LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO VALDYMO SRIČIŲ METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO VALDYMO SRIČIŲ METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS"

Transkriptas

1 SUDERINTA Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis 2020 m. sausio 31 d. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1R-52 LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO VALDYMO SRIČIŲ METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Vilnius

2 2 I SKYRIUS MISIJA Sudaryti teisines sąlygas Lietuvai tapti modernia žmogaus teises ir laisves užtikrinančia gerovės valstybe. Teisingumo ministerijos misija sudaryti teisines sąlygas Lietuvai tapti modernia žmogaus teises ir laisves užtikrinančia gerovės valstybe atskleidžia siekį kryptingai prisidėti siekiant bendro valstybės stiprinimo ir geresnio Lietuvos žmonių gyvenimo užtikrinimo tikslo. Būtent šis siekis yra numatytų strateginių tikslų, lemiančių būsimus pokyčius teisingumo ministro valdymo srityse metais, pagrindas. II SKYRIUS VEIKLOS PRIORITETAI 1. Žmogaus teisių apsaugos ir pasitikėjimo teisingumo sistema stiprinimas. Prioritetas susijęs su siekiu sudaryti sąlygas (prielaidas) konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio tokius imperatyvus kaip Konstitucijos viršenybė, žmogaus teisių gerbimas ir apsauga, teisingumas, asmenų lygiateisiškumas, teisėjų ir teismų nepriklausomumas, įstatymų negaliojimas atgaline data, teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, įgyvendinimui, kad būtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, susijęs su iššūkiu užtikrinti atvirą, skaidrią, proporcingą, pagrįstą teisėkūrą, leidžiančią sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą, kuri užtikrintų valstybės funkcijų vykdymą, atitiktų pilietinės visuomenės lūkesčius, sudarytų sąlygas visuomenės ir valstybės darniam (efektyviam) vystymuisi. Tai įpareigoja sudaryti sąlygas reikalauti teisingumo ir nepriklausomų, veiksmingų, atsakingų ir atvirų institucijų, būtinų užtikrinant lygias galimybes kreiptis į teismą. 2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos efekyvumo didinimas. Neproprocingai didelis antrinės teisinės pagalbos suteikimo atvejų skaičius, palyginti su skiriamu valstybės finansavimu, teisinių paslaugų kokybės trūkumas, dideli valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos administravimo kaštai, nepakankamas advokatų užmokestis už suteikiamas teisines paslaugas, sudėtingesnis užmokesčio skaičiavimas ir atsiskaitymas už suteiktas teisines paslaugas lemia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema veikia nepakankamai efektyviai. Sėkmingas prioriteto įgyvendinimas sudarys sąlygas užtikrinti veiksmingą nacionalinę teisinės pagalbos sistemą, geresnį prieinamumą prie šios sistemos ir jos administravimą, leis teikti kokybiškas ir ekonomiškai pagrįstas teisinės pagalbos paslaugas, atstovaujant (ginant) teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. 3. Bausmių vykdymo sistemos modernizavimas. Neproporcingai didelis realia laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičius ir atitinkamų resursų (intelektinio potencialo ir pažangių instrumentų resocializacijos srityje, modernios infrastuktūros ir kt.) stygius turi neigiamos įtakos spartesniam veiksmingos, rezultatyvios ir ekonomiškos bausmių vykdymo sistemos plėtrai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nuteistųjų resocializacijai, siekiant mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, padėti nusikaltusiems asmenims grįžti į visuo-

3 3 menę. Sėkmingas prioriteto įgyvendinimas sudarys sąlygas racionalesniam žmogiškųjų išteklių panaudojimui, užtikrins įkalintų asmenų laikymo sąlygas, nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose ir tarptautiniuose standartuose, sumažins bausmių vykdymo sistemos išlaidas. 4. Vartotojų apsaugos sistemos veiksmingumo didinimas. Vartotojų teisių apsaugos sistema Lietuvoje dar nėra gana efektyvi ir sistemiška. Nepakankami yra tiek valstybės, tiek vartotojų organizacijų kompetencija, įgaliojimai, gebėjimai. Žinių apie vartotojų teises lygis nėra aukštas, o vartotojų švietimas fragmentiškas. Tam, kad vartotojai pasitikėtų skaitmenine rinka, jie turėtų pasitikėti ir savo asmens duomenų tvarkymu. Veiksminga vartotojų apsauga padidins Lietuvos vartotojų pasitikėjimą valdžios institucijomis, vartotojams įgavus daugiau žinių apie vartotojų teises teisės sistema taps veiksmingesnė, o kartu bus prisidedama prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų 12, 16 ir kitų tikslų įgyvendinimo. 5. Kovos su korupcija sistemos tobulinimas. Pažymėtina, kad verslo srityje situacija pagerėjo (Europos Komisijos 29 m. pabaigoje atliktos apklausos Eurobarometras: Verslo požiūris į korupciją ES duomenimis, iš 28 ES valstybių Lietuva užima 8 vietą kaip šalis, kurioje korupcija mažiausiai aktuali problema plėtojant verslą; korupciją kaip problemą vykdant verslą Lietuvoje įvardijo 15 proc. įmonių vadovų, palyginti su 25 m. rezultatu, šis rodiklis sumažėjo beveik du kartus), tačiau ne visose srityse korupcijos prevencijos priemonės veikia tikrai efektyviai. Korupcijos prevencijos sistemos priemones reikia atnaujinti, kadangi jų įgyvendinimas neduoda siekiamo rezultato. Sisteminis darniai integruotų į teisės sistemą korupcijos prevencijos priemonių sukūrimas ir taikymas įgalins teisingumo sistemos institucijas veikti efektyviau, mažinti korupcijos lygį ir įgyvendinti teisės viršenybės principą. Svarbu pabrėžti būtinybę visoms institucijoms vieningai siekti geresnių rezultatų šioje srityje, nes korupcijos fenomenas nėra vien teisinis dalykas. 6. Registrų ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas. Pagrindiniai registrai ir valstybės informacinės sistemos kuriamos, orientuojantis į teisinių institucijų ir teisės subjektų veiklą bei jų teikiamas paslaugas asmenims, todėl valstybės mastu tai optimalus būdas reguliuoti teisinę veiklą kaip įrankį naudojant valdomus informacinius išteklius bei technologijas. Atsižvelgiant į tai, prioritetiniu darbu tampa periodiškas sukurtų registrų ir valstybės informacinių sistemų atnaujinimas ir modernizavimas, siekiant maksimaliai juos adaptuoti nuolat besikeičiantiems valstybės, verslo ir žmonių poreikiams. Svarbiausi siekiami rezultatai nurodomi šio plano III skyriuje, kur aprašomos atitinkamos programos, kuriomis įgyvendinami veiklos prioritetai.

