BERGSONO POZITYVIOSIOS METAFIZIKOS SANTYKIAI SU VAKARØ MÀSTYMO TRADICIJA
|
|
- Jurgita Jankauskas
- prieš 3 metus
- Peržiūrų:
Transkriptas
1 Gauta Kultûros, filosofijos ir meno institutas BERGSONO POZITYVIOSIOS METAFIZIKOS SANTYKIAI SU VAKARØ MÀSTYMO TRADICIJA The Relation of Bergson s Positive Metaphysics to the Western Thinking Tradition SUMMARY The article cionsiders how the concept of positive metaphysics of Henri Bergson is related to the tradition of classical as well as non-classical philosophy. It also analyzes the leading ideas and doctrints of intuitivistic philosophy. The influence of the main leading philosophers on Bergson s thinking and teaching is concisely discussed, focussing attention on such non-classical thinkers as Arthur Schopenhauer and Friedrich Nietzsche. Relaying on the analysis of Bergson s philosophical texts, the peculiarities of his positive metaphysics is shown. 14 LOGOS 56 SANTRAUKA Straipsnis skirtas prancûzø filosofo Henri Bergsono koncepcijos santykiø su ankstesne klasikinës ir neklasikinës filosofijos tradicija aptarimui ir pagrindiniø intuityvistinës filosofijos mokymø bei idëjø analizei. Glaustai aptariamas Bergsono filosofijos santykis su jai átakos turëjusiais klasikinës filosofijos korifëjais. Daugiausia dëmesio skiriama Bergsono mokymø santykiams su neklasikinës filosofijos atstovø Arthuro Schopenhauerio ir Friedricho Nietzsche ës mokymais, atskleidþiama jø idëjø átaka Bergsono màstysenai. Parodomas Bergsono pozityviosios metafizikos savitumas. Prancûzø màstytojas intuityvizmo pusës Vakarø màstytojø, kurio elegantiðko stiliaus, egzistenciniø motyvø prisod- pradininkas Henri Bergsonas ( ) vienas iðkiliausiø XX a. pirmosios rinti veikalai jautriai perteikë savo epo- RAKTAÞODÞIAI: Bergsonas, intuityvistinë filosofija, pozityvioji metafizika, neklasikinë filosofija, Schopenhaueris. KEY WORDS: Bergson, intuitivistic philosophy, pozitiv metaphyzics, non-classical philosophy, Schopenhauer.
2 MOKSLINË MINTIS chos pasaulëjautà. Bergsonas, prisidengdamas þavinga gyvenimo tekamumo ir pasaulio intuityvaus paþinimo skraiste, plëtojo neklasikinës filosofijos principus. Jo veikaluose iðryðkëjo ne tik reakcija á racionalistiniø tendencijø ásigalëjimà, bet ir siekis atgaivinti metafizikos principus. Tikrovës suvokime filosofas iðkëlë intuityvø paþinimà ir tapo átakingos intuityvizmo filosofijos pradininku. Filosofo prisipaþinimu, jo tyrinëjimai turëjæ vienintelá tikslà suartinti metafizikà su mokslu, konsoliduoti ðias sritis, neaukojant në vienos ið jø, taèiau aiðkiai atskiriant vienà nuo kitos. 1 Tæsdamas Schopenhauerio tradicijà Bergsonas plëtojo naujà pozityvià metafizikà, kurioje teigë, kad racionalus protas gali paþinti tik surambëjusius neorganiðkos negyvos gamtos reiðkinius, o paþástant gyvenimo procesus racionalus sàvokinis paþinimas yra bejëgis. Sudëtingas, su psichinëmis realybëmis susijæs, nuolat kintantis þmogaus dvasinis pasaulis gali bûti paþástamas, filosofo ásitikinimu, tik jautriausiais vidiniais dvasiniais iðgyvenimais ir tobulu paþinimo instrumentu intuicija, kuri nesuprieðina subjekto ir objekto, o yra tiesioginis gyvenimo ir savæs paþinimas. Átakingas italø intuityvistinës filosofijos tendencijø skleidëjas Benedetto Croce áþvalgiai pastebëjo: Bergsonas tiksliai nusako naujà metafizikà, kurios prasmë visiðkai prieðinga nei simbolinio màstymo ir apibendrintos, abstrakèios patirties. Tai metafizika, kuri pretenduoja perþengti simbolius, mokslas kupinas visuminës patirties, prieðingos kantiðkam universalios matematikos idealui, tai konceptualus platonizmas, kuris remiasi intuicija vieninteliu tikru organu pajëgianèiu paþinti Absoliutà. 2 Bergsonas áneðë á neklasikinës filosofijos tradicijà jautrø psichologizmà, suaktualino filosofinës problematikos psichologizavimo, estetinimo, sàmonës ir laikiniø struktûrø sureikðminimo tendencijas. Apie Bergsono pozityviosios metafizikos iðtakas kalbëti labai sudëtinga todël, kad á pirmtakø idëjas jis þvelgë kaip á pagalbinæ þaliavà savo intuityvistinës filosofijos statinio kûrimui; laisvai periminëjo idëjas, sàvokas, keitë jø prasmæ, nardino á visiðkai kità jautriausiø asmenybës psichologiniø iðgyvenimø kontekstà. Kitas svarbus aptariamø problemø aspektas, kad intuityvizmo pradininkas slepia tikràsias savo metafizikos iðtakas, nes apie jam daugiausia átakos turëjusius màstytojus, tikriausiai norëdamas iðryðkinti savo teorijø originalumà, jis maþiausiai kalba. Gvildenant átakø problemà dera prisiminti dar vienà savità Bergsono poþiûrio á filosofinæ kûrybà ir su ja susijusià filosofijos idëjø istorijà bruoþà. Visi didieji màstytojai, Bergsono ásitikinimu, klydo vertindami savo kûrybos tikslus ir ánaðà á filosofijos idëjø istorijà, nes buvo ásitikinæ, kad aiðkina juos supantá universumà, ámina jo paslaptis, arba nuo tikrovës vienà po kitos nuiminëja paslapties skraistes. Taèiau Bergsono akimis þvelgiant, tai iliuzija, nes tikrovëje filosofai pirmiausia siekë iðreikðti save, iðryðkinti savo svetimà objektyviam paþinimui asmeniná santyká su tikrove, jos daiktais, reiðkiniais. Filosofinio paþinimo istorija Bergsono interpretacijoje iðkyla kaip artimesnë meno istorijai, kurioje kiekvienas didis dailininkas pateikia savo pasaulio vizijà, nei nuosekliai objektyvumo princi- LOGOS 56 15
