LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS NEATLIKTŲ ARBA UŽDELSTŲ STANDARTINIŲ SLAUGOS VEIKSMŲ ANALIZĖ IR SĄSAJOS SU SLAUGOS PERSONALO KOMANDINIU DARBU

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS NEATLIKTŲ ARBA UŽDELSTŲ STANDARTINIŲ SLAUGOS VEIKSMŲ ANALIZĖ IR SĄSAJOS SU SLAUGOS PERSONALO KOMANDINIU DARBU"

Transkriptas

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA JANA GRIGONIENĖ NEATLIKTŲ ARBA UŽDELSTŲ STANDARTINIŲ SLAUGOS VEIKSMŲ ANALIZĖ IR SĄSAJOS SU SLAUGOS PERSONALO KOMANDINIU DARBU Magistrantūros studijų programos KLINIKINĖ SLAUGA (ištęstinės studijos) baigiamasis darbas Darbo vadovė Prof. dr. Olga Riklikienė KAUNAS, 2017

2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA TVIRTINU Slaugos fakulteto dekanė Prof. dr. Jūratė Macijauskienė 2017 m....d. NEATLIKTŲ ARBA UŽDELSTŲ STANDARTINIŲ SLAUGOS VEIKSMŲ ANALIZĖ IR SĄSAJOS SU SLAUGOS PERSONALO KOMANDINIU DARBU Magistrantūros studijų programos KLINIKINĖ SLAUGA (ištęstinės studijos) baigiamasis darbas Darbo vadovė Prof. dr. Olga Riklikienė 2017 m. gegužės mėn. 26 d. Recenzentas Darbą atliko magistrantė Dr. A. Vanckavičienė Jana Grigonienė 2017 m.... d m. gegužės mėn. 26 d. KAUNAS, 2017

3 3 TURINYS SANTRAUKA... 5 SUMMARY... 6 SANTRUMPOS... 8 ŽODYNĖLIS... 9 LENTELIŲ SĄRAŠAS PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ĮVADAS DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI LITERATŪROS APŽVALGA Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: sąvoka, apibrėžimas ir priežastys Pacientų priežiūros, klaidos sąlygotos neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų Slaugos normavimas ir prioritizavimas Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: bendravimo reikšmė teigiamiems slaugos rezultatams ir pacientų saugumui Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai tarptautinė daugiaaspektė problema: užsienio šalių patirtis Komandinio darbo reikšmė veiksmingam slaugos procesui Sėkmingo komandinio darbo reikšmė neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų prevencijai Teorinis darbo pagrindimas Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: A. Donabedian kokybės sistemų modelio transformacija pagal B. Kalisch TYRIMO METODIKA Tyrimo organizavimas Tiriamųjų imtis ir jos atranka Tyrimo instrumentas Tyrimo etika Duomenų analizės metodai REZULTATAI Sociodemografinių tiriamosios imties charakteristikų analizė Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimčių palaikomojo gydymo ir slaugos srityje analizė... 45

4 4 3.3 Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežasčių palaikomojo gydymo ir slaugos srityje analizė Slaugos personalo komandinio darbo ypatumų palaikomojo gydymo ir slaugos srityje analizė Slaugos personalo komandinio darbo ypatumų vertinimas, atsižvelgiant į sociodemografines ir profesines tiriamosios imties charakteristikas Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir slaugos personalo komandinio darbo sąsajos REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI... 73

5 SANTRAUKA Grigonienė J. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų analizė ir sąsajos su slaugos personalo komandiniu darbu, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė prof. O. Riklikienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2017, 73 p. Darbo tikslas Išanalizuoti neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus ir jų sąsajas su slaugos personalo komandinio darbo ypatumais palaikomojo gydymo ir slaugos srityse. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis ir priežastis palaikomojo gydymo ir slaugos srityse. 2. Įvertinti slaugos personalo komandinio darbo ypatumus palaikomojo gydymo ir slaugos srityse. 3. Susieti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis ir priežastis su slaugos personalo komandinio darbo ypatumais palaikomojo gydymo ir slaugos srityse. Metodika: Tyrimas atliktas Panevėžio teritorinės ligonių kasos veiklos zonos slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigose (N 8). Dalyvavo 137 slaugytojai ir 33 slaugytojų padėjėjai. Tyrime naudotas Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos personalo komandinio darbo klausimynas (Kalisch 2009; 2010). Rezultatai: Nustatyta, kad dažniausiai neatliekamas arba uždelsiamas paciento vedžiojimas (37,9 proc.), paciento mokymas (33,3 proc.), emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimas (30,1 proc.), paciento vartymas (21,6 proc.). Respondentai identifikavo priežastis, kurios skatina neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus. Tai: darbo (2,47 balo) ir materialinių išteklių (2,46 balo) stoka, bendravimo kliūtys (2,21 balo). Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir slaugos personalo komandinio darbo sąsajos atskleidė, kad pasitikėjimas komandos nariais mažina neefektyvų slaugos veiksmų planavimą. Išvados: Standartiniai slaugos veiksmai neatliekami arba uždelsiami atlikti trečdaliui slaugos ligoninės pacientų. Dažniausiai neatliekami arba uždelsiami standartiniai slaugos veiksmai liečia paciento vedžiojimą, paciento mokymą, emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimą, paciento vartymą. Dažniausios priežastys, lemiančios neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimą, susijusios su materialinių ir darbo išteklių veiksniais. Efektyvi slaugos komandos narių pagalba gerina slaugos darbo išteklių panaudojimą slaugant pacientus. Ligoninės slaugos personalas pasitiki vienas kitu, tolygiai pasiskirstydami užduotis, susitelkia bendram darbui, siekdami užtikrinti kokybiškas paslaugas palaikomojo gydymo ir slaugos srityse. Stokojant materialinių ir darbo išteklių, ypač kai staiga pablogėja paciento būklė, neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnis didėja; didesnis narių tarpusavio pasitikėjimas slaugos komandoje mažina neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnį palaikomojo gydymo ir slaugos srityse.

6 SUMMARY Grigonienė J. Investigation of missed nursing care in relation to the team-work of nusing staff in nursing and supportive treatment hospitals, master s thesis / supervisor Prof. O. Riklikienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and care. Kaunas, 2017, s. 73. Aim To analyse the scope and reasons of missed nursing care and its relationship with the teamwork of nursing staff in nursing and supportive treatment hospitals. Objectives: 1.To analyse the scope and reasons for missed nursing care. 2. To assess the peculiarities of the teamwork of nursing staff. 3. To establish the relationship between the scope and reasons of missed nursing care and the peculiarities of the teamwork of nursing staff in the field of nursing and supportive treatment. Methods: This study took place from 2 May 2016 to 31 October 2016 in health care institutions (N 8) operating in the territory of Panevezys Territorial Health Insurance Fund. A total of 137 nurses and 33 nursing assistants participated in the study. A questionnaire consisting of a MISSCARE Survey and a Nursing Teamwork Survey was used as the study instrument. Results: It was established that ambulation of the patients (37.9%), patient education (33.3%), provision of emotional support to the patient and family (30.1%) and moving and handling of the patient (21.6%) were most frequently missed or delayed elements of nursing care. Respondents identified reasons that lead to missed nursing care, namely, the lack of human resources (2.47 points) and supplies (2.46 points), communication breakdowns (2.21 points). An analysis of the relationship between missed nursing care and the teamwork of nursing staff has revealed that trust in team members reduces ineffective planning of nursing care. Conclusions: One third of patients in hospitals is subject to missed nursing care. Most frequently missed or delayed nursing care includes ambulation of the patients, patient education, provision of emotional support to the patient and family, turning the patient. The main reasons for missed nursing care are related to factors of material and labour resources. Effective support of nursing team members improves the use of labour resources in the process of nursing. Hospital nurses trust and appreciate each other, aim for and provide mutual feedback, by equally distributing tasks they focus on common work in order to provide quality care. The frequency of missed nursing care increases with the lack of material and labour resources, especially, if a patient' condition deteriorates; higher confidence within the nursing team leads to a decrease in the frequency of missed nursing care.

7 7 PADĖKA Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo darbo vadovei prof. Olgai Riklikienei už skirtą laiką, pasidalintą patirtį bei pagalbą rašant magistrinį darbą. Dėkoju VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, VšĮ Troškūnų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, VšĮ Rokiškio rajono ligoninės, VšĮ Pandėlio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, VšĮ Ignalinos rajono ligoninės, VšĮ Visagino ligoninės, VšĮ Molėtų ligoninės, VšĮ Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovams ir slaugos administratoriams, kurie suteikė galimybę atlikti tyrimą ir padėjo jį vykdyti. Taip pat dėkoju visoms slaugytojoms ir slaugytojų padėjėjoms sutikusioms dalyvauti šiame tyrime. Nuoširdžiai dėkoju savo šeimos nariams už supratimą bei palaikymą studijų laikotarpiu. Pagarbiai, magistrantė Jana Grigonienė

8 8 SANTRUMPOS COST Europos organizacija mokslo ir technologijų bendradarbiavimo srityje. ES Europos sąjunga. JAV Jungtinės Amerikos valstijos. Min. mažiausia reikšmė. Maks. didžiausia reikšmė. NĮ nepageidaujamas įvykis. PI pasikliautinas intervalas. PSO pasaulio sveikatos organizacija. SN standartinis nuokrypis. TLK teritorinės ligonių kasos. VšĮ viešoji įstaiga.

9 ŽODYNĖLIS Komanda tai kartu dirbančių asmenų grupė, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno grupės nario individualiems poreikiams patenkinti [42]. Komandinis darbas vienas pagrindinių organizacijos sėkmę lemiančių veiksnių [41]. Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai tai bet kurio reikalingo priežiūros aspekto visiškas ar dalinis neįvykdymas arba pavėluotas jo atlikimas, skatinantis nepageidaujamus pacientų slaugos rezultatus [15]. Pacientų sauga pacientų teisė apsisaugoti nuo nereikalingos ar galimos žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugomis [2]. Sveikatos priežiūros kokybė laipsnis, kuriuo sveikatos priežiūros paslaugos, atitinkančios šiuolaikines profesines žinias, asmeniui ir visuomenei padidina pageidaujamų sveikatos rezultatų tikimybę [1].

10 10 LENTELIŲ SĄRAŠAS 1 lentelė. Respondentų atsako dažnis pagal palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse/skyriuose dirbančių slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų skaičių. 2 lentelė. Klausimyno vidinio nuoseklumo įvertinimas. 3 lentelė. Sociodemografinės tiriamosios imties charakteristikos. 4 lentelė. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal pareigas ir ligonines. 5 lentelė. Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų darbo laiko ypatumų pasiskirstymas. 6 lentelė. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimčių vertinimas. 7 lentelė. Poskalės Vertinimas teiginių įvertinimo analizė. 8 lentelė. Poskalės Intervencijos teiginių įvertinimo analizė. 9 lentelė. Poskalės Bendroji priežiūra teiginių įvertinimo analizė. 10 lentelė. Poskalės Planavimas teiginių įvertinimo analizė. 11 lentelė. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų poskalių vertinimas pagal gydymo įstaigas. 12 lentelė. Dažniausiai slaugos personalo neatliekamų arba uždelsiamų standartinių slaugos veiksmų pasiskirstymas pagal gydymo įstaigas. 13 lentelė. Poskalės Darbo ištekliai įverčiai. 14 lentelė. Poskalės Materialiniai ištekliai įverčiai. 15 lentelė. Poskalės Bendravimas įverčiai. 16 lentelė. Dažniausios slaugos personalo priežastys, lemiančios neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus pagal gydymo įstaigas. 17 lentelė. Slaugos personalo pasiskirstymas pagal komandinio darbo poskalio,,pasitikėjimas komandos nariais teiginių vertinimus. 18 lentelė. Slaugos personalo pasiskirstymas pagal komandinio darbo poskalio,,komandos orientacija teiginių vertinimus. 19 lentelė. Slaugos personalo pasiskirstymas pagal komandinio darbo poskalio,,komandos narių pagalba teiginių vertinimus. 20 lentelė. Slaugos personalo pasiskirstymas pagal komandinio darbo poskalio,,komandos narių pareigos teiginių vertinimus. 21 lentelė. Slaugos personalo pasiskirstymas pagal komandinio darbo poskalio,,lyderiavimas komandoje teiginių vertinimus. 22 lentelė. Komandinio darbo poskalių ir pamainos metu slaugomų pacientų skaičiaus įverčių sąsajos. 23 lentelė. Pasitenkinimo savo pareigomis ir komandiniu darbu sąsajos.

11 11 24 lentelė. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir slaugos personalo komandinio darbo ypatumų sąsajos. 25 lentelė. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežasčių ir slaugos personalo komandinio darbo ypatumų sąsajos.

12 12 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 pav. B. Kalisch (2009) Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų modelis. 2 pav. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos personalo komandinio darbo klausimyno schema. 3 pav. Tyrimo dalyvių: slaugytojų pasiskirstymas pagal kvalifikacinį laipsnį. 4 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas, atsižvelgiant į ketinimus keisti darbą. 5 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas, atsižvelgiant į jų nuomonę apie skyriaus aprūpinimą personalu. 6 pav. Vidutinis pamainos metu slaugomų pacientų skaičius, tenkantis slaugos personalui. 7 pav. Vidutinis pamainos metu atvykstančių ir išvykstančių pacientų skaičius. 8 pav. Vidutinio slaugomų pacientų skaičiaus pasiskirstymas per pamainą. 9 pav. Bendrasis neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų poskalių vidurkių pasiskirstymas. 10 pav. Priežastys lemiančios neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus. 11 pav. Bendravimo, Materialinių išteklių, Darbo išteklių veiksnių įtaka slaugos personalui planuojančiam keisti darbą. 12 pav. Komandinio darbo poskalių įverčių vidurkiai. 13 pav. Komandinio darbo poskalių vertinimas, atsižvelgiant į tyrimo dalyvių pareigas. 14 pav. Komandinio darbo poskalių vertinimas, atsižvelgiant į tyrimo dalyvių amžių. 15 pav. Komandinio darbo poskalių vertinimas, atsižvelgiant į tyrimo dalyvių planus keisti darbą.

13 13 ĮVADAS Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas ir nuolatinis gerinimas tampa daugelio valstybių kasdienine praktika. Ypatingas dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros prieinamumui, tęstinumui, teisingumui, veiksmingumui, efektyvumui, pacientų saugai [1]. Pacientų sauga viena iš aktualiausių sveikatos priežiūros problemų, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra apsaugoti pacientus nuo galimos žalos. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose siūloma pacientų saugos klausimus spręsti ne tik praktikoje, bet kartu integruoti ir į klinikinį studentų (medicinos, slaugos ir kitų disciplinų) mokymą, plėtojant tarpdalykinį ir tarpkryptinį bendradarbiavimą [2]. Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, susiduria su slaugytojų trūkumu, kai 1000-iui gyventojų tenka 7 slaugytojai (ES šalių narių vidurkis 8) [3]. Slaugytojų trūkumas auga dėl didėjančio slaugytojų amžiaus vidurkio (45,3 m. bendruomenės slaugytojo 49,4 m.) ir nepakankamo slaugytojo profesijos populiarumo [4], sunkių darbo sąlygų, emociškai varginančio darbo. Slaugytojų darbo aplinka greitai kintanti ir nenuspėjama, skatinanti atotrūkius nuo darbo ir slaugos klaidas. Slaugoje profesines nesėkmes ir klaidas sąlygoja įvairūs slaugytojų darbo veiksniai: sunki pacientų būklė, personalo trūkumas, didelis darbo krūvis, darbuotojų kaita, ilgos darbo valandos, neefektyvus informacijos bei pareigų perdavimas bei delegavimas. Dėl to slaugytojai, atlikdami kasdienius standartinius slaugos veiksmus, nusistato veiklos prioritetus, t.y. išskiria veiksmus, kuriuos būtina įvykdyti, kuriuos galima uždelsti ir kurių galima neatlikti [5]. Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai yra dažna problema skyriuose, kur stinga komandinio darbo [6]. Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai tai bet kuris paciento slaugos veiksmas, kuris yra neįvykdytas arba ženkliai pavėluotas ir tampa klaida dėl neveikimo paciento saugos požiūriu [7]. Lietuvoje neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai yra sąlyginai nauja sąvoka slaugos profesijoje. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų fenomenas, jo terminas bei apibrėžimas slaugos praktikoje (ir sveikatos priežiūroje apskritai) iki šiol nebuvo naudojamas aplaidumo/neveikimo klaidoms apibūdinti. Amerikiečių slaugos mokslininkė B. Kalisch 2006 m. pradėjo tirti neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus atlikdama kokybinius tyrimus [8]. Europoje slaugos normavimo reiškinį tyrinėjo Schubert (2008) ir Papastavrou (2012), vykdydamos tyrimus slaugos normavimo srityse [9, 10]. Schubert (2007) sukūrė Baselio Neatliktų arba uždelstų slaugos veiksmų apimties vertinimo instrumentą (angl. Basel Extent of Rationing of Nursing Care (BERNCA) instrument) [11] m. Europos mokslo ir technologijų bendradarbiavimo organizacija (COST) pradėjo vykdyti projektą, kurio veiklos tikslas paskatinti diskusiją apie slaugos normavimą ir metodologinius iššūkius, vertinant ir tiriant slaugos normavimo reiškinį. Tarptautinė slaugos praktikų, akademikų, mokslininkų patirtis ir veikla paskatino atlikti ir šį darbą, kuriuo tikimasi pradėti slaugytojų darbo

14 14 normavimo mokslo tyrimus Lietuvoje. Tai leistų išsamiau atskleisti šios problemos aspektus bei padėtų greičiau surasti tinkamus sprendimus, siekiant sumažinti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis slaugos praktikoje [12]. Mokslininkai pažymi, kad komandos stiprinimas rengiant komandos narių mokymus darbui kartu yra viena iš šios problemos sprendimo strategijų efektyvus komandinis darbas, gera komandos narių tarpusavio sąveika, pasitikėjimas vienas kitu [5]. Pasitikėjimas reikalingas komandos nariams vykdant jiems paskirtas individualias užduotis, jie turi būti pasirengę sudėtingoms situacijoms [13]. Tikimybė neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus mažėja tada, kai komandos tarpusavio sąveika gera ir komandos nariai supranta vienas kitą. Esant paramai iš komandos narių, lengviau perskirstyti prioritetus, taip galima keisti įpročius ir atvirai diskutuoti apie netinkamus darbo metodus bei jų tobulinimą. Darbo aktualumas. Lietuvoje svarbu neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų reiškinį tirti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse, ten kur yra didelės slaugytojų darbo apimtys, sunkios būklės pacientai su daugybinėmis problemomis, didelis slaugos intensyvumas. Svarbią vietą palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse užima komandinis darbas, nes šiose gydymo įstaigose dirba įvairių sričių specialistai (slaugos administratoriai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, kineziterapeutai, masažistai, fizioterapeutai, socialiniai darbuotojai, dvasininkai, savanoriai ir t.t.). Praktinė tyrimo reikšmė. Atsižvelgiant į tai, kad neatlikti arba uždelsti standartiniai (rutininiai, atliekami įprasta tvarka) slaugos veiksmai nėra specifinis praktikos reiškinys, jie gali pasireikšti keliose klinikinėse situacijose ir kelti grėsmę paciento sveikimo rezultatams, dėl to sisteminis šio reiškinio tyrimas yra reikalingas ir naudingas. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų kilmės ir priežasčių atsiradimo supratimas leis suvokti tokios praktikos riziką bei paskatins tiek slaugytojus, tiek slaugos administratorius atsakingiau planuoti slaugos personalo paskirstymą, sudarytį palankias darbo sąlygas, kurios leistų užtikrinti savalaikį slaugos atlikimą ir į pacientą orientuotą priežiūrą [14]. Tyrimo naujumas pasižymi tuo, kad šis tyrimas yra pirmoji iniciatyva ištirti neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus ir jų sąsajas su slaugos personalo komandinio darbo ypatumais mūsų šalies stacionarinėje gydymo įstaigoje. Iki šiol, neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų fenomenas, jo terminas bei apibrežimas slaugos praktikoje (ir sveikatos priežiūroje apskritai) iki šiol nebuvo naudojamas aplaidumo/neveikimo klaidoms apibūdinti. Be to, pritaikius lietuvių kalbai ir kultūrai anglų kalba parengtą B. Kalisch Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos personalo komandinio darbo klausimyną, mūsų šalies slaugos terminologija pasipildė nauja sąvoka, jos apibrėžimu bei tyrimo priemone. Šio darbo tikslas išanalizuoti neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus ir jų sąsajas su slaugos personalo komandinio darbo ypatumais palaikomojo gydymo ir slaugos srityse.

15 15 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Darbo tikslas: Išanalizuoti neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus ir jų sąsajas su slaugos personalo komandinio darbo ypatumais palaikomojo gydymo ir slaugos srityse. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis ir priežastis palaikomojo gydymo ir slaugos srityse. 2. Įvertinti slaugos personalo komandinio darbo ypatumus palaikomojo gydymo ir slaugos srityse. 3. Susieti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis ir priežastis su slaugos personalo komandinio darbo ypatumais palaikomojo gydymo ir slaugos srityse.