4 4 III SKYRIUS STRATEGINIAI TIKSLAI IR PROGRAMOS I. Siekti skaidrios, darnios ir veiksmingos teisės sistemos 004 Teisės sistema II. Padidinti teisinių institucijų paslaugų patogumą vartotojams ir jų efektyvumą 02 0 Paslaugos gyventojams ir verslui III. Pasiekti, kad bausmių sistema būtų moderni ir veiksminga 03 0 Bausmių sistema Paslaugos gerinti ginčų nagrinėjimą metų asignavimų pasiskirstymas pagal programas, tūkst. eurų Teisės sistema 02 0 Paslaugos gyventojams ir verslui Paslaugos gerinti ginčų nagrinėjimą 03 0 Bausmių sistema 2020 m m m.

5 1 lentelė metų asignavimų paskirstymas pagal programas tūkst. eurų Eil. Nr. Programos kodas ir pavadinimas 2020 metų asignavimai 2021 metų asignavimai 2022 metų asignavimai išlaidoms išlaidoms išlaidoms turtui įsigyti gyti turtui įsi- darbo už- darbo už- darbo už- mokes- mokes- mokes- čiui čiui čiui turtui įsigyti Teisės sistema 8 352, , ,0 63, , , ,0 46, , , ,0 46, Paslaugos gyventojams ir verslui Paslaugos gerinti ginčų nagrinėjimą 8 963, , ,0 88, , , ,0 178, , , ,0 168, ,0 10 5,0 3 4,0 79, , , ,0 79, , , ,0 79, Bausmių sistema , , , , , , , , , , , ,0 Iš viso , , , , , , , , , , , ,0

6 1 strateginis tikslas: SIEKTI SKAIDRIOS, DARNIOS IR VEIKSMINGOS TEISĖS SISTEMOS 6 Lietuvos teisės sistema grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu. Šis principas reiškia, kad žmogaus teisės ir laisvės turi būti užtikrintos, o valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise. Teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo. Teisingumo ministerija savo veikla siekia, kad teisės sistemoje būtų visapusiškai įgyvendinti teisingumo, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei kiti konstituciniai principai, taip pat kad būtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise ir būtų plėtojama pagarbos Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams kultūra. Skaidrios, darnios ir veiksmingos teisės sistemos plėtra padės siekti geresnio teisinio reglamentavimo. Teisėkūros procesas jau tapo viešas ir sudarytos teisinės prielaidos kiekvienam suinteresuotam asmeniui dalyvauti teisėkūros procesuose. Siekiant tiek šio proceso efektyvumo, tiek bendro teisinio raštingumo lygio kilimo, bus stiprinamas visuomenės teisinis švietimas. Efektyvaus asmenų teisių gynimo tikslu bus siekiama teisinio reguliavimo priemonėmis užpildyti esamas teisės spragas ir veiksmingai apginti asmenų teises, neverčiant jų dėl to kreiptis į teismą (vardų ir pavardžių rašybos klausimai, partnerystė, translyčių asmenų teisių apsauga). Taip pat bus siekiama įteisinti efektyvų žalos nusikaltimų aukoms, baudžiamuosiuose procesuose išteisintiems asmenims atlyginimo mechanizmą. Skaidri ir efektyvi teisės sistema sudaro sąlygas mažinti korupciją. Bus siekiama ir toliau nuosekliai tobulinti valstybės valdymą intensyviau kovojant su korupcija, jos apraiškomis ir galimybėmis jai atsirasti. Būtent tokia teisės sistema visuomenė pasitikės, ji padės asmenims geriau suvokti savo teises ir pasinaudoti galimybėmis. Plėtojant teisinę sistemą bus toliau modernizuojama administracinių bylų teisena, baudžiamasis ir civilinis procesai, plečiamas alternatyvių ginčų sprendimų taikymas, plečiamos galimybės teismų procesuose pasitelkti modernias technologijas, atsisakoma teismams nebūdingų funkcijų, siekiant sumažinti teismų darbo krūvį ir kad jis būtų tolygesnis teismuose, bei užtikrinams operatyvesnis ir ekonomiškesnis bylų procesas. Pirmasis strateginis tikslas suformuluotas šioms teisingumo ministro valdymo sritims: nacionalinės teisinės sistemos plėtra, civilinių teisinių santykių reglamentavimas, baudžiamoji ir bausmių vykdymo politika, politinių partijų ir religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos bei registravimo politika, rinkimų sistemos reglamentavimas, teisinių procesų reglamentavimas, tarptautinis teisinis bendradarbiavimas ir atstovavimo Lietuvos Respublikos interesams tarptautiniuose teismuose koordinavimas (užtikrinimas), visuomenės teisinis švietimas, registrų politikos formavimas. EFEKTO VERTINIMO KRITERIJAI Įgyvendinant šį strateginį tikslą bus siekiama šių efekto vertinimo kriterijų: E-- Teisės viršenybės indeksas, vieta tarp ES šalių Teisės viršenybės indeksas, matuojamas vieta tarp ES šalių, parodo, kurią vietą tarp ES šalių užima Lietuva pagal Teisės viršenybės principo įgyvendinimą. Teisės viršenybės pricipas, vienas iš kiekvienais metais Pasaulio banko skelbiamo Pasaulio viešojo administravimo rodiklio indikatorių, matuojamas nuo 0 iki 100 proc. (procentiliais išreikšta vieta Pasaulio banko sudarytame reitinge) ir atspindintis asmenų pasitikėjimą ir paklusimą socialinėms normoms, labiausiai apima šias sritis: sutarčių laikymąsi, nuosavybės teises, policiją ir teismus, nusikalstamumą ir smurtą (daugiau informacijos

7 7 Teisės viršenybės indeksas, vieta tarp ES šalių , , , , faktas planas E--02 Lietuvos korupcijos suvokimo indekso įvertinimas, balais Šis efekto vertinimo kriterijus perkeltas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 27 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 25 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija metų programos patvirtinimo. Korupcijos suvokimo indeksas yra vienas garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, kuris parodo, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją. Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai Planas Faktas ES vidurkis 64,6 64,7 64,3 Šiam strateginiam tikslui įgyvendinti numatoma vykdyti vieną programą.

