Europos Vadovų Taryba 2011 m M. SAUSIO MĖN.
|
|
- Rugilė Gailys
- prieš 3 metus
- Peržiūrų:
Transkriptas
1 LT Europos Vadovų Taryba 2011 m M. SAUSIO MĖN.
2 Europos Vadovų Taryba 2011 m M. SAUSIO MĖN.
3 Šią brošiūrą išleido Tarybos generalinis sekretoriatas. Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2012 ISBN doi: /44036 ISSN Europos Sąjunga, 2012 Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį. Printed in Belgium SPAUSDINTA EKOLOGIŠKAME POPIERIUJE
4 Turinys Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy parengtas leidinys Europos Vadovų Taryba 2011 m. Europos išbandymas 5 Euro zonos stabilumas 6 Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas 10 Europos Sąjunga pasaulyje 13 Kiekvienam tikslui savas laikas 16 Kas mūsų laukia 21 Europos Vadovų Tarybos išvados ir valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimai 23 3
5 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba sveikina Kroatiją 28-ąją Sąjungos narę
6 Europos išbandymas Šiais metais valstybių skolų krizė euro zonoje dar labiau sustiprėjo. Europos Sąjunga jau seniai nepatyrė tokio didelio išbandymo. Per šiuos dvylika mėnesių Europos vadovai iš visų 27 valstybių narių tiek bendrai, tiek atskirai priėmė svarbių sprendimų, kad ši audra nurimtų. Mus visus siejo tvirtas ryžtas įveikti euro krizę. Suvokiame, kad nėra greito būdo išspręsti problemą ir kad laukia ilgas bei sunkus kelias. Tačiau tebesame įsitikinę, kad būtina išsaugoti šešiasdešimties europinės integracijos metų laimėjimus ir pakloti pamatus ateičiai. Leidinyje Europos Vadovų Taryba 2011 m. apžvelgiama šios institucijos 2011 m. antrųjų mano pirmininkavimo jai metų veikla. Daugiausia dėmesio skyrėme euro zonos stabilumo ir mūsų šalių ekonominės padėties klausimams, taip pat kintančiam geopolitiniam klimatui aplink mus, ypač dėl arabų šalių pavasario. Europos Vadovų Taryba prie posėdžių stalo suburia Sąjungos aukščiausio rango vykdomosios valdžios vadovus: 27 valstybių narių šalių ar vyriausybių vadovus, Komisijos pirmininką ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką. Drauge nustatome politinius prioritetus, taip pat Sąjungos strateginę kryptį ir imamės atsakomybės krizinėse situacijose m., pasikeitus vyriausybėms Airijoje, Suomijoje, Portugalijoje, Danijoje, Graikijoje, Italijoje ir Belgijoje, į savo ratą priėmėme naujus kolegas ir atsisveikinome su buvusiaisiais. Kai kurie šie pasikeitimai buvo tiesiogiai susiję su valstybės skolos krize. Dviejų šalių kolegos sutiko surengti priešlaikinius parlamento rinkimus, kad būtų išsaugotas euro zonos finansinis stabilumas: Ispanijoje siekiant atkurti pasitikėjimą rinka, ir Slovakijoje siekiant įvykdyti įsipareigojimą padėti kurti stipresnę apsaugą. Visa tai įrodo, kaip Europos ir šalių nacionalinė politika šiuo metu kaip niekad yra glaudžiai susijusios. Lisabonos sutartyje nustatyta, kad kiekvienais metais turi būti surengti bent keturi Europos Vadovų Tarybos susitikimai. Dėl susidariusių aplinkybių turėjome dirbti kartu intensyviau m. buvo surengti penki oficialūs Europos Vadovų Tarybos susitikimai, vienas neeilinis susitikimas, vienas neoficialus Europos Vadovų Tarybos narių susitikimas, taip pat keturi atskiri euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimai, kuriems taip pat pirmininkavau. Dalyvauju Sąjungos vadovų diskusijose ir galiu patvirtinti, kad net jei jose atvirai išsakome savo nuomonę, turime tvirtos ir esminės politinės valios dirbti drauge kaip lygiateisiai nariai, padėti vieni kitiems ir daryti pažangą Sąjungos lygiu, visapusiškai atsižvelgdami į vienas kito padėtį. Nuo pat pradžių mūsų tikslas yra sukurti tinkamą bendro solidarumo ir individualios atsakomybės pusiausvyrą apsaugant bendrą Europos sukurtą gėrį, nesvarbu, ar tai būtų bendra valiuta, vidaus rinka ar bendra siena. Įtampos tarp vienybės ir įvairovės mažinimas tebėra kasdienė mūsų Sąjungos užduotis. 5
7 Euro zonos stabilumas Daugumos šiais metais įvykusių mūsų susitikimų pagrindinis tikslas užtikrinti euro zonos finansinį stabilumą. Visą laiką mūsų pareiga buvo dvipusė: imtis neatidėliotinų veiksmų, pavyzdžiui, įkurti ir tobulinti pagalbos fondus, tačiau taip pat palaipsniui suformuoti naują ekonomikos valdysenos sistemą, kad išvengtume problemų ateityje. Visus metus nuo sausio 1 d., kurią Estija tapo 17-ąja pinigų sąjungos nare, iki gruodžio mėn. pabaigos, kuomet apibrėžėme, kaip įtvirtinti griežtesnes taisykles euro zonai naujoje fiskalinio stabilumo sąjungoje, dėjome pastangas, kad būtų užtikrinta konvergencija, drausmė ir integracija. Visi kolegos prisiėmė atsakomybę už bendrai priimtus sunkius sprendimus. Griežtos biudžeto priemonės ir ekonominės reformos patvirtintos visoje Europoje, visų pirma šalyse, kurioms taikomos koregavimo programos Graikijoje, Airijoje ir Portugalijoje, taip pat šalyse, kurios susiduria su įtampa rinkose, pavyzdžiui, Ispanijoje ir Italijoje. Reikėjo parodyti politinę drąsą ir gebėjimą valdyti tiek ginant šių taupymo priemonių būtinybę, tiek įtikinant prieštaraujančius parlamentus ir visuomenę, kad reikia suteikti dideles paskolas. Valstybės skolos krizė, kuri atsirado toliau vystantis m. pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei, mums buvo skaudus smūgis dėl dviejų priežasčių. Pirma, ji parodė struktūrinius trūkumus kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, netvarią valstybės ar privačiojo sektoriaus skolą arba mažėjantį konkurencingumą. Dėl šios priežasties pirmenybę teikėme tam, kad būtų paskatintos struktūrinės reformos siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Antra, ši krizė atskleidė sisteminius pačios ekonominės ir pinigų sąjungos trūkumus. Todėl, be skubių veiksmų euro zonos finansiniam stabilumui užtikrinti, daugiausia dėmesio skyrėme euro struktūriniam patikimumui atkurti. Tačiau nepadeda tai, kad kurstomi lūkesčiai, jog vienas aukščiausiojo lygio susitikimas išspręs visas problemas. Tam reikės daugiau laiko ir daugiau susitikimų kitais metais. Užkirsti kelią krizės plitimui Žvelgiant į pastaruosius dvylika mėnesių, atrodo, kad svarbiausios permainos įvyko vasarą, o ryškiausias posūkis rugpjūčio mėn. Iš tiesų pirmąjį pusmetį apdairiai ir pasitikinčiai dirbome, kad patobulintume priemonių rinkinį, dėl kurio iš esmės susitarėme 2010 m. pabaigoje. Tačiau antrąjį pusmetį dėl blogėjančių rinkos sąlygų buvome priversti dar kartą apsvarstyti savo atsaką į stiprėjančią krizę m. vasario, kovo ir birželio mėn. susitikimuose parengėme ir priėmėme išsamų ekonominių priemonių rinkinį. Tai reiškė griežtesnę biudžeto ir makroekonominę priežiūrą, veiksmingesnius pagalbos mechanizmus, reformas ekonomikos augimui ir konkurencingumui užtikrinti, pagalbą skolos srityje ir finansų sektoriaus sutvarkymą. Liepos mėn. pradžioje dėl blogėjančių sąlygų kai kuriose labiausiai pažeidžiamose šalyse, visų pirma Graikijoje, turėjome įrodyti, kad pati euro zona gali spręsti finansų krizės plitimo pavojaus problemą. Pradžioje tai buvo atskiros nacionalinės skolų krizės, o vėliau tai tapo sistemine susirūpinimą keliančia problema, nes iškilo grėsmė visos euro zonos stabilumui. Liepos 21 d. sušaukiau euro zonos valstybių vadovų susitikimą; tai buvo itin svarbus žingsnis. Susitarėme dėl antros pagalbos programos Graikijai, kuri finansuojama ES valstybių narių ir TVF, ir nustatėme, kad išimties tvarka joje gali savanoriškai dalyvauti privatusis sektorius. Taip 6
8 pat susitarėme dėl priemonių, kuriomis užkertamas kelias krizės plitimui, visų pirma užtikrinome didesnį EFSF gelbėjimo fondo veiksmingumą. Į aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus iš karto sureaguota teigiamai: rinkos įtikintos euro zonos atsparumu. Tačiau rugpjūčio mėn. pradžioje krizė sustiprėjo dėl nesusipratimo ir baimės, kad privačiojo sektoriaus dalyvavimas Graikijai skirtoje programoje gali sukurti precedentą kitoms euro zonos šalims. Taip pat iškilo tam tikrų abejonių dėl priemonių rinkinio įgyvendinimo. Galiausiai jos nepasitvirtino: visi 17 nacionalinių parlamentų jį patvirtinimo per tris mėnesius; tai įspūdingas pasiekimas politiniu požiūriu, nors rinkos požiūriu tai truko ilgai! Tačiau žala jau buvo padaryta. Svyravimai rinkose ėmė didėti, pradėjo smarkiai augti palūkanų normos vienoje iš didžiausią ūkį turinčių euro zonos šalių; ir tai vyko būtent tada, kuomet JAV Kongrese prasidėjęs balansavimas ties pavojinga riba dėl galimo JAV įsipareigojimų neįvykdymo labiau paskatino netikrumo jausmą rinkose. Be to, visame pasaulyje smarkiai lėtėjo ekonomikos augimas. Visos šios problemos davė pagrindą viena kitai. Spalio mėn. susitikimuose turėjome priimti papildomų sprendimų jau žinomose srityse, kuriose reikėjo imtis veiksmų: Graikijos skolos tvarumo, apsaugos nuo krizės plitimo, bankų sektoriaus, ekonomikos augimo srityse. Be to, atskiros valstybės narės, pavyzdžiui, Italija, įsipareigojo labai stengtis konsoliduoti savo biudžetus ir padidinti konkurencingumą; tai padėjo atkurti pasitikėjimą. Gruodžio mėn. įvykusiame paskutiniame 2011 m. susitikime susitarėme dėl svarbių priemonių, kad padėtis euro zonoje taptų stabilesnė. Papildomai parengėme ir apibrėžėme savo trumpalaikes stabilizavimo priemones, pavyzdžiui, teikti papildomų išteklių TVF ir peržiūrėti savo požiūrį į privačiojo sektoriaus dalyvavimą įgyvendinant ESM sutartį, jį griežtai derinti su TVF principais ir praktika. Šiuo požiūriu Graikijos atvejis liks