LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS

Transkriptas

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS TVIRTINU: Rektorius Prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas 2018 m. lapkričio mėn. 09 d. PAGALBA ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS METŲ MOKSLINIAMS TYRIMAMS IR TAIKOMAJAI VEIKLAI VYKDYTI PROJEKTAS EKSTRUDUOTŲ PUPINIŲ AUGALŲ PANAUDOJIMAS MELŽIAMŲ KARVIŲ MITYBOJE BEI JŲ POVEIKIS KARVIŲ PRODUKTYVUMUI, PRODUKCIJOS KOKYBEI IR SVEIKATINGUMUI (Nr.MT-17-7/PRM17-72 ) 2018 M. GALUTINĖ ATASKAITA Tyrimo vadovas Doc. dr. Rolandas Stankevičius Kaunas

2 TURINYS ĮVADAS LITERATŪROS APŽVALGA Pupinių javų panaudojimas galvijų mityboje Antimaistiniai faktoriai esantys pupiniuose javuose Ekstrudavimas pašarinių žaliavų apdorojimas aukšta temperatūra ir slėgiu Ekstrudavimo poveikis pupinių javų maisto medžiagoms ir antimaistiniams faktoria Melžiamų karvių maisto medžiagų šaltiniai Stambieji ir silosuotieji pašarai Sudėtiniai pašarai Melžiamų karvių maisto medžiagų, energijos ir vandens poreikis Vanduo Energija Baltymai Riebalai Angliavandeniai Mineralai Vitaminai Melžiamų karvių produktyvumas, produkcijos sudėtis ir kokybė TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS Neekstruduotų ir ekstruduotų pupinių javų maistinės vertės tyrimai Šėrimo bandymas su melžiamomis karvėmis Bandymo atlikimo vieta ir tyrimo sąlygos Bandymo schema, šėrimo ir laikymo sąlygos Karvių produktyvumo ir pieno sudėties tyrimai Pieno mėginių amino rūgščių kiekybinė ir kokybinė analizė Pieno mėginių lakiujų kvapo junginių kokybinė analizė Pieno mėginių riebalų rūgščių kiekybinė ir kokybinė analizė Pieno juslinių savybių vertinimas Kraujo tyrimai Statistinis duomenų įvertinimas TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS Neekstruduotų ir ekstruduotų pupinių javų maistinė vertė Melžiamų karvių produktyvumo kitimas

3 Pieno riebalų ir baltymų kiekio bei santykio kitimas Laktozės kiekio piene kitimas Urėjos kiekio piene kitimas Somatinių ląstelių kiekio piene kitimas Pelenų kiekio piene kitimas Titruojamojo rūgštingumo kitimas piene Pieno aktyvusis rūgštingumas (ph) Tankio kitimas piene Termostabilumo kitimas piene Fermentinio rūgimo klasės kitimas piene Pieno susitraukimo greičio kitimas Pieno mėginių amino rūgščių analizė Pieno mėginių riebalų rūgščių analizė Pieno mėginių lakiųjų kvapo junginių analizė Juslinių pieno savybių vertinimas Kraujo tyrimai TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS REKOMENDACIJA LITERATŪROS SĄRAŠAS

4 ĮVADAS Spartus žmonių populiacijos augimas didina gyvūninės kilmės baltymų paklausą. Baltymų trūkumas pašaruose ir augančios gamybos išlaidos yra svarbiausios kliūtis su kuriomis susiduria gyvūnų augintojai. Todėl, atliekama daug mokslinių tyrimų, siekiant gerinti esamų baltymų šaltinių įsisavinimą bei kurti naujus jų derinius, siekiant sumažinti išlaidas ir išlaikyti optimalų baltymų kiekį gyvūnų mityboje [1]. Pieno gamyba yra viena iš sudėtingiausių žemės ūkio gamybos šakų. Pieno ūkio pelningumą apsprendžia daugybė veiksnių. Bet kurio sudėtingos pieno gamybos technologijos elemento ignoravimas mažina jos pelningumą. Svarbiausieji veiksniai, lemiantys pieno gamybos ekonominį efektyvumą, yra gyvulių genetinis potencialas, pašarai ir šėrimas, laikymo ir priežiūros technologijos. Atskirų šių elementų reikšmė nevienoda [2]. Karvių mityba yra dinamiškas procesas, kuris daro įtaką karvių fiziologinei būklei, produkcijos kokybei ir kiekybei. Galvijų pieno gamybos efektyvumas priklauso nuo to, kaip jie šeriami. Gaunant su pašaru būtinas maisto medžiagas biologiniams poreikiams tenkinti, išryškėja galvijų potencialios produktyvumo savybės [3]. Lietuvoje atrajojantiems galvijams pigiausios baltyminės pašarinės žaliavos yra pupiniai grūdai ir jų produktai. Jose gausu baltymų, kuriuose yra beveik visos nepakeičiamos amino rūgštys, riebalų rūgštys bei vitaminai ir mineralai. Iš pupinių augalų Lietuvoje daugiausia auginami žirniai, pupos, vikiai ir lubinai. Pupiniai augalai daug baltymų turi sėklose, baltymingos ir jų vegetatyvinės dalys. Kai kurių pupinių augalų baltymingumas yra nuo 20 iki 40 proc. Šios sėklos gali būti vertingos tiek gaminant visaverčius pašarus pramoniniu būdu, tiek įterpiant į išaugintus ūkiuose pašarus. Tačiau šių pupinių augalų panaudojimo galimybės melžiamų karvių mitybai yra mažai tyrinėtos, taip pat neatlikti išplėstiniai maistinės vertės tyrimai, mokslinėje literatūroje yra menkai išanalizuoti minėtų pupinių grūdų terminio apdorojimo būdai bei jų maistinės vertės kitimas po apdorojimo. Ekstrudavimo proceso poveikis maistinei vertei ir pašarų efektyvumui priklauso nuo daugybės faktorių, pvz. žaliavų cheminės sudėties ir sudedamųjų dalių, perdirbimo sąlygų bei naudojamų mechanizmų. Todėl labai svarbu atsirinkti reikiamą techniką, nustayti technologinius parametrus ir parinkti kokybiškas pašarines žaliavas, norint gauti aptimalius pašarinių žaliavų maistingumo rezultatus. Dėl minėtų priežaščių būtina atlikti išplėstinius šių pašarinių žaliavų (lubinų, pupų ir žirnių) maistinės vertės tyrimus, prieš ir po ekstrudavimo bei atlikti šėrimo bandymus, naudojant ekstruduotas pašarines pupas karvių racionuose. 4

5 Darbo tikslas ištirti lubinų, pupų ir žirnių maistinę vertę prieš ir po ekstrudavimo proceso bei atliekant šėrimo bandymus su melžiamomis karvėmis nustatyti pašarinių pupų įtaką karvių produktyvumui, produkcijos kokybei ir sveikatingumui. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti lubinų, pupų ir žirnių maistinę vertę prieš ir po ekstrudavimo proceso; 2. Ištirti raciono su ekstruduotomis pašarinėmis pupomis įtaką karvių produktyvumui, pieno sudėčiai baltymų, riebalų, laktozės kiekiui ir urėjos koncentracijai, somatinių ląstelių kiekiui, pelenų, tankio, ph, titruojamo rūgštingumo, susitraukimo greičiui, fermentiniam rūgimui, termostabilumui, riebalų ir amino rūgščių kiekiui; 3. Nustatyti raciono su ekstruduotomis pašarinėmis pupomis įtaką juslinėms pieno savybėms: spalvai, konsistencijai, skoniui ir kvapui; 4. Ištirti raciono su ekstruduotomis pašarinėmis pupomis įtaką technologiniams pieno produktų rodikliams ir jų sudėčiai (baltymų, riebalų, amino rūgščių, riebalų rūgščių, pelenų, lakiųjų junginių kiekiui bei juslinėms savybėms); 5. Nustatyti ekstruduotų pašarinių pupų poveikį karvių biocheminiams kraujo rodikliams. 5

6 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Pupinių javų panaudojimas galvijų mityboje Pupiniai javai ilgus metus buvo naudojami tik žmonių maistui, tačiau pastaruoju metu dėl palankios kainos kyla itin didelis susidomėjimas šių žaliavų panaudojimu paukščių, kiaulių bei galvijų mityboje. Labiausiai tam tinkantys pupiniai javai be sojos pupelių yra žirniai (Pisum sativum), lubinų grūdai (Lupinus spp.) ir pupos (Vicia Faba). Pupiniai javai turi įvairiapusės teigiamos įtakos dirvožemio derlingumui. Po jo augančiam augalui dirvožemyje palieka didelį simbiotinio azoto kiekį. Pupos palieka pakankamai daug augalų liekanų ir jų kokybė teigiamai veikia augalų liekanų skaidymąsi ir humuso susidarymą [4]. Pupiniai javai ( lubinai, pupos ir žirniai) pasižymi aukštu baltymų (20-40 proc.) ir angliavandenių kiekiu, bei suteikia karvių organizmui maisto medžiagų, kurių reikmės kiti pašarai negali užtikrinti. Tai ypač svarbu kalbant apie aukšto produktyvumo gyvulius [5]. Melžiamos karvės, pasižyminčios aukštu genetiniu potencialu pieno gamybai, taip pat turi didelį energijos ir baltymų poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad karvės per dieną gali suėsti tik tam tikrą kiekį pašarų, vien žoliniai pašarai negali išpildyti šio energijos ir baltymų poreikio. Apskritai, sudėtinių pašarų įterpimo į melžiamų karvių racioną tikslas, pateikti tokį energijos ir baltymų kiekį, kad patenkinti gyvulio fiziologinius poreikius [6]. Pupinių javų grūdai turi 2 3 kartus daugiau baltymų negu miglinių javai. Jų grūduose yra žmogaus ir gyvulio organizmui reikalingų aminorūgščių. Be to, ankštinių grūduose yra riebalų, įvairių mineralinių medžiagų ir vitaminų. Pupiniai javai vertingi dar tuo, kad ant jų šaknų veisiasi gumbelinės bakterijos, kurios fiksuoja oro azotą, reikalingą augalams. Sojos ir jos šalutinių produktų įtraukimas į melžiamų karvių racioną yra įprasta praktika. Jos yra puikus nepakeičiamų aminorūgščių šaltinis gyvuliams. Melžiamoms karvėms turi teigiamą poveikį pašarų suvartojimui, pieno primilžiams ir baltymingumui [7]. Tačiau, didžioji dalis neapdorotų sojos pupelių riebalų kelias dienas palaikius karštame ore apkarsta. Žirnių grūduose yra didelis baltymų ir energijos kiekis, kuriuos galvijai gerai virškina [8]. Žirniai labai gerai fermentuojasi didžiajame prieskrandyje, tačiau jų krakmolo ir baltymų fermentacija yra lėtesnė, nei panašaus pobūdžio pašarų. Kai kurių tyrimų metu pastebėta didesnis pašarų pasisavinimas į racioną įtraukus žirnius. Žirnių apdirbimas pagerino gyvulių produkciją keliuose, bet ne visuose, tyrimuose. Greičiausiai apdirbti žirnių galvijams nereikia. Pradedamieji ir baigiamieji racionai, žirnių apdirbimas davė maišytų rezultatų. Tačiau apdirbimas bent jau palengvina pašarų sumaišymą ir pagerina gyvulio produkciją [9]. Žirnių grūdai šeriami sumaišyti 6

7 su kitais koncentruotaisiais pašarais, duodant po 1 3 kg per dieną [10]. Žirniai, kaip baltymų papildas, galvijų racione gali sudaryti proc. sausųjų medžiagų. Pašarinių lubinų grūduose iš visų ūkiuose auginamų ankštinių grūdų juose daugiausia baltymų. Jie gali sudaryti iki 20 proc. galvijams skirto koncentruotųjų pašarų mišinio. Lubinai yra plačiai naudojami kaip baltymų ir energijos šaltinis galvijų racionuose. Jų didelis baltymingumas paverčia juos vertingu pašaru monogasriniams gyvūnams ir atrajotojams, nes lubinų kaina konkuruoja su kitais baltymingais pašarais. Lubinų mažas krakmolingumas ir aukštas angliavandenių fermentacijos lygis paverčia juos ypatingai vertingus galviju šėrime dėl mažos acidozės rizikos. Santykinai didelis tirpių ir netirpių nekrakmolingų polisaharidų kiekis gali turėti įtakos kitų maisto medžiagų pasisavinamumui, todėl lubinai turėtų būti naudojami strategiškai, norint optimizuoti gyvulių produkciją. Be to, palyginti mažas sieros amino rūgščių, metionino ir cistino kiekis turi įtakos kaip lubinai bus panaudojami galvijų racionuose. Tačiau mažas metionino ar lizino kiekis turi labai nedaug arba visai neturi įtakos atrajotojams, nes baltymus jie fermentuoja atrajodami [11]. Pupose yra proc. žalių baltymų iš jų virškinamieji sudaro70-80 proc. Jos nėra labai skanios, ir nėra labai lengvai virškinamos nebent prieš šėrimą yra valcuojamos ar kitaip apdorojamos. Mažas baltymų virškinamumas yra viena iš pagrindinių problemų šeriant pupas gyvuliams [12]. Pašarinių pupų melžiamoms karvėms gali būti duodama kartu su kitais pašarais po 1 2 kg per dieną. Į koncentruotųjų pašarų mišinius pupų galima pridėti apie 20 proc. [10] Antimaistiniai faktoriai esantys pupiniuose javuose Daugelyje aukšto baltymingumo pupinių augalų grūduose yra antimaistinių medžiagų: toksinių junginių, tokių kaip proteinazių inhibitorių, alkaloidų ir taninų, kurios gali sumažinti pašarų suvartojimą arba gyvulio gebėjimą suvirškinti pašarą, tokiu būdu gali sumažėti gyvulio augimas ar produktyvumas. Lektinai, sumažina maistinių medžiagų absorbciją plonosiose žarnose. Alkaloidai ir lektinai esantys pupiniuose augaluose gali sukelti viduriavimą, o didelis kiekis net individo žūtį. Tačiau šie antimaistiniai veiksniai labiausiai žalingi monogastriniams gyvūnams, tuo tarpu atrajotojams, kurių virškinimas didžiajame prieskrandyje vyksta fermentacijos būdu gali suskaidyti šiuos toksiškus junginius [13]. Lektinų randama pupose, žirniuose, sojos pupelėse ir lubinuose [14]. 7

8 Blogo oro pasekoje auginimo laikotarpiu, pupiniuose javuose gali vystytis įvairios grybelių formos produkuojančios mikotoksinus. Paprastai maži mikotoksinų kiekiai yra lengvai toleruojami atrajotojų, o poveikis jaučiamas tik per sumažėjusią maistinę vertę, tačiau didelis kiekis aflatoksinų gyvuliui gali būti pavojingas. Aukšto riebumo pupinių augalų (pvz. sojos pupelių) vartojimas taip pat turėtų būti ribojamas, nes racione esant daugiau kaip 5 proc. lipidų gali sulėtėti mikrobų skaidančių ląstelieną veikla. Optimalu, kai riebalai sudaro 3 5 proc. (ne daugiau kaip 8 proc.) raciono sausųjų medžiagų [15] Ekstrudavimas pašarinių žaliavų apdorojimas aukšta temperatūra ir slėgiu Ekstrudavimas tai mechaninis ir terminis medžiagos perdirbimo procesas. Ekstruderyje padidintame slėgyje medžiaga kaitinama, gniuždoma, vėliau išstumiama per siaurą angą. Ekstruzija dažnai vadinama HTST (aukšta temperatūra trumpą laiką) metodu, nes kalbama apie trumpalaikį poveikį aukštoje temperatūroje. Ekstruderis tai sraigtinis gniuždymo įrenginys. Pašarų gamybos srityje ekstruderiai naudojami dėl: pašarų maistinių savybių pagerinimo (dėl mechaninio ir terminio pašarinės žaliavos perdirbimo) ir pašarų formavimo (ekstruderyje medžiaga išspaudžiama pro tam tikrą matricą, kuri suformuoja norimos formos granules) [16]. Ekstruderio sraigtas yra kūgio formos su kintančiu vijos aukščiu, tam kad vyktų spaudimas, gniuždymas, ir tuo pačiu metu trinties pagalba įkaistų daugiau kaip 100 o C. Vanduo, esantis sėklose, dėl aukšto spaudimo, lieka skystoje būsenoje net virš 100 o C temperatūroje. Plonas medžiagos sluoksnis įkaista greitai ir tolygiai. Trumpalaikis įkaitimo tarpsnis ir aukštas slėgis pakeičia baltymų, krakmolo struktūrą, slopina nemaistines savybes [16]. 8

9 1 pav. Ekstruderio mechanizmas [17] Įkaitusi ir suspausta medžiaga tolygiai išspaudžiama iš ekstruderio per formuojančią matricą. Ekstruderio išmetimo angoje vyksta labai intensyvus medžiagos plėtimasis. Kai tik medžiaga išstumiama per ekstruderio formuojančias angas, vanduo, esantis medžiagos ląstelėse, akimirksniu išgaruoja ir medžiaga išsiplečia. Todėl vyksta intensyvus medžiagos ląstelių struktūros, baltymų ir krakmolo skaidymas, kas žymiai padidina pašarų maistines savybes [16, 17]. Jeigu perdirbamoje medžiagoje yra rišančiųjų medžiagų (krakmolo ir kt.), atitinkamos formos matricos, prie ekstruderio išėjimo angos, pagalba galima efektyviai gaminti įvairių formos pašarų granules [17]. Šiuolaikinė gyvulininkystė jau neįsivaizduojama be ekstruduotų pašarų. Jei gyvuliai šeriami žole ar silosu papildomai duodant grūdų ar paprasto kombinuotojo pašaro, specialistų teigimu, gyvuliai įsisavina vos pusę šio papildomo pašaro. Didelė tokio pašaro energijos dalis išnaudojama virškinimui, o jame esantis per didelis krakmolo kiekis gali sukelti acidozę. Tokiu atveju yra tik palaikoma gyvulių gyvybė, jų svoris auga prastai, o primilžis būna mažas. Ekstruduojant grūdus, pusę darbo, kurį atlieka gyvulio skrandis, padaro specialus įrenginys ekstruderis, todėl ekstruduoto pašaro energiją gyvulio organizmas naudoja dalimis, suskaldytą krakmolą įsisavina geriau ir taip priauga daugiau svorio bei duoda daugiau produkcijos [18]. Ekstruduoti pašarai turi daug privalumų, kurie būtini užsiimant šiuolaikine intensyvia gyvulininkyste. Po ekstrudavimo pagerėja pašaro skoninės savybės, gaunamas struktūrinis pašaras, specialiai pritaikytas ir geriausiai patenkinantis gyvulių fiziologinius poreikius [17]. 9

10 1.4. Ekstrudavimo poveikis pupinių javų maisto medžiagoms ir antimaistiniams faktoriams Pašarų kainos ar pašarų sąnaudų sumažinimas, turi tiesioginę įtaką bendroms gamybos sąnaudoms, o tai savo ruožtu padidina pelno maržą pieno ūkyje. Šiuo sunkiu metu ūkiuose skiriamas ypatingas dėmesys pašarų kainos sumažinimui ir efektyvesniam pašaro įsisavinimui. Siekiant paveikti pašarų maistinę vertę yra naudojami įvairūs apdorojimo metodai [19]. Ekstrudavimas yra vienas iš geriausių pašarų perdirbimo būdų, ne tik siekiant padidinti pašarų maistinę vertę, bet ir pašaro efektyvumą. Ekstrudavimo proceso poveikis maistinei vertei ir pašarų efektyvumui priklauso nuo daugybės faktorių, pvz. žaliavų cheminės sudėties ir sudedamųjų dalių, perdirbimo sąlygų bei naudojamų mechanizmų. Bet kurie pokyčiai proceso metu (temperatūros, slėgio, drėgmės ir kt.), gali turėti reikšmingos įtakos pašaro maistinei vertei. Taigi norint pasiekti maksimalių teigiamų rezultatų pašaro maistinei vertei ir efektyvumui, būtina nustatyti optimalius apdorojimo parametrus. Šio proceso metu temperatūra gali būti labai aukšta (200 o C), tačiau šia temperatūra pašarai veikiami labai trumpą laiką 5 10 s, dėl šios priežasties kartais šis apdorojimo būdas vadinamas aukšta temperatūra/trumpą laiką [20]. Ekstrudavimas gali padidinti krakmolo virškinamumą bei sunaikinti antimaistinius faktorius tokiu būdu paversdamas krakmolą lengvai paveikiamą virškinimo fermentų [21]. Visiška krakmolo želatinizacija pasiekiama esant 120 o C temperatūrai, bei proc. ar net mažesnio žaliavos drėgnio (10-20 proc.) sąlygomis [21]. Sojų pupelių ir kitų aliejingų augalų sėklų bei pupinių augalų ekstrudavimas taip pat gali padidinti baltymų virškinamumą, bei sumažinti lektinų poveikį [22], tačiau ekstrudavimas ne visada paveikia baltymų ir krakmolo įsisavinamą. Ekstrudavimas taip pat padidina aminorūgščių ir azoto įsisavinimą [23]. Nustatyta, jog ekstrudavimas padidina riebalų virškinamumą didžiajame prieskrandyje [24]. 10