8 8 004 TEISĖS SISTEMA Bendroji informacija apie programą Šia programa įgyvendinami šie teisingumo ministro 2020 m. prioritetai: I teisingumo ministro prioritetas Žmogaus teisių apsaugos ir pasitikėjimo teisingumo sistema stiprinimas, V teisingumo ministro prioritetas Kovos su korupcija sistemos tobulinimas, III Vyriausybės prioritetas Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas, IV Vyriausybės prioritetas Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra, V Vyriausybės prioritetas Saugi valstybė. Taip pat šia programa įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 26 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. XIII-82 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos (toliau Vyriausybės programa), nuostatos, susijusios su teisėkūra, nacionalinės teisės suderinamumu su ES ir tarptautine teise, atstovavimu valstybės interesams ES ir tarptautinėse institucijose, pažangių mokslo pasiekimų diegimu į teisę, teisinėmis institucijomis, taip pat Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo ir kitų įstatymų nuostatos. Programa įgyvendinami Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos tikslai. Vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 27 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo (toliau Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), veiksmai: Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose įteisinimas ir įsteigimas; Alternatyvių ginčų sprendimų taikymo išplėtimas civiliniame procese ir įteisinimas administraciniame procese; Teismų struktūrinės reformos įgyvendinimo užtikrinimas ir jos rezultatų stebėsenos atlikimas kartu su teisėjų savivalda; Saugant piliečių teises, valstybių, su kuriomis sudarytos teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, ekstradicijos ir / ar nuteistų asmenų perdavimo sutartys, skaičiaus padidinimas. Vykdant programą pirmiausia siekiama užtikrinti, kad teisėkūros procesas būtų skaidrus, atviras ir prieinamas visi suinteresuoti asmenys galėtų lengvai susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir teikti pasiūlymus dėl jų, į jų pastabas būtų atsižvelgiama, visi teisės aktai būtų priimami tik visapusiškai ir kvalifikuotai įvertinus jų įgyvendinimo priemones, sąnaudas ir pasekmes, paskelbus visus tyrimus, analizes, atsiliepimus. Taip pat siekiama užtikrinti visapusišką teisės darnumą priimami teisės aktai turi ne tik neprieštarauti galiojantiems nacionaliniams teisės aktams, bet ir būti suderinti su ES bei tarptautine teise. Viena iš pagrindinių priemonių teisės sistemos darnai, teisės aktų tarpusavio suderinamumui, teisės aktų kokybei užtikrinti yra Teisingumo ministerijos pagal kompetenciją teikiamos išvados dėl kitų institucijų parengtų teisės aktų projektų. Koordinuojant ES teisės įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę procesą, siekiama užtikrinti tinkamą ES teisės nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, kad nacionalinė ir ES teisė būtų derinamos įvertinant visas galimas alternatyvas ir parenkant labiausiai Lietuvos interesus atitinkantį sprendimą. Siekiant nacionalinės teisės darnumo su ES ir tarptautine teise, labai svarbus ir tinkamas atstovavimas Lietuvos interesams ES ir tarptautinėse organizacijose bei jų gynimas. Tad siekiama užtikrinti tinkamą atstovavimą Lietuvos interesams Europos Žmogaus Teisių Teisme, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete ir kitose tarptautinėse organizacijose, ES teismuose bei kitose institucijose. Taip pat svarbu užtikrinti, kad priimtais teisės aktais būtų pasiekti numatyti teisinio reguliavimo tikslai m. balandžio 1 d. įsigalioja Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimai, numatantys baigiamojo (ex-post) vertinimo modelio įdiegimą į teisėkūros ciklą, t. y. jau galiojančių teisės aktų realaus poveikio vertinimą, kuris bus atliekamas dėl teisinio reguliavimo, galiojančio ne mažiau kaip dvejus metus be esminių pakeitimų, siekiant nustatyti, ar įgyvendinti teisinio reguliavimo tikslai, koks buvo teisinio reguliavimo taikymas ir veikimas, jo įtaka (teigiamas poveikis ar neigiamos pasekmės) tam tikrai sričiai, tam tikriems asmenims ar jų grupėms, tokio rezultato priežastys. Tai padės apsispręsti, ar reikia tobulinti

9 9 konkrečias teisės akto nuostatas ir kaip tai daryti. Baigiamasis (ex-post) vertinimas bus atliekamas vadovaujantis galiojančio teisinio reguliavimo poveikio (ex post) vertinimo metodika, kurią tvirtins Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Teisingumo ministerija, bendradarbiaudama su Nacionaline teismų administracija, teiks valstybės biudžeto lėšų poreikį 2021 metams ir koordinuos šias veiklas, siekdama užtikrinti nesuvėluotą, visapusišką ir efektyvų visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto įdiegimą. Numatomos veiklos apims tarėjų atrankos ir mokymų metodikos parengimą, tarėjų, teisėjų ir teismų personalo mokymus, informacijos sklaidą apie šias teisinio reguliavimo naujoves tiek teisininkų bendruomenėje, tiek visuomenėje. Tarptautinis teisinis bendradarbiavimas padeda užtikrinti teisės veiksmingumą tarptautiniu lygmeniu, teikiant teisinę pagalbą bei padedant susižinoti Lietuvos ir užsienio institucijoms. Be to, vykdant programą siekiama užtikrinti skaidrumą ir darną formuojant teisingumo ministro valdymo sričių valstybės politiką ir jos veiksmingą įgyvendinimą, vykdant nuoseklią politikos įgyvendinimo priežiūrą ir koordinavimą. Šios programos vertinimą planuojama atlikti 2021 m. Programa yra tęstinė. Programą įgyvendina Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Jie rengia teisės aktų projektus, teikia išvadas dėl teisės aktų projektų, koordinuoja teisingumo ministro valdymo sričiai priskirtų institucijų veiklą, užtikrina tarptautinį bendradarbiavimą, tarptautinių projektų įgyvendinimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikos interesams tarptautinėse organizacijose bei užsienio valstybėse. Briuselyje dirba 2 nuolatiniai teisėsaugos atašė: teisėsaugos atašė teisingumo ir baudžiamosios teisės reikalams, teisėsaugos atašė teisingumo ir vartotojų reikalams. Iš viso šią programą 2020 m. įgyvendins 169 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Programos koordinatoriai: teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas, tel. 8 (5) , el. p. teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, tel. 8 (5) , el. p.

