. Since it was difficult to find mildly mentally disablcd students of this age in both types of schools, the research extended to several schools throughout the country. The method used in the research was a questionnaire/scale, which consisted of a number of statements, describing desirable abilities for pupils of this age in 2 main areas - Lithuanian language and mathematics. Teachers from both types of schools ( overall 56) fulfilled the questionnaires estimating abilities of each pupil in a scale from O to 3 (the results were compared using Student t distribution, level of significance - 0,05). Comparative analysis of pupils' abilities revealcd that academic achievements of special schools' children in the area of Lithuanian language differed significantly from their peers in ordinary schools, but almost no difference was found in mathematic skills except the ability to read Roman numerais, which was estimated higher for special schools. The slight advantagc of special schools may be explained by still unresolved organizational difficulties of integrated education (inflexible education plan, teacher-student rate, etc.), as well as mcthodical problcms (lack of special education skills, activitics, 168

12 which do not correspond with the level of child development, ctc.). Despite this, teachers possibly were using a diffcrcnt frame of referencc: gcneral educators tcnd to comparc achicvcments of disabled children with thosc of their normally dcvcloping classmates, mcanwhilc spccial schools tcachers mare oftcn use ideographic assessmcnt, taking into account thc individual dcvclopmcnt of a child. This factor could cause somc subjectivity in thc assessment as wcll. Ncverthclcss, considcring significant organizational and mcthodical difficultics currently encountcrcd in intcgratcd cducation, rcsults of thc rcscarch allow maintaining that integratcd learning environmcnt provides sufficicnt acadcmic learning opportunitics for mildly mentally disabled childrcn. Ncxt attempt should be undcrtaken to cstimatc social bcncfits, which mainstrcaming providcs for dcvclopment of social compctcncc of mcntally disabled studcnts. Keywords: mcntal disability, intcgratcd cducation, inclusion, spccial nccds, acadcmic achicvcmcnts Įteikta Priimta

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS 2017-2018 MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Rudnosiukas ikimokyklinės grupės ugdymo planas reglamentuoja

Detaliau

PATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI

PATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI PATVIRTINTA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. (toliau mokyklos) mokinių pažangos

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

ISSN (print) ISSN (online) SOCIALINIS DARBAS SOCIAL WORK 2011, 10(2), p PEDAGOGŲ NUOSTATOS Į NEĮGALIŲJŲ VAIKŲ INTEGRACIJ

ISSN (print) ISSN (online) SOCIALINIS DARBAS SOCIAL WORK 2011, 10(2), p PEDAGOGŲ NUOSTATOS Į NEĮGALIŲJŲ VAIKŲ INTEGRACIJ ISSN 1648-4789 (print) ISSN 2029-2775 (online) SOCIALINIS DARBAS SOCIAL WORK 2011, 10(2), p. 241 254. PEDAGOGŲ NUOSTATOS Į NEĮGALIŲJŲ VAIKŲ INTEGRACIJĄ BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE Dr. Stasė Ustilaitė Mykolo

Detaliau

Slide 1

Slide 1 UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS PUBP struktūra. Vertinimo normos ugdymo procesui (pagrindiniam ugdymo koncentrui) 1 Kalbos kurso uždaviniai Kalbos vartojimo ugdymo mokymosi pasiekimai Kalbos sistemos pažinimo

Detaliau

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m.

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai 2014-2015 m. m. Pasirinkti šie veiklos rodikliai Atsakingi KVA

Detaliau

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis  _suredaguotas_ P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,

Detaliau

NLF

NLF Mažiau galimybių turinčių asmenų socialinė įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės, nediskriminavimas ~ 2017 11 29 Kas mes esame? Didžiausia skėtinė negalios organizacijas vienijanti asociacija

Detaliau

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450)

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) 54275 El.p.rastine@vabalninko.birzai.lm.lt. GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO

Detaliau

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė:

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: Jolanta Jurkevičiūtė m. Tyrimo tikslas išsiaiškinti

