BAUDŽIAMOJI TEISĖ EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO PREJUDICINIO SPRENDIMO PRIĖMIMO PROCESE 1 SANTRAUKA REIKŠMINIAI ŽODŽIAI
|
|
- Gerda Nausėda
- prieš 3 metus
- Peržiūrų:
Transkriptas
1 BAUDŽIAMOJI TEISĖ EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO PREJUDICINIO SPRENDIMO PRIĖMIMO PROCESE 1 23 DOI: SANTRAUKA Straipsnyje analizuojami Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijos pokyčiai po Lisabonos sutarties įsigaliojimo prejudicinio sprendimo priėmimo procese, pradėtame gavus nacionalinių teismų nagrinėjant baudžiamąsias bylas pateiktus prašymus išaiškinti Europos Sąjungos teisės aktus ir (ar) pasisakyti dėl jų galiojimo. Taip pat tiriamas nacionalinių teismų vaidmuo šiame procese: teisė ir (ar) pareiga kreiptis dėl prejudicinio sprendimo; reikalavimai procesiniams dokumentams, kuriais prašoma priimti prejudicinį sprendimą; specialiųjų proceso organizavimo priemonių taikymo sąlygos. Aktualios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos analizė turi padėti atskleisti ir galimas jos raidos tendencijas.. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI Baudžiamoji teisė, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, prejudicinis sprendimas, nacionalinių teismų vaidmuo. 1 Straipsnis buvo publikuotas recenzuojamame mokslinių straipsnių rinkinyje Baudžiamoji justicija ir verslas. 2 yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo teisės referentė, Socialinių mokslų (teisės) daktarė. 3 Straipsnyje išdėstyta asmeninė autorės nuomonė, nesusijusi su einamomis pareigomis. 115
2 ĮVADAS Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau ir Teisingumo Teismas, Teismas) yra viena iš Europos Sąjungos (toliau ir Sąjunga) institucijų, turinti pareigą pagal Europos Sąjungos sutarties 4 (toliau ir ES sutartis) 19 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą užtikrinti, kad aiškinant ir taikant Sutartis būtų laikomasi teisės. Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, Europos Sąjungos baudžiamosios teisės 5 kontekste Teisingumo Teismas palaipsniui įgyja vis svarbesnį vaidmenį aiškindamas šioje teisės srityje priimtus Europos Sąjungos teisės aktus ar tikrindamas jų teisėtumą. Galima paminėti keletą veiksnių, kurie skatina Teismo vaidmens sustiprėjimą minėtame kontekste: visų pirma Lisabonos sutartimi buvo išplėsta Teisingumo Teismo jurisdikcija baudžiamosios teisės srityje; antra, Europos Sąjungoje nėra siekiama visiško baudžiamosios teisės harmonizavimo, todėl jis apima tik nedaugelį nusikaltimų ir jų sudėčių, o Europos Sąjungos teisės aktuose jie dažnai apibrėžiami minimalistiniais terminais arba suteikiant valstybėms narėms išlygų 6 ; trečia, Europos Sąjungos įstatymų leidėjo priimamų teisės aktų pobūdis ir jų nuostatų turinys kelia nemažai praktinio taikymo klausimų 7 ; ir ketvirta, Europos Sąjungos teisės aktų turinys valstybėse narėse interpretuojamas skirtingai 8. Atsižvelgiant į paminėtus veiksnius manytina, kad yra tikslinga tirti Teisingumo Teismo jurisdikcijos pokyčius po Lisabonos sutarties įsigaliojimo aiškinant Europos Sąjungos teisės aktus, priimtus baudžiamosios teisės srityje, ar tikrinant jų teisėtumą, ir analizuoti šio Teismo jurisprudenciją, formuojamą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 (toliau ir SESV) 267 straipsnyje numatyto prejudicinio sprendimo priėmimo proceso metu. Tokį straipsnyje atliekamos Teisingumo Teismo jurisprudencijos analizės apimties pasirinkimą lėmė tai, kad prejudicinio sprendimo priėmimo proceso metu Teisingumo Teismas turi galimybę įgyvendinti jam Sutartyse priskirtą kompetenciją ir atsakydamas į nacionalinių teismų pateiktus prejudicinius klausimus užtikrinti vienodą Europos Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą visoje Europos Sąjungoje. Be to, iš šio proceso metu 4 Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija. OL C 326, , p Straipsnyje terminas baudžiamosios teisės srityje yra vartojamas plačiąja prasme, t. y. kaip apimantis tiek materialiąją baudžiamąją teisę, tiek ir baudžiamąjį procesą. 6 ŠVEDAS, G. Europos Sąjungos baudžiamoji teisė ir jos įtaka Lietuvos baudžiamosios teisės bendrosios dalies institutams. Iš: Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai. Lietuvos narystei Europos Sąjungoje 10 metų. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Vilnius, 2014, p Prof. dr. G. Švedo nuomone, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų turinį, Europos Sąjungos baudžiamąją teisę galima sugrupuoti į keturias dalis: pirma, natūralioji (tikroji) baudžiamoji teisė, kurią galima būtų įvardyti kaip materialiąją teisę; antrąją dalį sudaro baudžiamasis procesas; trečioji dalis susijusi su tarptautine teisine pagalba baudžiamosiose bylose; ir ketvirta bausmių vykdymas. 7 Žr., pvz.: FEDOSIUK, O. Neformalus baudžiamojo įstatymo taikymas: poreikis, ribos, doktrinos. Jurisprudencija: Mokslo darbai. Mykolo Romerio universitetas. Vilnius, 2014, Nr. 21(4), p Autorius nurodo, kad mechaniškas <...> Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimas taip pat nepadidina baudžiamųjų įstatymų kokybės, nes kone visų konvencinių nusikaltimų definicijos labai nelakoniškos, beribės ir primena tikrus labirintus. Toks autoriaus teiginys tik patvirtina, kad nacionaliniams teismams norint suprasti ir tinkamai taikyti nacionalinės teisės nuostatą, priimtą įgyvendinant Europos Sąjungos baudžiamosios teisės aktą, nereikėtų pamiršti vadinamosios specialiosios bendradarbiavimo su Teisingumo Teismu procedūros. 8 ŠVEDAS, G., op. cit., p OL C 326,
3 formuojamos Teisingumo Teismo jurisprudencijos galima matyti, kokie yra aktualiausi ir daugiausia taikymo neaiškumų nacionaliniams teismams keliantys klausimai, susiję su Europos Sąjungos baudžiamąja teise. Straipsnyje pateikiamos analizės objekto ir apimties pasirinkimą lėmė ir tai, kad Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje atskiri klausimai, susiję su Europos Sąjungos baudžiamosios teisės srityje priimtų teisės aktų taikymu ir aiškinimu, buvo analizuoti atskirų baudžiamosios teisės institutų, bendrųjų principų ar baudžiamojo proceso kontekste 10, tačiau išsamesnės Teisingumo Teismo jurisprudencijos analizės, formuojamos prejudicinio sprendimo priėmimo procese nagrinėjant klausimus, susijusius su baudžiamąja teise, nebuvo Todėl straipsnyje analizuojama Teisingumo Teismo jurisprudencija, suformuota prejudicinio sprendimo priėmimo proceso metu siekiant nustatyti: Teismo jurisdikcijos pokyčius šiame procese įsigaliojus Lisabonos sutarčiai; nacionalinių teismų vaidmenį ir jo pakitimus, taip pat susijusius su minėtos sutarties įsigaliojimu; reikalavimus procesiniams dokumentams, kuriais prašoma priimti 10 ŠVEDAS, G., op. cit., p ; ABRAMAVIČIUS, A.; PRAPIESTIS, J. Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos baudžiamosios teisės specialiosios dalies institutams. Iš: Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai. Lietuvos narystei Europos Sąjungoje 10 metų. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Vilnius, 2014, p ; NAMAVIČIUS, J. Baudžiamosios jurisdikcijos taisyklės Europos Sąjungos teisės aktuose ir įgyvendinimas Lietuvoje. Iš: Šiuolaikinės baudžiamosios teisės tendencijos. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, Vilnius, 2015, p ; JURKA, R. Europos teisės įtaka Lietuvos baudžiamajam procesui. Iš: Baudžiamojo proceso tarptautiškumas: patirtis ir iššūkiai. Mykolo Romerio universitetas, Vilnius, 2013, p ; GUTAUSKAS, A. Kai kurių nusikalstamų veikų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, tarptautiniai aspektai: žvilgsnis į ateitį. Iš: Baudžiamojo proceso tarptautiškumas: patirtis ir iššūkiai. Mykolo Romerio universitetas, Vilnius, 2013, p ; ŠVEDAS, G. Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos baudžiamajai teisei. Teisė: Mokslo darbai, t. 74. Vilnius, VU leidykla, 2010, p. 7 20; ČEPAS, A. Europos arešto orderis: pirmieji Europos Sąjungos baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės žingsniai Lietuvoje. Mokslinis-praktinis žurnalas Teisės problemos. Vilnius, Teisės institutas, 2003, Nr. 3(41); NEVERA, A. Non bis in idem principas Europos Sąjungos baudžiamojoje teisėje (I). Socialinių mokslų studijos: Mokslo darbai. Mykolo Romerio universitetas, Vilnius, 2009, 4(4), p , ir kt. 11 Dar nedaug laiko praėjo nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir pereinamojo laikotarpio termino dėl aktų, priimtų remiantis Europos Sąjungos Sutarties V ir VI antraštinėmis dalimis, pasibaigimo, todėl tik dabar būtų galima analizuojant Teisingumo Teismo jurisprudenciją daryti išvadas dėl jos raidos tendencijų šioje srityje. Vis dėlto tokia analizė Lietuvos teisės doktrinoje jau buvo pradėta, pavyzdžiui, žr.: PRAPIESTYTĖ, D. Baudžiamoji teisė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Iš: Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir perspektyvos. Recenzuotų straipsnių rinkinys. Liber Amicorum Jonui Prapiesčiui. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija, Vilniaus universiteto teisės fakulteto strateginio planavimo komitetas. Vilnius, 2012, p Tuo tarpu kitų valstybių narių teisės doktrinoje tik įsigaliojus Lisabonos sutarčiai pasirodžiusiuose pirmuosiuose tyrimuose ir vėliau juos tęsiant prognozuojama dėl Teisingumo Teismo jurisprudencijos galimų raidos tendencijų Europos Sąjungos baudžiamosios teisės srityje. Žr., pvz.: BOT, Y. La création de l espace pénal européen les réalisations d ajourd hui et les espoirs de demain. Iš: Monografie Centrum Studiów Niemieckich i Europejskich im. Willy Brandta 27. Acta Universitatis Wratislaviensis N Wroclaw, 2010, p ; FLORE, D. Les enjeux d une justice pénale européenne. Bruxelles, Éditions Larcier, 2009, p. 633; MANACORDA, S. Le droit pénal sous Lisbonne: vers un meilleur équilibre entre liberté, sécurité et justice? Revue de science criminelle, 2011, p. 945 < WEYEMBERGH, A. Les développements de l espace européen de justice pénale depuis l entrée en vigueur du traité de Lisbonne. Iš: Actualités en droit pénal. Bruylant Bruxelles, 2012, p (p. 120); BOT, Y. Le droit 117