10 10 Tikslo, uždavinio, priemonės kodas Užtikrinti teisės sistemos darną bei tinkamą teisės įgyvendinimą Vertinti galiojančią teisę ir teisės aktų projektus bei užtikrinti politikos įgyvendinimo priežiūrą teisingumo ministro valdymo srityse Rengti teisės aktų projektus, teikti išvadas dėl kitų institucijų pateiktų teisės aktų projektų ir vykdyti teisės aktų įgyvendinimo priežiūrą Specialioji tikslinė dotacija savivaldybėms civilinės būklės aktams registruoti Organizuoti oro, jūrų ir geležinkelių transporto avarijų ir incidentų tyrimus, nustatyti jų priežastis, teikti saugos rekomendacijas Vykdyti visuomenės teisinio švietimo veiklas Valstybės biudžeto dotacija savivaldybių civilinės būklės aktų registravimo funkcijai skirtoms patalpoms atnaujinti lentelė metų programos 004 Teisės sistema tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai (tūkst. eurų) Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas Priemonės finansavimo šaltinis Numatomi 2020 metų asignavimai Numatomi 2021 metų asignavimai Numatomi 2022 metų asignavimai Tarpinstitucinio veiklos išlaidoms išlaidoms išlaidoms plano kodas, Vyriausybės turtui turtui turtui darbo darbo darbo Iš viso įsigyti įsigyti įsigyti užmokesčiukesčiukesčiui užmo- užmo- prioriteto kodas 4 483, , ,3 25, , , , , , , , , ,3 25,0 4 4,7 4 4, ,3 4 4,7 4 4, , , , , , , , , , ,4 33* , , , , , , ,3 96,3 94,9 96,3 96,3 94,9 96,3 96,3 94, ,0 15,0 25,0 32,0 32,0 32,0 32, ,0 160,0 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano elemento kodas ; ; ; ; ; ;

11 Apmokėti būtinasias vykdymo išlaidas pagal antstolių prašymus (remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 37 ir 39 p.) Pagal vykdytinus dokumentus atlyginti asmenims turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ir atstovauti Lietuvos Respublikos interesams tarptautiniuose arbitražo teismuose Užtikrinti nacionalinius interesus atitinkantį Lietuvos ir ES bei tarptautinės teisės suderinamumą, tinkamą Lietuvos interesų atstovavimą ES ir tarptautinėse institucijose Koordinuoti ES teisės įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę procesą, užtikrinti rengiamų tarptautinių susitarimų atitiktį nacionalinei teisei, vykdyti tarptautinį teisinį bendradarbiavimą Valdyti ES teisės aktų ir juos įgyvendinančių nacionalinių priemonių srautus, prižiūrėti procesą ir vertinti pateiktus teisės aktų projektus Teikti išvadas dėl tarptautinių susitarimų ir rengti dokumentus tarptautiniams susitarimams sudaryti, teikti teisinę pagalbą, siekiant užtikrinti Lietuvos ir užsienio teismų bei kitų institucijų susižinojimą Laikantis nustatytų reikalavimų atstovauti Lietuvai Užtikrinti vykdomųjų dokumentų ir teismų sprendimų vykdymą laiku 312,0 312,0 312,0 312,0 312,0 312, ,0 3,0 3,0 3,0 3,0 3, ,0 309,0 309,0 309,0 309,0 309,0 851,8 851,8 839,6 851,8 851,8 839,6 851,8 851,8 839,6 489,1 489,1 482,1 489,1 489,1 482,1 489,1 489,1 482, ,6 180,6 178,0 180,6 180,6 178,0 180,6 180,6 178, ,5 308,5 304,1 308,5 308,5 304,1 308,5 308,5 304, ,7 362,7 357,5 362,7 362,7 357,5 362,7 362,7 357,5

12 ES ir tarptautinėse institucijose Nagrinėti ES ikiteismines ir teismo bylas ir koordinuoti su tokiomis bylomis susijusius valstybės institucijų veiksmus, rengti procesinius dokumentus ir atstovauti valstybei ES teisminėse institucijose Atstovauti valstybei EŽTT bylose ir JT Žmogaus teisių komitete ir koordinuoti EŽTT sprendimų vykdymą Lietuvoje Užtikrinti sklandžią ir efektyvią teisingumo ministro valdymo sričių institucijų veiklą Užtikrinti tinkamus veiklos organizavimo, planavimo ir stebėsenos procesus Organizuoti veiklą ir vykdyti veiklos planavimą, stebėseną bei kontrolę Grąžinti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį 1. Iš viso Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos 1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos) Iš viso programai finansuoti (1+2) Priemonės finansavimo šaltiniai: ,8 143,8 141,7 143,8 143,8 141,7 143,8 143,8 141, ,9 218,9 215,8 218,9 218,9 215,8 218,9 218,9 215,8 3 6, , ,1 38, , , ,1 46, , , ,1 46,0 3 6, , ,1 38, , , ,1 46, , , ,1 46, , , ,1 38, , , ,1 46, , , ,1 46, ,0 253,0 253,0 253,0 253,0 253, ,6 256,6 196, , , ,0 63, , , ,0 46, , , ,0 46, , , ,0 63, , , ,0 46, , , ,0 46,0

13 valstybės biudžeto lėšos; specialioji tikslinė dotacija, numatyta atitinkamų metų biudžeto įstatyme; biudžetinių įstaigų pajamų įmokos *33 Lietuvos Respublikos nacionalinė kovos su korupcija programa rengiami TA 13

14 14 3 lentelė. Programos tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės Vertinimo kriterijaus kodas R R Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai 29 metų Vertinimo kriterijų reikšmės 2020 metų 2021 metų Užtikrinti teisės sistemos darną bei tinkamą teisės įgyvendinimą Institucijų atstovų, teigiamai vertinusių teisines išvadas, dėl kurių išvengta netinkamo teisinio reguliavimo, dalis, proc. Neigiamų viešų žiniasklaidos paminėjimų apie teisingumo ministro valdymo sričių institucijų veiklą dalis, ne daugiau 2022 metų 94, ,5 95 1, proc., negu nurodyta - Vertinti galiojančią teisę ir teisės aktų projektus bei užtikrinti politikos įgyvendinimo priežiūrą teisingumo ministro valdymo srityse P P P P P P P P Teisės aktų projektų, parengtų nustatytais terminais, dalis, proc. Pateiktos išvados dėl kitų institucijų pateiktų teisės aktų projektų nustatytais terminais, proc. 89, Įregistruotų civilinės būklės aktų, vnt Gyventojų, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, skaičius, proc. Įmonių, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, skaičius, proc. Gyventojų, davusių kyšį per pastaruosius 12 mėnesių, dalis, proc. Įmonių, davusių kyšį per pastaruosius 12 mėnesių, dalis, proc Užtikrinti vykdomųjų dokumentų ir teismų sprendimų vykdymą laiku Teisingumo ministerijai pateiktų vykdyti teismų sprendimų ir taikos sutarčių įvykdymas nustatytais terminais, proc Užtikrinti nacionalinius interesus atitinkantį Lietuvos ir ES bei tarptautinės teisės suderinamumą, tinkamą Lietuvos interesų atstovavimą ES ir tarptautinėse institucijose R Pateiktų pagrįstų ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo pasiūlymų dalis, proc Pripažintų nepagrįstais ir (ar) nepriimtinais skundų dalis nuo pateiktų skundų a- publikos Vyriausybei perduotose bylose prieš Lietuvą, proc. R titinkamais metais išnagrinėtose Europos 02 Žmogaus Teisių Teismo Lietuvos Res Koordinuoti ES teisės įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę procesą, užtikrinti rengiamų tarptautinių susitarimų atitiktį nacionalinei teisei, vykdyti tarptautinį teisinį bendradarbiavimą Susijęs strateginio planavimo dokumentas VPĮP VPĮP VPĮP VPĮP