11 1.5. Melžiamų karvių maisto medžiagų šaltiniai Pieno gamybai karvės sunaudoja tik apie 28 proc. su pašarais gautos energijos. Kaip ir kitiems gyvūnams, melžiamoms karvėms taikomas fazinis šėrimas, suskirstytas į tris laikotarpius (šimtadienius) per laktaciją. Pats produktyviausias yra pirmasis šimtadienis, kurio metu iš karvės primelžiama 45 proc. viso pieno, produkuojamo per laktaciją. Šis laikotarpis yra labai svarbus šėrimo atžvilgiu. Šiuo laikotarpiu šėrimo įtaka produktyvumui sudaro apie 60, veislė 20 30, laikymas ir priežiūra proc. Todėl racionai turi būti pilnaverčiai ir subalansuoti [25, 26, 27]. Šėrimas turi daugiau įtakos melžiamų karvių produktyvumui nei kokie nors kiti veiksniai. Norint teisingai šerti galvijus, reikia subalansuoti šėrimo racioną, kad karvė gautų pagrindines maistingąsias medžiagas reikiamais kiekiais ir santykiais, kurie atitiktų laktacijos laikotarpį [28]. Pašarai tai specialiai pagamintos ir paruoštos gyvūnų mitybai reikalingos natūralios augalinės, gyvulinės, mineralinės ar dirbtiniu (cheminiu, biologiniu, mikrobiologiniu) būdu pagamintos žaliavos, nekenksmingos gyvūnams bei turinčios jiems priimtina forma energijos, maisto ir biologiškai aktyvių medžiagų, teigiamai veikiančių fiziologinius procesus ir produkciją [29] Stambieji ir silosuotieji pašarai Stambieji pašarai turi sudaryti raciono pagrindą. Šviežiais stambiaisiais pašarais galvijai dažniausiai šeriami ganykliniu laikotarpiu. Tvartiniu laikotarpiu galvijai šeriami silosuotais ar džiovintais stambiaisiais pašarais. Be to, kokioje brandos stadijoje yra pjaunami stambieji pašarai, kiek juose ląstelienos, jų skonio, labai svarbu yra ir tai, koks taikytas pjovimo metodas, konservavimo ir laikymo sąlygos. Turi būti užtikrintas neribotas stambiųjų pašarų kiekis. Jei jų trūksta, galvijai jaučia alkį ir negamina pakankamai pieno. Kad tai kompensuoti, karvės pradeda ėsti daugiau koncentratų. Koncentratų kiekis turi būti griežtai ribojamas, kadangi ėsdamos daugiau koncentruotųjų pašarų, karvės gauna mažiau ląstelienos. Tai gali pakenkti karvės sveikatai - gali išsivystyti prieskrandžio acidozė [30]. Sultingiesiems pašarams priklauso žalieji pašarai, silosas, šienainis, šakniavaisiai, šakniagumbiai ir pramonės įmonių sultingos atliekos. Sultinguosiuose pašaruose yra proc. vandens [31]. Daugelyje šalių viena labiausiai vertinamų žiemos žolinių pašarų formų yra silosas. Žolių ir kitos silosuojamos žaliavos kokybės kaitos dėsningumas daro įtaką ir iš jos gaminamo siloso kokybei, taip pat, kaip ir pašaro gaminimo būdas, vytinimo laipsnis, panaudoti koncervantai, 11

12 gamtinės sąlygos. Pirmoje pašarų frakcijoje, pačioje ląstelėje, susikaupę gyvulių mitybai svarbūs, daug ir greitai energiją atpalaiduojantys komponentai žali baltymai, labiausiai vertinamas pašaro kokybės rodiklis, vandenyje tirpūs angliavandeniai (VTA), kurių kiekis atrajojančių galvijų racione tolygus greitai gaunamos energijos kiekiui mikrofloros veiklai suaktyvinti, be to, pagerina pašarų suvartojimą, turi įtakos siloso fermentacijos procesui, jo greičiui bei kokybei, krakmolas, kurio vertė kaip maistinio pašarų komponento panaši į VTA, tačiau pasisavinamas šiek tiek lėčiau, nes reikalingas laikas jo hidrolizei [31, 32] Sudėtiniai pašarai Pašarai dažnai skirstomi į žaliuosius pašarus ir sudėtinius. Pagrindinis galvijų žaliųjų pašarų šaltinis yra miglinės ir pupinės žolės, pavyzdžiui, šienas, šienainis ar kukurūzų silosas. Šie pašarai yra stambūs, turi daug ląstelienos (jos galvijams reikia tinkamam prieskrandžio virškinimui) ir yra puikus baltymų, energijos, karotino, kalcio ir kitų mineralinių medžiagų šaltinis. Ruošiant aukštos kokybės žaliuosius pašarus svarbu atsižvelgti į derliaus nuėmimo laiką ir brandą. Kai pašariniai augalai perauga, jų pašarinė vertė sumažėja. Ankštinius augalus reikia imti prieš pat žydėjimą arba žydėjimo pradžioje; varpinius augalus reikia pjauti prieš pat plaukėjimą, o kukurūzus silosui reikia nuimti, kai burbuolės pasiekia pieninę vaškinę brandą [33]. Sudėtinius pašarus sudaro augalų grūdai, augalinės atliekos, baltymingi priedai, mineralai, vitaminai ir pašarų priedai. Pagrindinis šėrimo sudėtiniais pašarais tikslas yra suteikti papildomų augimui ir pieno gamybai reikalingų maistinių medžiagų šalia tų, kurios gaunamos šeriant žaliaisiais pašarais. Grūdai ir augalinės atliekos yra puikūs energijos šaltiniai. Grūdus valcuojant, ekstruduojant, gofruojant arba šlifuojant padidinamas jų virškinamumas. Rupiai apdorotų grūdų skonio savybės geresnės, juos galvijai noriau ėda. Kadangi jauni galvijai pašarą sukramto geriau nei suaugę, iki 12 mėnesių amžiaus jie gali būti šeriami nesmulkintais grūdais. Prie grūdų, kaip energijos šaltinių, priskiriami: miežiai, kukurūzų burbuolės, kukurūzų branduoliai, avižos, rugiai, soros ir kviečiai. Daug energijos turinčioms augalinėms atliekoms priklauso cukrinių runkelių minkštimas, kukurūzų lukštai, medvilnės sėklos, augaliniai riebalai ir kukurūzų kruopos. Baltyminiai papildai yra augalų sėklos, kuriose yra daug pasisavinamų baltymų. Kai kurie iš augalinių atliekų pagaminti pašarai laikomi puikiais baltymų šaltiniais. Baltyminiai papildai ypač reikalingi melžiamoms karvėms, nes jų baltymų poreikiai didesni. Produkuojančioms karvėms pašarus naudinga praturtinti augalinių atliekų baltymais. Prie baltyminių papildų priskiriamos sojų pupelės, pašarinės pupos, žirniai [34]. 12

13 1.6.Melžiamų karvių maisto medžiagų, energijos ir vandens poreikis Melžiamoms karvėms reikalingas normuotas šėrimas toks, kuris aprūpina pakankamu maistingų medžiagų kiekiu, kad patenkintų gyvūno kasdieninius, pagrindinius energijos poreikius [35]. Kiek ir kokių medžiagų reikia karvei per parą, priklauso nuo daugelio veiksnių: karvės svorio, pieno sudėties, amžiaus, laktacijos tarpsnio, įmitimo kondicijos. Karvės savo genetines galimybes gaminti pieną visiškai išnaudoja tik tuo atveju, jei racione yra optimalus kiekis visų maisto medžiagų [36]. Kaip teigia S. Baranauskas [30] galvijų, racionai turi būti visaverčiai. Jie normuojami pagal sausųjų medžiagų, neto energijos laktacijai (NEL), pašaro apykaitos energijos (AE) (kitų grupių galvijams), baltymų, angliavandenių (ląstelienos, cukraus, krakmolo), riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų medžiagų poreikį [30]. Kalbant apie karvių šėrimą reikėtų nepamiršti ir vandens. Vanduo gyvuliams labai svarbus, bet dažnai jam skiriama mažiau dėmesio negu pašarui. Pagal svarbą jis yra antras po deguonies. Be vandens nevyksta jokia biocheminė reakcija gyvūno organizme [37] Vanduo Vanduo yra labai svarbus mitybinių medžiagų tarpe. Yra žinoma, kad be pašaro gyvūnai gali išgyventi pakankamai ilgai, tuo tarpu be vandens labai trumpą laiką. Vanduo yra pagrindinė gyvūnų kūno sudedamoji dalis ir jo kiekis sudaro nuo 40 proc. (suaugusių gyvūnų) iki 80 proc. (jauniklių) kūno svorio. Vandens reikmė gyvūnams nustatoma pagal suėstų pašarų sausųjų medžiagų kiekį: galvijams 1 kg suėstų sausųjų medžiagų reikia apie 4 litrų vandens [33]. Vanduo labai reikalingas gyvūno organizmui, jis tirpina maisto medžiagas ir išnešioja jas po visą organizmą, iš ląstelių ir audinių pašalina kenksmingus produktus susidariusius medžiagų apykaitos metu. Vanduo taip pat reikalingas osmosiniam slėgiui ir pastoviai kūno temperatūrai palaikyti, jungiamiesiems audiniams suteikia tvirtumą bei elastingumą. Vanduo iš organizmo išskiriamas kvėpuojant, prakaituojant, su produkcija. Karvė per parą sunaudoja daugiau kaip 80 l vandens (1 kg pieno susidaryti reikia 4 5 l vandens). Pašaro maistingumas priklauso nuo vandens kiekio jame. Organizmo vandens atsargas reikia nuolat papildyti duodant gyvuliams atsigerti. Dalį vandens organizmas gauna skylant pašaro baltymams, riebalams ir angliavandeniams. Iš 100 g baltymų išsiskiria 41,3 g vandens, iš 100 g riebalų 107,1 g ir iš 100 g angliavandenių 55 g 13

14 vandens. Didelį kiekį vandens turintys pašarai (šviežiai nupjauta žolė, šakniavaisiai, broga) greitai genda ir turi būti greitai sušeriami gyvuliams. [30] Energija Energija reikalinga visiems gyvūnų gyvenimo procesams - širdies veiklai, kraujo spaudimui ir raumenų tonusui palaikyti, nerviniams impulsams, baltymų ir riebalų sintezei, pieno sekrecijai, raumenų augimui. Yra žinoma, kad gyvūnų raciono pagrindinės mitybinės medžiagos yra baltymai, angliavandeniai ir riebalai. Nors kiekvienas jų turi specifinę funkciją gyvybės palaikymui ir produkcijai gaminti, tačiau visos šios trys mitybinės medžiagos gali būti panaudotos kaip energijos šaltinis. Vis tik angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis ir jie organizme pirmiausia panaudojami šiam tikslui. Tuo tarpu riebalai yra sekantys pagal svarbumą, aprūpinant gyvūnus energija [28]. Energijos balansas karvių šėrime yra vienas svarbiausių mitybinių veiksnių, darančių poveikį galvijų sveikatingumui, produktyvumui bei reprodukcijai. Galvijų organizme yra išskiriamos kelios energijos rūšys: apykaitos energija (AE) ir neto energija laktacijai (NEL). Apykaitos energija (AE) yra bendrosios energijos dalis, kurią gyvūno organizmas gali panaudoti medžiagų apykaitos procese. Galvijų racioną būtina subalansuoti pagal energijos kiekį. Didžiąją jos dalį galvijai gauna, virškindami ląstelieną, kitą iš angliavandenių, baltymų, riebalų ar krakmolo. Nustatyta galvijų produktyvumo riba (daugiau kaip 30 l), kurią pasiekus energijos veiksmingumas mažėja, t. y. norint gauti papildomą pieno litrą, reikia daugiau energijos, negu kiekvienam litrui pieno, kai gaunama iki 20 litrų per dieną [28,33]. Neto energija laktacijai (NEL) rodiklis taikomas, apskaičiuojant pašarų energetinę vertę melžiamoms karvėms. NEL yra apykaitos energijos dalis, kurią jos gali panaudoti organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti ir pienui gaminti [30] Baltymai Skirtingos aminorūgščių kombinacijos, sudaro skirtingus baltymus. Svarbu suprasti, jog baltymus organizme būtina suskaidyti iki aminorūgščių, kitu atveju nebus įmanoma jų pasisavinti. Atrajotojai įsisavina baltymus tiesiogiai, kaip aminorūgštis arba paverčia juos mikrobiniais baltymais, kurie yra suvirškinami ir pasisavinami [38]. Laktuojančių karvų mityboje baltymai yra labai svarbūs kaip aminorūgščių šaltinis, būtinas pieno baltymų sintezėje [39]. 14

15 Galvijų produktyvumas priklauso ne tik nuo baltymų kiekio racione, bet ir nuo jų visavertiškumo. Baltymų visavertiškumas tiesiogiai priklauso nuo juose esančių nepakeičiamų aminorūgščių, lizino, metionino, triptofano, leucino, izoleucino, treonino, fenilalanino ir valino. Nepakeičiamos aminorūgštys organizme nesintetinamos, todėl jos turi būti gaunamos su pašarais. Šių aminorūgščių trūkumas sutrikdo medžiagų apykaitą, dėl to mažėja gyvūnų produktyvumas, pablogėja pašaro maisto medžiagų pasisavinimas, lemiantis produkcijos (pieno) sumažėjimą bei jos kokybę [30]. Jei baltymuose yra pakankamas kiekis būtinų aminorūgščių jie yra geros kokybės ir galima juos vadinti pilnaverčiais [33] Riebalai Riebalai (Lipidai) tai organiniai riebiųjų rūgščių ir glicerino junginiai, sunkiai arba visai netirpstantys vandenyje, tačiau tirpstantys organiniuose tirpikliuose (eteryje, chloroforme, benzine, benzene ). Riebalai kartu su stearinais ir įvairiomis augalų pigmentinėmis medžiagomis sudaro fiziologiškai svarbią medžiagų grupę vadinamą žaliaisiais riebalais. Tai fosfolipidai, steroliai, trigliceridai ir vaškai [33]. Riebalai turi įtaką odos ląstelių augimui, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujo plazmoje. Organizmas iš riebalų gauna ne tik energiją, bet ir skatina jame vykstančius medžiagų apykaitos procesus. Trūkstant prieauglio organizme riebalų prasideda viduriavimas, sulėtėja augimas, pleiskanoja oda, plaukai tampa matiniai. Suaugę gyvūnai gali tapti nevislūs. Gyvulio organizmo riebalai gaminami iš pašarų riebalų, todėl jeigu racione jų yra per mažai, sumažėja riebalų kiekis piene [30] Angliavandeniai Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis, kadangi galvijai iš pašarų angliavandenių gauna net iki 85 proc. jos reikmės [30]. Angliavandeniai tai anglies, vandenilio ir deguonies dariniai. Jie skirstomi į monosacharidus, oligosacharidus ir polisacharidus. Vandenyje netirpūs pašarų angliavandeniai vadinami ląsteliena arba mediena, o vandenyje tirpūs neazotinėmis ekstraktinėmis medžiagomis [40]. Ląstaliena tai vandenyje netirpūs pašarų angliavandeniai ir zootechninėje praktikoje vadinama žalia ląsteliena. Ląstelieną galima suskirstyti į dvi pagrindines frakcijas: ADF rūgščiame paviršinio aktyvumo medžiagos tirpale netirpi ląsteliena, NDF - neutraliame paviršinio aktyvumo medžiagos tirpale netirpi ląsteliena. Viena išžalios ląstelienos sudedamųjų dalių yra 15

16 ligninas. Ligninas - tai koncentruotose rūgštyse netirpus, mikroorganizmų neskaidomas polimeras. Ligninas yra visiškai nevirškinamas, todėl nuo ląstelienos lignifikacijos priklauso jos ir viso pašaro virškinamumo lygis [28,30]. NEM tai vandenyje tirpūs angliavandeniai. Juos galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: krakmolas ir cukrus. Be to, jas sudaro dalis hemiceliuliozės, neceliuliozinė ląstelienos dalis, inulinas, organinės rūgštys [28,30] Mineralai Mineralinės medžiagos tai neorganiniai elementai ar jų junginiai kurie lieka sudeginus augalų ar gyvūnų organines medžiagas ir yra vadinamos žaliaisiais pelenais. Bendras šių medžiagų kiekis pašaruose turi nemažą reikšmę, nes pašarų organinės medžiagos geriau suvirškinamos ir įsisavinamos, kai racione yra optimalus mineralinių medžiagų kiekis ir tinkamas atskirų mineralinių elementų santykis. Kiekvienas mineralinių medžiagų elementas veikia specifiškai ir negali būti pakeistas kitu. Yra nustatyta 18 svarbiausių gyvūnams mineralinių elementų, kurie pagal jų reikalingą kiekį racionuose skirstomi į dvi grupes: makroelementai ir mikroelementai [30]. Makroelementai yra išreiškiami procentais sausoje medžiagoje. Mikroelemetai, būtini mažais kiekiais todėl išreiškiami miligramais kilograme ar kaip milijoninė dalis (PPM) [41]. Galvijams skiriamas tam tikras makroelementų kalcio, fosforo, natrio chlorido (valgomosios druskos), magnio, kalio ir sieros kiekis. Sudarant racionus galvijams didžiausias dėmesys skiriamas kalciui, fosforui, natriui ir magniui. Nors racionuose dažniausiai trūksta kalcio ir fosforo. Tačiau svarbu normuoti ne tik jų kiekį, bet ir santykį (jis turi būti 1,5 2:1,0). Trūkstant šių elementų, gyvuliai gali susirgti kaulų suminkštėjimu. Todėl reikia užtikrinti optimalų kalcio kiekio patekimą į gyvulio organizmą su pašarais. Be to, kalcis sumažina toksinių medžiagų veiklą ir stiprina organizmo atsparumą ligoms. O iš organizmo jis gausiai pasišalina su pienu. Kalcis ir fosforas veikia baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat ir mineralinių medžiagų apykaitą bei kitus cheminius virsmus organizme. Fosforas įeina į raumeninių, nervinių audinių, kaulų ir fermentų sudėtį. Visi šie elementai reikalingi gynūnų gerbūviui [42]. Karvių organizme didelės įtakos turi ir mikroelementai geležis, varis, cinkas, kobaltas, magnis ir jodas.nors mikroelementų organizmui reikia nedaug, tačiau jie yra itin svarbus. Daugelyje organizme vykstančių procesų mikroelementai dalyvauja kaip katalizatoriai. Jie dalyvauja fermentaciniuose procesuose, taip pat hormonų ir vitaminų veikloje. Visi mikroelementai iš gyvulio organizmo išsiskiria su medžiagų apykaitos produktais (išmatomis, šlapimu), pienu ir kt., todėl jie nuolat turi patekti į gyvūno organizmą su pašarais [43]. 16