išimtinis. Taip pat surengėme nuodugnesnes diskusijas dėl sisteminio atsako į euro krizę ir susitarėme dėl fiskalinio susitarimo. Iš tiesų, spalio mėn. euro zonos vadovai manęs paprašė parengti ekonominės sąjungos stiprinimo ataskaitą ir veiksmų planą. Tą ilgą gruodžio 8 9 d. naktį mes su kolegomis susirinkome nuspręsti, kokių imtis veiksmų. Dėl tikslo susitarėme greitai, tačiau, kaip atsitinka Europos Sąjungoje, kuri juk grindžiama sutartimis, protokolais ir teisės aktais, buvo sudėtingiau susitarti dėl teisinių priemonių. Galiausiai susitarėme, kad euro zonos valstybės pasirašys atskirą susitarimą, kad pagerintų savo biudžeto politiką ir ekonominės politikos koordinavimą. Visos būsimos euro zonos narės nurodė ketinančios prisijungti prie šio susitarimo: tai savaime geriausias pasitikėjimo bendros valiutos ateitimi ženklas. Drausmė ir konvergencija Pinigų sąjungos stabilumui užtikrinti itin svarbūs patikimi nacionaliniai biudžetai. Todėl 2011 m. Sąjunga griežtino savo biudžeto taisykles ir priežiūros mechanizmus. Europos Vadovų Taryba šiam darbui suteikė lemiamą postūmį, atidžiai stebėdama teisėkūros darbą šioje srityje, kurį pradėjome praėjusiais metais, ir sudarydama naujas galimybes tolesnei pažangai. Jei būtume turėję visas reikiamas priemones pačioje krizės pradžioje, būtume išvengę daug žalos. Visų pirma dėl fiskalinio susitarimo pagrindinės biudžeto taisyklės taps akivaizdžiai stipresnės. Euro zonos šalys įsipareigoja užtikrinti subalansuotus 7
9 biudžetus ir ne didesnį kaip 0,5 % struktūrinį deficitą, ir tai yra daugiau nei esami įsipareigojimai. Jos šią naują fiskalinę taisyklę perkels į savo nacionalinės teisės aktus iki 2012 m. pabaigos, pageidautina konstituciniu arba lygiaverčiu lygiu. Efektyviausi būna sau nusistatyti apribojimai. Be to, buvo padidintas institucinis spaudimas, kad būtų geriau laikomasi taisyklių. Sankcijos tampa beveik automatiškos, tiek koregavimo, tiek prevenciniu aspektu. Fiskalinio susitarimo dalyviai susitarė, kad deficito taisyklės pažeidimo atveju bus taikomas jų pačių apibrėžtas automatinis koregavimas. Be to, Komisija ankstesniame etape nagrinės biudžeto planų projektus. Galiausiai finansinei paramai šalims, kuriose vykdoma pagalbos programa, bus taikomos griežtos makroekonominės sąlygos, kaip šiuo metu daroma Graikijos, Airijos ir Portugalijos atveju. Komisijai teks stipresnis vaidmuo vykdant priemonių stebėseną ir užtikrinant jų vykdymą. Būtina sąlyga užkirsti kelią krizei yra patikimi biudžetai, tačiau kai kurios šalys pačios patyrė, kad vien to neužtenka. Dėl šios priežasties nuo 2012 m. Sąjunga atidžiai stebės ne tik valstybės skolą ir deficitus, kaip numatyta Stabilumo ir augimo akte, bet ir turto burbulų riziką ar prekybos disbalansus. Be to, Komisija išanalizuos visas svarbiausias ekonominės politikos reformas, kurios gali daryti poveikį kitoms euro zonos narėms. Bendrą valiutą turinčiose šalyse neturi būti ekonominių skirtumų, kaip yra atsitikę praeityje. Kovo mėn. sudarytas paktas Euro plius buvo grindžiamas didesnės konvergencijos stiprinimo idėja. Dvidešimt trys valstybės narės savanoriškai įsipareigojo dirbti išvien tokiose srityse kaip darbo rinkos reformos, pensijos ir socialinės išmokos arba privačiojo sektoriaus bankų ir namų ūkių skolos lygiai. Šios struktūrinės reformos bus labai svarbios siekiant, kad Europos ekonomika grįžtų į tvaraus su darbo vietų kūrimu susijusio augimo kelią. Visiems rūpimas klausimas Dėl krizės naujai pradėjome vertinti vieni kitų veiklos rezultatus sustiprėjo bendros atsakomybės pojūtis. Šiuo požiūriu ekonominės valdysenos reforma yra daugialypė. Šia reforma bendru institucinio spaudimo, tarpusavio spaudimo ir rinkos spaudimo deriniu bus užkirstas kelias galimybei vėl atsidurti tokioje sunkioje padėtyje. Europos politinių vadovų spaudimas vienas kitam tapo daug intensyvesnis. Tai lemia ne tik nauja institucinė struktūra, bet ir įvykiai. Apsaugodami visos euro zonos stabilumą, vadovai apsaugo darbo vietas ir ekonomikos augimą savo šalyse; tie, kurių šalys turėtų teikti paskolas iš jų mokesčių mokėtojų įmokų, turi tvirtų motyvų griežčiau prižiūrėti kolegas. Labai konkretus abstrakčios sąvokos tarpusavio priklausomybė pavyzdys: vadovai beveik kasdien bendrauja telefonu savo šalių skolų klausimais. Nenuilstamas visuomenės ir spaudos dėmesys buvo itin svarbus, nes neleido mums prarasti budrumo. Viską įvertinus, per dvidešimt mėnesių daug nuveikėme. Tolesniais veiksmais, kurie šiuo metu svarstomi, Sąjunga suteikia sau priemonių įgyvendinti svarbiausią principą, kurį ji Sutartyse įtvirtino lygiai prieš dvidešimt metų Mastrichte: valstybės narės savo ekonominę politiką vertina kaip bendro intereso reikalą m. toliau nagrinėsime savo ekonominės sąjungos stiprinimo klausimą, kuriuo kovo mėn. pateiksiu pranešimą Europos Vadovų Tarybai. Manau, kad svarbu pademonstruoti, jog ne tik baudžiame tuos, kurie nesilaiko taisyklių, bet ir susiejame savo politiką. Turime pademonstruoti, kad euro tai ne vien valiuta, bet ir negrįžtamas projektas, bendras likimas. 8
10 Europos Vadovų Tarybos nariai bendrauja su spaudos atstovais 9
11 Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas Europos žmonės vis labiau nerimauja dėl savo darbo vietų, santaupų ir vaikų ateities. Sąjunga turi imtis veiksmų, kuriais būtų reaguojama į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus. Kovojame su tiesioginėmis krizės pasekmėmis ir taip pat turime nustatyti kito dešimtmečio ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Ilgalaikės priemonės gali turėti teigiamos įtakos ir artimiausiu metu, neabejotinai dėl to, kad krizei į veikti yra ypač svarbu atkurti pasitikėjimą. Puoselėjant tvaraus ekonomikos augimo perspektyvą galima daug nuveikti, kad būtų susigrąžintas pasitikėjimas, kuriamos darbo vietos ir išspręstos skolų problemos. Daugelyje valstybių narių fiskalinė padėtis yra sunki, tad ekonomikos augimo skatinimas pasitelkiant biudžeto deficitą nėra tinkamas sprendimas. Tačiau ir šiomis aplinkybėmis galime daug padaryti. Skatinome, kad nacionaliniuose biudžetuose ir Europos biudžete pirmenybė būtų teikiama išlaidoms tose srityse, kuriose sudaromos sąlygos ekonomikai augti, raginome kiekvienoje valstybėje narėje vykdyti struktūrines ekonomines reformas ir nusprendėme sustiprinti vidaus rinką, nes taip didinamas konkurencingumas. Esame įsitikinę, kad laikantis visų šių trijų metodų galima pasiekti milžiniškų rezultatų. Kovo ir birželio mėn., įgyvendinant pirmąjį Europos semestrą naująją ekonominės politikos koordinavimo sistemą, įvertinome vieni kitų pažangą ne tik deficito ir skolos mažinimo požiūriu, bet ir augimą skatinančių reformų aspektu. Komisija pateikė bekompromisius įvertinimus ir griežtas rekomendacijas, kurias Europos vadovai asmeniškai įsipareigojo įgyvendinti. Spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime dirbta bendros ekonomikos augimo darbotvarkės skatinimo klausimais. Nusprendėme paspartinti tas Bendrosios rinkos akte nurodytas priemones, kurios padės kurti darbo vietas ir skatins ekonomikos augimą artimiausiu metu ir vidutinės trukmės laikotarpiu, pavyzdžiui, sudarant palankesnes sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti kreditus ir samdyti darbuotojus. Ypatingas vaidmuo tenka bendrajai skaitmeninei rinkai. Taip pat susitarėme, kad teikiant visų formų ES centralizuotą finansavimą, kiek įmanoma, daugiausia dėmesio turi būti skiriama su ekonomikos augimu susijusioms priemonėms. Jei dar įmanoma, tai turėtų būti taikoma dabartiniam biudžetui ( m.) ir neabejotinai turėtų tapti vienu iš principų, kuriais būtų vadovaujamasi būsimame Sąjungos septynerių metų biudžete ( m.). Kitų metų kovo mėn. įvyksiančiame susitikime toliau nagrinėsime šiuos klausimus remdamiesi Komisijos metine augimo apžvalga ir pirmininkausiančios Danijos pasiūlymu. Energetika ir inovacijos Tiek inovacijos, tiek energetika yra labai svarbūs ekonomikos augimui ir gerovei ateityje užtikrinti. Šiose tarpusavyje susijusiose srityse sprendžiami svarbūs mūsų laikų visuomenės uždaviniai: patrauklios darbo vietos, sveikas senėjimas, ekologiška mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, patikimas energijos tiekimas. Todėl nusprendžiau vasario mėn. surengti debatus šiais klausimais. Tiek energetikos, tiek inovacijų srityse suteikėme stiprų strateginį postūmį ir priėmėme svarbių sprendimų bei nustatėme konkrečius su jais susijusius terminus. Pasiūlymai dėl rizikos kapitalo turi būti pateikti per dvylika mėnesių. Bendroji mokslinių tyrimų erdvė turi būti sukurta iki 2014 m. Integruota 10