3 pø siekianèiai mokslo istorijai. Akivaizdu, kad Bergsono veikaluose iðdëstyta filosofiniø poþiûriø sistema yra suausta ið gausybës perimtø ið kitø filosofiniø sistemø idëjø (kuo maþiau Bergsonas savo knygose ir laiðkuose kalba apie jø autorius, tuo daþniau aptiksime ið jø perimtø statybiniø detaliø). Bergsono pozityvioje metafizikoje, kaip ir Immanuelio Kanto filosofinëje sistemoje, ávairiø filosofiniø mokyklø, tradicijø bei paskirø màstytojø idëjos susiliejo á vientisà intuityvistinës filosofijos sistemà. Svarbios èia yra ne paskiros perimtos ið ávairiø màstytojø idëjos, o pirmiausia nepriekaiðtingai kruopðèiai kuriamas filosofinis statinys, jo sudëtiniø komponentø vidinis struktûrinis ryðys, apjungiantis gausybæ skirtingø detaliø á sàryðingà visumà. Aptariant bergsoniðkos metafizikos konstravimo principus vertëtø prisiminti ir metodologiðkai svarbià filosofo mintá iðsakytà programiniame Bolonijos konferencijai parengtame praneðime Filosofinë intuicija, kuriame kalbama apie nereikðmingumà vertës poþiûriu tos medþiagos, ið kurios màstytojas sukuria savo sistemos statiná lyginant su jo kûrëjo kûrybiniu polëkiu. Kûrybiðkumas jam, kaip ir Friedrichui Nietzsche i, buvo iðskirtinës svarbos kategorija visose kûrybinës veiklos srityse. Bergsono intuityvistinë filosofija tai savitas Schopenhauerio, Nietzsche ës, neoplatonizmo, Blaise o Pascalio, Jeano Jacqueso Rousseau, romantinës, prancûziðkojo spiritualizmo ir Rytø filosofijos sàskambis, atsiradæs sujungus subtilias psichologines ir mokslines sàvokas. XIX a. pabaigoje ryðkëjanti pozityvizmo ir mechaniðkojo materializmo krizë turëjo átakos Bergsonui. Nusivylæs pozityvistinëmis grieþto moksliðkumo nuostatomis, jis pasuko gyvenimo filosofijos pirmtakø pramintais keliais. Daugiausia átakos Bergsono nepasitikëjimui racionalaus proto galimybëmis, mokslu, teorija, praktine veikla turëjo romantinis panestetizmas, Schopenhauerio ir Nietzsche ës gyvenimo filosofijos leitmotyvai. Taèiau, skirtingai nei daugelis pirmtakø, Bergsonas vertino praktinius mokslo laimëjimus, kartu neigdamas mokslo sugebëjimà teoriðkai paþinti tiesà. Ði filosofija formavosi pozityvizmo ir evoliucionizmo idëjø klestëjimo laikais, kuomet Prancûzijoje ryðkëjo antiracionalistinës pakraipos koncepcijø pakilimas. Màstytojo kûrybinë veikla aprëpë daugiau nei pusæ ðimtmeèio intensyvios Vakarø filosofinës minties laikotarpá. Todël nenuostabu, kad jautraus iðoriniams veiksniams màstytojo koncepcijoje atsispindëjo dvasiniai epochos ieðkojimai. Mintis áneðanti á pasaulá kaþkà naujo, raðë jis, yra priversta skleistis per jau iðsikristalizavusias idëjas, kurias ji sutinka ir átraukia á savo srautà; todël ir susidaro áspûdis, kad ji susijusi su epocha, kurioje gyveno filosofas, taèiau tai tik regimybë. Filosofas galëjo atsirasti daug amþiø anksèiau; tuomet jis susidurtø su kitokia filosofija, kitokiu mokslu, keltø kitokias problemas, kitaip formuluotø savo mintis, tikriausiai, në vienas skyrius ið knygø, kurias jis paraðë, nebûtø toks pat; ir visgi jis pasakytø tà patá. 3 Nors Bergsonas neigë, kad priklauso konkreèiai filosofinei tradicijai ar krypèiai, taèiau jo intuityvistinë filosofija pagrindinëmis nuostatomis ir intonacijomis artimiausia ið Schopenhauerio idë- 16 LOGOS 56
4 MOKSLINË MINTIS jø iðplaukianèiai neklasikinei gyvenimo filosofijos tradicijai, kurios þymiausi atstovai Nietzsche, Wilhelmas Dilthey us, Georgas Simmelis. Bergsonas siekë sukurti naujà ðiuolaikiðkà pozityvià metafizikà, kuri paneigtø Vakarø klasikinëje filosofijoje vieðpatavusias dogmatiðko racionalizmo nuostatas ir átvirtintø naujà poþiûrá á þmogaus gyvenimà, jo misijà pasaulyje, elgesio nuostatas, moralës principus bei pagrindines kûrybinës raiðkos formas. Ið èia kilo siekis nukreipti Vakarø màstymo tradicijà nuo klasikinëje filosofijoje vieðpatavusiø racionaliø loginiø sàvokiniø sistemø ir joms bûdingø tikrovës paþinimo formø prie neklasikinei gyvenimo filosofijos tradicijai bûdingø personalistiniø, intuityvistiniø koncepcijø, kurios orientavosi á unikalià asmenybës patirtá ir ávairias estetines bei menines tikrovës suvokimo formas. Tai lëmë neklasikinës filosofijos tradicijai bûdingà filosofiniø ir literatûriniø saviraiðkos formø suartëjimà. Bergsono kelias á naujos metafizikos kûrimà vedë per ávairius ieðkojimus, aplinkkelius, gilinimasá á ávairias màstymo tradicijas: graikø, judëjø-krikðèioniðkà misticizmà, prancûzø moralistø (Pascalis, Michelis de Montaigne is), vokieèiø klasikinæ filosofijà, romantizmà, evoliucionizmà, pozityvizmà, prancûziðkàjá spiritualizmà (Franšois Pierre Maine de Biran, Jules Lachelier, Emile Boutroux) neklasikinæ ir Rytø filosofijà. Jo pasaulëþiûra formavosi revoliucingø technikos ir mokslo laimëjimø laikotarpiu ir tai neiðvengiamai turëjo átakos filosofo pasaulëþiûrai, lëmë gausybës techninës civilizacijos pavyzdþiø, terminø skverbimàsi á Bergsono tekstus. Tiesa, atsikvoðëjus nuo ðio svaigulio, vëlyvuosiuose tekstuose reiðkiamas naujas poþiûris á technikos triumfo pagimdytas prieðtaringas pasekmes kultûrai. Bergsonas, skirtingai nei Schopenhaueris ir Nietzsche, buvo jautresnis naujausiems tiksliøjø ir gamtos mokslø laimëjimais. Já þavëjo tiksliesiems mokslams bûdingos grieþtos prielaidos, bûtinybë tyrinëjimuose remtis nuosekliomis analizës procedûromis, kurios turëjo uþtikrinti objektyvius ir tikslius rezultatus. Ðios nuostatos iðskyrë Bergsonà ið gyvenimo filosofijos ðalininkø. Ankstyvojoje Bergsono filosofijoje vyravo dvi pagrindinës tradicijos: natûrfilosofinë antikos ir ið Senojo ir Naujojo Testamento iðplaukianti judëjø krikðèioniðkoji. Pirmoji skatino gamtotyrines su naujausiais fizikos, matematikos, biologijos laimëjimais susijusias jo màstymo tendencijas, o antroji apmàstymus apie þmogaus bûties prasmæ, etines ir religines problemas. Pradëdamas kurti savarankiðkà intuityvistinæ teorijà Bergsonas vis daugiau rëmësi Schopenhauerio nubrëþta neklasikinës filosofijos tradicija, kuri formavo pagrindinæ jo vis artimiau su gyvenimo filosofijos tradicija suartëjanèià màstymo kryptá. Tai, kad ávairiuose Bergsono tekstuose, laiðkuose labai retai iðnyra Schopenhauerio ir Nietzsche s pavardës (pavyzdþiui, didþiulëje jo raðtø rinktinëje Oeuvres Nietzsche s vardas aptinkamas tik kartà) neturëtø klaidinti, nes ðios negausios nuorodos ir lyginamoji jo ir ðiø neklasikinës filosofijos korifëjø idëjø analizë liudija, kad jis buvo susipaþinës su ðiø màstytojø tekstais. Taèiau yra ir kitø, netiesioginiø, liudiji- LOGOS 56 17