16 16 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1 Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: sąvoka, apibrėžimas ir priežastys Slauga sudėtingas procesas, kuris apima sprendimų priėmimą ir informacijos sintezę. Per darbo pamainą slaugytojai imasi keleto skirtingų veiklų, valdo informaciją iš įvairių šaltinių, dažnai atlieka dvi ir daugiau užduočių vienu metu [5]. Nepaisant darbo intensyvumo, slaugytojams keliami dideli reikalavimai užtikrinant pacientų saugumą ir kokybiškos slaugos rezultatus. Kokybiška slauga tai laiku įvykdytos visos slaugos užduotys, užtikrinti visi pacientų poreikiai bei patenkinti jų lūkesčiai. Kai slaugytojų darbo intensyvumas viršija jų fizines ir psichologines galimybes, dalis slaugos lieka neįvykdyta. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų sąvoką pirmą kartą įvardijo B. Kalisch (JAV) 2006 metais. Kokybinio tyrimo metu tirtos 25 tikslinės grupės, kurias sudarė licenzijuoti chirurginių skyrių slaugytojai, slaugytojų padėjėjai ir slaugos administratoriai. Autorė identifikavo devynis dažniausiai neatliekamus arba uždelsiamus slaugos veiksmus (pacientų vedžiojimas, vartymas, maitinimas, pacientų mokymas, išrašymo planavimas, emocinė parama, higiena, paciento atvykimo ir išvykimo dokumentavimas, pacientų priežiūros sekimas) [8]. Kalisch ir Williams (2009) neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų fenomeną įvardijo, kaip neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus. Neatlikta ir uždelsta slauga konstatuojama tuomet, kai bet kuris paciento slaugos veiksmas yra neįvykdytas arba ženkliai pavėluotas ir gali lemti paciento saugos klaidas dėl neveikimo [7]. Tai gi, neatlikta arba uždelsta slauga traktuojama kaip aplaidumo klaida. Vėliau šį apibrėžimą patikslino Gravlin ir Bittner (2010). Pagal juos, neatlikta arba uždelsta slauga bet kurio reikalingo priežiūros aspekto visiškas arba dalinis neįvykdymas arba pavėluotas jo atlikimas, skatinantis nepageidaujamus pacientų slaugos rezultatus [15]. Pacientų sveikimo rezultatus lemia slaugos personalo žinios kvalifikuotas personalas užtikrina teigiamus slaugos rezultatus (mažą kritimų dažnį, mažą infekcijos riziką, mažą pragulų išsivystymo tikimybę ir kt.) [16]. Užsienio tyrėjai daugiau nei dešimtmetį nagrinėja neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis slaugos praktikoje. Jų duomenimis, dažniausiai praleidžiami slaugos veiksmai yra: vaikščiojimas ir padėties keitimas, vaistų administravimas, rankų higiena ir kitos su infekcijų kontrolę susijusios procedūros, burnos priežiūra, emocinė parama, miego skatinimas, išrašymo planavimas,

17 17 pacientų mokymas, maitinimas, maudymasis ir odos priežiūra, dalyvavimas rengiamose tarpdisciplininės priežiūros konferencijose/susitikimuose/vizitacijose [5, 16]. Callen ir Mahoney (2004) tyrė universitetinės ligoninės terapijos skyrių koridoriais vaikštinėjusių suaugusių pacientų dažnį (vaikščiojimas svarbus paciento mobilumui palaikyti) ir nustatė, kad 19 proc. vaikščiojo 1 kartą per dieną, 5 proc. du kartus per dieną, 3 proc. daugiau nei du kartus per dieną ir 73 proc. iš viso nevaikščiojo. Tyrėjai padarė išvadą, kad pacientai vaikšto mažai, tiek eidami vieni, tiek lydimi personalo ar artimųjų [17]. Brown ir kolegų (2004) teigimu vidutiniškai 83 proc. hospitalizuotų pacientų didžiąją savo laiko dalį praleidžia gulėdami lovose. Vaikščiojimams skirto laiko vidurkis svyravo nuo 0,2 proc. iki 21 proc. [18]. Kalisch (2006) kokybinio tyrimo metu išsiaiškino, kad slaugos personalas pacientų vedžiojimą praleidžia dažniau nei jų vartymą [8]. Kaip žinia, mažas pacientų, ypač vyresnio amžiaus, judrumas gali lemti kitas fizines sveikatos problemas, riboti savarankiškumą bei judėjimo funkciją. Rasmussen ir Kondrup (2004), vertindami dokumentų įrašus apie mitybą nustatė, kad 40 proc. pacientų buvo nusilpusių, 7,6 proc. buvo būdingi įrašai apie nepakankamos mitybos riziką ir tik nedidelė dalis šių pacientų (14,2 proc.) turėjo specialiai parengtą mitybos planą [19]. Maitinimas yra vienas sėkmingos slaugos elementų. Ypač svarbus, pacientų maitinimas laiku, kol maistas dar šiltas. Damulevičienė, Macijauskienė ir Lesauskaitė (2007) tyrė mitybos įtaka vyresnio amžiaus chirurginiams pacientams pooperaciniu laikotarpiu. Tyrimo metu nepakankama mityba buvo nustatyta 53,5 proc. vyresnio amžiaus ir 15,8 proc. vidutinio amžiaus pacientų. Kaip teigė tyrėjos, pacientams, kurių mityba buvo sutrikusi, statistiškai dažniau išsivystė pooperacinės komplikacijos: infekcinės kvėpavimo takų komplikacijos, anemija, šie pacientai taip pat dažniau buvo gydyti intensyvios terapijos skyriuje. Sutrikusios mitybos pacientų gydymo trukmė buvo d., normalios mitybos pacientų 6+4 d. Mirštamumas dėl nepakankamos mitybos pooperaciniu laikotarpiu siekė 3,2 proc. [20]. Barker (2002) kartu su kolegomis konstatavo, kad 6 proc. visų vaistų dozių nebuvo paduotos pacientams [21]. Sochalski (2004) tirdama slaugos kokybę ligoninėse nustatė, kad ne visi slaugos veiksmai buvo įvykdyti, t.y. slauga buvo paliekama nebaigta, autorė nekonkretizavo, kurie būtent standartiniai slaugos veiksmai buvo neatliekami arba uždelsiami bei kokios priežastys tai lėmė [22]. Vartymo veiksmai tai slaugos priežiūros standartas, kai mobilizuoti pacientai vartomi kas 2 valandas. Krishnagopalan su kolegomis (2002) stebėjo 74 intensyvios terapijos pacientus 566 valandas (vienam pacientui buvo skiriama 7,7 valandų). Tyrimo metu paaiškėjo, kad 97 proc. pacientų nebuvo vartomi kas 2 valandas, kaip reikalauja standartas proc. respondentų teigė žinoję, kad verčiant pacientus kas 2 valandas, galima išvengti komplikacijų (pragulų); 57 proc. respondentų buvo įsitikinę, kad pacientai jų skyriuje vartomi kas 2 valandas [23]. Respondentų teigimu, jie varto pacientus kas 2

18 18 valandas, bet kartais atideda pacientų vartymą 4, 6, 8 valandoms, kartais ir ilgesniam laikui. Neatlikto arba uždelsto standartinio slaugos veiksmo pasekmių įvertinimas ir žinojimas, kad bus padaryta minimali žala paciento sveikatai, tampa pasiteisinimu neatlikti arba uždelsti atlikti slaugos veiksmą [8]. Kalisch (2006) išsiaiškino, kad slaugytojai skiria per mažai laiko pacientų mokymui arba visai jo neskiria. Slaugytojai teigia, kad yra apkrauti darbais. Siekiant skirti pakankamai laiko pacientų mokymui, slaugytojams tektų skubėti ir dirbti didesniu tempu [8]. Išrašymo planavimas taip pat dažnai nukenčia dėl slaugytojų užimtumo. Ubbink su kolegomis (2014) išsiaiškino, kad trečdalis suaugusių pacientų nebuvo patenkinti tuo, jog slaugytojai nepasirūpino reikalinga pagalba namuose, prieš išrašant pacientus [24]. Daugeliui vėžiu sergančių pacientų ir jų šeimoms susidūrimas su liga sukelia stresą, todėl emocinė parama onkologiniams pacientams yra svarbi per visą jų gydymosi laikotarpį ir gali būti gaunama iš skirtingų žmonių [25]. Pasak Kalisch (2006), slaugos personalas žino, kad emocinė parama pacientams ir jų šeimos nariams yra reikalinga bei vertinama, tačiau negalėdami patenkinti paciento ir jo šeimos emocinės paramos poreikio, patys bijo būti sugniuždyti [8]. Paciento higiena taip pat yra viena iš reguliariai neatliekamų arba uždelsiamų standartinių slaugos veiksmų: paciento maudymas vonioje, asmens higienos užtikrinimas, burnos priežiūra. Dažniausiai yra praleidžiama burnos priežiūra (82 proc.), pacientų maudymas ir odos priežiūra 63 proc. [26]. Tyrėjai lygindami JAV ir Turkijos ligoninių rezultatus išsiaiškino, kad burnos priežiūra JAV yra praleidžiama dažniau (82,3 proc.) nei Turkijoje (26,3 proc.). Šio skirtumo priežastis ta, kad Turkijoje šeimos nariai su savo artimaisiais yra hospitalizuojami intensyviosios priežiūros skyriuose ir patys atlieka rutininius slaugos veiksmus, taip sumažindami neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnį savo ligoninėje [27]. Slaugos proceso organizavimo veiklos, kaip paciento atvykimo ir išvykimo dokumentavimas, taip pat dažnai atliekamos neteisingai: slaugos personalas padaro įrašus anksčiau nei veiksmas atliekamas [8, 16]. Siekiant apibrėžti strategiją, kuri padėtų mažinti neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus, reikia suprasti, kokios priežastys įtakoja neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimą [16]. Kalisch (2006) nustatė septynis veiksnius, skatinančius neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimą: per mažas darbuotojų skaičius, per mažai skiriamo laiko slaugos intervencijai atlikti, blogai naudojami turimi personalo ištekliai, sindromas tai ne mano darbas, neefektyvus informacijos perdavimas, įprotis, atsisakymas [8]. Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, susiduria su slaugytojų trūkumu, kai 1000-iui gyventojų tenka 7 slaugytojai (ES šalių narių vidurkis 8) [3]. Slaugytojų trūkumas auga dėl

19 19 didėjančio slaugytojų amžiaus vidurkio (45,3 m. bendruomenės slaugytojo 49,4 m.) ir nepakankamo slaugytojo profesijos populiarumo [4], sunkių darbo sąlygų, emociškai varginančio darbo. Per darbo pamainą slaugytojai prižiūri keliasdešimt skirtingų būklių pacientų, imasi keleto skirtingų veiklų, valdo informaciją iš įvairių šaltinių, dažnai atlieka dvi ir daugiau užduočių vienu metu [5]. Slaugos personalo užimtumas dažnai tampa neatliktos arba uždelstos slaugos priežastimi. Nepakankamai skiriama laiko slaugos intervencijai atlikti, kuo daugiau laiko slaugos personalas sugaišta prie vienos užduoties, tuo mažiau laiko lieka kitai užduočiai [16]. Kiek laiko skirti kiekvienai užduočiai nusistato slaugos personalas. Slaugytojai nusistato veiklos prioritetus, dažniausiai jie daugiau dėmesio skiria tiems pacientams, kurie negali savimi pasirūpinti patys. Tuo tarpu, tiems pacientams, kurie gali iš dalies savimi pasirūpinti ir atlikti įprastus kasdienius slaugos veiksmus (nusiprausi, pavalgyti, apsirengti ir t.t.), slaugytojų dėmesio lieka mažiau [8]. Tiek slaugytojai, tiek slaugytojų padėjėjai pabrėžia, kad dėl laiko stokos dalis slaugos lieka neįvykdyta. Kalisch ir kolegų (2011) teigimų rečiausiai neatliekami arba uždelsiami standartiniai slaugos veiksmai: paciento būklės vertinimas kiekvienos pamainos metu (97,7 proc.), gliukozės kiekio kraujyje matavimas (97,6 proc.), gyvybinių požymių vertinimas (95,8 proc.) [28]. Dažniausiai neatliekami ir uždelsiami daug laiko užtrunkantys slaugos veiksmai: pacientų vedžiojimas, pacientų mokymas, išrašymo planavimas, emocinė parama, higiena [8]. Kita problema neadekvatūs slaugos personalo ištekliai, t.y. per mažai turima tam tikros specialybės slaugos personalo, dažniausiai trūksta slaugytojų padėjėjų [16]. Sindromas tai ne mano darbas pasireiškia tuomet, slaugytojai mažiau dėmesio skiria pacientų iškvietimo skambučiams, nes mano, kad tai slaugytojų padėjėjų darbas atsiliepti į pacientų iškvietimus [29]. Neefektyvus informacijos apie pacientą perdavimas tarp slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų; slaugytojų padėjėjai nejaučia atsakomybės už neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus, nes atsakomybė už neatliktą arba uždelstą standartinį slaugos veiksmą tenka slaugytojams; slaugytojų padėjėjai nesugeba suvaldyti konfliktų ir teikti efektyvų grįžtamąjį ryšį [16]. Neatlikta arba uždelsta slauga ir jos mastai, lemia sumažėjusi pacientų pasitenkinimą, padidėjusį nepageidaujamų reiškinių skaičių, sumažėjusi pasitenkinimą darbu ir profesija; dėl tokių sudėtingų darbo sąlygų, padaugėja slaugytojų ketinimų keisti darbo vietą [30]. Slaugos personalą neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus skatina įpratimas, pavyzdžiui, paciento vedžiojimo praleidimas: yra lengviau praleisti vedžiojimą, kai tai neturi akivaizdžios neigiamos pasekmės paciento sveikatai ir lieka nepastebėta [8]. Slaugytojai dažniausiai nelinkę nepripažinti, kad slauga yra neatliekama arba uždelsiama. Dalis slaugytojų neklausinėja slaugytojų padėjėjų ar kineziterapeutų, kuri jų priežiūros dalis nėra pilnai

20 20 užbaigta, nes mano, kad tai yra tų specialistų atsakomybė. Slaugytojai tiesiog neleidžia sau apie tai galvoti, nors viduje dėl to ir nesijaučia gerai [8]. Kalisch, Williams ir Landstrom (2009) nustatė, kad neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimas susijęs su trimis priežastimis, dėl ko nukenčia slauga. Pirma, kai trūksta slaugos personalo bendravimo, antra, lemia darbo ištekliai (staigiai padidėja pacientų skaičius arba sumažėja personalo) ir trečia kai materialiniai ištekliai įranga, medikamentai yra neprieinami [7, 26]. Slaugos praktika apima didelį spektrą kasdienių užduočių. Kai ištekliai yra riboti, slaugytojai priversti juos normuoti. Atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę, slaugytojai yra priversti išsikelti prioritetus, jie priversti neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus, tokiu būdu padidindami riziką atsirasti neigiamiems slaugos rezultatams [9]. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų kilmės ir priežasčių supratimas leidžia atsakingiau tiek slaugytojams, tiek slaugos administratoriams planuoti slaugos personalo paskirstymą. Struktūriniai veiksniai: slaugos išteklių tiekimas, pamainos tipas, darbo krūvis lemia neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimą. Slaugos personalo supratimu, priežastys, darančios poveikį neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimui, leidžia slaugytojams suvokti tokios praktikos riziką. Neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus slaugytojai yra priversti dėl padidėjusio darbo krūvio/darbo intensyvumo, bendravimo trūkumo, laiko stokos, ribotų materialinių išteklių, personalo trūkumo, to pasekoje slaugytojai yra priversti normuoti slaugą [14]. Remiantis literatūros šaltinių apžvalga, neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų kilmės ir priežasčių analizė leidžia suvokti riziką, kurią sukelia neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai pacientų sveikimo rezultatams. 1.2 Pacientų priežiūros, klaidos sąlygotos neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas ir nuolatinis gerinimas tampa daugelio valstybių kasdienine praktika. Ypatingas dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros prieinamumui, tęstinumui, teisingumui, veiksmingumui, efektyvumui, pacientų saugai [1]. Pacientų sauga viena iš aktualiausių sveikatos priežiūros problemų, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra apsaugoti pacientus nuo galimos žalos. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose siūloma pacientų saugos klausimus spręsti ne tik praktikoje, bet kartu integruoti ir į klinikinį studentų (medicinos, slaugos ir kitų disciplinų) mokymą, plėtojant tarpdalykinį ir tarpkryptinį bendradarbiavimą [2]. Pasak Virketienės (2009),

21 21 pacientų saugumas turi būti skatinamas visais kokybės užtikrinimo lygiais ir visais pacientų priežiūros aspektais. Sveikatos mokymo šerdine dalimi turi tapti pacientų saugumo moduliai [31]. Slaugytojų darbo aplinka greitai kintanti ir nenuspėjama, skatinanti atotrūkius nuo darbo ir slaugos klaidas [16]. Slaugoje profesinėms nesėkmėms ir klaidoms įtakos gali turėti įvairūs slaugytojų darbo veiksniai: sunki pacientų būklė, personalo trūkumas, didelis darbo krūvis, darbuotojų kaita, ilgos darbo valandos, neefektyvus informacijos perdavimas arba delegavimas [5]. Didelis darbo intensyvumas priverčia slaugytojus klysti arba sąmoningai nusižengti slaugos standartams ir procedūroms, kas veda prie neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir nepageidaujamų įvykių (NĮ). Kanapeckienės ir Jurkuvėno (2009) teigimu neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai priskiriami gydymo NĮ grupei (netinkamai atliekamos procedūros, vaistų vartojimo klaidos, netinkama slauga/priežiūra) [32]. Virketienė su kolegomis (2009) išskiria opiausias sritis, susijusias su pacientų sauga ir NĮ: rankų higiena, vienkartiniai švirkštai, saugi chirurgija, bendradarbiavimas (perduodant pacientą kitam gydytojui ar įstaigai), paciento tapatybės kontrolė, panašūs vaistai (panašiai atrodantys ir panašūs savo pavadinimais vaistai, kurie gali sukelti painiavą) [31]. Kaip teigia Kalisch (2010), neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai yra dažna problema skyriuose, kur stinga komandinio darbo [6]. Apibendrinant literatūros duomenis galime teigti, kad, esant dideliam darbo intensyvumui, ribotiems personalo ir darbo ištekliams bei stingant palaikymo ir paramos iš komandos narių didėja neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnis. 1.3 Slaugos normavimas ir prioritizavimas Europoje slaugos normavimo reiškinį tyrinėjo Schubert (2008) ir Papastavrou (2012), vykdydamos tyrimus slaugos normavimo srityse [9, 10]. Papastavrou analizavo slaugos normavimo reiškinį iš etinės ir moralinės pusės (2012) [10]. Schubert (2007) sukūrė Baselio Neatliktų arba uždelstų slaugos veiksmų apimties vertinimo instrumentą (angl. Basel Extent of Rationing of Nursing Care (BERNCA) instrument) [11]. Pasak Schubert (2008), slaugos normavimas apibrėžiamas kaip išskaičiavimas arba nesugebėjimas atlikti kasdienių standartinių slaugos veiksmų dėl nepakankamo laiko, personalo ar įgūdžių derinio, mažo darbuotojų skaičiaus, netinkamos darbo aplinkos. Slaugos proceso normavimas vyksta sąveikaujant slaugytojui su pacientu, nuo šios sąveikos priklauso paciento sveikimo rezultatai. Net mažas slaugos normavimas gali būti susijęs su blogėjančiais slaugos

22 22 rezultatais. Normavimo negalima visiškai išvengti, jį svarbu apibrėžti, kad jis nebūtų viršijamas, tada būtų išvengiama neigiamų slaugos rezultatų [9]. Europos mokslo ir technologijų bendradarbiavimo organizacija (COST) 2016 rugsėjo 20 d. pradėjo vykdyto projektą Normavimas: Neatlikti arba uždelsti slaugos veiksmai: tarptautinė daugiaaspektė problema (angl. Rationing = Missed Nursing care: An international and multidimensional problem ). Projekte dalyvauja 26 Europos šalys: Belgija, Čekija, Prancūzija, Airija, Lietuva, Portugalija, Šveicarija, Bosnija ir Hercegovina, Danija, Vokietija, Olandija, Rumunija, Didžioji Britanija, Kroatija, Estija, Graikija, Italija, Norvegija, Slovakija, Makedonija, Kipras, Suomija, Islandija, Latvija, Lenkija, Ispanija ir Azijos valstybė Izraelis [12]. Šios COST veiklos tikslas paskatinti debatus apie slaugos normavimą ir metodologinius iššūkius vertinant ir monitoruojant šį reiškinį; sukurti bei išbandyti įvertinimo metodus. Siekiama suaktyvinti steigėjus vykdyti mokslo tyrimus problemoms išsiaiškinti ir rasti racionalius sprendimus, orientuotus į pacientų slaugą normuojant slaugytojų darbo krūvį. Tikimasi, kad veikla skatins sieti tyrimus su politiniais sprendimais, atskleidžiant slaugos normavimo įgyvendinimą įvairiose šalyse ir nustatant pažangius paslaugų teikimo modelius bei strategijas, siejant jas visų pirma su pacientų poreikiais. Planuojami rezultatai: suvienodinta ir daugeliui šalių priimtina slaugos normavimo terminologija; sistemos veiksnių, lemiančių slaugos normavimą, išaiškinimas; etinių aspektų normuojant slaugytojų darbą bei užtikrinant pacientų teises įvertinimas; išvystyti slaugos normavimo metodai; įgyvendinti sprendimai dėl pacientų saugos ir slaugos studijų programos tobulinimas; viešinimas. Veiklos metu bus inicijuota bendra e-platforma, kurioje bus skelbiami moksliniai įrodymai ir sprendimų priėmimo priemonės klinikinėms ir akademinėms situacijoms slaugos normavimo tema, dalinamasi gerąja patirtimi [12]. Tikimasi, kad tarptautinė patirtis iš COST veiklos suintensyvins slaugytojų darbo normavimo mokslo tyrimus Lietuvoje bei galimai pakels juos į aukštesnį, disertacinių mokslo darbų lygmenį, kas leistų geriau ir išsamiau atskleisti šios problemos aspektus bei padėtų greičiau surasti tinkamus sprendimus, siekiant sumažinti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimčių mastą. 1.4 Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: bendravimo reikšmė teigiamiems slaugos rezultatams ir pacientų saugumui Slaugos priežiūrą teikia slaugos komanda, kurią sudaro slaugos administratoriai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai. Slaugos komandos nariai dirba greta vienas kito, užtikrindami teigiamus slaugos rezultatus [16].

