Apmokamų vaiko priežiūros atostogų politikos vertinimas Lietuvoje

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Apmokamų vaiko priežiūros atostogų politikos vertinimas Lietuvoje"

Transkriptas

1 ISSN (print) ISSN (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2019, T 18, Nr. 3/2019, Vol. 18, Nr. 3, p Apmokamų vaiko priežiūros atostogų politikos vertinimas Lietuvoje Rūta Brazienė Vilniaus universitetas, Universiteto g. 9/1, LT Vilnius Sonata Vyšniauskienė Lietuvos socialinių tyrimų centras A.Goštauto g. 9, LT Vilnius Anotacija. Straipsnyje yra analizuojama apmokamų vaiko priežiūros atostogų politika, aptariamas teisinis reglamentavimas, paramos šeimai sistema Lietuvoje ir bei pateikiamas apmokamų vaiko priežiūros atostogų sistemos vertinimas. Apžvelgiama naujausia ir aktualiausia mokslinė literatūra palankios šeimos politikos ir apmokamų vaiko priežiūros atostogų srityje. Remiantis Lietuvos statistikos departamento bei socialinio fondo valdybos (SODRA), darbo jėgos tyrimo duomenimis (Eurostat LFS), atskleidžiamos tėvų, turinčių vaikus dalyvavimo darbo rinkoje tendencijos bei motinų ir tėvų apmokamų vaiko priežiūros atostogų pasirinkimai ir vertinimas. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje egzistuojanti apmokamų vaiko priežiūros atostogų sistema iš esmės orientuota tik į prarastų pajamų kompensavimą tėvams, bet nesudaro lygių galimybių tolygiam abiejų tėvų įsitraukimui į vaikų priežiūrą bei dalyvavimą darbo rinkoje. Tai patvirtina ir statistiniai duomenys, kad du kartus daugiau moterų nei vyrų naudojasi apmokamomis vaiko priežiūros atostogomis, o moterų, turinčių mažamečių vaikų dalyvavimo darbo rinkoje rodikliai ženkliai mažėja. Motinų ir tėvų apsisprendimą išeiti vaiko priežiūros atostogų pirmiausiai nulemia finansiniai motyvai, sąlygoti mažesnių išmokų dydžių motinoms. Raktažodžiai: apmokamos vaiko priežiūros atostogos, apmokamų vaiko priežiūros atostogų sistemos vertinimas, palanki šeimai politika Keywords: paid leave policies, evaluation of paid leave policies system, family friendly policy Įvadas Socialinių ekonominių transformacijų, globalizacijos ir narystės ES kontekste Lietuvoje, kaip ir kitose pokomunistinėse šalyse, įvyko daug pokyčių socialinės gerovės ir socialinės apsaugos sistemoje. Europos Sąjungos lygmeniu yra akivaizdus poreikis tarpusavyje harmonizuoti socialinės apsaugos sistemas ir sukurti įtraukias gerovės valstybes (Mabala, 2019; Esping-Andersen, 1999; Esping-Andersen, 1996; Esping-Andersen, 1990 ir kt.). Vienas iš apmokamų vaiko priežiūros atostogų tikslų, skatinti lyčių lygybę bei moterų užimtumą darbo rinkoje. Europos Sąjungos lygmeniu moterų dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas yra vienas iš Strategijos Europa 2020 tikslų, t.y. pasiekti, kad 75 % moterų nuo 20 iki 64 metų dalyvautų darbo rinkoje. Ir nors pastaraisiais dešimtmečiais moterų užimtumas Europoje bei Lietuvoje labai išaugo, galime diskutuoti apie tai ar moterų potencialas yra pilnai panaudojamas darbo rinkoje? Tradicinio pasidalijimo darbu tarp lyčių modifikacija skatinama per taip vadinamą profesinių ir šeiminių vaidmenų derinimo politiką, kuri apima: apmokamas vaiko priežiūros atostogas, ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, šeimai palankias darbo organizavimo formas ir mechanizmus, skatinančius tolygų neapmokamo darbo pasidalijimą tarp vyrų ir moterų. Palanki šeimai politika viena iš pagrindinių priemonių užtikrinančių tėvų galimybes suderinti vaiko priežiūrą ir dalyvavimą darbo rinkoje. Nepaisant, kad pastarąjį dešimtmetį šia tema pakankamai daug diskutuoja tiek mokslininkai, tiek socialinės politikos specialistai, sklandus vaiko priežiūros ir profesinės veiklos suderinimas vis tik išlieka pakankamai aktualia moksline ir praktine problema.

2 10 Rūta Brazienė, Sonata Vyšniauskienė. Apmokamų vaiko priežiūros atostogų politikos Paminėtina, kad priklausomai nuo palankios šeimai politikos priemonių (apmokamų vaiko priežiūros atostogų, ikimokyklinio ugdymo prieinamumo ir kt.) šie klausimai gana skirtingai sprendžiami įvairiose šalyse. Tą pirmiausiai atskleidžia apmokamų vaiko priežiūros atostogų sistemų analizė, kuomet matome gana didelę įvairovę tarp skirtingų šeimos ir darbo rinkos politikos priemonių bei tai kokiu mastu skirtingose šalyse yra skatinamas tolygus darbo/profesinės veiklos ir vaikų priežiūros pasidalinimas tarp tėvų. Daugelyje, ypatingai Europos šalių, palankiomis šeimos politikos priemonėmis siekiama užtikrinti lyčių lygybę darbo rinkoje ir kuo labiau įtraukti vyrus į vaikų priežiūrą (Almqvist, Duvander, 2014; Ferrarini, Duvander, 2009). Socialinės ir ekonominės transformacijos bei ES integracijos procesai (lyčių lygybės klausimai) bei Lietuvos narystė Europos Sąjungoje buvo vienas esminių pokyčių, paskatinusių mokslinę diskusiją apie lyčių lygybę, palankią šeimai politiką, apmokamas vaiko priežiūros atostogas, profesinių ir šeiminių vaidmenų derinimą ir kt. bei atitinkamai mokslinius ir taikomuosius tyrimus šioje srityje. Lyčių lygybės siekiai suformuluoti teisiniuose ir strateginiuose dokumentuose, deja retai virsta realiomis priemonėmis, sudarančiomis palankias galimybes derinti apmokamą darbą ir vaikų priežiūrą. Tą faktą dar kartą patvirtina 2019 m. spalio mėn. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas lyčių lygybės indeksas, kuris rodo, kad Lietuva tarp visų Europos Sąjungos šalių yra vienintelė šalis be jokio progreso lyčių lygybės srityje. Vienas rodiklių pagal kurį Lietuva įvertinta nepalankiausiai yra atotrūkis tarp moterų ir vyrų skiriamo laiko vaikų priežiūrai, kuris 2017 m. siekė net 26 % Be to, nuo 2005 metų Lietuvos lyčių lygybės indeksas (EIGE, 2019) sumažėjo nuo 55.8 iki 55.3 punkto. Moksliniame diskurse palankios šeimai politikos klausimais galime išskirti keletą pagrindinių krypčių: apmokamų vaiko priežiūros atostogų reglamentavimas (Brazienė, 2019; Brazienė, 2018; Brazienė, 2017; Duvander, Ellingsæter, 2016; Valarino, Duvander et al, 2015, Ferrarini, Duvander, 2009), ikimokyklinio ugdymo prieinamumas (Brazienė, Daukantienė, 2010), palankios šeimos politikos priemonės (Vyšniauskienė, Brazienė, 2017; Stankūnienė ir kt. 2001; Jančaitytė, 2006), profesinių ir šeiminių vaidmenų derinimas (O Brien, 2017; Reingardienė, Tereškinas, 2006; Hoyman, Duer, 2004). Šio tyrimo tikslas pateikti apmokamų vaiko priežiūros atostogų politikos vertinimą Lietuvoje. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1) išanalizuoti apmokamų vaiko priežiūros atostogų pagrindines charakteristikas bei teisinį reglamentavimą; 2) išanalizuoti apmokamų vaiko priežiūros atostogų gavėjų struktūrą ir pasirinkimus m.; 3) pateikti rekomendacijas kaip tobulinti apmokamų vaiko priežiūros atostogų politiką Lietuvoje. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros, strateginių ir teisinių dokumentų bei antrinė statistinių duomenų analizė. Apmokamos vaiko priežiūros atostogos: samprata ir teisinis reglamentavimas Mokslinėje literatūroje pagrindinėmis palankios šeimai politikos priemonėmis yra laikomos apmokamos vaiko priežiūros atostogos (teisė į apmokamas vaiko priežiūros atostogas, apmokamų vaiko priežiūros atostogų trukmė ir išmokos, vaiko priežiūros atostogų pasirinkimo galimybės, ikimokyklinio ugdymo prieinamumas ir kokybė, šeimai palanki darbo organizacija (pvz. galimybė dirbti ne visu etatu, lankstaus darbo grafiko galimybė ir kt.) (Bučaitė-Vilkė, Purvaneckienė ir kt., 2012; Stankūnienė, 2001 ir kt.; Stankūnienė, 2005 ir kt.). Šios priemonės laikomos sprendžiančiomis darbo ir šeimos gyvenimo suderinimo klausimus, skatinančios gimstamumą ir lyčių lygybę. Paminėtina ir finansinių paramos šeimai priemonių sistema, t.y. vaiko pinigai, įvairios pašalpos, mokesčių lengvatos, (iš dalies) nemokamos viešojo transporto paslaugos, įvairios būsto subsidijos ir kompensacijos ir kt. Taigi, apibendrintai galime išskirti šias pagrindines palankios šeimai politikos priemones: 1. apmokamų vaiko priežiūros atostogų sistema (apmokamos motinystės/tėvystės atostogos, apmokamos vaiko priežiūros atostogos, atostogos dėl šeimyninių priežasčių, įsivaikinimo atostogos ir kt.); 2. valstybinės vs. privačios vaiko priežiūros paslaugos (vaikų lopšeliai-darželiai, daugiafunkciniai centrai, vaikų priežiūros centrai darbovietėse ir kt.);