12 energijos rinka turi pradėti veikti visu pajėgumu iki 2014 m. Visų valstybių narių dujų ir elektros energijos tinklai turi būti sujungti iki 2015 m. Taip pat svarbu laikytis ilgalaikio požiūrio, todėl paraginome laikotarpiui iki 2050 m. parengti mažo anglies dioksido kiekio strategiją, kuri taptų mūsų veiksmų energetikos ir kovos su klimato kaita srityse pagrindu. Iškart po tragiškų įvykių Fukušimoje (Japonija) vienu iš svarbių susirūpinimą keliančių klausimų tapo branduolinė sauga. Kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime prisiėmėme aiškų įsipareigojimą, kad turėtų būti įgyvendinami (ir nuolat tobulinami) aukščiausi saugos standartai ES ir mūsų kaimyninėse šalyse. Todėl, kad būtų užtikrinta atominių elektrinių sauga, Europoje ir šalyse partnerėse buvo parengta ir pradėta įgyvendinti plataus užmojo branduolinio sektoriaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa. Ekonomikos augimo atkūrimas: visuotinė pareiga Visi vadovai puikiai supranta, kad dabar Europai yra lemiamas laikas. Finansų krizė paspartino kai kurias ilgalaikes tendencijas. Pasaulinė ekonominė galia kinta: ją perima besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, Ramiojo vandenyno šalys. Todėl įprastinė veikla lemtų laipsnišką santykinį mūsų ekonomikos smukimą. Tačiau pasaulyje didėjanti gerovė taip pat reiškia galimybę, kuria reikėtų pasinaudoti. Galime gerinti prekybos rezultatus ir pritraukti daugiau užsienio investicijų. Todėl svarbūs laisvosios prekybos susitarimai. Siekdami ekonomikos augimo, daugiausia dėmesio turėtume skirti pastangoms skatinti partnerių, kurių rinkos sparčiai plečiasi, ekonomikos augimą. Būtent dėl šios priežasties spalio mėn. susitikime taip pat aptarėme, kaip strategiškiau pasinaudoti šiais santykiais. Žinome, kad kitų šalių žmonės stebi mus, nes mūsų problemos gali turėti įtakos jų darbo vietoms, pensijoms ar santaupoms. Mes irgi tikimės, kad kitos didelės ekonominės galios šalys prisiims atsakomybę už savo vidinius uždavinius. Jos suinteresuotos, kad Europos Sąjunga ir visų pirma euro zonos valstybės įveiktų tuos sunkumus. Lygiai taip pat Europa suinteresuota, kad JAV stabilizuotų savo viešojo sektoriaus skolos padėtį arba kad Kinija skatintų vidaus paklausą ir lanksčiau taikytų valiutos keitimo kursą. Kiekvienas turi susitvarkyti savo namuose. Apie tai buvo nuolat kalbama visuose tarptautiniuose susitikimuose. 11
13 12 Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas kalba JT Generalinėje Asamblėjoje, 2011 m. rugsėjo 22 d.
14 Europos Sąjunga pasaulyje Arabų šalys. Pavasario ir vėlesni įvykiai 2011 m. arabų šalyse įvykę sukilimai reikšmingiausios geopolitinės permainos nuo Šaltojo karo pabaigos. Šie istorinės svarbos įvykiai vyksta prie pat Europos pietinių sienų. Protestuotojų siekiai gerai pažįstami viso pasaulio jaunimui: darbas ir teisingumas, teisė dalyvauti savo šalies politikoje, socialinis teisingumas, viltis gyventi geriau. Nuo pat pradžių buvome pasiryžę panaudoti visas turimas priemones, kad šių didelių pokyčių rezultatai būtų teigiami, padėti užtikrinti, kad šis arabų šalių pavasaris virstų išties nauja pradžia. Visame regione buvo ir teigiamų, ir neigiamų pokyčių, tačiau vasario mėn. įvykiai Libijoje pradėjo kelti itin didelį susirūpinimą. Lyderis, šaudantis į savo šalies žmones, šalis, stovinti ant pilietinio karo slenksčio, grėsmingai artėjanti humanitarinė krizė čia pat, kitame Viduržemio jūros krante. Negalėjome nesiimti veiksmų: netrukus būtų prasidėjusios žudynės. Sušaukiau neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą Libijos klausimais, kuris įvyko 2011 m. kovo 11 d.; per pastaruosius dešimt metų buvo surengti tik trys tokie neeiliniai susitikimai: po rugsėjo 11 d. išpuolių, dėl karo Irake ir karo Gruzijoje. Vieningai nusprendėme, kad visomis būtinomis priemonėmis turi būti užtikrintas Libijos žmonių saugumas. Taip pat nustatėme tris sąlygas; tuo remdamasi JT Saugumo Taryba po kelių dienų galėjo priimti istorinės svarbos Rezoliuciją 1973 dėl Libijos žmonių apsaugos. Tai buvo pagrindas tarptautinei bendruomenei imtis veiksmų, kuriuos rėmė regiono šalys, o Europos šalys ėmėsi vadovaujamojo vaidmens. Visos regiono šalys turi spręsti didžiulius uždavinius: susitaikymo, politinio pereinamojo proceso, atstatymo. Reformos vykdomos nuo Maroko ir Tuniso iki Egipto ir Jordanijos. Esame pasirengę remti jų veiksmus siekiant demokratinių pokyčių ir ekonominių reformų. Šiuo tikslu Sąjunga regiono šalims pasiūlė naują partnerystę siekiant demokratijos ir bendros gerovės. Deja, arabų šalių pavasaris atnešė ne vien tik džiugių rezultatų. Vis dar kelia susirūpinimą smurtas Jemene. Netoleruotina padėtis Sirijoje paskatino mus paraginti tarptautinę bendruomenę sutelkti bendras pastangas ir nustatyti griežtas sankcijas. Arabų šalyse vyksta permainos. Šiems pokyčiams prireiks laiko. Demokratija negimsta nuvertus diktatorių. Lygiai taip pat, surengus laisvus rinkimus neišnyksta nedarbas. Kalbame apie pereinamuosius procesus. Todėl Europos Sąjunga siūlo ilgalaikę paramą, siekdama užtikrinti, kad būtų iš tikrųjų įgyvendinti arabų šalių žmonių siekiai. Šiapus Viduržemio jūros Žvelgiame į pietinius kaimynus, bet neužmirštame ir rytinių. Rugsėjo d. Varšuvoje surengtas antrasis Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas yra įrodymas, kad norime toliau aktyviai palaikyti ryšius su tokiomis šalimis kaip Moldova, Ukraina ir Gruzija, ir daryti pažangą jų politinės asociacijos su Europos Sąjunga ir ekonominės integracijos į Europos Sąjungą srityje. Aiškiai nurodėme, kad kiekvienos iš šešių rytinių partnerių atžvilgiu šio proceso sparta ir stiprumas priklausys nuo to, kaip jos laikysis demokratijos ir teisinės valstybės principų. Birželio mėn. susitikime Europos Vadovų Tarybos pasiektas susitarimas sudarė sąlygas 2011 m. gruodžio mėn. pasirašyti Kroatijos stojimo į Europos Sąjungą sutartį m. ji taps 28-ąja valstybe nare taip 13
15 patvirtinama Vakarų Balkanų šalių europinė ateitis. Ne tik oficialiai atvėrėme duris kroatams, bet ir aiškiai nurodėme, kad neužversime jų ir vėliau. Europos Vadovų Taryba tikisi, kad 2012 m. vasario mėn. Serbijai bus suteiktas šalies kandidatės statusas, o derybos su Juodkalnija bus pradėtos 2012 m. birželio mėn. Birželio mėn. aptarėme migracijos klausimą. Šį klausimą buvau iškėlęs dar prieš devynis mėnesius, tačiau vėliau jis tapo neatidėliotinas dėl arabų šalių pavasario. Veiksmingas mūsų išorės sienų valdymas taip pat yra svarbus laisvam asmenų judėjimui šiapus mūsų sienų, kuris yra vienas iš svarbiausių Europos integracijos pasiekimų. Kad galėtume geriau reaguoti į krizines situacijas, nusprendėme Šengeno mechanizme nustatyti apsaugos priemonę. Kad nebūtų pakenkta pagrindinei laisvo judėjimo teisei, ši priemonė bus taikoma tik griežtomis sąlygomis. Taip pat sutarėme, kad sėkminga migracijos politika prasideda už Europos sienų. Todėl naujosiose partnerystėse su mūsų kaimynais taip pat atsižvelgiama į migracijos, judumo ir saugumo aspektus. Geriausias būdas įtampai prie mūsų sienų mažinti padėti jaunimui kurti ateitį savo šalyse. Veikla pasaulinėje arenoje Europos Vadovų Taryba toliau atliks savo vaidmenį nustatydama Sąjungos strategines kryptis. Beveik visuose mūsų susitikimuose aptarėme užsienio reikalus: be kita ko, Europos pozicijų būsimuose dvišaliuose ar daugiašaliuose aukščiausiojo lygio susitikimuose, pavyzdžiui, G8 ar G20, parengimą ir bendro intereso reikalus, pavyzdžiui, Irano branduolinę programą ar kovą su klimato kaita. Tai darydami stengiamės įtraukti savo strateginius partnerius, visų pirma Jungtines Amerikos Valstijas, Rusiją, taip pat Kiniją (į šią šalį gegužės mėn. buvau nuvykęs oficialaus vizito) ir kitas besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis. Rėmėme Japonijos pastangas įveikti kovo mėn. ją ištikusią trigubą nelaimę: žemės drebėjimą, cunamį ir branduolinę avariją. Apskritai, Europos Sąjunga daro pažangą tarptautinėje arenoje. Pasiekta svarbių laimėjimų, pavyzdžiui, įgytas naujas tvirtesnis statusas Jungtinėse Tautose, dėl kurio šių metų rugsėjo mėn. pirmą kartą turėjau galimybę Europos Sąjungos vardu kreiptis į JT Generalinę Asamblėją. Kurdama precedentus palaipsniui būtent taip Europa visuomet darė pažangą šioje bei kitose srityse. 14
16 Aukščiausiojo lygio ir kiti susitikimai su trečiosiomis šalimis 15
17 Kiekvienam tikslui savas laikas 2011 m. pirmas pusmetis, ES Ministrų Tarybai pirmininkauja Vengrija Pasaulyje, kuriam būdingos nuolatinės permainos ir nepastovumas, stabilios politinės institucijos gali užtikrinti tikrumą bei tęstinumą ir padėti mums formuoti savo likimą. Sąjungos institucijos dar palyginti jaunos seniausioms kitais metais sukaks šešiasdešimt, visai nedaug, palyginti su daugelyje valstybių narių jau šimtmečius gyvuojančiais parlamentais, tarybomis ir teismais. Tačiau jų siekiai yra tie patys: nukreipti permainas reikiama linkme, sušvelninti sukrėtimus, nustatyti naujas kryptis. Tačiau šiam vaidmeniui atlikti institucijoms reikia veikti savo tempu ir savo laiku. Europos Vadovų Taryba, oficialiai tapusi institucija įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, nėra išimtis. Mano pareigos jai suteikia naują tęstinumą, todėl ji yra geriau pasirengusi vadovauti pokyčiams, teikti gaires ar tiesiog praktiškai vykdyti su ankstesniais sprendimais susijusią veiklą m. daugelį Europos politikos stebėtojų apstulbino tai, kad permainos rinkose ir demokratinės permainos vyksta skirtingu tempu. Rinkose gali pakakti vieno pelės klavišo spustelėjimo jos gali sau tai leisti. Demokratinių procesų rezultatams pasiekti dažnai reikia daugelio mėnesių. Šis laiko nesutapimas tapo svarbia problema, juolab kad politinio laiko atveju reikia išskirti tris aspektus: parlamentinės demokratijos laiką, kurį lemia teisėkūros procedūros, balsavimas, poreikis užsitikrinti daugumą, visuomenės nuomonės laiką visuomenę galima įtikinti tik tuomet, kai ji realiai pajunta pokyčius, ir įgyvendinimo laiką, per kurį įgyvendinamos sutartos priemonės, jis irgi svarbus, ypač struktūrinėms reformoms. Atsižvelgiant į visa tai, noras, kad ES sprendimų priėmimo procesas taptų spartesnis, kartais atrodo tiesiog neįtikimas. Norint, kad būtų priimtas tvirtas visiems priimtinas sprendimas, reikia suderinti 16
