LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS"

Transkriptas

1 LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL SU KLIMATO KAITA SUSIJUSIŲ LIGŲ (ALERGINIŲ IR INFEKCINIŲ) METŲ PROFILAKTIKOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2015 m. gegužės 4 d. Nr. V-565 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 46 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindama Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 366 Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo, nuostatas: 1. T v i r t i n u Su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių) metų profilaktikos programą (pridedama). 2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė

2 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-565 SU KLIMATO KAITA SUSIJUSIŲ LIGŲ (ALERGINIŲ IR INFEKCINIŲ) METŲ PROFILAKTIKOS PROGRAMA I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių) metų profilaktikos programa (toliau Programa) įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375 Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje (toliau Strategija) nustatytus prisitaikymo prie klimato kaitos specialiuosius ir bendruosius trumpalaikius tikslus ir uždavinius iki 2020 m. 2. Programos paskirtis nustatyti kryptis, pagal kurias Lietuvoje bus gerinama su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių) profilaktika ir kontrolė, prevencinės veiklos tikslus ir uždavinius, siekiamus gyventojų sveikatos rodiklius bei užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. 3. Programos tikslą pasiekti numatoma skatinant sveiką elgseną, keliant sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją, mažinant socialinius netolygumus, efektyvinant sveikatos priežiūros sektoriaus funkcijas, gerinant bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis pacientų teises ginančiomis organizacijomis, tobulinant su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių) profilaktikos ir stebėsenos koordinavimą ir valdymą. 4. Tikimasi, kad Programoje numatyto tikslo, uždavinių ir priemonių įgyvendinimas padės sumažinti sergamumą su klimato kaita susijusiomis infekcinėmis ligomis ir sumažinti su klimato kaita susijusių alerginių ligų augimo tendenciją. 5. Programos nuostatos remiasi Europos šalių gerąja patirtimi ir Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau PSO) Europos regiono biuro naujosios sveikatos politikos Sveikata 2020 vertybine sistema. 6. Įgyvendinant Programos tikslą ir uždavinius bus prisidedama prie šalies ekonomikos (ūkio) sektorių planavimo dokumentų, tokių kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr Dėl metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo patvirtintos metų nacionalinės pažangos programos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje metų veiksmų plano patvirtinimo patvirtinto Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje m. veiksmų plano, įgyvendinimo. 7. Programa įgyvendinama pagal Programos 1 priede pateiktą Programos įgyvendinimo priemonių planą. II SKYRIUS SITUACIJOS ANALIZĖ 8. Dėl nuolat pramonės, žemės ūkio ir transporto bei kituose sektoriuose išmetamų dujų vyksta visuotinis klimato šiltėjimas. Prognozuojama, kad iki 2050 m. vidutinė metinė pasaulio temperatūra padidės 2 o C, o 2100 m. vidutiniškai 1,8 4 o C, jei laiku nebus imtasi tinkamų klimato kaitos švelninimo priemonių. Šiltėjant klimatui dažniau pasireiškia įvairios gamtos anomalijos: kyla vandenyno lygis, didėja vidutinė metinė temperatūra, dažniau nei įprastai pasireiškia uraganai (audros), iškrenta daugiau kritulių, vis didesniuose plotuose įsivyrauja sausros, dažnėja ir ilgėja

3 2 karščio bangos, speigai ir kt. Dėl daugelio paminėtų atmosferoje vykstančių pokyčių nukenčia ir žmonės. Numatoma, kad Lietuvoje iki 2035 m. vidutinė metinė temperatūra padidės 1,1 1,4 C, o iki 2100 m. 1,5 5,1 C (1 pav.). Labiausiai turėtų padidėti šaltojo metų laiko temperatūra. Naujausioje Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) 5-ojoje ataskaitoje pateikiama aiški išvada: jei šiuo metu vykstantys akivaizdūs klimato pokyčiai tęsis, tai neabejotinai lems jų augantį poveikį gamtiniams ir socialiniams procesams (tarp jų ir žmonių sveikatai). 1 pav. Prognozuojami oro temperatūros ( C) pokyčiai Lietuvoje iki 2035 m. (kairėje) ir iki 2100 m. (dešinėje) pagal RCP (angl. Representative Concentration Pathways) scenarijus (Vilniaus universiteto duomenys). 9. Kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje keičiasi nevienodai vienur kritulių mažėja, kitur daugėja (tačiau šie pokyčiai nėra labai dideli). Pastebima tendencija, kad Lietuvoje didėja kritulių kiekis šaltuoju metų laiku ir mažai kinta šiltuoju. Vis didesnę dalį šaltojo laikotarpio kritulių sudaro skystieji krituliai. Taip pat auga gausių vienos ir trijų parų kritulių atvejų skaičius, jų kiekio procentinė dalis, palyginti su bendruoju kritulių kiekiu (žr. 2 pav.), taip pat ir metiniai kritulių maksimumai šiltuoju metų laiku. 2 pav. Gausių kritulių atvejų skaičius (> 10 mm per parą bei > 20 mm per tris paras) ir procentinės gausių kritulių dalies, palyginti su metiniu kritulių kiekiu, kaita Klaipėdos mieste m. (Vilniaus universiteto duomenys).

4 3 10. Klimato kaita gali turėti skaudžių padarinių visuomenei tiek ekonominiu, tiek fiziologiniu aspektu sukelti įvairias ligas: ir užkrečiamąsias, ir neužkrečiamąsias. Kuo didesni oro temperatūros ir kitų parametrų nuokrypiai nuo vidurkio, kuo didesni jų paros arba metiniai svyravimai, tuo stipresnis klimato poveikis biologinėms sistemoms. Dėl šios priežasties yra labai svarbu nustatyti meteorologinius veiksnius bei jų kompleksus, turinčius įtakos vienos ar kitos ligos atsiradimui ar eigai. 11. Daugelyje pasaulio šalių atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog orai ne tik daro įtaką žmogaus savijautai, bet ir lemia įvairių ligų ar negalavimų pasireiškimą. Klimato pokyčiams jautriausi yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, ligoniai bei socialinės atskirties grupės. Kai kuriais atvejais šis poveikis nėra esminis, tačiau neretai nulemia įvairių ligų eigą. Organizmo atsparumas klimato veiksniams priklauso nuo klimato poveikio dažnio bei intensyvumo. Ypač tai aktualu pradinėje ligos stadijoje, vėliau įtaka palaipsniui mažėja, kadangi žmogaus organizmas turi savybę prisitaikyti prie išorės poveikio. 12. Keičiantis pasaulio klimatui, gamtinių (išorinių) veiksnių periodinė kaita ir stebėjimas yra pagrindinė sąlyga, siekiant nustatyti jų sąsajas su įvairiomis sveikatos problemomis. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad klimato kaitos ir sveikatos srities tyrimai Lietuvoje yra dar jauna mokslo sritis, buvo parengta Programa, kuri leis geriau pažinti problemos esmę, numatyti galimas ligų profilaktikos priemones, padėsiančias išvengti ligų protrūkių, bei pasiūlyti profilaktikos priemonių praktinio pritaikymo galimybes. 13. Pagrindiniai alerginių ligų rizikos veiksniai ir jų įtaka sveikatai: Žmonių reakcija į oro taršą ar klimato kaitą ir jų sukeliamus padarinius yra individuali. Ji susijusi su asmens sveikatos būkle, gyvenamąja ir socialine aplinka, etnine priklausomybe, ekonomine situacija. Alerginės ligos kyla dėl vidinių (genų) ir aplinkos veiksnių. Mokslininkų tyrimai rodo didėjantį žmonių įsijautrinimą įvairaus tipo alergenams. Klimato kaitos tiesioginės ir netiesioginės pasekmės, lemiančios didėjančią alerginių ligų riziką, yra svetimžemių augalų natūralizacija, ilgėjantis ar nebūdingai ankstyvas augalų vegetacijos sezonas, didesnė žiedadulkių produkcija, netipiškas žiedadulkių išbarstymas iš dulkinių, didėjantis alergizuojančių baltymų kiekis žiedadulkėse Klimato kaita yra potencialus veiksnys, galintis padidinti alergijos rizikos veiksnių, tokių kaip žiedadulkės ir sporos, erdvinį pasiskirstymą. Reikšmingas sezoninės alergijos veiksnys yra oru plintančios augalų žiedadulkės ir grybų sporos. Alergizuojančių žiedadulkių yra aptinkama tiek vietinių augalų vegetacijos laikotarpiu, tiek ir oro masėms žiedadulkių atnešus iš nutolusių teritorijų, todėl įsijautrinimo rizikos laikotarpis pailgėja. Dažnas tolimosios oro pernašos rezultatas yra oro tarša ambrozijų žiedadulkėmis. Jų koncentracija ore tam tikromis dienomis siekia daugiau kaip 100 žiedadulkių kubiniame metre oro. Žmonių, gyvenančių teritorijose, kuriose neauga ambrozijos, įsijautrinimas šių augalų alergenams fiksuojamas esant 6 10 žiedadulkių kubiniame metre oro. Kasmet užfiksuojami 5 8 atvejai, kai ambrozijų žiedadulkių kiekis ore viršija įsijautrinimo ribą Klimato kaita turi tiesioginį poveikį oro alergenams, ypač žiedadulkėms ir sporoms, taip pat ir alergijos pasireiškimui. Didesnis CO 2 kiekis ore stimuliuoja fotosintezę ir skatina augalų augimą bei vystymąsi. Moksliniais tyrimais įrodyta tiesioginė didėjančio CO 2 kiekio atmosferoje sąsaja su didėjančiu žiedadulkių kiekiu ir jų biomase bei alergenų koncentracija. Ambrozijų žiedadulkių emisija šio tūkstantmečio pradžioje buvo 132 proc. didesnė, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu, ir prognozuojama, kad iki 2100 metų ji išaugs dar 90 proc. Aplinkoje padidėjus CO 2 kiekiui, beržo žiedadulkėse daugėja alergeno Bet v1 specifinio imunoglobulino E (IgE), išauga Alternaria alternata sporų produkcija ir alergeniškumas. Alerginį rinitą ir su juo susijusius astmos simptomus sukeliančių ambrozijų žiedadulkių produkcija mieste yra 189 proc. didesnė nei užmiesčio ar kaimo teritorijose. Tokius skirtumus lemia iki 30 proc. didesnis CO 2 kiekis atmosferoje ir aukštesnė vidutinė temperatūra mieste Oro tarša (ir lauke, ir patalpose) yra sudėtinga visuotinė problema, kurią sprendžiant reikia atidumo visuose kontrolės ir valdymo lygiuose. Net ir tuose miestuose, kuriuose oras yra gana švarus ir jo kokybė nuolat kontroliuojama, alergijų padažnėjimo tikimybė yra didelė, o kartais