4 prejudicinį sprendimą, ir specialiąsias priemones ar teisenos rūšis, taikytinas tokio pobūdžio procese. Prieš pradedant išsamiau analizuoti Teisingumo Teismo jurisprudenciją reikėtų pabrėžti, kad Lietuvos teismai ir teisminės institucijos iki šiol gana aktyviai naudojosi galimybe bendradarbiauti su šiuo teismu vadovaujantis SESV 267 straipsniu, įtvirtinančiu prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą. Kol kas Teisingumo Teisme iš Lietuvos gauti trisdešimt septyni 13 tokie kreipimaisi, tačiau iš jų tik vienas buvo pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO JURISDIKCIJA PROCESE DĖL PREJUDICINIO SPRENDIMO PRIĖMIMO SESV 267 straipsnyje įtvirtinta prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra, teisės doktrinoje ir Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dar vadinama teismų bendradarbiavimo procedūra, kurioje tiek Teisingumo Teismas, tiek valstybių narių teismai turi aiškiai atskirtą ir apibrėžtą kompetenciją 15. Šiame SESV straipsnyje nustatant prejudicinio sprendimo priėmimo proceso organizavimo tvarką, yra įtvirtintas pats prejudicinio sprendimo priėmimo proceso institutas: valstybės narės teismui nagrinėjant bylą Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir (ar) Europos Sąjungos teisės akto galiojimo (teisėtumo) 16 klausimu, šis nacionalinis teismas, manydamas, kad galutiniam sprendimui priimti jam reikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo, gali kreiptis su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Valstybės narės teismas, kreipdamasis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, neprašo nei jo nuomonės dėl konkretaus ginčo sprendimo būdo, nei a fortiori išspręsti ginčą, o prašo išaiškinti teisę (pranc. dire le droit) 17. pénal et l Union européenne ombres et lumières. Iš: La Cour de justice de l Union européenne sous la présidence de Vassilios Skouris ( ). Liber amicorum Vassilios Skouris. Bruylant, Bruxelles, 2015, p (p. 754); PERILLO, E. Le droit pénal substantiel et l espace de liberté, de sécurité et de justice, deux ans après Lisbonne: une analyse de jure condito et quelques perspective de jure condendo. Revue des affaires européennes = Law & European affairs. 19e année, 2012 (2013), 4, p ; GRASSO, G. The instruments of harmonisation of national criminal law, their enforcement and the role of the Court of Justice. New journal of European criminal law: NJECL. Vol. 6 (2015), issue 4, p ir kt. 13 Šis skaičius apima ir Teisingumo Teismui pateiktus pačius naujausius prašymus priimti prejudicinį sprendimą šiose bylose: LitSpecMet (C-567/15, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi nagrinėdamas civilinę bylą); Dockevičius ir Dockevičienė (C-587/15, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi nagrinėdamas civilinę bylą); Litdana (C-624/15, Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi nagrinėdamas administracinę bylą) ir Anisimovienė ir kt. (C-688/15, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi nagrinėdamas civilinę bylą) m. liepos 11 d. nutartis Babanov (C-207/08, EU:C:2008:407) m. gegužės 26 d. sprendimas Stichting Natuur en Milieu ir kt. (C-165/09-C-167/09, EU:C:2011:348). 16 Straipsnyje šie terminai vartojami kaip sinonimai. 17 VANDERSANDEN, G. La procédure préjudicielle devant la Cour de Justice de l Union européenne. Bruxelles: Bruylant, 2011, p
5 1.1. Valstybės narės teismo vaidmuo SESV 267 straipsnyje nustatytoje procedūroje Nacionaliniai teismai, nagrinėjantys baudžiamąją bylą, manydami, kad sprendimui priimti jiems reikia Europos Sąjungos teisės akto, susijusio su laisvės, saugumo ir teisingumo sritimis, nuostatų išaiškinimo, ar iškilus abejonei dėl paties Sąjungos teisės akto teisėtumo, gali pasinaudoti galimybe pradėti bendradarbiauti su Teisingumo Teismu ir kreiptis į jį su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (SESV 267 straipsnio 2 dalis). Pabrėžtina, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai teisę kreiptis į Teisingumo Teismą SESV 267 straipsnis suteikia visiems nacionaliniams teismams, nepriklausomai nuo jų vietos nacionalinėje teismų sistemoje. Tuo tarpu aukščiausiųjų instancijų teismams, kurių sprendimai yra galutiniai ir negali būti skundžiami, išlieka pareiga kreiptis į Teisingumo Teismą iškilus abejonių dėl Sąjungos teisės aktų taikymo ar aiškinimo (SESV 267 straipsnio 3 dalis). Kalbant apie prejudicinio sprendimo priėmimo procesą, pradėtą gavus iš nacionalinio teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prašymą išaiškinti Europos Sąjungos teisės aktą ar konkrečią jo nuostatą, ar klausimą dėl jų galiojimo, galima preziumuoti, kad didesnių problemų dėl besikreipiančios teisminės institucijos statuso SESV 267 straipsnio prasme neturėtų kilti 18. Vis dėlto šiuo aspektu, norint tinkamai įvertinti pokyčius, susijusius su Teisingumo Teismo jurisdikcija baudžiamosios teisės srityje, vis dar yra svarbu žinoti anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą. Reikėtų prisiminti, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Teisingumo Teismui priskirtos kompetencijos nagrinėti prašymus priimti prejudicinį sprendimą dėl vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitose su laisvu asmenų judėjimu susijusiose Europos Sąjungos politikos srityse priimtų teisės aktų išaiškinimo išsiplėtimas buvo susijęs su vadinamųjų Europos Bendrijų ramsčių 19 panaikinimu. Iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo aukščiausiųjų instancijų teismams buvo numatyta pareiga kreiptis į Teisingumo Teismą su prejudiciniais klausimais dėl EB sutarties IV antraštinėje dalyje nustatytose vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitų su laisvu asmenų judėjimu (be kita ko, ir su teismų bendradarbiavimu civilinėse bylose, teismo sprendimų pripažinimu ir vykdymu) susijusiose politikos srityse priimtų teisės aktų išaiškinimo arba jų teisėtumo. Valstybės narės turėdavo priimti deklaracijas, kuriose nurodydavo, t. y. įvardydavo, ar šia teise gali naudotis visų instancijų nacionaliniai teismai, ar ji suteikiama tik aukščiausiųjų instancijų teismams, kokie nacionaliniai teismai galės kreiptis į Teisingumo Teismą dėl pamatinių ir kitų sprendimų teisėtumo bei šių teisės aktų išaiškinimo, dėl konvencijų, sudarytų pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį (policijos ir teismų 18 Plačiau šiuo klausimu žr.: PRAPIESTYTĖ, D. Teismo samprata pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį. Socialinių mokslų studijos. Mykolo Romerio universiteto mokslo darbai, 2011, Nr. 3(4), p Valstybės narės teismo statuso klausimo SESV 267 straipsnio prasme svarbą atspindi ir vienas iš naujesnių Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 6 d. priimtų sprendimų Consorci Sanitari del Maresme (C-203/14, EU:C:2015:664) ir 2015 m. balandžio 24 d. priimta nutartis šioje byloje dėl žodinės proceso dalies organizavimo Consorci Sanitari del Maresme C-203/14, EU:C:2015: Europos Sąjungos ramsčiai tai politikos sritys, kuriose galiojo skirtingos sprendimų priėmimo sistemos. Iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo Europos Sąjunga buvo pagrįsta trimis vadinamaisiais ramsčiais: Europos bendrijos (I ramstis), bendros užsienio ir saugumo politikos (II ramstis), bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje (III ramstis). 119
6 bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose). Taigi Europos Sąjungos sutarties 35 straipsnis, reglamentuojantis policijos ir teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, nustatė labai ribotą Teisingumo Teismo jurisdikciją priimti prejudicinius sprendimus minėtoje politikos srityje. Tuo tarpu EB sutarties 68 straipsnis buvo skirtas vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitoms su laisvu asmenų judėjimu susijusioms Europos Bendrijos politikos sritims, ir pagal jį teisę kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą turėjo tik tie nacionaliniai teismai, kurių sprendimai pagal nacionalinę teisę toliau teismine tvarka negalėjo būti skundžiami 20. Visi šie paminėti Teisingumo Teismo jurisdikcijos apribojimai neteko galios įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir 2014 m. gruodžio 1 d. pasibaigus Protokole Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų nustatytam pereinamojo laikotarpio terminui 21, o policijos ir teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose nuo šiol apima bendroji Sąjungos teisė Prašymo priimti prejudicinį sprendimą objektas SESV 267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijai priskirtinas prejudicinio sprendimo dėl Sutarčių išaiškinimo ir Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo priėmimas. Europos Sąjungos teisės aktas, dėl kurio išaiškinimo ar galiojimo galima kreiptis, turi būti suprantamas taip, kaip tai nurodyta SESV 288 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos institucijos pagal savo kompetenciją priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Teisės doktrinoje, pavyzdžiui, nurodoma, kad Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Europos Sąjungos institucijos įprato priimti teisės aktus, kurių pavadinimai nėra paminėti SESV 288 straipsnyje, priima prašymus priimti prejudicinį sprendimą net ir tais atvejais, kai kreipiamasi dėl teisės akto, kuris nėra tiesiogiai nurodytas šiame Sutarties straipsnyje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra pavyzdžių, kai nacionalinis teismas, kurio iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą pagal EB sutarties 68 straipsnį buvo atmestas kaip nepriimtinas, įsigaliojus šiai sutarčiai vėl prašė priimti prejudicinį sprendimą m. lapkričio 20 d. nutartyje Martinez (C-278/09, EU:C:2009:725) Teisingumo Teismas nutarė, kad jis neturi jurisdikcijos atsakyti į Tribunal de grande instance de Paris (Paryžiaus apgardos teismas) pateiktą prejudicinį klausimą šioje byloje. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Tribunal de grande instance de Paris iš naujo pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą tais pačiais klausimais, kaip ir minėtoje byloje Martinez. Antrą kartą gautą prašymą Teismas priėmė nagrinėti, ir didžioji teisėjų kolegija 2011 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą edate Advertising ir kt. (C-509/09 ir C-161/10, EU:C:2011:685). 21 Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų antraštinės dalies, skirtos Pereinamojo laikotarpio nuostatoms dėl aktų, priimtų remiantis Europos Sąjungos Sutarties V ir VI antraštinėmis dalimis, kol įsigalios Lisabonos Sutartis, 10 straipsnyje nustatyta, kad pereinamojo laikotarpio priemonės yra taikomos penkerius metus po Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Pavyzdžiui, 2011 m. vasario 17 d. priimtame sprendime Weryński (C-283/09, EU:C:2011:85) Teisingumo Teismas sprendė klausimą, susijusį su pereinamuoju laikotarpiu, dėl žemesniųjų instancijų nacionalinių teismų iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą, kurie yra nagrinėjami jau po Lisabonos sutarties įsigaliojimo. 22 PRADEL, J.; CORSTEN, G.; VERMEULEN, G. Droit pénal européen. Paris, Dalloz, 2009, p Contentieux de l Union européenne. Renvoi préjudiciel. Recours en manquement / 3. Sous la direction de Denys SIMON. Par Christophe SOULARD, Anne RIGAUX, Rodolphe MUNOZ. Éditions Lamy, Reuil-Malmaison, 2011, p