17 Vitaminai Vitaminai tai medžiagos, kurių gyvūnams reikia labai mažais kiekiais ir kurie užtikrina normalią gyvūnų medžiagų apykaitą, jų augimą, reprodukcines funkcijas ir produkcijos gavimą. Vitaminai gali būti tirpūs riebaluose ir/ar vandenyje ir pagal tai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes (riebaluose tirpūs vitaminai ir vandenyje tirpūs vitaminai). Tai labai svarbios vitaminų savybės, į kurias reikia atkreipti dėmesį, gaminant pašarų papildus, kombinuotuosius pašarus ir sudarant racionus ir turint tikslą, kad jie bus tinkamai įsisavinami gyvūno organizme [33]. Riebaluose tirpūs vitaminai vitaminas A, vitaminas D, vitaminas E,vitaminas K. Vitaminas A randamas tik gyvūninės kilmės pašaruose. Augaliniuose pašaruose yra tik vitamino A provitaminų, karotinų ir kripto-ksantino. Karotino yra žolėje, o kriptoksantino - grūduose ir sėklose. Vitaminui D priskiriami giminingi vitaminai (D1, D2, D3, D4, D5 ir kt.), kuriems būdingos antirachitinės savybės. Tačiau praktinę reikšmę turi tik vitaminas D2 ir D3. Jie abu susidaro iš provitaminų, kurie sintetinami augalų, gyvulių ir mikroorganizmų ląstelėse veikiant ultravioletiniams spinduliams: vitaminas D2 iš nupjautų augalų provitamino ergosterino, o vitaminas D3 - iš 7,8- dehidrocholesterino gyvulių organizme (daugiausia odoje). Pagrindinis vitamino E šaltinis - augaliniai pašarai. Jo kiekis priklauso nuo augalo rūšies, vegetacijos tarpsnio, konservavimo būdo, laikymo trukmės. Yra žinomos dvi šio vitamino formos. Vitaminas K1 aptinkamas tik augaluose (žolėje, kopūstuose, ropėse, pomidoruose), o K2 - gyvuliniuose pašaruose. Vitaminui K1 sintetinti žaliuose augaluose būtina saulės šviesa. [33,44]. Vandenyje tirpūs vitaminai biotinas (vitaminas B-7), cholinas (vitaminas B-4), inozitolis (vitaminas B-8) folio rūgštis (vitaminas B-9), niacinas (nikotino rūgštis arba nikotinamidas), pantoteno rūgštis (vitaminas B-3), riboflavinas (vitaminas B-2), tiaminas (vitaminas B-1), piridoksinas (vitaminas B-6), kobalaminas (vitaminas B-12),askorbino rūgštis ( vitaminas C) [44]. Pagrindinis vitamino C šaltinis yra pašarai. Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, todėl svarbus daugeliui oksidacijos ir redukcijos reakcijų, apsaugo vit. A, E, B1, B2, folio rūgštį ir biotiną nuo oksidacijos, padidina Fe absorbciją, stiprina organizmo imunitetą. Vitaminas C būtinas kancerogenų metabolizmui [33]. Vitaminas B1 (tiaminas) įeina į daugelio fermentų, kofermentų sudėtį: dalyvauja pagrindiniuose metabolizmo procesuose angliavandeniams, baltymams ir riebalams virstant energija; reikalingas gliukozei paversti riebalų rūgštimis. Vitaminas B2 (riboflavinas) įeina į dviejų svarbių oksidatorių kofermentų sudėtį, kurie dalyvauja daugelyje oksidacijos ir redukcijos reakcijų, katalizuoja Krebso ciklo metabolinius procesus. Vitaminas B-7 (biotinas) svarbus 17

18 angliavandenių ir riebalų apykaitai. Šis vitaminas lengvai oksiduojamas, tačiau yra atsparus aukštai temperatūrai, rūgščių, šarmų ir ultravioletinių spindulių poveikiui. Vitaminas B7 svarbus angliavandenių sintezei, riebalų rūgščių sintezei, aminorūgšties leucino apykaitai. Maži biotino kiekiai yra visuose augaliniuose produktuose. Daugiausia mielėse, kukurūzuose, avižinėse, žirniuose. Niacinas (B5) būtinas elementas pieno produkcijos gamyboje. Jo trūkstant karvės suserga ketoze. Šis vitaminas taip pat turi įtakos fermentacijos procesams didžiajame prieskrandyje. Visi kiti B grupės vitaminai veikia fermentacinius procesus didžiajame prieskrandyje [44]. 1.7.Melžiamų karvių produktyvumas, produkcijos sudėtis ir kokybė Karvėms skiriamo raciono pagrindą tiek tvartiniu, tiek ganykliniu laikotarpiu sudaro žoliniai pašarai. Karvių racionas turi būti sudarytas taip, kad jame būtų tiek maisto medžiagų, kiek karvės sunaudoja savo gyvybiniams poreikiams ir pieno sintezei. Tik sočiais ir vertingais pašarais šeriamos karvės duoda didesnį kiekį pieno, o pieno sudėtis ir savybės visada yra optimalios [45]. Veiksniai įtakojantys pieno sudėtį yra - genetika, laktacijos tarpsnis, produktyvumo lygis, karvės amžius, aplinkos sąlygos, sveikatingumas ir mityba. Paveldimumas pieno sudėtį įtakoja 55 proc., likusi dalis 45 proc. lieka aplinkos veiksniams, tokiems kaip šėrimas [46]. Pienas daugiakomponentė nepastovios sudėties sudėtinga biologinė sistema, kurios dispersinėje terpėje, t. y. vandenyje, yra ištirpusi ir nevienodai pasiskirsčiusi dispersinė fazė, t. y. sausosios pieno medžiagos [47]. Pienas aprūpina organizmą būtinomis maisto medžiagomis ir yra svarbus energijos, aukštos kokybės baltymų ir riebalų šaltinis. Pienas praturtina mitybą kalciu, magniu, selenu, vitaminu B12 ir pantoteno rūgštimi. Pienas ir jo produktai yra visavertės mitybos dalis, jų vartojimas praturtina įprastą ir vegetarišką dietą. Gyvūnų pienas atlieka svarbų vaidmenį vaikų mityboje kaip baltymų, riebalų ir vitaminų šaltinis. Pieninio gyvūno rūšis, jo veislė, amžius, laktacijos tarpsnis, veršiavimųsi skaičius, laikymo sistema, šėrimas, elgesys su gyvūnu daro įtaką pieno spalvai, skoniui ir sudėčiai [48]. Be to, sudedamosios dalys nėra stabilios, jos priklauso nuo daugelio veiksnių. Pieno cheminė sudėtis priklauso nuo karvių produktyvumo krypties, veislės, laktacijos tarpsnio, pašarų cheminės sudėties [49]. Vyraujančios medžiagos piene yra vanduo, riebalai, baltymai, laktozė ir mineralinės medžiagos. Piene, kaip natūralios sudėtinės dalys, yra vitaminai, fermentai, hormonai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos [50]. 18

19 1 lentelė. Karvės pieno cheminė sudėtis, proc. [33]. Sudėtinės dalys Nuo - iki Vidutiniškai Vanduo 82,7-90,7 87,5 Sausosios medžiagos 9,3-17,3 12,5 Riebalai 2,7-7,0 3,8 Baltymai 2,0-5,0 3,3 Iš jų: kazeinas 1,8-4,5 2,7 albuminas 0,2-0,7 0,5 globulinas 0,05-0,15 0,1 kiti baltymai 0,05-0,20 0,1 Nebaltyminiai junginiai 0,02-0,08 0,05 Pieno cukrus (laktozė) 4,0-5,3 4,7 Mineralinnės medžiagos 0,5-1,0 0,7 Dujos 3,0-15,0 7,0 Baltymai tai sudėtingiausia ir svarbiausia pieno sudėtinė dalis. Bendras baltymų kiekis piene priklauso nuo pašarų kiekio, sudėties ir svyruoja tarp 3,0-3,6 proc. Daugiausia pieno baltymų yra sintetinama pačiame tešmenyje, ir tik nedidelė jų dalis patenka iš kraujo [50]. Pieno baltymai susiję su mineralinėmis medžiagomis kalcio, magnio, kalio ir natrio druskomis ir su lipidais, kurie organizme pagerina kai kurių aminorūgščių pasisavinimą. Bendras baltymų kiekis piene nustatomas pagal bendrą azoto kiekį. Jis susideda iš baltyminio ir nebaltyminio azoto. Nebaltyminis azotas turi mažą maistinę vertę. 50 procentų nebaltyminio azoto sudaro urėja, kitą dalį mažos molekulinės masės azoto turintys junginiai. Pagal gautas azoto ir baltyminio azoto vertes nustatomas bendras baltymų kiekis ir tikrasis baltymų kiekis. Nebaltyminės kilmės azoto turinčių medžiagų kiekiai piene svyruoja, priklausomai nuo pašarų rūšies, sezoniškumo, veislės, laktacijos, mastito ir daugelio kitų veiksnių [51]. Pieną sudaro specifinių baltymų kompleksas. Pirminius pieno baltymus sudaro kazeinas. Yra 3 ar 4 kazeino rūšys piene, jos visos skirtingos molekulinės sudėties, tačiau panašios struktūros [52]. Kazeinas turi tinkamą amino rūgščių sudėtį, kuri yra svarbi jauniklių imuniteto vystymuisi. Šis aukštos kokybės baltymas, gaunamas su karviu pienu, yra puikiai pasisavinamas aminorūgščių 19

20 šaltinis [53]. Likę pieno albuminai vadinami išrūginiais baltymais. Pagrindiniai karvės piene randami išrūginiai baltymai yra beta-laktoglobulinai ir alfa-laktalbuminai [54]. Kazeinas, ß-laktoglobulinas ir alfa-laktalbuminas yra sintetinami tešmens epitelinėse ląstelėse ir gaminami tešmens liaukos. Imunoglobulinai ir serumo baltymai į pieną patenka iš kraujo. Tačiau yra išimtis, mažas imunoglobulinų kiekis sintetinamas iš tešmens audiniuose esančių limfocitų (plazminių ląstelių). Šios ląstelės suteikia tešmens liaukai vietinį imunitetą [52]. Riebalai tai viena iš svarbiausių pieno sudėtinių dalių. Jie lengvai asimiliuojami ir žmogaus organizmui reikalingi kaip energijos šaltinis. Riebalai piene sudaro smulkius l - 5 μm skersmens rutulėlius, matomus tik per mikroskopą. Rutulėlių didumas priklauso nuo karvės veislės, laktacijos fazės ir individualių savybių. Pieno riebaluose yra apie 60 proc. sočiųjų riebiųjų rūgščių ir apie 40 proc. neprisotintų riebiųjų rūgščių [52,55]. Kiekviena karvė turi individualias savybes. Skirtingų veislių karvės produkuoja skirtingų riebumų pieną. Skiriasi net tos pačios veislės, tame pačiame ūkyje laikomų karvių pieno riebumas. Ir ta pati karvė produkuos skirtingą pieną priklausomai nuo amžiaus, laktacijos tarpsnio. Patį riebiausia pieną, priešpienį, karvė duoda vos apsiveršiavusi. Jame yra subalansuotas tinkamas antikūnų ir kalorijų kiekis reikalingas atvestam jaunikliui. Kuomet karvė nustoja duoti priešpienį (5-7d. po apsiveršiavimo) yra gaunamas pats liesiausias pienas (iki 25-50d.) vėliau pieno riebumas ima kilti tačiau krinta jo kiekis. Tiesiogiai pieno ir riebalų kiekį įtakoja karvės veislė, ūkio strategija ir šėrimas [52,54]. Vanduo tai didžiausia pieno sudėtinė dalis ir visų pieno sudėtinių dalių skiediklis. Tai būtina sudėtinė pieno dalis, kurioje ištirpusios įvairios sausosios pieno medžiagos. Apie proc. pieno vandens yra laisvo, nesusijungusio su kitomis pieno dalimis. Jame yra nemažai ištirpusių mineralinių medžiagų, angliavandenių, rūgščių, vitaminų. Kita vandens dalis (2-2,5 proc.) absorbuota, susijungusi su polisacharidais, baltymais. [50]. Vandens kiekis piene priklauso nuo laktozės sintezės. Be vandens pienas būtų klampi sekrecija, sudaryta iš lipidų ir baltymų, todėl atskirti nuo liaukos jį būtų labai sudėtinga. Mažiausias vandens kiekis aptinkamas jūrinių žinduolių piene, o aukščiausias atrajotojų piene. Karvės piene apytiksliai yra 87 proc. vandens. Jei vanduo į pieną yra pridedamas siekiant padidinti produkcijos kiekį, jį galima aptikti keliais metodais. Šie metodai paremti pieno užšalimo taško pakitimu [53]. Sausosios medžiagos. Išdžiovinus pieną C temperatūroje iki pastovios masės, lieka vadinamosios sausosios pieno medžiagos. Jas sudaro visos pieno sudėtinės dalys, išskyrus vandenį ir dujas. Nuo sausųjų medžiagų kiekio priklauso maistinė įvairių pieno produktų išeiga taip pat ir pieno vertė 20

21 Somatinės ląstelės tai baltieji kraujo kūneliai (leukocitai), kūno bei sekrecijos epitelinės ląstelės [56]. Tešmens epitelinės ląstelės, vykstant normaliems organizmo procesams, nuolat atskyla ir atsinaujina. Kai pieno liaukoje uždegimo nėra, somatinių ląstelių skaičius būna nuo 10 iki 200 tūkst./ml (vidutiniškai tūkst./ml), vyrauja epitelinės ląstelės. Natūraliai jų visada padaugėja prieš karvėms užtrūkstant, pradėjus jas melžti vieną kartą per dieną, taip pat pirmomis dienomis po veršiavimosi [57]. Urėja yra galutinis azoto apykaitos organizme produktas. Jos kiekis piene parodo azoto ir energijos pusiausvyrą didžiajame prieskrandyje. Pagal urėjos kiekį piene galima spręsti apie baltymų skilimą didžiajame prieskrandyje. Kai baltymų apykaita organizme normali urėjos piene randama mg%. Jei jos nustatoma mažiau kaip 15 mg%, gali būti, kad karvių racione trūksta baltymingų pašarų ar per didelis energijos kiekis. Kai karvės su pašarais gauna daugiau baltymų nei reikia sunaudotiems baltymams atstatyti urėjos perteklius išsiskiria su pienu (piene urėjos randama daugiau nei 30 mg%) ir šlapimu. Tai reiškia, kad pašarai panaudojami neefektyviai, didėja pieno savikaina, karvės suserga medžiagų apykaitos ligomis [58]. Laktozė (pieno cukrus) - yra pagrindinis angliavandenis piene. Randamas daugumos žinduolių piene. Jis yra lengvai virškinamas gliukozės (energija) šaltinis jaunikliams. Pagal cheminę sudėti laktozė yra disacharidas, sudarytas iš monosacharidų D-gliukozės ir D-galaktozės. Laktozė nėra tokiai saldi kaip kitas pieno disacharidas sacharozė, ar monosacharidai fruktozė ir gliukozė. Laktozė žarnyne yra skaidoma į gliukozę ir galaktozę [59]. Piene esantys mineralai. Kalcis ir fosforas yra pagrindiniai mineralai randami piene. Jie yra ypač svarbus jaunikliams kurių kaulai sparčiai auga, o organizmo audiniai greitai vystosi. Daugiausiai šių elementų randama susijungusių su kazeino micelėmis. Tačiau piene gausu ir kitų, organizmui reikalingų, elementų tokių kaip Zn, Mg, Fe, Cu, Mn, ir Mo. Geležies piene, palyginti su jauniklių poreikiu, nedaug. Ji piene surišta su laktoferinu, ksantino oksidaze ir keliomis kazeino formomis [60]. Cinkas karvės piene daugiausia yra surištas su kazeinu, bei maža dalis su laktoferinu. Varis sujuktas su kazeinu, ß-laktoglobulinu, laktoferinu, taip pat randamas pieno riebalų membranose. Molibdenas yra surištas su ksantino oksidaze, fermentais, ląstelių membranomis, pieno riebalų rūtulėlių išoriniais paviršiais. Manganas yra sujungtas su pieno riebalų membranomis. Kobaltas yra vitamino B12 esminė sudedamoji dalis. Mineralai prisideda prie pieno buferinių sistemų palaikymo, ph pokyčių ir osmosinio slėgio susidarymo [61]. Vitaminai. Vitaminai atlieka svarbų vaidmenį organizme. Jie dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, deguonies transportavime, antioksidaciniuose virsmuose. Taip pat padeda organizmui įsisavinti angliavandenius, baltymus ir riebalus. Piene egzistuoja vandenyje tirpus vitaminai (vitaminas B1), riboflavinas (vitaminas B2), niacin (vitaminas B3), pantoteno rūgštis (vitaminas B5), vitaminas B6 (pyridoxine), vitaminas B12 (cobalamin), vitaminas C. [62]. 21

22 Juslinės savybės. Juslinės analizės galimybės ir jos taikymo sritys pastaraisiais metais sparčiai plečiasi. Tai susiję su intensyviu naujų maisto produktų kūrimu bei tobulinimu, naujų žaliavų bei funkcinių komponentų naudojimu, naujos įrangos, technologijų diegimu ir kitais veiksniais. Gera produkto juslinė kokybė ir efektyvus jo pateikimas pirkėjams yra būtinos sąlygos, siekiant maisto produktams ir gėrimams įsitvirtinti rinkoje. Daugelis maisto produktų gamintojų konkuruoja pasaulinėje rinkoje, kuri yra gana įvairi ir skirtinga, priklausanti nuo įvairių ekonominių ir socialinių ypatumų skirtingose šalyse ir regionuose. Supratimas, kokios prodktų savybės svarbiausios vienu ar kitu atveju, yra pagrindinis jų sėkmės garantas rinkoje [63]. Analizuojant juslinės analizės situaciją Lietuvoje ir lyginant ją su tarptautine patirtimi, matyti, kad šiuo metu Lietuvoje vyksta intensyvus tarptautinių metodų perėmimas ir jų praktinis taikymas šalies maisto pramonėje. Nuo 1999 metų KTU Maisto instituto mokslininkų iniciatyva į Lietuvos standartų sistemą buvo perimti devyni tarptautiniai standartai: LST ISO 3972 Juslinė analizė. Metodika. Skonio jautrumo nustatymo metodas; LST ISO 6658 Juslinė analizė. Bendrosios nuorodos; LST ISO 6564 Juslinė analizė. Metodika. Skonio ir kvapo profilio metodai; LST ISO 8588 Juslinė analizė. A ne A testas; LST ISO Juslinė analizė. Maisto produktų spalvos įvertinimo bendrosios nuorodos ir tyrimo metodas; LST ISO Juslinė analizė. Metodika. Tekstūros profilis; LST ISO 4121 Juslinė analizė. Kiekybinių atsakų skalių taikymo bendrieji nurodymai; LST ISO 5497 Juslinė analizė. Metodika. Mėginių, kurių negalima tiesiogiai jusliškai ištirti, paruošimo nurodymai; LST ISO Juslinė analizė. Metodika. Stiprumo vertinimo metodas. [64]. 22

23 2.TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 2.1. Neekstruduotų ir ekstruduotų pupinių javų maistinės vertės tyrimai Pašarų maistinės vertės tyrimai buvo atliekami Lietuvos sveikatos mokslų universitete Gyvūnų auginimo technologijų institute, Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje. Maistinė vertė buvo tiriama šiais metodais: sausosios medžiagos buvo nustatytos kaip skirtumas tarp natūralaus drėgnio mėginio ir džiovinto 3 val. 105 C temperatūroje mėginio; žali baltymai ištiriami pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį; žali riebalai apskaičiuojami, mėginius išekstrahavus chloroformu; žali pelenai apskaičiuojami pagal mėginio, kurio organinės medžiagos sudegintos 550 C temperatūroje, likutį; kalcio kiekis nustatomas atominės absorbcijos metodu su spektrometru Perkin Elmer 603 (JAV); suminio fosforo kiekis bus nustatytas taikant vanado-molibdato fotometrinį metodą; NEM = sausų medžiagų kiekis žalių baltymų kiekis žalių riebalų kiekis žalios ląstelienos kiekis žalių pelenų kiekis; žalia ląsteliena buvo nustatoma, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių medžiagų likutis; NDF, ADF ir ADL naudojant analizatorių ANKOM 200 Fiber Analyzer (Ankom Technology, Macedon, USA); aminorūgštys nustatoms efektyviosios skysčių chromatografijos ESC metodu taikant AccQ Tag (Waters inc., JAV) technologiją; riebalų rūgščių kiekis, cis ir trans izomerai buvo nustatyti dujų chromotografu GC 2010 Shimadzu su MS detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant pagal Folčio metodą ir metilinant pagal Christopherson S. W. ir Glass R. L. [65] aprašytą metodiką. Hypocholesterolemijos/Hypercholesterolemijos indeksas (h/h) apskaičiuotas pagal M. Fernández ir kt. (2007). Aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI) indeksai apskaičiuoti pagal T. L. V. Ul-bricht ir D. A. T. Southgate (1991): AI = [C12:0+(4 C14:0) + C16:0]/[n-6 PUFA + n-3 PUFA + MUFA]; TI = [C14:0 + C16:0 + C18:0]/[(0.5 MUFA) + (0,5 n-6 PUFA) + (3 n-3 PUFA) + n- 3/n-6 PUFA]. 23