5 mø, kurie rodo, kad Bergsonas domëjosi ir þinojo Schopenhauerio ir Nietzsche s idëjas. Pavyzdþiui, 1910 m. kovo 18 d. raðytame laiðke, skirtame Estijoje gimusiam vokieèiø filosofui Hermannui von Keyserlingui, Bergsono detalus pastarojo Schopenhaueriui skirtos knygos aptarimas liudija, kad filosofas susipaþinæs su jo filosofija ir pats uþsimena, kad ðioje knygoje aptariamos problemos já labai domina. 4 Á Bergsono veikaluose plëtojamø idëjø sàsajas su Schopenhauerio filosofija iðkart atkreipë dëmesá net jo bièiuliai ir kolegos, pavyzdþiui, amerikieèiø idëjø istorikas Arthuras Onckenas Lovejoy, taip pat S. Evansas, kuris 1913 m. þurnale Le renaissance contemporaine paskelbë straipsná Bergson et Schopenhauer. Taèiau Bergsonas, nepaisant akivaizdþiø sàsajø su Schopenhauerio idëjomis, atkakliai gynë pamatiniø savo intuityvistinës filosofijos idëjø originalumà. Taip, pavyzdþiui, atsiliepdamas á Lovejoy straipsniuose iðsakytas mintis apie jo filosofijos sàsajas su Schopenhaueriu, 1911 m. geguþës 10 d. laiðke kolegai jis raðë: Analogijos kurias jûs parodote tarp kai kuriø mano poþiûriø ir Schopenhauerio mane ypaè stebina: að su jais nepaþástamas, nors retkarèiais skaitau Schopenhauerá. Man atrodo, kad Schopenhaueris lieka uþhipnotizuotas Kanto daikto savyje ir kad jo Valia, yra belaikë. 5 Dël Schopenhauerio idëjø átakos Bergsonas vos nebuvo apkaltintas plagijavimu. Ið tikrøjø daugelis pagrindiniø ðio màstytojo idëjø (pasaulio gimimo teorija, gyvenimo samprata, intuityvizmas, kontempliacijos teorija, dviejø kontempliacijos formø erdvinës ir laikinës prieðprieða, racionalaus ir intuityvaus paþinimo keliø iðskyrimas, elitiðkumas) nenurodant ðaltinio yra perimtos ið Schopenhauerio. Intuityvizmo pradininkui artima pasaulio kaip valios ir vaizdinio interpretacija, egzistenciniai Schopenhauerio filosofijos motyvai, mokymas apie tikrosios ir netikrosios bûties sklaidà, metafizinis voliuntarizmas, orientalistiniai motyvai, daug sàsajø galime áþvelgti ir juoko bei komiðkumo teorijose, apmàstymuose apie intuityvaus ir abstraktaus teorinio paþinimo santykius, poþiûryje á sàvokas tik kaip etiketes, kurias paskubomis klijuojame prie konkreèiø objektø. Jis, kaip ir Schopenhaueris, bûtina autentiðkos kûrybos sàlyga laiko atsiribojimà nuo iðorinio pasaulio, kità nei paprastiems þmonëms gyvenimiðkøjø vertybiø sistemà, ypatingà, lyginant su áprastiniu, pasaulio regëjimo bûdà. Áprastinis pasaulio regëjimas Bergsono (kaip ir Schopenhauerio) veikaluose siejamas su pavirðutiniðkais vartotojiðkais pragmatiðkais þmogaus poreikiais, o iðskirtiniø ir genialiø asmenybiø su tarnavimu idëjai ir gilesniu poþiûriu á mus supanèio pasaulio daiktus bei reiðkinius. Bergsonas beveik paþodþiui pakartoja Schopenhauerio mintis apie tai, kad gamta kartais gimdo þmones, kuriø mintys ir jausmai menkai susijæ su pragmatiðkomis gyvenimo nuostatomis ir todël kai jie þvelgia á daiktus juos regi ne sau, o vardan jø paèiø. Svarbiausia Schopenhauerio filosofijos kategorija valia, veikiant Nietzsche s idëjoms, Bergsono veikaluose transformavosi á egzaltuotà nerimastingà gyvybiná polëká (élan vital) ir trukmæ 18 LOGOS 56
6 MOKSLINË MINTIS (durée). Teigdamas, kad tikroji bûtis bûdinga gyvybingam polëkiui, kûrybai, trukmei, þmogø supantá pasaulá Bergsonas aiðkina kaip vaizdiniø visumà. Tikrovë jam neatsiejama nuo jà suvokianèios sàmonës. Jo koncepcijai bûdinga sàmonës ribø iðplëtimo tendencija, jos radikalus atskyrimas nuo materijos, autonomizavimas ir psichologizavimas. Kruopðèiam ávairiø sàmonës procesø apraðinëjimui ir analizei jo veikaluose teikiamas iðskirtinis dëmesys. Kartais atrodo, jog Schopenhauerio filosofijos leitmotyvai Bergsono veikaluose yra labiau pritaikyti epochos dvasiniams poreikiams. Neklasikinei filosofijos tradicijai Bergsonas suteikë didesná nerimo jausmà, negu tai buvo daræ Schopenhaueris, Kierkegaardas, Nietzsche. Jo màstysenai bûdingas kaþkoks liguistas mëgavimasis viskuo, kas nuolat keièia savo pavidalà, beveik nefiksuojama. Net ir jo poþiûris á paþinimà nuolat susipina su kupinais intuityvumo estetiniais elementais, kurie akimirksniu griauna nuoseklià loginës minties sklaidà. Schopenhaueriui artimas ir literatûrinis Bergsono filosofijos aspektas, minties átaigumas, ávaizdþiø vaizdingumas ir jautrus psichologizmas. Bergsono epistoliniame palikime esama panaðiø uþuominø ir apie Nietzschæ, kurio kai kuriø esminiø idëjø átaka taipogi buvo svarbi. Jei ádëmiau analizuosime Bergsono santykius su vokieèiø filosofija, tai pirmiausia reikëtø iðskirti negatyvø Kanto ir pozityvø romantikø, Schellingo, Schopenhauerio, vëlesnës gyvenimo filosofijos tradicijos. Tai, kà Nietzsche daþniausiai iðsakydavo aforizmu, Bergsonas iðplëtojo ir átraukë á savo filosofinæ sistemà. Kalbant apie Nietzsche ës idëjø ásiliejimo á bergsoniðkos metafizikos sistemà organiðkumà nevertëtø pamirðti, kad ir Nietzsche, ir Bergsonas turëjo vienà bendrà iðeities taðkà Schopenhauerio iracionalios valios metafizikà. Taèiau paþenklintas prancûziðkos racionalistinës ir pozityvistinës tradicijos átakos Bergsonas siekë suteikti ið Schopenhauerio ir Nietzsche s perimtoms idëjoms kiek kitoká moksliðkesná pavidalà m. birþelio 19 d. laiðke Isaacui Bernubi Bergsonas raðo: Að taip pat su didþiuliu dëmesiu perskaièiau jûsø straipsná apie Nietzschæ ir Rousseau. Jis mums atskleidþia ne tokio negatyvaus ir maþiau paradoksalaus Nietzsche s veidà, daug artimesná Rousseau nei tai daþniausiai yra vaizduojama. 