VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Erika Večienė. Magistro baigiamasis darbas

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Erika Večienė. Magistro baigiamasis darbas"

Transkriptas

1 ` VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS PSICHOLOGIJOS KATEDRA Erika Večienė SLAUGYTOJŲ PATIRIAMŲ STRESORIŲ DARBE, D TIPO ELGSENOS IR PROFESINIO PERVARGIMO SĄSAJA Magistro baigiamasis darbas Sveikatos psichologijos studijų programa, valstybinis kodas 6211JX061 Psichologijos studijų kryptis Vadovas prof. dr. Aidas Perminas (Parašas) (Data) Apginta prof. dr. Algis Krupavičiu (Parašas) (Data) Kaunas, 2019

2 TURINYS TURINYS... 2 ĮVADAS LITERATŪROS APŽVALGA Streso samprata Slaugytojų patiriamų stresorių priežastys darbo aplinkoje Profesinio pervargimo samprata Slaugytojų profesinio pervargimo priežastys D tipo asmenybė D tipo asmenybės ir patiriamų stresorių sąsajos D tipo asmenybės ir profesinio pervargimo sąsajos Slaugytojų asmenybės D tipo elgsenos sąsajos su patiriamais stresoriais ir profesiniu pervargimu darbo aplinkoje SLAUGYTOJŲ PATIRIAMŲ STRESORIŲ, D TIPO ELGSENOS IR PROFESINIO PERVARGIMO SĄSAJŲ TYRIMAS Tyrimo tikslas, uždaviniai, hipotezės Tiriamieji Tyrimo instrumentai Tyrimo eiga Duomenų analizės metodai REZULTATAI Slaugytojų streso darbe ypatumai Slaugytojų asmenybės D tipo ypatumai Slaugytojų profesinio pervargimo ypatumai Slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir su darbu susijusių stresorių patyrimo sąsajos Slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir profesinio pervargimo sąsajos D tipo asmenybės savybių moderacija su slaugytojų darbe patiriamais stresoriais ir profesiniu pervargimu APTARIMAS IŠVADOS

3 SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS Stresoriai - nepalankūs veiksniai, kurie sukelia žmogaus organizmo įtampos būseną - stresą, jie gali būti fiziniai, psichologiniai ir socialiniai (Tarptautinis žodžių žodynas, 1985). Asmenybės D tipas - psichologinis konstruktas, sudarytas iš dviejų asmenybės bruožų polinkio į neigiamas emocijas bei socialinio varžymosi (Denollet ir kt., 1996). Profesinis pervargimas emocinio ir fizinio išsekimo būsena, kuri susiformuluoja dėl darbo aplinkoje patiriamų ilgalaikių stresorių (Maslach, Jackson, 1981). 3

4 SANTRAUKA Večienė E. Slaugytojų patiriamų stresorių darbe, D tipo elgsenos ir profesinio pervargimo sąsaja. Magistro baigiamasis darbas/mokslinis vadovas Prof. dr. Aidas Perminas; Vytauto Didžiojo universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra. Kaunas, Tyrimo tikslas - Nustatyti slaugytojų patiriamų stresorių darbe, D tipo elgsenos ir profesinio pervargimo sąsają. Tyrimo metodai - Tyrime dalyvavo 136 slaugytojos. Slaugytojų patiriamų stresorių darbo aplinkoje tirti buvo naudojama slaugytojų streso darbe klausimynas (angl. The Nursing Stress Scale), profesinį pervargimą įvertinti buvo naudojama Kopenhagos profesinio pervargimo skalė (angl. Copenhagen Burnout Inventory - CBI) ir asmenybės D tipo savybių vertinimui buvo naudojama DS14 klausimynas (angl. Type D scale). Rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog asmenybės D tipo savybės yra susijusios su įvairių stresorių patyrimu, slaugytojų darbo aplinkoje. Slaugytojų polinkis į neigiamą afektą yra susijęs su patiriamais stresoriais darbo aplinkoje, kurie susiję su mirtimi, nepakankamu profesiniu pasirengimu, paramos darbe trūkumu, konfliktais su kitais slaugytojais ir darbo krūviu. O socialinis varžymasis yra susijęs su patiriamais stresoriais darbo aplinkoje, kurie susiję su darbo krūviu ir abejonėmis dėl tolesnio elgesio. Taip pat, rezultatai atskleidė, jog slaugytojų D tipo asmenybės savybės yra susijusios su labiau išreikšomis profesinio pervargimo apraiškomis. Nustatyta, jog polinkis į neigiamą afektą yra susijęs su visomis trimis profesinio pervargimo apraiškomis, tiek su asmens profesiniu pervargimu, su darbu susijusiu profesiniu pervargimu ir su pacientais susijusiu profesiniu pervargimu. O socialinis varžymasis susijęs su pacientais susijusiu profesiniu pervargimu. Duomenų analizė atskleidė, jog profesinį pervargimą teigiamai veikia patiriami stresoriai ir asmenybės D tipas, tačiau asmenybės D tipas nemoderuoja (nepadidina) tarp slaugytojų darbe patiriamų stresorių ir profesinio pervargimo apraiškų. Išvados. D tipo asmenybės savybės polinkis yra susijęs su dažnesniu slaugytojų įvairių stresorių patyrimu darbo aplinkoje: polinkis į neigiamą afektą yra susijęs su stresoriais dėl mirties ir mirimo, paramos trūkumo darbe, konfliktų su kitais slaugytojais ir darbo krūvio, o socialinis varžymasis yra susijęs su stresoriais dėl nepakankamo profesinio pasiruošimo, darbo krūvio, abejonių ir susirūpinimo dėl tolesnio elgesio. Slaugytojų D tipo asmenybės savybės yra susijusios su labiau išreikštomis profesinio pervargimo apraiškomis: polinkis į neigiamą afektą yra susijęs su asmens profesiniu pervargimu, su darbu susijusius profesiniu pervargimu ir su pacientais susijusiu profesiniu pervargimu, o socialinis varžymasis yra susijęs su pacientais susijusiu profesiniu pervargimu. Labiau išreikštos D tipo asmenybės savybės nemoderuoja (nepadidina) dažniau slaugytojų darbe patiriamų stresorių ir labiau išreikštų profesinio pervargimo apraiškų sąsajos. Raktiniai žodžiai: slaugytojos, stresoriai darbo aplinkoje, asmenybės D tipas, profesinis pervargimas. 4

5 SUMMARY Večienė E. The Relationship between Work Stressors, Type D Behavior and Burnout in Nurses. Master's thesis / scientific supervisor Prof. dr. Aidas Perminas; Vytautas Magnus University, Faculty of Social Sciences, Department of Health Psychology. - Kaunas, The Aim of the research is to identify the relationship between work stressors, Type D behavior and burnout in nurses. Research Methods. The research sample included 136 nurses. To assess the stressors experienced by nurses in the workplace The Nursing Stress Scale was used, for the measurement of burnout the Copenhagen Burnout Inventory (CBI) was applied and to evaluate personality type D characteristics the Type D (DS14) scale questionnaire was used. Results. The research revealed that personality Type D characteristics are related to the experience of various stressors in the work environment. The tendency of nurses to have a negative affectivity is related to the experience of stressors like death, lack of professional training and support at work, conflicts with other nurses and work overload. The social inhibition factor is related to the stressors that are affected by the experience of workload and doubts about further behavior. Also, the results revealed that nurses' D-type personality traits are associated with more expressed burnout. It has been found that the tendency to negative affectivity is related to all three manifestations of professional burnout: personal burnout, work-related burnout and patient-related burnout. And social inhibition is related to patient- related burnout. The data analysis has revealed that the D type personality positively influence stressors and burnout. However, type D personality does not moderate the occurrence of the stressors and burnout experienced by nurses. Conclusions. Type D personality traits - predisposition is related to more frequent experience of different stressors in the work environment: the tendency of negative affectivity is related to stressors in association with death, lack of support at work, conflicts with other nurses and workload, and social inhibition is related to stressors for the lack of professional training, workload, doubts and concerns about further behavior. The characteristics of type D personality are related to a more expressed professional burnout: predisposition to a negative affectivity is related to personal burnout, workrelated burnout and patient-related burnut and social inhibition is associated with patient-related professional burnout. The more expressed personality characteristics of type D do not moderate (or increase) the relationship between the more frequent stressors and the more pronounced manifestations of burnout. Keywords: nurses, stressors in the work environment, personality type D, professional burnout. 5

6 ĮVADAS Stresas darbo aplinkoje tampa vis aktualesnė tema, kuri sulaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio bei susirūpinimo, visame pasaulyje. Ypač daug dėmesio skiriama tam tikrų profesijų atstovams, kurių darbo specifika reikalauja didelės atsakomybės, viena iš tokio pobūdžio profesijų slauga (Rovas, Lapėnienė, Baltrušaitytė, 2012). Slaugytojų darbo aplinka išlieka kintanti ir nenuspėjama, bei veikia asmens fizinę ir psichikos sveikatą. Slaugytojos dažnai susiduria su stresinėmis situacijomis, didele atsakomybe bei įtampa darbo metu, kuri reikalauja nemažai žmogiškųjų resursų. Nustatyta, jog slaugytojoms stresą darbo aplinkoje sukelia naktinės darbo valandos, viršvalandžiai, didelis darbo krūvis, fizinės ištvermės išbandymai, atsakomybės reikalaujantys sprendimai ir negalėjimas suklysti, nes nuo to priklauso pacientų gyvybės (Chou, Li, Hu, 2014; Klein, Frie, Blum, Knesebeck, 2011). Stresas darbo aplinkoje, dažniausiai siejamas su miego sutrikimais, nuovargiu, depresija bei dažnesniu alkoholio ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (Leineweber, Kecklund, Lindfors, 2016; Han, Yuan, Zhang, Fu 2016). Lietuvoje, slaugytojų profesinis stresas dažniau siejamas su žalinga sveikatai elgsena, tokia kaip, nesveika mityba, psichoaktyvių medžiagų naudojimu ir pns., (Jasiukevičiūtė, Pajarskienė, 2014; Lementauskaitė, 2015). Nuolat besitęsiantis stresas darbo aplinkoje, gali sukelti nelaimingumo ir prislėgtumo jausmus, dėl ko gali nukentėti ne tik darbo rezultatai ir kokybė, bet asmens fizinė ir psichinė sveikata (Šatrauskaitė, Tamulienė, Mačiulienė, 2014). Dėl šios priežasties svarbu analizuoti slaugytojų patiriamą stresą darbo aplinkoje, jog galima būtų sumažinti streso šaltinius ir neigiamus padarius, kurie gali turėti reikšmės sveikatai. Svarbu paminėti, jog ilgai užsitęsęs stresas gali sukelti emocinį išsekimą, depersonalizaciją bei asmeninio pasitenkinimo sumažėjimą, o tai turi įtakos profesinio pervargimo atsiradimui (Manzano-Garcia, Ayala, 2017). Profesinis pervargimas emocinio, psichinio ir fizinio išsekimo būsena, susiformulavusi veikiant ilgalaikiam stresui, darbo aplinkoje (Abromatienė, Stanišauskienė, 2014). Nustatyta, jog profesinis pervargimas, tai ilgalaikio streso fone susiformulavęs sindromas, kuris ilgainiui išsekina asmens emocinius, asmenybinius išteklius, dažniausiai pasireiškiantis profesijų atstovams, kurių darbo specifika susijusi su rūpesčiu kitų žmonių atžvilgiu pvz., slaugytojų darbas (Abromatienė, Stanišauskienė, 2014). Nors yra nustatyta, jog prie profesinio pervargimo pasireiškimo gali prisidėti šie darbo aplinkos stresoriai, kaip slaugytojų darbo vieta, darbo stažas, darbo krūvis, naktinės darbo valandos, susidūrimas su mirštančiais pacientais bei konfliktai tiek su kolegomis, tiek su pacientais (Žutautienė 6

7 ir kt., 2014; Karkar, Dammang, Bouhaha, 2015). Tačiau svarbu paminėti, nors profesinis pervargimas siejamas su daugeliu darbo aplinkos stresorių, tačiau nėra išskirti patys pagrindiniai, kurie daugiau lemia profesinio pervargimo pasireiškimą (Vimantaitė, 2006; Han ir kt., 2016). Lygiai taip pat, kaip nėra aišku, kuris profesinio pervargimo komponentas su kuriais darbo aplinkos stresoriais yra susijęs daugiau ar mažiau. Svarbu paminėti, jog ne visi asmenys vienodai reaguoja į tam tikrus stresorius darbo aplinkoje (Ruibytė, 2011), kitaip tariant, ne visiems pasireiškia profesinis pervargimas bei sveikatos problemos. Šių komponentų pasireiškimą gali sąlygoti mažesnis asmens atsparumas stresoriams, kuris gali būti susijęs su asmenybės D tipu. Asmenybės D tipas, apibrėžiamas, kaip asmenybės savybių polinkis į neigiamas emocijas t.y., nerimą, dirglumą, liūdesį ir socialinį varžymąsi, uždarumą bei pasitikėjimo savimi stoką. Šis konstruktas apima dvi pagrindines charakteristikas polinkį į neigiamas emocijas ir socialinį varžymąsi (Staniūtė, Bunevičius, 2011). Nustatyta, jog D tipo asmenybė susijusi su depresija, nerimu, netinkamu elgesiu, bei alkoholio vartojimu, o darbo aplinkoje ši asmenybė gali būti linkusi į potrauminio streso sutrikimą ar profesinį pervargimą (Tooren, Rutte, 2015). Teigiama, jog slaugytojos turinčios D tipo asmenybę darbo aplinkoje patiria didesnį nuovargį, fizinį ir emocinį pervargimą bei patiria daugiau stresorių, darbo metu, nei kitos slaugytojos, neturinčios D tipo asmenybės (Cho, Kang, 2017). Taip pat, nustatyta, jog asmenys turintys D tipo elgseną yra linkę į neigiamas emocijas bei socialinį varžymasi, o šie komponentai lemia dažnesnių stresorių patyrimą darbo aplinkoje (Tooren, Rutte, 2015). Taigi, galima rasti tyrimų, kurie pagrįstų D tipo asmenybės elgsenos sąsają su stresorių patyrimu darbo aplinkoje. Tačiau trūksta naujausių tyrimų atliktų Lietuvoje, kurie atskleistų pagrindinius slaugytojų stresorius, kurie dėl turimos D tipo asmenybės elgsenos, sustiprina streso pasireiškimą, darbo aplinkoje. Taip pat, nustatyta, jog D tipo asmenybė, kuri linkusi į neigiamas emocijas bei socialinį varžymasi, prisideda prie dažnesnio slaugytojų profesinio pervargimo (Cho, Kang, 2017) taip pat, darbingumo lygio bei gyvenimo kokybės suprastėjimo (Tooren, Rutte, 2015). Galima rasti sąsajas tarp D tipo asmenybės sąvybių ir profesinio pervargimo, tačiau Lietuvoje tyrimų trūksta. Nors profesinis pervargimas tarp medicinos specialistų yra tiriamas, tačiau rečiau atsižvelgiama į slaugytojų D tipo asmenybės sąvybes ir dažniausiai pasirenkamos asmenybės sąvybės, kurios yra seniau ir ilgiau analizuojamos - A ar B tipo asmenybės sąvybės. Kitaip tariant, trūksta naujausių ir išsamių tyrimų, kurie atskleistų asmenybės D tipo savybių ir profesinio pervargimo sąsajas, tarp slaugytojų. Tyrimų, kurie tirtų ir analizuotų streso bei profesinio pervargimo pasireiškimus tarp medicinos specialistų yra. Tačiau trūksta tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjama slaugytojų D tipo 7

8 asmenybės elgsenos sąsajos tiek stresorių, tiek profesinio pervargimo pasireiškime. Dažniausiai asmenybės D tipo elgsena tiriama tarp asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis (Staniūtė, Bunevičius, 2011), nes yra nustatyta, jog asmenys turintys D tipo elgsena dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis (Pedersen, Denollet, 2006). Taigi, norint užtikrinti sveikatos priežiūros kokybę, svarbu tirti bei analizuoti sveikatos priežiūros specialistų darbo aplinką bei veiksnius, kurie gali prisidėti ne tik prie darbo rezultatų bei kokybės suprastėjimo, tačiau ir sveikatos problemų atsiradimo. Tad, šio darbo tema yra aktuali ir nepakankamai ištirta, nagrinėjant slaugytojų darbo specifiką trūksta ne tik naujausių tyrimų, bet streso ir profesinio pervargimo sąsajų su asmenybės D tipu. Apibendrintai, galima teigti, jog slaugytojoms visiškai išvengti streso yra neįmanoma, dėl sudėtingos darbo specifikos. Tačiau profesinių stresorių patyrimas ir interpretavimas gali skirtis, nes priklauso nuo asmens atsparumo stresoriams. Dėl šios priežasties svarbu analizuoti kiek pati darbo aplinka, slaugytojoms, sukelia stresorių, kuri gali turėti reikšmės profesinio pervargimo atsiradimui, o kiek tai lemia asmenybės D tipo elgsena. Svarbu paminėti, jog asmenybės D tipas siejamas su sveikatos problemomis bei įvairių ligų pasireiškimu. Taigi, slaugytojų stresas darbo aplinkoje tampa ne tik individo, tačiau visos organizacijos ir valstybės lygmens svarbi problema, kurią aktualu tyrinėti, norint užtikrinti sveikatos priežiūros specialistų pilnavertį funkcionavimą bei paslaugų kokybę. Darbo tikslas: Nustatyti slaugytojų patiriamų stresorių darbe, D tipo elgsenos ir profesinio pervargimo sąsają. Iškeltos hipotezės: 1. D tipo asmenybės savybės yra susijusios su dažnesniu slaugytojų įvairių stresorių patyrimu darbo aplinkoje. 2. Slaugytojų D tipo asmenybės savybės yra susijusios su labiau išreikštomis profesinio pervargimo apraiškomis. 3. Labiau išreikštos D tipo asmenybės savybės moderuoja (padidina) dažniau slaugytojų darbe patiriamų stresorių ir labiau išreikštų profesinio pervargimo apraiškų sąsają. 8

9 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Streso samprata Streso sąvokos pradininkas yra mokslininkas H.Selye. Jis dar praėjusiame šimtmetyje pirmasis panaudojo terminą stresas ir sukūrė streso teoriją (Seley, 1956). H.Selye (1956) pirmasis stresą apibūdino, kaip asmens fiziologinės ir psichologinės įtampos būseną, kuri gali atsirasti dėl išorinių ar vidinių dirgiklių arba stresoriaus poveikio. Mokslininkas H.Selye (1956) tirdamas ligonius padarė išvadą, jog žmogus patirdamas stresą jaučia panašius simptomus, prakaitavimą, pagreitėjusį širdies plakimą, galvos spaudimą bei svaigulį lyg būtų susirgęs įvairiais susirgimais. Veikiant stresoriams, kinta žmogaus prisitaikomųjų organizmo reakcijų intensyvumo lygis. Pagal tai yra išskiriamos trys pagrindinės adaptacijos sindromo fazės (Selye, 1956). Nerimo fazėje, žmogaus organizmas bando prisitaikyti prie naujos situacijos bei esamų pasikeitimų, priešinimosi fazėje, organizmas prisitaiko prie esamo stresoriaus ir kartu mažėja atsparumas kitiems stresoriams bei paskutinioji išsekimo fazė, kuomet organizmo prisitaikymo organizmo mechanizmai nepajėgia įveikti stresoriaus ir gali sutrikti organizmo veikla (Jankauskas, Pajarskienė, 1998; Seley, 1956). Mokslininkas H.Seley (1956) pagrinde tyrė, kaip stresas pasireiškia žmogaus organizme iš fiziologinių pojūčių, kitaip tariant, kaip organizmas reaguoja į stresorius. Mokslininkai Holmes ir Rahe (1967) pasiūlė stimulu paremtą teoriją, kuri gyvenimo pokyčius ar įvykius suvokia kaip stresorius į kuriuos asmuo vienaip ar kitaip reaguoja (Bodenmann, 1997). Šios teorijos pagrindinė idėja, jog bet koks pokytis yra sresogeninis ir reikalauja adaptacijos, o per daug individo gyvenime esančių pokyčių gali padidinti imlumą ligoms. Mokslininkai teigė, jog gyvenimo pokyčiai yra visiems būdingi ir kiekvienas gyvenimo pokytis iš visų asmenų reikalauja prisitaikymo, o adaptacija prie pokyčio (stresorių), gali pasireikšti sveikatos problemų atsiradimu (Bodenmann, 1997). Nustatyta, jog moterys, dirbančios gydymo įstaigose ar aptarnavimo sferoje susiduria su įvairiais stresoriais, kurie gali lemti depresijos atsiradimą (Pajarskienė, Stanislovovienė, Jankauskas, Miliajevienė, 2005). Pasak, Obelenio ir Malinauskienės (2007) patiriami stresoriai veikia daugelį žmogaus organizmo funkcijų, o streoriai veikdami centrinę nervų sistemą gali sukelti humoralinių ir vegetacinių sutrikimų, kurie gali pasireikšti įvairiomis fiziologinėmis, patologinėmis reakcijomis. Tačiau mokslininkas R.S. Lazarus (1984) streso sąvoką apibūdina, kaip individo bei aplinkos santykį, kuris kelia grėsmę individo asmeninei gerovei ir teigia, jog toks pat stresinis įvykis gali skirtingai paveikti dėl jų atsparumo lygio bei motyvacijos skirtumų. Pasak, Lazarus, Folkman 9

