LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGA

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGA"

Transkriptas

1 LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGA RUGPJŪTIS

2 ISSN (online) Lietuvos ekonomikos apžvalgoje nagrinėjama realiojo sektoriaus, kainų, viešųjų finansų ir kredito kaita Lietuvoje, taip pat numatoma šalies ekonomikos raida. Apžvalgoje pateikiama medžiaga yra statistinių duomenų analizės, modeliavimo ir ekspertų vertinimo rezultatas. Apžvalgą rengia Lietuvos bankas. Rengiant Lietuvos ekonomikos apžvalgą, naudoti Lietuvos banko, Statistikos departamento, Europos Centrinio Banko, Eurostato, Tarptautinio valiutos fondo, Bloomberg ir kiti duomenys, paskelbti iki 212 m. rugpjūčio 3 d. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Lietuvos bankas, 212

3 Turinys EKONOMINöS RAIDOS VERTINIMAS... 3 I. TARPTAUTINö APLINKA... II. REALUSIS SEKTORIUS... 7 III. DARBO RINKA... 9 IV. IŠORöS SEKTORIUS Einamoji sąskaita ir jos finansavimas Užsienio prekyba ir konkurencingumas V. KAINOS IR SĄNAUDOS... 1 VI. KREDITAS IR INDöLIAI... 2 VII. VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSAI Intarpai 1 intarpas. Darbo užmokesčio kaita pagal jo reguliarumą intarpas. Gamintojų ir vartotojų kainos bei jų ryšys Lietuvoje... 17

4 2 Lentelių sąrašas 1 lentel. Makroekonominiai JAV ir euro zonos rodikliai... 2 lentel. Makroekonominiai Latvijos ir Estijos rodikliai... 6 Paveikslų sąrašas 1 pav. Euro zonos valstybių m. kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių palūkanų normos... 2 pav. Pagrindin s pasaulio centrinių bankų palūkanų normos... 3 pav. Pagrindinių centrinių bankų turtas pav. Žaliavų kainų JAV doleriais kaita... 6 pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (išlaidų metodu) pav. Privataus vartojimo ir mažmenin s prekybos, išskyrus variklines transporto priemones, tendencijos pav. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo kaitos veiksniai pav. Realiojo prekių ir paslaugų grynojo eksporto įtaka metiniam BVP augimui pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (gamybos metodu) pav. Pramon s produkcija pav. Užimtųjų ir darbo j gos kaita, nedarbo lygis pav. Užimtųjų kaita sektoriuose pav. Užimtumo veiksniai pagal darbo laiką pav. Darbo užmokesčio kaita pav. Įmonių vertinimas d l darbuotojų skaičiaus kaitos artimiausiais m nesiais pav. Einamosios sąskaitos balanso sudedamosios dalys pav. Einamieji pervedimai į Lietuvą pav. Einamosios sąskaitos deficito finansavimo šaltiniai pav. Eksporto kaitos veiksniai pagal prekių grupes pav. Eksporto kaitos veiksniai pagal prekių kilmę pav. Importo kaitos veiksniai pagal makroekonomines kategorijas pav. Metin s infliacijos veiksniai pav. Vienetin s darbo sąnaudos, ne energijos importo kainos ir ne energijos vartotojų kainos pav. Pasaulin s maisto kainos pav. Administruojamųjų kainų įtaka metinei infliacijai pav. Pasaulin s naftos kainos ir degalų kainų Lietuvoje kaita pav. Bankų paskolų portfelio kaitos veiksniai sausio birželio m n pav. Įmonių pasiskirstymas pagal verslo finansinių poreikių tenkinimo kilmę pav. Paskolų namų ūkiams sandoriai per m nesį pav. Naujų paskolų privačiajam sektoriui palūkanų normų kaitos veiksniai pav. Ind lių bankų sistemoje kaitos per m nesį veiksniai pav. Valdžios sektoriaus pajamos, išlaidos ir balansas pav. Valdžios sektoriaus balanso kaitos veiksniai pav. Valdžios sektoriaus pajamų kaitos veiksniai pav. Valdžios sektoriaus išlaidų kaitos veiksniai pav. Valstyb s vartojimo išlaidų kaitos veiksniai pav. Valdžios sektoriaus skola pagal priemones Santrumpos BVP ECB EK ES Eurostatas JAV Lt NVS proc. proc. p. PVM SVKI TVF VS bendrasis vidaus produktas Europos Centrinis Bankas Europos Komisija Europos Sąjunga Europos Sąjungos statistikos tarnyba Jungtin s Amerikos Valstijos Lietuvos litas Nepriklausomų Valstybių Sandrauga procentai procentiniai punktai prid tin s vert s mokestis suderintas vartotojų kainų indeksas Tarptautinis valiutos fondas valdžios sektorius

5 EKONOMINöS RAIDOS VERTINIMAS 3 Lietuvos ekonomin pl tra l t ja. Tokia ekonomikos raida atitinka ankstesnius perspektyvų vertinimus, tod l realiojo BVP pl tros prognoz s iš esm s nekeičiamos: numatoma, kad 212 m. realusis BVP did s 3,, o 213 m. 3,4 proc. Tarptautinių ir kitų institucijų ekonomistai kol kas numato, kad pasaulio ūkin raida tolesniu prognozuojamu laikotarpiu tur tų pagyv ti, tačiau neapibr žtumas d l jos yra itin didelis. Ypač sud tinga pad tis euro zonoje, kurios ūkis atsidūręs ties antrojo nuosmukio riba. Šiame regione valstyb ms tenka spręsti problemas d l didelio valdžios ir privačiojo sektorių įsiskolinimo, finansų sektoriaus nuostolių ir kapitalo stiprinimo poreikių. Siekiant spręsti euro zonos valstybių finansų problemas, 212 m. viduryje buvo sutarta pad ti pagrindus euro zonos bankinei sąjungai. Tolesni sprendimai, ypač kuriant fiskalinę sąjungą, veikiausiai nebus greitai priimti, o struktūriniai ekonomikos pasikeitimai dar užtruks, tod l tvarus ūkio augimas euro zonoje artimiausiu metu teb ra nedaug tik tinas. Prastesn išor s aplinka turi poveikį užsienio prekybai. Lietuvos gamintojų eksportas auga vis mažiau: be mineralinių produktų, kurių eksporto raidą kurį laiką veik naftos perdirbimo įmon s laikinas sustabdymas, pagreitį praranda ir kitų pagrindinių pramon s šakų produkcijos prekyba užsienio rinkose. Be to, vis mažiau did ja reeksporto apimtis daugiausia d l didel s baz s, susidariusios d l prieš metus suintensyv jusios prekybos automobiliais. Numatome, kad išor s paklausa artimiausiais ketvirčiais did s vis mažiau, tod l Lietuvos eksporto augimas dar gali sumaž ti; jis tur tų pagyv ti tik kitąmet, jei, kaip tikimasi, bus aktyvesn pasaulio ūkin raida. Šalyje netolygiai auga privatus vartojimas. Po reikšmingesnio ūgtel jimo pra jusiais metais ir šių metų pradžioje vartojimas dabar kyla daug mažiau. L tesnei vartojimo pl trai įtakos turi besikeičiantis vartotojų pasitik jimas ir lūkesčiai d l ūkio pad ties nors šie rodikliai per paskutinius kelis ketvirčius keit si nedaug, jie yra prastesni nei prieš metus. Tai lemia neaiški pasaulio ūkio situacija ir tik pamažu bei neužtikrintai atsigaunanti Lietuvos darbo rinka. Kai pasitik jimas ir lūkesčiai yra žemesnio lygio už šių rodiklių vidurkį per ilgiau kaip dešimtmetį, realusis privatus vartojimas prognozuojamu laikotarpiu tur tų augti gana l tai. Numatoma, kad 212 m. jis padid s 4,2, o 213 m. 2,8 proc. Atsargus perspektyvų vertinimas veikia investicijas. Investicijos kyla nemenkai, tačiau jų pokyčiams didžiausią įtaką daro ES fondų remiamos investicijos į infrastruktūrą kelių statybą ir rekonstrukciją, kitų inžinerinių statinių statybą. Investicijos į mašinas ir įrenginius kinta labai nevienodai jos sparčiai did jo per 21 m. antrąjį ir 211 m. pirmąjį pusmečius, v liau stabtel jo, 211 m. pabaigoje v l ūgtel jo, o šiemet stabilizuojasi. Paveiktos neapibr žtumo d l pasaulio ekonomin s raidos investicijos į transporto priemones gana reikšmingai krinta. Netolygios ir neveržlios investicijų raidos tikimasi ir prognozuojamu laikotarpiu. Numatoma, kad šiemet investicijos did s 4, proc. gerokai mažiau negu 211 m. ir vidutiniškai nuo duomenų rinkimo pradžios. 213 m., tikimasi, kad jos padid s 7,6 proc. Atsargūs ir darbuotojų samdos sprendimai. Šiek tiek pastebimiau darbuotojų gaus ja užsienio konkurencijai atvirame ekonomikos sektoriuje, ypač apdirbamojoje gamyboje. Tačiau yra ekonomin s veiklos rūšių, kuriose darbuotojų maž ja, pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, švietimo, administracin je ir aptarnavimo veiklose. Apdairią verslo pl trą rodo lanksčių darbo formų taikymas samdomi nauji darbuotojai daugiausia dirba ne visą darbo dieną. Atsargi politika įgyvendinama ir darbo apmok jimo srityje. Nors vidutinis darbo užmokestis jau kurį laiką kyla, bemaž trečdalį jo padid jimo lemia nereguliariosios išmokos premijos ir priedai. Tai ypač pastebima privačiajame sektoriuje, kur nereguliariųjų išmokų dalis, palyginti su visu darbo užmokesčiu, dabar yra didesn negu prieš ekonomikos nuosmukį. Kaip ir investicijoms į gamybos pl trą, darbo rinkos raidai reikšmingą poveikį tur s šalies ekonomin s raidos perspektyvų vertinimas. Įmonių pasitik jimui ir lūkesčiams esant nuosaikesniems, pad tis darbo rinkoje tur tų ger ti nedaug. Prognozuojama, kad dirbančiųjų skaičius 212 m. tur tų padid ti 1,4, o 213 m. 1, proc. D l išor s veiksnių metin infliacija pastaruoju metu maž ja. Kritus pasaulin ms kainoms, l čiau kyla maisto kainos Lietuvoje, jų įtaka infliacijai, palyginti su 211 m. viduriu, kai buvo didžiausia per keletą metų, labai sumenkusi. Vis d lto būtent maisto kainos kartu su administruojamosiomis kainomis labiausiai lemia infliaciją. Degalų kainų poveikis sumaž jęs, tačiau jų, taip pat ir kitų su išore susijusių veiksnių įtaka infliacijai prognozuojamu laikotarpiu gali būti didesn nei šiuo metu tikimasi: numatomas prastesnis derlius kai kuriuose svarbiuose grūdų auginimo regionuose, naftos kainų kaitos perspektyva n ra aiški. Su vidaus situacija susijusi grynoji infliacija yra maža ir netur tų daug did ti, tebesant gana sud tingai situacijai darbo rinkoje ir santykinai nedaug kylant darbo užmokesčiui. Numatoma, kad 212 m. infliacija bus 2,9, o 213 m. 2,4 proc.

