Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką: švietimo, darbo ir užimtumo politikos aspektas 7
|
|
- Dominykas Gaižauskas
- prieš 3 metus
- Peržiūrų:
Transkriptas
1 ISSN (print) ISSN (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2013, T. 12, Nr. 1 / 2013, Vol. 12, No 1, p Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką: švietimo, darbo ir užimtumo politikos aspektas 7 Rūta Brazienė, Inga Mikutavičienė Kauno technologijos universitetas K. Donelaičio g. 73, LT Kaunas Anotacija. Perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką yra sąlygojamas daugelio tarpusavyje sąveikaujančių subjektyvių ir struktūrinių veiksnių, t. y. specifinio šalies sociokultūrinio konteksto, demografinių veiksnių, darbo rinkos, švietimo sistemos organizavimo ir struktūros, valstybės vaidmens formuojant darbo jėgos pasiūlą ir paklausą. Jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką yra dinaminis procesas, atskleidžiantis, jog jaunimo įsitraukimas į darbo rinką yra reguliuojamas, o ne tik individualių išteklių pasekmė. Straipsnyje apžvelgiamos Lietuvos švietimo, darbo rinkos ir užimtumo politikos kuriamos jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką prielaidos. Švietimo, darbo rinkos ir užimtumo politikos analizė apėmė strateginių dokumentų, teisės aktų, strategijų įgyvendinimo programų ir planų, valstybinės reikšmės projektų, aprašų. apžvalgą ir kritinę refleksiją. Raktažodžiai: jaunimas, perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, darbo rinkos ir užimtumo politika, švietimo politika Keywords: youth, transition form education to the labour market, labour market and employment policy, educational policy. Įvadas Mokslinėje literatūroje jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką klausimai nuodugniau analizuojami jau daugiau nei 40 metų. Ši tematika yra ne tik viena iš pagrindinių temų šiuolaikiniuose socialiniuose tyrimuose, bet ir politinių debatų objektas, apimantis įvairias institucines struktūras ir makroekonominius kontekstus. Susidomėjimas jaunimo sėkmingo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką problematika yra sąlygotas daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių. Pirmiausia pažymėtina tai, kad jaunimo dalyvavimas darbo rinkoje mažėja pasauliniu mastu, vis 7 Šis straipsnis parengtas remiantis Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės mokslo programos,,socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui finansuojamo projekto Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką: stebėsenos sistemos parengimas (TRANSMONITOR-LT) mokslinio tyrimo rezultatais, projekto sutartis (SIN -09/12).
2 Viešoji politika ir administravimas. 2013, T. 12, Nr. 1, p ilgiau trunka jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, t. y. jaunimas po mokymo arba studijų baigimo ilgiau ieško darbo, be to jaunimui sunkiau sekasi susirasti nuolatinį ir gerai apmokamą darbą. Žinybinės statistikos duomenimis, jaunimas yra socialinės rizikos grupė integracijos į darbo rinką aspektu. Europos statistikos agentūros Eurostat duomenimis, jaunimo (15 24 amžiaus grupė) bedarbystė per pastaruosius ketverius metus padidėjo net 26,9 proc. (31,5 proc. vyrų ir 20,8 proc. moterų). Lietuva šiuo požiūriu nėra išimtis. Jaunimo bedarbystė Lietuvoje 14 proc. viršija bendrą ES šalių vidurkį. Mokslininkai pastebi [2; 21], kad postmodernybės ir globalizacijos sąlygomis pasireiškiantis NEET (angl. not in Education, Employment, or Training) fenomenas didina socialinės rizikos grupių atotrūkį įvairiose socialinio gyvenimo sferose. Blogėjantys įsidarbinimo, žmogiškojo kapitalo plėtros rodikliai formuoja tam tikrų grupių subordinaciją ir socialinę atskirtį. Šiuo atveju jaunimas yra viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką požiūriu galima skirti šiais pagrindines mokslinių tyrimų kryptis: jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką konceptualizavimas, trajektorijos, indikatorių paieškos klausimai [16], nacionaliniai jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką modeliai ir jų klasifikacijos; jaunimo integracijos į darbo rinką būdai; darbo ir užimtumo politika [4; 17], darbdavių nepasitenkinimas,,švietimo sistemos produktais [14], jaunų žmonių, pereinančių į darbo pasaulį, gebėjimai ir įgūdžiai [21], darbų pasiūla, paklausa, kokybė ir pasitenkinimas darbu (užimtumas ne visą darbo dieną, laikinas darbas, pasitenkinimas ar nepasitenkinimas darbu ir t.t.) [24]. Pažymėtina, kad Lietuvos mokslininkai daugiausia dėmesio skiria jaunimo integracijos į darbo rinką klausimams [1; 18]. Analizuojant jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką problematiką, neabejotinai yra reikšmingi tiek individualūs (socialinės demografinės ir namų ūkio charakteristikos, formalaus išsilavinimo lygis ar dalyvavimas švietimo sistemoje bei dalyvavimas darbo rinkoje ar dalyvavimo darbo rinkoje istorija), tiek makroekonominiai ir švietimo, darbo ir užimtumo politikos veiksniai ir prielaidos. Šiame moksliniame tyrime bus analizuojama tik egzistuojanti švietimo, darbo ir užimtumo politika ir infrastruktūra. Straipsnio mokslinė problema: kokias prielaidas Lietuvos švietimo, darbo ir užimtumo politika formuoja metų amžiaus jaunimui sėkmingai pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką? Tyrimo objektas Lietuvos jaunimo (16 29 metų amžiaus) perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką. Straipsnio tikslas atskleisti Lietuvos švietimo, darbo ir užimtumo politikos formuojamas jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką prielaidas. Tyrimo uždaviniai: 1) pateikti teorinę jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką sampratą; 2) įvertinti švietimo, darbo ir užimtumo politikos priemones, sudarančias sąlygas jaunimui pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką ES. Tyrimo metodai: mokslinių šaltinių, strateginių dokumentų, teisės aktų bei statistinių duomenų analizė.
