MĖNESINIS BIULETENIS KOVAS

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "MĖNESINIS BIULETENIS KOVAS"

Transkriptas

1 LT E U R O P O S C E N T R I N I S B A N K A S MĖNESINIS BIULETENIS MĖNESINIS BIULETENIS KOVAS

2

3 Europos centrinis bankas, 9 m. Adresas Kaiserstrasse 9 63 Frankfurt am Main Vokietija Pašto adresas Postfach Frankfurt am Main Vokietija Telefonas Internetas Faksas Už šio biuletenio parengimą atsakinga vykdomoji valdyba. Vertimus rengia ir skelbia nacionaliniai centriniai bankai. Į lietuvių kalbą išvertė Europos centrinis bankas ir Lietuvos bankas. Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Šiame leidinyje paskutiniai statistikos duomenys pateikti m. kovo 3 d. ISSN (Online)

4 t u r i n y s ávadinis straipsnis 5 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Euro zonos iðorës aplinka 9 Pinigø ir finansø raida 8 Kainos ir sànaudos 54 Produkcija, paklausa ir darbo rinka 65 Fiskalinë raida 83 Valiutø kursø ir mokëjimø balanso pokyèiai 9 Intarpai: Investicijos į naftos gamybos pajėgumus ir ekonomikos nuosmukis 5 Blogų bankų įtaka PFI balanso statistikai 3 3 Likvidumo sąlygos ir pinigų politikos operacijos laikotarpiu nuo 9 m. lapkričio d. iki m. vasario 9 d. 3 4 Apklausos dėl euro zonos mažo ir vidutinio dydžio įmonių galimybių pasiskolinti lėšų rezultatai: 9 m. antrasis pusmetis 43 5 Pastarojo meto vartotojų ir profesionalų infliacijos lūkesčiai euro zonoje 57 6 Perkeliamasis poveikis metiniam vidutiniam realiojo BVP didėjimui 66 7 Euro zonos vartotojų pasitikėjimo indekso sudarymas, nauda ir naujausi pokyčiai 69 8 ekspertų euro zonos makroekonominės prognozės 79 9 Fiskalinio tvarumo iššūkiai euro zonoje 88 Spekuliacinio pobūdžio sandoriai ir valiutų kursai 93 Euro zonos apþvalga priedai Eurosistemos pinigø politikos priemoniø chronologija Europos centrinio banko nuo 9 m. publikuoti dokumentai Þodynas s I V XIII

5 S a n t r u m p o s ŠALYS BE Belgija LU Liuksemburgas BG Bulgarija HU Vengrija CZ Čekija MT Malta DK Danija NL Nyderlandai DE Vokietija AT Austrija EE Estija PL Lenkija IE Airija PT Portugalija GR Graikija RO Rumunija ES Ispanija SI Slovėnija FR Prancūzija SK Slovakija IT Italija FI Suomija CY Kipras SE Švedija LV Latvija UK Jungtinė Karalystė LT Lietuva JP Japonija US Jungtinės Amerikos Valstijos KITOS BVP bendrasis vidaus produktas c.i.f. kaina, draudimas ir frachtas (cost, insurance and freight at the importer s border) EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Europos centrinis bankas S Europos centrinių bankų sistema EPI Europos pinigų institutas EPS ekonominė ir pinigų sąjunga ES Europos Sąjunga ESS95 Europos sąskaitų sistema 995 EUR euras EK efektyvusis kursas EVRK red. Ekonominės veiklos rūšių klasifikacija f.o.b. franko laivo denis (free on board at the exporter s border) GKI gamintojų kainų indeksas HTEI Hamburgo tarptautinės ekonomikos institutas IS indėlio sertifikatas MB mokėjimų balansas MBV5 TVF Mokėjimų balanso vadovas (5 leidimas) NCB nacionalinis centrinis bankas PFI pinigų finansinės institucijos STPK 4 red. Standartinė tarptautinės prekybos klasifikacija (4 redakcija) SVKI suderintas vartotojų kainų indeksas TAB Tarptautinių atsiskaitymų bankas TDO Tarptautinė darbo organizacija TVF Tarptautinis valiutos fondas VDSAP vienetinės darbo sąnaudos apdirbamojoje pramonėje VDSŠU vienetinės darbo sąnaudos šalies ūkyje VKI vartotojų kainų indeksas Remiantis Bendrijos praktika, ES šalys šiame biuletenyje išvardytos abėcėlės tvarka pagal šalių pavadinimus nacionalinėmis kalbomis.

6 Á va d i n i s s t r a i p s n i s m. kovo 4 d. vykusiame posėdyje, remdamasi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, Valdančioji taryba nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų. Dabartinės palūkanų normos tebėra tinkamos. Remiantis po m. vasario 4 d. įvykusio Valdančiosios tarybos posėdžio paskelbta visa informacija ir analizėmis, tikimasi, kad pinigų politikai svarbiu laikotarpiu kainų pokyčiai tebebus nedideli. Naujausia informacija leidžia daryti išvadą, kad euro zonos ekonomika atsigauna, nors atsigavimo procesas tikriausiai toliau bus netolygus. Valdančioji taryba tikisi, kad m. euro zonos ekonomika nuosaikiai augs, tebevyraujant netikrumui. Pinigų analizės rezultatai patvirtina vertinimą, kad vidutiniu laikotarpiu spaudimas infliacijai yra nedidelis. Tokiomis sąlygomis Valdančioji taryba tikisi, kad vidutiniu laikotarpiu kainų stabilumas bus užtikrintas, o tai palaikys euro zonos namų ūkių perkamąją galią. Infliacijos lūkesčiai vis dar atitinka siekį palaikyti mažą, bet artimą % infliacijos lygį vidutiniu laikotarpiu. Kovo 4 d. vykusiame posėdyje Valdančioji taryba taip pat svarstė, atsižvelgdama į ekonomikos ir finansų rinkos pokyčius, savo ypatingų priemonių nuoseklaus atšaukimo klausimą. Buvo nuspręsta toliau vykdyti ir pagrindines refinansavimo operacijas (PRO), ir vieno atsargų laikotarpio termino specialios trukmės refinansavimo operacijas kaip fiksuotųjų palūkanų aukcionus, paskirstant visą sumą, tol, kol tai bus reikalinga, bet ne trumpiau negu iki šių metų devintojo atsargų laikotarpio pabaigos m. spalio d. Specialios trukmės refinansavimo operacijoms bus taikomos tokios pat fiksuotosios palūkanos kaip ir atitinkamoms PRO. Valdančioji taryba taip pat nusprendė vėl pradėti taikyti kintamųjų palūkanų aukciono procedūrą vykdant reguliarias 3 mėn. ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (ITRO), pradedant operacija, kuri bus įvykdyta m. balandžio 8 d. Šiose operacijose paskirstomos sumos bus nustatomos siekiant užtikrinti palankias sąlygas pinigų rinkoje ir vengiant didelių skirtumų tarp siūlomų normų ir vyraujančios PRO normos. Be to, atsižvelgdama į savo 9 m. gruodžio 6 d. sprendimą dėl mėn. ITRO, Valdančioji taryba nusprendė nustatyti fiksuotą 6 mėn. ITRO, kuri bus įvykdyta m. kovo 3 d., palūkanų normą, lygią vidutinei minimaliai siūlomai pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normai visos šios operacijos metu. Priėmusi šiuos sprendimus Eurosistema ir toliau teikia likvidumo didinimo pagalbą euro zonos bankų sistemai labai palankiomis sąlygomis ir lengvina kreditavimo sąlygas euro zonai. Šie sprendimai taip pat padeda išvengti rinkos iškraipymų, susijusių su ilgiau negu reikia taikomomis nestandartinėmis priemonėmis. Valdančioji taryba toliau pamažu nustos taikyti ypatingas likvidumo priemones. Siekiant veiksmingai užkirsti kelią grėsmei kainų stabilumui vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiais, sukauptas likvidumas prireikus bus sumažintas. Dėl to ateityje Valdančioji taryba ir toliau labai atidžiai stebės visus pokyčius. Kalbant apie ekonominę analizę, pastaraisiais ketvirčiais euro zoną palankiai veikia taikomos visapusiškos makroekonominės skatinimo priemonės ir priemonės, kuriomis siekiama atkurti bankų sistemos funkcionavimą, taip pat atsigaunanti pasaulio ekonomika. Remiantis išankstiniu Eurostato įverčiu, 9 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo, % (trečiąjį ketvirtį padidėjo,4 %). Paskelbti rodikliai leidžia daryti išvadą, kad euro zonos ekonomika atsigauna, nors atsigavimo procesas tikriausiai toliau bus netolygus. Taip pat yra svarbūs keletas tam tikrų veiksnių, pavyzdžiui, prastos oro sąlygos kai kuriuose euro zonos regionuose m. pirmąjį ketvirtį. Atsižvelgiant į šią netolygią raidą, svarbu nesureikšminti ketvirtinio svyravimo, o augimo raidą vertinti pusės metų intervalais. Vertinant ateities perspektyvas, Valdančioji taryba tikisi, kad m. realusis BVP didės nedaug dėl tolesnio finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimo procesų ir dėl tikimybės, kad mažas pajėgumų panaudojimas gali mažinti investicijas, o vartojimą slopina prastos darbo rinkos perspektyvos.

7 Tai rodo ir m. kovo mėn. ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad m. metinio realiojo BVP augimas svyruos nuo,4 iki, %, o m. nuo,5 iki,5 %. Palyginti su 9 m. gruodžio mėn. paskelbtomis Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, m. numatytos šiek tiek mažesnio augimo ribos, o m. šiek tiek didesnio augimo ribos, rodančios gerokai didesnį ekonominį aktyvumą visame pasaulyje. Valdančiosios tarybos nuomone, šiai perspektyvai kylanti rizika tebėra iš esmės subalansuota, tebevyraujant netikrumui. Pasitikėjimas taip pat gali sustiprėti greičiau, negu šiuo metu tikimasi, o pasaulio ekonomika ir užsienio prekyba gali atsigauti labiau negu numatoma. Be to, gali pasireikšti didesnis negu manyta poveikis dėl taikomų visapusiškų makroekonominių skatinimo priemonių ir kitų taikytų ekonominės politikos priemonių. Kita vertus, susirūpinimas daugiausia susijęs su stipresniu ir ilgiau negu tikėtasi trunkančiu neigiamu grįžtamuoju ryšiu tarp realiosios ekonomikos ir padėties finansų sektoriuje, vėl pradėjusiomis kilti naftos bei kitų žaliavų kainomis, didėjančiu protekcionistiniu spaudimu, atsinaujinusia įtampa tam tikruose finansų rinkos segmentuose ir dėl pasaulio ekonomikos nesubalansuotumo nesklandaus koregavimosi galimybės. Kalbant apie kainų pokyčius, remiantis Eurostato išankstiniu įverčiu, m. vasario mėn. metinė euro zonos infliacija, apskaičiuota pagal SVKI, buvo,9 % (sausio mėn., %). Artimiausioje ateityje infliacija ir toliau turėtų būti apie % ir vis dar bus nedidelė pinigų politikai svarbiu laikotarpiu. Tikėtina, kad vangiai atsigaunanti vidaus ir užsienio paklausa tebeslopins bendrą kainų, sąnaudų ir darbo užmokesčio raidą. Tokiomis aplinkybėmis svarbu dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad infliacijos lūkesčiai vidutiniu bei ilgesniu laikotarpiais ir toliau atitinka Valdančiosios tarybos siekį palaikyti mažą, bet artimą % infliacijos lygį vidutiniu laikotarpiu. Tai rodo ir m. kovo mėn. ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad m. metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI, svyruos nuo,8 iki,6 %, o m. nuo,9 iki, %. Palyginti su 9 m. gruodžio mėn. paskelbtomis Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, m. numatytos šiek tiek mažesnio augimo ribos, o m. šiek tiek didesnio augimo ribos. Šiai perspektyvai kylanti rizika tebėra iš esmės subalansuota. Konkrečiau tariant, ji yra susijusi su tolesne ekonominio aktyvumo ir žaliavų kainų raida. Be to, netiesioginiai mokesčiai ir administruojamosios kainos gali padidėti daugiau, negu šiuo metu tikimasi, dėl to, kad kelerius ateinančius metus prireiks fiskalinės konsolidacijos. Analizuojant padėtį pinigų srityje, P3 metinis augimas m. sausio mėn. tapo teigiamas ir sudarė, %. Tai daugiausia rodo bazės efektą ir patvirtina vertinimą, kad pinigų kiekis ir toliau didėja lėtai. Bankų paskolų privačiajam sektoriui metiniam augimo tempui esant žemiau nulio ( m. sausio mėn. jis buvo,6 %), naujausi duomenys patvirtina Valdančiosios tarybos vertinimą, kad pinigų augimo tempas yra nedidelis ir kad vidutiniu laikotarpiu infliacijos spaudimas, susijęs su pinigų kiekio pokyčiais, yra nedidelis. Taip pat tikėtina, kad P3 ir paskolų privačiajam sektoriui augimas tebebus nedidelis ir artimiausiais mėnesiais. Kartu tikėtina, kad dėl neigiamo stačios pajamingumo kreivės poveikio faktinė pinigų raida bus lėtesnė negu tikrosios pinigų kiekio kaitos lėtėjimo tendencijos. Tai skatina lėšų paskirstymą iš P3 į ilgesnės trukmės indėlius ir vertybinius popierius. Kita vertus, nedidelis skirtumas tarp palūkanų normų už įvairias priemones, įtrauktas į P3, mažina lėšų laikymo likvidžiausių P sudedamųjų dalių forma alternatyviąsias sąnaudas ir toliau sparčiai didėjant P augimo tempui metinis augimo tempas sausio mėn. buvo,5 %.

8 Ávadinis straipsnis Bankų paskolų privačiajam sektoriui neigiamas metinis augimo tempas neparodo tam tikrų priešingų tendencijų: teigiamo ir didėjančio paskolų namų ūkiams metinio augimo tempo ir neigiamo toliau mažėjančio paskolų nefinansinėms korporacijoms metinio augimo tempo. Šie skirtumai atitinka istorines tendencijas ir ciklą, dėl to galima tikėtis, kad paskolų nefinansinėms korporacijoms augimas bus nedidelis dar kurį laiką po to, kai sustiprės ekonominis aktyvumas. Kartu sumažėjo įmonių finansavimo kaina, o sektorius, vertinant bendrai, toliau intensyviai naudojosi finansavimusi rinkoje, kaip alternatyva finansavimui iš bankų. Pastaruosius keletą mėnesių bankai toliau mažino savo bendrų balansų dydį, tačiau jiems vis dar lieka uždavinys vykdant šį koregavimą kartu užtikrinti galimybes teikti kreditavimą ne finansų sektoriui. Spręsdami šį uždavinį, bankai turėtų pasinaudoti pagerėjusiomis finansavimo sąlygomis savo kapitalo bazei toliau stiprinti ir prireikus pasinaudoti vyriausybės siūlomomis priemonėmis jai sustiprinti. Apibendrinant pasakytina, kad dabartinės pagrindinės palūkanų normos yra tinkamos. Remiantis po m. vasario 4 d. įvykusio Valdančiosios tarybos posėdžio paskelbta visa informacija ir analizėmis, tikimasi, kad pinigų politikai svarbiu laikotarpiu kainų pokyčiai tebebus nedideli. Naujausia informacija leidžia daryti išvadą, kad euro zonos ekonomika atsigauna, nors atsigavimo procesas tikriausiai toliau bus netolygus. Valdančioji taryba tikisi, kad m. euro zonos ekonomika nuosaikiai augs, tebevyraujant netikrumui. Tarpusavyje palyginti ekonominės ir pinigų analizės rezultatai patvirtina vertinimą, kad vidutiniu laikotarpiu spaudimas infliacijai bus nedidelis. Tokiomis sąlygomis Valdančioji taryba tikisi, kad vidutiniu laikotarpiu kainų stabilumas bus užtikrintas, o tai palaikys euro zonos namų ūkių perkamąją galią. Infliacijos lūkesčiai vis dar atitinka Valdančiosios tarybos siekį palaikyti mažesnį, bet artimą % infliacijos lygį vidutiniu laikotarpiu. Kalbant apie fiskalinę politiką, didelis valstybės biudžeto deficitas bei skola tampa papildoma našta pinigų politikai ir kenkia Stabilumo ir augimo paktui, vienam iš pagrindinių Ekonominės ir pinigų sąjungos ramsčių. Ypač svarbu, kad kiekvienos euro zonos šalies stabilumo programoje būtų aiškiai nurodytos numatomos konkrečios fiskalinių paskatų atsisakymo ir konsolidacijos strategijos. Tam šalys, ypač turinčios didelį deficitą ir skolą, turi dėti ryžtingas pastangas. Iš visų šalių bus reikalaujama vykdyti savo įsipareigojimus pagal perviršinio deficito procedūras. Vėliausiai m. pradėtinas valstybės finansų konsolidavimas turės būti gerokai didesnis už Stabilumo ir augimo pakte nustatytą minimalų,5 % BVP koregavimo dydį per metus. Daugiausia dėmesio reikia skirti išlaidų reformoms. m. kovo 3 d. Valdančioji taryba paskelbė pranešimą apie papildomas fiskalinio konsolidavimo priemones, kurias priėmė Graikijos vyriausybė. Pagrindinis visų euro zonos šalių uždavinys siekiant sustiprinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą spartinti struktūrines reformas. Turėtų būti įgyvendinama politika, padedanti atverti rinkas ir padidinti konkurenciją. Apskritai, kad būtų kuriamos naujos galimybės verslui, labai svarbu pasirengti ilgalaikėms investicijoms į inovacijas. Reikėtų nustoti įgyvendinti paramos sektoriams programas, skirtas staigiam krizės poveikiui įveikti. Darbo rinkose keliose šalyse būtina užtikrinti nuosaikų darbo užmokesčio nustatymą, veiksmingas paskatas dirbti ir pakankamą darbo rinkos lankstumą, siekiant išvengti didesnio struktūrinio nedarbo artimiausiais metais. Šias struktūrines reformas turėtų skatinti tinkamas bankų sektoriaus restruktūrizavimas. Tvarkingi balansai, veiksmingas rizikos valdymas, skaidrūs ir lankstūs veiklos modeliai yra labai svarbūs veiksniai, prisidedantys didinant bankų atsparumą sukrėtimams ir užtikrinant tinkamą finansavimąsi, taip kuriant tvaraus augimo ir finansinio stabilumo pagrindus.

9

10 e ko n o m i n ë i r P I N I G Ø A P L I N KO S R A I D A. E u r o z o n o s i ð o r ë s a p l i n k a ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Euro zonos iðorës aplinka Naujausi rodikliai toliau rodo, kad pasaulio ekonomika atsigauna. Pastaruoju metu infliacija pasaulyje padidėjo, nors ir toliau buvo gana nedidelė. Nors tebėra didelis tvaraus augimo ateityje neapibrėžtumas, rizika pasaulio ekonomikos perspektyvoms iš esmės vertinama kaip subalansuota... pasaulio ekonomikos raida 9 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais vėl tapęs teigiamas pasaulinis aktyvumas praėjusių metų paskutinį ketvirtį ir m. pradžioje toliau didėjo. Augimui padėjo pinigų ir fiskalinės politikos paskatos, didėjantis ir vartotojų, ir verslo pasitikėjimas bei pailgintas atsargų ciklas. Teigiami pasaulio ekonomikos aktyvumo pokyčiai vyksta kartu sparčiai atsigaunant pasaulinei prekybai. Pastaruoju metu darbo rinkų rodikliai rodo didėjantį užimtumą apdirbamosios pramonės sektoriuje ir lėčiau mažėjančias darbo vietas paslaugų sektoriuje. Kalbant išsamiau, naujausi rodikliais pagrįsti įrodymai teberodo, kad pasaulio ekonomika atsigauna. Vasario mėn. Pirkimų vadybininkų indeksas (PVI) padidėjo iki 53,6 (sausio mėn. buvo 53,) (žr. pav.). Apskritai atsigavimo tempas pastaraisiais mėnesiais, atrodo, stabilizavosi. Bendro produkcijos, remiantis PVI, indekso suskirstymas pagal sektorius toliau rodo lėtesnį didėjimą paslaugų sektoriuje negu apdirbamosios pramonės sektoriuje. Tačiau vasario mėn. atotrūkis tarp šių dviejų sektorių sumažėjo sulėtėjus produkcijos augimui apdirbamosios pramonės sektoriuje, bet gerokai padidėjo paslaugų sektoriuje. Naujų užsakymų, remiantis PVI, indeksai rodo, kad apdirbamoji pramonė ir toliau bus pagrindinis pasaulio ekonomikos augimo šaltinis, bent jau m. pradžioje, nepaisant pastaruoju metu tam tikro pagerėjimo paslaugų sektoriaus užsakymų srityje. Remiantis naujausiais turimais rodikliais, gruodžio mėn., palyginti su ankstesniu mėn., pasaulinės prekybos apimtis padidėjo 4,8 % (lapkričio mėn., %). Daugiausia prekybos apimtis padidėjo Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse, kartu sparčiau augo ir prekyba išsivysčiusiose ekonomikose. Vertinant ketvirtinius duomenis, į kuriuos neįtraukti kai kurie trumpalaikiai svyra- pav. Pasaulio pirkimų vadybininkų indeksas (PVI) pav. Tarptautiniai kainų pokyčiai (pasiskirstymo indeksas, dėl sezoniškumo pakoreguotas; mėnesiniai duomenys) Šaltinis: Markit. visa apdirbamoji pramonė paslaugos (mėnesiniai duomenys; metiniai pokyčiai, procentais) Šaltinis: EBPO. EBPO vartojimo kainos (visų prekių) EBPO vartojimo kainos (visų prekių, neįskaitant maisto ir energijos)

11 vimai, 9 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, prekyba padidėjo 6 % tai didžiausias užfiksuotas augimas. 9 m. pabaigoje pasaulinės prekybos apimtis vis dar buvo 8 % mažesnė už 8 m. balandžio mėn. buvusią didžiausią apimtį, bet 5 % didesnė už 9 m. gegužės mėn. buvusį žemiausią lygį. 3 pav. Labiausiai išsivysčiusių šalių pagrindinių rodiklių kaita euro zona Japonija JAV Jungtinë Karalystë Produkcijos augimas (ketvirtiniai pokyèiai, procentais; ketvirtiniai duomenys) Keturis mėnesius buvusi neigiama infliacija pasaulyje 9 m. paskutinį ketvirtį vėl tapo teigiama ir m. pradžioje buvo fiksuotas tam tikras tolesnis jos didėjimas. EBPO šalyse bendroji pagal VKI apskaičiuota infliacija tais metais iki sausio mėn. buvo % (tais metais iki gruodžio mėn.,9 %) (žr. pav.). Nedidelis metinės infliacijos didėjimas paskutiniais mėnesiais daugiausia buvo susijęs su pakitusiais bazės efektais dėl žaliavų kainų. Tuo metu infliacija EBPO šalyse, neįskaitant maisto ir energijos, tais metais iki sausio mėn. buvo,6 %, t. y. nuo praėjusio mėnesio nepakito. 3,,,, -, -, -3, -4, Infliacijos lygis (vartojimo kainos; metiniai pokyèiai, procentais; mënesiniai duomenys) 3,,,, -, -, -3, -4, JUNGTINėS AMERIKOS VALSTIJOS JAV realusis BVP 9 m. sumažėjo,4 %. Nors pirmąjį metų pusmetį ekonomika traukėsi, fiskalinės ir pinigų paskatos bei atsargų ciklas labai prisidėjo prie reikšmingo gamybos atsigavimo 9 m. antrąjį pusmetį. JAV Ekonominės analizės biuro antraisiais vertinimais, 9 m. ketvirtąjį ketvirtį į metinį perskaičiuotas realusis BVP padidėjo 5,9 %, trečiąjį ketvirtį sumažėjo, %. Augimą visų pirma paspartino 3,9 procentinio punkto prisidėjęs atsargų augimas. Ankstesniais ketvirčiais stabdžiusios BVP augimą verslo investicijos ketvirtąjį ketvirtį prisidėjo,6 procentinio punkto prie BVP augimo. Teigiamas užsienio prekybos poveikis, svarbus augimą skatinęs veiksnys ankstesniais ketvirčiais, metų pabaigoje susilpnėjo, nes importas didėjo kartu su vėl pradėjusiomis didėti asmeninio vartojimo išlaidomis Šaltiniai: nacionaliniai duomenys, TAB, Eurostatas ir apskaièiavimai. Euro zonos ir Jungtinës Karalystës duomenys ið Eurostato; JAV ir Japonijos rodikliai apskaièiuoti remiantis nacionaliniais duomenimis. BVP duomenys dël sezoniðkumo pakoreguoti. Euro zonos ir Jungtinës Karalystës SVKI; JAV ir Japonijos VKI Kalbant apie kainų raidą, vidutinė metinė infliacija pagal VKI 9 m. buvo,4 % (8 m. 3,8 %). 9 m. pabaigoje bendroji infliacija padidėjo ir m. sausio mėn. buvo,6 %, daugiausia dėl bazės efektų, kylančių iš ankstesnių energijos kainų pokyčių. Metinės pagal VKI apskaičiuotos infliacijos, neįskaitant maisto ir energijos, didėjimo tempas sausio mėn. sulėtėjo iki,6 % (9 m. vidutinis tempas buvo,7 %).

12 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Euro zonos iðorës aplinka Artimiausiu laikotarpiu atsigavimą turėtų ir toliau skatinti fiskalinės ir pinigų politikos paskatos, taip pat padidėjęs atsargų ciklas. Tačiau manoma, kad vėliau BVP augimas šiek tiek lėtės silpnėjant didėjančių atsargų ir politikos paskatų įtakai. Menkos darbo rinkos sąlygos ir nuolat mažėjanti namų ūkių skolos našta turėtų stabdyti asmeninio vartojimo išlaidų didėjimą. Kalbant apie kainų pokyčius, infliacija ir toliau turėtų būti nedidelė dėl gamybos atotrūkio. m. sausio 7 d. JAV Federalinis atvirosios rinkos komitetas nusprendė nekeisti federalinių fondų tikslinės palūkanų normos,5 %. Iki kovo pabaigos tikimasi užbaigti ilgesnės trukmės vertybinių popierių pirkimo programas. m. vasario 8 d. Federalinė rezervų sistema paskelbė ir apie pakeistas savo diskonto lango skolinimo programų sąlygas, įskaitant diskonto normos didinimą nuo,5 iki,75 % ir pirminio kreditavimo paskolų didžiausio termino sumažinimą iki vienos nakties termino. JAPONIJA Japonija, atrodo, po truputį atsigauna. Išankstiniu Japonijos vyriausybės vertinimu, 9 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, realusis BVP padidėjo, %. Augimą dideliu mastu lėmė išorės paklausa ir didelis vyriausybės paskatų skatinamas privatus vartojimas. Pirmą kartą per beveik dvejus metus padidėjo verslo investicijos, o investicijos į gyvenamąjį būstą šiek tiek sumažėjo. Sąstingį trečiąjį ketvirtį ir realiojo BVP padidėjimą,3 % 9 m. antrąjį ketvirtį pakeitė augimas ketvirtąjį ketvirtį. Apskritai realusis BVP 9 m. buvo 5, % mažesnis negu prieš metus. Dėl didelio ekonomikos sąstingio sausio mėn. toliau mažėjo vartotojų kainos. Bendrosios vartotojų kainos tais metais iki sausio mėn. sumažėjo,3 %, prieš tai gruodžio mėn., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu,7 %. Neįskaitant maisto ir energijos, metinė infliacija pagal VKI sausio mėn. buvo, %, t. y. nuo praėjusio mėn. nepakito. Posėdyje, kuris baigėsi m. vasario 8 d., Japonijos bankas nusprendė nekeisti tikslinės vienos nakties paskolų be užstato palūkanų normos, %. JUNGTINĖ KARALYSTĖ Jungtinės Karalystės realiojo BVP augimas 9 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, tapo teigiamas, ankstesniais ketvirčiais jo mažėjimo tempas nuosekliai lėtėjo. Patikslintais vertinimais, 9 m. ketvirtąjį ketvirtį realusis BVP padidėjo,3 %, trečiąjį ketvirtį sumažėjo,3 %. BVP augimą daugiausia lėmė namų ūkių išlaidos, per ketvirtį padidėjusios,4 %, ir valdžios sektoriaus galutinis vartojimas, padidėjęs, %, o verslo investicijos toliau mažėjo. Apskritai naujausi aktyvumo ir būsto rinkos rodikliai rodo, kad ekonomikos padėtis m. pradžioje nuosekliai gerėja. Skatinama pagalbinių politikos priemonių pastaraisiais mėnesiais tęsėsi teigiama tendencija būsto rinkoje. Sausio mėn. septintą mėnesį iš eilės kilo būsto kainos (palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu, jos pakilo 3,6 %), kartu didėjant hipotekos kredito prieinamumui pastaraisiais mėnesiais. Sausio mėn. padidėjo bendro grynojo skolinimo privatiems asmenims srautas, nors jis ir buvo gerokai mažesnis už vidutinį skolinimo srautą 8 m. Ateityje aktyvumas turėtų ir toliau nuosekliai didėti, skatinamas svaro sterlingų nuvertėjimo pavėluoto poveikio, fiskalinių ir pinigų politikos paskatų bei apskritai gerėjančių pasaulinių sąlygų.

13 Metinė infliacija pagal SVKI pastaraisiais mėnesiais didėjo ir sausio mėn. buvo 3,5 % (gruodžio mėn.,5 %), daugiausia dėl pakilusių naftos kainų ir pasibaigusio laikinai sumažinto PVM laikotarpio. Be to, įtakos galėjo turėti ir infliaciją didinantis spaudimas dėl anksčiau nuvertėjusio svaro sterlingų. Tačiau ateityje infliacija turėtų mažėti, nes vis dar laisvi pajėgumai turės slopinantį poveikį kainų dinamikai. Pastaraisiais mėnesiais Anglijos banko Pinigų politikos komitetas nekeitė komercinių bankų atsargų oficialiosios palūkanų normos,5 %. Be to, Anglijos bankas užbaigė savo turto pirkimo programą, kurios bendra suma buvo mlrd. svarų sterlingų. KITOS EUROPOS ŠALYS Apskritai ekonominė padėtis pastaraisiais mėnesiais pagerėjo ir kitose ne euro zonos ES šalyse. Tačiau daugelyje šalių ketvirtinio BVP augimo dinamika yra gana nepastovi. Tai susiję su atsargų ciklo svyravimais ir vykdomu fiskaliniu koregavimu. Remiantis išankstiniu įverčiu, Švedijos realusis BVP 9 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo,6 %. Istoriniai duomenys patikslinus buvo sumažinti ir dabar rodo buvusį sąstingį antrąjį ketvirtį ir sumažėjimą, % ketvirtąjį ketvirtį. Danijos išankstinis įvertis rodo, kad realusis BVP ketvirtąjį ketvirtį padidėjo, %, trečiąjį ketvirtį,3 % (ankstesnis rodiklis (,6 %) patikslinus sumažintas). Trumpalaikiai rodikliai rodo, kad ekonominė padėtis abiejose šalyse m. pradžioje gerėja. Danijoje infliacija pagal SVKI toliau didėjo iki,9 % sausio mėn. (gruodžio mėn. buvo, %), o Švedijoje ji šiek tiek sumažėjo iki,7 % (gruodžio mėn. buvo,8 %). Gruodžio ir sausio mėn. Danmarks Nationalbank trim etapais sumažino savo palūkanų normą iš viso bazinių punktų iki,5 %. Didžiausiose Vidurio ir Rytų Europos ES valstybėse narėse ekonominė padėtis labai pagerėjo nuo 9 m. pirmąjį ketvirtį stebėto labai didelio aktyvumo sumažėjimo. Svarbų vaidmenį atliko pastaraisiais mėnesiais labai atsigavusi pramoninė gamyba, kurią skatino padidėjusi išorės paklausa. Viso regiono BVP augimas antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais, palyginti su atitinkamais ankstesniais ketvirčiais, pamažu didėjo, nors jo didėjimo tempas šiek tiek lėtėjo tik Vengrijoje ir Rumunijoje. Tačiau, remiantis Eurostato išankstiniu įverčiu, 9 m. paskutinį ketvirtį augimo tendencijos tapo įvairesnės. Nors Vengrijoje mažėjimo tempas toliau lėtėjo iki,4 % (trečiąjį ketvirtį buvo, %), Rumunijoje jis mažėjo sparčiau iki,5 % (trečiąjį ketvirtį buvo,6 %), o Čekijoje augimas tapo neigiamas (,6 %) (trečiąjį ketvirtį buvo,8 %). Lenkijos realiojo BVP augimas ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paspartėjo ir sudarė, %. Viską įvertinus, naujausi pasitikėjimo rodikliai, pramoninės gamybos ir prekybos duomenys rodo toliau didėjantį aktyvumą didžiausiose Vidurio ir Rytų Europos ES valstybėse narėse m. pradžioje. Kaip rodo didėjantis nedarbas, kartu tebėra didelis neapibrėžtumas dėl ekonomikos raidos ateinančiais ketvirčiais ir didelės rizikos. Regiono infliacijos kaita pastaraisiais metais nevienoda. Čekijoje metinės infliacijos pagal SVKI lygis buvo žemas,4 % (sausio mėn.). Vengrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje metinės pagal SVKI apskaičiuotos infliacijos lygis tebebuvo aukštesnis sausio mėn. atitinkamai 6,, 3,9 ir 5, %. m. sausio 5 d. Banca Naţională a României nusprendė sumažinti pagrindinę pinigų politikos palūkanų normą 5 bazinių punktų iki 7,5 %. m. vasario d. Magyar Nemzeti Bank nusprendė sumažinti savo pagrindinę pinigų politikos palūkanų normą 5 baziniais punktais iki 5,75 %.

14 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Euro zonos iðorës aplinka Iš visų ES šalių nuo pasaulio ekonomikos nuosmukio pradžios labiausiai koreguotos Baltijos valstybių ekonomikos. Pastaraisiais ketvirčiais ketvirtinio augimo rezultatai buvo nevienodi, bet apskritai visose trijose valstybėse, atrodo, pagerėjo. Bulgarijos realiojo BVP augimas sumažėjo gerokai mažiau negu Baltijos valstybių. Apskritai naujausi trumpalaikiai aktyvumo ir pasitikėjimo rodikliai rodo, kad ekonominė padėtis gerėja visose keturiose šalyse, nors pramoninė gamyba pastaraisiais mėnesiais vis dar silpna Bulgarijoje ir Lietuvoje. Rusijos turimi duomenys rodo, kad ketvirtąjį ketvirtį gamyba toliau didėjo, o 9 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo. Išankstiniais vertinimais, 9 m. realusis BVP apskritai sumažėjo 7,9 %. m. sausio mėn. turimi pramoninės gamybos duomenys rodo, kad m. pradžioje toks ekonominio aktyvumo didėjimas galėjo sulėtėti, nes kompetentingos institucijos pamažu atsisako 9 m. taikytų fiskalinių paskatų. Tolesnė rizika sparčiam atsigavimui daugiausia kyla iš lėčiau negu tikėtasi kilusių žaliavų kainų ir nedidelio kredito augimo. Infliacijos spaudimas, nors vis dar didelis, toliau mažėja. Metinė infliacija pagal VKI sausio mėn. sumažėjo iki 8, %, nes anksčiau sustiprėjęs rublis neleido kilti importo kainoms. KYLANČIOS EKONOMIKOS AZIJOS ŠALYS Kylančios ekonomikos Azijos šalių ekonominis aktyvumas 9 m. paskutinį ketvirtį toliau sparčiai didėjo. Tai daugiausia lėmė fiskalinių paskatų paketai. Be to, daugelyje šalių nuosekliai atsigauna ir artėja prie iki krizės buvusių lygių užsienio prekyba. Vidaus paklausa tampa vis tvaresnė, turto rinkos pokyčiai yra teigiami, o darbo vietų kūrimas didėja. Kinijos metinio realiojo BVP augimo tempas 9 m. paskutinį ketvirtį paspartėjo iki,7 %, todėl bendras 9 m. gamybos augimas buvo 8,7 %. Pagrindinis augimo šaltinis ir toliau buvo paskatų lemiamos investicijos. Nepaisant nuosekliai gerėjančių išorės sąlygų, grynosios prekybos įtaka 9 m. paskutinį ketvirtį tebebuvo neigiama. Vidaus rinkos likvidumas ir toliau buvo didelis. P augimas, nors pastaruoju metu šiek tiek ir sulėtėjo, sausio mėn., palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu, buvo 6 %, t. y. gerokai didesnis už tikslinį metinį augimą 7 %. Metinė infliacija pagal vartotojų kainas 9 m. lapkričio mėn. vėl buvo teigiama ir m. sausio mėn. sudarė,5 %. Pinigų politikos institucijos pradėjo mažinti vidaus rinkos likvidumo perteklių nuo metų pradžios du kartus padidindamos bankų privalomųjų atsargų normą abu kartus po 5 bazinių punktų. Korėjos realiojo BVP augimas 9 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, labai paspartėjo iki 6 % (ankstesnį ketvirtį sumažėjo,9 %), daugiausia dėl bazės efektų. Toliau didėjo privataus vartojimo augimo ir investicijų įtaka. Metinė infliacija pagal VKI sausio mėn. buvo 3, %, ankstesnį mėnesį,8 %. Indijos ekonominis aktyvumas taip pat buvo didelis. Realusis BVP 9 m. paskutinį ketvirtį padidėjo 5,9 % (trečiąjį ketvirtį 6,8 %). Infliacija pagal didmenines kainas, pagrindinis Indijos rezervų banko infliacijos rodiklis, labai padidėjo. Tai daugiausia buvo susiję su sparčiau kilusiomis maisto ir kuro kainomis. Sausio mėn. didmeninių kainų lygis buvo 8,6 % aukštesnis negu prieš metus. Nors ekonominis aktyvumas kylančios ekonomikos Azijos šalyse labai priklausė nuo makroekonominių paskatų, kurios turėtų būti ir toliau taikomos daugumoje šalių ateinančiais mėnesiais, yra aiškių ženklų, kad vidaus paklausa tampa vis tvaresnė. Kartu lėčiau negu tikėtasi atsigaunanti 3

15 išorės paklausa ir didėjantis infliacijos spaudimas yra didelės regiono ekonomikos perspektyvas bloginančios rizikos. LOTYNŲ AMERIKA Lotynų Amerikos šalių ekonominio aktyvumo tempas 9 m. ketvirtąjį ketvirtį dar labiau paspartėjo, o infliacijos spaudimas daugumoje šalių sumažėjo. Brazilijos dideli dažnumo rodikliai rodo, kad ketvirtąjį ketvirtį ir vidaus, ir išorės paklausa didėjo gerokai sparčiau. Mažmeninės prekybos pardavimai 9 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu, vidutiniškai padidėjo 8,8 % (trečiąjį ketvirtį 5, %). Pramoninė gamyba ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, padidėjo 5,8 % (trečiąjį ketvirtį sumažėjo 8, %). Ketvirtąjį ketvirtį metinė infliacija pagal VKI buvo 4, %, t. y. šiek tiek mažesnė negu ankstesnį ketvirtį. Argentinos pramoninė gamyba 9 m. ketvirtąjį ketvirtį padidėjo 5, % (ankstesnį ketvirtį susitraukė %). Vidutinė metinė infliacija pagal VKI 9 m. paskutinį ketvirtį buvo 7, % (trečiąjį ketvirtį 5,9 %). Meksikos realusis BVP 9 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, susitraukė,4 % (trečiąjį ketvirtį sumažėjo 6, %). Vidutinė metinė infliacija pagal VKI 9 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 4 % (trečiąjį ketvirtį 5, %). Apskritai Lotynų Amerikos šalių ekonominis aktyvumas turėtų toliau nuosekliai didėti dėl įgyvendintų politikos paskatų priemonių ir didėjančios išorės paklausos bei gerėjančių finansinių sąlygų. Tačiau rizika regiono ekonominiam aktyvumui tebėra linkusi mažėti ir priklausyti nuo išorės sąlygų... Žaliavų rinkos Per paskutinius tris mėnesius naftos kainos stabilizavosi ties 7 8 JAV dol. už barelį riba, jos šiek tiek svyravo dėl rinkos susirūpinimo pasaulio ekonomikos atsigavimo sparta (žr. 4 pav.). Kovo 3 d. Brent žalios naftos kaina sudarė 77,8 JAV dol. už barelį, t. y. jos lygis buvo beveik toks pat kaip ir metų pradžioje. Rinkos dalyviai mano, kad vidutiniu laikotarpiu naftos kainos kils ateities sandorių kainos m. gruodžio mėn. bus apie 84 JAV dol. už barelį. Naftos kainos stabilizavosi gerėjant pagrindiniams veiksniams. Naftos paklausa padidėjo palyginti su 9 m. antrąjį ketvirtį fiksuota mažiausia paklausa dėl kylančių ekonomikų įtakos. Ši padidėjusi paklausa taip pat lėmė 8 m. sukauptų atsargų sumažėjimą. Kalbant apie pasiūlą, ne OPEC šalių gamyba iš esmės nepakito, o OPEC šalys dabar gamina gerokai daugiau, negu buvo numatyta. Tuo metu Tarptautinė energetikos agentūra daugiau nebetikslino paklausos prognozių ir jos nebedidino. Naujausios paklausos prognozės m. rodo, kad paklausa padidėjo,6 mln. barelių per dieną, palyginti su 9 m. Tai daugiausia lėmė didėjanti ne EBPO šalių paklausa. 4 pav. Svarbiausi þaliavø rinkø pokyèiai Brent þalia nafta (JAV dol. uþ barelá; skalë kairëje) þaliavos, neáskaitant energijos (JAV dol.; indeksas: m. = ; skalë deðinëje) 8 9 Ðaltiniai: Bloomberg ir HTEI

16 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Euro zonos iðorës aplinka Pasiūlos perspektyvos išsamiau nagrinėjamos intarpe, daugiausia dėmesio skiriant ekonomikos nuosmukio įtakai investicijoms į naftos pajėgumus. Žaliavų, neįskaitant energijos, kainos per paskutinius tris mėnesius sumažėjo. Šiek tiek mažėjo maisto ir žemės ūkio žaliavų kainos, tai ypač lėmė pranešimai apie rekordinius javų derlius. Kalbant apie metalų kainas, anksčiau kilusios 9 m. paskutinį ketvirtį nustojo kilti, esant rinkos susirūpinimui pasaulio ekonomikos atsigavimo sparta. Bendras žaliavų, neįskaitant energijos, kainų indeksas, išreikštas JAV dol., vasario pabaigoje buvo apie % mažesnis negu metų pradžioje. i n t a r p a s I N V E S T I C I J O S Į N A F T O S G A M Y B O S P A J Ė G U M U S I R E K O N O M I K O S N U O S M U K I S Finansų krizė ir jos sukelta pasaulinė recesija turėjo esminį poveikį naftos rinkos fundamentaliems veiksniams. Dėl ekonomikos nuosmukio pasaulinė naftos paklausa sumažėjo nuo didžiausios fiksuotos paklausos 87,8 mln. barelių per dieną (mb/d) (7 m. ketvirtąjį ketvirtį) iki 84, mb/d (9 m. antrąjį ketvirtį) (žr. A pav.). Reaguodami į tokį naftos paklausos sumažėjimą, naftos gamintojai greitai sumažino savo gamybą. Ypač svariai sumažinti savo kvotą nusprendė Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) šalys beveik 5 mb/d. Ekonomikos nuosmukio šalutinis poveikis yra labai sumažintos investicijos į naftos gamybos pajėgumus. Šiame intarpe išsamiau nagrinėjamas investicijų į gamybos pajėgumus koregavimas ir jo padariniai naftos gamybai bei naftos kainoms vidutiniu laikotarpiu. Su pasiūla susijęs ekonomikos nuosmukio poveikis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į numatomą naftos paklausos raidą. Remiantis naujausia Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vidutinio laikotarpio prognoze, numatoma, kad pasaulinė naftos paklausa vėl didės iki 9,9 mb/d (4 m.). Šis skaičius pagrįstas prielaida, kad naftos vartojimas EBPO šalyse, palyginti su 8 m., sumažės apie 3 mb/d, bet šį sumažėjimą ne tik kompensuos, bet ir viršys sparčiai didėjanti paklausa ne EBPO šalyse. TEA vertinimu, 9 m. ketvirtąjį ketvirtį pasaulinė naftos pasiūla buvo 85,9 mb/d. Tai reiškia, kad iki 4 m. pasiūlą reikės padidinti 5 mb/d, kad ji atitiktų padidėjusią paklausą. TEA gana pesimistiškai vertina ne EBPO šalių pasiūlą. Jos nuomone, pasiūlos lygis bus toks pats kaip ir 9 m. Tokiu atveju EBPO turėtų tiekti trūkstamus numatomus 5 mb/d. A pav. Naftos paklausa pagal regionus (mln. barelių per dieną) ne EBPO šalys EBPO Pasiūlos geba atitikti didėjančią paklausą priklauso nuo investicijų, kurias gamintojai gali ir nori daryti, siekdami didinti gamybos pajėgumus, dydžio. 8 m. labai padi Šaltinis: TEA. Pastaba: paskutinis 9 m. ketvirtojo ketvirčio stebėjimas. 5

