Gyventojų darbo pajamų apžvalga

Transkriptas

1 Gyventojų darbo pajamų apžvalga 2019 m. 4 ketvirtis Kristina Zitikytė Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja 2020 m. vasario 20 d. 1

2 Auganti ekonomika didino dirbančiųjų pajamas Vidutinės gyventojų darbo pajamos ir jų pokytis 8 proc. 13,5 proc m. 4 ketvirtis 934 (1 204 (1 204 *) )* m. 4 ketvirtis 892 Bruto darbo pajamos Neto darbo pajamos ( į rankas ) 2019 m. 4 ketvirtį darbo pajamų augimas buvo spartesnis nei 2018 m. 4 ketvirtį, kai bruto darbo pajamų didėjimas siekė 12 proc., o pajamų gaunamų į rankas augimas buvo 12,5 proc. Pastaba: Vidutinės asmenų, dirbusių visą mėnesį, pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, neatskaičius mokesčių * perskaičiavus dėl mokesčių reformos

3 Eur Eur Proc. Proc m. vidutinės pajamos į rankas augo sparčiausiai per ketverius metus % bruto Vidutinės gyventojų darbo pajamos ir jų pokytis (proc.) 10, , ,8 10 8, (1 166 )* Vidutinės apdraustųjų pajamos (bruto) po indeksavimo, Eur Vidutinės apdraustųjų pajamos (bruto), Eur Vidutinių pajamų pokytis (bruto) lyginant su praėjusiais metais, proc neto ( į rankas ) 13,8 11,0 11,5 8, Vidutinės apdraustųjų pajamos ( į rankas ), Eur Vidutinių pajamų pokytis ( į rankas ) lyginant su praėjusiais metais, proc Spartesnį vidutinių pajamų į rankas augimą lėmė neapmokestinamo pajamų dydžio padidinimas 2019 m.

4 Asmenų dalis pagal pokytį ir jo dydį Pajamų didėjimą dažniau juto mažiausių pajamų gavėjai 100% Metinis pajamų pokytis pagal apdraustųjų pajamų dydį (proc.) 90% 80% 70% 60% 50% 60% 41% 40% 37% 19% 12% 12% 31% 12% 40% 29% 26% 12% 25% 30% 22% 6% 20% (1 166 )* 13% 6% 6% 5% 2% 10% 12% 13% 16% 19% 22% 0% MMA ir mažiau MMA - VDP VDP - 2 VDP 2 VDP - 3 VDP Daugiau negu 3 VDP Iki ir daugiau Pajamų rėžiai 2018 m. 4 ketv. 42% 16% 23% 5% 15% Iš viso Padidėjo daugiau negu 10 proc. Padidėjo 5-10 proc. Nesikeitė daugiau negu 5 proc. Sumažėjo 5-10 proc. Sumažėjo daugiau negu 10 proc.

5 Mažiausių pajamų gavėjų skaičius nuosekliai krenta Asmenys, kurių pajamos nesiekė MMA ,5 10, m. 148 tūkst m. 110 tūkst. GRUODIS 2019 m. 105 tūkst. Profesijos, kurių atstovai neuždirba MMA: ,4 Valytojai ir kambarinės 10,4 tūkst. įmonių ir verslo paslaugų sričių vadovai 7,2 tūkst. parduotuvių pardavėjai 6,9 tūkst. nekvalifikuoti darbininkai 2,7 tūkst. buhalteriai 2,7 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai 2 tūkst. Didesnes garantijas mažiausias pajamas gaunantiems darbuotojams užtikrinti padeda socialinio draudimo įmokų grindys

6 Labiausiai pajamų augimą galėjo pajusti sveikatos priežūros specialistai Profesijos, kurių atstovų pajamos padidėjo daugiausiai 2019 m. lapkričio mėn.* Gydytojai specialistai Politikos ir administravimo specialistai Slaugos specialistai Aukštųjų mokyklų dėstytojai Vadybos ir organizavimo analitikai Asmens sveikatos priežiūros padėjėjai Jaunesnieji socialiniai darbuotojai Socialiniai darbuotojai ir konsultantai Pradinio ugdymo mokytojai Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 Darbo pajamų didėjimą lėmė politiniai sprendimai pagal biudžeto galimybes didinti viešojo sektoriaus specialistų gydytojų, mokytojų, socialinių darbuotojų darbo užmokestį Pastaba: * pateikiami lapkričio mėnesio duomenys, nes gruodžio mėn. duomenys dėl išmokamų metinių premijų nėra tinkami palyginamumui ,4 11,9 11, ,4 14,1 14,6 16,1 17,1 16, ,3 Profesijos, kurių apdraustųjų sk. > 5 tūkst. Vidutinės darbo pajamos , Eur Vidutinės darbo pajamos , Eur Pokytis, proc.