15 15 P P Parengtų išvadų dėl nacionalinės teisės aktų ir jų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei, skaičius, vnt. Patvirtintų Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo planų dalis, proc P P P P P P P Išvadų dėl tarptautinių susitarimų projektų skaičius, vnt Laikantis nustatytų reikalavimų atstovauti Lietuvai ES ir tarptautinėse institucijose Bendras Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir ES teisminėms institucijoms dėl dalyvavimo bylose pateiktų dokumentų skaičius, vnt. Įvertintų ir komunikuotų ES teisminių institucijų nagrinėjamų ir užbaigtų bylų skaičius, vnt. Bendras parengtų dokumentų Vyriausybei perduotose bylose, taip pat vykdant EŽTT sprendimus ir Konvencijos pažeidimų prevenciją skaičius, vnt. Gautų teisinės pagalbos prašymų, nuteistų asmenų perdavimo ir (ar) perėmimo prašymų skaičius, vnt. Išsiųstų ir (ar) persiųstų teisinės pagalbos prašymų, nuteistų asmenų perdavimo ir (ar) perėmimo prašymų, arešto orderių skaičius, vnt. Valstybių, su kuriomis sudarytos teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, ekstradicijos ir (ar) nuteistų asmenų perdavimo sutartys, skaičius, vnt VPĮP 03 Užtikrinti sklandžią ir efektyvią teisingumo ministro valdymo sričių institucijų veiklą R R Laiku įvykdyti Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmai, proc. Veiklos kokybės gerinimas (įstaigų, įsidiegusių kokybės vadybos metodus ar sistemas, dalis), proc ,1 87,5 87,5 87,5 03- Užtikrinti tinkamus veiklos organizavimo, planavimo ir stebėsenos procesus P Įvykdytų Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų skaičius, vnt. 5 9 P Elektroninių dokumentų dalis, proc

16 2 strateginis tikslas: PADIDINTI TEISINIŲ INSTITUCIJŲ PASLAUGŲ PATOGUMĄ VARTOTOJAMS IR JŲ EFEKTYVUMĄ 16 Mokesčių mokėtojams ne mažiau svarbu gauti tinkamas valstybės institucijų teikiamas paslaugas. Suprantama, kad teikiamos paslaugos turi būti patogios, efektyvios ir svarbiausia orientuotos į vartotoją bei teikiamos pagarbiai. Todėl tikslas padidinti teisinių institucijų paslaugų patogumą vartotojams ir jų efektyvumą yra skirtas optimaliai paslaugų plėtrai ir kokybei, kuri atlieptų besikeičiančius paslaugų gavėjų lūkesčius ir poreikius, technologines naujoves, užtikrinti. Tikslas bus įgyvendinamas teikiant visas Teisingumo ministerijai pavaldžių institucijų paslaugas, skirtas vartotojams ir verslui, taip pat siekiant efektyviau nagrinėti ginčus. Teikiamų paslaugų kokybė ir efektyvumas bei skelbiama informacija apie šių paslaugų vertinimą skatins didesnį pasitikėjimą teisinėmis institucijomis ir jų darbu. Šis strateginis tikslas suformuluotas teisingumo ministrui pavestai valdymo sričiai asmens teisių ir laisvių apsauga: teisinės paslaugos, vartotojų teisių apsauga, asmens duomenų apsauga, pramoninės nuosavybės apsauga, registrų politikos formavimas. Šiuo strateginiu tikslu siekiama, kad teisinių institucijų teikiamos paslaugos būtų kokybiškos, daug dėmesio būtų skiriama ne tik rezultatui, bet ir pačiam paslaugos teikimo procesui, kad paslaugos asmeniui būtų teikiamos pagarbiai. Didinant teisinių institucijų teikiamų paslaugų patogumą ir efektyvumą, siekiama didinti paslaugų ir informacijos apie teikiamas paslaugas pasiekiamumą elektroniniu būdu, skatinti vartotojus naudotis elektroninėmis paslaugomis, taip pat siekiama kuo racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas. Įgyvendinant šį strateginį tikslą prisideda Vyriausybės įstaiga Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. EFEKTO VERTINIMO KRITERIJAI Įgyvendinant šį strateginį tikslą bus siekiama šių efekto vertinimo kriterijų: E-02- Teisinių institucijų paslaugų, pasiekiamų elektroniniu būdu, dalis, proc. Institucijos nuolat siekia, kad asmenims būtų kuo paprasčiau ir lengviau pasinaudoti jų teikiamomis paslaugomis. Vienas iš paslaugų pasiekiamumo pagerinimo kriterijų yra galimybė paslaugą gauti elektroniniu būdu Planas Faktas 94,4 95,8 95,7

17 17 E Lietuvos vartotojų teisių apsaugos indeksas Šis efekto vertinimo kriterijus perkeltas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 27 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo. Bendras Lietuvos vartotojų teisių apsaugos indeksas yra skaičiuojamas remiantis atskirais indeksais: vartotojų teisių pažeidimų indeksu, informuotumo apie vartotojų teises indeksu, vartotojų aktyvumo indeksu, Lietuvos vartotojų teisių apsaugos sistemos vertinimo indeksu, kurie apskaičiuojami remiantis vartotojų ir verslininkų nuomonių apklausomis. Rodiklio reikšmės gali kisti nuo -100 iki 100 (kuo indekso reikšmė didesnė, tuo bendra situacija vartotojų teisių apsaugos srityje geresnė) planas faktas 10 13,4 18,1 planas faktas * Planinės m. reikšmės nustatytos atsižvelgiant į Valstybinėje vartotojų apsaugos plėtros metų programoje, patvirtintoje Letuvos Respublikos Vyriausybės 29 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 728 Dėl Valstybinės vartotojų apsaugos plėtros metų programos patvirtinimo, nustatytas šio kriterijaus planines reikšmes. E Visuomenės informuotumo apie teisę į duomenų apsaugą lygis, proc. Šis efekto vertinimo kriterijus perkeltas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 27 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo. Visuomenės informuotumo asmens duomenų apsaugos klausimais lygis parodo, kiek asmenys žino apie savo teises ir jiems tenkančias pareigas. Asmens žinojimas apie savo teises yra labai svarbus žingsnis siekiant tokių teisių gynimo ir užtikrinimo. Asmuo, žinantis apie savo teises, susijusias su duomenų apsauga, gali prevenciškai imtis priemonių, užkertančių kelią jo teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimams, reikalauti iš kitų asmenų, tvarkančių jo duomenis, laikytis nustatytų reikalavimų ir teikti atitinkamą informaciją, siekti apginti savo pažeistas teises kreipdamasis į priežiūros instituciją bei į teismą. Asmenų, tvarkančių kitų asmenų duomenis, informuotumas apie jiems tenkančias pareigas gali padėti išvengti galimų asmens teisės į duomenų apsaugą pažeidimų ir yra būtina prielaida siekiant užtikrinti aukštą duomenų apsaugos lygį Planas Faktas Šiam strateginiam tikslui įgyvendinti numatoma vykdyti 2 programas