7 Sutartys. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad atvejai, kai nacionaliniam teismui nagrinėjant baudžiamąsias bylas gali kilti klausimų dėl Sutarčių nuostatų aiškinimo, yra gana reti. Tačiau Teisingumo Teismo jurisprudencijos analizė parodo, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas valstybės narės teismui gali kilti ir bendrojo pobūdžio teisės aiškinimo klausimų, t. y. susijusių ne tik su baudžiamosios teisės taikymo sritimi 24, bet ir, pavyzdžiui, su konstitucinės teisės ar bendrųjų teisės principų aiškinimu, ar net su pačiu SESV 267 straipsnyje įtvirtinto prejudicinio sprendimo priėmimo institutu susijusių klausimų. Pavyzdžiui, byloje Melki ir Abdeli 25 Teisingumo Teismas, nagrinėdamas Cour de cassation (Aukščiausiasis (kasacijų) teismas, Prancūzija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą, pasisakė ir apie nacionalinių teismų diskreciją spręsti dėl būtinybės kreiptis į Teismą. Šiose sujungtose bylose prašymai priimti prejudicinį sprendimą buvo susiję su SESV 67 ir 267 straipsnių išaiškinimu ir pateikti nagrinėjant dvi bylas, pradėtas prieš Alžyro piliečius A. Melki ir S. Abdeli siekiant pratęsti jų laikymą pataisos įstaigoms nepriklausančiose patalpose. Spasic byloje 26 Oberlandesgericht Nürnberg (Niurnbergo apeliacinis apygardos teismas, Vokietija), nagrinėdamas baudžiamąją bylą, iškeltą Z. Spasic dėl sukčiavimo Italijoje, kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir išaiškinti Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo 54 straipsnį, skirtą non bis in idem principo 27 taikymui, ir klausdamas, ar ši nuostata atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau Chartija) 50 straipsnį 28. Nagrinėjančiam pagrindinę bylą Vokietijos teismui kilo klausimas dėl non bis in idem principo taikymo, kai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju paskirta bausmė jau yra įvykdyta arba faktiškai vykdoma, ir dėl pastarųjų sąvokų aiškinimo. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad nacionaliniai teismai taip pat prašo kartu išaiškinti Sutarčių ir direktyvų nuostatas. Pavyzdžiui, byloje Taricco ir kt. 29 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikė Tribunale di Cuneo (Kuneo teismas, Italija). Šis teismas 24 Pavyzdžiui, 2016 m. sausio 26 d. sprendimas Laezza (C-375/14, EU:C:2016:60). Tribunale di Frosinone (Frozinonės teismas, Italija) nagrinėjant baudžiamąją bylą prieš R. Laezza kilo klausimų dėl Italijos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas lažybų įmokų rinkimas, suderinamumo su SESV 49 (įsisteigimo laisvė) ir 56 (laisvė teikti paslaugas) straipsniais. Šis teismas siekė sužinoti, ar šie SESV straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie draudžia nacionalinę nuostatą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, kuria koncesininkas, nutraukiantis veiklą dėl koncesijos laikotarpio pabaigos ar dėl sprendimų atimti ar atšaukti teises, įpareigojamas neatlygintinai perleisti nuosavą materialųjį ir nematerialųjį turtą, sudarantį įmokų rinkimo ir valdymo tinklą m. birželio 22 d. sprendimas Melki ir Abdeli (C-188/10 ir C-189/10, EU:C:2010:363) m. gegužės 27 d. sprendimas Spasic (C-129/14 PPU, EU:C:2014:586). 27 Šį teisės principą Teisingumo Teismas aiškino ir ankstesnėje savo jurisprudencijoje, pavyzdžiui, 2010 m. lapkričio 16 d. sprendime Mantello (C-261/09, EU:C:2010:683) m. birželio 19 d. Šengene pasirašytos ir 1995 m. kovo 26 d. įsigaliojusios Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (OL L 239, 2000, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 2 t., p. 9) 54 straipsnio, skirto non bis in idem principo taikymui, išaiškinimo ir dėl šios nuostatos atitikties Chartijos 50 straipsniui (teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką) m. rugsėjo 8 d. sprendimas Taricco ir kt. (C-105/14, EU:C:2k;p-l015:555). 121
8 prašė išaiškinti SESV 101, 107 ir straipsnius ir kai kurias Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas 31. Prašymas dėl Europos Sąjungos teisės išaiškinimo buvo pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą, iškeltą septyniems asmenims, kurie buvo kaltinami sudarę nusikalstamą susivienijimą ir organizavę jo veiklą, siekdami daryti įvairius nusikaltimus pridėtinės vertės mokesčio srityje. Nacionalinis teismas iš esmės siekė sužinoti, ar yra Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai, kad valstybių narių teismai netaikytų tam tikrų nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl nusikalstamos veikos senaties terminų užtikrinant, kad persekiojimas už nusikaltimus mokesčių tvarkai būtų veiksmingas. Chartijai įgijus tokią pačią kaip Sutarčių galią Europos Sąjungos teisės sistemoje, nuo šiol tiek Europos Sąjungos institucijos, taikydamos Europos Sąjungos teisę, tiek šią teisę įgyvendindamos valstybės narės turi užtikrinti Chartijoje numatytų pagrindinių asmens teisių tinkamą apsaugą. Taigi Chartijai įgijus minėtą galią valstybių narių teisės sistemoje, valstybių narių teismai gali prašyti Teisingumo Teismo išaiškinti Chartijos nuostatas pateikdami prejudicinių klausimų. Kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, tokio pobūdžio klausimų teikimas gana dažnai, bent jau pačioje pradžioje po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, baigdavosi nesėkme, tai yra Teismas arba nuspręsdavo, kad jis nėra kompetentingas nagrinėti pateiktų prejudicinių klausimų, arba kad tokie klausimai yra nepriimtini. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad šiam teismui vis dar tenka valstybių narių teismams priminti Chartijos taikymo sąlygas 32, t. y. kad Chartijos 51 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimą Chartijos nuostatas taikyti, be Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų, ir valstybėms narėms, tik kai pastarosios įgyvendina Sąjungos teisę. Teisingumo Teismas nurodo, kad sąvoka Sąjungos teisės įgyvendinimas, kaip ji suprantama pagal minėtą Chartijos nuostatą, siejama su tam tikro lygio sąsaja, kuri peržengia sričių panašumo arba vienos srities netiesioginio poveikio kitai ribas 33 ir suponuoja sąsają tarp Sąjungos teisės akto ir aptariamos nacionalinės priemonės, kuri turi reikšti daugiau nei tik sričių panašumas arba vienos srities netiesioginis poveikis kitai 34. Teisingumo Teismo jurisprudencija rodo, kad siekiant nustatyti, ar nacionalinė teisė susijusi su Sąjungos teisės įgyvendinimu, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnį, reikėtų 30 SESV 101 (draudžiami įmonių susitarimai), 107 (valstybės pagalba) ir 119 (ekonominė ir bendra pinigų politika ir valiutų kursai) straipsniai m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1, klaidų ištaisymas OL L 335, 2007, p. 60). 32 Pavyzdžiui, 2012 m. birželio 7 d. priimtame sprendime byloje Vinkov (C-27/11, EU:C:2012:326) Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagrindinė byla yra išimtinai vidaus pobūdžio. Pagrindinėje byloje buvo nagrinėjamas asmens, nuolat gyvenančio Bulgarijos Respublikos teritorijoje, skundas dėl nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas už šioje valstybėje sukeltą eismo įvykį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausė, ar pagal Europos Sąjungos teisę draudžiamos pagrindinėje byloje nagrinėjamos Bulgarijos teisės nuostatos, kiek jomis pažeidžiama teisė į veiksmingą teisinę gynybą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir EŽTK) 6 straipsnyje bei Chartijos 47 ir 48 straipsniuose. Teisingumo Teismas priimtame sprendime visų pirma priminė, kad pagal nusistovėjusią Teismo praktiką reikalavimai, kylantys iš pagrindinių teisių apsaugos, taikomi valstybėms narėms visais atvejais, kai jos įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktus. Nagrinėjamos bylos atveju Teisingumo Teismas nusprendė, jog iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, kad nacionalinės teisės aktai yra Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo priemonė ar kad jie kaip nors kitaip su ja susiję, todėl jis neturi jurisdikcijos priimti prejudicinį sprendimą, kiek jis susijęs su pagrindine teise į veiksmingą teisinę gynybą m. kovo 6 d. sprendimo Siragusa (C-206/13, EU:C:2014:126) 24 punktas m. liepos 10 d. sprendimo Julián Hernández ir kt. (C-198/13, EU:C:2014:2055) 34 punktas. 122