3 110 Rūta Brazienė, Inga Mikutavičienė. Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo... Jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką: teoriniai aspektai Jaunas žmogus Lietuvos Respublikos Jaunimo politikos pagrindų įstatyme [6] apibrėžiamas kaip asmuo nuo 14 iki 29 metų. Eurostat statistinėje knygoje jaunas amžius yra nuo 15 iki 29 metų. Statistikos Departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės jaunimą sieja su 16 amžiaus riba, kai kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis privalo turėti asmens tapatybės kortelę. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme [11], kaip ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (1 str.), vaikystės pabaiga siejama su 18 metų amžiaus riba. Mokslinėje literatūroje pateikiama daugybė jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką apibrėžimų. Perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką sąvoka apibūdinama kaip pasiektas statusas ar pozicija per atitinkamą laiko periodą nuo,,pradžios taško iki,,galutinio taško [16]. Tarptautinė darbo organizacija perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką (angl. school-to-work transition) apibrėžia,,kaip periodą nuo mokymosi užbaigimo (arba iš švietimo sistemos pasitraukiama neperėjus atitinkamos išsilavinimo pakopos, neįgijus kvalifikacijos) iki pirmojo pastovaus (angl. regular) ir tenkinančio (angl. satisfactory) darbo gavimo. Reguliarus (pastovus) darbas apibrėžiamas atsižvelgiant į darbo sutarties trukmės arba tikėtino užimtumo periodo metmenis [21]. Jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką per pastaruosius dešimtmečius prailgėjo, t. y. jaunimas vis ilgiau mokosi, keičiasi darbo rinka, vis daugiau jaunimo linkę gyventi tarsi,,ištęstoje dabartyje. Prailgėjus perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką, perėjimas į kitus gyvenimo etapus savo šeimos sukūrimas, perėjimas į savarankišką gyvenimą taip pat įgyja kitokią trajektoriją ir ritmą, nepanašius į normatyvinę biografiją: švietimo sistema darbo rinka šeima. Jaunimo perėjimai tapo fragmentiški, ir tokios situacijos kaip nepriklausomybė ir suaugusiojo autonomija gali egzistuoti kartu toje pačioje biografijoje. Atsižvelgiant į perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką laikotarpio etapus, jauni asmenys yra skirstomi į perėjusius (turintys pastovų ir tenkinamą (pakankamą) darbą; turintys reguliarų darbą, tačiau juo nepatenkinti; turintys laikiną darbą, tačiau patenkinti esama profesine padėtimi ir dirbantys tenkinanamą savarankišką darbą), pereinančiuosius (esamu momentu yra bedarbiai; esamu momentu dirbantys be darbo sutarties; dirbantys laikiną ir netenkinamą darbą; dirbantys savarankišką ir netenkinamą darbą; esantys neaktyvūs darbo rinkoje ir nesimokantys, ketinantys pradėti darbo paieškas vėliau) ir nepradėjusius perėjimo (besimokantys; esantys neaktyvūs darbo rinkoje ir nesimokantys, taip pat neketinantys pradėti darbo paieškos) [22]. Kaip greitai asmuo, įgijęs atitinkamą išsilavinimą, susiras darbą tai labai svarbi charakteristika, pagal kurią galima spręsti apie švietimo sistemos efektyvumą ir kokybę rengiant specialistus bei palankias ar nepalankias darbo rinkos sąlygas jaunimui. Trumpam perėjimui būdingas tiesioginis perėjimas, kai įgijęs išsilavinimą jaunas asmuo pradeda dirbti reguliarų ir jį tenkinantį darbą; taip pat būdingas ne ilgesnis nei vienerius metus trunkantis laikino, nelegalaus (be sutarties) ir (ar) jo netenkinančio darbo epizodas arba trunkantis ne ilgiau kaip tris mėnesius bedarbystės
4 Viešoji politika ir administravimas. 2013, T. 12, Nr. 1, p laikotarpis. Vidutinės trukmės perėjimui būdingas ilgesnis, nuo vienerių iki dviejų metų trunkantis laikino, nelegalaus (be sutarties) ir (ar) netenkinančio darbo epizodas arba trunkantis nuo trijų mėnesių iki vienerių metų bedarbystės laikotarpis. Ilgam perėjimui būdingi visi minėti epizodai, trunkantys ilgiau [16]. Apibendrinant galima teigti, kad moksliniai tyrimai išsiskiria nevienodumu, teorinių požiūrių ir metodologinių prieigų gausa ir įvairove. Mokslinėje literatūroje pateikiama daugybė perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką apibrėžimų, trukmės ir struktūros apibūdinimų ir t.t. Toliau šiame straipsnyje, analizuojant jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką problematiką, bus vadovaujamasi Marchetti samprata, kai perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką yra apibūdinamas kaip,,procesas, vedantis iš švietimo sistemos į santykinai stabilią poziciją užimtumo sistemoje [13]. Švietimo sistemos ir politikos priemonių analizė Moksliniai tyrimai rodo [16; 21], kad švietimas yra vienas svarbiausių jaunimo įsidarbinimą sąlygojančių veiksnių, ypač švietimo sistemos standartizacijos ir specializacijos lygmuo bei sąsajos su darbo rinka. Profesinis specifiškumas yra santykinai svarbiausia švietimo sistemos charakteristika, daranti įtaką darbo rinkos struktūros formavimuisi. Teikiama standartizuota ir specifinė profesinė kvalifikacija yra labiau suprantama darbdaviams, kurie tokiu atveju labiau reaguoja į švietimą ar išsilavinimą kaip signalą (angl. signals) nei į įgytą patirtį. Statistikos Departamento prie LR Vyriausybės duomenimis, per pastaruosius penkerius metus amžiaus asmenų, turinčių aukšto lygio išsilavinimą, padaugėjo nuo 26,3 iki 31 proc. ir lenkia ES vidurkį (25,1 proc.). Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, padaugėjo 49 proc. ir 2009 m. jį igijęs buvo kas ketvirtas šio amžiaus Lietuvos gyventojas. Taip pat stebima rengiamų specialistų perprodukcija socialiniuose moksluose m. socialinių mokslų srities studijų programose studijavo daugiau kaip pusė (55 proc.) studentų, didėja skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų išsilavinimo m. aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turėjo 38 proc. miesto ir 15 proc. kaimo metų amžiaus gyventojų (2000 m. atitinkamai 25 ir 10 proc., 2005 m. 32 ir 13 proc.). Pagrindiniuose švietimo sistemą reglamentuojančiuose dokumentuose [10; 8; 9] pabrėžiama, jog kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Taip pat valstybė garantuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo, suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, programų prieinamumą, kuria priemones, kaip skatinti iškritusių iš švietimo sistemos asmenų sugrįžimo į mokymosi veiklą. Valstybinėje švietimo strategijoje metams buvo nurodytas tikslas, kad ne mažiau kaip 95 proc. vaikų įgytų pagrindinį išsilavinimą ir tokia pati dalis vaikų, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, mokytųsi toliau, įgytų vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją [23]. Europos užimtumo strategijoje suformuluotas tikslas, kad iki 2020 metų ne mažiau nei 85 proc. 22 metų amžiaus asmenų būtų įgiję vidurinį išsilavinimą.