5 4 net didesnė nei miestuose, turinčiuose oro taršos problemų. Oro tarša gali padidinti alergijos simptomų paūmėjimo riziką ir paskatinti kvėpavimo takų gleivinės pažeidimus, nes palengvinama inhaliuojamųjų alergenų prieiga prie imuninės sistemos ląstelių. Ore pasklidusios sudegusio kuro dalelės gali veikti kaip alergenų nešikliai ir kaip alergenų, įkvėptų į kvėpavimo takus, kaupikliai. Nustatyta, kad didėjant atmosferos taršai, išauga oru plintančių žiedadulkių alergenų biologinis aktyvumas, nes sustiprėja alergeninių baltymų ekspresija (augalo atsakas į aplinkos taršą), ir šis mechanizmas gali nulemti žiedadulkių alergeniškumo didėjimą urbanizuotose teritorijose Epidemiologiniai tyrimai, atlikti vertinant oro taršos elementų įtaką kvėpavimo takų ligoms, parodė, kad sunkiausias pasekmes sveikatai sukelia kietosios dalelės ir ozonas. Kietųjų dalelių poveikis mirtingumo rodikliams daugiausia siejamas su KD2,5 frakcijos, kuri Europoje sudaro proc. KD10 masės, koncentracija aplinkos ore. Manoma, kad Europos Sąjungoje (ES) vidutinė gyvenimo trukmė dėl KD2,5 sutrumpėja maždaug 8,6 mėn. Dėl suodžių dalelių bei joms giminiškų policiklinių aromatinių angliavandenilių sąveikos su ore esančiais alergenais stiprėja jų poveikis žmogaus sveikatai. Moksliniai tyrimai parodė, kad ozonas sukelia kvėpavimo sistemos sutrikimo simptomus, įskaitant dusulį, švokštimą ir kosulį, apatinių kvėpavimo takų infekcijas, blogina plaučių funkcijas Daugelyje Europos šalių alergija žolių žiedadulkėms yra labiausiai paplitusi kvėpavimo takų alergiją sukelianti priežastis. Dėl oro temperatūros skirtumų tarp kaimo ir miesto teritorijų augalai mieste pradeda žydėti nuo 2 4 dienų iki 27 dienų anksčiau nei kaime. Meteorologinių parametrų pokyčiai, karščio bangos žymiai padidina sergamumą kvėpavimo takų ligomis, apsunkina alerginių ligų eigą. Karštis ir didelė drėgmė gali sukelti astmos simptomus. Buvo pastebėta, kad žydėjimo sezono metu griaudžiant perkūnijai polinoze sergantys žmonės gali jausti sunkius astmos simptomus. Šie papildomi negalavimai pasireiškia perkūnijos metu vėlyvą pavasarį ir vasarą, kai ore yra daug žiedadulkių Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad urbanizacija, didelis transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis ir vakarietiškas gyvenimo būdas koreliuoja su dažnesnėmis žiedadulkių sukeltomis kvėpavimo takų alergijomis miestuose gyvenantys žmonės dažniau kenčia nuo alergijos, palyginti su tais, kurie gyvena kaimo vietovėse. Kol kas nėra bendros nuomonės, kaip klimato pokyčiai, oro tarša ir biologinės dalelės veikia alerginius susirgimus, kokią įtaką turi jų paūmėjimams bei paplitimui, tačiau neabejojama, kad šie veiksniai yra reikšmingi alerginių ligų atsiradimui, paplitimui ir sunkumui Diegdamos oro kokybės gerinimo sistemas, daugelis Europos šalių per pastaruosius dešimtmečius sumažino į orą išmetamų teršalų kiekį. Nepaisant to, dėl sudėtingų emisijos ir oro kokybės ryšių išlakų sumažinimas ne visada proporcingai keičia atmosferos sudėtį palankia linkme. Vis dar diskutuojama apie ryšį tarp oro teršalų ir žiedadulkių. Tyrimai rodo, kad sąveika su oro taršos elementais sustiprina neigiamą žiedadulkių alergenų poveikį kvėpavimo sistemoms. Be to, aplinkos taršos veikiami augalai keičia savo alergeniškumą. Kai žiedadulkių kiekis ore analizuojamas siekiant įvertinti alergeniškumo potencialą, nulemiantį žmonių įsijautrinimą ir alerginių simptomų pasireiškimą, būtina atsižvelgti į alergenų kiekį žiedadulkėse. Nustatyta, kad alergenų kiekis yra stipriai susijęs su žiedadulkių kiekiu, o tai rodo, kad žiedadulkės yra pagrindinis alergenų šaltinis. 14. Pagrindiniai infekcinių ligų rizikos veiksniai ir jų įtaka sveikatai: Ixodes ricinus erkės, platinančios erkinį encefalitą ir Laimo ligą, yra gausiai paplitusios Europos regione (3 pav.). Lietuvoje Ixodes ricinus erkių aktyvusis periodas trunka nuo kovo iki lapkričio, o kartais ir gruodžio mėnesio pradžios. Erkių gyvenimo trukmė ir fenologiniai reiškiniai priklauso nuo gamtinio arealo ypatumų, radimvietės tipo ir parazitų ryšių su maisto šaltiniu; aktyvumo trukmę lemia sezono klimatinės sąlygos. Pavasarinio erkių aktyvumo metu didžiausias jų skaičius užregistruojamas gegužės viduryje. Per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje labai padaugėjo Ixodes ricinus erkių. Pagal m. erkių stebėjimo duomenis, mažiausias vidutinis metinis erkių gausos rodiklis stacionaruose užregistruotas 1994 m. 7 erkės viename maršruto kilometre, o m. šis rodiklis jau buvo erkės viename kilometre. Daugiausia erkių pastebėta Panevėžio, Šilutės, Kėdainių, Prienų rajonuose.