10 (1984), stresas yra asmens ir aplinkos santykis, kuris asmens yra vertinamas kaip viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę jo gerovei. Kitaip tariant, ką asmuo vadina žala ar grėsme, priklauso nuo kiekvieno žmogaus situacijos vertinimo bei supratimo. Proceso vertinimą veikia įvairios asmens nuostatos, situacijos naujumas bei asmeninė patirtis nuo kurių priklauso sukeltos reakcijos pobūdis bei intensyvums (Grakauskas, 2004; Lazarus, Folkman 1984). Svarbu suprasti, jog ilgai trunkantis užsitęses stresas daro didelę neigiamą įtaką žmogaus organizmui, tiek psichine, tiek fiziologine prasme. Tačiau galima išskirti streso sąvoką į kelias rūšis - eustresą ir distresą (Seley, 1956). Eustresas, tai sveika organizmo reakcija, kuri suaktyviną visą žmogaus organizmą, pradedant nuo mąstymo iki darbų atlikimo, kitaip tariant, teigiamas stresas (eustresas) suaktyvina žmogaus organizmą, kaip varomoji jėga, padedanti žmogui efektyviau ir greičiau atlikti reikiamą darbą (Hargrove, Nelson, Cooper, 2013). Pasak, Seley (1956) trumpas stresas gyvenime yra būtinas, jis žmogui gali būti motyvacinė jėga ir būsena, kurioje galimybės ir darbingumas tik didėja. Kaip pavyzdį galima paminėti, jog stresą kelią, tokios situacijos kaip paaukštinimas darbo pareigose, tačiau šį stresą galima įvardinti kaip teigiamą, kuris žmogų skatina judėti į priekį ir yra kaip motyvacinė varomoji jėga (Pajarskienė, 1995; Hargrove ir kt., 2013). Ilgai trunkantis stresas sukelia visai kitokius išgyvenimus, kitaip tariant priešingus eustresui (Seley, 1956; Neubauer, Smyth, Sliwinski, 2018). Patiriant ilgai trunkantį neigiamą stresą (distresą), žmogui gali sutrikti darbingumo lygis ir atsirasti fizinis, bei emocinis susijaudinimas (Seley, 1956; Hargrove ir kt., 2013). Pasak, Bore, Kelly, Nair (2016) patiriant distresą, nukenčia žmogaus emocinis stabilumas ir savikontrolė. Ilgai užsitęsęs stresas ne tik neigiamai veikia žmogaus organizmą, tačiau ir sutrikdo vidinę žmogaus homeostazę. Distresas, kenksmingas ir trikdantis organizmo veiklą stresas, taip pat turi reikšmės miego ir sveikatos sutrikimų pasireikimui (Neubauer ir kt., 2018). Žmogaus kūnas pajėgus efektyviai reaguoti į trumpalaikį stresą, tačiau esant ilgalaikiui stresui, sunaudojama daug vidinės energijos, o tai gali turėti įtakos įvairių ligų išsivystymui (Volmer, Fritsche, 2016). Remiantis Rapoliene bei Sąlyga (2012), galima išskirsti pagrindinius psichofiziologinius požymius, kurie pasireiškia jaučiant stresą: padažnėjas pulsas, pakilęs kraujospūdis, įsitempę raumenys (ypač šlaunų, klubų, nugaros, pečių, rankų, veido), sutrikusi virškinamojo trakto organų veikla, padidėjas kūno prakaitavimas. Emocinis atsakas patiriant stresą gali kelti nerimą, baimę, pyktį, depresiją, įtampą, gailestį, padidėjusį jautrumą (Ilič, Arandjelovič, Jovanovič, Nešič, 2017). Pagrindinės streso pasekmės elgesiu gali pasireikšti neproduktyviu darbu, kai dirbama daugiau, tačiau padaroma mažiau, persivalgymu, alkoholio vartojimu, rūkymu, medikamentų vartojimu, 10

11 nesirūpinimu savo išvaizda, nemiga, perdėtu judrumu, mieguistumu, koordinacijos sutrikimais, pažeidžiamumu, pasyvumu bei sumažėjusiu bendravimu (Ilič ir kt. 2017). Apibendrintai galima teigti, jog visiškai išvengti streso yra neįmanoma. Tai veiksnys, kurį kiekvienas žmogus jaučia, tačiau skirtingai interpretuoja, pagal savo asmeninę patirtį bei supratimą. Taip pat, stresas gali būti teigiamas, kuris žmogų suaktyvina, kaip varomoji jėga bei kurį galima įvardinti eustresu. Tačiau kitu atveju ilgai užsitęsęs stresas, kuris vadinamas distresu, gali neigiamai veikti žmogaus pusiausvyros balansą. Stresoriai veikdami žmogaus organizmą ne tik pasireiškia tam tikrais požymiais, kaip kraujospūdžio padidėjimu ar raumenų tonuso įsitempinu, tačiau tai gali turėti neigiamos įtakos sveikatos būklei, bei pasireikšti nemiga ar depresijos požymiais Slaugytojų patiriamų stresorių priežastys darbo aplinkoje Stresas darbo aplinkoje darbuotojo emocijų, kognityvinių ir prichologinių elgsenos reakcijų visuma, kurios pasireiškia dėl blogo darbo turinio, organizavimo bei nepasitenkinimą keliančių darbo aplinkos veiksnių (Brough, Drummond, Biggs, 2017). Analizuojant streso darbe priežastis, reiktų paminėti Carayon, Smith, Haims (1999) darbo aplinkos veiksnius, kurie daro įtaką darbuotojams (žr. 1 pav.). 1 pav. Darbo aplinkos veiksniai, veikiantys darbuotoją (Carayon ir kt. 1999) Plačiau įsigilinus į kiekvieną veiksnių grupę, fizinės aplinkos veiksnius galima apibūdinti, kaip triukšmą, apšvietimą, temperatūrą. Organizacijos lygmenyje svarbūs yra santykiai su kolegomis ir viršininku, darbo grafikas bei algos išmokėjimas. Technika apima tam tikrų prietaisų naudojimo instrukcijas, o užduoties lygmuo apima įvairių su darbuotojo tiesioginiu vaidmeniu susijusius aspektus, pavyzdžiui, darbuotojo darbo krūvį ar komandinį darbą (Carayon ir kt. 1999). Kitaip tariant, asmuo darbo aplinkoje patirti stresą gali dėl įvairių papildomų aspektų, kurie net nėra susiją 11

12 su pagrindine darbo veikla. Tačiau svarbu paminėti, jog streso pojūtis priklauso nuo sutapimo laipsnio tarp individo ir aplinkos, stresas patiriamas tik tuomet, kai individas atitinkamą situaciją laiko pavojinga ir jam keliančią stresą (Stolygaitė, Pušinaitytė, Grigaliūnienė, 2014). Analizuojant veiksnius arba kitaip tariant, stresorius, kurie sukelia stresą darbo aplinkoje, pirmiausia svarbu paminėti, jog jie gali būti skirstomi į dvi pagrindines grupes, universalių ir individualių veiksnių grupes (Pacevičius, Vitkovski, 2007). 1. Universalūs veiksniai apima pagrindinius veiksnius, kurie susiję su pačia darbo aplinka bei struktūra. Šiai grupei yra priskirti veiksniai, kurie susiję su darbo užduotimis, kuomet tam tikrai užduočiai gali būti paskirtas per trumpas laikas ją atlikti arba per daug užduočių reikalaujama atlikti vienu metu, bei darbo aplinka, kurioje gali kilti pavojus gyvybei. Taip pat, priskiriami veiksniai, kurie susiję su darbuotojo vaidmenimis bei bendravimu darbo aplinkoje, kuomet nėra aiški struktūra tarp pareigų, kai darbuotojas gauna skirtingus nurodymus iš kolegų ar kelių esančių viršininkų. Svarbi reikšmė skiriama ir organizacijos struktūrai bei mikroklimatui, kai nėra galimybės išsakyti savo nuomonės laisvai bei egzistuoja itin didelė kontrolė ir nustatytos griežtos taisyklės, tuomet darbuotojai linkę jausti įtampą, nerimą ar net baimę (Pacevičius, Vitkovski, 2007; Kasiulis, Barvydienė, 2001). 2. Individualūs veiksniai apima pagrindinius veiksnius, kurie susiję su žmogaus reakcija bei asmenybiniais aspektais. Būtent šie veiksniai lemia, kodėl tam tikrose situacijoje vieni darbuotojai patiria stresą, o kiti ne. Individualūs veiksniai daugiausiai apiima šeimyninį gyvenimą, ekonominius sunkumus bei žmogaus asmenybę (Pacevičius, Vitkovski, 2007; Kasiulis, Barvydienė, 2001). Kitaip tariant, stresas darbo aplinkoje gali pasireikšti dėl įvairių veiksnių, kurie gali būti susiję su darbo aplinka, turiniu bei darbo struktūra, tačiau reikšmės gali turėti ir darbuotojo kompetencija bei vidiniais aspektai susiję su asmeniniu gyvenimu (Pacevičius, Vitkovki, 2007). Svarbu paminėti, jog kiekvienas veiksnys skirtingai sukelia neigiamus jausmus darbuotojui bei stresines situacijas. Pasak, Kasiulio ir Barvydienės (2001) per didelis darbo krūvis ar kelių užduočių atlikimas vienu metu, darbuotojui gali sukelti nerimą, beviltiškumo jausmą, patiriant vaidmenų konfliktą darbo aplinkoje, kyla vaidmens neapibrėžtumo bei nekonkretumo problema, darbuotojui gali kilti pasimetimo jausmas, nepasitikėjimas savimi, o netinkamas darbo organizavimas gali sukelti nerimą dėl nežinomybės, bei baimę, dėl netinkamo pasiruošimo tam tikrai situacijai ir dėl galimybės suklysti. Tuo tarpu nustatyta, jog stresas darbo aplinkoje labiau pasireiškia tarp profesijų, kuriose mažai savarankiškumo ir dideli fiziniai bei prichologiniai reikalavimai, viena iš tokių profesijų yra 12

13 slauga (Karkar ir kt., 2015). Analizuojant, slaugytojų patiriamo streso priežastis, svarbu paminėti, jog jų darbas yra susijęs su daugeliu veiksnių tiek individualių, tiek profesinių, tiek organizacinių. Pasak, Frogeli, Rudman ir Gustavsson (2018) slaugytojos daugiausia patiria streso ekstremaliose situacijose, kurios susijusios su sudėtingais pacientų gydymo atvejais ar mirtimi, tačiau svarbu paminėti, jog tokių pačių sudėtingų situacijų pasikartojimas, gali sukelti ne tik profesinį stresą, bet ir profesinį pervargimą ar net rimtus sveikatos sutrikimus. Pasak, Sliter, Sinclair, Cheung ir McFadden (2014) pagrindiniai stresoriai slaugytojų darbo aplinkoje, kurie sukelia stresą bei neigiamai veikia slaugytojų pilnavertį funkcionavimą yra per didelis darbo krūvis bei su pacientais susiję konfliktai. Tačiau kaip teigia, Rakhshani, Motlagh, Beigi, Rahimkhanli ir Rashki (2018) emocinis intelektas gali padėti geriau kontroliuoti stresines situacijas bei valdyti stresą. Kitaip tariant, slaugytojos, kurios pasižymi mažesniu emociniu intelektu, stresorių patiria dažniau įvairiose situacijose, o slaugytojos su emociniu intelektu sugeba prisitaikyti bei išspręsti iškilusius sunkumus palankiau (Rakhshani ir kt., 2018). Apibendrintai galima teigti, jog slaugytojų darbo aplinka kupina įvairių stresorių, kurie gali būti susiję su konfliktais darbo aplinkoje, darbo krūviu, ektremaliomis situacijomis bei naktinėmis darbo valandomis, mirštančiais pacientais bei didele atsakomybe (Karkar ir kt., 2015; Somville, Gucht, Maes, 2016; Stolygaitė ir kt., 2014). Taigi, svarbūs tiek universalūs veiksniai, kurie susiję su darbo aplinka, tiek individualūs veiksniai, kurie priklauso nuo asmeninio gyvenimo bei asmens atsparumo stresui. Kitaip tariant, svarbu tirti ir analizuoti įvairių sričių stresą, norint sužinoti, kurie stresoriai yra pagrindiniai lemiantys streso pasireiškimą bei galintys prisidėti prie sveikatos problemų atsiradimo. Nors slaugytojų darbas skirtinguose ligoninės skyriuose turi panašumų, tačiau galima pastebėti ir nemažai esminių skirtumų, kurie gali lemti didesnio streso pasireiškimą priklausantį nuo darbo aplinkos. Pasak, Barr (2017) slaugytojos dirbančios intensyvios terapijos skyriuose, kuriuose tenka kovoti dėl pacientų gyvybės, patiria daugiau stresogeninių situacijų, nei kitų skyrių slaugytojos. Tačiau, pasak, Florio, Donelly, Zevon (1998), slaugytojos dirbančios su onkologiniais pacientais, patiria daugiau emocinės įtampos, profesinio pervargimo ir sveikatos sutrikimų, lyginant su kitų skyrių slaugytojomis. Taip pat, nustatyta, jog tai gali lemti prisirišimas prie pacientų ir ilgas ligos gydymas (Florio ir kt. 1998). Tačiau, Stehle (1981) teigia, jog lyginant slaugytojų patiriamą streso lygį tiek intensyvios terapijos skyriuje, tiek terapiniuose skyriuose nėra reikšmingo skirtumo. Kitaip tariant, streso patyrimas darbo aplinkoje priklauso ne tik nuo skyriaus, kuriame slaugytojos dirba, tai gali priklausyti ir nuo kitų faktorių, tokių kaip profesionalios patirties įgavimas su darbu stažu ar asmenybės sąvybių (Stehle, 1981; Cho, Kang, 2017). Taigi, nors galima rasti tyrimų, kurie 13

14 teigia, jog slaugytojų stresas darbo aplinkoje priklauso nuo aplinkos, kurioje dirbama, tačiau lygiai taip pat, yra prieštaravimų, todėl darbo aplinką galima įvardinti kaip papildomą faktorių streso pasireiškime. Tuo tarpu, intensyviai ir ilgai veikiant negatyviems psichosocialiniams veiksniams gali atsirasti ne tik sveikatos sutrikimų, tačiau padidėja klaidų rizika, nelaimingų atsitikimų bei konfliktų darbe tikimybė (Žutautienė ir kt. 2014; Karkar ir kt., 2015), taip pat padažnėja santykių pablogėjimas tiek su kolegomis, tiek su pacientais, dažnesnis nusivylimas darbu bei klaidų darymas (Somville ir kt., 2016; Frogeli ir kt., 2018). Pasak, Han, Yuan, Zhang, Fu (2016) slaugytojos patiriančios stresą dėl naktinių darbo valandų bei sudėtingų situacijų, dažniau turi problemų susijusių su miego sutrikimais, nuovargiu, depresija ar kitomis psichologinėmis problemomis. Nuolat besitęsiantis stresas gali sukelti nelaimingumo ir prislėgtumo jausmus, dėl ko gali nukentėti ne tik darbo rezultatai ir kokybė, bet ir asmens pilnavertis funkcionavimas. Tyrimų, kurie nagrinėtų slaugytojų stresorių sąsajas su profesiniu pervargimu darbo aplinkoje yra nemažai (Barr, 2017; Bakker, Heuven, 2006; Manzano-Garcia, Ayala, 2017) dauguma jų patvirtiną prielaidą, jog ilgai užsitęsias stresas darbo aplinkoje, neigiamai veikia asmens darbo aplinką, bei gali turėti reikšmės sveikatos būklei (Tooren, Rutte, 2015). Streso sąsajos su profesiniu pervargimu yra itin glaudžios (Karkar ir kt. 2015). Užsitęsusio streso, darbo aplinkoje neigiama pasėkmė gali būti profesinis pervargimas, kuomet asmuo nesugeba susitvarkyti su kylančia įtampa, pasireiškia depersonalizacija, emocinis išsekimas bei savęs nuvertinimas (Maslach, Jackson, 1981). Galima daryti prielaidą, jog profesinis pervargimas negali pasireiškti, be patiriamo ilgalaikio streso darbo aplinkoje, šie konstuktai vienas su kitu yra susiję. Tačiau nėra išskiriami pagrindiniai stresoriai, kurie daugiau ar mažiau gali lemti profesinio pervargimo atsiradimą. Bei pagrindinis dalykas, kuris nėra žinomas, nuo ko priklauso, jog vienos slaugytojos patiria stresą ir anksčiau ar vėliau pradeda jausti profesinio pervargimo požymius, o kitos slaugytojos neperžengsia šios ribos. Apibendrintai galima teigti, jog stresą slaugytojų darbo aplinkoje lemia daug įvairių stresorių. Vien slaugytojų specialybė yra išskiriama, kaip stresą sukelianti, dėl sudėtingos darbo specifikos, darbo krūvio, naktinių pamainų bei sudėtingų situacijų, kurių metu reikia susidurti su mirties atvejais. Taip pat, nustatyta, jog profesinis stresas gali turėti neigiamos įtakos darbo kokybei jų rezultatams bei santykiams su kolegomis ir pacientais. Svarbu paminėti, jog stresorių pasireiškimas darbo aplinkoje gali lemti asmens sveikatos sutrikimus, kurie trukdo pilnavertiškam žmogaus funkcionavimui. O ilgai užsitęsęs profesinis stresorių patyrimas gali prisidėti prie depresijos požymių bei prie profesinio pervargimo. Dėl šios priežasties, stresorių pasireiškimas 14

15 darbo aplinkoje yra svarbi bei aktuali tema, kurią reikia plėsti, norint užtikrinti ne tik sveikatos priežiūros kokybę, tačiau užtikrinti ir slaugytojų sveikatos būklę Profesinio pervargimo samprata Dar prieš kelis dešimtmečius pradėta tyrinėti ir aprašinėti profesinis pervargimas, kuris dažniausiai pasireiškė nuovargiu, emociniu išsekimu, sumažėjusiu įsitraukimu į atliekamas veiklas. Mokslininkai, kurie nagrinėjo profesinį pervargimą yra pateikę įvairių ir gana skirtingų reiškinio apibrėžimų. Tačiau šios sąvokos pradininkas yra vokiečių kilmės psichologas Herbertas Freundenbergeris (1974), kuris šią savoką apibūdinimo, jog tai yra psichinės ir fizinės sveikatos pablogėjimas, dėl darbo aplinkos, kuri susijusi su nuolatiniu žmonių bendravimu (Farber, Heifetz, 1982). Vėliau profesinio pervargimo nagrinėjimas paplito tarp įvairių mokslininkų. Profesinis pervargimas dažniausiai pasireiškia, kuomet žmogaus adaptacinės galimybės būna viršytos profesinio streso, kitaip tariant profesinis pervargimas gali būti apibūdinamas, kaip ilgalaikio streso pasėkmė (Leszczynski ir kt., 2019). Galima rasti įvairius profesinio pervargimo apibrėžimus su skirtingų veiksnių apibūdinimais. Pagal, vieno faktoriaus modelį, profesinis pervargimas yra fizinio, emocinio ir kognityvinio išsekimo būsena, kuri yra sukelta situacijų, kurios žmogui tampa emociškai perpildytos (Pines, Aronson, 1988). Pagrindinis šio profesinio pervargimo komponentas yra išsekimas, o kitos apraiškos, tai išsekimo pasekmės (Pines, Aronson, 1988). Taigi, šis modelis profesinį pervargimą apibūdina, kaip išsekimą, nuo situacijų, kurios pagrinde kelia neigiamas emocijas. Pagal, dviejų faktorių modelį, profesinis pervargimas yra dviejų išmatavimų konstruktas (Dierendonck, Schaufeli, Sixma, 1994). Kurį sudaro, emocinis išsekimas, kuris pasireiškia afektiniais nusiskundimais, kaip suprastėjusi fizinė, emocinė sveikata, nervine įtampa bei depersonalizacija, kuri pasireiškia pakitusiomis nuostatomis į save bei pacientus (Dierendonck ir kt., 1994). Atsiradus itin dideliam susidomėjimui šiuo konstruktu, kita žymi mokslininkė ir socialinės psichologijos specialistė Christina Maslach pradėjo tirti asmens emocinę būklę, jausmus bei reakcijas tų profesijų atstovų, kurių darbas susijęs su pagalba žmonių sveikatai (Maslach, Jackson, 1981). Pasak, Maslach ir Jackson (1981) profesinio pervargimo būsena yra sudėtinga ir ilgai besitęsianti, ilgalaikio streso fone susiformulavusi reakcija, dėl darbo aplinkos patiriamų stresorių ir tai tikrai nėra trumpalaikė ir greitai praeinanti būsena. Pasak, Maslach ir Jackson (1981) profesinis pervargimas yra trijų faktorių modelis: 15