18 2011 m. antras pusmetis, ES Ministrų Tarybai pirmininkauja Lenkija daugybę interesų ir opių aspektų, o tam reikia laiko. Kai projektuojame naują namą, ar norėtume, kad jis būtų pastatytas per savaitę? Politikų rišamoji medžiaga yra laikas. Tapęs pirmuoju institucijos nuolatiniu pirmininku, nuo pat pradžių užmezgiau gerus darbo santykius su visomis kitomis Europos institucijomis. Palaikant šiuos beveik nuolatinius ryšius įgytas asmeninis pasitikėjimas 2011 m. tapo itin svarbus. Tai galiu pasakyti apie Europos Komisijos Pirmininką José Manuel Barroso, Euro grupės pirmininką Jean-Claude Juncker, Vyriausiąją įgaliotinę Catherine Ashton ir Europos Parlamento Pirmininką Jerzy Buzek. Taip pat buvo malonu bendradarbiauti su abiem 2011 m. rotacijos tvarka Tarybai pirmininkavusių šalių vyriausybių vadovais pirma su Vengrijos Ministru Pirmininku Viktor Orban, o po to su Lenkijos Ministru Pirmininku Donald Tusk; abu jie prie derybų stalo pademonstravo veržlumą ir europinę dvasią. Taip pat aplankiau beveik visus Europos Vadovų Tarybos narius jų sostinėse. Pastebėjau, kad 27 valstybių ar vyriausybių vadovai palaiko nuolatinį dialogą ir vis dažniau susitinka ne Briuselyje, iš dalies tai susiję su nuolatiniu mūsų darbu euro zonos klausimais. Be to, Europos Vadovų Taryba Europos Centrinio Banko pirmininku paskyrė Mario Draghi. Jis pradėjo eiti pareigas lapkričio mėn., ir visi esame įsitikinę, kad jis bus ne mažiau patikimas vadovas, nei jo pirmtakas Jean-Claude Trichet. Iškilus sunkumams, susijusiems su materialine ir simboline Sąjungos širdimi euru visi dirbo drauge vadovaudamiesi bendradarbiavimo, pagarbos ir bendros atsakomybės prisiėmimo principais. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti griežtesnės biudžeto ir makroekonominės priežiūros bei drausmės nustatymo klausimas. Darbo 17
19 grupei, kuriai 2010 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė manęs pirmininkauti, baigus veiklą, Komisija pateikė pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriuos aktyviai nagrinėjo Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba (pastaroji trijų valstybių narių pirmininkavimo laikotarpiu). Galutinis teisėkūros institucijų ginčijamas klausimas buvo susijęs su atvirkštinės balsų daugumos taisykle, kuri buvo tapusi labiau automatinio sprendimų priėmimo simboliu. Ši kliūtis buvo pašalinta po 2011 m. liepos mėn. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo, kai visi euro zonos vadovai pripažino patikimo reikalavimų laikymosi svarbą. Priemonės įsigaliojo 2011 m. gruodžio 13 d. ir jau padeda išvengti ateities neramumų. Per šiuos metus taip pat plėtojome euro zonos institucinę struktūrą. Nusprendėme reguliariau rengti euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimus, bent du kartus per metus, o ne tik įtemptais laikotarpiais. Šiems susitikimams pirmininkaus euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų pirmininkas, kurį euro zonos valstybių narių vadovai turės išrinkti tuo pačiu metu, kai 27 valstybės narės rinks Europos Vadovų Tarybos pirmininką. Taip pat sustiprintos esamos administracinės struktūros, padedančios euro zonos finansų ministrams vykdyti savo veiklą. Jau daug kalbėta apie euro zonos narių ir kitų valstybių tarpusavio santykius. Mano argumentai yra paprasti. Natūralu, kad tiems, kas turi bendrą valiutą, beje, tai Sąjungoje yra norma, o ne išimtis, reikia priimti tam tikrus bendrus sprendimus. Išties, problemų kilo todėl, kad buvo nepakankamai įvertinta jų tarpusavio priklausomybė. Tačiau taip pat gyvybiškai svarbu apsaugoti 27 valstybių narių bendrosios rinkos vientisumą. Tai užtikrina Sąjungos sanglaudą ir sudaro mūsų klestėjimo bei mūsų vaidmens pasaulyje pagrindą. Todėl turime išlaikyti kuo glaudesnes sąsajas tarp abiejų rūšių sudėties ir visų galimų tarpinių formų. Kartais tai pareikalaus tam tikro kūrybiškumo, tačiau pasitikėjimu grindžiamoje aplinkoje daug kas yra įmanoma. 18
20 Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimai Europos šalyse 19
21
22 Kas mūsų laukia Pasaulis sparčiai keičiasi. Keičiasi ir Europos vieta šiame pasaulyje. Lėtos pasaulinės ekonominės ir demografinės tendencijos spartėja, tampa vis pastebimesnės ir konkretesnės, ir dėl to mums kyla naujų sunkumų. Susidūrę su jais, galime pasikliauti politine valia, kurią sukaupėme per pastaruosius metus: svarbiais sprendimais dėl savo valiutos ir gerovės apsaugos, nuolatiniu dėmesiu darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, savo vertybių gynimui visame pasaulyje. Taip pat galime pasikliauti drąsa ir atsparumu, kuriuos europiečiai demonstruoja, kai reikia įveikti sunkius išmėginimus ir ekonominius sunkumus: jaunimas reikalauja permainų, absolventai kuria naujas įmones, piliečiai demonstruoja solidarumą ir visuomenės gerovės suvokimą m. Europos Vadovų Taryba toliau nagrinės neatidėliotinus ir svarbius klausimus, vadovaudamasi kompromiso ir atsakomybės dvasia. Turime spręsti svarbius uždavinius. Daugiau nei 500 mln. Sąjungos piliečių gyvena labiausiai klestinčiame ir socialiai aprūpintame, laisviausiame ir saugiausiame pasaulio žemyne. Politinių vadovų ir pačių europiečių priimti sprendimai nulems mūsų ateities klestėjimą ir net mūsų socialinio bei ekonominio modelio žmogiškojo orumo civilizacijos, vienybės įvairovėje žemyno likimą. Norint užsitikrinti ateitį, reikia pažaboti permainas lemiančias jėgas. Tai ir yra pagrindinis šios institucijos egzistavimo tikslas, jos raison d être. Žvelgdamas į šešiasdešimt unikalios Sąjungos kūrimo istorijos metų, kad ir kokį kelią mes pasirinktume ar prasiskintume, esu įsitikinęs, kad spręsdama vidaus įtampos keliamas problemas ir priešindamasi išorės spaudimui Europa ir toliau vis iš naujo atras save ir tobulės. HERMANH VAN ROMPUY 21
23
24 Europos Vadovų Tarybos išvados ir valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimai 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvados m. kovo 11 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo deklaracija m. kovo 11 d. euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimas m. kovo d. Europos Vadovų Tarybos išvados m. birželio d. Europos Vadovų Tarybos išvados m. liepos 21 d. euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimas m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvados m. spalio 26 d. Europos Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimas m. spalio 26 d. euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimas m. gruodžio 9 d. euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimas m. gruodžio 9 d. Europos Vadovų Tarybos išvados m. gruodžio 6 d. tarpinė ataskaita Europos Vadovų Tarybai. Siekiant tvirtesnės ekonominės sąjungos 75 23
25
26 2011 M. VASARIO 4 D. EUROPOS VADOVŲ TARYBOS IŠVADOS 1. Svarbu ne tik imtis neatidėliotinų veiksmų, būtinų aktualiausioms dėl ekonomikos ir finansų krizės kilusioms problemoms spręsti, bet ir toliau dėti tvirtus pamatus tvariam ekonomikos augimui kuriant darbo vietas. Šis tikslas nustatytas 2010 m. birželio mėn. priimtoje Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijoje Europa Šiandien Europos Vadovų Taryba daugiausia dėmesio skyrė dviem sektoriams energetikos ir inovacijų sektoriams, kurie yra itin svarbūs užtikrinant Europos ekonomikos augimą ir gerovę ateityje. Ji susitarė dėl tam tikrų prioritetinių veiksmų, kuriuos įgyvendinant bus labai prisidedama prie ekonomikos augimo stiprinimo ir darbo vietų kūrimo bei prie Europos konkurencingumo skatinimo. I. ENERGETIKA 2. Saugi, patikima, tvari ir įperkama energija, kuri padėtų didinti Europos konkurencingumą, tebėra vienas iš Europos prioritetų. Vykdant veiksmus ES lygiu galima ir turi būti užtikrinta pridėtinė vertė siekiant šio tikslo. Bėgant metams daug nuveikta pagrindinėse ES energetikos politikos srityse, be kita ko, nustatyti plataus užmojo tikslai energetikos ir kovos su klimato kaita srityse ir priimti išsamūs teisės aktai, kuriais padedama siekti šių tikslų. Šiandien įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo pabrėžtas ES įsipareigojimas siekti šių tikslų priimant įvairias toliau išdėstytas su veikla susijusias išvadas. 3. ES reikalinga visapusiškai veikianti, tarpusavyje sujungta ir integruota energijos vidaus rinka. Todėl valstybės narės, laikydamosi visų sutartų terminų, turi sparčiai ir visiškai įgyvendinti energijos vidaus rinką reglamentuojančius teisės aktus. Tarybos ir Europos Parlamento prašoma siekti, kad būtų kuo anksčiau priimtas Komisijos pasiūlymas dėl Reglamento dėl energijos rinkų vientisumo ir skaidrumo. 4. Vidaus rinka turėtų būti sukurta iki 2014 m., kad dujos ir elektros energija galėtų būti tiekiamos laisvai. Šiam tikslui pasiekti būtina visų pirma, kad, bendradarbiaudami su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, nacionalinės reguliavimo institucijos ir perdavimo sistemų operatoriai suintensyvintų veiklą rinkų susiejimo ir gairių bei tinklo kodeksų, kurie taikomi visiems Europos tinklams, srityse. Valstybių narių prašoma, bendradarbiaujant su Europos standartizacijos įstaigomis ir pramonės sektoriaus atstovais, paspartinti darbą siekiant iki 2011 m. vidurio priimti elektrinių transporto priemonių įkrovimo sistemų techninius standartus, o iki 2012 m. pabaigos pažangiųjų elektros energijos tinklų ir skaitiklių techninius standartus. Komisija reguliariai teiks ataskaitas dėl energijos vidaus rinkos veikimo, ypač daug dėmesio skirdama vartotojams, įskaitant labiau pažeidžiamus vartotojus, kaip numatyta 2010 m. gruodžio 3 d. Tarybos išvadose. 