23 23 Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama komandiniam darbui slaugoje. Pasaulio sveikatos organizacija ir Medicinos institutas nustatė, kad komandinis darbas užima svarbią vietą užtikrinant kokybiškus pacientų, skyriaus rezultatus, yra vienas iš veiksnių, užtikrinančių pacientų saugumą. Patyrusi komanda geba kurti sveiką ir saugią darbo aplinką [33]. Žigutienės teigimu svarbu tai, kaip komanda pajėgi prisitaikyti prie aplinkos ir aplinkybių pasikeitimo, įvertindami savo veiklą, ją keisdami ir neprarasdami veiklos efektyvumo [34]. Siekiant, kad slaugos komanda veiktų efektyviai, komandos narių tarpusavio santykiai turi būti grindžiami pasitikėjimu, nuolatiniu mokymusi, bendradarbiavimu ir bendravimu, ir noru būti efektyvesne komanda [35]. Kalisch su kolegomis (2011) įvardino septynis komandinio darbo veiksnius, kurie sąlygoja slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų bendravimą bei turi įtakos kokybiškiems slaugos rezultatams ir pacientų saugumui. Tai neaiškus vaidmenų paskirstymas, komandinio darbo stoka, nesugebėjimas suvaldyti konfliktinių situacijų, slaugytojų padėjėjai nėra įtraukiami į slaugos procesą, neefektyvus informacijos perdavimas, daugiau nei vienas viršininkas, sindromas tai ne mano darbas [16]. Pirmasis komandinio darbo veiksnys susijęs su neaiškiu vaidmenų paskirstymu, komandos nariai ne visada supranta vieni kitų vaidmenis ir atsakomybes. Slaugytojų padėjėjai nepatenkinti tuo, kad slaugytojai praleidžia daug laiko pildydami medicininę dokumentaciją. Jų nuomone, medicininės dokumentacijos pildymui turėtų būti keliamas mažesnis prioritetas, didesnį dėmesį skiriant standartinių slaugos veiksmų atlikimui [29]. Antrasis komandinio darbo veiksnys komandinio darbo stoka. Nesant konkrečiam darbų pasidalijimui, stokojant paramos ir pagalbos iš komandos narių didėja neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnis. Komanda yra aukščiausiai įvertinta slaugoje. Slaugytojai dirba kartu su slaugytojų padėjėjais, išsikeldami pacientų priežiūros tikslus, siekia bendro rezultato ir kokybiškos slaugos. Esant efektyviam komandos narių bendradarbiavimui, tampa lengviau dirbti komandoje ir užtikrinti kokybiškus slaugos rezultatus [29]. Trečiasis komandinio darbo veiksnys nesugebėjimas suvaldyti konfliktinių situacijų. Slaugos komandai trūksta konfliktų valdymo ir grįžtamojo ryšio įgūdžių. Slaugytojai nėra patenkinti slaugytojų padėjėjų darbo kokybe, žinių stoka, prasta darbo etika, to pasekoje slaugytojų padėjėjai nepajėgūs padėti slaugytojams spręsti problemų susijusių su pacientų priežiūra. Slaugytojo padėjėjas neinformavo slaugytojo apie paciento odos paraudimą, kuris vėliau išsivystė į pragulą [36]. Kalisch (2015) teigimu,dėl įgūdžių trūkumo tiek slaugytojai, tiek slaugytojų padėjėjai vengia spręsti konfliktus ir nesugeba teikti efektyvaus grįžtamojo ryšio [16]. Ketvirtasis komandinio darbo veiksnys slaugytojų padėjėjai nėra įtraukiami į slaugos procesą. Slaugytojų padėjėjai nedalyvauja pamainos perdavime kartu su slaugytojais ir gydytojais, todėl jų pranešimai apie suteiktą priežiūrą pacientui nėra išklausomi. Tai skatina nusivylimo jausmą ir nenorą būti tokios komandos dalimi [29]. Šakienės ir kolegų teigimu (2015), į komandinę kultūrą

24 24 orientuotos organizacijos įtraukia darbuotojus į sprendimų priėmimą, jos vertindamos komandinį darbą, skatina darbuotojus prisiimti komandinę atsakomybę, o žmogiškųjų išteklių vystymasis tokiose organizacijose yra pagrindinis prioritetas [35]. Penktasis komandinio darbo veiksnys neefektyvus informacijos perdavimas. Deleguodami atlikti vieną ar kitą užduotį slaugytojai nėra tikri, kad slaugytojų padėjėjai atliks užduotį iki galo. Slaugytojai paprašo slaugytojų padėjėjų palydėti pacientą į tualetą, tačiau dažniausiai pacientai eina vieni, to pasekoje krenta, patiria traumas nuo lengvų sumušimų iki kaulų lūžių. Slaugytojų pagrindinis tikslas- išlaikyti galutinę atsakomybę ne tik už deleguotą darbą bet ir už bet kokias klaidas,susijusias su neatliktu arba uždelstu standartiniu slaugos veiksmu [8]. Šeštasis komandinio darbo veiksnys daugiau nei vienas viršininkas. Slaugytojų padėjėjai dažniausiai dirba su dviem ir daugiau slaugytojų, jie nėra konkrečiai priskirti vienam slaugytojui, dėl to negali suteikti efektyvaus grįžtamojo ryšio [29]. Septintasis komandinio darbo veiksnys sindromas tai ne mano darbas pasireiškia tuomet, kai slaugytojai mažiau dėmesio skiria bendrosios priežiūros veiksmams (paciento asmens higienai, burnos priežiūrai, odos priežiūrai) [16]. Šių darbinių santykių pavyzdžiai atspindi prastą slaugos komandą ir gali vesti prie neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų bei turėti įtakos pacientų sveikimo rezultatams [34]. Galima teigti, kad esant neefektyviam komandinio darbo santykiui tarp dviejų slaugos paslaugų tiekėjų (slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų), komandinio darbo trūkumai lemia sumažėjusią paslaugų kokybę ir didesnę klaidų tikimybę. Slaugos komandos bendravimui yra svarbūs visi išvardinti septyni komandinio darbo veiksniai. Šie veiksniai trukdo slaugos komandai efektyviai bendradarbiauti,siekiant užtikrinti kokybišką slaugą bei išvengti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksnių. Ir priešingai, kuo geriau komanda bendrauja tarpusavyje, tuo mažiau neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų galima tikėtis kasdieninėje praktikoje. 1.5 Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai tarptautinė daugiaaspektė problema: užsienio šalių patirtis Aiken kartu su kolegomis (2001) atliko tyrimą penkiose valstybėse: Kanadoje, Anglijoje, Škotijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose (toliau JAV), vienas šio tyrimo uždavinių buvo išsiaiškinti, koks yra neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų mastas šiose valstybėse. Tyrimo metu paaiškėjo, kad slauga yra neatliekama arba uždelsiama trijose iš penkių valstybių. Rezultatai atskleidė, kad Vokietijos slaugytojai neatlieka 10 proc. burnos priežiūros, tuo tarpu Kanados

25 25 ir JAV slaugytojos apie 20 proc. Kanadoje ir JAV odos priežiūra neatliekama arba praleidžiama dažniau (nuo 30 proc. iki 34 proc.) nei Vokietijoje (13 proc.). Pacientų mokymas buvo neatliekamas arba uždelsiamas visose trijose valstybėse (nuo 26 proc. iki 29 proc.). Kanadoje slaugos planavimas buvo neatliekamas arba uždelsiamas dažniau (47 proc.) nei Vokietijoje (34 proc.). Išrašymo planavimas buvo neatliekamas arba uždelsiamas visose trijose valstybėse vienodai (nuo 13 proc. iki 14 proc.) [37]. Tarptautiniai tyrimai neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų tematika buvo atliekami JAV, Australijoje, Libane, Islandijoje, Brazilijoje, Turkijoje [5, 7, 27, 38, 39, 40]. Tyrimams naudota Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų anketa (angl. MISSCARE Survey, Kalisch& Williams, 2009) [7]. Šios anketos versija anglų kalba buvo sėkmingai išbandyta JAV, Australijoje, Libane [7, 38, 39]. Islandijoje, Brazilijoje, Turkijoje ši anketa buvo išverstas į islandų, brazilų, turkų kalbas naudojant žingsnis po žingsnio metodą (pasiruošimas, vertimas, atgalinis vertimas, analizė, patikrinimas, peržiūrėjimas ir sąvokų taisymas, bandomasis tyrimas). Islandų, brazilų ir turkų kalba išverstos Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų anketos yra tokios pat bazinės struktūros, kaip ir originali anketos versija anglų kalba. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų anketos yra išbandytos, patikimos ir pritaikytos ją naudojusiose šalyse, kaip tinkama matavimo priemonė slaugoje [5, 27, 40]. Remiantis literatūros šaltinių apžvalga aiškėja, kad neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai yra tarptautinė daugiaaspektė problema, kuri gali pasireikšti keliose klinikinėse situacijose, skirtingose aplinkose ir kelti grėsmę paciento sveikimo rezultatams. Siqueira kartu su kolegomis (2011) atliko bandomąjį tyrimą Brazilijos Ribeirćo Preto universitetinėje ligoninėje. Nustatyta, kad dažniausiai neatliekamas arba uždelsiamas pacientų vedžiojimas, vartymas, pagalbos suteikimas pacientui tuštinimosi ar šlapinimosi metu per 5 min. nuo kvietimo, dalyvavimas tarpdisciplininės priežiūros konferencijose. Identifikuotos priežastys, kurios skatina neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus. Tai: pagalbos iš komandos narių trūkumas, netikėtas pacientų skaičiaus išaugimas pamainoje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad slaugos personalas neatlieka tris kartus daug veiksmų kai dirba daugiau nei 12 valandų per pamainą ir jų darbo savaitė viršija 40 valandų. Atsižvelgiant į darbuotojų pasitenkinimą, didžioji dalis respondentų yra patenkinti dabartinėmis savo pareigomis, tačiau nėra patenkinti komandiniu darbu savo skyriuje [5]. Verrall kartu su kolegomis (2015) Pietų Australijoje ištyrė slaugytojų ir akušerių požiūrį apie neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus. Anketa buvo prieinama internete, ją galėjo užpildyti Australijos slaugytojų ir akušerių federacijos narės. Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai neatliekami arba uždelsiami šie standartiniai slaugos veiksmai: vartymas, pacientų vedžiojimas, paciento maitinimas vis dar šiltu maistu. Analizė atskleidė tris priežastis, kurios prisideda prie neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimo: papildomos slaugytojų veiklos ribojančios laiką

26 26 praleidžiama su pacientais, blogai naudojami turimi personalo ištekliai, kvalifikuotų slaugytojų trūkumas. Dažniausiai neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus slaugytojai yra priversti dėl lankytojų prašymų, kurie tuo metu užima pacientą, netikėti susitikimai su kolegomis skatina atotrūkius nuo veiklos, dideli kiekiai popierinio darbo ir nenuspėjamas darbo krūvio ir intensyvumo padidėjimas visa tai didina neatliktos slaugos problematiką [38]. Jones su kolegomis (2015) atliko literatūros analizę, kurios metu paaiškėjo, kad didžioji dalis slaugo personalo palieka neatliktą bent po vieną standartinį slaugos veiksmą (55 98 proc.). Dažniausiai neatliekami arba uždelsiami slaugos veiksmai buvo susiję su: emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimu, išrašymo planavimu, paciento mokymu. Identifikuotos priežastys,įtakojančios slaugos praradimą: prasta komandos narių sąveika, riboti materialiniai ištekliai. Neatlikta arba uždelsta slauga turi įtakos slaugytojų pranešimams apie teikiamų paslaugų kokybę, sumažėjusį pacientų pasitenkinimą, padidėjusį nepageidaujamų reiškinių kiekį, sumažėjusį pasitenkinimą darbu ir profesija, to pasekoje padaugėja ketinimų pakeisti darbo vietą [30]. Kalisch, Terzioglu, Duygulu (2012) lygino Turkijos ir JAV neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų mastą. Šiose dviejose valstybėse nesiskiria keturių neatliktų arba uždelstų standartiniu slaugos veiksmų apimtys, t.y. gliukozės kiekio kraujyje matavimas: Turkija (27,1 proc.), JAV (25,4 proc.), paciento išrašymo planavimas ir mokymas: Turkija (38,1 proc.), JAV (40,7 proc.), paciento būklės vertinimas per kiekvieną pamainą: Turkija (19,0 proc.), JAV (14,7 proc.). Turkijos slaugytojai nurodė specifinę priežastį, kuri skatina neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus paramos ir pagalbos iš komandos narių trūkumas (88,1 proc.). Skirtingai nei Turkijos, JAV slaugytojai identifikavo daugiau priežasčių: kiti skyriai nesuteikia reikiamos priežiūros pacientui (pvz., kineziterapijos metu pacientas nevedžiojamas) (91,3 proc.), slaugos priemonės arba įranga neprieinama, kai jų reikia (98,2 proc.); intensyvus pacientų atvykimas ir išvykimas iš skyriaus (98,1 proc.). Iš kitų 24 standartinių slaugos veiksmų didesnė dalis buvo praleista JAV, nei Turkijoje. Šio skirtumo priežastis Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse, kaip ir Turkijoje, šeimos nariai lieka su savo artimaisiais ir yra hospitalizuojami intensyvios priežiūros skyriuose. Jie patys atlieka rutininius įprastus slaugos veiksmus, taip sumažindami neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnį savo šalyje [27]. Apibendrinus užsienio autorių tyrimų duomenis, nustatyta, kad dažniausiai neatliekamas arba uždelsiamas pacientų vedžiojimas, vartymas, emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimas, paciento mokymas. Priežastys skatinančios neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus susijusios su: pagalbos iš komandos narių trūkumu, netikėtu pacientų skaičiaus padidėjimu pamainoje.

27 1.6 Komandinio darbo reikšmė veiksmingam slaugos procesui 27 Pasak M. Dromanto (2007), komandinis darbas šiuolaikiniame pasaulyje vienas pagrindinių organizacijos sėkmę lemiančių veiksnių [41]. Komanda tai kartu dirbančių asmenų grupė, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno grupės nario individualiems poreikiams patenkinti [42]. Būti komandos dalimi reiškia dalyvauti, t.y. sąveikauti, dalytis informacija, daryti įtaką priimamiems sprendimams ir kurti saugumo pojūtį [43]. Komandinis darbas yra susijęs su dideliu darbuotojų pasitenkinimu [27, 41]. Komandinis darbas grindžiamas bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba. Įvairių asmenybių bruožų samplaika skatina komandą dirbti efektyviai, mokytis vieniems iš kitų, papildyti vienas kitą, tarp priešingų asmenybių iškylantys konfliktai padeda nesurambėti, diskutuoti, ieškoti geresnio sprendimo [42, 43]. Bandura teigia, kad žmogus mokosi stebėdamas kitų elgesį, aplinkos reakciją į tą elgesį ir arba jį perima, arba atsisako, arba bando kitus elgesio būdus [44]. Vadinasi, slaugytojai formuos savo vertybių sistemą palaikydami ryšį su organizacine aplinka, kurdami socialinius santykius, profesionaliai tobulėdami. Veiksminga komanda yra geras pavyzdys ir tinkamas stimulas darniam darbui bei profesionalumui vystytis, t.y. tokiai slaugymo aplinkai, kurioje vyks mažiau neatliktų arba uždelstų veiksmų. Slaugytojai dirbdami kartu geriau supranta pacientų priežiūros tikslus ir poreikius, siekia geresnio rezultato ir pacientų saugos užtikrinimo [6]. Komanda yra kritiškai svarbi teikiant saugią ir kokybišką priežiūrą [45]. Pasak Kalisch (2009), komandą sudaro trys elementai, t.y. du ar daugiau asmenų, susijusių tarpusavyje ir siekiančių bendro tikslo [43]. Komandinis darbas yra esminis elementas, užtikrinantis pacientų saugumą ir kokybišką priežiūrą [27]. Komandinis darbas visada buvo svarbus slaugos praktikoje, kur slaugytojai tikisi koordinuoti darbą komandoje, perduoti informaciją kitiems komandos nariams, būti tarpininkais tarp gydytojų ir pacientų [46]. Komandai siekiant geriausių sprendimų užtikrinant saugią ir kokybišką slaugos priežiūrą būtina sąveikauti tarpusavyje, kad jų pastangos siekiant bendro tikslo būtų efektyvios. Vykdydama užduotį, komanda sąveikauja socialiai. Sąveika teikia informaciją, komunikavimą, padeda komandai koordinuoti atskirų jos narių pastangas vykdant bendrą užduotį [44]. Būti komandos dalimi reiškia daryti įtaką priimamiems sprendimams ir kurti saugumo pojūtį [47]. Neatlikti arba uždelsti veiksmai, kaip minėta, kelia grėsmę pacientų sveikimui ir slaugos rezultatams, kartu sąlygoja slaugytojų nepasitenkinimo bei nusivylimo jausmą. Nepaisant kylančio pripažinimo dėl komandinio darbo svarbos, daugelis sveikatos priežiūrai skirtų studijų yra sutelktos ties skubios pagalbos ir chirurginiais skyriais bei tarpdisciplininiu komandiniu darbu. Komandos žinios ir įgūdžiai tampa vis labiau atpažįstami, kaip svarbus efektyvus savo pareigų atlikimas visų sveikatos priežiūros narių, įskaitant ir slaugytojus. Komandinis darbas

28 28 visada buvo svarbus slaugos praktikoje, kur slaugytojai tikisi koordinuoti darbą komandoje, dirbti kaip informacijos skleidėjai tarp skirtingų komandos narių, užtikrinant kokybišką slaugą, palaikant gerus santykius su pacientais [48]. Salas (2005) sukūrė konceptualų komandinio darbo modelį, kuris padėtų geriau suprasti ir paaiškinti slaugos personalo komandinį darbą. Modelio pagrindą sudaro 5 komponentai, kurie vadinami Didžiuoju penketu. Tai: pasitikėjimas komandos nariais, komandos orientacija, komandos narių pagalba, komandos narių pareigos, lyderiavimas komandoje [49]. Kalisch, Weaver ir Salas (2009) atliko kiekybinį tyrimą, taikydami Salas komandinio darbo modelį slaugos komandoje, siekė suprasti komandinio darbo funkcionavimą slaugos skyriuje. Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, kaip slaugytojai dirba komandoje ir ar šią komandinio darbo koncepciją galima naudoti apibrėžiant slaugos komandos darbą [43]. Bragadottir kartu su kolegomis (2016) atliko kiekybinį tyrimą, kurio metu islandų kalbai ir kultūrai buvo pritaikyta ir adaptuota Slaugos personalo komandinio darbo anketa (angl. Nursing Teamwork Survey (NTS), Kalisch, Lee, & Salas, 2010), klausimai paremti Salas komandos darbo modelio pagrindu. [33, 40, 50]. Salas modelį sudaro penki veiksniai, kurie turi įtakos slaugos personalo komandiniam darbui. Pirmasis komandinio darbo veiksnys susijęs su pasitikėjimu, komandos nariais dalinasi idėjomis ir informacija, vertina, ieško ir teikia vienas kitam konstruktyvų grįžtamąjį ryšį [33]. Pasak Šakienės ir kolegų, bendravimas, tarpusavio pagalba ir duoto žodžio laikymasis yra būtinas komandos sutelktumui [35]. Antrasis komandinio darbo veiksnys komandos orientacija. Komandos nariai dirba kartu veiksmingai ir efektyviai, užpildydami vienas kitos silpnąsias puses. Trečiasis komandinio darbo veiksnys komandos narių pagalba. Esant netikėtam pacientų skaičiaus padidėjimui ar staiga pablogėjus paciento būklei, komandos nariai pasidalina darbo krūvį po lygiai siekdami užtikrinti kokybišką ir į pacientą orientuotą priežiūrą. Ketvirtasis komandinio darbo veiksnys susijęs su komandos narių pareigomis teigia, kad visi komandos nariai supranta,kokios yra jų pareigos ir atsakomybės, tokiu būdu tinkamai dirbdami kartu komandoje slaugos personalas siekia kokybiškų darbo rezultatų [33]. Manoma, kad individualiai dirbantys asmenys padaro daug daugiau klaidų, nei komandos nariai dirbdami kartu, kai kiekvienas komandos narys žino, kokios yra jų pareigos komandoje [35]. Penktasis komandinio darbo veiksnys lyderiavimas komandoje. Lyderiai atsakingi už komandinio darbo organizavimą, pusiausvyros palaikymą ir darbo krūvio paskirstymą komandoje [33]. Žigutienės teigimu, lyderių pareiga tinkamai planuoti komandinio darbo procesą, užtikrinant ilgalaikius teigiamus komandinio darbo rezultatus, kurie yra tiesiogiai priklausomi nuo komandos efektyvumo [34]. Aukštus ir kokybiškus darbo rezultatus komandoje gali sukurti darnus darbas bei bendra atsakomybė komandoje [35]. Apibendrinant galima teigti, kad komandinis darbas yra vienas esminių elementų, užtikrinančių pacientų saugumą ir teigiamus slaugos rezultatus. Efektyvi komanda komandos nariai

29 29 pasitiki vienas kitu, palaiko teigiamą grįžtamąjį ryšį, dalinasi idėjomis ir informacija, jaučia paramą ir palaikymą. Siekdami kokybiškų slaugos rezultatų dirba kartu, kaip efektyvi komanda, padeda vienas kitam, stengdamiesi pašalinti silpnąsias komandos narių darbo puses. Dirbant kartu neatliekama arba uždelsiama mažiau standartinių slaugos veiksmų. 1.7 Sėkmingo komandinio darbo reikšmė neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų prevencijai Efektyviai veikianti komanda sudėtingas procesas, reikalaujantis išmanymo bei žinių apie efektyvios ir sutelktos komandos valdymą, jos kūrimą, struktūrų nustatymą ir ugdymą. Tinkamai valdant ir skatinant šį procesą, efektyviai pasiekiami tikslai, slaugos komandos narių tarpusavio santykiai grindžiami pasitikėjimu, bendravimu ir bendradarbiavimu, nuolatiniu mokymusi ir siekimu būti efektyvesne komanda [35]. Neefektyvus komandinis darbas, komandos narių nepasitikėjimas vienas kitu lemia neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnį [51]. Komandos nariai, kurie pasitiki vienas kitu, noriai keičiasi turima informacija, pavestas užduotis atlieka iki galo, jie jaučiasi vertinami savo darbe. Jei komandos nariai nemano, kad jų indėlis yra vertingas ar kad jų pateikta informacija bus naudojama tinkamai, jie gali būti mažiau linkę dalintis informacija. Kaip teigė B. Kalisch ir R. Williams (2009), slaugos priežiūra nukenčia labiausiai tuomet, kai sumažėja bendravimas slaugoje, atsiranda riboti materialiniai ištekliai, t.y. įranga arba reikiami vaistai yra nepasiekiami, staigiai pablogėja paciento būklė, sumažėja personalo [7]. Kartais slaugytojai paprasčiausiai nesugeba tinkamai paskirstyti užduočių pagalbiniam slaugos personalui ir visas užduotis mėgina įvykdyti patys. Vis tik dėl laiko stokos jie priversti išsikelti prioritetus, kurį slaugos veiksmą įvykdyti nedelsiant, ką uždelsti arba neįvykdyti, nesukeliant rizikos pacientų sveikatai bei sveikimo rezultatams. Walker ir Avant (2005) pateikia tokią praktinę situaciją: chirurginio skyriaus slaugytojui priskirti keturi pacientai. Trims iš jų reikia užsakyti vaistus 9 valandą. Ketvirtajam turi būti atliktas perrišimas 9 val. prieš atliekant perrišimą pacientui turi būti suleisti vaistai nuo skausmo. Galvojant į priekį, slaugytojas mano, kad tam, jog pasirūpintų pacientais, jam reikia skirti vieną valandą (nuo 8:30 iki 9:30). Staiga vienas slaugytojo padėjėjų pranešė, kad kitam pacientui padidėjo kraujo spaudimas. Slaugytojas paskambino gydytojui, kuris nurodė perkelti pacientą į skubios pagalbos skyrių. Slaugytojas prioriteto tvarka dabar jau ėmė rūpintis pacientu, kuriam reikia skubaus perkėlimo. Tai užtruko iki 11 val. 45 min. Jis vėluoja perrišti žaizdą ir praleido 9 val. vaistų suleidimą pacientams (daugelis vaistų leidžiami kas 4 val. ir jau artėja laikas kitam vaisto leidimui) [51].

30 30 Slaugytojas išvengtų neatlikto arba uždelsto slaugos veiksmo, pavesdamas darbus kitiems kolegoms bei slaugytojų padėjėjams, nors slaugytojai ne visada pasitiki slaugytojų padėjėjų kompetencijos lygiu ir dėl to bijo jiems pavesti užduotis [7]. Pasitikėjimas reikalingas komandos nariams vykdant jiems paskirtas individualias užduotis, jie turi būti pasirengę sudėtingoms situacijoms, palaikydami vienas kitą atliekant komandines užduotis [49]. Tikimybė neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus mažėja tada, kai komandos tarpusavio veikla gera ir komandos nariai supranta vienas kitą. Esant paramai iš komandos narių lengviau perskirstyti prioritetus, taip galima keisti įpročius ir atvirai diskutuoti apie netinkamus darbo metodus bei jų tobulinimą. 1.8 Teorinis darbo pagrindimas Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: A. Donabedian kokybės sistemų modelio transformacija pagal B. Kalisch Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų teorinis pagrindas yra B. Kalisch Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų modelis, autorės sukurtas A. Donabedian kokybės sistemų modelio pagrindu [27]. Donabedian modelis pagrįstas organizacine struktūra, procesais ir rezultatais [52]. Šios trilogijos dalys teikia trijų rūšių informaciją išvadoms apie sveikatos priežiūros paslaugų kokybę [46]. B. Kalisch (2009) pakeitė A. Donabedian kokybės sistemos modelį, į jį įtraukdama slaugytojų veiksnius ir praleistą slaugą neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus [51].