16 Emocinis išsekimas (angl. emotional exhaustion) kuris pasireiškia emocinių ir fizinių atsargų išeikvojimu ne tik darbo metu, bet ir po atlikto darbo, kasdieninėje veikloje, jaučiamas persidirbimo jausmas, nesugebėjimas vykdyti iškeltų reikalavimų. Depersonalizacija (angl. depersonalization) santykių su aplinkiniais, tiek kolegomis, pacientais, klientais pasikeitimas į neigiamą pusę, kuomet bendravimas su žmonėmis gali kelti cinišką, bejausmį požiūrį. Profesinių siekių sumažėjimas (angl. lack of personal accomplishment) pasižymi žmogaus bejėgiškumu, kompetencijos stokos pojūčiu, dažnai pasireiškia žemas savo profesinių galimybių vertinimas, profesinių galimybių ribojimas, kitaip tariant asmuo jaučiasi neturintis užtektinai įgūdžių atlikti tam tikras procedūras. Teigiama, jog pirmoji profesinio pervargimo stadija yra emocinis išsekimas, kai emociškai išsekęs žmogus pradeda vengti bendravimo su kitais asmenimis, tampa formalus bei ciniškas, tuomet pasireiškia antroji profesinio pervargimo stadija, kuri vadinama depersonalizacija (Kavaliauskienė, Balčiūnaitė, 2014; Pacevičius, 2006). Trečioji profesinio pervargimo stadija gali pasireikšti po kurio laiko, kuomet asmuo nusivilia tuo ką daro, taip pat savo galimybėmis bei sugebėjimais, kai nėra pasitenkinimo darbo aplinkoje. Kitaip tariant, profesinio pervargimo pirminis ir pagrindinis komponentas yra emocinis išsekimas, ko pasekoje atsiranda papildomai du negatyvūs komponentai, vienas iš jų nukreiptas į aplinką ir tai vadinama depersonalizacija, o kitas į save ir tai vadinama profesinių siekių sumažėjimas (Kavaliauskienė, Balčiūnaitė, 2014; Pacevičius, 2006). Būtent trijų faktorių modelis buvo plačiausiai išnagrinėtas ir naudojamas tolimesniems tyrimams, nei pirmieji du faktorių modeliai, kurie palyginus siaurai apibrėžė profesinį pervargimą. Nors Maslach trijų faktorių modelis tapo plačiausiai nagrinėjamas ir tyrinėjamas, tačiau atsirado kritikuojančių mokslininkų, kurie papildė ir atnaujino trijų faktorių modelį pateikdami išsamesnius komponentus. Pasak, Kristensen, Borritz, Villadsen, Christensen (2005) negalima profesinio pervargimo aiškinti daugialypiu požiūriu, nes profesinis pervargimas vienmatis reiškinys, kuris apibrėžiamas fizinio ir psichologiniu išsekimo požiūriu. Autoriai apibrėžė profesinį pervargimą, kaip užsitęsusią fizinę ir emocinę būseną, kuri susijusi su asmeniniu pervargimu, su darbinės veiklos pervargimu bei susijusi su pervargimu dėl darbo su pacientais (Kristensen ir kt., 2005). Taip pat autoriai, išskyrė tris komponentus, pagal kuriuos galima skirstyti pervargimo sritis (Kristensen ir kt., 2005): 16

17 Asmens profesinis pervargimas (angl. personal burnout) tai užsitęsusio fizinio ir psichologinio išsekimo būsena, kuri apima pagrindinius pervargimo simptomus tinkančius kiekvienam asmeniui. Su darbu susijęs profesinis pervargimas (angl. work-related burnout) tai užsitęsusio fizinio ir psichologinio išsekimo būsena, kuri susijusi su asmens darbo aplinka. Su pacientais susijęs profesinis pervargimas (angl. client-related burnout) tai užsitęsusio fizinio ir psichologinio išsekimo būsena, kurią dažniausiai patiria asmenys dirbantys su pacientais. Pagrindinis skirtumas tarp Maslach ir Jackson (1981) ir Kristensen ir kt. (2005) profesinio pervargimo sąvokų apibrėžimų, jog pirmųjų autorių atveju orentuojamasi į darbuotojo charakteristikas, kurių tam tikras pasireiškimas gali rodyti, jog darbuotojui būdingas profesinis pervargimas. Tuo tarpu, antrųjų autorių apibrėžime nėra išskiriamos darbuotojų charakteristikos ir orentuojamasi į tai, kuriose srityse pasireiškia pervargimas. Kitaip tariant, svarbiausias skirtumas, jog asmeniui būtų pripažintas profesinis pervargimas nebūtina pervargti visose kitose srityse (Maslach, Jackson, 1981; Kristensen ir kt. 2005). Taigi, atnaujintas trijų faktorių modelis, apima įvairias darbuotojų sritis, kuriose gali pasireikšti profesinis pervargimas, remiantis juo, galima gauti tikslenius bei patikimesnius rezultatus. Dėl šios priežasties, šiame darbe bus naudojamas Kristensen ir kt., (2005) trijų faktorių modelis, kuris išsamiau tiria, profesinį pervargimą susijusį su slaugytojų darbo aplinka. Aptarus profesinio pervargimo galimus modelius bei apimančius faktorius, svarbu paminėti ir profesinio pervargimo procesinius etapus arba stadijas, kuriomis gali pasireikšti šis konstuktas. Profesinio pervargimo formavimasis yra ilgalaikis procesas, kuris pagal Grinberg (2003) pereina per penkias stadijas (Pacevičius, 2006). Pirmoji stadija, kuomet darbuotojas patenkintas darbu bei užduotimis jame, entuziastingai jas atlieka, tačiau daugėjant profesinių stresorių darbo aplinkoje, darbas pradeda suteikti vis mažiau pasitenkinimo. Tuomet, pereinama į antrąją stadiją, kuomet darbuotojui atsiranda nuovargis, apatija darbui, jeigu neatsiranda papildomos motyvacijos darbuotojui, mažėja darbo produktyvumas bei susidomėjimas juo. Trečioji stadija, kuomet intensyvus ir varginantis darbas sukelia nuovargį, polinkį sirgti ligomis bei atsiranda psichologiniai simptomai, kaip pyktis, susierzinimas, prislėgta nuotaika, padidėjęs dirglumas. Ketvirtojoje stadijoje, dažniausiai išsivysto lėtiniai sutrikimai, žmogus tam tikram laikotarpiui gali tapti nedarbingas, atsiranda nepasitenkinimas ne tik darbo aplinka, tačiau ir gyvenimo kokybe bei savimi. Na ir penktoji stadija, kuomet fiziniai ir psichologiniai negalavimai 17

18 gali pereiti į ūmius sveikatos sutrikimus, tuomet ne tik karjera tampa pavojuje, tačiau ir žmogaus sveikata (Pacevičius, 2006; Jackson, Schuler, Schwab, 1968). Ilgai veikiant stresoriams darbo aplinkoje gali pasireikšti tam tikri simptomai, kurie atsiranda dėl profesinio pervargimo atsiradimo. Lietuvoje profesinį pervargimą patiria apie proc. visų sektorių darbuotojų, o sveikatos srityje dirbantys asmenys net iki procentų patiria profesinį pervargimą (Higienos institutas, 2018). Pasak, Vimantaitės ir Šeškevičiaus (2006) slaugytojų darbo aplinka kupina įvairių stresorių, po kurių slaugytojos neturi laiko gauti reikiamos paramos ir atsitiesti, nes reikalinga pagalba kitiems pacientams. Kitaip tariant, dėl stresorių intensyvumo profesinio pervargimo paplitimas tarp slaugytojų yra dažnesnis, nei tarp kitų profesijų. Taip pat, svarbus aspektas yra darbo krūvis, dauguma slaugytojų dėl pamaininio darbo bei naktinių darbo valandų, gali dirbti daugiau nei pilnu etatu, o tai yra dar vienas svarbus aspektas, kodėl profesinio pervargimo rodikliai dažnesni tarp slaugytojų (Vimantaitė, Šeškevičius, 2006; Molero, Perez-Fuentes, Gazquez, 2018). Taigi, apibendrinant galima teigti, jog profesinis pervargimas tai tiek fizinio, tiek psichologinio išsekimo būsena, kuri dažniausiai susiformuoja patiriant ilgai užsitęsusį stresą darbo aplinkoje. Nors profesinio pervargimo modelių galima rasti nemažai, tačiau dažniausiai naudojamas trijų faktorių modelis, kuris apima emocinį išsekimą, depersonalizciją bei profesinių siekių sumažėjimą. Taip pat, svarbu paminėti, jog profesinio pervargimo formavimasis yra ilgalaikis procesas, kuris gali apimti net penkis etapus nuo darbuotojo entuziazmo sumažėjimo atliekant veiklas susijusias su darbu iki ūmių sveikatos sutrikimų. Kitaip tariant, profesinis pervargimas gali būti rimtų sveikatos sutrikimų pasekmė, dėl šios priežasties svarbu tirti ir analizuoti, kurie stresoriai daugiau ar mažiau lemia šio konstrukto pasireiškimą Slaugytojų profesinio pervargimo priežastys Profesinis pervargimas dažniausiai pasireiškia profesijų atstovams, kurių darbo specifika sukelia daugiau nei įprastai stresorių, bei yra susijusi su paslaugų sritimi bei nuolatiniu bendravimu su žmonėmis. Slaugytojų darbo aplinka reikalauja daugybės psichologinių resursų, kuomet svarbu turėti ne tik gerus įgūdžius atliekant tam tikras užduotis, tačiau mokėti dirbti komandoje, rūpintis pacientais, suteikti nuolatinį dėmesį, empatiją, kiekvieno paciento atžvilgiu (Elliot, Hagglund, Rybarczyk, Harkins, 1996; Rovas ir kt., 2012). Veiksniai, kurie gali prisidėti prie profesinio pervargimo pasireiškimo darbo aplinkoje gali būti individualūs ir organizaciniai (Kavaliauskienė, Balčiūnienė, 2014; Elliot ir kt., 1996). 18

19 Individualūs veiksniai apima asmenybes sąvybes ir charakterio bruožus, kurie lemia profesinio pervargimo pasirieškimą (Elliot ir kt., 1996). Profesinis pervargimas susijęs su darbo aplinkoje patiriamais stresorais, o skirtingas reagavimas tokiose pačiose sitacijose gana glaudžiai priklauso nuo asmenybės savybių. Pasak, Brown, Slater ir Lofters (2019) tarp gydytojų atlikto tyrimo, rezultatai atskleidė, jog profesinio pervargimo pasireiškimui turi reikšmės gydytojų neurotiškumas, sąžiningumas bei apžiūrėtų pacientų skaičius per savaitę, kitaip tariant darbo krūvis. Tačiau, svarbu paminėti, jog tik vienas veiksnys asmens neurotiškumas, siejosi su visais trimis profesinio pervargimo faktoriais (Brown ir kt., 2019). Asmenys pasižymintys neurotiškumu, tam tikras situacijas darbo aplinkoje vertina per jautriai, tuomet sunkiau tam tikrus įvykius pamiršti bei išlikti objektyvaus mąstymo (Leon, Visscher, Sugimura, Lakin, 2008). Panašius rezultatus patvirtina ir kiti autoriau, pasak, Perez-Fuentes, Jurado, Martinez bei Linares (2019) egzistuoja stiprus ryšys tarp profesiniuo pervargimuo bei asmenybės sąvybių, o daugiausiai šis reiškinys koreliuoja su neurotiškumu. Svarbu paminėti, jog šis konstruktas turi gana nemažai panašumų į D tipo asmenybės elgseną ir ne retai yra sugretinami vienas su kitu, o jų sąsajos su profesiniu pervargimu yra atskleidžiamos ne viename naujausiame tyrime (Perez- Fuentes ir kt., 2019; Brown ir kt., 2019; Leon ir kt., 2008). Aptariant individualius veiksnius bei asmenybės sąvybes, svarbu paminėti, jog išskiriami ir ektravertai, asmenys, kurie dėl pastovaus noro pirmauti, užimti lyderio poziciją, neįvertina tinkamai savo galimybių, dėl ko gali greičiau emociškai išsekti (Leon ir kt., 2008). Taip pat, nustatyta, jog slaugytojos, turinčios išorinį kontrolės lokusą, ne tik patiria daugiau stresorių darbo aplinkoje, tačiau tai lemia ir profesinio pervargimo pasireiškimą (Glass, Mcknight, Valdimarsdottir, 1993). O slaugytojos, kurios pasižymi geresniais socialiniais kognityviniais procesais, kaip savarankiškumu, mokėjimu išradingai pažvelgti į naujai iškilusias situacijas bei pasižymi greito kontakto užmezgimu, mažiau patiria profesinio pervargimo, nei kitos slaugytojos (Elliot ir kt., 1996). Taigi, individualūs veiksniai yra žmogaus vidiniai veiksniai, kurie priklauso nuo pačio asmens reagavimo, supratimo, priėmimo bei interptretacijų, kitaip tariant nuo asmens asmenybės sąvybių, o jos gali būti glaudžiai susijusios su profesinio pervargimo pasireiškimu. Tuo tarpu, išoriniai veiksniai apima darbo aplinką ir darbo speciafiką, kuri nepriklausomai nuo asmenybės sąvybių gali sukelti stresą bei turėti reikšmės profesiniui pervargimui (Kavaliauskienė, Balčiūnienė, 2014). Pasak, Leszczynski ir kt. (2019) slaugytojos, kurios susiduria su situacijomis, kuriose reikia greitų sprendimų priėmimo norint išsaugoti paciento gyvybę ar mirties atvejais, veikiant demografiniams rodikliams, kaip darbo stažui bei darbo krūviui yra tarp rizikos patirti profesinį pervargimą. Panašiai teigia, Hingley ir Cooper (1986), jog slaugytojų darvo 19

20 aplinkoje patiriamas stresas bei pasekmės priklauso nuo demografinių rodiklių, kaip amžiaus, darbo krūvis ar darbo stažas. Tačiau, pasak, Ezenwaji ir kt., (2019) naujausių tyrimo duomenimis, slaugytojų darbo aplinka kurpina įvairių stresorių, kurie turi ryšį profesinio pervargimo pasireiškimui nepriklausomai nuo demografinių rodiklių. Panašiai teigia ir Cocchiara ir kt., (2019), jog sveikatos priežiūros specialistų darbo aplinka yra kaip stresogenis veiksnys, kuris lemia ne tik profesinio pervargimo pasireiškimą, tačiau neigiamai veikia asmens fizinę ir psichinę sveikatą. Kitaip tariant, slaugytojų darbo aplinkoje ilgalaikio streso pasekmė gali būti profesinis pervargimas, kuris gali turėti reikšmės įtampos, depresijos ar miego sutrikimų pasireiškimui, taip pat neigiamai veikti asmens gerovę, gyvenimo kokybę bei mažinti pasitenkimą darbu nepriklausomai nuo demografinių rodiklių (Cocchiara ir kt., 2019; Ezenwaji ir kt., 2019). Taigi, slaugytojų darbo aplinkoje yra daug stresorių, kurie gali lemti profesinio pervargimo pasireiškimą bei neigiamai veikti sveikatos būklę ar asmens pilnavertį funkcionavimą (Gallavan, Newman, 2013; Fried, Fisher, 2016). Nors yra nemažai tyrimų, kurie nagrinėtų slaugytojų profesinį pervargimą, tačiau nėra išskirti pagrindiniai komponentai, kurie iš tiesų daugiausiai lemia profesinio pervargimo pasireiškimą. Dauguma išvardintų veiksnių yra tie patys, kurie gali sukelti slaugytojoms stresą darbo aplinkoje, tad trūksta išsamesnės informacijos, kokios situacijos ar veiksniai gali lemti šio konstrukto pasireiškimą (Bianchi, Schonfeld, Laurent, 2017). Pasak, Maslach ir Jackson (1981) išskiriami trys pagrindiniai komponentai, kurie sudaro profesinį pervargimą t.y, emocinis išsekimas, depersonalizacija ir profesinių siekių sumažėjimas, tačiau šie komponentai yra gana apstraktūs ir plačiai apima tam tikras kategorijas. Iki šiol moksliškai nėra nurodytų pagrindinių klasifikacijos požymių, kurie yra patys pagrindinai profesinio pervargimo pasireiškime bei pagal kokius kriterijus būtų galima atpažinti šio konstruko pasireiškimą pačioje pradžioje (Gallavan, Newman, 2013; Fried, Fisher, 2016). Kitaip tariant, profesinį pervargimą gali lemti tie patys veiksniai, kurie sukelia slaugytojoms stresą, tačiau papildomai šis konstrukas priklauso nuo individualių asmenybės veiksnių, kaip asmenybės savybių. Profesinio pervargimo tyrinėjimas yra itin svarbus ne tik siekiant išsiaiškinti kas sukelia šį konstruktą ar užtikrinti paslaugų kokybę, tačiau svarbu norint apsaugoti slaugytojų sveikatos būklę bei asmens pilnavertį funkcionavimą. Kadangi yra nustatyta, jog slaugytojos, kurios darbo aplinkoje patyrė emocinį išsekima pasižymėjo dažnesniu nedarbingumo dienų skaičiumi per metus, ne tik dėl prastesnės sveikatos būklės, bet ir ilgesnio sveikimo laikotarpio (Anagnostopoulos, Niakas, 2010). Kitas svarbus aspektas, jog slaugytojos, kurios patiria profesinį pervargimą darbo aplinkoje, pasižymi prasta gyvenimo kokybe bei polinkiu į depresiškumą (Glass, McKnight, Valdimarsdottir, 1993; Han ir kt., 2016). Pasak, Anagnostopoulos, Niakas (2010) asmeniui gali pasireikšti tiek 20