6 4 Numatoma Lietuvos ekonomikos raida m. Kainų ir sąnaudų kaita (%, pokytis per metus) 212 m. rugpjūčio m n. prognoz 212 m. geguž s m n. prognoz * 213* * 213* Vidutin metin infliacija (apskaičiuota pagal SVKI) 4,1 2,9 2,4 4,1 2,9 2,7 BVP defliatorius,3 3,2 2,4,3 3,2 2,6 Darbo užmokestis (kompensacija vienam dirbančiajam) 4, 3,1 2,9 4, 2,3 2,6 Importo defliatorius 12,8 4,4 1,8 12,8,4 1,9 Eksporto defliatorius 11,7 3,9 1,9 11,7,7 2, Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis, %, pokytis per metus) Bendrasis vidaus produktas**,9 3, 3,4,9 3, 3, Privataus vartojimo išlaidos 6,1 4,2 2,8 6,1 4,6 3,1 Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos,2,7 1,9,2,6 1,9 Bendrojo pagrindinio kapitalo sudarymas 17,1 4, 7,6 17,1, 8, Prekių ir paslaugų eksportas 14,1 4,4 6, 14,1,3,8 Prekių ir paslaugų importas 12,9,3 7,2 12,9 7,1 6,3 Darbo rinka Nedarbo lygis (vidutinis metinis, %, palyginti su darbo j ga) 1,4 13,4 11,9 1,4 13,7 12,2 Užimtieji (%, pokytis per metus) 2, 1,4 1, 2, 1,1 1,4 Išor s sektorius (%, palyginti su BVP) Prekių ir paslaugų balansas 1,3 2,3 3, 1,3 2,8 3,1 Einamosios sąskaitos balansas 1,6 3,1 3, 1,6 3, 3,3 Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas,9 1,1 1,9,9 1, 1,6 * Prognoz. ** Į BVP sudedamąsias dalis neįtraukti atsargų pasikeitimai.

7 I. TARPTAUTINö APLINKA Daugelyje pasaulio ekonomikų, įskaitant ir sparčiai tebeaugančias besivystančias šalis, pl tra pastaruoju metu v l l t ja, o kai kurie ūkiai krinta. Ilgalaikio optimizmo pasaulio ekonomikoje nedaug: finansų kriz prasid jo prieš penkerius metus, tačiau ekonominiai nesubalansuotumai teb ra neišspręsti. Per tą laiką finansų ir ekonomikos nuosmukis per jo visą ciklą jis prasid jo JAV finansų sektoriuje ir tur jo poveikį viso pasaulio rinkoms, v liau persimet į realiąją ekonomiką, o jam suvaldyti taikytos įvairios ūkio stabilizavimo ir didelių daugiausia finansų įmonių gelb jimo priemon s gilino VS skolų problemas. Tai padidino įtampą pasaulio finansų rinkose, o m ginimas spręsti VS deficito problemas v l slopina pasaulio ekonomikos pl trą. Išsivysčiusiose pasaulio valstyb se vienareikšmių tvaraus ūkio augimo ženklų vis dar n ra. Išsivysčiusiame pasaulyje teigiamoms naujienoms keičiant neigiamas ir atvirkščiai, šių valstybių ūkiai tebesvyruoja tarp l to atsigavimo ir antrojo nuosmukio ribos. Šalims tuo pačiu metu susiduriant su keletu problemų (privačiojo ir valdžios sektorių nemokumu ir jų balansų koregavimosi poreikiu, tarptautin s prekybos nesubalansuotumu), tvarus ekonomikos augimas, kuriam palaikyti nereik tų papildomų skatinimo priemonių, teb ra nedaug tik tinas. Euro zonos kriz sustipr jo prieš metus ir teb ra pasaulio d mesio centre. Šio regiono problemos n ra vienalyt s: tai ne tik didelis valdžios ir privačiojo sektorių įsiskolinimo lygis, bet ir bankų sektoriaus, ūkio augimo ir politin kriz s. Kadangi euro zonos finansų sistema yra stipriai integruota, perteklinis įsiskolinimas paveik ne tik periferinių valstybių bankų sektorių, bet ir kitų euro zonos valstybių narių bankus, nes pastarieji yra daug investavę į labiausiai kriz s paveiktų šalių vyriausybių skolos vertybinius popierius. Tod l užkrato rizika, jei būtų paskelbti valstybių ar didelių sisteminių bankų bankrotai, yra didel. Šią vasarą dar dvi euro zonos valstyb s (Ispanija ir Kipras) kreip si pagalbos į tarptautines institucijas, papildydamos Graikijos, Airijos ir Portugalijos valstybių, kuriose jau yra vykdomos tarptautin s finansin s pagalbos ir ekonominių reformų programos gretas. Šiomis programomis siekiama įgyvendinti vidinę devalvaciją ir struktūrines reformas, kad sumaž jusios kainos ir darbo užmokestis leistų atkurti valstybių konkurencingumą, o mažesn s VS išlaidos pad tų stabilizuoti valdžios finansų pad tį. VS deficitų mažinimas įtrauktas ir į daugumos kitų euro zonos šalių ekonomin s politikos programas. Tačiau suvaldyti valdžios finansus ir įgyvendinti vidinę devalvaciją yra sud tinga, nes tai neigiamai veikia ūkio augimą, šalims ir taip išgyvenant sunkų ekonominį laikotarpį. Nors euro zonos kriz užsitęs, sprendimai, kurie būtų tinkami daugumai euro zonos valstybių narių, priimami l tai. Aukščiausio lygio euro zonos vadovų susitikimuose svarstomi pasiūlymai d l regiono bankin s, fiskalin s ir politin s sąjungų. Bankin s sąjungos atveju euro zonos finansų sektoriaus priežiūra, jo įstaigų kapitalo stiprinimo ir valdymo bankroto atvejais, taip pat ind lių draudimo klausimai būtų perduoti regiono lygio institucijoms. Fiskalin sąjunga veikiausiai būtų įgyvendinta kartu su politine ir leistų Europos lygio institucijoms daryti įtaką nustatant euro zonos valstybių narių biudžetus ir vykdant ekonomines reformas, taip pat sujungtų šalių VS skolas ir solidarizuotų šiuos įsipareigojimus. 212 m. birželio d. euro zonos valstybių narių aukščiausio lygio susitikime priimta keletas sprendimų, iš kurių svarbiausi susiję su finansin s integracijos klausimais. Dedant pagrindus bankinei sąjungai sutarta, kad nuo 213 m. viso regiono bankų priežiūrą vykdys regiono lygio institucija, bus įtrauktas ir ECB, o Europos stabilumo mechanizmas gal s tiesiogiai stiprinti bankų kapitalą (šiuo metu pagalba bankams skiriama per paskolas valstyb ms). Tačiau tolesni sprendimai, ypač susiję su fiskalin s sąjungos kūrimu, tik tina, kad artimiausiu metu bus atidedami, vykstant nesutarimams tarp euro zonos narių. JAV ekonomika atsigauna l tai, o euro zonos ūkis yra ties antrosios recesijos riba. 1 lentel. Makroekonominiai JAV ir euro zonos rodikliai (procentais) Procentai Realiojo BVP* pokytis per ketvirtį Šaltinis: Bloomberg. JAV federalin rezervų sistema ECB Japonijos bankas Anglijos bankas JAV Euro zona 211 m. III ketvirtis,3,1 211 m. IV ketvirtis 1,,3 212 m. I ketvirtis,, 212 m. II ketvirtis,4 Realiojo BVP pokytis 211 m. 1,7 1, 212 m.** 2,,3 213 m.** 2,3 1, Vidutinis metinis SVKI pokytis 211 m. 3,1 2,7 212 m.** 2,1 2,4 213 m.** 1,9 1,8 Šaltiniai: Eurostatas, TVF, EK. * Pakoreguotas pagal sezoniškumą ir darbo dienų įtaką. ** Prognoz s. Daugiausia problemų kylant Graikijoje ir Ispanijoje, jų kredito rizikos draudimo kaina 212 m. antrąjį ketvirtį did jo. 1 pav. Euro zonos valstybių m. kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių palūkanų normos Baziniai punktai Šaltinis: Bloomberg. Italija Portugalija Vokietija Baziniai punktai Airija Ispanija Graikija (skal dešin je) Pagrindin s palūkanų normos yra istoriškai mažos. 2 pav. Pagrindin s pasaulio centrinių bankų palūkanų normos