9 patikrinti, be kita ko: ar nagrinėjamais teisės aktais siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos teisės nuostatą; šių teisės aktų pobūdį ir ar jais siekiama kitų tikslų nei tie, kurie nustatyti Europos Sąjungos teisėje, net jeigu jie šiai teisei gali daryti netiesioginį poveikį; ar egzistuoja konkretūs šios srities Europos Sąjungos teisės aktai arba galintys jai daryti poveikį aktai 35. Geriausias Teisingumo Teismo atliktos išsamios analizės dėl Chartijos taikymo ir aiškinimo pavyzdys yra byla Åkerberg Fransson 36 : į Teisingumo Teismą kreipėsi Haparanda tingsrätt (Haparandos apylinkės teismas, Švedija), nagrinėjęs tarp Åklagaren (prokuratūra) ir H. Åkerberg Fransson vykstantį ginčą dėl nurodytos institucijos vykdomo baudžiamojo persekiojimo už mokesčių vengimą dideliu mastu. Nacionalinis teismas šioje byloje prašė išaiškinti non bis in idem principą. Reikėtų pabrėžti, kad nagrinėjant šią bylą nemažai valstybių narių, taip pat ir Europos Komisija, abejojo dėl prejudicinių klausimų priimtinumo nagrinėti, nes, jų nuomone, paskiriant mokesčių sankcijas ir pradedant baudžiamąjį persekiojimą taikyti teisės aktai nebuvo priimti įgyvendinant Europos Sąjungos teisę; tačiau Teisingumo Teismas šiai nuomonei nepritarė. Prieš aptariant Teisingumo Teismo prejudicinius sprendimus, kuriuose buvo aiškinami bene didžiausią dalį iš visų Europos Sąjungos priimamų teisės aktų rūšių sudarantys reglamentai ir direktyvos, būtų tikslinga priminti Sutartyse apibrėžtą Europos Sąjungos kompetenciją priimti teisės aktus, susijusius su teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir apibrėžiančius nusikalstamas veikas bei sankcijas. SESV 82 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Sąjungos teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose grindžiamas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu bei apima valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą, nustatant tokias minimaliąsias taisykles, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos ir teismų bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti, ir tai yra daroma atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių teisės tradicijas ir sistemas. Šio straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė priimti minimalias bendrąsias proceso taisykles, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos ir teismų bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti. Šios minimaliosios taisyklės gali būti susijusios su: valstybių narių tarpusavio įrodymų leistinumu; asmenų teisėmis baudžiamajame procese; nusikaltimų aukų teisėmis; bet kuriais kitais konkrečiais baudžiamojo proceso aspektais, kuriuos Taryba yra sprendimu nustačiusi iš anksto. Tačiau SESV 82 straipsnio 2 dalyje nurodytų minimaliųjų taisyklių priėmimas neužkerta kelio valstybėms narėms išlaikyti arba nustatyti aukštesnio lygio asmenų apsaugą. SESV 82 straipsnio nuostatų pagrindu yra priimta nemažai direktyvų, pavyzdžiui: Direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese 37, Direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio 38 ; Direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose 39 ; Direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame 35 Sprendimo Siragusa (C-206/13, EU:C:2014:126) 25 punktas m. vasario 26 d. sprendimas Åkerberg Fransson (C-617/10, EU:C:2013:105) m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL L 280, , p. 1) m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio (OL L 338, , p. 2) m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (OL L 130, , p. 1). 123
10 procese 40 ; Direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui bei Europos arešto orderio vykdymo procedūroms, ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis 41 ir kt. įstaigomis laisvės atėmimo metu SESV 83 straipsnis numato galimybę priimant direktyvas pagal įprastą Europos Sąjungos teisėkūros procedūrą nustatyti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, pasireiškiantį dėl tokių nusikaltimų pobūdžio arba poveikio, arba ypatingo poreikio kovoti su jais remiantis bendruoju pagrindu, srityse, kaip antai terorizmas, prekyba žmonėmis, seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas, neteisėta prekyba narkotikais, neteisėta prekyba ginklais, pinigų plovimas, korupcija, mokėjimo priemonių klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas. Europos Komisija, vadovaudamasi SESV 83 straipsnio 2 dalimi, parengė atskirų sričių direktyvas, o kai kurias jau ir priėmė, kaip antai kovai su manipuliavimu rinkoje skirtą Direktyvą 2014/57/ES dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka 42, įpareigojančią valstybes nares numatyti baudžiamąją atsakomybę už manipuliavimą finansų rinkose. Taigi dėl visų SESV 82 ir 83 straipsnių pagrindu priimtų Europos Sąjungos teisės aktų nacionaliniai teismai, kuriems kils klausimų dėl šių teisės aktų aiškinimo ir (ar) jų galiojimo, galės pateikti Teisingumo Teismui prejudicinių klausimų. Toliau straipsnyje pateikiama Teisingumo Teismo jurisprudencijos pavyzdžių, kaip Teismas aiškino direktyvas ir reglamentus, susijusius su baudžiamąja teise. Reglamentai. Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra pavyzdžių, kai nacionaliniai teismai nagrinėdami baudžiamąsias bylas prašo Teismo išaiškinti ir reglamentus. Vo byloje 43 Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis (kasacijų) teismas, Vokietija) kreipėsi į Teisingumo Teismą nagrinėdamas baudžiamąją bylą prieš M. K. Vo, nuteistą už nesąžiningai gavusių vizas trečiųjų šalių piliečių neteisėtą įvežimą į Vokietijos teritoriją. Šiam teismui kilo klausimų dėl Reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatų aiškinimo m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, , p. 1) m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL L 294, , p. 1) m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/57/ES dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka (manipuliavimo rinka direktyva) (OL L 173, , p. 179). Plačiau šiuo klausimu, pavyzdžiui, žr.: FRUZEROVA, O. Piktnaudžiavimo rinka reglamentas administracinės atsakomybės klausimas. Teisė: Mokslo darbai, t. 91. Vilnius, VU leidykla, 2014, p m. balandžio 10 sprendimas Vo (C-83/12 PPU, EU:C:2012:202) m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, p. 1). Vietnamo piliečiui M. K. Vo Vokietijoje buvo iškelta baudžiamoji byla už veikas, susijusias su pagalba neteisėtai imigruoti. Išnagrinėjęs šią bylą Landgericht Berlin (Berlyno apygardos teismas) nuteisė jį už keturias nusikalstamas su pagalba neteisėtai imigruoti susijusias veikas, padarytas komerciniais tikslais ir veikiant nusikalstamame susivienijime, ir skyrė bendrą ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis buvo Vietnamo nusikalstamų susivienijimų, padedančių Vietnamo piliečiams neteisėtai atvykti į Vokietiją, narys. Nacionalinis teismas manė, kad baudžiamų Vokietijos įstatymų nuostatų sąlygos patraukti baudžiamojon atsakomybėn įvykdytos, nes asmenys, kuriems siekta padėti imigruoti, Vengrijos ar Švedijos ambasadų 124
11 Direktyvos yra Europos Sąjungos teisės aktai, dėl kurių bene dažniausiai nacionaliniai teismai formuluoja prejudicinius klausimus prašymuose priimti prejudicinius sprendimus. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad iš pirmo žvilgsnio nieko bendra su baudžiamąja teise neturintys Europos Sąjungos teisės aktai gali būti svarbūs nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pavyzdžiui, Celaj byloje 45 Tribunale di Firenze (Florencijos apylinkės teismas, Italija) prašė išaiškinti Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 46 nuostatas. Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl vykdomo Albanijos piliečio S. Celaj, kuris į Italijos teritoriją pateko pažeisdamas draudimą trejus metus čia atvykti, baudžiamojo persekiojimo. Minėtą direktyvą Teisingumo Teismas aiškino ir sprendime Filev ir Osmani 47. Byloje Andreas Wittmann 48 Oberlandesgericht Nürnberg (Niurnbergo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija), nagrinėdamas baudžiamąją bylą, iškeltą F. Weberiui už tai, kad šis Vokietijos teritorijoje vairavo transporto priemonę neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, prašė išaiškinti Direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų 49 nuostatas. Nacionaliniai teismai prašo išaiškinti ir direktyvas, susijusias su baudžiamojo proceso klausimais. Pavyzdžiui, Covaci byloje 50 Amtsgericht Laufen (Laufeno apylinkės teismas, Vokietija) pateikė prašymą išaiškinti Direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese ir Direktyvos 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese 51 nuostatas nagrinėdamas baudžiamąją bylą prieš G. Covaci dėl jo tarnautojams sąmoningai melavo teigdami, kad turistiniais arba laikinojo darbo tikslais ketina vykti į Šengeno erdvę, nors nuo pat pradžių planavo vykti į Vokietiją gyventi, dėl ko jie nebūtų gavę vizų, išduotų jiems tik dėl to, kad tarnautojai buvo suklaidinti. Tačiau šiam teismui kilo klausimas dėl nacionalinių teisės aktų suderinamumo su Europos Sąjungos teise, t. y. ar galima skirti baudžiamąsias sankcijas už minėtas veikas m. spalio 1 d. sprendimas Celaj (C-290/14, EU:C:2015:640) m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, p. 98). Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiravosi, ar Direktyva 2008/115 turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia valstybės narės teisės aktus, kuriuose numatoma laisvės atėmimo bausmė trečiosios šalies piliečiui, neteisėtai esančiam šalies teritorijoje, kuris po to, kai buvo sugrąžintas į savo kilmės šalį pagal ankstesnę grąžinimo procedūrą, neteisėtai grįžta į minėtos valstybės teritoriją pažeisdamas draudimą atvykti m. rugsėjo 19 d. sprendimas Filev ir Osmani (C-297/12, EU:C:2013:569). Su prašymu priimti prejudicinį sprendimą kreipėsi Amtsgericht Laufen (Laufeno apylinkės teismas, Vokietija), nagrinėdamas dvi baudžiamąsias bylas, susijusias su G. Filev ir A. Osmani, atitinkamai Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Serbijos Respublikos piliečių, atžvilgiu vykdomu baudžiamuoju persekiojimu po to, kai jie atvyko į Vokietijos teritoriją praėjus daugiau nei penkeriems metams po nurodymo išvykti iš jos, pažeisdami laiko atžvilgiu neribotą draudimą atvykti, nustatytą kartu su sprendimais dėl nurodymo išvykti m. gegužės 21 d. sprendimas Andreas Wittmann (C-339/14, EU:C:2015:333) m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 403, p. 18). Nacionalinis teismas siekė sužinoti, ar minėtos direktyvos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitos valstybės narės vairuotojo pažymėjimo, išduoto asmeniui, kurio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar atimtas kitos valstybės teritorijoje, galiojimą m. spalio 15 d. sprendimas Covaci (C-216/14, EU:C:2015:686) m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL L 280, p. 1) ir 2012 m. gegužės 22 d. Europos 125