5 112 Rūta Brazienė, Inga Mikutavičienė. Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo... Pažymėtina, kad Lietuvoje kiekvienais metais nuosekliai daugėja pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą įgyjančio jaunimo m. pagrindinį išsilavinimą įgijo 97 proc. 16 metų gyventojų, iš jų 86 proc. tais pačiais metais siekė vidurinio išsilavinimo. Vidurinį išsilavinimą įgijo 72,9 proc. 18 metų jaunimo. Valstybinėje švietimo strategijoje metams keliamas tikslas, kad nubyrančių ir anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių (18 24 metų asmenų, turinčių tik pagrindinį išsilavinimą ir netęsiančių mokymosi ar profesinio rengimosi) procentinė dalis neviršytų 9 proc. Anksti pasitraukiančiųjų iš švietimo sistemos vidurinio išsilavinimo neįgijusių ir nesimokančių metų jaunuolių dalis stabiliai mažėjo ir 2011 m. siekė 7,9 proc. Tai yra netgi mažesnis rodiklis, nei to siekiama 2012 m. Švietimo strategija (9 proc.) [23]. Pagal ankstyvą pasitraukimą iš švietimo sistemos Lietuvos rodikliai yra gerokai mažesni nei ES šalių vidurkis. Lietuvoje moterų ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos rodiklis 2011 m. buvo 5,0 proc, o vyrų 6,2 proc. Jei palyginsime, ES šalių moterų vidurkis buvo 12,1 proc., o vyrų 16,0 proc. ES strateginis tikslas (strategija Europa 2020) iki 2020 metų asmenų ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos dalis turi neviršyti 10 proc. Valstybinėje švietimo strategijoje metams [23] siekiama išplėsti švietimo prieinamumą, sukurti tęstinio, visą gyvenimą trunkančio mokymosi sąlygas. Profesinė kvalifikacija, jos atitiktis darbo rinkos poreikiams yra vienas iš svarbiausių jaunimo įsidarbinimą sąlygojančių veiksnių. Profesinio mokymo įstatyme [9] nurodoma, jog vykdant neformalųjį suaugusių švietimą pagrindinis siekis yra sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kompetencijų. Pirmoji Mokymosi visą gyvenimą memorandumo tezė pagrindinių įgūdžių mokymas(is) turi būti prieinamas ir garantuojamas visiems. Tokia nuostata pabrėžiama ir Lietuvos Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatyme (1998) [8] bei Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje (2004) [16]. Dokumentuose teigiama, kad, norėdami visiškai funkcionuoti darbinėje aplinkoje, visi norintys privalo turėti tokius įgūdžius, kurie atitiktų esančios darbo rinkos reikalavimus. Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų įvertinimo ir pripažinimo aktualumas svarstomas įvairiuose tarptautiniuose politiniuose švietimo dokumentuose: Bolonijos konvencijoje (1999), Lisabonos konvencijoje (2000), Mokymosi visą gyvenimą memorandume (2001), Kopenhagos deklaracijoje (2002) ir kt. Lietuvoje neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų įvertinimą ir pripažinimą reglamentuoja LR Švietimo įstatymas (2011) [10], LR Mokslo ir studijų įstatymas (2009) [7],, LR Profesinio mokymo įstatymas (2011) [9], LR Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas (2010), Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija (2004) [15], ir kt. Valstybinėje švietimo strategijoje [23], metams teigiama, kad asmuo, kurio neformaliai ir savaiminiu būdu įgyti mokymosi pasiekimai įvertinami ir pripažįstami, gali efektyviau įsitraukti į formalųjį mokymąsi ir greičiau rasti savo vietą darbo rinkoje. LR Švietimo įstatyme [10], numatyta, jog neformaliojo švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis. Savišvietos būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos
6 Viešoji politika ir administravimas. 2013, T. 12, Nr. 1, p (išskyrus studijų programas) dalis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka arba kaip studijų programos dalis aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Profesinio mokymo įstatyme [20] numatyta, jog, įvertinus asmens neformaliojo profesinio mokymo metu įgytas kompetencijas, švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka jos gali būti pripažintos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis. LR Aukštojo mokslo įstatymo (2009) straipsniuose apibrėžiama tik studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatų įtraukimo galimybė [12]. Lietuvos mokslininkai akcentavo, jog tuometinė Lietuvoje veikianti teisinė bazė nors ir neprieštarauja neformaliai ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų vertinimui ir pripažinimui, tačiau iš esmės tėra tik sistemos fragmentas, neformaliojo ir savaiminio mokymosi pripažinimo sistema kol kas dar nesukurta [12]. Tačiau 2010 m. patvirtintos Neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijos [12] sudaro prielaidas plėtoti šią praktiką aukštosiose mokyklose, vystytis neformaliuoju ir savaiminių būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemai auštojo mokslo sektoriuje. ES dokumentuose akcentuojamas visą gyvenimą trunkantis profesinis orientavimas, kuris pripažįstamas kaip esminė mokymosi visą gyvenimą dimensija, padedanti siekti socialinių ir ekonominių tikslų, ypač akcentuojant švietimo, profesinio mokymosi bei darbo rinkos našumą ir efektyvumą mažinant iškritusiųjų iš švietimo sistemos skaičių, numatant įgūdžių neatitikimo prevencijos priemones ir didinant produktyvumą. ES Ministrų Tarybos 2004 m. ir 2008 m. rezoliucijose dėmesys sutelktas į keturias prioritetines sritis: karjeros valdymo kompetencijų ugdymą, paslaugų prieinamumą, kokybės užtikrinimą. paslaugų koordinavimą. Šiomis prioritetinėmis sritimis savo veiklą organizuoja 2007 m. įsteigtas Europos visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos tinklas (ELGPN), siekiantis padėti šalims narėms diegti ir įgyvendinti efektyvias orientavimo karjerai sistemas. Lietuvoje privalomas ugdymas yra iki 16 metų. Iki 2009 m. nebuvo efektyvios nelankančių mokyklos vaikų apskaitos. Todėl LR Vyriausybė 2008 m. spalio 22 d. patvirtino Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkos aprašą, pagal kurį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. kitaip organizuojama nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių apskaita m. buvo patvirtinta Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa m. priimtas ir įgyvendintas Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelis buvo pradėti steigti socialinių pedagogų etatai švietimo įstaigose, Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos įgyvendinimo plane [16] numatyta sudaryti antrąja galimybę suaugusiems asmenims įgyti pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, plėtoti bendrąsias kompetencijas ir didinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms. Bendrojo lavinimo srityje suaugusiųjų mokymo kokybei gerinti 2007 m. buvo atnaujinti dokumentai Modulinio mokymosi tvarkos aprašas, Neakivaizdinio mokymosi tvarkos aprašas ir Savarankiško mokymosi tvarkos aprašas m. buvo patvirtinta Lietuvos profesinio orientavimo strategija [20], kurios pagrindu yra kuriama profesinio informavimo ir konsultavimo sistema Lietuvoje. Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų teikimo reikalavimų apraše