21 fiziniai, tiek psichologiniai sutrikimai, kaip depresija, padidėjęs nerimas, nemiga, įtampos skausmai tiek galvos, tiek nugaros srityje. Taip pat, teigiama, jog profesinis išsekimas gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimo (Anagnostopoulos, Niakas, 2010). O visi šie veiksniai gali prisidėti prie slaugytojų prastesnės gyvenimo kokybės bei lėtinių ligų išsivystymo. Taigi, slaugytojų darbo aplinkoje profesinis pervargimas yra sudėtingas komponentas, kurį gali sudaryti daug įvairių faktorių. Pirmiausia, jog šį konstruktą gali lemti išoriniai veiksniai, kurie susiję su darbo specifika bei darbo aplinka. Kitaip tariant, ilgalaikis stresas darbo aplinkoje gali lemti šio kontrukto pasireiškimą, tačiau svarbu paminėti, jog taip pat svarbūs ir individualūs veiksniai. O individualūs veiksniai priklauso nuo asmenybės sąvybių, kurios lemia asmens prastesnį atsparumą stresui, o to pasekmė gali būti profesinio pervargimo pasireiškimas. Nors tyrimų tiriančių profesinį pervargimą yra nemažai, tačiau iki šiol trūksta išsamesnės informacijos apie šio konstrukto pagrindinius klasifikacijos bruožus ir šio konstrukto pasireiškimą dar pačioje pradžioje iki sveikatos problemų atsiradimo. Yra įrodyta, jog profesinis pervargimas neigiamai veikia slaugytojų fizinę bei psichologinę sveikatą bei gali turėti įtakos lėtinių ligų pasireiškime. Kitaip tariant, ilgai užsitęsęs stresas darbo aplinkoje, gali lemti profesinį pervargimą, o tai turėti reikšmės slaugytojų sveikatos būklei. Dėl šios priežasties svarbu analizuoti šį kontruktą bei sąsajas, kurios gali būti svarbios užtikrinant sveikatos priežiūros specialistų sveikatos būklę D tipo asmenybė D tipo asmenybė konstruktas, kuris apibrėžiamas kaip polinkis į neigiamas emocijas, tokias kaip nerimą, įtampą, padidintą liūdesį ir polinkis į socialinį varžymasi t.y padidintą uždarumą, pasitikėjimo savimi stoką (Denollet ir kt., 1996). Asmenybės D tipas yra sudarytas iš šių dviejų asmenybės savybių, o asmuo laikomas D tipo asmenybe, kai išreikšti abu šie bruožai. Asmeniui turinčiam D tipo asmenybę pasaulis aplink atrodo grėsmingesnis ir pavojingesnis nei yra iš tiesų, o dėl šios priežasties asmuo atsiriboja nuo socialinių veiklų bei slopina jaučiamas emocijas (Denollet ir kt.,1996). D tipo asmenybės elgsenoje galima rasti nemažai panašumų su neurotiškumu bei šios asmenybės konstruktas apima tam tikras asmenybės charakteristiskas, kurios dažnai susijusios su prastesniais sveikatos rodikliais (Denollet, Sys, Brutsaert, 1995). Pasak, Mols, Thong, Poll-Franse, Roukema ir Denollet (2012) atliktame tyrime buvo nustatytas ryšys tarp depresijos simptomų pasireiškimo ir D tipo asmenybės, tarp vėžiu sergančių asmenų. Kitaip tariant, D tipo asmenybę turintys bei sergantys vežiu asmenys, dažniau patyrė depresijos bei nerimo simptomus nei asmenys, 21

22 kurie sirgo vėžiu, bet neturėjo D tipo asmenybės (Mols ir kt., 2012). Svarbu paminėti, jog asmenys neturintys D tipo asmenybės pasižymėjo geresniais sveikimo rodikliais sergant vėžiu. Tuo tarpu, kaip teigia, Svansdottir ir kt., (2012) D tipo asmenybę turintys pacientai mažiau linkę laikytis gydytojų rekomendacijų, o dėl polinkio slopinti emocijas, dažnai pateikia gydytojams ne visus jaučiamus simptomus bei nusiskundimus, o dėl šios priežasties ateityje turi daugiau problemų su širdies ir kraujagyslių ligomis. Taigi, galima daryti prielaidą, jog asmenys turintys D tipo asmenybę linkę kreiptis dėl sveikatos sutrikimų jau pažengus ligai bei dėl polinkio į neigiamas emocijas, sveikimo rezultatai būna prastesni nei kitų asmenų. Kaip teigia, Denollet ir kt., (1995) asmenys turintys D tipo asmenybę dažniau linkę į neigiamas emocijas nei kiti asmenys, todėl tam tikras situacijas vertina, suvokia bei interpretuoja kitaip, o tai turi reikšmės jų fizinei ir psichinei sveikatai. Remiantis naujausių atliktų tyrimų duomenimis, kurie analizuoja D tipo asmenybės sąsajas su įvairius sveikatos sutrikimais, galima rasti sąsajų ir su odos ligomis. Kaip teigia, Sereflican, Tuman, Tuman ir Parlak (2019) nors nėra plačiai ištirtas D tipo asmenybės poveikis odos ligų pasireiškime, tačiau atliktame tyrime buvo gauti reikšmingi rezultatai, kuriuose asmenys turintys šį asmenybės konstruktą dažniau sirgo odos ligomis, kaip aknė nes buvo linkę į neigiamas emocijas, nerimą daugiau nei kiti asmenys. Kitaip tariant, D tipo asmenybė yra susijusi su neigiamomis pasekmėmis sveikatai įvairiose srityse, nuo širdies ir kraujagyslių ligų iki odos ligų pasireiškime. Taigi, D tipo asmenybė yra linkusi į neigiamas emocijas bei socialinį varžymasi. Tačiau svarbu paminėti, jog šis konstruktas yra siejamas su prastesniais sveikatos rodikliais, o ypač su širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimu. Galima daryti prielaidą, jog D tipą turintys asmenys yra linkę ne tik į neigiamas emocijas, tačiau patiria daugiau ir streso savo gyvenime D tipo asmenybės ir patiriamų stresorių sąsajos D tipo asmenybės konstruktas ir jo faktoriai, kaip neigiamos emocijos, socialinis varžymasis yra susiję ir su patiriamais stresoriais. Teigiama, jog asmenys turintys šį konstruktą patiria daugiau įvairių stresorių tiek kasdieninėje veikloje, tiek darbo aplinkoje, nei šio konsutruko neturintys asmenys, kadangi yra mažiau atsparūs stresui (Mols, Denollet, 2010). Nustatyta, jog D tipo asmenybės elgsena dažnai susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis (Denollet ir kt., 1995; Svansdottir ir kt., 2012), tačiau taip pat pasižymi ir didesniais stresorių patyrimo rodikliais bei potrauminiuo streso sindromu (Rademaker ir kt., 2010). Pasak, Mols ir 22

23 Denollet (2010) D tipo asmenybę turintys asmenys darbo aplinkoje dažniau patiria įvairius stresorius nei kiti asmenys, dėl polinkio į neigiamas emocijas bei socialinio varžymosi. Teigiama, jog šie asmenys turi didesnę riziką patirti potrauminio streso sutrikimą bei būti nedarbingais dėl šių priežasčių, nei šio konstrukto neturintys asmenys (Rademaker ir kt., 2010; Mols, Denollet, 2010). Pasak, Li ir kt., (2018) asmenys turintys D tipą tam tikras situacijas supranta ir aiškina, kaip žymiai labiau varginančias bei sudėtingas, o tai didina jų pažeidžiamumą suvoktam stresui bei streso patyrimą. Kitaip tariant, patiriant stresorius darbo aplinkoje šie asmenys juos suvokia, kaip grėsmę, tuomet atsiranda perdėtas atsakas situacijai, kuri sukelia stresą (Li ir kt., 2018). Taip pat, Li ir kt., (2018) paaiškina D tipo sąsajas su širdies ir kraujagysių ligų pasireiškimu, nustatyta, jog šie asmenys yra jautresni stresui, todėl tam tikrose situacijose jų kraujospūdis tampa aukštesnis nei įprastai, o grįžimas į kraujospūdžio normas užtrunka, todėl šie asmenys yra ne tik tarp didesnio streso pasireiškimo ribos, tačiau ir tarp didesnės rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Šią prielaidą patvirtina ir kiti autoriai, pasak, Imbalzano ir kt., (2017) D tipo asmenybę turintys asmenys yra dažniau linkę patirti stresorius, o tai lemia sveikatai nepalankų elgesį, kaip rūkymą, o tai papildomai prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimo. Taip pat, nustatyta, jog asmenys turintys D tipą linkę stipriau reaguoti į stresorius, slopinant jaučiamas emocijas, o ilgainiui tai kenkia širdies veiklai (Morys, Bellwon, Jezewska, Adamczyk, Gruchala, 2015). Taigi, asmenybės D tipo polinkis yra į neigiamas emocijas bei socialinį varžymasi yra pagrindinės charakteristikos, dėl kurių asmuo gali būti linkęs patirti daugiau stresorių, kurie gali ne tik sukelti psichologinius sunkumus bei turėti reikšmės ligų pasireiškimui (Denollet, 2005; Morys ir kt., 2015; Li ir kt., 2018; Sereflican ir kt., 2019). Kaip teigia, Bunevičius, Burkauskas, Staniūtė, Brožaitienė ir Bunevičius (2013) asmenys turintys asmenybės D tipo elgseną dažnai išgyvena distresą, mažiau patiria teigiamų emocijų, patiria nepilnavertiškumą jausmą, socialiniuose kontaktuose sąmoningai slepia patiriamas neigiamas emocijas bei vengia socialinių kontaktų, nes jaučiasi nepatogiai tarp nepažįstamų asmenų. Būtent dėl šios asmenybės charakteristikų, šie asmenys yra linkę dažniau patirti stresorius bei sunkiau įveikia stresines situacijas, taip pat pasižymi prastesniais sveikatos rodikliais, nei kiti asmenys. Kitaip tariant, asmenys turintys D tipo asmenybę turi unikalų ir nepriklausomą rizikos veiksnį į neigiamus sveikatos rezultatus, aukštą lygį į neigiamas emocijas su polinkiu slopinti emocijų išraišką socialinėje erdvėje (Rademaker ir kt., 2010). Nustatyta, jog šie asmenys dažniau linkę į potrauminio streso sindromo pasireiškimą, profesinį pervargimą, nei kiti asmenys, būtent dėl turimo nepriklausomo veiksnio - D tipo asmenybės (Rademaker ir kt., 2010). D tipą turintys asmenys yra jautresni pokyčiams darbo aplinkoje, net mažiausias stresorius darbo metu gali sukelti vidinį 23

24 susijaudinimą bei nerimą (Caplan, Cobb, French, 1975). Pasak, Cho ir Kang (2017) slaugytojos turinčios D tipą ne tik patiria daugiau stresorių darbo aplinkoje, tačiau dažniau pasireiškia ir potrauminio streso sutrikimas, prie kurio gali prisidėti šio konstrukto vienas iš pagrindinių veiksnių - emocijų slopinimas. Teigiama, jog slaugytojos turinčios šį asmenybės konstruktą mažiau atsparios sudėtingoms situacijomis darbo metu, dėl šios priežasties stresorių rodikliai žymiai didesni, nei kitų slaugytojų (Cho, Kang, 2017). Tad, galima teigti, jog slaugytojos, turinčios asmenybės D tipą, stresą patiria dažniau, nei šio asmenybės tipo neturinčios slaugytojos, o tai lemia didesnę riziką profesinio pervargimo pasireiškimui. Apibendrintai, galima teigti, jog D tipo asmenybę turintys asmenys pasižymi dažnesnių stresorių patyrimu tiek bendrai gyvenime, tiek darbo aplinkoje. Šie asmenys linkę į neigiamas emocijas bei socialinį varžymasi, dėl kurių tam tikras situacijas vertina grėsmingas ir sunkiai įveikiamas. Dėl dažnesnių stresorių patyrimo bei emocijų slopinimo, šie asmenys turi prastesnius sveikatos rodiklius. Svarbu paminėti, jog D tipą turintys asmenys dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, o naujausių tyrimų duomenimis šis konstruktas svarbus net ir odos ligų pasireiškime. Kadangi, Lietuvoje tyrimų, kurie nagrinėtų asmenybės D tipo konstruktą iš tiesų trūksta, dėl šios priežasties šis konstruktas svarbus atliekant naujausius tyrimus, norint pagerinti D tipą turinčių asmenų gyvenimo kokybę bei užtikrinti asmens pilnavertį funkcionavimą D tipo asmenybės ir profesinio pervargimo sąsajos Kaip jau buvo minėta, profesinis pervargimas dažniausiai siejamas su ilgalaikiu patiriamu stresu. Kadangi nustatyta, jog stresas ir D tipo asmenybės konstrukas yra susijęs (Mols, Denollet, 2010), dėl šios priežasties galima daryti prielaidą, jog asmenybės D tipas yra susijęs ir su profesinio pervargimo pasireiškimu. Teigiama, jog D tipo asmenys dažniau linkę į liūdnas ir neigiamas emocijas, priešiškumą aplinkai bei stiprų emocinį išsekimas, o šie požymiai taip pat yra priskiriami prie profesinio pervargimo (Tooren, Rutte, 2015). Pasak, Tooren ir Rutte (2015) asmenys turintys D tipo asmenybę linkę slopinti savo emocijas, nors šios emocijos tampa mažiau matomos socialiniai aplinkai, tačiau nekeičia fakto, apie jų buvimą. Tad, nustatyta, jog asmenys turintys D tipo asmenybę yra tarp didesnės rizikos patirti emocinį išsekimą (Torren, Rutte, 2015). Taip pat, pasak, Torren ir Rutte (2015) D tipo asmenys yra linkę į neigiamas emocijas, o neigiamos emocijos slopina psichinius asmens procesus, kuomet stresinėje situacijoje asmuo nesugeba rasti sprendimo, kuris būtų 24

25 naudingas sprendžiant iškilusias problemas. Galima daryti prielaidą, jog slaugytojos, kurios turi D tipo asmenybės elgseną patiria daugiau stresorių bei profesinį pervargimą, dėl savo polinkio į neigiamas emocijas bei socialinio varžymosi. Pasak, Polman, Borkoles, Nicholls (2010) teigiama, jog randamos sąsajos tarp D tipo asmenybės bei profesinio pervargimo pasireiškimo. Teigiama, jog D tipo asmenybę turintys asmenys yra linkę naudoti pasyvios adaptacijos metodus, kurie linkę į vengimą bei emocijų slopinimą, o tai yra susiję su didesniais stresorių ir profesinio pervargimo rodikliais (Polman ir kt., 2010). Panašius rezultatus pateikia ir kiti autoriai naujasniuose darbuose. Kaip teigia Tekin, Karadag, Yayla (2016) atliktame tyrime nustatyta, jog gydytojai ir slaugytojos turintys D tipo asmenybę pasižymėjo aukštesniais profesinio pervargimo rodikliais, nei kolegos neturintys asmenybės D tipo. Taip pat, nustatyta, jog emocinis išsekimas žymiai dažniau pasireiškė asmenims, kurie pasižymėjo turintys D tipo asmenybės elgseną (Tekin ir kt., 2016). Apibendrintai galima teigti, jog egzistuoja sąsajos tarp asmenybės D tipo ir profesinio pervargimo pasireiškimo. Teigiama, jog šią asmenybę turintys asmenys linkę į prastus streso įveikos metodus, dažniausiai emocijų slopinimą, o tai lemia didesnius profesinio pervargimo, o ypač emocinio išsekimo rodiklius. Šie asmenys dėl polinkio į neigiamas emocijas dažniau gali būti linkę patirti profesinį pervargimą Slaugytojų asmenybės D tipo elgsenos sąsajos su patiriamais stresoriais ir profesiniu pervargimu darbo aplinkoje Slaugytojos darbo aplinkoje susiduria su situacijomis, kurios gali reikalauti daugiau žmogiškųjų resursų, nei kitokio pobūdžio darbo aplinka. Stresorių patyrimas slaugytojų darbo aplinkoje dažnas veiksnys, kuris neigiamai veikia ne tik darbo kokybę ir rezultatus, tačiau turi reikšmės asmeniniam gyvenimui bei sveikatai, o tai gali lemti ir profesinio pervargimo atsiradimą (Han ir kt., 2016). Svarbu paminėti, jog kiekviena situacija ir interpretavimas priklauso ir nuo individualių asmens veiksnių, kurie gali lemti ne tik didesnius stresorių patyrimo rodiklius, tačiau ir profesinio pervargimo apraiškų pasireiškimą. Taigi, svarbu atkreipti dėmesį, jog dirbant tokiomis pačiomis sąlygomis ne visos slaugytojos vienodai patiria stresorių stiprumą bei profesinį pervargimą, tad galima daryti prielaidą, jog ne tik darbo aplinka lemia šių konstruktų pasireiškimą, tačiau tai priklauso ir nuo papildomų veiksnių, kaip D tipo asmenybės elgsenos (Bakker, Heuven, 2006). Slaugytojų stresorių patyrimas darbo aplinkoje ir profesinis pervargimas yra tyrinėjama niša, dažnai lyginama su asmenybės savybėmis, tačiau D 25

26 tipo elgsenos tyrimams Lietuvoje, skiriama gana mažai dėmesio. Pasirenkamos dažnai asmenybės savybės, kurios priešingai, gali apsaugoti slaugytojas nuo stresorių patyrimo, o šiai nišai, kuri apima D tipo asmenybės konstrukto įtaką skiriama mažiau dėmesio. Kitaip tariant, trūksta tyrimų, kurie nagrinėtų sąsajas tarp asmenybės D tipo elgsenos, stresorių patyrimo slaugytojų darbo aplinkoje bei profesinio pervargimo apraiškų. Remiantis užsienyje atliktais tyrimais, galima teigti, jog egzistuoja asmenybės D tipo sąsajos tarp stresorių bei profesinio pervargimo komponentų. Kaip teigia, Tekin ir kt., (2016) atlikto tyrimo rezultatai pagrindžia prielaidą, jog gydytojai ir slaugytojos, kurie turėjo asmenybės D tipą darbo aplinkoje patyrė daugiau stresorių, nei kolegos ir pasižymėjo aukštesniais profesinio pervargimo rodikliais. Kitaip tariant, asmenybės D tipo elgsena buvo vienas iš pagrindinių, rodiklių didėjimą lemiančių veiksnių. Panašius tyrimo rezultatus pristato, Polman ir kt., (2010) jog didesnių stresorių rodiklių pasireiškimas priklauso nuo asmenybės D tipo elgsenos, o asmenybės elgsena kartu lemia ir profesinio pervargimo atsiradimą. Dėl polinkio į neigiamas emocijas, prastų stresorių įveikos, šis asmenybės konstruktas yra tarp didesnės rizikos tiek stresorių, tiek profesinio pervargimo pasireiškime. Remiantis Polman ir kt., (2010) atliktu tyrimu galima teigti, jog asmenybės D tipas gali būti moderatorius tarp stresoriaus ir profesinio pervargimo komponentų. Ši prielaida paaiškintų, kodėl D tipo asmenybę turintys asmenys dažniau patiria įvairius stresorius bei profesinio pervargimo apraiškas, lyginant pagal šios asmenybės neturinčių asmenų rodiklius (Polman ir kt., 2010; Tekin ir kt.,2016). Apibendrintai, galima teigti, slaugos specialybės aplinka ir darbo pobūdis gali būti veiksnys, kuris siejasi su stresorių patyrimu darbo aplinkoje. Dažnai patiriant įvairius stesorius šios specialybės atstovai yra tarp rizikos patirti profesinį pervargimą, kuomet gali sutrikti visas pilnavertis asmens funkcionavimas. Nors tarp stresorių patyrimo darbo aplinkoje bei patiriamo profesinio pervargimo yra glaudžios sąsajos, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog vienos slaugytojos yra mažiau atsparesnės, nei kitos šių konstruktų pasireiškimui. Taigi, atlikus analizę galima daryti prielaidą, jog asmenybės D tipo konstruktas gali lemti ne tik stresorių patyrimą, tačiau ir profesinio pervargimo pasireiškimą. Šio konstrukto asmenybių savybių polinkis į neigiamą afektą ir socialinį varžymasi gali būti kaip moderatorius, kuris veikia stresorių patyrimą, o tai lemia profesinio pervargimo apraiškų pasireiškimą. 26

27 2. SLAUGYTOJŲ PATIRIAMŲ STRESORIŲ, D TIPO ELGSENOS IR PROFESINIO PERVARGIMO SĄSAJŲ TYRIMAS 2.1. Tyrimo tikslas, uždaviniai, hipotezės Tikslas: Nustatyti slaugytojų patiriamų stresorių darbe, D tipo elgsenos ir profesinio pervargimo sąsają. Uždaviniai: 1. Įvertinti slaugytojų patiriamų stresorių pasiskirtymą pagal sociademografinius rodiklius. 2. Įvertinti slaugytojų asmenybės D tipo pasireiškimą pagal sociademografinius rodiklius. 3. Įvertinti slaugytojų profesinio pervargimo pasireiškimą pagal sociademografinius rodiklius. 4. Nustatyti, slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir įvairių patiriamų stresorių darbo aplinkoje sąsajas. 5. Nustatyta, slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir profesinio pervargimo sąsajas. 6. Patikrinti, ar ir kiek slaugytojų D tipo asmenybės savybės prognozuoja stresorių patyrimą darbo aplinkoje ir profesinio pervargimo pasireiškimą. Hipotezės: 1. D tipo asmenybės savybės yra susijusios su dažnesniu slaugytojų įvairių stresorių patyrimu darbo aplinkoje. 2. Slaugytojų D tipo asmenybės savybės yra susijusios su labiau išreikštomis profesinio pervargimo apraiškomis. 3. Labiau išreikštos D tipo asmenybės savybės moderuoja (padidina) dažniau slaugytojų darbe patiriamų stresorių ir labiau išreikštų profesinio pervargimo apraiškų sąsają. 27