5. Laikantis Komisijos komunikate dėl energetikos infrastruktūros nurodytų prioritetų, reikia dėti daug pastangų, kad Europos energetikos infrastruktūra būtų modernizuota ir išplėsta, o valstybių narių tinklai būtų sujungti. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti, kad valstybių narių solidarumas taptų veiksmingas, būtų pradėtos naudoti alternatyvios tiekimo / tranzito trasos bei energijos ištekliai ir būtų vystomi atsinaujinantieji energijos ištekliai, kurie konkuruotų su tradiciniais ištekliais. Svarbu supaprastinti ir tobulinti leidimų statyti naujus infrastruktūros objektus išdavimo procedūras atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją ir procedūras; Europos Vadovų Taryba tikisi, kad Komisija pateiks pasiūlymą šiuo klausimu. Įvairiomis valstybių narių iniciatyvomis, įgyvendinamomis siekiant integruoti rinkas ir tinklus regionų lygiu, ir Komisijos komunikate išdėstytomis iniciatyvomis prisidedama prie šio tikslo, ir šios iniciatyvos turi būti remiamos. Po 2015 m. nė viena ES valstybė narė nebeturėtų būti atskirta nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų, o jų energetiniam saugumui nebeturėtų kilti pavojus dėl tinkamų jungčių nebuvimo. 6. Rinkai teks nemažų infrastruktūros investicijų finansavimo išlaidų didžioji dalis; šios išlaidos bus atgaunamos taikant tarifus. Itin svarbu skatinti reguliavimo sistemą, kuri būtų patraukli investicijoms. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas skaidriam ir nediskriminaciniam finansavimo poreikius atitinkančių tarifų nustatymui ir tinkamam tarpvalstybinių investicijų sąnaudų pasiskirstymui, skatinant konkurenciją bei konkurencingumą ir atsižvelgiant į poveikį vartotojams. Vis dėlto kai kuriems projektams, kurių įgyvendinimas būtų pateisinamas dėl su energijos tiekimo saugumu / solidarumu susijusių priežasčių, tačiau jų įgyvendinimui neįmanoma pritraukti pakankamai finansavimo lėšų iš rinkos, gali reikėti skirti tam tikro dydžio viešojo sektoriaus finansavimą, kad būtų paskatintas finansavimas iš privačiojo sektoriaus. Tokie projektai turėtų būti atrinkti laikantis aiškių ir skaidrių kriterijų. Komisijos prašoma iki 2011 m. birželio mėn. pateikti Tarybai duomenis apie investicijas, kurių gali prireikti, ir pasiūlymus, kaip būtų galima patenkinti finansavimo poreikius ir šalinti galimas infrastruktūros investicijų kliūtis. 7. Siekiant toliau didinti Europos energijos tiekimo saugumą, turėtų būti įvertintas Europos potencialas tradicinių bei netradicinių (skalūnų dujų ir skalūnų alyvos) iškastinio kuro išteklių tvarios gavybos ir naudojimo srityse. 25
27 8. Investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą stiprinamas konkurencingumas ir prisidedama prie energijos tiekimo saugumo ir tvarumo išlaikant mažas kainas. Iki 2020 m. turi būti pasiektas tikslas užtikrinti 20 % energijos vartojimo efektyvumą, dėl kurio susitarta 2010 m. Europos Vadovų Tarybos susitikime ir nuo kurio šiuo metu nukrypta. Šiam tikslui pasiekti reikia imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų panaudotas didesnio energijos taupymo pastatuose, transporte ir produktuose bei procesuose potencialas. Nuo 2012 m. sausio 1 d. visos valstybės narės, vykdydamos atitinkamų viešųjų pastatų ir paslaugų viešuosius pirkimus, turėtų taikyti energijos vartojimo efektyvumo standartus, kuriais būtų atsižvelgiama į ES pagrindinį tikslą. Tarybos prašoma nedelsiant išnagrinėti būsimą Komisijos pasiūlymą dėl naujo efektyvaus energijos vartojimo plano, kuriame bus išsamiau išdėstytos politikos kryptys bei priemonės, apimančios visą energijos tiekimo grandinę. Iki 2013 m. ji peržiūrės, kaip siekiama ES energijos vartojimo efektyvumo tikslo, ir prireikus apsvarstys, ar reikia papildomų priemonių. 9. Komisijos prašoma intensyvinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos įgyvendinimo srityje, visų pirma nuoseklių nacionalinių paramos sistemų ir bendradarbiavimo mechanizmų srityse. 10. ES ir jos valstybės narės skatins investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir saugias bei tvarias mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir daug dėmesio skirs Europos strateginiame energetikos technologijų plane nustatytų technologinių prioritetų įgyvendinimui. Komisijos prašoma pateikti naujų iniciatyvų dėl pažangiųjų elektros energijos tinklų, įskaitant iniciatyvas, susijusias su netaršių transporto priemonių kūrimu, energijos kaupimu, tausiais biodegalais ir miestams skirtais energijos taupymo sprendimais. 11. Siekiant užtikrinti ES išorės santykių su svarbiausiomis gamybos, tranzito ir vartojimo šalimis nuoseklumą ir darną, reikia geriau koordinuoti ES ir valstybių narių veiklą. Komisijos prašoma iki 2011 m. birželio mėn. pateikti komunikatą dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo, kurio tikslas toliau didinti ES išorės veiksmų energetikos srityje nuoseklumą ir darną. Valstybių narių prašoma nuo 2012 m. sausio 1 d. informuoti Komisiją apie savo visus naujus ir galiojančius dvišalius energetikos susitarimus su trečiosiomis šalimis; Komisija, atsižvelgdama į poreikį apsaugoti neskelbtiną komercinę informaciją, šią informaciją tinkama forma pateiks visoms kitoms valstybėms narėms. Vyriausiosios įgaliotinės prašoma savo darbe visapusiškai atsižvelgti į energetinio saugumo aspektą. Be to, į energetinį saugumą turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama ES kaimynystės politikoje. 12. ES turėtų imtis Sutartis atitinkančių iniciatyvų atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir plėtoti abipusiai naudingas energetikos partnerystes su svarbiausiais subjektais ir strateginių koridorių erdvėje, kurios apimtų daug įvairių klausimų, įskaitant reguliavimo metodus, visose bendro intereso srityse, pavyzdžiui, energetinio saugumo, saugių ir tvarių mažo anglies dioksido kiekio technologijų, energijos vartojimo efektyvumo, investavimo sąlygų ir aukščiausių branduolinio saugumo standartų išlaikymo ir propagavimo srityse. Be to, ji turėtų skatinti kaimynines šalis priimti atitinkamas jos energijos vidaus rinkos taisykles, visų pirma užtikrindama platesnį ir nuodugnesnį Energijos bendrijos sutarties taikymą bei skatindama regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas. Įgyvendindama strategiją Energetika 2020 ji taip pat turėtų plėtoti būtinas priemones, kad ES elektros energijos gamintojams būtų užtikrintos vienodos sąlygos už Europos ekonominės erdvės ribų esančių gamintojų atžvilgiu. Europa turi įvairinti tiekimo trasas ir išteklius. Todėl Komisijos prašoma toliau stengtis sudaryti palankesnes sąlygas dideliems dujų kiekiams transportuoti skirtiems strateginiams koridoriams, pavyzdžiui, pietiniam koridoriui, plėtoti. 13. Reikėtų kuo greičiau daryti pažangą siekiant sukurti patikimą, skaidrią ir taisyklėmis grindžiamą partnerystę su Rusija bendro intereso srityse energetikos sektoriuje, vedant derybas dėl proceso pasibaigus Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo taikymui ir atsižvelgiant į vykdomą darbą Partnerystės siekiant modernizavimo srityje bei palaikant dialogą energetikos klausimais. 14. Siekdama spręsti su energijos kainų nepastovumu susijusias problemas, ES bendradarbiaus su trečiosiomis šalimis ir tęs šį darbą Didžiojo dvidešimtuko (G20) lygiu. 15. Europos Vadovų Taryba pareiškė laukianti, kol bus parengta 2050 m. mažo anglies dioksido kiekio strategija, kurioje būtų numatytas ilgesnio laikotarpio veiksmų energetikos ir kituose susijusiuose sektoriuose pagrindas. Norint pasiekti ES tikslą iki 2050 m % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., kaip susitarta 2009 m. spalio mėn., atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nuomone išsivysčiusioms šalims būtinus atlikti sumažinimus, reikės energetikos sistemų revoliucijos, kurią būtina pradėti jau dabar. Siekiant 2050 m. tikslo, deramą dėmesį reikėtų skirti tarpinių etapų nustatymui. Europos Vadovų Taryba reguliariai stebės šio proceso raidą. II. INOVACIJOS 16. Investicijos švietimo, mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų srityse yra vienas iš pagrindinių ekonomikos augimą skatinančių veiksnių, o novatoriškos idėjos, kurias galima panaudoti kuriant naujus parduoti tinkamus produktus ir paslaugas, skatina ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo 26