6 5 3 pav. Ixodes ricinus išplitimas Europoje (tamsesnė spalva) (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys) Pasaulyje žinoma apie 3400 uodų rūšių, o Lietuvoje gyvena 36 uodų rūšys. Uodų elgsena ir kitos biologinės savybės priklauso nuo jų rūšies. Labiausiai Lietuvoje paplitę vadinamieji miško uodai: apie 98 proc. žmonių krauju mintančių uodų priklauso Aedes genčiai. Jų sėkmingam veisimuisi įtakos turi drėgnos vietovės, smulkūs vandens telkiniai, maitintojų gausa, intensyvūs krituliai vasarą, potvyniai, vasaros temperatūra ir sausros. Ekologiniai pokyčiai stipriai veikia uodų platinamus virusus, tad Europoje labai rekomenduotina uodų ir jų platinamų virusų priežiūra Klimato pokyčių poveikis uodų platinamiems virusams pasireiškia intensyvia viruso replikacija uode platintojuje (sutrumpėjęs inkubacijos periodas), pagausėjusia platintojų populiacija, platintojų plitimu šiaurės link (pavyzdžiui, Culex modestus) bei dažnesne platintojų žūtimi Endeminiai uodai Europoje platina nemažai įvairių infekcijų. Vakarų Nilo virusas periodiškai sukelia epideminius protrūkius, kiti sporadinius klinikinius ligų atvejus. Europoje pastebima infekcijų, ypač sukeliamų arbovirusų, gausėjimo tendencija. Maliarija, kuri Europoje dėl PSO maliarijos likvidavimo programos iki 1975 m. išnyko, šiuo metu kai kuriose Rytų Europos šalyse naujai pasireiškia epidemijomis, taip pat padažnėjo sporadinių protrūkių Vakarų Europoje. Europoje atsiranda naujų uodų platinamų ligų, kai kurios iš jų įvežamos iš endeminių šalių Europoje įvairių uodų platinamų ligų ypatumai pasikeitė 20 a. pradžioje. Nors Europoje maliarija likviduota, tačiau sporadinių vietinės maliarijos atvejų Vakarų Europoje užregistruojama, kai liga perduodama uodams prisisiurbus infekuotų migrantų ar turistų kraujo arba kai infekuoti Anopheles uodai importuojami lėktuvais, laivais, su bagažu. Rytų Europoje padidėjusi maliarijos rizika yra Kaukaze. Nuolatiniai įvežamos maliarijos atvejai tampa vietinių atvejų priežastimi. Taigi būtina maliarijos priežiūra ir jos platintojų kontrolė Arbovirusinės uodų platinamos infekcijos egzistuoja Europoje nuo tada, kai oro temperatūra tapo palanki ligoms perduoti. Bet jų paplitimas ir sergamumo rodikliai tapo žinomi tik atsiradus tinkamiems laboratoriniams diagnostikos metodams. Ligų platintojų gausu kiekvienos šalies teritorijoje, o ekologiniai pokyčiai lemia jų populiacijos gausėjimą ir plitimą. Klimatiniai pokyčiai lemia migruojančių paukščių, kurie yra ligų sukėlėjų gamtinis rezervuaras, ir uodų, mintančių jų krauju, padidėjusį kontaktą. Kai kuriose Europos šalyse pastaruoju metu užregistruoti Vakarų Nilo karštligės protrūkiai su keliais mirties atvejais m. nustatytas padidėjęs Vakarų Nilo viruso virulentiškumas Rusijoje 1999 m. įvykusio protrūkio metu mirė 48 proc. sirgusiųjų.

7 6 Viruso sugebėjimas greitai išplisti (tai fiksuojama Šiaurės Amerikoje nuo viruso invazijos 1999 m. iki dabar) lemia būtinybę vykdyti uodų priežiūrą Europoje užregistruota 11 uodų platinamų virusų: 6 vietiniai (Sindbis, Vakarų Nilo, Tahyna, Snowshoe hare (kiškių), Inkoo, Batai), 3 egzotiniai (įvežtiniai), atsitiktinai įvežti į Europą (Chikungunya, Dengė, geltonosios karštligės), ir 2 nepatogeniniai žmogui, susiję su paukščiais (Lednice, Usutu) Vykdant epidemiologinę priežiūrą, turėtų būti suvienytos epidemiologijos ir ekologijos specialistų pastangos: vykdoma užkrečiamųjų ligų diagnostika ir registracija, gyvūnų ligų stebėsena, uodų populiacijos stebėsena, uodų tyrimai dėl užsikrėtimo ligų sukėlėjais, naminių ir laukinių stuburinių gyvūnų serologiniai tyrimai bei ekologinių faktorių stebėsena. 15. Epidemiologinė alerginių ligų situacija: Alerginės ligos yra vis didėjanti sveikatos problema išsivysčiusiose, pramonės paveiktose šalyse. Europos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos duomenimis, alerginėmis ligomis serga 1 iš 4 europiečių, tai dažniausios lėtinės ligos šiame regione. Alerginės ligos pasiekė pandeminį lygį vien tik Europoje yra daugiau kaip 150 mln. jomis sergančių žmonių PSO duomenimis, šiuo metu apie 8 proc. šveicarų populiacijos serga alergine astma, o 1990 m. sirgo tik apie 2 proc. Vokietijoje žmonių, sergančių alergine astma, skaičius pasiekė 4 mln. Belgijos alergologijos instituto duomenimis, visoje Vakarų Europoje žmonių, sergančių astma, skaičius per dešimtmetį padvigubėjo. Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 1980 m. iki dabar astmos atvejų padaugėjo 60 proc., o mirties atvejų skaičius padvigubėjo išaugo iki 5000 per metus. Japonijoje yra apie 3 mln. žmonių, sergančių astma, iš kurių 7 proc. serga sunkia, 30 proc. vidutinio sunkumo astma. Australijoje vienam iš šešių vaikų diagnozuojama astma Amerikos alergologijos, astmos ir imunologijos akademijos duomenimis, alerginiu rinitu serga proc. pasaulio gyventojų. Jungtinėse Amerikos Valstijose per 2012 m. diagnozuota 17,6 mln. naujų šienligės atvejų, 2010 m. užregistruota 11,1 mln. pirminių vizitų pas gydytojus, kurių metu diagnozuotas alerginis rinitas. Šiuo metu proc. Jungtinių Amerikos Valstijų mokyklinio amžiaus vaikų yra įsijautrinę vienam ar keliems dažniausiems alergenams. PSO duomenimis, 20 proc. gyventojų gyvenimo eigoje yra diagnozuojama dilgėlinė Per pastaruosius du dešimtmečius Jungtinėje Karalystėje sergančiųjų alerginiu rinitu skaičius patrigubėjo juo serga 20 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų. Nuo 1990 m. stacionarizuojamų dėl alerginių ligų pacientų skaičius išaugo 500 proc. 10 mln. Jungtinės Karalystės gyventojų kenčia nuo daugiau kaip vienos alergijos. Per metus alerginėms ligoms gydyti šioje šalyje iš pirminės sveikatos priežiūros biudžeto skiriama 900 mln. svarų sterlingų Lietuvoje tyrimų, skirtų alerginių ligų dėsningumams nustatyti, beveik nėra, ypač trūksta informacijos apie alerginių ligų paplitimą bei pasiskirstymą pagal amžiaus grupes. Informacinės sistemos Sveidra duomenimis, pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų asmenims, sergantiems alerginiu rinitu, skaičius nuo 2004 m. iki 2013 m. išaugo nuo iki (4 pav.). Antrinio ir tretinio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, skaičius tuo pačiu laikotarpiu išaugo nuo iki Žymiai daugiau diagnozuojama alerginės astmos. Štai 2004 m. pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigose užregistruoti astmos atvejai, o 2013 m. jau atvejai. Antrinės ir tretinės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigose šis skaičius pakito atitinkamai nuo atvejų 2004-aisiais iki aisiais. Stacionarinio gydymo atvejų skaičius išlieka stabilus ir pastebima mažėjimo tendencija. Ūminio atopinio konjunktyvito atvejų, informacinės sistemos Sveidra duomenimis, kasmet užregistruojama nuo 1700 iki 2232 atvejų.