6 Po penkiø metø straipsnyje La philosophie francaise raðydamas apie prancûzø filosofà Marie Jean Guyau Bergsonas vadina Nietzsche garsiu màstytoju. 7 Literatûra 11 Henri Bergson. Ecrits et paroles. Paris: Presses Universitaires de France 1959, t. 2, p Benedetto Croce. Logica come scienza del concretto puro. Bari: Laterza, 1909, p Henri Bergson. La Pensée et le Mouvant. Paris: Les Presses universitaires de France, 1934, p Henri Bergson. Correspondances. Paris: PUF, 2002, p Ten pat, p Henri Bergson. Mélanges. Paris: PUF, 1972, Ten pat, p B. d. LOGOS 56 19
problemos 72 galutinis.p65
ISSN 1392 1126. PROBLEMOS. 2007 72 Politikos ir socialinë filosofija POLITIKOS FILOSOFIJOS TIKSLAS Alvydas Jokubaitis Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto Politikos
Detaliauproblemos 74 galutinis.p65
ISSN 1392 1126. PROBLEMOS. 2008 74 PRASMË FILOSOFIJOJE IR FILOSOFIJOS PRASMË Lietuvos filosofø draugijos veikla bent jau pastaruoju metu nëra labai akivaizdi, taèiau tradicija rengti kasmetines draugijos
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų
DetaliauUGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIAUS 2016 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO NR. VK-24 DĖL BENDROJO UGDYMO DALYKŲ
UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIAUS 2016 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO NR. VK-24 DĖL BENDROJO UGDYMO DALYKŲ VADOVĖLIŲ TURINIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
DetaliauPATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į
PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.
DetaliauVADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga
VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga atitinka pagrindines demokratijos vertybes ir principus (asmens ir tautos
DetaliauEtninės kultūros olimpiada
Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada: galimybės ir perspektyvos Daiva Briedienė Klaipėda 2014 03 14 Apžvalga: dalykinės olimpiados, konkursai Olimpiadų yra apie 20: lietuvių kalbos, matematikos,
DetaliauMazasis_ indd
PAGRINDINIAI BANKØ VEIKLOS RODIKLIAI 2007/4 Sutartiniai þenklai Reiðkinio (rodiklio) atitinkamu laikotarpiu nebuvo 0,0 Rodiklis maþesnis negu nurodyti matavimo vienetai... Nëra duomenø, nors reiðkinys
DetaliauLIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA
Projektas PATVRTNTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 08 m. lapkričio d. įsakymu Nr. (..)-V- LETUVŲ KALBOS R LTERATŪROS VALSTYBNO BRANDOS EGZAMNO UŽDUOTES VERTNMO KRTERJA. Literatūrinio rašinio
Detaliauinfrmac mokslai 41 galutine.p65
ISSN 1392 0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2007 41 Geografinës informacijos skaitymas edukacinës komunikacijos poþiûriu Zigmas Kairaitis Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslø fakulteto Bendrosios
Detaliau18 E. KRAKAUSKAS ISTORIJA VISUOTINIO REISKINIŲ SĄRYSIO PRINCIPO POZIŪRIU Kai svarstomi istorijos tyrinėjimai, tai paprastai iškeliamas ir tų tyrinėjim
18 E. KRAKAUSKAS ISTORIJA VISUOTINIO REISKINIŲ SĄRYSIO PRINCIPO POZIŪRIU Kai svarstomi istorijos tyrinėjimai, tai paprastai iškeliamas ir tų tyrinėjimų teorinių prielaidų klausimas. Teorinės prielaidos
DetaliauECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Educatio
ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Education and Training ECVET ) tai viena iš Europoje taikomų
DetaliauVERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO
DetaliauUntitled-1
ISSN 1392 5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. 2007 19 NEFORMALAUS UGDYMO EDUKACINIS DISKURSAS Nepamokinë veikla kaip sutrikusio regëjimo paaugliø socialiniø ágûdþiø ugdymo veiksnys Rita Raudeliûnaitë Lektorë,
DetaliauFILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA Nr. 3. P Lietuvos mokslø akademija, 2005 Tradicinio filosofinio diskurso modifikacijos karnavalinëje filosofijoj
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2005. Nr. 3. P. 25 32 Lietuvos mokslø akademija, 2005 Tradicinio filosofinio diskurso modifikacijos karnavalinëje filosofijoje 25 Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2005 Tradicinio
DetaliauMz02.p65
LIETUVOS AKLØJØ IR SILPNAREGIØ SÀJUNGOS MËNESINIS ÞURNALAS MÛSØþodis 2017 2 (698) Leidþiamas nuo 1959 m. sausio mën. TURINYS 1 LASS CENTRO TARYBOJE 1 A.VALENTA NAUJOVËS, KURIAS PRAVARTU ÞINOTI 4 AR MUMS
DetaliauVIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal
VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal individualius ugdymosi planus. (Pagal vidurinio ugdymo
DetaliauNZ p65
LAIÐKAS REDAKTORIUI Ðeima, sàþinë ir gyvybë kaip þiniasklaidos etikos problemos Kardinolas Audrys Juozas Baèkis Vilniaus Arkivyskupas Metropolitas Apie þiniasklaidos ir þurnalistø etikà Lietuvoje kalbame
DetaliauISSN PROBLEMOS EDMUNDAS KRAKAUSKAS Žmogaus tikroviškumas R. Descartes'o 400-ųjų gimimo metinių paminėjimas yra proga vėl pabandyt