3 Public Policy and Administration. 2019, Vol. 18, Nr. 3, p vaiko pinigai ir kitos išmokos šeimai ir vaikams; 4. lanksčios užimtumo formos (darbas ne visą darbo dieną, lankstus darbo grafikas, darbas namuose, darbo pasidalijimas su kitu darbuotoju ir kt.). Apžvelgus apmokamų vaikų priežiūros sistemas Europos Sąjungos šalyse, pastebime didžiulę įvairovę kaip šalys reguliuoja šios politikos klausimus. Paminėtina tai, kad ženkliai skiriasi apmokamų vaiko priežiūros atostogų teisinis reglamentavimas, o tuo pačiu teisė į atostogas, bei jų trukmė ir t.t. Apmokamos vaiko priežiūros atostogos ne tik skiriasi savo trukme, reglamentavimu, dėl nedarbingumo prarastų pajamų kompensavimo lygiu ir pan., bet ir kitais apsektais. Tačiau pagrindinė idėja daugelyje šalių yra ta pati, t.y. siekis tėvams auginančius mažamečius vaikus išsaugoti darbo vietą ir užtikrinti pajamas. Be to, tarp šalių egzistuoja gana ženklūs skirtumai ir tarp to, kokių tikslų siekiama palankios šeimai politikos priemonėmis: skatinti moterų-motinų dalyvavimą darbo rinkoje, aktyvesnį vyrų įsitraukimą į vaiko priežiūrą, lyčių lygybę, gimstamumą, apsaugoti nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų sveikatą bei sudaryti palankesnes sąlygas derinti profesinius ir šeiminius vaidmenis. Ilgiausias vaiko priežiūros atostogas tėvams suteikia nemaža dalis pokomunistinių šalių (Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Slovakija, Vengrija). Kai kuriose pietų Europos šalyse (Graikijoje, Maltoje) ženklūs skirtumai egzistuoja tarp tėvų dirbančių valstybiniame ir privačiame sektoriuose. Tačiau dažniausiai ne visa vaiko priežiūros atostogų trukmė yra apmokama (detaliau žr. 1 lentelėje). 1 lentelė. Apmokamų vaiko priežiūros atostogų trukmė ES šalyse. Motinystės atostogų Vaiko priežiūros atostogų Tėvystės atostogų trukmė trukmė trukmė ES šalys (savaitėmis) (savaitėmis) (mėnesiais) Iš viso Apmokamų Iš viso Apmokamų Iš viso Apmokamų Airija ,4 * Austrija Viešasis * sektorius: 4 Privatus sektorius: * Belgija Bulgarija Čekija Nuo 6 iki 48 Danija Nuo 7.4 iki 14.7 Estija Graikija Viešasis Viešasis Viešasis sektorius 8 Viešasis Viešasis sektorius 2 sektorius 2 Privatus sektorius 12 sektorius 12 dienos dienos sektorius: Privatus Privatus Privatus Privatus 120 (5 metai sektorius: 33 sektorius: 33 sektorius: 2 sektorius: 2 kiekvienam dienos dienos iš tėvų) * Ispanija * Italija dienos 4 dienos Jungtinė arba 2 1 arba * Karalystė Kroatija * * 8 Nuo 8 iki 16 Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas * * Malta Viešasis sektorius: 1 diena Privatus sektorius: 5 dienos Viešasis sektorius: 1 diena Privatus sektorius: 5 dienos 8 Privatus sektorius: 12 Nyderlandai dienos 2 dienos 12 * Portugalija *** *** * * *

4 12 Rūta Brazienė, Sonata Vyšniauskienė. Apmokamų vaiko priežiūros atostogų politikos Motinystės atostogų Vaiko priežiūros atostogų Tėvystės atostogų trukmė trukmė trukmė ES šalys (savaitėmis) (savaitėmis) (mėnesiais) Iš viso Apmokamų Iš viso Apmokamų Iš viso Apmokamų Prancūzija Rumunija Nuo 5 iki 15 Nuo 5 iki 15 Nuo 12 iki 18 savaičių 18 dienų dienų 24 Nuo 12 iki 24 Slovėnija 14 savaičių Slovakija Nuo 24 iki Nuo 24 iki * * Suomija Švedija *** *** Vengrija Vokietija * * *** Tik vaiko priežiūros atostogų reglamentavimas * Nėra įstatymuose numatytos teisės Šaltinis: Motinystės apsauga ir vaiko priežiūros atostogos tai seniausias su šeima siejamos socialinės gerovės politikos priemonės bei pagrindiniai šeimos politikos elementais visoje Europoje (Neyer, 2003). Šiemet kaip tik sukanka 100 metų, kai oficialiai buvo įteisintos motinystės atostogos. Atostogų, skirtų vaiko gimdymui ir priežiūrai, kategorijai priskiriamos motinystės atostogos, tėvystės atostogos ir vaiko priežiūros atostogos. Vaiko priežiūros atostogos (motinystės/tėvystės atostogos, atostogos dėl šeimyninių priežasčių, įsivaikinimo atostogos ir kt.) tai viena pagrindinių priemonių derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus. Vaiko priežiūros atostogoms apibūdinti Lietuvoje nėra vieningai priimto termino, tokio, kuris yra plačiai naudojamas anglo saksų šalyse (anglų k. leave policies). Pagal Castles, atostogos vaiko gimdymui ir priežiūrai yra aktyvios politikos priemonės, orientuotos į moterų užimtumo skatinimą, dviejų darbo užmokesčių šeimų rėmimą, lyčių lygybės užtikrinimą (Castles, 2003). Apmokamų vaiko priežiūros atostogų sistema Lietuvoje Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, Lietuvoje apmokamos vaiko priežiūros atostogos 1982 m. pasiekė vienerius metus, o 1989 m. jau buvo suteikiamos iki kol vaikui sukaks treji metai. Paminėtina, tai, kad sovietmečiu apmokamos vaiko priežiūros atostogos buvo prieinamos tik motinoms. Lietuvoje esminiai pokyčiai apmokamų vaiko priežiūros atostogų srityje įvyko prieš 2004 m. tampant Europos Sąjungos nare, kuomet vyko Lietuvos socialinės politikos harmonizacija su ES. Analizuojant naujausius pastarojo dešimtmečio pokyčius paminėtina tai, kad ženklesni pokyčiai įvyko po 2010 metų, kuomet vaiko priežiūros išmokos buvo keletą kartų sumažintos bei įvestos vaiko priežiūros išmokų lubos. Palyginimui galima paminėti tai, kad 2008 m. tėvai turėjo teisę į 24 mėn. apmokamų atostogų, kurios buvo kompensuojamos 100 % buvusio atlyginimo. Dėl krizės poveikio, 2009 m. apmokamų vaiko priežiūros atostogų išmokų dydis buvo sumažintas ir tėvai įgijo teisę į 100 % buvusio atlyginimo dydžio apmokamų atostogų iki kol vaikui sukaks vieneri metai ir į 85 % kol sukaks dveji metai m. įvyko dar vienas apmokamų vaiko priežiūros sumažinimas, kuomet tėvai įgijo teisę į 90 % buvusio atlyginimo dydžio apmokamų atostogų iki kol vaikui sukaks vieneri metai ir į 75 % kol sukaks dveji metai. Ženklesni pokyčiai pasijuto 2011 m. įsigaliojus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo keitimo įstatymui (2011), kuomet tėvams pasiūlytos dvi apmokamų vaiko priežiūros atostogų alternatyvos, t.y. 1) 100 % buvusio atlyginimo iki vaikui sukaks vieneri metai, antraisiais metais negaunant išmokų arba 2) 70 % buvusio atlyginimo dydžio išmoka pirmaisiais metais ir 40 % iki kol vaikui sukaks dveji metai. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos, Lietuvoje kaip ir daugelyje šalių mokamos priklausomai nuo dalyvavimo darbo rinkoje ir atsižvelgiant į turimą darbo stažą m. apmokamų vaiko priežiūros atostogų sistema detaliau pristatoma 2 lentelėje (detaliau žr. 2 lentelėje).