24 2.2.Šėrimo bandymas su melžiamomis karvėmis Bandymo atlikimo vieta ir tyrimo sąlygos Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Gyvūnų auginimo technologijų instituto, Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje, Kauno technologijos universiteto, Maisto institute, bei UAB,,AUGA Grūduva pieninių galvijų fermoje. Žaliavos ekstruduotos nuo 125 iki 135 o C temperatūrų diapazone, esant procentų drėgmės lygiui. Ekspozicijos laikas 7-12 sekundžių Bandymo schema, šėrimo ir laikymo sąlygos Moksliniai tyrimai buvo atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI [66], bei Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Dėl skerdžiamų ar žudomų gyvūnų gerovės Nr. B1 210, Vilnius [67]. Ekstruduotų pašarinių pupų poveikiui karvių produktyvumui, pieno sudėčiai ir juslinėms pieno savybėms įvertinti, buvo atliktas šėrimo bandymas UAB,,AUGA Grūduva melžiamų karvių fermoje. Šėrimo bandymui analogų principu (pagal amžių, produktyvumą ir apsiveršiavimo laiką) atrinktos 20 Lietuvos juodmargių veislės karvės (10 gyvulių kontrolinėje grupėje ir 10 tiriamojoje grupėje). Tyrimams atrinktos karvės buvo laikomos vienodomis sąlygomis - palaidos, girdytos iš šildomų, automatinių girdyklų, melžiamos Eglutės tipo 24 stovėjimo vietų aikštelėje ir šeriamos du kartus per parą. Kontrolinės grupės karvės buvo šeriamos ūkyje įprastu racionu, papildytu neapdorotomis pašarinėmis pupomis. Tiriamosios grupės - ūkyje įprastu racionu, papildant ekstruduotomis pašarinėmis pupomis, siekiant nustatyti šios pašarinės žaliavos apdorojimo būdo ekstruduojant poveikį melžiamų karvių produktyvumui ir produkcijos kokybei bei sudėčiai. Pašarinės pupos buvo ekstruduotos UAB,,AUGA Grūduva ūkyje, esant o C temperatūrų diapazone, procentų drėgmės lygiui prieš ekstrudavimą ir procentų po ekstrudavimo. Bandymą sudarė du laikotarpiai paruošiamasis (14 d.) ir tiriamasis (90 d.). Šėrimo bandymas buvo atliktas metais (1 schema). 24

25 1 schema. Tiriamojo darbo atlikimo schema Literatūros analizė apie melžiamų karvių šėrimo ypatumus, ekstruduotų pašarinių pupų poveikį produktyvumui ir produkcijos sudėčiai bei kokybei Melžiamų karvių šėrimo bandymo atlikimas Kontrolinė grupė (n=10) Tiriamoji grupė (n=10) Produktyvumo, pieno sudėties ir kokybės rodiklių fiksavimas, juslinių savybių vertinimas Ūkyje įprastas racionas + neapdorotos pupos Ūkyje įprastas racionas + ekstruduotos pupos Ekstruduotų pašarinių pupų poveikio melžiamų karvių produktyvumui įvertinimas Ekstruduotų pašarinių pupų poveikio pieno sudėčiai ir kokybei bei juslinėms savybėms įvertinimas Kontrolinės grupės karvės buvo šeriamos įprastu racionu, tačiau ruošiant sudėtinį pašarą naudojamos termiškai neapdorotos pašarinės pupos. Tiriamosios grupės karvės šeriamos analogišku racionu į kurio sudėtį įtraukiamas sudėtinis pašaras su ekstruduotomis pašarinėmis pupomis. Sudėtinių pašarų sudėtis pateikiama 2 lentelėje. 25

26 2 lentelė. Sudėtinio pašaro sudėtis 1 tonai pašaro paruošti, proc. ir kg Pašaro pavadinimas Sudėtis, proc. Kontrolinė Grupė Tiriamoji Pašaro su neapdorotomis pupomis sudėtis, kg Kvietrugių grūdai Pupų grūdai ,9 - Ekstruduotos pupos ,9 Pašaro su ekstruduotomis pupomis sudėtis, kg Žirnių grūdai ,9 167,9 Kviečių grūdai 14,5 143,2 143,2 Soja ekstruduota 13,8 136,3 136,3 Avižų grūdai 10 98,8 98,8 Mineralai Vilomin Milking Org 2,81 27,8 27,8 Rūgštinis buferis 1 9,9 9,9 Natrio dikarbonatas 0,89 8,8 8,8 Toksinų surišėjas ATOX 0,15 1,5 1,5 Mielės LIVE SACC DAIRY 0,1 1 1 Kaip matome iš 2 lentelės duomenų, kontrolinės ir tiriamosios grupės, sudėtiniai pašarai buvo analogiškos sudėties, skyrėsi tik jų gamybai naudotos pašarinės pupos (neapdorotos ir ekstruduotos). 3 lentelė. Sudėtinių pašarų maistinė ir energetinė vertė Grupė Rodiklis Kontrolinė Tiriamoji Pašaras su neapdorotomis Pašaras su ekstruduotomis pupomis pupomis SM suvartojimas bendras, kg 89,321 89,321 Kiekis neto energija laktacija, MJ 7,27 7,27 NEL/kg SM Cukrus, g/kg SM Krakmolas, g/kg SM Ž. riebalai, g/kg SM Ž. baltymai, g/kg SM Naudingieji žali baltymai, g/kg SM Ruminalinis azoto balansas, g 3,4 3,4 Ž. ląsteliena, g/kg SM Kalcis, g/kg SM 9,68 9,68 Fosforas, g/kg SM 6,59 6,59 Magnis g/kg SM 5,34 5,34 Natris g/kg SM 5,38 5,38 Kalis g. 834,7 834,7 26

27 Kaip matome iš 3 lentelėje pateiktų duomenų, kontrolinės ir tiriamosios grupės sudėtinis pašaras buvo vienodos energetinės ir maistinės vertės. 4 lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupių šėrimo racionai, kg Pašarai Pašarų grupė Kontrolinė Grupė Tiriamoji Vyt. žolės silosas iš tranšėjos Žolinis 12,79 12,79 Kombinuotasis pašaras su neapdorotomis Sudėtinis 9 - pupomis Kombinuotasis pašaras su ekstruduotomis Sudėtinis - 9 pupomis Kukurūzų grūdainis Sudėtinis 1,5 1,5 Druska Mineralinis pr. 0,05 0,05 Kukurūzų silosas Žolinis Cukrinų runkelių melasas Sudėtinis 0,25 0,25 Vanduo Mineralinis pr. 5,4 5,4 Kviečių šiaudai Žolinis 1 1 Viso, kg: 49,99 49,99 Kaip matyti iš 4 lentelės duomenų, kontrolinės ir tiriamosios grupės karvės buvo šeriamos analogišku racionu, skiriasi tik naudojamas sudėtinis pašaras, tačiau tai neturi jokios įtakos minėto pašaro kiekiui racione. 27

28 5 lentelė. Bendra kontrolinės ir tiriamosios grupės raciono maistinė ir energetinė vertė Rodiklis Kontrolinė Grupė Tiriamoji SM suvartojimas bendras, kg 23,99 23,99 SM suvartojimas iš žolinio p., proc., SM iš ž.p. 62,16 62,16 Kiekis neto energija laktacija, MJ NEL/kg SM 6,79 6,79 Cukrus, g/kg SM Krakmolas, g/kg SM Atsparus krakmolas, g/kg SM Cukrus + neatsparus krakmolas, g/kg SM Ž. riebalai, g/kg SM Ž. baltymai, g/kg SM Naudingieji žali baltymai g/kg SM g Nesuskaidomi baltymai, proc. ŽB Ruminalinis azoto balansas, g Ž. ląsteliena, g/kg SM g/kg SM g/100 kg SM k.s Rūgštinė deterg. ląsteliena ADF Neutrali deterg. ląsteliena NDF Kalcis g/kg SM 6,4 6,4 g 153,5 153,5 Fosforas g/kg SM 4,31 4,31 g 103,5 103,5 Magnis g/kg SM 2,66 2,66 Natris g/kg SM 3,24 3,24 Kalis g/kg SM 16,42 16,42 Manganas g/kg SM Varis g/kg SM Kobaltas g/kg SM 0,52 0,52 Kaip matome iš 5 lentelės duomenų, kontrolinės ir tiriamosios karvių grupių racionai buvo vienodos energetinės vertės: viename kilograme sausųjų medžiagų buvo 6,79 MJ NEL. Racionai sudaryti atsižvelgiant į energijos, maisto, mineralinių medžiagų ir vitaminų reikmes. Racionų energinė ir maistinė vertė apskaičiuota kompiuterine šėrimo programa HYBRIMIN Futter

29 2.3. Karvių produktyvumo ir pieno sudėties tyrimai Bandymo metu, kas mėnesį, buvo atliekamas kiekvienos karvės kontrolinis melžimas. Pieno mėginiai imti į vienkartinius pieno mėginių indelius, bei į C temperatūroje iškaitintą stiklinę tarą. Mėginio tara, identifikavimo kodas, konteinerio plomba, mėginio tūris ir naudojami konservantai atitiko laboratorijose esamus techninius reikalavimus. Mėginiai pieno riebalų, baltymų, urėjos, laktozės, kiekiui nustatyti konservuoti konservantu Sedupolu. Kiekvienam paimtam pieno mėginiui užklijuotas identifikavimo numeris ir užpildytas lydraštis. Paruošti mėginiai laikyti ne aukštesnėje kaip +6 C. temperatūroje. Į VĮ Pieno tyrimai laboratoriją mėginys pristatytas ne vėliau, kaip per 24 val. nuo mėginio paėmimo. Kontrolinio melžimo metu buvo nustatomas primelžto pieno kiekis, o pieno mėginiuose ištirtas: baltymų kiekis; riebalų kiekis; laktozės kiekis; somatinių ląstelių kiekis; urėjos koncentracija; taip pat apskaičiuotas pieno riebalų ir baltymų santykis. Pieno riebalai, baltymai, laktozė ir urėjos kiekis nustatyti prietaisu Lactoscope 550 ir LactoScope FTIR (FTI.O.2001; Delta Instruments, Olandija) infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities spindulių absorbcijos metodu. Somatinių ląstelių skaičiaus tyrimas atliekamas naudojant matuoklį Somascope, dirbantį srauto citometrijos principu. Toliau vykdyti pieno kokybės tyrimai. Nustatinėjamas: Pieno tankis - aereometru; Pieno aktyvusis rūgštingumas (ph) - matuojant ph metru INOLAB3 (WTW GmbH, Vokietija); Pieno titruojamasis rūgštingumas - titruojant su NaOH [68]; Pieno termostabilumas veikiant pieną etilo alkoholiu; Pelenų kiekis - gravimetriniu metodu, prieš tai mėginius mineralizuojant sausuoju deginimu C temperatūroje [69]; 29

30 Fermentinio rūgimo klasė, pieno susitraukimo greitis - sutraukinimo veikiant šliužo fermentu laikas ir sutraukos charakteris (fermentinio rūgimo, rūgimo mėginiai) pagal mikrobiologinės kontrolės instrukciją pieno perdirbimo įmonėms [70] Pieno mėginių aminorūgščių kiekybinė ir kokybinė analizė Pradedant tyrimą mėginyje atskiriamas kazeinas ir išrūgų baltymai. Pienas frakcionuojamas centrifuguojant, tuomet atliekamas izoelektrinis nusodinimas. Mėginiai džiovinami šalčiu (liofilizuojami). Atlikama derivatizacija. Aminorūgščių išskyrimui naudojama 4 µm dalelių dydžio, 150 mm ilgio ir 3,9 mm vidinio skersmens Nova-Pak C18 (Waters Corporation, Miliford, MA) chromatografinė kolonėlė, temperatūra 37 C. Aminorūgštys identifikuojamos ir kiekybiškai įvertintos matuojant fluorescenciją Eex 250, Eem 395 nm ilgių bangose. Injekcijos tūris 10 µl. Mobilią fazę sudarė gradientas A (pagamintas Waters AccQ Tag, 100 ml koncentrato skiedžiama 1 L ultra švaraus distiliuoto vandens) gradientas B (acetonitrilas) ir gradientas C (ultra švarus distiliuotas vanduo). Tyrimo rezultatai kiekybiškai įvertinami naudojant Galaxie Chromatography Workstation (Varian Corporation, JAV) programinę įrangą Pieno mėginių lakiujų kvapo junginių kokybinė analizė Lakieji kvapo junginiai nustatomi kietafazės mikroekstrakcijos būdu. Pieno mėginiai iki analizės buvo sandėliuojami -80 o C. 15 g pieno mėginio buvo supilama į 20 ml chromatografinius buteliukus su silikoninę septą turinčiu magnetiniu kamšteliu. Septa buvo praduriama speciala SPME analizei skirta adata. Prieš ekstrakciją mėginiai šildomi termobloke 20 min. 40 ºC. Išsiskyrusių junginių ekstrakcijai naudojamas kietafazės mikroektrakcijos pluoštelis sudarytas iš divinilbenzeno/karbono/polidimetilksiloksano (DVB/CAR/PDMS), 50/30μm skersmens (Supelco (Bellafonte, PA, USA). Junginių absorbcija vykdoma 40 min 40 ºC, desorbcija atliekama dujų chromatografo (Shimadzu GCMS-QP2010 Ultra/MS) injektoriuje 2 min, 240 C temperatūroje. Junginių atskygimui naudojama Rxi-5ms kolonėlė (Restek, Bellefonte, PA, JAV), 30 metrų, vidinis skersmuo 0,25 mm, storis 0,2 μm. Kolonėlės temperatūra keliama nuo 40 iki 270 o C, per 33 min. Jonų šaltinio temperatūra 240 o C. Nešančiosios dujos: helis. Junginiai indentifikuojami pagal žinimus masių spektrus iš duomenų bazės Nist' 21 (Shimadzu corp., Kyoto, Japonija). Naudojama pilno skenavimo programa, skenavimo ribos m/z. 30

31 2.6. Pieno mėginių riebalų rūgščių kiekybinė ir kokybinė analizė Bandiniai riebalų rūgščių kiekybiniai ir kokybinei analizei atrinkti pagal modifikuotą LST ISO 5555:1997 Gyvuliniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Bandinių ėmimas. Paruošti pagal LST ISO 661:1997 Gyvuliniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Bandinio paruošimas. Dujų chromatografinei analizei atlikti, riebalai iš pieno atskirti separacijos būdu, jį pakaitinus iki 50 C temperatūros, o iš pieno produktų juos ekstrahuojant dietileterio ir petrolio eterio mišiniu 1:1, vėliau tirpiklį išgarinant 50 C temperatūros vandens vonelėje bei 1h, 50 C temperatūroje mėginį džiovinant termostate. Analizė atliekama dujų chromatografu GC 2010 Plius Shimadzu, su masių spektrometro detektoriumi. Riebalų rūgščių identifikavimui naudojamas pieno riebalų rūgščių rinkinys Supelco 37 Component FAME Mix Pieno juslinių savybių vertinimas Juslinių savybių įvertinimui buvo taikytas juslinių savybių profilio testas. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumas įvertinti ir visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje.iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių. Pieno mėginių juslinio vertinimo teste dalyvavo penkių vertintojų grupė. Vertintojai buvo atrinkti ir apmokyti dirbti pagal ISO Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtose KTU Maisto instituto juslinės analizės mokslo laboratorijos kabinose. Duomenų surinkimui ir analizei taikyta kompiuterinė programa Fizz Network (Biosystems, Prancūzija). Gauti žalio pieno mėginiai pasterizuoti 74±2ºC temperatūroje, atšaldyti iki 16±2 ºC temperatūros, supilstyti į stiklinėles koduotas 3 atsitiktinių skaitmenų kodais ir pateikti po vieną vertintojams. Vertintojų skonio receptorių atstatymui naudotas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo bei kvietinė duona. 31

32 Sudarant juslinių savybių profilį, naudotas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant du kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje buvo pateikiami 2 mėginiai, po to vertintojų grupė darė 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai buvo vertinami toliau. Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertintas 15 žingsnių graduotoje skaitmeninėje skalėje: 1 savybė nejaučiama, 8 vidutiniškai išreikšta, 15 labai stipriai išreikšta 2.8. Kraujo tyrimai Kraujas buvo imamas laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų. Pirmiausia, prieš imant kraują paruošiama kraujo ėmimo vieta, t.y. dezinfekuojamas odos plotas. Kraujas paimtas iš uodegos vakutainerio ir vakuminių mėgintuvėlių pagalba. Imant kraują iš uodegos (v. coccygea), karvės uodega verčiama aukštyn ir dezinfekavus dūrio vietą vakutainerio adata smeigiama pašaknio srityje į uodegos vidurį. Paimti kraujo mėginiai suženklinami, kad būtų įmanomas atsekamumas. Kraujo biocheminiams tyrimams reikalingas kraujo serumas. Kad gauti kraujo serumą, reikalinga paimtą kraują centrifuguoti keletą minučių aps./min greičiu. Atskyrus kraujo serumą jis buvo panaudotas kraujo biocheminiams tyrimams atlikti ir nustatyti kraujyje esančių fermentų ir mineralinių medžiagų kiekius. Biocheminiai kraujo tyrimai buvo atliekami naudojant japonų firmos ARKRAY sausos chemijos biocheminį analizatorių SPOTCHEM EZ (ARKRAY, Japonija). Analizatoriuje įmontuota centrifuga centrifuguoja bei užneša mėginį ant tyrimų juostelių ir automatiškai analizuoja. Tokiu būdu yra užtikrinami patikimi rezultatai. Gavus kraujo biocheminių tyrimų atsakymus, buvo ieškota kiekvieno rodiklio nuokrypių nuo normos ribų Statistinis duomenų įvertinimas Gauti melžiamų karvių produktyvumo, pieno sudėties ir kokybės tyrimų duomenys buvo apdoroti skaičiuokle MS Office Excel Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai, vidurkių paklaidos.aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas pagal Stjudento kriterijų. Duomenys laikomi statistiškai patikimi, kai p 0,05. Vertinant pieno juslinių savybių tyrimo rezultatus buvo atlikta dispersinė analizė. Jei buvo nustatyta, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis ledo nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų 32

33 vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenų analizė buvo atlikta statistiniu paketu SPSS for Windows, versija 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006). 33

34 Sausosios medžiagos, proc. Žali baltymai, proc. Žali riebalai, proc. Žali pelenai, proc. NEM, proc. Kalcis Fosforas Apykaitos energija (AE), MJ/kg Neto energija laktacijai (NEL), MJ/kg 3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 3.1. Neekstruduotų ir ekstruduotų pupinių javų maistinė vertė Būtinosios maisto medžiagos yra reikalingos kiekvienam gyvam organizmui [71]. Šėrimo rekomendacijos yra pagrįstos konkrečiais įvairių maisto medžiagų poreikiais karvės organizmui. Kiekviena maisto medžiaga atlieka konkretų vaidmenį augimo, gamybos ar medžiagų apykaitos procesuose. Melžiamų karvių, kaip ir kitų naminių gyvūnų, racionai turi būti visaverčiai. Jie normuojami pagal sausųjų medžiagų, neto energijos laktacijai (NEL), pašaro apykaitos energijos (AE) (kitų grupių galvijams), baltymų, angliavandenių (ląstelienos, cukraus, krakmolo), riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų medžiagų poreikį. Dėl šios priežasties būtina atlikti žaliavų naudojamų melžiamų karvių šėrimui išplėstinės maistinius vertės tyrimus. Pupinių javų grūdų maistinė ir energinė vertė nustatyta Lietuvos sveikatos mokslų universitete Gyvūnų auginimo technologijų institute, Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje bei Gyvulininkystės institute. Gauti cheminės sudėties analizes tyrimų rezultatai pateikiami 6 ir 7 lentelėse. 6 lentelė. Neapdorotų ir ekstruduotų pupinių javų maistinė vertė Žaliavos pavadinimas Neapdoroti lubinai 91,72±0,4 2 30,95±0, 37 15,71±0,16 2,61±0,1 5 38,13 0,192 0,511 12,17 7,51 Ekstruduoti lubinai Neapdorotos pupos Ekstruduotos pupos Neapdoroti žirniai Ekstruduoti žirniai 92,73±0,6 2 94,01±0,4 2 90,98±0,3 1 92,33±0,8 4 89,44±0,2 3 27,53±0, 23 26,73±0, 20 27,20±0, 31 22,46±0, 36 23,14±0, 45 7,72±0, 14 0,99±0, 12 1,21±0, 14 1,61±0, 18 1,58±0, 13 2,28±0,1 7 2,88±0,1 4 2,97±0,0 8 2,52±0,1 1 2,54±0,1 0 45,97 0,277 0,652 12,27 8,20 56,39 0,100 0,403 12,36 7,76 53,38 0,164 0,479 12,13 7,61 61,21 0,102 0,411 12,82 8,18 57,49 0,132 0,473 12,40 7,90 34