17 dėjo nominaliosios investicijos į pajėgumus (žr. B pav.). Tačiau kartu daugiau negu dvigubai padidėjo investicijų sąnaudos. Dėl to realiosios investicijos nuo 4 m. iš esmės yra pastovios. B pav. Investicijos į naftos gavybos pajėgumus ir gavybos kapitalo sąnaudų indeksas (GKSI) 6 nominaliosios (skalė kairėje) realiosios (skalė kairėje) PKSI 3 (skalė dešinėje) 5 Pasaulinė recesija turėjo didelį poveikį investicijoms naftos gavybos sektoriuje (ir nominaliosioms, ir realiosioms). Pirma, visame pasaulyje sugriežtintos kreditavimo sąlygos trukdė įmonių gebėjimui finansuoti savo investicinius planus. Antra, smukusi naftos paklausa sumažino naujų pajėgumų aktualumą ir norą juos turėti. TEA pastebi, kad pastaruoju metu atšaukti ar atidėti naujų naftos verslovių plėtros projektai, kurie, manoma, būtų padidinę naftos gamybos pajėgumus 5,8 mb/d. Nieko keista, kad išlaidos gavybai mažėja ypač tuose regionuose, kuriuose plėtros išlaidos yra didesnės būtent ne EBPO šalyse Šaltiniai: TEA, IHS/CERA ir ekspertų apskaičiavimai. Mlrd. JAV dol. Mlrd. JAV dol.; realiosios investicijos apskaičiuotos taikant gavybos kapitalo sąnaudų IHS/CERA indeksą ir bazinius m. 9 m. duomenys yra įmonės planais pagrįstas TEA įvertis. 3 Indeksas: =. Apibendrinant galima pasakyti, jog tai, kad paklausa mažėja sparčiau nei pasiūla, yra tik tam tikras laikinas naftos pasiūlos ir paklausos balanso sąstingis. Kalbant apie vidutinio laikotarpio perspektyvas, ekonomikos nuosmukio sukeltas investicijų gavybos sektoriuje mažėjimas turėtų lėtinti pajėgumų didinimo tempą. Tai gali sudaryti naują pasiūlos trūkumą artimiausiais metais atsigaunant ekonomikai ir ateityje lemti naftos kainas didinantį spaudimą. Naftos gavybos sektorius apima žvalgybos ir eksploatacijos veiklą, taip pat naftos gręžinių naudojimą. Kita vertus, pervežimas, perdirbimas ir paskirstymas yra perdirbamojo sektoriaus dalis..3. išorės aplinkos perspektyvos Įvairūs rodikliai rodo, kad pasaulio ekonomika artimiausiu laikotarpiu toliau augs. 9 m. gruodžio mėn. EBPO šalių sudėtinis išankstinis rodiklis padidėjo atitikdamas ankstesniais mėnesiais stebėtą tendenciją, todėl sustiprino požiūrį, kad ekonominis aktyvumas daugumoje EBPO šalių stabiliai atsigauna (žr. 5 pav.). Šią palankesnę trumpesnio laikotarpio perspektyvą patvirtina ir pastaraisiais mėnesiais nuolat didėjęs vartotojų ir verslo pasitikėjimas daugumoje EBPO šalių iki 8 m. pirmojo pusmečio buvusiais lygiais. Nepaisant tų metų pradžioje fiksuotų tam tikrų nuostolių, padidėjus kintamumui, akcijų rinkų vertinimai visame pasaulyje ir toliau yra gerokai aukštesni už 9 m. pradžioje buvusius žemus lygius. Be istoriškai mažų pinigų politikos normų visame pasaulyje, pakilusios akcijų kainos taip pat reagavo į pagerėjusias pasaulinio augimo perspektyvas. Be to, pasaulio ekonomikos atsigavimas rodo pagerėjusias pasaulinės prekybos ir euro zonos užsienio paklausos perspektyvas. Nepaisant šių teigiamų signalų, tebėra neapibrėžtumas ir dėl pasaulinio augimo perspektyvų, ir dėl masto, kuriuo atsigavimas gali tapti tvarus, kai pradės mažėti laikinų veiksnių, skatinsiančių ekonominį aktyvumą artimiausiu laikotarpiu, pvz., atsargų ciklo ir politikos paskatų priemonių, įtaka. 6

18 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Euro zonos iðorës aplinka Nors tebėra pasaulio ekonomikos perspektyvų neapibrėžtumas, rizika pasauliniam aktyvumui iš esmės yra subalansuota. Teigiama yra tai, kad pasitikėjimas gali padidėti daugiau negu tikėtasi, o pasaulinis aktyvumas ir užsienio prekyba gali atsigauti sparčiau negu prognozuota. Be to, gali pasireikšti didesnis negu manyta taikomų didelių makroekonominių paskatų ir kitų taikytų politikos priemonių poveikis. Neigiama yra tai, kad tebėra susirūpinimas dėl didesnio ar ilgiau užsitęsusio neigiamo realiosios ekonomikos ir finansų sektoriaus grįžtamojo ryšio, vėl pakilusių naftos ir kitų žaliavų kainų, sustiprėjusio protekcionizmo spaudimo ir vėl atsinaujinusios įtampos kai kuriuose finansų rinkos segmentuose, taip pat galimo netvarkingo pasaulinių nesubalansuotumų koregavimo. 5 pav. EBPO sudėtinis išankstinis rodiklis (mėnesiniai duomenys; amplitudė pakoreguota) EBPO kylančios rinkos Šaltinis: EBPO. Pastaba: kylančios rinkos rodiklis yra Brazilijos, Rusijos ir Kinijos SIR svertinis vidurkis

19 . PINIGØ IR FINANSØ RAIDA.. PINIGAI IR PFI KREDITAI Pastarojo meto duomenys rodo, kad tiek P3, tiek kredito augimas toliau buvo silpnas, patvirtindamas vertinimą, kad pinigų augimo tempas yra nedidelis, o infliacijos spaudimas vidutiniu laikotarpiu, susijęs su pinigų raida, yra menkas. Dėl stačios pajamingumo kreivės didelio mažinančio poveikio bendrojo plačiojo pinigų junginio P3 augimas ir toliau mažina pinigų augimo tempą. Sumažėjusį paskolų privačiajam sektoriui metinį augimo tempą ir toliau daugiausia skatino sumažėjusios paskolos nefinansinėms korporacijoms, o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas tebebuvo teigiamas ir tebedidėjo. Bendrai paskolų raidos pagal sektorius tendencija ir toliau atitinka istorines tendencijas atsižvelgiant į dabartinį ekonominį ciklą. Galiausiai pastarųjų mėnesių raida patvirtina, kad euro zonos PFI sektorius ir toliau vykdė savo finansinio sverto mažinimo procesą, nors ir lėčiau, o tai daugiausia buvo daroma mažinant PFI pozicijas viena kitos atžvilgiu. PLATUSIS PINIGŲ JUNGINYS P3 Plačiojo pinigų junginio P3 metinis augimo tempas m. sausio mėn. tapo teigiamas ir tą mėnesį sudarė, % (9 m. gruodžio mėn. buvo,3 %, o 9 m. ketvirtąjį ket virtį vidutiniškai, %; žr. 6 pav.). Tačiau tai daugiausia buvo susiję su bazės efektais; mėnesinis srautas ir į metinį perskaičiuoti 3 ir 6 mėn. augimo tempai sausio mėn. visi buvo neigiami. 6 pav. P3 augimas (pokyèiai, procentais; dël sezoniðkumo ir kalendoriðkai pakoreguota) P3 (metinis augimo tempas) P3 (metinio augimo tempo 3 mën. centruotas slenkamasis vidurkis) P3 (á metiná perskaièiuotas 6 mën. augimo tempas) Nedidelis pinigų augimas ir toliau buvo susijęs su stipriu išskirtinai stačios pajamingumo 4 4 kreivės poveikiu, skatinančiu perkelti lėšas iš P3 į mažiau likvidų ir potencialiai rizikingesnį turtą. Stačios pajamingumo kreivės povei kis reiškė, kad bendro P3 augimas ir toliau Šaltinis:. mažino pinigų augimo tempą. Tačiau palūkanų normų sandara, kuriai buvo būdingi nedideli įvairių trumpalaikių indėlių palūkanų normų skirtumai, taip pat toliau skatino vidinius P3 struktūros pokyčius, perkeliant lėšas į vienadienius indėlius ir taip į P. Kalbant apie P3 priešinius, paskolų privačiajam sektoriui, didžiausios bendro bankų kredito sudedamosios dalies, metinis augimo tempas 9 m. ketvirtąjį ketvirtį tapo neigiamas ir buvo neigiamas ir m. sausio mėn. Kalbant apie sektorius, paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas didėjo tiek ketvirtąjį ketvirtį, tiek sausio mėn., o paskolų nefinansinėms korporacijoms metinis augimo tempas toliau mažėjo ir buvo neigiamas. Kol kas paskolų augimo pagal sektorius tendencija atitinka įprastas verslo ciklo savybes, kadangi paskolos nefinansinėms korporacijoms paprastai kurį laiką būna nedidelės, netgi pasiekus paskolų namų ūkiams ir visos ekonomikos persilaužimo tašką

20 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida PFI pagrindinis turtas ankstesnių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje toliau mažėjo. Tačiau, kitaip negu 9 m. pirmąjį pusmetį, šį finansinio sverto mažinimo procesą šiuo metu daugiausia skatina sumažėjusios PFI paskolos kitoms PFI (neįskaitant Eurosistemos). PAGRINDINĖS P3 SUDEDAMOSIOS DALYS Nedidelis P3 metinis augimo tempas apie metų pabaigą, viena vertus, ir toliau slepia labai neigiamą tiek likvidžių rinkos priemonių (P3 P), tiek trumpalaikių indėlių, išskyrus vienadienius indėlius, poveikį (P P) ir, kita vertus, stiprų teigiamą P poveikį. P metinis augimo tempas toliau didėjo nuo, % (9 m. trečiąjį ketvirtį) iki,3 % (ketvirtąjį ketvirtį). Vėliau m. sausio mėn. jis sumažėjo iki,5 %, iš dalies dėl bazės efekto (žr. lentelę). Mėnesinių srautų raida rodo, kad tęsiasi ankstesniais metais pastebėta tvirta didėjimo tendencija. Labai padidėjęs vienadienių indėlių metinis augimo tempas tiek trečiąjį, tiek ketvirtąjį ketvirčiais ir sausio mėn. (nors ir truputį mažiau) atitinka dabartinę palūkanų normų sandarą, kai dėl sumažėjusios trumpalaikės rinkos palūkanų normos tokių indėlių laikymo alternatyviosios sąnaudos sumažėjo iki labai mažo lygio. Tuo pačiu metu, po truputį vėl didėjant galimybėms rizikuoti, namų ūkiai ir ne pinigų finansiniai tarpininkai gali lėšas laikinai laikyti vienadienių indėlių forma, o vėliau investuoti jas į įvairiausios trukmės ir rizikos indėlius, nefinansinės korporacijos gali jas panaudoti siekdamos padidinti likvidumo apsauginių priemonių veiksmingumą. lentelë. Pinigø junginiø ir prieðiniø suvestinë lentelë (ketvirtiniai vidurkiai; dël sezoniðkumo ir kalendoriðkai pakoreguota) Likuèiai, procentais, palyginti su P3 Metinis augimo tempas I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. P 48,9 5,4 8,,,3,3,5 Pinigai apyvartoje 8, 3,6 3,,8 7,5 6, 6, Vienadieniai indëliai 4,7 3,8 7,, 3,3 3,6,7 P P (= kiti trumpalaikiai indëliai) 39,3 9,3 3, 3, 7,7 9, 8, Sutarto termino iki m. imtinai indëliai 9,8 3,,7 3,, 4,3,6 Áspëjamojo laikotarpio iki 3 mën. imtinai indëliai 9,5 4,5 8,6,9 5,7 5, 3,7 P 88, 7,3 5,6 4,5,,5,9 P3 P (= likvidþios rinkos priemonës),8,7,5 7,6,4,,8 P3, 6, 4,4,7,,3, Kreditas euro zonos rezidentams 6,5 4,8 3,6,9,4,6 Kreditas valdþiai 5,7 8,4,5 3,6, 9, Paskolos valdþiai,3,5,7 3, 3,5 3, Kreditas privaèiam sektoriui 6,7 4,,,9,7, Paskolos privaèiam sektoriui 4,6,,4,6,,6 Paskolos privaèiam sektoriui, pakoreguotos dël pardavimo ir pakeitimo vertybiniais popieriais 6, 3,5,5,3,,3 Ilgesnës trukmës finansiniai ásipareigojimai (neáskaitant kapitalo ir atsargø) 3,7 4,3 4,8 6,8 5,9 5,3 Šaltinis:. Paskutinio mënesio, kurio pateikti duomenys, pabaigoje. Apskaièiuoti duomenys gali nesutapti dël apvalinimo. 9

21 Trumpalaikių indėlių, išskyrus vienadienius indėlius, metinis augimo tempas toliau mažėjo nuo 3, % (trečiąjį ketvirtį) ir 7,7 % (ketvirtąjį ketvirtį) iki 8, % (sausio mėn.). Tai rodo reikšmingai sumažėjusį trumpalaikių terminuotųjų indėlių (sutarto termino iki m. indėlių) metinį augimo tempą, o trumpalaikių taupomųjų indėlių (įspėjamojo laikotarpio iki 3 mėn. indėlių) augimo tempas tebebuvo spartus. 7 pav. Pagrindinës P3 sudedamosios dalys (metiniai pokyèiai, procentais; dël sezoniðkumo ir kalendoriðkai pakoreguota) P kiti trumpalaikiai indëliai likvidþios rinkos priemonës Bendrai įvairių rūšių trumpalaikių indėlių raida atitinka jų atitinkamas palūkanų normas. Šiuo atžvilgiu nuolat pastebimos įplaukos į trumpalaikius taupomuosius indėlius gali būti paaiškintos tuo, kad jų pelningumas nuo 9 m. pradžios buvo didesnis negu trumpalaikių terminuotųjų indėlių. Likvidžios rinkos priemonės, įtrauktos į P3, Šal ti nis:. m. trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčiais vidutiniškai buvusios atitinkamai 7,6 % ir,4 %, labai sumažėjo ir sausio mėn. buvo,8 %. Ketvirtojo ketvirčio raida rodo ypač ryškiai sumažėjusį iki m. termino skolos vertybinių popierių ir atpirkimo sandorių metinį augimo tempą. Abiejų rodiklių augimo tempai tapo neigiami. Kartu pinigų rinkos fondų akcijų ir vienetų, didžiausio likvidžių rinkos priemonių subkomponento, metinis augimo tempas ketvirtąjį ketvirtį gerokai sumažėjo ir panašiai toliau mažėjo sausio mėn., kai tapo neigiamas. Lėšos ir toliau buvo perkeliamos į finansinį turtą, neįeinantį į P3, kuris buvo patrauklesnis dėl stačios pajamingumo kreivės ir tolesnio daugelio turto rinkų atsigavimo didžiąją nagrinėjamo laikotarpio dalį. (Daugiau informacijos apie nefinansinio sektoriaus finansinių investicijų raidą žr.. skirsnyje.) P3 indėlių, kurie apima trumpalaikius indėlius bei atpirkimo sandorius ir yra plačiausias pinigų junginys, kurio turima patikima informacija apie sektorius, metinis augimo tempas sumažėjo nuo 3,6 % (trečiąjį ketvirtį) iki,8 % (antrąjį ketvirtį). Vėliau jis dar sumažėjo ir sausio mėn. sudarė, %. Namų ūkių (sektoriaus, daugiausia prisidedančio prie visų P3 indėlių metinio augimo tempo) P3 indėlių metinis augimo tempas toliau labai mažėjo nuo,9 % (ketvirtąjį ketvirtį) iki,6 % (sausio mėn.) (žr. 8 pav.). Nefinansinių korporacijų turimų P3 indėlių metiniam augimo tempui toliau buvo būdinga kylanti tendencija, pastebėta pastaraisiais mėnesiais. Jis padidėjo nuo, % (trečiąjį ketvirtį) ir 3,3 % (ketvirtąjį ketvirtį) iki 4,3 % (sausio mėn.). Ši indėlių raida pagal sektorius atitinka dabartinį verslo ciklo etapą ir vyraujančią palūkanų normų sandarą. Iš tiesų lėtėjantį namų ūkių indėlių kaupimą galima paaiškinti tiek tuo, kad jų pajamos atsilieka nuo ūkio aktyvumo, kurį iš dalies atsveria nuo 8 m. trečiojo ketvirčio padidėjęs taupymo lygis ir pajamingumo veiksniai, tiek tuo, kad atlygio motyvai privertė perkel

22 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida ti lėšas iš piniginio turto į ilgesnės trukmės turtą. Poveikis, kurį palūkanų normų sandara daro lėšų perkėlimui iš turimų P3 pinigų į didesnio pelningumo priemones, yra aiškiau matomas nefinansinių tarpininkų (daugiausia apimančių KFT) atveju ketvirtąjį ketvirtį jų turimos pozicijos per metus labai sumažėjo. Tačiau sausio mėn. tokių turimų P3 pinigų augimo tempas tapo mažiau neigiamas dėl bazės efekto, t. y. didelių įplaukų praėjusių metų sausio mėn. Metų pabaigos raidai galėjo daryti poveikį ir apskaitos veiksniai. Nefinansinių korporacijų atveju padidėję turimi pinigai gali rodyti tai, kad pinigų srautams būdinga tendencija gerėti pradinių atsigavimo etapų metu, o vėliau jie panaudojami likvidumo apsauginėms priemonėms papildyti. Tačiau toks padidėjimas galėjo būti susijęs su lėšų įplaukomis dėl pastaraisiais ketvirčiais suaktyvėjusios vertybinių popierių išleidimo veiklos. 8 pav. Trumpalaikiai indėliai ir atpirkimo sandoriai (metiniai pokyèiai, procentais; dël sezoniškumo ir kalendoriškai nepakoreguota) nefinansinës korporacijos namø ûkiai finansiniai tarpininkai Šaltinis:. Pastaba: PFI sektorius, neáskaitant Eurosistemos PAGRINDINIAI P3 PRIEŠINIAI Kalbant apie P3 priešinius, visų PFI kreditų euro zonos rezidentams metinis augimo tempas toliau mažėjo nuo 3,6 % (trečiąjį ketvirtį) iki,9 % (ketvirtąjį ketvirtį), o m. sausio mėn. dar sumažėjo ir sudarė,6 % (žr. lentelę). Šis mažėjimas buvo susijęs su toliau lėtėjančiu PFI kreditų privačiajam sektoriui metiniu augimo tempu, kurį iš dalies atsvėrė labai padidėjęs kreditų valdžiai metinis augimo tempas (nors šis augimo tempas sausio mėn. sumažėjo). PFI kreditų valdžiai metinio augimo tempo padidėjimas (nuo,5 % trečiąjį ketvirtį iki 3,6 % ketvirtąjį ketvirtį) daugiausia buvo susijęs su tolesnėmis įplaukomis į PFI sektoriaus turimus vyriausybės vertybinius popierius. Nepaisant to, kad aktyvus vyriausybės skolos vertybinių popierių pirkimas pastaraisiais mėnesiais pasiekė beprecedentį lygį, jis beveik atitiko istorines palūkanų normų ciklo tendencijas. Stati pajamingumo kreivė, kai finansavimo sąnaudos, kurias rodo trumpalaikės palūkanų normos, yra mažos, palyginti su pajamingumu, kurį galima gauti už vyriausybės obligacijas, leidžia PFI gauti stabilią grąžą be didelio poveikio kapitalo poreikiui ar kredito rizikai, kai yra didelis netikrumas dėl ekonomikos perspektyvų ateityje. Tačiau atrodo, kad šis procesas pastaraisiais mėnesiais sustojo, iš dalies dėl pagerėjusių alternatyvių investicijų galimybių ir nerimo dėl kai kurių šalių valstybės skolos tvarumo. Iš tiesų nuo lapkričio mėn. PFI išpardavinėjo vyriausybės skolos vertybinius popierius, o anksčiau pastebėta kreditų valdžiai metinio augimo tempo didėjimo tendencija truputį pasikeitė. PFI kredito privačiajam sektoriui metinis augimo tempas ketvirtąjį ketvirtį toliau mažėjo nuo, % (trečiąjį ketvirtį) iki,9 %, o sausio mėn. dar sumažėjo ir sudarė, %. PFI turimų privačiojo sektoriaus vertybinių popierių, išskyrus akcijas, metinis augimo tempas toliau mažėjo nuo 3,9 % (trečiąjį ketvirtį) ir 5,7 % (ketvirtąjį ketvirtį) iki 4,6 % (sausio mėn.). Šį mažėjimą bent jau iš dalies gali paaiškinti silpnesnė pakeitimo vertybiniais popieriais operacijų pozicijų atpirkimo veikla po aktyvios veiklos 9 m. pirmąjį pusmetį. PFI turimų akcijų

23 ir kitos nuosavybės metinis augimo tempas padidėjo nuo 7,8 % (trečiąjį ketvirtį) iki 3, % (ketvirtąjį ketvirtį), o sausio mėn. dar padidėjo ir sudarė,5 %. Be to, toliau mažėjo ir PFI paskolų privačiajam sektoriui, didžiausios kreditų privačiajam sektoriui sudedamosios dalies, metinis augimo tempas. Jis sumažėjo nuo,4 % (trečiąjį ketvirtį) iki,6 % (ketvirtąjį ketvirtį), o sausio mėn. nepasikeitė ir buvo,6 % (žr. lentelę). Kadangi tik rojo pakeitimo vertybiniais popieriais veikla pastaraisiais mėnesiais tapo labiau prislopinta, sumažėjo paskolų privačiajam sektoriui augimo tempą iškraipantis ir jį mažinantis nurašytų paskolų poveikis. Iš tiesų šis iškraipymas sausio mėn. sudarė,3 procentinio punkto, trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčiais buvo atitinkamai vidutiniškai,7 ir, procentinio punkto. Tolesnis paskolų privačiajam sektoriui metinio augimo tempo mažėjimas ketvirtąjį ketvirtį ir sausio mėn. gali būti daugiausia susijęs su sumažėjusiu paskolų nefinansinėms korporacijoms ir šiek tiek mažiau ne pinigų finansinėms institucijoms metiniu augimo tempu, o anksčiau mažėjęs paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas nustojo mažėti. Mažėjantis paskolų nefinansinėms korporacijoms metinis augimo tempas (nuo, % trečiąjį ketvirtį ir,4 % ketvirtąjį ketvirtį iki,7 % sausio mėn.) yra susijęs su nuolatinėmis nuo praėjusių metų pradžios kiekvieną mėnesį fiksuojamomis išlaidomis. Šios išlaidos daugiausia buvo susijusios su iki 5 m. termino paskolomis, o nuo 5 m. termino paskolų mėnesiniai srautai per šį laikotarpį tebebuvo teigiami, išskyrus m. sausio mėn. Ši skirtinga trumpesnio ir ilgesnio termino paskolų raida gali iš dalies būti susijusi su įmonių perėjimu prie ilgesnės trukmės finansavimo šaltinių, siekiant gauti naudos iš istoriškai mažų ilgalaikio finansavimo sąnaudų. Tai irgi atitinka aktyvesnį ilgesnės trukmės vertybinių popierių išleidimą, kuris taip pat gali rodyti, kad įmonės, ypač didelės, galėjo pakeisti besibaigiančio termino bankų paskolas tokiu finansavimu rinkoje (daugiau informacijos apie paskolų ir finansavimo raidą pagal sektorius žr..6 ir.7 skirsniuose). Bendrai paskolų raidos pagal sektorius tendencijos, atrodo, atitinka istorines tendencijas ir dabartinius lūkesčius dėl realiosios ekonomikos aktyvumo. Paskolų namų ūkiams realusis augimas paprastai prasideda anksčiau negu realiojo BVP augimas, o paskolų nefinansinėms korporacijoms augimas turi tendenciją nuo jo atsilikti keliais ketvirčiais. Pastarąjį dalyką iš dalies galima paaiškinti tuo, kad ankstyvojo ekonomikos atsigavimo etapo metu įmonės yra linkusios finansuoti investicijas naudodamos nepaskirstytąjį pelną. Taigi, tikėtina, kad korporacijų skolinimasis kurį laiką bus prislopintas, netgi visai ekonomikai pasiekus lūžio tašką, o tai ypač būdinga tada, kai ekonomikos perspektyvas ateityje vis dar gaubia didelis netikrumas. Be to, esant dabartiniam verslo ciklui, būtina atsižvelgti į blogų bankų poveikį PFI paskolų nefinansinėms korporacijoms dinamikai (žr. intarpą). Kalbant apie kitus P3 priešinius, PFI ilgesnės trukmės finansinių įsipareigojimų (neįskaitant kapitalo ir atsargų) metinis augimo tempas padidėjo nuo 4,8 % (trečiąjį ketvirtį) iki 6,8 % (ketvirtąjį ketvirtį). Tačiau sausio mėn. jis sumažėjo iki 5,3 % (žr. 9 pav.). Konkrečiai kalbant, ilgesnės trukmės indėliams (sutarto termino nuo m. ir įspėjamojo laikotarpio nuo 3 mėn.) buvo naudinga stati pajamingumo kreivė, ir jie pritraukė dalį lėšų, kurios per kelis paskutinius ketvirčius buvo perkeliamos iš trumpalaikių terminuotųjų indėlių. Sausio mėn. reikšmingai sumažėjo šių trumpalaikių indėlių metinis augimo tempas, tačiau tai iš esmės buvo susiję su reikšmingai sumažėjusiais KFT turimais šiais indėliais, sumažėjus pakeitimo vertybiniais popieriais veiklai, ir slepia besitęsiantį namų ūkių indėlių ilgalaikį kaupimą dėl jų santykinai palankaus pelningumo.

24 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida 9 pav. P3 ir PFI ilgesnës trukmës finansiniai ásipareigojimai (metiniai pokyèiai, procentais; dël sezoniškumo ir kalendoriškai pakoreguota) Ðaltinis:. P3 ilgesnës trukmës finansiniai ásipareigojimai (neáskaitant kapitalo ir atsargø) pav. P3 prieðiniai (metiniai srautai; mlrd. eurø; dël sezoniðkumo ir kalendoriðkai pakoreguota) kreditas privaèiajam sektoriui () kreditas valdþiai () grynasis iðorës turtas (3) ilgesnës trukmës finansiniai ásipareigojimai (neáskaitant kapitalo ir atsargø) (4) kiti priešiniai (su kapitalu ir atsargomis) (5) P Šaltinis:. Pastabos: P3 pateiktas tik palyginimui (P3 = ). Ilgesnës trukmës finansiniai ásipareigojimai (neáskaitant kapitalo ir at sargø) parodyti su prieðingu þenklu, nes jie yra PFI sek to riaus ásipareigojimai. O sausio mėn. nuo m. termino skolos vertybinių popierių metinis augimo tempas toliau didėjo nuo,4 % (trečiąjį ketvirtį) ir 3, % (ketvirtąjį ketvirtį) iki 3,8 %. Ši raida skiriasi nuo trumpalaikių skolos vertybinių popierių raidos. Galiausiai PFI grynosios išorinio turto pozicijos metinės įplaukos sumažėjo nuo 5 mlrd. eurų (trečiąjį ketvirtį) iki 5 mlrd. eurų (ketvirtąjį ketvirtį). Dėl didelių mėnesinių grynųjų įplaukų sausio mėn. (atsiradusių dėl sumažėjusių išorinių įsipareigojimų, reikšmingai viršijusių išorinio turto sumažėjimą) šios pozicijos metinės įplaukos minėtą mėnesį padidėjo iki 33 mlrd. eurų (žr. pav.). intarpas BLOGŲ BANKŲ ĮTAKA PFI BALANSO STATISTIKAI Finansø krizë paskatino Europos šaliø vyriausybes ágyvendinti kompleksà priemoniø, kuriomis siekiama uþtikrinti, kad finansø ástaigos galëtø vykdyti lemiamà ekonomikos finansavimo vaidmená. Kai kuriose euro zonos šalyse priemonës, ágyvendintos siekiant sumaþinti átampà bankø balansø atþvilgiu ir sumaþinti neapibrëþtumà dël bankø turimo turto, apëmë ástatymø, leidþianèiø steigti blogus bankus, priëmimà. Plaèiàja prasme blogi bankai tai vyriausybiø sudarytos ir remiamos specializuotos schemos, skirtos turto, kurio nuvertëjimo rizika labai didelë arba kurá sunku ávertinti, iškëlimui iš kredito ástaigø balanso palengvinti. Tokie subjektai buvo 3

25 sukurti, pavyzdþiui, padëti sureguliuoti finansø krizes praëjusio amþiaus paskutinio dešimtmeèio viduryje Suomijoje ir Švedijoje. Yra daug ávairiø struktûrø, kurias galima steigti šiam tikslui ágyvendinti, todël sunku pateikti aiškià ávairiø blogø bankø klasifikacijà. Šis intarpas pagrástas programomis, kurios jau paskelbtos Airijai ir Vokietijai. Jame pateiktas reikšmës, kurià šios programos turi PFI balanso statistikai, stilizuotas aprašymas, atskiriant paskolø portfeliø perdavimà nuo kito turto, ypaè vertybiniø popieriø, perdavimo. Pagrindiniai statistikos klausimai Blogø bankø programø sukûrimas kelia jø statistinës klasifikacijos ir susijusiø turto perdavimø PFI atsargø ir sandoriø balanso statistikoje, t. y. srautø, traktavimo klausimà. Eurosistemos statistikos sistema leidþia atidþiai stebëti ir kiekybiškai vertinti šiø operacijø átakà P3 ir jo priešiniams. Vertinant iki šiol paskelbtas blogo banko schemos rûšis, aiškëja, kad šie subjektai nepriiminës indëliø, taigi nebus pinigø kûrimo sektoriaus (PFI sektoriaus) dalis, o bus klasifikuojami kaip priklausantys pinigus turinèiam sektoriui, t. y. bus traktuojami kaip ne pinigø finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo korporacijas ir pensijø fondus (KFT), arba kaip valdþios sektoriaus dalis 3. Paskolø portfeliø perdavimà apimanèios programos Paskolø portfeliø perdavimas iš esmës bus vykdomas kaip kredito ástaigos paskolø portfelio dalies pardavimas specialiosios paskirties ámonei, panašiai kaip tikrojo paskolø pakeitimo vertybiniais popieriais sandoris. Šis sandoris bus fiksuojamas PFI balanso statistikoje ir kaip atsargø likuèio, ir kaip paskolø atitinkamam priešingam sektoriui neigiamo srauto sumaþëjimas (þr. A pav.) 4. Paskolø portfeliai apskritai bus perduodami uþ maþesnæ sumà, negu uþfiksuota administratoriaus kredito ástaigos balanse, todël bus reikalingas dalinis nurašymas dël pardavimo. Kadangi daliniai nurašymai nelaikomi finansiniais sandoriais, tai lems PFI paskolø likuèio apimties, kuri yra didesnë uþ uþfiksuotà srautà, sumaþëjimà. Lygiai taip pat dalinio nurašymo átaka áprastai A pav. PFI balanso ir pozicijų, kurioms daro įtaką blogi bankai, schema TURTAS Paskolos euro zonos rezidentams Euro zonos rezidentų išleisti vertybiniai popieriai Kitų šalių (nerezidentų) išleisti vertybiniai popieriai Paskolos kitoms šalims (nerezidentams) ĮSIPAREIGOJIMAI Indėliai Išleisti skolos vertybiniai popieriai Kapitalas ir atsargos Šaltinis:. Pastabos: langeliø mëlynosiose srityse parodyta turto perdavimo, kuris turi átakos PFI statistikoje uþfiksuotam finansiniam sandoriui, dalis. Šios schemos raudonosios dalys atitinka nurašymà dël turto perdavimo. Nors euro zonos rezidentø išleistø vertybiniø popieriø perdavimas á blogo banko schemas taip pat susijæs su nurašymu, tai neparodyta dël pateikimo prieþasèiø. Skaièius rodo turto pozicijas, susijusias su paskolø perdavimu, skaièius turto pozicijas, susijusias su kito turto perdavimu. Išsamià informacijà apie Airijos schemà þr. Plaèiau apie Vokietijos schemà þr. 9 m. geguþës mën. Deutsche Bundesbank Monthly Report. Tà labai palengvino ásigaliojæs atnaujintas reglamentas dël pinigø finansiniø institucijø sektoriaus balanso (/8/3) ir naujasis reglamentas dël finansiniø priemoniø korporacijø, sudaranèiø pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, turto ir ásipareigojimø statistikos (/8/3). 3 Jei tokius subjektus reikëtø klasifikuoti kaip priklausanèius centrinës valdþios sektoriui, jie bûtø pinigams neutralûs. 4 Þr. 5 m. rugsëjo mën. mënesinio biuletenio intarpà PFI paskolø pavertimo vertybiniais popieriais poveikis euro zonos pinigø analizei ir 8 m. kovo mën. mënesinio biuletenio intarpà Apskaitos standartø svarba aiškinant PFI statistikà. 4

26 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida parodys sumaþëjusi kapitalo ir atsargø apimtis. Tai iliustruoja raudonos linijos A pav. 5 Taigi turto perdavimas atskleis šio turto nuostolius, taigi ir didins kredito ástaigø kapitalo pozicijø skaid rumà. Kredito ástaigos gautas atlygis mainais uþ portfelio perdavimà tikriausiai bus blogo banko išleisti vertybiniai popieriai su valstybës garantija, kaip rodo mëlyna rodyklë A pav. Priklausomai nuo blogo banko klasifikacijos pagal sektorius ir sutartø turto perdavimo sàlygø gauti vertybiniai popieriai padidins valdþios sektoriaus ar KFT sektoriaus išleistø PFI turimø skolos vertybiniø popieriø apimtá. Nors dël šiø sandoriø maþëja kredito ástaigø paskolø knygos, jos nekeièia ne PFI sektoriaus gaunamo finansavimo. Todël analizës tikslais gali prireikti šiø sandoriø átakà vertinti taip pat kaip ir paskolø nepripaþinimo, t. y. paskolø pašalinimo iš PFI balanso dël jø pardavimo ar pavertimo vertybiniais popieriais, korekcijas, kurios reguliariai skelbiamos kaip Eurosistemos pinigø statistikos dalis. Iki šiol paskelbta informacija apie blogo banko programas rodo, kad poveikis bus paskoloms ámoniø sektoriui. Manoma, kad iki m. vidurio PFI paskolø euro zonos nefinansinëms korporacijoms metinis augimo tempas bus apie 3/4 procentinio punkto maþesnis, negu jis bûtø nevykdant šiø sandoriø. B pav. parodyta, kokios mechaninës átakos paskolø euro zonos nefinansinëms korporacijoms tendencijai galima tikëtis iškeliant paskolas á blogo banko schemas. Ateityje á sandoriø su blogo banko subjektais átakà PFI paskolø euro zonos nefinansinëms korporacijoms metinio augimo tempo statistikai reikës atsiþvelgti vertinant kreditavimo pokyèius. Pavyzdþiui, ši átaka galëtø atidëti paskolø nefinansinëms korporacijoms augimo posûkio taškà ir apsunkinti paskolø dinamikos palyginimo su istorinëmis tendencijomis procesà 6. Kartu galima tikëtis teigiamos ekonominës átakos paskolø augimo tempui dël maþëjanèios kapitalo átampos, ágyvendinant blogø bankø schemas. Taèiau šios átakos negalima nustatyti kiekybiškai. B pav. Blogo banko schemų poveikio PFI paskolų euro zonos nefinansinėms korporacijoms metiniam augimo tempui iliustracija (procentiniais punktais), -,5 -,5 -,75 -, Šaltinis: áverèiai , -,5 -,5 -,75 -, 5 Taèiau nurašymo poveiká galima árašyti ir á kitus ásipareigojimus, atsiþvelgiant á atitinkamos valstybës narës apskaitos standartus. 6 Þr. 9 m. spalio mën. mënesinio biuletenio intarpà Loans to the non-financial private sector over the business cycle in the euro area. 5

27 Platesniø turto kategorijø perdavimà apimanèios schemos Turtas, išskyrus paskolas, kurio nuvertëjimo rizika yra labai didelë (arba kurio vertæ labai sunku tiksliai nustatyti prasidëjus finansø krizei) taip pat gali bûti perduotas á blogo banko schemas 7. Turtas, kurio perdavimo tikimybë yra didþiausia (pvz., turtu uþtikrinti vertybiniai popieriai ir ákaitu uþtikrinti skoliniai ásipareigojimai), áprastai bûtø árašomas PFI balanse kaip turimi skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido euro zonos rezidentai arba kurie išleisti kitose šalyse (pastaruoju atveju átaka bûtø daroma PFI grynojo išorës turto pozicijai). Dël tokiø perdavimø, kaip ir dël paskolø, maþëtø turimø atitinkamø skolos vertybiniø popieriø ir jø sandoriø apimtis (jø srautai). Šiuo atveju atlygis kredito ástaigoms taip pat tikriausiai bûtø blogo banko išleisti vertybiniai popieriai su valstybës garantija, kaip rodo mëlyna rodyklë A pav. Išvados Manoma, kad blogo banko schemø ágyvendinimas daugelyje euro zonos šaliø turës átakos PFI balanso statistikai ir kai kurioms iš jos išvedamoms P3 priešiniø sudedamosioms dalims. Atsiþvelgiant á paþangà, padarytà tvirtinant ir ágyvendinant atitinkamas schemas, šiø priemoniø átakà galima bûtø pradëti stebëti m. kovo mën. euro zonos pinigø statistikoje, o m. jø átaka didës. Á šià tiesioginæ átakà reikia atsiþvelgi vertinant kredito pokyèius, pvz., ávairiems sektoriams teikiamo bankø finansavimo apimtá. Eurosistemos statistikos sistema leis nustatyti šiø priemoniø átakà ir pakoreguoti atitinkamus pinigø duomenis analizës tikslais. 7 Kai kuriose valstybëse narëse kredito ástaigos gali pasirinkti perleisti visas verslo sritis. Tokio sprendimo átakà PFI balansui reikia vertinti tik analizuojant konkreèius atvejus. PINIGINIO LIKVIDUMO SĄLYGŲ EURO ZONOJE BENDRAS ĮVERTINIMAS Nominalusis ir realusis pinigų atotrūkis mažėjo tiek 9 m. ketvirtąjį ketvirtį, tiek m. sausio mėn. (žr. ir pav.). Tokius piniginio likvidumo euro zonoje matus reikia vertinti atsargiai, kadangi jie pagrįsti pusiausvyros pinigų pozicijų, kurios visada, o ypač šiuo metu, finansų krizės metu, yra neaiškios, vertinimu. Iš tiesų skirtumai tarp įvairių pinigų atotrūkio matų gali būti vertinami kaip požymis nemažo netikrumo, susijusio su likvidumo situacija šiuo metu euro zonoje. Nepaisant trūkumų, šie matai aiškiai rodo, kad per kelerius paskutinius metus piniginis likvidumas buvo kaupiamas, ir mažai tikėtina, kad per prislopinto P3 augimo laikotarpį nuo 8 m. pabaigos šis ankstesnis kaupimas sustojo. Apibendrinant pasakytina, jog ir toliau silpnas tiek P3, tiek kredito augimas praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje patvirtina vertinimą, kad pinigų augimo tempas yra nedidelis, o su pinigų raida susijęs infliacijos spaudimas vidutiniu laikotarpiu yra mažas. Kartu dėl stačios pajamingumo kreivės didelio mažinančio poveikio bendrojo plačiojo pinigų junginio P3 augimas ir toliau mažina pinigų augimo tempą. 6

28 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida pav. No mi na lio jo pi ni gø ato trû kio áver èiai (procentais, palyginti su P3; dël se zo nið ku mo ir ka lendoriðkai pakoreguo ta; 998 m. gruo dþio mën. = ) nominalusis pinigø atotrûkis, pagrástas oficialiu P3 nominalusis pinigø atotrûkis, pagrástas P3, pa ko re guo tu dël port feliø restruktûrizavimo poveikio áverèio Šal ti nis:. No mi na lio jo pi ni gø ato trû kio ma tas api brë þia mas kaip skir tumas tarp fak ti nio P3 ly gio ir P3 ly gio, ku ris bû tø pa siek tas esant nuo la ti niam P3 au gi mui orien ta ci ne 4½ % ver te nuo 998 m. gruo dþio mën. (lai kant ðá lai ko tar pá ba zi niu lai ko tar piu). Port fe liø re struk tû ri za vi mo po vei kio P3 áver èiai ap skai èiuo ti tai kant me to dà, ap ra ðy tà 4 m. spa lio mën. më ne si nio biu le te nio straips nio Mo ne ta ry ana ly sis in real ti me 4 skyriuje. pav. Re a lio jo pi ni gø ato trû kio áver èiai (procentais, palyginti su re aliuoju P3; dël se zo nið ku mo ir kalen doriðkai pa ko re guo ta; 998 m. gruo dþio mën. = ) realusis pinigø atotrûkis, pagrástas oficialiu P3 realusis pinigø atotrûkis, pagrástas P3, pa koreguotu dël portfeliø restruktûrizavimo poveikio áverèio Šal ti nis:. Re a lio jo pi ni gø ato trû kio ma tas api brë þia mas kaip skir tu mas tarp fak ti nio P3 ly gio, pako re guo to pa gal SVKI, ir su ma þin to P3 ly gio, ku ris bû tø pa siek tas esant nuo la ti niam P3 au gi mui orien ta ci ne 4½ % reikð me, ir in flia ci jai, ap skai èiuo tai SVKI pagrin du, ati tin kan èiai kai nø sta bi lu mo api brë þi mà, 998 m. gruo dþio mën. lai kant ba zi niu lai ko tar piu. Port fe liø re struk tû ri za vi mo po vei kio P3 áver èiai ap skai èiuo ti taikant me to dà, ap ra ðy tà 4 m. spa lio mën. më ne si nio biu lete nio straips nio Mo ne ta ry ana ly sis in re al ti me 4 skyriuje... NEFINANSINIŲ SEKTORIŲ IR INSTITUCINIŲ INVESTUOTOJŲ FINANSINĖS INVESTICIJOS Nefinansinių sektorių visų finansinių investicijų metinis augimo tempas 9 m. trečiąjį ketvirtį sumažėjo, daugiausia dėl toliau mažėjančio nefinansinių korporacijų investicijų metinio augimo tempo. Metinės įplaukos į investicinių fondų akcijas ir vienetus ketvirtąjį ketvirtį toliau didėjo, atitikdamos stačią pajamingumo kreivę. Draudimo korporacijų ir pensijų fondų finansinių investicijų metinis augimo tempas trečiąjį ketvirtį toliau didėjo. NEFINANSINIAI SEKTORIAI 9 m. trečiąjį ketvirtį, naujausią ketvirtį, kurio duomenys turimi iš euro zonos sąskaitų, nefinansinių sektorių visų finansinių investicijų metinis augimo tempas buvo 3,6 %, t. y. truputį mažesnis negu ankstesnį ketvirtį (3,8 %) (žr. lentelę). Tai konkrečiai buvo susiję su sumažėjusiais grynųjų pinigų ir indėlių, kitų finansinių priemonių (apimančių tokius dalykus kaip bendrovių tarpusavio paskolos ir įsiskolinimas už prekes ir paslaugas), skolos vertybinių popierių, akcijų ir kitos nuosavybės poveikiais. Savitarpio fondų akcijų poveikis tapo mažiau neigiamas, o draudimo techninių atidėjinių poveikis truputį labiau teigiamas. Kalbant apie pasiskirstymą pagal sektorius, sulėtėjusį bendrą investicijų augimą daugiausia nulėmė toliau mažėjantis nefinansinių korporacijų poveikis (žr. 3 pav.). Valdžios sektoriaus 7