8 7 4 pav. Faktiškai suteiktų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamų pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius pagal TLK-10-AM nurodytas diagnozes m. (Valstybinės ligonių kasos duomenys) Pagal Lietuvos vaikų ir jaunimo sveikatos centro duomenis, Lietuvoje astma serga apie vaikų, beveik 10 proc. iš jų turi negalią. Nuo 2001 iki 2003 m. sergančių alerginiu rinitu metų amžiaus vaikų skaičius Lietuvoje padidėjo dvigubai. Tarptautinio ISAAC (angl. International Study of Asthma and Allergy in Childhood) tyrimo, atlikto Lietuvoje, duomenimis, m. ir m. mūsų šalyje reikšmingai didėjo sergamumas astma (0,9 proc. ir 2,6 proc.), alerginiu rinitu (1,4 proc. ir 2,4 proc.) bei atopiniu dermatitu (1,4 proc. ir 3,5 proc.). 16. Epidemiologinė infekcinių ligų situacija: Šiuo metu Europoje svarbios yra 6 nariuotakojų platinamos ligos. Tai dabar paplitusios leišmaniozė, Laimo liga, erkinis encefalitas, Vakarų Nilo karštligė, buvusi endeminė liga maliarija ir galinti paplisti dėl klimato šiltėjimo Dengė karštligė Sergamumas Laimo liga ir erkiniu encefalitu Europoje ypač išaugo per du pastaruosius dešimtmečius. Kasmet Europoje užregistruojama apie šių ligų atvejų (pagal turimus nacionalinius duomenis). Tačiau šis skaičius yra labai netikslus, nes Europoje ligų registracija nėra vienoda, be to, daugelis Laimo ligos infekcijos atvejų nediagnozuojami. Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet užregistruojama Laimo ligos atvejų. Ši liga šiuo metu išplitusi 15 valstijų ir sudaro daugiau kaip 90 proc. visų ten užregistruojamų transmisinių ligų atvejų Didžiausias sergamumas Laimo liga Europoje yra Baltijos šalyse, Švedijos šiaurėje, ir Vidurio Europoje. Daugelyje Europos šalių (Čekijoje, Estijoje, Lietuvoje) bendras užregistruotų Laimo ligos atvejų skaičius nuo 1990 m. išaugo bei išsiplėtė geografinis atvejų pasiskirstymas. Tai iš dalies nulėmė pakilęs visuomenės ir medicinos personalo žinių lygis bei geresnė ligos registracija Laimo ligos oficiali registracija Lietuvoje pradėta 1991 m., o m. užregistruoti susirgimai Laimo liga. Per paskutinius dešimt metų didžiausias sergamumas šia liga užregistruotas 2003 m. (106 atv. / 100 tūkst. gyv.) ir 2009 m. (107 atv. / 100 tūkst. gyv.) (5 pav.). 5 pav. Sergamumo Laimo liga Lietuvoje m. dinamika (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys).

9 Sergamumo erkiniu encefalitu didėjimas pastebimas nuo 1993 m. Įvairiose Europos šalyse sergamumo rodikliai per šį laikotarpį padidėjo nuo 2 iki 17 kartų. Didelis sergamumas erkiniu encefalitu (daugiau kaip 11 atv. / 100 tūkst. gyv.) registruojamas Baltijos šalyse (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje), Slovėnijoje, vidutinis (2 8 atv. / 100 tūkst. gyv.) Rusijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, mažas (mažiau kaip 2 atv. / 100 tūkst. gyv.) Austrijoje, Kroatijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Pavieniai erkinio encefalito atvejai užregistruojami Danijoje, Graikijoje, Italijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, o Airijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge, Olandijoje ir Portugalijoje neužregistruota nė vieno erkinio encefalito atvejo Lietuva yra endeminė erkinio encefalito šalis. Privaloma šios ligos registracija šalyje pradėta 1968 m., tačiau ypač aktualia visuomenės sveikatos problema ji tapo nuo 1993 m. Lietuvoje m. užregistruoti 9027 susirgimai erkiniu encefalitu. Kasmet užregistruojama šios ligos atvejų m. vidutinis šalies sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis buvo 11,09 atv. / 100 tūkst. gyv., o m. 14,1 atv. / 100 tūkst. gyv. Šalyje didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu užregistruotas 2003 m. 763 susirgimai (sergamumo rodiklis 21,95 atv. / 100 tūkst. gyv.). Manoma, kad daugiau kaip prieš 20 metų prasidėjęs sergamumo erkiniu encefalitu pakilimas daugiausiai susijęs su erkių padaugėjimu ir jų arealo išplitimu, kintančiomis klimato sąlygomis, geresne erkinio encefalito diagnostika, didesniu specialistų dėmesiu šiai ligai. Erkinio encefalito sergamumo rodiklis Lietuvoje kasmet kinta (6 pav.). 6 pav. Sergamumo erkiniu encefalitu Lietuvoje m. dinamika (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys) Erkinis encefalitas Linear (Erkinis encefalitas) Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu užregistruotas Šiaulių (29,75 atv. / 100 tūkst. gyv.), Alytaus (28,8 atv. / 100 tūkst. gyv.), Kauno (24,46 atv. / 100 tūkst. gyv.), Utenos (25,3 atv. / 100 tūkst. gyv.) ir Panevėžio (23,71 atv. / 100 tūkst. gyv.) apskrityse. Pastaraisiais

10 9 metais sergamumas erkiniu encefalitu padidėjo Vilniaus apskrityje (16,5 atv. / 100 tūkst. gyv.). Erkinis encefalitas yra pagrindinė centrinės nervų sistemos (toliau CNS) infekcija Vidurio Lietuvoje, sudaranti daugiau kaip 55 proc. visų CNS infekcijų. III SKYRIUS PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 17. Programos tikslas valdyti sergamumą su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ir infekcinėmis ligomis. 18. Programos uždaviniai: sukurti su klimato kaita susijusių alerginių ligų profilaktikos ir stebėsenos sistemą; vykdyti ir tobulinti su klimato kaita susijusių infekcinių ligų profilaktiką ir stebėseną, platintojų ir sukėlėjų stebėseną; gerinti visuomenės švietimą ir informavimą apie su klimato kaita susijusias alergines ir infekcines ligas; kelti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją su klimato kaita susijusių alerginių ir infekcinių ligų srityje; gerinti bendradarbiavimą su suinteresuotomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. IV SKYRIUS PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI IR LAUKIAMI REZULTATAI 19. Programos tikslo ir uždavinių įgyvendinimas bus vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų sergamumo erkių platinamomis ligomis ir su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis stebėseną, specialistams pateiktos informacijos apimtis ir sklaidą pagal šiuos vertinimo kriterijus ir laukiamus rezultatus: sergamumas erkiniu encefalitu stabilizuosis ir m. laikotarpiu vidutinis sergamumo rodiklis Lietuvoje bus ne didesnis kaip 17 atv. / 100 tūkst. gyv sergamumas Laimo liga stabilizuosis ir m. laikotarpiu vidutinis sergamumo rodiklis Lietuvoje bus ne didesnis kaip 80 atv. / 100 tūkst. gyv metinės sergamumo erkiniu encefalitu ir Laimo liga ataskaitos 1 vnt.; metinės su klimato kaita susijusių infekcinių ligų platintojų stebėsenos ataskaitos 1 vnt.; metinės sergamumo su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis ataskaitos 1 vnt.; parengtų ar patikslintų teisės aktų ir rekomendacijų skaičius 1 vnt.; renginių, mokymų apie su klimato kaita susijusias alergines ir infekcines ligas skaičius 2; pateiktos informacijos suinteresuotoms institucijoms skaičius 6 vnt. V SKYRIUS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KOORDINAVIMAS 20. Programa įgyvendinama pagal Programos įgyvendinimo priemonių planą, pateiktą Programos 1 priede. Priemonių planas rengiamas trejiems metams ir kasmet atnaujinamas. 21. Programa finansuojama iš 22 punkte nurodytų institucijų biudžeto asignavimų ir papildomo finansavimo lėšų. Dėl priemonių, kurioms reikalingas papildomas finansavimas, bus

11 10 kreipiamasi į Aplinkos ministeriją ir prašoma skirti finansavimą iš Klimato kaitos specialiosios programos, kurios sąmata yra tvirtinama kasmet. 22. Įgyvendinant Programą dalyvauja šios institucijos: Sveikatos apsaugos ministerija; Švietimo ir mokslo ministerija; Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras; Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras; Higienos institutas; Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos; savivaldybės; visuomenės sveikatos centrai apskrityse; asmens sveikatos priežiūros įstaigos; Šiaulių universitetas; Vilniaus universitetas; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; Klaipėdos universitetas. 23. Programos įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