12 padarytų nusikalstamų veikų kelių transporto eismo saugumui. Teisingumo Teismui pirmą kartą Covaci byloje priimtame prejudiciniame sprendime teko galimybė aiškinti direktyvas, nustatančias minimalias nuostatas dėl asmenų teisių baudžiamojo proceso srityje, skirtas stiprinti pasitikėjimą kitų valstybių narių baudžiamojo teisingumo sistemomis 52. Kalbant apie kitus Europos Sąjungos teisės aktus, dėl kurių išaiškinimo ir (ar) dėl jų galiojimo dažniausiai kreipiasi nacionaliniai teismai, reikėtų paminėti pagrindų sprendimus, reglamentuojančius Europos arešto išdavimo ir vykdymo tvarką 53. Prašymo priimti prejudicinį sprendimą pripažinimas nepriimtinu nagrinėti dėl netinkamo šio prašymo objekto. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad didesnių sunkumų nekelia klausimas, dėl kokių Europos Sąjungos teisės aktų išaiškinimo ir (ar) galiojimo nacionaliniai teismai gali kreiptis į Teisingumo Teismą, tačiau būna praktinio taikymo problemų. Reikėtų paminėti keletą pavyzdžių, kai nacionaliniai teismai prašė išaiškinti teisės aktus, kurie nepatenka į SESV 267 straipsnio taikymo apimtį, o Teisingumo Teismas konstatavo, kad jo jurisdikcijai nepriskirta funkcija atsakyti į pateiktus prejudicinius klausimus. Rayonen sad Sofia (Sofijos rajono teismas, Bulgarija) byloje Petrus 54 prašė išaiškinti Pirmąjį EŽTK protokolą ir Chartijos 17 straipsnį. Tribunale ordinario di Torino (Turino apylinkės teismas, Italija) byloje Burzio 55 prašė išaiškinti Septintąjį EŽTK protokolą ir Chartijos 50 straipsnį nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir norėdamas sužinoti, ar pagal minėtas nuostatas galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kuriam už tą pačią veiką (t. y. išskaitų nesumokėjimą) jau skirta neatšaukiama administracinė nuobauda, numatyta Italijos teisėje (pritaikyta mokestinė priemoka). Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, p. 1). Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje policijos pareigūnams atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad Rumunijos pilietis G. Covacis vairavo transporto priemonę neturėdamas galiojančios privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir kad pateiktas draudimo liudijimas (žalioji kortelė) buvo suklastotas. Padedant vertėjui minėtas asmuo buvo apklaustas policijoje ir, neturėdamas nuolatinės ar laikinosios gyvenamosios vietos, trims pareigūnams suteikė neatšaukiamą rašytinį rumunų kalba suformuluotą įgaliojimą priimti įteikiamus dokumentus. Užbaigusi tyrimą Staatsanwaltschaft Traunstein (Traunšteino prokuratūra) paprašė Amtsgericht Laufen dėl G. Covacio priimti teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirti jam baudą. Nagrinėjamu atveju Staatsanwaltschaft Traunstein pareikalavo, kad teismo baudžiamasis įsakymas būtų įteiktas G. Covaciui per jo įgaliotus asmenis ir kad galimos rašytinės pastabos, įskaitant suinteresuotojo asmens prieštaravimą dėl šio įsakymo, būtų surašytos vokiečių kalba. Todėl pateiktais prejudiciniais klausimais nacionalinis teismas siekė išsiaiškinti, viena vertus, ar Direktyvos 2010/64 nuostatos aiškintinos taip, kad pagal jas draudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos asmeniui, dėl kurio priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, prieštaravimą raštu dėl šio įsakymo leidžiama pateikti tik proceso kalba, nors šis asmuo jos nemoka. Kita vertus, ar Direktyvos 2012/13 nuostatos turi būti aiškintinos taip, kad joms prieštarauja valstybės narės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos valstybėje narėje negyvenantis kaltinamasis įpareigojamas baudžiamajame procese paskirti įgaliotinį, kuriam būtų įteiktas dėl jo priimtas baudžiamasis įsakymas, jeigu prieštaravimo dėl šio įsakymo pateikimo termino eiga prasideda nuo jo įteikimo minėtam įgaliotiniui. 52 GAZIN, F. Droit des personnes dans le cadre de procédures pénales. Europe-Revue mensuelle- LexisNexis Jurisclasseur. Décembre, 2015, p Naujausių Teisingumo Teismo sprendimų, kuriuose buvo aiškinami minėti teisės aktai, pavyzdžiai yra 2015 m. liepos 16 d. sprendimas Lanigan (C-237/15 PPU, EU:C:2015:474); 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis A. (C-463/15 PPU, EU:C:2015:634) ir 2012 m. birželio 28 d. sprendimas West (C-192/12 PPU, EU:C:2012:404) m. vasario 5 d. nutartis Petrus (C-451/14, EU:C:2015:71) m. balandžio 15 d. nutartis Burzio (C-497/14, EU:C:2015:251). 126
13 Išanalizavus Teisingumo Teismo jurisprudenciją galima daryti išvadą, kad po Lisabonos sutarties įsigaliojimo daugėja nacionalinių teismų prašymų priimti prejudicinį sprendimą, išaiškinti Europos Sąjungos teisės aktų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje priimtas nuostatas, kurios yra susijusios su teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir (ar) nustato minimaliąsias nusikalstamų veikų bei sankcijų apibrėžimo taisykles. 2. PROCESINIO DOKUMENTO, KURIUO NACIONALINIS TEISMAS PRAŠO PRIIMTI PREJUDICINĮ SPRENDIMĄ, FORMA IR TURINYS Teisingumo Teismo praktikoje procesinio dokumento, kuriuo į jį kreipiasi nacionalinis teismas, turinys ir jame nacionalinio teismo nurodyti informacijos elementai turi lemiamą reikšmę ne tik sprendžiant dėl tokio prašymo priimtinumo nagrinėti, bet ir daro įtaką prejudicinio sprendimo priėmimo proceso eigai bei rezultatui. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Teisingumo Teismo procedūros reglamento (toliau ir Procedūros reglamento) straipsnyje yra įtvirtinti pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti nacionalinio teismo teikiamas procesinis dokumentas, kuriuo jis prašo priimti prejudicinį sprendimą: turi būti trumpai išdėstomas ginčo dalykas ir nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės pagrindinėje byloje ar bent jau išdėstomi faktai, kuriais grindžiami klausimai; pateikiamas nacionalinių nuostatų, kurios nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomos, turinys ir (prireikus) reikšminga nacionalinių teismų praktika; nurodomas motyvuotas teikiamo prašymo pagrindimas, t. y. išdėstomos priežastys, paskatinusios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikiantį teismą kelti klausimą dėl tam tikrų Europos Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo ar galiojimo, ir jo nustatytas ryšys tarp šių nuostatų bei pagrindinėje byloje taikomų nacionalinės teisės aktų. Teisingumo Teismas, siekdamas nacionaliniam teismui padėti rengti procesinį dokumentą, kuriuo prašoma priimti prejudicinį sprendimą, paskelbė Rekomendacijas nacionaliniams teismams dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo (toliau ir Rekomendacijos) 57, pakeitusias Informacinį pranešimą dėl nacionalinių teismų prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo 58. Šios Rekomendacijos valstybėms narėms nėra privalomos, tačiau, kaip nurodoma jų 6 punkte, jomis siekiama suteikti daugiau informacijos apie Procedūros reglamento III antraštinę dalį, reglamentuojančią prašymų priimti prejudicinį sprendimą procesą, pasiūlyti valstybių narių teismams gaires, susijusias su galimybe pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, ir duoti praktinių patarimų dėl tokio prašymo formos ir teisinių padarinių. Rekomendacijose yra pateikiami tiek bendrojo pobūdžio (kas gali teikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą; kas gali inicijuoti tokio sprendimo priėmimą; kreipimosi į Teisingumo Teismą momentas; Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų susirašinėjimo tvarka ir pan.), tiek ir konkretūs praktiniai patarimai, susiję su prašymo priimti prejudicinį sprendimą rūšimi (dėl Europos Sąjungos teisės normos išaiškinimo, dėl Europos Sąjungos teisės akto ar konkrečios jo normos negaliojimo; dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą formos ir turinio, ir pan.). Rekomendacijose yra ir patarimų dėl specialiųjų prejudicinio sprendimo priėmimo procesui taikytinų teisenų rūšių, t. y. dėl pagreitintos procedūros ir skubos procedūros taikymo 56 Teisingumo Teismo procedūros reglamentas. OLC 337, , p OL C 338, , p OL C 160, 2011, p
14 sąlygų (plačiau žr. šio straipsnio 3 dalyje apie specialiąsias prejudicinio sprendimo priėmimo proceso teisenos rūšis). Reikėtų paminėti atvejus, kada Teisingumo Teismas dažniausiai pripažįsta prašymą priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinu dėl turinio ir formos reikalavimų nesilaikymo: dėl informacijos trūkumo tiek faktinių, tiek teisinių aplinkybių nepakankamo išdėstymo 59 ; dėl tik su viena valstybe nare susijusios teisinės situacijos 60 ; kai nebėra ginčo pagrindinėje byloje, t. y. ieškovai atsiima ieškinį arba tampa akivaizdu, kad, pavyzdžiui, aukštesniosios instancijos teismui priėmus sprendimą nagrinėti ginčo nebereikia; dėl vadinamųjų hipotetinių klausimų kai yra sukuriamas teisinis ginčas siekiant kreiptis į Teisingumo Teismą arba hipotetiniais pripažįstami prejudiciniai klausimai, kai nebelieka ginčo pagrindinėje byloje, tačiau valstybės narės teismas neinformuoja Teismo apie tokią situaciją ir (arba) išaiškėjus tokiam faktui neatsiima savo prašymo. 