29 lentelė. Euro zonos nefinansinių sektorių finansinės investicijos Likuèiai, palyginti su finansiniu turtu, procentais Metinis augimo tempas II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. Finansinës investicijos 5,4 5,3 5, 4,6 4, 3,6 4, 3,7 3,8 3,6 Grynieji pinigai ir indëliai 4 7,4 7, 6,9 7, 6, 5,8 6,7 7, 6,4 5,8 Skolos vertybiniai popieriai, išskyrus finansines iðvestines priemones 6 3,3, 3,,5, 3,3 5, 3,7,9, ið jø trumpalaikiai 6, 4,5 8,3 5, 5,3 9,5,8 3, 5,6 6,7 ið jø ilgalaikiai 5,,,7,,8 5, 6, 7,3 3,9 3, Akcijos ir kita nuosavybë, iðskyrus savitarpio fondø akcijas 9,7 3, 3,7 3,6 3,3 3, 3,8 4,4 4,7 4,7 ið jø kotiruojamosios akcijos 6,,3 3,6 3,8 4,5 4,7 3,9 5, 5,5 6,8 ið jø nekotiruojamosios akcijos ir kita nuosavybë 3,9 3,4 3,7 3,5,9,5 3,7 4, 4,5 4, Savitarpio fondø akcijos 5,8,7,9 5, 6, 6,4 7, 5,8 4,9,9 Draudimo techniniai atidëjiniai 5 6,5 6, 5,6 5, 4,6 4,4 3,6 3,4 3,5 3,7 Kitos 9, 9,7 9, 7,5 6,4 5, 4,7,8,8,3 P3 3,,5,6, 9,7 8,7 7,6 5, 3,7,8 Šaltinis:. Paskutinio turimo ketvirèio pabaigoje. Skaièiai gali nesutapti dël apvalinimo. Kità finansiná turtà sudaro paskolos ir kitos gautinos sàskaitos, kurios savo ruoþtu apima ir ne finansiniø korporacijø ásiskolinimà uþ prekes ir paslaugas. 3 Ketvirèio pabaiga. Á pinigø junginá P3 áskaitomos euro zonos ne PFI (nefinansiniø sektoriø ir ne pinigø finansiniø institucijø) pinigø priemonës, laikomos euro zonos PFI ir centrinës valdþios ástaigose. poveikis, ankstesnį ketvirtį buvęs istoriškai didelis, truputį sumažėjo. Namų ūkių poveikis buvo vienintelis, kuris didėjo trečiąjį ketvirtį skatinamas atsigaunančių investicijų į akcijas ir kitą nuosavybę bei didėjančių investicijų į draudimo techninius atidėjinius (daugiau informacijos apie nefinansinių privačiųjų sektorių finansinių investicijų raidą žr..6 ir.7 skirsniuose). 3 pav. Nefinansiniø sektoriø finansinës investicijos (metiniai po kyèiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais) namø ûkiai nefinansinës korporacijos valdþia nefinansiniai sektoriai INSTITUCINIAI INVESTUOTOJAI Nauja suderinta euro zonos investicinių fondų statistika rodo, kad 9 m. įplaukos į investicinių fondų akcijas ir vienetus, neįskaitant pinigų rinkos fondų, iš viso sudarė 369 mlrd. eurų, o jų metinis augimo tempas buvo 8,5 %. Investicinių fondų akcijų ir vienetų metinis augimo tempas per metus padidėjo esant stačiai pajamingumo kreivei ir gerėjant finansų rinkos sąlygoms. Tai skatino spartesnį lėšų perkėlimą iš saugesnio ir likvidesnio piniginio turto į ilgesnės trukmės ir sąlyginai rizikingesnį turtą Ðaltinis:. Išsami ekonominiø ir finansiniø pokyèiø ávairiuose instituciniuose sektoriuose apþvalga pateikta m. vasario mën. mënesinio biuletenio intarpe Integrated euro area accounts for the third quarter of 9. Šios áplaukos apima didelius dviejø Nyderlandø pensijø fondø ávykdytus investiciniø fondø akcijø pirkimus, kurie sudarë 7 mlrd. eurø (9 m. birþelio mën.) ir daugiau kaip 97 mlrd. eurø (9 m. liepos mën.). 8

30 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida Šių fondų išskaidymas pagal investicijų politiką rodo, kad daugiausia didėjo akcijų ir obligacijų fondai, o mišrieji fondai mažiau. EFTVA 3 teikiami duomenys apie įvairių rūšių investicinių fondų grynuosius pirkimus 9 m. ketvirtąjį ketvirtį patvirtina teigiamus metinių srautų pokyčius, kuriuos parodė suderinta euro zonos statistika. Vertinant ilgesnės trukmės perspektyvą, pasakytina, kad duomenys rodo, išskyrus pinigų rinkos fondus, jog po paskutinius tris ketvirčius buvusių įplaukų visų rūšių investicinių fondų grynieji metiniai srautai tapo teigiami (žr. 4 pav.). statistika pagal pajamingumo kreivės pobūdį, priešingai, rodo pinigų rinkos faondų išlaidas, kurių metinis augimo tempas ketvirtąjį ketvirtį tapo neigiamas ir sudarė 3,6 %. Vertinant ketvirtinę raidą, investicinių fondų akcijų ir vienetų, išskyrus pinigų rinkos fondus, įplaukos ketvirtąjį ketvirtį sudarė mlrd. eurų, beveik pusę atitinkamų likučių pokyčio (remiantis dėl sezoniškumo nepakoreguotais duomenimis). Tai rodė didelius teigiamus įvertinimo poveikius, kurie buvo ypač reikšmingi akcijų fonduose, bet taip pat pastebimi tiek obligacijų fonduose, tiek mišriuosiuose fonduose. Draudimo korporacijų ir pensijų fondų visų finansinių investicijų metinis augimo tempas padidėjo nuo 3, % antrąjį ketvirtį iki 3,6 % trečiąjį ketvirtį (žr. 5 pav.). Tai rodo padidėjusį savitarpio fondų akcijų ir skolos vertybinių popierių poveikį, o visų kitų priemonių poveikis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo. Savitarpio fondų akcijų teigiamą poveikį ir 3 Europos fondø ir turto valdymo asociacija (EFTVA) teikia informacijà apie viešai parduodamø kintamojo kapitalo akcijø ir obligacijø fondø Vokietijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancûzijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Austrijoje, Portugalijoje ir Suomijoje grynàjá pardavimà (arba grynuosius srautus). Plaèiau þr. 4 m. birþelio mën. mënesinio biuletenio intarpà Pastarojo meto grynøjø srautø á euro zonos akcijø ir obligacijø fondus raida. 4 pav. Gry nie ji me ti niai srau tai á in ves ti ci nius fon dus (pa gal ka te go ri jà) (mlrd. eu rø) pinigø rinkos fondai akcijø fondai miðrûs fondai obligacijø fondai Šal ti niai: ir EFTVA. apskaièiavimai pagal EFTVA pateiktus naciona li nius duo menis. 5 pav. Draudimo korporacijø ir pensijø fondø finansinës investicijos (metiniai pokyèiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais) skolos vertybiniai popieriai, išskyrus išvestines finansines priemones kotiruojamosios akcijos nekotiruojamosios akcijos ir kita nuosavybë savitarpio fondø akcijos kitos visas finansinis turtas Šal ti nis:. Paskolos, indëliai, draudimo techniniai ati dëjiniai ir kitos gautinos sàskaitos

31 kotiruojamųjų akcijų neigiamą poveikį padidino lėšų perkėlimas tarp šių dviejų investicijų rūšių, kai tiesioginės turimų kotiruojamųjų akcijų pozicijos tapdavo netiesioginėmis turimomis pozicijomis per savitarpio fondus. Tai, kad visos finansinės investicijos augo gana nedaug vertinant istoriškai (vertinant laikotarpį nuo 999 m.), rodo mažesnį draudimo techninių atidėjinių draudimo tempą balanso įsipareigojimų pusėje. Tačiau pažymėtina, kad pinigus turinčių sektorių metiniai srautai į draudimo techninius atidėjinius, kurie ankstesnius du ketvirčius stabilizavosi, trečiąjį ketvirtį truputį padidėjo..3. PINIGŲ RINKOS PALŪKANŲ NORMOS Visų terminų tiek įkaitu užtikrintos, tiek įkaitu neužtikrintos pinigų rinkos palūkanų normos per paskutinius tris mėnesius toliau mažėjo. Kaip ir ankstesnį ketvirtį, mažėjimo tempas buvo labai nedidelis. Skirtumas tarp įkaitu užtikrintų ir įkaitu neužtikrintų palūkanų normų toliau mažėjo per tris paskutinius mėnesius, nors ir tebebuvo didesnis, palyginti su iki finansų rinkos neramumų pradžios 7 m. rugpjūčio mėn. buvusiu lygiu. Visų terminų įkaitu neužtikrintos pinigų rinkos palūkanų normos per paskutinius tris mėnesius toliau mažėjo, o šio mažėjimo tempas buvo panašus į buvusį nuo 9 m. rugsėjo iki lapkričio mėn. Ši raida rodo, kad pinigų rinkose toliau mažėja įtampa, taikant aktyvesnio kreditavimo skatinimo priemones. m. kovo 3 d., 3, 6 ir mėn. EURIBOR palūkanų normos buvo atitinkamai,4,,66,,96 ir, %, t. y. 7, 6, 4 ir 3 baziniais punktais mažesnės negu 9 m. gruodžio 3 d. Bendrai skirtumas tarp ir mėn. EURIBOR palūkanų normų, pinigų rinkos pajamingumo kreivės nuolydžio rodiklis, per šį laikotarpį padidėjo 4 baziniais punktais iki 8 bazinių punktų (kovo 3 d.) (žr. 6 pav.). Skirtumas tarp įkaitu neužtikrintų EURIBOR normų ir įkaitu užtikrintų normų (tokių kaip EUREPO ar normų, išvestų iš EONIA apsikeitimo sandorių indekso) per šį laikotarpį toliau mažėjo, nors ir lėčiau negu anksčiau. Kovo 3 d. 3 mėn. termino normų skirtumas buvo 9 baziniai punktai, t. y. 3 baziniais punktais mažesnis negu gruodžio 3 d. Bendrai, nepaisant tebesitęsiančio jų mažėjimo po 8 m. rugsėjo mėn. buvusių aukščiausių lygių, šie skirtumai tebėra santykinai dideli, palyginti su lygiais, vyravusiais iki finansų rinkos neramumų pradžios 7 m. rugpjūčio mėn. (žr. 7 pav.). Palūkanų normos, numanomos pagal 3 mėn. EURIBOR ateities sandorius, kurių terminas baigiasi m. birželio, rugsėjo ir gruodžio mėn., kovo 3 d. buvo atitinkamai,78, 6 pav. Pinigø rinkos palûkanø normos (metinës palûkanos, procentais; skirtumas, procentiniais punktais; dienos duomenys),5,,5,,5, -,5 mën. EURIBOR (skalë kairëje) 3 mën. EURIBOR (skalë kairëje) mën. EURIBOR (skalë kairëje) skirtumas tarp mën. ir mën. EURIBOR (skalë deðinëje) -,, Šaltiniai: ir Reuters. 3,,5,,5,,5 3

32 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida 7 pav. 3 mën. EUREPO, EURIBOR ir vienos nakties palûkanø apsikeitimo sandoriø norma (metinës palûkanos, procentais; dienos duomenys) 8 pav. 3 mėn. palūkanų normos ir ateities sandorių palūkanų normos euro zonoje (metinës palûkanos, procentais; dienos duomenys) 3 mën. EUREPO 3 mën. vienos nakties palûkanø apsikeitimo sandoriø norma 3 mën. EURIBOR 3 mën. EURIBOR ateities sandoriø palûkanø normos 9 3 ateities sandoriø palûkanø normos 3 3,,,5,5,5,5,,,5,5,,,,,5,5,5,5, ,, , Šaltiniai:, Bloomberg ir Reuters. Šaltinis: Reuters. Pastaba: 3 mën. ateities sandoriai, ávykdomi einamojo ketvirèio ir kitø trijø ketvirèiø pabaigoje, kotiruojami pagal Liffe.,96 ir,6 %, t. y. atitinkamai apie 39, 54 ir 63 baziniais punktais mažesnės negu 9 m. gruodžio 3 d. (žr. 8 pav.). Numanomas kintamumas, kurio pastovus terminas yra 3, 6 ir mėn., išvestas iš 3 mėn. EURIBOR ateities sandorių, per paskutinius tris mėnesius taip pat sumažėjo (žr. 9 pav.). Kalbant apie vienos nakties terminą, EONIA buvo santykinai stabili per paskutinius tris mėnesius (iš tiesų ji buvo stabili nuo 9 m. birželio 4 d.) ir buvo bazinių punktų didesnė negu palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, o reti staigūs jos padidėjimai buvo susiję su likvidumo mažinimo operacijomis paskutinę atsargų laikymo laikotarpio dieną. Kovo 3 d. EONIA buvo,39 % (žr. pav.). Ši raida rodo didelį likvidumo pertekliaus kiekį euro zonoje, ypač po Eurosistemos m. ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (ITRO). Gausų likvidumą euro zonoje iš dalies mažina nemažas kasdienis naudojimasis indėlių galimybe. ir toliau teikė pinigų rinkoms pakankamą palaikymą, vykdydama įvairių terminų įvairias likvidumo didinimo operacijas. Po m. operacijų 9 m. birželio 4 d. ir rugsėjo 3 d. Eurosistema įvykdė savo paskutinę m. operaciją 9 m. gruodžio 6 d., paskirstydama 96,9 mlrd. eurų. Ši suma buvo didesnė už 75, mlrd. eurų sumą, paskirstytą antrosios m. ITRO metu rugsėjo 3 d., bet buvo gerokai mažesnė už 44, mlrd. eurų sumą, paskirstytą pirmosios operacijos metu birželio 4 d. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Eurosistema toliau teikė likvidumą savaitės, atsargų laikymo laikotarpio, 3 ir 6 mėn. operacijų metu. Eurosistemos likvidumo didinimo operacijos buvo vykdomos taikant fiksuotųjų palūkanų konkursų procedūrą ir paskirstant visą sumą, išskyrus paskutinę m. operaciją, kuri įvykdyta kaip konkursas paskirstant visą sumą taikant fiksuotąją palūkanų normą ir pagrindinių refinansavimo operacijų metu taikant vidutinę minimalią siūlomą normą visos operacijos metu. Be to, Eurosistema toliau vykdė savo padengtų 3

33 9 pav. Numanomas kintamumas, iðvestas ið pastovaus termino 3 mën. EURIBOR ateities sandoriø (metinis pokytis, procentais; baziniai punktai; dienos duomenys) 3 mën. pastovaus termino 6 mën. pastovaus termino 9 mën. pastovaus termino mën. pastovaus termino,, pav. palūkanų normos ir vienos nakties palūkanų norma (metinës palûkanos, procentais; dienos duomenys) pagrindiniø refinansavimo operacijø fiksuotoji palûkanø norma indëliø palûkanø norma vienos nakties palûkanø norma (EONIA) ribinio skolinimosi palûkanø norma 3,5 3,5,,8,,8 3,,5, 3,,5,,6,6,5,5,4,4,,5,,5,, Ðaltiniai: Bloomberg, Reuters ir apskaièiavimai. Pastaba: šis matas apskaièiuojamas dviem etapais. Pirma, numanomas kintamumas, apskaièiuojamas pagal 3 mën. EURIBOR ateities sandoriø pasirinkimo sandorius, yra konvertuojamas pagal modifikuotà (palyginamà) Vokietijos vyriausybës vertybiniø popieriø numatomà kintamumà. Antra, turimi numanomo kintamumo dydþiai, kuriuos atitinka pastovios pabaigos datos, transformuojami, kad bûtø galima gauti pastovios trukmës 3, 6, 9 ir mën. numanomo kintamumo dydþius.,, Šaltiniai: ir Reuters. obligacijų pirkimo programą, o kovo 3 d. bendra pirkimų vertė sudarė 38,7 mlrd. eurų, o 6 mlrd. eurų vertės obligacijų numatoma nupirkti iki m. birželio pabaigos. Gruodžio mėn. Eurosistema paskelbė, kad tų nestandartinių priemonių, kurios jau nebereikalingos, bus pradedama atsisakyti, atsižvelgiant į gerėjančią finansinių rinkų situaciją, siekiant išvengti iškraipymų, susijusių su per ilgu nestandartinių priemonių taikymu. Taigi Eurosistema nusprendė įvykdyti vieną paskutinę mėn. ITRO 9 m. gruodžio 6 d. Eurosistema nuo m. sausio d. iki balandžio 3 d. nusprendė nutraukti papildomų 3 mėn. ITRO vykdymą ir įvykdyti vieną paskutinę 6 mėn. ITRO m. kovo 3 d. Be to, Eurosistema, susitarusi su Šveicarijos nacionaliniu banku, nusprendė nevykdyti jokių savaitės likvidumo teikimo Šveicarijos frankais apsikeitimo sandorių po m. sausio 3 d. Taip pat, suderinęs su kitais nacionaliniais centriniais bankais, nusprendė m. sausio 3 d. nutraukti savo likvidumo teikimo JAV doleriais operacijas. 3 intarpas LIKVIDUMO SĄLYGOS IR PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJOS LAIKOTARPIU NUO 9 M. LAPKRIČIO D. IKI M. VASARIO 9 D. Šiame intarpe apþvelgiamas likvidumo valdymas per tris atsargø laikymo laikotarpius, pasibaigusius 9 m. gruodþio 7 d., m. sausio 9 d. ir m. vasario 9 d. Šiuo laikotarpiu toliau ágyvendino kai kurias nestandartines priemones, pradëtas taikyti nuo 8 m. spalio mën. reaguodamas á stiprëjanèià finansø krizæ bei pradëdamas pamaþu atsisakyti kai kuriø priemoniø, kuriø nebereikia pagerëjus finansø rinkos sàlygoms. 3

34 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida Konkreèiai kalbant, 9 m. gruodþio 3 d. valdanèioji taryba paskelbë, kad: i) ji toliau vykdys savo pagrindines refinansavimo operacijas (PRO) kaip fiksuotøjø palûkanø konkursø, paskirstant visà sumà tiek, kiek to reikës, ir ne trumpiau negu iki treèiojo laikymo laikotarpio, kuris pasibaigs m. balandþio 3 d.; ii) šios specialaus termino refinansavimo operacijos (operacijos, kuriø terminas vienas atsargø laikymo laikotarpis) bus toliau vykdomos fiksuotøjø palûkanø konkurso bûdu ir ne trumpiau kaip pirmus tris m. privalomøjø atsargø laikymo laikotarpius; iii) bus toliau vykdomos reguliarios 3 mën. termino refinansavimo operacijos kaip fiksuotøjø palûkanø konkursai, paskirstant visà sumà, ne trumpiau kaip m. pirmus tris mënesius (áskaitant 3 mën. refinansavimo operacijà, kurios atsiskaitymo diena bus m. balandþio d.); iv) paskutinës mën. trukmës refinansavimo operacijos, kurios paskirstymo diena 9 m. gruodþio 6 d., palûkanø norma bûtø fiksuota kaip pagrindiniø refinansavimo operacijø vidutinë minimali siûloma norma visos šios operacijos laikotarpiu. Be to, m. sausio pabaigoje Eurosistema nustojo vykdyti atvirosios rinkos operacijas Šveicarijos frankais ir JAV doleriais. Sausio 8 d. valdanèioji taryba, susitarusi su Šveicarijos nacionaliniu banku, nusprendë nuo m. sausio 3 d. nebevykdyti savaitës likvidumo teikimo Šveicarijos frankais apsikeitimo sandoriø operacijø dël maþëjanèios paklausos ir gerëjanèiø finansavimo sàlygø rinkose. Atitinkamai paskutinës savaitës apsikeitimo Šveicarijos frankais operacijos paskirstymo diena buvo sausio 6 d. Panašiai sausio 7 d. patvirtino, kad sausio 3 d. pasibaigs laikinosios apsikeitimo sandoriø linijos su Federaline rezervø sistema, atsiþvelgiant á praëjusiais metais pastebimai pagerëjusá finansø rinkø funkcionavimà. Be to, valdanèioji taryba, susitarusi su Federaline rezervø sistema, Anglijos banku, Japonijos banku ir Šveicarijos nacionaliniu banku, nusprendë nutraukti likvidumo JAV doleriais teikimo operacijø vykdymà nuo sausio 3 d. Atitinkamai Eurosistemos paskutinë apsikeitimo JAV doleriais operacija buvo paskirstyta sausio 5 d. Bankø sistemos likvidumo poreikis Per tris nagrinëjamus atsargø laikymo laikotarpius bankø dienos likvidumo poreikis, apibûdinamas kaip autonominiø veiksniø, privalomøjø atsargø ir atsargø pertekliaus (atsargos einamojoje sàskaitoje, viršijanèios privalomàsias atsargas) suma, vidurkis sudarë 585,5 mlrd. eurø. Palyginti su ankstesniø trijø laikotarpiø vidurkiu, jis sumaþëjo,9 mlrd. eurø. A pav. Privalomøjø at sar gø per tek lius bankø einamosiose sąskaitose (mlrd. eu rø; vi dutinis lygis per kiek vienà atsargø laikymo laikotarpá) Autonominiø veiksniø vidurkis šiek tiek padidëjo iki 374,4 mlrd. eurø. Palyginti su ankstesniø trijø laikymo laikotarpiø vidurkiu, jie padidëjo,9 mlrd. eurø (þr. B pav.). Privalomøjø atsargø vidurkis, priešingai, sumaþëjo 3,8 mlrd. eurø ir sudarë, mlrd. eurø. Dienos atsargø perteklius nagrinëjamu laikotarpiu vidutiniškai sudarë,8 mlrd. eurø, trim ankstesniais laikymo laikotarpiais vidutiniškai,98 mlrd. eurø (þr. A pav.).,6,6,3,3,,,7,7,4,4,,,8,8,5, Šal ti nis:. 33

35 Likvidumo pasiûla Per tris nagrinëjamus atsargø laikymo laikotarpius galiojanèiø refinansavimo operacijø suma vidutiniškai sudarë 686 mlrd. eurø, t. y. šiek tiek padidëjo, palyginti su vidutine apimtimi trim ankstesniais laikymo laikotarpiais 683 mlrd. eurø. Kaip ir per tris ankstesnius atsargø laikymo laikotarpius, savaitës pagrindinë refinansavimo operacija sudarë tik nedidelæ (apie 8 %) galiojanèiø refinansavimo operacijø sumos dalá. Per tris nagrinëjamus atsargø laikymo laikotarpius savaitës termino pagrindiniø refinansavimo operacijø apimtis vidutiniškai sudarë 58, mlrd. eurø. B pav. Ban kø sis te mos lik vi du mo po rei kis ir lik vi du mo pa siû la (mlrd. eu rø) koreguojamosios operacijos padengtø obligacijø pirkimai: vidutiniškai 8,5 mlrd. eurø per dienà pagrindinës refinansavimo operacijos: vidutiniškai 58, mlrd. eurø per dienà ilgesnës trukmës refinansavimo operacijos: vidutiniškai 686 mlrd. eurø per dienà autonominiai veiksniai: vidutiniškai 374,4 mlrd. eurø per dienà naudojimasis indëliø galimybe: vidutiniškai 7,3 mlrd. eurø per dienà einamosios sàskaitos: vidutiniškai, mlrd. eurø per dienà privalomosios atsargos: vidutiniškai, mlrd. eurø per dienà Likvidumo pasiūla Galiojanèiø specialaus termino refinansavimo operacijø suma labai sumaþëjo ir per nagrinëjamus tris atsargø laikymo laikotarpius vidutiniškai sudarë 3,3 mlrd. eurø, t. y. sumaþëjo, palyginti su vidutine suma trim ankstesniais laikymo laikotarpiais 5,9 mlrd. eurø. Galiojanèiø 3 ir 6 mën. ITRO suma toliau maþëjo ir m. vasario 9 d. sudarë 4, mlrd. eurø (9 m. lapkrièio d. 97,6 mlrd.), nes suëjo kai kuriø operacijø terminas ir jos nebuvo pakeistos kitomis arba buvo ávykdytos pakartotinai, paskirstant maþesnæ negu pasibaigusiø operacijø sumà. Nagrinëjamu laikotarpiu galiojanèiø 3 ir 6 mën. ITRO apimtis vidutiniškai sudarë 56,4 mlrd. eurø. Taèiau šios sumos sumaþëjimà iš esmës kompensavo 96,9 mlrd. eurø paskirstymas ávykdþius treèiàjà mën. ITRO 9 m. gruodþio 6 d. Nagrinëjamu laikotarpiu Eurosistemos centriniai bankai toliau vykdë vienakrypèius eurais denominuotø padengtø obligacijø pirkimus, kaip padengtø obligacijø pirkimo programos dalá. Šios programos, kuri pradëta vykdyti 9 m. liepos 6 d., tikslas iki m. birþelio pabaigos nupirkti 6 mlrd. eurø vertës padengtø obligacijø. Nagrinëjamu laikotarpiu per darbo dienà vidutiniškai nupirkta obligacijø uþ 6 mln. eurø, o bendra nupirktø obligacijø vertë m. vasario 9 d. sudarë 35,4 mlrd. eurø (9 m. lapkrièio d.,7 mlrd. eurø). Nagrinëjamu laikotarpiu per tris koreguojamàsias operacijas, ávykdytas kiekvieno atsargø laikymo laikotarpio paskutinæ dienà, likvidumas vidutiniškai buvo sumaþintas 9,4 mlrd. eurø (þr. B pav.). Palyginimui per tris ankstesnius atsargø laikymo laikotarpius likvidumas vidutiniškai sumaþintas 85 mlrd. eurø. Ribinio skolinimosi galimybe nagrinëjamu laikotarpiu vidutiniškai pasinaudota uþ,45 mlrd. eurø sumà, t. y.,5 mlrd. eurø daugiau negu per tris ankstesnius atsargø laikymo laikotarpius Likvidumo -8-8 poreikis Šal ti nis:. 34

36 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida Naudojimasis nuolatinëmis galimybëmis C pav. EONIA ir pa lû ka nø nor mos Dël padidëjusios likvidumo pasiûlos ir iš esmës nepakitusiø bankø sistemos likvidumo poreikiø vidutinis grynasis naudojimasis indëliø galimybe padidëjo nuo 64, mlrd. eurø atsargø laikymo laikotarpiu, kuris pasibaigë 9 m. gruodþio 8 d., iki 49, mlrd. eurø atsargø laikymo laikotarpiu, kuris pasibaigë m. sausio 9 d., ir 68, mlrd. eurø atsargø laikymo laikotarpiu, kuris pasibaigë m. vasario 9 d. Palûkanø normos Pagrindinës palûkanø normos nuo 9 m. geguþës 3 d. nepakito: pagrindiniø refinansavimo operacijø palûkanø norma tebebuvo %, ribinio skolinimosi palûkanø norma,75 %, (die nos pa lû ka nø nor mos, pro cen tais) indëliø palûkanø norma,5 %. Dël didelio likvidumo nagrinëjamu laikotarpiu EONIA buvo stabili ir artima indëliø galimybës palûkanø normai vidutiniškai,35 % (þr. C pav.), t. y. beveik nepakito nuo trim ankstesniais atsargø laikymo laikotarpiais buvusios palûkanø normos,358 %. Tris dienas, kai buvo vykdomos likvidumo maþinimo koreguojamosios operacijos (paskutinæ kiekvieno atsargø laikymo laikotarpio dienà), EONIA buvo vidutiniškai lygi,63 %, t. y. 3 baziniø punktø didesnë uþ ankstesnæ dienà stebëtà lygá. Nagrinëjamu laikotarpiu 3 mën. EURIBOR ir 3 mën. EONIA apsikeitimo sandoriø palûkanø normø skirtumas, kuris parodo kredito ir likvidumo rizikos lygá, sumaþëjo iki vidutiniškai 3 baziniø punktø (trimis ankstesniais atsargø laikymo laikotarpiais vidutiniškai buvo 35 baziniai punktai). Palyginimui atsargø laikymo laikotarpiu iki Lehman Brothers banko þlugimo 8 m. rugsëjo viduryje šis skirtumas vidutiniškai buvo 64 baziniai punktai. Po Lehman Brothers banko þlugimo šis skirtumas buvo didþiausias 8 m. spalio d. 86 baziniai punktai.,,5,,5, Šal ti nis:. EONIA PRO fiksuotoji palûkanø norma palûkanø normø, naudojantis ribine skolinimosi ir indëliø galimybëmis, koridorius 9 Grynasis naudojimasis indëliø galimybe yra lygus naudojimuisi indëliø galimybe atëmus naudojimàsi ribinio skolinimosi galimybe. Vidutinis grynasis naudojimasis indëliø galimybe apima savaitgalius.,,5,,5,.4. OBLIGACIJŲ RINKOS Per paskutinius tris mėnesius obligacijų rinkos raida pagrindinėse rinkose truputį skyrėsi. Palyginti su 9 m. lapkričio pabaigos lygiu, ilgalaikis vyriausybės obligacijų pajamingumas euro zonoje truputį sumažėjo, o pajamingumas JAV ryškiai padidėjo, todėl JAV pajamingumo kreivė buvo išskirtinai stati. Ilgalaikės išankstinių sandorių numatomą infliaciją kompensuojančios normos euro zonoje bendrai beveik nesikeitė. Vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumai buvo labai nepastovūs ir kai kuriose euro zonos šalyse nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo rinkoms susirūpinus dėl fiskalinio tvarumo minėtose šalyse. Kartu korporacijų obligacijų pajamingumo skirtumai apskritai dar truputį sumažėjo. 35

37 Nuo 9 m. lapkričio pabaigos iki kovo d. m. vyriausybės obligacijų pajamingumas euro zonoje truputį sumažėjo iki 3,4 %, per šį laikotarpį tik truputį svyruodamas (žr. pav.). O ilgalaikių vyriausybės obligacijų pajamingumas JAV nagrinėjamu laikotarpiu ryškiai padidėjo ir kovo 3 d. buvo apie 3,7 %. Atitinkamai m. nominaliųjų palūkanų normų skirtumas tarp JAV ir euro zonos vyriausybės obligacijų pasikeitė iš neigiamo į teigiamą ir kovo 3 d. sudarė apie 3 bazinių punktų. pav. Ilgalaikiø vyriausybës obligacijø pajamingumas (metinis pajamingumas, procentais; dienos duomenys) 4,5 4, euro zona (skalë kairëje) JAV (skalë kairëje) Japonija (skalë deðinëje) 3,,5 Rinkos dalyvių netikrumas dėl ilgalaikių obligacijų pajamingumo raidos pagrindinėse rinkose artimiausiu metu, kurį rodo numanomas obligacijų rinkos kintamumas, nuo 9 m. lapkričio pabaigos pasikeitė tik šiek tiek. Tai rodo, jog nepaisant to, kad rinkos komentatoriai daugiau dėmesio skyrė valstybės finansų tvarumui daugelyje išsivysčiusių ekonomikos šalių ir susijusios rizikos obligacijų pajamingumui, artimiausiu metu nesitiki didelių svyravimų pagrindinėse obligacijų rinkose. 3,5 3,, ,,5, Ðaltiniai: Bloomberg ir Reuters. Pastaba: ilgalaikiø vyriausybës obligacijø pajamingumas tai m. arba artimiausio termino obligacijø pajamingumas. Nagrinėjamo laikotarpio pradžioje ilgalaikių vyriausybės obligacijų pajamingumas JAV labai padidėjo, daugiausia dėl apskritai teigiamų makroekonominių naujienų, kurios bendrai patvirtino, kad JAV ekonomika pamažu atsigauna. Be to, labai padidėjusi JAV iždo vertybinių popierių grynoji pasiūla, kuria turi pasinaudoti privatūs rinkos dalyviai m. (ir vėliau), atrodo, darė reikšmingą spaudimą ilgalaikių JAV obligacijų pajamingumo didėjimui nagrinėjamu laikotarpiu. Šį su pasiūla susijusį spaudimą ilgesnės trukmės iždo pajamingumui taip pat rodo ilgalaikiai skirtumai tarp apsikeitimo sandorių palūkanų normų ir vyriausybės obligacijų pajamingumo, kurie buvo neigiami ir gerokai mažesni už jų lygį iki krizės. Kadangi trumpalaikių vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas tebebuvo nedidelis, rodydamas rinkos lūkesčius, kad federalinių rezervų norma ilgą laiką bus ypač maža, ilgalaikio pajamingumo padidėjimas pastaraisiais mėnesiais pasireiškė neįprastai stačia JAV pajamingumo kreive. Tačiau sausio ir vasario mėn. šiek tiek mažiau teigiamos makroekonominės naujienos ir sumažėjęs investuotojų polinkis turėti rizikingą turtą nulėmė ilgalaikių JAV obligacijų pajamingumo sumažėjimą. Vasario 8 d. Federalinio atvirosios rinkos komiteto sprendimas padidinti diskonto normą nuo,5 iki,75 % turėjo tik nedidelį poveikį pajamingumo kreivei. Palyginti su pastaruoju metu ryškiu JAV obligacijų pajamingumo svyravimu, ilgalaikių euro zonos vyriausybės obligacijų pajamingumas nagrinėjamu laikotarpiu svyravo gerokai tarp mažesnių ribų. Atitikdami šį beveik stabilų pajamingumą, paskelbti makroekonominiai duomenys buvo apskritai įvairūs, o apklausų duomenys rodė, kad rinkos dalyviai tik šiek tiek pakeitė savo euro zonos perspektyvų vertinimą. Sausio pabaigoje ir vasario pradžioje, suintensyvėjus rinkos susirūpinimui dėl fiskalinių pozicijų tvarumo kai kuriose euro zonos šalyse ir susijusiam rinkos spaudimui, polinkis turėti rizikingą turtą sumažėjo, darydamas mažinantį poveikį aukščiausią reitingą turinčių vyriausybės obligacijų pajamingumui. Padidėjusi saugiausio ir likvidžiausio turto paklausa taip pat nulėmė laikiną Vokietijos vyriausybės obligacijų kainų likvidumo pre- 36

38 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida mijos padidėjimą. Tačiau ši raida tik truputį prisidėjo prie vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumų, palyginti su Vokietijos vyriausybės obligacijomis, reikšmingo padidėjimo, kuris buvo pastebėtas keliose euro zonos šalyse tuo pačiu laikotarpiu. Tiek m., tiek 5 m. su infliacija susietų vyriausybės obligacijų euro zonoje pajamingumas nuo 9 m. lapkričio mėn. beveik nepakito (žr. pav.). Apskritai nedidelė su vidutinio laikotarpio infliacija susietų obligacijų pajamingumo kaita nagrinėjamu laikotarpiu palaiko vertinimą, kad rinkos lūkesčiai dėl ekonomikos augimo euro zonoje vidutiniu laikotarpiu per šį laikotarpį beveik nepakito. Euro zonos numatomą infliaciją kompensuojančios normos vidutiniu ir ilgu laikotarpiais paskutinius tris mėnesius tebebuvo nepastovios. Didžioji dalis pastebėtų svyravimų buvo priskirtini laikiniems techniniams rinkos veiksniams, dariusiems įtaką su infliacija susietų obligacijų rinkai, ypač gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje (žr. 3 pav.). Nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje 5 m. neatidėliotinų sandorių numatomą infliaciją kompensuojančios normos buvo apie,6 %, t. y. sumažėjo apie bazinių punktų, palyginti su lapkričio pabaiga. Kadangi m. numatomą infliaciją kompensuojanti norma truputį sumažėjo (iki, %), 5 m. numanomos išankstinių sandorių numatomą infliaciją kompensuojančios normos po 5 m., rinkos dalyvių ilgalaikės infliacijos lūkesčių ir susijusių rizikos premijų rodiklis beveik nesikeitė ir buvo,5 % (kovo 3 d.). Kitaip negu infliacijos lūkesčių ilgesnės trukmės matų, apskaičiuotų iš obligacijų rinkos duomenų, kintamumas, panašūs matai, pagrįsti infliacijos apsikeitimo sandoriais, buvo beveik stabilūs ir nagrinėjamu laikotarpiu tik truputį svyravo. Nuo 9 m. lapkričio pabaigos iki m. kovo 3 d. trumpesnio ir vidutinio terminų euro zonos vyriausybės obligacijų numanomų būsimų vienos nakties palūkanų normų kreivė pasislinko žemyn pav. Euro zonos nulinės atkarpos su infliacija susietų obligacijų pajamingumas (metinis pajamingumas, procentais; 5 d. slenkamasis vidurkis pagal dienos duomenis; dël sezoniškumo pakoreguota) 3, 5 m. išankstiniø sandoriø su infliacija susietø obligacijø pajamingumas po 5 m. 5 m. neatidëliotinø sandoriø su infliacija susietø obligacijø pajamingumas m. neatidëliotinø sandoriø su infliacija susietø obligacijø pajamingumas 3, 3 pav. Euro zonos nulinës atkarpos obligacijø numatomà in fli a cijà kompensuojanèios normos (metinës palûkanos, procentais; 5 d. slenkamasis vidurkis pagal dienos duomenis; dël sezoniškumo pakoreguota) 3, 5 m. iðankstiniø sandoriø numatomà infliacijà kompen suojanti norma po 5 m. 5 m. neatidëliotinø sandoriø numatomà infliacijà kompensuojanti norma m. neatidëliotinø sandoriø numatomà infliacijà kompensuojanti norma 3,,5,5,8,8,,,4,4,5,5,,,,,6,6,5,5,,,, Šaltiniai: Reuters ir apskaièiavimai.,8, Šaltiniai: Reu ters ir ap skai èia vi mai. 37

39 (žr. 4 pav.). Gali būti, kad tai daugiausia rodo sumažintus investuotojų lūkesčius dėl būsimos trumpalaikių palūkanų normų euro zonoje raidos, rinkai tikintis tik nedidelio ūkio aktyvumo padidėjimo ir susijusio infliacijos spaudimo. Ankstesniais ketvirčiais pastebėta vis mažesnių euro zonos korporacijų obligacijų pajamingumo skirtumų tendencija, atrodo, jau nebevyrauja. Nuo 9 m. lapkričio pabaigos iki m. sausio vidurio visų reitingų kategorijų ir sektorių korporacijų obligacijų pajamingumo skirtumai dar šiek tiek sumažėjo. Tačiau kartu su nuo sausio vidurio padidėjusiu bendru rinkos netikrumu, kurį rodo numanomas akcijų rinkos kintamumas, buvo pastebėtas nedidelis korporacijų obligacijų pajamingumo skirtumų padidėjimas. Kalbant apie truputį ilgesnę perspektyvą, didžiausią reitingą turinčių emitentų korporacijų obligacijų pajamingumo skirtumai dabar sumažėjo iki lygių, buvusių iki krizės, o žemesnį reitingą turinčių korporacijų obligacijų emitentai vis dar susiduria su reikšmingai didesniais pajamingumo skirtumais. 4 pav. Numanomos bûsimos vienos nakties palûkanø normos euro zonoje (metinës palûkanos, procentais; dienos duomenys) Ðaltiniai:, EuroMTS (duomenys) ir Fitch Ratings (reitingai). Pastabos: numanoma bûsimo pajamingumo kreivë, išvesta iš rinkos palûkanø normø terminø struktûros, atvaizduoja rinkos lûkesèius dël bûsimø trumpalaikiø palûkanø normø dydþiø. Šiø numanomo bûsimo pajamingumo kreiviø apskaièiavimo metodas aprašytas tinklalapio dalyje Euro area yield curve. Ávertyje naudojami duomenys yra euro zonos AAA reitingà turinèiø vyriausybës obligacijø pajamingumas AKCIJŲ RINKOS Euro zonoje ir JAV akcijų kainos pakilo nedaug, palyginti su 9 m. lapkričio pabaigos lygiu. Investuotojų galimybės rizikuoti buvo mažesnės nuo m. sausio vidurio, o tai daugiausia buvo susiję su padidėjusiu rinkos susirūpinimu dėl valstybės finansų perspektyvų kai kuriose šalyse. Šiuo atžvilgiu akcijų rinkos netikrumas, kurį rodo numanomas kintamumas, nagrinėjamo laikotarpio antrojoje pusėje ryškiai padidėjo. Korporacijų pelnas akcijai, tiek faktinis, tiek numatomas, padidėjo abiejose Atlanto pusėse. Pasaulio akcijų kainų didėjimo tendencija, buvusi nuo 9 m. kovo mėn., tęsėsi beveik iki m. sausio vidurio. Nuo tada akcijų rinkoms buvo būdingas padidėjęs kintamumas, o ankstesnės pajamos sumažėjo (žr. 5 pav.). Nuo 9 m. lapkričio pabaigos iki m. kovo 3 d. euro zonos akcijų kainos, kurias rodo Dow Jones EURO STOXX indeksas, bendrai padidėjo, %. JAV akcijų kainos, kurias rodo Standard & Poor s 5 indeksas, padidėjo panašiai, %. Per tą patį laikotarpį Japonijos akcijų kainos, kurias rodo Nikkei 5 indeksas, padidėjo daugiau 9,7 %, tačiau šis padidėjimas vos atsvėrė ankstesniais mėnesiais buvusį panašų sumažėjimą. Nuolat mažėjęs nuo aukščiausio lygio, buvusio 9 m. pavasarį, akcijų rinkos netikrumas, kurį rodo numanomas kintamumas, m. sausio viduryje vėl padidėjo, o vasario mėn. toliau mažėjo (žr. 6 pav.). Tikėtina, kad sausio pabaigoje ir vasario pradžioje didėjęs netikrumas daugiausia buvo susijęs su mažėjančiomis galimybėmis rizikuoti ir susijusia padidėjusia prašoma kompen- 38

40 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida 5 pav. Akcijų kainų indeksai 6 pav. Numanomas akcijų rinkos kintamumas (indeksas: 8 m. gruodþio d. = ; dienos duomenys) euro zona JAV Japonija Ðaltiniai: Reu ters ir Thom son Fi nan cial Da tast re am. Pastaba: euro zonai taikomas Dow Jones EURO STOXX bendras indeksas, JAV Standard & Poor s 5 indeksas, Japonijai Nikkei 5 indeksas. (metiniai kainø pokyèiai, procentais; 5 d. slenkamasis vidurkis pagal dienos duomenis) euro zona JAV Japonija Šaltinis: Bloomberg. Pastaba: numanomas akcijø kainos kintamumas yra tikë tinas procentinio akcijø kainos pokyèio standartinis nuo krypis per ne ilgesná kaip 3 mën. laikotarpá, iðreikðtas akcijø indeksø pasirinkimo sandoriø kainomis. Euro zonai taikomas Dow Jones EURO STOXX 5 akcijø kainø kinta mumo indeksas, JAV Standard & Poor s 5 indeksas, Japonijai Nikkei sacija už riziką, esant nepastoviai vyriausybės obligacijų kainų raidai kai kuriose euro zonos šalyse. ir m. termino numanomas kintamumas bendrai toliau truputį mažėjo. Nuo 9 m. lapkričio pabaigos iki m. sausio vidurio akcijų kainos vėl ėmė kilti, paskelbus bendrai teigiamas makroekonomines naujienas, dėl kurių vėl buvo padidinti pasaulio ekonomi- 3 len te lė. Kai nų po ky čiai Dow Jo nes EU RO STOXX eko no mi kos sek to rių in dek suose (kainø pokyèiai, palyginti su laikotarpio pabaigos kainomis, procentais) EURO STOXX Pagrindinës medþiagos Vartojimo prekës Vartojimo paslaugos Nafta ir dujos Finansai Sveikatos apsauga Pramonë Technologijos Telekomunika cijos nalinës Komu- paslau gos Sektoriaus dalis bendroje rinkos kapitalizacijoje, 8,8 6,4,4 7,5 6, 4,3,8 4,7 7,6 9,6 (laikotarpio pabaigos duomenys) Kainø pokyèiai (laikotarpio pabaigos duomenys) 8 m. IV ketv., 6, 7,7 9, 7,8 35, 9, 8,5,8, 3,5 9 m. I ketv. 4, 3,6 8,3,5 5,9, 7,4 4, 9,5 8,8, 9 m. II ketv. 6,4 9,8 3,3 7,7 9,7 34, 3,9 8, 5,8, 9, 9 m. III ketv.,7,8 4,9 5,8 7,3 3,4 4, 6,4 3,6 4,7 4,9 9 m. IV ketv., 5,3 3,3 9, 6,8 5,5 7,7 3,8 3,9,,3 m. sausio mën. 4,7 6,8,,8 5,3 7,7,8,9 4,3 7, 6,3 m. vasario mën.,9,,6,9,5 3,4,7,3,,,9 9 m. lapkrièio 3 d. m. kovo 3 d., 6,9 7,9 7,8,4 5,3,8 5,8,6 3,5, Šaltiniai: Thom son Fi nan cial Da tast re am ir ap skai èia vi mai. 39