35 Pupinių javų sausųjų medžiagų kiekis iki apdorojimo kito nuo 91,72 proc. iki 94,01 proc., po ekstrudavimo 90,98-92,73 proc., didžiausias SM kiekis nustatytas neapdorotų pupų (94,01 proc.), o mažiausias ekstruduotų žirnių (89,44 proc.). Didžiausias žalių baltymų kiekis nustatytas neapdorotuose lubinuose (30,95 proc). Mažiausias žalių baltymų kiekis nustatytas neapdorotuose žirniuose (22,46 proc.), po ekstrudavimo baltymų kiekis žirnuose padidėjo 0,68 proc. Didžiausias ekstrudavimo poveikis baltymų kiekiui buvo apdorojant lubinus, iki apdorojimo baltymų nustatyta 30,95 proc., po ekstrudavimo ž. baltymų sumažėjo netgi 3,42 proc. (27,20 proc.). Galima daryti prielaidą, jog dalis baltymų galėjo pereiti į neazotinių ekstrakcinių medžiagų koncentraciją, tačiau šią hipotezę reikėtų tikslinti naudojant modernesnius tyrimo metodus. Mažiausias žalių riebalų kiekis nustatytas neapdorotų ir ekstruduotų pupų, o didžiausias neapdorotų ir ektruduotų lubinuos. Didžiausias ž. riebalų skirtumas, netgi 7,99 proc. nustatytas tarp neapdorotų (15,71 proc.) ir apdorotų lubinų (7,72 proc.). Panašius ž. riebalų pokyčius pateikia Blizniko S. ir bendraautorių [72] atlikti tyrimai taikant skirtingus kombinuotojo pašaro apdorojimo metodus, poveikio kitiems maistinės vertės rodikliams šiems autoriams nustatyti nepavyko. Jų rezultatus patvirtina mūsų gauti ž. pelenų, kalcio ir fosforo tyrimo rezultatai. Žalių pelenų kiekis prieš ir po apdorojimo kito neženkliai. Mažiausias pelenų kiekis nustatytas ekstruduotuose lubinuose (2,28 proc.), didžiausias ekstruduotose pupose. Mažiausias kalcio ir fosforo kiekis nustatytas pašarinėse pupose. Apykaitos energijos kiekis apdorotuose ir neapdorotuose lubinuose, pupose ir žirniuose buvo labai panašus apie 12,13-12,82 proc. Ekstrudavimas taip pat neturėjo jokio reikšmingo poveikio pupinių javų (pupų, žirnių) maistinės vertei kitų autorių atliktuose tyrimuose [73]. 35

36 7 lentelė. Ląstelienos ir atskirų jos frakcijų kiekis tirtuose pupiniuose javuose Žaliavos pavadinimas Žalia ląsteliena, proc. ADL, proc ADF, proc. NDF, proc. Neapdoroti lubinai 15,51±0,68 0,92±0,08 18,75±0,21 22,72±0,34 Ekstruduoti lubinai 12,22±0,62 1,04±0,09 15,49±0,017 22,97±0,38 Neapdorotos pupos 6,92±0,28 0,87±0,07 9,71±0,02 16,89±0,21 Ekstruduotos pupos 6,22±0,32 0,73±0,07 53,38±0,64 9,10±0,14 Neapdoroti žirniai 4,53±0,22 0,39±0,06 6,69±0,21 15,06±0,35 Ekstruduoti žirniai 4,69±0,18 0,07±0,02 6,04±0,19 8,59±0,16 Didžiausias žalios ląstelienos kiekis nustatytas neapdorotuose lubinuose (15,51 proc.), mažiausias neapdorotuose žirniuose (4,53 proc.). Po ekstrudavimo ž. ląstelienos lubinuose sumažėjo net 2,99 proc., kituose pupiniuose javuose ž. ląstelienos kiekis po ekstrudavimo kito nežymiai. Didžiausias ADL frakcijos kiekis nustatytas ekstruduotuose lubinuose, o mažiausias ekstruduotuose žirniuose. ADL frakcijos kiekis tiriamuosiuose pašaruose prieš ir po apdorojimo kito nežymiai. Atlikus tyrimus nustatyta, jog didžiausias ADF frakcijos kiekis nustatytas ekstruduotose pupose, o mažiausias ekstruduotuose žirniuose. Pastebima, jog ekstrudavimas turėjo reikšmingos įtakos ADF frakcijos pokyčiams pupiniuose javuose. Nustatyta jog ADF frakcijos pupose po ekstrudavimo padidėjo. Daugiausia NDF nustatyta ekstruduotuose lubinuose 22,97 proc., mažiausia ekstruduotuose žirniuose 8,59 proc. Pastebima, jog NDF frakcijos kiekiui, pupose ir žirniuose ekstrudavimas turėjo pastebimos įtakos, tuo tarpu NDF kiekio pokyčiai lubinuose prieš ir po ekstrudavimo nežymūs. Pupiniuose javuose nustatytas aminorūgščių kiekis pateikiamas 8 lentelėje 36

37 8 lentelė. Aminorūgščių kiekis neapdorotuose ir ekstruduotuose pupiniuose javuose, g/kg SM Žaliavos pavadinimas Neapdoroti lubinai Ekstruduoti lubinai Neapdorotos pupos Ekstruduotos pupos Neapdoroti žirniai Ekstruduoti žirniai Asparto r. 30,24±0,09 24,34±0,91 30,77±0,31 28,72±0,39 25,15±0,61 25,18±0,71 Treoninas 11,14±0,32 8,88±0,08 9,92±0,12 9,61±0,12 8,85±0,12 8,73±0,12 Serinas 15,57±0,25 13,01±0,24 13,31±0,32 13,22±0,41 10,53±0,41 11,67±0,24 Glutamo r. 74,96±0,95 62,18±0,97 51,58±1,02 51,71±0,21 40,30±0,59 42,77±0,91 Prolinas 13,86±0,23 13,06±0,08 11,63±0,94 12,68±0,46 10,86±0,45 11,04±0,02 Glicinas 13,70±0,87 11,38±0,92 12,60±0,31 11,68±0,51 10,31±0,11 11,31±0,21 Alaninas 11,14±0,38 8,79±0,32 11,27±0,16 11,10±0,55 10,53±0,91 10,05±0,12 Valinas 12,39±0,71 9,57±0,54 11,96±0,19 11,93±0,12 8,59±0,10 10,50±0,31 Metioninas 4,08±0,02 4,03±0,09 3,80±0,32 3,74±0,21 2,22±0,01 2,34±0,41 Izoleucinas 12,93±0,36 10,79±0,27 11,38±0,01 11,32±0,62 8,91±0,72 9,63±0,51 Leucinas 20,61±0,51 25,32±0,31 19,61±0,12 19,91±0,62 15,23±0,17 23,80±0,91 Tirozinas 10,47±0,01 7,97±0,09 7,14±0,19 7,56±0,91 5,32±0,01 5,88±0,12 Fenilalaninas 11,97±0,36 10,29±0,06 11,14±0,39 11,47±0,45 9,99±0,16 10,81±0,11 Histidinas 12,09±0,25 10,18±0,32 12,30±0,49 9,82±0,12 9,81±0,15 9,51±0,09 Lizinas 14,72±0,39 11,74±0,39 16,06±0,51 15,05±0,91 15,22±0,94 15,42±0,46 Argininas 38,31±0,34 28,26±0,11 28,10±0,39 28,21±0,16 20,63±0,71 20,99±0,33 Iš viso aminorūgščių: 308,16 259,80 262,56 257,72 212,47 229,61 37

38 Dias Paes M. C. [74] nurodo, jog kukurūzų ekstrudavimas reikšmingai sumažina izoleucino, leucino, lizino, treonino ir valino kiekį, taip pat veikia histidino, metionino ir triptofano kiekį kukurūzuose. Analizuojant gautus tyrimų rezultatus, nustatyta jog ekstruduojant apdorojus lubinus ir žirnius ženkliai padidėjo leucino kiekis šiose žaliavose. Lubinuose po ekstrudavimo leucino kiekis 4,71 g/kg SM padidėjo, o žirniuose 8,57 g/kg SM. Pupose leucino kiekis prieš ir po ekstrudavimo beveik nepakito. Nustatyta, jog žaliavų ekstrudavimas turėjo įtakos tirozino kiekio pokyčiams lubinuose. Lubinuose po ekstrudavimo tirozino sumažėjo 2,5 g/kg SM. Analizuojant rezultatus pastebėta, jog po ekstrudavimo 5,9 g kg/sm sumažėjo asparto r. kiekis lubinuose. Asparto r. kiekiui pupose ir žirniuose ekstrudavimas poveikio neturėjo. Ekstruduose lubinuose nustatytas 10,05 g/kg SM mažesnis arginino kiekis, kitose žaliavose šis poveikis neužfiksuotas. Ekstrudavimas neturėjo beveik jokio poveikio treonino, serino, glutamo, prolino, glicino, alaninino, valino, metionino, fenilalanino ir izoleucino kiekio pokyčiams pupose ir žirniuose. Ištirtų neapdorotų ir ekstruduotų pupinių javų mėginių riebalų rūgščių sudėtis pateikta 9-11 lentelėse.

39 9 lentelė. Neapdorotų ir ekstruduotų lubinų riebalų rūgščių sudėtis Rodiklis Trumpinys Mato vienetas Neapdoroti lubinai Ekstr. lubinai Lauro rūgštis C12:0 proc. 0,03±0,01 0,03±0,01 Miristo rūgštis C14:0 proc. 0,17±0,02 0,18±0,01 Pentadekano rūgštis C15:0 proc. 0,08±0,01 0,06±0,01 Palmitino rūgštis C16:0 proc. 11,80±0,12 12,16±0,03 Palmitino rūgštis C16:1n-9 proc. 0,08±0,01 0,06±0,01 Heksadekaeno rūgštis C16:1n-7 proc. 0,08±0,02 0,09±0,03 Margarino rūgštis C17:0 proc. 0,09±0,03 0,08±0,001 Margarinoleno rūgštis C17:1 proc. 0,03±0,001 0,04±0,001 Stearino rūgštis C18:0 proc. 7,99±0,35 7,42±0,03 Elaido rūgštis trans- C18:1n-9 proc. 0,00 0,02±0,01 Oleino rūgštis C18:1n-9 proc. 38,51±2,99 32,74±0,92 Vakeno rūgštis C18:1n-7 proc. 2,28±0,32 1,08±0,03 Linolelaido rūgštis trans- C18:2n-6 proc. 0,03±0,01 0,04±0,01 Linolo rūgštis C18:2n-6 proc. 31,00±1,87 38,93±0,81 γ-linoleno rūgštis C18:3n-6 proc. 0,01±0,001 0,01±0,01 α-linoleno rūgštis C18:3n-3 proc. 4,23±0,21 3,80±0,31 Arachido rūgštis C20:0 proc. 0,92±0,09 0,88±0,05 Eikozoeno rūgštis C20:1n-9 proc. 0,23±0,15 0,28±0,08 Eikozodieno rūgštis C20:2n-6 proc. 0,03±0,001 0,04±0,03 Eikozotrieno rūgštis C20:3n-3 proc. 0,06±0,03 0,08±0,01 Eikozopentaeno rūgštis C20:5n-3 proc. 0,10±0,03 0,04±0,01 Begeno rūgštis C22:0 proc. 1,89±0,50 1,53±0,02 Eruko rūgštis C22:1n-9 proc. 0,00 0,00 Eikozotetraeno rūgštis C22:4n-6 proc. 0,02±0,01 0,01±0,01 Lignocerino rūgštis C24:0 proc. 0,27±0,03 0,31±0,02 Nervono rūgštis C24:1n-9 proc. 0,03±0,01 0,05±0,03 Dokozopentaeno rūgštis C22:5n-3 proc. 0,00 0,00 Sočiosiųjų riebalų rūgščių suma proc. 23,23±1,32 22,65±0,71 Mononesočiųjų riebalų rūgščių suma proc. 41,24±3,59 34,36±0,95 Polinesočiųjų riebalų rūgščių suma proc. 35,48±5,31 42,95±0,89 Neidentifikuotė riebalų rūgščių suma proc. 0,05±0,01 0,04±0,01 Rūgščių trans-izomerų suma proc. 0,03±0,01 0,06±0,01 Polinesočiųjų ir sočiųjų rūgščių kiekybinis santykis 1,53 1,90 n-3 rūgščių suma proc. 4,39 3,92 n-6 rūgščių suma proc. 31,09 39,03 n-6/n-3 7,08 9,95 Aterogeniškumo indeksas AI 0,16 0,17 Trombogeniškumo indeksas TI 0,40 0,41 hipo-/hiper-holesteroleminis h/h 6,36 6,22 Rūgščių peroksidavimosi indeksas IP 41,40 47,9 39

40 10 lentelė. Neapdorotų ir ekstruduotų pupų riebalų rūgščių sudėtis Rodiklis Trumpinys Mato vienetas Neapdorotos pupos Ekstr. pupos Lauro rūgštis C12:0 proc. 0,04±0,01 0,07±0,01 Miristo rūgštis C14:0 proc. 0,43±0,02 0,33±0,04 Pentadekano rūgštis C15:0 proc. 0,19±0,01 0,14±0,02 Palmitino rūgštis C16:0 proc. 14,18±0,51 13,50±0,21 Palmitino rūgštis C16:1n-9 proc. 0,02±0,01 0,07±0,01 Heksadekaeno rūgštis C16:1n-7 proc. 0,08±0,01 0,22±0,02 Margarino rūgštis C17:0 proc. 0,14±0,01 0,14±0,05 Margarinoleno rūgštis C17:1 proc. 0,03±0,02 0,03±0,01 Stearino rūgštis C18:0 proc. 2,62±0,09 3,08±0,12 Elaido rūgštis trans- C18:1n-9 proc. 0,00 0,00 Oleino rūgštis C18:1n-9 proc. 24,64±1,00 24,68±1,01 Vakeno rūgštis C18:1n-7 proc. 1,08±0,09 1,18±0,09 Linolelaido rūgštis trans- C18:2n-6 proc. 0,04±0,01 0,05±0,01 Linolo rūgštis C18:2n-6 proc. 50,81±5,02 50,13±1,59 γ-linoleno rūgštis C18:3n-6 proc. 0,00 0,00 α-linoleno rūgštis C18:3n-3 proc. 3,48±0,08 4,26±0,25 Arachido rūgštis C20:0 proc. 1,01±0,02 0,81±0,05 Eikozoeno rūgštis C20:1n-9 proc. 0,49±0,03 0,40±0,06 Eikozodieno rūgštis C20:2n-6 proc. 0,09±0,05 0,09±0,01 Eikozotrieno rūgštis C20:3n-3 proc. 0,07±0,01 0,06±0,01 Eikozopentaeno rūgštis C20:5n-3 proc. 0,02±0,01 0,06±0,01 Begeno rūgštis C22:0 proc. 0,33±0,03 0,40±0,09 Eruko rūgštis C22:1n-9 proc. 0,00 0,04±0,01 Eikozotetraeno rūgštis C22:4n-6 proc. 0,00 0,00 Lignocerino rūgštis C24:0 proc. 0,16±0,01 0,18±0,02 Nervono rūgštis C24:1n-9 proc. 0,02±0,01 0,07±0,01 Dokozopentaeno rūgštis C22:5n-3 proc. 0,02±0,01 0,02±0,001 Sočiosiųjų riebalų rūgščių suma proc. 19,11±0,12 18,65±0,23 Mononesočiųjų riebalų rūgščių suma proc. 26,36±0,51 26,68±0,99 Polinesočiųjų riebalų rūgščių suma proc. 54,54±5,31 54,67±4,36 Neidentifikuotė riebalų rūgščių suma proc. 0,00 0,00 Rūgščių trans-izomerų suma proc. 0,04±0,02 0,05±0,06 Polinesočiųjų ir sočiųjų rūgščių kiekybinis santykis 2,85 2,93 n-3 rūgščių suma proc. 3,59 4,40 n-6 rūgščių suma proc. 50,94 50,27 n-6/n-3 14,18 11,43 Aterogeniškumo indeksas AI 0,20 0,18 Trombogeniškumo indeksas TI 0,35 0,33 hipo-/hiper-holesteroleminis h/h 5,48 5,81 Rūgščių peroksidavimosi indeksas IP 59,0 60,1 40

41 11 lentelė. Neapdorotų ir ekstruduotų žirnių riebalų rūgščių sudėtis Rodiklis Trumpinys Mato vienetas Neapdoroti žirniai Ekstr. žirniai Lauro rūgštis C12:0 proc. 0,02±0,01 0,02±0,01 Miristo rūgštis C14:0 proc. 0,21±0,07 0,22±0,07 Pentadekano rūgštis C15:0 proc. 0,17±0,06 0,12±0,03 Palmitino rūgštis C16:0 proc. 11,81±0,09 12,02±0,32 Palmitino rūgštis C16:1n-9 proc. 0,02±0,01 0,04±0,01 Heksadekaeno rūgštis C16:1n-7 proc. 0,06±0,01 0,13±0,05 Margarino rūgštis C17:0 proc. 0,17±0,03 0,16±0,06 Margarinoleno rūgštis C17:1 proc. 0,03±0,01 0,04±0,01 Stearino rūgštis C18:0 proc. 3,50±0,24 3,21±0,09 Elaido rūgštis trans- proc. C18:1n-9 0,00 0,03±0,01 Oleino rūgštis C18:1n-9 proc. 26,94±1,11 24,41±0,98 Vakeno rūgštis C18:1n-7 proc. 1,03±0,07 1,07±0,9 Linolelaido rūgštis trans- proc. C18:2n-6 0,03±0,01 0,06±0,01 Linolo rūgštis C18:2n-6 proc. 45,65±1,59 48,43±0,59 γ-linoleno rūgštis C18:3n-6 proc. 0,03±0,01 0,03±0,01 α-linoleno rūgštis C18:3n-3 proc. 8,98±0,06 8,10±0,035 Arachido rūgštis C20:0 proc. 0,44±0,09 0,39±0,12 Eikozoeno rūgštis C20:1n-9 proc. 0,38±0,07 0,46±0,03 Eikozodieno rūgštis C20:2n-6 proc. 0,06±0,01 0,06±0,01 Eikozotrieno rūgštis C20:3n-3 proc. 0,03±0,02 0,05±0,01 Eikozopentaeno rūgštis C20:5n-3 proc. 0,00 0,09±0,02 Begeno rūgštis C22:0 proc. 0,16±0,03 0,24±0,02 Eruko rūgštis C22:1n-9 proc. 0,06±0,01 0,26±0,02 Eikozotetraeno rūgštis C22:4n-6 proc. 0,00 0,03±0,01 Lignocerino rūgštis C24:0 proc. 0,15±0,01 0,17±0,01 Nervono rūgštis C24:1n-9 proc. 0,02±0,01 0,09±0,01 Dokozopentaeno rūgštis C22:5n-3 proc. 0,00 0,00 Sočiosiųjų riebalų rūgščių suma proc. 16,63±0,09 16,55±0,27 Mononesočiųjų riebalų rūgščių suma proc. 28,53±0,59 26,1±0,89 Polinesočiųjų riebalų rūgščių suma proc. 54,77±0,97 56,85±1,03 Neidentifikuotė riebalų rūgščių suma proc. 0,07±0,01 0,10±0,01 Rūgščių trans-izomerų suma proc. 0,03±0,01 0,08±0,01 Polinesočiųjų ir sočiųjų rūgščių kiekybinis santykis 3,29 3,44 n-3 rūgščių suma proc. 9,01 8,24 n-6 rūgščių suma proc. 45,76 48,60 n-6/n-3 5,08 5,90 Aterogeniškumo indeksas AI 0,15 0,15 Trombogeniškumo indeksas TI 0,24 0,25 hipo-/hiper-holesteroleminis h/h 6,88 6,72 Rūgščių peroksidavimosi indeksas IP 64,5 66,2 41