28 2.2. Tiriamieji Tyrimo metu tiriamiesiems iš viso išdalinta 150 anketų, grįžo užpildytų 144 anketų, iš jų 8 anketos buvo sugadintos, kurios nebuvo įtrauktos į tyrimą. Tyrime iš viso dalyvavo 136 slaugytojos. Pateikiamas tiriamųjų pasiskirtymas pagal sociademografinius rodiklius (žr: 1 lentelę). 1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirtymas pagal sociademografinius rodiklius Lytis Amžiaus grupė Šeiminė padėtis Skyrius Darbo stažas Darbo krūvis Rodiklis Absoliutus skaičius Procentinis pasiskirtymas (N) (proc.) Moteris Vyras metų 22 16, metų 20 14, metų 41 30,1 50 ir daugiau metų 53 39,0 Turi vyrą/partnerį 92 67,6 Neturi vyro/partnerio 44 32,4 Skubi pagalba 31 22,8 Konsultacinė poliklinika 16 11,8 Terapijos klinika 44 32,4 Chirurgijos klinika 45 33,1 Iki 5 metų 28 20, metų 12 8,8 11 metų ir daugiau 96 70,6 Ne daugiau nei 1,0 et ,1 Daugiau nei 1,0 et ,9 Iš pateiktų duomenų matyti, jog tyrime dalyvavo slaugytojos tik moterys. Tai gali būti dėl tos priežasties, jog slaugytojų specialybę dažniausiai renkasi moterys, nei vyrai. Tyrime daugiausiai dalyvavusių slaugytojų amžius virš 50 metų, mažiausiai slaugytojų, kurių amžius apie metų. Daugiau nei pusę dalyvavusių slaugytojų turi vyrą arba partnerį su kuriuo kartu gyvena. Analizuojant slaugytojų pasiskirtymą pagal skyrius, daugiausiai dalyvavo slaugytojų, kurios dirba chirurgijos klinikoje bei terapijos klinikoje, šiek tiek mažiau skubios pagalbos skyriuje ir mažiausiai tyrime dalyvavo, slaugytojų dirbančių konsultacinėje poliklinikoje. Taip pat, aptariant slaugytojų pasiskirtymą pagal darbo stažą, daugiausiai slaugytojų dirbančių virš 11 metų, toliau pagal eiliškumą išsidėsto dirbančios iki 5 metų ir mažiausiai dirbančių 6-10 metų. Slaugytojų pasiskirtymas pagal 28

29 darbo krūvį gana panašus, nors dauguma dirba ne daugiau kaip 1,0 etato, tačiau gana nemažai slaugytojų pasiskirstė dirbančių ir daugiau nei 1,0 etato. 2.3.Tyrimo instrumentai Slaugytojų įvairių su darbu susijusių stresorių sukeliamo streso lygio įvertinimui buvo naudotas - slaugytojų streso darbe klausimynas (angl. The Nursing Stress Scale). Šis klausimynas buvo sudarytas 1981 metais, autorių Gray-Toft ir Anderson, o klausimyno tikslas įvertinti įvairių su darbu susijusių stresorių patiriamo streso lygį, kurie pasireiškia darbo aplinkoje (Gray-Toft, Anderson, 1981). Šio klausimyno psichometrinės ypatybės buvo nustatytos atlikus JAV tyrimą 1978 metais, kuriame dalyvavo skirtingo profilio slaugytojos. Šis klausimynas yra sudarytas iš septynių subskalių, kurių teiginiai sudaryti remiantis stresinėmis situacijomis, kurios gali pasireikšti slaugytojų darbo aplinkoje (Gray-Toft, Anderson, 1981). Slaugytojų streso darbe klausimyną sudaro šios septynios subskalės: 1. Mirtis ir mirimas (angl. death and dying) šią subskalę sudaro 7 teiginiai, kurie vertina situacijas, kurios susijusios su pacientų mirtimi, merdėjimu. 2. Konfliktai su gydytojais (angl. conflict with physicians) šią subskalę sudaro 5 teiginiai, kurie vertina situacijas, kuriose atsispindi konfliktai su gydytojais. 3. Nepakankamas profesinis pasirengimas (angl. inadequate preparation to deal with emotional needs of patients and their families) šią subskalę sudaro 3 teiginiai, kurie vertina situacijas, kurios yra susijusios su emocine parama pacientams bei jų artimiesiems. 4. Paramos darbe trūkumas(angl. lack of staff support) šią subskalę sudaro 3 teiginiai, kurie vertina situacijas, kuriose pasireiškia paramos, bendravimo ar išklausymo stoka iš kolegų. 5. Konfliktai su kitais slaugytojais (angl. conflict with other nurses and supervisors) šią subskalę sudaro 5 teiginiai, kurie vertina situacijas, kurios susijusios su konfliktais tarp kitų slaugytojų. 6. Darbo krūvis (angl. work load) šią subskalę sudaro 6 teiginiai, kurie vertina situacijas, kurios kelia stresą ir kartu yra susijusios su įtemptu darbo laiku bei laiko stoka. 7. Abejonės ir susirūpinimas dėl tolesnio elgesio (angl. uncertanty concerning treatment) šią subskalę sudaro 5 teiginiai, kurie vertina situacijas, kurios susijusios su stresu, dėl baimės suklysti darbo metu. Šios metodikos klausimų pavyzdžiai pateikiami (Priedas. Nr.1). Klausimyną iš viso sudaro 34 teiginiai apie situacijas, kurios gali pasireikšti darbo aplinkoje. Kiekvieną teiginį reikia įvertini, 29

30 kaip dažnai patyrė tam tikrą situaciją, kuri sukėlė stresą, vertinimas nuo 1 iki 4, kai 1 niekada, 2 kartais, 3 dažnai, 4 labai dažnai. Šią metodiką naudoti buvo gautas autorių leidimas. Taip pat, klausimynas yra išverstas į lietuvių kalbą, buvo atliktas pakartotinis vertimas iš lietuvių kalbos į anglų kalbą (Glumbakaitė, 2014). Pateikiant klausimyno bendrą bei poskalių patikimumą, apskaičiuotas Cronbacho alfa (žr. 2 lent.) 2 lentelė. Slaugytojų streso darbe klausimyno subskalių patikimumas Subskalės pavadinimas Cronbacho alfa koeficientai Mirtis ir mirimas 0,74 Konfliktai su gydytojais 0,61 Nepakankamas profesinis pasirengimas 0,67 Paramos darbe trūkumas 0,75 Konfliktai su kitais slaugytojais 0,70 Darbo krūvis 0,67 Abejojimas ir susirūpinimas dėl tolimesnio elgesio 0,75 Bendra klausimyno cronbacho alfa 0,91 Iš 2 lentelės pateiktų duomenų galima matyti, jog subskalių patikimumas yra geras (Cronbacho alfa > 0,5). Remiantis bendra slaugytojų streso darbe klausimyno Cronbacho alfa - 0,91 skalės patikimumas yra aukštas. Įvertinti slaugytojų profesinį pervargimą, naudojama Kopenhagos profesinio pervargimo skalė (angl. Copenhagen Burnout Inventory - CBI). Šią metodika sukūrė Borritz ir Kristensen 2004 m. Šio klausimyno autoriai sukūrė naują metodiką, remiantis ilgą laiką visame pasaulyje naudota Ch. Maslach ir S. E. Jackson (1981) profesinio pervargimo klausimynu (MBI). CBI metodika buvo atnaujinta ir pritaikyta personalui dirbančiam sveikatos srityje (Kristensen ir kt., 2005). Šią metodiką sudaro 19 klausimų, kurie matuoja fizinio ir psichologinio pervargimo laipsnį. Bendrai šį klausimyną sudaro trys subskalės (Kristensen ir kt., 2005): 1. Asmens profesinis pervargimas (angl. personal burnout) ši subskalė vertina užsitęsusio fizinio ir emocinio išsekimo būseną. Šią subskalę sudaro 6 klausimai apie pagrindinius pervargimo simptomus, kurie tinka kiekvienam asmeniui, nepriklausomai ar asmuo dirbantis ar ne. 2. Su darbu susijęs profesinis pervargimas (angl. work-related burnout) ši subskalė vertina užsitęsusio fizinio ir emocinio išsekimo buseną, kuri yra susijusi su asmens darbu. Šią subskalę sudaro 7 klausimai, kurie susiję su profesiniu pervargimu bei simptomais, kuriuos gali jausti dirbantis žmogus. 30

31 3. Su pacientais susijęs profesinis pervargimas (angl. client-related burnout) ši subskalė vertina užsitęsusio fizinio ir emocinio išsekimo būseną, kurią gali patirti asmuo dirbantis su pacientais. Šią subskalę sudaro 7 klausimai, kurie susiję su profesiniu pervargimu, kurį gali sukelti darbas su pacientais ir yra tinkamas tik asmenims, kurie dirba tiesiogiai su kitais žmonėmis. Šios metodikos klausimų pavydžiai pateikimi (Priedas. Nr.1). Tiriamiesiems šiame klausimyne reikia įvertinti kaip stipriai darbas su pacientais veikia jų fizinę, emocinę būklę ir kaip dažnai pasirieškia, tam tikros situacijos. Šiuo teiginius tiriamieji vertina Likerto skalėje nuo 1 iki 5, kai 1 reiškia visada arba labai stipriai, 5 niekada arba labai menkai. Atliekant skaičiavimus, atsakymų kategorijos pakeičiamos nuo 0 iki 100 tokia tvarka, kai 5 0; 4 25; 3 50; 2 75; 1 100, tuomet kiekvienos subskalės rezultatai įvertinami apskaičiuojant atitinkamų klausimų vidurkį. O bendras profesinio pervargimo balas gaunamas sudėjus atitinkamų trijų subskalių vidurkius. Didesni profesinio pervargimo balai reiškia didesnį profesinį pervargimą. Kopenhagos profesinio pervargimo klausimynas yra naujas ir viešai prieinamas internete, galima naudoti metodiką be autorių leidimo. Kaip teigia, metodikos autoriai, Kristensen ir kt., (2005) šis klausimynas sukurtas ir išvertas net į kelias kalbas, dėl tarptautinio bendradarbiavimo mokslo srityje tiriant profesinį pervargimą. Metodika yra pritaikyta ir Lietuvoje, vertimą iš anglų kalbos ir pakartotinį vertiną iš lietuvių į anglų kalbą atliko A. Švedaitė ir L. Gustainienė (2011). Klausimyno subskalių patikimumas pateikimas apskaičiuojant Cronbacho alfa (žr. 3 lent.) 3 lentelė. Kopenhagos profesinio pervargimo klausimyno subskalių patikimumas Subskalės pavadinimas Cronbacho alfa koeficientai Asmens profesinis pervargimas 0,87 Su darbu susijęs profesinis pervargimas 0,72 Su pacientais susijęs profesinis pervargimas 0,86 Bendra klausimyno Cronbacho alfa 0,92 Iš 3 lentelės matyti, jog Kopenhagos profesinio pervargimo subskalių patikimumas geras (Cronbacho alfa > 0,5). Bendra klausimyno Cronbacho alfa 0,92 rodo, jog yra aukštas skalės patikimumas. Asmenybės D tipas vertinamas naudojant DS14 klausimyną (angl. Type D scale), kuris skirtas įvertinti neigiamą afektą, socialinį varžymąsi bei asmenybės D tipą. Asmenybės D tipą vertina vienintelis šis klausimynas, kurį sukūrė J. Denollet (2005). DS14 yra trumpas iš 14 teiginių sudarytas klausimynas, kuriais apibūdinami tiriamųjų asmenybės bruožai. Teiginius reikia vertinti 5 balų Likerto skalėje, o didžiausias vertinimo balas išreiškia didesnį atitinkamo bruožo išreikštumą 31

32 (Denollet, 2005). Vertinimo balų skalėse ribos yra nuo 0 iki 28, o balai paskaičiuojami pagal šias subskales: Neigiamas afektas vertina žmogaus polinkį į neigiamas emocijas, nerimą, irzlumą. Šį bruožą turintys asmenys linkę į depresišką nuotaiką, pyktį, priešiškus jausmus ar išgyvenimus. Šis reiškinys apskaičiuojamas sudėjus tam tikrų klausimų sumą. Socialinis varžymasis vertina žmogaus polinkį į bendravimą su kitais asmenimis ir kontakto užmezgimą. Šį bruožą turintys asmenys, dažnai jaučiasi neužtikrinti, savimi nepasitikintys, abejojantys bei retai pirmieji užmezgantys kontaktą. Šis reiškinys gaunamas sudėjus tam tikrų klausimų sumą (Staniūtė, Bunevičius, 2011). Šios metodikos klausimų pavyzdžiai pateikiami (Priedas. Nr.1). Klausimynas viešai prieinamas internete, autorių leidimas nebūtinas noritnt naudoti šią metodiką, taip pat klausimynas yra išvertas į lietuvių kalbą, atliktas dvigubas vertimas (Staniūtė, Bunevičius, 2011). Šio klausimyno patikimumas pateikiamas apskaičiuojant Cronbacho alfa (žr. 4 lent.) 4 lentelė. Asmenybės D tipo klausimyno subskalių patikimumas Subskalės pavadinimas Cronbacho alfa koeficientai Neigiamas afektas 0,85 Socialinis varžymasis 0,67 Bendra klausimyno Cronbacho alfa 0,86 Iš 4 lentelės matyti, jog asmenybės D tipo klausimyno (DS14) subskalių patikimumas yra geras (Cronbacho alfa > 0,5). Bendra klausimyno Cronbacho alfa 0,86 rodo, jog aukštas bendras skalės patikimumas. Taip pat, bendriems duomenims apie tiriamuosius surinkti buvo pateikti šeši demografiniai klausimai apie lytį, amžių, šeimyninę padėtį, skyrių, kuriame tiriamieji dirba, darbo stažą ir darbo krūvį. Toliau analizėje duomenys nebuvo analizuojami pagal lytį, nes visos slaugytojos moterys (žr. priedas Nr. 2) Tyrimo eiga Tyrimas vyko vienoje Kauno ligoninėje nuo 2019 m. vasarios 1d. iki 2019 m. kovo 15d. Tyrimui atlikti buvo gautas ligoninės generalinio direktoriaus ir medicinos etikos komisijos leidimas. Tiriamieji buvo informuoti, jog tyrimą atliks Vytauto Didžiojo universiteto, sveikatos psichologijos magistrantūros studentė. Tyrime dalyvavusios slaugytojos buvo supažindintos su tyrimo tikslu, taip 32

33 pat, jog šie duomenus bus apibendrinti ir naudojami užtikrinant duomenų anonimiškumą baigiamąjame darbe. Kiekviena tyrime sutikusi dalyvauti slaugytoja prieš pildant anketą, pasirašė sutikimo formą, kuri užtikriną sutikimą dalyvauti tyrime Duomenų analizės metodai Pirmiausia visos surinktos anketos buvo suvestos į bendrą duomenų bazę Microsoft Excel 2010 programoje. Toliau duomenys buvo perkelti ir analizuojami su SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) statistiniu paketu, 24 versija ir SPSS AMOS statistiniu paketu, 22 versija. Analizuojant duomenis pasirinktas p< 0,05 reikšmingumo lygmuo. Atliekiant tyrimo duomenų analizę buvo išsiaiškinti ir aprašyti klausimynų patikimumai, skaičiuojant Cronbach o alfas, vidurkius ir standartinius nuokrypius. Toliau, pagrindiniuose rodikliuose patikrintas normalumo skirstinys, atrinkti kriterijai, pagal normalumo skirstinio pasiskirtymą su kuriais buvo atliekiami pradiniai skaičiavimai. Tyrimo eigoje, siekiant patvirtinti arba paneigti išsikeltas hipotezes buvo skaičiuojamos visų rūšių koreliacijos, sudaromi tiesinės regresijos modeliai. Nustatant sąsają tarp tyrimo trijų pagrindinių konstruktų buvo atliekamas struktūrinis lygčių modeliavimas. 33

34 3. REZULTATAI 3.1 Slaugytojų streso darbe ypatumai Tyrimo metu siekta įvertinti slaugytojų patiriamus stresorius darbo aplinkoje, pagal septynias stresorių grupes, kurios suskirstytos į mirties ir mirimo, konfliktų su gydytojais, nepakankamo profesinio pasirengimo, paramos trūkumo, konfliktų su kitais slaugytojais, darbo krūvio, abejojimo ir susirūpinimo dėl tolesnio elgesio subskales. Pagal jas apskaičiuoti subskalių vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, minimalios, maksimalios reikšmės, mediana ir pateiktas bendras streso skalės įvertis (žr. 5 lent.) 5 lentelė. Slaugytojų stresorių pasiskirtymas ir bendras streso įvertis imtyje Subskalės Standartinis Min. Max. Vidurkis nuokrypis reikšmė reikšmė Mediana Mirtis ir mirimas 15,6 3, ,5 Konfliktai su gydytojais 10,4 2, ,0 Nepakankamas profesinis 6,3 1, ,0 pasirengimas Paramos trūkumas darbe 5,5 1, ,0 Konfliktai su kitais slaugytojais 9,2 2, ,0 Darbo krūvis 13,5 2, ,0 Abejojimas ir susirūpinimas dėl 9,8 2, ,0 tolesnio elgesio Bendras skalės įvertis 68,0 11, ,00 Iš pateiktų duomenų matyti, jog dideli stresorių rodikliai pasireiškė mirties ir mirimo (vidurkis lygus 15,6 (SN= 3,35)), darbo krūvio (vidurkis lygus 13,5 (SN= 2,88)) bei konfliktų su gydytojais (vidurkis lygus (SN= 2,01)) subskalėse. Vidutiniai stresorių rodikliai išreikšti konfliktų su kitais slaugytojais (vidurkis lygus 9,2 (SN= 2,50)) ir abejojimo ir susirūpinimo dėl tolesnio elgesio (vidurkis lygus 9,8 (SN= 2,36)) subskalėse. Maži stresorių rodikliai buvo išreikšti paramos trūkumo darbe (vidurkis lygus 5,5 (SN= 1,75)) ir nepakankamo profesinio pasiruošimo (vidurkis lygus 6,3 (SN= 1,59)) subskalėse. Siekiant įvertinti ar slaugytojų stresorių pasireiškimo rodikliai skiriasi pagal darbo vietą, toliau pateikiami duomenys apie slaugytojų stresorių pasireiškimas pagal skyrių. Kadangi, stresoriai ir darbo skyriai nepasisikirstę pagal normalujį skirstinį buvo naudojamas neparametrinis Kruskal Wallis kriterijus. Tyrime dalyvavo slaugytojos dirbančios skubios pagalbos skyriuje, konsultacinėje 34

35 poliklinikoje, terapijos klinikoje ir chirurgijos klinikoje. Duomenys pateikiami žemiau esančioje lentelėje (žr. 6 lent.). 6 lentelė. Slaugytojų patiriamų stresorių palyginimas pagal skyrius Subskalės Skyriai Vidurkis Standartinis Vidutinis nuokrypis rangas Skubi pagalba 14,6 3,37 55,34 Mirtis ir Terapijos klinika 16,0 3,12 74,45 mirimas Chirurgijos klinika 16,2 2,97 75,20 Konsultacinė poliklinika 14,8 4,48 58,78 Konfliktai su gydytojais Nepakankamas profesinis pasirengimas Paramos darbe trūkumas Konfliktai su kitais slaugytojais Darbo krūvis Abejonės ir susirūpinimas dėl tolesnio elgesio Bendras streso įvertis Skubi pagalba 10,1 1,72 61,58 Terapijos klinika 10,8 2,11 74,99 Chirurgijos klinika 10,7 1,88 73,63 Konsultacinė poliklinika 9,3 2,27 49,63 Skubi pagalba 6,0 1,49 64,15 Terapijos klinika 6,6 1,81 74,32 Chirurgijos klinika 6,4 1,26 71,30 Konsultacinė poliklinika 5,6 1,75 53,06 Skubi pagalba 5,4 1,20 65,35 Terapijos klinika 6,1 1,75 81,38 Chirurgijos klinika 5,0 1,78 55,57 Konsultacinė poliklinika 5,9 2,08 75,56 Skubi pagalba 9,5 2,71 70,40 Terapijos klinika 10,2 2,28 86,17 Chirurgijos klinika 8,2 2,18 51,34 Konsultacinė poliklinika 8,9 2,13 64,47 Skubi pagalba 12,6 2,40 55,58 Terapijos klinika 14,4 2,71 82,90 Chirurgijos klinika 13,2 3,09 63,82 Konsultacinė poliklinika 13,3 3,15 67,09 Skubi pagalba 9,4 2,37 62,21 Terapijos klinika 9,8 2,28 68,74 Chirurgijos klinika 10,3 2,46 75,46 Konsultacinė poliklinika 9,1 2,09 60,47 Skubi pagalba 65,5 10,26 58,34 Terapijos klinika 71,3 11,75 81,55 Chirurgijos klinika 67,7 11,39 65,33 Konsultacinė poliklinika 64,9 14,52 61,22 χ² p 6,793 0,079 6,747 0,080 4,429 0,219 10,665 0,014 18,054 <0,001 10,001 0,019 2,926 0,403 7,732 0,052 Iš pateiktų duomenų galima matyti, jog didžiausias subskalių vidurkis keliantis stresą yra paramos darbe trūkumas, konfliktai su kitais slaugytojais bei darbo krūvis yra statistiškai 35