Detaliau

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014

Detaliau

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl edupro.lt Ežero g. 8-1 77141 Šiauliai Tel./faksas: (8 41) 552 469 Mob. 8 647 43544 VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, plėtoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą programos

Detaliau

Microsoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx

Microsoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Tai vienintelė Lietuvoje studijų programa, rengianti teatro mokytojus. Teatro ir kino pedagogika jungia dvi sudėtingas ir įdomias sritis teatro meną ir asmenybės

Detaliau

VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga

VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga atitinka pagrindines demokratijos vertybes ir principus (asmens ir tautos

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

Microsoft PowerPoint - 2.pptx

Microsoft PowerPoint - 2.pptx KAS LEMIA MOKINIŲ PASIEKIMUS? KAUNO MIESTO BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ IŠORINIO VERTINIMO REZULTATAI monika.bilotiene@nmva.smm.lt KAUNO M. VADOVŲ KONFERENCIJA 2016 08 29 Valstybinė švietimo 2013 2022 metų

Detaliau

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO

Detaliau

PROJEKTAS SUDERINTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas PATVIRTINTA Tytuvėnų g

PROJEKTAS SUDERINTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas PATVIRTINTA Tytuvėnų g PROJEKTAS SUDERINTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas PATVIRTINTA Tytuvėnų gimnazijos direktoriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. V- TYTUVĖNŲ

Detaliau

Microsoft Word - Plan metod. ob doc

Microsoft Word - Plan metod. ob doc Vilniaus darželis mokykla Svaja 2016 2017 m.m. priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo metodinės grupės metinė veiklos programa 1 1.Tikslas: didinti mokymosi efektyvumą, užtikrinant įvairių gabumų ugdytinių

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. Įsakymu Nr. ISAK 970 BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO FORMAVIMO, VERTINIMO, ATNAUJINIMO IR DIEGIMO STRATEGIJA I. BENDROSIOS

Detaliau

MOLĖTŲ PPT PSICHOLOGĖS RŪTOS MISIULIENĖS

MOLĖTŲ PPT PSICHOLOGĖS RŪTOS MISIULIENĖS MOLĖTŲ PEDAGOGINĖS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA 1. Veiklos tikslas ir prioritetai: 1.1. Tikslas švietimo pagalbos prieinamumo didinimas specialiųjų ugdymosi poreikių ir/ar psichologinių

Detaliau

„This research is funded by the European Social Fund under the Global Grant masure“

„This research is  funded by the European Social Fund under  the Global Grant masure“ VERSLUMO KOMPETENCIJOS POREIKIS IR RAIŠKA VEIKLOJE Tarptautinė konferencija - 2015 SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ MOKSLINIAI TYRIMAI IR PLĖTRA/ RESEARCH AND DEVELOPMENT OF KEY COMPETENCES FOR ADULTS

Detaliau

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m.

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA 2017 2018 M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas 190138895 Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. 1. Už kurį laikotarpį pateikiate ataskaitą? (pasirinkite)

Detaliau

Skaidrė 1

Skaidrė 1 Vidurinio ugdymo programos aprašas Individualus ugdymo planas Telšių Džiugo vidurinės mokykla Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Šalkauskytė Svarbūs klausimai baigiantiems 10 klasę: Ko aš noriu? Ką

Detaliau

VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTI

VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTI VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTIZUOTUS VERTINIMO ĮRANKIUS ATASKAITOS PRIEDAS MOKYKLOMS,

Detaliau

Microsoft Word - AIKOS IKUP1

Microsoft Word - AIKOS IKUP1 STUDIJŲ PROGRAMA. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGIKA Parametrai Studijų programos pavadinimas Ikimokyklinio ugdymo pedagogika Studijų programos valstybinis kodas 653X11005 Studijų programos kodas pagal Tarptautinę

Detaliau

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Institucijos pavadinimas Kretingos rajono pedagogų švietimo