ISSN 1392-1126. PROBLEMOS. 52. 1998 EDMUNDAS KRAKAUSKAS Žmogaus tikroviškumas R. Descartes'o 400-ųjų gimimo metinių paminėjimas yra proga vėl pabandyti panagrinėti nuo seniausių laikų ne tik filosofų keliamą
DetaliauPATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI
PATVIRTINTA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. (toliau mokyklos) mokinių pažangos
Detaliau7md47.p65
Vilniaus kultûros savaitraðtis 7 meno dienos www.7md.lt 2009 m. gruodþio 25 d., penktadienis 7md Nr. 47 (876) Kaina 2,50 Lt D a i l ë M u z i k a T e a t r a s K i n a s F o t o g r a f i j a Sveiki sulaukæ
DetaliauLITUANISTICA T. 61. Nr. 1. P Lietuvos mokslø akademija, Erdvë 2005ir laikas lietuviø eseistikoje Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 20
LITUANISTICA. 2005. T. 61. Nr. 1. P. 65 78 Lietuvos mokslø akademija, Erdvë 2005ir laikas lietuviø eseistikoje Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2005 65 ERDVË IR LAIKAS LIETUVIØ ESEISTIKOJE Laima Arnatkevièiûtë
DetaliauRegioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar
Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos
DetaliauNaujasis Zidinys-Aidai
LAIÐKAS REDAKTORIUI Irena Eglë Laumenskaitë Papraðei paraðyti svarbia, o ðiandien ir aktualia tema apie Baþnyèios ir þiniasklaidos santyká. Pradësiu nuo vis iðkylanèio klausimo: Kà reiðkia, kad jau visà
DetaliauNr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra
Nr. 10 2014 gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra draudimas diskriminuoti dėl negalios. Apžvelgsime
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012
Lyderystė vardan mokymosi Eglė Pranckūnienė Mokyklų tobulinimo centras 2012 02 29 Įsivertinimas Ką aš labiausiai vertinu savo darbe? Kokios profesinės karjeros aš siekiu? Kaip man to pasiekti? Kokios galėčiau
DetaliauSlide 1
UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS PUBP struktūra. Vertinimo normos ugdymo procesui (pagrindiniam ugdymo koncentrui) 1 Kalbos kurso uždaviniai Kalbos vartojimo ugdymo mokymosi pasiekimai Kalbos sistemos pažinimo
DetaliauMerkevičius, Remigijus Baudžiamasis procesas: įtariamojo samprata : monografija TURINYS Autoriaus žodis 11 Įžanga 19 Santrumpų paaiškinimai 24 I dalis
Merkevičius, Remigijus Baudžiamasis procesas: įtariamojo samprata : monografija TURINYS Autoriaus žodis 11 Įžanga 19 Santrumpų paaiškinimai 24 I dalis. Įtariamojo statusą lemiančių konstitucinių pradų
DetaliauEkonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj
Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,
DetaliauMicrosoft Word - IKIMOKYKLINČ IR PRIEŀMOKYKLINČ PEDAGOGIKA.docx
IKIMOKYKLINĖ IR PRIEŠMOKYKLINĖ PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Studijų programa Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika skirta rengti pedagogus darbui su vaikais nuo gimimo iki 7 metų. Studijų programa yra
DetaliauMOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamen
1 2018-2019 MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamentuoja pradinio ir pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą
DetaliauPRIEINAMAS TURIZMAS-TURIZMAS VISIEMS UNIVERSALUS DIZAINAS: TEORIJA IR PRAKTIKA
PRIEINAMAS TURIZMAS-TURIZMAS VISIEMS UNIVERSALUS DIZAINAS: TEORIJA IR PRAKTIKA RAMUNĖ STAŠEVIČIŪTĖ ARCHITEKTĖ KU DOCENTĖ 2018.10.18, KLAIPĖDA UNIVERSALUS DIZAINAS TAI TOKS GAMINIŲ IR APLINKOS KŪRIMAS (PROJEKTAVIMAS),
DetaliauMatulaièio Respublika Parapijos socialiniø veiklø laikraðtis N m. Geguþë <...> Jie didžiai nustebo, kiekvienas girdëdamas savo kalba juos kalb
Parapijos socialiniø veiklø laikraðtis N 18-2015 m. Geguþë Jie didžiai nustebo, kiekvienas girdëdamas savo kalba juos kalbant. Lyg nesavi ir nustëræ jie klausinëjo: Argi va ðitie kalbantys nëra galilëjieèiai?
DetaliauOPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES AUDINIŲ RAŠTUOSE
OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES TEKSTILĖS RAŠTUOSE Keturių pa okų iklas 2018 m. Pare gė Kau o Juozo Grušo e o gi azijos dailės okytoja ekspertė RASA KLINGAITĖ DAILĖTYRINĖ UŽDUOTIS I pa oka Susipaži
DetaliauKeturi mokymosi stiliai pagal D
KOKIE MOKYMOSI STILIAI LABIAUSIAI TINKA SKIRTINGAIS MOKYMOSI ETAPAIS? P. Honey ir A. Mumford (1992), plėtodami D. A. Kolbo idėją, sukūrė panašią (bet ne tapačią) mokymosi stilių sistemą. P. Honey ir A.
DetaliauTOD'S IR TOD'S PRANCŪZIJA TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS 2005 m. birželio 30 d. * Byloje C-28/04 dėl Tribunal de grande instance de P
TOD'S IR TOD'S PRANCŪZIJA TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS 2005 m. birželio 30 d. * Byloje C-28/04 dėl Tribunal de grande instance de Paris (Prancūzija) 2003 m. gruodžio 5 d. Sprendimu,
DetaliauStrat_apzvalga_liet.p65
197 Jûratë Novagrockienë * Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija Kariuomenës transformacija XXI amþiuje: Lietuvos atvejis Straipsnio tikslas atskleisti, kaip besikeièianti tarptautinë aplinka,
DetaliauMicrosoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx
TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Tai vienintelė Lietuvoje studijų programa, rengianti teatro mokytojus. Teatro ir kino pedagogika jungia dvi sudėtingas ir įdomias sritis teatro meną ir asmenybės
Detaliau"Vilnis" 2017
Molëtø 2017 m. geguþës 23 d., antradienis Nr. 40 (8013) Kaina - 0,45 Eur Laikraðtis leidþiamas nuo 1951 m. kovo 21 d. kraðto laikraðtis www.vilnis.lt Prie á stalèiø sugulusiø kaimo turizmo verslo ambicijø...