18 PASLAUGOS GYVENTOJAMS IR VERSLUI Bendroji informacija apie programą Šia programa įgyvendinami šie teisingumo ministro ir Vyriausybės prioritetai: IV teisingumo ministro prioritetas Vartotojų apsaugos sistemos veiksmingumo didinimas, VI teisingumo ministro prioritetas Registrų ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas, III Vyriausybės prioritetas Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas ir IV Vyriausybės prioritetas Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra. Šia programa įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatos, susijusios su teisinėmis institucijomis, Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 25 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 217 Dėl Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo (toliau Narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinis veiklos planas). Vykdytini Vyriausybės programos įgyvendinimo plano veiksmai: Registrų ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas, atsisakant neefektyvių duomenų bazių ir užtikrinant valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą ir patogų naudojimą; Bendros nacionalinės intelektinės nuosavybės sistemos pertvarkos, bendradarbiaujant su Pasauline intelektinės nuosavybės organizacija (PINO), atlikimas; Įkeisto turto registravimo teisinio reguliavimo peržiūra ir siūlymų dėl tolesnio reglamentavimo ir (ar) kitų būtinų imtis veiksmų, užtikrinančių gerosios praktikos šioje srityje įgyvendinimą, pateikimas Vyriausybei; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimų parengimas ir priėmimas siekiant sukurti bendrą ginčų neteisminio sprendimo sistemą ir praplėsti socialinių partnerių įsitraukimą; Įstatymų, numatančių atsakomybę už vartotojų teisių pažeidimus, pakeitimų parengimas ir priėmimas siekiant padidinti pažeidimus tiriančių institucijų įgaliojimus, nustatyti vienodas ir aiškias tyrimų procedūras. Ši programa susijusi su Valstybinės vartotojų apsaugos plėtros metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 29 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 728, įgyvendinimu. 29 m. Valstybės kontrolė pateikė valstybės audito ataskaitą Ar užtikrinama vartotojų teisių apsauga. Vykdant šią programą, bus siekiama užtikrinti Valstybės kontrolės pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą. Vienas iš programos tikslų yra užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą, tiek informuojant ir konsultuojant vartotojus bei verslininkus vartotojų teisių apsaugos ir rinkos priežiūros klausimais, tiek sprendžiant tarp vartotojų ir verslininkų iškilusius ginčus. Siekiant tobulinti vartotojų teisių apsaugos sistemos veikimą, užtikrinti aukštą vartotojų teisių apsaugos lygį, vienas iš svarbiausių prioritetų tebėra vartojimo ginčų neteisminio sprendimo sistemos tobulinimas (ginčų skaičiaus valdymas, nagrinėjimo terminų trumpinimas, procesų optimizavimas ir vartotojų asociacijų įtraukimas į taikinimo procedūras), siekiant didesnio vartotojų pasitikėjimo šia sistema ir taikiai išspręstų vartojimo ginčų dalies augimo. Be to, 2020 metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įgyvendins veiklas pagal Europos Komisijos kofinansuojamą projektą, skirtą alternatyvių ginčų sprendimų sistemai tobulinti. Kad vartotojai pasitikėtų internetine prekyba ir sėkmingai ja naudotųsi, toliau bus vykdoma interneto svetainių stebėsena, vertinant jose pateikiamos informacijos atitiktį teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas klaidinamos reklamos stebėsenai, kainų, nuolaidų ir akcijų elektroninėje erdvėje bei prekybos centruose stebėsenai. Atsižvelgiant į pokyčius rinkoje ir į priežiūros sričių aktualumą, ne maisto produktų rinkos priežiūra bus vykdoma skiriant dėmesį toms sritims, kuriose rizika nustatyti nesaugius produktus yra didžiausia. Atsižvelgiant į tarptautines tendencijas, ypač didelis dėmesys bus skiriamas vaikams skirtoms prekėms tikrinti. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba toliau aktyviai informuos ir konsultuos vartotojus ir verslininkus, atsižvelgdama į šių grupių švietimo poreikius.

19 19 Siekiant suteikti vartotojams visapusiškas paslaugas, atitinkančias vieno langelio principą, toliau bus plėtojama Vartotojų teisių informacinė sistema (VTIS), pagal kurią bus sukurtos naujos pažangios el. paslaugos vartotojimo ginčų neteisminis (alternatyvus) sprendimas dėl elektroninėje erdvėje sudarytų sandorių tiek su Lietuvos, tiek su kitų Europos Sąjungos valstybių narių pardavėjais, paslaugų teikėjais. Taip pat programa skirta efektyviai pramoninės nuosavybės objektų teisinei apsaugai užtikrinti: siekiama populiarinti pramoninės nuosavybės apsaugos priemones ir galimybes bei sudaryti kuo palankesnes sąlygas užregistruoti pramoninės nuosavybės objektus, tad nuolat plečiamas teikiamų elektroninių paslaugų sąrašas. Teisingumo ministerija yra 14 registrų (Lietuvos Respublikos gyventojų registro, Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro, Adresų registro, Hipotekos registro, Turto arešto aktų registro, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, Įgaliojimų registro, Testamentų registro, Vedybų sutarčių registro, Sutarčių registro, Patentų registro, Prekių ženklų registro, Dizaino registro) ir 9 valstybės informacinių sistemų (Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos, Antstolių informacinės sistemos, Licencijų informacinės sistemos (numatoma perduoti šios informacinės sistemos valdytojo teises Ekonomikos ir inovacijų ministerijai), Elektroninio dokumentų archyvo informacinės sistemos, Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemos, Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos, Kalėjimų departamento informacinės sistemos (KADIS)) valdytoja. Kaip minėtų valstybės informacinių išteklių valdytoja Teisingumo ministerija įgyvendina šias pagrindines funkcijas: metodiškai vadovauja registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojui, koordinuoja registro ar valstybės informacinės sistemos funkcionavimą, rengia ir priima teisės aktus, susijusius su registro ar valstybės informacinės sistemos duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymu, duomenų ir informacijos apsauga, sprendžia registro ar valstybės informacinės sistemos plėtros klausimus, nagrinėja registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo pasiūlymus dėl registro ar valstybės informacinės sistemos veiklos tobulinimo, priima dėl jų sprendimus ir kt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Teisingumo ministerijai pavesta formuoti valstybės politiką registrų teisinio reguliavimo srityje, taip pat Teisingumo ministerija pagal kompetenciją derina registrų veiklą reguliuojančių įstatymų projektus. Nuolat siekiama, kad teisingumo ministro valdymo srities valstybės registrų ir informacinių sistemų paslaugos būtų prieinamos ir kokybiškos. Šios programos vertinimą planuojama atlikti 2021 m. Programa yra tęstinė. Programą įgyvendina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinis patentų biuras, valstybės įmonė Registrų centras. Iš viso šią programą 2020 m. įgyvendins 236 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį (Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje 170, Valstybiniame patentų biure 66 darbuotojai). Programos koordinatorius teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas, tel. 8 (5) , el. p.