Detaliau

Microsoft Word - IKIMOKYKLINČ IR PRIEŀMOKYKLINČ PEDAGOGIKA.docx

Microsoft Word - IKIMOKYKLINÄŒ IR PRIEÅ€MOKYKLINÄŒ PEDAGOGIKA.docx IKIMOKYKLINĖ IR PRIEŠMOKYKLINĖ PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Studijų programa Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika skirta rengti pedagogus darbui su vaikais nuo gimimo iki 7 metų. Studijų programa yra

Detaliau

I. Bendrosios nuostatos 1. Ugdymo srities paskirtis 1.1. Kalbinis ugdymas svarbi bendrojo ugdymo dalis. Kalbinių gebėjimų ugdymas sudaro prielaidas mo

I. Bendrosios nuostatos 1. Ugdymo srities paskirtis 1.1. Kalbinis ugdymas svarbi bendrojo ugdymo dalis. Kalbinių gebėjimų ugdymas sudaro prielaidas mo I. Bendrosios nuostatos 1. Ugdymo srities paskirtis 1.1. Kalbinis ugdymas svarbi bendrojo ugdymo dalis. Kalbinių gebėjimų ugdymas sudaro prielaidas mokinių intelektinių ir kūrybinių galių plėtotei, emocinei,

Detaliau

PATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNI

PATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNI PATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS I.

Detaliau

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIAUS 2016 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO NR. VK-24 DĖL BENDROJO UGDYMO DALYKŲ

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIAUS 2016 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO NR. VK-24 DĖL BENDROJO UGDYMO DALYKŲ UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIAUS 2016 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO NR. VK-24 DĖL BENDROJO UGDYMO DALYKŲ VADOVĖLIŲ TURINIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

Detaliau

PATVIRTINTA Vilainių mokyklos-darželio Obelėlė direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. VV-82 KĖDAINIŲ R. VILAINIŲ MOKYKLOS-DARŽELIO OBELĖLĖ 2015

PATVIRTINTA Vilainių mokyklos-darželio Obelėlė direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. VV-82 KĖDAINIŲ R. VILAINIŲ MOKYKLOS-DARŽELIO OBELĖLĖ 2015 PATVIRTINTA Vilainių mokyklos-darželio Obelėlė direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. VV-82 KĖDAINIŲ R. VILAINIŲ MOKYKLOS-DARŽELIO OBELĖLĖ 2015 2016 IR 2016 2017 MOKSLO METŲ PRADINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation KAIP FORMUOJAMASIS VERTINIMAS PADEDA SIEKTI INDIVIDUALIOS PAŽANGOS: REFLEKSIJA KOKYBĖS SIEKIANČIŲ MOKYKLŲ KLUBO KONFERENCIJA MOKINIŲ UGDYMO(SI) PASIEKIMAI. SAMPRATA IR SKATINIMO GALIMYBĖS Doc. dr. Viktorija

Detaliau

VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal

VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal individualius ugdymosi planus. (Pagal vidurinio ugdymo

Detaliau

9bfe3ab5-5c62-4c35-b951-ec1b281bbc9d

9bfe3ab5-5c62-4c35-b951-ec1b281bbc9d Projektas PATVIRTINTA Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. d. įsakymu Nr. ŠVIETIMO SEKTORIAUS PROFESINIS STANDARTAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Švietimo sektoriaus

Detaliau

Etninės kultūros olimpiada

Etninės kultūros olimpiada Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada: galimybės ir perspektyvos Daiva Briedienė Klaipėda 2014 03 14 Apžvalga: dalykinės olimpiados, konkursai Olimpiadų yra apie 20: lietuvių kalbos, matematikos,

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012 Lyderystė vardan mokymosi Eglė Pranckūnienė Mokyklų tobulinimo centras 2012 02 29 Įsivertinimas Ką aš labiausiai vertinu savo darbe? Kokios profesinės karjeros aš siekiu? Kaip man to pasiekti? Kokios galėčiau