42 Nustatyta, kad tirtuose pupų ir žirnių mėginiuose vyravo linolo rūgštis (C18:2n-6). Linolo (C18:2n-6) ir linoleno rūgštys (C18:3n-3) yra būtinosios RR žmogaus ir daugelio žinduolių organizmų fiziologinėms funkcijoms užtikrinti. Lubinuose šios RR rūgšties yra apie proc. mažiau, nei kituose pupiniuose javuose, tačiau juose užfiksuotas aukštas oleino riebalų rūgšties kiekis, daugiau kaip 38 proc. iki apdorojimo, po estrudavimo, oleino rūgšties numažėjo 5,77 proc. Tačiau 7,93 proc. padidėjo linolo rūgšties kiekis, iki apdorojimo jos aptikta 31 proc., po apdorojimo 38,93 proc. Neapdorotose lubinuose, pupose ir žirniuose lauro rūgšties kiekis svyravo nuo 0,02 iki 0,04 proc., pastebėta, jog po ekstrudavimo lubinuose ir žirniuose lauro r. kiekis nepakito, o pupose, jos aptikta 0,03 proc. daugiau nei iki estrudavimo. Didžiausias palmitino rūgšties kiekis nustatytas pupose (iki apdorojimo 14,18 proc., po apdorojimo 13,50 proc), lubinuose ir žirniuose, šios RR kiekis buvo labai panašus, bei svyravo nuo 11,37 iki 11,87 proc. iki apdorojimo, po apdorojimo 11,66-12,06 proc Melžiamų karvių produktyvumo kitimas Vienos veislės ir vienos bandos karvės, laikomos vienodomis sąlygomis, paprastai duoda nevienodos sudėties ir ne vienodą kiekį pieno. Tai priklauso nuo paveldėjimo, šėrimo, laikymo ir priežiūros įvairaus augimo ir brandos laikotarpiais. Siekiant geriau panaudoti pašarus, gauti daugiau ir kokybiškos produkcijos, reikia daug dėmesio skirti šėrimo technologijos elementams: pašarų paruošimui, šėrimo dažnumui, pašarų atidavimo gyvuliams tvarkai. Tinkamai paruoštų ir pateiktų pašarų gyvuliai suėda daugiau ir jie geriau įsisavinami į organizmą [75]. Vienas iš efektyvių pašaro apdorojomo būdų yra ekstrugavimas. Ekstruduoti pašarai - gaminami žaliavą veikiant aukšta slėgiu ir temperatūra, taip gaunamas aukštos kokybės, termiškai apdorotas, maistingas ir lengvai virškinamas produktas [76]. Kontrolinės ir tiriamosios karvių grupių produktyvumo kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu pateikiamas 8 paveiksle. 42

43 ,21 34,95 33, ,91 31,75 Paruošiamojo laikotarpio pradžia Tiriamojo laikotarpio pradžia 31,34 28,93 29,76 28,21 po 30d. po 60d. po 90 d. Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė 8 pav. Natūralaus pieno kiekio kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, kg/d. Kaip matome iš 8 paveikslo duomenų, tiriamuoju laikotarpiu užfiksuotas melžiamų karvių produktyvumo didėjimas tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline grupe. Paruošiamuoju laikotarpio pradžioje vidutiniškai iš kontrolinės grupės karvių pieno primelžta 1,09 kg arba 3,29 proc. daugiau nei iš tiriamiamosios grupės karvių (p>0,05). Tiriamojo laikotarpio pradžioje vidutiniškai iš tiriamosios grupės karvių pieno primelžta 0,95 kg arba 2,79 proc. mažiau nei iš kontrolinės (p>0,05). Tačiau po pirmojo bandymo mėnesio, vidutiniškai iš tiriamosios grupės karvių pieno primelžta 2,16 kg arba 6,47 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių (p>0,05). Po antrojo bandymo mėnesio tiriamosios grupės karvės davė 2,41 kg arba 8,33 proc. pieno daugiau nei kontrolinės grupės karvės (p>0,05). Po trečiojo bandymo mėnesio tiriamosios grupės karvės davė 1,55 kg arba 5,49 proc. pieno daugiau nei kontrolinės grupės karvės (p>0,05). Pieno gamintojams už pieną yra atsiskaitoma atsižvelgiant į pieno kiekį kilogramais bei vadovaujantis pieno baltymų ir riebalų bazinėmis normomis, taip pat atsižvelgiant į pieno kokybinius rodiklius. Todėl gautas pienas, pagal formulę perskaičiuotas į bazinį pieno kiekį, pateikiamas 9 paveiksle. 43

44 41,00 40,00 39,00 38,00 37,00 36,00 35,00 34,00 33,00 32,00 31,00 40,82 39,49 39,74 39,42 Paruošiamojo laikotarpio pradžia Tiriamojo laikotarpio pradžia 40,04 39,29 39,53 39,55 38,26 34,31 po 30 d. po 60 d. po 90 d. Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė 9 pav. Vidutinis bazinio pieno kiekis paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, kg/d. Kaip matome iš 9 paveikslo duomenų, vidutinis primelžtas bazinio pieno kiekis tiriamojoje grupėje paruošiamojo laikotarpio pradžioje buvo 1,0 kg arba 2,51 proc. mažesnis, nei kontrolinėje grupėje (p>0,05). Tiriamojo laikotarpio pradžioje kontrolinės grupės karvės davė 0,33 kg, arba 0,83 proc. daugiau bazinio pieno lyginant su tiriamąją grupe (p>0,05). Po pirmojo bandymų mėnesio tiriamosios grupės karvės davė 0,74 kg arba 1,88 proc. (p<0,05), po antrojo 3,96 kg arba 11,54 proc. bazinio pieno daugiau, nei kontrolinės grupės karvės (p<0,05), o bandymo pabaigoje skirtumo tarp grupių beveik nebuvo. Pagal gautus bazinio pieno rezultatus apskaičiavome bendrą gautą bazinio pieno kiekį pereinamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu (10 paveikslas). 44

45 1400, , , , , , ,901186, ,00 800,00 600,00 400,00 200,00 556,36 551,83 0,00 Per paruošiamąjį laikotarpį po 30 d. po 60 d. po 90 d. Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė 10 pav. Bazinio pieno kiekis bandymo paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, kg Nustatėme, jog per visą tyrimo laikotarpį, iš tiriamųjų karvių šertų kombinuotaisiais pašarais papildytais ekstruduotomis pašarinėmis pupomis, bazinio pieno primelžta 136,9 kg arba 3,46 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių šertų kombinuotuoju pašaru su nepdorotomis pašarinėmis pupomis (p<0,05) Pieno riebalų ir baltymų kiekio bei santykio kitimas 5 4,5 4 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 4,324,27 Paruošiamojo laikotarpio pradžia 3,9 3,95 Tiriamojo laikotarpio pradžia 4,8 4,87 4,314,37 4,174,25 po 30 d. po 60 d. po 90 d. Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė 11 pav. Pieno riebalų kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, proc. 45

46 Kaip matome iš 11 paveikslo duomenų, vidutinis riebalų kiekis tiriamosios grupės karvių piene parušiamojo laikotarpi pradžioje, buvo nežymiai mažesnis nei kontrolinės grupės karvių piene (p>0,05), tačiau matyti, kad riebalų kiekis tiriamosios grupės karvių piene nuosekliai didėjo viso bandymo metu, tuo tarpu kontrolinės grupės piene šis rodiklis kito nežymiai. Paruošiamojo laikotarpio pradžioje riebalų kiekis tiriamosios grupės karvių piene buvo 0,05 proc. (p>0,05) mažesnis lyginant su kontroline grupe. Tiriamojo laikotarpio pradžioje riebalų kiekis piene buvo 0,05 proc. (p>0,05) didesnis, po pirmojo bandymų mėnesio 0,24 proc. (p>0,05), po antrojo 0,08 proc. o po trečiojo 0,07 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės karvių piene (p>0,05). 3,6 3,5 3,4 3,3 3,2 3,1 3 2,9 2,8 2,7 3,11 3,14 Paruošiamojo laikotarpio pradžia 3,23 3,18 Tiriamojo laikotarpio pradžia 3,59 3,25 3,26 3,3 3,15 3,03 po 30 d. po 60 d. po 90 d. Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė 12 pav. Pieno baltymų kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, proc. Kaip matyti iš 12 paveikslo duomenų pieno baltymų kiekis tyrimo eigoje didėjo. Paruošiamojo laikotarpio pradžioje pieno baltymingumas tiriamojoje grupėje buvo 0,03 proc. (p>0,05), tiriamojo laikotarpio pradžioje buvo 0,05 proc. didesnis (p>0,05), po pirmojo bandymo mėnesio 0,10 proc. didesnis (p>0,05), o po antrojo bandymo mėnesio, vos 0,01 proc., o po trečiojo - net 0,29 proc. daugiau lyginant su kontroline grupe. Pieno ūkiuose labai svarbu, jog gyvuliai būtų sveiki, o vertinant bandos sveikatingumą galima pasitelkti įvairias sveikatingumo vertinimo priemones, pakankamai informatyvi priemonė yra apskaičiuojamas pieno riebalų ir baltymų santykis, taigi siekdami nustatyti tiriamosios ir kontrolinės grupės sveikatingumą apskaičiavome pieno riebalų ir baltymų santykį (12 paveikslas). 46

47 1,50 1,45 1,40 1,35 1,30 1,25 1,20 1,15 1,10 1,39 1,36 Paruošiamojo laikotarpio pradžia 1,23 1,22 Tiriamojo laikotarpio pradžia 1,44 1,45 1,37 1,36 1,30 1,28 po 30 d. po 60 d. po 90 d. Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė 13 pav. Pieno riebalų ir baltymų santykio kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu Kaip matome iš 13 paveikslo duomenų, kontrolinės ir tiriamosios grupės karvių piene riebalų ir baltymų santykis tiriamuoju laikotarpiu svyravo gana ženkliai, pastebime, jog paruošiamojo laikotarpio pradžioje ir praėjus mėnesiui po tiriamojo laikotarpio pradžios, bei bandymo pabaigoje, šis rodiklis buvo arti viršutinės fiziologinės normos ribos, o tiriamojo laikotarpio pradžioje ir praėjus 60 dienų nuo bandymo pradžios visiškai atitiko fiziologinę normą (p>0,05) Laktozės kiekio piene kitimas 4,85 4,62 4,65 4,7 4,66 4,63 4,49 4,59 4,67 4,65 4,71 4,35 3,85 3,35 2,85 2,35 1,85 1,35 Paruošiamojo laikotarpi pradžia Tiriamojo laikotarpio pradžia po 30d. po 60d. po 90d. Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė 14 pav. Laktozės kiekio piene kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, proc. 47

48 Vertindami laktozės kiekio kitimo piene rezultatus paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, pastebime, jog laktozės kiekis piene, tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės, skyrėsi ir kito nežymiai (p>0,05) Urėjos kiekio piene kitimas ,27 8,4 Paruošiamojo laikotarpi pradžia 16,58 16,8 15,58 15,6 15,7 15,9 Tiriamojo laikotarpio pradžia 18,92 19,67 po 30d. po 60d. po 90d. Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė 15 pav. Urėjos koncentracijos piene kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, mg% Kaip matome iš 15 paveikslo duomenų, paruošiamojo laikotarpio pradžioje, kontrolinės grupės karvių piene urėjos koncentracija buvo 1,87 mg% (p>0,05) mažesnė, o tiriamojo laikotarpio pradžioje 1,0 mg% didesnė, nei tiriamosios grupės karvių piene (p>0,05). Po pirmojo tyrimo mėnesio urėjos kiekis kontrolinės grupės karvių piene buvo 0,1 mg%. (p>0,05) didesnė, po antrojo mėnesio 0,9 mg%, o po trečiojo - 0,75 proc. mažesnė, o po nei tiriamojoje grupėje (p>0,05) Somatinių ląstelių kiekio piene kitimas Somatinės ląstelės tai baltieji kraujo kūneliai (leukocitai), kūno bei sekrecijos epitelinės ląstelės [77]. Tešmens epitelinės ląstelės, vykstant normaliems organizmo procesams, nuolat atskyla ir atsinaujina. Kai pieno liaukoje uždegimo nėra, somatinių ląstelių skaičius būna nuo 10 iki 200 tūkst./ml (vidutiniškai tūkst./ml), vyrauja epitelinės ląstelės. Natūraliai jų visada padaugėja prieš karvėms užtrūkstant, pradėjus jas melžti vieną kartą per dieną, taip pat pirmomis dienomis po veršiavimosi [78]. 48

49 ,8 61,23 59,6 80,8 64, Paruošiamojo laikotarpio pradžia Bandomojo laikotarpio pradžia Po 30d Po 60d. Po90d. Kontrolonė grupė Tiriamoji grupė 16 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, tūks/ml. Analizuojant somatinių ląstelių skaičiaus kitimą karvių piene (16 pav.) bandomuoju laikotarpiu, pastebima, jog visą tyrimo laikotarpį kontrolinės grupės karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo ženkliai didesnis, nei tiriamosios grupės karvių piene. Po pirmojo bandymo mėnesio somatinių ląstelių skaičius melžiamų karvių piene tiriamojoje grupėje 84,4 tūkst./ml arba 56,64 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Po antrojo bandymo mėnesio somatinių ląstelių skaičius tiriamosios grupės karvių piene - 21 tūkst./ml arba 20,19 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05). O bandymo pabaigoje - 27 tūkst./ml arba 19,15 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05) Pelenų kiekio piene kitimas Apie mineralinių medžiagų kiekį produkte sprendžiama pagal pelenų, likusių sudeginus produkto organines medžiagas tokiose sąlygose, kuriose nesuskyla chloridai ir nesioksiduoja chloro junginiai. Pelenuose, be natūralių sudėtinių dalių, gali būti smėlio ar kitų teršalų likučių, pvz., valgomosios druskos ar cheminių medžiagų. Pelenų kiekis ir sudėtis priklauso nuo maisto produktų kilmės ir mėginiui mineralizuoti taikyto metodo. Daugumoje pieno produktų yra nuo 0,5 iki 1,0 proc. pelenų. Nenuriebalintuose pieno milteliuose jų gali būti iki 8,0 proc. [79]. 49

50 12 lentelė. Pelenų kiekis karvių piene, proc. Grupė Paruošiamuoju laikotarpiu Po 1mėn. Po 2mėn. Po 3mėn. Kontrolinė 0,70±0,01 0,75±0,1 0,69±0,01 0,71±0,01 Tiriamoji 0,70±0,02 0,74±0,02 0,70±0,01 0,69±0,02 Kaip matome iš 12 lentelės duomenų, visą tiriamąjį laikotarpį pelenų kiekis karvių piene kontrolinėje grupėje kito nuo 0,69 proc. iki 0,75 proc. (p>0,05). Tuo tarpu tiriamojoje grupėje pelenų kiekis svyravo nuo 0,69 proc. iki 0,74 proc. (p>0,05). Viso bandymo metu pelenų kiekis kito fiziologinės normos ribose, o statistiškai patikimų skirtumų, tarp tirų mėginių, nustatyta nebuvo. Todėl galime daryti prielaidą, jog ekstruduotų pašarinių pupų panaudojimas melžiamų karvių mityboje neturėjo poveikio pieno pelenų kiekiui Titruojamojo rūgštingumo kitimas piene Rūgštingumas turi didelę reikšmę, vertinant žaliavų ir maisto produktų kokybę. Žaliavų rūgštingumo laipsnis dažnai yra veiksnys, pagal kurį sprendžiama apie reikiamą technologinio proceso būdą perdirbant žaliavą į tam tikrą produktą. Maisto produktuose rūgštingumas yra ribojamas. Jeigu produkto rūgštingumas neatitinka nustatytos normos jis yra netinkamas vartoti [79]. 13 lentelė. Pieno rūgštingumas o T Grupė Paruošiamuoju laikotarpiu Po 1mėn. Po 2mėn. Po 3mėn. Kontrolinė grupė 16,80±0,23 16,09±0,44 16,67±0,49 15,77±0,41 Tiriamoji 17,20±0,27 16,17±0,44 16,65±0,55 16,60±0,27 Kaip matome iš 13 lentelės duomenų, visą bandomąjį laikotarpį pieno titruojamasis rūgštingumas kito fiziologinės normos ribose. Kontrolinės grupės karvių piene jis buvo nustatytas nuo 15,77 o T iki 16,8 o T ribose (p>0,05). Tuo tarpu tiriamosios grupės karvių pieno titruojamasis rūgštingumas kito nuo 16,17 o T iki 17,2 o T. 50

51 Pieno aktyvusis rūgštingumas (ph) Pieno rūgštingumas parodo pieno šviežumą ir natūralumą. Jis priklauso nuo baltymų savybių, kalio ir kalcio fosfatų, citratų, anglies dioksido, laisvųjų rūgščių ir kitų piene esančių rūgščių junginių. Taip pat įtakos turi gyvulio veislė, amžius, laktacijos periodas, pašarai, sveikatos būklė. Pirmomis laktacijos dienomis rūgštingumas būna didesnis, nei susinormalizavus pieno sudėčiai, o laktacijai baigiantis mažesnis. Padidėjęs pieno rūgštingumas gali būti dėl į pieną patekusių bakterijų veiklos. Šis rodiklis netiesiogiai parodo sanitarinę fermos būklę bei pieno paruošimo kokybę. Šviežio pieno ph kinta nuo 6,60 iki 6,80. Jeigu pieno aktyvusis rūgštingumas mažesnis kaip 6,40, tai pienas netinkamas perdirbimui, jame vystosi įvairūs mikroorganizmai. Jeigu pieno ph yra daugiau kaip 6,80, tai rodo, kad jame gali būti pašalinio vandens, dezinfekuojančių medžiagų, priemaišų, arba pienas yra sergančių karvių. Pieno ph pasikeitimui (jo sumažėjimui) didžiausią įtaką turi pieno rūgšties bakterijų veikla. Vystantis pieno rūgšties bakterijoms susidaro pieno rūgštis, todėl vandenilio jonų koncentracija didėja, ph mažėja. Sumažėjus ph iki 3,50-4,25, pieno rūgšties bakterijos nesivysto[80]. 14 lentelė. Pieno rūgštingumas ph Grupė Paruošiamuoju laikotarpiu Po 1mėn. Po 2mėn. Po 3mėn. Kontrolinė grupė 6,51±0,01 6,49±0,03 6,55±0,02 6,61±0,04 Tiriamoji 6,62±0,02 6,50±0,01 6,49±0,01 6,60±0,01 Kaip matome iš 14 lentelės duomenų, visą bandomąjį laikotarpį pieno rūgštingumas kito nežymiai ir išliko fiziologinės normos ribose. Statistiškai patikimų skirtumų tarp grupių nebuvo nustatyta (p>0,05) Tankio kitimas piene Medžiagos tankis pastovus dydis, priklausantis nuo temperatūros. Tiriamų medžiagų tankis dažniausiai skaičiuojamas pagal vandens tankį, kuris 4 ºC temperatūroje prilyginamas 1000 kg (m 3 )-1. Taip apskaičiuotas tankis vadinamas santykiniu [79]. 15 lentelė. Pieno tankis kg/m 3 Grupė Paruošiamuoju laikotarpiu Po 1mėn. Po 2mėn. Po 3mėn. Kontrolinė grupė 1030,60±0, ,00±0,3 1028,78±0, ,68±0,24 Tiriamoji 1028,90±0,46* 1029,53±0, ,43±0,48* 1029,23±0,31 *p 0,05. 51

52 Kaip matome iš 15 lentelės duomenų, visą bandomąjį laikotarpį pieno tankis kito nežymiai. Tiek kontrolinės, tiek tiriamosios grupės karvių piene nustatytas tankis buvo fiziologinės normos ribose. Daugelis duomenų buvo statistiškai nepatikimi išskyrus paruošiamojo laikotarpio 1028,9 kg/m 3. (p 0,05) ir po 2 mėn. 1028,43 kg/m 3. (p 0,05) tyrimų duomenis kurie buvo statistiškai patikimi Termostabilumo kitimas piene Pieno termostabilumas (šiluminis patvarumas) yra labai svarbus gaminant sterilizuotą pieną ir pieno konservus. Ši pieno savybė daugiausia priklauso nuo rūgštingumo ir jame esančių mineralinių medžiagų kiukio bei sudėties. Pieno atsparumas kaitinimui mažėja didėjant pieno rūgštingumui, taip pat piene esant per daug katijonų (kalcio, magnio ir kt.). Virinamas šviežias pienas nekoaguliuoja, nes kazeinas yra atsparus aukštai temperatūrai [79]. 16 lentelė. Pieno termostabilumas, proc. Grupė Paruošiamuoju laikotarpiu Po 1mėn. Po 2mėn. Po 3mėn. Kontrolinė grupė 68,80±0,31 69,82±0,18 69,50±0,27 69,67±0,23 Tiriamoji 69,10±0,31 70,00±0,01 69,33±0,3 68,90±0,31 Kaip matome iš 16 lentelės duomenų tiriamųjų karvių pieno termostabilumas bandomuoju laikotarpiu kito nežymiai. Statistiškai patikimi skirtumai tarp grupių nebuvo nustatyti (p>0,05). 17 lentelė. Pieno fermentinio rūgimo klasė Fermentinio rūgimo klasės kitimas piene Grupė Paruošiamuoju laikotarpiu Po 1mėn. Po 2mėn. Po 3mėn. Kontrolinė grupė 2,60±0,20 2,18±0,23 2,50±0,16 2,50±0,16 Tiriamoji 3,00±0,01 2,33±0,23 2,75±0,14 2,80±0,12 Kaip matome iš 17 lentelės duomenų tiriamųjų karvių pieno fermentinio rūgimo klasė bandomuoju laikotarpiu kito nežymiai. Statistiškai patikimi skirtumai tarp grupių nebuvo nustatyti (p>0,05). 52