DetaliauPowerPoint Presentation
Autorių teisės ir plagiato prevencija Jūratė Kuliešienė Daiva Steponavičienė KTU biblioteka Turinys Intelektinė nuosavybė Autorių teisės Plagiato prevencija Intelektinė nuosavybė (IN) Intelektinė nuosavybė
Detaliau281.pmd
KRIKÐÈIONIØ BENDRIJOS TIKËJIMO ÞODIS DVISAVAITINIS LAIKRAÐTIS Iðeina du kartus per mënesá, ðeðtadieniais. Leidþiamas nuo 1997 m. sausio 9 d. http://www.btz.lt Ðiame numeryje: Nr. 16 (281) 2008 m. rugpjûèio
DetaliauPhoto Album
Mokinio gabumų atskleidimas kryptingo meninio ugdymo procese Vilniaus Tuskulėnų vidurinėje Daiva Pilukienė Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, pradinių klasių mokytoja metodininkė Ingrida-Viktorija Umbrasaitė
Detaliaupsichologija-34 galutinis.p65
ISSN 1392 0359. PSICHOLOGIJA 2006 34 IKIMOKYKLINIO AMÞIAUS VAIKØ EMOCIJØ IR ELGESIO SUNKUMØ VERTINIMAS CBCL / 1½-5 IR C-TRF DIAGNOSTIKOS KRITERIJAIS (DSM) PAGRÁSTOMIS SKALËMIS Roma Jusienë Socialiniø mokslø
DetaliauTeisesProblemos 2009_1_63.p65_rem.p65
Straipsniai Mindaugas LANKAUSKAS Teisës instituto Teisinës sistemos tyrimo skyriaus tyrëjas Gedimino pr. 39/Ankðtoji g. 1, LT-01109 Vilnius, Tel. (8 5) 210 16 68 El. p. mindaugas@teise.org ISSN 1392-1592.
Detaliauancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa
ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas tolerancij mas draugiškumas
DetaliauNARKOTIKØ VARTOJIMO PREVENCIJA BENDRUOMENËJE Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojo þinynas VILNIUS 2002
NARKOTIKØ VARTOJIMO PREVENCIJA BENDRUOMENËJE Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojo þinynas VILNIUS 2002 UDK 613.8(03) Na-187 Parengë: Ona GRIMALAUSKIENË Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenës sveikatos
DetaliauRašto darbų metodiniai nurodymai
RAŠTO DARBŲ METODINIAI NURODYMAI VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA VILNIAUS UNIVERSITETAS KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS RAŠTO DARBŲ METODINIAI NURODYMAI 2018 Patvirtino Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto
DetaliauMicrosoft Word - Programa.doc
LINGUA LITUANICA DAINA BALČIENö, mokytoja ekspert PARENGIAMŲJŲ KURSŲ LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS VALSTYBINIAM EGZAMINUI P R O G R A M A Vilnius 2009 TURINYS PRATARMö.3 RAŠYBOS IR ŽODŽIŲ DARYBOS PAGRINDAI..4
DetaliauPer kompetencijų ugdymą į sėkmingą asmenybę
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo 2008-01-09 ministro įsakymu Nr. ISAK- 43 VAIKŲ IR JAUNIMO KULTŪRINIO UGDYMO KONCEPCIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo
DetaliauAlkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr.
Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr. Paauglystė svarbus gyvenimo laikotarpis, kuris tęsiasi nuo fizinio lytinio brendimo
DetaliauKritinio mąstymo užduotys Pažadėtoji žemė: Dievo Karalystė 1. Užduotis. Moralinės problemos kėlimas remiantis Šventuoju Raštu Perskaityk Senojo Testam
Pažadėtoji žemė: Dievo Karalystė 1. Užduotis. Moralinės problemos kėlimas remiantis Šventuoju Raštu Perskaityk Senojo Testamento ištrauką ir suformuluok moralinę problemą pagal vieną iš šių aprašymų, iškelk
DetaliauPriedas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas skelbia konkursą išvardintose katedrose ir mokslo padaliniuose užimti šias pareigas: I. GAMTOS IR TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ SRITYSE APLINKOS INŽINERIJOS FAKULTETE 1.
DetaliauPrienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt
Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokytojų kūrybiškumas ir lyderystės gebėjimai sudaro sąlygas
Detaliaustatyba 2019 Nr. 3 copy.indd
STATYBA Laikraðtis statybininkams ir ne tik jiems Leidþiamas nuo 1988 m. rugpjûèio 12 d. Nr. 3 (434) 2019 m. kovo 15 d., penktadienis Valstybë ir atsakomybë Alfonsas JARAS, Lietuvos statybininkø asociacijos
DetaliauPowerPoint Presentation
Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga Julita Varanauskienė SEB banko šeimos finansų ekspertė Pajamos augo visose šalyse, iš ateities daugiausia tikisi latviai Vidutinis neto darbo užmokestis (EUR)
Detaliauuntitled
2016 m. balandþio 5 d., antradienis Su priedu Sveika ðeima ISSN 1648-2018 ÐILUTËS RAJONO IR PAGËGIØ SAVIVALDYBËS NEPRIKLAUSOMAS LAIKRAÐTIS. Nr. 24 (2079) 2016 m. balandþio 5 d., antradienis www.silokarcema.lt
DetaliauANDRIUS ŠLEŽAS (tyrėjo vardas, pavardė) Šv. Stepono g , Vilnius; mob. tel (adresas pašto korespondencijai
ANDRIUS ŠLEŽAS (tyrėjo vardas, pavardė) Šv. Stepono g. 31-18, Vilnius; mob. tel. 860434978 kulturosvertybes@gmail.com, (adresas pašto korespondencijai siųsti, telefonas, el. pašto adresas) Kultūros paveldo
DetaliauVILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ ATSTOVYBĖ Vilnius University Students Representation PIRMOS PASKAITOS APKLAUSOS APIBENDRINIMAS FAKULTETUOSE 2011m. RUDE
VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ ATSTOVYBĖ Vilnius University Students Representation PIRMOS PASKAITOS APKLAUSOS APIBENDRINIMAS FAKULTETUOSE 2011m. RUDENS SEMESTRAS Studentai, susipažinę su Vilniaus universiteto
Detaliauproblemos-68-taisytas-51-galas.p65
ISSN 1392 1126. PROBLEMOS. 2005 68 ÞMONIJOS TIKSLAI IR ÞMONIJOS TEISËS J. H. ABICHTO VEIKALE APIE PRIGIMTINÆ TEISÆ Heiner F. Klemme Otto-von-Guericke-Universität Magdeburg Institut für Philosophie Postfach
DetaliauVARPAI 2011(1-19).cdr
PAGRINDINIS RËMËJAS: (14000) 26 3 JONAS AISTIS LEONAS PELECKIS-KAKTAVIÈIUS HENRIKAS ALGIS ÈIGRIEJUS JULIUS KELERAS 4 Kelionë. Senøjø Varpø skambesys 6 Prasmiø paieðkos. Esë 20 Henrikas Algis ÈIGRIEJUS:
DetaliauNr ( ) 2012 m. birþelio d. Maironis: Skambiai, plaèiai, tvirtai, galingai... 2p. Tradicinë Kauno dainø ir ðokiø ðventë. Don
Nr. 22 23 (385 386 826 827) 2012 m. birþelio 14 27 d. Maironis: Skambiai, plaèiai, tvirtai, galingai... 2p. Tradicinë Kauno dainø ir ðokiø ðventë. Donato STANKEVIÈIAUS nuotrauka www.nemunas.net 3-7 p.