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Neformalusis vaikų švietimas ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas: kas, kaip, kodėl? Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2019-04-30 Vilnius Pranešime vartojami trumpiniai NVŠ neformalusis vaikų

Detaliau

MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamen

MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamen 1 2018-2019 MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamentuoja pradinio ir pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą

Detaliau

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS PATVIRTINTA Gimnazijos direktoriaus 07 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-79 KELMĖS R. ŠAUKĖNŲ VLADO PŪTVIO PUTVINSKIO GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS 07/8 m.m. PRITARTA Gimnazijos tarybos posėdžio 07 m. birželio

Detaliau

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS 2016-2017 M. M. Val vidurin s metodin taryba darb organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir ministro 2005 m. rugpj

Detaliau

Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS ATITIKTIES REIKALAVIMAMS PARAIŠ

Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS ATITIKTIES REIKALAVIMAMS PARAIŠ Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS ATITIKTIES REIKALAVIMAMS PARAIŠKOS FORMA INFORMACIJA APIE NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO

Detaliau

ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikat

ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikat ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedra Mokslinė-praktinė konferencija

Detaliau

Slide 1

Slide 1 H2020 Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra Informacinis renginys, Lietuvos mokslo taryba Živilė Ruželė, zivile.ruzele@lmt.lt 2019 m. birželio 7 d. Turinys 1. Plėtros stipendijos 2. Patarimai Twinning

Detaliau

VšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurio

VšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurio VšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi emociškai saugūs. Mes tai nevyriausybinė

Detaliau

MARIJAMPOLĖS MENO M. M. MOKYKLOS UGDYMO PLANAS BENDROJI DALIS PATVIRTINTA Marijampolės meno mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V1-

MARIJAMPOLĖS MENO M. M. MOKYKLOS UGDYMO PLANAS BENDROJI DALIS PATVIRTINTA Marijampolės meno mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V1- MARIJAMPOLĖS MENO 2018-2019 M. M. MOKYKLOS UGDYMO PLANAS BENDROJI DALIS PATVIRTINTA Marijampolės meno mokyklos direktoriaus 2018-09-03 įsakymu Nr. V1-21 Marijampolės meno mokykla yra vaikų ir jaunimo ugdymo

Detaliau

Ekonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X se

Ekonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X se Ekonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X sektoriaus įmonių specializacijos lygiui. Impact of Globalization

Detaliau

KĖDAINIŲ MUZIKOS MOKYKLA

KĖDAINIŲ MUZIKOS MOKYKLA KĖDAINIŲ MUZIKOS MOKYKLA 2018 2019 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANAS PATVIRTINTA Kėdainių muzikos mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-206 KĖDAINIŲ MUZIKOS MOKYKLOS 2018 2019 MOKSLO METŲ UGDYMO

Detaliau

A. Merkys ASOCIACIJA LANGAS Į ATEITĮ, 2015 m. Elektroninis mokymasis Tikriausiai šiais laikais daugelis esate girdėję apie elektroninį bei nuotolinį m

A. Merkys ASOCIACIJA LANGAS Į ATEITĮ, 2015 m. Elektroninis mokymasis Tikriausiai šiais laikais daugelis esate girdėję apie elektroninį bei nuotolinį m A. Merkys ASOCIACIJA LANGAS Į ATEITĮ, 2015 m. Elektroninis mokymasis Tikriausiai šiais laikais daugelis esate girdėję apie elektroninį bei nuotolinį mokymą(si) ar net jį išbandę. Jis taikomas ne tik išsivysčiusiose

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto dekano 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-100 VILNIAUS KOLEGIJA VERSLO VADYBOS FAKULTETAS PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Detaliau

PATVIRTINTA Šiaulių Centro pradinės mokyklos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-55 (1.3.) ŠIAULIŲ CENTRO PRADINĖS MOKYKLOS PAILGINTOS DIE