7 114 Rūta Brazienė, Inga Mikutavičienė. Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo... nustatyta profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų teikimo reikalavimai, atsakingos įstaigos ir jų funkcijos, veiklos koordinavimas. Paslaugos skiriamos tiems, kurie dar nėra pradėję profesinės karjeros, dirbantiesiems, bedarbiams, iškritusiems iš švietimo sistemos ir darbdaviams. Akcentuojama, jog profesinis orientavimas tampa tęstiniu, daugiamačiu procesu, kuris prasideda mokyklose, tęsiasi pereinamuoju į suaugusiųjų gyvenimą ar jų darbo veiklą laikotarpiu ir yra pasiekiamas per visą suaugusiųjų gyvenimą. Tuo tikslu išplečiama ir profesinio orientavimo paslaugų įvairovė, įtraukta daugybė įvairių institucijų, pvz., profesinio orientavimo centrai, Lietuvos ir teritorinės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos, Švietimo informacinių technologijų centras, Profesinio informavimo vietos, Darbo birža, Respublikiniai moksleivių techninės kūrybos rūmai, ŠMM, SAM, švietimo įstaigos ir kt. Taip pat numatyti šioje sistemoje dirbančių specialistų kvalifikacijos reikalavimai. Įgyvendinant Profesinio orientavimo strategijos tikslus, m. ES struktūrinės paramos lėšomis buvo įgyvendinti du valstybinės svarbos projektai: Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas ir Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas ir plėtojimas. Buvo sukurti profesinio orientavimo normatyvinių dokumentų projektai, mokymo programos ir metodikos profesinio orientavimo specialistams, organizuoti specialistų mokymai, įkurti 640 profesinio informavimo taškai, atnaujinta AIKOS sistema ir kt. Taip pat m. ES struktūrinės paramos lėšomis sukurti iškritimo iš švietimo institucijų prevenciniai mechanizmai, modernūs profesinio konsultavimo modeliai, ugdymo karjerai pasiekti ir integracijos į darbo rinka stebėsenos modelis ir kt m. buvo patvirtinta Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa, kuria siekiama užtikrinti profesinio orientavimo sistemos vientisumą ir nuoseklumą pereinant iš bendrojo lavinimo mokyklos į profesines ar aukštąsias mokyklas, paslaugų įvairovę, kokybę ir prieinamumą visiems švietimo sistemos dalyviams, taip pat profesinio orientavimo priemonių kūrimą, specialistų rengimą ir kt. Apibendrinant galima teigti, jog švietimo politikoje pagrindinės jaunimo perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką gerinančios priemonės yra nukreiptos į pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija, mokymosi visą gyvenimą galimybių kūrimą, ugdymą siekti karjeros ir pan. Mažėjant pasitraukimo iš švietimo sistemos rodikliui ir daugėjant pagrindinį ir vidurinįjį išsilavinimą įgyjančiam jaunimui, matyti, kad šios priemonės veiksmingos. Tačiau, nepaisant švietimo politikos priemonių įvairovės, lieka daug mokymosi ar studijų galimybių, jaunimo išsilavinimo kaime ar mieste skirtumų. Nesubalansavus studentų srautų aukštajame moksle, (perprodukcija socialiniuose moksluose, daug universitetinį išsilavinimą turinčių studentų) atsiranda profesinio orientavimo sistemos disfunkcijų, didėja konkurencija darbo rinkoje, nuvertėja aukštojo mokslo diplomas. Darbo rinkos politika ir jaunimo užimtumas Lietuvoje Galimybė įsidarbinti po studijų ar mokyklos baigimo itin priklauso nuo įgyto išsilavinimo, institucinės sąrangos ir kt. veiksnių. Kaip greitai asmuo, įgijęs atitinkamą
8 Viešoji politika ir administravimas. 2013, T. 12, Nr. 1, p išsilavinimą, susiras darbą, yra labai svarbu, nes tuomet galima spręsti apie švietimo sistemos efektyvumą ir kokybę rengiant specialistus, taip pat palankias ar nepalankias darbo rinkos sąlygas jaunimui. Analizuojant jaunimo sėkmės darbo rinkoje ir įgyto išsilavinimo sąsajas, remiantis tyrimų rezultatais [3; 4], galima teigti, kad aukštesnis išsilavinimas siejamas su didesniu asmens produktyvumu, o tai lemia ir didesnes pajamas bei aukštesnę poziciją darbo rinkoje, taip pat formuoja didesnį atitinkamą išsilavinimą turinčių darbuotojų poreikį ir aukštesnį darbo užmokesčio lygį. Jaunimas, siekiantis aukštojo išsilavinimo, darbdaviams atrodo patrauklesnis, nes manoma, jog jie, palyginti su nesiekiančiais aukštojo išsilavinimo asmenimis, turi didesnius įgimtus gebėjimus ir labiau motyvuoti, o tai siejama su didesniu produktyvumu, nepaisant studijų metu įgytu žinių. Pagal ES išskirtus rodiklius Lietuva gali būti priskiriama šalių grupei, kuriose jaunimo įsitraukimą į darbo rinką sąlygoja akivaizdus jaunimo įgūdžių bei kvalifikacijos neatitikimas (angl. skill mismatch). Nesugebėjus rasti tinkamo darbo baigus mokyklą ir įgijus profesinį ar aukštąjį išsilavinimą, atsiranda ilgalaikis poveikis užimtumo pobūdžiui bei pajamoms [22]. Europos statistikos agentūros Eurostat duomenimis, Lietuvoje dirbantis (15 24 m.) jaunimas sudaro tik 19,2 proc. visų dirbančiųjų. Nepaisant gerokai aukštesnio nei ES šalių Lietuvos jaunimo išsilavinimo lygio, Eurostat duomenimis, dalyvavimo darbo rinkoje rodikliai, deja, yra gerokai mažesni nei ES šalių atitinkamos grupės vidurkis. Pavyzdžiui, metų moterų užimtumas 2011 m. buvo 17,4 proc., vyrų 21,9 proc., o ES šalių moterų užimtumo vidurkis buvo 31,4 proc., vyrų 35,7 proc. Palyginti su kitų amžiaus grupių užimtumo rodikliais, jaunimo užimtumo lygį gerokai viršija ir netgi metų amžiaus grupės asmenys. Europos Komisija pateikia keturis rodiklius, apibrėžiančius ES šalių jaunimo būklę darbo rinkos lakstumo, užimtumo bei žmogaus socialinės raidos aspektu [7]: 1) jaunimui palanki darbo rinka aukščiausi žmogiškųjų išteklių rodikliai ir didžiausias jaunimo įtraukimas į darbo rinką (šalys: Austrija, Danija, Nyderlandai, Švedija, Suomija, Didžioji Britanija, Airija); 2) nenutrūkstanti darbo rinka žemas jaunimo užimtumas ir geri jaunimo galimybių (gebėjimų) rodikliai (šalys: Vokietija, Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas, Slovėnija); 3) stipriai segmentuota jaunimo darbo rinka (šalys: Graikija, Italija, Portugalija, Ispanija, Lenkija); 4) žemas jaunimo užimtumas ir įgūdžių bei kvalifikacijos neatitiktis darbo pobūdžiui, pereinamojo laikotarpio ekonomikos bruožai (šalys: Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva. Slovakija, Kipras, Malta, Rumunija, Bulgarija). Darbo ir užimtumo politikos priemonės reikšmingos jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką procese. Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos nuostatose teigiama (2005), kad šių priemonių tikslas yra pritraukti į darbo rinką ir joje išlaikyti daugiau žmonių, taip užtikrinant kokybišką ir saugų užimtumą, modernizuojant darbo rinkos ir socialinės apsaugos sistemas. Kartu naudojant aktyvias darbo rinkos politikos priemones siekiama gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų bei mažinti struktūrinį nedarbą daugiau investuojant į žmones (2 ir 3 Programos tikslai).