12 Su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių) metų profilaktikos programos 1 priedas SU KLIMATO KAITA SUSIJUSIŲ LIGŲ (ALERGINIŲ IR INFEKCINIŲ) METŲ PROFILAKTIKOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ METŲ PLANAS Uždaviniai 1. Sukurti su klimato kaita susijusių alerginių ligų profilaktikos ir stebėsenos sistemą 2. Vykdyti ir tobulinti su klimato kaita susijusių infekcinių ligų profilaktiką ir stebėseną, platintojų ir sukėlėjų stebėseną Priemonės 1.1. organizuoti studiją, įvertinančią alerginių ligų, kurioms įtaką daro klimato kaita, riziką 1.2. parengti su klimato kaita susijusių alerginių ligų sąrašą 1.3. kasmet rengti ir skelbti su klimato kaita susijusių alerginių ligų paplitimo apžvalgą pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą su klimato kaita susijusių alerginių ligų sąrašą 1.4. plėsti oru plintančių žiedadulkių sporų stebėsenos tinklą Lietuvoje ir vykdyti oru plintančių alergeninių žiedadulkių stebėseną, tobulinti jų koncentracijos ore prognozes 2.1. įvertinti erkinio encefalito ir Laimo ligos sergamumo pokyčius apskrityse 2.2. nustatyti galimą sporogonijos trukmę maliarinio uodo organizme ir maliarijos perdavimo sezono trukmę Vilniuje 2.3. skatinti darbdavius skiepyti darbuotojus, dėl savo veiklos rizikuojančius užsikrėsti erkiniu encefalitu 2.4. stebėti Ixodes ricinus gausos dinamiką stacionariame taške sezono metu ir nustatyti metinę aktyvumo trukmę 2.5. stebėti maliarinių uodų lervų gausos dinamiką stacionariame vandens telkinyje sezono metu Vykdymo terminas Atsakingi vykdytojai 2016 m.* Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Šiaulių universitetas 2016 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras m. Higienos institutas m. Šiaulių universitetas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, visuomenės sveikatos centrai apskrityse m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, visuomenės sveikatos centrai apskrityse, asmens sveikatos priežiūros įstaigos m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, visuomenės sveikatos centrai apskrityse m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, visuomenės sveikatos centrai apskrityse

13 3. Gerinti visuomenės švietimą ir informavimą apie su klimato kaita susijusias alergines ir infekcines ligas nustatyti uodų, mintančių žmonių krauju, aktyvumo trukmę sezono metu 2.7. organizuoti studiją, įvertinančią infekcinių ligų, kurioms įtaką daro klimato pokyčiai, riziką 3.1. informuoti visuomenę apie alergines ligas sukeliančių grybų sporų ir žiedadulkių koncentraciją ore, naudojant Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus aerobiologinių tyrimų stočių duomenis 3.2. padidėjus alergizuojančių žiedadulkių sporų kiekiui ore, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V- 386/D1-391 Dėl Visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai sistemos aprašo patvirtinimo, informuoti visuomenę per visas žiniasklaidos priemones 3.3. gerinti visuomenės informavimą apie transmisines ligas, kraujasiurbių nariuotakojų kenksmingumą ir profilaktines priemones 3.4. skatinti individualių priemonių nuo alergijos taikymą rizikos grupių asmenims būnant zonose, kur yra didelis žiedadulkių alergenų kiekis 3.5. teikti informaciją savivaldybių, visuomenės sveikatos centrų apskrityse interneto svetainėse apie erkių paplitimą, patarti, kaip saugiai elgtis 3.6. pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų stenduose skelbti informaciją apie su klimato kaita susijusių alerginių ir infekcinių ligų pavojus ir galimas apsisaugojimo priemones, vaistus nuo alergijos m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras 2016 m.* Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Sveikatos apsaugos ministerija m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Šiaulių universitetas m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyrius, Šiaulių universitetas m. visuomenės sveikatos centrai apskrityse, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, savivaldybės, asmens sveikatos priežiūros įstaigos m. visuomenės sveikatos centrai apskrityse, savivaldybės m. asmens sveikatos priežiūros įstaigos

14 4. Kelti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją su klimato kaita susijusių alerginių ir infekcinių ligų srityje 5. Gerinti bendradarbiavimą su suinteresuotomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vykdyti švietėjišką veiklą, skleidžiant informaciją apie su klimato kaita susijusias alergines ir infekcines ligas ugdymo įstaigose 3.8. šviesti visuomenę su klimato kaita susijusių alerginių ir infekcinių ligų klausimais visuomeninių masinių renginių, sporto ir sveikos gyvensenos švenčių metu bei interneto svetainėse, vietinėje spaudoje ir kitomis informavimo priemonėmis 3.9. skatinti su klimato kaita susijusių alerginių ir infekcinių ligų tikslinius mokslinius tyrimus mokyti gyventojus teikti pirmąją pagalbą ištikus alerginei reakcijai 4.1. organizuoti kursus ir seminarus, siekiant supažindinti sveikatos priežiūros specialistus su klimato kaitos procesais bei su alerginių ir infekcinių ligų, susijusių su klimato kaita, keliamais pavojais ir galimomis apsisaugojimo nuo jų priemonėmis 5.1. informuoti apie Programos vykdymą Aplinkos, Švietimo ir mokslo ministerijas ir savivaldybes 5.2. stiprinti savivaldybių vaidmenį siekiant tinkamai įgyvendinti Programoje iškeltus uždavinius 5.3. teikti informaciją apie su klimato kaita susijusias alergines ir infekcines ligas alerginėmis ir infekcinėmis ligomis sergančių žmonių draugijoms (asociacijoms) ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms * Priemonė bus vykdoma skyrus papildomą finansavimą m. savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija m. savivaldybės m. Šiaulių universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas 2017 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, savivaldybės, asmens sveikatos priežiūros įstaigos 2017 m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras m. Sveikatos apsaugos ministerija m. savivaldybės m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

15 Su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių) metų profilaktikos programos 2 priedas VIDUTINĖS METINĖS ORO TEMPERATŪROS KAITA VILNIUJE M. Vidutinės metinės oro temperatūros kaita Vilniuje m. Vilniaus universiteto duomenys

16 Su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių) metų profilaktikos programos 3 priedas VISUOTINĖS, ŠIAURĖS PUSRUTULIO IR VILNIAUS VIDUTINĖS MĖNESIO ORO TEMPERATŪROS TENDENCIJŲ REIKŠMĖS M.* Vilniaus universiteto duomenys *Juodai paryškintos statistiškai reikšmingos tendencijos.

INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respu

INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respu INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos 2015 m. birželio 2 d. įsakymo

Detaliau

2010 m. vakcinomis valdomu ligu epidemiologines situacijos apzvalga Lietuvoje

2010 m. vakcinomis valdomu ligu epidemiologines situacijos apzvalga Lietuvoje VAKCINOMIS VALDOMŲ LIGŲ EIPIDEMIOLOGINĖS SITUACIJOS APŽVALGA LIETUVOJE 2010 metai UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ IR AIDS CENTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Vilnius 2011 Parengė Imunoprofilaktikos

Detaliau

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas Lietuvos agroverslo tendencijos DNB Bankas 2015 m. gegužės 22 d. Agroverslas iki šiol buvo vienas iš atspariausių Lietuvos ūkio stuburo slankstelių 8,5 8,7 Maisto sektoriaus pridėtinė vertė, dalis BVP,

Detaliau

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Aušros g. 42A, LT Kaunas Tel. (8-37) Faksas (8-37) El. paštas

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Aušros g. 42A, LT Kaunas Tel. (8-37) Faksas (8-37) El. paštas Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Aušros g. 42A, LT-44158 Kaunas Tel. (8-37) 45 47 17 Faksas (8-37) 33 32 4 El. paštas info@kaunovsb.lt www.kaunovsb.lt Visuomenės sveikatos stebėsena

Detaliau

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ALYTAUS RAJONO MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS 2015 METŲ SAUSIO- BIRŽELIO MĖNESIŲ LAIKOTARPIU Parengė: A

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ALYTAUS RAJONO MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS 2015 METŲ SAUSIO- BIRŽELIO MĖNESIŲ LAIKOTARPIU Parengė: A ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ALYTAUS RAJONO MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS 2015 METŲ SAUSIO- BIRŽELIO MĖNESIŲ LAIKOTARPIU Parengė: Alytaus rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro

Detaliau

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 6, LT Joniškis, tel. (8 426) , faks.

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 6, LT Joniškis, tel. (8 426) , faks. JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 6, LT-84147 Joniškis, tel. (8 426) 605 37, faks. (8 426) 605 36, el. p. joniskis.sveikata@gmail.com.

Detaliau

PATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario d. sprendimu Nr. T- ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIAU

PATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario d. sprendimu Nr. T- ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIAU PATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario d. sprendimu Nr. T- ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIAUS 2016 M. ATASKAITA Ataskaitą parengė Edvinas Pečiukėnas

Detaliau

Zona_2009

Zona_2009 2009 m. oro kokyb s tyrimų zonoje apžvalga Oro kokyb s vertinimui ir valdymui Lietuvos teritorijoje išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos bei zona (likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų).