41 kos augimo lūkesčiai. Nagrinėjamo laikotarpio antrojoje pusėje akcijų rinkos nuotaikoms, atrodo, vis labiau poveikį darė didėjantis susirūpinimas dėl valstybės finansų kai kuriose euro zonos šalyse. Euro zonoje daugiausia sumažėjo finansų įmonių akcijų kainos, o kitų ekonomikos sektorių akcijų kainų raida buvo įvairi ir neturėjo aiškių tendencijų (žr. 3 lentelę). Pavyzdžiui, santykinai atsparių sveikatos priežiūros ir telekomunikacijų sektorių akcijų kainos keitėsi skirtingomis kryptimis. JAV finansų sektoriui sekėsi kur kas geriau paskelbus apie bendrai nemažą bankų pelną, nepaisant naujų reguliavimo priemonių, apie kurias paskelbė JAV vyriausybė, dėl kurių iš pradžių bankų akcijų kainos truputį sumažėjo. 7 pav. Numatomas korporacijø pelno akcijai au gi mas JAV ir eu ro zo no je (metinis augimas, procentais; mënesio duomenys) trumpalaikis augimas euro zonoje ilgalaikis augimas euro zonoje trumpalaikis augimas JAV ilgalaikis augimas JAV Nepaisant pastaruoju metu sumažėjusių akcijų kainų, tiek nuosekliai gerėjančios pasaulio makroekonominės perspektyvos, tiek su tuo susiję didinami pelno lūkesčiai, atrodo, ir toliau palaikė akcijų kainas, ypač nagrinėjamo laikotarpio antrojoje pusėje. Bendrovių, įtrauktų į Dow Jones EURO STOXX indeksą, realizuotojo pelno metinis mažėjimo tempas ryškiai sumažėjo, o realizuotasis pelnas akcijai didėjo sparčiau nuo 4 % (9 m. Šal ti niai: Thom son Fi nan cial Da tast re am ir ap skai èia vi mai. Pastabos: numatomas korporacijø pelno augimas pagal Dow Jones EURO STOXX indeksà euro zonai ir Standard & Poor s 5 indeksà JAV. Trumpalaikis augimas rodo analitikø pelno lûkesèius per artimiausius mën. (metinis augimo tempas). Ilgalaikis augimas rodo analitikø pelno lûkesèius per arti - miausius 3 5 m. (metinis augimo tempas). lapkričio mėn.) iki % ( m. vasario mėn.). Pelno akcijai augimo per kitus mėn. lūkesčiai taip pat padidėjo ir vasario mėn. pasiekė aukštą 7 % lygį, o ilgesnės trukmės pelno lūkesčiai tik truputį pagerėjo. Panašiai padidėjo korporacijų pelno perspektyvos JAV. Jos apskaičiuojamos kaip bendrovių, įtrauktų į Standard & Poor s 5 indeksą, pelnas akcijai. Faktinio pelno akcijai augimas padidėjo nuo 9 % (9 m. lapkričio mėn.) iki 8 % ( m. vasario mėn.), o numatomas pelno akcijai augimas per kitus mėn. per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 3 iki 7 %. Ilgesnės trukmės į biržos prekybos sąrašus įtrauktų JAV bendrovių pelno lūkesčiai truputį padidėjo NEFINANSINIŲ KORPORACIJŲ FINANSAVIMAS IR FINANSINĖ POZICIJA Nuo 9 m. rugsėjo mėn. iki m. sausio mėn. tebevyravo ketvirtąjį ketvirtį prasidėjusi euro zonos nefinansinių korporacijų sektoriaus realiosios vidutinės finansavimo išorės lėšomis kainos spartaus mažėjimo tendencija. Toks tebesitęsiantis finansavimo kainų smukimas visų pirma vyko dėl labai sumažėjusios finansavimo rinkoje skolintomis lėšomis kainos ir šiek tiek mažiau dėl mažesnių bankų paskolų palūkanų normų bei kotiruojamųjų akcijų kainų. Esant tokioms aplinkybėms, toliau didėjo nefinansinių korporacijų išleidžiamų skolos vertybinių popierių apimtis, o finansavimo iš bankų skolintomis lėšomis apimtis toliau mažėjo. 4

42 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida FINANSAVIMO SĄLYGOS Realiosios euro zonos nefinansinių korporacijų išorės finansavimo sąnaudos, apskaičiuojamos įvertinant skirtingų finansavimo šaltinių sąnaudas pagal likučius, koreguotus dėl vertinimo poveikio, 9 m. gruodžio mėn. ir m. sausio mėn. sumažėjo iki 3, %. Tai sudaro 33 bazinius punktus, palyginti su 9 m. antruoju ketvirčiu (žr. 8 pav.) 4. Nagrinėjamu laikotarpiu mažėjo tiek realiosios bankų paskolų palūkanos, tiek realioji finansa vimo rinkoje skolintomis lėšomis kaina. Mažėjančios bankų palūkanų normos daugiausia susijusios su tuo, kad mažmeninės ban ki ninkystės klientai euro zonoje dar iki galo nepajuto poveikio, kurį daro pasikeitusios pagrindinės palūkanų normos. Nuo 9 m. rugsėjo mėn. iki m. sausio mėn. PFI realiosios trumpalaikės palūkanų normos sumažėjo 4 baziniu punktu, o PFI realiosios ilgalaikės palūkanų normos nukrito 7 baziniais punktais. O štai realioji finansavimo rinkoje skolintomis lėšomis kaina per tą patį laikotarpį dėl tebemažėjusių bendrovių obligacijų pajamingumų skirtumų ir beveik visą laikotarpį stebėto didėjusio noro rizikuoti sumažėjo apie 74 baziniais punktais. Vertinant ilgesnį laikotarpį, pasakytina, kad euro zonoje realioji bendroji nefinansinių korporacijų finansavimo kaina visų komponentų grupėse, išskyrus realiąją nuo savybės kainą, pasiekė žemiausią lygį nuo 999 m. 8 pav. Euro zonos nefinansinių korporacijų realioji finansavimo išorės lėšomis kaina (metinis augimas procentais; mënesio duomenys) 9, 8, 7, 6, 5, 4, 3,,, bendroji finansavimo kaina realiosios trumpalaikiø PFI paskolø palûkanø normos realiosios ilgalaikiø PFI paskolø palûkanø normos realioji finansavimo rinkoje skolintomis lëšomis kaina realioji kotiruojamøjø akcijø kaina,, Šaltiniai:, Thomson Financial Datastream, Merrill Lynch ir Consensus Economics Forecasts. Pastabos: nefinansiniø korporacijø realioji finansavimo išorës lëšomis kaina apskaièiuojama kaip bankø paskolø kainos, skolos vertybiniø popieriø kainos ir turto kainos svertinis vidurkis, pagrástas jø atitinkamais likuèiais ir sumaþintas infliacijos lûkesèiø suma (þr. 5 m. kovo mën. mënesinio biuletenio 4 intarpà). 3 m. pradþioje pradëjus taikyti suderintus PFI palûkanø normø statistinius duomenis, eilutëje atsirado statistinis trûkis. 9, 8, 7, 6, 5, 4, 3,,, Nuo 9 m. rugsėjo mėn. iki m. sausio mėn. daug PFI naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms palūkanų normų dar šiek tiek sumažėjo (žr. 4 lentelę). Nuo 8 m. lapkričio mėn. stebima PFI palūkanų normų mažėjimo tendencija toliau atitinka pinigų politikos palūkanų normų ir obligacijų pajamingumo mažėjimo tendenciją per šį laikotarpį, nes, esant normalioms sąlygoms, bankų trumpalaikio finansavimo sąnaudų pokyčius visų pirma veikia pinigų politikos trumpalaikių palūkanų normų (EURIBOR) pokyčiai, o bankų ilgalaikio skolinimo palūkanų normos paprastai susijusios su vyriausybės obligacijų pajamingumo pokyčiais. Apskritai gali būti, kad anksčiau atlikto pagrindinių palūkanų normų sumažinimo poveikis bankų skolinimo palūkanų normoms jau baigiasi. Naujausios euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai patvirtino, kad šiek tiek pagerėjo bankų galimybės pasiskolinti lėšų rinkoje ir jų likvidumas, o tai leido truputį sumažinti reikalavimus paskolų prašančioms įmonėms ir galėjo lemti mažesnes paskolų palūkanų normas. Be to, toks staigus realiosios rinkoje skolintų lėšų kainos sumažėjimas buvo susijęs su sumažėjusiais korporacijų obligacijų pajamingumo skirtumais, apskaičiuojamais kaip bendro- 4 Taikant patikslintus svorius, 9 m. rugsëjo mën. finansavimo skolintomis lëšomis realioji kaina buvo 3,4, o ne 3, %, kaip parodyta 9 m. gruodþio mën. mënesiniame biuletenyje. 4

43 4 lentelë. PFI naujø paskolø nefinansinëms korporacijoms palûkanø normos (procentais per metus; ba ziniais punktais) Pokytis baziniais punktais iki IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. PFI paskolø palûkanø normos Nefinansiniø korporacijø lëðø banko sàskaitoje pereikvojimas 6,4 5,8 4,55 4,5 4,5 4, Paskolos nefinansinëms korporacijoms iki mln. eurø palûkanø norma kintama arba nustatytas pradinis fiksavimo laikotarpis iki m. 5,38 4,3 3,64 3,36 3,8 3, pradinis palûkanø normø fiksavimo laikotarpis nuo 5 m. 5,3 4,74 4,49 4,6 3,96 3, Paskolos nefinansinëms korporacijoms daugiau kaip mln. eurø palûkanø norma kintama arba nustatytas pradinis fiksavimo laikotarpis iki m. 4,8,85,57,6,9, pradinis palûkanø normø fiksavimo laikotarpis nuo 5 m. 4,76 3,87 3,7 3,64 3,58 3, Straipsniai palyginimui 3 mën. pinigø rinkos palûkanø normos 3,6,63,,77,7, m. vyriausybës obligacijø pajamingumas,6,74,68,8,39, m. vyriausybës obligacijø pajamingumas 3,8 3,38 3,53 3, 3, 3, Šaltinis:. Skaièiai gali nesutapti dël apvalinimo. vių ir vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumas. Šie skirtumai buvo pradėję mažėti dar 9 m. pradžioje. 9 m. ketvirtąjį ketvirtį ir m. sausio bei vasario mėn. jie mažėjo visų reitingų obligacijų grupėse, kol nukrito iki lygio, užfiksuoto 8 m. rugpjūčio mėn., t. y. prieš pat daugelio korporacijų obligacijų pajamingumo didėjimą vis gilėjant krizei. Mažus reitingus turinčių obligacijų pajamingumų skirtumai, visų pirma spekuliacinei kategorijai priskiriamų obligacijų grupėse, per šį laikotarpį mažėjo ryškiau. Pavyzdžiui, per laikotarpį nuo 9 m. rugsėjo mėn. iki m. vasario mėn. euro zonos didelio pajamingumo ir BBB reitingą turinčių obligacijų pajamingumų skirtumai sumažėjo atitinkamai apie ir 49 bazinius punktus, tačiau toliau buvo didesni negu prieš krizę, o AA reitingą turinčių obligacijų pajamingumų skirtumai vėl tapo tokie kaip ir prieš prasidedant krizei (žr. 9 pav.). Šie dalykai galėjo vykti dėl tokių veiksnių kaip rinkose sumažėjęs rizikos vertinimas ir rizikos vengimas. Informacija apie euro zonoje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių bei didelių įmonių finansinę padėtį ir finansavimo poreikius 9 m. ant rąjį pusmetį pateikta 4 intarpe. 9 pav. Nefinansiniø kor po ra ci jø ob li ga ci jø pa lû ka nø nor mø skir tu mai (baziniais punktais; mënesio vidurkiai) eurais denominuotos AA reitingà turinèiø nefinansiniø korporacijø obligacijos (skalë kairëje) eurais denominuotos A reitingà turinèiø nefinansiniø korporacijø obligacijos (skalë kairëje) eurais denominuotos BBB reitingà turinèiø nefinansiniø korporacijø obligacijos (skalë kairëje) eurais denominuotos didelio pajamingumo obligacijos (skalë dešinëje) Šaltiniai: Thomson Financial Datastream ir apskaièiavimai. Pastaba: nefinansiniø korporacijø obligacijø palûkanø normø skirtumai apskaièiuojami lyginant su A reitingà turinèiø vy riausybës obligacijø pajamingumu. 4

44 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida 4 intarpas APKLAUSOS DĖL EURO ZONOS MAŽO IR VIDUTINIO DYDŽIO ĮMONIŲ GALIMYBIŲ PASISKOLINTI LĖŠŲ REZULTATAI: 9 M. ANTRASIS PUSMETIS Šiame intarpe pateikti antrosios apklausos dël euro zonoje veikianèiø maþo ir vidutinio dydþio ámoniø (MVÁ) galimybiø pasiskolinti lëšø bangos rezultatai. Apklausa atlikta 9 m. lapkrièio 9 d. gruodþio 8 d. prašymu. Jos metu apklausta 5 3 euro zonoje veikianèiø ámoniø. Gauta informacija rodo MVÁ, taip pat dideliø ámoniø (palyginimo tikslu) finansinæ padëtá 9 m. antràjá pusmetá, lëšø poreiká ir galimybes jø pasiskolinti. Atsiþvelgiant á tai, kad ši apklausa pradëta vykdyti visiškai neseniai, vertinti reikia atsargiai, atsiþvelgiant á laikui bëgant atsiradusius atsakymø skirtumus. Euro zonos MVÁ finansinë padëtis 9 m. antràjá ketvirtá MVÁ pajamos ir ásiskolinimas keitësi labai nedaug. MVÁ, tvirtinusiø, kad jø pelnas sumaþëjo, dalis nuo 53 % (9 m. pirmàjá pusmetá) nukrito iki 5 %, o tvirtinusiø, kad jø pelnas augo, dalis padidëjo nuo 5 iki 8 % (þr. A pav.). Apie pelno maþëjimà pranešusiø MVÁ dalis, palyginti su teigusiø, kad jø pelnas padidëjo, dalimi, buvo 34 % daugiau (9 m. pirmàjá pusmetá tokiø ámoniø buvo 38 % daugiau) 3. Dideliø ámoniø, teigusiø, kad jø pelnas sumaþëjo, dalis, palyginti su teigusiomis, kad jø pelnas padidëjo, buvo 5 % daugiau (9 m. pirmàjá pusmetá šis skaièius buvo 33 %) ir buvo nuosaikesnis, palyginti su MVÁ. Be to, šiek tiek maþëjo (nuo 5 iki 47 %) apie apyvartos maþëjimà pranešusiø MVÁ dalis, o apie apyvartos padidëjimà pranešusiø MVÁ dalis šiek tiek didëjo (nuo iki 4 %) tai atitiko 9 m. antràjá pusmetá nedaug išaugusá ekonomikos aktyvumà. 9 m. antràjá pusmetá klientø paieška buvo didþiausia euro zonoje veikianèiø MVÁ problema (apie tai pranešë 8 % apklaustøjø; 9 m. ši dalis sudarë 7 %), o antràja problema ámonës ávardijo galimybæ pasiskolinti lëšø (tokiø ámoniø dalis nuo anksèiau buvusiø 7 % padidëjo iki 9 %). Didelës ámonës, priešingai, didþiausia problema pavadino klientø paieškà (4 % ámoniø) ir konkurencijà (3 % ámoniø), o sunkumus, susijusius su galimybe gauti finansavimà, kaip didþiausià problemà minëjo maþiau ( %) ámoniø. A pav. Euro zonos įmonių finansinės padėties rodikliai (pokyèiai per ankstesná 6 mën. laikotarpá; respondentø dalis, procentais) padidëjo nesikeitë sumaþëjo neþinau I p. II p. I p. II p. I p. II p. I p. II p. 9 m. 9 m. 9 m. 9 m. apyvarta pelnas apyvarta pelnas MVĮ Didelės įmonės Šaltinis: ir Europos Komisijos apklausa dël euro zonos MVÁ galimybiø pasiskolinti lëšø. Daugiau informacijos þr. banko apklausoje Survey on the access to finance of SMEs in the euro area: second half of 9, m. vasario mën. Ji paskelbta interneto svetainëje ( Šià apklausà kartu su Europos Komisija rengia kas dveji metai, o sutrumpintà jos variantà kas pusmetá. Apklausos metu daugiausia klausinëjama apie pokyèius per ankstesná 6 mën. laikotarpá. Šiuo atveju tai yra 9 m. antrasis pusmetis. MVÁ sudaro labai maþos ámonës ( 9 darbuotojai), maþos ámonës ( 49 darbuotojai) ir vidutinio dydþio ámonës (5 49 darbuotojai). Didelëmis laikomos ámonës, turinèios 5 ir daugiau darbuotojø. 3 Ámoniø, pranešusiø apie padidëjimà (sumaþëjimà) procentø skirtumas, apskaièiuojamas kaip padidëjimo ( sumaþëjimo ) apie kurá pranešta, ir sumaþëjimo ( padidëjimo ) procentø skirtumas. 43

45 Euro zonos MVÁ finansavimo skolintomis lëšomis poreikiai B pav. Euro zonos įmonių finansavimo skolintomis lėšomis poreikiai Nors pusë apklaustøjø MVÁ tvirtino, kad 9 m. antràjá pusmetá poreikis skolintis iš bankø nesikeitë, ketvirtadalis tokiø ámoniø pranešë apie padidëjusius finansavimo poreikius, o šiek tiek maþiau kaip % apie šiø poreikiø sumaþëjimà (þr. B pav.). Taigi apie padidëjusá banko paskolø poreiká pranešusiø MVÁ, ypaè labai maþø ir maþø ámoniø, dalis buvo 6 % didesnë (9 m. pirmàjá ketvirtá %), negu teigusiø, kad jø banko paskolø poreikis sumaþëjo. Skirtumas tarp dideliø ámoniø, pranešusiø apie banko paskolø poreikio didëjimà ir maþëjimà, priešingai, toliau buvo maþesnis ir beveik nesikeitë nuo 5 % (9 m. pirmàjá pusmetá) padidëjo iki 6 %. Tokie skirtumai tarp ávairaus dydþio ámoniø rodo, kad didelës ámonës daþniau tenkino savo finansavimo poreikius rinkoje skolintomis lëšomis, kur sàlygos tai daryti 9 m. antràjá pusmetá tapo palankesnës. Be to, MVÁ pranešë apie beveik nepasikeitusá prekybos kredito poreiká, t. y. ámoniø, pranešusiø apie jo padidëjimà buvo 5 % daugiau (9 m. pirmàjá pusmetá 4 %), o dideliø ámoniø poreikis sumenko (ámoniø, pranešusiø apie jo sumaþëjimà, buvo % maþiau; 9 m. pirmàjá pusmetá tokios ámonës pasiskirstë po lygiai). Atsiþvelgiant á veiksnius, lëmusius skolintø lëšø poreikio MVÁ kaità, matomas skirtumas atsiþvelgus á ámoniø dydá. Didelëms ir vidutinio dydþio ámonëms lëšø daþniausiai reikëjo investicijoms á pagrindiná kapitalà, o labai maþø ir maþø ámoniø finansavimo skolintomis lëšomis poreikis daþniausiai, be kitø dalykø, didëjo dël poreikio finansuoti atsargas ir apyvartiná kapitalà. Paraiškos paskoloms (pokyèiai per ankstesná 6 mën. laikotarpá; respondentø dalis, procentais) padidëjo nesikeitë sumaþëjo neaktualu neþinau 9 m. antràjá pusmetá 9 % MVÁ kreipësi dël banko paskolø (naujø paskolø arba pratæsti jau turimas paskolas). Nuo tø paèiø metø pirmojo pusmeèio ši dalis beveik nesikeitë. Apskritai, kuo ámonë didesnë, tuo ji daþniau kreipësi prašydama paskolos. O kuo ámonë maþesnë, tuo, bijodama neigiamo atsakymo, ji tai darë reèiau. Tik 7 % MVÁ nesikreipë prašydamos paskolos, nes netikëjo, kad jà gaus. 9 m. pirmàjá pusmetá tokiø ámoniø buvo 5 %. Kalbant apie patenkintas paraiškas gauti paskolà, pasakytina, kad didelë dalis (75 %) 5 MVÁ pranešë, kad gavo arba visà prašytà sumà, arba jos dalá. 9 m. pirmàjá pusmetá tokiø ámoniø buvo 77 %. (þr. C pav.). Taèiau atvejø, kai paskola nebuvo suteikiama, skaièius didëjo: MVÁ, pranešusiø apie atmestà prašymà dël banko paskolos, dalis nuo % (9 m. pirmàjá pusmetá) išaugo iki 8 %. Kaip ir pirmàjá pusmetá, kuo ámonës buvo didesnës ir senesnës (nuo 4 Apklausoje prekybos kreditas apibrëþiamas kaip prekiø ar paslaugø ásigijimas iš karto neatsiskaitant grynaisiais. 5 Dël apvalinimo bendra paraiškø, pagal kurias buvo gauta visa prašoma suma (56%), procentø ir paraiškø, pagal kurias buvo gauta tik dalis prašomos sumos (8%), procentø suma yra 75 % I p. II p. I p. II p. I p. II p. I p. II p Bankų paskolos Prekybos kreditas Bankų paskolos Prekybos kreditas MVĮ Didelės įmonės Šaltinis: ir Europos Komisijos apklausa dël euro zonos MVÁ galimybiø pasiskolinti lëšø

46 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida iki m.), tuo daþniau jos gaudavo banko paskolà ir tuo reèiau bûdavo atsisakoma joms jà suteikti. Ámoniø, teigusiø, kad gavo visà arba dalá prašomos paskolos sumos, sudarë 87 %, o ámonës, kurioms atsisakyta suteikti paskolà, sudarë 5 % ir jø dalis praktiškai nepasikeitë. Priešingai negu banko paskolos atveju, vis daugiau buvo MVÁ, pasinaudojusiø prekybos kreditu; jø dalis buvo tuo didesnë, kuo jos paèios buvo didesnës. Euro zonos MVÁ galimybës pasiskolinti finansavimui reikalingø lëšø 9 m. antràjá pusmetá didelës ámonës galimybæ gauti banko paskolø vertino ne taip neigiamai ( 9 %) kaip pirmàjá pusmetá ( 4 %) daþniausiai dël to, kad sumaþëjo dideliø ámoniø, teigusiø, kad tokiø galimybiø buvo maþiau, dalis procentais. Kartu MVÁ, pranešusiø apie pablogëjusias galimybes gauti banko paskolø (naujø paskolø arba pratæsti jau turimas paskolas), dalis procentais, palyginti su 9 m. pirmàjá pusmetá, beveik nesikeitë (nuo 33 % pakilo iki 3 %). MVÁ, pranešusiø apie pablogëjusias galimybes, buvo 4 %, o pranešusiø apie pagerëjusias galimybes % (þr. D pav.). Kaip ir finansavimo skolintomis lëšomis atveju, gali bûti, kad dideliø ámoniø, neigiamai atsakiusiø apie galimybes gauti banko paskolø, dalis procentais sumaþëjo todël, kad tos ámonës daugiau skolinosi lëšø rinkoje. Kalbant apie prekybos kreditus, pasakytina, kad šiek tiek sumaþëjo tiek MVÁ, tiek dideliø ámoniø, pranešusiø, jog 9 m. antràjá pusmetá galimybës pasinaudoti prekybos kreditu pablogëjo, dalis procentais. Kaip ir 9 m. pirmàjá pusmetá, MVÁ galimybës pasiskolinti finansavimui reikalingø lëšø pablogëjo dël bendrø ekonominiø ir atskirø ámoniø perspektyvø, taip pat bankø noro teikti paskolas (þr. E pav.). Teigiama yra tai, kad apie bendrø ekonominiø ir atskirø ámoniø perspektyvø pablogëjimà pranešusiø MVÁ dalis 9 m. antràjá pusmetá labai sumaþëjo. Visø dydþiø ámoniø grupës, išskyrus labai maþas ámones, pranešë apie savo ámonës nuosavo kapitalo padidëjimà ir kreditø istorijos pagerëjimà; tai gali bûti susijæ su šiek tiek lëèiau maþëjusiu pelnu. MVÁ bankø pasirengimo teikti paskolas vertinimas, priešingai, beveik nesikeitë. Apie sumaþëjusá bankø ketinimà C pav. Euro zonos įmonių paraiškų paskoloms patenkinimo rezultatai (pokyèiai per ankstesná 6 mën. laikotarpá; ámoniø, kurios kreipësi dël bankø paskolø ir siekdamos pasinaudoti prekybos kreditais, dalis, procentais) paraiškos, pagal kurias suteikta visa prašoma suma paraiškos, pagal kurias suteikta dalis prašomos sumos patenkintos paraiškos, taèiau jø kaina labai didelë atmestos paraiškos neþinau I p. II p. I p. II p. I p. II p. I p. II p Banko paskola Prekybos kreditas (nauja arba pratęsta) MVĮ Banko paskola (nauja arba pratęsta) Prekybos kreditas Didelės įmonės Šaltinis: ir Europos Komisijos apklausa dël euro zonos MVÁ galimybiø pasiskolinti lëšø. D pav. Euro zonos įmonių galimybės pasiskolinti finansavimui reikalingų lėšų (pokyèiai per ankstesná 6 mën. laikotarpá; ámoniø, pateikusiø paraiškà paskoloms, dalis, procentais) pagerëjo nesikeitë pablogëjo neaktualu neþinau I p. II p. 9 I p. II p. 9 I p. II p. 9 I p. II p. 9 Bankų paskolos Įsiskolinimai už Bankų paskolos Prekybos kreditas prekes ir paslaugas MVĮ Didelės įmonės Šaltinis: ir Europos Komisijos apklausa dël galimybiø euro zonos MVÁ pasiskolinti lëšø. 45

47 teikti paskolas pranešë 33 % MVÁ (9 m. pirmàjá pusmetá jø buvo 3 %) ir tik 8 % (9 m. pirmàjá pusmetá 7 %) tvirtino, kad jis padidëjo. Kartu dideliø ámoniø, pranešusiø apie sumaþëjusá bankø pasirengimà teikti paskolas, dalis procentais nuo % (9 m. pirmàjá ketvirtá) sumaþëjo iki 4 %. Bankø paskolø teikimo sàlygos 9 m. antràjá pusmetá maþdaug treèdalis MVÁ pranešë apie padidëjusias bankø paskolø palûkanø normas (konkreèiai 35 %; šis skaièius, palyginti su 9 m. pirmojo pusmeèio skaièiumi, beveik nesikeitë), o 7 % pranešë apie sumaþëjusias bankø paskolø palûkanø normas (9 m. pirmàjá pusmetá tokiø ámoniø buvo 9 %). Labai maþø ámoniø, pranešusiø apie padidëjusias palûkanø normas, dalis procentais buvo gerokai didesnë, negu tø, kurios pranešë apie sumaþëjusias palûkanø normas (tai gali bûti susijæ su maþëjanèiu jø nuosavu kapitalu ir prastëjanèia kreditø istorija), o MVÁ grupëse šie skirtumai buvo maþesni. Dideliø ámoniø atveju, priešingai, daugiau buvo teigusiø, kad palûkanø normos sumaþëjo. Be to, šiek tiek daugiau kaip treèdalis MVÁ teigë, kad toliau didëjo reikalaujamo ákaito dydis ir kiti reikalavimai, pvz., daugëjo susitarimo sàlygø, taip pat didëjo mokesèiai, ámokos dydis, komisinis atlyginimas. Apie toliau grieþtinamas šias sàlygas pranešusiø dideliø ámoniø dalis taip pat buvo didesnë, taèiau didelë dalis ámoniø teigë, kad tokios sàlygos nesikeitë (tokiø MVÁ ir dideliø ámoniø buvo atitinkamai % ir %). Lûkesèiai dël galimybiø pasiskolinti lëšø E pav. Euro zonos įmonių galimybes pasiskolinti lėšų lemiantys veiksniai (pokyèiai per ankstesná 6 mën. laikotarpá; respondentø dalis, procentais) Apie pusë MVÁ prognozavo, kad m. pirmàjá pusmetá jø galimybës pasiskolinti lëšø iš vidaus ir išorës šaltiniø nesikeis. Kartu MVÁ, besitikinèiø, kad jø galimybës gauti banko paskolø ( %) ir pasinaudoti prekybos kreditu ( %) m. pirmàjá pusmetá sumaþës, buvo daugiau negu MVÁ, besitikinèiø, kad šios galimybës pagerës (atitinkamai 4 ir 8 %). Nors apie pusë dideliø ámoniø taip pat prognozavo, kad jø galimybës pasiskolinti lëšø iš vidaus ir išorës šaltiniø nesikeis, optimistiškiau apie vidaus šaltinius ir galimybes gauti banko paskolas m. pirmàjá pusmetá nusiteikusiø dideliø ámoniø dalis buvo šiek tiek didesnë pagerëjo nesikeitë pablogëjo neaktualu / nenorëjo naudoti neþinau I p. II p. I p. II p. I p. II p. I p. II p. I p. II p Bendros ekonomikos Atskiros įmonės Įmonės nuosavas Įmonės kreditų Bankų pasirengimas perspektyvos perspektyvos kapitalas istorija teikti paskolas Šaltinis: ir Europos Komisijos apklausa dël euro zonos MVÁ galimybiø pasiskolinti lëšø. 46

48 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida 3 pav. Euro zonos listinguojamų nefinansinių korporacijų pelnas vienai akcijai (metinis augimas, procentais; mënesio duomenys) 3 ankstesnis numatomas 3 3 pav. Ne fi nan si nių korporacijų fi nan sa vimas skolintomis lėšomis (metinis pokytis, procentais) 35 PFI pa sko los sko los ver ty bi niai po pie riai ko ti ruo ja mo sios ak ci jos Šaltiniai: Thomson Financial Datastream ir apskaièiavimai. Šal ti nis:. Pastaba: kotiruojamosios akcijos yra eurai. FINANSAVIMO SRAUTAI Daug euro zonos nefinansinių korporacijų pelningumo rodiklių rodo, kad 9 m. ketvirtąjį ketvirtį įmonių pelno mažėjimo tempas stabilizavosi, o m. pradžioje sulėtėjo. Euro zonos listinguojamųjų nefinansinių korporacijų metinio pelno vienai akcijai metinis augimo tempas m. vasario mėn. vis dar buvo labai neigiamas ( 3 %), nors smukimas ir sulėtėjo (žr. 3 pav.). Vertinant ateities perspektyvas, tikimasi, kad pelnas toliau didės. Tačiau, kalbant apie nefinansinių korporacijų pelno vienai akcijai augimą, numatoma, kad iki m. vasaros jis vis dar bus neigiamas. Kalbant apie finansavimą skolintomis lėšomis, pasakytina, kad PFI paskolos nefinansinėms korporacijoms toliau mažėjo, o rinkos priemonių (skolos vertybinių popierių, taip pat kotiruojamųjų akcijų) išleidimo apimtys toliau buvo didelės (žr. 3 pav.). 9 m. ketvirtąjį ketvirtį dėl teigiamų pokyčių akcijų rinkose visų pirma didėjo nefinansinių korporacijų išleistų kotiruojamųjų akcijų metinis augimo tempas. Skolos vertybinių popierių išleidimo apimtis buvo didelė, jos sumažėjimas buvo užfiksuotas 9 m. ketvirtąjį ketvirtį. Jį lėmė sulėtėjęs trumpo termino skolos vertybinių popierių išleidimo apimties metinis augimo tempas dėl to, kad emitentai, norėdami išsaugoti palankias ilgalaikio finansavimo sąlygas, pradėjo teikti pirmenybę ilgalaikiams skolos vertybiniams popieriams. Atrodo, kad du veiksniai paskatino nefinansines korporacijas leisti skolos vertybinius popierius. Pirma, nuo 8 m. pabaigos bendra skolinimosi rinkoje kaina sumažėjo daugiau negu bankų paskolų palūkanų normos. Antra, galėjo būti, kad perėjimą nuo finansavimo bankų paskolomis prie finansavimo rinkoje skolintomis lėšomis (ypač tai pastebima didelių įmonių grupėje) paskatino sumažėjusi bankų skolinimo apimtis ir griežtesni reikalavimai paskolų gavėjams. 9 m. gruodžio pabaigoje banko paskolų nefinansinėms korporacijoms augimas buvo neigiamas (, %) (žr. 5 lentelę). m. sausio mėn. paskolų nefinansinėms korporacijoms 47

49 5 len te lë. Ne fi nan si niø kor po ra ci jø fi nan sa vi mas (pokyèiai, procentais; ketvirèio pabaigoje) Me ti nis au gi mo tem pas IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. PFI pa sko los 9,5 6,,7,, Iki m. 6,7,5 5,8, 3,7 Nuo iki 5 m. 4,, 7,,,3 Nuo 5 m. 9,4 8, 5,9 4,6 3,9 Išleisti skolos vertybiniai popieriai 7,8 9,,8 5,3 3,6 Trumpalaikiai 7,,7 4,6 6, 39,4 Il ga lai kiai, ið jø : 6, 3, 9, 3,3 4, Fik suo tø jø pa lû ka nø nor mø 7,7 7,6 5,3 3,8 3,8 Kin ta mø jø pa lû ka nø nor mø,3,5, 4,7 4,8 Išleis tos ko ti ruo ja mo sios ak ci jos,,4,5,9,9 Straipsniai palyginimui Vi sas fi nan sa vi mas 3,9 3,3,8, Pa skolos nefinansinëms korporacijoms 8,9 6,3 4,,6 Draudimo techniniai ati dëjiniai 3,5,5,5,6 Šal ti niai:, Eurostatas ir apskaièiavimai. Pa sta bos: ðio je len te lë je pa ro dy ti duo me nys (ið sky rus straips nius pa ly gi ni mui) pa tei kia mi ban kø ir pi ni gø sta tis ti ko je bei ið leis tø ver ty biniø po pie riø sta tis ti ko je. Jie ga li tru pu tá skir tis nuo duo me nø, pa teik tø fi nan si niø sà skai tø sta tis ti ko je dël ver ti ni mo me to dø skir tu mø. Fik suo tø jø pa lû ka nø ir kin ta mø jø pa lû ka nø su ma ga li ne su tap ti su vi sais il ga lai kiais ver ty bi niais po pie riais, nes nu li nës at kar pos il galai kiai sko los ver ty bi niai po pie riai, ku rie, be je, ga li bû ti skir tin gai áver ti na mi, ðio je len te lë je ne pa ro do mi. Informacija gauta ið ketvirtiniø euro zonos sektoriø sàskaitø. Nefinansiniø korporacijø bendrà finansavimà sudaro pasko los, iðleisti skolos vertybiniai popieriai, iðleistos kotiruojamosios akcijos, draudimo ir techniniai atidëjiniai, kitos mokëtinos sàskaitos ir finansinës išvestinës priemonës. 3 Apima pensijø fondø atidëjinius. metinis augimo tempas dar sumažėjo iki,7 %. Daugiausia sulėtėjo trumpalaikių paskolų nefinansinėms korporacijoms (kurių terminas iki m.) augimas, o šių paskolų metinio augimo tempas nuo 8 m. lapkričio mėn. tebebuvo neigiamas. Empiriniai duomenys rodo, kad paskolų nefinansinėms korporacijoms poveikis verslo ciklui paprastai gerokai vėluoja. Todėl lėčiau didėjusios paskolos buvo logiškas ankstesniais ketvirčiais staiga sumažėjusių ekonominio aktyvumo ir kapitalo išlaidų padarinys. Kaip rodo bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai, paklausos veiksnių, pvz., mažesnių investicijų į pagrindinį kapitalą bei susijungimų ir įsigijimų veiklos, poveikis nefinansinių korporacijų paskolų paklausai buvo neigiamas (žr. 3 pav.). Nors 9 m. ketvirtąjį ketvirtį reikalavimai paskolų ir kredito linijų prašančioms įmonėms toliau švelnėjo, empiriniai duomenys rodo, kad reikalavimų paskolų gavėjams pasikeitimų poveikis paskolų augimo dinamikai vėluoja 3 4 ketvirčius. Nefinansinių korporacijų finansavimo deficitas, t. y. išlaidos realiosioms investicijoms ir vidaus lėšų skirtumas (bendrosios santaupos), 9 m. ketvirtąjį ketvirtį, remiantis 4 mėn. slenkamosiomis sumomis, sumažėjo net iki 3, % bendrosios pridėtinės vertės. Iš euro zonos sąskaitų paimti duomenys (surinkti iki 9 m. trečiojo ketvirčio) apie euro zonos įmonių santaupas, finansavimą ir investicijas, pateikti 33 pav., leidžia įvertinti euro zonos sąskaitose pateiktus platesnius junginius. Kaip parodyta pav., mažėjant finansavimui skolintomis lėšomis, sumažėjusių realiųjų investicijų finansavimui (bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui) galėjo būti naudojama vis daugiau vidaus lėšų. Kartu 9 m. trečiąjį ketvirtį toliau mažėjo finansinio turto, įskaitant nuosavybės vertybinius popierius, grynasis įsigijimas. 48

50 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida 3 pav. Paskolų augimas ir veiksniai, nulėmę nefinansinių korporacijų paskolų paklausą (metinis pokytis, procentais; procentø skirtumas) fiksuotos investicijos (skalë dešinëje) atsargos ir apyvartinis kapitalas (skalë dešinëje) susijungimø ir ásigijimø veikla ir bendroviø restruktûrizacija (skalë dešinëje) skolos restruktûrizacija (skalë dešinëje) finansavimas vidaus lëšomis (skalë dešinëje) paskolos nefinansinëms korporacijoms (skalë kairëje) 33 pav. Nefinansinių korporacijų santaupos, finansavimas ir investicijos (keturiø ketvirèiø slenkamosios sumos, bendroji pridëtinë vertë, procentais) akcijø grynasis ásigijimas finansinio turto, išskyrus akcijas, grynasis ásigijimas bendrojo kapitalo formavimas nekotiruojamøjø akcijø išleidimas kotiruojamøjø akcijø išleidimas finansavimas skolintomis lëšomis bendrosios santaupos ir grynieji kapitalo pervedimai kitos finansinis atotrûkis (skalë dešinëje) , , 5, 3,, -, -3, -5, -7, , Šaltinis:. Pastabos: procentø skirtumas rodo bankø, pranešusiø, kad konkretus veiksnys darë átakà kreditø paklausos didëjimui, ir ban kø, pranešusiø, kad šis veiksnys paskatino maþëjimà, skirtumà. Taip pat þr. 9 m. spalio mën. bankø apklausà dël skolinimo sàlygø. Šaltinis: euro zonos sàskaitos. Pastabos: ásiskolinimà sudaro paskolos, skolos vertybiniai popieriai ir pensijø fondø atidëjiniai. Kitos apima išvestines finansines priemones, kitas mokëtinas ir (arba) gautinas sà skaitas ir koregavimus. Finansinis atotrûkis yra skirtumas tarp bendrøjø santaupø ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo. 34 pav. Ne fi nan si niø korporacijø sko los ro dik liai (procentais) skolos ir bendrojo einamojo pertekliaus santykis (skalë kairëje) skolos ir BVP santykis (skalë deðinëje) Šal ti niai:, Eu ros tatas ir apskaièiavimai. Pastabos: skola pateikiama ið ketvirtiniø euro zonos sektoriø sàskaitø. Ji apima paskolas, iðleistus skolos vertybinius popie rius ir pensijø fondø atidëjinius. Átraukta informacija iki 9 m. antrojo ketvirèio FINANSINĖ POZICIJA Nedideli finansavimo skolintomis lėšomis srautai ir mažėjęs bendrovių pelnas lėmė tolesnį nefinansinių korporacijų įsiskolinimo, kuris 9 m. trečiąjį ketvirtį pasiekė rekordines aukštumas, augimą (žr. 34 pav.). Dėl labai sumažėjusių bankų paskolų ir rinkoje skolinamų lėšų palūkanų normų nefinansinių bendrovių mokamų palūkanų našta 9 m. ketvirtąjį ketvirtį toliau mažėjo ir pasiekė 6 m. pabaigoje buvusį lygį (žr. 35 pav.). Apskritai didelis įsiskolinimas ir su juo susijusi palūkanų našta ne tik gali paskatinti nefinansinių korporacijų sektorių naudoti pinigų srautus balansams restruktūrizuoti, bet ir riboti finansavimo skolintomis lėšomis paklausą vėliau. 49

51 35 pav. Nefinansinių korporacijų grynoji bankų palūkanų normų našta (baziniais punktais) nefinansiniø korporacijø grynoji bankø palûkanø normø našta (skalë kairëje) paskolø palûkanø normø aritmetinis svertinis vidurkis (skalë dešinëje) indëliø palûkanø normø aritmetinis svertinis vidurkis (skalë dešinëje) 7 Šaltinis:. Pastaba: grynoji bankø palûkanø normø našta yra nefinansiniø korporacijø sektoriui skirtø paskolø palûkanø normø aritmetinio svertinio vidurkio ir indëliø palûkanø normø aritmetinio svertinio vidurkio skirtumas, remiantis tø paskolø ir indëliø likuèiais. 36 pav. Na mø ûkiams su teik tø PFI pa sko lø bûs tui ási gy ti pa lû ka nø nor mos (metinës palûkanos, procentais; neáskaitant mokesèiø; nau jø pa sko lø pa lû ka nos) 6, 5, 4, 3,, Šal ti nis: pa sko los, ku riø pa lû ka nø nor ma kin ta ma ar ba nu sta ty tas pra di nis fik sa vi mo lai ko tar pis iki m. pa sko los, ku riø pa lû ka nø nor ma kin ta ma ar ba nu sta ty tas pra di nis fik sa vi mo lai ko tar pis nuo iki 5 m. paskolos, kuriø nustatytas pradinis palûkanø fiksavimo laikotarpis nuo 5 iki m. paskolos, kuriø nustatytas pradinis palûkanø fiksavimo lai ko tar pis nuo m. 6, , 4, 3,,.7. NAMŲ ŪKIŲ SEKTORIAUS FINANSAVIMAS IR FINANSINĖ POZICIJA 9 m. ketvirtąjį ketvirtį namų ūkių finansavimo sąlygos gerėjo. Joms vis dar buvo bū dingas bankų paskolų palūkanų normų mažėjimas ir daugelio bankų sušvelninti reikalavimai paskolų gavėjams. Dėl nuolatinių mėnesinių paskolų būstui įsigyti srautų 9 m. ketvirtąjį ketvirtį ir m. sausio mėn. ban kų paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas toliau spartėjo. Namų ūkių įsiskolinimo lygis, palyginti su pajamomis, beveik nesikeitė, o jų palūkanų mokėjimo našta toliau mažėjo. FINANSAVIMO SĄLYGOS Anksčiau sumažintų pagrindinių palūkanų normų poveikis, sumažėjusios pinigų rinkos palūkanos ir nukritęs obligacijų pajamingumas 9 m. ketvirtąjį ketvirtį lėmė tolesnį PFI paskolų namų ūkiams būstui įsigyti palūkanų normų mažėjimą (žr. 36 pav.). Jis buvo ne toks ryškus kaip ankstesnį ketvirtį, tačiau apėmė visas terminų grupes. Dėl to paskolų būstui įsigyti palūkanų normų terminų struktūrai ir vėl buvo būdinga teigiamo paskolų, kurių ilgas (nuo 5 m.) ir trumpas (iki m.) pradinis palūkanų normų fiksavimo laikotarpis, palūkanų normų skirtumo tendencija. Ji vertė besikuriančias naujas įmones rinktis paskolas su trumpesniu pradiniu palūkanų normos fiksavimo laikotarpiu. Priešingai negu ankstesnį ketvirtį, kai PFI vartojimo kreditų palūkanų normos mažėjo tik tų kreditų, kurių pradinis palūkanų normų fiksavimo laikotarpis buvo nuo 5 m., ketvirtąjį ketvirtį mažėjo visų terminų paskolų grupių palūkanų normos, o ypač tų paskolų, kurių palūkanų normų pradinis fiksavimo laikotarpis iki m. Apskritai paskolų, kurių palūkanų normų pradinis fiksavimo laikotarpis nuo iki 5 m., palūkanos toliau buvo mažiausios; nuo jų nedaug atsiliko paskolos, kurių palūkanų normų trumpiausias fiksavimo laikotarpis (paskolos su fiksuotųjų palūkanų norma 5