28 vietų kūrimą. Europos Vadovų Taryba paragino įgyvendinti strateginį ir integracinį požiūrį skatinant inovacijas ir visapusiškai panaudojant Europos intelektinį kapitalą, siekiant naudos piliečiams, bendrovėms, ypač MVĮ, ir mokslinių tyrimų darbuotojams. Ji stebės pažangą vykdant tolesnę veiklą, susijusią su strategija Europa Todėl Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į Komisijos parengtoje dabartinėje inovacijų diegimo rezultatų suvestinėje nurodytas tendencijas ir pokyčius. Ji paprašė Komisijos skubiai parengti bendrą integruotą rodiklį, kad būtų sudaryta galimybė geriau stebėti pažangą inovacijų srityje. Ji nuolat stebės pirmiau nurodytos veiklos raidą. 18. Inovacijos padeda spręsti pačias svarbiausias visuomenės problemas, su kuriomis susiduriame. Siekiant užtikrinti, kad visuomenei naudingos inovacijos greičiau patektų į rinką, reikia darniai sutelkti Europos ekspertines žinias bei išteklius ir skatinti veiklos ES ir valstybių narių lygiu sinergiją. Turėtų būti plėtojamas bendras programavimas. Šiomis aplinkybėmis svarbus žingsnis pradėti įgyvendinti bandomąją inovacijų partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje. Taryba turės reguliariai stebėti procesą, kad būtų pasiekti ilgalaikiai tikslai ir konkretūs kasmet nustatomi tikslai. Būtinus politinius sprendimus dėl būsimų inovacijų partnerysčių Taryba priims prieš pradedant jas įgyvendinti. 19. Talentams ir investicijoms pritraukti Europai reikia suvienytos mokslinių tyrimų erdvės. Todėl reikia skubiai pašalinti likusius trūkumus ir iki 2014 m. baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę tikrą bendrą žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų rinką. Visų pirma reikėtų stengtis didinti mokslinių tyrimų darbuotojų judumą ir karjeros perspektyvas, studijuojančių absolventų judumą ir Europos patrauklumą užsienio šalių mokslinių tyrimų darbuotojams. Be to, reikėtų geriau platinti informaciją apie viešosiomis lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kartu gerbiant intelektinės nuosavybės teises, t. y. sudaryti ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros aprašą, kuris būtų susietas su panašiais nacionaliniu lygiu finansuojamų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų aprašais. 20. Reikėtų skatinti privačiojo sektoriaus investicijas į novatoriškus produktus ir paslaugas, visų pirma gerinant pagrindines sąlygas. Šioje srityje Komisijos prašoma: pateikti pasiūlymų siekiant paspartinti, supaprastinti ir modernizuoti standartizavimo procedūras, visų pirma suteikti galimybę tam tikromis sąlygomis pramonės sukurtus standartus paversti Europos standartais; pateikti viešųjų pirkimų direktyvų taikymo gaires; plačiąja prasme viešieji pirkimai turėtų būti geriau pritaikyti tam, kad padėtų didinti novatoriškų prekių ir paslaugų paklausą; 2011 m. atlikti atitinkamų valstybės pagalbos sistemų laikotarpio vidurio peržiūrą; išnagrinėti galimybes nustatyti intelektinės nuosavybės teisių valorizacijos priemonę Europos lygiu, visų pirma siekiant sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ patekti į žinių rinką, ir iki 2011 m. pabaigos pateikti ataskaitą Tarybai. 21. Komisijos prašoma skubiai daryti pažangą svarbiausiose skaitmeninės ekonomikos srityse, siekiant užtikrinti, kad iki 2015 m. būtų sukurta viena bendra skaitmeninė rinka, be kita ko, skatinti ir apsaugoti kūrybingumą, plėtoti elektroninę prekybą ir viešojo sektoriaus informacijos prieinamumą. 22. Reikėtų dėti kuo daugiau pastangų, kad būtų pašalintos likusios teisinės ir administracinės kliūtys tarpvalstybinėms rizikos kapitalo operacijoms. Komisijos prašoma iki 2011 m. pabaigos pateikti pasiūlymų: dėl ES masto rizikos kapitalo schemos, kuri būtų grindžiama Europos investicijų fondu ir kitomis atitinkamomis finansų įstaigomis, įdiegimo, bendradarbiaujant su nacionaliniais ekonominės veiklos vykdytojais; dėl rizikos pasidalijimo finansinės priemonės stiprinimo; ir dėl įvertinimo, kaip geriausiai patenkinti sparčiai augančių novatoriškų bendrovių poreikius laikantis rinka grindžiamo požiūrio. Šioje srityje Komisijos taip pat prašoma išnagrinėti galimybes sukurti smulkaus verslo inovacijų ir mokslinių tyrimų programą. 23. Vykdydamos fiskalinį konsolidavimą valstybės narės pirmenybę turėtų teikti tvariam augimui palankioms išlaidoms, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir inovacijų, švietimo ir energetikos srityse. 24. Kartu reikėtų imtis konkrečių pertvarkos priemonių, kurių tikslas didinti valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų veiksmingumą. Nacionaliniu lygiu valstybės narės primena savo pasirengimą skirti bent 50 % apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamų su klimatu susijusiems veiksmams, įskaitant novatoriškus projektus, finansuoti. Be to, jos turėtų geriau naudoti dabartinius struktūrinius fondus, skirtus mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams finansuoti. 25. Itin svarbu supaprastinti ES priemones, kuriomis siekiama skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas geriausiems mokslininkams ir novatoriškiausioms bendrovėms jas įsisavinti, visų pirma atitinkamoms institucijoms susitariant dėl naujos pusiausvyros tarp pasitikėjimo ir kontrolės bei tarp rizikavimo ir rizikos vengimo. Komisijos prašoma iki šių metų pabaigos pateikti pasiūlymus, užtikrinant, kad visos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo priemonės derėtų bendroje strateginėje sistemoje. Reikėtų apsvarstyti finansinių mechanizmų, pagal kuriuos būtų galima finansuoti svarbiausius Europos projektus, kurie yra svarbus mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimo veiksnys, kūrimo klausimą. Kaip niekad svarbu nacionaliniu ir ES lygiu padindinti viešųjų išlaidų veiksmingumą. Todėl, 27
PR_INI
EUROPOS PARLAMENTAS 2009 2014 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas 21.12.2011 2011/2155(INI) PRANEŠIMO PROJEKTAS dėl Vidaus rinkos rezultatų suvestinės (2011/2155(INI)) Vidaus rinkos ir vartotojų
DetaliauEuropos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Taryba
Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Tarybai MI 82 COMPET 40 MAP 5 TELECOM 37 Tarybos išvadų dėl
DetaliauCOM(2018)37/F1 - LT
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 01 18 COM(2018) 37 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Pirmoji pažangos ataskaita dėl neveiksnių
Detaliauuntitled
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 05 20 COM(2014) 284 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl makroregioninių
DetaliauEUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti
DetaliauTop margin 1
EUROPOS KOMISIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI Programa visiems. ES finansavimo laukia 5 milijonai Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d. Pagal šiandien Europos Komisijos pasiūlytą naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo
DetaliauMicrosoft Word - B AM MSWORD
25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti
DetaliauEuropean Commission
EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos
DetaliauEuropos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 12 d. (OR. en) 9319/15 PRANEŠIMAS DĖL I/A PUNKTO nuo: kam: Ankstesnio dokumento Nr.: 9409/15 Dalyk
Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 12 d. (OR. en) 9319/15 PRANEŠIMAS DĖL I/A PUNKTO nuo: kam: Ankstesnio dokumento Nr.: 9409/15 Dalykas: Tarybos generalinio sekretoriato Nuolatinių atstovų
DetaliauINVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS
1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių
DetaliauAM_Ple_NonLegReport
6.12.2017 A8-0351/5 5 Miguel Urbán Crespo, Javier Couso Permuy, João Pimenta Lopes, Nikolaos Chountis 13 dalis 13. palankiai vertina tai, kad nuo to laiko, kai 2016 m. birželio mėn. priimta Visuotinė Europos
DetaliauCOM(2018)409/F1 - LT
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 05 23 COM(2018) 409 final Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl 2018 m. Prancūzijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Prancūzijos stabilumo
DetaliauMicrosoft Word
EUROPOS VADOVŲ TARYBA Briuselis, 2012 m. birželio 29 d. (OR. en) EUCO 76/12 CO EUR 4 CONCL 2 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Tarybos generalinio sekretoriato kam: Delegacijoms Dalykas: EUROPOS VADOVŲ TARYBA
Detaliau719347LT
ASAMBLEA PARLAMENTARIA EURO LATINOAMERICANA EUROPOS IR LOTYNŲ AMERIKOS PARLAMENTINö ASAMBLöJA REZOLIUCIJA Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos energetikos politika remiantis Politinių reikalų, saugumo ir
DetaliauPATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci
PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS
DetaliauPowerPoint Presentation
Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos
DetaliauEUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/ m. gruodžio 11 d. - dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių e
L 328/82 2018 12 21 DIREKTYVOS EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/2001 2018 m. gruodžio 11 d. dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) (Tekstas svarbus
Detaliau2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles
L 189/50 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2014 6 27 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 654/2014 2014 m. gegužės 15 d. dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles
DetaliauEUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKAL
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 07 28 COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl Europos Sąjungos
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R
LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889
DetaliauKOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/ m. vasario 21 d. - kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/ dėl Sutart
2019 2 22 L 51 I/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/316 2019 m. vasario 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties
DetaliauTAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA
TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA Europos Tarybos valstybės narės ir kitos šią tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją pasirašiusios valstybės, manydamos, kad Europos Tarybos tikslas yra
DetaliauEUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 11 11 COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą
Detaliaust16572.lt10.doc
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA 16572/10 (OR. en) PRANEŠIMAS SPAUDAI 3047-as Tarybos posėdis Bendrieji reikalai Briuselis, PRESSE 306 PR CO 37 Pirmininkas Steven Vanackere Belgijos Ministro Pirmininko pavaduotojas
DetaliauBaltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir
Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir informatikos fakulteto veiklos vertinimo ekspertų
DetaliauVeiksmų programų administravimo
(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2015 m. gegužės 19 d. FORMAI PRITARTA 2014 2020 m. Europos Sąjungos
Detaliau(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič
(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkričio d. FORMAI PRITARTA 2014-2020 m. Europos Sąjungos
DetaliauLT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies
L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 8 4 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies keičiantis Sprendimą ECB/2006/17 dėl Europos centrinio
DetaliauYIT elgesio kodeksas mūsų bendromis vertybėmis ir taisyklėmis pagrįsti veiklos principai 1
YIT elgesio kodeksas mūsų bendromis vertybėmis ir taisyklėmis pagrįsti veiklos principai 1 Turinys Gerb. skaitytojau, 1 Misija, vizija ir vertybės YIT veiklos pagrindas... 4 2 Vadovavimo principai... 5
DetaliauEUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) / kuriuo iš dalies keičiamos Deleguoto
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 06 07 C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) /... 2018 06 07 kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 nuostatos dėl bendrosios
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO
DetaliauPANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO M
PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO 2016 2018 M. KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS IR JOS PRIEMONIŲ
DetaliauLYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO
LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO SKELBIME 2016-09-21 Nr. (16)SN-137)SP-105 Vilnius Lygių
DetaliauPowerPoint Presentation
Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio? Indrė Genytė-Pikčienė Vyriausioji analitikė Luminor 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ekonomikos šuolis didžiausias
DetaliauC(2016)7159/F1 - LT (annex)
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2016 11 11 C(2016) 7159 final ANNEXES 1 to 3 PRIEDAI prie KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO kuriuo 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014
DetaliauMicrosoft Word - Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos ataskaitos forma (galioja nuo 2019_01_15).docx
PRIIMTA AB Nasdaq Vilnius valdybos posėdyje 2015 m. kovo 16 d. Protokolo Nr. 15-120 Papildyta: 2019 m. sausio 15 d. Protokolo Nr.19-63 DĖL NASDAQ VILNIUS LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYSENOS KODEKSO LAIKYMOSI
DetaliauReglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie
I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 215 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę priemonę I. Programa ir prioritetas arba priemonė, pagal kuriuos
DetaliauLT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv
2007 3 20 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Projekto
DetaliauKONVENCIJA Autentiškas vertimas Vyriausybės kanceliarijos Administracinis departamentas DĖL KULTŪROS RAIŠKOS ĮVAIROVĖS APSAUGOS IR SKATINIM
KONVENCIJA Autentiškas vertimas Vyriausybės kanceliarijos Administracinis departamentas 2016 11 24 DĖL KULTŪROS RAIŠKOS ĮVAIROVĖS APSAUGOS IR SKATINIMO Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos
DetaliauMiglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas
Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Ekonomikos augimas - esminė skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo prielaida Tvariai auganti ekonomika Struktūrinės reformos Tvarūs
DetaliauMicrosoft Word - PISKISVĮ18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology
Informacija asmenims, įsigyjantiems SUTPKIB INVL Technology išleistų nuosavybės vertybinių popierių, parengta pagal LR profesionaliesiems investuotojams skirtų subjektų įstatymo 18 straipsnio reikalavimus
DetaliauEUROPOS SĄJUNGOS TAR YB A Briuselis, 2012 m. spalio 5 d. (08.10) (OR. fr) 14616/12 COHAFA 122 DEVGEN 271 FAO 51 ACP 193 COAFR 308 PROCIV 155 RELEX 901
EUROPOS SĄJUNGOS TAR YB A Briuselis, 2012 m. spalio 5 d. (08.10) (OR. fr) 14616/12 COHAFA 122 DEVGEN 271 FAO 51 ACP 193 COAFR 308 PROCIV 155 RELEX 901 FIN 726 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA 2014 2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS I SKYRIUS 2014 2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS
Detaliau2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom
L 247/38 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2013 9 18 GAIRĖS EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS 2013 m. liepos 30 d. kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės
DetaliauVIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017
VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 TURINYS 1. Informacija apie viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (toliau KMTP) veiklą
DetaliauDoc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos
Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra
DetaliauMOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci
MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos
DetaliauAtaskaita dėl Europos aviacijos saugos agentūros 2015 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymu
C 449/56 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2016 12 1 ATASKAITA dėl Europos aviacijos saugos agentūros 2015 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Agentūros atsakymu (2016/C 449/10) ĮVADAS
Detaliau7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris
7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris www.pwc.lt Pasaulio ekonomikos forume Davose PwC pristatė 22-ojo PwC Global
Detaliau2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1104/2011/ES dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų
2011 11 4 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 287/1 I (Įstatymo galią turintys teisės aktai) SPRENDIMAI EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1104/2011/ES 2011 m. spalio 25 d. dėl Galileo programos
Detaliau2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P
2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:
DetaliauSocialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar
Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio
DetaliauMicrosoft Word - AGRI LT-TRA-00
EUROPOS KOMISIJA ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS GENERALINIS DIREKTORATAS G direktoratas. Kaimo plėtros horizontalieji aspektai G.1. Kaimo plėtros nuoseklumas 2008 11 19 Briuselis JMC/ab/bm 2007 2013 M. KAIMO
DetaliauMicrosoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx
Žaliosios inovacijos suslėgtų gamtinių dujų gamybos technologiniuose procesuose Informacinis renginys: Žaliosios pramonės inovacijų programos įgyvendinimas 2016 m. rugsėjo 29 d., Vilnius Apie mus UAB SG
Detaliau„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“
VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016 2023 m. VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016-2023 m. Bendra strategijos vertė 2 486 600,00 Eur. Lėšos vietos
DetaliauReglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap
Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 20160408 Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę
DetaliauEuropos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. balandžio 4 d. (OR. en) 7993/17 SAN 138 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoria
Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. balandžio 4 d. (OR. en) 7993/17 SAN 138 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoriaus, kurio vardu pasirašo direktorius Jordi AYET PUIGARNAU
DetaliauPATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. d. įsakymu Nr. 3D- LIETUVOS KAIMO TINKLO 2018 METŲ VEIKSMŲ PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NU
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. d. įsakymu 3D- LIETUVOS KAIMO TINKLO 2018 METŲ VEIKSMŲ PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos kaimo tinklo 2018 metų veiksmų planas
DetaliauEN
LT LT LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2010.8.26 KOM(2010) 430 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl programos Forest Focus įgyvendinimo pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento
DetaliauEesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis Dujų ir elektros energijos rinkų naujienos Po kritimo gruodį, atsigavo elektros energijos ate
Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis Dujų ir elektros energijos rinkų naujienos Po kritimo gruodį, atsigavo elektros energijos ateities sandorių kainos Sausį supanašėjo Estijos ir Suomijos
DetaliauDocHdl1tmpTarget
Europos teisminių institucijų, nagrinėjančių civilines ir komercines bylas, tinklas Civilinis teisingumas šalia jūsų Sveiki atvykę į mūsų interneto svetainę tai nauja iniciatyva, palengvinsianti visų Europos