8 6 D l pasaulio centrinių bankų taikomų specialiųjų pinigų politikos priemonių jų turtas toliau did jo. 3 pav. Pagrindinių centrinių bankų turtas Trln. JAV dol. 4, 3, 2, 1,, Indeksas, 27 m. sausio m n. = JAV federalin rezervų sistema Eurosistema Anglijos bankas (skal dešin je) Žalia nafta Maisto produktų žaliavos Metalai Šaltiniai: TVF ir Lietuvos banko skaičiavimai. Trln. JAV dol. Šaltiniai: JAV federalin rezervų sistema, ECB, Anglijos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Antrąjį ketvirtį pasaulio žaliavų kainos krito. Naftos kainos nuo kovo iki birželio m n. sumaž jo beveik ketvirtadaliu. 4 pav. Žaliavų kainų JAV doleriais kaita Esant gana prastai užsienio aplinkai, m. kaimyninių Baltijos valstybių ekonomikos tur tų augti l čiau. 2 lentel. Makroekonominiai Latvijos ir Estijos rodikliai (procentais) Realiojo BVP* pokytis per ketvirtį Latvija,8,6,4,2, Estija 211 m. II ketvirtis 1,9 1,8 211 m. III ketvirtis 1,4 1,4 211 m. IV ketvirtis 1,1,1 212 m. I ketvirtis 1,,3 Realiojo BVP pokytis 211 m, 7,6 212 m.** 2,2 1,6 213 m.** 3,6 3,8 Vidutinis metinis SVKI pokytis 211 m. 4,2,1 212 m.** 2,6 3,9 213 m.** 2,1 3,4 Šaltiniai: Eurostatas ir EK. * Pakoreguotas pagal sezoniškumą ir darbo dienų įtaką. ** Prognoz s. Pinigų politikos kryptis nesikeit. Valstyb ms sunkiai sprendžiant struktūrines problemas ir v l l t jant pagrindinių pasaulio ūkių augimui, centriniai bankai toliau taiko skatinamąją pinigų politiką. Pagrindin s palūkanų normos teb ra istoriškai mažos: 212 m. balandžio liepos m n. JAV, Japonijos ir Anglijos centriniai bankai palūkanų normų nekeit, ECB jas sumažino 2 baziniais punktais (iki,7 %), o Kinijos centrinis bankas per šį laikotarpį palūkanas mažino net du kartus. JAV Federalinis atvirosios rinkos komitetas birželio m n. dar kartą pamin jo, kad mažos palūkanų normos tur tų būti bent iki 214 m. pabaigos, ir pratęs 212 m. viduryje tur jusią baigtis specialiąją pinigų politikos operaciją (angl. operation twist), per kurią bankas perka ilgalaikius ir parduoda trumpalaikius skolos vertybinius popierius. ECB birželio m n. nusprend iki kitų metų pradžios toliau vykdyti pagrindines ir ilgesn s trukm s refinansavimo operacijas, didinančias euro zonos finansų rinkos likvidumą. Anglijos bankas liepos pradžioje paskelb padidinsiantis turto supirkimo programą mlrd. svarų sterlingų (iki 37 mlrd. svarų sterlingų), o Japonijos bankas yra nusprendęs palaikyti savo vykdomos turto supirkimo programos apimtį. Skatinamosios standartin s ir specialiosios pinigų politikos priemon s įgyvendinamos jau ketvirtus metus. Tačiau vien pinigų politikos priemon mis ir papildomomis likvidumo injekcijomis neįmanoma išspręsti ekonominių problemų. Koordinuoti centrinių bankų veiksmai leidžia tam tikram laikui stabilizuoti situaciją ir atid ti sprendimų pri mimą, tačiau jų nuk limas v lesniam laikui mažina spaudimą spręsti valstybių struktūrines problemas (įgyvendinti struktūrines reformas, apriboti VS skolinimąsi, koreguoti privačiojo sektoriaus balansus ir pan.). 212 m. antrąjį ketvirtį pasaulin s žaliavų kainos krito. Kaip įprasta, labiausiai svyravo energijos žaliavų kainos. Brent žalios naftos kaina nuo kovo iki birželio m n. nukrito beveik ketvirtadaliu; maisto produktų ir metalų žaliavos pigo nuosaikiau. Žaliavų kainas antrąjį ketvirtį labiausiai mažino padid jęs netikrumas d l pasaulio ekonomin s pl tros, įskaitant ir prad jusį l t ti Kinijos ekonomikos augimą, atsinaujinusi įtampa euro zonoje d l VS skolų kriz s bei regiono finansų sistemos stabilumo. Liepos m n. žaliavų kainos v l m did ti. Naftos kainas padidino sustipr jusi įtampa Vidurio Rytuose, o ypač daug (apie 7 % per m nesį) ūgtel jusias maisto žaliavų kainas l m stipri sausra vienoje iš didžiausių pasaulyje šių produktų eksportuotojų JAV. Baltijos valstybių ekonomikos vis dar auga sparčiausiai ES, nors pastaraisiais ketvirčiais pl tra pamažu l t ja. Po stipraus ekonomikos nuosmukio, įveikto įgyvendinant vidinę devalvaciją ir struktūrines reformas (Latvijos atveju su tarptautine pagalba), kaimyninių ūkių pl tra tapo subalansuotesn ir mažiau priklausoma nuo vidaus paklausos. Vis d lto šias mažas ir atviras ekonomikas stipriau veikia tarptautin aplinka. Nebekylanti euro zonos ekonomika ir l t jantys kitų šalių ūkiai artimiausiais ketvirčiais toliau slopins Baltijos ekonomikų augimą. Prognozuojama, kad jų BVP m. augs bent porą kartų l čiau negu pernai. Kita vertus, tokia pasaulin aplinka neigiamai veikia žaliavų kainas ir mažina spaudimą infliacijai Baltijos valstyb se. Rusijos ir kitų NVS šalių ūkio pl tra teb ra sparti, bet artimiausiais ketvirčiais, veikiama užsienio aplinkos, tur tų sul t ti. Nuo energijos žaliavų kainų priklausoma Rusijos ekonomika 212 m. pirmąjį ketvirtį ūgtel jo, kai naftos kainos buvo gerokai pakilusios. V lesniais ketvirčiais tikimasi, kad augimas sul t s, tačiau ir toliau bus artimas ilgalaikiam vidurkiui (apie 4 %). Atsižvelgdama į galimus euro zonos kriz s sukeltus neramumus, Rusijos vyriausyb planuoja kitų metų biudžete numatyti gelb jimo fondą, kuris tokio sukr timo atveju teiktų likvidumo paskolas Rusijos bankams ir kitoms pagrindin ms šalies įmon ms.