52 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida ir paskolos, kurių palūkanų normų pradinis fiksavimo laikotarpis iki m.), o paskolų, kurių palūkanų pradinis fiksavimo laikotarpis nuo 5 m., palūkanų normos buvo didžiausios. Kartu ketvirtąjį ketvirtį po nuolatinio augimo per ankstesnius ketvirčius pradėjo mažėti didžiausių ir mažiausių palūkanų normų skirtumai. Ketvirtąjį ketvirtį mažėjo tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių naujų paskolų būstui įsigyti ir panašių terminų rinkoje gaunamų paskolų palūkanų normų skirtumai. Vartojimo kreditų atveju trumpalaikių paskolų palūkanų normų skirtumai ketvirtąjį ketvirtį beveik nesikeitė, o ilgalaikių paskolų sumažėjo. m. sausio mėn. bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai rodo, kad bankų, kurie patvirtino sugriežtinę kreditų reikalavimus, dalis ketvirtąjį ketvirtį toliau mažėjo kalbant tiek apie paskolas būstui įsigyti, tiek apie vartojimo ir kitas paskolas. Kalbant apie paskolas būstui įsigyti, pasakytina, kad tolesnį šios dalies mažėjimą daugiausia lėmė pagerėjęs rizikos vertinimas, susijęs su bendra ekonomine veikla, o ypač su būsto rinkos perspektyvomis. Procentų skirtumas tarp reikalavimus vartojimo kreditų ir kitų paskolų gavėjams griežtinusių ir negriežtinusių bankų buvo ne toks ryškus, palyginti su procentų skirtumu reikalavimus paskolų būstui įsigyti gavėjams griežtinusių ir negriežtinusių bankų. Pažymėtina, kad bankų balansiniai suvaržymai ir lėšų kaina, kurie, priešingai negu ekonominės sąlygos, gali būti laikomi vien tik su bankais susijusiais veiksniais, daugiau nedarė įtakos reikalavimų paskolų būstui, vartojimo kreditų ir kitų paskolų gavėjams griežtinimui. Galiausiai bankai laikėsi nuomonės, kad paskolų būstui įsigyti grynoji paklausa ketvirtąjį ketvirtį toliau didėjo dėl teigiamų būsto rinkos perspektyvų, o vartojimo kreditų ir kitų paskolų grynoji paklausa vis dar buvo laikoma nedidelė, nes išlaidos ilgalaikio vartojimo prekėms ar namų ūkių santaupos nedidėjo. FINANSAVIMO SRAUTAI Visų namų ūkiams suteiktų paskolų metinis augimo tempas tebemažėjo nuo, % (9 m. antrąjį ketvirtį) iki,7 % (9 m. trečiąjį ketvirtį paskutinį laikotarpį, kurio integruotų ketvirtinių euro zonos sektorių duomenys jau yra paskelbti). Ne PFI paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas vis dar buvo labai spartus ir trečiąjį ketvirtį sudarė 5,9 %, ankstesnį ketvirtį 3, %. Tačiau dažniausiai šis augimo tempas susijęs ne su naujomis ne PFI paskolomis, bet su tikrojo paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais veikla, kai paskolos nurašomos ir taip pašalinamos iš PFI balansų, o vėliau įskaitomos kaip KFT paskolos. Ši veikla buvo itin intensyvi 8 m. pabaigoje ir 9 m. pradžioje, todėl ir toliau daro poveikį metiniam augimo tempui. Ne PFI paskolų namų ūkiams metinio augimo tempo padidėjimą trečiąjį ketvirtį kompensavo toliau lėčiau didėjusios PFI paskolos; metinis augimo tempas tapo neigiamas. Kita vertus, iki sausio mėn. turimi PFI paskolų duomenys rodo, kad visų paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas žemiausią tašką pasiekė trečiąjį ketvirtį (žr. 37 pav.), o m. ketvirtąjį ketvirtį šiek tiek padidėjo. m. sausio mėn. PFI paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas padidėjo iki,6 % (8 m. trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčiais jis buvo atitinkamai,3 ir, %). Kartu 9 m. antrąjį pusmetį labai padidėjo 3 mėn. į metinį perskaičiuotas augimo tempas, trumpalaikės dinamikos rodiklis, kuris m. sausio mėn. buvo 3,5 %. Tai dar kartą patvirtina, kad paskolos namų ūkiams pasiekė lūžio tašką. Kita vertus, jei būtų atsižvelgta į paskolų pripažinimo nutraukimo poveikį, vykdant pakeitimo vertybiniais popieriais veiklą, paskolų namų ūkiams metinio augimo tempo pagyvėjimas būtų labai nedidelis. Vis dar teigiami PFI paskolų srautai ir metinio augimo tempo padidėjimas atitinka ilgesnės trukmės tendencijas, pagal kurias ekonominio ciklo pradžioje namų ūkių skolinimasis papras- 5

53 37 pav. Visa namø ûkiams suteiktø paskolø suma (metiniai pokyèiai, pro centais; dalys, procentiniais punktais; ketvirèio pabaigoje) PFI vartojimo paskolos PFI paskolos bûstui ásigyti kitos PFI paskolos visos PFI paskolos visos paskolos Šal ti nis:. Pastabos: visà paskolø sumà sudaro visø instituciniø sek to riø, taip pat kitø ðaliø namø ûkiams suteiktos paskolos. 9 m. ketvirtà já ketvirtá visa paskolø namø ûkiams suma apskaièiuota remiantis sandoriais ið pinigø ir bankø statis tikos. Daugiau informacijos apie PFI paskolø ir visos pa skolø sumos augimo tempø apskaièiavimo skirtumus þr. ati tinkamas Technines pastabas pav. Namų ūkių finansinės investicijos (metiniai pokyèiai, pro centais; dalys, procentiniais punktais) grynieji pinigai ir indëliai skolos vertybiniai popieriai, išskyrus finansines išvestines priemones akcijos ir kita nuosavybë draudimo techniniai atidëjiniai kitos visas finansinis turtas Šaltiniai: ir Eurostatas. Apima paskolas ir kitas gautinas sumas tai didėja. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad būsto rinkose vyrauja ir vis dar kyla didelių abejonių dėl jų pajamų, o namų ūkių įsiskolinimas, palyginti su ankstesniais ciklais, tebėra sąlyginai didelis, tokie poslinkiai kol kas gali būti ir nedideli. PFI paskolų namų ūkiams būstui įsigyti metinis augimo tempas toliau didėjo ir m. sausio mėn. nuo, % vidutinio dydžio (9 m. ketvirtąjį ketvirtį) ūgtelėjo iki,8 %, o tai rodė pastovias mėnesines įplaukas nuo 9 m. vidurio. Ta pati tendencija buvo būdinga ir kitoms paskoloms, kurių metinis augimo tempas nuo,9 % (9 m. ketvirtąjį ketvirtį) padidėjo iki, % ( m. sausio mėn.). Vartojimo kreditų metinis augimo tempas, priešingai, vis dar buvo neigiamas (sausio mėn. jis sudarė, %), nors ir šiek tiek spartesnis, palyginti su 9 m. antruoju ketvirčiu, kai jis vidutiniškai buvo, %. Iš euro zonos namų ūkių sektoriaus balanso turto dalies, paimtos iš euro zonos sąskaitų, matyti, kad visų finansinių investicijų metinis augimo tempas toliau didėjo ir trečiąjį ketvirtį buvo 3, % (antrąjį ketvirtį,7 %) (žr. 38 pav.). Namų ūkių investicijos į grynuosius pinigus ir indėlius toliau sudarė didžiausią teigiamą visų finansinių investicijų dalį, nors ji vis mažėjo. Namų ūkių lėšos buvo perkeliamos iš likvidaus turto į ilgalaikį ir rizikingesnį turtą. Visų pirma padidėjo nuosavybės vertybinių popierių ir savitarpio fondų (išskyrus pinigų rinkos fondus) akcijų pirkimas, padidėjo ir draudimo techninių atidėjinių įsigijimas. 5

54 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida FINANSINĖ POZICIJA Dėl vis dar vangaus namų ūkių skolinimosi pokyčių paskutiniais ketvirčiais stabilizavosi namų ūkių įsiskolinimo lygis. Pirmiausia nuo 7 m. pabaigos namų ūkių skolos ir disponuojamųjų pajamų santykis priartėjo prie 94 % ir, išankstiniais vertinimais, 9 m. ketvirtąjį ketvirtį toliau buvo šiek tiek mažesnis kaip 95 % (žr. 39 pav.). Ir priešingai, išankstiniais vertinimais, ketvirtąjį ketvirtį namų ūkių skolos ir BVP santykis šiek tiek padidėjo. Šis dviejų rodiklių neatitikimas kyla iš to, kad bendram ekonominiam aktyvumui cikliškumas yra labiau būdingas negu namų ūkių pajamoms. Išankstiniais vertinimais, namų ūkių palūkanų našta dar daugiau sumažėjo, nors ir šiek tiek mažiau negu ankstesniais ketvirčiais, ir ketvirtąjį ketvirtį ir antrąjį ketvirtį sudarė šiek tiek mažiau kaip 3, % disponuojamųjų pajamų (trečiąjį ketvirtį ji 3, %). Beveik stabilus namų skolos ir pajamų santykis daugiausia buvo susijęs su mažėjančių banko paskolų palūkanų normų poveikiu, ypač kintamųjų palūkanų normų paskolų atveju. 39 pav. Namų ūkių skola ir palūkanų mokėjimai (procentais) palûkanø mokëjimø naštos ir bendrø disponuojamøjø pajamø santykis, procentais (skalë dešinëje) namø ûkiø ásiskolinimo ir bendrø disponuojamøjø pajamø santykis (skalë kairëje) namø ûkiø ásiskolinimo ir BVP santykis (skalë kairëje) 4, Šaltiniai: ir Eurostatas. Pastabos: namø ûkiø ásiskolinimà sudaro visos paskolos namø ûkiams, kurias suteikia instituciniai sektoriai, áskaitant kitas šalis. Palûkanø mokëjimai neapima visø namø ûkiø finansiniø sànaudø, nes á jas neáskaitomi mokesèiai uþ finansines paslaugas. Paskutinio ketvirèio duomenys pateikti iš dalies ávertinti. 4, 3,5 3,,5,,5 53

55 3. k a i n o s i r s à n a u d o s Euro zonos pagal SVKI apskaičiuota metinė infliacija m. vasario mėn. buvo,9 % (sausio mėn., %). Praėjusį ketvirtį paskelbti SVKI duomenys patvirtina, kad infliacija vėl tapo teigiama po 9 m. vasaros ir rudens mėnesiais užfiksuotos disinfliacijos. Kalbant apie perspektyvą, tikimasi, kad infliacija bus apie, % artimiausiu metu ir liks maža per politikai aktualų laikotarpį. Kartu su lėtu vidaus ir užsienio paklausos atsigavimu tikimasi, kad bendri kainų, sąnaudų ir darbo užmokesčio pokyčiai ir toliau bus lėti. Šį vertinimą atitinka ir m. kovo mėn. ekspertų euro zonos makroekonominės prognozės. Jose numatoma, kad metinė infliacija pagal SVKI m. bus,8,6 %, o m.,9, %. Palyginti su 9 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, intervalas m. buvo truputį sumažintas, o m. šiek tiek padidintas. Rizika šios prognozės atžvilgiu ir toliau yra iš esmės subalansuota. 3.. vartotojų kainos Pagal išankstinį Eurostato įvertį, metinė infliacija pagal SVKI vasario mėn. buvo,9 %. Po 9 m. vasaros ir rudens mėnesiais stebėtos disinfliacijos tai buvo ketvirtas mėnuo iš eilės, kai infliacija buvo teigiama (žr. 4 pav. ir 6 lentelę). Kalbant apie naujausius SVKI pokyčius sektorių lygiu, metinis SVKI energijos sudedamosios dalies pokytis padidėjo nuo,8 % (gruodžio mėn.) iki 4, % ( m. sausio mėn., paskutinio mėnesio, kurio išskaidyti duomenys yra paskelbti). Kalbant apie ilgesnę perspektyvą, metinis energijos kainų pokytis stabiliai didėjo nuo žemiausio taško 9 m. liepos mėn., kai jis buvo 4,4 %. Didėjimą nuo praėjusių metų liepos mėn. daugiausia lėmė bazės efektai, kurie kilo dėl staigaus naftos kainų mažėjimo 8 m. antrąjį pusmetį. Kalbant apie energijos kainas, pažymėtina, kad didėjimo tendencija daugiausia kyla iš didėjančių kainų tų sudedamųjų dalių, kurios yra tiesiogiai susijusios su naftos kainų raida (skystasis kuras, degalai ir tepalai bei asmeninis transportas), o ne naftos energijos sudedamųjų dalių (kaip elektros energija ir dujos) metiniai kainų pokyčiai tebebuvo stabilūs arba nuo 9 m. rugpjūčio mažėjo. Kalbant apie ateitį, tikimasi, kad energijos kainos m. ir toliau iš esmės nuolat didės, tam nedidelę teigiamą įtaką jai darys bazės efektai ir netiesioginiai mokesčiai. 6 lentelė. Kainų pokyčiai (metiniai pokyèiai, procentais, jei nenurodyta kitaip) SVKI ir jo sudedamosios dalys Bendras indeksas 3,3,3,3,,5,9,,9 Energija,3 8,, 8,5,4,8 4,. Neperdirbti maisto produktai 3,5,,3,6,3,6,3. Perdirbti maisto produktai 6,,,5,3,5,7,6. Pramonës prekës, neáskaitant energijos,8,6,5,3,,4,. Paslaugos,6,,8,8,6,6,4. Kiti kainø rodikliai Gamintojø kainos 6, 5, 7,6 6,6 4,4,9,. Naftos kainos (eurais uþ barelá) 65,9 44,6 46,9 49,8 5, 5,6 54, 54,5 Þaliavø, neáskaitant energijos, kainos, 8,5 7, 7,3,9 9, 7, 8,8 Šaltiniai: Eurostatas, ir apskaièiavimai, pagrásti Thomson Financial Datastream duomenimis. Pastaba: žaliavų, neįskaitant energijos, kainų indeksas pakoreguotas pagal euro zonos importą 4 6 m. Infliacija pagal SVKI m. vasario mën. pagrásta Eurostato iðankstiniu áverèiu. 54

56 ekonominë ir PiniGØ aplinkos raida Kainos ir sànaudos 4 pav. infliacija (svki) pagal pagrindines sudedamąsias dalis (metiniai pokyèiai, procentais; mënesiniai duomenys) bendra infliacija (SVKI) (skalë kairëje) neperdirbti maisto produktai (skalë kairëje) energija (skalë deðinëje) Ðaltinis: Eurostatas bendra infliacija (SVKI), neáskaitant energijos ir neperdirbtø maisto produktø (skalë kairëje) perdirbti maisto produktai (skalë dešinëje) pramonës prekës, neáskaitant energijos (skalë kairëje) paslaugos (skalë kairëje) Maisto kainos sausio mën. didëjo, % (gruodþio mën. augo, %) (þr. 5. lentelę skirsnyje Euro zonos statistika ). Tai buvo po disinfliacijos proceso, kuris plëtojosi per pastaruosius pusantrø metø. Šiuo poþiūriu maisto kainos nuosekliai maþëjo nuo 8 m. vidurio iki 9 m. spalio mën., kai maisto kainø metinis pokytis buvo,4 %, þemiausias nuo eiluèiø pradþios 99 m. Nuo spalio mën. buvo stebimas nedidelis maisto kainø stabilizavimasis. Kalbant apie maisto kainas, kainø spaudimo, matuojamo pagal metiná augimo tempą, nuoseklus maþëjimas buvo stebimas tiek kalbant apie neperdirbtus, tiek apie perdirbtus maisto produktus, taip pat kalbant apie daugelá sudedamøjø daliø, ypaè jautresnius maisto þaliavø kainø raidai (tokius kaip mësa, grūdai, pienas, aliejus ir riebalai). Tiesa, viena iš paþymëtinø išimèiø yra tabakas. Tabakas sudaro apie ketvirtadalá perdirbtø maisto produktø sudedamosios dalies ir dël praëjusiais metais didëjusio netiesioginio apmokestinimo metinis didëjimo tempas sausio mën. padidëjo iki 6,5 %. Jis buvo didesnis uþ ilgalaiká 5,6 % vidurká, fiksuojamą nuo 998 m. Maisto kainø didëjimo kaitą 9 m. antrąjá pusmetá ir m. pradþioje galima aiškinti keliais veiksniais, iš kuriø du yra laikomi ypaè svarbūs. Pirma, ankstesnio maisto þaliavø kainø maþëjimo perkëlimas vartotojams pristabdë maisto kainø kilimą. Antra, didelë konkurencija maþmeninëje maisto produktø prekyboje kartu su nedidele vartojimo paklausa darë maþinantá spaudimą maisto kainoms. Šiuo poþiūriu yra pavieniø pranešimø, kad vartotojai, uþuot pirkę brangesnius, geros kokybës firminius gaminius, gali ir toliau pirkti pigesnius pakaitalus. Vertinant perspektyvą, ateinanèiais mënesiais metinis maisto kainø didëjimas greièiausiai pradës vël lëtai didëti, iš dalies dël didinanèiø bazës efektø. Neáskaitant visø maisto ir energijos prekiø grupiø, kurios sudaro apie 3 % SVKI krepšelio, per pastaruosius dvejus metus metinë infliacija pagal SVKI nuosekliai maþëjo. Tai rodo kainø pokyèius, stebëtus dviejose sudedamosiose dalyse (pramonës prekiø, neáskaitant energijos, ir paslaugø), kurias daugiausia nulemia vidaus veiksniai, tokie kaip darbo uþmokestis ir pelno antkainis. m. sausio mën. šios grupës infliacija sudarë,9 %. 9 m. pirmąjá pusmetá ji vidutiniškai buvo,6 %. 55

57 9 m. pabaigoje ir m. pradžioje metinis pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainos ir toliau didėjo mažiau. Sausio mėn. reikšmingai sumažėjo iki, % (9 m. gruodžio mėn.,4 %), daugiausia dėl sezoninių pardavimų. Neatsižvelgiant į trumpalaikių veiksnių lemiamą kintamumą, pramonės prekių, neįskaitant energijos, metinis didėjimo tempas 9 m. spalio mėn. m. sausio mėn. buvo vidutiniškai,3 %, 9 m. pirmąjį pusmetį,7 %. Galima teigti, kad maža vartojimo paklausa ir mažinantis vidaus ir išorės kainų spaudimas pagamintoms vartojimo prekėms yra pagrindiniai šiuos pokyčius skatinantys veiksniai. Pramonės prekes, neįskaitant energijos, galima išskaidyti į neilgalaikio vartojimo prekes (asmeninio vartojimo elektros įrenginiai, farmacijos gaminiai, laikraščiai ir pan.), vidutinės trukmės vartojimo prekes (avalynė, tekstilės gaminiai, knygos ir pan.) ir ilgalaikio vartojimo prekes (lengvieji automobiliai, baldai, elektronikos prekės ir pan.). Tolesnį pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų didėjimo mažėjimą pastaruoju laikotarpiu daugiausia lėmė sumažėjęs neilgalaikio vartojimo prekių ir vidutinės trukmės vartojimo prekių poveikis. Pastarųjų metinis pokyčio tempas sausio mėn. toliau reikšmingai mažėjo, tam didelį poveikį darė m. pradžioje tekstilės gaminių žiemos pardavimų kainų mažėjimai, kurie buvo didesni negu praėjusiais metais. Ši tendencija euro zonoje buvo stebima daugelį metų ir iš dalies gali būti siejama su maža paklausa. Tekstilės gaminių kainos linkusios gana sparčiai atsigauti pasirodžius naujoms kolekcijoms, tačiau šios pramonės prekių, neįskaitant energijos, sudedamosios dalies bendra tendencija tebemažėja. Neilgalaikių vartojimo prekių kainų naujausi duomenys taip pat rodo tolesnį mažėjimą. Nors į šį rodiklį įtrauktos sudedamosios dalys yra gana skirtingos savo pobūdžiu ir dažniausiai neatitinka bendrų tendencijų, šiuo metu joms visoms poveikį daro maža paklausa. Ilgalaikio vartojimo prekių kainų neigiama įtaka pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų didėjimui iš esmės nepakito nuo 9 m. trečiojo ketvirčio, nors šios sudedamosios dalies metinis pokyčio tempas padidėjo nuo 9 m. rugsėjo mėn. užfiksuoto žemiausio lygio. Tai daugiausia rodo, kad baigtos taikyti lengvųjų automobilių, kurie iki šiol pagal svorį yra didžiausia ilgalaikio vartojimo prekių sudedamoji dalis, didelės kainų nuolaidos. Kalbant apie ateitį, turimi pirmaujantys rodikliai apie pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų didėjimą, tokie kaip vartojimo prekių, neįskaitant maisto ir tabako, gamintojų kainų pokyčiai ir vartojimo prekių, taip pat neįskaitant maisto ir tabako, importo kainų pokyčiai rodo mažinantį, nors ir ne taip ryškiai, tiekimo spaudimą. Nepaisant to, nesitikima, kad paklausa, kaip ir įmonių galia nustatant kainas, artimiausiu metu labai padidins kainas. Metinis paslaugų kainų didėjimas 9 m. gruodžio mėn. sumažėjo iki,4 % (9 m. gruodžio mėn. buvo,6 %). Metinis paslaugų kainų didėjimas visus 9 m. nuolat mažėjo, neatsižvelgiant į tam tikrą trumpalaikį kintamumą, stebėtą kovo balandžio mėn. dėl kalendorinio poveikio. 9 m. vidutinis metinis paslaugų kainų didėjimas buvo, %, t. y. gerokai mažesnis už vidutinį,5 % lygį 7 8 m. Lėtesnį paslaugų kainų didėjimą, stebėtą per vienus pastaruosius metus, daugiausia lėmė kelių sudedamųjų dalių (oro transporto, užsakomųjų atostogų, restoranų ir kavinių bei apgyvendinimo paslaugų), kurios pagal svorį kartu paėmus sudarė apie ketvirtadalį visų paslaugų, kainų pokyčiai. Šioms sudedamosioms dalims būdinga tai, kad visos jos susijusios su laisvalaikio vartojimu, o labiausiai su atostogomis. Todėl galima laikyti, kad jos priklauso mažiau reikalingoms išlaidoms, kurias vartotojai gali didelio nuosmukio metu sumažinti pirmiausia. Susidūrusios su maža 56

58 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Kainos ir sànaudos paklausa šiuose sektoriuose dirbančios įmonės labai konkuravo dėl kainų. Ši situacija palanki perkėlimui vartotojams bet kokio sąnaudų kainų, ypač tų, kurios susijusios su energijos ir maisto kainų mažėjimu nuo jų aukšto lygio 8 m. antrąjį pusmetį, sumažinimo. Neįskaitant su atostogomis susijusių sudedamųjų dalių, paslaugų kainos didėjo stabiliau ir per pastaruosius dvejus metus svyravo apie, % (, % yra ir dešimties metų vidurkis šio išskyrimu pagrįsto mato). Vertinant perspektyvą, prognozuojama, kad paslaugų kainos didės nedaug visus m., daugiausia dėl ir toliau mažo darbo užmokesčio augimo esant mažai vartojimo paklausai. Atsižvelgiant į infliacijos pagal SVKI svyravimus per pastaruosius trejus metus, svarbu išanalizuoti infliacijos lūkesčių pokyčius per šį laikotarpį, nes jie daro poveikį darbo užmokesčio ir kainų nustatymo raidai. Naujausi vartotojų ir profesionalų infliacijos lūkesčių pokyčiai aptarti 5 intarpe. 5 i n t a r p a s P a s t a r o j o m e t o v a r t o t o j ų i r p r o f e s i o n a l ų i n f l i a c i j o s l ū k e s č i a i e u r o z o n o j e Vykdant į kainų stabilumą orientuotą pinigų politiką, svarbu stebėti infliacijos lūkesčius, nes jie gali turėti įtakos darbo užmokesčio ir kainų nustatymo procesui bei parodyti, kiek kainų stabilumo tikslas integruotas į privačių subjektų sprendimus. Nors infliacijos lūkesčių negalima stebėti tiesiogiai, galima įvairiais metodais atlikti apytikslius vertinimus. Vienas iš jų apklausti vartotojų ar profesionalių prognozuotojų imtį. Per trejus paskutinius metus euro zonos metinės bendrosios infliacijos svyravimai buvo labai dideli. Pradinio pakilimo metu metinis SVKI augimo tempas, daugiausia nulemtas padidėjusių žaliavų kainų, 7 m. rugsėjo mėn. pradėjo didėti ir 8 m. liepos mėn. pasiekė aukščiausią tašką ties šiek tiek daugiau kaip 4 %. Po to metinis pagal SVKI apskaičiuotos infliacijos tempas mažėjo, mažėjimą skatino tai, kad krito žaliavų kainos, ir spartino finansų krizės poveikis. Daugiausia paveikti bazės efektų bendrojo SVKI pokyčiai 9 m. birželio mėn. tapo neigiami, liepos mėn. pasiekė žemiausią tašką ir 9 m. lapkričio mėn. vėl tapo teigiami. Šiame intarpe pateikiama vartotojų ir profesionalų infliacijos lūkesčių reakcija į šiuos pokyčius, pabrėžiant tai, kad nors jie iš esmės pakoregavo trumpalaikes kainų perspektyvas, ilgalaikiai infliacijos lūkesčiai tebebuvo stabilūs. Vienintelį euro zonos vartotojų infliacijos lūkesčių matą pateikia Europos Komisija. Kaip dalis jos vartotojų nuomonių tyrimo, kiekvieną mėnesį renkamos vartotojų nuomonės apie euro zonos infliacijos pokyčius. Pateikti atsakymai yra kokybinio pobūdžio, o suvestiniai atsakymai pateikiami kaip balansinis rodiklis, kai atsižvelgiama į skirtingų kategorijų atsakymų dažnumą. Šie matai suteikia informacijos tiek apie vartotojų suvokiamų infliacijos pokyčių per praėjusius mėn., tiek apie jų lūkesčių dėl infliacijos pokyčių per ateinančius mėn. krypties pasikeitimą. Net jei iš balanso rodiklio nematyti suvokiamos ir numatomos infliacijos dydžio, galima parodyti vartotojų nuomonės tyrimo kokybinius atsakymus kaip suvokiamos ir numatomos infliacijos kiekybinius įverčius, kad jie galėtų būti palyginti su faktiniais SVKI pokyčiais. Nors tam yra įvairių metodų, kiekvienas iš jų turi savo trūkumų. Šiame intarpe pateikiama tikimybės metodu grindžiama metodika. Apklausos apie euro zonos vartotojų kainų duomenų aptarimą žr. 5 m. balandžio mėn. mėnesinio biuletenio intarpą Consumers inflation perceptions: still at odds with official statistics? Taip pat žr. 7 m. gegužės mėn. mėnesinio biuletenio straipsnį Measured inflation and inflation perceptions in the euro area. Pagrindinių metodų apžvalgą galima rasti D Elia E. Using the results of qualitative surveys in quantitative analysis, Working Paper, Nr. 56, Istituto di Studi e Analisi Economica (ISAE), 5 m. rugsėjo mėn. Metodologinio pobūdžio detalės apie čia taikytus metodus žr. Forsells M. ir Kenny G. The rationality of consumers inflation expectations: survey-based evidence for the euro area Working Paper Series, Nr 63,, m. Diskusijai apie čia iliustruoto metodo trūkumus žr. 7 m. lapkričio mėn. mėnesinio biuletenio intarpą Recent Developments in consumers inflation perceptions and expectations in the euro area. 57

59 Iš A pav. matyti, kad pastaraisiais metais buvo palyginti glaudus ryšys tarp kiekybiškai ávertintø infliacijos suvokimo ir lūkesèiø, nustatomø iš vartotojø nuomonës apklausø, raidos ir SVKI euro zonoje raidos. Iš tikrøjø matyti, kad išmatuotø vartotojø suvokimo ir lūkesèiø didëjimo pradþia 7 m., aukšèiausia riba 8 m. viduryje ir þemiausias taškas 9 m. sutapo su SVKI pokyèiais tuo paèiu laikotarpiu. Tai reiškia, kad šie trumpesnio laikotarpio tyrimai labai priklauso nuo faktiniø duomenø. Kol nëra euro zonos vartotojø nuomonës tyrimø apie ilgalaikius lūkesèius, juos galima gauti iš profesionaliø prognozuotojø nuomonës tyrimø. Profesionaliø prognozuotojø infliacijos lūkesèiai, pavyzdþiui, lūkesèiai, nustatyti iš profesionaliø prognozuotojø apklausos arba Consensus Economics, rodo, kad kuo ilgesnis lūkesèiø laikotarpis, tuo maþiau jie priklauso nuo esamø ir buvusiø rezultatø. Iš tikrøjø ateinanèiø penkeriø metø laikotarpio ir nuo šešeriø iki dešimties metø laikotarpio infliacijos lūkesèiai, gauti atitinkamai iš profesionaliø prognozuotojø apklausos ir Consensus Economics, tvirtai atsilaikë per þaliavø sukeltus infliacijos pokyèius pastaraisiais metais. Jie iš tiesø nuolat buvo ties ar šiek tiek maþiau kaip %, o tai rodo, kad ilgalaikiai euro zonos infliacijos lūkesèiai buvo sëkmingai átvirtinti. Jiems neturëjo reikšmës ir trumpalaikiø infliacijos prognoziø pokyèiai, matomi iš to paties nuomoniø tyrimo (þr. B pav.). Tai patvirtina Deutsche Bundesbank (6 m.) empirinę išvadą, kad pastaraisiais metais ryšys tarp ilgalaikiø ir trumpalaikiø infliacijos lūkesèiø nutrūko ir, priešingai negu ankstesniø laikotarpiø tendencija, nëra jokio statistiškai reikšmingo ryšio tarp šiø dviejø matø 3. 3 Deutsche Bundesbank (6 m.), How informative survey data on private sector inflation expectations are for monetary policymakers, spalio mën. mënesinis biuletenis, p a pav. infliacija pagal svki ir kiekybiškai vartotojų įvertinti infliacijos suvokimas ir lūkesčiai (metiniai pokyèiai, procentais) B pav. trumpalaikiai ir ilgalaikiai infliacijos lūkesčiai pagal profesionalius prognozuotojus (metiniai pokyèiai, procentais) infliacija pagal SVKI infliacijos lūkesèiai (kiekybiniai) infliacijos vertinimai (kiekybiniai) PPA vienø ateinanèiø metø PPA dvejø ateinanèiø metø PPA penkeriø ateinanèiø metø Consensus dvejø ateinanèiø metø Consensus nuo 6 iki ateinanèiø metø 6 6,5,5 5 5,5,5 4 4,, 3 3,75,75,5,5,5, , , Šaltiniai: Europos Komisijos verslo ir vartotojø nuomoniø tyrimai ir ekspertø apskaièiavimai. Šaltiniai: ir Consensus Economics. 58

60 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Kainos ir sànaudos Kitas tai patvirtinantis įrodymas yra studijos, kuriose remiantis finansinais duomenimis pagalba nagrinėjama, kokiu mastu yra įtvirtinti ilgalaikiai infliacijos lūkesčiai. Be to, yra įtikinančių empirinių įrodymų, kad euro zonos ir kitų pramoninių ekonomikų rinka pagrįsti infliacijos lūkesčiai paprastai nereaguoja į makroekonomines naujienas. Tai ženklas, kad jie yra linkę nekisti pasikeitus ekonominei aplinkai 4. Tiesą sakant, ilgalaikių infliacijos lūkesčių stabilumą galima traktuoti kaip svarbų pinigų politikos, orientuotos į kainų stabilumo palaikymą vidutiniu laikotarpiu, patikimumo rodiklį. Ilgalaikių euro zonos infliacijos lūkesčių atsilaikymas stiprina manymą, kad tikslus kiekybinis kainų stabilumo apibrėžimas, kuris yra svarbus pinigų politikos strategijos elementas, padeda įtvirtinti infliacijos lūkesčius ties tokiu lygiu, atitinkančiu centrinio banko tikslą, ir mažina jų jautrumą praeities infliacijai ir kitoms makroekonominėms naujienoms 5. Tai reiškia, kad, net jei infliacija svyruoja, privatūs subjektai yra linkę labai mažai pakoreguoti ilgalaikius infliacijos lūkesčius. Iš tikrųjų vien tas faktas, kad ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodikliai beveik nesusvyravo, reaguodami į trumpo laikotarpio infliacijos didelį kintamumą ar infliacijos prognozes, rodo, kaip gerai nuo vidutinio iki ilgesnio laikotarpio lūkesčiai buvo įtvirtinti valdančiosios tarybos tikslo palaikyti infliacijos tempus artimus, bet mažesnius kaip % vidutiniu laikotarpiu. 4 Gürkaynak R., Levin A. ir Swanson E. Does inflation targeting anchor long-run inflation expectations? Evidence from longterm bond yields in the US, UK and Sweden, Federal Reserve Bank of San Francisco, Working Paper, Nr. 6 9, 6. Ehrmann ir kt. Convergence and Anchoring of Yield Curves in the Euro Area, Working Paper Series, Nr. 87,, 7. 5 Levin A.T., Natalucci F. M. ir Piger J. M. Explicit inflation objectives and macroeconomic outcomes, Working Paper Series, Nr. 383,, 4. Taip pat žr. Johnson D. The effect of inflation targeting on the behaviour of expected inflation: evidence from an country panel, Journal of Monetary Economics 49,, p Gamintojų kainos 4 pav. Gamintojų kainų išskaidymas Naujausi duomenys apie gamintojų kainas rodo, kad pramonės sektoriuje metinis kainų mažėjimo tempas yra lėtesnis. Sausio mėn. gamintojų (išskyrus statybas) kainų metinis pokyčio tempas padidėjo iki, % (gruodžio mėn. jis buvo,9 %). Tokį pokytį paskatino energijos ir tarpinio vartojimo prekių sudedamosios dalys, daugiausia dėl didelių teigiamų bazės efektų ir pastarojo energijos ir žaliavų kainų padidėjimo. Paskutiniame gamybos proceso etape vartojimo prekių kainų metinis pokyčio tempas sausio mėn. padidėjo, jį daugiausia paskatino maisto sudedamosios dalys (žr. 4 pav.). (metiniai pokyèiai, procentais; mënesiniai duomenys) visa gamyba (neáskaitant statybos) (skalë kairëje) tarpinio vartojimo prekës (skalë kairëje) investicinës prekës (skalë kairëje) vartotojų prekës (skalë kairëje) energija (skalë deðinëje) Kalbant apie truputį ilgesnio laikotarpio gamintojų kainų (neįskaitant statybos) metinio -6 pokyčio tempo tendencijas, tiekimo kainų spaudimas mažėja. 9 m. liepos mėn. pasiekęs že miausią lygį ( 8,4 %) 9 m. antrąjį pusmetį ir m. pradžioje šis rodiklis nuosekliai didėjo. Ðaltiniai: Eurostatas ir apskaièiavimai

61 Gamintojų kainų metinio didėjimo tempo spartėjimas per šį laikotarpį daugiausia atspindėjo energijos ir tarpinio vartojimo prekių sudedamųjų dalių pokyčius. Tai rodo didinančių bazės efektų, kuriuos sukėlė mažėjusios žalios naftos kainos 8 m. antrąjį pusmetį bei 9 m. pradžioje, ir naujausių šių kainų pokyčių sąveiką. Kartu kitų gamintojų kainų sudedamųjų dalių metinis pokyčio tempas tebebuvo stabilesnis, nors ir labai nedidelis dėl mažų sąnaudų kainų ir mažos pramonės prekių paklausos. Vertinant perspektyvą, trumpalaikė dinamika, pvz., 3 mėn. slenkamųjų vidurkių pokyčiai, ir didinantys bazės efektai ateinančiais mėnesiais rodo, kad mažinantis spaudimas gamintojų kainoms toliau mažės. 4 pav. Gamybos sąnaudų ir produkcijos kainų apklausos (sklaidos indeksai; mënesiniai duomenys) Tai matyti ir pažvelgus į apklausų rodiklius, kurie rodo kainų pokyčių stabilizavimosi tendenciją gamintojų lygiu. Kalbant apie pirkimų vadybininkų indeksą (PVI), pasakytina, kad vasario mėn. visi kainų indeksai vėl didėjo (žr. 4 pav.). Visų pirma apdirbamosios pramonės sąnaudų kainų indeksas, kuris spalio mėn. jau buvo didesnis kaip 5 (vertė, didesnė kaip 5, rodo didėjančias kainas, o vertė, mažesnė kaip 5, mažėjančias kainas), vasario mėn. sudarė daugiau kaip 6. Atitinkamas paslaugų indeksas nuosekliai didėjo 9 m. vasaros ir rudens mėnesiais, o nuo lapkričio mėn. stabilizavosi ties truputį didesne kaip 5 riba, o tai rodė iš esmės stabilias paslaugų teikėjų sąnaudų kainas. Tiek apdirbamosios pramonės, tiek paslaugų sektorių nustatytų kainų indeksai per pastaruosius tris mėnesius didėjo, bet vasario mėn. tebebuvo mažesni negu 5. Tai rodo, kad bendrovės apskritai mažina kainas, nors ir lėtesniu tempu negu anksčiau. Apskritai pastarieji apklausomis pagrįsti sąnaudų ir pardavimo kainų pokyčiai rodo, kad įmonių pelno maržos m. pradžioje tebėra sumažėjusios apdirbamoji pramonë; sànaudø kainos apdirbamoji pramonë; kainos paslaugos; sànaudø kainos paslaugos; kainos Ðaltinis: Markit. Pastaba: indekso vertë, didesnë kaip 5, rodo padidëjusias kainas, o maþesnë kaip 5 sumaþëjusias Darbo sąnaudų rodikliai Nuo 9 m. gruodžio mėn. buvo paskelbta daug 9 m. trečiojo ketvirčio darbo sąnaudų rodiklių. Šie rodikliai apskritai rodo, kad trečiąjį ketvirtį darbo sąnaudos toliau mažėjo ir tai atitiko 8 m. pabaigoje prasidėjusią tendenciją. Tam tikru mastu atlygio vienam darbuotojui didėjimo tempo ryškus mažėjimas rodo, kad mažiau didėja tiek valandinis darbo užmokestis, tiek dirbtų valandų skaičius. Šių dviejų elementų sąveika padeda paaiškinti stebėtus sutarto darbo užmokesčio, atlygio vienam darbuotojui ir valandinių darbo sąnaudų metinio augimo tempo pokyčių skirtumus (žr. 43 pav. ir 7 lentelę). Sutarto darbo užmokesčio metinis didėjimo tempas euro zonoje, vienintelis iki šiol paskelbtas 9 m. ketvirtojo ketvirčio darbo sąnaudų rodiklis, tą ketvirtį sumažėjo iki, % (ankstesnį ketvirtį buvo,3 %). Euro zonos duomenys dabar iš esmės atitinka 4 7 m. stebėtą didėjimo tempą, bet tebėra dideli atsižvelgiant į padėtį darbo rinkoje. Taip galbūt yra todėl, kad šis rodiklis 6

62 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Kainos ir sànaudos 43 pav. Pagrindiniai darbo sąnaudų rodikliai (metiniai pokyèiai, procentais; ketvirtiniai duomenys) 4,5 4, 3,5 3,,5,,5, atlygis vienam darbuotojui sutartas darbo uþmokestis valandinës darbo sànaudos Ðaltiniai: Eurostatas, nacionaliniai duomenys ir apskaièiavimai. 4,5 4, 3,5 3,,5,,5, įtraukia kelias derybas dėl darbo užmokesčio 8 m., tuo metu, kai darbo rinkos sąlygos buvo labiau įtemptos. Vis dėlto pastarasis sumažėjimas patvirtino, kad sutarto darbo užmokesčio augimas euro zonoje tebemažėja nuo 9 m. pradžios. Kalbant apie perspektyvą, atrodo, kad sutarto darbo užmokesčio metinis didėjimo tempas ateinančiais ketvirčiais toliau mažės, nes senesnės sutartys buvo nuosekliai pakeistos naujomis, kuriose buvo numatytas mažesnis darbo užmokesčio didėjimas tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose. Darbo užmokesčio apribojimas matomas ir kalbant apie euro zonos darbo užmokesčio vienam darbuotojui metinio didėjimo tempą, kuris trečiąjį ketvirtį sumažėjo iki,4 % (ankstesnį ketvirtį buvo,6 %). Išskaidymas pagal sektorius rodo, kad atlygis vienam darbuotojui didėjo lėčiau 9 m. trečiąjį ketvirtį visuose sektoriuose, o didesnis sumažėjimas buvo užfiksuotas statybos ir su rinka susijusių paslaugų sektoriuose (žr. 44 pav.). Taigi darbo užmokesčio vienam darbuotojui metinio didėjimo tempo spartus mažėjimas, stebėtas praėjusiais metais, tęsėsi ir trečiąjį ketvirtį, kai metinis didėjimo tempas buvo lėčiausias nuo EPS pradžios. 8 m. trečiąjį ketvirtį 9 m. trečiąjį ketvirtį užmokesčio vienam darbuotojui didėjimo tempas sumažėjo, procentinio punkto. Per tą patį laikotarpį sutarto darbo užmokesčio didėjimas mažėjo lėčiau, procentinio punkto. Spartesnis darbo užmokesčio vienam darbuotojui mažėjimas rodė tiek mažesnį darbo dienų skaičių vienam darbuotojui, tiek darbo užmokesčio atotrūkį per šį laikotarpį, nes dėl ekonominio nuosmukio įmonės mažino darbo užmokesčio didėjimą, mažindamos darbo užmokesčio lanksčias sudedamąsias dalis. Terminas darbo užmokesčio atotrūkis reiškia atlygio vienam darbuotojui dalį padidėjimo, kurio negalima paaiškinti sutarto darbo užmokesčio ir (arba) socialinės apsaugos įmokų padidėjimu. 7 lentelė. Darbo sąnaudų rodikliai (metiniai pokyèiai, procentais, jei nenurodyta kitaip) IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. Sutartas darbo uþmokestis 3,,6 3,6 3,,8,3, Bendros valandinës darbo sànaudos 3,4, 4,4 3,8 4,3 3,. Atlygis vienam darbuotojui 3,, 3,,9,6,4. Straipsniai palyginimui: Darbo našumas,,,7 3,8 3,,. Vienetinës darbo sànaudos 3,3, 4,8 6, 4,9 3,6. Ðaltiniai: Eurostatas, nacionaliniai duomenys ir apskaièiavimai. 6

63 44 pav. Darbo sąnaudų pokyčiai pagal sektorius (metiniai pokyèiai, procentais; ketvirtiniai duomenys) pramonë (neáskaitant statybos), AVD statyba, AVD rinkos paslaugos, AVD paslaugos, AVD pramonë (neáskaitant statybos), valandinis DSI statyba, valandinis DSI rinkos paslaugos, valandinis DSI Ðaltiniai: Eurostatas ir apskaièiavimai. Pastaba: AVD atlygis vienam darbuotojui, DSI darbo sànaudø indeksas Valandinių darbo sąnaudų metinis didėjimo tempas euro zonoje 9 m. trečiąjį ketvirtį reikšmingai sumažėjo (iki 3, %) (antrąjį ketvirtį buvo 4,3 %). Nepaisant lėtėjimo, didėjimo tempas tebebuvo spartus lyginant tiek su prieš nuosmukį užfiksuotu tempu, tiek su kitais darbo sąnaudų rodikliais. Iš dalies tolesnis spartus valandinių darbo sąnaudų didėjimas rodo spartesnį tempą, prognozuotą prieš krizę sudarytose darbo sutartyse. Tačiau tai taip pat rodo įvairias priemones, kurių buvo imtasi keliose euro zonos ekonomikose siekiant sumažinti vieno darbuotojo dirbtų valandų skaičių, nes jos dažnai mažinamos kartu su mažiau negu proporcingu mažinant atlygį. Atsižvelgiant į tai, kad pramonės sektoriui tokios korekcinės priemonės daro didžiausią įtaką, 9 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, valandinių darbo sąnaudų padidėjimas buvo didžiausias šiame sektoriuje. Valandinės darbo sąnaudos padidėjo 5,4 % pramonėje, statybos veikloje,9 % ir rinkos paslaugų veikloje, %. Po 9 m. pirmąjį ketvirtį užfiksuoto rekordiškai žemo lygio euro zonos darbo našumo didėjimas, nors ir tebebuvo neigiamas, tolesniais ketvirčiais gerėjo, ir tai rodė uždelstas užimtumo korekcijas atsižvelgiant į gamybos augimo raidą. 9 m. trečiąjį ketvirtį vieno darbuotojo darbo našumas per metus sumažėjo, %, ir tai buvo, procentinio punkto mažiau, palyginti su sumažėjimu antrąjį ketvirtį. Toks mažiau sparčiai mažėjęs darbo našumas kartu su sulėtėjusiu atlygio vienam darbuotojui metiniu augimo tempu 9 m. trečiąjį ketvirtį sumažino vienetinių darbo sąnaudų metinį didėjimo tempą iki 3,6 % (antrąjį ketvirtį buvo 4,9 %). Kalbant apie ateitį, galima tikėtis, kad prognozuojamas tolesnis užimtumo mažėjimas ir nuoseklus ekonominio aktyvumo didėjimas lems grįžimą į teigiamą metinį našumo didėjimą m. Šis prognozuojamas našumo atsigavimas kartu su tolesniu darbo užmokesčio vienam darbuotojui didėjimo tempo mažėjimu turėtų toliau mažinti vienetines darbo sąnaudas m. 6