5 Public Policy and Administration. 2019, Vol. 18, Nr. 3, p lentelė. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų teisinis reglamentavimas Lietuvoje, m. Motinystės atostogos Tėvystės atostogos Vaiko priežiūros atostogos Trukmė Apmokėjimas/lubos Reglamentavimas 18 savaičių (126 kalendorinės dienos). 70 kalendorinių dienų prieš ir 56 dienos po kūdikio gimimo. 100 % buvusio atlyginimo. Nuo 2017 m. lubos nėra taikomos. 28 kalendorinės dienos 100 % buvusio atlyginimo. Taikomos 1, EUR lubos. Apmokamos iki 24 mėn. Neapmokamos iki 36 mėn. Tėvai gali pasirinkti iš galimų variantų: 1) iki kol vaikui sukaks 12 mėn. 100 % buvusių pajamų; taikomos 1, EUR lubos. 2) iki kol vaikui sukaks 12 mėn. 70 % buvusių pajamų; taikomos 1, EUR lubos. Plius iki kol vaikui sukaks 24 mėn. 40 % buvusių pajamų; taikomos EUR lubos. Šaltinis: sudaryta autorių pagal Socialinio draudimo fondo valdybos SODRA duomenis Visos motinos, kurios mokėjo socialinio draudimo įmokas mažiausiai 12 mėn. per pastaruosius 24 mėn. Visi tėvai, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas mažiausiai 12 mėn. per pastaruosius 24 mėn. Visos motinos ir tėvai, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas mažiausiai 12 mėn. per pastaruosius 24 mėn. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. NR. IX-110 6, 14, 18, 21, 22, 24 straipsnių pakeitimo įstatymas, iš esmės nepakeitė nusistovėjusios tvarkos, tačiau sumažino apmokamų vaiko priežiūros išmokų dydžius: 1) motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir tėvystės išmoka mokama % išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ir 2) vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra % išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio (jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieni metai ir jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 2 metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra %, o iki vaikui sueis 2 metai % išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Apmokamos vaiko priežiūros atostogos ir tėvų dalyvavimas darbo rinkoje Mokslininkų teigimu motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos gali turėti (turi?) teigiamą poveikį moterų užimtumui, tačiau ilgos apmokamos vaiko priežiūros atostogos dažniausiai turi neigiamą poveikį moterų/motinų atlyginimams ir karjeros perspektyvoms (Brunning, Plantenga, 1999). Lietuva pasižymi aukštu moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygmeniu, tačiau moterys yra mažiau palankesnėje situacijoje darbo rinkos požiūriu nei vyrai. Moterys sudaro mažumą tarp aukščiausio lygio įmonių vadovų, nacionalinio parlamento ir vyriausybės narių ir kt. Moterų padėtis darbo rinkoje gali būti apibūdinama aukštu profesinės segregacijos lygmeniu, o moterys ir vyrai užimti skirtinguose profesinės veiklos sektoriuose, kuriuos galime apibūdinti aukštu vertikalios ir horizontalios segregacijos lygmeniu. Moterys tradiciškai užimtos menkiau apmokamuose sektoriuose, t.y. švietimas, sveikatos apsauga, socialinė parama ir kt. Be to, nuo 2012 m., nuolat auga moterų ir vyrų atlyginimo skirtumai ir šis rodiklis 2017 m. siekė 15.2 % (palyginimui šio rodiklio vidurkis ES šalyse siekė 16.0 %).

6 14 Rūta Brazienė, Sonata Vyšniauskienė. Apmokamų vaiko priežiūros atostogų politikos 100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% Vyrai be vaikų Vyrai, turintys 1 vaiką Vyrai, turintys 2 vaikus Vyrai, turintys 3 ir daugiau vaikus Moterys be vaikų Moterys, turinčios vieną vaiką Moterys, turinčios du vaikus Moterys, turinčios daugiau 3 ir daugiau vaikus 1 pav. Moterų ir vyrų užimtumo lygis pagal vaikų skaičių šeimoje Lietuvoje. Šaltinis: EU-SILC, (lfst_hheredch) Analizuojant tėvų ir motinų, auginančių mažamečius vaikus dalyvavimo darbo rinkoje tendencijas, pastebime, kad vaikų skaičius šeimoje tiesiogiai įtakoja tėvų (o ypač motinų dalyvavimą darbo rinkoje). Moterų dalyvavimas darbo rinkoje mažėja su kiekvienu vaiku, o vyrų atvirkščiai, kuo daugiau vaikų turima, tuo intensyviau dalyvaujama darbo rinkoje (detaliau žr. 1 pav.). Apžvelgiant pastarųjų metų duomenis (nuo 2011), galime pažymėti, kad tendencija išlieka gana pastovi, nors moterų, turinčių mažamečius vaikus dalyvavimo darbo rinkoje lygis ir nežymiai auga. Apmokamų vaiko priežiūros atostogų pasirinkimai ir vertinimas Šioje dalyje išsamiai analizuojami socialinio fondo draudimo valdybos (SODRA) duomenys apie apmokamų vaiko išmokų gavėjus pagal lytį m. Pažymėtina tai, nors Lietuvoje abu tėvai turi teisę pasiimti vaiko priežiūros atostogas, nepaisant to, kad dažniausiai tai daro tik motinos, pastaraisiais metais tėvų, imančių vaiko priežiūros atostogas, skaičius nuolat auga (detaliau žr. 2 pav.). Iš socialinio fondo draudimo valdybos (SODRA) pateikiamų duomenų matome, kad Lietuvoje vaiko priežiūros atostogas ima maždaug du trečdaliai moterų ir vienas trečdalis vyrų. Kaip pasiskirsto tėvų apmokamų vaiko priežiūros atostogų pasirinkimai pagal lytį, matome iš 3 paveiksle pateikiamų duomenų. Iš administracinių duomenų matome, kad antrasis pasirinkimas gauti apmokamas vaiko priežiūros išmokas dvejus metus yra ženkliai populiaresnis nei gauti išmoką vienerius metus (detaliau žr. 3 pav.). Tokiu būdu tėvai įgyja teisę į 70 % buvusio atlyginimo dydžio išmoką pirmaisiais metais ir 40 % išmoką iki kol vaikui sukaks dveji metai. Nuo 2011 m. šis skaičius išaugo daugiau nei tris kartus. Akivaizdu, kad vyrai dažniausiai renkasi išeiti apmokamų vaiko priežiūros atostogų antraisiais metais. Tas faktas, kad dauguma išmokų gavėjų renkasi antrąjį variantą, gauti vaiko priežiūros išmokas dvejus metus (70/40), rodo tai, kad egzistuoja trumpesnių ir lankstesnių vaiko priežiūros atostogų, ikimokyklinio ugdymo vaikams iki dvejų metų trūkumas, todėl tėvai yra linkę rinktis ilgesnes vaiko priežiūros atostogas. Vienas iš apmokamų vaiko priežiūros atostogų pasirinkimų paaiškinimų yra ženklus motinystės, tėvystės ir tėvystės atostogų išmokų dydžių skirtumas pagal lytį. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) administracinių duomenų matome, kad vidutinė tėvystės pašalpa, priklausomai nuo savivaldybės, svyruoja nuo 690