DetaliauMicrosoft PowerPoint _LE_Investuotoju mugei.ppt [Compatibility Mode]
AB Lietuvos energija pokyčiai įgyvendinant nacionalinę elektros energetikos strategiją Vilnius, 2010-09-30 1 Aloyzas Koryzna Darius Grondskis Elektros energetikos sektoriaus pertvarkos tikslai 1. Didinti
DetaliauPowerPoint Presentation
#HRSavaitėLietuva VDI IR DARBDAVIŲ TEISĖS BEI PAREIGOS NAUJAJAME DARBO KODEKSE 2017 Kas atsitiko: 1. Naujas teisinis reiškinys, iš esmės keičiantis darbo teisinių santykių reguliavimą. 2. Dialogo arba
DetaliauEUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 63 final ŽALIOJI KNYGA Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas {SWD(2015) 13 final} LT LT
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 02 18 COM(2015) 63 final ŽALIOJI KNYGA Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas {SWD(2015) 13 final} LT LT Įžanga Komisijos prioritetas, kuris yra ir Europos prioritetas darbo vietų
DetaliauPR_Dec_Agencies
Europos Parlamentas 2014-2019 Plenarinio posėdžio dokumentas A8-0117/2016 8.4.2016 PRANEŠIMAS dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2015/2193(DEC))
DetaliauMicrosoft Word - attl PDFP000016E8.001
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 08 03 COM(2015) 387 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI DĖL BULGARIJAI IR RUMUNIJAI SKIRTOS LAIKINOSIOS GRYNŲJŲ PINIGŲ SRAUTO IR ŠENGENO PRIEMONĖS
DetaliauAM_Ple_NonLegReport
5.12.2018 A8-0392/33 33 Barbara Spinelli, João Ferreira, João Pimenta Lopes, Miguel Viegas, Marina Albiol Guzmán, Merja Kyllönen, Miguel Urbán Crespo, Tania González Peñas, Estefanía Torres Martínez, Lola
DetaliauAM_Ple_LegReport
7.12.2016 A8-0371/4 4 Marina Albiol Guzmán, Curzio Maltese Europos Parlamentas atmeta Tarybos poziciją per pirmąjį svarstymą. 7.12.2016 A8-0371/5 5 Marina Albiol Guzmán, Curzio Maltese 1 straipsnio 1 dalies
DetaliauNevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s
Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017 2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse įgyvendinimo aprašo 3 priedas (Pavyzdinė
DetaliauFinansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv.
Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 19 / LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 19 ISSN 2335-8335 (online) Santrumpos ES Europos Sąjunga TPVCAD
DetaliauPowerPoint Presentation
Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga Julita Varanauskienė SEB banko šeimos finansų ekspertė Pajamos augo visose šalyse, iš ateities daugiausia tikisi latviai Vidutinis neto darbo užmokestis (EUR)
DetaliauŠioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius
Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius bankus, duomenys. Remiamasi emitentų viešai skelbta
DetaliauRE_Statements
Europos Parlamentas 2014-2019 Plenarinio posėdžio dokumentas B8-0235/2017 29.3.2017 PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo pagal Darbo tvarkos taisyklių
DetaliauEuropos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. rugsėjo 15 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2015/0198 (NLE) 12046/15 ADD 1 VISA 288 COLAC 88 PASIŪLYMAS nu
Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. rugsėjo 15 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2015/0198 (NLE) 12046/15 ADD 1 VISA 288 COLAC 88 PASIŪLYMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoriaus, kurio
DetaliauEuropos Sąjungos Taryba Briuselis, 2018 m. birželio 1 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2018/0216 (COD) 9645/18 PASIŪLYMAS nuo: gavimo data: 2018 m. b
Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2018 m. birželio 1 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2018/0216 (COD) 9645/18 PASIŪLYMAS nuo: gavimo data: 2018 m. birželio 1 d. kam: Komisijos dok. Nr.: Dalykas: AGRI
DetaliauPowerPoint Presentation
Ar sankcijos už nesąžiningų sąlygų naudojimą efektyvios? Dr. Danguolė Bublienė Nesąžiningų sąlygų kontrolės būdai Teisinių gynybos priemonių Preventyvi (NSD 7 str.) Ultrapreventyvi Abstrakti Atsitiktinė
DetaliauMicrosoft Word - DV_Rekomendacijos2
DOKUMENTŲ VALDYMO FUNKCIJOS EFEKTYVAUS ATLIKIMO REKOMENDACIJOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS Dokumentų valdymo funkcijos efektyvaus atlikimo rekomendacijų (toliau Rekomendacijos) tikslas nustatyti valstybės
DetaliauCL2013O0023LT _cp 1..1
02013O0023 LT 01.09.2018 001.001 1 Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės
DetaliauĮVYKIŲ KALENDORIUS MOKSLINĖS, POLITINĖS KONFERENCIJOS, SEMINARAI, DISKUSIJOS SEIME NUO 2015 M. GEGUŽĖS 1 D. IKI RUGPJŪČIO 31 D. Gegužės 6 d. Seimo Eur
ĮVYKIŲ KALENDORIUS MOKSLINĖS, POLITINĖS KONFERENCIJOS, SEMINARAI, DISKUSIJOS SEIME NUO 2015 M. GEGUŽĖS 1 D. IKI RUGPJŪČIO 31 D. Gegužės 6 d. Seimo Europos informacijos biure Seimo Biudžeto ir finansų komiteto,
DetaliauPATVIRTINTA
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2012 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-91 (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2013 m. gruodis 19 d. įsakymo Nr. V-270 redakcija) ASOCIACIJŲ
DetaliauTeismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS 2015 m. liepos 16 d. * Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teismų bendra
Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMS 2015 m. liepos 16 d. * Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teismų bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose Jurisdikcija
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. A1-476,,DĖL DARBO RINKOS PASLAUGŲ
Detaliauuntitled
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 11 26 COM(2013) 818 final 2013/0405 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos 2014 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje
DetaliauEUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2012) 82 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2012 02 29 COM(2012) 82 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI PRIEINAMOS ŽALIAVOS
DetaliauN E K I L N O J A M O J O T U R T O R I N K O S D A L Y V I Ų A P K L A U S O S A P Ž V A L G A / 2 NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS
NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS APŽVALGA 1 NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS DALYVIŲ APKLAUSOS APŽVALGA 213 217 m. I ketvirtis 213 ISSN 2424-5828 (ONLINE) 2 NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS DALYVIŲ APKLAUSOS
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų
DetaliauPATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta
PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Tarybos 2016 sausio 14 d. protokoliniu nutarimu (protokolas
DetaliauNLF
Mažiau galimybių turinčių asmenų socialinė įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės, nediskriminavimas ~ 2017 11 29 Kas mes esame? Didžiausia skėtinė negalios organizacijas vienijanti asociacija
Detaliau2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1350/2013, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri žemės ūkio ir žuvininkystės s
2013 12 21 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 351/1 I (Įstatymo galią turintys teisės aktai) REGLAMENTAI EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1350/2013 2013 m. gruodžio 11 d. kuriuo
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Siluma daugiabuciams_ar kariauti_Gatautis_
Šiluma renovuotiems daugiabučiams: kariauti negalima bendradarbiauti? Dr. Ramūnas Gatautis 2019 m. balandžio 16 d. Kaunas Daugiabučių modernizavimas Lietuvoje Apibrėžimas: daugiabutis 3 ir daugiau butų
DetaliauEUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2012 04 18 C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS 2012 04 18 kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl
DetaliauINTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos
INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo
DetaliauEkonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj
Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,
DetaliauKOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 702/ m. birželio 25 d. - kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei mišk
2014 7 1 L 193/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 702/2014 2014 m. birželio 25 d. kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų
DetaliauViešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius
2012 M. VEIKLOS ATASKAITA Viešoji įstaiga Ateities visuomenės institutas Buveinės adresas A.Vienuolio g. 8-409, Vilnius Įstaigos kodas 302807593 1 Turinys I. Veiklos tikslai, pobūdis ir veiklos rezultatai
DetaliauSlide 1
DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMA VALIUS SERBENTA VILNIUS 2008 BŪSTO IR URBANISTINĖS PLĖTROS AGENTŪRA Švitrigailos g. 7, Vilnius, Lietuva Tel. +3705 262 9853 Fax. +3705 262 2154 El.p. v.serbenta@bkagentura.lt
DetaliauEUROPOS SĄJUNGOS TARYBA Briuselis, 2013 m. lapkričio 27 d. (OR. en) 16886/13 PRELIMINARI DARBOTVARKĖ Dalykas: OJ CONS 59 COMPET 875 RECH 571 ESPACE 96
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA Briuselis, 2013 m. lapkričio 27 d. (OR. en) 16886/13 PRELIMINARI DARBOTVARKĖ Dalykas: OJ CONS 59 COMPET 875 RECH 571 ESPACE 96 EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS (Konkurencingumas (vidaus
Detaliau