Detaliau

Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys

Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių tyrimų duomenys Dr. Rita Dukynaitė Vilnius, 2015-10-07 Esminiai akcentai iš tarptautinių tyrimų Lygmuo Lytis Socialinis, ekonominis,

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 27 d įsakymo Nr. V-445 redakcija)

Detaliau

„PowerPoint“ pateiktis

„PowerPoint“ pateiktis Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų sveikatos būklės rodiklių tendencijos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu ( nuo 199 m. kovo 11 d. iki 218 m. kovo 11 d.) L. Kaveckienė Sveikatos apsaugos

Detaliau

Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2010 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveika

Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2010 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveika Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2010 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu

Detaliau

PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gim

PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gim PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gimnazija (Ugdymo įstaigos pavadinimas) VISUOMENĖS SVEIKATOS

Detaliau

Top margin 1

Top margin 1 EUROPOS KOMISIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI Programa visiems. ES finansavimo laukia 5 milijonai Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d. Pagal šiandien Europos Komisijos pasiūlytą naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo

Detaliau

INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies

INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M. 2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100

Detaliau

EN

EN LT LT LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2010.8.26 KOM(2010) 430 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl programos Forest Focus įgyvendinimo pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento

Detaliau

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS CIVILINĖS SAUGOS PLANŲ PATVIRTINIMO 2017 m. sausio d. Nr.

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS CIVILINĖS SAUGOS PLANŲ PATVIRTINIMO 2017 m. sausio d. Nr. KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS CIVILINĖS SAUGOS PLANŲ PATVIRTINIMO 2017 m. sausio d. ĮS- 46 Kaunas Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio? Indrė Genytė-Pikčienė Vyriausioji analitikė Luminor 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ekonomikos šuolis didžiausias

Detaliau

Tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika

Tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika PATVIRTINTA Direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-55 VILNIAUS LOPŠELIS- DARŽELIS,,MAŽYLIS SVEIKATOS STIPRINIMO IR PRIEŽIŪROS PLANAS 2018-2019 m. m. Tikslas padėti ugdytiniams saugoti ir stiprinti

Detaliau

Microsoft PowerPoint - HI diskusijai2010_03_05 [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint - HI diskusijai2010_03_05 [Compatibility Mode] Vaikų sveikatos stebėsenos vykdymas ir perspektyvos savivaldybėse Neringa Tarvydienė Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė 1 2010-03-05, Vilnius Vaikų sveikatos stebėsenos

Detaliau

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/  m. vasario 21 d. - kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/ dėl Sutart

KOMISIJOS  REGLAMENTAS  (ES)  2019/  m.  vasario 21 d.  -  kuriuo  iš  dalies  keičiamas  Reglamentas  (ES)  Nr. 1408/ dėl  Sutart 2019 2 22 L 51 I/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/316 2019 m. vasario 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties

Detaliau

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Ekonomikos augimas - esminė skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo prielaida Tvariai auganti ekonomika Struktūrinės reformos Tvarūs

Detaliau

Skaidrė 1

Skaidrė 1 Biurų veikla ir perspektyvos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas mokyklose Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė

Detaliau

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcijai apžvalga Šioje dalyje nagrinėjamas bendras europiečių

Detaliau

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

Sveikatinimo plėtros prognozavimas naudojant konvergencijos ir sveikatinimo veiksnių modelius

Sveikatinimo plėtros prognozavimas naudojant konvergencijos ir sveikatinimo veiksnių modelius SVEIKATOS SISTEMOS EKONOMIKOS AKTUALIJOS IR SVEIKATOS GERINIMO PERSPEKTYVOS Prof. Gediminas Černiauskas Mykolo Romerio universitetas 2012 m. spalio 24 d. 1 Milijonai litų Lietuva sugeba balansuoti sveikatos

Detaliau

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek Sausio mėnesio rinkos apžvalga 2015 02 24 2015 metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efektyvus Rygos šiluminių elektrinių veikimas sausį Nord

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Užkrečiamųjų ligų grėsmės: kam turi būti pasiruošusios sveikatos priežiūros įstaigos? Prof. dr. SAULIUS ČAPLINSKAS Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius saulius@ulac.lt www.sauliuscaplisnkas.lt

Detaliau

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO M

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO M PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO 2016 2018 M. KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS IR JOS PRIEMONIŲ

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA VALSTYBINĖ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TARNYBA PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS (institucijos ar įstaigos pavadinimas) 2008 METŲ TARNYBAI PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS ANALIZĖ 2009 m. kovo 6 d. VD

Detaliau

PRITARTA Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. d. sprendimu Nr. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS METŲ PROGR

PRITARTA Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. d. sprendimu Nr. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS METŲ PROGR PRITARTA Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. d. sprendimu Nr. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2009 2011 METŲ PROGRAMOS 2010 METŲ ATASKAITA I. ĮVADAS Alytaus miesto savivaldybės

Detaliau

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS 2018 M. EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS PRIEMONIŲ VYKDYMAS Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau SAM)

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS 2018 M. EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS PRIEMONIŲ VYKDYMAS Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau SAM) SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS 2018 M. EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS PRIEMONIŲ VYKDYMAS Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau SAM) 2018 2020 metų ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių

Detaliau

Clenil and associated names - Art 30

Clenil and associated names - Art 30 II priedas Mokslinės išvados 5 Mokslinės išvados Beklometazono dipropionatas (BDP) yra gliukokortikoidas ir aktyviojo metabolito, beklometazono- 17-monopropionato, provaistas. Kontroliuojant bronchinę

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Ernesto_epidemiolog_indik-UNODC

Microsoft PowerPoint - Ernesto_epidemiolog_indik-UNODC Narkotinių ir psichotropinių medžiag iagų vartojimo ir narkomanijos paplitimo nustatymas, informacinių sistemų plėtra Pranešėjas: ERNESTAS JASAITIS Data: 2008 m. gegužės 30 d. NACIONALINĖS NARKOTIKŲ KONTROLĖS

Detaliau

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016 VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016 1 REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS 1. Savivaldybės strateginio tikslo/strateginių

Detaliau

Santrauka 2007 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT

Santrauka 2007 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT Santrauka 27 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT Teisinis pranešimas Šį Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) leidinį gina autorių

Detaliau

VIEŠO NAUDOJIMO Aplinkos oro teršalų koncentracijos tyrimų, atliktų 2017 m. rugpjūčio d. Šiltnamių g. 23 Vilniaus mieste, naudojant mobiliąją la

VIEŠO NAUDOJIMO Aplinkos oro teršalų koncentracijos tyrimų, atliktų 2017 m. rugpjūčio d. Šiltnamių g. 23 Vilniaus mieste, naudojant mobiliąją la Aplinkos oro teršalų koncentracijos tyrimų, atliktų 2017 m. rugpjūčio 11 25 d. Šiltnamių g. 23 Vilniaus mieste, naudojant mobiliąją laboratoriją, rezultatų apžvalga Vilnius, 2017 m. Turinys Įžanga... 3

Detaliau

Nutarimas skelbtas: Žin., 2002, Nr Neoficialus nutarimo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL KLAIPĖDOS IR TAURAGĖS APSKRIČIŲ

Nutarimas skelbtas: Žin., 2002, Nr Neoficialus nutarimo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL KLAIPĖDOS IR TAURAGĖS APSKRIČIŲ Nutarimas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 93-3999 Neoficialus nutarimo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL KLAIPĖDOS IR TAURAGĖS APSKRIČIŲ PASIRENGIMO POTVYNIAMS IR POTVYNIO PADARINIAMS ŠALINTI

Detaliau

Projektas

Projektas APSKRITIES ANTIMIKROBINIO ATSPARUMO VALDYMO GRUPĖS VEIKLOS ATASKAITA Apskrities valdymo grupė: KAUNO APSKRITIS Laikotarpis, už kurį teikiama ataskaita: 208 metai Ataskaitą parengė: Kauno departamento Užkrečiamųjų

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga Julita Varanauskienė SEB banko šeimos finansų ekspertė Pajamos augo visose šalyse, iš ateities daugiausia tikisi latviai Vidutinis neto darbo užmokestis (EUR)

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO

Detaliau

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v 2015 m. sausis Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio valstybės WORL 580 Australija ir Okeanija AOCT 0 Pietų ir Vidurio Amerika SCAM 0 Šiaurės Amerika NAMR 0 JAV USA 0 Azija ASIA 0 Izraelis IL 0 Japonija

Detaliau

Kantos Master - Draft Annex I at start of procedure

Kantos Master - Draft Annex I at start of procedure II priedas Mokslinės išvados ir pagrindas keisti rinkodaros leidimų sąlygas 6 Mokslinės išvados Kantos Master ir susijusių pavadinimų (žr. I priedą) mokslinio vertinimo bendroji santrauka Bendroji informacija

Detaliau

(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ )

(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ ) ŠIAULIŲ MIESTO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZö 212/13 M. Šiauliai, 212 Pagal mokyklų visuomen s sveikatos priežiūros specialisčių pateiktus duomenis

Detaliau

VILNIAUS UNIVERSITETO ONKOLOGIJOS INSTITUTO VĖŽIO KONTROLĖS IR PROFILAKTIKOS CENTRAS VĖŽIO REGISTRAS Vėžys Lietuvoje 2010 metais ISSN

VILNIAUS UNIVERSITETO ONKOLOGIJOS INSTITUTO VĖŽIO KONTROLĖS IR PROFILAKTIKOS CENTRAS VĖŽIO REGISTRAS Vėžys Lietuvoje 2010 metais ISSN VILNIAUS UNIVERSITETO ONKOLOGIJOS INSTITUTO VĖŽIO KONTROLĖS IR PROFILAKTIKOS CENTRAS VĖŽIO REGISTRAS Vėžys Lietuvoje 2010 metais ISSN 2029-6274 ISSN 2029-6274 Informacinį leidinį sudarė: Giedrė Smailytė

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos ūkio augimas išlieka

Detaliau

65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje

65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje Projekto vadovė: dr. Laura Nedzinskienė Atsakinga vykdytoja: Vaida Aguonytė, Jolanta Valentienė Tyrimo dalyvės: dr. Aušra Beržanskytė, Eimantė

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA BIOKURO RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2017 M. I KETV. Vilnius, 2017 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370 5 213 5270 El.

Detaliau

KLAIPĖDOS NYKŠTUKO MOKYKLOS-DARŽELIO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2014 m. balandžio 7 d. Nr. V1-19 Klaipėda Vadovaudamasi Lietuvos

KLAIPĖDOS NYKŠTUKO MOKYKLOS-DARŽELIO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2014 m. balandžio 7 d. Nr. V1-19 Klaipėda Vadovaudamasi Lietuvos KLAIPĖDOS NYKŠTUKO MOKYKLOS-DARŽELIO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2014 m. balandžio 7 d. Nr. V1-19 Klaipėda Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297)

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation XIII tarptautinės geografijos olimpiada Pekine. Pasiruošimas, užduočių analizė, įžvalgos. Pasiruošimas iki pasaulinės olimpiados Teminis pasiruošimas Techninis pasiruošimas Individualus darbas su mokiniais

Detaliau

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis ( VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (toliau Organizacija) parengė 2019 m. Visuomenės švietimo

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Lietuvos šilumos ūkio apžvalga Vytautas Stasiūnas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas 2009 m. sausio 23 d. Viešbutis Reval Hotel Lietuva h Europos šalys,

Detaliau

VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių

VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI 2016 2018 M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Detaliau

EGZAMINO PROGRAMOS MINIMALIUS REIKALAVIMUS ILIUSTRUOJANTYS PAVYZDŽIAI Egzamino programos minimalūs reikalavimai I. METODOLOGINIAI BIOLOGIJOS KLAUSIMAI

EGZAMINO PROGRAMOS MINIMALIUS REIKALAVIMUS ILIUSTRUOJANTYS PAVYZDŽIAI Egzamino programos minimalūs reikalavimai I. METODOLOGINIAI BIOLOGIJOS KLAUSIMAI EGZAMINO PROGRAMOS MINIMALIUS REIKALAVIMUS ILIUSTRUOJANTYS PAVYZDŽIAI Egzamino programos minimalūs reikalavimai I. METODOLOGINIAI BIOLOGIJOS KLAUSIMAI Minimalius reikalavimus iliustruojantys pavyzdžiai

Detaliau

Microsoft Word - Biokuro ataskaita 2018 m IV ketv

Microsoft Word - Biokuro ataskaita 2018 m IV ketv BIOKURO RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 M. IV KETV. Vilnius, 2019 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370 5 213 5270 El.

Detaliau

PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T1-242 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras

PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T1-242 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T1-242 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras Savivaldybės biudžetinė įstaiga Vytauto Didžiojo a.

Detaliau

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx Žaliosios inovacijos suslėgtų gamtinių dujų gamybos technologiniuose procesuose Informacinis renginys: Žaliosios pramonės inovacijų programos įgyvendinimas 2016 m. rugsėjo 29 d., Vilnius Apie mus UAB SG

Detaliau

VILNIAUS APSKRITIES TARPINSTITUCINĖS ANTIMIKROBINIO ATSPARUMO VALDYMO GRUPĖS 2018 M. VEIKLOS ATASKAITA Nr. ( E) 2- Vilnius Priemon

VILNIAUS APSKRITIES TARPINSTITUCINĖS ANTIMIKROBINIO ATSPARUMO VALDYMO GRUPĖS 2018 M. VEIKLOS ATASKAITA Nr. ( E) 2- Vilnius Priemon VILNIAUS APSKRITIES TARPINSTITUCINĖS ANTIMIKROBINIO ATSPARUMO VALDYMO GRUPĖS 2018 M. VEIKLOS ATASKAITA 2019-02- Nr. (10-13 16.1.1E) 2- Vilnius Priemonės įvykdymo data Priemonės pobūdis ir pavadinimas Priemonės

Detaliau

PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PAKRUOJO LIGONINĖS 2012 M. VADOVO VEIKLOS ATASKAITOS PATVIRTINIMO 2013 m. baland

PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PAKRUOJO LIGONINĖS 2012 M. VADOVO VEIKLOS ATASKAITOS PATVIRTINIMO 2013 m. baland PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PAKRUOJO LIGONINĖS 2012 M. VADOVO VEIKLOS ATASKAITOS PATVIRTINIMO 2013 m. balandžio 18 d. Nr. T-122 Pakruojis Vadovaudamasi Lietuvos

Detaliau

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVO

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVO VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2015

Detaliau

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PLANUOJAMI MASTAI 2011 METAMS

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PLANUOJAMI MASTAI 2011 METAMS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ VARTOJIMO NETOLYGUMAI Jonas Narbutas direktorius 213-12-11 44,6 59,5 68,2 68,8 82,6 86,2 79,1 72,6 81,1 93,1 97,2 9,4 85,6 87 96,3 98,4 99 17,8 16,4 111,4 111,6 16,5

Detaliau

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir informatikos fakulteto veiklos vertinimo ekspertų

Detaliau

Sveikatos rastingumo tyrimas-2012

Sveikatos rastingumo tyrimas-2012 LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO VISUOMENĖS SVEIKATOS INSTITUTAS LIETUVOS GYVENTOJŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO

Detaliau

DĖL APLINKOS IR SVEIKATOS MOKSLO KOMITETO ĮSTEIGIMO

DĖL APLINKOS IR SVEIKATOS MOKSLO KOMITETO ĮSTEIGIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 011 M. KOVO D. ĮSAKYMO NR. V-199 DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 80:011 ELEKTROMAGNETINIS

Detaliau

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Kristina Lazaravičienė GIMDOS KA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Kristina Lazaravičienė GIMDOS KA LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Kristina Lazaravičienė GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO ATRANKINĖS PATIKROS PROGRAMOS VYKDYMAS:

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. balandžio 4 d. (OR. en) 7993/17 SAN 138 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoria

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. balandžio 4 d. (OR. en) 7993/17 SAN 138 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoria Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. balandžio 4 d. (OR. en) 7993/17 SAN 138 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoriaus, kurio vardu pasirašo direktorius Jordi AYET PUIGARNAU

Detaliau

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra

Detaliau

1 PROGNOZUOJAMŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO IŠLAIDŲ VAISTINIAM PREPARATUI IXEKIZUMAB (TALTZ), SIŪLOMAM ĮRAŠYTI Į KOMPENSUOJAMŲJŲ VAI

1 PROGNOZUOJAMŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO IŠLAIDŲ VAISTINIAM PREPARATUI IXEKIZUMAB (TALTZ), SIŪLOMAM ĮRAŠYTI Į KOMPENSUOJAMŲJŲ VAI 1 PROGNOZUOJAMŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO IŠLAIDŲ VAISTINIAM PREPARATUI IXEKIZUMAB (TALTZ), SIŪLOMAM ĮRAŠYTI Į KOMPENSUOJAMŲJŲ VAISTŲ SĄRAŠUS, APSKAIČIAVIMO PROTOKOLAS 1. Duomenys apie

Detaliau

Funkcija

Funkcija PATVIRTINTA Jonavos r. Savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2013 m. sausio 25 Įsakymas Nr. V-2013-1 VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTĖS LIVIJOS GRINIOVOS VYKDANČIOS MOKINIŲ SVEIKATOS