7 Public Policy and Administration. 2019, Vol. 18, Nr. 3, p iki 1086 eurų per mėnesį. Palyginus su motinystės išmokų dydžiais, pastarosios vidutiniškai svyruoja nuo 616 iki 880 eurų per mėnesį, o vaiko priežiūros atostogų dydžiai nuo 352 iki 563 eurų per mėnesį, priklausomai nuo savivaldybės. Visų rūšių išmokos yra didesnės didžiųjų miestų savivaldybėse, kas iš esmės patvirtina regioninius darbo užmokesčio skirtumus , , , , ,41.4 Moterys Vyrai Suminis gimstamumo rodiklis 2 pav. Vaiko priežiūros išmokų gavėjų skaičius pagal lytį (%) bei suminis gimstamumo rodiklis, Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas ir Eurostat (tps00199) Apmokamų vaiko priežiūros atostogų sistema Lietuvoje veikia tik kaip buvusio/prarasto uždarbio kompensavimo mechanizmas ir akivaizdžiai yra pagrįsta finansinės naudos motyvais, bet iš esmės menkai prisideda prie palankesnių prielaidų sukūrimo derinant apmokamą darbą ir vaikų priežiūrą. Mūsų atlikto mokslinio tyrimo radiniai yra labai panašūs su 2014 m. atlikto T. Šarlausko ir A.Telešienės (Šarlauskas, Telešienė, 2014) moksliniu tyrimo rezultatais, kur autoriai teigia, kad,,lietuvoje populiaresnis dvejų metų išmokos laikotarpis ir santykinė šio pasirinkimo dalis tik didėja Taip pat galima patvirtinti išvadą, kad santykinai labiausiai didėja vyrų, pasirinkusių gauti išmoką iki dvejų metų, dalis. Vertinant apmokamų vaiko priežiūros atostogų sistemą, galima konstatuoti, kad pastaroji sistema neskatina lyčių lygybės ar didesnio vyrų įsitraukimo į vaikų priežiūrą. Kaip pažymi Šarlauskas ir Telešienė (2014),,,įstatyminių normų intencijos atrodo teigiamos, nes siūloma nuo antrųjų vaiko metų atkurti darbinius saitus ir užsitikrinti darbines pajamas, tačiau realybėje moterys ženkliai dažniau priima atsakomybę už vaikų priežiūrą. Šiame kontekste paminėtinas ir dar vienas aspektas, kad Lietuva iki šiol nėra pasiekusi vieno iš esminių Barselonos strategijos tikslo, t.y., kad ne mažiau nei 33 % vaikų iki trejų metų lankytų ikimokyklines vaikų ugdymo įstaigas, todėl didelė dalis mažamečių vaikų nuo vienerių iki dvejų metų amžiaus yra prižiūrimi namuose.

8 16 Rūta Brazienė, Sonata Vyšniauskienė. Apmokamų vaiko priežiūros atostogų politikos Vieneri metai, 100 proc. moterys Vieneri metai, 100 proc. vyrai Dveji metai, 70 proc. moterys Dveji metai, 70 proc. vyrai Dveji metai, 40 proc. moterys Dveji metai, 40 proc. vyrai 3 pav. Vaiko priežiūros išmokų gavėjų pasirinkimai pagal lytį m. Šaltinis: Socialinio fondo draudimo valdyba (SODRA) duomenys: open.sodra.lt file pasalpos.xlsx Išvados ir rekomendacijos 1. Atlikus mokslinės literatūros, strateginių bei teisinių dokumentų, antrinių duomenų analizę, galima padaryti išvadą, kad Lietuvoje egzistuojanti apmokamų vaiko priežiūros atostogų sistema iš esmės orientuota tik į prarastų pajamų kompensavimą tėvams, tačiau nesudaro lygių galimybių tolygiam abiejų tėvų įsitraukimui į vaikų priežiūrą bei dalyvavimą darbo rinkoje. Tą faktą patvirtina ir statistiniai duomenys. Du kartus daugiau moterų nei vyrų naudojasi apmokamomis vaiko priežiūros atostogomis, o moterų, turinčių mažamečių vaikų dalyvavimo darbo rinkoje rodikliai ženkliai mažėja. Motinų ir tėvų apsisprendimą išeiti vaiko priežiūros atostogų pirmiausiai nulemia finansiniai motyvai, sąlygoti mažesnių išmokų dydžių motinoms bei kitų paramos formų šeimai stoka. Panašią išvadą formuluoja ir 2014 m. atlikto mokslinio autoriai (Šarlauskas, Telešienė, 2014), teigdami, kad,,socialinio fondo valdybos (SODRA) ekspertų interviu analizės rezultatai rodo, jog Lietuvoje populiaresnė dvejų metų 70 ir 40 % pašalpų sistema visgi neskatina vyrų prisiimti vaikų priežiūros įsipareigojimų. 2. Už apmokamų vaiko priežiūros atostogų sistemą atsakingoms institucijoms (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Socialinio fondo draudimo valdybai ir t.t.), rekomenduojama Lietuvoje peržiūrėti apmokamų vaiko priežiūros atostogų modelį, kuris iš esmės sudarytų palankesnes prielaidas (darbas ne visą darbo dieną, tolygesnis apmokamų vaiko priežiūros atostogų pasidalinimas tarp tėvų (įvedant atostogų laikotarpius, kurie skirti tik vyrams arba tik moterims ir t.t.) abiem tėvams dalyvauti tiek darbo rinkoje, tiek vaikų priežiūroje. Literatūra 1. Almqvist, A. L., Duvander, A. Z. (2014). Changes in gender equality? Swedish fathers parental leave, division of childcare and housework Journal of Family Studies, 20:1, 19-27, DOI: /jfs Braziene, R. (2019). Lithuania country note, in Koslowski, A., Blum, S., Dobrotić, I., Macht, A. and Moss, P. (eds.) International Review of Leave Policies and Research Available at:

9 Public Policy and Administration. 2019, Vol. 18, Nr. 3, p Braziene, R. (2018). Lithuania country note, in: P. Moss (ed.) International Review of Leave Policies and Research Available at: 4. Braziene, R. (2017). Lithuania country note, in: P. Moss (ed.) International Review of Leave Policies and Research Available at: 5. Braziene, R., Purvaneckiene, G. (2016). Lithuania country note, in: P. Moss (ed.) International Review of Leave Policies and Research Available at: 6. Brazienė, R., Daukantienė, N. (2010). Accessibility to childcare facilities, gender, and reconciliation of work and family life in Lithuania // Social Research = Socialiniai tyrimai: mokslo darbai / Šiaulių universitetas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. ISSN , nr. 1(18), p [IndexCopernicus; SocINDEX with Full Text; CEEOL; Current Abstracts; TOC Premier] 7. Castles, F. C., (2003). The world turned upside down: below replacement fertility, changeing preferences and family-friendly public policy in 21 OECD countries. Journal of European Social Policy, 13 (3). 8. Duvander, A. Z., Ellingsæter, A. L., (2016). Cash for childcare schemes in the Nordic welfare states: diverse paths, diverse outcomes. European Societies, 18:1, 70-90, DOI: / Eydala, G. B., Ingólfur V. G., Rostgaardc t., Brandthd B., Duvander A. Z., Lammi-Taskula, J. (2015). Trends in parental leave in the Nordic countries: Has the forward march of gender equality halted? Community, Work & Family, 18:2, , DOI: / Evertsson M., Duvander A. Z., (2011). Parental Leave Possibility or Trap? Does Family Leave Length Effect Swedish Women's Labour Market Opportunities? DOI: /esr/jcq018, available online at Esping Andersen, G. (1990). The Three Worlds of Welfare Capitalism. Polity Press. Cambridge. 12. Espring Andersen, G. (1996). After the Golden Age? Welfare State Dilemmas in a Global Economy. In Welfare States in Transition: National Adaptations in Global Economies. London: Sage publications. 13. Esping Andersen, G. (1999). Social Foundations of Post-industrial Economies. Oxford University Press. Oxford, New York. 14. Ferrarini T., Duvander A.Z. (2009). Earner-Carer Model at the Crossroads Reforms and Outcomes of Sweden s Family Policy in Comparative Perspective RC19 conference in Montreal August Gender Equality Index family-friendly Balance. Europos lyčių lygybės institutas. Prieiga per internetą: gender-equality-index-2019-work-lifebalance. 16. Hoyman, M., Duer, H. (2004). A Typology of Workplace Policies: Worker Friendly vs. Family Friendly? Public Personnel Administration. Vol Jančaitytė R. (2006). Palankios šeimai politikos įgyvendinimas Lietuvoje: problemos ir galimybės. Socialinis darbas. Nr. 5 (1). 18. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. Valstybės žinios, 2000, Nr Lietuvos respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. NR. IX-110 6, 14, 18, 21, 22, 24 straipsnių pakeitimo įstatymas. TAD/7f76aa757b7a11e89188e16a6495e98c [ ]. 20. Mabala, S.P. (2019). Incomplete revolution: role of welfare states in women s revolution 21. Neyer, G. (2003). Family Policies and Low Fertility in Western Europe. MPIDR Working Paper WP Prieiga per internetą

10 18 Rūta Brazienė, Sonata Vyšniauskienė. Apmokamų vaiko priežiūros atostogų politikos 22. O'Brien M., (2017). Comparative Perspectives on Work-Life Balance and Gender Equality Fathers on Leave Alone ISSN ISSN (electronic) Life Course Research and Social Policies ISBN DOI / Reingardienė J., Tereškinas A. (2006). Darbo ir šeimos gyvenimo suderinimas Lietuvoje bei lyčių lygybė: iššūkiai ir galimybės. Sudarytoja: Reingardienė J. (Ne)apmokamas darbas: šeimai palanki darbo aplinka ir lyčių lygybė Europoje. Vytauto Didžiojo universitetas, Lygių galimybių plėtros centras. Vilnius. 24. Stankūnienė V. ir kt. (2001). Paramos šeimai politika: samprata ir patyrimas. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. 25. Stankūnienė V. ir kt. (2003). Šeimos revoliucija? Iššūkiai šeimos politikai. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. 26. Šarlauskas T., Telešienė A. (2014). Valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) išmokų reglamentavimas: pašalpų gavėjų struktūra ir pasirinkimai. Viešoji politika ir administravimas. Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas. Kaunas: Technologija. ISSN Vol. 13, No 1, p [IndexCopernicus; Academic Search Complete; Central & Eastern European Academic Source;]. 27. Valarino I., Duvander A. Z., Haas L., Neyer G. (2015). Leave Policy Preferences in a Comparative Perspective /publication/ Valarino I., Duvander A. Z., Haas L., Neyer G., (2018). Exploring Leave Policy Preferences: A Comparison of Austria, Sweden, Switzerland, and the United States. Social Politics Volume 25 Number Valstybinė šeimos politikos koncepcija. Valstybės žinios, 2008, Nr Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( Sodros ) statistinių duomenų portalas. [ ]. 31. Vyšniauskienė, S., Brazienė, R. (2017). Palankios šeimai politikos vertinimas Lietuvoje. Viešoji politika ir administravimas. Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas. Kaunas: Technologija. ISSN nr. 17, p [IndexCopernicus; Academic Search Complete; Central & Eastern European Academic Source;]. Rūta Brazienė, Sonata Vyšniauskienė Evaluation of Paid Leave Policies in Lithuania Abstract The article discusses the paid parental leave policy. It presents the legal regulation, the family support system in Lithuania and debates the assessment of the paid parental leave system from a gender equality perspective. An overview of the latest and most relevant scientific literature on family-friendly policies and paid parental leave is presented. Based on the Labour Force Survey (Eurostat LFS), Statistics Lithuania and the Social Fund Board (SODRA) data the main trends of parents with children in the labour market, and choices and estimates for paid maternity and paternity leave is analysed. The results of the research revealed that the system of paid parental leave in Lithuania is mainly aimed at compensating parents lost income, but does not provide equal opportunities for both parents to be equally involved in childcare and participate in labour market. This fact is also confirmed by statistics showing that twice as many women than men take paid parental leave, while the participation rate of women with young children is significantly decreasing. Mothers' and fathers' decisions to take parental leave are primarily driven by financial considerations resulting from lower benefits for mothers.

11 Public Policy and Administration. 2019, Vol. 18, Nr. 3, p Rūta Brazienė, Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto docentė, socialinių mokslų daktarė. Sonata Vyšniauskienė, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Sociologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorantė. Rūta Brazienė, Doctor of Social Sciences, Associate Professor at the Faculty of Philosophy, Vilnius University Sonata Vyšniauskienė, PhD Student, Junior Researcher at the Institute of Sociology, Lithuanian Social Research Centre

Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys

Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių tyrimų duomenys Dr. Rita Dukynaitė Vilnius, 2015-10-07 Esminiai akcentai iš tarptautinių tyrimų Lygmuo Lytis Socialinis, ekonominis,

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FON

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FON LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL 2014 2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS STEBĖSENOS RODIKLIŲ

Detaliau

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Ekonomikos augimas - esminė skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo prielaida Tvariai auganti ekonomika Struktūrinės reformos Tvarūs

Detaliau

Top margin 1

Top margin 1 EUROPOS KOMISIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI Programa visiems. ES finansavimo laukia 5 milijonai Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d. Pagal šiandien Europos Komisijos pasiūlytą naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo

Detaliau

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf 2 p. 3 p. 4 p. Šiame straipsnyje pristatoma profsąjungų svarba ir galimos jų veiklos kryptys, kovojant su diskriminacija darbo rinkoje. Ši profesinių sąjungų veiklos sritis reikšminga ne tik socialiai

Detaliau

INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respu

INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respu INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos 2015 m. birželio 2 d. įsakymo

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio? Indrė Genytė-Pikčienė Vyriausioji analitikė Luminor 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ekonomikos šuolis didžiausias

Detaliau

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/  m. vasario 21 d. - kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/ dėl Sutart

KOMISIJOS  REGLAMENTAS  (ES)  2019/  m.  vasario 21 d.  -  kuriuo  iš  dalies  keičiamas  Reglamentas  (ES)  Nr. 1408/ dėl  Sutart 2019 2 22 L 51 I/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/316 2019 m. vasario 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas Lietuvos agroverslo tendencijos DNB Bankas 2015 m. gegužės 22 d. Agroverslas iki šiol buvo vienas iš atspariausių Lietuvos ūkio stuburo slankstelių 8,5 8,7 Maisto sektoriaus pridėtinė vertė, dalis BVP,

Detaliau

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcijai apžvalga Šioje dalyje nagrinėjamas bendras europiečių

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt MOKYMO PROGRAMA DARBO IR ŠEIMOS SUDERINAMUMAS: MOKYMAI VISAI ŠEIMAI Ši mokymo programa parengta pagal EK Mokymosi visą gyvenimą programos Grundtvig projektą Darbo ir šeimos suderinamumas: mokymai visai

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Pilietiskumas_klasteris [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint - Pilietiskumas_klasteris [Compatibility Mode] Mokslo ir tyrimų klasteris Pilietiškumas ir tapatumas šiuolaikinėje visuomenėje Pilietiškumo kaita, tapatumo iššūkiai: dalyvavimo ir įgalinimo strategijų ieškant Vadovas: prof. dr. Artūras Tereškinas,

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 27 d įsakymo Nr. V-445 redakcija)

Detaliau

Svarplys

Svarplys ANDRIUS ŠVARPLYS CURRICULUM VITAE ASMENINĖ INFORMACIJA Dabartinis statusas: Vytauto Didžiojo universitetas, Politologijos katedra, lektorius. Pilietybė: lietuvis Šeimyninė padėtis: vedęs Gimimo data: 1976.