9 II. REALUSIS SEKTORIUS 7 Lietuvos ekonomika auga l čiau šalies BVP metinis pokytis 212 m. antrąjį ketvirtį sumaž jo iki 2,1 proc. Šalies ūkio raidą slopino mažesn užsienio ir vidaus paklausos pl tra. Turimi duomenys rodo, kad dalis vidaus paklausą apibūdinančių rodiklių (ypač mažmenin prekyba) auga mažiau nei metų pradžioje. L čiau did ja ir prekių bei paslaugų importas Rusijoje, ES ir kitose Lietuvai svarbiose rinkose, taigi mažiau auga užsienio paklausa. Prasčiau besipl tojančią ekonomikos konjunktūrą rodo ir ūkio pasitik jimo rodikliai, kurie šiuo metu neger ja. Lietuvos statistikos departamentui patikslinus 212 m. pirmojo ketvirčio duomenis metin BVP pl tra sutapo su pirmu įverčiu (3,9 %). Palankią ekonomikos raidą ypač l m privataus sektoriaus vartojimas, kuris sparčiai augo jau ilgiau nei metus. Tačiau neapibr žta pagrindinių užsienio rinkų perspektyva Lietuvos įmones skatino atsargiai investuoti į gamybos priemones, o vidaus investicijos daugiausia augo d l VS projektų. Taip pat d l spartesn s realiojo prekių ir paslaugų importo pl tros grynasis eksportas buvo nedidelis ir dar menkesnę įtaką ūkio raidai. Privatus vartojimas teb ra vienas iš pagrindinių BVP pl tros veiksnių 212 m. pirmąjį ketvirtį d l did jusių realiųjų namų ūkių pajamų jis per metus paaugo 6,8 proc., tačiau pokyčio tempas l t jo. Vartotojų nuomonių tyrimų duomenimis, namų ūkiai buvo atsargūs vertindami savo finansin s pad ties perspektyvas. Tą rodo ir mažmenin s prekybos duomenys buvo daugiau įsigyjamos tik kasdienio naudojimo prek s ir pirkiniai, kurių vartojimas buvo atid tas ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Vertinant atskiras produktų grupes, daugiausia prie mažmenin s prekybos pl tros prisid jo ketvirtadaliu augusi baldų bei buitin s technikos prekyba ir panašiu tempu augusi prekyba drabužiais. Tokią sparčią pl trą nemažai l m ir pra jusių metų baz s efektas. Pirmąjį ketvirtį bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo įtaka BVP tebebuvo didel, bet pl tros tempas l t jo. Investicijos labiau augo d l VS infrastruktūros projektų nei privačiojo sektoriaus investicijų. Pastaruoju metu vidaus investicijos yra ne toks reikšmingas vidaus paklausos veiksnys, palyginti su vartojimu. Iš visų kapitalo formavimo šaltinių išsiskyr VS investicijos į viešosios paskirties statinius, kelius ir kitą infrastruktūrą (t. y. projektai, kurių nemaža biudžeto dalis finansuojama ES l šomis). Augo ir privačiojo sektoriaus investicijos į pastatus (ypač gyvenamosios paskirties), bet įmon s gerokai mažiau investavo į naujas gamybos priemones. Tai ypač sietina su suprast jusia situacija užsienio rinkose ir d l to mažesniais nei prieš metus verslo pasitik jimo rodikliais. Visgi į paslaugų sektorių orientuotos ekonomikos veiklos pl tojosi sparčiau kaip rodo materialinių investicijų duomenys, prie privačiojo sektoriaus materialinių investicijų pl tros ypač prisid jo nekilnojamojo turto operacijas vykdančios bendrov s, taip pat prekybos ir ryšių įmon s bei viešbučiai. Tik tina, kad verslas ir toliau atsargiai vertins gamybos pl trą, o investicijas greičiausiai palaikys tęstiniai VS projektai. Realusis prekių ir paslaugų grynasis eksportas buvo teigiamas, bet prie BVP pl tros prisid jo perpus mažiau (,7 proc. p.) nei 211 m. ketvirtąjį ketvirtį. Did jęs privatus vartojimas ir augęs energetinių produktų (ypač gamtinių dujų) poreikis skatino spartesnę nei anksčiau importo pl trą, o eksportas augo panašiu metiniu tempu, kaip ir ankstesnį ketvirtį. Analizuojamą ketvirtį realiojo paslaugų grynojo eksporto poveikis BVP pl trai tapo neigiamas, o realiojo prekių grynojo eksporto poveikis buvo teigiamas, bet sumaž jo. Vertinant gamybos metodu, 212 m. pirmąjį ketvirtį BVP augo tiek d l užsienio konkurencijai atviro, tiek d l uždaro sektoriaus prid tin s vert s did jimo. Ekonomikos pl trai didžiausią įtaką dar proc. per metus augusi prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo veiklų prid tin vert. Kitų daugiausia uždaram sektoriui priskiriamų veiklų prid tin vert Lietuvos ekonomikos pl tra toliau l t ja. pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (išlaidų metodu) Galutinio vartojimo išlaidos Vidaus investicijos, neįskaitant atsargų pokyčių Grynasis eksportas Atsargų pokyčiai BVP (skal dešin je) Privataus vartojimo pl tra teb ra didel, tačiau mažesn nei metų pradžioje. 6 pav. Privataus vartojimo ir mažmenin s prekybos, išskyrus variklines transporto priemones, tendencijos Privatus vartojimas Mažmenin prekyba, išskyrus variklines transporto priemones D l neapibr žtos ekonomin s perspektyvos įmon s mažai investuoja į naujas gamybos priemones, o pagrindinis vidaus investicijų augimo veiksnys investicijos į negyvenamuosius statinius daugiau sietinas su ES fondų finansuojamais infrastruktūros projektais. 7 pav. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo kaitos veiksniai Gyvenamieji pastatai Kiti pastatai ir statiniai Transporto priemon s Kitos mašinos ir įrenginiai Kitos investicijos ir statistiniai nesutapimai Investicijos į bendrąjį pagrindinį kapitalą (skal dešin je)