36 reikšmingas (p < 0,05) tarp slaugytojų, kurios dirba terapijos klinikoje. Mažiausias paramos darbe trūkumo bei konfliktų su kitais slaugytojais subskalių vidurkis buvo statistiškai reikšmingas tarp chirurgijos klinikos slaugytojų. O mažiausi darbo krūvio subskalės vidurkiai yra statistiškai reikšmingi tarp skubios pagalbos skyriuje dirbančių slaugytojų. Toliau atlikta analizė, siekiant įvertinti ar slaugytojų bendri stresorių pasireiškimo rodikliai skiriasi pagal sociademografinius rodiklius: amžiaus grupę, šeimyninę padėtį, darbo stažą bei darbo krūvį. Kadangi, bendras stresorių įvertis ir demografiniai rodikliai pasiskirtę pagal normalujį skirstinį, naudojami parametriniai ANOVA ir Stjudento kriterijai (žr. 7 lent.) 7 lentelė. Slaugytojų streso pasireiškimas pagal sociademografinus rodiklius Demografiniai Standartinis N Vidurkis rodikliai nuokrypis Kriterijaus reikšmės Amžiaus grupės F p metų 22 73,2 11, metų 20 69,1 11, metų 41 69,2 13,43 3,273 0, ir daugiau 53 64,6 9,74 Darbo stažas Iki 5 metų 28 72,5 10, metų 12 66,1 10,97 2,614 0, ir daugiau metų 96 66,9 11,95 Darbo krūvis t p Ne daugiau kaip 75 69,1 12,30 1,0 et. 1,215 0,226 Daugiau nei 1,0 et ,6 11,09 Šeimyninė padėtis Turi vyrą/partnerį 92 67,8 12,42 Neturi -0,341 0, ,5 10,48 vyro/partnerio Iš pateiktų duomenų galima matyti, jog statistiškai reikšmingi skirtumai (p = 0,023) pasireiškia tarp stresorių patyrimo ir amžiaus grupių, didžiausias stresorių vidurkis išreikštas tarp slaugytojų, kurios yra metų grupėje. Nežymiai didesnis stresorių vidurkis pasireiškia tarp slaugytojų: neturinčių vyro ar partnerio gyvenime, kurių darbo stažas iki 5 metų ir dirbančių ne daugiau nei 1,0 etato, tačiau šie duomenys nėra statistiškai reikšmingi (p > 0,05). Taigi, analizuojant slaugytojų bendrą stresorių įvertį pagal demografinius rodiklius, statistiškai reikšmingi skirtumai gauti tik tarp amžiaus grupių. 36

37 3.2 Slaugytojų asmenybės D tipo ypatumai Tyrimo metu siekta įvertinti slaugytojų asmenybės D tipą pagal pagrindines asmenybės savybes (subskales): neigiamas afektas ir socialinis varžymasis. Pagal jas apskaičiuota ir pateikta subskalių vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, minimalus, maksimalus įvertis ir mediana. Taip pat, pateikiamas bendras D tipo asmenybės įvertis (žr. 8 lentelę). 8 lentelė. Slaugytojų asmenybės D tipo pasiskirtymas imtyje Subskalės Vidurkis Standartinis Min. Max. nuokrypis reikšmė reikšmė Mediana Neigiamas afektas 9,9 5,95 0,00 28,00 9,5 Socialinis varžymasis 10,2 4,69 0,00 22,00 10,0 Asmenybės D tipo bendras įvertis 20,1 9,65 1,00 50,00 19,5 Iš pateiktų duomenų galima matyti, jog socialinio varžymosi subskalės duomenys (vidurkis lygus 10,2 (SN= 4,69)) labiau linkę į didelius rodiklius. O neigiamo afekto subskalės duomenys (vidurkis lygus 9,9 (SN= 5,95)) linkę į mažus rodiklius. Toliau atlikta analizė, siekiant įvertinti ar skiriasi slaugytojų bendras asmenybės D tipo pasireiškimas pagal sociademografinius rodiklius: amžiaus grupę, darbo stažą, skyrių, šeimyninę padėtį ir darbo krūvį. Kadangi, bendras asmenybės D tipas ir demografiniai rodikliai pasiskirtę pagal normalujį skirstinį, naudojami parametriniai ANOVA ir Stjudento kriterijai (žr. 9 lent.). 9 lentelė. Slaugytojų asmenybės D tipo pasiskirtymas pagal sociademografinius rodiklius Demografiniai rodikliai N Vidurkis Standartinis nuokrypis Kriterijaus reikšmės Amžiaus grupės F p metų 22 21,5 9, metų 20 21,8 9, metų 41 20,3 11,03 0,738 0, ir daugiau 53 18,7 8,62 Darbo stažas Iki 5 metų 28 19,7 9, metų 12 27,5 8,75 4,079 0, ir daugiau metų 96 19,3 9,51 Skyrius Skubi pagalba 31 18,8 9,67 Terapijos klinika 44 21,5 10,32 Chirurgijos klinika 45 20,8 9,62 1,262 0,290 Konsultacinė poliklinika 16 16,6 7,18 37

38 Darbo krūvis t p Ne daugiau kaip 75 20,0 9,47 1,0 et. -0,082 0,935 Daugiau nei 1,0 et ,2 9,96 Šeimyninė padėtis Turi vyrą/partnerį 92 20,2 10,02 Neturi 0,111 0, ,0 8,96 vyro/partnerio Iš pateiktų duomenų galima matyti, jog statistiškai reikšmingi skirtumai (p = 0,019) pasireiškia tarp slaugytojų D tipo asmenybės ir darbo stažo, didžiausias D tipo asmenybės vidurkis išreikštas tarp slaugytojų, kurių darbo stažas yra tarp 6-10 metų. Daugiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp asmenybės D tipo ir sociademografinių rodiklių nebuvo rasta. 3.3 Slaugytojų profesinio pervargimo ypatumai Tyrimo metu siekta įvertinti slaugytojų patiriamą profesinį pervargimą darbo aplinkoje, kuris buvo skirstomas į tris subskales: asmens profesinis pervargimas, su darbu susijęs profesinis pervargimas ir su pacientais susijęs profesinis pervargimas. Pagal jas apskaičiuoti subskalių vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, minimalios, maksimalios reikšmės, mediana ir pateiktas bendras streso skalės įvertis (žr. 10 lent.). 10 lentelė. Slaugytojų profesinio pervargimo pasiskirtymas imtyje Subskalės Vidurkis Standartinis Max. Min. reikšmė nuokrypis reikšmė Mediana Asmens profesinis pervargimas 43,8 16, ,67 Su darbu susijęs profesinis pervargimas 47,5 14, ,71 46,43 Su pacientais susijęs profesinis pervargimas 42,6 18, ,67 41,67 Profesinio pervargimo bendras įvertis 44,6 15, ,13 41,96 Iš duomenų galima matyti, jog su darbu susijusio profesinio pervargimo subskalės duomenys (vidurkis lygus 47,5 (SN= 14,73)) labiau linkę į didelius rodiklius. Asmens profesinio pervargimo subskalės duomenys (vidurkis lygus 43,8 (SN= 16,52)) labiau linkę į vidutinius rodiklius. O su pacientais susijusio profesinio pervargimo subskalės duomenys (vidurkis lygys 42,6 (SN= 18,54)) labiau linkę į mažus rodiklius. 38

39 Toliau atlikta analizė, siekiant įvertinti ar skiriasi slaugytojų bendras profesinis pervargimas pagal sociademografinius rodiklius: amžiaus grupę, darbo stažą, skyrių, šeimyninę padėtį ir darbo krūvį. Kadangi profesinis pervargimas su amžiumi, darbo krūviu ir skyriumi nepasiskirtę pagal normalujį skirtinį, todėl naudojami neparametriniai Kruskal Wallis, Mann - Whitney kriterijai. O profesinis pervargimas su šeimynine padėtimi ir darbo stažu pasiskirstę pagal normalujį skirstinį, todėl naudojami parametriniai Stjudento ir ANOVA kriterijai (žr. 11 lent.). 11 lentelė. Slaugytojų profesinio pervargimo pasiskirtymas pagal sociademografinius rodiklius Demografiniai Standartinis Kriterijaus N Vidurkis Vidutinis rangas rodikliai nuokrypis reikšmė Amžiaus grupės χ² p metų 22 50,7 12,52 83, metų 20 50,0 17,12 79, metų 41 45,1 16,46 71,12 4,178 0, ir daugiau 53 39,7 13,02 55,86 Skyrius χ² p Skubi pagalba 31 40,8 11,64 58,69 Terapijos klinika 44 47,4 15,15 76,39 Chirurgijos klinika 45 46,5 16,08 73,81 7,702 0,053 Konsultacinė poliklinika 16 39,29 17,35 50,88 Darbo krūvis U p Ne daugiau kaip 1,0 et ,2 14,20 68,52 Daugiau nei 1,0 et ,9 16,45 68, ,0 0,995 Darbo stažas F p Iki 5 metų 28 49,7 14, metų 12 47,0 13,53 2,395 0, ir daugiau 96 42,9 15,30 metų Šeimyninė padėtis t p Turi vyrą/partnerį 92 44,9 16,21 Neturi vyro/partnerio 44 44,2 13,02 0,249 0,804 Iš pateiktų duomenų galima matyti, jog statistiškai reikšmingi skirtumai (p = 0,007) pasireiškia tarp slaugytojų profesinio pervargimo ir amžiaus grupių. Didžiausias profesinio pervargimo balai išreikšti tarp slaugytojų, kurios yra tarp metų. Mažiausi profesinio 39

40 pervargimo balai išreikšti 50 ir daugiau metų grupėje. Daugiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp profesinio pervargimo ir sociademografinių rodiklių nebuvo rasta. 3.4 Slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir su darbu susijusių stresorių patyrimo sąsajos Norint patikrinti pirmąją hipotezę, jog D tipo asmenybės savybės yra susijusios su dažnesniu slaugytojų įvairių stresorių patyrimu darbo aplinkoje, buvo sudarytas tiesinės regresijos modelis. Pasirinktas tiesinės regresijos modelis, nes siekiama nustatyti ryšius tarp priklausomo kintamojo, kuris yra skalės intervale ir nepriklausomų kintamųjų. Sudarytas tiesinės regresijos modelis, priklausomas kintamasis bendras slaugytojų stresorių patyrimas, o nepriklausomi kintamieji - asmenybės D tipo komponentai (neigiamas afektas, socialinis varžymasis) bei šalutiniai kintamieji: amžius, šeimyninė padėtis, darbo krūvis, skyrius, darbo stažas. Įtraukti visi sociademografiniai rodikliai, kaip šalutiniai kintamieji, norint atrasti reikšmingas sąsajas tarp kintamųjų. Tiesinės regresijos modelis statistiškai reikšmingas, F kriterijaus reikšmė (F(7,128) = 2,828, p = 0,009) (žr. 12 lent.) 12 lentelė. Slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir darbo aplinkoje patiriamų bendrų stresorių sąsajos (tiesinės regresijos modelis) Kintamieji Standartizuotas β koeficientas t reikšmė p reikšmė Neigiamas afektas 0,209 1,894 0,060 Socialinis varžymasis 0,075 0,683 0,496 Amžius -0,248-1,838 0,068 Šeimyninė padėtis 0,021 0,246 0,806 Darbo krūvis -0,059-0,664 0,508 Skyrius 0,006 0,070 0,945 Darbo stažas 0,067 0,481 0,631 Rezultatai parodė, jog slaugytojų patiriamas bendras streso balas nėra statistiškai reikšmingas su kintamaisiais sudarančiais modelį p> 0,05. Siekiant įvertinti streso patyrimą išsamiau buvo sudaromi daugiamatės tiesinės regresijos modeliai su atskirais stresoriais, kurie prognozuoja įvairių slaugytojo darbo sričių stresorių patyrimą (mirties ir mirimo, konfliktų su gydytojais, nepakankamo profesinio pasirengimo, paramos darbe trūkumo, konfliktų su kitais slaugytojais, darbo krūvio, abejonių ir susirūpinimo dėl tolimesnio elgesio darbe, subskalės). 40

41 Toliau sudarytas tiesinės regresijos modelis, priklausomas kintamasis slaugytojų patiriamas stresorius - mirtis ir mirimas, o nepriklausomi asmenybės D tipo komponentai (neigiamas afektas, socialinis varžymasis) bei šalutiniai kintamieji: amžius, šeimyninė padėtis, darbo krūvis, skyrius, darbo stažas. Tačiau tiesinės regresijos modelis statistiškai nereikšmingas, F kriterijaus reikšmė F (7,128) = 1,577, p = 0,148. Tad, pateikiama koreliacija tarp stresoriaus mirties ir mirimo subskalės bei slaugytojų D tipo asmenybės savybių (žr. 13 lent.) 13 lentelė. Slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir darbo aplinkoje patiriamo stresoriaus, mirties ir mirimo sąsajos (koreliacija) Kintamieji Mirties ir mirimo subskalė r p Neigiamas afektas 0,174 0,021 Socialinis varžymasis 0,068 0,217 Iš pateiktų duomenų galima matyti, jog buvo rasta reikšminga sąsaja tarp stresoriaus - mirties ir mirimo subskalės ir neigiamo afekto. Mirtis ir mirimas silpnai koreliuoja su neigiamu afektu. Daugiau statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo rasta. Sudarytas tiesinės regresijos modelis, kuriame priklausomas kintamasis slaugytojų patiriamas stresorius - konfliktų su gydytojais, o nepriklausomi kintamieji asmenybės D tipo komponentai (neigiamas afektas, socialinis varžymasis) bei šalutiniai kintamieji: amžius, šeimyninė padėtis, darbo krūvis, skyrius, darbo stažas. Tiesinės regresijos modelis statistiškai reikšmingas, F kriterijaus reikšmė (F (7,128) = 2,186, p = 0,040) (žr. 14 lent.). 14 lentelė. Slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir su darbu susijusio stresoriaus, konfliktų su gydytojais sąsajos (tiesinės regresijos modelis) Kintamieji Standartizuotas β koeficientas t reikšmė p reikšmė Neigiamas afektas 0,147 1,307 0,194 Socialinis varžymasis 0,024 0,215 0,830 Amžius -0,285-2,078 0,040 Šeimyninė padėtis 0,058 0,676 0,500 Darbo krūvis -0,102-1,142 0,255 Skyrius -0,031-0,364 0,716 Darbo stažas 0,109 0,774 0,441 Iš pateiktų duomenų galima matyti, kad konfliktų su gydytojais subskalė yra statistiškai reikšmingai susijusi su slaugytojų amžiumi (β = -0,285, p < 0,04). Didėjant amžiui, konfliktų su 41

42 gydytojais subskalės balas mažėja. Determinacijos koeficientas lygus 0,107 ir rodo, kad nepriklausomi kintamieji paaiškina 10,7 % priklausomo kintamojo stresoriaus, konfliktų su gydytojais dispersijos. Koreguotasis determinacijos koeficientas lygus 0,058. Taigi, priklausomo kintamojo paaiškinama dispersijos dalis yra maža. Toliau sudarytas tiesinės regresijos modelis, kuriame priklausomas kintamasis slaugytojų patiriamas stresorius - nepakankamas profesinis pasirengimas, o nepriklausomi kintamieji asmenybės D tipo komponentai (neigiamas afektas, socialinis varžymasis) bei šalutiniai kintamieji: amžius, šeimyninė padėtis, darbo krūvis, skyrius, darbo stažas. Modelis statistiškai reikšmingas, F kriterijaus reikšmė (F (7,128) = 6,486, p < 0,001) (žr. 15 lent.). 15 lentelė. Slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir su darbu susijusio stresoriaus, nepakankamo profesinio pasirengimo sąsajos (tiesinės regresijos modelis) Kintamieji Standartizuotas β koeficientas t reikšmė p reikšmė Neigiamas afektas 0,083 0,812 0,418 Socialinis varžymasis 0,300 2,973 0,004 Amžius -0,470-3,768 0,000 Šeimyninė padėtis 0,000 0,005 0,996 Darbo krūvis 0,054 0,670 0,504 Skyrius -0,012-0,148 0,882 Darbo stažas 0,200 1,560 0,121 Rezulatatai parodė, kad nepakankamo profesinio pasirengimo subskalė statistiškai reikšmingai susijusi su kintamuoju socialinis varžymasis ir amžius: (β = 0,300, p < 0,004; β = -0,470, p < 0,001). Didėjant amžiui, nepakankamo profesinio pasirengimo subskalės balas mažėja. Didėjant socialiniam varžymuisi, nepakankamo profesinio pasirengimo subskalės balas didėja. Determinacijos koeficientas lygus 0,262 ir rodo, kad nepriklausomi kintamieji paaiškina 26,2 % priklausomo kintamojo stresoriaus, nepakankamo profesinio pasirengimo dispersijos. Koreguotasis determinacijos koeficientas lygus 0,221. Taigi, priklausomo kintamojo paaiškinama dispersijos dalis nėra didelė. Toliau sudarytas tiesinės regresijos modelis, kuriame priklausomas kintamasis slaugytojų patiriamas stresorius - paramos darbe trūkumas, o nepriklausomi kintamieji asmenybės D tipo komponentai (neigiamas afektas, socialinis varžymasis) bei šalutiniai kintamieji: amžius, šeimyninė padėtis, darbo krūvis, skyrius, darbo stažas. Tačiau tiesinės regresijos modelis statistiškai nereikšmingas, F kriterijaus reikšmė F (7,128) = 0,496, p = 0,836. Pateikiama koreliacija tarp stresoriaus, paramos darbe trūkumo ir slaugytojų D tipo asmenybės savybių (žr. 16 lent.) 42

43 16 lentelė. Slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir su darbu susijusio stresoriaus, paramos darbe trūkumo sąsajos (koreliacija) Kintamieji Paramos darbe trūkumo subskalė r p Neigiamas afektas 0,152 0,038 Socialinis varžymasis 0,107 0,108 Iš pateiktų duomenų galima matyti, jog buvo rasta statistiškai reikšminga sąsaja tarp paramos darbe trūkumo subskalės ir neigiamo afekto. Paramos darbe trūkumo subskalė silpnai koreliuoja su neigiamu afektu. Daugiau statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo rasta. Toliau sudarytas tiesinės regresijos modelis, kuriame priklausomas kintamasis slaugytojų patiriamas stresorius - konfliktai su kitais slaugytojais, o nepriklausomi kintamieji asmenybės D tipo komponentai (neigiamas afektas, socialinis varžymasis) bei šalutiniai kintamieji: amžius, šeimyninė padėtis, darbo krūvis, skyrius, darbo stažas. Modelis statistiškai reikšmingas, F kriterijaus reikšmė (F (7,128) = 3,048, p < 0,005) (žr. 17 lent.). 17 lentelė. Slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir su darbu susijusio stresoriaus, konfliktų su kitais slaugytojais sąsajos (tiesinės regresijos modelis) Kintamieji Standartizuotas β koeficientas t reikšmė p reikšmė Neigiamas afektas 0,232 2,110 0,037 Socialinis varžymasis -0,069-0,638 0,525 Amžius -0,031-0,233-0,816 Šeimyninė padėtis 0,007 0,085 0,932 Darbo krūvis -0,088-1,003 0,318 Skyrius -0,179-2,117 0,036 Darbo stažas -0,150-1,085 0,280 Rezulatatai parodė, kad konfliktų su kitais slaugytojais subskalė statistiškai reikšmingai susijusi su darbo skyrimi ir neigiamu afektu (β = - 0,179, p < 0,036; β = 0,232, p < 0,037). Didėjant neigiamam afektui, konfliktų su kitais slaugytojais subksalės balas didėja. Determinacijos koeficientas lygus 0,143 ir rodo, kad nepriklausomi kintamieji paaiškina 14,3 % priklausomo kintamojo stresoriaus, konfliktų su kitais slaugytojais dispersijos. Koreguotasis determinacijos koeficientas lygus 0,096. Taigi, priklausomo kintamojo paaiškinama dispersijos dalis yra maža. Sudarytas tiesinės regresijos modelis, kuriame priklausomas kintamasis slaugytojų patiriamas stresorius - darbo krūvis, o nepriklausomi asmenybės D tipo komponentai (neigiamas afektas, socialinis varžymasis) bei šalutiniai kintamieji: amžius, šeimyninė padėtis, darbo krūvis, 43