31 31 Slaugytojų veiksniai turi įtakos priežiūros veiksmui ir lemia jo rezultatą (1 pav.) [51]. 1pav. B. Kalisch (2009) Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų modelis [51] Keturi slaugytojų veiksniai sąlygoja slaugytojų pasirinkimą neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus. Tai komandos normos, prioritetų paskirstymas, vertybės ir įsitikinimai, įpročiai. Pirmasis slaugytojų veiksnys yra susijęs su komandos normomis, kurios veikia komandos narius. Kai kurių normų griežtai ir tiksliai laikomasi, o kitos priklauso nuo personalo vertybių ir įsitikinimų. Slaugytojas mato, pvz., kad slaugytojo padėjėjas atsisako vartyti pacientą, ar kad kitas slaugytojas nevykdo paciento mokymo; tuomet nauji nariai linkę perimti šiuos netinkamus komandos narių veiksmus, kurie skatina neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus [26]. Antrasis slaugytojų veiksnys prioritetų paskirstymas. Slaugytojų darbo aplinka greitai kintanti ir nenuspėjama, skatinanti atotrūkius nuo darbo ir slaugos klaidas. Per savo darbo pamainą, slaugytojos pereina nuo vienos veiklos prie kitos ir valdo informaciją iš įvairių šaltinių, dažnai dirba su dviem ir daugiau užduočių tuo pačiu metu, kas rodo aukštą veiklos trikdį. Atsižvelgdami į daugelį keliamų reikalavimų, sudėtingas situacijas, nepakankamą aprūpinimą personalu ir įranga, slaugytojai dažniausiai nusistato prioritetus, kurį slaugos veiksmą atlikti, uždelsti ar neįvykdyti [5]. Trečiasis slaugytojų veiksnys vertybės ir įsitikinimai. Vertybės ir nuostatos skatina slaugytojus atlikti savo vaidmenis ir laikytis atsakomybės. Slaugytojų įsitikinimai, jausmai ir lūkesčiai, susiję su jų savarankišku vaidmeniu, formuoja jų elgesį. Slaugytojų vertybės ir įsitikinimai nulems, kuriems pacientams tas ar kitas standartinis slaugos veiksmas bus neįvykdytas arba uždelstas. Kai slaugytojų elgesys prasilenkia su jų vertybėmis (nes jie negali atlikti arba sąmoningai pasirenka neatlikti kurio tai standartinio slaugos veiksmo), jiems tenka apgailestauti ir jaustis kaltais dėl savo veiklos, kuri neatitinka standartų ir reikalavimų [51]. Ketvirtasis slaugytojų veiksnys įpročiai. Pasak slaugos personalo neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus skatina įprotis, pavyzdžiui, paciento vedžiojimo praleidimas (yra lengviau praleisti vedžiojimą, kai tai neturi akivaizdžios neigiamos pasekmės paciento sveikatai ir

32 32 lieka nepastebėta). Manoma, kai kai tu praleidi vedžiojimą vieną dieną, nes tu neturi laiko neatsitinka nieko akivaizdžiai blogo, nors iš tiesų, paciento neaktyvumas skatina bendrą raumenų silpnėjimą. Pasiteisinimu slaugytojams tampa neįvykdyto arba uždelsto slaugos veiksmo pasekmių žinojimas ir pamatavimas (kai bus padaryta tik minimali žala paciento sveikatai), tačiau ilgainiui toks elgesys taps neigiamu įpročiu, kuris lems neigiamus slaugos rezultatus [8]. Galima teigti, kad slaugos komandos sąveikai yra svarbūs visi išvardinti keturi slaugytojų veiksniai. Šie veiksniai trukdo užtikrinti kokybišką slaugą bei didina neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksnių dažnį. Ir priešingai, kuo geresnė komandos sąveika, tuo mažiau neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų galima tikėtis kasdieninėje praktikoje. B. Kalisch neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų modelis įrodo, kad sėkminga komanda kompensuoja slaugos praradimus. Neatliktų arba uždelstų slaugos veiksmų dažnis susijęs su slaugytojų veiksniais: komandos normomis, prioritetų paskirstymu, vertybėmis ir įsitikinimais, įpročiais. Šie keturi slaugytojų veiksniai lemia slaugos komandos tarpusavio sąveiką; kuo geresnė komandos sąveika, tuo mažiau neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų galima tikėtis kasdieninėje praktikoje. Apibendrinus literatūros apžvalgos skyrių, prieita išvados, kad Lietuvoje neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai yra nauja sąvoka slaugos profesijoje. Šia tema Lietuvoje nėra atlikta tyrimų. Neturėdami įrodymų apie neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis ir priežastis bei jų sąsajas su slaugos personalo komandiniu darbo ypatumais negalime suvokti tokios praktikos rizikos, atsakingiau planuoti slaugos personalo paskirstymo, sudarytį palankias darbo sąlygas, kurios leistų užtikrinti savalaikį slaugos atlikimą ir į pacientą orientuotą priežiūrą.

33 33 2. TYRIMO METODIKA 2.1 Tyrimo organizavimas Tyrimo eigą sudarė 5 etapai: 1. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos personalo komandinio darbo klausimyno vertimas ir pritaikymas lietuvių kalbai. 2. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimčių ir priežasčių išaiškinimas Panevėžio TLK veiklos zonos įstaigose (N 8) teikiančiose palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas. 3. Slaugos personalo komandinio darbo tyrimas Panevėžio TLK veiklos zonos įstaigose (N 8) teikiančiose palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas. 4. Susieti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis ir priežastis su slaugos personalo komandinio darbo ypatumais palaikomojo gydymo ir slaugos srityse. 5. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos personalo komandinio darbo klausimyno duomenų surinkimas ir suvedimas į SPSS, duomenų analizė, rezultatų pateikimas, išvadų parengimas. 2.2 Tiriamųjų imtis ir jos atranka Tyrimo įstaigos atrinktos iš Panevėžio TLK (N=15) veiklos zonoje esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, nesiekiančių pelno, teikiančių ilgalaikio palaikomojo gydymo ir slaugos, stacionarines paliatyviosios pagalbos paslaugas. Atrankos būdas generalinė aibė, Panevėžio TLK priklausime esantis slaugos personalas. Generalinės aibės dydis N, iš jo išskaičiuota tyrimo imtis su 95 proc. tikimybe ir 5 proc. paklaida. Iš Panevėžio TLK veiklos zonoje esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tyrimui buvo atrinktos 8 įstaigos ir jų padaliniai (pasirinkta kas antra ligoninė iš sąrašo): VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, VšĮ Troškūnų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, VšĮ Rokiškio rajono ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius, VšĮ Rokiškio rajono ligoninės Pandėlio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės poskyris, VšĮ Ignalinos rajono ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius, VšĮ Visagino ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius, VšĮ Molėtų ligoninė palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius, VšĮ Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė Utenoje. Tyrimo metu, Aukštaitijos regiono aštuoniose palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse/skyriuose dirbo: 137 bendrosios praktikos slaugytojai ir 33 slaugytojų padėjėjai. Informacija apie personalo skaičių gauta iš tyrimo įstaigų padalinių slaugos administratorių. Tyrimas buvo atliktas

34 34 Tyrimo imtis sudaryta taip, kad jos savybės atspindėtų generalinės visumos savybes, t.y. būtų reprezentatyvi. Imtis tikimybinė ir atspindi visas Panevėžio TLK veiklos zonoje esančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas. Tyrimo reprezentatyvumui reikalinga imtis nustatyta pagal formulę [53]: n= 1/(Δ 2 +1/N) n atvejų skaičius atrankinėje grupėje. N generalinė aibė. Δ paklaidos dydis. Nustatyta, kad į tyrimą reikia įtraukti mažiausiai 101 bendrosios praktikos slaugytoją ir 30 slaugytojo padėjėjų (1 lentelė). 1 lentelė. Respondentų atsako dažnis pagal palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse/skyriuose dirbančių slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų skaičių Tyrimo dalyviai, n (sk.) Įstaiga Bendrosios praktikos slaugytojai Slaugytojo padėjėjai (n=33) Išdalinta anketų (n) Grįžo anketų (n) Atsako dažnis (proc.) (n=137) Panevėžys ,0 Troškūnai ,6 Rokiškis ,0 Pandėlys ,0 Ignalina ,0 Visaginas ,2 Molėtai ,0 Utena ,9 Iš viso ,0 Tyrimo metu išdalinta 170 anketų, sugrįžo 153 anketos, kurios buvo panaudotos statistinei analizei, atsako dažnis 90 proc. (1 lentelė). Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų įtraukimo į tyrimą kriterijus dirba ilgiau nei vieneri metai. 2.3 Tyrimo instrumentas Tyrimui naudotas klausimynas, kurį sudarė: Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų anketa (angl. MISSCARE Survey, Kalisch & Williams, 2009) ir Slaugos personalo komandinio darbo anketa (angl. Nursing Teamwork Survey (NTS), Kalisch, Lee, & Salas, 2010) (4

35 35 priedas). Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos personalo komandinio darbo klausimyno schema pavaizduota 2 pav. NEATLIKTŲ ARBA UŽDELSTŲ STANDARTINIŲ SLAUGOS VEIKSMŲ IR SLAUGOS PERSONALO KOMANDINIO DARBO KLAUSIMYNAS Bendroji dalis Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų anketa A dalis: Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai B dalis: Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežastys Slaugos personalo komandinio darbo anketa 2 pav. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos personalo komandinio darbo klausimyno schema Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos komandinio darbo klausimyno vertimas į lietuvių kalbą ir pritaikymas slaugos praktikoje. Vertimo tikslas pasiekti semantinį (žodžių ar sakinių reikšmės) ir konceptualų (sąvokų ir teorinių vaizdinių) lygiavertiškumą tarp angliško ir lietuviško variantų [54]. Klausimyno vertimui ir pritaikymui pasirinkti žingsniai, aprašomi mokslinėje literatūroje [55]. Klausimyną tyrėja išvertė į lietuvių kalbą, gautas vertimas buvo peržiūrėtas darbo vadovės ir tam tikros sąvokos buvo pakeistos ir pritaikytos lietuvių kalbai ir kultūrai. Keletas neaiškių vertimo aspektų buvo aptarta su klausimyno autore ir kita tyrėja iš Islandijos, kuri taip pat šį klausimyną adaptavo savo šalyje. Vėliau klausimynas buvo išverstas atgal į anglų kalbą anglų

36 36 kalbos specialistės. Abu anglų kalbos variantus B. Kalisch sulygino, identifikuodama netikslaus vertimo vietas. Vėliau vertimas tikslintas, parenkant teisingas ir labiau aiškias sąvokas bei išsireiškimus. Verčiant klausimyną, iškilo šie diskusiniai klausimai: Kaip taisyklingai išversti sudurtinį anglų kalbos žodį ir raktinę anketos sąvoką Misscare, kuri, išvertus pažodžiui, reiškia praleisti, neatlikti, netekti, pražiūrėti, pavėluoti slaugos veiksmai. Misscare sąvoka originalioje anketoje ir jos autorės darbuose apibrėžiama aplinkybe, kai bet kuris paciento slaugos veiksmas yra neįvykdytas arba ženkliai pavėluotas ir, paciento slaugos požiūriu, tampa klaida dėl neveikimo [8]. Tai sąlyginai nauja sąvoka, su kuria ne tik Lietuvos, bet ir Brazilijos bei Islandijos slaugytojai nebuvo susidūrę. Šis fenomenas ir jo terminas bei apibrėžimas nebūdingas lietuvių, brazilų ir islandų kalbai ir niekada nebuvo naudojamas aplaidumo/neveikimo klaidoms apibūdinti slaugos praktikoje [5, 40]. Būtent šis semantinis neatitikimas/naujumas sukėlė daugiausią klausimų tyrėjams ir klausimyno vertėjams Lietuvoje ir minėtose šalyse. Galiausiai, bendru Lietuvos tyrėjų ir ekspertų, anglų bei lietuvių kalbos specialistų sutarimu, šis terminas buvo išverstas kaip neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai. Šiame tyrime naudotą, pagal B. Kalisch parengtą Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos personalo komandinio darbo klausimyną, sudaro 4 dalys (4 priedas): 1. Bendroji dalis darbuotojų charakteristika (išsilavinimas patirtis, lytis, amžius), darbo grafikas (pamaina, darbo valandos), personalas (pravaikštos, skyriaus aprūpinimas personalu, pacientų skaičius tenkantis vienam slaugytojui ir slaugytojo padėjėjui). Šioje dalyje pakeisti/pritaikyti Lietuvos praktikai klausimai apie išsilavinimą ir pareigas. Originalioje anketos versijoje pateikiami septyni įgyto išsimokslinimo pasirinkimai, tuo tarpu lietuviškoje anketos versijoje išsimokslinimas suskirstytas į: pradinį, vidurinį, aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį, magistro laipsnį. Pareigoms pažymėti originalioje anketos versijoje pateikti penki pareigų įvardijimai; mūsų klausimynas buvo skirtas tik slaugytojams ir slaugytojų padėjėjams, todėl palikti tik šie du pasirinkimai. Taip pat tiriamųjų buvo klausiama, kiek darbo dienų per pastaruosius 3 mėn. jie praleido dėl ligos ar atostogų, ar jie yra patenkinti dabartinėmis pareigomis ir komandiniu darbu skyriuje. 2. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų anketa (A dalis) sudaro 24 neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai (24 klausimai), kur prašoma tiriamųjų identifikuoti, ar dažnai tam tikras slaugos elementas yra neatliekamas (pacientų vedžiojimas, vartymas, maitinimas, pacientų mokymas, išrašymo planavimas, emocinė parama, higiena, atvykimo ir išvykimo dokumentacija, priežiūros sekimas ir t.t.). Teiginiams, vertinti naudota 5 balų Likert skalė. Respondentai galėjo pasirinkti vieną iš penkių galimų atsakymų nuo visada atliekamas arba niekada neuždelsiamas (0) iki visada neatliekamas arba uždelsiamas (4). Kad standartinis slaugos veiksmas

37 37 neatliktas arba uždelstas laikoma, jei respondentas pasirenka atsakymus kartais, dažnai ar visada neatliekamas arba uždelsiamas. Skaičiuojamas neatliktų ar uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnumas (proc.). Anketos A dalyje išskiriami keturi poskaliai: Vertinimas; Intervencijos; Bendroji priežiūra; Planavimas [7]. 3. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežasčių anketos (B dalis) Originalioje anketos versijoje Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežasčių anketos B dalis sudaryta iš 17 teiginių. Verčiant šią anketos dalį, iškilo diskusinis klausimas, kuris buvo derinamas su anketos autore B. Kalisch. Išvertus į lietuvių kalbą B dalies 15 ir 16 teiginius, jie savo turiniu buvo identiški, todėl buvo prieita prie sprendimo palikti tik vieną teiginį. Adaptuota šios anketos versiją susidaro iš 16 teiginių, kurie vertinami 4 balų Likert skale nuo tai nėra priežastis neatlikti arba uždelsti slaugos veiksmus (1), iki, tai yra ženkli priežastis (4). Anketoje išskiriami trys poskaliai: Bendravimas; Materialiniai ištekliai; Darbo ištekliai [26]. 4. Slaugos personalo komandinio darbo anketa (angl. Nursing Teamwork Survey (NTS), Kalisch, Lee, & Salas, 2010) tai konkreti matavimo priemonė, skirta ištirti respondentų nuomonę apie komandos bendradarbiavimą tam tikrame skyriuje. Anketą sudaro 33 teiginiai, kuriems vertinti naudota Likert 5 balų skalė. Respondentai galėjo pasirinkti vieną iš penkių galimų atsakymų nuo niekada (0), iki visada (4). Šioje dalyje išskiriami penki poskaliai: Pasitikėjimas komandos nariais; Komandos orientacija; Komandos narių pagalba; Komandos narių pareigos; Lyderiavimas komandoje [50]. Buvo skaičiuojamas visų poskalių teiginių bei bendras kiekvienos poskalės balų vidurkis su jo standartiniu nuokrypiu (m±sn). Anketų skalės vidinis suderinamumas (angl. Scale Internal Consistency) įvertintas, naudojant Cronbacho alfa koeficientą, kuris remiasi atskirų klausimų, sudarančių klausimyną, koreliacija ir įvertina, ar visi skalės klausimai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį. Cronbacho alfa koeficiento

38 38 reikšmė gerai sudarytam klausimynui turėtų būti didesnė už 0,7 (kai kurių autorių teigimu už 0,6) [5, 56] (2 lentelė). 2 lentelė. Klausimyno vidinio nuoseklumo įvertinimas Poskalės Teiginių skaičius (N) Cronbach o alfa koeficientas A dalis Vertinimas 9 0,841 Intervencijos 6 0,753 Bendroji priežiūra 6 0,874 Planavimas 3 0,756 Bendras 24 0,951 B dalis Bendravimas 9 0,916 Materialiniai ištekliai 3 0,870 Darbo ištekliai 4 0,872 Bendras 16 0,945 Slaugos personalo komandinio darbo anketa Pasitikėjimas komandos nariais 7 0,864 Komandos orientacija 9 0,765 Komandos narių pagalba 6 0,856 Komandos narių pareigos 7 0,842 Lyderiavimas komandoje 4 0,706 Bendras 33 0,841 Šio tyrimo metu pritaikius mūsų šalies kalbai ir kultūrai anglų kalba parengtas B. Kalisch Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos personalo komandinio darbo anketas, mūsų šalies slaugos terminologija pasipildė nauja tyrimo priemone. 2.4 Tyrimo etika Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos Bioetikos komiteto leidimas išduotas Nr. BEC KS(M) 795 (1 priedas). Prieš pradedant versti klausimyną, raštu gautas autorės leidimas naudoti jos anketas Lietuvoje. Respondentams buvo paaiškintas tyrimo tikslas, eiga, nurodoma, kam bus panaudoti surikti duomenys, kaip bus užtikrintas tyrimo duomenų konfidencialumas (2 priedas). Visi tyrimo dalyviai pasirašė informuoto tyrimo dalyvio sutikimo formą (3 priedas). Tiriamieji klausimynus grąžino patys skyrių vyr. slaugytojoms, kurios registruotu laišku išsiuntė tyrėjai, išskyrus VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, VšĮ Rokiškio rajono ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių, bei VšĮ Rokiškio rajono ligoninės Pandėlio palaikomojo gydymo ir slaugos

39 39 ligoninės padalinį, tiriamieji klausimynus grąžino patys, įdėdami į skyriuose paliktus segtuvus, kuriuos susirinko tyrėja. 2.5 Duomenų analizės metodai Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Excel 2010 programa. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Kiekybiniai duomenys pateikiami, kaip aritmetiniai vidurkiai (m) su standartiniu nuokrypiu (SN), nurodomas vidurkio 95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI), mažiausia (min) ir didžiausia (max) reikšmė. Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus, kai duomenys aprašomi keturlauke (2x2) dažnių lentele ir kai nors vienas tikėtinas stebėjimų skaičius buvo mažiau penkių, papildomai skaičiuotas tikslusis Fišerio kriterijus. Kiekybinių kintamųjų skirstinio normalumas vertintas Kolmogorovo-Smirnovo testu. Daugiau kaip dviejų nepriklausomų imčių parametrinių kintamųjų, kurių skirstinys statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo Normaliojo, vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas ANOVA testas, taikytas LSD aposteriorinis kriterijus. Dviejų nepriklausomų imčių parametrinių kintamųjų, kurių skirstinys statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo Normaliojo, vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Mann-Whitney U testas, daugiau kaip dviejų imčių vidutinėms reikšmėms palyginti Kruskal-Wallis testas. Požymių ryšio stiprumui vertinti skaičiuotas Spearman koreliacijos koeficientas (r). Jei 0< r 0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3< r 0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8< r 1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse.

40 40 3. REZULTATAI 3.1 Sociodemografinių tiriamosios imties charakteristikų analizė Visos tyrimo dalyvės buvo moterys. Pagal išsilavinimą daugiausiai slaugytojų buvo įgijusios aukštesnįjį (n=107, 83,6 proc.) išsilavinimą. Didžiausia tiriamųjų amžius grupė buvo metų. Daugiausiai respondenčių turėjo didesnį nei 10 metų tiek bendrą darbo stažą, tiek darbo stažą slaugos skyriuje (3 lentelė). 3 lentelė. Sociodemografinės tiriamosios imties charakteristikos (N=153) Sociodemografinės Tyrimo dalyvės, n (proc.) Iš viso charakteristikos Bendrosios praktikos slaugytojos (n=128) Slaugytojo padėjėjos (n=25) n (proc.) Išsilavinimas Vidurinis - 9 (36,0) 9 (5,9) Aukštesnysis 107 (83,6) 14 (56,0) 121 (79,1) Aukštasis (bakalauro laipsnis) 18 (14,1) 2 (8,0) 20 (13,1) Aukštasis (magistro laipsnis) 3 (2,3) - 3 (2,0) Amžiaus grupė <45 metai 22 (17,2) 6 (24,0) 28 (18,3) metai 64 (50,0) 13 (52,0) 77 (50,3) >55 metai 42 (32,8) 6 (24,0) 48 (31,4) Bendras darbo stažas <5 metai 9 (7,0) 9 (36,0) 18 (11,8) 5 10 metų 8 (6,3) 7 (28,0) 15 (9,8) >10 metų 111 (86,7) 9 (36,0) 120 (78,4) Darbo stažas slaugos skyriuje <5 metai 28 (21,9) 13 (52,0) 41 (26,8) 5 10 metų 25 (19,5) 7 (28,0) 32 (20,9) >10 metų 75 (58,6) 5 (20,0) 80 (52,3)

41 41 Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir slaugos komandinio darbo klausimyną užpildė 153 respondentės (128 slaugytojos ir 25 slaugytojų padėjėjos) (4 lentelė). 4 lentelė. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal pareigas ir ligonines (N=153) Tyrimo dalyvės, n (proc.) Įstaiga Bendrosios praktikos slaugytojos (n=128) Slaugytojo padėjėjos (n=25) Panevėžys 40 (31,3) 10 (40,0) Troškūnai 9 (7,0) 2 (8,0) Rokiškis 14 (10,9) 1 (4,0) Pandėlys 11 (8,6) - Ignalina 14 (10,9) - Visaginas 12 (9,4) 3 (12,0) Molėtai 13 (10,2) 2 (8,0) Utena 15 (11,7) 7 (28,0) Slaugytojoms buvo užduotas klausimas apie jų kvalifikacinį laipsnį. Didžioji dalis respondenčių pasirinko "kitas išsilavinimas" (67,2 proc.) (3 pav.) Procentai ,4 Profesinis bakalauras 7,0 2,3 67,2 Bakalauras Magistras Kitas išsilavinimas 3 pav. Tyrimo dalyvių: slaugytojų pasiskirstymas pagal kvalifikacinį laipsnį (N=153) Aiškinantis slaugos personalo darbo laiko ypatumus paaiškėjo, kad didžioji dalis personalo dirba daugiau nei 30 valandų per savaitę, yra rotuojamos tarp dienos, nakties ir vakarinės pamainos (36,6 proc.). Pamainos trukmė daugiau nei 12 valandų (51 proc.), per pastaruosius 3 mėnesius papildomai dirbo daugiau nei 12 valandų 38 respondentės (24,8 proc.).

42 42 Dėl ligos didžioji dalis respondenčių praleisdavo daugiau nei 6 darbo dienas (33, 21,6 proc.) (5 lentelė). 5 lentelė. Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų darbo laiko ypatumų pasiskirstymas (N=153) Darbo laiko Tyrimo dalyvės, n (proc.) Iš viso ypatumai Bendrosios praktikos slaugytojos (n=128) Slaugytojo padėjėjos (n=25) n (proc.) Darbo valandos per sav. 30 val. 18 (14,1) 12 (48,0) 30 (19,6) >30 val. 110 (85,9) 13 (52,0) 123 (80,4) Dažniausia darbo pamaina Dieninė/popietinė 32 (25,0) 21 (84,0) 53 (34,6) Naktinė 7 (5,5) - 7 (4,6) Rotuojantis grafikas 54 (42,2) 2 (8,0) 56 (36,6) Kitas grafikas 35 (27,3) 2 (8,0) 37 (24,2) Pamainos trukmė 8 val. 31 (24,2) 13 (52,0) 44 (28,8) 8 12 val. 22 (17,2) 9 (36,0) 31 (20,3) >12 val. 75 (58,6) 3 (12,0) 78 (51,0) Papildomai dirbtas laikas per 3 pastaruosius mėn. Nedirbo 64 (50,0) 18 (72,0) 82 (53,6) 1 12 val. 28 (21,9) 5 (20,0) 33 (21,6) >12 val. 36 (28,1) 2 (8,0) 38 (24,8) Dėl ligos praleistas laikas per 3 pastaruosius mėn. Nepraleido 91 (71,1) 20 (80,0) 111 (72,5) 1 6 pamainos/dienos 8 (6,3) 1 (4,0) 9 (5,9) >6 pamainos/dienos 29 (22,7) 4 (16,0) 33 (21,6) Neatlikta arba uždelsta slauga turi įtakos slaugytojų pranešimams apie teikiamų paslaugų kokybę, sumažėjusiam pacientų pasitenkinimui, padidėjusiam nepageidaujamų reiškinių kiekiui, sumažėjusiam pasitenkinimui darbu ir profesija, dėl to padaugėja ketinimų pakeisti darbo vietą.