10 8 Realusis eksportas vis dar auga greičiau nei realusis importas, bet šis skirtumas maž ja, taigi ir grynasis eksportas menkiau prisideda prie BVP pl tros. 8 pav. Realiojo prekių ir paslaugų grynojo eksporto įtaka metiniam BVP augimui Prekių eksportas Paslaugų eksportas Prekių importas Paslaugų importas Grynasis eksportas Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Vertinant gamybos metodu, Lietuvos BVP pl trą panašiai lemia visos ekonomin s veiklos, tačiau labiau auga užsienio konkurencijai uždaras sektorius. taip pat augo, ypač sparčiai statybos, informacinių ryšių ir nekilnojamojo turto operacijų. Palankiai BVP pl trą veik ir atviram sektoriui priskiriamos veiklos. Kaip rodo apdirbamosios pramon s duomenys, labiausiai prie pl tros prisid jo tos pačios šakos, kurios sparčiausiai augo ir 211 m. (baldų, chemijos ir maisto pramon ). Priešingos tendencijos būdingos su elektros ir dujų tiekimu susijusioms veikloms, o ypač ryškus krytis buvo naftos perdirbimo pramon je. Šios dvi pramon s šakos reikšmingai neigiamai veik bendras pramon s tendencijas. Galima nusp ti, kad 212 m. antrąjį ketvirtį apdirbamosios pramon s prid tin s vert s raidą reikšmingai lems su naftos perdirbimo veikla susiję vienkartiniai veiksniai. Trumpuoju laikotarpiu Lietuvos ekonomikos raida bus panaši pl tra išsilaikys, o jos tempai bus nedideli. Šalies BVP veiks tiek pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų sukr timai, tiek ir vienkartiniai veiksniai. Svarbiausias jų Mažeikiuose veikiančios naftos perdirbimo gamyklos ilgiau nei m nesį trukęs gamybos sustabdymas 1, kuris tur tų neigiamai veikti BVP trumpuoju laikotarpiu. Analizuojant ekonomikos raidą bendresniu lygiu, galima tik tis, kad privatus vartojimas ir toliau bus svarbus ekonomikos pl tros veiksnys, o galimi išor s sukr timai neigiamai veiks verslo investicijas ir ilgainiui tur s įtakos vidaus paklausai. Verslo ir vartotojų lūkesčiai leidžia tik tis, kad bent trumpuoju laikotarpiu daugumos ekonominių veiklų pl tra bus nuosaiki. 9 pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (gamybos metodu) Žem s ūkis, miškininkyst ir žuvininkyst Pramon Statyba Prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla Finansin ir administracin veikla, nekilnojamasis turtas Kitos veiklos Mokesčiai, subsidijos ir statistin paklaida BVP (skal dešin je) Pastaruoju metu pramon s raida yra nepastovi daugiausia d l naftos perdirbimo gamyklos kapitalinio remonto ir su tuo susijusiu laikinu gamybos sustabdymu. 1 pav. Pramon s produkcija (3 m n. slenkamosios sumos) Apdirbamoji pramon be naftos produktų gamybos Naftos produktų gamyba Elektros, dujų ir vandens tiekimas Kasyba ir karjerų ekploatavimas Visa pramon (skal dešin je) m. balandžio 3 d. AB ORLEN Lietuva prad jo 3 dienas trukusį didžiausią istorijoje naftos perdirbimo gamyklos kapitalinį remontą. Jo metu gamykla buvo sustabdžiusi savo veiklą.

11 III. DARBO RINKA m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis padid jo iki 14, proc. (ankstesnį ketvirtį sudar 13,9 %), tačiau tai tur tų būti susiję su žiemą paprastai sumaž jančia sezoninių darbų paklausa. Per metus nedarbo lygis Lietuvoje sumaž jo maždaug šeštadaliu (2,7 proc. p.). Nedarbas Lietuvoje jau keletą ketvirčių n ra tarp pačių didžiausių ES, nes kriz s kamuojamose euro zonos valstyb se, ypač Ispanijoje ir Graikijoje, jis buvo kur kas didesnis. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, nedarbas Lietuvoje pirmąjį ketvirtį buvo mažesnis nei Latvijoje (16,3 %), bet gerokai didesnis nei Estijoje (11, %). Tiek bendras, tiek ilgalaikis ir jaunimo nedarbas Lietuvoje vis dar gerokai viršija ES ir euro zonos vidurkį (bendras nedarbas jose pirmąjį ketvirtį sudar atitinkamai 1,6 ir 11,4 %). Iš ilgalaikio ir jaunimo nedarbo kaitos matyti teigiamų ženklų. Nors ilgalaikiai bedarbiai asmenys, nerandantys darbo metus ir ilgiau vis dar sudar daugiau nei pusę visų bedarbių, jau keletą ketvirčių jų buvo mažiau negu prieš metus. Jaunimo nedarbas nuo 21 m. vidurio, kai buvo didžiausias, jau sumaž jo daugiau nei penktadaliu (iki 28,7 %). Pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis padid jo, tačiau užimtumo tendencijos tapo palankesn s. Pagal sezoniškumą pakoreguotas užimtųjų skaičius pra jusių metų antrąjį pusmetį nebedid jo, tačiau 212 m. pradžioje jis v l ūgtel jo. Užimtumo metinis augimas, keletą ketvirčių l t jęs, pirmąjį ketvirtį paspart jo (iki 1,9 %). Nagrin jant pagal ekonomines veiklas, didesnį augimą daugiausia l m palankesn s tendencijos statyboje ir pramon je. Ankstesnį ketvirtį užimtumas statyboje buvo beveik 4 proc. mažesnis negu prieš metus, o 212 m. pirmąjį ketvirtį jis maždaug tiek pat ūgtel jo. Užimtumas pramon je 212 m. pradžioje augo daugiau nei 6 proc. beveik du kartus sparčiau negu 211 m. pabaigoje. Sparčiau augant užimtumui pramon je, pirmąjį ketvirtį būtent ši veikla l m daugiau nei pusę viso užimtumo augimo. Tai skyr si nuo situacijos ankstesniais ketvirčiais, kai užimtumo augimui didžiausią įtaką tur jo jo did jimas daugiausia dirbančiųjų turinčiame paslaugų sektoriuje. Pirmąjį ketvirtį padid jęs užimtųjų skaičius paslaugų sektoriuje l m apie trečdalį viso užimtumo did jimo. Šiame sektoriuje jau trečią ketvirtį iš eil s užimtumas did jo vis l čiau (pirmąjį ketvirtį užimtųjų per metus padaug jo,9 %). Nagrin jant pagal sektorius verta pamin ti, kad jau tris ketvirčius iš eil s užimtumas valstybiniame sektoriuje buvo mažesnis negu prieš metus. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, jis sumaž jo daugiau (1,9 %), tačiau to poveikį užimtumui šalies ūkyje nusv r kur kas labiau (3, %) nei ankstesnį ketvirtį ūgtel jęs privačiojo sektoriaus užimtųjų skaičius. Nedarbo lygis Lietuvoje yra mažesnis negu prieš metus, o užimtųjų daugiau. 11 pav. Užimtųjų ir darbo j gos kaita, nedarbo lygis Nedarbo lygis (skal dešin je) Darbo j ga Užimtieji Procentai Užimtųjų daug ja privačiajame sektoriuje, bet jų maž ja valstybiniame sektoriuje. 12 pav. Užimtųjų kaita sektoriuose Tūkst., pokytis per metus Valstybinis sektorius Privatusis sektorius Iš viso Ūkiui atsigaunant v l prad jo did ti savarankiškai dirbančių asmenų skaičius, labai nukritęs nuosmukio metu. Nuo 211 m. pradžios jų buvo šiek tiek daugiau negu prieš metus, o metų pabaigoje ir 212 m. pradžioje jų pagaus jo daugiau. Tai gali reikšti, kad gyventojai optimistiškiau vertina galimybes pl toti asmeninį verslą. Nors bendras užimtumas did jo sparčiau nei ankstesnį ketvirtį, augantis užimtumas ne visą darbo dieną rodo įmonių abejones d l ūkio raidos perspektyvų. Beveik 1 proc. per metus padid jęs ne visą darbo dieną dirbančių gyventojų skaičius buvo pagrindinis didesnio užimtumo veiksnys, l męs daugiau nei du trečdalius viso užimtumo augimo. Dirbančių ne visą darbo dieną užimtųjų dalis, palyginti su visais užimtaisiais, pirmąjį ketvirtį padid jo iki 1 proc. ir buvo didžiausia nuo 26 m. vidurio. Laikiną darbą dirbančių darbuotojų dalis, priešingai, sumaž jo. Tai tur tų būti susiję ir su sezoniškumu šaltuoju metų laiku reikia mažiau darbuotojų laikinam darbui. Vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje kilo sparčiau nei ankstesnį ketvirtį (3,2 %). Valstybiniame sektoriuje jis ir toliau did jo daugiau nei privačiajame (atitinkamai 4,1 ir 2,9 %), tačiau pastarojo poveikis darbo užmokesčio kilimui šalyje buvo didesnis, nes jame dirba kur kas