Detaliau

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio

Detaliau

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

european-semester_thematic-factsheet_addressing-inequalities_lt.docx

european-semester_thematic-factsheet_addressing-inequalities_lt.docx EUROPOS SEMESTRO TEMINĖ INFORMACIJOS SUVESTINĖ NELYGYBĖS ŠALINIMAS 1. ĮVADAS Pastaraisiais metais paaštrėjo nelygybės problema. Ekonomikos krizė stipriai paveikė Europą ne vienus metus trukęs gyvenimo

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LYDIMŲJŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įs

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LYDIMŲJŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įs LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LYDIMŲJŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų

Detaliau

Tarptautinė mokslinė – praktinė konferencija   „Sporto indėlio į ekonomiką ir užimtumą vertinimo aktualumas“ m. Gruodžio 16 d.

Tarptautinė  mokslinė – praktinė konferencija   „Sporto indėlio į ekonomiką  ir užimtumą  vertinimo aktualumas“ m. Gruodžio 16 d. BALTIJOS JUODOSIOS JŪROS EKONOMIKOS FORUMAS SPORTAS IR EKONOMIKA Sporto ekonomikos vertinimo situacija Lietuvoje" dr. Vilma Čingienė, Mykolo Romerio universitetas 2018 m. spalio 25 d., Klaipėda Pristatymo

Detaliau

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v 2015 m. sausis Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio valstybės WORL 580 Australija ir Okeanija AOCT 0 Pietų ir Vidurio Amerika SCAM 0 Šiaurės Amerika NAMR 0 JAV USA 0 Azija ASIA 0 Izraelis IL 0 Japonija

Detaliau

MULTIPLE

MULTIPLE DARBUOTOJŲ MIGRANTŲ SOCIALINĖS APSAUGOS ADMINISTRACINĖ KOMISIJA Žr. nurodymus 4 psl. ( 1 ) PAŽYMA DĖL ŠEIMOS SUDĖTIES SIEKIANT SKIRTI IŠMOKAS ŠEIMAI Regl. 1408/71: 73 str.; 74 str.; 77 str.; 78 str. Regl.

Detaliau

Naujasis Darbo kodeksas Lietuvoje

Naujasis Darbo kodeksas Lietuvoje Naujasis Darbo kodeksas Lietuvoje Informacinis pranešimas Naujasis Darbo kodeksas Lietuvoje Kokie pokyčiai laukia? 2017 m. birželio 6 d. Lietuvos parlamentas priėmė naujojo Darbo kodekso pakeitimus, taip

Detaliau

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra

Detaliau

LIETUVIŲ KAIP UŽSIIMTI VERSLU Europa _EU_li 2019

LIETUVIŲ KAIP UŽSIIMTI VERSLU Europa _EU_li 2019 LIETUVIŲ KAIP UŽSIIMTI VERSLU Europa 032819_EU_li 2019 4LIFE Europa Mūsų istorija Europoje Pagrindinį biurą Ispanijoje 4Life atidarė 2007 metais Barselonoje. Vėliau atidarėme dar du biurus Romoje ir Hamburge.

Detaliau

Ekonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X se

Ekonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X se Ekonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X sektoriaus įmonių specializacijos lygiui. Impact of Globalization

Detaliau

Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą. Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016)

Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą. Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016) Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016) EUROPEAN AGENCY for Special Needs and Inclusive Education EUROPOS AGENTŪROS DUOMENYS APIE ĮTRAUKŲJĮ UGDYMĄ Esminės

Detaliau

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVO

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVO VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2015

Detaliau

EN

EN LT LT LT EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA Briuselis, 2008.6.27 COM(2008) 393 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI DĖL TARYBOS DIREKTYVOS 89/398/EEB DĖL VALSTYBIŲ NARIŲ ĮSTATYMŲ, SUSIJUSIŲ

Detaliau

GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: Pavardė: Marija Kučinskienė Mokslo vardas ir laipsnis: Profesorė, socialinių mokslų daktarė Pareigos:

GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: Pavardė: Marija Kučinskienė Mokslo vardas ir laipsnis: Profesorė, socialinių mokslų daktarė Pareigos: GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: Pavardė: Marija Kučinskienė Mokslo vardas ir laipsnis: Profesorė, socialinių mokslų daktarė Pareigos: Profesorė Telefono numeris: + 370 5 2366 137 El. pašto

Detaliau

Kalbų mokėjimo lygis Vidurinio ugdymo įstaigose Eurydice tinklo ataskaita Europos nacionalinių testų rezultatų apžvalga mokslo metai Švietim

Kalbų mokėjimo lygis Vidurinio ugdymo įstaigose Eurydice tinklo ataskaita Europos nacionalinių testų rezultatų apžvalga mokslo metai Švietim Kalbų mokėjimo lygis Vidurinio ugdymo įstaigose Eurydice tinklo ataskaita Europos nacionalinių testų rezultatų apžvalga 2014 2015 mokslo metai Švietimas ir mokymas Kalbų mokėjimo lygis vidurinio ugdymo

Detaliau

MOD paraiškos forma

MOD paraiškos forma PATVIRTINTA Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu V-277 (Paraiškos IX kvietimo I konkurso mokslininkų grupių projektui vykdyti forma) PARAIŠKA IX KVIETIMO I KONKURSO MOKSLININKŲ

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

Gyvenimo aprašymas PROF. DR. ARTŪRAS TEREŠKINAS Jonavos g , Kaunas Tel. Nr.: El. paštas: SPECIALIZACIJOS

Gyvenimo aprašymas PROF. DR. ARTŪRAS TEREŠKINAS Jonavos g , Kaunas Tel. Nr.: El. paštas: SPECIALIZACIJOS Gyvenimo aprašymas PROF. DR. ARTŪRAS TEREŠKINAS Jonavos g. 66-306, Kaunas Tel. Nr.: +370 37 327822 El. paštas: a.tereskinas@smf.vdu.lt SPECIALIZACIJOS ARBA AKADEMINĖS PAREIGOS Socialinių mokslų fakulteto

Detaliau

Microsoft Word - IKIMOKYKLINČ IR PRIEŀMOKYKLINČ PEDAGOGIKA.docx

Microsoft Word - IKIMOKYKLINÄŒ IR PRIEÅ€MOKYKLINÄŒ PEDAGOGIKA.docx IKIMOKYKLINĖ IR PRIEŠMOKYKLINĖ PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Studijų programa Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika skirta rengti pedagogus darbui su vaikais nuo gimimo iki 7 metų. Studijų programa yra

Detaliau

Vadybos(administravimo) koncepcijų realizavimas praktikoje

Vadybos(administravimo) koncepcijų realizavimas praktikoje ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2013, T. 12, Nr. 1 / 2013, Vol. 12, No 1, p. 148 153 Viešojo administravimo studijų krypties

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos ūkio augimas išlieka

Detaliau

Santrauka 2007 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT

Santrauka 2007 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT Santrauka 27 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT Teisinis pranešimas Šį Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) leidinį gina autorių

Detaliau

mod_kortele_dokt_VVSED02003_A_dalis.RTF

mod_kortele_dokt_VVSED02003_A_dalis.RTF This file was created by Oracle Reports. A dalis VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS STUDIJŲ MODULIO KORTELĖ Socialinės ekonomikos ir vadybos katedra Modulio pavadinimas Gerovės ekonomika ir socialinės

Detaliau

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir informatikos fakulteto veiklos vertinimo ekspertų

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga Julita Varanauskienė SEB banko šeimos finansų ekspertė Pajamos augo visose šalyse, iš ateities daugiausia tikisi latviai Vidutinis neto darbo užmokestis (EUR)

Detaliau

Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: mokslas, technologijos ir inovacijos Šis dokumentas yra II tarpinės vertinimo ataskaitos 4 p

Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: mokslas, technologijos ir inovacijos Šis dokumentas yra II tarpinės vertinimo ataskaitos 4 p Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: mokslas, technologijos ir inovacijos Šis dokumentas yra II tarpinės vertinimo ataskaitos 4 priedas 2019 m. balandžio 23 d. Dokumentą parengė UAB

Detaliau

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Institucijos pavadinimas Kretingos rajono pedagogų švietimo

Detaliau

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra Nr. 10 2014 gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra draudimas diskriminuoti dėl negalios. Apžvelgsime

Detaliau

Présentation PowerPoint

Présentation PowerPoint Imigracija ir Darbo migracija ES ir Lietuvoje Audra Sipavičienė TMO, EMN Migracijos svarba pasaulyje 2,9% 2,8% 2,8% 2,9% 3,2% 3,3% 3,4% 3,5% Iš kurių 75+ milijonai arba maždaug 1/3 yra Europoje 153 mln

Detaliau

(Microsoft Word - Aur\353s.doc)

(Microsoft Word - Aur\353s.doc) DĖL GAUTOS INFORMACIJOS APIE ASMENS DUOMENŲ, TVARKOMŲ BANKUOSE IR KITOSE KREDITO ĮSTAIGOSE BEI FINANSŲ ĮMONĖSE, TEIKIMĄ KREDITŲ BIURAMS APIBENDRINIMO Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2009 m. sausio

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti

Detaliau

SIŪLYMŲ PAKETAS DĖL IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO FINANSAVIMO MODELIO Siūlymų paketo galutinė ataskaita Skirta: LR Švietimo, mokslo ir sport

SIŪLYMŲ PAKETAS DĖL IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO FINANSAVIMO MODELIO Siūlymų paketo galutinė ataskaita Skirta: LR Švietimo, mokslo ir sport SIŪLYMŲ PAKETAS DĖL IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO FINANSAVIMO MODELIO Siūlymų paketo galutinė ataskaita Skirta: LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai Vilnius, 2019 Siūlymų paketas dėl ikimokyklinio

Detaliau

TURTO VALDYMO IR ŪKIO DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PERSONALO FORMAVIMO, VALDYMO IR ADMINISTRAVIMO VEIKLOS SRITI

TURTO VALDYMO IR ŪKIO DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PERSONALO FORMAVIMO, VALDYMO IR ADMINISTRAVIMO VEIKLOS SRITI TURTO VALDYMO IR ŪKIO DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PERSONALO FORMAVIMO, VALDYMO IR ADMINISTRAVIMO VEIKLOS SRITIES VERTINIMO APRAŠYMAS 2018 m. rugsėjo 25 d. Turto

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ekonomikos raida: naujausios tendencijos ir iššūkiai Pristato Nerijus Černiauskas Makroekonomikos ir prognozavimo skyrius Ekonomikos departamentas 2017 m. spalio 16 d. Turinys I. Realusis sektorius

Detaliau

CURRICULUM VITAE

CURRICULUM VITAE BENDROJI INFORMACIJA GYVENIMO APRAŠYMAS Vardas: ERSTIDA Pavardė: ULVIDIENĖ Mokslo laipsnis: Socialinių mokslų daktarė VU el. pašto adresas: erstida.ulvidiene@evaf.lt INFORMACIJA APIE IŠSILAVINIMĄ AUKŠTASIS

Detaliau

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką

Detaliau

STEPS projektas ir jo aktualumas Lietuvoje

STEPS projektas ir jo aktualumas Lietuvoje STEPS projektas ir jo aktualumas Dr. Rima Vaitkienė Sveikatos apsaugos ministerijos ES reikalų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja STEPS projektas STEPS: angl. Strengthening Engagement in

Detaliau

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek Sausio mėnesio rinkos apžvalga 2015 02 24 2015 metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efektyvus Rygos šiluminių elektrinių veikimas sausį Nord

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889

Detaliau

VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTAS REKOMENDACIJA DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATOSTOGAS REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ TAIKYMO Atnaujinta

VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTAS REKOMENDACIJA DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATOSTOGAS REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ TAIKYMO Atnaujinta VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTAS REKOMENDACIJA DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATOSTOGAS REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ TAIKYMO Atnaujinta 2016-04-19 VILNIUS 2 TURINYS I. ĮŽANGA... 3 II. KASMETINIŲ ATOSTOGŲ

Detaliau

PSICHOLOGINĖS TRAUMOS IR SAVIŽUDYBĖS SOCIOKULTŪRINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE

PSICHOLOGINĖS TRAUMOS IR SAVIŽUDYBĖS SOCIOKULTŪRINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE GYVENIMAS PO LŪŽIO Danutė Gailienė Vilniaus universitetas ISTORINIAI LŪŽIAI 1. 1940 m. Lietuva prarado nepriklausomybę 2. 1990 m. Lietuva atkūrė nepriklausomybę 3. Istoriniai lūžiai sukėlė kultūrines traumas

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pašto rinkos aktualijos bei tendencijos Europoje Kasmetinis susitikimas su pašto rinkos dalyviais 2019 m. birželio 10 d. TURINYS Pašto rinkos tendencijos ir pokyčiai E-komercijos plėtra ir skaičiai ERGP

Detaliau

LIETUVOS DARBO BIRŽA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemoni

LIETUVOS DARBO BIRŽA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemoni LIETUVOS DARBO BIRŽA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemonių įgyvendinimo priežiūros komisijai MOTYVUOTA IŠVADA

Detaliau

Vardas

Vardas GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: Teodoras Pavardė: Medaiskis Gimimo data ir vieta: 1951-01-02, Vilnius Mokslinis vardas, laipsnis: Soc. m. dr., docentas Pareigos: Profesorius Telefonas:

Detaliau

Patients rights have no borders Naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje ES valstybėje narėje

Patients rights have no borders Naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje ES valstybėje narėje Patients rights have no borders Aktyvaus pilietiškumo tinklas, norėdamas prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) įgyvendinamos kampanijos Pacientų teisės neturi sienų, parengė šią informaciją apie Direktyvą

Detaliau

Vardas

Vardas GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: Pavardė: Daiva Raziūnienė El. paštas: daiva.raziuniene@ef.vu.lt INFORMACIJA APIE IŠSILAVINIMĄ AUKŠTASIS IŠSILAVINIMAS Baigimo data Mokymo institucija Įgyta

Detaliau

st16572.lt10.doc

st16572.lt10.doc EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA 16572/10 (OR. en) PRANEŠIMAS SPAUDAI 3047-as Tarybos posėdis Bendrieji reikalai Briuselis, PRESSE 306 PR CO 37 Pirmininkas Steven Vanackere Belgijos Ministro Pirmininko pavaduotojas

Detaliau

LIETUVOS DARBO BIRŽOS

LIETUVOS DARBO BIRŽOS PATVIRTINTA Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-382 KELIONĖS, APGYVENDINIMO, PRIVALOMOJO SVEIKATOS TIKRINIMO IR SKIEPIJIMO

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 11 11 COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Horizontas 2020 teminės srities Mokslas su visuomene ir visuomenei 2018 2020 m. darbo programa ir kvietimų tematika Horizontas 2020 teminės srities Mokslas su visuomene ir visuomenei informacinė diena

Detaliau

MIGRACIJOS METRAŠTIS 2018

MIGRACIJOS METRAŠTIS 2018 MIGRACIJOS METRAŠTIS 2018 M. 2 MIGRACIJOS METRAŠTIS 2018 MIGRACIJOS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2018 M. MIGRACIJOS METRAŠTIS Vilnius, 2019 ISSN 2351-6607 MIGRACIJOS

Detaliau

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Medicinos klasteris

Microsoft PowerPoint - Medicinos klasteris Tikslinės rinkos, apžvalga, planai Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos Ieva Druktenė Lietuvos turizmo statistika 2 mln. užsienio turistų 2,6 mln. vietinių turistų (2012 m.) 1 vieta

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation JAUNIMO UŽIMTUMO PRIEMONIŲ KOMUNIKACIJA 2015-03-26 Julija Kačanova Aivaras Vencevičius 2 INSTITUCIJOS Komunikacijos strategijų analizė ES ŠALYS Geroji užsienio šalių patirtis PASIŪLYMAI Išvados ir tolimesni

Detaliau

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO

Detaliau

Microsoft Word - Lietuvos socialine raida maketas1

Microsoft Word - Lietuvos socialine raida maketas1 ISSN 2029-963X LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRAS LITHUANIAN SOCIAL RESEARCH CENTRE LIETUVOS SOCIALINĖ RAIDA SOCIAL DEVELOPMENT OF LITHUANIA DARBO RINKOS POKYČIAI: PROBLEMOS IR GALIMYBĖS LABOUR MARKET

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv.