43 43 Tyrimo metu paaiškėjo, kad per ateinančius 6 12 mėnesių planuoja keisti savo darbą 7,8 proc. respondenčių (4 pav.) Planuoja keisti per ateinančius 6-12 mėn. 7,8 Greičiausiai neplanuoja keisti 28,8 Neplanuoja keisti 63, procentai 4 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas, atsižvelgiant į ketinimus keisti darbą (N=153) Atsižvelgiant į slaugos personalo skaičių darbo vietoje, galima teigti, kad jis yra apgalvotas ir pakankamas, nes beveik pusė tyrimo dalyvių teigia, kad 75 proc. viso darbo laiko palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių skyriai yra pakankamai aprūpinami personalu (42,5 proc.) (5 pav.). 25 proc. viso darbo laiko aprūpinamas personalu pakankamas 7,2 50 proc. viso darbo laiko aprūpinamas personalu pakankamas 23,5 75 proc. viso darbo laiko aprūpinamas personalu pakankamas 42,5 100 proc. viso darbo laiko aprūpinimas personalu yra pakankamas 26, procentai 5 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas, atsižvelgiant į jų nuomonę apie skyriaus aprūpinimą personalu (N=153) Tyrimo metu nustatyta, kad per pamainą daugiausia pacientų slaugo Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės personalas vidutiniškai 42,8 asmenys. Tai statistiškai reikšminga, lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis ligoninėmis (p<0,001). Priešinga situacija nustatyta Utenos ir Visagino ligoninėse jose per pamainą slaugos personalui tenka slaugyti vidutiniškai, atitinkamai

44 44 13,4 ir 15,9 pacientų tai statistiškai reikšmingai mažiau, palyginus su Ignalinos, Troškūnų, Molėtų ligoninėmis (p<0,05) (6 pav.) * Pacientų skaičius (asm.) ,8 Panevėžys ** 13,4 29,9 25,1 28,7 18,7 20,5 15,9 Utena Rokiškis Visaginas Molėtai Ignalina Troškūnai Pandėlys *- p<0,001, lyginant su kitomis įstaigomis, **- p<0,05, lyginant su Ignalinos, Troškūnų, Molėtų ligoninėmis (ANOVA testas) 6 pav. Vidutinis pamainos metu slaugomų pacientų skaičius tenkantis slaugos personalui (m±sn) Įvertinus vidutinį pamainos metu atvykstančių pacientų skaičių buvo nustatyta, kad Visagino ligoninėje, lyginant su kitomis gydymo įstaigomis, išskyrus Pandėlio ligoninę, atvyksta pamainos metu daugiausia pacientų (p<0,001). Šiame padalinyje taip pat didesnis ir vidutinis išvykstančių pacientų skaičius per pamainą (p<0,05) (7 pav.). Atvyko Išrašyti Pacientų skaičius (asm.) 4 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 1,12 1,08 Panevėžys 3,47 2,60 2,18 1,73 1,80 1,36 1,13 1,07 1,14 0,91 0,82 0,36 0,64 0,18 Utena Rokiškis Visaginas Molėtai Ignalina Troškūnai Pandėlys *- p<0,001, lyginant su kitomis įstaigomis, išskyrus Pandėlio ligoninę; **- p<0,05, lyginant su Utenos, Troškūnų, Molėtų, Ignalinos ligoninėmis (Mann-Whitney U testas) 7 pav. Vidutinis pamainos metu atvykstančių ir išvykstančių pacientų skaičius (m±sn)

45 45 Gauti rezultatai parodė, kad daugiausiai pacientų slaugos personalui tenka slaugyti dirbant rotuojančiu grafiku beveik po 40 pacientų. Tai statistiškai reikšmingai daugiau, palyginus su kitomis pamainomis (p<0,001) (8 pav..) Pacientų skaičius (asm.) ,3 24,6 Dieninė / popietinė Naktinė pamaina pamaina 38,8 Rotuojantis grafikas 23,5 Kitas grafikas *- p<0,001, lyginant su dirbančiomis kitomis pamainomis (KruskalWallis testas) 8 pav. Vidutinio slaugomų pacientų skaičiaus pasiskirstymas per pamainą (m±sn) Apibendrinus galima pasakyti, kad didesnė dalis slaugos personalo turi aukštesnįjį išsilavinimą, darbo stažas dabartiniame slaugos skyriuje daugiau nei 10 metų, dažniausiai dirbama rotuojančiu grafiku. Daugiau kaip pusė slaugos personalo darbo keisti neplanuoja. Visagino ligoninė išsiskyrė darbo intensyvumu, nes joje nustatyta didžiausia pacientų kaita per pamainą. 3.2 Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmųų apimčių palaikomojo gydymo ir slaugos srityje analizė Respondentėms klausimyne buvo pateikti 24 standartiniai slaugos veiksmai. Pagal klausimyno metodiką nustatyta, kad dažniausiai neatliekamas arba uždelsiamas paciento vedžiojimas 3 kartus per dieną arba kaip paskirta (37,9 proc.), paciento mokymas apie ligą ir atliekamus tyrimus (33,3 proc.), emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimas (30,1 proc.), paciento vartymas kas 2

46 46 val. (21,6 proc.), taip pat personalo dalyvavimas rengiamose tarpdisciplininės priežiūros renginiuose/susirinkimuose/vizitacijose (6 lentelė). 6 lentelė. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimčių vertinimas (N=153) Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai Absoliutus proc. skaičius Paciento vedžiojimas 3 kartus per dieną arba kaip paskirta 58 37,9 Paciento mokymas apie ligą ir atliekamus tyrimus 51 33,3 Emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimas 46 30,1 Paciento vartymas kas 2 val ,6 Dalyvavimas rengiamose tarpdisciplininės priežiūros konferencijose/ susitikimuose/vizitacijose 32 20,9 Paciento burnos priežiūra 31 20,3 Paciento maitinimas, kol maistas dar šiltas 22 14,4 Gyvybinių požymių vertinimas kaip paskirta 22 14,4 Paciento išrašymo planavimas ir mokymas 22 14,4 Visų reikalingų duomenų apie pacientą užrašymas 21 13,7 Pagalbos suteikimas pacientui tuštinimosi ar šlapinimosi metu per 5 min. nuo pakvietimo 19 12,4 Paciento maudymas ir odos priežiūra 18 11,8 Skysčių suvartojimo ir pasišalinimo stebėjimas 17 11,1 Paciento būklės vertinimas per kiekvieną pamainą 16 10,5 Vaistų veiksmingumo vertinimas 16 10,5 Patogus maisto pateikimas pacientui, kuris geba pavalgyti pats 14 9,2 Vaistų padavimas pacientui per 30 min. laikotarpį iki paskirto laiko arba po paskirto laiko 13 8,5 Intraveninio/centrinio kateterio priežiūra ir vertinimas pagal ligoninės standartą 13 8,5 Gliukozės kiekio kraujyje matavimas pagal paskyrimus 11 7,2 Atsakas į šviesos signalizaciją per 5 min 11 7,2 Tikslinis pakartotinis paciento įvertinimas, atsižvelgiant į jo būklę 9 5,9 Nuskausminamųjų vaistų teikimas pacientui per 15 min nuo pareikalavimo 7 4,6 Odos ir žaizdų priežiūra 6 3,9 Personalo rankų plovimas 4 2,6 Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų anketos A dalį sudaro keturi poskaliai, kurių bendrasis neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų poskalių vidurkių vertinimas

47 47 pateiktas 9 paveiksle. Rezultatai parodė, kad dažniausiai yra praleidžiamas planavimas (0,87 balo), rečiausiai vertinimas (0,37 balo) (9 pav.). Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų poskalių įvertis (balai) ,37 0,49 0,68 0,87 Vertinimas Intervencijos Bendroji prieziūra Planavimas 9 pav. Bendrasis neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų poskalių vidurkių pasiskirstymas (m±sn) Analizuojamos neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežastys. Gauti rezultatai parodė, kad poskalėje Vertinimas visų reikalingų duomenų apie pacientą užrašymas yra dažniausiai neatliekamas arba uždelsiamas ir respondentų įvertintas didžiausiu balu (0,56 balo). Ypatingai retai neatliekama arba uždelsiama odos ir žaizdų priežiūra (7 lentelė). 7 lentelė. Poskalės Vertinimas teiginių įvertinimo analizė Neatlikti ar uždelsti slaugos veiksmai Vidurkis SN 95 proc. min max PI Gyvybinių požymių vertinimas kaip paskirta 0,52 0,4 0,35-0, Skysčių suvartojimo ir pasišalinimo stebėjimas 0,52 0,8 0,38-0, Visų reikalingų duomenų apie pacientą užrašymas 0,56 0,6 0,39-0, Personalo rankų plovimas 0,18 0,6 0,07-0, Gliukozės kiekio kraujyje matavimas pagal paskyrimus 0,30 0,8 0,14-0, Paciento būklės vertinimas per kiekvieną pamainą 0,42 0,8 0,28-0, Tikslinis pakartotinis paciento įvertinimas, atsižvelgiant į 0,29 0,2 0,19-0, jo būklę Intraveninio/centrinio kateterio priežiūra ir vertinimas 0,40 0,6 0,24-0, pagal ligoninės standartą Odos ir žaizdų priežiūra 0,15 0,5 0,06-0, Bendras 0,37 0,5 0,28-0, lentelėje pateikti poskalės Intervencijos rezultatai. Nustatyta, kad dažniausiai neatliekamas arba uždelsiamas emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimas (0,97 balo).

48 48 Slaugos personalas rečiausiai neatlieka arba uždelsia nuskausminamųjų vaistų teikimą pacientui per 15 min nuo pareikalavimo (0,22 balo). 8 lentelė. Poskalės Intervencijos teiginių įvertinimo analizė Neatlikti ar uždelsti slaugos veiksmai Vidurkis SN 95 proc. min max PI Vaistų veiksmingumo vertinimas 0,49 0,9 0,33-0, Nuskausminamųjų vaistų teikimas pacientui per 15 min nuo 0,22 0,7 0,10-0, pareikalavimo Vaistų padavimas pacientui per 30 min. laikotarpį iki 0,35 0,8 0,21-0, paskirto laiko arba po paskirto laiko Pagalbos suteikimas pacientui tuštinimosi ar šlapinimosi 0,50 0,9 0,33-0, metu per 5 min. nuo pakvietimo Atsakas į šviesos signalizaciją per 5 min 0,44 0,9 0,30-0, Emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimas 0,97 1,0 0,80-1, Bendras 0,49 0,6 0,40-0, lentelėje pavaizduotos poskalės Bendroji priežiūra rezultatai rodo, kad dažniausiai slaugos personalas nevedžioja paciento 3 kartus per dieną (1,18 balo), tačiau visada patogiai pateikia maistą pacientams, kurie geba pavalgyti patys (0,39 balo). 9 lentelė. Poskalės Bendroji priežiūra teiginių įvertinimo analizė Neatlikti ar uždelsti slaugos veiksmai Vidurkis SN 95 proc. min max PI Paciento vedžiojimas 3 kartus per dieną arba kaip paskirta 1,18 1,1 1,00-1, Paciento vartymas kas 2 val. 0,78 1,0 0,60-0, Paciento burnos priežiūra 0,72 1,0 0,55-0, Paciento maitinimas, kol maistas dar šiltas 0,46 0,9 0,32-0, Paciento maudymas ir odos priežiūra 0,54 0,8 0,40-0, Patogus maisto pateikimas pacientui, kuris geba pavalgyti 0,39 0,8 0,25-0, pats Bendras 0,68 0,7 0,55-0,80 0 4

49 49 Slaugos personalas retai moko pacientus apie ligą ir atliekamus tyrimus (1,19 balo), tačiau gerai planuoja jų išrašymą (0,58 balo) (10 lentelė). 10 lentelė. Poskalės Planavimas teiginių įvertinimo analizė Neatlikti ar uždelsti slaugos veiksmai Vidurkis SN 95 proc. min max PI Paciento mokymas apie ligą ir atliekamus tyrimus 1,19 1,1 1,00-1, Dalyvavimas rengiamose tarpdisciplininės priežiūros 0,85 0,6 0,67-1, konferencijose/ susitikimuose/ vizitacijose Paciento išrašymo planavimas ir mokymas 0,58 0,8 0,41-0, Bendras 0,87 0,9 0,73-1, Palyginus neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežastys nustatyta, kad slaugos personalas, įgijęs magistro laipsnį, statistiškai reikšmingai dažniau neatlieka bendrosios priežiūros veiksmų, o slaugos personalas su viduriniu išsilavinimu dažniau neatlieka vertinimo veiksmų (p<0,05). 11 lentelėje pateikta tyrime dalyvavusių ligoninių slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų analizė pagal gydymo įstaigas. Gauta statistiškai reikšmingų skirtumų. Vertinimas dažniausiai praleidžiami Pandėlio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, rečiausiai Utenos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje (p<0,05). Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje dažniausiai neatliekamos arba uždelsiamos Intervencijos (p<0,05), Visagino ligoninėje Bendroji priežiūra (p<0,001). Matoma tendencija, kad Utenos padalinyje standartiniai slaugos veiksmai neatliekami arba uždelsiami rečiausiai iš visų tyrime dalyvavusių gydymo įstaigų. 11 lentelė. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų poskalių vertinimas pagal gydymo įstaigas Įstaiga Neatlikti/ uždelsti standartiniai slaugos veiksmai (vidurkis±sn) Vertinimas Intervencijos Bendroji priežiūra Planavimas Panevėžys 0,53±0,6 0,71±0,6** 0,99±0,7 # 1,07±0,9 Troškūnai 0,41±0,3 0,56±0,6 0,76±0,4 1,06±0,8 Rokiškis 0,50±0,7 0,53±0,9 0,89±0,8 1,38±1,0 Pandėlys 0,80±0,1 0,26±0,4 0,26±0,3 0,64±0,8 Ignalina 0,29±0,2 0,57±0,4 0,38±0,2 0,71±0,3 Visaginas 0,59±0,7 0,44±0,6 1,01±1,0*** 1,24±0,9 Molėtai 0,14±0,3 0,32±0,3 0,34±0,3 0,49±0,7 Utena 0,10±0,1* 0,17±0,2 0,20±0,3 0,23±0,2 ## *-p<0,05, lyginant su Pandėlio, Visagino ir Panevėžio padaliniais; **-p<0,05, lyginant su Utenos, Pandėlio ir Molėtų padaliniais; ***-p<0,001, lyginant su Utenos padaliniu, p<0,05, lyginat su Pandėlio, Molėtų ir Ignalinos padaliniais; #- p<0,05, lyginant su Utenos, Pandėlio, Molėtų ir Ignalinos padaliniais;##-p<0,001, lyginant su Rokiškio ir Visagino padaliniais, p<0,05, lyginat su Panevėžio padaliniu

50 50 Dažniausiai slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų neatliekamų arba uždelsiamų standartinių slaugos veiksmų pasiskirstymas pagal gydymo įstaigas pateiktas 12 lentelėje. 12 lentelė. Dažniausiai slaugos personalo neatliekamų arba uždelsiamų standartinių slaugos veiksmų pasiskirstymas pagal gydymo įstaigas Dažniausi slaugos personalo neatliekami arba uždelsiami standartiniai slaugos veiksmai n (proc.) Įstaiga Paciento vedžiojimas 3 kartus per dieną arba kaip paskirta Paciento mokymas apie ligą ir atliekamus Emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimas Paciento vartymas kas 2 val. Dalyvavimas rengiamose tarpdisciplininės priežiūros konferencijose tyrimus Panevėžys 21 (42,0) 24 (48,0) 22 (44,0) 14 (28,0) 10 (20,0) Troškūnai 6 (54,5) 4 (36,4) 3 (27,3) 5 (45,5) 5 (45,5) Rokiškis 7 (46,7) 9 (60,0) 4 (26,7) 5 (33,3) 6 (40,0) Pandėlys 1 (9,1)* 2 (18,2) 1 (9,1)*** - 2 (18,2) Ignalina 11 (78,6)* 3 (21,4) 13 (92,9)* - 5 (35,7) Visaginas 7 (46,7) 7 (46,7) 2 (13,3) 6 (40,0) 4 (26,7) Molėtai 4 (26,7) 1 (6,7) 1 (6,7) 2 (13,3) - Utena 1 (4,5) 1 (4,5)** - 1 (4,5)** - *- p <0,05, palyginus su kitais padaliniais;**- p <0,05, palyginus su kitais padaliniais, išskyrus Molėtų; ***- p <0,05, palyginus su kitais padaliniais, išskyrus Molėtų ir Visagino. Apibendrinus galima teigti, kad rečiausiai pacientai yra vedžiojami 3 kartus per dieną arba kaip paskirta, nepakankamai mokomi apie ligą, stinga emocinės personalo paramos pacientui ir jo šeimai. Utenos padalinyje standartiniai slaugos veiksmai neatliekami ar praleidžiami rečiausiai iš visų tyrime dalyvavusių gydymo įstaigų. 3.3 Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežasčių palaikomojo gydymo ir slaugos srityje analizė Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų anketos B dalį sudaro trys poskaliai: Bendravimas 9 teiginiai, Materialiniai ištekliai 3 teiginiai, Darbo ištekliai 4 teiginiai. Vertinama 4 balų Likerto skale nuo Ženkli priežastis iki Nėra priežastis neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus. Respondentai identifikavo priežastis, kurios skatina neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus jų skyriuje.

51 51 Priežastys, lemiančios neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus yra darbo ištekliai (2,47 balo), materialiniai ištekliai (2,46 balo), ir bendravimas (2,21 balo) (10 pav.). Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežasčių poskalių įvertis (balai) 4 3,5 3 2,5 2 1,5 1 2,21 2,46 2,47 Bendravimas Materialiniai ištekliai Darbo ištekliai 10 pav. Priežastys lemiančios neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus (m±sn) 13 lentelėje pavaizduoti 4 specifiniai klausimai, kurie sudaro Darbo išteklių komponentus (t.y. netikėtas pacientų skaičiaus padidėjimas arba padalinyje esamų pacientų būklės paūmėjimas; ūmi pacientų būklė; personalo trūkumas; nepakankamas pagalbinio personalo skaičius). Darbo išteklių grupėje veiksnys, susijęs su nepakankamais pagalbinio personalo ištekliais, respondenčių minėtas kaip didžiausia priežastis neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus. 13 lentelė. Poskalės Darbo ištekliai įverčiai Priežastys Vidurkis SN 95 proc. PI min max Personalo trūkumas 2,50 1,3 2,29-2, Ūmi paciento būklė 2,24 1,3 2,03-2, Netikėtas pacientų skaičiaus padidėjimas arba padalinyje 2,42 1,2 2,23-2,62 esamų pacientų būklės paūmėjimas Nepakankamas pagalbinio personalo skaičius 2,70 1,2 2,50-2, Bendras 2,47 1,0 2,29-2,64 1 4

52 52 Tarp materialinių išteklių veiksnių, nepritaikytos slaugos priemonės ir neveikianti įranga buvo dažniausia priežastis neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus (14 lentelė). 14 lentelė. Poskalės Materialiniai ištekliai įverčiai Priežastys Vidurkis SN 95 proc. min max PI Vaistų nebuvimas, kai jie yra reikalingi 2,35 1,3 2,13-2, Slaugos priemonės ar įranga neprieinama, kai jų reikia 2,46 1,2 2,26-2, Slaugos priemonės nepritaikomos ir įranga neveikia kaip 2,56 1,2 2,36-2, turėtų Bendras 2,46 1,1 2,27-2, Neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus skatina Bendravimo faktorius, bendravimo kliūtys ir nesutarimai su gydymo komanda. Slaugytojų padėjėjos nepraneša apie tai, kad nesuteikė visos reikiamos priežiūros pacientui, to pasekoje visas krūvis dėl pacientų bazinės priežiūros tenka slaugytojoms (15 lentelė). 15 lentelė. Poskalės Bendravimas įverčiai Priežastys Vidurkis SN 95 proc. min max PI Netolygus pacientų paskirstymas 2,27 1,2 2,08-2, Neatlikti paskyrimai ankstesnėje pamainoje arba 2,22 1,2 2,02-2, kitame skyriuje, iš kurio pacientas atkeltas Kiti skyriai nesuteikia reikiamos priežiūros pacientui 2,22 1,2 2,02-2, Paramos ir pagalbos iš komandos narių trūkumas 2,26 1,1 2,08-2, Bendradarbiavimo kliūtys ar nesutarimai su kitais 2,01 1,0 1,84-2, pagalbiniais padaliniais Bendravimo kliūtys ar nesutarimai su gydymo komanda 1,95 1,1 1,77-2, Slaugytojo padėjėjai nepranešė apie tai, kad priežiūra 2,56 1,3 2,36-2, nebuvo suteikta Padalinyje nėra slaugytojų padėjėjų arba nepasiekiami 2,48 1,3 2,27-2, Labai intensyvus pacientų atvykimas ir išvykimas iš 1,94 1,1 1,77-2, skyriaus Bendras 2,21 0,9 2,07-2, lentelėje pateikta tyrime dalyvavusių slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų dažniausiai neatliekamų arba uždelsiamų standartinių slaugos veiksmų priežasčių analizė pagal gydymo įstaigas. Gauta statistiškai reikšmingų skirtumų. Troškūnų ligoninėje dažniausiai neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus lemia nepakankamas pagalbinio personalo skaičius.

53 Ignalinos ligoninėje dažniausiaa priežastimi respondentės įvardijo slaugytojųų padėjėjų trūkumą. 16 lentelė. Dažniausios slaugos personalo priežastys lemiančios neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus pagal gydymo įstaigas Dažniausios slaugos personalo neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežastys n (proc.) Įstaiga Nepakankamas pagalbinio personalo skaičius Padalinyje nėra slaugytojų padėjėjų arba nepasiekiami Personalo trūkumas Slaugos priemonės nepritaikomos ir įranga Slaugytojo padėjėjai nepraneša apie nesuteiktą neveikia kaip priežiūrą turėtų Panevėžys 28 (56,0) 21 (42,0) 26 (52,0) 23 (46,0) 21 (42,0) Troškūnai 10 (90,9)* 8 (72,7) 7 (63,6) 4 (36,4) 6 (54,5) Rokiškis 6 (40,0) 4 (26,7) 7 (46,7) 7 (46,7) 5 (33,3) Pandėlys - 1 (9,1)* 1 (9,1)* 5 (45,5) 3 (27,3) Ignalina 10 (71,4) 14 (100)** 6 (42,9) 8 (57,1)*** 14 (100)* Visaginas 6 (40,0) 6 (40,0) 5 (33,3) 4 (26,7) 4 (26,7) Molėtai 4 (26,7) 5 (33,3) 4 (26,7) 4 (26,7) 2 (13,3) # Utena 2 (9,1)* (4,5)* - *- p <0,05, palyginus su kitais padaliniais; **- p<0,05, palyginus su kitais padaliniais, išskyrus Troškūnų; ***- p<0,05, palyginus su Visagino ir Molėtųų padaliniais; # - p<0,05, palyginus su Panevėžio, Troškūnų ir Rokiškio padaliniais Slaugos personalui, ketinančiam keisti darbo vietą per ateinančius 6 12 mėnesių, daugiausia lemia darbo ištekliai (2,98 balo) (11 pav.). 53 Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežasčių poskalių įvertis (balai) Planuoja keisti per ateinančius 6-12 mėn. 4 3,5 3 2,5 2 1,5 1 2,75 2,83 2,42 2,60 2,05 Bendravimas Greičiausiai neplanuoja keisti 2,35 Materialiniai ištekliai Neplanuoja keisti 2,98 2,81 2,25 Darbo ištekliai *- p<0,05, lyginant su planuojančiais keisti darbą ir greičiausiai neplanuojančiais keisti darbo. 11 pav. Bendravimo, Materialinių išteklių, Darbo išteklių veiksnių įtaka slaugos personalui planuojančiam keisti darbąą Apibendrinant galime teigti, kad priežastys, skatinančios neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus, yra slaugos personalo ketinimai keisti darbą susiję su darbo (2,47 balo) ir materialiniais ištekliais (2,46 balo), rečiau su bendravimu (2,21 balo).