12 1 Sparčiai gaus ja ne visą darbo dieną dirbančių gyventojų ir tai daro reikšmingą įtaką užimtumo augimui. 13 pav. Užimtumo veiksniai pagal darbo laiką Dirbantys visą darbo dieną Dirbantys ne visą darbo dieną Visi užimtieji (skal dešin je) Valstybiniame sektoriuje darbo užmokestis vis dar kyla sparčiau negu privačiajame. 14 pav. Darbo užmokesčio kaita daugiau gyventojų. Darbuotojų pasiskirstymas lemia ir tai, kad pagal ekonomines veiklas didžiausią poveikį darbo užmokesčio augimui turi didžiausias paslaugų sektorius, nors darbo užmokestis daugiausia padid jo statyboje (4,9 % per metus) ir žem s ūkyje (4,2 %). Paslaugų sektoriuje ir pramon je jis kilo mažiau apie 3 proc. Nereguliariųjų išmokų (vienkartinių premijų, priedų, priemokų ir kitų piniginių išmokų) poveikis ir toliau buvo reikšmingas jos l m daugiau nei trečdalį darbo užmokesčio šalies ūkyje padid jimo. Privačiajame sektoriuje ši dalis buvo didesn nereguliariosios išmokos l m beveik pusę atlyginimų kilimo. Tai rod atsargius įmonių lūkesčius: tebesant netikrumui d l ūkio raidos, jos nesiryžo labiau didinti pagrindinio darbo užmokesčio, bet motyvavo darbuotojus išmok damos vienkartines skatinamąsias išmokas. Valstybiniame sektoriuje, l čiau ir mažiau jautriai reaguojančiame į makroekonomin s aplinkos kaitą, darbo užmokestis daugiausia kilo did jant pagrindiniam atlyginimui nereguliariosios išmokos l m mažiau nei penktadalį viso darbo užmokesčio kilimo šiame sektoriuje. Spartaus užimtumo augimo artimiausiu metu nereik tų tik tis, jį ribos l tesn ūkio pl tra ir perspektyvos neapibr žtumas. Darbo užmokestis netur tų labai kilti esant vis dar gana dideliam nedarbui. Vis d lto situacija darbo rinkoje ateinančius kelis ketvirčius tur tų ger ti iš dalies d l sezoninių veiksnių. Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, registruotų teritorin se darbo biržose bedarbių antrąjį ketvirtį buvo maždaug dešimtadaliu mažiau nei pirmąjį. Lietuvos pramonininkų konfederacijos antrąjį ketvirtį atlikta pramon s įmonių apklausa rodo, kad, kaip ir anksčiau, dauguma jų nenumato artimiausiu metu keisti darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio. Tačiau kur kas mažiau nei keletą ankstesnių ketvirčių vos 2 proc. įmonių teig, kad numato mažinti darbuotojų skaičių, o įmonių, numatančių samdyti naujų darbuotojų, dalis šiek tiek padid jo. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaruoju metu visose apklausiamose veiklose vertinimų balansas buvo teigiamas, t. y. įmonių, numatančių įdarbinti darbuotojų, buvo daugiau nei numatančių turimus atleisti Šalies ūkyje Privačiajame sektoriuje Valstybiniame sektoriuje Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Įvairiose veiklose įmonių, numatančių įdarbinti darbuotojų, dalis buvo didesn nei numatančių mažinti jų skaičių. 1 pav. Įmonių vertinimas d l darbuotojų skaičiaus kaitos artimiausiais m nesiais (balansas) Pramon Statyba Mažmenin prekyba Paslaugų sektorius Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

13 1 intarpas. Darbo užmokesčio kaita pagal jo reguliarumą Darbo užmokestis darbuotojui yra mokamas atlyginant jam už pagamintos produkcijos vienetą ar už dirbtą laiką. Atlyginimas gali būti mokamas ne tik mokant darbuotojui pagrindinį atlygį, bet ir skatinant jį papildomu užmokesčiu premijomis ar priedais. Lietuvos statistikos departamentas šias papildomas išmokas įvardija kaip nereguliariąsias išmokas; istoriškai (nuo 2 iki 212 m.) jos Lietuvoje sudar nuo maždaug 4 iki 9 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Dauguma šių išmokų, pavyzdžiui, premijos, yra trumpalaik s, tačiau kitos, tokios kaip priedai prie atlyginimo, gali būti ir ilgalaik s. Taigi bendrąjį darbo užmokestį galima suskirstyti į reguliariąją ir nereguliariąją, arba papildomą, darbo užmokesčio dalį. A pav. Vidutinio darbo užmokesčio kaitos veiksniai (pagal reguliarumą) šalies ūkyje D l kylančio spaudimo darbo rinkoje ir did jančių įmonių pelnų tiek reguliarusis, tiek ir nereguliarusis darbo užmokestis paprastai did ja ekonomikai augant. Teoriškai yra galimas ir darbo užmokesčio maž jimas krintant BVP, tačiau tai n ra itin dažnas reiškinys. Lietuvos darbo rinkos lankstumas sudar sąlygas darbo užmokesčiui maž ti krintant BVP. Reguliariosios išmokos Nereguliariosios išmokos Vidutinis bruto darbo užmokestis (skal dešin je) Darbo užmokesčio kaita Lietuvoje 2 28 m. Nuo 2 iki 28 m. pabaigos Lietuvos ekonomika sparčiai augo, o tai l m ir sparčiai kylantį bendrąjį darbo užmokestį kai kuriais ketvirčiais jo metinis augimas buvo daugiau kaip 2 proc. Nereguliariųjų išmokų dalis sudar iki 1 proc. darbo užmokesčio, o jų metinis padid jimas kartais buvo net 6 proc. Tai vidutiniškai l m šiek tiek mažiau nei dešimtadalį viso darbo užmokesčio augimo 2 28 m. Privačiajame ir valstybiniame sektoriuose nereguliariųjų išmokų kaita šiek tiek skyr si. Nereguliariųjų išmokų did jimas privačiajame sektoriuje l m šiek tiek didesnę šio sektoriaus darbo užmokesčio did jimo dalį nei valstybiniame sektoriuje. Nereguliariųjų išmokų dalis sudar nuo 7 iki 9 proc. privačiojo sektoriaus darbo užmokesčio. Pažym tina, kad 2 28 m. šių išmokų dalis itin did davo ketvirtąjį ketvirtį. Valstybiniame sektoriuje papildomo atlyginimo kintamumas buvo kur kas didesnis čia jis sudar nuo iki 1 proc. šio sektoriaus vidutinio darbo užmokesčio, didžiausia jo dalis būdavo paskutinį ketvirtį. B pav. Nereguliariųjų išmokų dalis, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalies ūkyje Procentai m. nereguliariųjų išmokų did jimas buvo stebimas visose privačiojo sektoriaus ekonomin se veiklose, ypač paslaugų ir pramon s, o 27 m. ir statybos veiklose. Valstybiniame sektoriuje išsiskyr viešųjų paslaugų veikla viešasis valdymas, sveikatos priežiūra ir švietimas. Darbo užmokesčio kaita Lietuvoje m. Pastarasis ekonominis nuosmukis, prasid jęs 28 m. pabaigoje, l m atlyginimų maž jimą šalies ūkyje. Tai palankiai veik ūkio konkurencingumą ir prisid jo prie eksporto bei BVP augimo. Darbo užmokestis šalyje per metus maž jo nuo 29 m. antrojo ketvirčio. Tačiau, kaip ir ekonominio pakilimo laikotarpiu, sunkmečiu privačiojo ir valstybinio sektorių darbo užmokesčio kaita buvo nevienoda. Atlyginimai privačiajame sektoriuje pirmą kartą maž jo 29 m. pirmąjį ketvirtį vienu ketvirčiu v liau nei krito BVP. Valstybiniame sektoriuje jie pirmą kartą sumaž jo tik 29 m. trečiąjį ketvirtį. Taigi, pasikeitus verslo ciklo fazei, privatusis sektorius į ekonominio aktyvumo pokyčius reagavo lanksčiau negu valstybinis sektorius. C pav. Nereguliariųjų išmokų kaitos veiksniai šalies ūkyje pagal sektorių Privatusis sektorius Valstybinis sektorius Nereguliariosios išmokos (skal dešin je)