64 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Kainos ir sànaudos 3.4. Įmonių pelno pokyčiai 9 m. trečiąjį ketvirtį euro zonos įmonių pelnas, kaip apskaičiuota ketvirtinėse nacionalinėse sąskaitose, per metus sumažėjo 6, %, t. y., palyginti su 9 m. pirmuoju pusmečiu, jo mažėjimo tempas sulėtėjo. Šį mažėjimą galima aiškinti ekonominio aktyvumo (apimties) mažėjimu ir pelno vienam vienetui (vieno produkcijos vieneto maržos) sumažėjimu (žr. 45 pav.). Pelnas vienam vienetui daugiausia mažėjo dėl spartaus vienetinių darbo sąnaudų didėjimo, kurį skatino palyginti didelis darbo užmokestis ir darbo jėgos kaupimo politika, kurios laikėsi euro zonos bendrovės pastarojo nuosmukio laikotarpiu. Kalbant apie pokyčius pagrindinėse veiklos srityse (pramonės ir rinkos paslaugų veiklose), paskelbti duomenys rodo, kad pelnas sumažėjo ypač pramonėje: 9 m. trečiąjį ketvirtį daugiau kaip 6 % per metus. Tačiau tai rodo lėtėjimo tempo lėtėjimą, palyginti su metiniu mažėjimu, kuris 9 m. antrąjį ketvirtį sudarė beveik 35 % (žr. 46 pav.). Šis pastebimesnis sumažėjimas pramonėje rodo spartesnį aktyvumo sumažėjimą šioje srityje, taip pat ir reikšmingesnį vienetinių darbo sąnaudų padidėjimą. Pelno didėjimas pramonėje linkęs didėti per ciklinius pakilimus ir sparčiau mažėja nuosmukio laikotarpiais. Metinis pelno mažėjimas pramonėje paskutinį kartą užfiksuotas 3 m. viduryje. Priešingai, metinis rinkos paslaugų pelno mažėjimas, prasidėjęs 9 m. pirmąjį ketvirtį ir mažėjęs trečiąjį ketvirtį, buvo pirmas sumažėjimas nuo 996 m., kai pradėtos registruoti duomenų eilutės. Atsižvelgiant ne tik į turimus nacionalinių sąskaitų duomenis, sumažėjusios vienetinės darbo sąnaudos turėtų padėti pelno maržoms pakilti iš per 9 m. pirmus tris ketvirčius fiksuotų žemų lygių. Tačiau dėl kintamumo ir pastaruoju metu stebėto precedento neturinčio mažėjimo pelno perspektyvos yra ypač neaiškios. 45 pav. Euro zonos pelno didėjimo išskaidymas į produkciją ir pelną vienam produkcijos vienetui (metiniai pokyčiai, procentais; ketvirtiniai duomenys) pelnas vienam produkcijos vienetui produkcija (BVP didėjimas) pelnas (bendrasis likutinis perteklius) 46 pav. Euro zonos pelno pokyčiai pagal pagrindinės veiklos rūšis (metiniai pokyčiai, procentais; ketvirtiniai duomenys) visa ekonomika rinkos paslaugos pramonė Šaltiniai: Eurostatas ir apskaičiavimai. Šaltiniai: Eurostatas ir apskaičiavimai. 63

65 3.5. Infliacijos perspektyvos Numatoma, kad infliacija pagal SVKI artimiausiu metu bus apie, % ir liks maža per politikai aktualų laikotarpį. Kartu su lėtu vidaus ir užsienio paklausos atsigavimu tikimasi, kad bendri kainų, sąnaudų ir darbo užmokesčio pokyčiai ir toliau bus lėti. 9 m. kovo mėn. ekspertų makroekonominėse prognozėse numatyta, kad euro zonos metinė infliacija pagal SVKI m. bus,8,6 %, o m.,9, %. Palyginti su 9 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, intervalas m. buvo truputį sumažintas, o m. šiek tiek padidintas (žr. 8 intarpą). Rizika šios prognozės atžvilgiu ir toliau yra iš esmės subalansuota. Ji konkrečiai susijusi su ūkio aktyvumo tolesne kaita ir žaliavų kainų raida. Be to, dėl fiskalinės konsolidacijos būtinybės artimiausiais metais netiesioginiai mokesčiai ir administruojamosios kainos gali didėti sparčiau, negu šiuo metu prognozuojama. 64

66 ekonominë ir PiniGØ aplinkos raida Produkcija, pa klau sa ir dar bo rin ka 4. P r o d u kc i J a, Pa k L a u s a i r d a r B o r i n k a 9 m. ketvirtąjį ketvirtį dėl atsigaunančios pasaulio ekonomikos, reikšmingų makroekonominių paskatų ir priemonių, kurių buvo imtasi siekiant atkurti finansinės sistemos veikimą, euro zonos aktyvumas toliau didėjo. Remiantis pirmuoju Eurostato įverčiu, 9 m. paskutinius tris mėnesius euro zonos realusis BVP padidėjo, %, o trečiąjį ketvirtį,4 %. Paskelbti duomenys rodo, kad euro zonos ekonomika atsigauna, nors atrodo, kad šis atsigavimas bus netolygus. Vertinant perspektyvas, tikimasi, kad šiais metais euro zonos realusis BVP didės lėtai, nes dėl žemo pajėgumų panaudojimo lygio tikriausiai mažės investicijos, o prastos euro zonos darbo rinkos perspektyvos, kaip manoma, mažins vartojimo didėjimą. Be to, balansas bus toliau koreguojamas atskiruose sektoriuose tiek euro zonoje, tiek už jos ribų. Šį vertinimą atitinka ir m. kovo mėn. ekspertų euro zonos makroekonominės prognozės. Jose numatoma, kad infliacija pagal SVKI m. bus,4, %, o m.,5,5 %. Palyginti su 9 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozėmis, m. šis realiojo BVP kitimo intervalas yra šiek tiek sumažintas, o m. jis yra truputį padidintas daugiausia dėl suaktyvėjusio aktyvumo visame pasaulyje. Manoma, kad ekonomikos perspektyvoms kylančios rizikos iš esmės yra subalansuotos esant nuolatiniam netikrumui. 4.. realusis bvp ir paklausos Dalys Euro zonos ekonominis aktyvumas 9 m. paskutiná ketvirtá toliau didëjo, nors ir ne taip sparèiai kaip 9 m. liepos rugsëjo mën. Remiantis pirmuoju Eurostato áverèiu, paskutiná ketvirtá euro zonos realusis BVP per ketvirtá padidëjo, %, per ankstesnius tris ketvirèius,4 %. Penkis ketvirèius iš eilës maþëjus euro zonos BVP, 9 m. paskutinius du ketvirèius ekonomika 47 pav. realiojo BvP augimas ir kaitos veiksniai augo (þr. 47 pav.). 9 m. paskutiná ketvirtá realiojo BVP augimo tempą lëmë vien tik grynasis eksportas, kurio poveikis buvo teigiamas ir sudarë,3 procentinio punkto, nors vidaus paklausos, neáskaitant atsargø, poveikis ir vël buvo neigiamas. Šis neigiamas, procentinio punkto poveikis buvo susijęs su nekintanèiu privaèiu vartojimu, maþëjanèiomis investicijomis ir sumaþëjusiu valdþios sektoriaus vartojimu. 9 m. paskutiná ketvirtá atsargø pokyèiai neturëjo átakos BVP augimui, nors ankstesná ketvirtá jø poveikis sudarë,5 procentinio punkto. BVP augimas, kuris 9 m. paskutinius tris mënesius, palyginti su ankstesniu ketvirèiu, sulëtëjo, patvirtina lūkesèius, kad euro zonoje ekonomika greièiausiai atsigaus labai netolygiai. Apklausos rezultatai rodo, kad nuo m. sausio iki kovo mën. realusis BVP augimas, palyginti su ankstesniu ketvirèiu, toliau bus teigiamas. (ketvirtinis augimo tempas ir ketvirèio kaitos veiksniai, procentiniais punktais; dël sezoniðkumo pakoreguota),,5, -,5 -, -,5 -, -,5-3, vidaus paklausa (neáskaitant atsargø) atsargø pasikeitimas grynasis eksportas bendrasis BVP augimas 8 9 Ðaltiniai: Eurostatas ir apskaièiavimai.,,5, -,5 -, -,5 -, -,5-3, 65

67 Nors ir vėl pasiektas teigiamas ketvirtinis augimas, 9 m. pirmą kartą euro zonos istorijoje euro zonos metinis realusis BVP sumažėjo 4, %, nors ankstesniais metais jis buvo padidėjęs,6 %. Toks staigus BVP sumažėjimas 9 m. visų pirma susijęs su stipriu neigiamu perkeliamuoju poveikiu iš 8 m., nes ekonomikos nuosmukis prasidėjo būtent tais metais. 6 intarpe prisiminta sąvoka perkeliamasis poveikis ir parodytas poveikis, kurį jis šiais metais padarys metiniam augimo tempui. 6 i n t a r p a s P e r k e l i a m a s i s p o v e i k i s m e t i n i a m v i d u t i n i a m r e a l i o j o B V P d i d Ė j i m u i Šiame intarpe primenama sąvoka perkeliamasis poveikis ir pabrėžiama jos svarba siekiant suprasti augimo dinamiką 9 m. ir m. perspektyvas. Metinį vidutinį realiojo BVP augimo tempą konkrečiais metais lemia augimo dinamika ir tais konkrečiais metais, ir ankstesniais metais, vadinamasis perkeliamasis poveikis. Perkeliamasis poveikis rodo, kiek tam tikrais metais konkrečiais metais didėtų BVP, jei visi ketvirtiniai didėjimo tempai tais metais būtų nuliniai (tai prilygsta prielaidai, kad ketvirtinis BVP didėjimo lygis tais metais tebebus tokio pat lygio, koks buvo ankstesnių metų ketvirtąjį ketvirtį). Tada augimo dinamika konkrečiais metais yra tik skirtumas tarp metinio vidutinio didėjimo tempo ir perkeliamojo poveikio. A pav. parodytas ketvirtinis euro zonos realiojo BVP lygis 3 ir 4 m., kaip šios sąvokos naudojimo istorinis pavyzdys. A ir C linijos rodo vidutinį faktinį BVP atitinkamai 3 ir 4 m., o B linija atitinka vidutinį BVP lygį 4 m., jei visi ketvirtiniai augimo tempai tais metais būtų nuliniai, t. y. ketvirtiniai lygiai yra tokie patys kaip ir 3 m. ketvirtąjį ketvirtį užfiksuotas lygis. Procentinis skirtumas tarp A ir C linijų atitinka vidutinį metinį augimo tempą 4 m. (,9 %), procentinis skirtumas tarp A ir B linijų perkeliamąjį poveikį (,7 %) ir procentinis skirtumas tarp B ir C linijų augimo dinamiką 4 m. (, %). Be to, šie didėjimo tempai atitinka istorinius vidurkius, apskaičiuotus 98 9 m. Vidutinis teigiamas perkeliamasis poveikis susijęs su tuo, kad BVP daugiausia rodo teigiamą tendenciją. Perkeliamasis poveikis apskritai lėmė daugiau kaip vieną trečdalį metinio BVP augimo. A pav. Euro zonos realiojo BVP lygis 3 ir 4 m. ( m. kainomis, mlrd. eurų; ketvirtiniai duomenys) A C B B pav. parodytas vidutinis metinis BVP augimas 98 9 m., išskaidytas pagal perkeliamąjį poveikį ir augimo dinamiką per metus. Be to, parodytas ir m. perkeliamasis poveikis Šaltiniai: Eurostatas ir apskaičiavimai. Pastaba: duomenys pakoreguoti pagal sezoniškumą ir iš dalies pagal darbo dienas. Žr. m. gruodžio mėn. ir 5 m. kovo mėn. mėnesinio biuletenio 6 ir 8 intarpus. 66

68 ekonominë ir PiniGØ aplinkos raida Produkcija, pa klau sa ir dar bo rin ka 8 m. augimo dinamika buvo neigiama (, %). Apskritai vidutiná teigiamą augimą (,5 %) visiškai lëmë 7 m. augimo tendencijø perkeliamasis poveikis (,7 %). Dar vienas pastebëjimas precedento neturintis nuosmukis 9 m., kai BVP sumaþëjo 4, %. Per metus tiek perkeliamasis poveikis (,7 %), tiek augimo dinamika (,3 %) buvo neigiami. Iš tiesø nuosmukis prasidëjo jau 8 m., tebebuvo ir 9 m., ypaè pirmąjá metø pusmetá. B pav. euro zonos metinis BvP augimas, perkeliamasis poveikis ir augimas per metus (metiniai pokyèiai, procentais; metiniai duomenys) metinis augimas perkeliamasis poveikis bendras padidëjimas Šaltiniai: Eurostatas ir apskaièiavimai. Pastaba: duomenys pagal sezoniškumą ir š dalies pagal darbo dienas pakoreguoti. 9 m. buvęs perkeliamasis poveikis augimui (,3 %) nepasikeitë ir m. Nors jis yra maþesnis uþ perkeliamojo poveikio istoriná vidutiná, taèiau tebëra teigiamas ir rodo, kad BVP 9 m. vël pradëjo didëti. Tarptautiniø organizacijø ir privaèiojo sektoriaus paskelbtos prognozës bei áverèiai rodo, kad vidutinis metinis BVP augimas m. svyravo nuo,7 iki,3 % (þr. 8 intarpą ekspertø makroekonominës prognozës ). Tai rodo, kad lūkesèiai dël augimo dinamikos per metus svyruos nuo,4 iki, %. Nors svyravimo ribos, uþfiksuotos per pastaruosius 3 metø, yra maþesnës kaip, %, jos vis dar rodo lūkesèius, kad 9 m. prasidëjusi BVP didëjimo tendencija tebesitęs. Tas pats pasakytina ir apie ekspertø makroekonomines prognozes. Pagal jas realiojo BVP augimas m. sudarys,4, % Dar vienas dalykas, kurá reikia paminëti, yra tas, kad išankstinis BVP didëjimo 9 m. ketvirtąjá ketvirtá ávertis (, %) buvo maþesnis, negu tikëjosi dauguma prognozuotojø. Dël to gali tekti sumaþinti kai kurias m. metinio realiojo BVP augimo prognozes. Pavyzdþiui, dar prieš ketvirtojo ketvirèio išankstinio áverèio paskelbimą Euro Zone Barometer apklausa, atlikta vasario viduryje, rodo, kad 9 m. ketvirtojo ketvirèio BVP augimas buvo,4 %, t. y. perkeliamasis poveikis tuo metu buvo,5 %. Taigi palyginti maþas ketvirtojo ketvirèio rezultatas (, %) reiškia mechanišką maþinantá apie, procentinio punkto poveiká vidutiniam metiniam realiojo BVP augimui m. Šis ávertis gali keistis, nes būsimos metinës ataskaitos gali būti tikslinamos. 67

69 Privatus vartojimas 9 m. ketvirtąjį ketvirtį privatus vartojimas po, % nuosmukio trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, nesikeitė. Šie skaičiai patvirtina, kad privatus vartojimas po to, kai 8 m. pabaigoje ir 9 m. pradžioje labai sumažėjo, tebebuvo vangus. Naujausi rodikliai rodo, kad m. pradžioje vartojimo išlaidos nedidėja. Paskutinius ketvirčius vartojimo išlaidoms didėti neleido daug veiksnių. Svarbiausias veiksnys, dėl kurio vartojimo pokyčiams trūko dinamikos, buvo mažėjančios namų ūkių realiosios disponuojamosios pajamos. Per pastaruosius metus keli dalykai paveikė namų ūkių disponuojamųjų pajamų augimą. Viena vertus, jį skatino didėjęs nominalusis atlygis. Nepaisant sulėtėjimo 9 m., jis ir toliau buvo pakankamai spartus (žr. 3.3 skirsnį). Be to, 9 m. labai nedidelė SVKI pagrindu apskaičiuota infliacija prisidėjo prie realiųjų pajamų augimo palaikymo. Kita vertus, realiąsias disponuojamąsias pajamas neigiamai paveikė sumažėjęs užimtumas, dėl kurio sumažėjo darbo pajamos, o tada ir vartojimas. Be mažėjančių namų ūkių disponuojamųjų pajamų vartojimo, išlaidas mažino neapibrėžtumas dėl užimtumo perspektyvų, mažėjančios gyvenamosios paskirties turto kainos ir anksčiau susikaupę finansinio turto nuostoliai. Be to, smukus ekonomikai, vartojimo paskolų gavėjams buvo taikomos gana griežtos sąlygos, nors bankų, griežtinusių reikalavimus šių paskolų gavėjams, skaičius, palyginti su tais, kurie jų negriežtino, 9 m. mažėjo (žr. 9 m. vasario mėn. mėnesinio biuletenio intarpą The results of the January Bank Lending Survey for the euro area ). Dėl šių veiksnių pastaraisiais metais namų ūkių santaupų rodiklis pradėjo sparčiai didėti. Kaip matyti iš euro zonos integruotųjų sąskaitų, 9 m. trečiąjį ketvirtį namų ūkių santaupų rodiklis padidėjo iki 5,5 %, t. y.,7 procentinio punkto, palyginti su laikotarpiu prieš metus. Vartojimą laikui bėgant veikė ir vyriausybės subsidijos vartotojams, atsisakiusiems senų ir įsigijusiems naujus automobilius. Šių subsidijų, per 9 m. pirmus ketvirčius paskatinusių vartojimo išlaidas, poveikis kitais mėnesiais ir m. pradžioje pastebimai sumažėjo, nes daugelyje euro zonos šalių pamažu atsisakoma fiskalinių skatinimo priemonių. Tai akivaizdu vertinant užregistruotų naujų automobilių skaičių, kurio augimas 9 m. antrąjį ketvirtį nuo, % per kitus du ketvirčius, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo atitinkamai iki,8 ir, %. Šie pokyčiai ypač paveikė mažmeninės prekybos pardavimus, įskaitant užregistruotų automobilių skaičių. 9 m. paskutinį ketvirtį mažmeninės prekybos pardavimų augimo tempas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, kai jo augimo tempas padidėjo, %, nesikeitė. Mažmeninės prekybos pardavimai, neįskaitant užregistruotų automobilių, priešingai, mažėjo beveik tokiu pat tempu kaip 9 m. trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčiais. Tebemažėjantis fiskalinių skatinimo priemonių poveikis automobilių įsigijimui rodo veiksnių, lemiančių vartojimo išlaidas, poveikio mažėjimą per kitus ketvirčius. Šią perspektyvą kol kas patvirtina ir vis dar negausūs duomenys apie vartojimo pokyčius m. pradžioje. m. sausio 48 pav. Maþmeninë prekyba, maþmeninës prekybos ir namø ûkiø sektoriø pasitikëjimo rodikliai (mënesiniai duomenys) visa maþmeninë prekyba (skalë kairëje) vartotojø pasitikëjimo rodiklis (skalë deðinëje) maþmeninës prekybos pasitikëjimo rodiklis (skalë deðinëje) Ðaltiniai: Europos Komisijos verslo ir vartotojø apklausos bei Eurostatas. Metiniai pokyèiai, procentais; 3 mën. slenkamieji vidurkiai; dël darbo dienø pakoreguota. Neįskaitant kuro. Balansai, procentais; dël sezoniðkumo ir pagal vidurká pakoreguota

70 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Produkcija, paklausa ir darbo rinka mėn. užregistruotų naujų automobilių skaičius, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 8,5 %, o mažmeninės prekybos pardavimai,3 % (žr. 48 pav.). Vartotojų pasitikėjimas, skatinamas pagerėjusių bendros ekonominės padėties vertinimų ir užimtumo perspektyvų, nuo 9 m. pradžios iki 9 m. gruodžio mėn. nuolat didėjo. Kita vertus, pasitikėjimo apklausa rodo, kad, palyginti su ankstesniais pagyvėjimo laikotarpiais, vartotojų užimtumo perspektyvos padidėjo šiek tiek mažiau. Be to, nepaisant jo pagerėjimo, 9 m. pabaigoje vyravęs pasitikėjimas vis dar buvo mažesnis negu ilgalaikis jo vidurkis nuo 985 m. Kalbant apie naujausius pokyčius, pasakytina, kad m. vasario mėn. pirmą kartą per mėn. vartotojų pasitikėjimas sumažėjo. Ankstesnį mėnesį prieš šį sumažėjimą vartotojų pasitikėjimas nesikeitė. Jis tik patvirtina, kad pasitikėjimo didėjimo tendencija, kuri nuo 9 m. pradžios nuolat kilo, laikinai nutrūko. O tai leidžia manyti, kad euro zonos vartotojai šiuo metu abejoja dėl ekonominio pagyvėjimo dydžio ir tvarumo. Apskritai, nors ir paaiškėjo, kad vartotojų pasitikėjimas yra santykinai prastas euro zonos vartojimo ketvirtinių pokyčių rodiklis, jis pakankamai gerai rodo vartojimo pokyčių tendencijas. 7 intarpe paaiškinta, kaip sudaromas Europos Komisijos vartotojų pasitikėjimo rodiklis ir pateikiamas jo naudingumo numatyti privatų vartojimą įvertinimas. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad m. privatus vartojimas turėtų augti labai nedaug. Tikimasi, kad dėl mažėjančio užimtumo krintančios realiosios darbo pajamos namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms darys neigiamą poveikį, nors nedidelė infliacija ir vyriausybės pervedimai, kaip tikimasi, realiosioms pajamoms neleis mažėti. Kartu mažai tikėtina, kad santaupų rodiklis toliau didės. 7 i n t a r p a s E U R O Z O N O S V A R T O T O J ų P A S I T I K ė J I M O I N D E K S O S U D A R Y M A S, N A U D A I R N A U J A U S I P O K Y č I A I Šiame intarpe aiškinama, kaip sudaromas Europos Komisijos (DG ECFIN) euro zonos vartotojų pasitikėjimo indeksas, ir vertinama jo nauda pagal namų ūkių išlaidų pokyčius, matuojamus privačiu vartojimu. Be to, lyginamas atsigavimas pastaruoju metu ir privataus vartojimo atsigavimas 993 m. Vartotojų pasitikėjimo indekso sudarymas Kiekvieną mėnesį Europos Komisijos vartotojų apklausoje namų ūkiams užduodama grupė klausimų apie finansus, darbo rinką ir, be kita ko, ekonominę padėtį. Dalis jų yra apie praeitį, o kita dalis apie ateitį. Daugumai klausimų respondentams pateikiami šeši galimi atsakymai apie kokybę. Kiekvienas klausimas apibendrinamas kaip balansas, procentais, apskaičiuojamas pagal respondentų, pasirinkusių kiekvieną iš šių atsakymų kategorijų, dalį (atmetant atsakymus buvo toks pat ir nežinau ). Vartotojų pasitikėjimo indeksas apskaičiuojamas kaip keturių balansų, apskaičiuojamų iš keturių klausimų apie ateitį, aritmetinis vidurkis. Du iš šių klausimų susiję su lūkesčiais apie asmeninę padėtį, o kiti du su agreguotais pokyčiais tam tikroje šalyje. Atsakymų struktūra paprastai yra tokia: i) labai pagerėjo, ii) truputį pagerėjo, iii) nepakito, iv) šiek tiek pablogėjo, v) gerokai pablogėjo arba vi) nežinau. Klausimai yra tokie: i) Kaip, jūsų nuomone, keisis jūsų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius mėn.? ii) Kaip, jūsų nuomone, keisis bendra ekonominė šios šalies padėtis per artimiausius mėn.? iii) Kaip, jūsų nuomone, keisis bedarbių skaičius šioje šalyje per artimiausius mėn.? ir iv) Kokia tikimybė, kad per artimiausius mėn. jūs sutaupysite šiek tiek pinigų? 69

71 Privataus vartojimo augimo ir vartotojų pasitikėjimo koreliacija 985 m. I ketv. 9 m. IV ketv. Metinė Ketvirtinė Vartotojų pasitikėjimas,7,47 Namų ūkių finansinė padėtis,8,53 Bendra ekonominė padėtis,74,53 Nedarbas (atvirkštinis),59,37 Santaupos,53,3 Dideli pirkiniai,87,53 Šaltiniai: Eurostatas, DG ECFIN ir apskaičiavimai. Pastaba: net jei apklausos klausimai yra apie ateitį, lentelėje parodytos dabartinės koreliacijos, nes jos turi tendenciją būti didesnės už koreliacijas su vėluojančiu vartotojų pasitikėjimu. Vartotojų pasitikėjimo indekso nauda apskaičiuojant euro zonos augimą Vienas iš svarbiausių vartotojų pasitikėjimo rodiklio privalumų yra jo gavimas laiku. Rezultatai paprastai gaunami kiekvieną mėnesį ataskaitinio laikotarpio, su kuriuo jie susiję, pabaigoje. Pavyzdžiui, netgi apskaičiuotas ketvirtinis vidurkis yra gaunamas aštuoniomis devyniomis savaitėmis anksčiau už ketvirtinius privataus vartojimo duomenis. Neseniai DG ECFIN pradėjo taikyti euro zonos šio indekso išankstinį įvertį, paspartindamas išankstinės informacijos gavimą apie dešimt dienų. Apskritai vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra gana geras vartojimo kitimo tendencijų rodiklis, parodantis didelę koreliaciją su metiniu vartojimo augimu (,7, žr. lentelę), nors koreliacija su nepastovesniais euro zonos ketvirtiniais pokyčiais yra gerokai mažesnė (,47). Namų ūkių finansinės padėties ateityje vertinimas rodo didžiausią koreliaciją su metiniu vartojimo augimu, o klausimas apie santaupas mažiausią koreliaciją. Būtent dar vienas apklausos klausimas, neįtrauktas į vartotojų pasitikėjimo rodiklį, tai klausimas apie planuojamus di- A pav. Privatus vartojimas, vartotojų pasitikėjimas ir dideli pirkiniai (balansas, procentais; metinis augimas, procentais; ketvirtiniai duomenys) vartotojų pasitikėjimas (skalė kairėje) vartotojų pasitikėjimas, vidurkis (skalė kairėje) privatus vartojimas (skalė dešinėje) dideli pirkiniai (skalė kairėje) dideli pirkiniai, vidurkis (skalė kairėje) privatus vartojimas (skalė dešinėje) Šaltiniai: Eurostatas, DG ECFIN ir apskaičiavimai. Pastaba: m. I ketv. apklausos duomenys apskaičiuoti pagal m. sausio ir vasario mėn. rezultatus. 7

72 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Produkcija, paklausa ir darbo rinka delius pirkinius, rodo didesnę koreliaciją negu vartotojų pasitikėjimas ar kiekviena jo sudedamoji dalis 3. Be to, A pav. parodytas metinio vartojimo augimo, vartotojų pasitikėjimo ir didelių pirkinių plataus masto bendras kitimas. Naujausi pokyčiai ir palyginimas su atsigavimu 993 m. Nors m. pradžioje vartotojų pasitikėjimas ir toliau buvo mažesnis už ilgalaikį vidutinį, A pav. parodyta, kad po užsitęsusio jo mažėjimo laikotarpio, prasidėjusio 7 m. pirmąjį pusmetį, nuo 9 m. pradžios pasitikėjimas didėja. Tačiau vartojimo augimas nepadidėjo iki tokio paties masto. 9 m. trečiąjį ketvirtį vartojimo ir pasitikėjimo atotrūkis buvo neįprastai didelis. Šiuo atžvilgiu verta prisiminti, kad vartojimo augimo pobūdį pastaruoju metu daugiausia lemia paskatos, orientuotos į automobilių pardavimų didinimą kai kuriose šalyse. Nors šios fiskalinės priemonės turėjo teigiamą poveikį vartojimo didėjimui apie 9 m. vidurį, metų pabaigoje ir m. pradžioje jos tikriausiai turėjo įtakos jo mažėjimui, nes nebetaikomos. Gali būti, kad šios laikinos priemonės tik iš dalies matyti pasitikėjimo rodiklyje. Be to, precedento neturinti pastarojo meto nuosmukio sparta ir gilumas galėjo turėti įtakos ne tik vartotojų pasitikėjimo rodiklio balanso, procentais, ir metinio vartojimo augimo sąryšiui, bet ir, be abejo, sudaryti sunkumų statistikams apdorojant makroekonominius rodiklius (pvz., juos koreguojant dėl sezoniškumo ir darbo dienų). Todėl naujausi vartojimo augimo įverčiai ateityje gali būti labiau tikslinami negu įprastai. B pav. parodytas vartotojų pasitikėjimas, jo sudedamosios dalys ir metinis vartojimo augimo tempas maždaug 993 m. antrąjį ketvirtį ir 9 m. pirmąjį ketvirtį, kai buvo pasiektas žemiausias nuosmukio taškas. B pav. Privatus vartojimas, vartotojų pasitikėjimas ir jo sudedamosios dalys (balansas, procentais; metinis augimas, procentais) nedarbas (atvirkštinis) (skalė kairėje) santaupos (skalė kairėje) bendra ekonominė padėtis (skalė kairėje) namų ūkių finansinė padėtis (skalė kairėje) vartotojų pasitikėjimas (skalė kairėje) privatus vartojimas (skalė dešineje) Žemiausias nuosmukio taškas pasiektas 993 m. II ketv. -5 t ,5 t-6 t-4 t- 993 II ketv. t+ t+4 t+6 t+8 Žemiausias nuosmukio taškas (t) pasiektas 9 m. I ketv. -,5 -, -5 -,5 t-8 t-6 t-4 t- 9 t+ t+4 t+6 t+8 I ketv. Šaltiniai: Eurostatas, DG ECFIN ir apskaičiavimai. Pastabos: vartotojų pasitikėjimas perbazuotas į nulį tais ketvirčiais, kai metinis vartojimo augimas pasiekė žemiausią nuosmūkio tašką: 993 m. II ketv. ir 9 m. I ketv. Pasitikėjimo subkomponentai parodyti kaip įtakos veiksniai bendram pasitikėjimo rodikliui. m. I ketv. apklausos duomenys apskaičiuoti pagal m. sausio ir vasario mėn. rezultatus. 3,5 3,,5,,5,,5, 4, 3,5 3,,5,,5,,5, -,5 -, Paskutinio vartotojų pasitikėjimo padidėjimo poveikį galima nagrinėti atsižvelgiant į vartotojų pasitikėjimo pokyčius po žemiausio vartojimo kritimo taško 993 m. antrąjį ketvirtį, kai neigiamas metinis augimas buvo panašus į neigiamą metinį augimą 9 m. pirmąjį ketvirtį 3 Ar tikitės išleisti daugiau ar mažiau, palyginti su paskutiniais mėn., pinigų dideliems pirkiniams (baldams, elektros (elektronikos) prietaisams ir t. t.) per artimiausius mėn.? 7

73 (apie, %). Pakilimo laikotarpiu vartotojų pasitikėjimą lėmė būtent nedarbo ir bendros ekonominės padėties vertinimas. Taigi svarbiausias veiksnys, lemiantis namų ūkių vartojimo sprendimus, buvo požiūris į bendrą ekonomikos padėtį, lemiančią didėjantį pasitikėjimą, o ne požiūris į atskirų namų ūkių padėtį. Tai šiek tiek stebina, nes paprastai tikimasi, kad požiūris į asmeninę padėtį yra geresnis posūkio taškas ir vartojimo didėjimą lemiantis veiksnys. Kita vertus, gali būti, kad lūkesčiai dėl bendros ekonomikos padėties geriau parodo ciklinius pokyčius negu lūkesčiai dėl asmeninės padėties. Vartotojų pasitikėjimo ir jo sudedamųjų dalių pokyčiai po vartojimo augimo paskutinio posūkio taško 9 m. pirmąjį ketvirtį reikšmingai nesiskiria nuo patirties po 993 m. antrąjį ketvirtį pasiekto žemiausio kritimo taško. Vėlgi būtent požiūriu į bendrą ekonomikos padėtį paaiškinamas didėjantis pasitikėjimas. Tačiau nedarbo vertinimas iki m. pirmojo ketvirčio pagerėjo mažiau negu ankstesnio atsigavimo metu. Šiuo metu, ko gero, dar per anksti vertinti, ar naujausi vartotojų pasitikėjimo pokyčiai rodo tikrą vartojimo augimo posūkį. Tačiau, jei vartojimas toliau nemažės, metiniai augimo tempai turėtų didėti dėl bazės efektų, kai į metinio augimo rodiklį nebebus įtrauktas neigiamas arba sumažėjęs ketvirtinis augimas 9 m. Vis dėlto tai, kaip sparčiai ir stipriai atsigaus vartojimas, yra labai neaišku, atsižvelgiant į numatomą silpnėjantį automobilių pirkimo fiskalinių paskatų poveikį, į tai, kad vartotojų pasitikėjimas vis dar yra mažesnis už ilgalaikį vidutinį, ir į menkas darbo rinkų perspektyvas. Be to, didelių pirkinių rodiklis rodo mažesnį padidėjimą negu bendras vartotojų pasitikėjimas. Investicijos Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas per 9 m. paskutinius tris mėnesius, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, sumažėjo,8 % (per ankstesnius tris mėnesius,9 %). Nuo 8 m. antrojo ketvirčio mažėjo investicijos dėl mažos paklausos, mažo verslo pasitikėjimo, neigiamo pajamų augimo, istoriškai mažo pajėgumų panaudojimo ir griežtų skolinimo sąlygų. Nepaisant tolesnio investicijų mažėjimo 9 m. antrąjį pusmetį, pastarojo meto pokyčiai rodo, kad padėtis labai pagerėjo, ypač atsižvelgiant į labai sumažėjusias investicijas ekonomikos nuosmukio metu. Pavyzdžiui, 9 m. pirmąjį ketvirtį investicijos sumažėjo 5,4 %, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, kai jos taip pat reikšmingai sumažėjo. Bendrus investicijų duomenis galima geriau suprasti atskirai analizuojant dvi pagrindines bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo sudedamąsias dalis: statybų ir ne statybų investicijas. Statybų investicijoms, kurios apima gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatus ir sudaro apie pusę visų investicijų, labai didelę įtaką daro nekilnojamojo turto rinkų pokyčiai. Nuo 8 m. antrojo ketvirčio statybų investicijų augimas yra neigiamas dėl gamybos pajėgumų pertekliaus kai kuriose šalyse, finansavimo suvaržymų ir mažėjančių gyvenamosios ir komercinės paskirties nuosavybės kainų. Dėl nedidelių nuosavybės kainų pokyčių investicijos į gyvenamąjį būstą tapo ne tokios pelningos, dėl to mažėja statybų investicijos. Vertinant naujausius pokyčius, 9 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo euro zonos gyvenamosios paskirties turto kainos, lemiamos didelių korekcijų tose šalyse, kuriose sparčiausiai didėjo būsto kainos laikotarpiu iki 5 m. Euro zonos būsto kainų sumažėjimas siejamas su didele susikaupusia būsto pasiūla ir maža paklausa (išsamiau žr. vasario mėn. mėnesinio biuletenio 3 intarpą). 7

74 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Produkcija, paklausa ir darbo rinka Vertinant perspektyvas, statybos leidimų išdavimas rodo, kad būsto rinkos dinamikos ir toliau nebus, nes 9 m. trečiąjį ketvirtį statybos leidimų išdavimas toliau labai mažėjo. Todėl gali būti, kad vykstantis euro zonos nekilnojamojo turto rinkų koregavimas toliau darys įtaką statybų investicijoms ateinančiais ketvirčiais. Be to, labai blogos oro sąlygos metų sandūroje daugelyje euro zonos šalių taip pat galėjo labai trukdyti statybų veiklai. Šiuos padarinius gali parodyti 9 m. paskutinio ketvirčio ir m. pirmojo ketvirčio statybų investicijų duomenys. Be to, nepaisant sumažėjusių hipotekos palūkanų normų, finansinės sąlygos apskritai nepadeda, nes naujausia Bankų apklausa dėl skolinimo sąlygų parodė, kad ir toliau griežtinami kreditų gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti standartai, nors ir lėčiau, negu rodė ankstesnės apklausos. Ne statybų investicijos (daugiausia į turtą, ketinamą naudoti prekių ir paslaugų gamybai) taip pat akivaizdžiai sumažėjo ekonomikos nuosmukio metu, nes dėl mažesnės paklausos sumažėjo pelningumas ir spaudimas gamybos pajėgumams, o griežtesnės skolinimo sąlygos padidino finansavimo sąnaudas ir sumažino galimybes gauti lėšų. Tačiau 9 m. trečiasis ketvirtis (9 m. paskutinio ketvirčio investicijų išskaidymas dar nepaskelbtas) parodė, kad ne statybų investicijos sumažėjo tik,3 %, palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Ne statybų investicijos ateinančiais ketvirčiais turėtų tebedidėti, bet ir toliau būti apskritai nedidelės dėl mažo pajėgumų panaudojimo ir prastų vidaus paklausos ir pelno didėjimo perspektyvų. Nors pajėgumų panaudojimas iki sausio pabaigos šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau buvo gerokai mažesnis už ilgalaikį vidutinį panaudojimą. Dar vienas veiksnys, galintis turėti įtakos kapitalo išlaidoms, yra finansavimo kaina ir prieinamumas prie jo. Apskritai nefinansinių įmonių išorės finansavimo realiosios sąnaudos sumažėjo, o bankų taikomų reikalavimų paskolų gavėjams grynasis griežtinimas toliau mažėjo. Tačiau PFI paskolų nefinansinėms korporacijoms dinamika tebėra labai nesparti (žr. skirsnį). Istoriškai investicijos atsigauna ypač lėtai ir pamažu tais laikotarpiais, kai ekonomikos nuosmukį dar apsunkina ir finansų krizė. Apibendrinant pasakytina, kad euro zonos bendrosios investicijos ateinančiais ketvirčiais turėtų ir toliau būti nedidelės. VALDŽIOS VARTOJIMAS Valdžios vartojimas, priešingai negu kitos vidaus paklausos dalys, per 9 m. pirmuosius tris ketvirčius toliau gana sparčiai didėjo. Tačiau 9 m. ketvirtąjį ketvirtį jis nukrito, % (trečiąjį ketvirtį padidėjo,8 %). Palyginti spartesnę dinamiką 9 m. pirmąjį pusmetį lėmė tai, kad kai kurių valdžios vartojimo išlaidų dalių, pvz., viešojo sektoriaus darbo užmokesčio, tiesiogiai nepaveikė cikliniai svyravimai. Tačiau 9 m. ketvirtąjį ketvirtį ši valdžios vartojimo parama vidaus paklausai susilpnėjo ir manoma, kad m. bus nedidelė. Atsargos 9 m. pirmąjį pusmetį dariusios labai neigiamą įtaką euro zonos BVP mažėjimui atsargos darė teigiamą poveikį BVP augimui trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, bet neturėjo įtakos BVP augimui 9 m. paskutinį ketvirtį. 9 m. pirmąjį pusmetį ekonomikos nuosmukį gilino tokia atsargų ciklo tendencija, kai įmonės, pastebėjusios staigų ir galimai ilgalaikį paklausos mažėjimą, buvo linkusios mažinti savo atsargas labai sumažindamos gamybą, nes jos siekia palaikyti optimalų atsargų ir pardavimų santykį. Tačiau ilgainiui atsargų koregavimas jas mažinant turi polinkį lėtėti, siekiant užkirsti kelią pernelyg dideliam santykio sumažėjimui, kai pardavimai vėl pradeda didėti. Žr. 9 m. lapkričio mėn. mėnesinio biuletenio straipsnį The latest euro area recession in a historical context. 73

75 Sparčiai mažinant atsargas ir vėl didėjant ekonominiam aktyvumui, 9 m. trečiąjį ketvirtį atsargų mažinimo tempas sulėtėjo, todėl atsargos darė teigiamą įtaką realiojo BVP augimui,5 procentinio punkto. Tačiau, remiantis nacionalinių sąskaitų duomenimis, 9 m. paskutinį ketvirtį atsargų mažinimo tempas tebebuvo pastovus, todėl atsargų pokyčiai neturėjo įtakos BVP augimui. Ir apklausos, ir pavieniai duomenys rodo, kad atsargų lygis vis labiau vertinamas kaip menkas ir apdirbimo, ir mažmeninės prekybos etapuose. Dėl to atsargų įtaka euro zonos realiojo BVP augimui m. pirmąjį ketvirtį ir toliau tikriausiai bus teigiama. Tačiau tokios įtakos dydis tebėra labai neaiškus, nes jis priklauso nuo to, kaip greitai didės paklausa ir bendrovės patikslins savo lūkesčius dėl ateities perspektyvų. prekyba Pasaulio ekonomikos atsigavimas pagyvino pasaulinę prekybą, todėl 9 m. antrąjį pusmetį padidėjo euro zonos prekių ir paslaugų paklausa. Vėl didėjant euro zonos ekonominiam aktyvumui, o ypač pramoninei gamybai, kartu didėjo ir euro zonos importas. Maždaug 8 m. pabaigoje ir 9 m. pradžioje, taip pat, nors ir mažesniu mastu, ir 9 m. antrąjį ketvirtį labai sumažėjęs eksportas ir importas 9 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, atitinkamai padidėjo,9 ir,8 %. 9 m. paskutinį ketvirtį prekyba didėjo lėčiau, eksportui ir importui atitinkamai išaugus,7 ir,9 %. Dėl daug lėčiau didėjusio importo grynosios prekybos įtaka euro zonos BVP augimui 9 m. paskutinį ketvirtį sudarė,3 procentinio punkto. Eksportas ir importas 9 m. antrąjį pusmetį didėjo visuose sektoriuose ir turėjo įtakos visoms pagrindinėms produktų kategorijoms. Ypač sparčiai didėjo tarpinio vartojimo prekių importas ir eksportas, kuris buvo pagrindinis prieš tai sumažėjusį prekybos srautą lėmęs veiksnys. Apklausų duomenys rodo, kad pasaulio ekonomika atsigauna. Tai turėtų dar šiek tiek padidinti euro zonos produktų, ypač tarpinio vartojimo ir investicinių prekių, paklausą, o tai savo ruožtu turėtų būti naudinga į eksportą orientuotoms euro zonos įmonėms. Priešingai, kadangi manoma, jog euro zonos atsigavimas truputį atsiliks nuo pasaulio ekonominio aktyvumo didėjimo, importas gali augti šiek tiek lėčiau už eksportą. Dėl to grynoji prekyba turėtų daryti teigiamą, nors ir nedidelę įtaką euro zonos BVP augimui artimiausiais ketvirčiais. 4.. PRODUKCIJOS, PAKLAUSOS IR DARBO RINKOS POKYČIAI Ekonominė veikla, vertinama pridėtinės vertės perspektyvos atžvilgiu, rodo, kad ekonomikos augimas ir toliau neapėmė daug sektorių, o pati ekonominė veikla 9 m. antrąjį pusmetį augo daugiausia skatinama pramonės sektoriaus. Paslaugų sektoriuje trečiąjį ketvirtį nebuvo jokio augimo, paskutinį ketvirtį jis buvo nedidelis, o statybų sektorius toliau mažėjo abu ketvirčius. Apklausų duomenys rodo, kad m. pradžioje toliau truputį didėjo pridėtinė vertė. Sąlygos darbo rinkoje 9 m. antrąjį pusmetį toliau blogėjo (žr. toliau skirsnį apie darbo rinką). Užimtumas 9 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu,,5 % didėjo lėčiau, o nedarbas euro zonoje metų pabaigoje sudarė 9,9 %. 74