Detaliau2016 m. gegužė, Nr. 3 Apie globą ir įvaikinimą Susidomėjimas įtėvių ir globėjų pasirengimo sistema Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarny
2016 m. gegužė, Nr. 3 Apie globą ir įvaikinimą Susidomėjimas įtėvių ir globėjų pasirengimo sistema Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tyrimas Globa abipusė nauda: tu įkrauni vaiką,
Detaliauataskaita_visa
1 Vaikø linija tai tarnyba, teikianti psichologinæ pagalbà visos Lietuvos vaikams ir paaugliams telefonu, laiðkais ir internetu. Vaikai ir paaugliai gali kreiptis á Vaikø linijà dël ávairiø jiems iðkilusiø
Detaliau: m. rugsëjo 26 spalio 2 d., Nr. 33 (882) Nr. 33 (882) 2013 m. rugsëjo 26 spalio 2 d. Nelisiwe Xaba & Kettly Noel,,Correspondanc
: Nr. 33 (882) 2013 m. rugsëjo 26 spalio 2 d. Nelisiwe Xaba & Kettly Noel,,Correspondances. Aura 23 rudenëjanèiame Kaune 20 p. 2 Þydi maþos naðlaitës Ðirdie mano, liûdesio pilnoji, kalaviju pervertoji,
DetaliauStazuotes uzsienyje on-line
Tomas Jovaiša MD PhD FRCA FFICM Kodėl jauni gydytojai turi išvažiuoti į užsienį ir ko reikia, kad jie sugrįžtų. 15 metų ir 1 500 000 svarų patirtis Truputį apie mane VU medicinos fakultetas VU anesteziologijos
DetaliauUGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS
PATVIRTINTA Gimnazijos direktoriaus 07 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-79 KELMĖS R. ŠAUKĖNŲ VLADO PŪTVIO PUTVINSKIO GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS 07/8 m.m. PRITARTA Gimnazijos tarybos posėdžio 07 m. birželio
DetaliauPowerPoint Presentation
Kauno Rokų vidurinė mokykla Neformalaus ugdymo poreikių 5-12 klasėse tyrimas Tyrimą atliko: pavaduotoja D. Klimavičienė psichologė A. Andriuškienė Tyrimo ataskaitą parengė: A. Andriuškienė 2013-05-21 Tyrimo
DetaliauĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m.
ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA 2017 2018 M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas 190138895 Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. 1. Už kurį laikotarpį pateikiate ataskaitą? (pasirinkite)
DetaliauNegalia.pmd
PROBLEMOS ANALIZË ÐVIETIMO 2007, rugpjûtis Nr. 4 (15) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: NEGALIÀ TURINTYS STUDENTAI LIETUVOS AUKÐTOSIOSE MOKYKLOSE:
DetaliauDalyvavusių skaičius (pagal tyrimo metus)
INTERVENCIJOS, SIEKIANT MAŽINTI PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMĄ TARP JAUNIMO Klaipėda, 2015 TEMOS AKTUALUMAS Nesaikingas tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas kelia didelį susirūpinimą
DetaliauPROJEKTAS SUDERINTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas PATVIRTINTA Tytuvėnų g
PROJEKTAS SUDERINTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas PATVIRTINTA Tytuvėnų gimnazijos direktoriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. V- TYTUVĖNŲ
DetaliauPagrindiniai ženklų lapai_8vnt.cdr
1 klasë 310 Pësèiøjø eismas draudþiamas Draudþiamasis Draudþiama pëstiesiems judëti ta kelio puse, kurioje pastatytas þenklas 412 Pësèiøjø takas Nukreipiamasis Takas skirtas tik pëstiesiems. Kai takas
DetaliauVaskelis.pmd
- II - ÞVILGSNIS Á LIETUVIØ LITERATÛROS TRADICIJÀ 135 136 TAUTOSAKA LIETUVIØ LITERATÛROJE Tautosaka, þodinis þemdirbiø kultûros paveldas, iðreiðkia tarsi primityvøjá poþiûrá á þmogø ir á gamtà. Taèiau
Detaliau„This research is funded by the European Social Fund under the Global Grant masure“
VERSLUMO KOMPETENCIJOS POREIKIS IR RAIŠKA VEIKLOJE Tarptautinė konferencija - 2015 SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ MOKSLINIAI TYRIMAI IR PLĖTRA/ RESEARCH AND DEVELOPMENT OF KEY COMPETENCES FOR ADULTS
DetaliauFilosofinė kino filmų prigimtis. Andrejaus Tarkovskio kinematografija
Andrius Gudauskas Andrejaus Tarkovskio kinematografija VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA Andrius Gudauskas Andrejaus Tarkovskio kinematografija MOKOMOJI METODINĖ PRIEMONĖ 2019 Apsvarstė ir rekomendavo leidybai
Detaliau302.pmd
KRIKÐÈIONIØ BENDRIJOS TIKËJIMO ÞODIS DVISAVAITINIS LAIKRAÐTIS Iðeina du kartus per mënesá, ðeðtadieniais. Leidþiamas nuo 1997 m. sausio 9 d. http://www.btz.lt Nr. 13 (302) 2009 m. liepos 4 d. Kaina 3,30
DetaliauStrat_apzvalga_liet_2005.p65
245 Vaidotas Urbelis * Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutas Lietuvos atgrasinimo strategija Lietuvos atgrasinimà strategija tai grasinimas panaudoti karinæ jëgà siekiant
DetaliauTerminai
SVEIKI ATVYKĘ!!! 2014-02-04 susitikimo programa 14.00 14.05 Susitikimo tikslai 14.05 14.20 PUP rengiamos temos išbandymo su vaikais rezultatai. Darbas temos rengimo grupėse 14.20 14.40 Išvadų pristatymas
DetaliauSkaidrė 1
Vidurinio ugdymo programos aprašas Individualus ugdymo planas Telšių Džiugo vidurinės mokykla Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Šalkauskytė Svarbūs klausimai baigiantiems 10 klasę: Ko aš noriu? Ką
DetaliauSlide 1
Neformalusis vaikų švietimas ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas: kas, kaip, kodėl? Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2019-04-30 Vilnius Pranešime vartojami trumpiniai NVŠ neformalusis vaikų
DetaliauProjektas
PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto Lietuvos socialinių tyrimų centro Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos mokslo krypties doktorantūros komiteto 2019 m. gegužės 8 d. posėdžio nutarimu Nr.