14 12 Privačiojo sektoriaus efektyvumą Lietuvoje patvirtina ir nereguliariųjų išmokų duomenys. Bendrajam darbo užmokesčiui šalies ūkyje vis dar did jant 28 m. ketvirtąjį ketvirtį, nereguliarusis atlyginimas jau dar neigiamą poveikį atlyginimų augimui daugiausia d l neigiamo nereguliariųjų išmokų pokyčio privačiajame sektoriuje. Tai rod itin greitą šio sektoriaus reakciją į suprast jusią ekonominę būklę ir lūkesčius d l ekonomikos perspektyvos. Valstybiniame sektoriuje nereguliariosios išmokos krito ketvirčiu v liau negu privačiajame 29 m. pirmąjį ketvirtį. Šį ketvirtį privačiajame sektoriuje jau krito ir pagrindinis darbo užmokestis, o valstybiniame jis maž jo tik nuo 29 m. trečiojo ketvirčio. Nereguliariųjų išmokų dalis privačiajame sektoriuje krito iki 4 proc. darbo užmokesčio, o valstybiniame iki 3 proc. Prie darbo užmokesčio lankstumo m., sudarančio sąlygas mažinti pagrindinį darbo užmokestį, nemenkai tur jo prisid ti ir priimti instituciniai sprendimai darbo santykių liberalizavimas tam tikromis Darbo kodekso pataisomis (pvz., sutrumpinant laiką, per kurį darbdavys privalo įsp ti darbuotojus apie apmok jimo sąlygų pasikeitimą). D pav. Nereguliariųjų išmokų dalis, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu privačiajame sektoriuje Procentai Nereguliariųjų išmokų kaita 211 m. ir 212 m. pradžioje Nuo 21 m. antrojo ketvirčio BVP m augti, o darbo užmokestis šalies ūkyje nebemaž jo nuo 21 m. ketvirtojo ketvirčio d l jo teigiamo metinio pokyčio valstybiniame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje pagrindinio atlyginimo kaita vis dar dar neigiamą poveikį darbo užmokesčio kilimui šalies ūkyje, tačiau nereguliariosios išmokos teigiamą. Jos privačiajame sektoriuje did jo jau ir ketvirčiu anksčiau (nuo 21 m. trečiojo ketvirčio). Nereguliariosios išmokos valstybiniame sektoriuje did jo nuo 21 m. ketvirtojo ketvirčio. Taigi, pager jus ekonominei įmonių pad čiai, privatusis sektorius buvo linkęs skatinti savo darbuotojus, didindamas visų pirma papildomą atlygį, o ne pagrindinį darbo užmokestį. Tik v liau, nuo 211 m. pirmojo ketvirčio, stipr jant ekonominiam aktyvumui, šiame sektoriuje kilo ir pagrindinis darbo užmokestis. Tod l v l galima daryti išvadą, kad nereguliariosios išmokos privačiajame sektoriuje yra lanksčiausia darbo užmokesčio dalis. E pav. Nereguliariųjų išmokų dalis, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu valstybiniame sektoriuje Procentai m. pabaigoje 212 m. pradžioje privačiajame sektoriuje didelę darbo užmokesčio did jimo dalį (apie pusę) tebelemia nereguliariųjų išmokų didinimas, o valstybiniame sektoriuje svarbiausias yra pagrindinio atlygio did jimas. Jame nereguliariosios išmokos vidutiniškai lemia apie dešimtadalį šio sektoriaus darbo užmokesčio augimo. Pagal ekonomines veiklas nereguliariosios išmokos did ja privačiojo sektoriaus paslaugų (ypač prekybos) ir pramon s veiklose ir valstybinio sektoriaus įvairiose paslaugų veiklose. Tačiau nereguliariųjų išmokų dalis m. ūgtel jo iki beveik 8 proc. privačiojo sektoriaus darbo užmokesčio, o valstybiniame sektoriuje jų dalis teb ra maža. Taigi, esant neapibr žtoms ūkio raidos perspektyvoms, ypač susijusioms su išor s aplinka, privatusis sektorius n ra linkęs darbuotojų skatinti didindamas pagrindinį darbo užmokestį. Taip yra siekiama apsisaugoti nuo nepalankių išor s veiksnių, galinčių ateityje neigiamai paveikti įmonių veiklos rezultatus. Tod l, šalies ūkį ištikus dar vienai recesijai, privatusis sektorius gal tų greitai reaguoti į nepalankias ekonomines aplinkybes ir mažinti darbo užmokestį visų pirma mažindamas nereguliariąsias išmokas.

15 IV. IŠORöS SEKTORIUS 13 EINAMOJI SĄSKAITA IR JOS FINANSAVIMAS Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas 212 m. pirmąjį ketvirtį išaugo iki 9,2 proc. ketvirčio BVP ir buvo didžiausias per pastaruosius trejus metus. Padid jimą per ketvirtį daugiausia l m daugiau negu 1, karto išaugęs prekių prekybos deficitas ir panašiu mastu pablog jęs pajamų balansas. Bendrą prekių ir paslaugų balansą pirmąjį ketvirtį dar labiau pablogino ir sumenkęs paslaugų prekybos perteklius. Pajamų balansas pablog jo daugiausia d l išaugusio užsienio kapitalo uždirbto pelno. Taip pat padid jo sumok tos palūkanos už VS užsienio skolą. Gautų ir atliktų einamųjų pervedimų balansas pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu, šiek tiek pager jo: privačių asmenų pervedimų į Lietuvą ir perlaidų iš Lietuvos į užsienį srautai buvo panašūs, o ES pervedimai VS nežymiai paaugo. Einamųjų pervedimų svyravimus, kaip ir ankstesnį ketvirtį, veik ES paramos pervedimas ir privačių asmenų perlaidos. ES pervedimai 212 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, buvo didesni. Tačiau, palyginti su l šomis, kurios buvo gautos prieš metus, pirmąjį ketvirtį ES paramos gauta trečdaliu mažiau. Tik tina, kad tam įtakos tur jo laikinai sustabdytas ES l šų mok jimas d l tiriamų galimų procedūrinių pažeidimų. Privačių asmenų perlaidos į Lietuvą maž jo trečią ketvirtį iš eil s. Privačių asmenų perlaidos į užsienį, gerokai padid jusios ankstesnį ketvirtį, šiek tiek sumaž jo, tačiau jų srautas tebebuvo vienas iš didžiausių nuo šių duomenų skelbimo pradžios ir buvo beveik lygus emigrantų perlaidoms į Lietuvą. Jeigu privačių asmenų pervedimų srautas į užsienį bus linkęs toliau maž ti, geguž s m n. atnaujintas ES paramos mok jimas gali teigiamai paveikti einamųjų pervedimų balansą antrąjį ketvirtį. Gerokai padid jęs einamosios sąskaitos deficitas l m grynąjį finansinį srautą į Lietuvą 212 m. pirmąjį ketvirtį. Pastarąjį daugiausia sudar išaugę VS įsipareigojimai užsieniui vasario m n. tarptautin se rinkose išplatinus beveik 4 mlrd. litų vert s obligacijų emisiją. Pirmąjį ketvirtį taip pat padid jo Lietuvos įmonių įsipareigojimai tiesioginiams investuotojams. Tai leidžia daryti prielaidą, kad įmon s pakankamai gerai vertina šalies ūkio perspektyvas ir stengiasi pritraukti l šų bei pl sti savo veiklą. Pažym tina, kad, kaip ir ankstesnį ketvirtį, Lietuvos bankai pirmąjį ketvirtį toliau mažino įsipareigojimus patronuojantiesiems bankams, taip pat reikšmingai didino užsienio subjektams suteiktų trumpalaikių paskolų portfelį. Šie veiksniai dar didžiausią įtaką finansin s sąskaitos kitų investicijų 2 sumaž jimui, kuris iš esm s nusv r portfelinių investicijų padid jimą d l valstyb s obligacijų išplatinimo. Po reikšmingo padid jimo 211 m. ketvirtąjį ketvirtį, oficialiosios tarptautin s atsargos pirmąjį ketvirtį sumaž jo ir nusv r daugiau kaip pusę ankstesnio padid jimo. UŽSIENIO PREKYBA IR KONKURENCINGUMAS Užsienio prekybos 3 deficitas pirmąjį ketvirtį buvo ketvirtadaliu didesnis negu prieš metus daugiausia d l beveik 1, karto išaugusio mineralinių produktų prekybos deficito. Atmetus mineralinių produktų įtaką, užsienio prekybos perteklius buvo steb tas antrą ketvirtį iš eil s. Pažym tina, kad mineralinių produktų prekybos balansą reikšmingai veik pakilusi žalios naftos kaina. Taip pat įtakos tur jo ir šaltuoju metų laikotarpiu padid jęs gamtinių dujų suvartojimas. Šių veiksnių įtaką iš dalies nusv r 2 Kitoms investicijoms priskiriami visi sandoriai, neįtraukti į tiesioginių užsienio investicijų, investicijų portfelio, išvestinių finansinių priemonių arba oficialiųjų tarptautinių atsargų kategorijas. Kitas investicijas sudaro įsiskolinimai už prekes ir paslaugas, grynieji pinigai ir ind liai bei kitas užsienio turtas (įsipareigojimai). 3 Šioje dalyje apžvelgiami nominalieji prekių užsienio prekybos duomenys. Padid jęs prekių prekybos deficitas ir pablog jęs pajamų balansas gerokai padidino einamosios sąskaitos deficitą. 16 pav. Einamosios sąskaitos balanso sudedamosios dalys Procentai, palyginti su BVP Prek s Paslaugos Pajamos Einamieji pervedimai Einamosios sąskaitos balansas Einamųjų pervedimų srautas į Lietuvą pirmąjį ketvirtį per metus sumaž jo daugiausia d l laikinai sustabdytos ES paramos, taip pat toliau prast jo ir privačių perlaidų balansas. 17 pav. Einamieji pervedimai į Lietuvą Procentai, palyginti su BVP Pervedimai valdžios sektoriui Privačių asmenų perlaidos Kiti pervedimai Einamieji pervedimai Komerciniai bankai toliau mažino skolas patronuojantiesiems bankams; visgi pirmąjį ketvirtį grynąjį finansinį srautą į Lietuvą nul m portfelinių investicijų įplaukos. 18 pav. Einamosios sąskaitos deficito finansavimo šaltiniai Procentai, palyginti su BVP Kapitalo sąskaita Tiesiogin s užsienio investicijos Investicijų portfelis Kitos investicijos Oficialiosios tarptautin s atsargos Klaidos ir praleidimai Einamosios sąskaitos deficitas