54 Slaugos personalo komandinio darbo ypatumų palaikomojo gydymo ir slaugos srityje analizė Slaugos personalo komandinio darbo anketos dalyje išskiriami penki poskaliai, lemiantys slaugos personalo komandinio darbo ypatumų įvertinimą. Tai pasitikėjimas komandos nariais (7 teiginiai), komandos orientacija (9 teiginiai), komandos narių pareigos (7 teiginiai), komandos narių pagalba (6 teiginiai) ir lyderiavimas komandoje (4 teiginiai). Pagal Likert skalę teiginiai buvo vertinami nuo 0 iki 4 balų, atsakymų variantai pasiskirstę nuo Niekada iki Visada, įverčių balų suma gali svyruoti nuo 0 iki 4. Įvertinus gautus rezultatus, nustatyta, kad slaugos skyriuose dirbančių slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų komandinio darbo efektyvumui turi įtakos komandos narių pareigos (3,59 iš 4 balų), pasitikėjimas komandos nariais (3,24 iš 4 balų), lyderiavimas komandoje (3,08 iš 4 balų), komandos narių pagalba (3,03 iš 4 balų). Tuo tarpu komandinio darbo efektyvumą mažina komandos narių orientacija (2,09 iš 4 balų) (12 pav.). Komandinio darbo poskalių įvertis (balai) 5 4,5 4 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 3,24 Pasitikėjimas komandos nariais 2,09 Komandos orientacija 3,03 3,59 3,08 Komandos Komandos Lyderiavimas narių pagalba narių pareigos komandoje 12 pav. Komandinio darbo poskalių įverčių vidurkiai (m±sn) Išanalizavus septynis teiginius, atspindinčius pasitikėjimą komandos nariais, matyti, kad slaugos personalas linkęs pasidalinti užduotimis tolygiai, kai bendradarbis neatvyksta į darbą ar yra perkeliamas į kitą skyrių (3,50 iš 4 balų). Pasitikėjimas komandos nariais palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse tarp slaugos personalo yra gana didelis (3,24 iš 4 balų).

55 55 Komandos nariai siekia, kad perduota informacija būtu suprasta teisingai (3,32 iš 4 balų), noriai dalinasi informacija tarpusavyje (3,25 iš 4 balų) (17 lentelė). 17 lentelė. Slaugos personalo pasiskirstymas pagal komandinio darbo poskalio,,pasitikėjimas komandos nariais teiginių vertinimus Teiginiai Vidurkis SN 95 proc. min max PI Komandos nariai aiškiai išsako tai, ko jie tikisi vieni iš kitų 3,17 0,9 3,02-3, Komanda lengvai įsitraukia į pokyčius, kurie skatina 3,02 0,9 2,86-3, tobulinimą(-si) ir naujus praktikos metodus Komandos nariai noriai dalinasi idėjomis ir informacija 3,25 0,7 3,10-3, vieni su kitais Komandos nariai pasiaiškina vienas su kitu tai, kas buvo 3,32 0,8 3,19-3, pasakyta, siekdami būti tikrais, kad teisingai išgirdo informaciją Komandos nariai vertina, siekia ir teikia vieni kitiems 3,10 0,9 2,96-3, grįžtamąjį ryšį Kai bendradarbis neatvyksta į darbą arba yra perkeliamas 3,50 0,8 3,37-3, į kitą skyrių, likę komandos nariai tolygiai pasidalina užduotis Komandos nariai pasitiki vieni kitais 3,35 0,8 3,21-3, Bendras 3,24 0,7 3,14-3, Nors komandos orientacija yra svarbi, vertinant slaugos personalo komandinio darbo ypatumus, grupėje buvo įvertinta žemiausiu įverčio balu. Aukštu įverčiu įvertintas teiginys apie stiprias asmenybes, dominuojančias priimant sprendimus pamainos metu (2,75 iš 4 balų). Vidutiniškai pasireiškia slaugos personalo išreiškiama nuomonė apie nepasitenkinimą, kai prieš tai dirbusi pamaina neužbaigia savo darbo iki galo (2,23 iš 4 balų). Dažnai komandos narių reakcija į pastabas būna gynybinė (2,02 iš 4 balų) (18 lentelė). 18 lentelė. Slaugos personalo pasiskirstymas pagal komandinio darbo poskalio,,komandos orientacija teiginių vertinimus Teiginiai Vidurkis SN 95 proc. PI min max Komandos nariai nepastebi daugelio kitų komandos 1,99 0,7 1,82-2, narių klaidų ir netinkamo elgesio, užuot diskutavę apie tai su jais Kai kurie komandos nariai daro ilgesnes pertraukas 1,76 0,9 1,59-1, Kai vienas komandos narys atkreipia dėmesį į 2,02 0,9 1,84-2, kito komandos nario tobulintiną sritį, jo reakcija būna dažnai gynybinė Jei vienos pamainos komanda nesugeba užbaigti savo 2,23 1,0 2,07-2, darbo, ją keičianti pamaina išsako nepasitenkinimą tuo Stipriosios asmenybės komandoje dominuoja, priimant sprendimus pamainos metu 2,75 1,1 2,60-2, lentelės tęsinys 53 pusl.

56 56 18 lentelės tęsinys Teiginiai Vidurkis SN 95 proc. min max PI Dauguma komandos narių labiau linkę vengti konfliktų 2,48 1,0 2,36-2, nei juos spręsti Slaugytojo padėjėjai ir slaugytojai nedirba kaip gera 1,52 0,9 1,33-1, komanda Grįžtamasis ryšys iš komandos narių dažniau susijęs su 1,62 0,8 1,44-1, kritika nei su palaikymu Komandos nariai labiau susitelkę į savo darbą nei į bendrą 2,45 1,2 2,28-2, komandinę veiklą, siekdami bendro tikslo Bendras 2,09 0,6 1,99-2, Įvertinus teiginius apie Komandos narių pagalbą nustatyta, kad slaugos personalas didžiausiu balų įvertina teiginius apie slaugytoją pamainos lyderį, kuris nori ir gali padėti komandos nariams pamainos metu (3,32 iš 4 balų), komandos nariai skiriamą dėmesį kitų komandos narių prižiūrimiems pacientams, kai šie yra užimti ar apkrauti darbais (3,17 iš 4 balų). Bendras teiginių vidurkis grupėje rodo, kad slaugos personalo teigimu, komandos narių pagalba skyriuose yra didelė (3,03 iš 4 balų) (19 lentelė). 19 lentelė. Slaugos personalo pasiskirstymas pagal komandinio darbo poskalio,,komandos narių pagalba teiginių vertinimus Teiginiai Vidurkis SN 95 proc. PI min max Komandos nariai dažniausiai žino, kada reikia pagalbos 3,16 0,8 3,02-3, kitam komandos nariui, dar prieš jam jos paprašant Slaugytojas-pamainos lyderis nori ir gali padėti 3,32 0,8 3,19-3, komandos nariams pamainos metu Komandos nariai pastebi, kai kitas jų komandos 2,72 1,0 2,56-2, narys atsilieka atlikdamas savo užduotis Kai darbo krūvis ypač padidėja, visi komandos nariai 3,01 1,1 2,84-3, pasisiūlo ir dirba kartu siekdami atlikti darbą Komandos nariai turi galimybę prižiūrėti kitų narių 2,77 0,9 2,62-2, veiklą, tuo pačiu neatsilikdami savo darbe Komandos nariai skiria dėmesį kitų komandos 3,17 0,8 3,03-3, narių prižiūrimiems pacientams, kai šie yra užimti ar apkrauti darbais Bendras 3,03 0,6 2,93-3, Įvertinus teiginius apie komandos narių pareigas paaiškėjo, kad didžiausią įvertį (3,84 iš 4 balų) slaugos personalas skyrė teiginiui apie tai, kad keičiantis pamainai perduodama visa apie pacientų priežiūrą reikalinga informacija. Mažiausiu balu įvertintas teiginys apie komandos narių, dažniausiai dirbančių kartu, vienas kito stipriųjų ir silpnųjų pusių žinojimą (3,41 iš 4 balų). Bendras

57 57 teiginių vidurkis grupėje yra aukštas (3,59 balo iš 4), tai rodo, kad slaugos personalas mano, jog komandos narių pareigos padeda darbui komandoje (20 lentelė). 20 lentelė. Slaugos personalo pasiskirstymas pagal komandinio darbo poskalio,,komandos narių pareigos teiginių vertinimus Teiginiai Vidurkis SN 95 proc. PI min max Visi komandos nariai supranta, kokios yra jų 3,65 0,7 3,54-3, pareigos pamainos metu Komandos nariai žino, kad kiti jų komandoje 3,58 0,6 3,47-3, vykdys savo įsipareigojimus Komanda įsitikinusi, kad norint atlikti kokybišką darbą, 3,75 0,5 3,66-3, visi komandos nariai turi dirbti kartu Keičiantis pamainai perduodama visa pacientų 3,84 0,5 3,77-3, priežiūrai reikalinga informacija Komandos nariai gerbia vienas kitą 3,42 0,8 3,28-3, Komandos nariai, kurie dažniausiai dirba kartu, 3,41 0,6 3,30-3, žino vienas kito stipriąsias ir silpnąsias puses Komandos nariai supranta vieni kitų vaidmenį 3,50 0,7 3,37-3, ir atsakomybę Bendras 3,59 0,4 3,52-3, Rezultatai parodė, kad slaugos personalas pritaria teiginiui, kad slaugytoja pamainos lyderė duoda aiškius ir tinkamus nurodymus (3,33 iš 4 balų), tačiau teigia, kad kai krūvis pamainoje padidėja (pacientų priėmimas, išrašymas ir kitos veiklos), parengiamas planas, kaip susitvarkyti su padidėjusiu krūvių vertinamas mažiausiai (2,55 iš 4 balų). Tai rodo, kad kai krūvis pamainoje padidėja, slaugytoja pamainos lyderė duoda aiškius nurodymus, kaip susitvarkyti su krūviu, tačiau konkretaus plano slaugos personalui nėra. Lyderiavimas slaugoje slaugos personalo vertinamas aukštu balu (3,08 iš 4 balų) (21 lentelė). 21 lentelė. Slaugos personalo pasiskirstymas pagal komandinio darbo poskalio,,lyderiavimas komandoje teiginių vertinimus Teiginiai Vidurkis SN 95 proc. min max PI Slaugytoja-pamainos lyderė seka komandos narių 3,22 1,1 3,04-3, pažangą pamainos metu Kai darbo krūvis pamainoje padidėja (pacientų 2,55 1,0 2,35-2, priėmimas, išrašymas ir kitos veiklos), parengiamas planas, kaip susitvarkyti su padidėjusiu krūviu Slaugytoja-pamainos lyderė palaiko darbo krūvio 3,21 1,0 3,05-3, pusiausvyrą komandoje Slaugytoja-pamainos lyderė duoda aiškius ir tinkamus 3,33 0,8 3,19-3, nurodymus apie tai, ką ir kaip reikia padaryti Bendras 3,08 0,8 2,94-3,21 0 4

58 58 Apibendrinus galima teigti, kad komandos nariai slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse/skyriuose vertina, siekia ir teikia vienas kitam grįžtamąjį ryšį. Slaugos personalas linkęs pasidalinti užduotimis tolygiai, kai bendradarbis neatvyksta į darbą ar yra perkeliamas į kitą skyrių. Slaugos personalo nuomonę, slaugos komandinio darbo efektyvumą mažina komandos orientacija, t.y. komandos nariai labiau linkę susitelkti į savo darbą nei į bendrą komandinę veiklą, dauguma komandos narių vengia konfliktų nei juos sprendžia. Siekiant pagerinti komandos efektyvumą, reikėtų daugiau dėmesio skirti slaugos komandos narių įgūdžių tobulinimui darbui kartu bei konfliktų valdymui. 3.5 Slaugos personalo komandinio darbo ypatumų vertinimas, atsižvelgiant į sociodemografines ir profesines tiriamosios imties charakteristikas Analizuojant slaugytojų sociodemografines charakteristikas, buvo lyginami komandinio darbo ypatumai, atsižvelgiant į tyrimo dalyvių pareigas, amžių, ketinimus keisti darbo vietą, pamainos metu slaugomų pacientų skaičių, pasitenkinimu savo pareigomis. Lyginant slaugos personalo (slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų) komandinio darbo poskalių įverčių rezultatus nustatyta, kad abi tiriamųjų grupės žemiausiu balu vertina komandos narių orientaciją. Reikšmingo skirtumo tarp abiejų tiriamųjų grupių nenustatyta (p>0,05) (13 pav.). BPS Slaugytojo padėjėjos Komandinio darbo poskalių įvertis (balai) 5 4,5 4 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 3,89 3,22 Pasitikėjimas komandos nariais 3,19 2,102,03 2,35 Komandos orientacija Komandos narių pagalba 3,583,67 3,80 3,03 Komandos narių pareigos Lyderiavimas komandoje 13 pav. Komandinio darbo poskalių vertinimas, atsižvelgiant į tyrimo dalyvių pareigas (m±sn) (p>0,05) (Mann-Whitney U testas)

59 59 Vertinant komandinioo darbo poskalius, atsižvelgiant į tyrimo dalyvių amžių, išsiskyrė tyrimo dalyvių grupė iki 45 metų, kuri rodiklius vertino reikšmingai žemiausiu balu (14 pav.). <45 m m. >55 m. Komandinio darbo poskalių įvertis (balai) 5 4,5 4 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 3,33 3,31 2,89 Pasitikėjimas komandos nariais 2,09 2,09 2,09 Komandos orientacija 3,15 2,71 3,01 Komandos narių pagalba 3,33 3,66 3,64 Komandos nariųų pareigos 3,19 2,79 3,06 Lyderiavimas komandoje *- p<0,05, lyginant su metų ir >55 metų amžiaus grupių tyrimo dalyvėmis 14 pav. Komandinio darbo poskalių vertinimas, atsižvelgiant į tyrimo dalyvių amžių (m±sn) (KruskalWallis testas) Komandinio darbo poskalių vertinimas, atsižvelgiant į tyrimo dalyvių planus keisti darbą per ateinančius 6 12 mėnesių, parodė, kad tos respondentės, kurios reikšmingai aukščiausiais įverčiais vertino pasitikėjimą komandos nariais ir komandos narių pareigas, nurodėė neplanuojantys keisti darbo (15 pav.) Planuoja keisti per ateinančius 6-12 mėn. Komandinio darbo poskalių įvertis (balai) 5 4,5 4 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 2,85 3,08 Pasitikėjimas komandos nariais Greičiausiai neplanuoja keisti 3,37 2,43 1,99 3,00 3,07 2,22 Komandos orientacija *- p<0,05, lyginant su planuojančiais keisti darbą ir greičiausiai neplanuojančiais keisti darbo 15 pav. Komandinio darbo poskalių vertinimas, atsižvelgiant į tyrimo dalyvių planus keisti darbą (m±sn) (KruskalWallis testas) 2,92 Komandos narių pagalba 3,39 3,45 3,68 Komandos nariųų pareigos Neplanuoja keisti 3,07 2,85 3,10 Lyderiavimas komandoje

60 60 22 lentelėje pateikiami koreliacijos koeficientai tarp komandinio darbo poskalių įverčių bei pamainos metu slaugomų pacientų skaičiaus. Buvo nustatyti silpni neigiami statistiškai reikšmingi ryšiai tarp pacientų skaičiaus bei pasitikėjimo komandos nariais, pagalbos iš komandos narių tikimybės (p<0,001) bei pareigų suvokimo (p<0,05). Rezultatai rodo, kad didėjant slaugomų pacientų skaičiui, mažėja slaugos personalo tarpusavio pasitikėjimas, pagalbos tikimybė bei mąžta tinkamas pareigų suvokimas. 22 lentelė. Komandinio darbo poskalių ir pamainos metu slaugomų pacientų skaičiaus įverčių sąsajos Komandinio Pamainos metu slaugomų pacientų skaičius darbo poskalės Spearman o koreliacijos Statistinis koeficientas (r) reikšmingumas (p) Pasitikėjimas komandos nariais -0,256 0,001 Komandos orientacija 0,089 0,275 Komandos narių pagalba -0,277 0,001 Komandos narių pareigos -0,247 0,002 Lyderiavimas komandoje -0,132 0,103 r - Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas, *- statistinis reikšmingumas p Rezultatai leido nustatyti, kaip slaugos personalo pasitenkinimas savo pareigomis susijęs su pasitenkinimu komandiniu darbu jų padalinyje. Buvo nustatytas vidutinio stiprumo teigiamas statistiškai labai reikšmingas ryšys tarp slaugytojų pasitenkinimo jų pareigomis bei pasitenkinimo komandiniu darbu (p<0,001). Kuo slaugytojos labiau patenkintos savo darbu, tuo labiau jas tenkina padalinio komandinis darbas. Tarp slaugytojų padėjėjų pasitenkinimo jų pareigomis ir pasitenkinimo komandinio darbu statistiškai reikšmingo ryšio nebuvo gauta (p>0,05), tačiau nustatyta tendencija, panaši į bendrosios praktikos slaugytojų požiūrį (23 lentelė). 23 lentelė. Pasitenkinimo savo pareigomis ir komandiniu darbu sąsajos Pasitenkinimas komandiniu Pasitenkinimas savo pareigomis darbu padalinyje Bendrosios praktikos slaugytojos (n=128) Slaugytojo padėjėjos (n=25) Spearman o koreliacijos koeficientas (r) 0,771 0,355 Statistinis reikšmingumas (p) 0,001 0,082 r - Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas, *- statistinis reikšmingumas p Apibendrinant galima teigti, kad lyginant slaugos personalo (slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų) komandinio darbo poskalių įverčių rezultatus nustatyta, kad abi tiriamųjų grupės žemiausiu balu vertina komandos narių orientaciją. Didėjant slaugomų pacientų skaičiui, mažėja slaugos personalo tarpusavio pasitikėjimas, pagalbos tikimybė bei mąžta tinkamas pareigų suvokimas. Kuo

61 61 slaugytojai labiau patenkinti savo darbu ir pareigomis, tuo labiau juos tenkina padalinio komandinis darbas. 3.6 Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir slaugos personalo komandinio darbo sąsajos Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir slaugos personalo komandinio darbo sąsajoms nustatyti buvo skaičiuotas ranginės koreliacijos koeficientas (24 lentelė). 24 lentelė. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir slaugos personalo komandinio darbo ypatumų sąsajos Komandinio darbo poskalės Standartinių slaugos veiksmų neatlikimo arba uždelsimo ir priežasčių poskalės Pasitikėjimas komandos nariais Komandos orientacija Komandos narių pagalba Komandos narių pareigos Lyderiavimas komandoje Vertinimas Intervencijos Bendroji priežiūra Planavimas Spearman o koreliacijos koeficientas (r) -0,145 0,211 0,124-0,138-0,149 Statistinis reikšmingumas (p) 0,117 0,008 0,143 0,201 0,110 Spearman o koreliacijos koeficientas (r) -0,246 0,206-0,151-0,186-0,195 Statistinis reikšmingumas (p) 0,005 0,011 0,056 0,021 0,039 Spearman o koreliacijos koeficientas (r) -0,235 0,198-0,286-0,272-0,271 Statistinis reikšmingumas (p) 0,002 0,071 0,001 0,001 0,001 Spearman o koreliacijos koeficientas (r) -0,303 0,105-0,307-0,257-0,428 Statistinis reikšmingumas (p) 0,001 0,181 0,001 0,001 0,001 Rezultatai parodė, kad pasitikėjimas komandos nariais mažina neefektyvų slaugos veiksmų planavimą gautas vidutinio stiprumo neigiamas statistiškai labai reikšmingas koreliacijos koeficientas (r=-0,303, p=0,001). Subskalė Komandos orientacija, matuojanti komandos narių silpnąsias savybes, taip pat turėjo statistiškai reikšmingų sąsajų su neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų subskalėmis: netinkama komandos orientacija dažnina įvairių slaugos intervencijų neatlikimą arba uždelsimą tai rodo silpnas teigiamas statistiškai reikšmingas koreliacijos koeficientas (r=0,211, p=0,008). Taip pat komandos orientacijos problemos dažnina slaugos intervencijų neatlikimo arba uždelsimo atvesus (r=0,206, p=0,011). Tinkamas komandos narių savo pareigų

62 62 suvokimas retina bendrosios priežiūros veiksmų neatlikimą arba uždelsimą (r=-0,272, p=0,001) bei planavimo problemas (r=-0,257, p=0,001). Slaugos veiksmų planavimo sunkumai taip pat mažesni, kai efektyvesnis lyderiavimas komandoje gautas vidutinio stiprumo neigiamas statistiškai labai reikšmingas koreliacijos koeficientas (r=-0,428, p=0,001). Nustatyta statistiškai reikšmingų ryšių tarp pasitikėjimo komandos nariais ir slaugos personalo išsakytų priežasčių neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus. Kuo labiau slaugos personalas pasitiki komanda, tuo rečiau atranda priežasčių neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus. Gautas vidutinio stiprumo teigiamas ryšys tarp nepakankamų darbo išteklių ir komandos orientacijos (r=0,374, p=0,001) bei tarp apsunkinto personalo bendravimo slaugant pacientą ir komandos orientacijos (r=0,363, p=0,001). Tačiau efektyvi komandos narių pagalba mažina bendravimo problemų slaugant pacientus (r=-0,441, p=0,001) ar materialinių išteklių stokos (r=-0,409, p=0,001) sukeltą tikimybę neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus. Tai rodo statistiškai reikšmingi neigiami vidutinio stiprumo koreliacijos koeficientai (25 lentelė). 25 lentelė. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežasčių ir slaugos personalo komandinio darbo ypatumų sąsajos Komandinio darbo poskalės Standartinių slaugos veiksmų neatlikimo arba uždelsimo ir priežasčių poskalės Pasitikėjimas komandos nariais Komandos orientacija Komandos narių pagalba Komandos narių pareigos Lyderiavimas komandoje Bendravimas Materialiniai ištekliai Darbo ištekliai Spearman o koreliacijos koeficientas (r) -0,448 0,363-0,441-0,404-0,394 Statistinis reikšmingumas (p) 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 Spearman o koreliacijos koeficientas (r) -0,337 0,240-0,354-0,232-0,381 Statistinis reikšmingumas (p) 0,001 0,012 0,001 0,014 0,001 Spearman o koreliacijos koeficientas (r) -0,455 0,374-0,409-0,461-0,313 Statistinis reikšmingumas (p) 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 Apibendrinant galima teigti, kad kuo labiau slaugos personalas pasitiki komanda, tuo rečiau atranda priežasčių neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus. Efektyvi komandos narių pagalba gerina darbo išteklių panaudojimą bei bendravimą slaugant pacientus.