PATVIRTINTA Šiaulių Centro pradinės mokyklos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-55 (1.3.) ŠIAULIŲ CENTRO PRADINĖS MOKYKLOS PAILGINTOS DIE PATVIRTINTA direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-55 (1.3.) ŠIAULIŲ CENTRO PRADINĖS MOKYKLOS PAILGINTOS DIENOS GRUPĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMO APRAŠAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Pailgintos

Detaliau

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Kaimo kultūros institutas Kalbų centras STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: KIKAB03E Pavadinimas lietuvių kalba: Verslo vokiečių kalbos pagrindai (B2 4 lygis) Pavadinimas

Detaliau

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA PASVALIO R. PUMPĖNŲ GIMNAZIJOS IŠORINIO VERTINIMO TRUMPOJI ATASKAITA ĮŽANGA Vizito laikas 2018 m. vasario 26 kovo 1 d. Vizito tikslas mokyklų veiklos kokybės išorinis

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Tarptautinės studijos iššūkis visai akademinei bendruomenei Dr. Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva, LSMU, TRSC, Užsieniečių studijų skyriaus vedėja 25 metų patirtis 682 studentai Tarptautinės studijos LSMU

Detaliau

JONAVOS VAIKŲ LOPŠELIS-DARŽELIS ŽILVITIS IKIMOKYKLINIO UGDYMO(-SI) P R O G R A M A MŪSŲ ŠAKNYS IR APLINKA Jonava, 2015 Programą parengė: Jonavos vaikų

JONAVOS VAIKŲ LOPŠELIS-DARŽELIS ŽILVITIS IKIMOKYKLINIO UGDYMO(-SI) P R O G R A M A MŪSŲ ŠAKNYS IR APLINKA Jonava, 2015 Programą parengė: Jonavos vaikų JONAVOS VAIKŲ LOPŠELIS-DARŽELIS ŽILVITIS IKIMOKYKLINIO UGDYMO(-SI) P R O G R A M A MŪSŲ ŠAKNYS IR APLINKA Jonava, 2015 Programą parengė: Jonavos vaikų lopšelio-darželio Žilvitis direktorė Vitalija Jagelavičienė

Detaliau

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo

Detaliau

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokytojų kūrybiškumas ir lyderystės gebėjimai sudaro sąlygas

Detaliau

Modulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond

Modulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond Modulio Mokymosi, asmenybės pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respondente, Kviečiame Jus dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos

Detaliau

LIETUVIŲ KALBA

LIETUVIŲ KALBA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK- 751 LIETUVIŲ KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ MOKYKLOMS I.

Detaliau

Per kompetencijų ugdymą į sėkmingą asmenybę

Per kompetencijų ugdymą į sėkmingą asmenybę PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo 2008-01-09 ministro įsakymu Nr. ISAK- 43 VAIKŲ IR JAUNIMO KULTŪRINIO UGDYMO KONCEPCIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo

Detaliau

Dalyvavusių skaičius (pagal tyrimo metus)

Dalyvavusių skaičius (pagal tyrimo metus) INTERVENCIJOS, SIEKIANT MAŽINTI PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMĄ TARP JAUNIMO Klaipėda, 2015 TEMOS AKTUALUMAS Nesaikingas tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas kelia didelį susirūpinimą

Detaliau

Programų sistemų inžinerija Saulius Ragaišis, VU MIF

Programų sistemų inžinerija Saulius Ragaišis, VU MIF Programų sistemų inžinerija 2014-02-12 Saulius Ragaišis, VU MIF saulius.ragaisis@mif.vu.lt SWEBOK evoliucija Nuo SWEBOK Guide to the Software Engineering Body of Knowledge, 2004 Version. IEEE, 2004. prie

Detaliau

PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 201

PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 201 PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA I. BENDRA INFORMACIJA APIE

Detaliau

(Microsoft Word - pasiekim\370 tvarka 2018.doc)

(Microsoft Word - pasiekim\370 tvarka 2018.doc) PATVIRTINTA Druskininkų Ryto gimnazijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V1 283 (Druskininkų Ryto gimnazijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V1-326 redakcija) DRUSKININKŲ

