2019 M. SAUSIO KOVO MĖN. AKTUALIOS TEISMŲ PRAKTIKOS PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS SRITYJE APŽVALGA

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "2019 M. SAUSIO KOVO MĖN. AKTUALIOS TEISMŲ PRAKTIKOS PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS SRITYJE APŽVALGA"

Transkriptas

1 2019 M. SAUSIO KOVO MĖN. AKTUALIOS TEISMŲ PRAKTIKOS PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS SRITYJE APŽVALGA 2019

2 2 1. LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA 1.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga LAT 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k /2019 dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Ieškovė bendrovė Krka tovarna zdravil, d.d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės bendrovės AstraZeneca AB nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovei atsisakius nuo ieškinio, atlyginimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje konstatavo, kad sprendžiant nuostolių, kilusių dėl taikytų kitoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo klausimą, kai civilinė byla nutraukta atsisakius ieškinio, būtina nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą. Tuo atveju, kai byla neišnagrinėta iš esmės ir todėl ieškinio nepagrįstumas nekonstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veiksmų neteisėtumas taip pat gali būti konstatuotas nustačius jo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Teisėjų kolegija priėjo išvados, kad dėl to, jog patentas Nr. LT 3278 B Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas nebuvo akivaizdžiai nepatentabilus, iki Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A /2016 atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad jos, kaip ieškovės civilinėje byloje Nr /2016, prevencinis ieškinys galėtų būti patenkintas, todėl jos procesinis elgesys, susijęs su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šio prašymo palaikymu iki 2016 m. sausio 29 d., nelaikytinas bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, t. y. nelaikytinas neteisėtais veiksmais. Kita vertus, nuo 2016 m. sausio 29 d., kai buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl atsakovei priklausančio patento pripažinimo negaliojančiu, egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus civilinę bylą Nr /2016 iš esmės, būtų lėmusios prevencinio ieškinio atmetimą, todėl atsakovės elgesys nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. (kai atsakovė, būdama ieškove civilinėje byloje Nr /2016 pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo ieškinio), susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių palaikymu, vertintinas kaip pažeidžiantis bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. laikytinas neteisėtais veiksmais. LAT vertinimu, tam, kad būtų išspręstas nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo klausimas, turi būti nustatytos kitos civilinės atsakomybės sąlygos už laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, LAT panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimą bei nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Susipažinti su visa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi galima Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) arba paspaudžiant čia.

3 Lietuvos apeliacinio teismo (LApT) praktikos apžvalga LApT 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2a /2019 dėl patento pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės UAB Hidrosfera patentą Gravitacinio-estakadinio tipo hidrotechninis statinys (patento Nr. 6027) negaliojančiu. Ieškovės teigimu, atsakovės patentas turi būti pripažintas negaliojančiu trim pagrindais: pirma, atsakovės išradimas yra nepatentabilus, antra, atsakovė neturėjo teisės patentuoti išradimo, trečia, patentas neatitiko formaliųjų reikalavimų. Išradimo nepatentabilumą ieškovė motyvavo tuo, kad jis nėra naujas patento paraiškos padavimo metu ir buvo atskleistas iki patento paraiškos padavimo. Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimo su krantinių Nr. 66a ir Nr. 67a pratęsimu statybos projektinėje techninėje dokumentacijoje buvo atspindėti ginčijamo išradimo techniniai elementai. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino pripažino atsakovės UAB Hidrosfera patentą Gravitacinio-estakadinio tipo hidrotechninis statinys (Nr. 6027) negaliojančiu. Teismas sprendė, jog atsakovės patentu saugomi techniniai sprendimai buvo viešai prieinami ir atskleisti iki paraiškos padavimo, todėl iki to laiko jau buvo žinomi technikos lygiu. Dėl šios priežasties atsakovės išradimas nėra naujas ir negali būti saugomas patentu (nepatentabilus) pagal Patentų įstatymo (toliau PĮ) 63 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir ieškovės reikalavimu pripažįstamas negaliojančiu kaip neatitinkantis PĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Pripažinęs ginčo patentą negaliojančiu šiuo pagrindu, teismas kitų ieškovės argumentų netyrė, kaip nebeturinčių teisinės reikšmės bylos ginčo išsprendimui. Lietuvos apeliacinis teismas, byloje spręsdamas klausimą dėl ginčo išradimo atitikties išradimo naujumo reikalavimui konstatavo, kad net jeigu patento nepriklausomas apibrėžties punktas pripažintinas negaliojančiu, tai savaime nereiškia, kad patento apibrėžties priklausomas punktas taip pat automatiškai yra negaliojantis. Ginčo patento apibrėžties antrasis punktas galėtų savarankiškai egzistuoti, jeigu jame nurodytas išradimas atitiktų patentabilumo reikalavimus (naujumo reikalavimą ir išradimo lygį, turi pramoninį pritaikomumą.). Todėl ginčo patento apibrėžties antrasis punktas, jo atitikimas patentabilumo kriterijams, turėjo būti vertinamas atskirai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagal kiekvieną iš patento apibrėžties punktą atsakovės išradimo patentabilumo kriterijų neanalizavo, t. y. patento objektą vertino kaip vieną išradimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas skundžiamo sprendimo dalį, kuria atsakovės patento Gravitacinio-estakadinio tipo hidrotechninis statinys apibrėžties antrasis punktas pripažintas negaliojančiu, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės uždarosios akcinės bendrovės,,hidrosfera patento Gravitacinio-estakadinio tipo hidrotechninis statinys (Nr. 6027) apibrėžties antrasis punktas pripažintas negaliojančiu, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o sprendimo dalį, kuria ginčo patento apibrėžties pirmasis punktas pripažintas negaliojančiu, palikti nepakeistą. Susipažinti su visa Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi galima Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) arba paspaudžiant čia.

4 4 LApT 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2a /2019 Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras. Ieškovė Champagne Louis Roederer (CLR) Société Anonyme kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau VPB) Apeliacinio skyriaus 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 2Ap-1761 ir pripažinti atsakovės AS Mediato prekių ženklų registracijas negaliojančiomis. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso Europos Sąjungos prekių ženklas CRISTAL (žodinis) (ESPŽ Reg. Nr ), kurio prioritetas Lietuvoje yra nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. ir kuris registruotas Nicos klasifikacijos 33 klasės prekėms vynas; putojantis vynas; prancūziškos kilmės vynai, ypač Champagne kilmės vietos nuorodą turintys vynai. Atsakovė yra Lietuvoje registruotų prekių ženklų JAUME SERRA CRISTALINO (žodinis) (LT Reg. Nr ), ir,,jaume SERRA CRISTALINO 17 TH CENTURY SPANISH CASTLE (figūrinis) (LT Reg. Nr ) savininkė. Abu atsakovės prekių ženklai registruoti 33 klasės prekėms ispaniškos kilmės vynas ir putojantis vynas. Ieškovės prekių ženklas: Atsakovės prekių ženklai: JAUME SERRA CRISTALINO CRISTAL Ieškovė pateikė VPB Apeliaciniam skyriui protestus dėl atsakovei priklausančių prekų ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis. VPB Apeliacinis skyrius 2016 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. 2Ap-1761, kuriuo atmetė ieškovės protestus ir ginčo prekių ženklų registraciją Lietuvoje paliko galioti. Nesutikdama su VPB Apeliacinio skyriaus sprendimu ieškovė kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro sprendimą paliko nepakeistą. Teismas darė išvadą, kad ieškovės ir atsakovės prekių ženklai nėra panašūs vizualiai, fonetiškai ar semantiškai. Teismas nurodė, kad, nesant lyginamų ženklų panašumo, prekių, kurioms šie ženklai registruoti, panašumas neatsveria ir nekompensuoja ženklų nepanašumo, todėl neegzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės prekių ženklu žymimos prabangos prekės šampanas, todėl vartotojo atidumas šių prekių atžvilgiu yra didesnis. Lietuvos Apeliacinio teismo kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pritardamas atitinkamoms VPB Apeliacinio skyriaus išvadoms, pagrįstai sprendė, jog ginčijamų atsakovės prekių ženklų elementai JAUME SERRA CRISTALINO visi yra reikšmingi bendram vartotojo suvokimo įspūdžiui ir pagrįstai atsižvelgė į visus šiuos elementus lygindamas ginčo prekių ženklus. Kolegija taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės prekių ženklu žymimos prekės yra išskirtinės, prabangos prekės, skirtos gan siauram, aukštas pajamas gaunančių vartotojų ratui, todėl vartotojų pastabumo laipsnis šiuo atveju yra aukštesnis; ieškovės ir atsakovės prekės platinamos skirtingais būdais (ieškovės prekės priskiriamos prabangaus šampano rinkai ir nėra platinamos prekybos centruose, tuo tarpu atsakovės platinamos prekės priskiriamos žemos kainos sektoriui, prekybos centrų prekių ženklams) ir tai yra papildomas argumentas, patvirtinantis suklaidinimo galimybės nebuvimą. Kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad suinteresuotoji visuomenė įžvelgtų ryšį tarp jos ženklo CRISTAL ir ginčijamų atsakovės prekių ženklų JAUME SERRA CRISTALINO. Ieškovei apeliaciniu skundu nepaneigus ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, Lietuvos Apeliacinio teismas nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Susipažinti su visa Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi galima Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) arba paspaudžiant čia.

5 5 LApT 2019 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2a /2019 dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras. Ieškovė UAB,,Acorus calamus kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau VPB) Apeliacinio skyriaus 2016 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 2Ap-1784, kuriuo buvo patenkintas atsakovės Kwizda Holding GmbH protestas Nr. PNZ-442 dėl ieškovės žodinio nacionalinio prekių ženklo BRONCHOS (registracijos Nr ) pripažinimo negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir palikti ieškovės prekių ženklo registraciją galioti. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės protestas dėl ieškovės žodinio nacionalinio prekių ženklo BRONCHOS (registracijos Nr ), registruoto Nicos klasifikacijos 5 klasės prekėms, buvo grindžiamas atsakovės teisėmis į Europos Sąjungos žodinius prekių ženklus BRONCHOSTOP (registracijos Nr , registruotas Nicos klasifikacijos 5 klasės prekėms) ir BRONCOPHEN (registracijos Nr , registruotas Nicos klasifikacijos 5 klasės prekėms). Ieškovė sutiko, kad atsakovės prekių ženklai, kuriais buvo grindžiamas protestas, yra ankstesni PŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, taip pat neginčijo, kad prekės, kurioms registruoti ginčo prekių ženklai, yra tapačios ar panašios. Tačiau, ieškovės vertinimu, lyginamieji prekių ženklai nėra klaidinamai panašūs, todėl nėra visų sąlygų PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų. Didesnis pavojus gresia supainioti farmacijos, chemijos preparatų ir maisto prekių ženklus. Toks supainiojimo pavojus padidėja, kai prekių ženklai žymi farmacijos prekes, kurioms įsigyti nereikia specialaus gydytojo paskyrimo ir / arba recepto išrašymo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalių prekių ženklai būtent ir žymi farmacijos, maisto ir chemijos pramonės prekes, kurios gali būti įsigyjamos be būtino gydytojo žodinio ar raštiško paskyrimo. Remdamasis ESTT praktika, teismas nurodė, kad tai, jog du prekių ženklai, kuriuos sudaro ta pati raidė (arba ta pati raidžių seka), garsiniu ir konceptualiu atžvilgiu laikomi tapačiais, yra svarbu vertinant, ar yra suklaidinimo galimybė. Tokiais atvejais suklaidinimo galimybę galima visiškai atmesti tik tuo atveju, jeigu vėlesniu prekių ženklu sukeliamas pakankamai išskirtinis vizualinis įspūdis. Tuo tarpu šiuo atveju ieškovės ženklas neturi jokių stilizuotų ar skirtingų nuo atsakovės prekių ženklų grafinio pavaizdavimo elementų. Lietuvos Apeliacinio teismo kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prekių ženklai BRONCHOS ir BRONCHOSTOP yra vizualiai, fonetiškai ir semantiškai panašūs. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės prekių ženklas buvo registruotas kaip įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad apsauga nuo suklaidinimo galimybės galioja abiem kryptimis: ankstesnio prekių ženklo savininkui apsauga suteikiama ne tik nuo to, kad ginčijamas prekių ženklas nebūtų suvokiamas kaip žymintis jo prekes ir (arba) paslaugas, bet ir nuo to, kad jo paties prekių ženklas nebūtų suvokiamas kaip žymintis vėlesnio ženklo savininko prekes ir (arba) paslaugas. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenukrypo nuo taisyklių, taikytinų vertinant prekių ženklų su aprašomojo pobūdžio elementais klaidinamą panašumą, ir pagrįstai, konstatavęs suklaidinimo galimybę, atmetė ieškovės reikalavimą bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Susipažinti su visa Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi galima Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) arba paspaudžiant čia.

6 6 LApT 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2a /2019 dėl prekių ženklo,,rondo registracijos pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras. Ieškovas A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui A. I., prašydamas pripažinti atsakovo prekių ženklo,,rondo (reg. Nr ) registraciją negaliojančia Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau ir PŽĮ) 7 straipsnio 3 dalies pagrindu. Ieškovo teigimu, atsakovas nesąžiningai, pažeisdamas ieškovo interesus, įregistravo prekių ženklą Rondo savo vardu, nors žinojo ir turėjo žinoti, kad žymuo Rondo (muzikos grupės pavadinimas) yra sukurtas, plėtotas ir visuomenėje padarytas žinomu būtent ieškovo. Ieškovo teigimu, jis turi ankstesnę subjektinę teisę į žymenį Rondo nei atsakovas, kadangi būtent ieškovas minėtą žymenį sukūrė, ilgą laiką naudojo bei padarė jį gerai žinomą Lietuvos visuomenėje, todėl ieškovas laikytinas žymens Rondo tikruoju šaltiniu, nepriklausomai nuo to, kad šis žymuo kaip prekių ženklas teisės aktų nustatyta tvarka ieškovo vardu ir nebuvo įregistruotas. Paraiškos dėl prekių ženklo registravimo padavimo metu atsakovas buvo nesąžiningas, kadangi siekė užkirsti kelią buvusiems muzikos grupės Rondo įkūrėjams (vadovams), tarp jų ir ieškovui, naudotis žymeniu Rondo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo vertinimu, ieškovo paaiškinimai ir kiti bylos įrodymai pakankamai pagrindžia aplinkybę, kad ieškovas yra reikšmingai prisidėjęs prie grupės Rondo atsiradimo ir jos plėtojimo ankstyvajame grupės veiklos etape (minėta grupė egzistuoja iki šiol), tačiau tuo metu, kai grupei buvo suteiktas pavadinimas Rondo (1985 m.), grupėje dalyvavo ir atsakovas. Nors ieškovas teigė, kad patį Rondo pavadinimą sugalvojo būtent jis, teismas atkreipė dėmesį, kad pavadinimas (kaip teisių objektas) buvo suteiktas ne konkrečiai ieškovui, o pačiai grupei kaip asmenų kolektyvui, nes pats ieškovas pripažino, jog pasitraukęs iš grupės niekada neprieštaravo, kad atsakovas ir kiti grupės nariai tęstų grupės veiklą Rondo pavadinimu. Pasak teismo, ieškovo tvirtinimas, kad jis niekada nesutiko, jog atsakovui būtų perduotas žymens Rondo naudojimas, valdymas ir disponavimas, yra nenuoseklus, nes prieštarauja ieškovo faktiniam elgesiui. Aiškinimas, kad tik ieškovas yra tikrasis žymens Rondo šaltinis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, teismo nuomone, reikštų nesąžiningumą atsakovo, grupėje dalyvaujančio nuo pat pavadinimo Rondo jai suteikimo 1985 m. iki šiol, atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas negali pretenduoti į išskirtinę teisę naudoti žymenį Rondo. Kita vertus, pasak teismo, tam, kad prekių ženklo registracija galėtų būti pripažinta negaliojančia pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį, esminė aplinkybė, kurią turi įrodyti ieškovas, yra nesąžiningi atsakovo ketinimai teikiant paraišką dėl prekių ženklo įregistravimo. Teismas pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo praktiką pagrindas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) priemonė. Be to, teismas sprendė, kad ieškovas praleido bendrąjį 10 m. ieškinio senaties terminą. Lietuvos Apeliacinio teismo kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Nurodė, kad paraišką įregistruoti prekių ženklą padavusio asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas šią aplinkybę privalo įrodyti prekių ženklo registraciją PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu ginčijantis asmuo, šiuo atveju ieškovas. Susipažinti su visa Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi galima Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) arba paspaudžiant čia.

7 7 LApT 2019 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2a /2019 dėl prekių ženklo registracijos, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras. Ieškovė AB,,VILNIAUS DEGTINĖ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau ir VPB) 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 2Ap-1821, kuriuo buvo atmestas ieškovės protestas dėl atsakovės UAB MV GROUP Asset Management prekių ženklo 999 THE NINES (fig., Reg. Nr ) registracijos ir priimti naują sprendimą pripažinti žodinius žymenis 999 ir THE NINES nesaugomais atsakovės prekių ženklo Reg. Nr elementais ir susiaurinti šio prekių ženklo prekių sąrašą iki spiritinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda Trejos devynerios. Ieškovė pažymėjo, kad ginčijamame atsakovės prekių ženkle 999 THE NINES yra naudojami esminiai elementai, siejantys šį prekių ženklą su saugoma geografine nuoroda, t. y. žymuo 999 ir žymuo THE NINES. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K /2016 jau yra pripažinęs, kad žymuo 999 yra skaitmeninė saugomos geografinės nuorodos Trejos devynerios išraiška. Šis žymuo yra bendrinis ir neatlieka skiriamosios funkcijos, leidžiančios susieti žymenį 999 su konkrečiu gamintoju. Ieškovės vertinimu, remiantis tais pačiais argumentais, dėl kurių žymuo 999 kasacinio teismo buvo pripažintas nesaugomu kitų atsakovės prekių ženklų elementu, šis žymuo turi būti pripažintas nesaugomu elementu ir ginčijamame atsakovės prekių ženkle. Vilniaus apygardos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino UAB MV GROUP Asset Management prekių ženklo 999 THE NINES (fig.), Reg. Nr , žymenis THE NINES ir 999 nesaugomais prekių ženklo elementais ir panaikino prekių ženklo 999 THE NINES registraciją visoms prekėms, išskyrus kartaus skonio spiritinius gėrimus (bitter). Lietuvos Apeliacinio teismo kolegija, byloje nagrinėdamas klausimą dėl nesaugomų elementų, konstatavo, kad pagal PŽĮ 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl prekių ženklo elemento pripažinimo nesaugomu elementu turi būti vertinama, ar šis elementas kaip toks galėtų būti registruojamas kaip atskiras (savarankiškas) prekių ženklas toms prekėms, kurioms registruotas ginčo prekių ženklas, t. y. šiuo atveju - balzamams (svaigiesiems gėrimams): trauktinėms; degtinei; likeriams; svaigiesiems kokteiliams. Kadangi šiuo atveju turi būti vertinama, ar ginčo elementas, kaip toks, gali atlikti prekių ženklo funkcijas, į konkretaus prekių ženklo, kuriame toks elementas naudojamas, kontekstą sprendžiant dėl prekių ženklo elemento pripažinimo nesaugomu neturėtų būti atsižvelgiama. Kolegija sutiko su apeliantės argumentu, kad Reglamentu 110/2008 į saugomas geografines nuorodas yra įtraukta trauktinė Trejos devynerios, tuo tarpu kiti žodžiai ar simboliai galėtų būti pripažinti sietinais su šia geografine nuoroda ir dėl to nurodančiais tik prekės savybes ir / ar kilmę tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad būtent taip konkretų žodį (žodžius) suvokia suinteresuota visuomenė. Ieškovei neįrodžius, kad ginčo prekių ženklo elementas THE NINES, kaip toks, suinteresuotai visuomenei reiškia saugomą geografinę nuorodą Trejos devynerios, taip pat byloje nesant ginčo dėl to, kad šis elementas 33 klasės prekėms nėra aprašomasis ir turi skiriamąjį požymį, kolegija sprendžia, kad šis elementas, kaip toks, galėtų būti registruojamas prekių ženklu 33 klasės prekėms, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį elementą pripažino nesaugomu ginčo prekių ženklo elementu. Išnagrinėjusi bylą Lietuvos apeliacinio teismo kolegija nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažintas nesaugomu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės MV GROUP Asset Management prekių ženklo 999 THE NINES (fig.), Reg. Nr , žymuo THE NINES ir šioje dalyje priimti naują sprendimą šį ieškovės akcinės bendrovės,,vilniaus DEGTINĖ ieškinio reikalavimą atmesti. Susipažinti su visa Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi galima Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) arba paspaudžiant čia.

8 8 LApT 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2a /2019 dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Vilniaus teritorinė muitinė. Ieškovas Rovio Entertainment Ltd. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė konfiskuoti ir atsakovės UAB PROFISA lėšomis sunaikinti Vilniaus teritorinėje muitinėje sulaikytas prekes, pažymėtas žymenimis ANGRY BIRDS, įpareigojant atsakovę padengti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietą susijusias išlaidas, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad yra visame pasaulyje žinomų Europos Bendrijos vaizdinių prekių ženklų ANGRY BIRDS Reg. Nr ir Reg. Nr , kuriuos sudaro vaizdiniai piktų paukščių elementai, savininkas. Prekių ženklai yra registruoti įvairių rūšių prekėms ir paslaugoms žymėti, įskaitant 30 klasės prekes guma (kramtomoji); saldainiai : Reg Nr. Reg. Nr Sulaikytos prekės kramtomoji guma. Žymuo, pavaizduotas ant sulaikytų prekių (piktas paukštis), nuo registruotų prekių ženklų skiriasi tik tuo, kad yra pasuktas į kitą puse ir nežymiais paukščio išpildymo elementais: Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino nusprendė konfiskuoti ir atsakovės UAB PROFISA lėšomis sunaikinti Vilniaus teritorinėje muitinėje sulaikytas prekes, pažymėtas klaidinamai į ieškovo registruotą Europos Sąjungos prekių ženklą Reg. Nr panašiu žymeniu. Lietuvos apeliacinio teismo kolegija Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje sulaikytos prekės, pažymėtos ginčo žymeniu, yra tapačios prekėms, kurioms registruotas ieškovo ES prekių ženklas Reg. Nr (30 klasės prekės guma (kramtomoji); saldainiai ), prekės yra kasdieninio vartojimo, todėl jų vartotojas nepasižymi aukštu atidumo laipsniu, be to, ginčo žymuo iš esmės kopijuoja (tiek spalvine gama, tiek kitais vaizdiniais elementais) ieškovo prekių ženklą, nuo jo skiriasi tik neesminiais elementais, todėl ginčo žymens ir ieškovo prekių ženklo sukeliamas įspūdis iš esmės yra tapatus. Susipažinti su visa Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi galima Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) arba paspaudžiant čia.

9 9 2. EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO PRAKTIKOS APŽVALGA 2.1. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikos apžvalga ESTT 2019 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Nr. C 578/17 dėl Direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 2 straipsnio ir 3 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimo Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, 2008, p. 25) 2 straipsnio ir 3 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimo. Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Hartwall Oy Ab inicijuotą bylą dėl to, kad Patentti- ja rekisterihallitus (Intelektinės nuosavybės tarnyba, Suomija) atmetė Hartwall pateiktą paraišką įregistruoti kaip spalvinį prekių ženklą toliau pateiktą žymenį, kuris apibūdintas taip: Žymens spalvos yra mėlyna (PMS 2748, PMS CYAN) ir pilka (PMS 877) (toliau nagrinėjamas prekių ženklas). Prekės, kurioms prašyta įregistruoti prekių ženklą, priklauso Nicos klasifikacijos 32 klasei ir apibūdinamos taip: Mineralinis vanduo. ESTT byloje pateikti šie prejudiciniai klausimai: 1. Ar aiškinant [Direktyvos 2008/95] 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą skiriamojo požymio reikalavimą svarbu tai, ar prašoma prekių ženklą įregistruoti kaip vaizdinį, ar kaip spalvinį prekių ženklą? 2. Jei vertinant prekių ženklo skiriamąjį požymį turi reikšmės jo kvalifikavimas kaip spalvinio ar kaip vaizdinio prekių ženklo, ar prekių ženklą reikia įregistruoti kaip spalvinį prekių ženklą, kaip nurodyta paraiškoje, nepaisant to, kad jis perteiktas kaip vaizdas, ar jį galima įregistruoti tik kaip vaizdinį prekių ženklą? 3. Jeigu paraiškoje kaip vaizdą perteiktą prekių ženklą galima įregistruoti kaip spalvinį prekių ženklą, ar norint kaip spalvinį prekių ženklą įregistruoti prekių ženklą, kuris paraiškoje grafiškai pavaizduotas tiksliai, kaip Teisingumo Teismo jurisprudencijoje reikalaujama norint įregistruoti spalvinį prekių ženklą (ir neprašoma įregistruoti kaip prekių ženklo tiesiog spalvos abstrakčiai, be formos ir neapibrėžtai), papildomai būtina pateikti pagrįstų naudojimo įrodymų, kaip reikalauja Patentų ir registrų tarnyba, ar apskritai reikia kokių nors įrodymų šiuo aspektu? ESTT atsakydamas į pirmąjį klausimą paaiškino, kad žymens kvalifikavimas kaip spalvinio prekių ženklo arba kaip vaizdinio prekių ženklo padeda tiksliau apibrėžti pagal prekių ženklų teisę pageidaujamos apsaugos objektą ir apimtį, nes tai leidžia nustatyti, ar kontūrai priskirtini prie paraiškos įregistruoti. Taigi į pirmąjį klausimą ESTT atsakė, kad Direktyvos 2008/95 2 straipsnis ir 3 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinami taip, kad tai, jog registruodamas žymenį paraišką pateikęs asmuo jį kvalifikuoja kaip spalvinį prekių ženklą arba vaizdinį prekių ženklą, yra svarbus veiksnys norint nustatyti, ar šis žymuo gali sudaryti prekių ženklą, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 2 straipsnį, ir, jei taip, ar šis prekių ženklas turi skiriamąjį požymį, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b punktą; vis dėlto šis veiksnys neatleidžia prekių ženklų srityje kompetentingos institucijos nuo pareigos in concreto ir išsamiai įvertinti atitinkamo prekių ženklo skiriamąjį požymį, o tai reiškia, kad ši institucija negali atsisakyti registruoti žymens kaip prekių ženklo vien dėl to, kad šis žymuo neįgijo skiriamojo požymio dėl naudojimo, susijusio su nurodytomis prekėmis ar paslaugomis. Nagrinėdamas antrąjį klausimą Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju žymuo, kuriam prašoma apsaugos, yra perteiktas kaip vaizdinis piešinys, o žodiniame aprašyme minima apsauga, susijusi tik su dviem spalvomis, t. y. mėlyna ir pilka. Be to, Hartwall nurodė, kad nagrinėjamą prekių ženklą nori įregistruoti kaip spalvinį prekių ženklą. Šios aplinkybės atskleidžia prieštaringumą ir įrodo, kad prašymas suteikti apsaugą pagal prekių ženklų teisę yra neaiškus ir netikslus. Taigi į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2008/95 2

10 10 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama tokiomis aplinkybėmis, kaip susiklosčiusios pagrindinėje byloje, registruoti žymenį kaip prekių ženklą, nes paraiškoje registruoti yra prieštaravimų, o tai turi patikrinti prašymą priimt prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Į trečiąjį klausimą, atsižvelgiant į antrojo klausimo atsakymą, Teismui nebereikėjo atsakyti. Susipažinti su visu ESTT sprendimu galima ESTT interneto svetainėje arba paspaudžiant čia. ESTT 2019 m. kovo 21 d. sprendimas byloje Nr. C 443/17 dėl Reglamento (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo 3 straipsnio d punkto išaiškinimo Šioje byloje Teisingumo Teismui pateiktas prejudicinis klausimas: Ar Reglamento Nr. 469/ straipsnio d punktas turi būti aiškinamas taip, kad juo leidžiama išduoti papildomos apsaugos liudijimą (toliau PAL), jei leidimas pateikti rinkai (toliau LPR), nurodytas [šio reglamento] 3 straipsnio b punkte, yra pirmasis pagrindinio patento taikymo srityje [LPR] produktą kaip medicinos produktą ir jei tas produktas yra ankstesnės veikliosios sudedamosios dalies naujas derinys? ESTT pažymėjo, kad ginčas pagrindinėje byloje susijęs su paraiška dėl PAL, kuri pateikta dėl ankstesnės veikliosios sudedamosios dalies, t. y. paklitakselio, sudaryto iš nanodalelių, padengtų albuminu, kuris paklitakselyje veikia kaip nešiklis, naujo derinio. Remiantis informacija, pateikta prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, šiuo nauju deriniu leidžiama padidinti veikliosios sudedamosios dalies terapinio poveikio efektyvumą. Šis derinys yra parduodamas kaip medicinos produktas su prekės ženklu Abraxane. Buvo išduotas šio medicinos produkto LPR, kuris yra pirmas LPR, kuriam taikomas pagrindinis patentas, apimantis minėtą naują derinį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymi, kad jau anksčiau, t. y. prieš išduodant LPR Abraxane, paklitakselis buvo teikiamas rinkai remiantis kitais LPR. ESTT sprendė, kad Reglamento Nr. 469/ straipsnio b dalis turi būti aiškinama taip, kad ankstesnės veikliosios sudedamosios dalies naujas derinys, kuris, kaip nab paclitaxel, yra sudarytas iš veikliosios sudedamosios dalies ir nešiklio, neturinčio terapinio poveikio, sujungtų nanodalelių pavidalu, negali būti laikomas produktu, atskiru nuo produkto, sudaryto tik iš minėtos veikliosios sudedamosios dalies, net jeigu toks derinys sustiprintų tokios veikliosios sudedamosios dalies terapinį poveikį. Antra, LPR, išduotas dėl tokio naujo ankstesnės veikliosios sudedamosios dalies derinio, kaip nab paclitaxel, negali būti laikomas pirmuoju LPR, išduotu dėl šio produkto, kaip medicinos produkto, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 469/ straipsnio d dalį, jeigu jau buvo išduotas LPR šią veikliąją sudedamąją dalį. Vadinasi, į prejudicinį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 469/ straipsnio d punktą, siejamą su šio reglamento 1 straipsnio b punktu, reikia aiškinti taip, kad minėto reglamento 3 straipsnio b punkte nurodytas LPR, kuriuo yra grindžiama PAL paraiška dėl ankstesnės veikliosios sudedamosios dalies naujo derinio, negali būti laikomas nagrinėjamo produkto, kaip medicinos produkto, pirmuoju LPR, jeigu dėl šios veikliosios sudedamosios dalies jau buvo išduotas LPR. Susipažinti su visu ESTT sprendimu galima ESTT interneto svetainėje arba paspaudžiant čia.

11 11 ESTT 2019 m. kovo 14 d. sprendimas byloje Nr. C 21/18 dėl Reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunkčio ir šios Reglamento nuostatos, iš dalies pakeistos Reglamentu (ES) 2015/2424, išaiškinimo m. Svenskt Tenn Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai pateikė Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką vaizdiniam prekių ženklui MANHATTAN (Reg. Nr ). Paraiška paduota šioms Nicos klasifikacijos klasėms: 11, 16, 20, 21, 24, 27 ir 35 klasėms ir apima, be kita ko, lempų gaubtus (11 klasė), staltieses, popierines servetėles, popierinius padėkliukus, pakavimo popierių, užrašų ir spalvinimo knygeles, plakatus (16 klasė), baldus (20 klasė), prietaisus ir tarą namų ūkio ir maisto gamybos reikmėms, šepetėlius, stiklo, porceliano ir fajansinius dirbinius, kurie nepriklauso kitoms klasėms (21 klasė), audinius ir tekstilės gaminius, kurie nepriklauso kitoms klasėms, lovatieses ir staltieses (24 klasė), kilimus, netekstilinę sienų dangą, popierinius apmušalus (27 klasė), mažmeninę prekybą baldais, pagalvėlėmis, veidrodžiais, popieriniais apmušalais, kilimais, lempomis, audiniais, tekstilės gaminiais, žaisliukais, prietaisais ir tara namų ūkio ir maisto gamybos reikmėms, indais, stiklo, porceliano ir fajansiniais dirbiniais, žvakidėmis, popierinėmis servetėlėmis, krepšiais, juvelyriniais dirbiniais, knygomis ir žurnalais (35 klasė). Vaizdinis prekių ženklas MANHATTAN atrodo taip: Bendrovė Textilis, kurios savininkas O. Keskin, internetu prekiavo audiniais ir interjero puošybos gaminiais, kurių raštai buvo panašūs į vaizdiniu prekių ženklu MANHATTAN žymimus raštus. Svenskt Tenn pateikė Stockholms tingsrätt (Stokholmo pirmosios instancijos teismas, Švedija) prieš Textilis ir O. Keskin nukreiptą ieškinį dėl teisių į prekių ženklą MANHATTAN, pažeidimo, taip pat ieškinį dėl jai priklausančių autorių teisių pažeidimo. Ji taip pat prašė, kad Textilis ir O. Keskin būtų uždrausta, pirma, prekiauti tam tikru dizainu žymimais gaminiais arba juos kitaip platinti Švedijos visuomenei, ir, antra, Švedijoje naudoti šį prekių ženklą audiniams, pagalvėlėms ir baldams, o nesilaikant šio reikalavimo, skirti jiems baudą. Reaguodami į šiuos ieškinius Textilis ir O. Keskin šiam teismui pateikė priešpriešinį ieškinį, jame prašė pripažinti prekių ženklo MANHATTAN registraciją negaliojančia, nes, pirma, jis neturi skiriamojo požymio ir, antra, atsižvelgiant į numatomą jo naudojimo būdą jis yra sudarytas iš formos, kuri prekėms suteikia esminę vertę, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/ straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį. Stokholmo apeliacinis teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus: 1. Ar Reglamento 2015/ straipsnį reikia aiškinti taip, kad naujos redakcijos 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis taikytinas, kai teismas turi nagrinėti prašymą pripažinti registraciją negaliojančia [pateiktą pagal Reglamento Nr. 207/ straipsnio 1 dalies ą punktą], po pakeitimo įsigaliojimo, t. y. po 2016 m. kovo 23 d., net jeigu ieškinys dėl registracijos pripažinimo negaliojančia buvo pateiktas iki tos datos, todėl susijęs su iki tos datos įregistruotu prekių ženklu? 2. Ar taikytinos redakcijos Reglamento Nr. 207/ straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį reikia aiškinti taip, kad į jo taikymo sritį patenka žymuo, kurį sudaro dvimačio gaminio, pavyzdžiui, baldų audinio, papuošto nagrinėjamu žymeniu, dvimatis atvaizdas? 3. Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas, kokiais principais remiantis reikia aiškinti [iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 207/2009] 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje vartojamą formuluotę žymenys, susidedantys vien tik iš formos (ar kitų charakteristikų), kuri (-ios) prekėms suteikia esminę vertę, kai registracija

12 12 apima daug įvairių prekių klasių ir prekių, o žymuo ant prekių gali būti naudojamas įvairiais būdais? Ar vertinti reikia pagal objektyvesnius, ar bendresnius kriterijus, pavyzdžiui, pradedant nuo to, kaip prekių ženklas atrodo ir kaip juo galima žymėti įvairias prekes, t. y. neatsižvelgiant į tai, kaip prekių ženklo savininkas galbūt de facto naudojo ar ketina naudoti žymenį ant įvairių prekių? Į pirmąjį klausimą ESTT atsakė, kad iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 207/ straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad jis netaikomas prekių ženklams, įregistruotiems prieš įsigaliojant šiam iš dalies pakeistam reglamentui. Į antrąjį klausimą ESTT atsakė, kad Reglamento Nr. 207/ straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad žymuo, kurį, kaip pagrindinėje byloje, sudaro dekoratyviniai dvimačiai raštai ir kuris dedamas ant prekių, kaip antai audinio ar popieriaus, nėra sudarytas vien iš formos, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą. Į trečiąjį klausimą, atsižvelgiant į antrojo klausimo atsakymą, Teismui nebereikėjo atsakyti. Susipažinti su visu ESTT sprendimu galima ESTT interneto svetainėje arba paspaudžiant čia.

13 2.2. Atrinktų svarbiausių Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (ESBT) bylų apžvalga 13 ESBT 2019 m. vasario 8 d. sprendimas byloje T-647/17 dėl atsisakymo registruoti ES prekių ženklą 2015 m. Italijos verslininkai Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (toliau ESINT) pateikė Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką figūriniam prekių ženklui Chiara Ferragni. Paraiška paduota 18 ir 25 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją. Danijos įmonė pateikė protestą registracijai, teikdama, kad yra tikimybė supainioti minėtą ženklą su ankstesniu žodiniu ženklu Chiara, registruotu Benelukso šalyse prekėms, be kitų, priklausančioms 25 klasei pagal Nicos klasifikaciją. Remiantis šiuo protestu, ESINT atsisakė registruoti figūrinį ženklą Chiara Ferragni ES prekių ženklu dėl supainiojimu su ankstesniu ženklu tikimybės. Ženklo Chiara Ferragni naudotojai pateikė ieškinį ESBT, siekdami panaikinti ESINT sprendimą. Vertindamas ginčo ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį panašumą Teismas sprendė, kad ženklai yra tik šiek tiek vizualiai panašūs, kažkiek panašūs fonetiškai, tačiau semantine prasme konceptualiai skiriasi. Ir nors prekės, kurioms žymėti skirti ženklai, yra tapačios arba panašios, ginčo ženklų skirtumai, ypač vizualinis skirtumas, yra pakankamas tam, kad atmesti visuomenės supainiojimo tikimybę. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo prekės daugiausiai parduodamos savitarnos parduotuvėse, kuriose sprendimas pirkti prekę priimamas iš esmės remiantis vizualiniu kriterijumi, ginčo prekių ženklų skirtumai lemia, kad vartotojai nemanys, jog šiais ženklais pažymėtos prekės yra kilusios iš tos pačios įmonės arba iš ekonomiškai susijusių įmonių. Teismas nusprendė, kad ESINT suklydo vertindamas visuomenės supainiojimo tikimybę. Susipažinti su visu ESBT sprendimu galima ESTT interneto svetainėje arba paspaudžiant čia.