44 skyrius, darbo stažas. Tačiau tiesinės regresijos modelis statistiškai nereikšmingas, F kriterijaus reikšmė F (7,128) = 0,775, p = 0,610. Tad, pateikiama koreliacija tarp stresoriaus, darbo krūvio subskalės ir slaugytojų D tipo asmenybės savybių (žr. 18 lent.) 18 lentelė. Slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir su darbu susijusio stresoriaus, darbo krūvio sąsajos (koreliacija) Kintamieji Darbo krūvio subskalė r p Neigiamas afektas 0,154 0,036 Socialinis varžymasis 0,149 0,042 Iš pateiktų duomenų galima matyti, jog buvo rasta statistiškai reikšminga sąsaja tarp darbo krūvio subskalės ir neigiamo afekto bei socialinio varžymosi. Darbo krūvio subskalė silpnai koreliuoja su neigiamu afektu ir socialiniu varžymusi. Toliau sudarytas tiesinės regresijos modelis, kuriame priklausomas kintamasis slaugytojų patiriamas stresorius - abejonės ir susirūpinimas dėl tolesnio elgesio, o nepriklausomi kintamieji asmenybės D tipo komponentai (neigiamas afektas, socialinis varžymasis) bei šalutiniai kintamieji: amžius, šeimyninė padėtis, darbo krūvis, skyrius, darbo stažas. Tiesinės regresijos modelis statistiškai reikšmingas, F kriterijaus reikšmė (F (7,128) = 4,454, p < 0,001) (žr. 19 lent.) 19 lentelė. Slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir su darbu susijusio stresoriaus, abejonių ir susirūpinimo dėl tolesnio elgesio sąsajos (tiesinės regresijos modelis) Kintamieji Standartizuotas β koeficientas t reikšmė p reikšmė Neigiamas afektas 0,113 1,063 0,290 Socialinis varžymasis 0,243 2,303 0,023 Amžius -0,211-1,625 0,107 Šeimyninė padėtis 0,022 0,267 0,790 Darbo krūvis 0,025 0,298 0,766 Skyrius 0,082 1,006 0,317 Darbo stažas -0,079-0,590 0,556 Rezulatatai parodė, kad abejonių ir susirūpinimo dėl tolimesnio elgesio subskalė statistiškai reikšmingai susijusi su socialiniu varžymuisi (β = 0,243, p < 0,023). Didėjant socialiniam varžymuisi, abejonių ir susirūpinimo dėl tolimesnio elgesio subskalės balas didėja. Determinacijos koeficientas lygus 0,196 ir rodo, kad nepriklausomi kintamieji paaiškina 19,6 % priklausomo kintamojo stresoriaus, abejonių ir susirūpinimo dėl tolesnio elgesio dispersijos. Koreguotasis 44

45 determinacijos koeficientas lygus 0,152. Taigi, priklausomo kintamojo paaiškinama dispersijos dalis nėra didelė Slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir profesinio pervargimo sąsajos Norint patikrinti antrąją hipotezę, jog slaugytojų D tipo asmenybės savybės yra susijusios su labiau išreikštomis profesinio pervargimo apraiškomis, buvo sudarytas tiesinės regresijos modelis. Pasirinktas tiesinės regresijos modelis, nes siekiama nustatyti ryšius tarp priklausomo kintamojo, kuris yra skalės intervale ir nepriklausomų kintamųjų. Sudarytas tiesinės regresijos modelis, kuriame priklausomas kintamasis bendras slaugytojų profesinis pervargimas, o nepriklausomi asmenybės D tipo komponentai (neigiamas afektas, socialinis varžymasis) bei šalutiniai kintamieji: amžius, šeimyninė padėtis, darbo krūvis, skyrius, darbo stažas. Įtraukti visi demografiniai rodikliai, kaip šalutiniai kintamieji, norint atrasti reikšmingas sąsajas tarp kintamųjų. Tiesinės regresijos modelis statistiškai reikšmingas, F kriterijaus reikšmė (F(7,128) = 8,556, p = 0,001) (žr. 20 lent.) 20 lentelė. Slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir bendro profesinio pervargimo sąsajos (tiesinės regresijos modelis) Kintamieji Standartizuotas β koeficientas t reikšmė p reikšmė Neigiamas afektas 0,340 3,467 0,001 Socialinis varžymasis 0,189 1,949 0,054 Amžius -0,283-2,361 0,020 Šeimyninė padėtis -0,023-0,304 0,762 Darbo krūvis 0,017 0,222 0,824 Skyrius 0,057 0,762 0,447 Darbo stažas 0,061 0,495 0,622 Iš pateiktų duomenų matyti, jog neigiamas afektas ir slaugytojų amžius yra reikšmingi kintamieji bendram profesiniam pervargimui (β= 0,340, p < 0,001; β= -0,283, p< 0,020). Didėjant neigiamo afekto balui, bendras profesinis pervargimo balas didėja, o didėjant amžiui, bendras profesinis pervargimo balas mažėja. Determinacijos koeficientas lygus 0,319 ir rodo, kad nepriklausomi kintamieji paaiškina 31,9 % priklausomo kintamojo bendro profesinio pervargimo dispersijos. Koreguotasis determinacijos koeficientas lygus 0,282. Taigi, priklausomo kintamojo paaiškinama dispersijos dalis yra vidutinė. 45

46 Siekiant įvertinti profesinio pervargimo patyrimą išsamiau, pagal profesinio pervargimo rūšis buvo sudaromi daugiamatės tiesinės regresijos modeliai su asmens profesinio pervargimo, su darbu susijusio profesinio pervargimo ir su pacientais susijusio profesinio pervargimo subskalėmis. Toliau sudarytas tiesinės regresijos modelis, priklausomas kintamasis - asmens profesinis pervargimas, o nepriklausomi kintamieji asmenybės D tipo komponentai (neigiamas afektas, socialinis varžymasis) bei šalutiniai kintamieji: amžius, šeimyninė padėtis, darbo krūvis, skyrius, darbo stažas. Tiesinės regresijos modelis statistiškai reikšmingas, F kriterijaus reikšmė (F(7,128) = 8,658, p = 0,001) (žr. 21 lent.) 21 lentelė. Slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir asmens profesinio pervargimo sąsajos (tiesinės regresijos modelis) Kintamieji Standartizuotas β koeficientas t reikšmė p reikšmė Neigiamas afektas 0,350 3,576 0,001 Socialinis varžymasis 0,175 1,808 0,073 Amžius -0,226-1,895 0,060 Šeimyninė padėtis -0,013-0,173 0,863 Darbo krūvis 0,010 0,130 0,897 Skyrius 0,152 2,023 0,045 Darbo stažas -0,002-0,017 0,987 Iš pateiktų duomenų galima matyti, jog darbo skyrius ir neigiamas afektas yra reikšmingi kintamieji asmens profesiniam pervargimui (β= 0,152 p< 0,045; β= 0,350, p< 0,001). Didėjant neigiamo afekto balui, asmens profesinio pervargimo balas didėja. Determinacijos koeficientas lygus 0,321 ir rodo, kad nepriklausomi kintamieji paaiškina 32,1 % priklausomo kintamojo asmens profesinio pervargimo dispersijos. Koreguotasis determinacijos koeficientas lygus 0,284. Taigi, priklausomo kintamojo paaiškinama dispersijos dalis nėra didelė. Toliau sudarytas tiesinės regresijos modelis, kuriame priklausomas kintamasis - su darbu susijęs profesinis pervargimas, o nepriklausomi kintamieji asmenybės D tipo komponentai (neigiamas afektas, socialinis varžymasis) bei šalutiniai kintamieji: amžius, šeimyninė padėtis, darbo krūvis, skyrius, darbo stažas. Tiesinės regresijos modelis statistiškai reikšmingas, F kriterijaus reikšmė (F(7,128) = 6,834, p < 0,001) (žr. 22 lent.) 46

47 22 lentelė. Slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir su darbu susijusio profesinio pervargimo sąsajos (tiesinės regresijos modelis) Kintamieji Standartizuotas β koeficientas t reikšmė p reikšmė Neigiamas afektas 0,326 3,211 0,002 Socialinis varžymasis 0,138 1,377 0,171 Amžius -0,331-2,673 0,008 Šeimyninė padėtis -0,059-0,761 0,448 Darbo krūvis 0,028 0,342 0,733 Skyrius 0,011 0,138 0,890 Darbo stažas 0,131 1,029 0,306 Iš pateiktų duomenų galima matyti, jog kintamieji neigiamas afektas ir slaugytojų amžius yra reikšmingi kintamieji su darbu susijusiam profesiniam pervargimui (β= 0,326 p< 0,002 ; β= - 0,331, p< 0,008). Didėjant neigiamo afekto balui, su darbu susijusio profesinio pervargimo balas didėja. Didėjant amžiui, su darbu susijusio profesinio pervargimo balas mažėja. Determinacijos koeficientas lygus 0,272 ir rodo, kad nepriklausomi kintamieji paaiškina 27,2 % priklausomo kintamojo su darbu susijusio profesinio pervargimo dispersijos. Koreguotasis determinacijos koeficientas lygus 0,232. Taigi, priklausomo kintamojo paaiškinama dispersijos dalis nėra didelė. Toliau sudarytas tiesinės regresijos modelis, kuriame priklausomas kintamasis - su pacientais susijęs profesinis pervargimas, o nepriklausomi kintamieji asmenybės D tipo komponentai (neigiamas afektas, socialinis varžymasis) bei šalutiniai kintamieji: amžius, šeimyninė padėtis, darbo krūvis, skyrius, darbo stažas. Tiesinės regresijos modelis statistiškai reikšmingas, F kriterijaus reikšmė (F(7,128) = 5,735 p < 0,001) (žr. 23 lent.) 23 lentelė. Slaugytojų D tipo asmenybės savybių ir su pacientais susijusio profesinio pervargimo sąsajos (tiesinės regresijos modelis) Kintamieji Standartizuotas β koeficientas t reikšmė p reikšmė Neigiamas afektas 0,265 2,554 0,012 Socialinis varžymasis 0,205 1,994 0,048 Amžius -0,222-1,754 0,082 Šeimyninė padėtis 0,007 0,092 0,927 Darbo krūvis 0,010 0,124 0,901 Skyrius 0,003 0,036 0,971 Darbo stažas 0,038 0,291 0,772 Iš pateiktų duomenų galima matyti, jog kintamieji neigiamas afektas ir socialinis varžymasis yra reikšmingi kintamieji su pacientais susijusio profesinio pervargimo pasireiškimui (β= 0,265 p< 47

48 0,012; β= 0,205 p< 0,048). Didėjant neigiamo afekto ir socialinio varžymosi balams, su pacientais susijusio profesinio pervargimo balas didėja. Determinacijos koeficientas lygus 0,239 ir rodo, kad nepriklausomi kintamieji paaiškina 23,9 % priklausomo kintamojo su pacientais susijusio profesinio pervargimo dispersijos. Koreguotasis determinacijos koeficientas lygus 0,197. Taigi, priklausomo kintamojo paaiškinama dispersijos dalis nėra didelė D tipo asmenybės savybių moderacija su slaugytojų darbe patiriamais stresoriais ir profesiniu pervargimu Norint patikrinti trečiąją hipotezę, jog labiau išreikštos D tipo asmenybės savybės moderuoja (padidina) dažniau slaugytojų darbe patiriamų stresorių ir labiau išreikštų profesinio pervargimo apraiškų sąsają buvo naudotas struktūrinis lygčių modeliavimas. Naudojantis AMOS 25 programa, apačioje pateikiama modelio diagrama (žr. 1 diagramą) 1 diagrama. Slaugytojų asmenybės D tipo moderacija su patiriamais stresoriais darbo aplinkoje ir profesiniu pervargimu (hipotetinis modelis) Sudarytas profesinio pervargimo modelis, kurį sudarė slaugytojų patiriami stresoriai ir slaugytojų asmenybės D tipas. Modelis yra gerai suderintas su duomenimis (χ2 = 0; modelio suderinamumo indektas CFI= 1). Profesinį pervargimą veikia teigiamai slaugytojų patiriami stresoriai (β= 0,367, p<α) ir asmenybės D tipas (β= 0,412, p<α). Kintamieji patiriami stresoriai ir asmenybės D tipas paaiškina kintamojo profesinis pervargimas 39,2 dispersijos. Taigi, sudarytas profesinio pervargimo modelis, modelis yra suderintas su duomenimis. Duomenys rodo, jog profesinį pervargimą teigiamai veikia patiriami stresoriai ir asmenybės D tipas (β= 0,370 p< α; β= 0,406 p< α). Tačiau šiame modelyje nebuvo rasta statistiškai reikšmingos sąsajos, 48

Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr.

Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr. Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr. Paauglystė svarbus gyvenimo laikotarpis, kuris tęsiasi nuo fizinio lytinio brendimo

Detaliau

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl edupro.lt Ežero g. 8-1 77141 Šiauliai Tel./faksas: (8 41) 552 469 Mob. 8 647 43544 VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, plėtoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą programos

Detaliau

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Bandžiusių nusižudyti merginų išgyvenimai Jolanta Jarmolovičiūtė IV Vilniaus traumų psichologijos konferencija 2013 m. kovo 22 d. Problemos aktualumas 1 pav. 0-19 metų amžiaus moterų mirtingumo nuo savižudybių

Detaliau

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką

Detaliau

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA Audrius Mikalauskas PERDEGIMO SINDROMAS TARP LIETUVOS ANESTEZIOLOGŲ REANIMATOLOGŲ Daktaro disertacija Biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata

Detaliau

KANITERAPIN∏S PAGALBOS CENTRAS

KANITERAPIN∏S PAGALBOS CENTRAS KANITERAPINĖS PAGALBOS CENTRAS PADEDAME SVEIKTI Kaniterapijos ištakos Kaniterapijos istorija rašoma nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Kapralas Williamas Wynas karo lauke rado Jorkšyro terjerų kalaitę

Detaliau

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis  _suredaguotas_ P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

Psichologinis atsparumas: kaip jis ugdomas?

Psichologinis atsparumas: kaip jis ugdomas? Psichologinis atsparumas: kaip jis ugdomas? Gimnazijos psichologė Inga Jankauskienė 2017-12-06 Kas tai yra? Kas tas psichologinis atsparumas? Kokius žmones galima vadinti psichologiškai atspariais? Psichologinis

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation KAIP FORMUOJAMASIS VERTINIMAS PADEDA SIEKTI INDIVIDUALIOS PAŽANGOS: REFLEKSIJA KOKYBĖS SIEKIANČIŲ MOKYKLŲ KLUBO KONFERENCIJA MOKINIŲ UGDYMO(SI) PASIEKIMAI. SAMPRATA IR SKATINIMO GALIMYBĖS Doc. dr. Viktorija

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Valstybinės energetikos inspekcijos vartotojams teikiamų paslaugų kokybės, prieinamumo ir pasitenkinimo tyrimas užsakovas vykdytojas Kovas, 2016 metodologija 2 Tyrimo metodologija Visuomenės nuomonės ir

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO PATVIRTINTA Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Tarybos 2019 m. vasario 19 d. Nutarimu Nr. (1.1) 150000-TP-3-3 STOJANČIŲJŲ Į VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS KRYPTIES REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMAS

Detaliau

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ALYTAUS RAJONO MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS 2015 METŲ SAUSIO- BIRŽELIO MĖNESIŲ LAIKOTARPIU Parengė: A

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ALYTAUS RAJONO MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS 2015 METŲ SAUSIO- BIRŽELIO MĖNESIŲ LAIKOTARPIU Parengė: A ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ALYTAUS RAJONO MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS 2015 METŲ SAUSIO- BIRŽELIO MĖNESIŲ LAIKOTARPIU Parengė: Alytaus rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro

Detaliau

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr.

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Kauno Rokų vidurinė mokykla Neformalaus ugdymo poreikių 5-12 klasėse tyrimas Tyrimą atliko: pavaduotoja D. Klimavičienė psichologė A. Andriuškienė Tyrimo ataskaitą parengė: A. Andriuškienė 2013-05-21 Tyrimo

Detaliau

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas tolerancij mas draugiškumas

Detaliau

MOLĖTŲ PPT PSICHOLOGĖS RŪTOS MISIULIENĖS

MOLĖTŲ PPT PSICHOLOGĖS RŪTOS MISIULIENĖS MOLĖTŲ PEDAGOGINĖS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA 1. Veiklos tikslas ir prioritetai: 1.1. Tikslas švietimo pagalbos prieinamumo didinimas specialiųjų ugdymosi poreikių ir/ar psichologinių

Detaliau

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT Panevėžys, tel.(8 45) , el.

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT Panevėžys, tel.(8 45) , el. PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT 35158 Panevėžys, tel.(8 45) 46146, el. p. info@panevezysvsb.lt Duomenys kaupiami ir saugomi

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Ernesto_epidemiolog_indik-UNODC

Microsoft PowerPoint - Ernesto_epidemiolog_indik-UNODC Narkotinių ir psichotropinių medžiag iagų vartojimo ir narkomanijos paplitimo nustatymas, informacinių sistemų plėtra Pranešėjas: ERNESTAS JASAITIS Data: 2008 m. gegužės 30 d. NACIONALINĖS NARKOTIKŲ KONTROLĖS

Detaliau

ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikat

ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikat ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedra Mokslinė-praktinė konferencija

Detaliau

STEPS projektas ir jo aktualumas Lietuvoje

STEPS projektas ir jo aktualumas Lietuvoje STEPS projektas ir jo aktualumas Dr. Rima Vaitkienė Sveikatos apsaugos ministerijos ES reikalų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja STEPS projektas STEPS: angl. Strengthening Engagement in

Detaliau

Management of psychosocial risks in European workplaces - evidence from the second European survey of enterprises on new and emerging risks (ESENER-2)

Management of psychosocial risks in European workplaces - evidence from the second European survey of enterprises on new and emerging risks (ESENER-2) Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra Psichosocialinės rizikos valdymas Europos darbo vietose. Antrosios Europos įmonių apklausos apie naują ir kylančią riziką (ESENER-2) duomenys Europos rizikos

Detaliau

Stazuotes uzsienyje on-line

Stazuotes uzsienyje on-line Tomas Jovaiša MD PhD FRCA FFICM Kodėl jauni gydytojai turi išvažiuoti į užsienį ir ko reikia, kad jie sugrįžtų. 15 metų ir 1 500 000 svarų patirtis Truputį apie mane VU medicinos fakultetas VU anesteziologijos

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. A1-476,,DĖL DARBO RINKOS PASLAUGŲ

Detaliau

Briefvorlage

Briefvorlage Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos kokybę Bendra ataskaita Bendra informacija apie šią apklausą Apklausos pabaigos data: 2013-10-13 Naudotas klausimynas: Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos kokybę El.