7 Pusė dirbančiųjų vis dar neperkopia Eur kartelės Apdraustųjų pasiskirstymas pagal pajamas 2019 m. lapkričio mėn. (tūkst.) Apdraustųjų skaičius (tūkst.): 550,9 571,3 virš ,8 17,8 Moteris Vyras Vyrų dominavimas tarp didžiausias darbo pajamas gaunančiųjų rodo, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų pajamų dar vis labai ryškūs Vidutinės apdraustųjų pajamos (Eur) Eur Pusė Lietuvos gyventojų gauna darbo pajamas mažesnes nei Eur, o tai yra 656 Eur į rankas. iki 555 (MMA) Pastaba: pateikiami lapkričio mėnesio duomenys, nes gruodžio mėn. duomenys dėl išmokamų metinių premijų nėra tinkami palyginamumui. Paveikslų šaltinis - Eurostat

8 Pajamos (Eur) Pajamų pokytis (proc.) Sparčiausiai augo mažiausiai į rankas uždirbančių darbuotojų pajamos Pajamos ir jų pokytis pagal kvintilius 2019 m. lapkričio mėn. 16% % % 13% 12% kvintilis 2 kvintilis 3 kvintilis 4 kvintilis 5 kvintilis Pajamų pokytis 18% 16% 14% 12% 10% 8% 6% 4% 2% 0% Mažiausiai uždirbančiųjų pajamas didino minimalios mėnesinės algos ir neapmokestinamo pajamų dydžio augimas Pastaba: Kvintiliai suskirsto dirbančiųjų pajamų duomenų seką, išdėstytą didėjimo tvarka, į penkias lygias dalis.

9 Pajamų, gaunamų į rankas, atskirtis mažėja Pajamų atskirtis ir ją sąlygojantys veiksniai 7,8 7,9 Pajamų kvintilinis santykis Atskirtį sąlygojantys veiksniai: 6,6 6,8 7,1 7,0 6,1 6 6,4 6,3 - vyrų ir moterų darbo pajamų atskirtis - didėjanti regionų atskirtis - darbo užmokestis vokeliuose 5,3 5 - MMA didinimas - NPD didinimas Bruto pajamos Neto pajamos Pastaba: pajamų kvintilinis santykis - rodiklis, išreikštas penktadalio asmenų, kuriems tenka didžiausios pajamos (penktosios kvintilinės grupės), ir penktadalio asmenų, kuriems tenka mažiausios pajamos (pirmosios kvintilinės grupės), pajamų santykiu.

10 Nedarbo draudimo išmokų įtaka darbo rinkai 10

11 Laikiną nedarbo išmokų gavėjų skaičiaus augimą lėmė įstatymų pakeitimai Naujų nedarbo draudimo išmokų gavėjų skaičius +13% 107,5-2,3% 105 Ilgesnė išmokos mokėjimo trukmė galimybė ilgiau ieškoti asmens poreikius atitinkančio darbo Mažesni stažo reikalavimai daugiau bedarbių gali gauti nedarbo išmoką 95,2 Didesnė išmoka spaudimas darbdaviams siūlyti didesnį atlygį

12 sausis vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis lapkritis gruodis sausis vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis lapkritis gruodis sausis vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis lapkritis gruodis sausis vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis lapkritis gruodis sausis vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis lapkritis gruodis Didesnės nedarbo išmokos tiesioginės įtakos nedarbo augimui neturėjo Nedarbo draudimo išmokų gavėjų skaičius (tūkst.) ir nedarbo lygis (proc.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas ir Sodra Nedarbo lygis (proc.) NSDI gavėjų skaičius (tūkst. žm.)