9 116 Rūta Brazienė, Inga Mikutavičienė. Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo... Analizuojant Lietuvos užimtumo ir darbo rinkos politikos priemones, pažymėtina, kad Lietuva įgyvendina nemažai darbo ir užimtumo rinkos politikos priemonių, skirtų sėkmingesnėms jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos prielaidoms sukurti, taip pat įsitvirtinti darbo rinkoje. Nuo 2010 m. liepos 1 dienos dvejus metus darbdaviams buvo suteikta galimybė naudotis,,sodros lengvata pirmą kartą įdarbinant asmenį, neturintį darbo.,,sodros įmokos buvo sumažintos nuo 3 proc. iki 7,7 proc. Nuo 2012 rugpjūčio 1 dienos ši jaunimą įdarbinti skatinanti priemonė keičiama kita,,parama pirmajam darbui. Pagal šią priemonę parama teikiama metų jaunuoliams, kurie įsidarbina pirmą kartą. Įgyvendinant šią priemonę, jauni žmonės turi galimybę kaupti pensijų draudimo stažą, o darbdaviui kompensuojama darbo užmokesčio dalis. Dar viena priemonė,,jaunimo užimtumo didinimas, finansuojama Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, skatina jaunų žmonių užimtumą, sudarant sąlygas įgyti darbo įgūdžių ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Ši priemonė suteikia galimybę jauniems bedarbiams įgyti darbo įgūdžių realioje darbo vietoje ir tikėtina, kad gali padidinti galimybę gauti nuolatinį darbą. Įdarbinti jaunimą skatins darbdaviui suteikiama subsidija: darbdavys, įdarbindamas jaunuolį iki 29 metų, galės gauti iki 50 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio subsidijos. Pagal LR užimtumo rėmimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo (2010) nuostatas, į papildomai remiamų asmenų sąrašą įtrauktas jaunimas iki 29 metų. Subsidijuojant bedarbius iki 29 metų, darbo užmokesčio kompensacija mokama iki 6 mėnesių, o asmenims, pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją, dalyvaujantiems darbo įgūdžių įgijimo priemonėje, iki 12 mėnesių. Pažymėtina, kad anksčiau, remiantis Užimtumo rėmimo įstatymu, jaunimas iki 29 metų nebuvo priskiriamas prie darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų, todėl neturėjo teisės į įdarbinimą subsidijuojant, jei nepriklausė kitoms darbo rinkoje remiamoms asmenų grupėms. Apibendrinant galima teigti, kad, nepaisant darbo rinkos ir užimtumo politikos priemonių (neabejotinai ir kitų susijusių veiksnių ir kontekstų), jaunimo užimtumas išlieka žemas, jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką trunka ilgiau nei, pavyzdžiui, kitose Vakarų Europos šalyse. Be kitų reikšmingų veiksnių, itin paminėtina įgytų įgūdžių ir kvalifikacijų neatitiktis darbo rinkos poreikiams. Išvados 1. Jaunimo (16 29 metų amžiaus) perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką yra kompleksiškas, daugiamatis reiškinys, sąlygojamas daugybės tarpusavyje sąveikaujančių subjektyvių ir struktūrinių veiksnių, t. y. specifinio šalies demografinio, sociokultūrinio, ekonominio konteksto, darbo rinkos bei švietimo sistemos organizavimo ir struktūros, valstybės vaidmens formuojant darbo jėgos pasiūlą ir paklausą, darbo jėgos išsilavinimo struktūros, bendruomenės, šeimos ir individo charakteristikų. Tai reiškia, jog sėkmingas ar nesėkmingas perėjimas yra asmenybės vidinių dispozicijų ir struktūrinių-kontekstinių sąlygų sąveikos rezultatas. 2. Pažymėtina, kad Lietuvoje yra sukurta puiki švietimo infrastruktūra (Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa, Atviros
10 Viešoji politika ir administravimas. 2013, T. 12, Nr. 1, p informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas, Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa, neformalaus ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pripažinimo plėtra ir kt.), tačiau, deja, galima teigti, kad menkos egzistuojančios švietimo sistemos bei darbo rinkos sąsajos. Trūksta gilesnės darbo rinkos situacijos, darbo rinkos poreikių analizės. Egzistuojančios darbo rinkos ir užimtumo politikos priemonės dažniausiai yra skirtos konkrečioms taškinėms problemoms spręsti, dėmesys sutelkiamas į jau egzistuojančių problemų sprendimą, o ne į jų prevenciją. Stokojama konkretesnės darbo vietų kūrimo politikos, ateities vystymosi prognozių. Literatūra 1. Beresnevičiūtė, V., Poviliūnas, A. (2007). Magistrų integracija į darbo rinką: magistrantūros studijų absolventų sociologinės apklausos analizė // Sociologija. Mintis ir veiksmas. Klaipėdos universitetas / Vilniaus universitetas, Nr. 1 (19), p Gracey, S., Kelly, S. (2010). Changing the NEET mindset: achieving more effective transitions between education and work. London, England: Learning and Skills Network. 3. Jeria, M. (2009). Exploring Quality of Life During the Transition from School to Work in Chile. Social Indicators Research, 94, p Kogan, I., Unt, M. (2008). The Role of Vocational Specificity of Educational Credentials for Labour Market Entry in Estonia and Slovenia. International Sociology, (3): Lietuvos profesinio informavimo standartas, 2007 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. ISAK-362 (Žin., 2007, Nr ). 6. Lietuvos Respublikos Jaunimo politikos pagrindų įstatymas 2003 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-1871, Vilnius. Pakeistas , Žin., 2005, Nr Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymas (Žin., 2009, Nr ). 8. Lietuvos Respublikos Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas (Žin., 1998, Nr ). 9. Lietuvos Respublikos Profesinio mokymo įstatymas. Aktuali redakcija (Žin., 1997, Nr ). 10. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. Nr ). 11. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (1996). Žin., 1996, Nr LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijų patvirtinimo, 2010 m. gruodžio 15 d. Nr. V-2319, Vilnius. 13. Masdonati, J. (2010). The transition from school to vocational education and training: a theoretical model and transition support program. Journal of employment counseling, Vol. 47, p McGinnity F., Mertens A. et al. (2005). A Bad Start? Fixed-Term Contracts and the Transition from Education to Work in West Germany. European Sociological Review, Volume 21, 2005, Oxford Univ Press.
11 118 Rūta Brazienė, Inga Mikutavičienė. Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas, 2008 m. spalio 15 d. įsak. Nr. ISAK-2795/A1-347 (Žin., 2008, Nr ). 16. Muller, W., Gangl, M. (2003). The transition from school to work: a European perspective. New York, New York: Oxford University Press. 17. Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa, 2008 m. gruodžio 4 d. Nr. ISAK Okunevičiūtė-Neverauskienė L., Moskvina J. (2010). Social benefits of labour market vocational training. Vocational Education: Research and Reality, Profesinio orientavimo strategija, 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. ISAK-1635 / A Quintini, G. Martin, J., et al. (2007). The changing nature of the school-to-work transition process in OECD coutries. Discussion paper No. 2582, January Institute for the Study of Labour, p Raffe, D. Y. (2003). Young people not in education, employment or training Centre for Educational Sociology. Priega internete: Robson, K. (2008). Becoming NEET in Europe: A Comparison of Predictors and Later- Life Outcomes. Global Network on Inequality Mini-Conference, 22 February, 2008, New York. 23. Valstybinė švietimo strategija m m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX Walther, A. (2006). Regimes of youth transitions: Choice, flexibility and security in young people s experience across different European contexts. Young, 14, p Rūta Brazienė, Inga Mikutavičienė Youth Transition from Education to the Labor Market: Dimension of Labour Market and Educational Policy Abstract The transition from education to the labor market are caused by multiple interacting and subjective, as well as structural factors, such as country-specific socio-cultural context, demographic and economic context, organization and structure of labor market and educational systems, the state's role in shaping labor supply and demand, etc. Young people's transition from education to the labor market is seen as a dynamic process, which reveals that young people entering the labor market is regulated, and not just a consequence of individual stocks. Recently, scientists, youth, social policy makers, implementers, and others are discussing this topic. Despite the fact, that today's young cohorts are smaller and have completed higher levels of education than older citizens, youth employment issues relevant to many European countries, and Lithuania is not an exception. This paper aims to review the political precondition of youth transition from education to the labor market in Lithuanian social policy. Social policy analysis includes the strategic documents, legislation, strategies, programs and plans, national projects descriptions review. Rūta Brazienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros docentė, socialinių mokslų daktarė. E. paštas: ruta.braziene@ktu.lt
12 Viešoji politika ir administravimas. 2013, T. 12, Nr. 1, p Inga Mikutavičienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros projekto mokslo darbuotoja, socialinių mokslų daktarė. E. paštas: Rūta Brazienė, Doctor of Social Sciences, is an Associate Professor at the Department of Sociology, Faculty of Social Sciences, Kaunas University of Technology. Inga Mikutavičienė, Doctor of Social Sciences, is a Researcher at the Department of Sociology, Faculty of Social Sciences, Kaunas University of Technology inga.mikutaviciene@ktu.lt Straipsnis įteiktas redakcijai 2013 m. sausio mėn.; recenzuotas; parengtas spaudai 2013 m. vasario mėn.
KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI
KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI Liudmila Lobanova VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Inga Veževičienė VGTU Integracijos ir karjeros direkcija Vilnius 2005.02.25
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FON
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL 2014 2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS STEBĖSENOS RODIKLIŲ
DetaliauMicrosoft Word - VET-naujienos-55.doc
INFORMACINIS BIULETENIS NR. 55/ 2009 M. BIRŽELIS Skelbimai, naujienos Europos visą gyvenimą trunkančio profesinio orientavimo politikos tinklo renginys 2009 m. birželio 15 17 d. Prancūzijoje vyko tarptautinis
DetaliauTop margin 1
EUROPOS KOMISIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI Programa visiems. ES finansavimo laukia 5 milijonai Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d. Pagal šiandien Europos Komisijos pasiūlytą naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo
DetaliauDoc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos
Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra
DetaliauMiglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas
Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Ekonomikos augimas - esminė skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo prielaida Tvariai auganti ekonomika Struktūrinės reformos Tvarūs
DetaliauSocialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar
Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio
DetaliauPowerPoint Presentation
Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio? Indrė Genytė-Pikčienė Vyriausioji analitikė Luminor 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ekonomikos šuolis didžiausias
DetaliauKOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/ m. vasario 21 d. - kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/ dėl Sutart
2019 2 22 L 51 I/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/316 2019 m. vasario 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties
DetaliauUŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SKYRIAUS 2018 M. VEIKLOS ATASK
UŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SKYRIAUS 2018 M. VEIKLOS ATASKAITA Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės
DetaliauEUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij
EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcijai apžvalga Šioje dalyje nagrinėjamas bendras europiečių
DetaliauMokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys
NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių tyrimų duomenys Dr. Rita Dukynaitė Vilnius, 2015-10-07 Esminiai akcentai iš tarptautinių tyrimų Lygmuo Lytis Socialinis, ekonominis,
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. A1-476,,DĖL DARBO RINKOS PASLAUGŲ
DetaliauVadybos(administravimo) koncepcijų realizavimas praktikoje
ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2013, T. 12, Nr. 1 / 2013, Vol. 12, No 1, p. 148 153 Viešojo administravimo studijų krypties
DetaliauPowerPoint pristatymas
Lietuvos agroverslo tendencijos DNB Bankas 2015 m. gegužės 22 d. Agroverslas iki šiol buvo vienas iš atspariausių Lietuvos ūkio stuburo slankstelių 8,5 8,7 Maisto sektoriaus pridėtinė vertė, dalis BVP,
DetaliauPowerPoint Presentation
JAUNIMO UŽIMTUMO PRIEMONIŲ KOMUNIKACIJA 2015-03-26 Julija Kačanova Aivaras Vencevičius 2 INSTITUCIJOS Komunikacijos strategijų analizė ES ŠALYS Geroji užsienio šalių patirtis PASIŪLYMAI Išvados ir tolimesni
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų
DetaliauEkonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj
Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,
DetaliauINVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS
1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių
DetaliauBaltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir
Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir informatikos fakulteto veiklos vertinimo ekspertų
DetaliauINFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respu
INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos 2015 m. birželio 2 d. įsakymo
DetaliauProjektas
PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto Lietuvos socialinių tyrimų centro Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos mokslo krypties doktorantūros komiteto 2019 m. gegužės 8 d. posėdžio nutarimu Nr.
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO IR SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2004 M. KOVO
DetaliauINSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst
INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Institucijos pavadinimas Kretingos rajono pedagogų švietimo
DetaliauEuropos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą. Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016)
Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016) EUROPEAN AGENCY for Special Needs and Inclusive Education EUROPOS AGENTŪROS DUOMENYS APIE ĮTRAUKŲJĮ UGDYMĄ Esminės
DetaliauLIETUVOS DARBO BIRŽA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemoni
LIETUVOS DARBO BIRŽA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemonių įgyvendinimo priežiūros komisijai MOTYVUOTA IŠVADA
DetaliauNLF
Mažiau galimybių turinčių asmenų socialinė įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės, nediskriminavimas ~ 2017 11 29 Kas mes esame? Didžiausia skėtinė negalios organizacijas vienijanti asociacija
DetaliauMicrosoft Word - IKIMOKYKLINČ IR PRIEŀMOKYKLINČ PEDAGOGIKA.docx
IKIMOKYKLINĖ IR PRIEŠMOKYKLINĖ PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Studijų programa Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika skirta rengti pedagogus darbui su vaikais nuo gimimo iki 7 metų. Studijų programa yra
DetaliauRegioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar
Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos
DetaliauTarptautinė mokslinė – praktinė konferencija „Sporto indėlio į ekonomiką ir užimtumą vertinimo aktualumas“ m. Gruodžio 16 d.