3. SPECIALIOSIOS PREJUDICINIO SPRENDIMO PRIĖMIMO PROCESO TEISENOS RŪŠYS: PAGREITINTOJI IR SKUBOS TVARKOS PROCEDŪROS m. kovo 19 d. nutartis Andre (C-23/15, EU:C:2015:194) m. sausio 30 d. sprendimas byloje C (C-122/13, EU:C:2014:59). Tribunale ordinario di Firenze (Florencijos apylinkės teismas, Italija) pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms (OL L 261, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 65) nuostatų išaiškinimo. Šis prašymas pateiktas nagrinėjant P. C. ir Presidenza del Consiglio dei Ministri (Ministrų Tarybos prezidiumas) ginčą dėl pastarojo atsakomybės už tai, kad Italijos Respublika neperkėlė Direktyvos 2004/80 ir dėl to P. C. patyrė žalą ir prašo priteisti Eur dydžio žalos atlyginimą. Teisingumo Teismas pirmiausia priminė, kad Direktyva 2004/80 žalos atlyginimą numato tik smurtinių tyčinių nusikaltimų, įvykdytų kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra nuolatinė nukentėjusio asmens gyvenamoji vieta, atveju. Atkreipęs dėmesį į tai, kad iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog P. C. nukentėjo nuo smurtinio tyčinio nusikaltimo, padaryto jos gyvenamosios vietos valstybės narės, t. y. Italijos Respublikos, teritorijoje, nusprendė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija patenka tik į nacionalinės teisės, o ne į Direktyvos 2004/80 taikymo sritį, todėl konstatavo, kad jis iš principo neturi jurisdikcijos atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą esant išimtinei vidaus situacijai. Tuo tarpu byloje Grado ir Bashir (1997 m. spalio 9 d. sprendimas Grado ir Bashir, C-291/96, EU:C:1997:479) į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą kreipėsi Amtsgericht Reutlingen (Roitlingeno kantono teismas, Vokietija), nagrinėjantis baudžiamąją bylą, ir pateikė prejudicinį klausimą dėl EB sutarties 6 straipsnio [SESV 11 straipsnio] taikymo. Nacionalinis teismas klausė, ar prokuroras, nenurodydamas dokumente, kuriuo kreipiasi į teismą su prašymu pradėti nagrinėti užsieniečiams iškeltą baudžiamąją bylą, kreipinio pone, nors visais kitais atvejais, kai Vokietijos piliečiams iškeltose baudžiamosiose bylose siunčiami procesiniai dokumentai, šis kreipinys vartojamas, nepažeidžia EB sutarties 6 straipsnyje [SESV 11 straipsnyje] įtvirtinto reikalavimo. Teisingumo Teismas nurodė, kad minėtame straipsnyje įtvirtintas nediskriminavimo dėl kilmės reikalavimas gali būti taikomas tik tiek, kiek taikoma pati EB sutartis, ir nusprendė, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad nacionaliniam teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo gali tekti taikyti EB sutarties 6 straipsnį [SESV 11 straipsnį]. Todėl jis konstatavo, kad nėra kompetentingas nagrinėti šioje byloje pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą. 128
Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS 2015 m. liepos 16 d. * Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teismų bendra
Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMS 2015 m. liepos 16 d. * Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teismų bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose Jurisdikcija
DetaliauPosėdis: ______________
Byla Nr. 15/99-34/99-42/2000 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS N U T A R I M A S Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
DetaliauKONSTITUCINIS TEISMAS [8.1. KONSTITUCINIS TEISMAS KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS INSTITUCIJA] [8.2. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ KONSTITUCINIS STATUS
253 [8.1. KONSTITUCINIS TEISMAS KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS INSTITUCIJA] [8.2. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ KONSTITUCINIS STATUSAS] 8.3. KONSTITUCINIO TEISMO ĮGALIOJIMAI 8.3.1. Konstitucinio Teismo įgaliojimai
DetaliauTeismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoj
Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoje Sąvoka mokėjimo sąskaita Galimas taupomosios sąskaitos,
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ 2019 m. gegužės 27 d. Nr. 4D-2019/1-384 Viln
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ 2019 m. gegužės 27 d. Nr. 4D-2019/1-384 Vilnius SKUNDO ESMĖ 1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius
DetaliauTesto klausimai iš civilinės teisės
Mokomasis testo pavyzdys Prie testo klausimų pridedamoje atsakymų lentelėje pažymėkite teisingo atsakymo variantą (A, B, C arba D). Visiškai teisingas yra tik vienas atsakymas. Galioja tik lentelėje pažymėti
DetaliauTOD'S IR TOD'S PRANCŪZIJA TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS 2005 m. birželio 30 d. * Byloje C-28/04 dėl Tribunal de grande instance de P
TOD'S IR TOD'S PRANCŪZIJA TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS 2005 m. birželio 30 d. * Byloje C-28/04 dėl Tribunal de grande instance de Paris (Prancūzija) 2003 m. gruodžio 5 d. Sprendimu,
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Projekto
DetaliauPowerPoint Presentation
Baudžiamoji teisė Baudžiamoji teisė kas tai? Baudžiamoji teisė tai teisės šaka, kuri veikia tik tada, kai kitos teisės šakos nebeveikia. Kai civilinė teisė nebesugeba paveikti žmonių taip, kad jie gerbtų
DetaliauAsmens duomenų tvarkymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje taisyklių 2 priedas DUOMENŲ GRUPĖ: ASMENŲ PRAŠYMŲ, SKUNDŲ, KITŲ KREIPIMŲSI
Asmens duomenų tvarkymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje taisyklių 2 priedas DUOMENŲ GRUPĖ: ASMENŲ PRAŠYMŲ, SKUNDŲ, KITŲ KREIPIMŲSI ANTRINĖS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMO KLAUSIMAIS NAGRINĖJIMAS
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-840 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. gruodžio 21 d. Nr. XIII-961 Vilnius 1 straipsni
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-840 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. gruodžio 21 d. Nr. XIII-961 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo
DetaliauBrochure 4
Kaip mes priimame sprendimus dėl baudžiamosios bylos kėlimo 1 Apie šį lankstinuką Šiame lankstinuke paaiškinama kaip valstybinės prokuratūros vadovas (DPP) priima sprendimus dėl baudžiamosios bylos kėlimo.
DetaliauMOKESTINIŲ GINČŲ KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAS DĖL BUAB A SKUNDO Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respu
MOKESTINIŲ GINČŲ KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAS DĖL BUAB A1 2017-03-29 SKUNDO Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, susidedanti iš: 2017 m. birželio
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB SAUKRISTA DARBO SKELBIME TYRIMO 2019 m.
LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB SAUKRISTA DARBO SKELBIME TYRIMO 2019 m. sausio 11 d. Nr. (18)SN-231)SP-5 Vilnius Lygių galimybių
DetaliauEuropos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. rugsėjo 15 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2015/0198 (NLE) 12046/15 ADD 1 VISA 288 COLAC 88 PASIŪLYMAS nu
Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. rugsėjo 15 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2015/0198 (NLE) 12046/15 ADD 1 VISA 288 COLAC 88 PASIŪLYMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoriaus, kurio
DetaliauŠIFRAS PRETENDENTŲ Į PROKURORUS EGZAMINO TEORINĖS DALIES TESTAS Pasirinkite, Jūsų nuomone, teisingiausią vieną iš pateiktų atsakymų į klausimą variant
PRETENDENTŲ Į PROKURORUS EGZAMINO TEORINĖS DALIES TESTAS Pasirinkite, Jūsų nuomone, teisingiausią vieną iš pateiktų atsakymų į klausimą variantų ir jį pažymėkite apibraukdami Neaiškūs žymėjimai, keli pažymėti
DetaliauKonstitucinis Teismas
Byla Nr. 14/2015-1/2016-2/2016-14/2016-15/2016 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 189 1 STRAIPSNIO 1 DALIES ATITIKTIES
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ Nr. 4D-2015/ Vilnius I
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ 2016-12-23 Nr. 4D-2015/2-1506 Vilnius I. SKUNDO ESMĖ 1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius
Detaliauhttp://www3.lrs.lt/c-bin/eu/getfmt?c1=e&c2=44241 Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2201/2003
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB NATŪRALIOS IDĖJOS DARBO SKELBIME TYRIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB NATŪRALIOS IDĖJOS DARBO SKELBIME TYRIMO 2018 m. gruodžio 11 d. Nr. (18)SN-215)SP-123 Vilnius
DetaliauDocHdl1tmpTarget
Europos teisminių institucijų, nagrinėjančių civilines ir komercines bylas, tinklas Civilinis teisingumas šalia jūsų Sveiki atvykę į mūsų interneto svetainę tai nauja iniciatyva, palengvinsianti visų Europos
DetaliauKONVENCIJA DĖL JURISDIKCIJOS, TAIKYTINOS TEISĖS, PRIPAŽINIMO, VYKDYMO IR BENDRADARBIAVIMO TĖVŲ PAREIGŲ IR VAIKŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ SRITYJE
http://www3.lrs.lt/c-bin/eu/getfmt?c1=e&c2=44241 KONVENCIJA DĖL JURISDIKCIJOS, TAIKYTINOS TEISĖS, PRIPAŽINIMO, VYKDYMO IR BENDRADARBIAVIMO TĖVŲ PAREIGŲ IR VAIKŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ SRITYJE Sudaryta 1996
DetaliauSlide 1
Retransliavimo veiklos teisėtumo aspektai Advokatas Darius Miniotas XVIII LKTA konferencija 2014 m. birželio 12 d. Pagrindiniai teisiniai reikalavimai Retransliavimas visuomenės informavimo audiovizualinėmis
DetaliauEUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2016/ m. balandžio 27 d. - dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudo
L 119/132 2016 5 4 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2016/681 2016 m. balandžio 27 d. dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos,
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS A SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS A SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS IR ALYTAUS PATAISOS NAMŲ ADMINISTRACIJĄ
DetaliauNAUJA REDAKCIJA nuo
(asmens vardas, pavardė) Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ar jos teritoriniam skyriui
DetaliauINFORMACINĖS PROKURATŪROS SISTEMOS NUOSTATAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIS PROKURORAS ĮSAKYMAS DĖL INFORMACINĖS PROKURATŪROS SISTEMOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2008 m. gruodžio 31 d. Nr. I-213 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros
DetaliauEuropos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 12 d. (OR. en) 9319/15 PRANEŠIMAS DĖL I/A PUNKTO nuo: kam: Ankstesnio dokumento Nr.: 9409/15 Dalyk
Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 12 d. (OR. en) 9319/15 PRANEŠIMAS DĖL I/A PUNKTO nuo: kam: Ankstesnio dokumento Nr.: 9409/15 Dalykas: Tarybos generalinio sekretoriato Nuolatinių atstovų
DetaliauForm A - Claim Form
EUROPOS IEŠKINIŲ DĖL NEDIDELIŲ SUMŲ NAGRINĖJIMO PROCEDŪRA A FORMA IEŠKINIO FORMA (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo
DetaliauByla Nr
Byla Nr. 18/2012 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO 4 DALIES (2010 M. BALANDŽIO
Detaliau2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles
L 189/50 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2014 6 27 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 654/2014 2014 m. gegužės 15 d. dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles
DetaliauVILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra
VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Prapiestis Studijų pakopa: Studijų rūšis: Studijų forma:
DetaliauMOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci
MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos
DetaliauEuropos Sąjungos pagrindinių teisių chartija
2010 3 30 Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 83/389 EUROPOS SĄJUNGOS PAGRINDINIŲ TEISIŲ CHARTIJA (2010/C 83/02) 2010 3 30 Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 83/391 Europos Parlamentas, Taryba
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO
LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO TYRIMAI REIKALAUJANT PATEIKTI INFORMACIJĄ APIE AMŽIŲ
DetaliauPowerPoint Presentation
Ar sankcijos už nesąžiningų sąlygų naudojimą efektyvios? Dr. Danguolė Bublienė Nesąžiningų sąlygų kontrolės būdai Teisinių gynybos priemonių Preventyvi (NSD 7 str.) Ultrapreventyvi Abstrakti Atsitiktinė
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
DetaliauSuvestinė redakcija nuo Įsakymas paskelbtas: TAR , i. k Nauja redakcija nuo : Nr. B1-275, , paske
Suvestinė redakcija nuo 2016-12-03 Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-01-22, i. k. 2014-00395 Nauja redakcija nuo 2016-04-15: Nr. B1-275, 2016-04-01, paskelbta TAR 2016-04-01, i. k. 2016-06961 VALSTYBINĖS MAISTO
DetaliauPAGAL 2007 M. KONVENCIJĄ DĖL VAIKŲ IŠLAIKYMO BYLAS TVARKANČIŲ PAREIGŪNŲ PRAKTINIS VADOVAS
PAGAL 2007 M. KONVENCIJĄ DĖL VAIKŲ IŠLAIKYMO BYLAS TVARKANČIŲ PAREIGŪNŲ PRAKTINIS VADOVAS PAGAL 2007 M. KONVENCIJĄ DĖL VAIKŲ IŠLAIKYMO BYLAS TVARKANČIŲ PAREIGŪNŲ PRAKTINIS VADOVAS Paskelbė Hagos tarptautinės
DetaliauNr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra
Nr. 10 2014 gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra draudimas diskriminuoti dėl negalios. Apžvelgsime
DetaliauMicrosoft Word - Asmenų prašymų pasiūlymų ir skundų nagrinĊjimo tvarkos aprašas
PATVIRTINTA Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų direktoriaus 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-37 (Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų direktoriaus 2014 m. birželio 18 d. įsakymo
DetaliauMicrosoft Word - Pateikimas AAM 3
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla dėl teisės į PVM atskaitą planuojamai ekonominei veiklai Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą atsiradimo
DetaliauV-37 duomenų apsaugos pareigūnas
PATVIRTINTA VšĮ Šiaulių rajono PSPC direktoriaus 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-37 VšĮ ŠIAULIŲ RAJONO PIRMINĖS SVEIKATOS PREŽIŪROS CNTRO ASMENS DUOMENŲ TVARKYMO TAISYKLĖS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS
Detaliau9 Sutarties priedas TIESIOGINIS SUSITARIMAS Nr. [susitarimo numeris] sudarytas tarp VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS, KŪNO KULTŪROS IR SPO
9 Sutarties priedas TIESIOGINIS SUSITARIMAS Nr. [susitarimo numeris] sudarytas tarp VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS, KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS,
DetaliauNevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s
Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017 2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse įgyvendinimo aprašo 3 priedas (Pavyzdinė
DetaliauTHE CONSTITUTIONAL COURT OF LITHUANIA
Byla Nr. 42/04 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAKLAUSIMO, AR PER 2004 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMUS NEBUVO PAŽEISTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS
Detaliau2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1104/2011/ES dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų
2011 11 4 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 287/1 I (Įstatymo galią turintys teisės aktai) SPRENDIMAI EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1104/2011/ES 2011 m. spalio 25 d. dėl Galileo programos
DetaliauMicrosoft Word - LE_Sutarties su NEPRIKLAUSOMU ST nariu salygos
SUTARTIES DĖL NEPRIKLAUSOMO STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIO VEIKLOS SĄLYGOS ATSIŽVELGIANT Į TAI, KAD: (A) Stebėtojų tarybos narys [data] Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Nr.[...] buvo
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS 2018-07-12 Nr. 4D-2018/1-750 Vilnius SKUNDO ESMĖ 1. Lietuvos Respublikos
DetaliauNEKILNOJAMOJO TURTO REGISTRO DUOMENŲ TEIKIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ REGISTRO DUOMENŲ TEIKIMO SUTARTIS NR. Valstybės įmonė Registrų centras (toliau TEIKĖJAS), atstovaujama generalinio direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus, veikiančio pagal Valstybės
DetaliauIŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJOJE RINKIMŲ KOMISIJOJE 2016 m. sausio 8 d. Nr. "J ( /* '<* ) Vil
IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJOJE RINKIMŲ KOMISIJOJE 2016 m. sausio 8 d. Nr. "J ( /* '
DetaliauREIKALAVIMO PERLEIDIMO SUTARTIS
WWW. Žiemos naujienlaiškis 2013 m. gruodis Šiame numeryje publikuojami straipsniai: 1. Solidarioji ir subsidiarioji prievolė: skirtumai ir panašumai 2. Fizinio asmens bankroto sąlygos Šiame numeryje publikuojami
DetaliauPanevezio AVPK nuostatai
PATVIRTINTA Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 PANEVĖŽIO APSKRITIES VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATO NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Panevėžio apskrities
DetaliauBrochure 4
Kaip kreiptis dėl peržiūros ir informacijos apie priežastis Apie šį lankstinuką Šiame lankstinuke aprašoma veiksmų tvarka, kaip kreiptis dėl sprendimo peržiūros ir informacijos apie sprendimą priežastis
DetaliauMerkevičius, Remigijus Baudžiamasis procesas: įtariamojo samprata : monografija TURINYS Autoriaus žodis 11 Įžanga 19 Santrumpų paaiškinimai 24 I dalis
Merkevičius, Remigijus Baudžiamasis procesas: įtariamojo samprata : monografija TURINYS Autoriaus žodis 11 Įžanga 19 Santrumpų paaiškinimai 24 I dalis. Įtariamojo statusą lemiančių konstitucinių pradų
DetaliauLietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija Kvietimas teikti paraiškas dalyvauti prašymus išduoti Šengeno vizas priimančių išorės paslaugų teikė
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija Kvietimas teikti paraiškas dalyvauti prašymus išduoti Šengeno vizas priimančių išorės paslaugų teikėjų atrankoje Bendra informacija Siekdama supaprastinti
Detaliau2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1259/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 111/2005
L 330/30 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2013 12 10 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1259/2013 2013 m. lapkričio 20 d. kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 111/2005,
DetaliauPATVIRTINTA
VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS VIRŠININKO
DetaliauGinčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL E. I. IR
Ginčo byla Nr. 2019-00163 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL E. I. IR ADB COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP GINČO NAGRINĖJIMO
DetaliauMicrosoft Word - PISKISVĮ18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology
Informacija asmenims, įsigyjantiems SUTPKIB INVL Technology išleistų nuosavybės vertybinių popierių, parengta pagal LR profesionaliesiems investuotojams skirtų subjektų įstatymo 18 straipsnio reikalavimus
Detaliau479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr
SUKČIAVIMO PREVENCIJOS, NUSTATYMO IR TYRIMO TAISYKLĖS www.krka.biz Gyventi sveikai 3 4 5 6 8 9 10 11 Tikslai Aprėptis ir taikymas Nevienodų sąlygų taikymo ir sukčiavimo draudimas Sukčiavimo valdymo kontrolės
DetaliauLUKIŠKIŲ TARDYMO IZOLIATORIUS-KALĖJIMAS TVIRTINU Direktorius Viktoras Davidenko TARNYBINIO PATIKRINIMO DĖL LUKIŠKIŲ TARDYMO IZOLIATORIAUS-KALĖJIMO APS
LUKIŠKIŲ TARDYMO IZOLIATORIUS-KALĖJIMAS TVIRTINU Direktorius Viktoras Davidenko TARNYBINIO PATIKRINIMO DĖL LUKIŠKIŲ TARDYMO IZOLIATORIAUS-KALĖJIMO APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS SKYRIAUS (DUOMENYS NESKELBTINI)
Detaliau2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1350/2013, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri žemės ūkio ir žuvininkystės s
2013 12 21 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 351/1 I (Įstatymo galią turintys teisės aktai) REGLAMENTAI EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1350/2013 2013 m. gruodžio 11 d. kuriuo
DetaliauDėl Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių patvirtinimo
LIETUVOS BANKO VALDYBA N U T A R I M A S DĖL ASMENŲ PRAŠYMŲ, SKUNDŲ, PRANEŠIMŲ NAGRINĖJIMO IR ASMENŲ APTARNAVIMO LIETUVOS BANKE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2014 m. gegužes 8 d. Nr. 03-76 Vilnius Vadovaudamasi
DetaliauREIKALAVIMO PERLEIDIMO SUTARTIS
WWW. Meteorų lietumi pasipuošusio rugpjūčio naujienlaiškis 2013 m. - Skolų pirkimas; - Ikiteisminis ir teisminis skolų išieškojimas; - Bankroto bylos inicijavimas ir iškėlimas įmonės kreditoriaus vardu;
DetaliauLYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL MIŠKO DARBŲ SĄUGOS TAISYKLIŲ DT 1-96 GALIMO PRIEŠTARAVIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ
LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL MIŠKO DARBŲ SĄUGOS TAISYKLIŲ DT 1-96 GALIMO PRIEŠTARAVIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO 1 DALIES 1 PUNKTUI TYRIMO 2016-03-24
Detaliau(Microsoft Word - Versta i\360 angli\360ko vertimo i\360 dan\370 k.docx)
Versta iš angliško vertimo iš danų k. Neoficialus vertimo tekstas Žiniasklaidos atsakomybės įstatymas 1 dalis Taikymo sritys 1 straipsnis. Šis įstatymas taikomas šioms žiniasklaidos priemonėms: 1) nacionaliniams,
DetaliauUAB VALENTIS PRIVATUMO POLITIKA Uždaroji akcinė bendrovė Valentis (toliau Valentis arba mes), įgyvendindama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento
UAB VALENTIS PRIVATUMO POLITIKA Uždaroji akcinė bendrovė Valentis (toliau Valentis arba mes), įgyvendindama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų
DetaliauReglamento dėl Europos mokėjimo įsakymo taikymo praktinis vadovas Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose
Reglamento dėl Europos mokėjimo įsakymo taikymo praktinis vadovas Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose Turinys 2 I. Įvadas: Europos civilinė procedūra..........................................................................................
DetaliauKORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS IŠVADOJE PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ STEBĖSENA 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. L priedas Informacija apie 2015 m. rugsėjo 7
KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS IŠVADOJE PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ STEBĖSENA 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. L-01-6141 priedas Informacija apie 2015 m. rugsėjo 7 d. Išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės Valstybinės
DetaliauEUROPOS KOMISIJA INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. lapkričio 26 d. Klausimai ir atsakymai. ES ir JK piliečių teisės, išdėstytos 2018 m. lapkričio 14 d.
EUROPOS KOMISIJA INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. lapkričio 26 d. Klausimai ir atsakymai. ES ir JK piliečių teisės, išdėstytos 2018 m. lapkričio 14 d. paskelbtame susitarime dėl išstojimo Šiame dokumente
DetaliauPATVIRTINTA Kauno lopšelio darželio Vaikystė direktoriaus 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-74 KAUNO LOPŠELIO DARŽELIO VAIKYSTĖ VAIZDO DUOMENŲ TVARKY
PATVIRTINTA Kauno lopšelio darželio Vaikystė direktoriaus 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-74 KAUNO LOPŠELIO DARŽELIO VAIKYSTĖ VAIZDO DUOMENŲ TVARKYMO TAISYKLĖS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vaizdo
DetaliauEN
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA Briuselis, 28.7.2009 KOM(2009) 373 galutinis 2009/0100 (CNS) C7-0156/09 PASIŪLYMAS TARYBOS SPRENDIMAS DĖL EUROPOS BENDRIJOS SUDARYTINOS KONVENCIJOS DĖL VAIKO IR KITŲ ŠEIMOS NARIŲ
DetaliauPATVIRTINTA
PATVIRTINTA VDU Rasos gimnazijos Visuotinio dalininkų susirinkimo 2018 m. gegužės 17 d. protokolu Nr. DSP-04 ASMENŲ PRIĖMIMO Į VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO RASOS GIMNAZIJĄ KRITERIJŲ IR KLASIŲ KOMPLEKTAVIMO
DetaliauTeismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS 2013 m. liepos 11 d. * Bendrijos muitinės kodeksas Reglamentas (EEB) Nr. 291
Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS 2013 m. liepos 11 d. * Bendrijos muitinės kodeksas Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 206 straipsnis Skolos muitinei atsiradimas Prekių,
DetaliauRE_Statements
Europos Parlamentas 2014-2019 Plenarinio posėdžio dokumentas B8-0235/2017 29.3.2017 PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo pagal Darbo tvarkos taisyklių
DetaliauPATVIRTINTA Panevėžio apylinkės teismo pirmininko 2018 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. TV- 78 INFORMACIJOS APIE PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMO VEIKLĄ IR BYLAS T
PATVIRTINTA Panevėžio apylinkės teismo pirmininko 2018 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. TV- 78 INFORMACIJOS APIE PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMO VEIKLĄ IR BYLAS TEIKIMO VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJAMS TAISYKLĖS I
DetaliauDUOMENŲ TEIKIMO IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS HIPOTEKOS,
DUOMENŲ TEIKIMO IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS HIPOTEKOS, TURTO AREŠTO AKTŲ, TESTAMENTŲ, SUTARČIŲ, VEDYBŲ SUTARČIŲ, ĮGALIOJIMŲ, NEVEIKSNIŲ IR RIBOTAI VEIKSNIŲ ASMENŲ REGISTRŲ SUTARTIS NR. Valstybės įmonė Registrų
DetaliauPATVIRTINTA Muitinės mokymo centro direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1B-59 ASMENŲ, PAGEIDAUJANČIŲ TEIKTI ATSTOVAVIMO MUITINĖJE PASLAUGAS L
PATVIRTINTA Muitinės mokymo centro direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1B-59 ASMENŲ, PAGEIDAUJANČIŲ TEIKTI ATSTOVAVIMO MUITINĖJE PASLAUGAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE, MOKYMO PROGRAMA I
DetaliauMicrosoft Word - Perfetti van Melle Spa ir Chupa Chups S.A. Nr_A doc
Administracinė byla Nr. A 502-1070/2009 Procesinio sprendimo kategorija 20 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2009 m. spalio 1 d. Vilnius Lietuvos
Detaliauketv. darbo su nuteistaisiais ATASKAITA nauja.xlsx
ŠIAULIŲ APYGARDOS PROBACIJOS TARNYBA Biudžetinė įstaiga, Tilžės g. 198, 76203 Šiauliai, tel./faks. (8 41) 50 42 10, el. p. srpi@srpi.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188779189
DetaliauPowerPoint Presentation
#HRSavaitėLietuva VDI IR DARBDAVIŲ TEISĖS BEI PAREIGOS NAUJAJAME DARBO KODEKSE 2017 Kas atsitiko: 1. Naujas teisinis reiškinys, iš esmės keičiantis darbo teisinių santykių reguliavimą. 2. Dialogo arba
DetaliauG L v SEB bankas nuasmeninta
Ginčo byla Nr. 2018-00589 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL G. L. IR AB SEB BANKO GINČO NAGRINĖJIMO 2018 m. birželio 27
DetaliauMicrosoft Word - Taisykles .doc
Neoficialus įsakymo tekstas Skelbtas: Žin., 2008, Nr. 75-2976 LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL PARAMOS TEIKIMO BIČIŲ LAIKYTOJAMS UŽ PAPILDOMĄ BIČIŲ MAITINIMĄ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
DetaliauPATVIRTINTA UAB Jonavos vandenys direktoriaus 2018 m. spalio mėn. 04 d. Įsakymu Nr. V-16 UAB JONAVOS VANDENYS VAIZDO DUOMENŲ TVARKYMO TAISYKLĖS I SKYR
PATVIRTINTA UAB Jonavos vandenys direktoriaus 2018 m. spalio mėn. 04 d. Įsakymu Nr. V-16 UAB JONAVOS VANDENYS VAIZDO DUOMENŲ TVARKYMO TAISYKLĖS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. UAB Jonavos vandenys (toliau
DetaliauŠIAULIŲ APYGARDOS PROBACIJOS TARNYBA Biudžetinė įstaiga, Tilžės g. 198, Šiauliai, tel./faks. (8 41) , el. p. Duomenys ka
ŠIAULIŲ APYGARDOS PROBACIJOS TARNYBA Biudžetinė įstaiga, Tilžės g. 198, 76203 Šiauliai, tel./faks. (8 41) 50 42 10, el. p. rastine@sapt.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas
DetaliauI DALIS: PERKANČIOJI ORGANIZACIJA SKELBIMAS APIE PIRKIMĄ I.1) PAVADINIMAS, ADRESAS IR KONTAKTINIS (-IAI) PUNKTAS (-AI) Oficialus pavadinimas: Valstybi
I DALIS: PERKANČIOJI ORGANIZACIJA SKELBIMAS APIE PIRKIMĄ I.1) PAVADINIMAS, ADRESAS IR KONTAKTINIS (-IAI) PUNKTAS (-AI) Oficialus pavadinimas: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
DetaliauPowerPoint Presentation
Lietuvos gyventojų nuomonė apie teisėsaugą ir teismus Dr. Eglė Vileikienė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas 2015-03-05 Tyrimo metodika Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų
DetaliauTeismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. kovo 22 d. * Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Tiesioginiai mok
Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. kovo 22 d. * Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Tiesioginiai mokesčiai Įsisteigimo laisvė Įvairių valstybių narių įmonių
DetaliauNeoficialus vertimas EUROPOS TARYBA EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMAS ANTRASIS SKYRIUS BYLA VARNAS prieš LIETUVĄ (Peticijos Nr /06) SPRENDIMAS STRA
Neoficialus vertimas EUROPOS TARYBA EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMAS ANTRASIS SKYRIUS BYLA VARNAS prieš LIETUVĄ (Peticijos Nr. 42615/06) SPRENDIMAS STRASBŪRAS 2013 m. liepos 9 d. ĮSIGALIOJO 2013-12-09 Šis
DetaliauTeismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS 2016 m. liepos 28 d. * Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Žemės ūkis Re
Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS 2016 m. liepos 28 d. * Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Žemės ūkis Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 Vežamų gyvūnų apsauga Ilgos
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R
LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889
Detaliau1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI Lietuvos Respublikos konstitucinės santvarkos pagrindai ir apsauga Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d.
1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI Lietuvos Respublikos konstitucinės santvarkos pagrindai ir apsauga Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas (pakartota 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime)
DetaliauMicrosoft Word - VMU Duomenų subjekto teisių įgyvendinimo tvarka.docx
PATVIRTINTA Valstybės įmonės Valstybinė miškų urėdija direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. ĮS-392 VĮ VALSTYBINĖ MIŠKŲ URĖDIJA DUOMENŲ SUBJEKTO TEISIŲ ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS I SKYRIUS BENDROSIOS
DetaliauPAŽYMA
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ 2017-06-29 Nr. 4D-2017/2-465 Vilnius SKUNDO ESMĖ 1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo
Detaliau( ketv. did\376ioji nuteist\370j\370.xlsx)
ŠIAULIŲ APYGARDOS PROBACIJOS TARNYBA Biudžetinė įstaiga, Tilžės g. 198, 76203 Šiauliai, tel./faks. (8 41) 50 42 10, el. p. srpi@srpi.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188779189
DetaliauKOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/ m. vasario 21 d. - kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/ dėl Sutart
2019 2 22 L 51 I/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/316 2019 m. vasario 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties
DetaliauLYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO
LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO SKELBIME 2016-09-21 Nr. (16)SN-137)SP-105 Vilnius Lygių
DetaliauSutartis aktuali nuo
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ASMENS DUOMENŲ TEIKIMO SUTARTIS 201_ m. d. Nr. ADS- Vilnius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie
Detaliau