76 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Produkcija, paklausa ir darbo rinka GAMYBOS PASISKIRSTYMAS SEKTORIUOSE Pramoninė veikla buvo pagrindinis veiksnys, skatinęs bendros euro zonos pridėtinės vertės didėjimą 9 m. antrąjį pusmetį. Po penkis ketvirčius iš eilės trukusio mažėjimo pramonės sektoriaus, neįskaitant statybų, pridėtinė vertė praėjusių metų trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčiais didėjo atitinkamai,3 ir,3 %. Pramonės sektoriaus pridėtinės vertės padidėjimas buvo susijęs su pramonės produkcijos raida: ji 9 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo,9 % ir tik, % paskutinį metų ketvirtį, rodydama didelį sumažėjimą 9 m. gruodžio mėn., palyginti su ankstesniu mėnesiu (žr. 49 pav.). Kalbant apie pagrindinius pramonės sektorius 9 m. antrąjį pusmetį, produkcija ypač padidėjo tarpinio vartojimo prekių ir investicinių prekių sektoriuose, bet tebebuvo nedidelė vartojimo prekių sektoriuje. Skirtumai tarp sektorių atitinka ankstyvą atsigavimo etapą, kurio metu augimas tarpinio vartojimo prekių sektoriuje paprastai būna didesnis. Atsižvelgiant į ekonominės veiklos augimą, pajėgumų panaudojimas pramonės sektoriuje m. sausio mėn. padidėjo iki 7,4 %. Tačiau tai ir toliau yra gerokai mažiau už jo ilgalaikį vidurkį (8,5 %). European Commission Business Survey apklausoje įmonės nurodė, kad produkcijos limitai 9 m. antrąjį pusmetį truputį sumažėjo dėl mažėjančių apribojimų, susijusių su nepakankama paklausa ir finansų sektoriumi, tačiau tebebuvo didoki. Kalbant apie ateitį, laiku gaunami duomenys verslo apklausų forma rodo, kad pramonės sektoriaus augimas ir m. pradžioje buvo teigiamas (žr. 5 pav.). Euro zonos apdirbamosios pramonės produkcijos pagal PVI indeksas m. vasario mėn. dar padidėjo iki 57 lygio, aukštesnio už jo vidurkį iki recesijos. Tai rodo spartų šio sektoriaus plėtros tempą. Be to, tolesnę šio sektoriaus plėtrą rodė kitos pramonės pasitikėjimo apklausos ir pavieniai faktai. Ekonominė veikla statybų sektoriuje pastaraisiais ketvirčiais toliau mažėjo. Pridėtinė vertė 49 pav. Pramonės produkcijos augimas ir kaitos veiksniai (augimo tempas ir kaitos veiksniai, procentiniais punktais; mënesiniai duomenys; dël sezoniðkumo pakoreguota) 3,, -3, -6, -9, -, investicinës prekës vartojimo prekës tarpinio vartojimo prekës energija ið viso, neáskaitant statybos Ðaltiniai: Eurostatas ir apskaièiavimai. Pastaba: pateikti duomenys apskaièiuoti kaip 3 mën. laikotarpio slenkamieji vidurkiai, palyginti su atitinkamu ankstesnio 3 mën. laikotarpio vidurkiu. 5 pav. Pramonės produkcija, pramonės pasitikėjimas ir PVI (mënesiniai duomenys; dël sezoniðkumo pakoreguota) pramonės produkcija (skalë kairëje) pramonës pasitikëjimo rodiklis (skalë deðinëje) PVI 3 (skalë deðinëje) , -6, -9, -, Ðaltiniai: Eurostatas, Europos Komisijos verslo ir vartotojø apklausos, Markit ir apskaièiavimai. Pastabos: visos eilutės yra apdirbamosios pramonės duomenys. 3 mën., palyginti su ankstesniais 3 mën., pokyèiai, procentais. Balansai, procentais. 3 Pirkimø vadybininkø indeksas; nuokrypiai nuo indekso reikðmës 5. 3,,

77 statybų sektoriuje 9 m. paskutinius tris mėnesius, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo, %; šis mažėjimas beveik atitiko mažėjimą, buvusį ankstesnius tris ketvirčius, bet buvo gerokai mažesnis negu 8 m. pabaigoje. Pastebėti gana dideli statybų pridėtinės vertės skirtumai tarp šalių. Šalyse, kuriose šio sektoriaus dalis pagal BVP buvo gerokai padidėjusi iki finansų rinkos neramumų pradžios, ši vertė sumažėjo akivaizdžiau. Bendrai statybų sektoriaus raidą toliau skatino būsto rinkos korekcijos, kaip aprašyta anksčiau. Tai taip pat patvirtina dviejų pagrindinių subsektorių (pastatų ir civilinės inžinerijos) rodikliai, kurie gerokai skyrėsi. Pirmame subsektoriuje veikla gerokai sumažėjo, tai apima tiek gyvenamosios paskirties, tiek komercinės paskirties pastatus, o civilinės inžinerijos subsektorius atsigavo, gaudamas naudos ir iš valstybės sektoriaus paskatų paketų. Paslaugų sektoriaus veikla buvo atsparesnė negu kitų sektorių ekonominio nuosmukio metu. Paslaugų sektoriaus veikla buvo gerokai mažiau jautri cikliškiems pokyčiams negu apdirbamoji pramonė ir statyba. 8 m. pabaigoje ir 9 m. pradžioje mažėjusi paslaugų sektoriaus pridėtinė vertė ir pastaraisiais ketvirčiais buvo nedidelė. Praėjusių metų antrąjį ketvirtį šiek tiek augusi paslaugų sektoriaus pridėtinė vertė kitą ketvirtį nekito, o 9 m. ketvirtąjį ketvirtį padidėjo, %. Turima informacija apie pagrindinius subsektorius rodo, kad po didelio kritimo 8 m. pabaigoje ir 9 m. pradžioje pridėtinė vertė kol kas beveik stabilizavosi tik prekybos ir transporto subsektoriuose bei finansinio tarpininkavimo ir verslo paslaugų subsektoriuose, kurie yra labiau cikliški ir nepastovūs iš visų paslaugų subsektorių. Kalbant apie ateitį, neseniai paskelbti apklausų duomenys rodo, kad m. pradžioje paslaugų sektorius auga nedideliu tempu. DARBO RINKA 9 m. du paskutinius ketvirčius sąlygos euro zonos darbo rinkose toliau blogėjo, kadangi užimtumo pokyčiai dažnai atsilieka nuo verslo ciklo svyravimų. Ekonominio nuosmukio metu užimtumas statybų sektoriuje pradėjo mažėti anksčiau negu pramonės, paslaugų ir vyriausybės sektoriuose. Tai buvo iš dalies susiję su per dideliais statybų sektoriaus pajėgumais kai kuriose šalyse ir tuo, kad šiame sektoriuje paprastai darbuotojai įdarbinami laikinai, todėl darbo jėgos sureguliavimas būna sklandesnis. Vėliau darbo jėga pradėta mažinti ir pramonės sektoriuje, o poveikis paslaugų sektoriui buvo gerokai mažesnis (žr. 8 lentelę). Ekonomikos nuosmukio metu daugelis euro zonos valstybių įgyvendino specialias darbo laiko schemas, skirtas užimtumo stabilumui palaikyti. Dėl tokių schemų darbo valandos buvo mažinamos įvairias būdais, įskaitant įmonių lankstaus darbo sutarčių pokyčius, bendrą viršvalandžių sumažinimą ir specialius užimtumą išsaugančius projektus, kuriuos parengė daugelis Europos šalių vyriausybių. Įvairios schemos darbo valandoms mažinti padėjo išvengti didesnio užimtumo sumažėjimo ir padarė darbo jėgos sureguliavimo mažėjant paklausai procesą sklandesnį. Vertinant reikšmingai sumažėjusios ekonominės veiklos atžvilgiu, atrodo, kad euro zonos užimtumas buvo pakankamai atsparus ekonominio nuosmukio metu. Daugiausia buvo sureguliuota mažinant žmogaus darbo valandų skaičių, o ne labai didinant nedarbą, nors pažymėtina, kad darbo rinkos pokyčiai labai skyrėsi tarp euro zonos šalių. 9 m. trečiojo ketvirčio duomenys patvirtina, kad euro zonos užimtumo mažėjimo tempas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, lėtėja. Kaip ir antrąjį ketvirtį, užimtumas per ketvirtį sumažėjo,5 %, t. y. užimtumo mažėjimas buvo toks pat kaip ir antrąjį ketvirtį, bet mažesnis negu,7 % sumažėjimas metų pradžioje. Kalbant apie sektorius, pramonės ir statybų sektoriams ir toliau būdingas didžiausias užimtumo sumažėjimas. Nors,7 % užimtumo sumažėjimas pramonėje, ne- 76

78 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Produkcija, paklausa ir darbo rinka 8 lentelė. Užimtumo augimas (pokyèiai, procentais, palyginti su ankstesniu laikotarpiu; dël sezoniðkumo pakoreguota) Metinis pokytis Ketvirtinis pokytis III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. Visa ekonomika:,8,7,,4,7,5,5 Þemës ûkis ir þuvininkystë,5,4,6,,8,9, Pramonë,3,8,9,4,7,7,8 Neáskaitant statybos,3,,5,,5,8,7 Statyba 3,8,,9,,3,4, Paslaugos,,4,,,4,, Prekyba ir transportas,,3,,4,8,4, Finansai ir verslas 4,,3,,5,9,7,5 Viešasis valdymas,,,,6,,6,3 Šaltiniai: Eurostatas ir apskaièiavimai. Taip pat įskaitant švietimo, sveikatos ir kitas paslaugas. įskaitant statybų, trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, rodo, kad mažėjimo tempas truputį sumažėjo, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, užimtumo statybos sektoriuje sumažėjimas, atrodo, minėtą ketvirtį vėl paspartėjo po tam tikrų pagerėjimo ženklų antrąjį ketvirtį. Užimtumo padėtis paslaugų sektoriuje, atrodo, buvo geresnė, jis sumažėjo, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, tik, %, t. y. tokiu pačiu tempu kaip ir ankstesnį ketvirtį (žr. 5 pav.). Kartu su euro zonos produkcijos augimo atsigavimu mažėjusios darbo vietos pastaraisiais ketvirčiais prisidėjo prie lėčiau mažėjusio našumo. Kalbant apie metinius pokyčius, bendras euro zonos našumas (matuojamas kaip produkcija vienam darbuotojui) 9 m. trečiąjį ketvirtį vis dėlto sumažėjo, %, tačiau šis tempas yra kur kas geresnis už rekordinį sumažėjimą pirmąjį 5 pav. Užimtumo didėjimas ir užimtumo lūkesčiai (metiniai pokyèiai, procentais; balansai, procentais; dël sezoniðkumo pakoreguota) uþimtumo didëjimas gamyboje, neįskaitant statybos (skalë kairëje) uþimtumo lûkesèiai apdirbamojoje pramonëje (skalë deðinëje) Šaltiniai: Eurostatas bei Europos Komisijos verslo ir vartotojø apklausos. Pastaba: balansai, procentais, pakoreguoti vidurkiu. uþimtumo lûkesèiai statyboje uþimtumo lûkesèiai maþmeninëje prekyboje uþimtumo lûkesèiai paslaugø sektoriuje

79 5 pav. Darbo našumas 53 pav. nedarbas (metiniai pokyèiai, procentais) (mënesiniai duomenys; dël sezoniðkumo pakoreguota) visa ekonomika pramonë, neáskaitant statybos paslaugos mënesiniai pokyèiai, tūkst. (skalë kairëje) darbo jëga, procentais (skalë deðinëje) Šaltiniai: Eurostatas ir apskaièiavimai. Ðaltinis: Eurostatas. pusmetá (þr. 5 pav.). Vëliau naujausi apklausø duomenys rodo, kad našumas toliau stabilizavosi ketvirtąjá ketvirtá. Naujausi duomenys parodë, kad maþdaug metø pabaigoje laikinai nebedidëjo euro zonos nedarbo lygis. m. sausio mën. euro zonos nedarbo lygis tebebuvo 9,9 %, t. y. toks pat kaip ir per du ankstesnius ketvirèius, po, procentinio punkto sumaþëjimo, palyginti su 9 m. gruodþio mën. skaièiumi (þr. 53 pav.). Kalbant apie ateitá, apklausø rodikliai pagerëjo nuo savo þemiausiø lygiø, bet vis dar rodo, kad ateinanèiais mënesiais tikëtinas tolesnis nedarbo didëjimas euro zonoje, nors ir lëtesnis, negu buvo anksèiau ir negu buvo tikëtasi 9 m ekonominės veiklos perspektyvos Kalbant apie ateitá, tikimasi, kad euro zonos realusis BVP šiais metais augs nedaug, kadangi manoma, kad maþas pajëgumø panaudojimo lygis gali slopinti investicijas, o prastos darbo rinkos perspektyvos euro zonoje maþins vartojimo augimą. Be to, ir toliau vyks balanso sureguliavimo procesas ávairiuose sektoriuose tiek euro zonoje, tiek ir uþ jos ribø. Tai rodo ir m. kovo mën. ekspertø euro zonos makroekonominës prognozës. Jose numatoma, kad m. realiojo BVP augimas svyruos nuo,4 iki, %, o m. nuo,5 iki,5 % (þr. 8 pav.). Palyginti su 9 m. gruodþio mën. paskelbtomis Eurosistemos ekspertø makroekonominëmis prognozëmis, numatomos šiek tiek maþesnës m. realiojo BVP augimo ribos ir šiek tiek didesnës m. augimo ribos, rodanèios gerokai didesná ekonominá aktyvumą visame pasaulyje. Rizika ekonominëms prognozëms vertinama kaip beveik subalansuota, esant vis dar netikrumo gaubiamai aplinkai. Pasitikëjimas taip pat gali sustiprëti greièiau, negu šiuo metu tikimasi, o pasaulio ekonomika ir uþsienio prekyba gali atsigauti labiau negu numatoma. Be to, gali pasireikšti 78

80 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Produkcija, paklausa ir darbo rinka didesnis negu manyta poveikis dėl taikomų visapusiškų makroekonominių skatinimo priemonių ir kitų taikytų ekonominės politikos priemonių. Kita vertus, susirūpinimas daugiausia susijęs su stipresniu ir ilgiau negu tikėtasi trunkančiu neigiamu grįžtamuoju ryšiu tarp realiosios ekonomikos ir padėties finansų sektoriuje, vėl pradėjusiomis kilti naftos ir kitų žaliavų kainomis, didėjančiu protekcionistiniu spaudimu, atsinaujinusia įtampa tam tikruose finansų rinkos segmentuose ir dėl pasaulio ekonomikos nesubalansuotumo nesklandaus koregavimosi galimybės. 8 i n t a r p a s E C B e k s p e r t ų e u r o z o n o s m a k r o e k o n o m i n ė s p r o g n o z ė s Remdamiesi m. vasario 9 d. turėta informacija, ekspertai numatė euro zonos makroekonominę raidą. Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos atsigavimo perspektyvas, prognozuojama, kad vidutinis metinis realiojo BVP augimas nuosekliai didės nuo,4, % ( m.) iki,5,5% ( m.). Numatoma, kad prognozių laikotarpiu infliacija, ekonomikos atsigavimui įsibėgėjant, truputį padidės nuo,8,6 % ( m.) iki,9, % ( m.). Techninės prielaidos dėl palūkanų normų, valiutų kursų, žaliavų kainų ir fiskalinės politikos Techninės prielaidos dėl palūkanų normų, energijos ir ne energijos žaliavų kainų grindžiamos rinkos lūkesčiais (galutinė duomenų įtraukimo data m. vasario d.). Prielaidos dėl trumpalaikių palūkanų normų yra visiškai techninio pobūdžio. Trumpalaikės palūkanų normos yra 3 mėn. EURIBOR, o rinkos lūkesčiai apskaičiuojami pagal ateities sandorių normas. Pagal metodiką apskaičiuotas bendras vidutinis trumpalaikių palūkanų normų lygis m. yra,9 %, o m.,7 %. Rinkos lūkesčiai dėl euro zonos m. trukmės vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo leidžia tikėtis, kad pajamingumas vidutiniškai bus 4, % ( m.) ir 4,5 % ( m.). Pagrindiniame prognozių variante atsižvelgiama į pastaruoju metu toliau gerėjančias finansavimo sąlygas ir daroma prielaida, kad prognozės laikotarpiu skirtumas tarp bankų skolinimo palūkanų normų ir anksčiau minėtų palūkanų normų stabilizuosis arba truputį sumažės. Panašiai spėjama, kad ir kreditavimo sąlygos prognozių laikotarpiu taps nebe tokios griežtos. Kalbant apie žaliavas, sprendžiant pagal ateities sandorių rinką dviejų savaičių laikotarpiu (iki galutinės duomenų įtraukimo datos), vidutinės naftos kainos m. turėtų būti 75,, o m. 79,8 JAV dolerio už barelį. Manoma, kad ne energijos žaliavų kainos JAV doleriais m. padidės 8,4%, o m. dar,7 %. Daroma prielaida, kad dvišaliai valiutų kursai prognozės laikotarpiu nesikeis ir bus tokie, kokie vidutiniškai buvo dvi savaites iki galutinės duomenų įtraukimo datos. Tai rodo, kad euro ir JAV dolerio kursas visu prognozės laikotarpiu bus,38, o euro efektyvusis kursas vidutiniškai sumažės,6 % ( m.) ir dar, % ( m.) ekspertų makroekonominės prognozės papildo Eurosistemos ekspertų makroekonomines prognozes, kurias du kartus per metus kartu rengia ir euro zonos nacionalinių centrinių bankų ekspertai. Taikyti metodai atitinka Eurosistemos ekspertų makroekonominių prognozių rengimo metodus, aprašytus A guide to Eurosystem staff macroeconomic projection exercises,, m. birželio mėn., kuris paskelbtas interneto svetainėje. Kadangi su prognozėmis susijęs neapibrėžtumas, pateikiamos kiekvieno kintamojo tikėtinos ribos. Jos pagrįstos skirtumu tarp faktinių rezultatų ir keleto ankstesnių metų prognozių. Ribos yra dvigubai platesnės už šių skirtumų vidutinę absoliučią vertę. Ši metodika, apimanti koregavimą dėl išskirtinių įvykių, aprašyta leidinyje New procedure for constructing staff projection ranges,, 9 m. gruodžio mėn., taip pat paskelbta interneto svetainėje. Prielaidos dėl naftos ir maisto kainų pagrįstos ateities sandorių kainomis iki prognozių laikotarpio pabaigos. Daroma prielaida, kad kitų žaliavų kainos atitiks ateities sandorių kainas iki m. paskutinio ketvirčio pabaigos ir kis pagal pasaulio ekonomikos veiklos raidą. 79

81 Fiskalinės politikos prielaidos pagrįstos atskirų euro zonos šalių nacionalinių biudžetų planais, turėtais m. vasario d. Jos apima visas politikos priemones, kurias jau patvirtino nacionaliniai parlamentai arba kurios išsamiai apibrėžtos vyriausybių ir greičiausiai bus patvirtintos. Prielaidos dėl tarptautinės ekonominės aplinkos raidos Pasaulio ekonomikos perspektyvos rodo tvirtesnius atsigavimo požymius nuo 9 m. viduryje buvusio persilaužimo taško. Artimiausiu metu tikimasi, kad atsigavimą ir toliau daugiausia skatins pinigų politikos ir fiskalinių paskatų daromas poveikis bei prekybos ir atsargų ciklų normalizavimasis. Nors kai kurie šių veiksnių yra laikini, tikimasi, kad gerėjančios finansavimo sąlygos numatomą tolesnį pasaulio ekonomikos atsigavimą skatins ilgesnį laiką. Apskritai tikimasi, kad visu prognozės laikotarpiu pasaulio ekonomika ir toliau augs ne tiek daug kaip anksčiau, nes ypač nuosaikus yra išsivysčiusių ekonomikų atsigavimas, o tai rodo balanso sureguliavimo po krizės poreikį. Apskaičiuota, kad realusis BVP pasaulyje už euro zonos ribų vidutiniškai augs 4, % ( m.) ir 4, % ( m.). Atsižvelgiant į reikšmingą pasaulio prekybos atsigavimą, manoma, kad euro zonos eksporto rinkų augimas padidės iki 6,9 % ( m.) ir 5,4 % ( m.). Didesnis metinis augimas m. yra susijęs su didesniu 9 m. statistiniu perkeliamuoju poveikiu ir slepia tai, kad faktiškai prognozuojama, jog pasaulio ekonomikos ketvirtinio augimo tempas bus spartesnis m. negu m. Numatomas realiojo BVP augimas Po gilios recesijos euro zonos realiojo BVP augimas 9 m. paskutinį ketvirtį buvo teigiamas antrą ketvirtį iš eilės. Turimi duomenys rodo, kad atsigavimą skatino eksportas atsigavus pasaulinei prekybai. Be to, laikini veiksniai, tokie kaip fiskalinių paskatų paketai ir atsargų ciklas, palaikė atsigavimą. Ilgainiui šių veiksnių poveikiui silpnėjant, manoma, kad BVP augimas m. tebebus nedidelis, nors prognozuojama, kad ekonominę veiklą laikui bėgant skatins eksportas ir lėtai atsigaunanti vidaus paklausa, rodantys uždelstą pinigų politikos veiksmų ir reikšmingų pastangų atkurti finansų sistemos funkcionavimą poveikį. Tikimasi, kad atsigavimas konsoliduosis m. Manoma, kad augimas ir toliau bus mažesnis negu iki recesijos dėl daugeliui sektorių būtino balanso koregavimo ir dėl to, kad vartojimą slopina prastos darbo rinkos perspektyvos ir vis dar didelis taupymas atsargumo tikslais. Be to, numatoma, kad nors nagrinėjamu laikotarpiu ir didėjusias privačias investicijas slopins aukštas nepanaudotų pa- A lentelė. Euro zonos makroekonominės prognozės (vidutiniai metiniai pokyčiai, procentais), 9 SVKI,3,8,6,9, Realusis BVP 4,,4,,5,5 Privatus vartojimas,,3,5,, Valdžios sektoriaus vartojimas,5,,,,6 Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas,8 nuo 3, iki,5,,9 Eksportas (prekės ir paslaugos) 3, 3, 7,6,4 7,8 Importas (prekės ir paslaugos),6,9 5,7,7 6,5 Numatoma realiojo BVP ir jo sudedamųjų dalių raida pateikta pagal dėl darbo dienų skaičiaus pakoreguotus duomenis. Į numatomą importo ir eksporto raidą įtraukta prekyba euro zonoje. Duomenys apima visas 6 euro zonos šalių. 8

82 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Produkcija, paklausa ir darbo rinka jėgumų lygis ir nedidelės paklausos perspektyvos. Bendrai prognozuojama, kad realusis BVP, 9 m. sumažėjęs 4, % per metus, padidės,4, % ( m.) ir,5,5 % ( m.). Vis dėlto prognozuojant, kad ir metinio potencialaus augimo įverčiai bus mažesni negu iki recesijos, manoma, jog gamybos atotrūkis prognozių laikotarpiu sumažės. Numatoma kainų ir sąnaudų raida 9 m. trečiąjį ketvirtį pasiekusi,4 % SVKI pagrindu apskaičiuota metinė infliacija 9 m. ketvirtąjį ketvirtį tapo teigiama. Šiuos pokyčius daugiausia lėmė dideli bazės efektai dėl anksčiau nukritusių žaliavų kainų. Infliacijai m. sausio mėn. pakilus iki, %, tikimasi, kad ir artimiausiais mėnesiais ji bus panaši. Manoma, kad vėliau ji po truputį didės, rodydama numatomą nuoseklų ekonominės veiklos augimą esant vis dar nedideliam potencialiam produkcijos augimui. Prognozuojama, kad vidutinis metinis infliacijos lygis bus,8,6 % ( m.) ir,9, % ( m.). Manoma, kad vienam darbuotojui tenkantis atlygis ir toliau mažai didės, slopinamas vis dar prastos situacijos darbo rinkoje. Kadangi manoma, kad užimtumas dar kurį laiką toliau mažės, tikimasi, kad su tuo susijęs kylantis našumas prisidės prie reikšmingo vienetinių darbo sąnaudų augimo mažėjimo nuo 9 m. buvusio aukšto lygio. Numatoma, kad tai savo ruožtu leis lėtai kilti pelno maržoms ir iš dalies kompensuoti 9 m. patirtus nuostolius. Tikimasi, kad SVKI, neįskaitant energijos, metinis pokyčio tempas m. toliau lėtės, rodydamas sumažėjusią visuminę paklausą, o m. truputį padidės. Palyginimas su 9 m. gruodžio mėn. prognozėmis Palyginti su 9 m. gruodžio mėn. mėnesiniame biuletenyje paskelbtomis Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, m. prognozuojamos realiojo BVP augimo ribos yra siauresnės už ankstesnių prognozių ribas. m. ribos buvo truputį padidintos, daugiausia dėl aktyvesnės pasaulio ekonominės veiklos, kuri, kaip tikimasi, padidins euro zonos eksportą ir paskatins investicijas. Kalbant apie SVKI pagrindu apskaičiuotą infliaciją, m. ribos buvo truputį sumažintos, palyginti su 9 m. gruodžio mėn. prognozuotomis ribomis, o m. numatytos šiek tiek didesnės ribos, atsižvelgiant į pagerėjusias ekonominės veiklos perspektyvas. Palyginimas su kitų institucijų prognozėmis Euro zonos prognozes rengia tiek tarptautinės organizacijos, tiek ir privačiojo sektoriaus institucijos. Tačiau jos nėra visiškai palyginamos tarpusavyje ar su ekspertų makroekono- B lentelë. Palyginimas su 9 m. gruodžio mėn. prognozėmis (vidutiniai metiniai pokyčiai, procentais) 9 Realusis BVP 9 m. gruodžio mën. nuo 4, iki 3,9,,5,, Realusis BVP m. kovo mën. 4,,4,,5,5 SVKI 9 m. gruodžio mën.,3,3,9,7,8, SVKI m. kovo mën.,3,8,6,9, 8

83 minėmis prognozėmis, nes jos parengtos skirtingu metu. Be to, taikomi nevienodi (iš dalies neapibrėžti) metodai fiskalinių, finansinių ir išorinių kintamųjų, įskaitant naftos ir kitų žaliavų kainas, prielaidoms parengti. Skiriasi ir įvairioms prognozėms rengti taikomi dėl darbo dienų atliekamų koregavimų metodai (žr. toliau pateiktą lentelę). Pagal šiuo metu turimas kitų organizacijų ir institucijų prognozes, manoma, kad euro zonos realusis BVP augs,7,3 % ( m.) ir,5,7 % ( m.). Vertinant infliaciją, turimose prognozėse numatoma, kad m. vidutinė metinė SVKI pagrindu apskaičiuota infliacija bus,8,3 %, o m.,7,5 %. Taigi kitų institucijų prognozės tiek dėl BVP augimo, tiek dėl SVKI pagrindu apskaičiuotos infliacijos iš esmės atitinka ekspertų prognozėse pateiktas ribas. C lentelė. Euro zonos realiojo BVP augimo ir SVKI pagrindu apskaičiuotos infliacijos prognozių palyginimas (vidutiniai metiniai pokyčiai, procentais) Paskelbta BVP augimas SVKI pagrindu apskaičiuota infliacija EBPO 9 m. lapkričio mėn.,9,7,9,7 TVF m. sausio mėn.,,6,8,8 Consensus Economics Forecasts m. vasario mėn.,3,5,,5 Survey of Professional Forecasters m. vasario mėn.,,6,3,5 Europos Komisija m. vasario mėn.,7,5,,5 ekspertų prognozės m. kovo mėn.,4,,5,5,8,6,9, Šaltiniai: m. duomenys paimti iš European Commission Interim Forecast, m. vasario mėn.; m. duomenys iš European Economic Forecast autumn 9; infliacijos duomenys iš IMF World Economic Outlook, 9 m. spalio mėn.; BVP augimo duomenys iš World Economic Outlook Update, m. sausio mėn.; OECD Economic Outlook, 9 m. lapkričio mėn.; Consensus Economics Forecasts ir Survey of Professional Forecasters. Pastaba: ekspertų makroekonominėse prognozėse ir EBPO prognozėse pateikti dėl darbo dienų pakoreguoti metiniai augimo tempai, o Europos Komisija ir TVF skelbia dėl darbo dienų skaičiaus per metus nekoreguotus metinio augimo tempus. Kitose prognozėse nenurodoma, ar pateikti duomenys dėl darbo dienų pakoreguoti ar ne. 8

84 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Fiskalinë raida 5. f I S K A L I N Ë R A I D A 9 m. labai pablogėjo euro zonos šalių biudžetų balansai. Kaip matyti iš atnaujintų stabilumo programų, kurias nuo 9 m. gruodžio mėn. iki m. vasario mėn. pateikė didžioji dauguma euro zonos šalių, tikimasi, kad m. euro zonos valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis toliau didės. Nors kai kurios šalys paskelbė, kad koregavimo priemones taikys m., tačiau daug kitų šalių fiskalinės konsolidacijos procesą planuoja pradėti tik m. Siekiant, kad būtų toliau pasitikima fiskaliniu tvarumu ir išvengta neigiamo persidavimo poveikio kitoms valstybėms narėms ir visai EPS, būtina, kad euro zonos šalys vykdytų visus savo įsipareigojimus pagal perviršinio deficito procedūrą. Visų pirma šalių konsolidacijos pastangos turės būti plačiai įgyvendinamos, o joms palaikyti turės būti naudojamos patikimos ir tiksliai apibrėžtos struktūrinės priemonės, daug dėmesio skiriant išlaidų reformoms. Kalbant apie Graikiją, pasakytina, kad m. vasario 6 d. ECOFIN tar yba nustatė naują datą ( m.), iki kurios reikalauja pašalinti šalies perviršinį deficitą, ir pareikalavo sukurti visapusį struktūrinių priemonių rinkinį, jį įgyvendinti ir reguliariai teikti apie tai ataskaitas. FISKALINė raida 9 m. 9 m. daugelyje euro zonos šalių fiskalinė pozicija staiga pablogėjo. Kaip matyti iš atnaujintų stabilumo programų, kurias nuo 9 m. gruodžio mėn. iki m. vasario mėn. pateikė daugelis euro zonos šalių (žr. 9 lentelę), euro zonos valdžios sektoriaus deficitas padidėjo daugiau kaip tris kartus nuo, % (8 m.) iki 6, % BVP (9 m.). Tai ryškiausias biudžeto pablogėjimas nuo EPS pradžios. Kartu euro zonos valdžios sektoriaus skola šoktelėjo nuo 69,4 % (8 m.) iki 78,7 % (9 m.). 9 m. susidariusių deficitų ir 8 m. pabaigoje bei 9 m. pradžioje paskelbtose atnaujintose stabilumo programose nustatytų tikslų palyginimas rodo, kad euro zonos valdžios sektoriaus biudžeto balanse, palyginti su BVP, susidarė,8 procentinio punkto trūkumas. Stabilumo programų istorijoje tai buvo didžiausia peržiūra. Atidžiau panagrinėjus pokyčius atskirose šalyse, matyti, kad 9 m. Graikijoje, Airijoje ir Ispanijoje deficito ir BVP santykis tapo dviženklis. Antroje šalių grupėje Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Belgijoje, Kipre, Slovėnijoje ir Italijoje deficito ir BVP santykis svyravo nuo 5 iki 9,5 %. Dar keturiose šalyse (Nyderlanduose, Maltoje, Austrijoje ir Vokietijoje) deficito ir BVP santykis buvo nuo 3 iki 4,9 %. Tik Suomijos ir Liuksemburgo biudžetų deficitai, palyginti su BVP, buvo mažesni kaip 3 %. Apskritai 9 m. 4 iš 6 euro zonos šalių deficitas buvo didesnis negu nustatytas dydis 3 % BVP. Visoms šioms šalims, išskyrus Kiprą, šiuo metu taikoma perviršinio deficito procedūra (PDP) (žr. lentelę). Tokius neigiamus fiskalinius pokyčius daugiausia lėmė penki veiksniai. Pirma, dėl finansų krizės ir ekonominio nuosmukio pradėjus veikti savaiminėms stabilizavimo priemonėms, sumažėjo mokesčių pajamos ir padidėjo socialinės išmokos (pvz., nedarbo išmokos). Antra, pajamas neigiamai veikė ne tik savaiminės stabilizavimo priemonės, bet ir veiksniai, kurių pagrindinių makroekonominių rodiklių pokyčiai nerodo ir dėl kurių atsiranda pajamų trūkumas. Trečia, nors euro zonos ekonomikos augimo tempas lėtėjo, struktūrinės išlaidos toliau didėjo. Ketvirta, 8 m. gruodžio mėn. Europos Komisijai patvirtinus Europos ekonomikos atkūrimo planą, daug euro zonos vyriausybių įgyvendino svarbias fiskalinio skatinimo priemones. Penkta, kelios šalys, siekdamos stabilizuoti savo finansų sektorius, ėmėsi radikalių priemonių, kurios 9 m. paveikė valdžios sektoriaus skolos poziciją arba virto dideliais netiesioginiais įsipareigojimais. Pastarosios kelia didesnio deficito ir (arba) skolos riziką ateityje (taip pat žr. 9 m. liepos mėn. mėnesinio biuletenio intarpą The impact of government support to the banking sector on euro area public finances. 83

85 9 lentelė Euro zonos šalių atnaujintos stabilumo programos Belgija Realusis BVP augimas (pokytis, procentais) Biudžeto balansas (palyginti su BVP, procentais) Skola (palyginti su BVP, procentais) Atnaujinta 9 m. balandžio mėn.,,9,6,3,3, 3,4 4, 3,4,6 89,6 93, 95, 94,9 93,9 Atnaujinta m. sausio mėn., 3,,,7,, 5,9 4,8 4, 3, 89,8 97,9,6,4,6 Vokietija Atnaujinta 9 m. sausio mėn.,3,3,3,3,3, 3, 4, 3,,5 65,5 68,5 7,5 7,5 7,5 Atnaujinta m. vasario mėn.,3 5,,4,,, 3, 5,5 4,5 3,5 65,9 7,5 76,5 79,5 8, Airija Atnaujinta 9 m. sausio mėn.,4 4,,9,3 3,4 6,3 9,5 9, 6,4 4,8 4,6 5,7 6,3 65,7 66, Atnaujinta 9 m. gruodžio mėn. 3, 7,5,3 3,3 4,5 7,,7,6, 7, 44, 64,5 77,9 8,9 83,9 Graikija Atnaujinta 8 m. gruodžio mėn. 3,,,6,3 3,7 3,7 3,,6 94,6 96,3 96, 94,7 Atnaujinta m. sausio mėn.,,,3,5,9 7,7,7 8,7 5,6,8 99, 3,4,4,6 7,7 Ispanija Atnaujinta 9 m. sausio mėn.,,6,,6 3,4 5,8 4,8 3,9 39,5 47,3 5,6 53,7 Atnaujinta m. vasario mėn.,9 3,6,3,8,9 4,,4 9,8 7,5 5,3 39,7 55, 65,9 7,9 74,3 Prancūzija Atnaujinta 8 m. gruodžio mėn.,,,,5,5,9 3,9,7,9, 66,7 69, 69,4 68,5 66,8 atnaujinta m. vasario mėn.,4,3,4,5,5 3,4 7,9 8, 6, 4,6 67,4 77,4 83, 86, 87, Italija Atnaujinta 9 m. vasario mėn.,6,,3,,6 3,7 3,3,9 5,9,5,,6 Atnaujinta m. sausio mėn., 4,8,,,,7 5,3 5, 3,9,7 5,8 5, 6,9 6,5 4,6 Kipras Atnaujinta 9 m. vasario mėn. 3,8,,4 3, 3,,,8,4,9, 49,3 46,8 45,4 44, 44, nėra Liuksemburgas Atnaujinta 9 m. sausio mėn.,,9,4,,6,5 4,4 4,9 7, Atnaujinta m. vasario mėn., 3,9,5 3,,7,5, 3,9 5, 4,6 3,5 4,9 8,3 3,9 9,3 Malta Atnaujinta 8 m. gruodžio mėn.,8,,5,8 3,3,5,3, 6,8 6,9 59,8 56,3 Atnaujinta m. vasario mėn.,,,,3,9 4,7 3,8 3,9,9,8 63,6 66,8 68,6 68, 67,3 Nyderlandai Atnaujinta 8 m. lapkričio mėn.,3,3,,,,,8, 4, 39,6 38, 36, Atnaujinta m. sausio mėn., 4,,5,,,7 4,9 6, 5, 4,5 58, 6,3 67, 69,6 7,5 Austrija Atnaujinta 9 m. balandžio mėn.,8,,5,5,,4 3,5 4,7 4,7 4,7 6,5 68,5 73, 75,7 77,7 Atnaujinta m. sausio mėn., 3,4,5,5,9,4 3,5 4,7 4, 3,3 6,6 66,5 7, 7,6 73,8 Portugalija Atnaujinta 9 m. sausio mėn.,3,8,5,3, 3,9,9,3 65,9 69,7 7,5 7, nėra Slovėnija Atnaujinta 9 m. balandžio mėn. 3,5 4,,,7,9 5, 3,9 3,4,8 3,5 34, 36,3 Atnaujinta m. sausio mėn. 3,5 7,3,9,5 3,7,8 5,7 5,7 4, 3,,5 34,4 39,6 4, 4,7 Slovakija Atnaujinta 9 m. balandžio mėn. 6,4,4 3,6 4,5 5,, 3,,9,,7 7,6 3,4 3,7 3,7 Atnaujinta m. sausio mėn. 6,4 5,7,9 4, 5,4,3 6,3 5,5 4, 3, 7,7 37, 4,8 4,5 4, Suomija Atnaujinta 8 m. gruodžio mėn.,6,6,8,4, 4,4,,,,9 3,4 33, 33,7 34, 34,6 Atnaujinta m. sausio mėn., 7,6,7,4 3,5 4,4, 3,6 3,,3 34, 4,8 48,3 5, 54,4 Euro zona Atnaujinta 8 9 m.,,,,8,6 3,4 3,3,6 67,8 7,5 73, 73,8 Atnaujinta 9 m.,7 4,,,,3, 6, 6,6 5, 3,9 69,4 78,7 83,9 86,5 87,3 Šaltiniai: 8 9 m. ir 9 m. atnaujintos stabilumo programos ir apskaičiavimai. Pastabos: euro zonos bendras rodiklis apskaičiuojamas kaip visų euro zonos šalių rodiklių svertinis vidurkis, išskyrus 9 m. Kol kas dar negautos 9 m. Kipro ir Portugalijos atnaujintos stabilumo programos. Airijos atnaujintoje programoje realusis BVP augimas ir 8 m. skola buvo paimti iš 9 m. rudenį parengtos Europos Komisijos prognozės. 84

86 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Fiskalinë raida lentelė. Euro zonos šalyse vykdomų perviršinio deficito procedūrų apžvalga (palyginti su BVP, procentais) Biudžeto balansas 9 m. Konsolidavimo proceso pradžia Koregavimo terminas Rekomenduojamas vidutinis metinis struktūrinio koregavimo dydis (palyginti su BVP) Belgija 5,9 3/4 Vokietija 3,4 3,5 Airija,5 4 Graikija,7 3 / ( m.), / ( m.) Ispanija, 3,5 Prancūzija 8,3 3 Italija 5,3,5 Malta 4,5 3/4 Nyderlandai 4,7 3 3/4 Austrija 4,3 3 3/4 Portugalija 8, 3 /4 Slovėnija 6,3 3 3/4 Slovakija 6,3 3 Šaltiniai: 9 m. rudens Europos Komisijos ekonominė prognozė ir ECOFIN tarybos 9 m. gruodžio mėn. ir m. vasario mėn. rekomendacijos. stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas m. vasario 6 d. ECOFIN taryba priėmė sprendimus dėl dviejų euro zonos šalių Maltos ir Graikijos. Kalbant apie Maltą, pasakytina, kad Taryba pagal Europos Sąjungos funkcionavimo sutarties (toliau Sutarties) 6 straipsnio 7 dalį rekomendavo nuo iki m. pratęsti terminą, iki kurio šalis turi pašalinti perviršinį deficitą, ir nustatė, kad koregavimo veiksmų šalis turi imtis iki m. rugpjūčio 6 d. Be to, ECOFIN taryba paskelbė nuomonę apie atnaujintą Graikijos stabilumo programą, numatančią jos valdžios sektoriaus deficito sumažinimą nuo,7 % BVP (9 m.) iki 8,7 % BVP ( m.), o m. deficitas turi būti mažesnis kaip 3 %. Pagal šią programą m. valdžios skola turėtų stabilizuotis. Tarybos nuomonėje nurodyta, kad ši programa yra labai plati ir kad fiskalinė konsolidacija perkeliama į ir m., o bendrasis deficitas bus atitinkamai pakoreguotas 4, ir 3,4 BVP procentinio punkto. Tačiau, nors programoje numatytos konkrečios koregavimo priemonės, kurios bus įgyvendinamos m., joje nėra išsamiai išdėstytos 3 m. numatytos konsolidacijos užtikrinimo priemonės. ECOFIN taryba, vadovaudamasi Sutarties straipsnio 4 dalimi, rekomendavo Graikijai vadovautis bendrosiomis ekonominės politikos gairėmis ir priėmė sprendimą paskelbti šią rekomendaciją viešai. Be to, pagal Sutarties 6 straipsnio 9 dalį, ji priėmė sprendimą įspėti Graikiją imtis veiksmų ir panaikinti perviršinį deficitą. Rekomendacijoje nustatytas pagrindinių struktūrinių ir fiskalinių priemonių, kurias Graikija turėtų priimti, sąrašas. Reikalaujama, kad Graikija kaip galima anksčiau m. sukurtų ir įgyvendintų drąsių struktūrinių reformų įvairiose srityse paketą. Jis turėtų apimti valstybės sektoriaus darbo užmokesčio ir pensijų bei sveikatos apsaugos sistemų reformas, taip pat priemones, skirtas viešojo valdymo veiksmingumui didinti, gaminių rinkų veikimo mechanizmui, verslo sąlygoms gerinti, našumo ir užimtumo didinimui palaikyti. Kartu ECOFIN tarybos sprendime nustatyta, kad Graikija turi panaikinti perviršinį deficitą iki m. ir kad, vykdant perviršinio deficito panaikinimo planą, tiek m., tiek Žr. Council Recommendation with a view to ending the inconsistency with the broad guidelines of the economic policies in Greece and removing the risk of jeopardising the proper functioning of the economic and monetary union (645/, m. vasario 6 d.) 85

87 m. metinis struktūrinis koregavimas turėtų sudaryti ne mažiau kaip po 3½ procentinio BVP punkto, o m. ne mažiau kaip ½ procentinio BVP punkto. Be to, sprendime nustatytas m. priemonių įgyvendinimo terminų detalus kalendorinis planas. Be to, Graikijos buvo paprašyta iki m. kovo 6 d. Tarybai ir Europos Komisijai pateikti ataskaitą, kurioje būtų išsamiai išdėstytos priemonės ir terminai, kada bus įgyvendinti m. biudžeto tikslai. Galiausiai reikalaujama, kad pradedant m. kovo 6 d. ir gegužės 5 d. ataskaitomis, o vėliau kas ketvirtį Graikija reguliariai ir viešai informuotų apie taikomas priemones. Šie reikalavimai, kaip ir atidus Graikijos pažangos stebėjimas, susiję su ypač dideliu fiskaliniu nesubalansuotumu Graikijoje ir neigiamų persidavimo poveikių euro zonos šalims ir visai EPS rizika. Esant tokioms aplinkybėms, m. vasario d. Europos Vadovų Tarybos pareiškime paminėta, jog euro zonos valstybės narės, jei reikės, imsis ryžtingų ir koordinuotų veiksmų, kad užtikrintų visos euro zonos finansinį stabilumą. m. kovo 3 d. Graikijos vyriausybė, siekdama m. užsitikrinti būtiną pažangą vykdydama fiskalinę konsolidaciją, paskelbė apie papildomas ilgalaikes fiskalinės konsolidacijos priemones. Labai svarbu tai, kad į šias priemones įtrauktas viešųjų išlaidų mažinimas ir viešojo sektoriaus atlyginimų koregavimas. FISKALINIAI PLANAI M. IR VĖLIAU Kaip matyti iš iki šiol pateiktų atnaujintų stabilumo programų, tikimasi, kad m. euro zonos valdžios sektoriaus deficitas gali padidėti net iki 6,6 % BVP, beprecedenčio dydžio nuo EPS trečiojo etapo pradžios. Tarkime, kad realiojo BVP augimas yra,,5 %, tada deficitas m. turėtų sumažėti iki 5,, o m. iki 3,9 %. Daugeliui euro zonos šalių šiuo metu taikoma perviršinio deficito procedūra, kad jos iki sutarto laiko sumažintų savo deficitus iki dydžio, mažesnio kaip nustatytas 3 % BVP dydis. Tikimasi, kad euro zonos skolos ir BVP santykis toliau didės ir m. sudarys 83,9, m. 86,5, m. 87,3 %, o keliose euro zonos šalyse pasieks ištisus dešimtmečius nematytą dydį. 9 m. atnaujintos stabilumo programos buvo pateiktos vėliau negu paprastai tik m. sausio vasario mėn., o ne lapkričio gruodžio mėn. kaip 9 m. Tokiomis sąlygomis, atidėjus pateikimo terminą, šalys galėjo atsižvelgti į 9 m. spalio mėn. ECOFIN tarybos išvadas apie fiskalinio sureguliavimo strategiją ir 9 m. gruodžio mėn. sprendimus dėl perviršinio deficito procedūrų (žr. 9 ir lenteles). Susidariusiomis aplinkybėmis plati stabilumo programų analizė rodo, kad ne visada buvo atsižvelgta į kvietimą įtraukti fiskalinio sureguliavimo ir konsolidavimo strategijos detales. Kiekviena šalis per koregavimo laikotarpį privalo atlikti perviršinio deficito procedūros rekomendacijose nustatytą vidutinį metinį koregavimą, o jei m. vykdant struktūrinę konsolidaciją bus atsiliekama, tada tas atsilikimas turės būti kompensuojamas griežtesniais fiskaliniais veiksmais vėlesniais metais. Kita vertus, egzistuoja nemaža rizika, nes tiems metams skirtos priemonės nurodytos nepakankamai aiškiai. m. skirtoje atnaujintoje Vokietijos stabilumo programoje numatyta, kad šalies deficito ir BVP santykis padidės nuo 3, (9 m.) iki 5½ % ( m.), o tai, be kitų dalykų, yra susiję su augimui skatinti skirtomis fiskalinėmis priemonėmis. Tada pagal perviršinio deficito procedūrą deficitas iki 3 m. būtų nuosekliai mažinamas iki 3 % BVP. Iki šiol konkrečios priemonės, palaikysiančios numatytą fiskalinį koregavimą, dar nėra numatytos. Išsamią konsolidacijos stra- 86