Detaliau

Vadybos(administravimo) koncepcijų realizavimas praktikoje

Vadybos(administravimo) koncepcijų realizavimas praktikoje ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2013, T. 12, Nr. 1 / 2013, Vol. 12, No 1, p. 148 153 Viešojo administravimo studijų krypties

Detaliau

Priedai

Priedai Priedai Priedas Nr. 3 Įvesti duomenys Na- smūgių dažnumas į 1km' Na= 2 v 4 4 C2= 1 - objekto konstrukcija L- objekto ilgis L= 24 C3= 1 - objekto vertė W- objekto plotis W= 12 C4= 1 - žmonių kiekis objekte

Detaliau

ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Educatio

ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Educatio ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Education and Training ECVET ) tai viena iš Europoje taikomų

Detaliau

Projektas m

Projektas m 2018 2019 MOKSLO METŲ KAUNO PANEMUNĖS PRADINĖS MOKYKLOS UGDYMO PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 2018 2019 mokslo metų Kauno Panemunės pradinės mokyklos (toliau Mokyklos) ugdymo planas (toliau Ugdymo

Detaliau

IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į

IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra strateginių tikslų įgyvendinimo vertinimas.) 1 tikslas

Detaliau

PATVIRTINTA Vilkaviškio muzikos mokyklos direktoriaus 2017 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V- 14 PRITARTA Vilkaviškio muzikos mokyklos tarybos 2017 m. kovo

PATVIRTINTA Vilkaviškio muzikos mokyklos direktoriaus 2017 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V- 14 PRITARTA Vilkaviškio muzikos mokyklos tarybos 2017 m. kovo PATVIRTINTA Vilkaviškio muzikos mokyklos direktoriaus 2017 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V- 14 PRITARTA Vilkaviškio muzikos mokyklos tarybos 2017 m. kovo 28 d. protokolu Nr. MT-1 VILKAVIŠKIO MUZIKOS MOKYKLOS

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO PATVIRTINTA Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Tarybos 2019 m. vasario 19 d. Nutarimu Nr. (1.1) 150000-TP-3-3 STOJANČIŲJŲ Į VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS KRYPTIES REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMAS

Detaliau

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra

Detaliau

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas tolerancij mas draugiškumas

Detaliau

PATVIRTINTA Rusnės specialiosios mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-16 RUSNĖS SPECIALIOSIOS MOKYKLOS PRADINIO, PAGRINDINIO I

PATVIRTINTA Rusnės specialiosios mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-16 RUSNĖS SPECIALIOSIOS MOKYKLOS PRADINIO, PAGRINDINIO I PATVIRTINTA Rusnės specialiosios mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-16 RUSNĖS SPECIALIOSIOS MOKYKLOS PRADINIO, PAGRINDINIO IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMŲ 2016-2017 MOKSLO

Detaliau

1-65 PRIEDAS _SVIETIMO CENTRO direktoriaus 2012 m. veiklos ataskaita

1-65 PRIEDAS _SVIETIMO CENTRO direktoriaus 2012 m. veiklos ataskaita PRITARTA Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-65 ŠIRVINTŲ RAJONO ŠVIETIMO CENTRO DIREKTORIAUS 2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 1. BENDRA INFORMACIJA APIE ŠVIETIMO CENTRĄ Širvintų

Detaliau

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P 2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:

Detaliau

Microsoft Word - Programa.doc

Microsoft Word - Programa.doc LINGUA LITUANICA DAINA BALČIENö, mokytoja ekspert PARENGIAMŲJŲ KURSŲ LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS VALSTYBINIAM EGZAMINUI P R O G R A M A Vilnius 2009 TURINYS PRATARMö.3 RAŠYBOS IR ŽODŽIŲ DARYBOS PAGRINDAI..4

Detaliau

Pavyzdys Praktinė gramatika Lietuvių kalbos modulis klasei Pamokų skaičius: 1 pamoka per savaitę (11 klasėje iš viso 35 pamokos, 12 klasėje iš v