63 63 4. REZULTATŲ APTARIMAS Mūsų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad trečdaliui slaugos ligoninės pacientų neatliekami arba uždelsiami atlikti standartiniai slaugos veiksmai. Jones su kolegomis (2015) atliko literatūros analizę, kurios metu paaiškėjo, kad didžioji dalis slaugos personalo palieka neatliktą bent po vieną slaugos veiksmą (55 98 proc.) [30]. Neefektyvus komandinis darbas, komandos narių nepasitikėjimas vienas kitu lemia neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnį [23]. Svarbiausia slaugos personalo komandinio darbo užduotis mažinti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnį, laiku įvykdyti visas slaugos užduotis, užtikrinti visus pacientų poreikius bei patenkinti jų lūkesčius. Tyrimo metu respondentėms buvo pateikti 24 standartiniai slaugos veiksmai, išanalizavus duomenis, paaiškėjo penki dažniausiai neatliekami arba uždelsiami standartiniai slaugos veiksmai: paciento vedžiojimas (37,9 proc.), paciento mokymas apie ligą ir atliekamus tyrimus (33,3 proc.), emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimas (30,1 proc.), paciento vartymas kas 2 valandas (21,6 proc.), personalo dalyvavimas tarpdisciplininės priežiūros konferencijose/susitikimuose/vizitacijose (20,9 proc.). Užsienio autorių atliktuose tyrimuose buvo gauti panašūs rezultatai. Verrall (2015) atliktas tyrimas atskleidė, kad dažniausiai neatliekami arba uždelsiami standartiniai slaugos veiksmai susiję su pacientų vedžiojimu, vartymu, pacientų maitinimu vis dar šiltu maistu [38]. Brazilijoje (2011) dažniausiai neatliekami arba uždelsimi standartiniai slaugos veiksmai: vartymas, pacientų vedžiojimas, pagalbos suteikimas pacientui tuštinimosi ar šlapinimosi metu per 5 min., nuo kvietimo [5]. Lyginant Turkijos ir JAV neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnį paaiškėjo, kad iš 24 standartinių slaugos veiksmų didesnė dalis buvo praleista JAV, nei Turkijoje [27]. Kaip rodo pateikti tyrimai dažniausiai neatliekami arba uždelsiami standartiniai slaugos veiksmai, kuriems reikia skirti daugiau laiko (pvz., pacientų vedžiojimas, mokymas, emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimas). Rečiausiai neatliekami arba uždelsiami standartiniai slaugos veiksmai susiję su personalo rankų plovimu (2,6 proc.), odos ir žaizdų priežiūra (3,9 proc.), nuskausminamųjų vaistų teikimu pacientui (4,6 proc.), tiksliniu pakartotiniu paciento įvertinimu atsižvelgiant į jo būklę (5,9 proc.), atsakas į šviesos signalizaciją per 5 min. (7,2 proc.). Lyginant su užsienio autorių atliktais tyrimais odos ir žaizdų priežiūra Kanadoje ir JAV buvo praleidžiama arba uždelsiama dažniau (nuo 30 proc. iki 34 proc.) nei Vokietijoje (13 proc.) [37]. Turkijoje šeimos nariai lieka su savo artimaisiais ir yra hospitalizuojami intensyvios priežiūros skyriuose. Jie patys atlieka rutininius įprastus slaugos veiksmus, taip sumažindami neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnį savo gydymo įstaigoje [27].

64 64 Tyrime dalyvavusių ligoninių rezultatų palyginimas apie neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų paplitimą atskleidė, kad su vertinimu susiję standartiniai slaugos veiksmai dažniausiai praleidžiami Pandėlio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, tam įtakos gali turėti tai, kad per pamainą į Pandėlio palaikomojo ligoninę atvyksta daugiausiai pacientų per dieną lyginant su Panevėžio, Troškūnų, Ignalinos ligoninėmis, taip pat didesnis vidutinis ir išvykstančių pacientų skaičius per pamainą. Rečiausiai su vertinimu susiję veiksmai neatliekami arba uždelsiami Utenos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje dažniausiai neatliekami arba uždelsiami standartiniai slaugos veiksmai susiję su intervencijomis, tam įtakos gali turėti tai, kad Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės personalas per pamainą slaugo vidutiniškai 42,8 pacientus. Tai statistiškai reikšminga, lyginant su kitomis mūsų tyrime dalyvavusiomis ligoninėmis. Visagino ligoninėje dažniausiai neatliekami arba uždelsiami standartiniai slaugos veiksmai susiję su bendrąja priežiūra. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Utenos padalinyje standartiniai slaugos veiksmai neatliekami arba uždelsiami rečiausiai iš visų tyrime dalyvavusių įstaigų. Tyrimo metu respondenčių buvo prašoma identifikuoti priežastis, kurios skatina neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus jų skyriuje. Priežastys įtakojančios neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus buvo susijusios su darbo ir materialiniais ištekliais rečiau su bendravimu. Nustatytos su darbo ištekliais susijusios priežastys, respondenčių teigimu turinčios įtakos neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus, t.y. netikėtas pacientų skaičiaus padidėjimas arba padalinyje esamų pacientų būklės paūmėjimas; ūmi pacientų būklė; personalo trūkumas; nepakankamas pagalbinio personalo skaičius. Su materialiniais ištekliais susijusios priežastys: nepakankamas aprūpinimas medikamentais ir medicininėmis priemonės. Bendravimo veiksniui įtakos turi slaugytojų padėjėjų trūkumas. Trūkstant padalinyje slaugytojų padėjėjų visas krūvis dėl pacientų bazinės priežiūros tenka slaugytojoms. Nesulaukus paramos ir pagalbos iš komandos narių, esant netolygiam pacientų paskirstymui didėja neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnis. Komandinis darbas yra vienas esminių elementų užtikrinančių pacientų saugumą ir kokybiškus slaugos rezultatus. Komandinio darbo vertinimas buvo atliekamas atsižvelgiant į penkis aspektus. Tyrimo metu nustatyta, kad slaugos personalo nuomone, komandos narių pareigos, pasitikėjimas komandos nariais, lyderiavimas komandoje ir komandos narių pagalba labiausiai turi įtakos komandiniam darbui. Mažiausiu įverčio balu įvertinta komandos narių orientacija. Respondenčių teigimu, slaugos personalas supranta,kokios yra jų pareigos ir atsakomybės dirbant kartu, bei siekia kokybiškų darbo rezultatų. Kalisch ir Lee (2013) teigimu, komandos žinios ir įgūdžiai tampa vis labiau atpažįstami, kaip svarbus efektyvus savo pareigų atlikimas visų sveikatos priežiūros narių [48]. Šakienė su kolegomis (2015) atlikto tyrimą, kurio metu nustatė, kad komandos sutelktumui

65 65 būtinas: pasitikėjimas komandos nariais, bendravimas, tarpusavio pagalba ir duoto žodžio laikymasis [35]. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis slaugos personalas linkęs tolygiai pasiskirstyti užduotis, kai bendradarbis neatvyksta į darbą. Komandos nariai supranta vienas kito vaidmenis ir atsakomybes. Šio mokslinio tyrimo metu įvertinti slaugos personalo komandinio darbo ypatumai, slaugytojos ir slaugytojų padėjėjos nesutinka su teiginiu, kad jos nedirba kartu, kaip gera komanda. Ligoninės slaugos personalas pasitiki vienas kitu, vertina, siekia ir teikia abipusį grįžtamąjį ryšį, kai darbo krūvis padidėja, visi komandos nariai pasisiūlo ir dirba kartu siekdami kokybiškų slaugos rezultatų, kaip efektyvi komanda, padeda vienas kitam, stengdamiesi pašalinti silpnąsias komandos narių darbo puses. Komanda įsitikinusi, norint atlikti kokybišką darbą, visi komandos nariai turi dirbti kartu. Dirbant kartu neatliekama arba uždelsiama mažiau standartinių slaugos veiksmų. Šakienės teigimu, (2015) asmenys dirbdami atskirai padaro daug daugiau klaidų nei dirbdami kartu [35]. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir slaugos personalo komandinio darbo sąsajos parodė, kad pasitikėjimas komandos nariais mažina neefektyvų slaugos veiksmų planavimą. Tinkamas komandos narių savo pareigų suvokimas retina bendrosios priežiūros veiksmų neatlikimą arba uždelsimą bei slaugos veiksmų planavimo problemas. Kuo labiau slaugos personalas pasitiki komanda, tuo rečiau atranda priežasčių neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus. Efektyvi komandos narių pagalba gerina darbo išteklių panaudojimą bei bendravimą slaugant pacientus. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti slaugos personalo darbui kartu, rengiant komandinio darbo mokymus, konfliktų valdymo kursus darbo vietose, tobulinant ir atnaujinant šiuos personalo įgūdžius. Tyrimo perspektyvos. Siekiant nustatyti išsamesnes neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir komandinio darbo priežastis reikėtų atlikti tyrimus ne tik iš slaugytojų,bet ir pacientų perspektyvos kitose srityse. Tyrimo ribotumai. Klausimynas ilgas, jo užpildymas reikalauja mažiausiai min. ir tai galėjo lemti, kad dalis respondenčių klausimynus gražino neužpildytus.

66 66 IŠVADOS 1. Standartiniai slaugos veiksmai neatliekami arba uždelsiami atlikti trečdaliui slaugos ligoninės pacientų. Dažniausiai neatliekami arba uždelsiami standartiniai slaugos veiksmai liečia paciento vedžiojimą, paciento mokymą, emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimą, paciento vartymą. Dažniausios priežastys, lemiančios neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimą, susijusios su materialinių ir darbo išteklių veiksniais. 2. Efektyvi slaugos komandos narių pagalba gerina slaugos darbo išteklių panaudojimą slaugant pacientus. Ligoninės slaugos personalas pasitiki vienas kitu, tolygiai pasiskirstydami užduotis, susitelkia bendram darbui, siekdami užtikrinti kokybiškas paslaugas palalikomojo gydymo ir slaugos srityse. 3. Stokojant materialinių ir darbo išteklių, ypač kai staiga pablogėja paciento būklė, neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnis didėja; didesnis narių tarpusavio pasitikėjimas slaugos komandoje mažina neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnį palaikomojo gydymo ir slaugos srityse.

67 67 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS Slaugos administratoriams: Periodiškai atlikti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų analizę skyriuose, padedančią nustatyti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis ir priežastis. Teisingai paskirstyti darbo išteklius: slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų skaičiaus didinimas, tolygus pacientų skaičiaus paskirstymas pamainoje, darbo krūvio mažinimas. Parengti konkretų planą slaugos personalui, kaip suvaldyti padidėjusį darbo krūvį. Siekiant gerinti komandos efektyvumą, reikėtų daugiau dėmesio skirti slaugos komandos narių įgūdžių tobulinimui darbui kartu, rengiant komandinio darbo mokymus, konfliktų valdymo kursus darbo vietose. Įtraukti slaugytojų padėjėjus į slaugos procesą, rengiant bendrus susirinkimus su slaugytojais ir gydytojais, siekiant užtikrinti slaugos tęstinumą ir į paciento poreikius orientuotą priežiūrą. Gydymo įstaigų vadovams: Darbo sąlygų gerinimas. Periodiškai vertinti veiksnius, turinčius įtakos darbo aplinkai: stresą, darbo krūvį, darbuotojų pasitenkinimą darbu, pacientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis. Užtikrinti naujų darbuotojų integraciją darbo vietoje. Vykdyti nebaudimo praktiką savo gydymo įstaigoje, skatinant slaugos personalą pranešti apie neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus, taip pat vykdant nuoseklią priežasčių analizę, gerinant sveikatos priežiūrą pacientų saugos požiūriu.

68 68 PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS 1. Tezės Damošiūtė J, Riklikienė O. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir slaugos komandinio darbo anketos: jų vertimas į Lietuvių kalbą ir pritaikymas slaugos praktikoje Slaugos studijų, mokslo ir praktikos integracija: savalaikė ir efektyvi sveikatos priežiūra. Tarptautinės recenzuotos tezės. Kaunas: LSMU leidybos namai; p Straipsnis Damošiūtė J, Riklikienė O. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų sąsajos su komandos darbu. Slauga mokslas ir praktika 2016;3(231): Pranešimas Damošiūtė J. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų reikšmė pacientų slaugos kokybei: užsienio šalių patirtis. Mokslinė-praktinė konferencija,,slaugos pažangos ir darbuotojų kompetencijų svarba slaugytojų praktinėje veikloje LSSO; vasario mėn. 19 d. Kaunas (Lietuva). 4. Tezės ir pranešimas Grigonienė J, Riklikienė O. Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: priežastys ir apimtys slaugos ligoninėje Slaugos studijų, mokslo ir praktikos integracija tvariai sveikatos priežiūros sistemai. Mokslinė-praktinė konferencija,,2017 Slaugos studijų, mokslo ir praktikos integracija tvariai sveikatos priežiūros sistemai, gegužės mėn. 10 d. Kaunas (Lietuva). Kaunas: LSMU leidybos namai; p

69 69 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Teisės aktų registras [interaktyvus] Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas "Dėl sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo m. programos patvirtinimo" m. rugsėjo 14 d. Nr. V-642 Vilnius. [žiūrėta ]. Prieiga per Internetą: 2. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos [interaktyvus] Nacionalinė pacientų saugos platforma m. [žiūrėta ]. Prieiga per Internetą: 3. OECD Nurses [interaktyvus]. [žiūrėta ]. Prieiga per Internetą: 4. Teisės aktų registras [interaktyvus] Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas "Dėl Nacionalinės slaugos politikos metų gairių patvirtinimo" m Nr. V-222 Vilnius. [žiūrėta ]. Prieiga per Internetą: 5. Siqueira LD, Caliri MH, Kalisch BJ, Dantas RA. Cultural adaptation and internal consistency analysis of the MISSCARE Survey for use in Brazil. Enfermagem 2013;21: Kalisch JB, Lee KH. The impact of teamwork on missed nursing care. Nursing Outlook 2010;58: Kalisch B, Williams R. Development and psychometric testing of a tool to mesure missed nursing care. The Journal of Nursing Administration 2009;39: Kalisch JB. Missed nursing care a qualitative study. Journal of Nursing Care Quality 2006;21: Schubert M, Glass TR, Clarke SP, Aiken L, Witvliet BS, Sloane DM, Geest ED. Rationing of nursing care and its relationship to patient outcomes: the Swiss extension of the International Hospital Outcomes Study. International Journal for Quality in Health Care 2008;20(4): Papastavrou E. The ethics of care rationing within the current socioeconomic constraints. Health science journal 2012;6(3): Schubert M, Glass TR, Clarke P, et all. Validation of the Basel Extent of Rationing of Nursing Care Instrument. Nursing Research 2007;56(6): COST Action CA15208 'Rationing Missed Nursing care: An international and multidimensional problem'. [žiūrėta ]. Prieiga per Internetą:

70 Salas E, Sims DE, Burke CS. Is there a "big five" in teamwork? Small Gruop Research 2005;36(5): Blackman I, Henderson J, Willis E, Hamilton P, Toffoli L, Verrall C, Abery E, Harvey C. Factors influencing why nursing care is missed. Journal of clinical nursing 2015;24(1-2): Gravlin G, Bittner N.P. Nurses and nursing assistants reports of missed care and delegation. JONA 2010;40:7-8: Kalisch BJ. Errors of omission: how missed nursing care imperils patients. Silver Spring: American Nurses Association; Callen BL, Mahoney JE. Frequency of hallway ambulation by hospitalized older adults on medical units of an academic hospital. Geriatric Nursing 2004;25: Brown CJ, Friedkin RJ, Inouye SK. Prevalence and outcomes of low mobility in hospitalized older patients. Journal of the American Geriatrics Society 2004;52: Rasmussen HH, Kondrup J. Prevalence of patients at nutritional risk in Danish Hospitals. Clinical Nutrition 2004;23: Damulevičienė G, Macijauskienė J, Lesauskaitė V. Mitybos įtaka vyresnio amžiaus chirurginiams pacientams pooperaciniu laikotarpiu. Gerontologija 2007;8(4): Barker KN, Flynn EN, Pepper GA, Bates DW, Mikeal RL. Medication errors observed in 36 health care facilities. Archives of internal medicine 2002;162: Sochalski J. Is more better? The relationship between nurse staffing and quality of nursing care in hospitals. Medical Care 2004;42(2): Krishnagopalan S, Johnson W, Low LL, Kaufman LJ. Body positioning of intensive care patients: Clinical practice versus standards. Critical Care Medicine 2002;30(11): Ubbik DT, Trump E, Koendres JA, et all. Which Reasons Do Doctors, Nurses, and Patients Have for Hospital Discharge? A Mixed-Methods Study. PLoS One March [online]. From National Library of Medicine [cited ]. Prieiga per Internetą < 25. Slevin ML, Nichols SE, Downer SM, et all. Emotional support for cancer patients: what do patients really want? Br J Cancer October [online]. From National Library of Medicine [cited ]. Prieiga per Internetą < 26. Kalisch JB, Landstrom GL, Williams RA. Missed nursing care: Errors of omission. Nurs Outlook 2009;57: Kalisch BJ, Terzioglu F, Duygulu S. The Misscare survey-turkish: psichometric properties and findings. Nursing economic 2012;30:29-37.

71 Kalisch JB, Tschannen D, Lee KH, Friese CR. Hospital variation in missed nursing care. American journal of medical quality 2011;26(4): Kalisch JB. The impact of RN-UAP relationships on quality and safety. Nursing Management 2011;42(9): Jones TL, Hamilton P, Murry N. Unfinished nursing care, missed care, and implicitly rationed care: State of the science review. International Journal of Nursing Studies 2015;52: Virketienė D, Mitalienė O, Kazlauskas H. Pacientų saugumo užtikrinimas. Sveikatos mokslai 2009;4: Kanapeckienė V, Jurkuvėnas V. Nepageidautini įvykiai sveikatos priežiūros sistemoje ir jų priežastys. Visuomenės sveikata 2009;4(47): Bragadottir H, Kalisch BJ, Smaradottir SB, Jonsdottir HH. Translation and psychometric testing of the Icelandic version of the MISSCARE survery. Scandinavian Journal of Caring Sciences 2015;29: Žigutienė R, Riklikienė O. Sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio sąveika komandoje. Slauga mokslas ir praktika 2013;3(195): Šakienė L, Šalkauskienė D, Būta M, Istomina N. Slaugytojų nuomonė: komandos sutelktumo įvertinimas. Sveikatos mokslai 2015;25(4): Goosen S. The impotance of teamwork in nursing. Professional Nursing Today 2015;19(3): Aiken LH, Clarke SP, Sloane DM, Sochalski JA, Busse R, Clarke H, Giovannetti P, Hunt J, Rafferty AM, Shamian J. Nurses' reports on hospital care in five countries. Health affairs 2001;20(3): Verrall C, Abery E, Harvey C, Henderson J, Willis E, Hamilton P, Toffoli L, Blacman I. Nurses and midwives perceptions of missed nursing care A South Australian study. Collegian 2015;22: Kalisch BJ, Doumit M, Lee KH, Zein JL. Missed nursing care, level of staffing, and job satisfaction Lebanon versus the United States. JONA 2013;43(5): Bragadottir H, Kalisch B, Cand SBS, Jonsdottir HH. The psychometric testing of the Nursing Teamwork Survey in Iceland. International Journal of Nursing Practice 2016;22(3): Dromatas M. Komandinio darbo vaidmuo šiuolaikinėje darbo organizacijoje. Viešoji politika ir administravimas 2007;22: Vijeikienė B, Vijeikis J. Komandinio darbo pagrindai. Vilnius: Rosma; p.12.

72 Kalisch JB, Weaver SJ, Salas E. What does nursing teamwork look like? A qualitative study. Journal of Nursing Care Quality 2009;24(4): Bandura A. Socialiniai minties ir veiksmo pagrindai. Socialinė kognityvinė teorija. Vilnius: VU specialiosios psichologijos laboratorija; O'Leary KJ, Sehgal NL, Terrell G, Williams MV. Interdisciplinary teamwork in Hospitals; a review and practical recommendations for improvement. Journal of Hospital medicine 2012:7(1): Tylienė E, Pauliukėnas L. Pacientams teikiamų paslaugų kokybės vertinimas palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse, taikant A. H. Maslow poreikių teoriją ir A. Donabedian kokybės sistemos modelį. Slauga mokslas ir praktika 2015;7-8: Michael A. W. Efektyvus komandinis darbas. Kaunas: Poligrafija ir informatika; p Kalisch BJ, Lee KH. Variations of nursing teamwork by hospital, patients units, and staff charakteristics. Applied Nursing Research 2013;26: Salas E, Sims DE, Burke CS. Is there a "big five" in teamwork? Small Gruop Research 2005;36(5): Kalisch BJ, Lee H, Salas E. The development and testing of the nursing teamwork survey. Nursing research 2010;59(1): Kalisch JB, Landstrom GL, Hinshaw AS. Missed nursing care: a concept analysis. Journal of Advanced Nursing 2009;65(7): Kosinskienė A, Rudzevičius J. Sveikatos priežiūros kokybės valdymas ligoninėje. Medicinos teorija ir praktika 2011;17(1): Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Kaunas: LKKA; Riklikienė O. Tradicinių metodologinių reikalavimų pritaikymas slaugos rezultatų klasifikacijos anketos adaptavimui lietuvių kalbai, kultūrai ir slaugos praktikai. Sveikatos mokslai 2007;5(52): Riklikienė O, Pukėnas K. Slaugos rezultatų klasifikacijos lietuviškos anketos parengimas ir psichometrinis įvertinimas. Medicina 2007;43(11): Pukėnas K. Sportinių tyrimų duomenų analizė SPSS programa: mokomoji knyga. Kaunas: LKKA; 2004.

73 73 PRIEDAI

74 1 Priedas Nr. 1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS BIOETIKOS CENTRAS Kodas , A. Mickevičiaus g. 9, LT Kaunas,tel.: (8 37) , viet..tel.: 5121, el.p.: sochumkatedra@lsmuni.lt Medicinos akademijos (MA) Nr. Antrosios (magistrantūros) pakopos studijų programa KLINIKINE SLAUGA I k. stud. Janai Damošiūtei DĖL PRITARIMO TYRIMUI LSMU Bioetikos centras, įvertinęs (MA) antrosios (magistrantūros) pakopos studijų programos KLINIKINĖ SLAUGA (ištęstinės studijos) I k. stud. Janos Damošiūtės (mokslinio darbo vadovė: dr. Olga Riklikienė, Slaugos ir rūpybos katedra) mokslinio-tiriamojo darbo temos: Neatliktų ar uždelstų standartinių slaugos veiksmų sąsajos su slaugos personalo komandiniu darbu tiriamojo darbo anotacija, tiriamojo asmens informavimo forma, tiriamojo asmens informuoto sutikimo forma ir klausimyną, kurie leidžia spręsti, jog planuojamame tyrime neturėtų būti pažeistos tiriamojo teisės, todėl šiam tyrimui pritariama. Bioetikos centro vadovo pavaduotoja prof Z. Liubarskienė

Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys

Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių tyrimų duomenys Dr. Rita Dukynaitė Vilnius, 2015-10-07 Esminiai akcentai iš tarptautinių tyrimų Lygmuo Lytis Socialinis, ekonominis,

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO PATVIRTINTA Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Tarybos 2019 m. vasario 19 d. Nutarimu Nr. (1.1) 150000-TP-3-3 STOJANČIŲJŲ Į VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS KRYPTIES REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMAS

Detaliau

VšĮ Radviliškio ligoninė

VšĮ  Radviliškio ligoninė PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Radviliškio ligoninės direktoriaus 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-180 (Viešosios įstaigos Radviliškio ligoninės direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-272

Detaliau

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Institucijos pavadinimas Kretingos rajono pedagogų švietimo

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr.