53 Pieno susitraukimo greičio kitimas Pieno jautrumas (sutraukinimas) šliužo fermentui labai svarbus gaminant sūrius. Ši pieno savybė priklauso nuo ph, mineralinių druskų (ypač kalcio) kiekio ir sudėties, kazeino kiekio, riebalų rutulėlių dydžio. Pieno baltymų koaguliacijai optimaliauisias ph 5,35 5,70. Didėjant šiam rodikliui, pienas blogiau sutraukiamas. Pienas, į kurį pridėta kalcio druskų, sutraukiamas greičiau. Svarbus šiuo požiūriu ir kazeino kiekis piene: kai jo yra daugiau, ir sutraukos konsistencija būna standesnė. Be to, kuo mažesni riebalų rutulėliai piene, tuo minkštesnė gaunama sutrauka [79]. 18 lentelė. Pieno susitraukimo greitis, min. Grupė Paruošiamuoju laikotarpiu Po 1mėn. Po 2mėn. Po 3mėn. Kontrolinė grupė 53,50±3,10 50,45±2,09 52,08±2,44 54,83±3,95 Tiriamoji 59,90±0,09 42,50±1,73 51,00±2,82 50,54±2,80 Kaip matome iš 18 lentelės duomenų tiriamųjų karvių pieno susitraukimo greitis bandomuoju laikotarpiu kito ne ženkliai. Statistiškai patikimi skirtumai tarp grupių nebuvo nustatyti (p>0,05). 53

54 3.3. Pieno mėginių aminorūgščių analizė Aminorūgštys (AR) tai organinių junginių grupė, jos gali būti alfa, beta, gama ir kt. amino rūgštys. Daugiausiai yra α aminorūgščių, prie jų α anglies atomo yra prisijungusios NH2 ir COOH funkcinės grupės, β aminorūgštys, tai tokios rūgštys kurių NH2 ir COOH funkcinės grupės prisijungusios prie β anglies atomo. α aminorūgštys skiriasi pagal tai koks radikalas yra prisijungęs prie α anglies atomo. Dėl aminorūgščių šoninių grandinių įvairumo, kiekviena rūgštis pasižymi skirtingomis biologinėmis savybėmis. Dažniausiai aminorūgštys yra stabilios vandeniniame tirpale, kai ph yra fiziologinis, išskyrus glutamatą, kuris lėtai ciklinamas iki piroglutamato ir cisteiną, kuris greitai oksiduojamas iki cistino [71,72]. 19 lentelė. Aminorūgščių kiekis piene bandymo pradžioje, g/kg. Aminorūgštis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Asparto r. 2,08±0,28 2,08±0,18 Treoninas 1,22±0,19 1,17±0,1 Serinas 1,54±0,25 1,48±0,14 Glutamo r. 6,00±0,95 5,87±0,53* Prolinas 2,62±0,42 2,52±0,23 Glicinas 0,54±0,07 0,53±0,06 Alaninas 1,15±0,16 1,01±0,12* Valinas 1,71±0,27 1,66±0,14 Metioninas 1,49±0,24 1,38±0,14 Izoleucinas 1,40±0,22 1,40±0,12 Leucinas 2,59±0,36 2,58±0,23 Tirozinas 1,33±0,22 1,25±0,11 Fenilalaninas 1,29±0,21 1,27±0,11 Histidinas 1,02±0,15 0,99±0,1 Lizinas 2,36±0,36 2,35±0,19 Argininas 0,97±0,15 0,96±0,08 Suma 29,31 28,49 *p 0,05. Kaip matome iš 19 lentelės duomenų bandymo pradžioje tiriamųjų karvių piene nustatytas aminorūgščių kiekis, tarp grupių, žymai nesiskyrė. Patikimai reikšmingas skirtumas buvo nustatytas glutamo rūgšties 5,87g/kg. (p 0,05) bei alanino rūgšties 1,01g/kg. (p 0,05). Bendras aminorūgščių kiekis nustatytas kontrolinės grupės karvių piene buvo 29,31g/kg. (p>0,05), tuo tarpu tiriamosios grumės karvių piene rastas bendras aminorūgščių kiekis buvo 28,49g/kg. (p>0,05). 54

55 20 lentelė. Aminorūgščių kiekis piene bandymo viduryje, g/kg. Aminorūgštis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Asparto r. 2,12±0,26 2,03±0,27 Treoninas 1,25±0,19 1,14±0,16 Serinas 1,56±0,22 1,47±0.21 Glutamo r. 5,96±0,82 5,76±0,78 Prolinas 2,60±0,38 2,55±0,33 Glicinas 0,55±0,06 0,53±0,06 Alaninas 0,98±0,13 0,90±0,11 Valinas 1,69±0,22 1,67±0,2 Metioninas 1,49±0,2 1,47±0,18 Izoleucinas 1,42±0,2 1,37±0,17 Leucinas 2,65±0,33 2,52±0,31 Tirozinas 1,37±0,19 1,35±0,17 Fenilalaninas 1,30±0,17 1,26±0,16 Histidinas 1,02±0,14 0,99±0,12 Lizinas 2,31±0,34 2,20±0,33 Argininas 0,98±0,13 0,95±0,12 Suma 29,23 28,15 *p 0,05. Kaip matome iš 20 lentelės duomenų bandymo viduryje tiriamųjų karvių piene nustatytas aminorūgščių kiekis, tarp grupių, žymai nesiskyrė. Bendras aminorūgščių kiekis nustatytas kontrolinės grupės karvių piene buvo 29,23g/kg. (p>0,05), tuo tarpu tiriamosios grupės karvių piene rastas bendras aminorūgščių kiekis buvo 28,15g/kg. (p>0,05). Patikimai reikšmingų skirtumų tarp grupių nustatyta nebuvo. 55

56 21 lentelė. Aminorūgščių kiekis piene bandymo pabaigoje, g/kg. Aminorūgštis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Asparto r. 2,23±0,2 2,07±0,25 Treoninas 1,36±0,16 1,19±0,18 Serinas 1,59±0,19 1,53±0,25 Glutamo r. 6,38±0,17 5,88±0,83 Prolinas 2,83±0,36 2,61±0,41 Glicinas 0,59±0,05 0,54±0,08 Alaninas 1,11±0,13 0,94±0,14 Valinas 1,84±0,2 1,71±0,26 Metioninas 1,66±0,23 1,48±0,24 Izoleucinas 1,57±0,16 1,39±0,2 Leucinas 2,79±0,25 2,58±0,36* Tirozinas 1,49±0,18 1,36±0,2 Fenilalaninas 1,39±0,15 1,29±0,19 Histidinas 1,12±0,12 0,99±0,14 Lizinas 2,52±0,3 2,26±0,3 Argininas 1,07±0,12 0,98±0,15 Suma 31,52 28,81 *p 0,05. Kaip matome iš 21 lentelės duomenų bandymo pabaigoje tiriamųjų karvių piene nustatytas aminorūgščių kiekis, tarp grupių, žymai nesiskyrė. Patikimai reikšmingas skirtumas buvo nustatytas liauciono rūgšties 2,58g/kg. (p 0,05). Bendras aminorūgščių kiekis nustatytas kontrolinės grupės karvių piene buvo 31,52g/kg. (p>0,05), tuo tarpu tiriamosios grumės karvių piene rastas bendras aminorūgščių kiekis buvo 28,81g/kg. (p>0,05) Pieno mėginių riebalų rūgščių analizė Riebalai karvių pieno sudėtyje vidutiniškai sudaro 3,4 proc. Iš valgomųjų riebalų būtent piene esantys yra vieni sudėtingiausių junginių. Pieno riebaluose buvo identifikuota daugiau kaip 30 atskirų riebalų rūgščių. Pagrindinės riebalų rūgštys piene yra sočiosios, mažiau mononesočiųjų riebalų rūgščių ir mažiausias kiekis aptinkamas polinesočiųjų riebalų rūgščių. Kai kurios riebalų rūgštys randamos labai mažais kiekiais, bet prisideda prie unikalaus ir pageidautino pieno ir sviesto skonio (pvz: konjunguota linolio rūgštis) [83]. 56

57 22 lentelė. Riebalų rūgščių koncentracija piene, proc. (paruošiamuoju laikotarpiu) Riebalų rūgštis Kontrolinė grupė Tiriamoji gupė C 4:0 butano rūgštis 2,68±0,58 2,84±0,38 C 6:0 heksano rūgštis 1,46±0,26 1,70±0,01 C 8:0 oktano rūgštis 1,04±0,17 1,23±0,1 C10:0 kaprilo rūgštis 2,62±0,33 2,94±0,4 C11:0 undekano rūgštis 0,11±0,1 0,18±0,05 C12:0 lauro rūgštis 3,44±0,42 3,65±0,56 C13:0 tridekano rūgštis 0,01±0,11 0,09±0,09 C14:1 n5 metilo tetradekano rūgštis 0,82±0,35 0,92±0,1 C14:0 miristo rūgštis 11,88±1,06 11,80±1,32 C15:1 cis 10 pentadekano rūgštis 0,87±0,82 1,16±0,6 C15:0 pentadekano rūgštis 1,47±0,34 1,32±0,36 C16:1 cis-9 heksadekano rūgštis 0,84±0,7 1,00±0,5 C16:0 palmitino rūgštis 33,33±1,78 32,96±3,1 C17:1 cis -10 heptadekano rūgštis 0,18±0,11 0,15±0,1 C17:0 heptadekano rūgštis 0,50±0,18 0,45±0,1 C18:3 n6 gamma-linolinė rūgštis 0,14±0,09 0,09±0,09 C18:2 n6 cis,cis 9,12 oktadekano rūgštis 3,35±0,78 3,15±0,7 C18:1linoleino rūgštis 18,63±3,39 19,0±3,1 C18:1 elaidinė rūgštis 0,92±0,44 0,68±0,2 C18:0 stearino rūgštis 11,68±1,89 11,50±1,8 C18:2 konjunguota linolio rūgštis 0,16±0,15 0,11±0,1 C20:4 arachidoinė rūgštis 0,20±0,03 0,10±0,1 C20:5 5,8,11,14,17 eikosapentano rūgštis 0,21±0,03 0,10±0,1 C20:3 8,11, 14 eikosatrieno rūgštis 0,21±0,03 0,20±0,1 C20:2 cis-11, 14-eikosadieno rūgštis 0,00 0,00 C20:1 cis-11-eikoseno rūgštis 0,05±0,1 0,00 C20:0 arachidino rūgštis 0,06±0,17 0,00 C21:0 heneikosano rūgštis 0,00 0,04±0,08 C22:6n3 4,7,10,13,16,19 dekoksaseoninė rūgštis 0,03±0,06 0,01±0,2 C22:2 cis-13, 16-dokosadieno rūgštis 1,29±2,63 0,96±0,08 C22:1 13-dokoseno rūgštis 0,48±0,1 0,62±0,1 C22:0 beheno rūgštis 0,26±0,1 0,26±0,1 C23:0 trikosano rūgštis 0,03±0,03 0,04±0,14 C24:1 15-tetrakoseno rūgštis 0,40±0,28 0,36±0,35 C24:0 tetrakosano rūgštis 0,67±0,14 1,46±1,1* Sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, proc. 71,23±2, ±3,16 Mononesočųjų riebalų rūgščių kiekis, proc. 23,18±3,19 23,89±2,1 Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis, proc. 5,59±2, ±1,15* C18:2 konjunguota linolio rūgštis 0,16±0,15 0,11±0,1 *p 0,05. 57

58 Kaip matome iš 22 lentelės duomenų paruošiamuoju laikotarpiu sočiųjų riebalų rūgščių daugiausiai buvo tiriamojoje grupėje 71,46 proc. lyginant su kontroline grupe grupėje 71,23 proc. (p 0,05). Mononesočiųjų riebalų rūgščių didžiausias kiekis rastas tiriamojoje grupėje 23,89 proc., mažiausias kontrolinėje grupėje 23,18 proc. (p 0,05). Tuo tarpu polinesočiųjų rūgščių didžiausias kiekis buvo kontrolinėje grupėje 5,59 proc. (p 0,05), o mažiausias tiriamojoje grupėje 4,65proc. (p 0,05). Didžiausias konjunguotos linolio rūgšties kiekis buvo nustatytas kontrolinių karvių piene 0,16 proc. (p 0,05). 58

59 23 lentelė. Riebalų rūgščių koncentracija piene, proc. (po 30 d.) Riebalų rūgštis Kontrolinė grupė Tiriamoji gupė C 4:0 butano rūgštis 2,83±0,69 2,72±0,47 C 6:0 heksano rūgštis 1,630,13 1,56±0,1 C 8:0 oktano rūgštis 1,27±0,14 1,14±0,16 C10:0 kaprilo rūgštis 3,19±0,22 2,99±0,51 C11:0 undekano rūgštis 0,04±0,09 0,9±0,12 C12:0 lauro rūgštis 4,12±0,15 3,91±0,82 C13:0 tridekano rūgštis 0,04±0,09 0,07±0,1 C14:1 n5 metilo tetradekano rūgštis 1,08±0,38 0,91±0,44 C14:0 miristo rūgštis 11,94±0,64 11,44±0,5 C15:1 cis 10 pentadekano rūgštis 0,09±0,6 0,05±0,2 C15:0 pentadekano rūgštis 1,18±0,13 1,12±0,3* C16:1 cis-9 heksadekano rūgštis 1,28±0,23 1,26±0,2 C16:0 palmitino rūgštis 34,84±4,46 36,32±3,39 C17:1 cis -10 heptadekano rūgštis 0,21±0,06 0,28±0,06 C17:0 heptadekano rūgštis 0,29±0,2 0,38±0,1 C18:3 n6 gamma-linolinė rūgštis 0,10±0,1 0,21±0,1 C18:2 n6 cis,cis 9,12 oktadekano rūgštis 3,63±0,86 3,41±0,6 C18:1linoleino rūgštis 18,49±1,87 17,67±2,56 C18:1 elaidinė rūgštis 0,49±0,27 0,42±0,2 C18:0 stearino rūgštis 8,10±0,66 9,73±1,1 C18:2 konjunguota linolio rūgštis 0,17±0,19 0,17±0,1 C20:4 arachidoinė rūgštis 0,38±0,08 0,21±0,1 C20:5 5,8,11,14,17 eikosapentano rūgštis 0,00 0,00 C20:3 8,11, 14 eikosatrieno rūgštis 0,35±0,14 0,25±0,1 C20:2 cis-11, 14-eikosadieno rūgštis 0,01±0,02 0,00 C20:1 cis-11-eikoseno rūgštis 0,020±0,02 0,00 C20:0 arachidino rūgštis 0,10±0,01 0,04±0,08 C21:0 heneikosano rūgštis 0,14±0,13 0,1±0,13 C22:6n3 4,7,10,13,16,19 dekoksaseoninė rūgštis 0,05±0,08 0,05±0,1 C22:2 cis-13, 16-dokosadieno rūgštis 0,24±0,27 0,20±0,03 C22:1 13-dokoseno rūgštis 0,36±0,12 0,23±0,04 C22:0 beheno rūgštis 0,79±0,62 0,62±0,42 C23:0 trikosano rūgštis 0,47±0,08 0,29±0,06 C24:1 15-tetrakoseno rūgštis 0,90±0,45 1,05±0,45 C24:0 tetrakosano rūgštis 1,18±0,25 1,15±0,84 Sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, proc. 72,15±3,67 73,65±3,14 Mononesočųjų riebalų rūgščių kiekis, proc. 22,92±2,37 21,86±2,54 Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis, proc. 4,93±1,4 4,49±0,79 C18:2 konjunguota linolio rūgštis 0,17±0,19 0,17±0,1 *p 0,05. 59

60 Po pirmojo bandymų mėnesio (23 lentelės) sočiųjų riebalų rūgščių daugiau buvo tiriamojoje grupėje 73,65 proc. lyginant su kontroline grupe 72,15 proc. (p 0,05). Mononesočiųjų riebalų rūgščių didžiausias kiekis rastas kontrolinėje grupėje 22,92 proc. lyginant su tiriamaja grupe (p 0,05). Tuo tarpu polinesočiųjų riebalų rūgščių didesnis kiekis buvo kontrolinėje grupėje 4,93 proc., lyginant su tiriamaja (p 0,05). Linolio rūgšties kiekis buvo nustatytas vienodas tiek kontrolinėje tiek tiriamojoje grupėje 0,17 proc. (p 0,05). 60

61 24 lentelė. Riebalų rūgščių koncentracija piene, proc. (po 60 d.) Riebalų rūgštis Kontrolinė grupė Tiriamoji gupė C 4:0 butano rūgštis 3,22±0,73 2,82±0,35 C 6:0 heksano rūgštis 1,16±0,27 1,35±0,2 C 8:0 oktano rūgštis 0,80±0,17 0,93±0,1 C10:0 kaprilo rūgštis 2,26±0,38 2,49±0,3 C11:0 undekano rūgštis 0,13±0,1 0,13±0,08 C12:0 lauro rūgštis 3,43±0,48 3,57±0,6 C13:0 tridekano rūgštis 0,24±0,2 0,15±0,1 C14:1 n5 metilo tetradekano rūgštis 0,68±0,35 0,87±0,43 C14:0 miristo rūgštis 11,16±1,12 11,40±1,25 C15:0 pentadekano rūgštis 1,19±0,24 1,27±0,3 C16:1 cis-9 heksadekano rūgštis 1,40±0,28 1,42±0,33 C16:0 palmitino rūgštis 36,97±3,08 38,79±5,64 C17:1 cis -10 heptadekano rūgštis 0,20±0,12 0,31±0,19 C17:0 heptadekano rūgštis 0,45±0,1 0,42±0,06 C18:3 n6 gamma-linolinė rūgštis 0,29±0,13 0,18±0,1 C18:2 n6 cis,cis 9,12 oktadekano rūgštis 3,12±1,01 3,12±1,6 C18:1linoleino rūgštis 19,05±1,7 17,52±3,78 C18:1 elaidinė rūgštis 0,81±0,18 0,55±0,1 C18:0 stearino rūgštis 8,97±0,86 8,65±0,9 C18:2 konjunguota linolio rūgštis 0,16±0,1 0,15±0,2 C20:4 arachidoinė rūgštis 0,18±0,1 0,21±0,1 C20:5 5,8,11,14,17 eikosapentano rūgštis 0,16±0,1 0,18±00,1 C20:3 8,11, 14 eikosatrieno rūgštis 0,30±0,09 0,22±0,2 C20:1 cis-11-eikoseno rūgštis 0,07±0,1 0,14±0,08 C20:0 arachidino rūgštis 0,23±0,2 0,23±0,15 C21:0 heneikosano rūgštis 0,33±0,2 0,03±0,07 C22:6n3 4,7,10,13,16,19 dekoksaseoninė rūgštis 0,36±0,3 0,24±0,18 C22:2 cis-13, 16-dokosadieno rūgštis 0,27±0,2 0,03±0,06 C22:1 13-dokoseno rūgštis 0,25±0,1 0,37±0,35 C22:0 beheno rūgštis 0,49±0,3 0,61±0,4 C23:0 trikosano rūgštis 0,48±0,2 0,18±0,26 C24:1 15-tetrakoseno rūgštis 0,44±0,2 0,98±0,38 C24:0 tetrakosano rūgštis 0,77±0,5 0,47±0,29 Sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, proc. 72,26±2,59 73,51±6,46 Mononesočųjų riebalų rūgščių kiekis, proc. 22,90±1,46 22,16±4,15 Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis, proc. 4,84±1,3 4,33±2,32 C18:2 konjunguota linolio rūgštis 0,16±0,1 0,15±0,2 *p 0,05. 61

62 Po antrojo bandymų mėnesio (24 lentelės) sočiųjų riebalų rūgščių daugiau buvo tiriamojoje grupėje 73,51 proc. lyginant su kontroline grupe 72,26 proc. (p 0,05). Mononesočiųjų riebalų rūgščių didžiausias kiekis rastas kontrolinėje grupėje 22,90 proc. (p 0,05). Tuo tarpu polinesočiųjų riebalų rūgščių didžiausias kiekis buvo kontrolinėje grupėje 4,84 proc., lyginant su tiriamaja grupe 4,33 proc. (p 0,05). Didžiausias konjunguotos linolio rūgšties kiekis buvo nustatytas kontrolinės grupės karvių piene 0,16 proc. (p 0,05). 62