DetaliauMano metodas-08_04.p65
2008 02 20 Nr.8 Informacinio leidinio Ðvietimo naujienos Nr.4(259) priedas 2008 02 20 Ugdant brandþià asmenybæ Nr.8 Ið tylos á ðirdá ið ðirdies á þmogø Bendruomenës santykiø vertybës Mokyklos vadovas kaitos
DetaliauMuzikos duomenų bazės NAXOS Music Library naudojimo vadovas Turinys Kas yra NAXOS Music Library... 2 Kaip pradėti naudotis... 3 Kaip atlikti paiešką..
Muzikos duomenų bazės NAXOS Music Library naudojimo vadovas Turinys Kas yra NAXOS Music Library... 2 Kaip pradėti naudotis... 3 Kaip atlikti paiešką... 3 Paprastoji paieška... 3 Išplėstinė paieška... 3
DetaliauXXXXXXXXX PASKAITOS TEMA
"Kaip geriau suprasti savo moksleivius ir užtikrinti jų sėkmingą bendradarbiavimą?" (remiantis Dr. I. Adizes metodologija) Lektorius: 2012 m. lapkričio 10 d., Kaunas Dr. Adizes yra vienas iš pirmaujančių
DetaliauKARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI
KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI Liudmila Lobanova VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Inga Veževičienė VGTU Integracijos ir karjeros direkcija Vilnius 2005.02.25
DetaliauUrban_Nr_2005_4
ISSN 1392-1630 print ISSN 1648-3537 online URBANISTIKA IR ARCHITEKTÛRA Town Planning and Architecture 2005, XXIX tomas, Nr. 4 MIESTO ARCHITEKTÛROS SAVITUMAS KAIP ARCHITEKTÛROS IR VISUOMENËS SÀVEIKOS REZULTATAS
DetaliauISSN DARBO BIRÞOS NAUJIENOS LIETUVOS DARBO BIRÞOS INFORMACINIS BIULETENIS 2005 m. Nr.1(85) 2005 metø darbo rinkos prognozë: numatomos teig
ISSN 1392-6756 1 DARBO BIRÞOS NAUJIENOS LIETUVOS DARBO BIRÞOS INFORMACINIS BIULETENIS 2005 m. Nr.1(85) 2005 metø darbo rinkos prognozë: numatomos teigiamos tendencijos LDB 2005 m. veiksmø programa 2 Darbo
DetaliauMicrosoft Word - Attachment_5.Magistro_darbu_reikalavimai.doc
Vertimo studijų katedros MAGISTRO DARBŲ reikalavimai Magistro darbas yra kvalifikacinis darbas, savarankiška studija, kurioje atskleidžiami studento (-ės) mokslo tiriamojo darbo įgūdžiai. Darbe pateikiami
DetaliauKAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru
KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS 2017-2018 MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Rudnosiukas ikimokyklinės grupės ugdymo planas reglamentuoja
DetaliauNeformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS ATITIKTIES REIKALAVIMAMS PARAIŠ
Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS ATITIKTIES REIKALAVIMAMS PARAIŠKOS FORMA INFORMACIJA APIE NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO
DetaliauVILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra
VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Prapiestis Studijų pakopa: Studijų rūšis: Studijų forma:
DetaliauTURTO VALDYMO IR ŪKIO DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PERSONALO FORMAVIMO, VALDYMO IR ADMINISTRAVIMO VEIKLOS SRITI
TURTO VALDYMO IR ŪKIO DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PERSONALO FORMAVIMO, VALDYMO IR ADMINISTRAVIMO VEIKLOS SRITIES VERTINIMO APRAŠYMAS 2018 m. rugsėjo 25 d. Turto
DetaliauNr.24 ( ) 2010 m. liepos 1 7 d. Kauno pilies liekanos. XIX a. Ordos albumo litografija. Mes vël atstatom Katedrà. Jûs matot, Ji bus verta ir Die
Nr.24 (297 738) 2010 m. liepos 1 7 d. Kauno pilies liekanos. XIX a. Ordos albumo litografija. Mes vël atstatom Katedrà. Jûs matot, Ji bus verta ir Dievo, ir ðio miesto. Bet, broliai mano, ðimtàkart svarbiau
DetaliauLogos32
Gauta 2008 04 18 Vilniaus dailës akademija JUOKAS KAIP NEUROTIKO NERIMO RAIÐKA IR EMANCIPACIJOS ÐANSAS (PAGAL H. BERGSONO KONCEPCIJÀ) Laughing as Neurotic Anxiety Expression and Chance for Emancipation
DetaliauMicrosoft Word - DBU programa ir planas.rtf
PATVIRTINTA UAB Druskininkų butų ūkio direktoriaus 2017 m. balandžio mėn. 3 d. įsakymu Nr.22 UAB DRUSKININKŲ BUTŲ ŪKIO KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMA 2017-2019 METAMS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. UAB Druskininkų
Detaliautemos
11-14 temos Pavedimo sutartis / Komiso sutartis / Distribucijos sutartis / Franšizės sutartis Dr. V. Mizaras. Prievolių teisė II Analizuojamos sutartys Pavedimo sutartis CK 6.756-6.765 str., įskaitant
DetaliauPowerPoint Presentation
Lietuvos gyventojų nuomonė apie teisėsaugą ir teismus Dr. Eglė Vileikienė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas 2015-03-05 Tyrimo metodika Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų
DetaliauMicrosoft Word - VET-naujienos-55.doc
INFORMACINIS BIULETENIS NR. 55/ 2009 M. BIRŽELIS Skelbimai, naujienos Europos visą gyvenimą trunkančio profesinio orientavimo politikos tinklo renginys 2009 m. birželio 15 17 d. Prancūzijoje vyko tarptautinis
DetaliauLietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai: kultūros įstaigų vertinimas ir lankymas
Kultûros sociologija Sociologija. Mintis ir veiksmas 4/2, ISSN 1392-3358 Lilija Kublickienë Lietuvos gyventojø kultûriniai poreikiai: kultûros ástaigø vertinimas ir lankymas Santrauka. Straipsnyje nagrinëjama
Detaliau