Pavyzdys Praktinė gramatika Lietuvių kalbos modulis klasei Pamokų skaičius: 1 pamoka per savaitę (11 klasėje iš viso 35 pamokos, 12 klasėje iš v Pavyzdys Praktinė gramatika Lietuvių kalbos modulis 11-12 klasei Pamokų skaičius: 1 pamoka per savaitę (11 klasėje iš viso 35 pamokos, 12 klasėje iš viso 34 pamokos) Modulio paskirtis: tobulinti ir gilinti

Detaliau

Microsoft Word - tp_anketa_f.doc

Microsoft Word - tp_anketa_f.doc PRIEDAS. Tyrimo anketa. Moksleivių tėvų požiūris į dabartines švietimo problemas Sėkmingam Lietuvos švietimo reformos vyksmui labai svarbi ne tik politikų ir švietimo specialistų, bet ir Jūsų moksleivių

Detaliau

AB Linas Agro Group 2018 m. spalio 31 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo BENDRASIS BALSAVIMO BIULETENIS GENERAL VOTING BALLOT at Annual Gener

AB Linas Agro Group 2018 m. spalio 31 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo BENDRASIS BALSAVIMO BIULETENIS GENERAL VOTING BALLOT at Annual Gener 1 AKCININKAS SHAREHOLDER FIZINIS ASMUO / NATURAL PERSON Vardas, pavardė Name, surname Asmens kodas: Personal code: JURIDINIS ASMUO / LEGAL PERSON Juridinio asmens pavadinimas Name of legal person Juridinio

Detaliau

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI Liudmila Lobanova VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Inga Veževičienė VGTU Integracijos ir karjeros direkcija Vilnius 2005.02.25

Detaliau

Microsoft Word - Newsletter2_KeycomKit_LT

Microsoft Word - Newsletter2_KeycomKit_LT Naujienlaiškis Nº 2 / NOV 2009 www.keycompetenceskit.eu Partners of the Project: Associated Partner: Promoter: Projektas Pagrindinės suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą kompetencijos yra vykdomas pagal

Detaliau

Dalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu

Dalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu Dalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu, eksperimentavimu ir kūryba, teise klysti, rasti savo

Detaliau

PROJEKTAS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR PERKVALIFIKAVIMO SISTEMOS PLĖTRA Stažuotė Škotijoje / Ugdymo plėtotės centras, į

PROJEKTAS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR PERKVALIFIKAVIMO SISTEMOS PLĖTRA Stažuotė Škotijoje / Ugdymo plėtotės centras, į PROJEKTAS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR PERKVALIFIKAVIMO SISTEMOS PLĖTRA Stažuotė Škotijoje 2012-01-29 / 2012-02-04 Ugdymo plėtotės centras, įgyvendindamas projektą Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo

Detaliau

Microsoft Word - 14.doc

Microsoft Word - 14.doc Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija UAB Factus Dominus Profilinio mokymosi problemos Tyrimo ataskaita Kaunas, 2005 1 Mokslinio tyrimo ataskaita Profilinio mokymosi problemos Užsakovas:

Detaliau

Briefvorlage

Briefvorlage Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos kokybę Bendra ataskaita Bendra informacija apie šią apklausą Apklausos pabaigos data: 2013-10-13 Naudotas klausimynas: Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos kokybę El.