Detaliau

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf 2 p. 3 p. 4 p. Šiame straipsnyje pristatoma profsąjungų svarba ir galimos jų veiklos kryptys, kovojant su diskriminacija darbo rinkoje. Ši profesinių sąjungų veiklos sritis reikšminga ne tik socialiai

Detaliau

Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biu

Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biu Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras Tyrimo vykdytojas: UAB Eurotela Įvadas Daug įvairiausių

Detaliau

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI Liudmila Lobanova VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Inga Veževičienė VGTU Integracijos ir karjeros direkcija Vilnius 2005.02.25

Detaliau

f25e5c28-5e20-4e4a-9362-ac1c5be1853c

f25e5c28-5e20-4e4a-9362-ac1c5be1853c PATVIRTINTA Kauno Pilėnų progimnazijos direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-55 KRIZIŲ VALDYMO KAUNO PILĖNŲ PROGIMNAZIJOJE REGLAMENTAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamentas dėl krizių valdymo

Detaliau

PSICHOLOGINĖS TRAUMOS IR SAVIŽUDYBĖS SOCIOKULTŪRINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE

PSICHOLOGINĖS TRAUMOS IR SAVIŽUDYBĖS SOCIOKULTŪRINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE GYVENIMAS PO LŪŽIO Danutė Gailienė Vilniaus universitetas ISTORINIAI LŪŽIAI 1. 1940 m. Lietuva prarado nepriklausomybę 2. 1990 m. Lietuva atkūrė nepriklausomybę 3. Istoriniai lūžiai sukėlė kultūrines traumas

Detaliau

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 6, LT Joniškis, tel. (8 426) , faks.

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 6, LT Joniškis, tel. (8 426) , faks. JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 6, LT-84147 Joniškis, tel. (8 426) 605 37, faks. (8 426) 605 36, el. p. joniskis.sveikata@gmail.com.

Detaliau

PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš

PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo 2017-12-05 įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Viešosios įstaigos Klaipėdos sveikatos priežiūros centro

Detaliau

2018

2018 2018 NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ TYRIMO KLAIPĖDOS RAJONO VAIKŲ UGDYMO ĮSTAIGŲ IR ATVIRŲ JAUNIMO ERDVIŲ APLINKOSE REZULTATAI ĮVADAS Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintoje, Klaipėdos rajono savivaldybės

Detaliau

Microsoft PowerPoint - JPSPPM mokymai_2015_10_08_09_3 dalis_AS [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint - JPSPPM mokymai_2015_10_08_09_3 dalis_AS [Compatibility Mode] Projektas JAUNIMUI PALANKIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIO SUKŪRIMAS Finansuojamas pagal 2009 2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą Nr. LT11 Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos

Detaliau

NLF

NLF Mažiau galimybių turinčių asmenų socialinė įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės, nediskriminavimas ~ 2017 11 29 Kas mes esame? Didžiausia skėtinė negalios organizacijas vienijanti asociacija

Detaliau

„This research is funded by the European Social Fund under the Global Grant masure“

„This research is  funded by the European Social Fund under  the Global Grant masure“ VERSLUMO KOMPETENCIJOS POREIKIS IR RAIŠKA VEIKLOJE Tarptautinė konferencija - 2015 SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ MOKSLINIAI TYRIMAI IR PLĖTRA/ RESEARCH AND DEVELOPMENT OF KEY COMPETENCES FOR ADULTS

Detaliau

MAITINKIS SVEIKAI, SUMAŽINK GRĖSMĘ SUSIRGTI VĖŽIU

MAITINKIS SVEIKAI, SUMAŽINK GRĖSMĘ SUSIRGTI VĖŽIU MAITINKIS SVEIKAI, SUMAŽINK GRĖSMĘ SUSIRGTI VĖŽIU Mūsų mityba gali padidinti vėžio išsivystymo grėsmę. Patikimų mokslinių įrodymų duomenimis apie 30 proc. vėžio atvejų išsivysčiusiose šalyse ir 20 proc.

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Tarptautinės studijos iššūkis visai akademinei bendruomenei Dr. Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva, LSMU, TRSC, Užsieniečių studijų skyriaus vedėja 25 metų patirtis 682 studentai Tarptautinės studijos LSMU

Detaliau

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

VšĮ Radviliškio ligoninė

VšĮ  Radviliškio ligoninė PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Radviliškio ligoninės direktoriaus 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-180 (Viešosios įstaigos Radviliškio ligoninės direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-272

Detaliau

MENAS ir sveikata

MENAS ir sveikata MENAS SVEIKATA Programa Menas žmogaus gerovei http://www.ltkt.lt/?psl=projektufinansavimas&do=konkursai&step=view&id=128 Paraiškos priimamos nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. kovo 14 d. Leonardo da

Detaliau

Vilniaus krašto 2019 m. mokymų planas Eil. Nr. Mokymų pradžios ir Registracijos vieta ir Grupės kodas Programos pavadinimas ir trukmė (val.) Mokymų vi

Vilniaus krašto 2019 m. mokymų planas Eil. Nr. Mokymų pradžios ir Registracijos vieta ir Grupės kodas Programos pavadinimas ir trukmė (val.) Mokymų vi 1 12.8 Pacientų, turinčių limfotakos sutrikimų ir sergančių onkologinėmis ligomis, limfodrenažinis masažas (80 val.) 2019-08-19 2019-08-30 Eimantas Pocius, 9-10 V2019T12.8-2 13821 170 Eur 2 1.152 Saugus

Detaliau

Projektas PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS DIENOS SOCIALINĖS GLOBOS ASMENS NAMUOSE TEIKIMO TVARKOS APRA

Projektas PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS DIENOS SOCIALINĖS GLOBOS ASMENS NAMUOSE TEIKIMO TVARKOS APRA Projektas PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS DIENOS SOCIALINĖS GLOBOS ASMENS NAMUOSE TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2016 m. lapkričio 24 d. Nr. T- Pakruojis

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Nr. VP1.-1.3-SADM-01-K-02-008 Įvadinio modulio tematikos trumpa apžvalga Bendrieji diskriminacijos pagrindai ir jų apraiškos Lyčių lygybės samprata, stereotipai Žiniasklaidos įtaka stereotipų formavimuisi

Detaliau

VAIKŲ, VARTOJANČIŲ NARKOTINES IR PSICHOTROPINES MEDŽIAGAS VARTOJIMO NUSTATYMO ORGANIZAVIMAS Atmintinė ugdymo įstaigų darbuotojams ir jose dirbantiems

VAIKŲ, VARTOJANČIŲ NARKOTINES IR PSICHOTROPINES MEDŽIAGAS VARTOJIMO NUSTATYMO ORGANIZAVIMAS Atmintinė ugdymo įstaigų darbuotojams ir jose dirbantiems VAIKŲ, VARTOJANČIŲ NARKOTINES IR PSICHOTROPINES MEDŽIAGAS VARTOJIMO NUSTATYMO ORGANIZAVIMAS Atmintinė ugdymo įstaigų darbuotojams ir jose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams Vilnius, 2011 Atpažinti

Detaliau

PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gim

PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gim PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gimnazija (Ugdymo įstaigos pavadinimas) VISUOMENĖS SVEIKATOS

Detaliau

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc Įvadas Gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimo rezultatai Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti žmonių požiūrį į cigarečių, alkoholinių gėrimų, degalų ir kuro kontrabandą ir

Detaliau

Microsoft Word - Lygiu galimybiu politika.docx

Microsoft Word - Lygiu galimybiu politika.docx PATVIRTINTA Alytaus lopšelio-darželio Girinukas direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu V-29 ALYTAUS LOPŠELIO-DARŽELIO GIRINUKAS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS APRAŠAS

Detaliau

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS I SKYRIUS

Detaliau

Microsoft Word - KONSPEKTAS_islyginamosioms.doc

Microsoft Word - KONSPEKTAS_islyginamosioms.doc PSICHOLOGIJOS ĮVADAS Psichologija, kaip savarankiškas mokslas yra gana jaunas. Tačiau psichologijos šaknys siekia net 5 ąjį amžių prieš Kristų senovės graikų filosofų darbuose buvo nagrinėjami klausimai,

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS 2017-2018 MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Rudnosiukas ikimokyklinės grupės ugdymo planas reglamentuoja

Detaliau

1 Nuostatos „Saikingas alkoholio vartojimas yra kasdienio gyvenimo dalis” vertinimas

1 Nuostatos „Saikingas alkoholio vartojimas yra kasdienio gyvenimo dalis” vertinimas Tyrimo rezultatai Parengė: Valstybinio psichikos sveikatos Priklausomybės ligų skyriaus Vyriausioji specialistė Lina Ignatavičiūtė 1 Turinys 1. Tiriamųjų tam tikrų alkoholinių gėrimų vartojimo dažnio vertinimas...

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos gyventojų nuomonė apie teisėsaugą ir teismus Dr. Eglė Vileikienė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas 2015-03-05 Tyrimo metodika Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų

Detaliau

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m.

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA 2017 2018 M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas 190138895 Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. 1. Už kurį laikotarpį pateikiate ataskaitą? (pasirinkite)

Detaliau

Dalyvavusių skaičius (pagal tyrimo metus)

Dalyvavusių skaičius (pagal tyrimo metus) INTERVENCIJOS, SIEKIANT MAŽINTI PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMĄ TARP JAUNIMO Klaipėda, 2015 TEMOS AKTUALUMAS Nesaikingas tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas kelia didelį susirūpinimą

Detaliau

VILNIAUS UNIVERSITETAS MEDICINOS FAKULTETAS SLAUGOS MAGISTRANTŪROS PROGRAMA TVIRTINU Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Slaugos studijų program

VILNIAUS UNIVERSITETAS MEDICINOS FAKULTETAS SLAUGOS MAGISTRANTŪROS PROGRAMA TVIRTINU Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Slaugos studijų program VILNIAUS UNIVERSITETAS MEDICINOS FAKULTETAS SLAUGOS MAGISTRANTŪROS PROGRAMA TVIRTINU Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Slaugos studijų programų komiteto pirmininkė prof. habil. dr. Danutė Kalibatienė

Detaliau

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr SUKČIAVIMO PREVENCIJOS, NUSTATYMO IR TYRIMO TAISYKLĖS www.krka.biz Gyventi sveikai 3 4 5 6 8 9 10 11 Tikslai Aprėptis ir taikymas Nevienodų sąlygų taikymo ir sukčiavimo draudimas Sukčiavimo valdymo kontrolės

Detaliau

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450)

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) 54275 El.p.rastine@vabalninko.birzai.lm.lt. GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO

Detaliau

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė:

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: Jolanta Jurkevičiūtė m. Tyrimo tikslas išsiaiškinti

Detaliau

PATVIRTINTA VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-88 VŠĮ ALYTAUS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ

PATVIRTINTA VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-88 VŠĮ ALYTAUS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PATVIRTINTA VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-88 VŠĮ ALYTAUS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ CENTRO LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos gyventojų nuomonė apie teisėsaugą ir viešojo saugumo būklės vertinimas Dr. Eglė Vileikienė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas 2016.02.12 Tyrimo metodika Reprezentatyvi

Detaliau

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 PRIORITETINĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS KRYPTYS 1) Plėsti socialines paslaugas šeimoms ir jose augantiems vaikams. 2) Gerinti

Detaliau

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012 Lyderystė vardan mokymosi Eglė Pranckūnienė Mokyklų tobulinimo centras 2012 02 29 Įsivertinimas Ką aš labiausiai vertinu savo darbe? Kokios profesinės karjeros aš siekiu? Kaip man to pasiekti? Kokios galėčiau

Detaliau

2016 m. gegužė, Nr. 3 Apie globą ir įvaikinimą Susidomėjimas įtėvių ir globėjų pasirengimo sistema Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarny

2016 m. gegužė, Nr. 3 Apie globą ir įvaikinimą Susidomėjimas įtėvių ir globėjų pasirengimo sistema Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarny 2016 m. gegužė, Nr. 3 Apie globą ir įvaikinimą Susidomėjimas įtėvių ir globėjų pasirengimo sistema Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tyrimas Globa abipusė nauda: tu įkrauni vaiką,

Detaliau

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas PATVIRTINTA Mažeikių r. Tirkšlių darželio Giliukas: Direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V1-8 METINIO VEIKLOS VERTINIMO POKALBIO SU DARBUOTOJU TVARKOS APRAŠAS I. SKYRIUS ĮVADINĖ DALIS 1. Metinio

Detaliau

Microsoft Word - Hiperaktyvus vaikai

Microsoft Word - Hiperaktyvus vaikai Hiperaktyvus vaikas Hiperaktyvus vaikas pastoviai aktyvus, impulsyvus, jo judesiai gali būti chaotiški. Jis visada nerimsta sėdėdamas, daug kalba, dažnai neužbaigia pradėtų darbų, pamiršta įsipareigojimus,

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

Eil. Nr. PATVIRTINTA: VšĮ Greitoji medicinos pagalbos stotis direktoriaus įsakymu Nr.1-R-30 VšĮ GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS STOTIES KORUP

Eil. Nr. PATVIRTINTA: VšĮ Greitoji medicinos pagalbos stotis direktoriaus įsakymu Nr.1-R-30 VšĮ GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS STOTIES KORUP Eil. Nr. PATVIRTINTA: VšĮ Greitoji medicinos pagalbos stotis 2017-04-28 direktoriaus įsakymu Nr.1-R-30 VšĮ GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS STOTIES KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2017-2019 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO

Detaliau

VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga

VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga atitinka pagrindines demokratijos vertybes ir principus (asmens ir tautos

Detaliau

BZN Start straipsnis

BZN Start straipsnis Dominykas Orda.Asmeninio albumo nuotr. Kaunietis Dominykas Orda (25) siekia užkariauti užsienio rinkas ir pelnyti pasitikėjimą platformoje Indiegogo, pristatydamas nuotaikingą sporto inventorių Funky Dumbbells.

Detaliau

ŠIRVINTŲ R

ŠIRVINTŲ R PATVIRTINTA Širvintų r. Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus 2017 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 61-PC ŠIRVINTŲ R. BARTKUŠKIO MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS

Detaliau

Tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika

Tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika PATVIRTINTA Direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-55 VILNIAUS LOPŠELIS- DARŽELIS,,MAŽYLIS SVEIKATOS STIPRINIMO IR PRIEŽIŪROS PLANAS 2018-2019 m. m. Tikslas padėti ugdytiniams saugoti ir stiprinti

Detaliau

VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių

VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI 2016 2018 M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Detaliau

PRIEDAI 199 G priedas. Skirtingų kartų elektroninių vartotojų portretai G.1 lentelė. Kūkikių bumo kartos elektroninio vartotojo portretas (sudaryta au

PRIEDAI 199 G priedas. Skirtingų kartų elektroninių vartotojų portretai G.1 lentelė. Kūkikių bumo kartos elektroninio vartotojo portretas (sudaryta au PRIEDAI 199 G priedas. Skirtingų kartų elektroninių vartotojų portretai G.1 lentelė. Kūkikių bumo kartos elektroninio vartotojo portretas (sudaryta autorės) Table G.1. Electronic customer profile of baby

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Naujosios (Z) kartos vaikai Sociologija. Kartų teorijos 1955-1965 1966-1976 1977-1994 1995-2012 Kūdikių bumo II karta X karta Y karta Z karta Šiuo metu mūsų visuomenėje susiformavę gyvena 4 kartos. Kiekviena

Detaliau

Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2010 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveika

Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2010 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveika Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2010 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu

Detaliau

DANTŲ ĖDUONIS IR PERIODONTO LIGOS Rekomendacijos bendrosios sveikatos priežiūros specialistams Svarbiausios EFP ir ORCA organizuotos 2016 m. Perio dar

DANTŲ ĖDUONIS IR PERIODONTO LIGOS Rekomendacijos bendrosios sveikatos priežiūros specialistams Svarbiausios EFP ir ORCA organizuotos 2016 m. Perio dar DANTŲ ĖDUONIS IR PERIODONTO LIGOS Rekomendacijos bendrosios sveikatos priežiūros specialistams Svarbiausios EFP ir ORCA organizuotos 2016 m. Perio darbo grupės žinutės apie dantų ėduonies ir periodonto

Detaliau

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Kauno miesto savivaldybės kontrolieriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. V-20 KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBOS ETIKOS KODEKSAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno miesto

Detaliau

Modulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond

Modulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond Modulio Mokymosi, asmenybės pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respondente, Kviečiame Jus dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos

Detaliau

INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies

INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M. 2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100

Detaliau

PATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario d. sprendimu Nr. T- ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIAU

PATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario d. sprendimu Nr. T- ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIAU PATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario d. sprendimu Nr. T- ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIAUS 2016 M. ATASKAITA Ataskaitą parengė Edvinas Pečiukėnas

Detaliau

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI VISUOMENĖS SVEIKATA METŲ PAAUGLIŲ SVEIKATAI NEPALANKAUS ELGESIO SĄSAJOS SU AGRESYVUMU IR KOMPENSACINIAIS SVEIKATOS ĮSITIK

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI VISUOMENĖS SVEIKATA METŲ PAAUGLIŲ SVEIKATAI NEPALANKAUS ELGESIO SĄSAJOS SU AGRESYVUMU IR KOMPENSACINIAIS SVEIKATOS ĮSITIK 16 18 METŲ PAAUGLIŲ SVEIKATAI NEPALANKAUS ELGESIO SĄSAJOS SU AGRESYVUMU IR KOMPENSACINIAIS SVEIKATOS ĮSITIKINIMAIS Gintarė Janarauskaitė¹, Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė² ¹Lukšių Vinco Grybo gimnazija,

Detaliau

VAIKŲ DIENOS CENTRŲ VAIDMUO SOCIALIZACIJOS PROCESE: PAGALBOS GALIMYBĖS LIETUVOS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS Nesenai lankiausi viename vaikų dienos centre. R

VAIKŲ DIENOS CENTRŲ VAIDMUO SOCIALIZACIJOS PROCESE: PAGALBOS GALIMYBĖS LIETUVOS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS Nesenai lankiausi viename vaikų dienos centre. R VAIKŲ DIENOS CENTRŲ VAIDMUO SOCIALIZACIJOS PROCESE: PAGALBOS GALIMYBĖS LIETUVOS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS Nesenai lankiausi viename vaikų dienos centre. Radau vaikus sėdinčius prie bendro stalo ir valgančius

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Neformalusis vaikų švietimas ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas: kas, kaip, kodėl? Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2019-04-30 Vilnius Pranešime vartojami trumpiniai NVŠ neformalusis vaikų

Detaliau

TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ-PRAKTINĖ KONFERENCIJA

TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ-PRAKTINĖ KONFERENCIJA TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ-PRAKTINĖ KONFERENCIJA AKISTATA: PSICHIATRIJA SUSITINKA SU PSICHOTERAPIJA Organizuoja Lietuvos psichiatrų asociacija, Sisteminės šeimos psichoterapijos asociacija, Lietuvos sveikatos

Detaliau

Ginčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL N. J. IR

Ginčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL N. J. IR Ginčo byla Nr. 2016-00757 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL N. J. IR UAB PZU LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS GINČO NAGRINĖJIMO

Detaliau

Photo Album

Photo Album Mokinio gabumų atskleidimas kryptingo meninio ugdymo procese Vilniaus Tuskulėnų vidurinėje Daiva Pilukienė Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, pradinių klasių mokytoja metodininkė Ingrida-Viktorija Umbrasaitė

Detaliau

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra

Detaliau

Valstybės kontrolės rašto Nr. S-(10-1.8)-233 priedas Aukščiausioji audito institucija, jau daug metų skirdama ypatingą dėmesį vaiko teisių

Valstybės kontrolės rašto Nr. S-(10-1.8)-233 priedas Aukščiausioji audito institucija, jau daug metų skirdama ypatingą dėmesį vaiko teisių Valstybės kontrolės 2017-02-21 rašto Nr. S-(10-1.8)-233 priedas Aukščiausioji audito institucija, jau daug metų skirdama ypatingą dėmesį vaiko teisių apsaugai, yra atlikusi ne vieną auditą ir teikusi rekomendacijas

Detaliau

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Prapiestis Studijų pakopa: Studijų rūšis: Studijų forma:

Detaliau

PATVIRTINTA Rusnės specialiosios mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-16 RUSNĖS SPECIALIOSIOS MOKYKLOS PRADINIO, PAGRINDINIO I

PATVIRTINTA Rusnės specialiosios mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-16 RUSNĖS SPECIALIOSIOS MOKYKLOS PRADINIO, PAGRINDINIO I PATVIRTINTA Rusnės specialiosios mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-16 RUSNĖS SPECIALIOSIOS MOKYKLOS PRADINIO, PAGRINDINIO IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMŲ 2016-2017 MOKSLO

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO TYRIMAI REIKALAUJANT PATEIKTI INFORMACIJĄ APIE AMŽIŲ

Detaliau

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA 2010 Karolis Šerpytis CPO VEIKLOS REZULTATŲ IR FINANSINĖS NAUDOS VALSTYBEI VERTINIMO ATASKAITA Centrinė perkančioji organizacija 1 TURINYS Santrauka... 2 1. CPO veiklos rezultatų vertinimas... 3 1.1. Pirkimų

Detaliau