Detaliau

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai GENERALINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS GENERALINIS MIŠKŲ URĖDAS BENJAMINAS SAKALAUSKAS VILNIUS 2013m. spalio 10 d. 1 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta Nacionalinės energetikos strategija

Detaliau

Lietuvoje 2016 m. atsitiktinai paskendo (W65 W74) 190 asmenų, iš jų 156 vyrai ir 34 moterys. Vyrai (11,8/ gyv.) daugiau nei 5 kartus dažniau sk

Lietuvoje 2016 m. atsitiktinai paskendo (W65 W74) 190 asmenų, iš jų 156 vyrai ir 34 moterys. Vyrai (11,8/ gyv.) daugiau nei 5 kartus dažniau sk Lietuvoje 216 m. atsitiktinai paskendo (W6 W74) 19 asmenų, iš jų 16 vyrai ir 4 moterys. Vyrai (11,8/1 gyv.) daugiau nei kartus dažniau skendo, nei moterys (2,2/1 gyv.). 2 216 m. nepaskendo nei vienas 7-ių

Detaliau

Ibuprofen Art 31 CMDh agreement Annexes

Ibuprofen Art 31 CMDh agreement Annexes II priedas Mokslinės išvados ir pagrindas keisti rinkodaros leidimų sąlygas 355 Mokslinės išvados ir pagrindas keisti rinkodaros leidimų sąlygas Ibuprofenas yra nesteroidinis vaistas nuo uždegimo (NVNU),

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation JAUNIMO UŽIMTUMO PRIEMONIŲ KOMUNIKACIJA 2015-03-26 Julija Kačanova Aivaras Vencevičius 2 INSTITUCIJOS Komunikacijos strategijų analizė ES ŠALYS Geroji užsienio šalių patirtis PASIŪLYMAI Išvados ir tolimesni

Detaliau

leidinys-v2.indd

leidinys-v2.indd 1 Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos įgyvendinimas 2 Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos įgyvendinimas UDK 338.43(474.5) Li239 Leidinyje pateikiama Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013

Detaliau

EN

EN LT LT LT EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA Briuselis, 2008.6.27 COM(2008) 393 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI DĖL TARYBOS DIREKTYVOS 89/398/EEB DĖL VALSTYBIŲ NARIŲ ĮSTATYMŲ, SUSIJUSIŲ

Detaliau

1 forma

1 forma PATVRTNTA Šalčininkų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Direktorė Janina Alkovska 2016m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. P-VĮ-14 VSUOMENĖS SVEKATOS PREŽŪROS VEKLOS PLANAS 2016-2017 m.m. Šalčininkų

Detaliau

Veiksmų programų administravimo

Veiksmų programų administravimo (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2015 m. gegužės 19 d. FORMAI PRITARTA 2014 2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

European Commission

European Commission EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos

Detaliau

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaip

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaip PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro tarybos

Detaliau

Pulmonologijos naujienos_is PDF.indd

Pulmonologijos naujienos_is PDF.indd 5 INTENSYVIOJI PULMONOLOGIJA III. Sergančiųjų ūminiu kvėpavimo nepakankamumu gydymas neinvazine plaučių ventiliacija Rolandas Zablockis Vilniaus universiteto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos

Detaliau

ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019

ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019 ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1 LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370

Detaliau

LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS 2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITA I. IŠORINIAI POKYČIAI LHMT yra vienintelė ofici

LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS 2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITA I. IŠORINIAI POKYČIAI LHMT yra vienintelė ofici LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS 2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2019-01-28 I. IŠORINIAI POKYČIAI LHMT yra vienintelė oficiali šalyje patikimos inės informacijos, reikalingos

Detaliau

Dalyvavusių skaičius (pagal tyrimo metus)

Dalyvavusių skaičius (pagal tyrimo metus) INTERVENCIJOS, SIEKIANT MAŽINTI PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMĄ TARP JAUNIMO Klaipėda, 2015 TEMOS AKTUALUMAS Nesaikingas tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas kelia didelį susirūpinimą

Detaliau

viewPublishedDoc.aspx

viewPublishedDoc.aspx AGROPLUS Stimul Reglamentas (EB) Nr. 453/2010 ir Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 Formatas: ES Produkto Kodas (-ai) Produkto pavadinimas NP-0061-1-A AGROPLUS Stimul Rekomenduojama paskirtis: Naudojimo apribojimai.

Detaliau

PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-273 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras

PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-273 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-273 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras Savivaldybės biudžetinė įstaiga Vytauto Didžiojo a.

Detaliau

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS LIETUVOJE 2017 M. IR TENDENCIJOS M. Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Dėl besikeičianči

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS LIETUVOJE 2017 M. IR TENDENCIJOS M. Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Dėl besikeičianči ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS LIETUVOJE 217 M. IR TENDENCIJOS 199-217 M. Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Dėl besikeičiančio klimato šyla oro ir vandenynų temperatūra, tirpsta kalnų

Detaliau

TVIEŠOSIOS

TVIEŠOSIOS VIEŠOJI ĮSTAIGA PRIENŲ LIGONINĖ 2015 M. VEIKLOS ATASKAITA VšĮ Prienų ligoninės direktorė Jūratė Milaknienė PRIENAI 2016 LIGONINĖS MISIJA Teikti prieinamas, mokslu ir pažangiausiomis technologijomis pagrįstas,

Detaliau

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius 2012 M. VEIKLOS ATASKAITA Viešoji įstaiga Ateities visuomenės institutas Buveinės adresas A.Vienuolio g. 8-409, Vilnius Įstaigos kodas 302807593 1 Turinys I. Veiklos tikslai, pobūdis ir veiklos rezultatai

Detaliau

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 TURINYS 1. Informacija apie viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (toliau KMTP) veiklą

Detaliau

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkričio d. FORMAI PRITARTA 2014-2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Medicinos klasteris

Microsoft PowerPoint - Medicinos klasteris Tikslinės rinkos, apžvalga, planai Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos Ieva Druktenė Lietuvos turizmo statistika 2 mln. užsienio turistų 2,6 mln. vietinių turistų (2012 m.) 1 vieta

Detaliau

Projektas PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS DIENOS SOCIALINĖS GLOBOS ASMENS NAMUOSE TEIKIMO TVARKOS APRA

Projektas PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS DIENOS SOCIALINĖS GLOBOS ASMENS NAMUOSE TEIKIMO TVARKOS APRA Projektas PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS DIENOS SOCIALINĖS GLOBOS ASMENS NAMUOSE TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2016 m. lapkričio 24 d. Nr. T- Pakruojis

Detaliau

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDACIJŲ DĖL DIDŽIAUSIO LEISTINO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, PAREIGYBIŲ SKAIČI

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDACIJŲ DĖL DIDŽIAUSIO LEISTINO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, PAREIGYBIŲ SKAIČI VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDACIJŲ DĖL DIDŽIAUSIO LEISTINO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, PAREIGYBIŲ SKAIČIAUS NUSTATYMO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOJE ĮGYVENDINIMO

Detaliau

PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 201

PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 201 PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA I. BENDRA INFORMACIJA APIE

Detaliau

DANTŲ ĖDUONIS IR PERIODONTO LIGOS Rekomendacijos bendrosios sveikatos priežiūros specialistams Svarbiausios EFP ir ORCA organizuotos 2016 m. Perio dar

DANTŲ ĖDUONIS IR PERIODONTO LIGOS Rekomendacijos bendrosios sveikatos priežiūros specialistams Svarbiausios EFP ir ORCA organizuotos 2016 m. Perio dar DANTŲ ĖDUONIS IR PERIODONTO LIGOS Rekomendacijos bendrosios sveikatos priežiūros specialistams Svarbiausios EFP ir ORCA organizuotos 2016 m. Perio darbo grupės žinutės apie dantų ėduonies ir periodonto

Detaliau

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc Įvadas Gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimo rezultatai Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti žmonių požiūrį į cigarečių, alkoholinių gėrimų, degalų ir kuro kontrabandą ir

Detaliau

Microsoft Word - elektra-stebesena_2017_III.docx

Microsoft Word - elektra-stebesena_2017_III.docx ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 217 METŲ III KETVIRTĮ Vilnius, 218 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1 LT-8223 Vilnius Tel. +37 5 213 5166 Faks. +37 5 213

Detaliau

viewPublishedDoc.aspx

viewPublishedDoc.aspx AGROPLUS Kukurūzams Pro Reglamentas (EB) Nr. 453/2010 ir Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 Formatas:ES Produkto Kodas (-ai) Produkto pavadinimas NP-0149-2-A AGROPLUS Kukurūzams Pro Rekomenduojama paskirtis:

Detaliau