Detaliau

INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respu

INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respu INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos 2015 m. birželio 2 d. įsakymo

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 27 d įsakymo Nr. V-445 redakcija)

Detaliau

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v 2015 m. sausis Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio valstybės WORL 580 Australija ir Okeanija AOCT 0 Pietų ir Vidurio Amerika SCAM 0 Šiaurės Amerika NAMR 0 JAV USA 0 Azija ASIA 0 Izraelis IL 0 Japonija

Detaliau

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVO

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVO VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2015

Detaliau

Top margin 1

Top margin 1 EUROPOS KOMISIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI Programa visiems. ES finansavimo laukia 5 milijonai Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d. Pagal šiandien Europos Komisijos pasiūlytą naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo

Detaliau

healthfit Rūpintis išklausyti pagerinti NHS Grampian (Nacionalinės sveikatos tarnybos) sveikatingumo planas Suglausta versija Lithuanian (Ve

healthfit Rūpintis išklausyti pagerinti NHS Grampian (Nacionalinės sveikatos tarnybos) sveikatingumo planas Suglausta versija Lithuanian (Ve healthfit Rūpintis išklausyti pagerinti NHS Grampian (Nacionalinės sveikatos tarnybos) sveikatingumo planas 2010-2013 Suglausta versija Lithuanian (Version 1) Įžanga Jeigu norite pilnos plano versijos

Detaliau

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr SUKČIAVIMO PREVENCIJOS, NUSTATYMO IR TYRIMO TAISYKLĖS www.krka.biz Gyventi sveikai 3 4 5 6 8 9 10 11 Tikslai Aprėptis ir taikymas Nevienodų sąlygų taikymo ir sukčiavimo draudimas Sukčiavimo valdymo kontrolės

Detaliau

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PLANUOJAMI MASTAI 2011 METAMS

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PLANUOJAMI MASTAI 2011 METAMS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ VARTOJIMO NETOLYGUMAI Jonas Narbutas direktorius 213-12-11 44,6 59,5 68,2 68,8 82,6 86,2 79,1 72,6 81,1 93,1 97,2 9,4 85,6 87 96,3 98,4 99 17,8 16,4 111,4 111,6 16,5

Detaliau

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcijai apžvalga Šioje dalyje nagrinėjamas bendras europiečių

Detaliau

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI Liudmila Lobanova VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Inga Veževičienė VGTU Integracijos ir karjeros direkcija Vilnius 2005.02.25

Detaliau

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką

Detaliau

TVIEŠOSIOS

TVIEŠOSIOS VIEŠOJI ĮSTAIGA PRIENŲ LIGONINĖ 2015 M. VEIKLOS ATASKAITA VšĮ Prienų ligoninės direktorė Jūratė Milaknienė PRIENAI 2016 LIGONINĖS MISIJA Teikti prieinamas, mokslu ir pažangiausiomis technologijomis pagrįstas,

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. A1-476,,DĖL DARBO RINKOS PASLAUGŲ

Detaliau

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P 2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:

Detaliau

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas PATVIRTINTA Mažeikių r. Tirkšlių darželio Giliukas: Direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V1-8 METINIO VEIKLOS VERTINIMO POKALBIO SU DARBUOTOJU TVARKOS APRAŠAS I. SKYRIUS ĮVADINĖ DALIS 1. Metinio

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation KAIP FORMUOJAMASIS VERTINIMAS PADEDA SIEKTI INDIVIDUALIOS PAŽANGOS: REFLEKSIJA KOKYBĖS SIEKIANČIŲ MOKYKLŲ KLUBO KONFERENCIJA MOKINIŲ UGDYMO(SI) PASIEKIMAI. SAMPRATA IR SKATINIMO GALIMYBĖS Doc. dr. Viktorija

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Valstybinės energetikos inspekcijos vartotojams teikiamų paslaugų kokybės, prieinamumo ir pasitenkinimo tyrimas užsakovas vykdytojas Kovas, 2016 metodologija 2 Tyrimo metodologija Visuomenės nuomonės ir

Detaliau

Antikorupcijos_programa_2016_2019

Antikorupcijos_programa_2016_2019 Patvirtinta VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktoriaus 2016-02-08 įsakymu Nr. V-16 VŠĮ MYKOLO MARCINKEVIČIAUS LIGONINĖS KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMA 2016-2019 METAMS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.Programos

Detaliau

Microsoft Word - Skelbimo apie atranka SPK

Microsoft Word - Skelbimo apie atranka SPK VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS S K E L B I M A S Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skelbia

Detaliau

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Ekonomikos augimas - esminė skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo prielaida Tvariai auganti ekonomika Struktūrinės reformos Tvarūs

Detaliau

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl edupro.lt Ežero g. 8-1 77141 Šiauliai Tel./faksas: (8 41) 552 469 Mob. 8 647 43544 VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, plėtoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą programos

Detaliau

Sveikatos rastingumo tyrimas-2012

Sveikatos rastingumo tyrimas-2012 LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO VISUOMENĖS SVEIKATOS INSTITUTAS LIETUVOS GYVENTOJŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO

Detaliau

Microsoft Word - KMAIK dėstytojų konkurso ir atestacijos aprašas (3)

Microsoft Word - KMAIK dėstytojų konkurso ir atestacijos aprašas (3) PATVIRTINTA: Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Direktoriaus 2011-05-19 įsakymu Nr. 1-119 KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJOS DĖSTYTOJŲ ATESTAVIMO BEI KONKURSŲ EITI PAREIGAS ORGANIZAVIMO

Detaliau

Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą. Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016)

Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą. Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016) Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016) EUROPEAN AGENCY for Special Needs and Inclusive Education EUROPOS AGENTŪROS DUOMENYS APIE ĮTRAUKŲJĮ UGDYMĄ Esminės

Detaliau

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450)

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) 54275 El.p.rastine@vabalninko.birzai.lm.lt. GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Tarptautinės studijos iššūkis visai akademinei bendruomenei Dr. Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva, LSMU, TRSC, Užsieniečių studijų skyriaus vedėja 25 metų patirtis 682 studentai Tarptautinės studijos LSMU

Detaliau

Projektas PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS DIENOS SOCIALINĖS GLOBOS ASMENS NAMUOSE TEIKIMO TVARKOS APRA

Projektas PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS DIENOS SOCIALINĖS GLOBOS ASMENS NAMUOSE TEIKIMO TVARKOS APRA Projektas PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS DIENOS SOCIALINĖS GLOBOS ASMENS NAMUOSE TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2016 m. lapkričio 24 d. Nr. T- Pakruojis

Detaliau

Microsoft Word - IKIMOKYKLINČ IR PRIEŀMOKYKLINČ PEDAGOGIKA.docx

Microsoft Word - IKIMOKYKLINÄŒ IR PRIEÅ€MOKYKLINÄŒ PEDAGOGIKA.docx IKIMOKYKLINĖ IR PRIEŠMOKYKLINĖ PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Studijų programa Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika skirta rengti pedagogus darbui su vaikais nuo gimimo iki 7 metų. Studijų programa yra

Detaliau

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis  _suredaguotas_ P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto Lietuvos socialinių tyrimų centro Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos mokslo krypties doktorantūros komiteto 2019 m. gegužės 8 d. posėdžio nutarimu Nr.

Detaliau

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo

Detaliau

VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių

VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI 2016 2018 M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio? Indrė Genytė-Pikčienė Vyriausioji analitikė Luminor 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ekonomikos šuolis didžiausias

Detaliau

KLAIPĖDOS NYKŠTUKO MOKYKLOS-DARŽELIO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2014 m. balandžio 7 d. Nr. V1-19 Klaipėda Vadovaudamasi Lietuvos

KLAIPĖDOS NYKŠTUKO MOKYKLOS-DARŽELIO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2014 m. balandžio 7 d. Nr. V1-19 Klaipėda Vadovaudamasi Lietuvos KLAIPĖDOS NYKŠTUKO MOKYKLOS-DARŽELIO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2014 m. balandžio 7 d. Nr. V1-19 Klaipėda Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297)

Detaliau

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas tolerancij mas draugiškumas

Detaliau

LIETUVOS DARBO BIRŽA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemoni

LIETUVOS DARBO BIRŽA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemoni LIETUVOS DARBO BIRŽA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemonių įgyvendinimo priežiūros komisijai MOTYVUOTA IŠVADA

Detaliau

1_II_et_P_Sav_mokymai

1_II_et_P_Sav_mokymai 1 Projektinių pasiūlymų Utenos regiono plėtros tarybai projektinių pasiūlymų apibendrinimo Utenos regiono plėtros tarybos sekretoriate tvarkos 3 priedas PATVIRTINTA Utenos regiono plėtros tarybos 2010

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012 Lyderystė vardan mokymosi Eglė Pranckūnienė Mokyklų tobulinimo centras 2012 02 29 Įsivertinimas Ką aš labiausiai vertinu savo darbe? Kokios profesinės karjeros aš siekiu? Kaip man to pasiekti? Kokios galėčiau

Detaliau

f25e5c28-5e20-4e4a-9362-ac1c5be1853c

f25e5c28-5e20-4e4a-9362-ac1c5be1853c PATVIRTINTA Kauno Pilėnų progimnazijos direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-55 KRIZIŲ VALDYMO KAUNO PILĖNŲ PROGIMNAZIJOJE REGLAMENTAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamentas dėl krizių valdymo

Detaliau

Patients rights have no borders Naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje ES valstybėje narėje

Patients rights have no borders Naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje ES valstybėje narėje Patients rights have no borders Aktyvaus pilietiškumo tinklas, norėdamas prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) įgyvendinamos kampanijos Pacientų teisės neturi sienų, parengė šią informaciją apie Direktyvą

Detaliau

REKOMENDACIJOS DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMO PATAISYTA IR PAPILDYTA VILNIUS

REKOMENDACIJOS DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMO PATAISYTA IR PAPILDYTA VILNIUS REKOMENDACIJOS DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMO 2011-02-28 PATAISYTA IR PAPILDYTA 2015-01-06 VILNIUS 2 TURINYS I. ĮŽANGA... 3 II. VALSTYBĖS TARNAUTOJO TARNYBINĖS VEIKLOS KASMETINIS

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

7S-18_priedas

7S-18_priedas 1 Projektinių pasiūlymų Utenos regiono plėtros tarybai projektinių pasiūlymų apibendrinimo Utenos regiono plėtros tarybos sekretoriate tvarkos 3 priedas PATVIRTINTA Utenos regiono plėtros tarybos 2010

Detaliau

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė:

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: Jolanta Jurkevičiūtė m. Tyrimo tikslas išsiaiškinti

Detaliau

Stazuotes uzsienyje on-line

Stazuotes uzsienyje on-line Tomas Jovaiša MD PhD FRCA FFICM Kodėl jauni gydytojai turi išvažiuoti į užsienį ir ko reikia, kad jie sugrįžtų. 15 metų ir 1 500 000 svarų patirtis Truputį apie mane VU medicinos fakultetas VU anesteziologijos

Detaliau

MOLĖTŲ PPT PSICHOLOGĖS RŪTOS MISIULIENĖS

MOLĖTŲ PPT PSICHOLOGĖS RŪTOS MISIULIENĖS MOLĖTŲ PEDAGOGINĖS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA 1. Veiklos tikslas ir prioritetai: 1.1. Tikslas švietimo pagalbos prieinamumo didinimas specialiųjų ugdymosi poreikių ir/ar psichologinių

Detaliau

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/  m. vasario 21 d. - kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/ dėl Sutart

KOMISIJOS  REGLAMENTAS  (ES)  2019/  m.  vasario 21 d.  -  kuriuo  iš  dalies  keičiamas  Reglamentas  (ES)  Nr. 1408/ dėl  Sutart 2019 2 22 L 51 I/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/316 2019 m. vasario 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

PR_INI

PR_INI EUROPOS PARLAMENTAS 2009 2014 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas 21.12.2011 2011/2155(INI) PRANEŠIMO PROJEKTAS dėl Vidaus rinkos rezultatų suvestinės (2011/2155(INI)) Vidaus rinkos ir vartotojų

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto dekano 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-100 VILNIAUS KOLEGIJA VERSLO VADYBOS FAKULTETAS PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Detaliau

Lithuanian translation of Induction of labour - Information for pregnant women, their partners and families Gimdymo sužadinimas Informacija nėščiosiom

Lithuanian translation of Induction of labour - Information for pregnant women, their partners and families Gimdymo sužadinimas Informacija nėščiosiom Lithuanian translation of Induction of labour - Information for pregnant women, their partners and families Gimdymo sužadinimas Informacija nėščiosioms, jų partneriams ir šeimoms Šiame lankstinuke rasite:

Detaliau

Data Suma Pirkėjas Pirkimo objektas , , , , ,

Data Suma Pirkėjas Pirkimo objektas , , , , , Data Suma Pirkėjas Pirkimo objektas 2009.08.21 80.809,85 2009.09.08 2.977,87 2009.09.24 46.339,2 2009.09.29 23.829,94 2009.10.30 333,06 2009.11.03 3.909,87 2009.11.23 1.303,29 2010.05.11 59.892,55 2010.06.02

Detaliau

Microsoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx

Microsoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Tai vienintelė Lietuvoje studijų programa, rengianti teatro mokytojus. Teatro ir kino pedagogika jungia dvi sudėtingas ir įdomias sritis teatro meną ir asmenybės

Detaliau

konferencija_gabiuvaiku_kazlauskiene

konferencija_gabiuvaiku_kazlauskiene Savivaldus mokymasis kaip mokinių mokymosi skirtybių įgalinimo prielaida 2013-04-12 INOVATYVIOS UGDYMO/SI SISTEMOS MOKYMASIS GYVENIMUI AUTORIAI prof. dr. Aušra Kazlauskienė doc. dr. Erika Masiliauskienė

Detaliau

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m.

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA 2017 2018 M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas 190138895 Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. 1. Už kurį laikotarpį pateikiate ataskaitą? (pasirinkite)

Detaliau

Briefvorlage

Briefvorlage Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos kokybę Bendra ataskaita Bendra informacija apie šią apklausą Apklausos pabaigos data: 2013-10-13 Naudotas klausimynas: Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos kokybę El.

Detaliau

Modulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond

Modulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond Modulio Mokymosi, asmenybės pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respondente, Kviečiame Jus dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos

Detaliau

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra Europos socialinio fondo agentūros 2019 2021 m. strateginis veiklos planas 1 2 Turinys Europos socialinio fondo agentūra. Misija, vizija, vertybės _ 3 Esamos situacijos įvertinimas: jėgų lauko analizė

Detaliau

STEPS projektas ir jo aktualumas Lietuvoje

STEPS projektas ir jo aktualumas Lietuvoje STEPS projektas ir jo aktualumas Dr. Rima Vaitkienė Sveikatos apsaugos ministerijos ES reikalų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja STEPS projektas STEPS: angl. Strengthening Engagement in

Detaliau

MAITINKIS SVEIKAI, SUMAŽINK GRĖSMĘ SUSIRGTI VĖŽIU

MAITINKIS SVEIKAI, SUMAŽINK GRĖSMĘ SUSIRGTI VĖŽIU MAITINKIS SVEIKAI, SUMAŽINK GRĖSMĘ SUSIRGTI VĖŽIU Mūsų mityba gali padidinti vėžio išsivystymo grėsmę. Patikimų mokslinių įrodymų duomenimis apie 30 proc. vėžio atvejų išsivysčiusiose šalyse ir 20 proc.

Detaliau

Projektas

Projektas 1 PRIEDAS PATVIRTINTA Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros mokslo krypties doktorantūros komiteto 2019 m. gegužės 28 d. posėdžio nutarimu Nr.1 ATVIRO KONKURSO Į MENOTYROS MOKSLO KRYPTIES DOKTORANTŪROS

Detaliau

NLF

NLF Mažiau galimybių turinčių asmenų socialinė įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės, nediskriminavimas ~ 2017 11 29 Kas mes esame? Didžiausia skėtinė negalios organizacijas vienijanti asociacija

Detaliau

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Prapiestis Studijų pakopa: Studijų rūšis: Studijų forma:

Detaliau

1 REKOMENDACIJOS DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMO PATAISYTA IR PAPILDYTA VILNIUS

1 REKOMENDACIJOS DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMO PATAISYTA IR PAPILDYTA VILNIUS 1 REKOMENDACIJOS DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMO 2011-02-28 PATAISYTA IR PAPILDYTA 2016-12-30 VILNIUS 2 TURINYS I. ĮŽANGA... 4 II. VALSTYBĖS TARNAUTOJO KASMETINIS TARNYBINĖS VEIKLOS

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Pilietiskumas_klasteris [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint - Pilietiskumas_klasteris [Compatibility Mode] Mokslo ir tyrimų klasteris Pilietiškumas ir tapatumas šiuolaikinėje visuomenėje Pilietiškumo kaita, tapatumo iššūkiai: dalyvavimo ir įgalinimo strategijų ieškant Vadovas: prof. dr. Artūras Tereškinas,

Detaliau

ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikat

ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikat ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedra Mokslinė-praktinė konferencija

Detaliau

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m.

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai 2014-2015 m. m. Pasirinkti šie veiklos rodikliai Atsakingi KVA

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas Lietuvos agroverslo tendencijos DNB Bankas 2015 m. gegužės 22 d. Agroverslas iki šiol buvo vienas iš atspariausių Lietuvos ūkio stuburo slankstelių 8,5 8,7 Maisto sektoriaus pridėtinė vertė, dalis BVP,

Detaliau

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos

Detaliau

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA 2010 Karolis Šerpytis CPO VEIKLOS REZULTATŲ IR FINANSINĖS NAUDOS VALSTYBEI VERTINIMO ATASKAITA Centrinė perkančioji organizacija 1 TURINYS Santrauka... 2 1. CPO veiklos rezultatų vertinimas... 3 1.1. Pirkimų

Detaliau

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc Įvadas Gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimo rezultatai Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti žmonių požiūrį į cigarečių, alkoholinių gėrimų, degalų ir kuro kontrabandą ir

Detaliau

Microsoft Word - VET-naujienos-55.doc

Microsoft Word - VET-naujienos-55.doc INFORMACINIS BIULETENIS NR. 55/ 2009 M. BIRŽELIS Skelbimai, naujienos Europos visą gyvenimą trunkančio profesinio orientavimo politikos tinklo renginys 2009 m. birželio 15 17 d. Prancūzijoje vyko tarptautinis

Detaliau

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf 2 p. 3 p. 4 p. Šiame straipsnyje pristatoma profsąjungų svarba ir galimos jų veiklos kryptys, kovojant su diskriminacija darbo rinkoje. Ši profesinių sąjungų veiklos sritis reikšminga ne tik socialiai

Detaliau

ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Educatio

ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Educatio ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Education and Training ECVET ) tai viena iš Europoje taikomų

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto Lietuvos socialinių tyrimų centro Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos mokslo krypties doktorantūros komiteto 2017 m. birželio 6 d. posėdžio nutarimu

Detaliau

Microsoft PowerPoint - 2.pptx

Microsoft PowerPoint - 2.pptx KAS LEMIA MOKINIŲ PASIEKIMUS? KAUNO MIESTO BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ IŠORINIO VERTINIMO REZULTATAI monika.bilotiene@nmva.smm.lt KAUNO M. VADOVŲ KONFERENCIJA 2016 08 29 Valstybinė švietimo 2013 2022 metų

Detaliau

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras steigėjams, vadovybei Nuomonė Mes atlikome VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darb

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras steigėjams, vadovybei Nuomonė Mes atlikome VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darb NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras steigėjams, vadovybei Nuomonė Mes atlikome VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras (toliau Įstaiga) finansinių

Detaliau

Microsoft PowerPoint - JPSPPM mokymai_2015_10_08_09_3 dalis_AS [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint - JPSPPM mokymai_2015_10_08_09_3 dalis_AS [Compatibility Mode] Projektas JAUNIMUI PALANKIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIO SUKŪRIMAS Finansuojamas pagal 2009 2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą Nr. LT11 Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos

Detaliau

PSICHOLOGINĖS TRAUMOS IR SAVIŽUDYBĖS SOCIOKULTŪRINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE

PSICHOLOGINĖS TRAUMOS IR SAVIŽUDYBĖS SOCIOKULTŪRINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE GYVENIMAS PO LŪŽIO Danutė Gailienė Vilniaus universitetas ISTORINIAI LŪŽIAI 1. 1940 m. Lietuva prarado nepriklausomybę 2. 1990 m. Lietuva atkūrė nepriklausomybę 3. Istoriniai lūžiai sukėlė kultūrines traumas

Detaliau

Vilniaus krašto 2019 m. mokymų planas Eil. Nr. Mokymų pradžios ir Registracijos vieta ir Grupės kodas Programos pavadinimas ir trukmė (val.) Mokymų vi

Vilniaus krašto 2019 m. mokymų planas Eil. Nr. Mokymų pradžios ir Registracijos vieta ir Grupės kodas Programos pavadinimas ir trukmė (val.) Mokymų vi 1 12.8 Pacientų, turinčių limfotakos sutrikimų ir sergančių onkologinėmis ligomis, limfodrenažinis masažas (80 val.) 2019-08-19 2019-08-30 Eimantas Pocius, 9-10 V2019T12.8-2 13821 170 Eur 2 1.152 Saugus

Detaliau

PRITARTA

PRITARTA PRITARTA Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. TS-6.114 ROKIŠKIO SOCIALINĖS PARAMOS CENTRO DIREKTORĖS 2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 1. Įstaigos pristatymas. Rokiškio

Detaliau

UŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SKYRIAUS 2018 M. VEIKLOS ATASK

UŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SKYRIAUS 2018 M. VEIKLOS ATASK UŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SKYRIAUS 2018 M. VEIKLOS ATASKAITA Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės

Detaliau

MIGRACIJOS METRAŠTIS 2018

MIGRACIJOS METRAŠTIS 2018 MIGRACIJOS METRAŠTIS 2018 M. 2 MIGRACIJOS METRAŠTIS 2018 MIGRACIJOS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2018 M. MIGRACIJOS METRAŠTIS Vilnius, 2019 ISSN 2351-6607 MIGRACIJOS

Detaliau

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos

Detaliau

PATVIRTINTA Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr PRIE

PATVIRTINTA Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr PRIE PATVIRTINTA Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-209 PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE

Detaliau

Zarasų miesto vietos plėtros strategija m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTAT

Zarasų miesto vietos plėtros strategija m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTAT Zarasų miesto vietos plėtros strategija 2016-2022 m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTATYMO TYRIMAS Tyrimo ataskaita 2015 m. Turinys 1 pav.

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

„This research is funded by the European Social Fund under the Global Grant masure“

„This research is  funded by the European Social Fund under  the Global Grant masure“ VERSLUMO KOMPETENCIJOS POREIKIS IR RAIŠKA VEIKLOJE Tarptautinė konferencija - 2015 SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ MOKSLINIAI TYRIMAI IR PLĖTRA/ RESEARCH AND DEVELOPMENT OF KEY COMPETENCES FOR ADULTS

Detaliau

EN

EN LT LT LT EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA Briuselis, 2008.6.27 COM(2008) 393 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI DĖL TARYBOS DIREKTYVOS 89/398/EEB DĖL VALSTYBIŲ NARIŲ ĮSTATYMŲ, SUSIJUSIŲ

Detaliau

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO M

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO M PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO 2016 2018 M. KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS IR JOS PRIEMONIŲ

Detaliau