13 Gavėjų skaičius (tūkst.) Mokėjimo trukmė (mėn) Nedarbo draudimo išmokas dažniausiai gauna jauniausi ir vyriausi darbo rinkos dalyviai Nedarbo draudimo išmokų gavėjų skaičius (tūkst.) ir vidutinė mokėjimo trukmė (mėn.) 2019 m. gruodžio mėn. 4,9 4,3 3, ,1 3,7 3,1 8,5 8,1 8 7,3 6,8 6,7 6,2 5,4 4,9 5, ,1 iki 20 m m m m m m m m m m. Vidutinis gavėjų skaičius 2018 m. 12 mėn. (tūkst.) Vidutinis gavėjų skaičius 2019 m. 12 mėn. (tūkst.) Išmokos mokėjimo trukmė, mėn. Vyresnių nedarbo išmokų gavėjų yra daugiau dėl pensinio amžiaus didinimo ir sunkesnių galimybių vyresniems susirasti darbą. Jaunimas linkęs keisti darbus ir neužsibūti toje pačioje darbovietėje ilgai. 1 0

14 Tarp nedarbo išmokų gavėjų santykinai didesnę dalį sudaro nekvalifikuoti darbuotojai Apdraustųjų ir nedarbo draudimo išmokų gavėjų pasiskirstymas pagal profesijas 11% 11% 22% 5% 14% 32% 18% 46% 19% 22% vadovai Apdraustieji, dirbę visą mėnesį 2019 m. lapkričio mėn. specialistai, inžinieriai, technikai Apdraustieji Vadovai dirbę visą mėnesį pagal Paslaugų profesijas sektoriaus 2019 m. lapkričio darbuotojai mėn. ir pardavėjai, tarnautojai Nekvalifikuoti darbininkai paslaugų sektoriaus darbininkai ir pardavėjai, tarnautojai kvalifikuoti darbininkai nekvalifikuoti darbininkai Nedarbo draudimo išmokos gavėjai 2019 m. lapkričio mėn. Specialistai, inžinieriai, technikai Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai

15 tūkst. žm. Ar nedarbo išmokų politika skatina ieškoti darbo? Nedarbo draudimo išmokų gavėjų skaičius ir išmokų dydis ,8 tūkst. gavėjų (18 proc.) gauna didesnę nei 500 išmoką mėn. 2 mėn. 3 mėn. 4 mėn. 5 mėn. 6 mėn. 7 mėn. 8 mėn. 9 mėn. Išmokos mokėjimo laikotarpis Vidutinė nedarbo draudimo išmoka m. IV ketv. maksimali išmoka 744 Maksimalią išmoką gauna 2 tūkst. (3 proc.) asmenų

16 Lietuvos nedarbo draudimo išmokos kitų šalių kontekste Nedarbo draudimo išmokų pakeitimo norma Lietuvoje ir kitose šalyse Nedarbo išmokos pakeitimo norma, kai išmokos mokėjimo trukmė 2 mėn. 1. Izraelis Liuksemburgas Latvija Lietuva Portugalija Vokietija Estija 57 Šaltinis: EBPO, 2018 m. Nedarbo išmokos pakeitimo norma, kai išmokos mokėjimo trukmė 8 mėn. 1. Liuksemburgas Šveicarija Nyderlandai Prancūzija Portugalija Lietuva Estija Latvija 42 Pakeitimo norma Lietuvoje, kai vidutinės pajamos Eur: 1-3 mėn. 77 % 4-6 mėn. 65 % 7-9 mėn. 52 % Nedarbo draudimo išmokos yra didesnės pirmaisiais mėnesiais, tačiau laikui bėgant išmokos pakeitimo norma laipsniškai mažėja skatinant darbuotoją grįžti į darbo rinką

17 Vis daugiau gyventojų pasinaudoja teise gauti ilgalaikio darbo išmokas Asmenų, gavusių ilgalaikio darbo išmokas skaičius m % Teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, jei: pas darbdavį išdirbo ne mažiau nei 5 m. dirbo nebiudžetiniame sektoriuje buvo atleistas pagal DK 57 str. per tris mėnesius po atleidimo nepradeda dirbti pas tą patį darbdavį 2018 m m. Nedarbo socialinio draudimo rūšies bei ilgalaikio darbo išmokų fondo biudžetas buvo perteklinis, tačiau tai normalu, nes šios išmokos yra anticiklinės ir jų balansas keičiasi lėtėjant ekonomikos augimui

18 Auganti ekonomika ir NPD didinimas mažino pajamų atskirtį Pajamų, gaunamų į rankas, atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų, per ketverius metus sumažėjo 1,8 proc. punkto. Nedarbo draudimo išmokos gavėjų gretos auga ir dėl laisvesnio jaunų žmonių požiūrio į darbą. Ilgalaikio darbo išmokos leido padidinti darbuotojų garantijas netekus darbo ir vis daugiau žmonių pasinaudoja teise gauti ilgalaikio darbo išmokas.

19 Ačiū už dėmesį atvira.sodra.lt 19