16 14 Metin eksporto pl tra pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčius, iš esm s nepasikeit, tačiau, atmetus mineralinių produktų įtaką, stebimas tolesnis l t jimas. 19 pav. Eksporto kaitos veiksniai pagal prekių grupes (3 m n. slenkamosios sumos) Žem s ūkio ir maisto produktai Chemijos pramon s gaminiai ir plastikai Mediena ir medienos dirbiniai Metalai Mašinos ir įrenginiai Transporto priemon s Kitos prek s Eksportas (skal dešin je) Eksportas, neįskaitant mineralinių produktų (skal dešin je) Eksporto augimą bemaž vienodai lemia tiek reeksportas, tiek lietuviškos kilm s prekių eksportas, tačiau pastarojo įtaka silpsta. 2 pav. Eksporto kaitos veiksniai pagal prekių kilmę. (3 m n. slenkamosios sumos) Importas auga vis l čiau daugiausia d l tarpinio vartojimo ir investicinių prekių paklausos, taip pat lengvųjų automobilių importo. 21 pav. Importo kaitos veiksniai pagal makroekonomines kategorijas (3 m n. slenkamosios sumos) Lietuviškos kilm s prekių eksportas Reeksportas Prekių eksportas (skal dešin je) Investicin s prek s Tarpinio vartojimo prek s, neįskaitant kuro Vartojimo prek s Lengvieji automobiliai Kitos prek s Importas (skal dešin je) Importas, neįskaitant kuro (skal dešin je) didesnis negu pra jusį ketvirtį baldų ir tekstil s gaminių užsienio prekybos perteklius ir sumaž jęs mašinų bei įrenginių prekybos deficitas. Pirmąjį ketvirtį svariai sumaž jo chemijos pramon s ir transporto priemonių užsienio prekybos deficitas. Kitų prekių grupių balansų pokyčiai buvo nuosaikūs. Metin eksporto pl tra šiek tiek sul t jo, palyginti su 211 m. ketvirtuoju ketvirčiu. Eksportas 212 m. pirmąjį ketvirtį per metus paaugo 11,4 proc. perpus mažiau nei vidutinis metinis pokytis nuo 21 m. pradžios, t. y. nuo to laikotarpio, kai baig si prekybos nuosmukis. Ypač teigiamai pramon s pardavimus užsienio rinkose veik mineralinių produktų eksportas atmetus šio veiksnio įtaką, eksportas pirmąjį ketvirtį padid jo šiek tiek mažiau nei dešimtadaliu. Vertinant eksporto pl trą pagal prekių kilmę, matyti, kad pirmąjį ketvirtį reeksporto įtaka buvo panaši kaip ir ankstesnį ketvirtį, o lietuviškos kilm s eksporto įtaka šiek tiek sumenko. 212 m. balandžio geguž s m n. duomenys leidžia manyti, kad eksporto metinis augimas antrąjį ketvirtį bus l tesnis negu pirmąjį. Tam reikšmingą įtaką darys sumaž jęs naftos produktų eksportas. Pirmąjį ketvirtį Lietuvos eksportuotojai toliau didino savo rinkos dalį pagrindin se prekybos partner se ES ir Rusijoje. Vertinant Lietuvos eksporto struktūros pokyčius, pažym tina, kad pirmąjį ketvirtį į ES buvo orientuota 6,2 proc. viso Lietuvos eksporto, arba 4 proc. p. daugiau negu prieš metus, į NVS 26,7 proc., arba,3 proc. p. mažiau negu prieš metus. Nagrin jant atskiras NVS valstybes, matyti, kad eksportas per metus padid jo į daugumą iš jų, išskyrus Baltarusiją ir Kazachstaną. Labiausiai jis paaugo į Tadžikistaną, Kirgiziją, bet svarbiausias augimo veiksnys tebebuvo Rusijos rinka. D l svaraus automobilių eksporto metinio kryčio, eksportas į Baltarusiją per metus sumaž jo daugiausia daugiau negu trečdaliu. Nagrin jant pagrindines ES prekybos partneres, pažym tina, kad pirmąjį ketvirtį eksportas labiausiai daugiau kaip 2 kartus padid jo į Jungtinę Karalystę, apie 4 proc. į Estiją, daugiau nei penktadaliu į Latviją ir Nyderlandus ir apie 3 proc. į Vokietiją. Eksportą į šias valstybes, išskyrus Vokietiją, labiausiai padidino reikšmingai išaugęs mineralinių produktų eksportas. Be to, į Latviją ir Estiją daugiau nei prieš metus eksportuota mašinų, mechaninių įrenginių ir jų dalių, į Nyderlandus tabako ir perdirbtų jo pakaitalų, į Jungtinę Karalystę ir Vokietiją baldų, patalyn s reikmenų ir čiužinių. Importas pirmąjį ketvirtį per metus paaugo 12,6 proc. tik šiek tiek mažiau nei ankstesnį ketvirtį. Padid jimui įtakos tur jo beveik trečdaliu per metus ūgtel jęs mineralinių produktų importas. Atmetus šio veiksnio įtaką, importo augimas pirmąjį ketvirtį buvo gerokai l tesnis nei ankstesnį ir sudar 3,8 proc. Tik tina, kad l t jančiam importui įtakos turi neger jantys ateities lūkesčiai ir d l to menkstantis investicinių ir tarpinio vartojimo prekių importas. Spartesnį importo už eksporto metinį padid jimą iš dalies l m šeštadaliu per metus pakilusios importuojamų mineralinių produktų kainos. 212 m. antrąjį ketvirtį, pagal turimus balandžio geguž s m n. duomenis, importo augimas tur tų dar labiau sul t ti daugiausia d l l tesnio mineralinių produktų importo.