20 20 2 lentelė metų programos 02 0 Paslaugos gyventojams ir verslui tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai (tūkst. eurų) Tikslo, uždavinio, priemonės kodas - Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas Užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą Tinkamai derinti vartotojų ir verslo subjektų interesus Priemonės finansavimo šaltinis Numatomi 2020 metų asignavimai Numatomi 2021 metų asignavimai Numatomi 2022 metų asignavimai išlaidoms darbo už- mokes- čiui turtui įsigyti išlaidoms darbo užmokesčiui turtui įsigyti išlaidoms darbo užmokesčiui 3 582, , ,0 68, , , ,0 68, , , ,0 68, , , ,0 68, , , ,0 68, , , ,0 68,0 turtui įsigyti Tarpinstitucinio veiklos plano kodas, Vyriausybės prioriteto kodas Vyriausybės programos įgyvendinimo plano elemento kodas , , ,0 68, , , ,0 68, , , ,0 68,0 Įgyvendinti vartotojų teisių apsaugą ir konsultuoti verslo subjektus Teikti konsultacijas ir tarpininkauti sprendžiant vartotojų ginčus su pardavėju (paslaugos teikėju) dėl netinkamos kokybės prekių (paslaugų), įsigytų kitose Europos Sąjungos valstybėse Organizuoti finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimą Įgyvendinti valstybės politiką ne maisto produktų rinkos priežiūros ir turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūros srityse Atlikti Lietuvos rinkoje realizuojamų elektroninių cigarečių skysčių pagrindinių sudedamųjų dalių tyrimus Užtikrinti efektyvią pramoninės nuosavybės objektų teisinę apsaugą ,0 67,0 33,0 67,0 67,0 33,0 67,0 67,0 33, ,3 46,3 46,3 46,3 46,3 46, ,0 92,0 92,0 92,0 92,0 92, ,0 8,0 8,0 8,0 8,0 8, ,0 6,0 6,0 6,0 6,0 6, , , ,0 20,0 2 5, , ,0 110,0 2 5,0 2 4, ,0 100,0 02- Tinkamai registruoti teises į pramoninės nuosavybės objektus ir informuoti visuomenę apie pramoninės nuosavybės apsaugą , , ,0 2 0,0 2 0, ,0 2 0,0 2 0, , ,0 480,0 232,0 20,0 500,0 390,0 232,0 110,0 500,0 400,0 232,0 100,0

21 ,0 952,0 952,0 943,0 952,0 952,0 943, ,0 445,0 232,0 20,0 460,0 350,0 232,0 110,0 460,0 360,0 232,0 100,0 Išduoti patentus ir registruoti prekių ženklus, dizainą, puslaidininkinių gaminių topografijas ir tvarkyti tris valstybės registrus Populiarinti pramoninės nuosavybės apsaugą ir teikti informacinę bei metodinę pagalbą asmenims, siekiantiems apsaugoti teises į pramoninės nuosavybės objektus ,5 1,5 100,0 99,0 99,0 98,0 99,0 99,0 98, ,0 5,0 5,0 5,0 5,0 5, Vykdyti tarptautinių sutarčių ir ES teisės aktų pramoninės nuosavybės apsaugos srityje nuostatas dėl registravimo ir informavimo ,0 950,0 950,0 950,0 950,0 950, ,0 30,0 35,0 35,0 35,0 35,0 03 Užtikrinti prieinamas ir kokybiškas teisingumo ministro valdymo srities valstybės registrų ir informacinių sistemų paslaugas 2 796, ,0 642,0 642,0 642,0 642,0 03- Tinkamai tvarkyti registrų duomenis 03-- Registrų ir informacinių sistemų plėtra ir modernizavimas priimtų teisės aktų nuostatoms įgyvendinti Masinio vertinimo būdu įvertinti žemės sklypus ir statinius, įregistruotus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, siekiant surinkti mokesčius, taip pat kitiems teisės aktų nustatytiems tikslams , ,0 595,0 595,0 595,0 595, ,0 47,0 47,0 47,0 47,0 47, , , ,0 492,0 492,0 492,0 492,0 492,0 Plėtoti Adresų registro veiklą ,0 103,0 103,0 103,0 103,0 103,0 Specialioji tikslinė dotacija savivaldybėms Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti 1. Iš viso Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ,0 47,0 47,0 47,0 47,0 47, , , ,0 88, , , ,0 178, , , ,0 168,0

22 22 iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos 1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos) Iš viso programai finansuoti (1+2) 508,0 488,0 232,0 20,0 508,0 398,0 232,0 110,0 508,0 408,0 232,0 100,0 156,0 156,0 72,0 156,0 156,0 72,0 156,0 156,0 72, , , ,0 88, , , ,0 178, , , ,0 168,0 Priemonės finansavimo šaltiniai: valstybės biudžeto lėšos; biudžetinių įstaigų pajamų įmokos; specialioji tikslinė dotacija, numatyta atitinkamų metų biudžeto įstatyme. TVP kodai: 40 Narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinis veiklos planas 26 Lietuvos inovacijų plėtros m. programa