88 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Fiskalinë raida tegiją Vokietijos vyriausybė ketina paskelbti iki m. vasaros. Prognozuojama, kad bendras skolos ir BVP santykis nuo 7½ % (9 m.) padidės iki 8 % (3 m.). Atnaujintoje Prancūzijos stabilumo programoje prognozuojamas tolesnis deficito ir BVP santykio didėjimas nuo 7,9 % (9 m.) iki 8, % ( m.). Numatoma, kad, laikantis perviršinio deficito procedūros nuostatų, nuo m. deficito ir BVP santykis kiekvienais metais mažės ir 3 m. Prancūzijos perviršinis deficitas bus panaikintas. Prognozuojama, kad skolos ir BVP santykis m. didės, o 3 m. šiek tiek sumažės iki 86,6 %. Pagal programą struktūrinės konsolidacijos procesą numatoma pradėti m. Iš esmės jis turėtų būti grindžiamas išlaidų ribojimu. Siekdama palengvinti konsolidacijos planų įgyvendinimą, Prancūzijos vyriausybė svarsto fiskalinių taisyklių įgyvendinimo klausimą. m. Italijos atnaujintoje stabilumo programoje numatytas nedidelis deficito ir BVP santykio sumažinimas nuo 5,3 % (9 m.) iki 5, % ( m.). Prognozuojama, kad m., vykdant perviršinio deficito procedūros reikalavimus, jis nukris iki mažiau kaip 3 %. Numatoma, kad skolos ir BVP santykis nuo 5, % (9 m.) padidės iki 6,9 % ( m.), o m. sumažės iki 4,6 %. Pasak Italijos vyriausybės, ši konsolidacijos strategija pagrįsta 3 m. fiskaliniu planu, kuriam parlamentas pritarė 8 m. ir kuris visų pirma numato išlaidų ribojimą (9 m. toks apribojimas iš viso sudarytų,5 % BVP). Atnaujintoje Airijos stabilumo programoje pateiktos prognozės iki 4 m., galutinio termino, iki kurio ECOFIN tarybos reikalavimu šalies deficitas turi tapti mažesnis kaip 3 % BVP. Pagal programą deficitas sumažės nuo,7 % (9 m.) iki,9 % (4 m.), o vidutinis metinis pakoregavimas kiekvienais metais pradedant nuo m. sudarys procentinius BVP punktus. m. numatytos priemonės daugiausia skirtos išlaidoms mažinti. Jų bendra vertė sudarys,5 % BVP. m. ir vėliau vyriausybės struktūrinės konsolidacijos tikslai yra dar didesni, tačiau priemonės, kaip juos pasiekti, kol kas nėra konkrečiai nurodytos. Atnaujintoje Ispanijos stabilumo programoje numatyta, kad, vadovaudamasi perviršinio deficito procedūros rekomendacijomis, perviršinį deficitą šalis panaikins iki 3 m. Vidutinė metinė struktūrinė konsolidacija turėtų sudaryti,8 procentinio BVP punkto, o tai atitinka perviršinio deficito procedūros rekomendaciją, pagal kurią šis dydis neturėtų būti mažesnis kaip,5 procentinio punkto. Tačiau kol kas nenurodoma, kokių konkrečių priemonių bus imtasi, ypač 3 m. siekiant šių tikslų. FISKALINĖS POLITIKOS KLAUSIMAI Euro zonos šalyse nepaprastai išaugęs fiskalinis nesubalansuotumas kelia grėsmę viešųjų finansų tvarumui ir verčia nerimauti dėl kelių priežasčių. Pirma, didėjantys biudžetų deficitai ir vyriausybės skola gali paskatinti infliacijos lūkesčių didėjimą ir euro zonoje vykdomai pinigų politikai užkrauti papildomą naštą. Antra, didžiuliai vyriausybių refinansavimo poreikiai gali lemti (realiųjų) vidutinės ir ilgesnės trukmės palūkanų normų didėjimą, o šis gali persiduoti kitoms euro zonos šalims ir atsigavimo etape labai apriboti privačiojo sektoriaus paklausą. Trečia, auganti vyriausybės skola ir didesni šalių obligacijų pajamingumai reiškia didesnes palūkanų išlaidas. Jos taip pat turi būti padengiamos didesniais mokesčiais, kurie daro neigiamą poveikį galimam augimui, arba mažinant vyriausybės išlaidų straipsnius, įskaitant ir tuos, kurie skatina augimą ilgesniu laikotarpiu (pvz., infrastruktūra ir švietimas). Tokie apribojimai taps dar griežtesni, jei nebus vykdomos reformos, leidžiančios spręsti klausimus, susijusius su senstančios visuomenės biudžeto sąnaudų didėjimu. Ketvirta, didžiulis finansinis nesubalansuotumas gali 87

89 paskatinti kitas makroekonominio nesubalansuotumo problemas, pvz., einamosios sąskaitos deficitų nesubalansuotumą, dėl kurio šalių jautrumas neigiamiems šokams dar labiau padidėja. Be to, dideli biudžetų deficitai ir skola labai apriboja galimybes imtis tokiems šokams įveikti reikalingų fiskalinės politikos veiksmų. Sustiprinti pasitikėjimą ir išvengti neigiamo persidavimo kitoms euro zonos šalims ir visai EPS poveikio yra labai svarbu, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus pagal perviršinio deficito procedūrą. Visų pirma tais atvejais, kai konsolidavimą būtina pradėti m., biudžetų planuose turėtų būti numatytos veiksmingos konsolidavimo priemonės. Apskritai, kaip nurodyta šalims skirtose ECOFIN tarybos rekomendacijose pagal perviršinio deficito procedūros nuostatas, daug šalių, konsoliduodamos savo biudžetus, turės gerokai viršyti Stabilumo ir augimo pakte nustatytą minimalų metinį pakoregavimo dydį (,5 % BVP). Euro zonos vyriausybių skolos scenarijai, pateikti 9 intarpe, rodo, kaip yra svarbu, kad konsolidavimas vyktų sparčiai ir plačiai. Atsižvelgiant į staiga padidėjusius išlaidų rodiklius ir taip jau didelę mokesčių naštą, patikimose konsolidavimo strategijose daug dėmesio turėtų būti skiriama išlaidų reformoms. Tai padidintų sėkmingo deficito sumažinimo tikimybę, suteiktų galimybę spręsti klausimus, susijusius su prognozuojamais veiksniais, kurie dėl gyventojų senėjimo darys poveikį išlaidoms, ir ilgainiui leistų sumažinti mokesčių naštą bei palaikyti galimą augimą. Be to, fiskalinio koregavimo sėkmė priklauso nuo tinkamų nacionalinių biudžetų taisyklių, įstaigų ir skaidrių biudžeto procedūrų, kaip ir nuo patikimos ir išsamios valdžios sektoriaus finansų statistikos. 9 i n t a r p a s F i s k a l i n i o t v a r u m o i š š ū k i a i e u r o z o n o j e Šiame intarpe aprašomi trys galimos valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykio euro zonoje raidos iki 3 m. scenarijai. Jų tikslas apytiksliai įvertinti fiskalinės konsolidacijos euro zonoje mastą, sugrąžinti valstybės finansus į ankstesnį tvarų kelią. Scenarijuose akcentuojami euro zonos suvestiniai rodikliai, todėl atsiribojama nuo esamo heterogeniškumo euro zonos šalyse. Tačiau į šį heterogeniškumą būtina tinkamai atsižvelgti, kuriant su krize susijusių fiskalinių priemonių nutraukimo strategijas ir aptariant tinkamą laiką, tempą ir struktūrą fiskalinę konsolidaciją vykdančiose šalyse. Makroekonominės šių trijų scenarijų prielaidos yra tokios: realiojo BVP augimo tempas grindžiamas realiojo potencialaus augimo tempo euro zonoje tendencija, kurią numatė Europos Komisija ir Ekonominės politikos komitetas. Ja vadovaujantis, realus potencialus augimas nuosekliai mažės nuo (gana didelio), % lygio ( m.) iki,5 % (3 m.). Manoma, kad scenarijaus laikotarpiu BVP defliatorius nuolat didės,9 %. Daroma prielaida, kad valdžios sektoriaus skolos nominaliosios numanomos palūkanų normos bus 4,3 %. Tokios normos buvo 8 m. (palūkanų normas 9 m. galėjo iškreipti finansų krizė). Visų trijų scenarijų pagrindas yra Europos Komisijos 9 m. rudens prognozės apie euro zonos valdžios sektoriaus skolą m. (84 % BVP). Pradinis pirminis balansas m., remiantis tuo pačiu šaltiniu, yra 3,7 % BVP. Atsižvelgiant į makroekonomines prielaidas ir šią nepa- Žr. Europos Komisijos ir Ekonominės politikos komiteto 9 m. ataskaitą The 9 Ageing Report: Economic and Budgetary Projections for the EU-7 Member States (8 6), European Economy, Nr.. Žr. Europos Komisijos 9 m. European Economic Forecast Autumn 9, European Economy, Nr.. 88

90 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Fiskalinë raida lankią pradinę fiskalinę poziciją, leista skolos santykiui toliau didėti, iki kol susidarys pakankamai didelis pirminis perviršis, t. y. biudžeto balansas be palūkanų mokėjimų, galintis stabilizuoti skolos santykį ir jį sumažinti. m. fiskalinė raida numatyta trijuose alternatyviuose scenarijuose, kurie pavaizduoti A pav. Gana greitas fiskalinės konsolidacijos procesas numatytas scenarijuje. Pagal jį pirminis balansas per metus didėtų, procentinio BVP punkto, t. y. kol bendrasis valdžios sektoriaus biudžetas taptų visiškai subalansuotas (8 m.). Po to pirminis perviršis truputį mažėtų, kad biudžetas būtų subalansuotas iki modeliuojamo laikotarpio pabaigos (iki 3 m.). Mažiau ambicingos konsolidacijos pastangos numatytos scenarijuje. Pagal jį pirminis balansas gerėja tik,5 procentinio BVP punkto per metus ir bendrasis balansas tampa visiškai subalansuotas 5 m. Tada pirminis perviršis būtų suderinamas su subalansuotu biudžetu iki 3 m. Galiausiai 3 scenarijuje A pav. Pirminio balanso prielaidos (palyginti su BVP, procentais) scenarijus scenarijus 3 scenarijus Šaltinis: apskaičiavimai. nenumatyta jokių konsolidavimo veiksmų. Pirminis balansas tebėra 3,7 % BVP lygio, t. y. lygus prognozuotam dydžiui m., per visą prognozavimo laikotarpį. Šių scenarijų rezultatai apie euro zonos skolą parodyti B pav. Valdžios sektoriaus skolos santykis scenarijuje yra didžiausias 3 m. (net 89,3 % BVP), o scenarijuje 7 m. padidėja iki 97, % BVP. Vėliau abiejuose scenarijuose valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis nuosekliai mažėja. Tik scenarijuje per kitus du dešimtmečius (iki 6 m.) pasiekiamas 6 % BVP valdžios sektoriaus skolos kontrolinis dydis. Pagal 3 scenarijų valdžios sektoriaus skolos santykis nuolat didėja ir sudaro daugiau kaip % BVP 5 m., % m. ir 5 % 6 m. B pav. Valdžios sektoriaus skolos scenarijai (palyginti su BVP, procentais) 4 scenarijus scenarijus 3 scenarijus Šių scenarijų rezultatai labai priklauso nuo pagrindinių ekonominio augimo ir (numanomų) palūkanų normų prielaidų. Jos pagrįstos apskaičiavimais prieš krizę, todėl jų tikrosios reikšmės gali iš esmės skirtis atsižvelgiant į krizės padarinius. Tačiau jos labai padeda iliustruojant padidėjusią riziką euro zonos finansiniam stabilumui, nes sparčiai didėja euro zonos valdžios sektoriaus ir BVP santykis. Nekeičiant fiskalinės politikos, t. y. vadovaujantis 3 scenarijumi, iškiltų akivaizdi grėsmė valstybės finansų tvarumui Šaltinis: apskaičiavimai

91 ilgesniu laikotarpiu. Šias rizikas gali padidinti neigiamas grįžtamojo ryšio poveikis, jei didėjantis valdžios sektoriaus skolos santykis lemtų didesnes realiąsias palūkanų normas ir (arba) sumažintų ekonomikos augimą. Tikroji rizika finansų stabilumui tampa dar akivaizdesnė, nes šiuose trijuose scenarijuose neatsižvelgta nei į prognozuojamą su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų padidėjimą, nei į riziką, kurią sukelia netiesioginiai įsipareigojimai dėl per krizę teiktų vyriausybės garantijų finansiniam ir nefinansiniam sektoriui. Be to, bankams gresia ir tolesni paskolų nurašymai 3, o valstybės finansams prognozuojamas stiprus spaudimas dėl visuomenės senėjimo, ypač po m. 4 Reikalaujama, kad norinčios įsivesti eurą valstybės narės išlaikytų valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį, mažesnį už 6 % kontrolinį dydį, arba užtikrintų, kad jų skolos santykis mažėja ir patenkinamu greičiu artėja prie kontrolinio dydžio. Dėl šios krizės padarinių daugelis euro zonos šalių, įvykdžiusių šį kriterijų, stodamos į EPS, turės pakoreguoti savo fiskalinę politiką, siekdamos sugrįžti prie stabilaus skolos santykio mažėjimo ir sumažinti skolos aptarnavimo naštą būsimoms kartoms. Net ir pasiekus,5 procentinio BVP punkto konsolidavimo veiksmų vidurkį per metus ( scenarijus), reikėtų dviejų dešimtmečių pasiekti ikikrizinį euro zonos skolos santykį. Todėl metiniai konsolidavimo veiksmai turi būti daug didesni, siekiant užtikrinti spartesnį skolos ir BVP santykio sugrįžimą į artimą 6 % kontrolinį dydį arba mažesnį už jį. Šie iššūkiai yra ypač akivaizdūs euro zonos šalims, kurių dėl krizės valdžios sektoriaus deficitai ir (arba) skolos santykiai yra dideli arba labai dideli ir kurių palūkanų normos yra gana didelės arba mažas potencialus augimas 5. 3 Žr. intarpą Estimate of potential future write-downs on securities and loans facing the euro area banking sector s Financial Stability Review, 9 m. gruodžio mėn. 4 Žr. 9 m. birželio mėn. mėnesio biuletenio intarpą 9 m. ataskaita apie gyventojų senėjimą: su gyventojų senėjimu susijusių valstybės išlaidų atnaujintos prognozės ir 9 m. gruodžio mėn. mėnesinio biuletenio intarpą Europos Komisijos 9 m. tvarumo ataskaita. 5 Sėkmingos patirties mažinant euro zonos šalių skolą siekiant prisijungti prie EPS apžvalgą žr. 9 m. rugsėjo mėn. mėnesio biuletenio intarpą Vyriausybės skolos sumažinimo euro zonoje patirtis. 9

92 ekonominë ir PiniGØ APLinkoS raida Va liu tø kur sø ir mo kë ji mø ba lan so po ky èiai 6. VA L i U T Ø k U r S Ø i r m o k ë J i m Ø B A L A n S o P o ky È i A i 6.. valiutų KurSAI Paskutinius tris mėnesius euro nominalusis efektyvusis kursas sumažėjo apie 6 % ir buvo mažesnis už 9 m. vidurkį. Euro kursas krito daugelio valiutų atžvilgiu, bet daugiausia JAV dolerio atžvilgiu. Euro EFEKtyvuSIS KurSAS Paskutinius tris mėnesius euro nominalusis efektyvusis kursas mažėjo, ir šis sumažėjimas buvo didesnis, negu euro kurso kilimas visus 9 m. (žr. 54 pav.). Kovo 3 d. euro nominalusis efektyvusis kursas svarbiausio euro zonos prekybos partnerio valiutų atžvilgiu buvo 5,9 % mažesnis negu lapkričio pabaigoje ir 3,4 % mažesnis negu vidutinis kursas 9 m. Paskutinius tris 54 pav. Euro efektyvusis kursas (EK) ir jo sudedamosios dalys (dienos duomenys) 7 4 Indeksas: 999 m. I ketv. = 7 4 mėnesius euro kursas nukrito daugelio valiutų atžvilgiu, bet daugiausia JAV dolerio atžvilgiu. Kalbant apie euro zonos tarptautinio kainų ir sąnaudų konkurencingumo rodiklius, euro realusis efektyvusis kursas, apskaičiuotas pagal vartotojų kainas, m. sausio mėn., palyginti su 9 m. vidurkiu, buvo apie,4 % mažesnis (žr. 55 pav.) pav. Euro nominalieji ir realieji efektyvieji kursai EK,, -, -, -3, -4, -5, -6, -7, I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. 9 EK pokyèiø veiksniai Nuo 9 3 iki 3 3 (procentiniais punktais) -, -, -3, -4, -5, -6, -7, USD JPY CHF OMS EER- GBP CNY SEK Kita Šaltinis:. Kylantis indeksas rodo, kad didėja euro vertė svarbiausių euro zonos prekybos partnerių (įskaitant visas ne euro zonos ES valstybes nares). EK pokyčių veiksniai parodomi šešių pagrindinių euro zonos prekybos partnerių valiutų atžvilgiu. Kitų valstybių narių (KVN angl. OMS) kategorija rodo euro zonai nepriklausančių valstybių narių (išskyrus GBP ir SEK) valiutų agreguotą veiksnį. Kita rodo kitų šešių euro zonos prekybos partnerių agreguotą veiksnį EK (angl. EER-) indekse. Kurso pokyčiai apskaičiuoti pagal atitinkamus bendrus prekybos svorius EK indekse.,, (mėnesiniai (ketvirtiniai) duomenys; indeksas: 999 m. I ketv. = ) 9 8 nominalusis kursas realusis kursas, skaičiuojamas taikant VKI realusis kursas, skaičiuojamas taikant GKI realusis kursas, skaičiuojamas taikant VDSAP indeksus Šaltinis:. Kylantys EK indeksai rodo, kad euro vertė didėja. Paskutiniai mėnesiniai duomenys yra 9 m. vasario mėn. Realiojo EK kurso, apskaičiuoto taikant VDSAP indeksus, atveju pasku tiniai duomenys yra 9 m. trečiojo ketvirčio ir jie iš dalies pagrįsti įverčiais

93 jav doleris Ir Euro valiuta Paskutinius tris mėnesius euro kursas JAV dolerio atžvilgiu silpnėjo, iš dalies pakeisdamas 9 m. buvusią stiprėjimo tendenciją (žr. 56 pav.). Per tą patį laikotarpį JAV dolerio ir euro kurso numanomas kintamumas, ypač ilgesnių terminų, bendrai sumažėjo, rodydamas šiek tiek susilpnėjusius rinkos lūkesčius, kad vėl padidės valiutų kursų kintamumas (žr. 56 pav.). Kovo 3 d. euro valiuta buvo parduodama už,36 JAV dol., t. y. 9, % pigiau negu lapkričio pabaigoje ir apie % pigiau už 9 m. vidurkį. 56 pav. valiutų kursų ir numanomų kintamumų tendencijos (dienos duomenys),6,5,4,3, Valiutø kursai USD/EUR (skalė kairėje) JPY/EUR (skalė dešinėje) japonijos jena Ir Euro valiuta Nuo 9 m. kovo mėn. iki metų pabaigos euro valiuta buvo parduodama už 9 38 Japonijos jenas (žr. 56 pav.). Po to euro kursas Japonijos jenos atžvilgiu susilpnėjo. Kovo 3 d. euro valiuta buvo parduodama už Japonijos jeną, t. y. 6,7 % mažiau negu lapkričio pabaigoje ir apie 7 % mažiau už 9 m. vidurkį. m. pradžioje, kai silpo pasaulio akcijų rinkos ir didėjo nenoras rizikuoti, Japonijos jena brango kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu. Paskutinius tris mėnesius Japonijos jenos ir euro kurso numanomas kintamumas sumažėjo, nepaisant ryškių svyravimų (žr. 56 pav.). Kalbant apie Japonijos jeną ir kitas valiutas, intarpe aprašytas spekuliacinio pobūdžio sandorių poveikio valiutų kurso pokyčiams pastaraisiais metais tyrimas. ES valstybių NArIų valiutos Per paskutinius tris mėnesius iki kovo 3 d. VKM II dalyvaujančių valiutų kursai euro atžvilgiu buvo stabilūs; prekyba jomis vyko kursu, lygiu arba artimu atitinkamam jų centriniam kursui (žr. 57 pav.). Tačiau Latvijos lato kursas tebebuvo arti savo mažesnės +/ % vienašališkai nustatytos svyravimo ribos pusės.,,,9,8,7, GBP/EUR (skalė kairėje) CHF/EUR (skalė dešinėje) Numanomi valiutø kursø kintamumai (3 mėn.) USD/EUR GBP/EUR JPY/EUR Šaltiniai: Bloomberg ir. Kalbant apie VKM II nedalyvaujančių ES valstybių narių valiutas, per tris mėnesius iki kovo 3 d. euro kursas iš esmės nesikeitė svaro sterlingų atžvilgiu, nors ir buvo nedidelių svyravimų. Per tris paskutinius mėnesius numanomas svaro sterlingų ir euro kurso kintamumas sumažėjo, nors neseniai ir buvo padidėjęs (žr. 56 pav.). Per tą patį laikotarpį euro kursas susilpnėjo ir kitų ES valstybių narių valiutų atžvilgiu. Euro kursas Èekijos kronos atžvilgiu nukrito,4 %, 5,6,55,5,45,

94 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Valiutø kursø ir mokëjimø balanso pokyèiai Lenkijos zloto 5,9 % ir Švedijos kronos atžvilgiu 6,3 %. Kitos valiutos Nuo 9 m. kovo iki lapkričio mėn. euro kursas Šveicarijos franko atžvilgiu svyravo nuo,5 iki,54 Šveicarijos franko už eurą, nepaisant rinkos pranešimų apie Šveicarijos pinigų politikos institucijų vykdytas intervencijas užsienio valiutos rinkose stengiantis apriboti Šveicarijos franko brangimą. 9 m. gruodžio mėn. Šveicarijos nacionaliniam bankui pakeitus informaciją apie valiutų kurso politiką, euro kursas Šveicarijos franko atžvilgiu susilpnėjo per tris mėnesius iki kovo 3 d. nukrito apie 3 % (iki,46 Šveicarijos franko už eurą). Per tą patį laikotarpį dvišaliai euro ir Kinijos ženminbi juanio bei Honkongo dolerio kursai buvo artimi JAV dolerio ir euro kursui. Euro valiuta taip pat susilpnėjo pagrindinių šalių, labai priklausančių nuo 57 pav. Valiutų kursų tendencijos esant VKM II (dienos duomenys; nuokrypis nuo centrinio pariteto, procentiniais punktais) EEK/EUR DKK/EUR LTL/EUR LVL/EUR Šaltinis:. Pastabos: teigiamas (neigiamas) nuokrypis nuo centrinio kurso reiškia, kad valiutos kursas yra silpnojoje (stipriojoje) diapazono pusėje. Danijos kronos svyravimo riba yra ±,5 %, visoms kitoms valiutoms taikomos standartinės ±5 % svyravimo ribos. žaliavų eksporto, valiutų, pvz., Kanados dolerio (, %), Australijos dolerio (8, %) ir Norvegijos kronos (5, %), atžvilgiu. i n t a r p a s S p e k u l i a c i n i o p o b ū d ž i o s a n d o r i a i i r v a l i u t ų k u r s a i Dažnai remiamasi spekuliacinio pobūdžio sandorių strategijomis kaip vienu iš pastarųjų metų valiutų kurso svyravimo veiksnių. Dažniausiai terminas spekuliacinio pobūdžio sandoriai apibūdinamas kaip investavimo strategija, pagal kurią investuotojas skolinasi lėšų mažesnėmis palūkanomis viena valiuta ( finansavimo valiuta ) ir investuoja jas į turtą, už kurį gaunamos didesnės palūkanos kita valiuta ( tikslinė valiuta ), neapsidraudžiant nuo valiutų kurso rizikos. Patirties faktai šiek tiek stiprina teiginį, kad spekuliacinio pobūdžio sandoriai ilgą laikotarpį buvo pelningi. Pavyzdžiui, buvo apskaičiuota, kad spekuliacinio pobūdžio sandorių grąža per 3 pastarųjų metų buvo tokio paties dydžio kaip grąža iš investicijų į S&P 5 obligacijas. Šiame intarpe nagrinėjama spekuliacinio pobūdžio sandorių svarba valiutų kursų svyravimams per pastaruosius keletą metų. Spekuliacinio pobūdžio sandorių pagal riziką įvertintą pelningumą nulemia du svarbiausi veiksniai: ) skirtumas tarp finansavimo ir tikslinės valiutų palūkanų normų; ) valiutų kurso rizika, atsispindinti apskaičiuojant užsienio valiutos rinkos kintamumą. Pirmą rodiklį padalijus iš antro, gaunamas vadinamasis galimos rizikos koeficientas. Dideli valiutų kursų svyravimai gali turėti rimtų padarinių spekuliacinio pobūdžio sandorių pelningumui. Todėl spekuliacinio Žr., pavyzdžiui, Galati G., Heath A., McGuire P. Evidence of carry trade activity, Bank for International Settlements, Quarterly Review, 7 m. rugsėjo mėn. Žr. Burnside C., Eichenbaum M., Kleshchelski I. ir Rebelo S. The returns to currency speculation, NBER Working Paper No 489, 6. 93

95 pobūdžio sandorių aktyvumas turi tendenciją padidėti, kai užsienio valiutų rinkos kintamumas yra nedidelis, ir sumažėti kintamumui padidėjus. Tačiau šios investavimo strategijos pelningumas prieštarauja nepadengto palūkanų normų pariteto sąlygai. Pagal šią sąlygą didelio pajamingumo valiuta nuvertės mažo pajamingumo valiutos atžvilgiu suma, lygia palūkanų normų skirtumui. Taip numatoma, kad spekuliacinio pobūdžio sandorių grąža bus lygi nuliui. Tačiau patirtis rodo, kad nepadengto palūkanų normų pariteto sąlyga yra retai tenkinama. Su didesniu pajamingumu susijusios valiutos dažnai sustiprėja mažo pajamingumo valiutų atžvilgiu ilgesniais laikotarpiais (tai vadinamoji išankstinių sandorių premijos mįslė). Todėl spekuliacinio pobūdžio sandorių grąža dėl palūkanų normų skirtumo yra dažnai padidinama, o ne kompensuojama ilgesniu laikotarpiu tikslinės valiutos sustiprėjimu finansavimo valiutos atžvilgiu. Dėl šios priežasties A pav. jav ir japonijos valiutų 3 mėn. bazinių palūkanų normų skirtumas bei jpy/usd kursas (procentiniai punktai, Japonijos jenos už JAV dolerį) vienakryptis valiutų kurso svyravimas kažkuriuo metu baigiasi ir tada spekuliacinio pobūdžio sandorių investuotojai dažnai patiria didelių nuostolių dėl sparčių valiutų kurso koregavimų. Egzistuoja empiriniai duomenys, kad spekuliacinio pobūdžio sandorių prekiautojams gresia didelio tikslinės valiutos vertės sumažėjimo rizika dėl spartaus spekuliacinio pobūdžio sandorių sumažėjimo, o taip atsitinka sumažėjus galimybėms rizikuoti ir finansavimo likvidumui 3. Japonijos jenos kurso JAV dolerio atžvilgiu pokyčiai yra palūkanų normų skirtumų ir užsienio valiutų rinkos kintamumo sąveikos pavyzdys. Laikotarpiui iki pasaulinės finansų krizės buvo būdingi dideli palūkanų normų skirtumai visame pasaulyje ir sulėtėjęs valiutų kurso kintamumas, t. y. buvo palanki aplinka spekuliacinio pobūdžio sandoriams. Šiuo laikotarpiu rinkos stebėtojai Japonijos jeną dažnai laikė finansavimo valiuta, o JAV dolerį tiksline valiuta. Nuo 4 m. pradžios iki 7 m. vidurio JAV valiutos 3 mėn. palūkanų normų kintamumas Japonijos valiutos atžvilgiu vidutiniškai sudarė 3,5 procentinio punkto ir iš pradžių nuosekliai didėjo, o vėliau tapo stabilus (žr. A pav.). Kartu šių dviejų valiutų numanomo kurso kintamumas buvo gana prislopintas ir sudarė 8,5 %, o tai buvo daug mažiau kaip vidutinis lygis per paskutinius dešimt metų. Spekuliacinio pobūdžio sandorių veikla susijusi su grynųjų nekomercinių pozicijų, gaunamų pagal Prekiautojų susitarimo duomenis apie JAV ateities sandorių rinką, raida. Šios pozicijos (dažniausiai naudojamas spekuliacinio pobūdžio sandorių operacijų egzistavimo rodiklis), apskaičiuojamos kaip konkrečios valiutos JAV dolerio atžvilgiu ilgų (pirkimo) ir trumpų (pardavimo) ateities sandorių pozicijų skirtumas ir jį galima sieti su Japonijos jenos kurso JAV dolerio atžvilgiu pokyčiais (žr. B pav.). Grynųjų trumpųjų Japonijos jenos pozicijų kaupimas nuo 5 m. keletą pirmųjų mėnesių ir 7 m. vasaros pasireiškė kartu su % JAV dolerio 6, 5, 4, 3,,,, -, JAV ir Japonijos valiutų bazinių palūkanų normų skirtumas (skalė kairėje) JPY/USD kursas (skalė dešinėje) Šaltiniai: Reuters ir apskaičiavimai. Pastaba: paskutiniai duomenys m. kovo 3 d. 3 Žr., pavyzdžiui, Brunnermeier M. K., Nagel S., Pedersen L. H. Carry Trades and Currency Crashes, NBER Working Paper No 4473,

96 ekonominë ir PiniGØ APLinkoS raida Va liu tø kur sø ir mo kë ji mø ba lan so po ky èiai sustiprėjimu Japonijos jenos atžvilgiu. Šiuo laikotarpiu kitos didelio pajamingumo valiutos, tokios kaip Naujosios Zelandijos doleris, svaras sterlingų, Kanados doleris ir Australijos doleris, taip pat akivaizdžiai sustiprėjo Japonijos jenos atžvilgiu. b pav. grynosios japonijos jenos pozicijos jav dolerio atžvilgiu ir jpy/usd kursas (sandoriai, tūkst.; Japonijos jenos už JAV dolerį) grynosios JPY pozicijos (skalė kairėje) JPY/USD kursas (skalė dešinėje; atvirkštinė) m. pabaigoje ir 8 m. pirmąjį pusmetį, kai dėl JAV ekonomikos recesijos ir susijusių federalinių rezervų palūkanų palūkanų normų skirtumai tarp JAV ir Japonijos valiutų sumažėjo, spekuliacinio pobūdžio sandoriai šiomis valiutomis tapo ne tokie patrauklūs. Todėl grynosios spekuliacinio pobūdžio pozicijos šiek tiek pasikeitė, o kitomis valiutomis, tokiomis kaip Australijos doleris, didelis pajamingumas buvo palankus. 8 m. rugsėjo mėn. sužlugus Lehman Brothers bankui, palūkanų normos labai sumažėjo, o kartu susiaurėjo ir jų sklaida. Tuo pačiu metu padidėjo rizikos vengimas. Tai rodo staigiai ir greitai didėjantis numanomas užsienio valiutų kintamumas. Dėl šių pokyčių labai sumažėjo galimos rizikos rodiklis, taip susilpnindamas investuotojų paskatas vykdyti spekuliacinio pobūdžio sandorių strategijas. Labai didelis spekuliacinio pobūdžio sandorių grąžinimas į pradinę padėtį šiuo laikotarpiu buvo taip pat akivaizdus, visų pagrindinių užsienio valiutų ateities sandorių rinkos grynosioms spekuliacinio pobūdžio pozicijoms sumažėjus nuo savo aukštumų iki neutralaus lygio. Dėl šios priežasties Japonijos jena per mėn. (laikotarpiu iki 8 m. spalio pabaigos) pastebimai sustiprėjo 8 % euro atžvilgiu ir % JAV dolerio atžvilgiu laikotarpiu, per kurį JAV dolerių paklausa faktiškai didėjo dėl apsisaugojimo srautų. 9 m. pamažu sumažėjus užsienio valiutų rinkos kintamumui, turimomis žiniomis rinkos dalyviai vėl atsigręžė į spekuliacinio pobūdžio sandorius. Tačiau palūkanų normų skirtumai buvo vis dar maži, todėl spekuliacinio pobūdžio sandoriai tikriausiai buvo mažiau svarbūs pasauliniams valiutų kurso svyravimams negu žemo kintamumo laikotarpiu prieš pasaulinius finansinius neramumus Šaltiniai: Bloomberg ir apskaičiavimai. Pastabos: paskutiniai duomenys m. kovo 3 d mokėjimų balansas 9 m. ketvirtąjį ketvirtį ne euro zonos prekyba prekėmis sparčiai didėjo, taip pat pradėjo didėti prekyba paslaugomis. 9 m., palyginti su ankstesniais metais, labai sumažėjo einamosios sąskaitos deficitas iki 59, mlrd. eurų (apie,7 % BVP). 9 m. euro zonos finansinėje sąskaitoje užfiksuotos investicijų portfelio gr ynosios įplaukos ir tiesioginių investicijų gr ynosios išlaidos. prekyba Ir EINAmojI SĄSKAItA 9 m. ketvirtąjį ketvirtį ne euro zonos prekyba prekėmis sparčiai didėjo, patvirtindama ankstesnį ketvirtį pasirodžiusius pirmuosius atsigavimo ženklus (žr. 58 pav.). Tiek prekių importas, tiek eksportas didėjo gerokai didesniu tempu negu vidutiniai didėjimo tempai ilgesniu laiko- 95

97 58 pav. Ne euro zonos prekyba prekėmis (pokyčiai 3 mėn. dažnumu, procentais; mlrd. eurų; 3 mėn. slenkamieji vidurkiai; mėnesio duomenys; dėl darbo dienų ir sezoniškumo pakoreguota) 59 pav. Ne euro zonos pagrindinių prekybos partnerių importo apimtis (indeksas : 7 m. I ketv. = ; dėl sezoniškumo pakoreguota; 3 mėn. slenkamieji vidurkiai) prekių balansas (skalė dešinėje) prekių eksportas (skalė kairėje) prekių importas (skalė kairėje) iš viso investicinės prekės tarpinio vartojimo prekės vartojimo prekės Šaltinis:. Šaltiniai: Eurostatas ir apskaičiavimai. tarpiu. Didėjant pasaulio ekonomikos aktyvumui, eksportas, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, padidėjo dar 4,4 %. Eksporto didėjimą skatino ir tokie trumpalaikiai veiksniai kaip fiskalinės paskatos ir atsargų kaupimo ciklo pokytis ne euro zonoje. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, vis dar mažėjęs prekių importas padidėjo daugiau negu eksportas 4,9 %. Nors ne euro zonos prekyba prekėmis atsigauna, tiek importo, tiek eksporto lygis vis dar yra gerokai mažesnis negu prieš finansų krizę ir susijusį pasaulio prekybos nuosmukį. Prekybos paslaugomis, kuri ekonominio aktyvumo sumažėjimo metu sulėtėjo mažiau negu prekyba prekėmis, pagyvėjimas buvo lėtesnis. Vis dėlto tiek paslaugų importas, tiek eksportas ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo atitinkamai,8 ir,4 % (žr. lentelę). Tai atitinka duomenis, rodančius pasaulinio aktyvumo paslaugų sektoriuje didėjimą 9 m. pabaigoje. Ne euro zonos prekybos prekėmis išskaidymas pagal apimtį ir kainas, pasitelkiant Eurostato 6 pav. Pagrindiniai einamosios sąskaitos straipsniai (mlrd. eurų; mėn. suvestiniai srautai; mėnesio duomenys; dėl darbo dienų ir sezoniškumo pakoreguota) Šaltinis:. einamųjų pervedimų balansas pajamų balansas paslaugų balansas prekių balansas einamosios sąskaitos balansas

98 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Valiutø kursø ir mokëjimø balanso pokyèiai lentelė. Pagrindiniai euro zonos mokėjimų balanso straipsniai (dël sezoniðkumo pakoreguota, jei nenurodyta kitaip) Mėnesiniai duomenys Einamoji sàskaita Prekiø balansas Eksportas Importas Paslaugø balansas Eksportas Importas Pajamø balansas Einamøjø pervedimø balansas Finansinë sàskaita Grynosios tiesioginës investicijos ir investicijø portfelis Grynosios tiesioginës investicijos Grynasis investicijø portfelis Nuosavybës vertybiniai popieriai Skolos priemonës Obligacijos ir skoliniai ásipareigojimai Pinigø rinkos priemonës Ketvirtiniai duomenys 9 Metiniai duomenys I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. Mlrd. eurø,5,9,5 4,7,4, 4,6 59, 6, 4,4 3,,7 6, 5,9 9,5 34,7,3,5 5,9 4,7 6,6,,575,6,85, 4, 8, 9,,9,4 5,3,585,,5,3,5 4,5,9,8,9 3,5 4, 3,6 38,6 4, 39,8 38,3 38, 39, 59, 466, 36, 35,6 37,9 36,5 35, 35,5 468, 435,4 3,4,7 3,, 3,6,4 73,8 3,9 5,8 5, 8, 7,3 6,9 8, 98,3 9,3,6 5,7 8,6 4,6 4,7,6 63,9 8,8 6, 43,5 3,7 6, 9,7 4, 6,5 5,,7,4 9,6,4 8,, 89, 9,9 6,9 45,9 43,3 7,6 7,8 5,4 35,5 34,,7 35,9 4,4,8 4, 3,3 3, 57,4 5,, 47,7 4,7 3,8 8,7 373,6 84,7 9,7, 48,8 3,9 3,4 7,4 54,7 4, 4,5,,,8 7,3,3 8,9 44,7 Prekës ir paslaugos Eksportas Importas Prekës Eksportas Importas Paslaugos Eksportas Importas Pokytis, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, procentais,3,4,6,8, 3,8 3,8 6,,,4 9,7 5,8, 3,8 7,4 7,9,5,9 3,8,,9 4,4 3,9 8,4,3 3,8,6 6,6,5 4,9 7,9,, 3,7 5, 3,7,5,4 3,7 8,5 3,8,6 3,7 3,7 3,5,8 5,7 7, Šaltinis:. Pastaba: skaièiai gali nesutapti dël apvalinimo. Skaièiai rodo balansus (grynuosius srautus). Teigiamas (neigiamas) skaièius rodo grynàsias áplaukas (iðlaidas). Dël sezoniðkumo nekoreguota. užsienio prekybos statistiką, rodo, kad pastaruoju metu ypač padidėjo prekyba tarpinio vartojimo prekėmis (žr. 59 pav.). Kadangi šios prekės naudojamos produkcijos proceso pradžioje, verslo ciklo metu jos turi pranašumą kitų kategorijų prekių atžvilgiu. Be to, tarpinio vartojimo prekių importą skatino didėjanti iš euro zonos eksportuotojų importuojamų gamybos veiksnių paklausa. Išryškėjo ir eksporto panaši tendencija tarpinio vartojimo prekių eksporto apimtis buvo didesnė negu kitų kategorijų prekių eksporto apimtys (žr. m. vasario mėn. mėnesinio biuletenio intarpą Recent developments in euro area trade ( Pastarojo meto euro zonos prekybos raida ). Vertinant visus 9 m., užfiksuotas euro zonos einamosios sąskaitos 59, mlrd. eurų deficitas (apie,7 % BVP). Deficitas buvo daug mažesnis negu 8 m. (4,6 mlrd. eurų). Šis pokytis daugiausia įvyko dėl to, kad prekių balanso deficitą pakeitė perteklius, be to, beveik perpus sumažėjo pajamų sąskaitos deficitas ir šiek tiek sumažėjo einamųjų pervedimų deficitas (žr. 6 pav.). Šiuos pokyčius tik iš dalies atsvėrė mažesnis prekybos paslaugomis perviršis. Pagerėjo prekių balanso duomenys, nes beveik visus 9 m. importas didėjo lėčiau negu eksportas, nors 97

99 ketvirtąjį ketvirtį buvo priešinga tendencija. Prekybos balanso duomenys buvo geresni ir dėl mažesnių, palyginti su 8 m., žaliavų importo kainų. Turimi rodikliai leidžia daryti išvadą, kad artimiausiu laikotarpiu toliau gali gerėti ne euro zonos prekių eksporto padėtis. Euro zonos apdirbamosios pramonės naujų eksporto užsakymų pirkimų vadybininkų indeksas (PVI) m. vasario mėn. padidėjo iki aukščiausios ribos per trejus metus, gerokai viršydamas plėtros (traukimosi) ribą 5. Taip pat tikimasi, kad toliau didės ne euro zonos prekių importas, be kitų priežasčių dar ir dėl eksporto skatinamos gamybos veiksnių importo paklausos. Vis dėlto, kadangi pastaruoju metu atsigaunančią pasaulinę ir užsienio prekybą iš dalies skatina laikini veiksniai (pvz., fiskalinės paskatos ir palankus atsargų kaupimo ciklo poveikis), tikėtina, kad kai nebeliks šių veiksnių poveikio, augimas gali šiek tiek sumažėti. FINANSINė SĄSKAItA 9 m. paskutinį ketvirtį euro zonos grynosios bendrųjų tiesioginių investicijų ir investicijų portfelio įplaukos šiek tiek sumažėjo nuo 9,7 mlrd. eurų (ankstesnį ketvirtį) iki 4, mlrd. eurų (žr. 6 pav.). Šį pokytį daugiausia nulėmė sumažėjusios grynosios investicijų portfelio įplaukos, kai vietoj nuosavybės vertybinių popierių grynųjų įplaukų susidarė grynosios išlaidos, o tai daugiau negu atsvėrė didėjančias skolos vertybinių popierių grynąsias įplaukas. Kalbant apie nuosavybės vertybinių popierių rinką, tiek sumažėjęs euro zonos rezidentų grynasis užsienio nuosavybės vertybinių popierių įsigijimas, tiek dar daugiau sumažėjęs ne euro zonos rezidentų grynasis euro zonos nuosavybės vertybinių popierių įsigijimas rodė, kad investuotojų polinkis rizikuoti dar nedaug padidėjo. Be to, viena iš grynojo nuosavybės vertybinių popierių įsigijimo sumažėjimo priežasčių gali būti atsiradusios galimybės pelningiau investuoti į kitokios rūšies 6 pav. pagrindiniai finansinės sąskaitos straipsniai (mlrd. eurų; grynieji srautai; 3 mėn. slenkamieji vidurkiai; mėnesiniai duomenys) vertybiniai popieriai pinigų rinkos priemonės obligacijos ir skoliniai įsipareigojimai tiesioginės investicijos bendrosios tiesioginės ir investicijų portfelio investicijos (mlrd. eurų; mėn. suvestiniai grynieji srautai; mėnesiniai duomenys) vertybiniai popieriai pinigų rinkos priemonės obligacijos ir skoliniai įsipareigojimai tiesioginės investicijos bendrosios tiesioginės ir investicijų portfelio investicijos Šaltinis:. 98