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti

Detaliau

f25e5c28-5e20-4e4a-9362-ac1c5be1853c

f25e5c28-5e20-4e4a-9362-ac1c5be1853c PATVIRTINTA Kauno Pilėnų progimnazijos direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-55 KRIZIŲ VALDYMO KAUNO PILĖNŲ PROGIMNAZIJOJE REGLAMENTAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamentas dėl krizių valdymo

Detaliau

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Projektas PATVRTNTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 08 m. lapkričio d. įsakymu Nr. (..)-V- LETUVŲ KALBOS R LTERATŪROS VALSTYBNO BRANDOS EGZAMNO UŽDUOTES VERTNMO KRTERJA. Literatūrinio rašinio

Detaliau

Vadovu sarasas__ir moksliniai interesai_internetui. doc

Vadovu sarasas__ir moksliniai interesai_internetui. doc 2010-2011 m. m. bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų vadovai ir jų mokslinių interesų sritys Edukologijos katedra Kūno kultūra priešmokyklinis Meninis vaiko doc. dr. Aušrin Gumuliauskien 1 - - - - 2

Detaliau

PATVIRTINTA Šalčininkų r. Eišiškių muzikos mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.V1-40 ŠALČININKŲ R. EIŠIŠKIŲ MUZIKOS MOKYKLOS

PATVIRTINTA Šalčininkų r. Eišiškių muzikos mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.V1-40 ŠALČININKŲ R. EIŠIŠKIŲ MUZIKOS MOKYKLOS PATVIRTINTA Šalčininkų r. Eišiškių muzikos mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.V1-40 ŠALČININKŲ R. EIŠIŠKIŲ MUZIKOS MOKYKLOS 2018-2019 M. M. UGDYMO PLANAS I. UGDYMO PLANO SUDARYMAS, PROGRAMŲ

Detaliau

PATVIRTINTA Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-405 ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO P

PATVIRTINTA Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-405 ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO P PATVIRTINTA Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-405 ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016 2020 METŲ BENDRASIS PLANAS I SKYRIUS

Detaliau

ISSN ANDRAGOGIKA, 2013, 1 (4) GERBIAMAS SKAITYTOJAU, Su malonumu pristatau Jums šį išskirtinį Andragogikos mokslo žurnalo numerį. Išskirtin

ISSN ANDRAGOGIKA, 2013, 1 (4) GERBIAMAS SKAITYTOJAU, Su malonumu pristatau Jums šį išskirtinį Andragogikos mokslo žurnalo numerį. Išskirtin ISSN 2029-6894. ANDRAGOGIKA, 2013, 1 (4) GERBIAMAS SKAITYTOJAU, Su malonumu pristatau Jums šį išskirtinį Andragogikos mokslo žurnalo numerį. Išskirtinį tuo, kad jis skirtas projekto Andragogikos bakalauro

Detaliau

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ M. M. (2017 M.) ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ANKETA Mokyklų pažangos stebėjimo anketos klausimai yra susiję su Lietuvos

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ M. M. (2017 M.) ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ANKETA Mokyklų pažangos stebėjimo anketos klausimai yra susiję su Lietuvos BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ 2016 2017 M. M. (2017 M.) ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ANKETA Mokyklų pažangos stebėjimo anketos klausimai yra susiję su Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030, Valstybine švietimo

Detaliau

SPECIALUSIS UGDYMAS / SPECIAL EDUCATION (37) DOI: /se.v2i EDUKACINĖS PROGRAMINĖS ĮRANGOS INTEGRUOTO TAIKYMO EFEKTYVUMO VERTINIMAS

SPECIALUSIS UGDYMAS / SPECIAL EDUCATION (37) DOI: /se.v2i EDUKACINĖS PROGRAMINĖS ĮRANGOS INTEGRUOTO TAIKYMO EFEKTYVUMO VERTINIMAS DOI: 10.21277/se.v2i37.341 EDUKACINĖS PROGRAMINĖS ĮRANGOS INTEGRUOTO TAIKYMO EFEKTYVUMO VERTINIMAS, UGDANT VAIKUS, TURINČIUS NEŽYMŲ INTELEKTO SUTRIKIMĄ Efstratios Pantelis, Nikolay Tsankov Pietvakarių

Detaliau

PRITARTA Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-60 PRITARTA Kretingos rajono Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro

PRITARTA Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-60 PRITARTA Kretingos rajono Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro PRITARTA Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-60 PRITARTA Kretingos rajono Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos posėdžio 2019 m. kovo 1 d. protokolu Nr. V2-03

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau