LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS"

Transkriptas

1 LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO 2017 m. gegužės 3 d. Nr. V Vilnius Vadovaudamasi Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 "Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo", papunkčiu: 1. T v i r t i n u Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos metų strateginį veiklos planą (pridedama). 2. P a v e d u ministerijos kancleriui Tomui Daukantui kontroliuoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos metų strateginio veiklos plano įgyvendinimą. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė

2 I. MISIJA IR STRATEGINIAI POKYČIAI 2 LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS (asignavimų valdytojo ) METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2017 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-326 MISIJA Švietimo ir mokslo ministerijos misija kiekvienam prieinamas kokybiškas švietimas ir mokslas kaip visaverčio, socialiai saugaus žmogaus gyvenimo ir konkurencingo, žiniomis grįsto ūkio ir kultūros prielaida M. VEIKLOS PRIORITETAI VP-01. Darnios ir kūrybingos asmenybės ugdymas kultūros, meno ir švietimo priemonėmis, kuriant darnią pilietinę visuomenę ir veiksmingą darbo rinką (LRV prioritetinė kryptis Nr. 2.1.) Rodikliai 1 Mokinių dalis, kurių pasiekimų lygis bent 3 (iš 6) PISA, proc. (žemiausias procentas iš 3 dalykinių sričių) (2015 m. 45,6; 2020 m. 49) 45,6 2 Profesinio mokymo įstaigų absolventų, registruotų teritorinėse darbo biržose po metų nuo baigimo, dalis (proc) (2016 m. 9,28; 2020 m. 5) 8 3 Aukštųjų mokyklų pirmos pakopos absolventų, dirbančių 1-3 Lietuvos profesijų klasifikatoriaus pagrindinėse grupėse kitų metų po studijų Siektina reikšmė 2017-ais metais baigimo sausio mėn. 1 d., dalis nuo visų dirbančių ir netęsiančių mokslų pirmos pakopos absolventų, proc. (2016 m. 56; 2020 m. 70) 59 4 Pilietinės galios indeksas (balai iš 100) (2015 m. 33,4; 2020 m. 38) 35 5 Jaunimo pilietinės galios indeksas (20-29 m. amžiaus grupėje) (2015 m. 38,3; 2020 m. 45) 41 Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Darbas: Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo aplinkos ir turinio atnaujinimas, pritaikant įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, integruojant darnaus vystymosi, kūrybingumo, verslumo ir STEAM kompetencijas 1 Kūrybingumo ir kritinio mąstymo ugdymo modelių atranka ir įdiegimas 2017 m. IV ketv. 2 Mokymosi dienų skaičiaus per mokslo metus padidinimas 2017 m. II ketv. Rodikliai 1 Mokinių nepasiekiančių 2 (iš 6) PISA pasiekimų lygį mokinių dalis, proc. (aukščiausias procentas iš 3 dalykinių sričių) (2015 m. 25,4; 2020 m. 20) 25, Darbas: Į skirtingų ugdymosi poreikių asmenis orientuotos mokinio pasiekimų vertinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas Rodikliai 1 Mokinių, besimokančių kaimo ir miesto (Vilniuje) vietovėse, pasiekimų skirtumo taškai (2015 m. 72; 2020 m. 40) 60 2 Aukštesniu pasiekimų lygiu išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis inuo tų metų kandidatų skaičiaus, proc. (2015 m. 37; 2020 m. 54) Darbas: Profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijų turinio ir metodų atnaujinimas, orientuojantis į konkurencingų XXI a. kompetencijų suteikimą 6 Trumpųjų studijų įteisinimas 2017 m. IV ketv. Siektina reikšmė 2017-ais metais Siektina reikšmė 2017-ais metais Rodikliai 1 Profesinėse mokyklose pameistrystės būdu vykdomų mokymų programų dalis, proc. (2016 m. 3; 2020 m. 15) 6 2 Mokinių, kurie mokėsi pagal parengtas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas, dalis, proc. (2016 m. 10; 2020 m. 45) 19 3 Mokinių, mokomų pameistrystės forma vykdant pirminį mokymą, dalis, proc. (2016 m. 2,3; 2020 m. 30) Darbas. Pilietinio ir tautinio ugdymo atnaujinimas, pilietinio įgalinimo ir politinio gyventojų aktyvumo bei bendruomeniškumo stiprinimas, įtraukiant nevyriausybines Siektina reikšmė 2017-ais metais

3 organizacijas 1 Pasirenkamos nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programos parengimas bendrojo ugdymo mokykloms (dalyvauja KAM, ŠMM) 2017 m. IV ketv. VP-02. Švietimo prieinamumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas (LRV prioritetinė kryptis Nr. 2.2.) 3 Rodikliai Siektina reikšmė 2017-ais metais 1 Švietimo įstaigas lankančių 4-6 m.vaikų dalis, proc (Eurostat, VŠS) ( ,8; ) 92 2 Neformaliojo vaikų švietimo prieinamumas, proc. (ŠVIS) ( ,83; ) metų gyventojų, per 4 paskutines savaites dalyvavusių švietimo ir profesinio mokymo veikloje, dalis (mokymosi visą gyvenimą lygis) (2016 5,8; ) 6,6 4 Kolegijose ir universitetuose visą studijų programą studijuojančių užsienio piliečių dalis, proc. (2015 3,8; ) 4,7 5 Visos dienos mokyklą lankančių mokinių dalis, proc. nuo visų mokinių (2016 2; ) 6 6 Mokykloje nė karto per 2 mėnesius patyčių nepatyrusių mokinių dalis nuo visų mokinių, proc. ( ,2; ) 58 Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Darbas: Priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų ir pradinio ugdymo nuo 6 metų įteisinimas ir plėtra 1 Perėjimo prie institucinio vaikų ugdymo (priešmokyklinis ugdymas nuo 5 m., pradinis ugdymas nuo 6 m.) modelio parengimas ir suderinimas su suinteresuotomis šalimis 2017 m. IV ketv. 2 Švietimo įstatymo pakeitimų parengimas dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų ir pradinio ugdymo nuo 6 metų 2017 m. III ketv. 5 Trijų papildomų ikimokyklinio ugdymo grupių sostinės regione įsteigimas 2017 m. IV ketv. Rodikliai Siektina reikšmė 2017-ais metais 1 5 m. vaikų, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, proc. (2016 2,81; ) m. vaikų, ugdomų pagal pradinio ugdymo programą, proc. (2016 4,8; ) 28 3 Vaikų skaičiaus valstybinėse bendrojo ugdymo mokyklose, įsteigtose Sostinės regione, didėjimas, proc. (2016 0; ) 1, Darbas: Neformalaus švietimo plėtra, didinat jo įvairovę, prieinamumą ir gerinant kokybę 5 Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų kokybės užtikrinimo modelio parengimas ir patvirtinimas 2017 m. IV ketv. 10 Kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai teikimo veiksmų sekos sukūrimas ir įdiegimas (dalyvauja SADM, ŠMM, VRM, SAM, TM, SM) 2017 m. III ketv. Rodikliai Siektina reikšmė 2017-ais metais 1 Modernizuotų neformaliojo vaikų švietimo erdvių skaičius (2016 0; ) Darbas: Jungtinių mokyklų tinklo sukūrimas, plėtojant įtraukųjį (inkliuzinį) ugdymą 5 Bendrojo ugdymo mokyklų finansinių ir žmogiškųjų išteklių optimizavimo plano, užtikrinančio kokybiško įtraukiojo mokymo ugdymo prieinamumą, parengimas 2017 m. IV ketv. Rodikliai Siektina reikšmė 2017-ais metais 1 Bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių mažiau kaip 120 mokinių, dalies sumažėjimas, proc. (2016 0; ) 20 2 Jungtinėms mokykloms nupirktų mokyklinių autobusų skaičius (2016 0; ) Darbas: Darnaus profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų tinklo sukūrimas ir socialinės įtraukties didinimas 1 Profesinio mokymo tinklo pertvarkos plano patvirtinimas 2017 m. IV ketv. 3 Mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizavimo plano parengimas, konsultuojantis su socialiniais ekonominiais partneriais 2017 m. II ketv. 6 Studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos teisinio reguliavimo atnaujinimas 2017 m. IV ketv. Rodikliai Siektina reikšmė 2017-ais metais 1 Profesinio mokymo mokinių, kurie mokosi ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, dalis, proc. ( ; ) 40 2 Pagal specialybę dirbančių profesinio mokymo abiturientų dalis, proc. ( ; ) 68 3 Lietuvos universitetų, patenkančių į QS reitingo 500-uką skaičius (2016 1; ) 1 4 Lėšų, skirtų studentų socialinei paramai, padidėjimas, proc. (2016 0; ) Darbas: Veiksmingų sąlygų ir paskatų mokytis visą gyvenimą sukūrimas Rodikliai Siektina reikšmė 2017-ais metais metų asmenų, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, dalis, proc. ( ,2; ) 11,5

4 4 2 Pripažintų kvalifikacijų skaičius per metus gyventojų (2016 3; ) Darbas: Užsienio lietuvių ir užsieniečių integravimo į Lietuvos švietimo sistemą modelio parengimas ir įgyvendinimas 2 Centralizuotos užsienio lietuvių ir sugrįžusių asmenų prašymų dėl pagalbos integravimuisi į švietimo sistemą teikimo sistemos sukūrimas 2017 m. IV ketv. Rodikliai Siektina reikšmė 2017-ais metais 1 Sugrįžusių asmenų, gavusių pagalbą integravimuisi į švietimo sistemą, dalis nuo besikreipiančių, proc. ( ; ) 22 2 Užsienio lietuvių, Lietuvos mokyklose besimokančių nuotoliniu būdu, skaičiaus augimas proc. (2016 0; ) 3 3 Lituanistinių mokyklų, naudojančių vieningą lietuvių kalbos testavimo sistemą, dalis, proc. (2016 2; ) 14 4 Lietuviškų mokyklų užsienyje bendradarbiavimo su Lietuvos institucijomis projektų skaičiaus padidėjimas, proc. (2016 m. 6; ) 10 5 Lenkijoje esančių lietuviškų mokyklų, kuriose pagerintos mokymo sąlygos, skaičius (2016 m. 1; ) 1 VP-03. Kultūros, švietimo ir mokslo institucijų tinklo, valdymo, karjeros ir finansavimo sistemų pertvarka (LRV prioritetinė kryptis Nr. 2.3.) Rodikliai Siektina reikšmė 2017-ais metais amžiaus mokytojų dalis, proc. ( ,6; ) 51 2 Metinių bendrųjų išlaidų vidutiniškai vienam visų švietimo lygmenų mokiniui, lyginant su BVP vienam gyventojui, Lietuvoje santykis su EBPO šalių vidurkiu (2013 0,83; ,91) 0,86 Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Darbas: Mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir karjeros sistemos sukūrimas 1 Pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir veiklos vertinimo sistemos, numatančios, kad už pedagogų rengimą ir jų kvalifikacijos tobulinimą būtų atsakingos stipriausią mokslinį bei profesinį potencialą turinčios aukštosios mokyklos, sukūrimas ir įdiegimas 2017 m. IV ketv. Rodikliai Siektina reikšmė 2017-ais metais 1 Geriausiai baigusiųjų vidurinio ugdymo programas ir įstojusiųjų į pedagogų rengimo programas dalis iš visų įstojusiųjų į pedagogų rengimo programas, proc. ( ; ) 12,8 2 Medijų ir informacinio raštingumo srityje mokytų pedagogų skaičius (2016 m. 500; ) Darbas: Tyrėjų ir dėstytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir karjeros sistemos veiksmingumo užtikrinimas 1 Mokslo doktorantūros nuostatų ir Meno doktorantūros nuostatų atnaujinimas, numatant didesnius tarptautiškumo reikalavimus 2017 m. IV ketv. 2 Konkursinės doktorantūros tvarkos aprašo, numatančio verslo dalyvavimą doktorantūros procese, parengimas 2017 m. IV ketv Darbas: Vadybos sprendimų įdiegimas į švietimo, kultūros ir mokslo įstaigų valdymą ir administravimą 2 Mokyklų savarankiškumo modelio sukūrimas ir įdiegimas 2017 m. IV ketv. 3 Švietimo ir kultūros įstaigų vadovų skyrimo tvarkos, įtraukiančios pedagogų, tėvų, mokinių, bendruomenių bei verslo atstovus į vadovų atrankos ir veiklos vertinimo procesus, patvirtinimas ir taikymas 2017 m. IV ketv. 5 Švietimo ir kultūros įstaigų vadovų kadencijų nustatymas, siekiant gerinti švietimo įstaigų veiklos kokybę ir efektyvumą 2017 m. IV ketv. 7 Profesinių mokyklų valdymo modelio modernizavimas ir įveiklinimo užtikrinimas 2017 m. IV ketv. 10 Valstybinių jubiliejų ir kitų sukakčių minėjimo koncepcijos sukūrimas 2017 m. IV ketv. Rodikliai Siektina reikšmė 2017-ais metais 1 Savarankiškų mokyklų skaičius (2016 0; ) Darbas: Švietimo ir mokslo finansavimo pertvarka 7 MTEP vertinimo sistemos atnaujinimas, padarant ją dvipakope, susidedančia iš kasmetinio formalaus MTEP vertinimo ir kas 5 metus vykdomo palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo 2017 m. IV ketv. 8 Naujo MTEP finansavimo modelio, numatančio, kad 60 procentų lėšų skirstoma pagal palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo, o 40 procentų pagal formaliojo vertinimo rezultatus, įdiegimas 2017 m. IV ketv. 14 Galiojančių mokestinių lengvatų įvertinimas ir panaikinimas tų, kuriomis nepasiekti joms keliami tikslai ir kurios nėra efektyvios ir socialiai teisingos (dalyvauja FM, ŪM, ŽŪM, SADM, EM, KM, ŠMM, SM, SAM) 2017 m. IV ketv. 15 Galiojančių pelno mokesčio lengvatų investicijoms į technologinį atsinaujinimą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą įvertinimas siekiant paskatinti investicijas (dalyvauja FM, ŪM, ŠMM) 2017 m. IV ketv.

5 5 Rodikliai Siektina reikšmė 2017-ais metais 1 Savivaldybių, įdiegusių naują bendrojo ugdymo finansavimo metodiką, skaičius (2016 5; ) 5 2 Vidutinis mokytojų darbo užmokestis ( ,5; ) Mokslo straipsnių dalis tarp 10 procentų labiausiai cituojamų mokslo publikacijų, proc. (2016 6,34; ,5) 7, Darbas: Švietimo, kultūros ir mokslo institucijų stebėsenos ir veiklos vertinimo sistemos sukūrimas, orientuojantis į kokybės ir efektyvumo nuostatas 1 Bendrojo ugdymo mokyklų išorinio veiklos vertinimo tvarkos atnaujinimas pagal Geros mokyklos koncepciją ir įtraukiojo ugdymo nuostatas ir privalomo bendrojo ugdymo mokyklų išorinio vertinimo ir stebėsenos įgyvendinimo plano patvirtinimas 2017 m. IV ketv. 2 Profesinio mokymo, rengimo ir specialistų kvalifikacijos tobulinimo būklės, raidos tendencijų stebėsenos integravimas į nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemą 2017 m. IV ketv. 3 Formaliojo profesinio mokymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo sistemos sukūrimas ir išorinio vertinimo plano patvirtinimas 2017 m. IV ketv. 6 Sisteminės pagalbos mokyklų veiklos tobulinimui po išorinio vertinimo įdiegimas 2017 m. IV ketv. 9 Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos koregavimas 2017 m. IV ketv. Rodikliai Siektina reikšmė 2017-ais metais 1 Bendrojo ugdymo mokyklų, kurioms atliktas išorinis vertinimas, dalis, proc. ( ,2; ) 68 VP-04. Aukštojo mokslo, mokslo ir kultūros, meno ir inovacijų sistemos darnos užtikrinimas (LRV prioritetinė kryptis Nr. 2.5.) Rodikliai Siektina reikšmė 2017-ais metais 1 Sąlyginių tyrėjų, dalyvaujančių MTEP veikloje, dalis nuo visų užimtų gyventojų, proc. (2015 0,62; ,78) 0,68 2 Bendrų mokslo ir verslo publikacijų dalis nuo visų mokslo publikacijų, proc. (2016 0,7; ) 0,78 Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Darbas: Socialinės, kultūrinės plėtros skatinimas inovacijų politikos įgyvendinime ir koordinavime 2 Įsitraukimo į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras politikos parengimas, apibrėžiant aiškias įsijungimo procedūras, finansavimo narystės išlaidoms tvarką ir perspektyvas, narystės rezultatų vertinimus, Lietuvos mokslinių tyrimų kelrodžio misiją ir sudarymo principus 2017 m. III ketv. 4 Priemonių, skatinančių dalyvavimą tarptautinėse mokslo ir inovacijų programose, įgyvendinimas 2017 m. IV ketv. 10 MTEPI sistemos institucinės sąrangos pertvarka, nustatant dalyvių funkcijas, pareigas ir paslaugas (dalyvauja LRVK, ŪM, ŠMM) 2017 m. IV ketv. 11 Kompleksinių bendrų mokslo ir verslo projektų inicijavimas 2017 m. IV ketv. 12 Tarptautiniu lygiu konkurencingų mokslo ir technologijų centrų plėtros galimybių numatymas (dalyvauja LRVK, ŪM, ŠMM) 2017 m. IV ketv. Rodikliai Siektina reikšmė 2017-ais metais 1 Europos Komisijos dotacija, skirta Lietuvos dalyviams, dalyvaujantiems programoje Horizontas 2020 (mln EUR) ( ,7; ) 23,8 2 Mokslo ir studijų institucijų pajamos, gautos už dalyvavimą tarptautinėse programose (mln. EUR) (2014 4,5; ,7) 6,1 3 Tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų, kurių narė yra Lietuva, skaičius (2016 2; ) Darbas: Kultūros, meno, humanitarinių ir socialinių mokslinių tyrimų integracija valstybės ir visuomenės reikmėms 1 Kultūros, meno įstaigų ir aukštųjų mokyklų, humanitarinių ir socialinių mokslų nacionalinių tyrimų institucijų bendradarbiavimo ir paskatų sistemos sukūrimas 2017 m. IV ketv. 10 Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo Lietuvoje koordinavimo mechanizmo nustatymas, sprendimų dėl Lietuvos atsiskaitymo Jungtinių Tautų Aukšto lygio politiniame forume priėmimas (dalyvauja AM, kitos ministerijos) 2017 m. III ketv. 11 Regionų plėtros krypčių (specializacijos), jų potencialo bei paslaugų ir infrastruktūros plėtros gairių nustatymas (dalyvauja VRM, FM, ŪM, AM, LRVK, ŠMM, KM) 2017 m. III ketv.

6 6 Eil. Nr. Prioriteto pavadinimas Preliminarūs asignavimai 1 Darnios ir kūrybingos asmenybės ugdymas kultūros, meno ir švietimo priemonėmis, kuriant darnią pilietinę visuomenę ir veiksmingą darbo rinką ne mažiau kaip 2 mln. eurų (LRV prioritetinė kryptis Nr. 2.1.) 2 Švietimo prieinamumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas (LRV prioritetinė kryptis Nr. 2.2.) ne mažiau kaip 16 mln. eurų 3 Kultūros, švietimo ir mokslo institucijų tinklo, valdymo, karjeros ir finansavimo sistemų pertvarka (LRV prioritetinė kryptis Nr. 2.3.) ne mažiau kaip 182 mln. eurų 4 Aukštojo mokslo, mokslo ir kultūros, meno ir inovacijų sistemos darnos užtikrinimas (LRV prioritetinė kryptis Nr. 2.5.) ne mažiau kaip 8 mln. eurų VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS 1. Švietimo įstatymo pakeitimų parengimas dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų ir pradinio ugdymo nuo 6 metų. 2. Bendrojo ugdymo mokyklų išorinio veiklos vertinimo tvarkos atnaujinimas pagal Geros mokyklos koncepciją ir įtraukiojo ugdymo nuostatas ir privalomo bendrojo ugdymo mokyklų išorinio vertinimo ir stebėsenos įgyvendinimo plano patvirtinimas. 3. Profesinio mokymo tinklo pertvarkos plano patvirtinimas. 4. Mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizavimo plano parengimas, konsultuojantis su socialiniais ekonominiais partneriais. 5. Trumpųjų studijų įteisinimas. 6. Naujo MTEP finansavimo modelio, numatančio, kad 60 procentų lėšų skirstoma pagal palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo, o 40 procentų pagal formaliojo vertinimo rezultatus, įdiegimas.

7 7 STRATEGINIAI TIKSLAI IR PROGRAMOS 1. Paversti Lietuvos švietimą veiklios, solidarios ir besimokančios visuomenės tvariu pagrindu Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas asignavimai: iš viso tūkst. EUR iš jų darbo užmokesčiui - 0 EUR 2. Skatinti darnią žmogaus ir visuomenės raidą, stiprinančią šalies konkurencingumą ir sudarančią sąlygas inovacijoms, plėtojant studijas ir MTEP Studijų ir mokslo plėtra asignavimai: iš viso tūkst. EUR iš jų darbo užmokesčiui tūkst. EUR Švietimo ir mokslo administravimas asignavimai: iš viso tūkst. EUR iš jų darbo užmokesčiui tūkst. EUR ASIGNAVIMAI STRATEGINIAMS TIKSLAMS IR PROGRAMOMS ĮGYVENDINTI 2017 metų asignavimų pasiskirstymas pagal programas (tūkst. eurų) ; 17% ; 8 % ; 15% MK ; 60 % Studijų ir mokslo plėtros prg. -"- lėšos insitucijų finansavimui -"- ES ir kitos tarptautinės fin. paramos lėšos Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo prg. -"- ES ir kitos tarptautinės fin. paramos lėšos Švietimo ir mokslo administravimo prg. (be MK) -"- lėšos insitucijų finansavimui -"- ES ir kitos tarptautinės fin. paramos lėšos -"- MK (mokinio krepšelio ir ūkio) lėšos

8 8 ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI 2016 m. (patvirtintas) 2017 m m m. Pareigybių skaičius. vnt Išlaidos darbo užmokesčiui, tūkst. eurų metų pareigybių skaičius ir išlaidų darbo užmokesčiui pasiskirstymas pagal pareigybių grupes 218 (-2370) 6 (-206) 45 (-1122) vadovai padalinių vadovai ir pavad. specialistai,... ir kiti VALDYMO IŠLAIDOS Eil. Nr. 1 1 lentelė ųjų metų programų asignavimai ir valdymo išlaidos (tūkst. eurų) Numatomi 2017-ųjų metų Numatomi 2018-ųjų metų Numatomi 2019-ųjų metų asignavimai asignavimai asignavimai Programos pavadinimas Turtui Turtui Turtui Valstybinės švietimo strategijos 83095, ,0 0, , , ,0 0,0 9348, , ,0 0,0 9580,0 įgyvendinimas (11.01) iš jų valdymo išlaidos 0,0 0,0 0,0 2 Švietimo ir mokslo administravimas , , ,0 637, , , ,0 615, , , ,0 615,0 iš jų valdymo išlaidos (11.02) 4998,0 4949,0 3388,0 49,0 4983,0 4934,0 3370,0 49,0 4983,0 4934,0 3370,0 49,0 3 Studijų ir mokslo plėtra (12.01) , ,0 1013,0 142, , ,0 952,0 87, , ,0 952,0 87,0 iš jų valdymo išlaidos 0,0 0,0 0,0 asignavimų programoms , , , , , , , , , , , ,0 valdymo išlaidos 4998,0 4949,0 3388,0 49,0 4983,0 4934,0 3370,0 49,0 4983,0 4934,0 3370,0 49,0 Valdymo išlaidų dalis procentais 0% 0% 3% 0% 0% 0% 4% 0% 0% 0% 4% 0%

9 II. STRATEGINIŲ TIKSLŲ IR PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS VEIKLOS KONTEKSTAS Išvados dėl esminių pokyčių Pagrindiniai argumentai (problemos, iššūkiai, rodikliai, veiksniai) SSGG Darnios ir kūrybingos asmenybės 2015 m. tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas TIMSS 1, tiriantis, ką mokiniai išmoksta iš to, ko yra mokomi, Stiprybė ugdymas kultūros, meno ir švietimo priemonėmis, kuriant darnią parodė, kad Lietuva, lyginant su 2011 m., reikšmingai pagerino rezultatus: ir matematikos, ir gamtos mokslų 4 ir 8 kl. Pastaraisiais metais užsiregistravusių darbo biržose profesinio mokymo įstaigų absolventų buvo šiek tiek mažiau nei 10 proc. (2015 Silpnybė pilietinę visuomenę ir veiksmingą darbo rinką m. 9,89, 2016 m. 9,28 proc.). Tai rodo, kad švietimo sistema dar nepakankamai greitai reaguoja į darbo rinkos poreikius. Tik šiek tiek daugiau nei pusė 58 proc m. Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmos pakopos absolventų, kurie netęsia studijų, Silpnybė įsidarbino darbuose, kuriems reikalinga aukšta kvalifikacija. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro MOSTA tyrimo duomenimis, tik 27 proc. darbdavių vertina absolventų studijų metu Silpnybė įgytas žinias ir net 44 proc. mano, kad aukštosios mokyklos netinkamai paruošia studentus darbo rinkai, o EBPO tyrimų išvadose teigiama, kad apie 26,5 proc. Lietuvos darbuotojų turi aukštesnius gebėjimus lyginant su gebėjimais, panaudojamais darbe. Modulinių profesinio mokymo programų dalis, palyginti su visomis formaliojo profesinio mokymo programomis (kurių yra 350), 2016 Galimybė m. sudarė 20,3 proc m. tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA 2, vertinančio gebėjimą sukauptomis žiniomis, išvystytais gebėjimais pasinaudoti, Grėsmė rezultatai atskleidė skaitymo gebėjimų ir gamtamokslinio raštingumo Lietuvoje suprastėjimą. Rezultatai taip pat atskleidė, kad labai skiriasi visų Lietuvos mokyklų mokinių rezultatai, ypač lyginant kaimo ir miesto mokyklas. Nors valstybinė kalba Lietuvoje yra lietuvių kalba, yra sukurtos palankios sąlygos kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų vaikams Stiprybė mokytis jų gimtąja kalba. Dėstomoji kalba tautinių mažumų mokyklose yra tos tautinės mažumos kalba (pavyzdžiui, lenkų, rusų, baltarusių). Lietuvoje taip pat yra viešojo ir privataus švietimo įstaigų, kur dėstomoji kalba yra anglų, prancūzų arba vokiečių. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas nuo 2013 m. vykdomas pagal bendrą egzamino programą visiems abiturientams. Galimybė 2016 m. pradėtos diegti vienodos visose Lietuvos mokyklose lietuvių kalbos pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, Galimybė siekiant užtikrinti vienodas galimybes išmokti lietuvių kalbą. Lietuvos visuomenės pilietinės nuostatos ir elgesys vis dar silpni ir reikalauja nuolatinio dėmesio. Grėsmė Švietimo prieinamumo ir 2016 m. kaimo vietovėse buvo ugdoma tik apie pusę (52,4 proc.) čia gyvenančių 4 6 metų vaikų. Silpnybė tarptautinio konkurencingumo Pastaraisiais metais įsteigta naujų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių (per dvejus metus Lietuvos miestuose jų padaugėjo Galimybė didinimas 437, kaimuose 84), nuo 2016 m. rugsėjo priešmokyklinis ugdymas tapo privalomu, todėl daugėjo vaikų ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme (2016 m. 91,8 proc. 4 6 metų vaikų lankė švietimo įstaigas, plg., 2013 m. 86,5 proc.). Reikšmingai padidinta neformaliojo vaikų švietimo paslaugų įvairovė ir prieinamumas. Neformaliojo švietimo krepšeliu 2016 m. Galimybė naudojosi 82 tūkst. mokinių, tai 24 tūkst. arba 29 procentais daugiau nei 2015 m. (58 tūkst.). Lietuva pasižymi didele aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų dalimi (išankstiniais 2016 m. duomenimis, aukštąjį išsilavinimą Galimybė įgijusių m. gyventojų Lietuvoje buvo daugiausia ES 58,3 proc.). Mokymosi visą gyvenimą lygis (25 64 metų gyventojų mokymasis) Lietuvoje yra žemas lyginant su Europos šalimis (2016 m. Lietuvoje mokymosi visą gyvenimą lygis buvo 6 proc., ES vidurkis 10,8 proc.). Mokymosi visą gyvenimą lygio pokyčio Lietuvoje Grėsmė 9 1 Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (IEA, angl. International Association for the Evaluation of Education Achievement) matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study), atliekamas kas ketverius metus. Tyrimu TIMSS tiriami ketvirtos ir aštuntos klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai. 2 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, EBPO (angl. Organisation For Economic Co-operation and Development, OECD) kas trejus metus vykdomas Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (angl. Programme For International Student Assessment, PISA). Tyrimu PISA tiriami bebaigiančių pagrindinį ugdymą skaitymo, gamtamokslinis ir matematinis raštingumas.

10 Kultūros, švietimo ir mokslo institucijų tinklo, valdymo, karjeros ir finansavimo sistemų pertvarka Aukštojo mokslo, mokslo ir kultūros, meno ir inovacijų sistemos darnos užtikrinimas 10 per pastaruosius šešerius metus nebuvo (plg., 2011 m. rodiklio reikšmė buvo taip pat 6 proc.). Ypač žemas mokymosi visą gyvenimą lygis kaime (2016 m. duomenimis, kaime 3,7 proc., mieste 7 proc.). Nėra išsamesnių tyrimų ir analizių, kaip mažų mokyklų mažinimas atsilieps regionų demografinei, socialinei ir ekonominei situacijai. Lietuvoje pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams nustatytas minimalus ir maksimalus metinis atlyginimas (4 580 ir eurų neatskaičius mokesčių už 18 kontaktinių valandų) yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Didelis skirtumas tarp mažiausio konkursinio balo, su kuriuo galima įstoti į švietimo ir ugdymo krypčių programas ir populiariausios finansavimo krypčių grupės programas bendrojo priėmimo metu į valstybės finansuojamas vietas rodo, kad mokytojo profesija Lietuvoje nelaikoma itin patrauklia. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis (EBPO), 2014 m. Lietuvoje švietimui (nuo pradinio ugdymo iki aukštojo mokslo) skirta 4,4 proc. BVP. Tai mažiau nei vidutiniškai EBPO (5,2 proc.), ES (5,0). Atnaujintas Mokslo ir studijų įstatymas 3, kuriame numatytos naujovės studentų priėmimo ir studijų organizavimo, studijų ir institucijų veiklos kokybės užtikrinimo, valstybės užsakymo (specialistų rengimo) planavimo, valdymo, finansavimo srityse. Patvirtinti Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatai 4 teisinis pagrindas rinkti, kaupti bei teikti duomenis ir informaciją, reikalingą švietimo subjektams analizuoti ir vertinti Lietuvos gyventojų užimtumo, apimančio ūkio, švietimo ir darbo rinkos sritis, būklę, kaitą, procesus įvairiais aspektais ir prognozuoti ateities tendencijas, priimti duomenimis pagrįstus sprendimus. Nepavyksta padidinti metų amžiaus mokytojų ir dėstytojų dalies, pastaraisiais metais ji dar sumažėjo (nuo 46,8 proc m. iki 45,8 proc m.). Jaunesni nei 30 metų pedagogai 2016 m. tesudarė 3 6 proc. ir pastaraisiais metais jų mažėjo m. vidutinis priėmimo į aukštąsias mokyklas konkursinis balas dar šiek tiek sumažėjo (universitetuose nuo 6 iki 5,9, kolegijose nuo 3,6 iki 3,5). Lietuvos aukštosiose mokyklose itin ryški studijų programų dubliavimosi problema ne tik universitetuose ar kolegijose, bet ir tarp universitetų ir kolegijų. Ypač didelis studijų programų dubliavimasis socialinių mokslų srityje. Lietuvos valstybinėse aukštosiose mokyklose vidutinis dėstytojų atlyginimas iki mokesčių buvo: asistentų 345 eurai (užimdavo vidutiniškai 0,43 etato); lektorių 553 eurai (0,61 etato); docentų 903 eurai (0,78 etato); profesorių 1518 eurų (0,88 etato). Maži Lietuvos tyrėjų atlyginimai, santykinai kuklus tyrėjų įsiliejimas į tarptautines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) iniciatyvas ir bendradarbiavimo tinklus. Lietuvoje tyrėjus riboja didelis dėstymo krūvis, dėl kurio visos darbo dienos ekvivalentą atitinkančia MTEP veikla užsiimančių tyrėjų skaičius yra labai nedidelis. Mokslo ir verslo bendradarbiavimo Lietuvoje stoką lemia palyginti nedidelis pažangių technologijų ir žinioms imlių paslaugų sektorius ir vyrauja smulkus bei vidutinis verslas m. kolegijose fizinių mokslų studijų srities, universitetuose fizinių mokslų studijų srities informatikos, informacijos sistemų, programų sistemų, sveikatos informatikos, matematikos ir kompiuterių mokslo studijų krypčių grupių vietų skaičius padidintas 50-čia proc. Lietuvos paraiškų Europos patentų tarnybai skaičius šiek tiek didėja, bet labai atsilieka nuo ES vidurkio. Lietuvoje nėra didelio intelektinės nuosavybės apsaugos poreikio, nes aukštųjų technologijų ir žinioms imlaus verslo dalis yra nedidelė, taip pat šios veiklos kaštai yra per dideli smulkiajam verslui. Įmonėms trūksta tvarių ir gerai veikiančių MTEP veiklos finansavimo priemonių. Verslo sektoriuje MTEP išlaidos 2015 m. sumažėjo 11 procentų. Lietuvos pareiškėjų patentinių paraiškų Valstybiniam patentų biurui skaičius kasmet, išskyrus retas išimtis, didėja. Europos Komisijos 2016 m. paskelbtoje Europos inovacijų švieslentėje pažymėta, kad tarp sparčiausiai augančių novatorių kartu su Latvija, Malta, Nyderlandais ir Jungtine Karalyste, yra ir Lietuva, kurios vidutinis metinis augimas inovacijų srityje sudaro 2,4 proc. Lietuvoje MTEP finansavimas daugiausia priklauso nuo per biudžetą paskirstomos ES paramos. Grėsmė Silpnybė Silpnybė Silpnybė Galimybė Galimybė Grėsmė Silpnybė Silpnybė Silpnybė Silpnybė Silpnybė Silpnybė Galimybė Silpnybė Silpnybė Silpnybė Galimybė Galimybė Grėsmė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas Nr. XII Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr

11 PAVERSTI LIETUVOS ŠVIETIMĄ VEIKLIOS, SOLIDARIOS IR BESIMOKANČIOS VISUOMENĖS TVARIU PAGRIN KODAS (11) Strateginis tikslas vertinamas šiais efekto kriterijais: Vertinimo kriterijaus E E E E E E E E E E E E Efekto vertinimo kriterijų pavadinimas, mato vienetas Mokinių, atitinkančių bent 3 (iš 6) Tarptautinio penkiolikmečių mokymosi pasiekimų tyrimo (OECD PISA* 5 ) skaitymo raštingumo lygį, dalis, proc. Mokinių, atitinkančių bent 3 (iš 6) Tarptautinio penkiolikmečių mokymosi pasiekimų tyrimo (OECD PISA) matematinio raštingumo lygį, dalis, proc. Mokinių, atitinkančių bent 3 (iš 6) Tarptautinio penkiolikmečių mokymosi pasiekimų tyrimo (OECD PISA) gamtamokslinio raštingumo lygį, dalis, proc. Mokinių dalis, kurių pasiekimų lygis bent 3 (iš 6) PISA, proc. (žemiausias procentas iš 3 dalykinių sričių) ( ,6; ) Mokinių, nepasiekiančių 2 (iš 6) Tarptautinio penkiolikmečių mokymosi pasiekimų tyrimo (OECD PISA) skaitymo raštingumo lygio, dalis, proc. Mokinių, nepasiekiančių 2 (iš 6) Tarptautinio penkiolikmečių mokymosi pasiekimų tyrimo (OECD PISA) matematinio raštingumo lygio, dalis, proc. Mokinių, nepasiekiančių 2 (iš 6) Tarptautinio penkiolikmečių mokymosi pasiekimų tyrimo (OECD PISA) gamtamokslinio raštingumo lygio, dalis, proc. Mokinių nepasiekiančių 2 (iš 6) PISA pasiekimų lygį mokinių dalis, proc. (aukščiausias procentas iš 3 dalykinių sričių) ( Vertinimo kriterijų reikšmės 2016-ųjų 2017-ųjų 2018-ųjų 2019-ųjų 2020-ųjų 47,9 48,2 45,6 45,6 25,1 25,4 24,8 25,4 47,9 48,2 45,6 47,9 48,2 45,6 48,0 (2018) 49,0 (2018) 50,0 (2018) 48,0 (2018) 49,0 (2018) 50,0 (2018) 45,6 45,6 48 (2018) 49 25,1 25,4 24,8 25,1 25,4 24,8 23,0 (2018) 23,0 (2018) 20,0 (2018) 23,0 (2018) 23,0 (2018) 20,0 (2018) 25,4 25,4 23 (2018) 20 25,4; ) Pilietinės galios indeksas, procentais (Pilietinės visuomenės institutas) ( ,4; ) metų asmenų, turinčių bent vidurinį išsilavinimą, dalis, proc. (Eurostatas), (2015 metais 90,9) Įsidarbinančių metų asmenų dalis, proc. (Eurostatas), (2014 metais 12,1) Nacionalinės išlaidos švietimui kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, proc. (Eurostatas), (2014 metais 5,17) 90,9 Siekį nustatantis dokumentas NPP* Lietuva 2030* 7 VŠS * 8 (1 kriterijus) NPP Lietuva 2030 VŠS (1 kriterijus) NPP Lietuva 2030 VŠS (1 kriterijus) 2.1. kryptis VŠS (2 kriterijus) VŠS (2 kriterijus) VŠS (2 kriterijus) darbas VŠ Š (3 kriterijus) 5.3. kryptis VŠS (6 kriterijus) 12,6 13,0 13,6 14,2 14,8 VŠS (8 kriterijus) 4,7 5,0 5,2 5,4 5,6 VŠS (9 kriterijus) * 5 OECD PISA OECD (angl. Organisation for Economic and Social Cooperation and Development) Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos inicijuotas PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tarptautinis penkiolikmečių tyrimas * 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr parvirtinta metų nacionalinė PAŽANGOS PROGRAMA * 7 Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 parvirtinta LIETUVOS PAŽANGOS STRATEGIJA Lietuva 2030 * 8 Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 parvirtinta VALSTYVINĖ ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJA

12 Lietuva Estija Latvija metų asmenų, turinčių bent vidurinį išsilavinimą, dalis, procentais (punktyru - tikslas) 90,9 83,3 86, Įsidarbinančių metų asmenų dalis, procentais (punktyru - tikslas) ES28 15,5 Lietuva Latvija 12,1 13,9 Estija Faktinių duomenų šaltinis: EUROSTAT Faktinių duomenų šaltinis: EUROSTAT 45 Pilietinės galios indeksas (punktyru - tikslas) 42 8,0 Valdžios sektoriaus išlaidos švietimui kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, procentais (punktyru tikslas) Pil. galios indeksas 33,4 Aktyvumas Faktinių duomenų šaltinis: Pilietinės visuomenės institutas 32 7,0 6,0 5,0 4,0 Estija Latvija Lietuva ES ,9 5,4 5,9 Faktinių duomenų šaltinis: EUROSTAT Pasiekusių bent 3 iš 6 OECD PISA lygį mokinių dalis, procentais ir nepasiekusių 2 iš 6 OECD PISA lygio mokinių dalis,procentais (punktyru - tikslas) Gamta 48,2 Matatematika 47,9 50,0 48,0 Skaitymas 45,6 49,0 Maatematika 25,4 Skaitymas 25,1 23,0 23,0 Gamta 20,0 24, STRATEGINĮ TIKSLĄ ĮGYVENDINANČIOS PROGRAMOS Tikslui įgyvendinti numatoma vykdyti 2 programas: Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo programą ir Švietimo ir mokslo administravimo programą.

13 PROGRAMA VALSTYBINĖS ŠVIETIMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS KODAS (11-01) 13 Įgyvendinami planavimo dokumentai: Programa 2017 m. įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano antrąjį prioritetą ŠVIETIMO, KULTŪROS IR MOKSLO PASLAUGŲ KOKYBĖS BEI EFEKTYVUMO DIDINIMAS: I. Prioritetinės krypties Darnios ir kūrybingos asmenybės ugdymas kultūros, meno ir švietimo priemonėmis, kuriant darnią pilietinę visuomenę ir veiksmingą darbo rinką (Nr. 2.1.) darbą Nr Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo aplinkos ir turinio atnaujinimas, pritaikant įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, integruojant darnaus vystymosi, kūrybingumo, verslumo ir STEAM kompetencijas (2017 m. bus atrinkti ir įdiegti kūrybingumo ir kritinio mąstymo ugdymo modeliai; padidintas mokymosi dienų skaičiaus per mokslo metus). II. Prioritetinės krypties Švietimo prieinamumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas (Nr. 2.2.) darbus: Nr Priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų ir pradinio ugdymo nuo 6 metų įteisinimas ir plėtra (2017 m. bus parengtas ir su suinteresuotomis šalimis suderintas Perėjimo prie institucinio vaikų ugdymo (priešmokyklinis ugdymas nuo 5 m., pradinis ugdymas nuo 6 m.) modelis; parengti Švietimo įstatymo pakeitimai dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų ir pradinio ugdymo nuo 6 metų), įsteigtos trys papildomos ikimokyklinio ugdymo grupės sostinės regione, Nr Neformalaus švietimo plėtra, didinat jo įvairovę, prieinamumą ir gerinant kokybę (2017 m. bus parengtas ir patvirtintas Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų kokybės užtikrinimo modelis), Nr Jungtinių mokyklų tinklo sukūrimas, plėtojant įtraukųjį (inkliuzinį) ugdymą (2017 m. bus parengtas Bendrojo ugdymo mokyklų finansinių ir žmogiškųjų išteklių optimizavimo planas, užtikrinantis kokybiško įtraukiojo mokymo ugdymo prieinamumą) ir Nr Darnaus profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų tinklo sukūrimas ir socialinės įtraukties didinimas (2017 m. bus patvirtintas Profesinio mokymo tinklo pertvarkos planas). III. Prioritetinės krypties Kultūros, švietimo ir mokslo institucijų tinklo, valdymo, karjeros ir finansavimo sistemų pertvarka (Nr. 2.3.) darbus: Nr Mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir karjeros sistemos sukūrimas (2017 m. bus sukurta ir įdiegta Pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir veiklos vertinimo sistema, numatanti, kad už pedagogų rengimą ir jų kvalifikacijos tobulinimą būtų atsakingos stipriausią mokslinį bei profesinį potencialą turinčios aukštosios mokyklos), Nr Vadybos sprendimų įdiegimas į švietimo, kultūros ir mokslo įstaigų valdymą ir administravimą (2017 m. bus sukurtas ir įdiegtas Mokyklų savarankiškumo modelis; patvirtinta ir pradėta taikyti Švietimo ir kultūros įstaigų vadovų skyrimo tvarka, įtraukianti pedagogų, tėvų, mokinių, bendruomenių bei verslo atstovus į vadovų atrankos ir veiklos vertinimo procesus; nustatytos švietimo ir kultūros įstaigų vadovų kadencijos, siekiant gerinti švietimo įstaigų veiklos kokybę ir efektyvumą; modernizuojamas profesinių mokyklų valdymo modelis), Nr Švietimo, kultūros ir mokslo institucijų stebėsenos ir veiklos vertinimo sistemos sukūrimas, orientuojantis į kokybės ir efektyvumo nuostatas (2017 m. bus atnaujinta Bendrojo ugdymo mokyklų išorinio veiklos vertinimo tvarka pagal Geros mokyklos koncepciją ir įtraukiojo ugdymo nuostatas ir patvirtintas privalomo bendrojo ugdymo mokyklų išorinio vertinimo ir stebėsenos įgyvendinimo planas; į nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemą integruota profesinio mokymo, rengimo ir specialistų kvalifikacijos tobulinimo būklės, raidos tendencijų stebėsena; sukurta formaliojo profesinio mokymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo sistema ir patvirtintas išorinio vertinimo planas; įdiegta sisteminė pagalba mokyklų veiklos tobulinimui po išorinio vertinimo). Programa skirta Valstybinei švietimo metų strategijai įgyvendinti. Įgyvendinant programą vykdomi keli veiksmų planai ir programos: Bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, stiprinimo ir inkliuzinio ugdymo plėtros m. veiksmų planas (bus atnaujintas 2017 m.); Gabių ir talentingų vaikų paieškos, atpažinimo sistemos sukūrimo ir

14 14 mokyklų šiems vaikams prieinamumo didinimo m. veiksmų planas (bus atnaujintas 2017 m.); Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą metų veiksmų planas (bus atnaujintas 2017 m.); Vaikų ir jaunimo socializacijos metų veiksmų planas (bus atnaujintas 2017 m.); Profesinio mokymo plėtros m. veiksmų planas (bus atnaujintas 2017 m.); Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros m. veiksmų planas (bus atnaujintas 2017 m.); Nacionalinės jaunimo politikos metų plėtros programa, Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais metų programa; Lietuviškų mokyklų Lenkijoje mokymo sąlygų gerinimo programa, Kokybės kultūros veiksmų planas, Kompleksiškai teikiamos pagalbos, specialiojo ugdymo mokyklų / centrų ir vaikų socializacijos centrų veiklos kokybės gerinimo metų tarpinstitucinis veiksmų planas, Pilietinio ir tautinio ugdymo m. tarpinstitucinis veiksmų planas. Įgyvendinami tarpinstituciniai veiklos planai: metų valstybinės sporto plėtros strategijos įgyvendinimas; Lietuvos informacinės visuomenės plėtros metų programos Lietuvos skaitmeninė darbotvarkė įgyvendinimas m.; Alkoholio ir tabako kontrolės programos įgyvendinimas; Užimtumo didinimo metų programos įgyvendinimas m.; metų nacionalinės pažangos programos horizontalusis prioritetas Regioninė plėtra ; metų nacionalinės pažangos programos horizontalusis prioritetas Kultūra ( m.); metų nacionalinės pažangos programos horizontalusis prioritetas Sveikata visiems ( m.). Vertinimas: Programa skirta kelioms integralioms ministro valdymo sritims: ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, profesinis mokymas, neformalusis švietimas, švietimo pagalba, ir horizontalioms sritims mokymasis visą gyvenimą, kvalifikacijų sistema m. bus išleista Valstybinės švietimo m. strategijos įgyvendinimo pusiaukelės analizė. Trukmė: Programa tęstinė, skirta ministro valdymo sritims, kurios yra nuolatinio dėmesio objektas. Ji bus vykdoma iki 2022 metų. Vykdytojai: Programą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, pasitelkdama pavaldžias įstaigas. Kita informacija: Valstybinė švietimo strategija siekia racionalaus, efektyvaus mokyklų valdymo, švietimo prieinamumo (ypač iki privalomo ir po privalomo švietimo), skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Pagrindinis siekiamas efektas aukštesnė švietimo kokybė. Švietimo kokybė didžiąja dalimi vertinama tarptautiniais palyginamaisiais tyrimais ir duomenimis, iš dalies nacionaliniais. Siekiama ES vidurkį viršijančių mokymosi pasiekimų. Programos finansavimas metais (tūkst. eurų) Valstybės biudžeto lėšos be ES, be turto ir statybų Turtui Švietimo įstaigų pastatų renovacija ir statyba ES projektų kofinansavimas ES lėšos Etatų skaičius: Nenumatoma finansuoti etatų (pareigybių). Programos koordinatorius: Gražvydas Kazakevičius, švietimo ir mokslo viceministras, tel. (8~5)

15 15 Tikslo, uždavinio, priemonės Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas 2 lentelė ųjų metų programos tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai (tūkst. eurų) 2017-ųjų metų asignavimai Numatomi 2018-ųjų metų asignavimai Numatomi 2019-ųjų metų asignavimai Turtui Turtui Turtui 01 Programos tikslas: Suformuoti profesionalią mokytojų bendruomenę Uždavinys: Sudaryti galimybes mokytojams nuolat tobulėti Priemonė: Pritraukti jaunimą mokytojo karjerai ir 300,0 300,0 0,0 0,0 1100,0 1100,0 0,0 0,0 1316,0 1316,0 0,0 0,0 skatinti alternatyvų tobulinimąsi * Priemonė: Skatinti mokytojų ir švietimo skyrių specialistų tobulėjimą (buvęs "Remti švietimo inovacijų projektus") 29,0 29,0 0,0 0,0 29,0 29,0 0,0 0,0 29,0 29,0 0,0 0,0 02 Programos tikslas: Įdiegti analize ir partneryste grįstą švietimo kokybės kultūrą Uždavinys: Sustiprinti mokyklų bendruomenių savarankiškumą ir atskaitomybę Priemonė: Konsultuotis su visuomene dėl ilgalaikės 30,0 30,0 0,0 0,0 30,0 30,0 0,0 0,0 30,0 30,0 0,0 0,0 švietimo strategijos įgyvendinimo Priemonė: Organizuoti pretendentų į švietimo įstaigų 87,0 87,0 0,0 0,0 87,0 87,0 0,0 0,0 87,0 87,0 0,0 0,0 vadovus, direktorių ir mokytojų kompetencijų ir praktinės veiklos vertinimą Priemonė: Organizuoti mokyklų pažangos projektų konkursus 280,0 280,0 0,0 0,0 1050,0 1050,0 0,0 0,0 2433,0 2433,0 0,0 0, Uždavinys: Stiprinti mokinių pasiekimų, mokyklų ir viso švietimo vertinimą ir stebėseną Priemonė: Įvesti kriterinį kaupiamąjį vertinimą ir 841,0 841,0 0,0 0,0 811,0 811,0 0,0 0,0 811,0 811,0 0,0 0,0 mokymosi rezultatų pripažinimą Priemonė: 250,0 250,0 0,0 0,0 250,0 250,0 0,0 0,0 250,0 250,0 0,0 0,0 Organizuoti ugdymo įstaigų išorinį vertinimą Priemonė: 223,0 223,0 0,0 0,0 223,0 223,0 0,0 0,0 223,0 223,0 0,0 0,0 Organizuoti švietimo stebėsenos tyrimus ir analizes Priemonė: Išplėtoti švietimo vertinimo ir stebėsenos sistemą 1600,0 1600,0 0,0 0,0 2080,0 2080,0 0,0 0,0 2502,0 2502,0 0,0 0,0 03 Programos tikslas: Įtraukti vaikus mokytis ir išskleisti individualius gebėjimus Uždavinys: Išplėtoti įtraukaus švietimo aplinkos įvairovę Priemonė: Vykdyti švietimo įstaigų modernizavimo 5500,0 5100,0 0,0 400,0 5500,0 5100,0 0,0 400,0 5500,0 5100,0 0,0 400,0 programas ir projektus Priemonė: Statyti naujus ir remontuoti senus švietimo įstaigų pastatus 25071, ,0 0,0 8590, , ,0 0,0 6648, , ,0 0,0 6590, Priemonė: (TVP Regionų plėtra ) Didinti vaikų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą * 10 Tarpinstit. veiklos plano 2690,0 2690,0 0,0 0,0 6262,0 6262,0 0,0 0,0 5713,0 5713,0 0,0 0,0 TVP Regionų plėtra * * ES SF periodo lėšos * TVP tarpinstitucinio veiklos plano priemonė * 11 TVP-21 REGIONŲ PLĖTRA metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto Regioninė plėtra tarpinstitucinis veiklos planas ( m.)

16 Tikslo, uždavinio, priemonės Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas Priemonė: (TVP Regionų plėtra ) Modernizuoti bendrojo ugdymo įstaigas ir aprūpinti jas gamtos, technologijų, menų ir kitų mokslų laboratorijų įranga Priemonė: Modernizuoti mokyklų pastatus, erdves, priemones ir transportą Priemonė: Pritaikyti švietimą informacinės visuomenės poreikiams 16 (tūkst. eurų) 2017-ųjų metų asignavimai Numatomi 2018-ųjų metų asignavimai Numatomi 2019-ųjų metų asignavimai Tarpinstit. veiklos plano Turtui Turtui Turtui 2600,0 2600,0 0,0 0,0 5675,0 5675,0 0,0 0, , ,0 0,0 0,0 TVP Regionų plėtra * ,0 5450,0 0,0 0, , ,0 0,0 0,0 7062,0 7062,0 0,0 0,0 721,0 121,0 0,0 600,0 721,0 121,0 0,0 600,0 721,0 121,0 0,0 600,0 TVP Informacinė visuomenė * ,0 0,0 0,0 1700,0 1730,0 30,0 0,0 1700,0 1730,0 30,0 0,0 1700, Priemonė: Aprūpinti mokyklas geltonaisiais autobusais Priemonė: 1914,0 1624,0 0,0 290,0 1856,0 1856,0 0,0 0,0 1914,0 1624,0 0,0 290,0 TVP Atnaujinti švietimo įstaigų sporto aikštynus SPORTAS * Uždavinys: Paskatinti mokyklas bendrųjų kompetencijų ir santykių gerinimui Priemonė: Sustiprinti bendrųjų kompetencijų vaidmenį 100,0 100,0 0,0 0,0 100,0 100,0 0,0 0,0 100,0 100,0 0,0 0,0 ugdymo turinyje ir jo aprūpinimą Priemonė: Sustiprinti lituanistinį ir pilietinį ugdymą 290,0 290,0 0,0 0,0 290,0 290,0 0,0 0,0 290,0 290,0 0,0 0, Priemonė: Įgyvendinti patyčių, žalingų polinkių ir kitas 75,0 75,0 0,0 0,0 75,0 75,0 0,0 0,0 75,0 75,0 0,0 0,0 TVP prevencijos bei pagalbos vaikams programas SAUGUMAS * Priemonė: Kurti ir diegti taiklesnį ugdymo turinį ir 1600,0 1600,0 0,0 0,0 4075,0 4075,0 0,0 0,0 6033,0 6033,0 0,0 0,0 naujas mokymo organizavimo formas Priemonė: (TVP Kultūra ) Pereiti prie 1039,0 1039,0 0,0 0,0 2443,0 2443,0 0,0 0,0 3256,0 3256,0 0,0 0,0 TVP Kultūra kūrybingumui palankios ugdymo(si) aplinkos, * 15 orientuotos į kūrybingumą skatinančios infrastruktūros diegimą Priemonė: (TVP Kultūra ) Plėtoti kūryba paremtas partnerystes, kūrybingumą ugdančias programas ir metodus visais švietimo lygmenimis Priemonė: (TVP Sveikata visiems ) Ugdyti sveiką gyvenseną ir ekologinę savimonę švietimo ir ugdymo įstaigose Uždavinys: Sustiprinti įtraukiojo ugdymo plėtrą Priemonė: Pagerinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų galimybes mokytis Priemonė: Sudaryti galimybes gabiems ir talentingiems vaikams papildomai mokytis ir bendrauti 1584,0 1584,0 0,0 0,0 2643,0 2643,0 0,0 0,0 4334,0 4334,0 0,0 0,0 TVP Kultūra * ,0 630,0 0,0 0,0 1448,0 1448,0 0,0 0,0 2839,0 2839,0 0,0 0,0 TVP Sveikata visiems * ,0 2500,0 0,0 0,0 3280,0 3280,0 0,0 0,0 4414,0 4414,0 0,0 0,0 504,0 504,0 0,0 0,0 504,0 504,0 0,0 0,0 504,0 504,0 0,0 0, Priemonė: Organizuoti moksleivių Dainų šventę 745,0 745,0 0,0 0,0 745,0 745,0 0,0 0,0 745,0 745,0 0,0 0,0 * 12 TVP-16 INFORMACINĖ VISUOMENĖ Informacinės visuomenės plėtros metų programos Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas ( m.) * 13 TVP-15 SPORTAS metų valstybinės sporto plėtros strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas ( m.) * 14 TVP-14 SAUGUMAS - Viešojo saugumo plėtros metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas ( m.) * 15 TVP-22 KULTŪRA metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto Kultūra tarpinstitucinis veiklos planas ( m.) * 16 TVP-23 SVEIKATA VISIEMS metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto Sveikata visiems tarpinstitucinis veiklos planas ( m.)

17 17 (tūkst. eurų) 2017-ųjų metų asignavimai Numatomi 2018-ųjų metų asignavimai Numatomi 2019-ųjų metų asignavimai Tikslo, Tarpinstit. uždavinio, Tikslo, uždavinio, priemonės veiklos plano priemonės pavadinimas Turtui Turtui Turtui Priemonė: Įgyvendinti priemones, skirtas stiprinti 139,0 139,0 0,0 0,0 139,0 139,0 0,0 0,0 139,0 139,0 0,0 0,0 tautinių mažumų ir migruojančių šeimų vaikų švietimą Priemonė: Įgyvendinti vaikų ir jaunimo socializacijos 260,0 260,0 0,0 0,0 292,0 292,0 0,0 0,0 292,0 292,0 0,0 0,0 veiksmus Priemonė: 9,0 9,0 0,0 0,0 9,0 9,0 0,0 0,0 9,0 9,0 0,0 0,0 Įgyvendinti pirminės narkomanijos prevencijos priemones Priemonė: Kurti įtraukiojo ugdymo sistemą specialiųjų 500,0 500,0 0,0 0,0 500,0 500,0 0,0 0,0 500,0 500,0 0,0 0,0 ugdymosi poreikių turintiems vaikams Uždavinys: Integruoti formalųjį ir neformalųjį švietimą Priemonė: Tobulinti neformalųjį vaikų švietimą, 203,0 203,0 0,0 0,0 116,0 116,0 0,0 0,0 116,0 116,0 0,0 0,0 užtikrinant bendrųjų kompetencijų ugdymą Priemonė: 6500,0 6500,0 0,0 0,0 2000,0 2000,0 0,0 0,0 3000,0 3000,0 0,0 0,0 Padidinti neformaliojo vaikų švietimo įvairovę ir prieinamumą Priemonė: 130,0 130,0 0,0 0,0 125,0 125,0 0,0 0,0 4692,0 4692,0 0,0 0,0 TVP Regionų (TVP Regionų plėtra ) Plėtoti vaikų ir jaunimo plėtra * 17 neformalaus ugdymosi galimybes (ypač kaimo vietovėse) Priemonė: (TVP-Sportas ) Mokyti vaikus plaukti ir saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens 145,0 145,0 0,0 0,0 145,0 145,0 0,0 0,0 145,0 145,0 0,0 0,0 TVP SPORTAS * Programos tikslas: Įgalinti jaunimą ir suaugusiuosius sėkmingai profesinei, socialinei ir kultūrinei veiklai Uždavinys: Teikti pagalbą savarankiškam asmenų karjeros valdymui Priemonė: 1600,0 1600,0 0,0 0,0 1970,0 1970,0 0,0 0,0 4050,0 4050,0 0,0 0,0 TVP (TVP Užimtumas ) Populiarinti ir modernizuoti Užimtumas* 19 profesinį mokymą, užtikrinti jo atitiktį darbo rinkos poreikiams Priemonė: (TVP Užimtumas ) Teikti profesinio orientavimo (karjeros) paslaugas realioje ir virtualioje aplinkoje 360,0 360,0 0,0 0,0 1238,0 1238,0 0,0 0,0 1700,0 1700,0 0,0 0,0 TVP Užimtumas * Uždavinys: Padidinti profesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams Priemonė: (TVP Užimtumas ) Organizuoti kvalifikacijos egzaminus kompetentingose institucijose 130,0 130,0 0,0 0,0 130,0 130,0 0,0 0,0 130,0 130,0 0,0 0,0 TVP * Užimtumas Priemonė: 40,0 40,0 0,0 0,0 40,0 40,0 0,0 0,0 40,0 40,0 0,0 0,0 Modernizuoti profesinį mokymą ir remti iniciatyvas šioje srityje Priemonė: Mokėti socialinio draudimo įmokas už 14,0 14,0 0,0 0,0 14,0 14,0 0,0 0,0 14,0 14,0 0,0 0,0 praktiką atliekančius mokinius Priemonė: Suformuoti kvalifikacijų sandarą, patobulinti kompetencijas ir teikti atitinkamą mokymą 3338,0 3338,0 0,0 0,0 4475,0 4475,0 0,0 0,0 6700,0 6700,0 0,0 0,0 * 17 TVP-21 REGIONŲ PLĖTRA metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto Regioninė plėtra tarpinstitucinis veiklos planas ( m.) * 18 TVP-15 SPORTAS metų valstybinės sporto plėtros strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas ( m.) * 19 TVP-19 UŽIMTUMAS Užimtumo didinimo metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas ( m.)