23 23 3 lentelė. Programos tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės Vertinimo kriterijaus kodas R R R P P P P P R R Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai 29 metų Vertinimo kriterijų reikšmės 2020 metų 2021 metų 2022 metų Užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą Rizikingiausių ūkio subjektų planinių patikrinimų dalis, palyginti su visais planiniais patikrinimais, 7,8 7,6 7,7 7,8 proc. Vartotojų aktyvumo indeksas, proc. Lietuvos vartotojų, pasitikinčių elektronine prekyba, dalis, proc. -35,5-59,2-58,9-58, Tinkamai derinti vartotojų ir verslo subjektų interesus Taikiai išspręstų vartojimo ginčų, išnagrinėtų ne teismo tvarka, dalis, proc. Verslininkų, kurie per nustatytą terminą pašalino reikšmingus (ne mažareikšmius) vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dalis, proc. Vidutinis per metus patikrintų interneto svetainių, kuriose siūlomos vartojimo prekės ir (ar) paslaugos, skaičius, vnt. Įvykdytų vartotojų švietimo ir informavimo priemonių (seminarų, mokymų, pranešimų ir kt.) skaičius, vnt. Atliktų Lietuvos rinkoje realizuojamų elektroninių cigarečių skysčių sudėties ir ženklinimo atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolinių tyrimų skaičius, vnt Užtikrinti efektyvią pramoninės nuosavybės objektų teisinę apsaugą Elektroniniu būdu paduotų prašymų dalis nuo visų prašymų, kurie gali būti paduoti elektroniniu būdu, proc. Verslo subjektų, žinančių apie pramoninės nuosavybės apsaugos galimybes, dalis, proc.* (28 m. faktas) Tinkamai registruoti teises į pramoninės nuosavybės objektus ir informuoti visuomenę apie pramoninės nuosavybės apsaugą Susijęs strateginio planavimo dokumentas Valstybinė vartotojų apsaugos plėtros m. programa Valstybinė vartotojų apsaugos plėtros m. programa Valstybinė vartotojų apsaugos plėtros m. programa Valstybinė vartotojų apsaugos plėtros m. programa Valstybinė vartotojų apsaugos plėtros m. programa Valstybinė vartotojų apsaugos plėtros m. programa Narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinis veiklos planas

24 P Prekių ženklų ekspertizių atlikimo vidutinis terminas, mėn. 2,5 2,2 2 1,8 03 Užtikrinti prieinamas ir kokybiškas teisingumo ministro valdymo srities valstybės registrų ir informacinių sistemų paslaugas R Registrų duomenų, teikiamų automatiniu būdu, dalis, VPĮP proc. P P P Tinkamai tvarkyti registrų duomenis Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamojo turto (žemės ir statinių) objektų, įvertintų masinio vertinimo būdu, dalis, proc. Įregistruotų, išregistruotų Adresų registro objektų ir jų duomenų pakeitimų dalis nuo teikėjų dokumentuose pateiktų Adresų registro objektų ir jų duomenų pakeitimų skaičiaus, proc. Archyvinių civilinės būklės aktų įrašų, gautų iš civilinės metrikacijos įstaigų, duomenų tvarkymas, vnt. Sukurtų / modernizuotų elektroninių paslaugų skaičius, vnt. P * Tyrimas atliekamas kas dvejus metus

25 PASLAUGOS GERINTI GINČŲ NAGRINĖJIMĄ Bendroji informacija apie programą Šia programa įgyvendinami šie teisingumo ministro ir Vyriausybės prioritetai: II teisingumo ministro prioritetas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos efekyvumo didinimas, III Vyriausybės prioritetas Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas ir V Vyriausybės prioritetas Saugi valstybė. Šia programa įgyvendinamas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas. Vykdomi šie Vyriausybės programos įgyvendinimo plano veiksmai: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės užtikrinimo sistemos įdiegimas ir prieinamumo didinimas elektronizuojant procesus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto paskirtis yra užtikrinti teisines paslaugas asmenims, kurie dėl savo sunkios materialinės padėties ar kitų išskirtinių aplinkybių negali tinkamai apginti savo pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Valstybė tokią teisinę pagalbą teikia tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti, atsižvelgiant į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principus. Įgyvendinant šią programą, siekiant užtikrinti, kad antrinė teisinė pagalba būtų teikiama asmenims, kuriems ji yra būtiniausia, bus peržiūrimi teisinės pagalbos teikimo ir neteikimo pagrindai bei sudaromos galimybės gauti efektyvesnę pirminę teisinę pagalbą, kuriai bus siūloma perduoti nesudėtingų procesinių dokumentų parengimą. Kitas svarbus siekis užtikrinti, kad skiriamas finansavimas šiai programai būtų proporcingas antrinės teisinės pagalbos apimtims bei poreikiui mokėti adekvatų užmokestį advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą. Pastebėtina, kad valstybės nustatomas užmokestis advokatams už suteiktas teisines paslaugas visiškai neatitinka rinkoje esančių advokatų įkainių. Todėl tikimasi, kad kiekvienais metais advokatų užmokestis už tam tikras teisines paslaugas didės ne mažiau kaip 10 proc. Įgyvendinant šią programą, ypatingas dėmesys bus skiriamas Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemos (toliau TEISIS) sukūrimui. Tikimasi, kad ši sistema padarys valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieinamesnę asmenims, kuriems būtinos teisinės paslaugos, ir sumažins administracinę naštą tiek teisinių paslaugų teikėjams, tiek ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojams. Nuo 2020 m. sausio 1 d. bus pradėta taikyti privalomoji mediacija šeiminiams ginčams išspręsti. Privalomoji mediacija mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba administruos mediatorių sąrašą ir privalomosios mediacijos procesą (priims asmenų prašymus, skirs mediatorius). Privalomosios mediacijos paslaugos bus apmokamos iš valstybės biudžeto. Mediacija yra paprastesnis, efektyvesnis, greitesnis ir dažnai gerokai pigesnis ginčų sprendimų būdas, palyginti su analogiškais procesais, vykstančiais teismuose. Taikant mediaciją galima ne tik išspręsti konfliktą, bet ir atkurti taikius santykius tarp ginčo šalių. Kokybiškos, pagrįstos naujausiomis mokslo ir technikos žiniomis teismo ekspertizės ir tyrimai suteikia reikiamų įrodymų baudžiamajame, civiliniame ir administraciniame procesuose. Nuolat siekiama akredituoti naujus tyrimo metodus metodų akreditacija užtikrina efektyvesnį tyrimų atlikimą, galimybę keistis duomenimis su užsienio šalių ekspertinėmis įstaigomis, vienodus standartus teismo ekspertų kompetencijos ir kvalifikacijos srityje, taip pat siekiama pateikti kategoriškas išvadas. Aukštą išvadų kategoriškumą lemia aukšta teismo ekspertų kvalifikacija, nuolat gerinama techninė ekspertinių tyrimų bazė, tobulinami tyrimo metodai, nuolat atliekama techninė ekspertizių (tyrimų) kontrolė. Šios programos vertinimą planuojama atlikti 2021 m. Programa yra tęstinė. Programą įgyvendina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos teismo ekspertizės centras.