BALTIJOS JUODOSIOS JŪROS EKONOMIKOS FORUMAS SPORTAS IR EKONOMIKA Sporto ekonomikos vertinimo situacija Lietuvoje" dr. Vilma Čingienė, Mykolo Romerio universitetas 2018 m. spalio 25 d., Klaipėda Pristatymo
DetaliauLIETUVOS DARBO BIRŽOS
PATVIRTINTA Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-382 KELIONĖS, APGYVENDINIMO, PRIVALOMOJO SVEIKATOS TIKRINIMO IR SKIEPIJIMO
DetaliauVARDAN ŽINIŲ LIETUVOS DELSTI PRAŽŪTINGA: LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ BŪKLĖ DABARTINĖS LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ BŪKLĖS PAGRINDINĖS YDOS: Lietuvos moks
DELSTI PRAŽŪTINGA: LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ BŪKLĖ DABARTINĖS LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ BŪKLĖS PAGRINDINĖS YDOS: Lietuvos mokslas orientuotas į kiekybę, o ne kokybę Investicijos į mokslą nerezultatyvios
DetaliauPowerPoint Presentation
Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos
DetaliauMicrosoft Word - Newsletter2_KeycomKit_LT
Naujienlaiškis Nº 2 / NOV 2009 www.keycompetenceskit.eu Partners of the Project: Associated Partner: Promoter: Projektas Pagrindinės suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą kompetencijos yra vykdomas pagal
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Pilietiskumas_klasteris [Compatibility Mode]
Mokslo ir tyrimų klasteris Pilietiškumas ir tapatumas šiuolaikinėje visuomenėje Pilietiškumo kaita, tapatumo iššūkiai: dalyvavimo ir įgalinimo strategijų ieškant Vadovas: prof. dr. Artūras Tereškinas,
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012
Lyderystė vardan mokymosi Eglė Pranckūnienė Mokyklų tobulinimo centras 2012 02 29 Įsivertinimas Ką aš labiausiai vertinu savo darbe? Kokios profesinės karjeros aš siekiu? Kaip man to pasiekti? Kokios galėčiau
DetaliauECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Educatio
ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Education and Training ECVET ) tai viena iš Europoje taikomų
DetaliauViešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius
2012 M. VEIKLOS ATASKAITA Viešoji įstaiga Ateities visuomenės institutas Buveinės adresas A.Vienuolio g. 8-409, Vilnius Įstaigos kodas 302807593 1 Turinys I. Veiklos tikslai, pobūdis ir veiklos rezultatai
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 27 d įsakymo Nr. V-445 redakcija)
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R
LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889
DetaliauMicrosoft Word Nr P-135.doc
MINISTERIJŲ UŽSAKOMŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TIKSLINGUMAS Vilnius 2005 m. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA 2 T U R I N Y S SANTRAUKA 3 ĮŽANGA 5 AUDITO REZULTATAI 8 Mokslinių tyrimų vertinimas 8 Ministerijų užsakomų
Detaliaueuropean-semester_thematic-factsheet_addressing-inequalities_lt.docx
EUROPOS SEMESTRO TEMINĖ INFORMACIJOS SUVESTINĖ NELYGYBĖS ŠALINIMAS 1. ĮVADAS Pastaraisiais metais paaštrėjo nelygybės problema. Ekonomikos krizė stipriai paveikė Europą ne vienus metus trukęs gyvenimo
DetaliauPATVIRTINTA Klaipėdos,,Žaliakalnio gimnazijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V- 207 KLAIPĖDOS,,ŽALIAKALNIO GIMNAZIJOS,
PATVIRTINTA Klaipėdos,,Žaliakalnio gimnazijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V- 207 KLAIPĖDOS,,ŽALIAKALNIO GIMNAZIJOS, 290438420 2019 2021-ŲJŲ METŲ STRATEGINIS PLANAS VEIKLOS KONTEKSTAS
DetaliauFORMAI PRITARTA m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m.
FORMAI PRITARTA 2014 2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1K-243 Dėl darbo grupės sudarymo,
DetaliauViešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO
Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką
DetaliauProjektas
PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto Lietuvos socialinių tyrimų centro Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos mokslo krypties doktorantūros komiteto 2017 m. birželio 6 d. posėdžio nutarimu
DetaliauVERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO
DetaliauPofsajungu_gidas_Nr11.pdf
2 p. 3 p. 4 p. Šiame straipsnyje pristatoma profsąjungų svarba ir galimos jų veiklos kryptys, kovojant su diskriminacija darbo rinkoje. Ši profesinių sąjungų veiklos sritis reikšminga ne tik socialiai
DetaliauProjektas
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. Įsakymu Nr. ISAK 970 BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO FORMAVIMO, VERTINIMO, ATNAUJINIMO IR DIEGIMO STRATEGIJA I. BENDROSIOS
DetaliauProjektas
1 PRIEDAS PATVIRTINTA Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros mokslo krypties doktorantūros komiteto 2019 m. gegužės 28 d. posėdžio nutarimu Nr.1 ATVIRO KONKURSO Į MENOTYROS MOKSLO KRYPTIES DOKTORANTŪROS
DetaliauEkonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X se
Ekonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X sektoriaus įmonių specializacijos lygiui. Impact of Globalization
DetaliauTIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v
2015 m. sausis Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio valstybės WORL 580 Australija ir Okeanija AOCT 0 Pietų ir Vidurio Amerika SCAM 0 Šiaurės Amerika NAMR 0 JAV USA 0 Azija ASIA 0 Izraelis IL 0 Japonija
DetaliauPowerPoint Presentation
Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga Julita Varanauskienė SEB banko šeimos finansų ekspertė Pajamos augo visose šalyse, iš ateities daugiausia tikisi latviai Vidutinis neto darbo užmokestis (EUR)
DetaliauDalyvavusių skaičius (pagal tyrimo metus)
INTERVENCIJOS, SIEKIANT MAŽINTI PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMĄ TARP JAUNIMO Klaipėda, 2015 TEMOS AKTUALUMAS Nesaikingas tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas kelia didelį susirūpinimą
DetaliauCURRICULUM VITAE
BENDROJI INFORMACIJA GYVENIMO APRAŠYMAS Vardas: ERSTIDA Pavardė: ULVIDIENĖ Mokslo laipsnis: Socialinių mokslų daktarė VU el. pašto adresas: erstida.ulvidiene@evaf.lt INFORMACIJA APIE IŠSILAVINIMĄ AUKŠTASIS
Detaliau(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič
(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkričio d. FORMAI PRITARTA 2014-2020 m. Europos Sąjungos
DetaliauKalbų mokėjimo lygis Vidurinio ugdymo įstaigose Eurydice tinklo ataskaita Europos nacionalinių testų rezultatų apžvalga mokslo metai Švietim
Kalbų mokėjimo lygis Vidurinio ugdymo įstaigose Eurydice tinklo ataskaita Europos nacionalinių testų rezultatų apžvalga 2014 2015 mokslo metai Švietimas ir mokymas Kalbų mokėjimo lygis vidurinio ugdymo
DetaliauPATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į
PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.
DetaliauPRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški
PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014
DetaliauPATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta
PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Tarybos 2016 sausio 14 d. protokoliniu nutarimu (protokolas
DetaliauSlide 1
Horizontas 2020 teminės srities Mokslas su visuomene ir visuomenei 2018 2020 m. darbo programa ir kvietimų tematika Horizontas 2020 teminės srities Mokslas su visuomene ir visuomenei informacinė diena
DetaliauMicrosoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx
TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Tai vienintelė Lietuvoje studijų programa, rengianti teatro mokytojus. Teatro ir kino pedagogika jungia dvi sudėtingas ir įdomias sritis teatro meną ir asmenybės
DetaliauPažeidžiamos gyventojų grupės: iššūkiai užimtumui Laima OKUNEVIČIŪTĖ NEVERAUSKIENĖ, Vilniaus Gedimino technikos universitetas Verslo vadybos fakulteta
Pažeidžiamos gyventojų grupės: iššūkiai užimtumui Laima OKUNEVIČIŪTĖ NEVERAUSKIENĖ, Vilniaus Gedimino technikos universitetas Verslo vadybos fakultetas Socialinės ekonomikos ir vadybos katedra Saulėtekio
DetaliauProjektas
PATVIRTINTA Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agronomijos mokslo krypties doktorantūros komiteto 2019 m. vasario 28 d. posėdžio Nr. 137 ATVIRO KONKURSO Į AGRONOMIJOS
DetaliauPANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO M
PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO 2016 2018 M. KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS IR JOS PRIEMONIŲ
Detaliau„This research is funded by the European Social Fund under the Global Grant masure“
VERSLUMO KOMPETENCIJOS POREIKIS IR RAIŠKA VEIKLOJE Tarptautinė konferencija - 2015 SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ MOKSLINIAI TYRIMAI IR PLĖTRA/ RESEARCH AND DEVELOPMENT OF KEY COMPETENCES FOR ADULTS
DetaliauReglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie
I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 215 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę priemonę I. Programa ir prioritetas arba priemonė, pagal kuriuos
DetaliauMicrosoft Word - Averjanovaite Inga.doc
ŽMOGIŠKOJO KAPITALO ĮTAKA KAIMO GYVENTOJŲ PAJAMOMS Inga Averjanovaitė Lietuvos žemės ūkio universitetas Įvadas Lietuvos siekis integruotis į ekonomines ir politines Europos bei pasaulio struktūras verčia
DetaliauVILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 PRIORITETINĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS KRYPTYS 1) Plėsti socialines paslaugas šeimoms ir jose augantiems vaikams. 2) Gerinti
DetaliauCOM(2018)409/F1 - LT
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 05 23 COM(2018) 409 final Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl 2018 m. Prancūzijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Prancūzijos stabilumo
DetaliauLYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO
LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO SKELBIME 2016-09-21 Nr. (16)SN-137)SP-105 Vilnius Lygių
DetaliauVeiksmų programų administravimo
(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2015 m. gegužės 19 d. FORMAI PRITARTA 2014 2020 m. Europos Sąjungos
DetaliauPowerPoint Presentation
PARAIŠKOS DĖL PROJEKTO FINANSAVIMO PILDYMAS IR TEIKIMAS Indrė Dagilienė 2018 m. spalio 25-26 d. Vilnius-Kaunas Paraiškos pildymas Paraiška pildoma vadovaujantis projektų finansavimo sąlygų Aprašo Nr. 4
DetaliauMOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci
MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos
DetaliauLIETUVIŲ KAIP UŽSIIMTI VERSLU Europa _EU_li 2019
LIETUVIŲ KAIP UŽSIIMTI VERSLU Europa 032819_EU_li 2019 4LIFE Europa Mūsų istorija Europoje Pagrindinį biurą Ispanijoje 4Life atidarė 2007 metais Barselonoje. Vėliau atidarėme dar du biurus Romoje ir Hamburge.
DetaliauMULTIPLE
DARBUOTOJŲ MIGRANTŲ SOCIALINĖS APSAUGOS ADMINISTRACINĖ KOMISIJA Žr. nurodymus 4 psl. ( 1 ) PAŽYMA DĖL ŠEIMOS SUDĖTIES SIEKIANT SKIRTI IŠMOKAS ŠEIMAI Regl. 1408/71: 73 str.; 74 str.; 77 str.; 78 str. Regl.
DetaliauVIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017
VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 TURINYS 1. Informacija apie viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (toliau KMTP) veiklą
DetaliauVILNIAUS TECHNOLOGIJŲ MOKYMO IR REABILITACIJOS CENTRO STRATEGINIO ŠVIETIMO PLANO ĮGYVENDINIMO 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA PATVIRTINTA Vilniaus technolo
VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ MOKYMO IR REABILITACIJOS CENTRO STRATEGINIO ŠVIETIMO PLANO ĮGYVENDINIMO 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA PATVIRTINTA Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centro direktoriaus 2017
DetaliauPowerPoint Presentation
Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos ūkio augimas išlieka
DetaliauVALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVO
VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2015
DetaliauTURTO VALDYMO IR ŪKIO DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PERSONALO FORMAVIMO, VALDYMO IR ADMINISTRAVIMO VEIKLOS SRITI
TURTO VALDYMO IR ŪKIO DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PERSONALO FORMAVIMO, VALDYMO IR ADMINISTRAVIMO VEIKLOS SRITIES VERTINIMO APRAŠYMAS 2018 m. rugsėjo 25 d. Turto
DetaliauProjektą vykdančiojo personalo darbo užmokesčio ir savanoriško darbo įnašo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaita 2016 m. birželio 8 d. redakci
Projektą vykdančiojo personalo darbo užmokesčio ir savanoriško darbo įnašo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaita 2016 m. birželio 8 d. redakcija Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
DetaliauMicrosoft Word - Lietuvos socialine raida maketas1
ISSN 2029-963X LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRAS LITHUANIAN SOCIAL RESEARCH CENTRE LIETUVOS SOCIALINĖ RAIDA SOCIAL DEVELOPMENT OF LITHUANIA DARBO RINKOS POKYČIAI: PROBLEMOS IR GALIMYBĖS LABOUR MARKET
DetaliauALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO BIUDŽETINIŲ IR VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ DALYVAVIMAS PROJEKTINĖJE VEIKLOJE M. M. / M. M. Mokyklos pavad
ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO BIUDŽETINIŲ IR VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ DALYVAVIMAS PROJEKTINĖJE VEIKLOJE M. M. / 2017 2018 M. M. Mokyklos pavadinimas: Alytaus Volungės pagrindinė mokykla pavadinimas, logotipas
DetaliauPrivalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_
P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,
DetaliauZarasų miesto vietos plėtros strategija m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTAT
Zarasų miesto vietos plėtros strategija 2016-2022 m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTATYMO TYRIMAS Tyrimo ataskaita 2015 m. Turinys 1 pav.
DetaliauPATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaip
PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro tarybos
DetaliauPATVIRTINTA:
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m.... mėn.... d. įsakymu Nr. ISAK -... MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA + (MTP+) I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR SĄVOKOS 1. Mokyklų tobulinimo programa
DetaliauPATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci
PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS
DetaliauSantrauka 2007 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT
Santrauka 27 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT Teisinis pranešimas Šį Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) leidinį gina autorių
DetaliauIŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik
IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr.
DetaliauPazymejimai_
DOKUMENTŲ (PAŽYMĖJIMŲ), SUTEIKIANČIŲ TEISĘ JUOS PATEIKUSIEMS ASMENIMS NAUDOTIS KELIŲ TRANSPORTO LENGVATOMIS, PAVYZDŽIAI Važiavimo keleiviniu kelių transportu lengvatos pagal Lietuvos Respublikos transporto
DetaliauMicrosoft Word - B AM MSWORD
25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti
DetaliauCommission's Action Plan on Skills and Mobility
Turinys ĮVADAS 5 1. Kodėl mums reikia šio vadovo? 5 2. Taisyklės glaustai 5 I DALIS. DARBUOTOJŲ KOMANDIRAVIMAS 7 1. Kuri socialinės apsaugos sistema taikoma darbuotojams, laikinai komandiruotiems į kitą
DetaliauPROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Kodėl reikia keisti mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą? Kaip vertinami mokini
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Kodėl reikia keisti mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą? Kaip vertinami mokinių mokymosi pasiekimai ir pažanga Lietuvos bendrojo
DetaliauVšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurio
VšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi emociškai saugūs. Mes tai nevyriausybinė
DetaliauINTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos
INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo
Detaliau