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv. Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv. BANKŲ VEIKLOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 2019 m. I ketv. ISSN 2335-8319 (online) Lietuvos bankas Gedimino pr. 6,

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

06 Mokiniu ir mokytoju mobilumo poveikis mokyklai

06 Mokiniu ir mokytoju mobilumo poveikis mokyklai Mokinių ir mokytojų mobilumo poveikis mokyklai. Vitalis Balsevičius Šiaulių Didždvario gimnazija 2011-10-07 Šiaulių Didždvario gimnazija Vilniaus 188, Šiauliai www.dg.su.lt didzdvaris@dg.su.lt Tarptautinis

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Educatio

ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Educatio ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Education and Training ECVET ) tai viena iš Europoje taikomų

Detaliau

VARDAN ŽINIŲ LIETUVOS DELSTI PRAŽŪTINGA: LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ BŪKLĖ DABARTINĖS LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ BŪKLĖS PAGRINDINĖS YDOS: Lietuvos moks

VARDAN ŽINIŲ LIETUVOS DELSTI PRAŽŪTINGA: LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ BŪKLĖ DABARTINĖS LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ BŪKLĖS PAGRINDINĖS YDOS: Lietuvos moks DELSTI PRAŽŪTINGA: LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ BŪKLĖ DABARTINĖS LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ BŪKLĖS PAGRINDINĖS YDOS: Lietuvos mokslas orientuotas į kiekybę, o ne kokybę Investicijos į mokslą nerezultatyvios

Detaliau

untitled

untitled EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 04 24 COM(2014) 240 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1921/2006 dėl

Detaliau

Europos lyčių lygybės institutas Europos lyčių lygybės institutas Trumpai apie instituto veiklą 2017 m.

Europos lyčių lygybės institutas Europos lyčių lygybės institutas Trumpai apie instituto veiklą 2017 m. Europos lyčių lygybės institutas Europos lyčių lygybės institutas Trumpai apie instituto veiklą 2017 m. Europe Direct tai paslauga, padėsianti Jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą. Informacija

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation RRT pirmininkavimas Europos pašto paslaugų reguliuotojų Prieigos reguliavimo grupei Kasmetinis susitikimas su pašto rinkos dalyviais 2019 m. birželio 10 d. EUROPOS PAŠTO PASLAUGŲ REGULIUOTOJŲ GRUPĖ (ERGP)

Detaliau

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

Moterų ir VYRŲ PADĖTIES SKIRTUMAI LIETUVOJE

Moterų ir VYRŲ PADĖTIES SKIRTUMAI LIETUVOJE Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija Factus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija MOTERŲ IR VYRŲ PADĖTIES SKIRTUMAI LIETUVOJE Tyrimo ataskaita 2017 Šioje ataskaitoje pateikiami

Detaliau

Microsoft Word - VET-naujienos-55.doc

Microsoft Word - VET-naujienos-55.doc INFORMACINIS BIULETENIS NR. 55/ 2009 M. BIRŽELIS Skelbimai, naujienos Europos visą gyvenimą trunkančio profesinio orientavimo politikos tinklo renginys 2009 m. birželio 15 17 d. Prancūzijoje vyko tarptautinis

Detaliau

Projektą vykdančiojo personalo darbo užmokesčio ir savanoriško darbo įnašo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaita 2016 m. birželio 8 d. redakci

Projektą vykdančiojo personalo darbo užmokesčio ir savanoriško darbo įnašo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaita 2016 m. birželio 8 d. redakci Projektą vykdančiojo personalo darbo užmokesčio ir savanoriško darbo įnašo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaita 2016 m. birželio 8 d. redakcija Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Detaliau

PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš

PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo 2017-12-05 įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Viešosios įstaigos Klaipėdos sveikatos priežiūros centro

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 PRIORITETINĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS KRYPTYS 1) Plėsti socialines paslaugas šeimoms ir jose augantiems vaikams. 2) Gerinti

Detaliau

Microsoft Word - Lygiu galimybiu politika.docx

Microsoft Word - Lygiu galimybiu politika.docx PATVIRTINTA Alytaus lopšelio-darželio Girinukas direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu V-29 ALYTAUS LOPŠELIO-DARŽELIO GIRINUKAS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS APRAŠAS

Detaliau

Viešosios įstaigos Lygių galimybių plėtros centras (LGPC) 2005 m. veiklos ataskaita Viešoji įstaigą Lygių galimybių plėtros centras (identifikavimo ko

Viešosios įstaigos Lygių galimybių plėtros centras (LGPC) 2005 m. veiklos ataskaita Viešoji įstaigą Lygių galimybių plėtros centras (identifikavimo ko Viešosios įstaigos Lygių galimybių plėtros centras (LGPC) 2005 m. veiklos ataskaita Viešoji įstaigą Lygių galimybių plėtros centras (identifikavimo kodas 126270267) buvo įsteigta 2003 m. liepos 8d. LGPC

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. A1-476,,DĖL DARBO RINKOS PASLAUGŲ

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation #HRSavaitėLietuva VDI IR DARBDAVIŲ TEISĖS BEI PAREIGOS NAUJAJAME DARBO KODEKSE 2017 Kas atsitiko: 1. Naujas teisinis reiškinys, iš esmės keičiantis darbo teisinių santykių reguliavimą. 2. Dialogo arba

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Projekto

Detaliau

Slide 1

Slide 1 H2020 Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra Informacinis renginys, Lietuvos mokslo taryba Živilė Ruželė, zivile.ruzele@lmt.lt 2019 m. birželio 7 d. Turinys 1. Plėtros stipendijos 2. Patarimai Twinning

Detaliau

1 ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BALTIJOS ORO ERDVĖS STEBĖJIMO

1 ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BALTIJOS ORO ERDVĖS STEBĖJIMO 1 ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BALTIJOS ORO ERDVĖS STEBĖJIMO IR KONTROLĖS SISTEMOS PLĖTOJIMO Estijos Respublikos

Detaliau

Microsoft Word Nr P-135.doc

Microsoft Word Nr P-135.doc MINISTERIJŲ UŽSAKOMŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TIKSLINGUMAS Vilnius 2005 m. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA 2 T U R I N Y S SANTRAUKA 3 ĮŽANGA 5 AUDITO REZULTATAI 8 Mokslinių tyrimų vertinimas 8 Ministerijų užsakomų

Detaliau

metų strateginio veiklos plano Švietimo programa (Nr. 21) TIKSLŲ, UŽDAVINIŲ, PRIEMONIŲ, PRIEMONIŲ IŠLAIDŲ IR PRODUKTO KRITERIJŲ SUVESTINĖ (t

metų strateginio veiklos plano Švietimo programa (Nr. 21) TIKSLŲ, UŽDAVINIŲ, PRIEMONIŲ, PRIEMONIŲ IŠLAIDŲ IR PRODUKTO KRITERIJŲ SUVESTINĖ (t 2017-2019 metų strateginio veiklos plano Švietimo programa (Nr. 21) TIKSLŲ, UŽAVINIŲ, PRIEMONIŲ, PRIEMONIŲ IŠLAIŲ IR PROUO KRITERIJŲ SUVTINĖ (tūkst. Eur) 21 Švietimo programa 01 Užtikrinti kokybišką ugdymą

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Sveik_sist_fin_ir_pasl_priein_prezentacija_pataisyta

Microsoft PowerPoint - Sveik_sist_fin_ir_pasl_priein_prezentacija_pataisyta Studija Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir sveikatinimo paslaugų prieinamumas gyventojams Studiją parengė UAB Sveikatos ekonomikos centras bendradarbiaujant su Etinių farmacijos kompanijų

Detaliau