63 25 lentelė. Riebalų rūgščių koncentracija piene, proc. (po 90 d.) Riebalų rūgštis Kontrolinė grupė Tiriamoji gupė C 4:0 butano rūgštis 2,18±0,2 2,44±0,3 C 6:0 heksano rūgštis 1,67±0,2 1,54±0,1 C 8:0 oktano rūgštis 1,26±0,1 1,11±0,09 C10:0 kaprilo rūgštis 3,09±0,4 2,96±0,47 C11:0 undekano rūgštis 0,03±0,07 0,06±0,07 C12:0 lauro rūgštis 4,00±0,5 4,02±0,66 C13:0 tridekano rūgštis 0,00 0,00 C14:1 n5 metilo tetradekano rūgštis 1,04±0,1 1,19±0,11 C14:0 miristo rūgštis 12,85±0,9 12,33±1,34 C15:1 cis 10 pentadekano rūgštis 0,00 0,00 C15:0 pentadekano rūgštis 1,07±0,1 1,54±0,4 C16:1 cis-9 heksadekano rūgštis 1,26±0,48 1,56±0,26 C16:0 palmitino rūgštis 39,09±4,47 36,97±4,16 C17:1 cis -10 heptadekano rūgštis 0,27±0,04 0,30±0,1 C17:0 heptadekano rūgštis 0,35±0,08 0,58±0,26 C18:3 n6 gamma-linolinė rūgštis 0,10±0,1 0,15±0,1 C18:2 n6 cis,cis 9,12 oktadekano rūgštis 2,72±0,4 3,36±0,77 C18:1linoleino rūgštis 16,86±0,5 14,22±2,8 C18:1 elaidinė rūgštis 0,53±0,09 0,74±0,23 C18:0 stearino rūgštis 9,06±0,82 10,06±1,84 C18:2 konjunguota linolio rūgštis 0,16±0,1 0,15±0,1 C20:4 arachidoinė rūgštis 0,22±0,02 0,24±0,04 C20:5 5,8,11,14,17 eikosapentano rūgštis 0,21±0,02 0,29±0,08 C20:3 8,11, 14 eikosatrieno rūgštis 0,19±0,1 0,27±0,08 C20:2 cis-11, 14-eikosadieno rūgštis 0,00 0,00 C20:1 cis-11-eikoseno rūgštis 0,06±0,09 0,07±0,08 C20:0 arachidino rūgštis 0,00 0,00 C21:0 heneikosano rūgštis 0,09±0,1 0,17±0,11 C22:6n3 4,7,10,13,16,19 dekoksaseoninė rūgštis 0,00 0,05±0,08 C22:2 cis-13, 16-dokosadieno rūgštis 0,62±0,4 1,16±0,48 C22:1 13-dokoseno rūgštis 0,67±0,6 1,63±0, C22:0 beheno rūgštis 0,00 0,16±0,2 C23:0 trikosano rūgštis 0,00 0,05±0,1 C24:1 15-tetrakoseno rūgštis 0,11±0,1 0,10±0,1 C24:0 tetrakosano rūgštis 0,23±0,1 0,53±0,1 Sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, proc. 74,98±1,7 74,52±1,39 Mononesočųjų riebalų rūgščių kiekis, proc. 20,80±1,05 19,81±1,49 Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis, proc. 4,22±0,92 5,67±0,94 C18:2 konjunguota linolio rūgštis 0,16±0,1 0,15±0,1 *p 0,05. 63

64 Po trečiojo bandymų mėnesio (25 lentelės), tiriamojoje grupėje naudojant ekstruduotas pasarines pupas sumažėjo sočiujų riebalų rūgščių ir mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis tačiau padidėjo polinesočiųjų reibalų rūgščių kiekis 5,67 proc. (p 0,05). Tai rodo, jog ekstruduotos pašarinės pupos melžiamų karvių mityboje, teigiamai veikė polinesočiųjų riebalų rūgščių sintezę, toks pienas tapo sveikesnis ir labiau priimtinas žmonių mitybai. 64

65 3.5. Pieno mėginių lakiųjų kvapo junginių analizė Pieno skonis yra vienas iš svarbiausių veiksnių įtakojančių vartotojų pasirinkimą įsigyti produktą. Pieno ir jo produktų aromato priimtinumas asocijuojasi su produkto šviežumu, todėl svarbu šias prekes pateikti subtilaus kvapo. Šviežio pieno aromato yra malonus ir išraiškingas, tačiau gali būti nustebtas pašalinių elementų, kurie mažina jusline kokybę ir ekonominę pieno produktų vertę. Pašalinio aromato atsiradimą įtakoja daugybė veiksnių: karvių veislė, aplinkos sąlygos, biologiniai veiksniai ir mitybos racionas [84]. 26 lentelė. Lakiųjų kvapo junginių koncentracija piene, proc. Pavadinimas Tyrimo pradžia Tyrimo vidurys Tyrimo pabaiga Alifatiniai angliavandeniliai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Tiriam oji grupė Dekanas 1,09 1,12 0,98 1,11 1,09 1,15 Undekanas 0,82 0,83 0,85 0,84 0,83 0,82 Dodekanas 1,12 1,23 1,22 1,16 1,15 1,23 Tridekanas 0,61 0,75 0,70 0,78 0,61 0,77 Teradekanas 1,40 1,54 1,49 1,55 1,50 1,58 Alkoholiai 1-butanolis 2,45 2,64 2,49 2,66 2,58 2,60 2-etoksi-etanolis 1,64 2,05 1,91 2,00 1,98 2,06 2-etil-1-heksanolis 1,73 1,94 1,83 1,92 1,87 2,00 1-oktanolis 2,08 1,67 2,00 1,79 2,09 2,01 Aldehidai Heksanalis 4,41 3,54 4,21 3,81 4,25 3,98 Oktanalis 1,88 1,74 1,75 1,77 1,80 1,72 Nonanalis 1,91 1,64 1,89 1,93 1,88 1,72 Ketonai Acetonas 9,54 8,65 9,62 9,01 9,56 8,97 2-butanonas 3,20 3,18 3,22 3,20 3,30 3,29 2-pentanonas 4,33 4,26 4,32 4,29 4,28 4,31 2-heptanonas 2,19 3,15 2,55 3,16 2,89 3,21 1,4-laktonas 1,98 1,97 1,85 1,92 1,96 1,95 2,5-keksadionas 0,41 0,64 0,55 0,71 0,59 0,61 2-nonanonas 0,55 0,64 0,41 0,59 0,58 0,06 2-undekanonas 3,00 3,35 3,12 3,29 3,22 3,31 Rūgštys Acto rūgštis 1,51 1,62 1,61 1,70 1,55 1,69 Butano rūgštis 6,17 7,13 6,91 7,01 7,10 7,05 Heksano rūgštis 8,25 8,02 8,32 8,05 8,22 8,19 65

66 Oktano rūgštis 9,94 9,50 9,89 9,99 9,36 9,58 Esteriai Etil acetatas 6,30 6,10 6,21 6,22 6,32 6,29 Butano rūgšties metilo esteris 1,33 1,24 1,40 1,25 1,35 1,36 Acto rūgšties butilo esteris 1,65 1,64 1,66 1,59 1,65 1,58 Propano rūgšties butilo esteris 1,73 1,84 1,79 1,77 1,85 1,75 Butano rūgšties butilo esteris 0,63 0,62 0,65 0,55 0,68 0,69 Aromatiniai angliavandeniliai Etilbenzenas 3,16 2,18 3,00 2,58 2,85 3,00 1,2,3-trimetil benzenas 0,78 0,97 0,81 0,91 0,88 0,95 2-izopropiltoluenas 1,5 1,64 1,53 1,66 1,71 1,55 1,24,5-tetrametil benzenas 0,36 0,35 0,36 0,40 0,38 0,39 naftalenas 0,94 0,96 0,95 0,98 0,96 0,88 1,3-bis(1,1-dimetil)- 0,41 0,42 0,45 0,51 0,49 0,50 benzenas Sulfo junginiai Dimetil sulfoksidas 0,87 0,72 0,81 0,79 0,77 0,79 Dimetil sulfonas 1,57 1,35 1,45 1,55 1,49 1,51 Neindentifikuoti junginiai 6,52 7,18 5,20 5,00 4,40 4,90 Kaip matome iš 26 lentelės duomenų pieno lakiųjų kvapo mėginių kiekiai tyrimo eigoje, tarp grupių, reikšmingai nesiskyrė. Tirtuose pieno mėginiuose nustatyta keletas klasių lakiųjų junginių. Identifikuoti alifatinių angliavandenilių junginiai priskiriami prie skleidžiančių silpną aromatą, jie tiesiogiai tapatinami su bendru pieno kvapu, nes jų aromato ribos ganėtinai aukštos [85]. Piene nustatyti esterių junginiai (etil acetatas, butano rūgšties metilo esteris, acto rūgšties butilo esteris, propano rūgšties butilo esteris) turi ryškesnį aromatą. Šie junginiai yra labai jautrus aplinkos temperatūros pokyčiams, jų kiekio padidėjimas yra tapatinamas su pieno rūgšties bakterijų raugo ar rūgimo aromatu [85]. Indentifikuoti alkoholio junginiai yra atsakingi už stiprų pieno produktų aromatą, kuris gali susiformuoti mažėjant aldehidų, aminorūgščių metabolizmo metu, fermentacinio rūgimo metu. Dauguma lakiųjų alkoholių turi mažai įtakos maisto aromatui, nes jų aukštos kvapo ribos [85]. Rasti aldehidai asocijuojasi su karamelinių pieno poskonių kurį šis produktas įgauna pasterizuojamas [86,87]. Tuo tarpu nustatytas heksanalis siejamas su žolės aromatu, šio aldehido buvonustatytas didžiausias procentas. Piene nustatytos organinės rūgštys atsiranda laktozės skilimo metu. Šie procesai yra atsakingi už pieno karstelėjimą [88]. Svarbu atkreipti dėmesį į tai kad tirtuose 66

67 pieno mėginiose buvo nustatyti aromatiniai angliavandeniliai kurie tiesiogiai siejami su maloniu žaliavinio pieno aromatu [89]. Gauti kontrolinės ir tiriamosios grupių lakiųjų pieno junginių analizės rezultatai, patvirtinti ir pieno juslinės analizės metu (Žr skyrių). 67

68 3.6. Juslinių pieno savybių vertinimas 27 lentelė. Pieno mėginių juslinio vertinimo vidutinės skaitmeninės vertės (paruošiamojo laikotarpio pradžioje ir tiriamojo laikotarpio pradžioje) Paruošiamojo Tiriamojo laikotarpio p- vertė laikotarpio pradžia pradžia Savybė Grupė p- vertė Grupė Kontrolinė Tiriamoji Kontrolinė Tiriamoji Bendras kvapas 12,36 11,93 0,381 13,9 13,3 0,132 Pasterizacijos kvapas 8,29 7,64 0,473 10,2 10,1 0,917 Natūralaus pieno 10,36 10,21 0,156 11,2 11,1 0,899 kvapas Netipiškas kvapas Riebumo pojūtis 7,57 7,14 0,666 7,6 6,7 0,524 burnoje Bendras skonis 12,36 11,64 0,28 13,4 13,6 0,736 Skonio pilnumas 10,57 10,21 0,539 11,1 11,3 0,745 Rūgštus skonis 1 1,09 0, Saldus skonis 8,71 8,14 0,38 9,1 8,6 0,241 Pasterizuoto pieno skonis 7,43 6,86 0,504 9,3 8,7 0,441 Natūralaus pieno 11,14 10,71 0, ,7 0,718 skonis Ne šviežio pieno 1 1,07 0, skonis Nebūdingas skonis 1 1,14 0, Bendras 7,21 6,93 0,831 7,2\32 6,99 0,833 liekamasis skonis Bendras 7,7 7,8 0,925 7,7 7,8 0,925 liekamasis skonis Bendras priimtinumas 13,9 13,7 1 13,9 13,7 1 Kaip matome iš 27 lentelės duomenų kontrolinės ir tiriamosios grupių pienas paruošiamojo laikotarpio pradžioje ir tiriamojo laikotarpio pradžioje neturėjo pašalinio kvapo ar skonio. Vertinant mėginius nerasta reikšmingo skirtumo pagal atskirų savybių intensyvumo (p>0,05). 68

69 28 lentelė. Pieno mėginių juslinio vertinimo vidutinės skaitmeninės vertės (po pirmojo ir antrojo bandymų mėnesio) Savybė Praėjus 30 d. po bandymo pradžios Grupė p- vertė Praėjus 60 d. Po bandymo pradžios Grupė Kontrolinė Tiriamoji Kontrolinė Tiriamoji p- vertė Bendras kvapas 12,33 11,83 0,418 12,17 12,08 0,876 Pasterizacijos kvapas 8,5 8,75 0,823 9,08 8,83 0,791 Natūralaus pieno kvapas 10, , Netipiškas kvapas 1,42 1,67 0,501 1,25 1,25 1 Riebumo pojūtis burnoje 6,58 6,33 0,863 7,5 6,67 0,27 Bendras skonis 12,83 12,5 0,466 12,58 12,33 0,576 Skonio pilnumas 11,75 11,58 0,778 12,08 12,08 1 Rūgštus skonis 1,75 2,25 0,534 1,67 1,42 0,475 Saldus skonis 9,5 8,92 0,624 9, ,328 Pasterizuoto pieno skonis 8,42 8,25 0,895 8,92 8,33 0,582 Natūralaus pieno skonis 11,42 10,33 0,271 11,58 12,17 0,498 Ne šviežio pieno skonis 1,02 1,13 0,781 1,08 1 0,328 Nebūdingas skonis 1,25 1,25 1 1,33 1,17 0,582 Bendras liekamasis skonis 1 1,15 0, Bendras liekamasis skonis 9,58 8,83 0,532 8,67 8,75 0,498 Bendras 13 12,42 0,464 priimtinumas 13,08 13,33 0,455 Pagal 28 lentelės duomenis matyti, kad pieno juslinės savybės po pirmojo ir antrojo bandymų mėnesio stipriai nesiskyrė. Tyrimas parodė, jog kontrolinės ir tiriamosios grupų karvių pieno juslinės savybės nebuvo pakitusios. Piene nenustatytas pašalinis kvapas ar skonis. Vertinant mėginius nerasta reikšmingo skirtumo pagal atskirų savybių intensyvumo (p>0,05). 69

70 3.7. Kraujo tyrimai 29 lentelė. Ekstruduotų pašarinių pupų įtaka paruošiamojo laikotarpio karvių kraujo rodikliams *p 0,05. Grupė Kontro linė ŠAK mmol /L 4,13± 0,18 Glu mmol /L 1,43± 0,12 ALP IU/L 75,25 ±2,10 BB g/l 86±3, 97 GPT IU/L 33,2 5±1, 75 4 ŠAK šlapalo azoto kiekis; Glu- gliukozė; ALP šarminė fosfatazė ;GPT alaninaminotransferazė; BB bendras baltymas; Kre kreatininas; TG trigliceridai; B-Cho bendras cholesterolis; B-Bil bendras bilirubinas. Kre umol/ L 120,2 5±7,1 TG mmol/ L 0,29±0,00 B-Cho mmol/ L 4,98±0, 36 B-bil umol/ L 6,5±0,19 Ca mmol /L Mg mmol /L 3,36± 0,07 1,28± 0,07 Tyrimų rezultatai apie ekstruduotų pašarinių pupų įtaką melžiamųjų karvių kraujo biocheminiams rodikliams paruošiamuoju laikotarpiu pateikti 29 lentelėje. Dėl ekstruduotų pašarinų pupų panaudojimo pašaruose ženkliai (nors statistiškai nepatikimai) padidėjo karvių kraujo rodikliai - kraujo serumo šlapalo azoto kiekis buvo 29 proc., gliukozės 26 proc., bendrojo baltymo 10 proc., GPT 47 proc., Kre 6 proc., TG 10 proc., B-Cho 45 proc., Ca ir Mg atitinkamai 3 proc. ir 14 proc. didesnis, palyginti su kontroline grupe (p 0,05). Šarminė fosfatazė (ALP) fermenas, kurį gamina kepenys, inkstai, plaučiai, gimda, žarnynas bei kaulai. Kraujo serume išmatuotas ALP aktyvumas dažniausiai parodo kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimus tulžies nutekėjimą ir uždegimą, akmenligę, cistas, kepenų cirozę, metastazinius kepenų navikus ar pirminį kepenų vėžį. ALP liekis gali sumažėti dėl mažakraujystės, kai kurių vitaminų ir mikroelementų trūkumo. Bilirubinas yra kepenyse gaminama medžiaga, kurios kiekiai padidėja sergant kepenų ligomis. Kreatininas vienas iš svarbiausių glomerulų filtracijos ir inkstų funkcijos rodiklių. Sutrikus filtracinei inkstų funkcijai, kreatinino koncentracija serume didėja. Kreatininas susidaro raumenyse ir patekęs į kraują filtruojasi inkstų glomeruluose. Kanalėliuose kretinino reabsorbcija nevyksta (galima tik nedidelė tubulinė sekrecija), todėl šis rodiklis beveik išimtinai atspindi glomerulinės filtracijos (GF) greitį. Kreatinino koncentracija sveiko gyvūno serume yra gana pastovus dydis, o sintezė proporcinga raumenų masei. Kreatinino filtracija priklauso nuo funkcionuojančių glomerulų kiekio. Jeigu funkciškai aktyvių glomerulų kiekis sumažėja, tuomet kreatinino koncentracija serume didėja [90]. Bendra baltymo koncentracija kraujyje nustatoma siekiant įvertinti bendrą gyvūno būklę. Baltymai vykdo transportinę, imuninio atsako funkciją, dalyvauja detoksikacijos procese. Baltymai gali būti ir 70

71 hormonais, fermentais, medžiagų apykaitos reguliatoriais. Grubiai baltymai skirstomi į albuminus ir globulinus. Taigi bendro baltymo koncentracija labai priklauso nuo albuminų ir globulinų sintezės ir yrimo. Bendra baltymo koncentracija kraujyje padidėja organizmui netekus skysčio, kai kurių autoimuninių, kraujo susirgimų atvejais, esant aktyviam lėtiniam kepenų uždegimui, cirozės atveju. Sumažėjusi bendra baltymo koncentracija kraujyje nustatoma dėl prastos mitybos, sergant žarnyno, kasos, kepenų ligomis, turint inkstų funkcijų sutrikimų. Trigliceridai riebalų rūgščių šaltinis. Trigliceridai į organizmą patenka su maistu arba yra sintetinami pačiame organizme (kepenyse, riebaliniame audinyje, plonosios žarnos gleivinėje, raumenyse). Tačiau jų perteklius yra kenksmingas. Aptikus aukštas trigliceridų koncentracijas kraujyje, galima įtarti pankreatitą [91]. Beveik 99 proc. viso organizmo kalcio yra kauluose. Tačiau ta jo dalis, kuri randama serume, fiziologiniu požiūriu yra svarbesnė. Kalcis, esantis ne kaulų audinyje, vaidina svarbų vaidmenį perduodant elektrinį impulsą raumenų (širdies raumens) skaiduloms. Ši kalcio dalis svarbi krešėjimo sistemoms, fermentinių reakcijų reguliavimui [92]. 30 lentelė. Ekstruduotų pašarinių pupų įtaka tiriamojo laikotarpio (po 30 dienų) karvių kraujo rodikliams *p 0,05. Grupė Kontro linė Tiriam oji ŠAK mmol /L 4,90± 0,12 4,20± 0,32 Glu mmol /L 1,28± 0,10 1,25± 0,10 ŠAK šlapalo azoto kiekis; Glu- gliukozė; ALP šarminė fosfatazė ;GPT alaninaminotransferazė; BB bendras baltymas; Kre kreatininas; TG trigliceridai; B-Cho bendras cholesterolis; B-Bil bendras bilirubinas. Tiriamuoju laikotarpiu kraujo biocheminiai rodikliai buvo tirti tris kartus kas mėnesį. Pirmuoju tiriamuoju laikotarpiu (30 lentelė) dėl Ekstruduotų pašarinių pupų (tiriamoji grupė) pašaruose įtakos padidėjo GPT aktyvumas 8 proc., B-cho 10 proc., B-bil 45 proc., o ŠAK sumažėjo 14 proc., Glu 2 proc., ALP ir BB 4 proc., Kre 12 proc. (p 0,05), Ca ir Mg atitinkamai 10 proc. ir 7 proc., palyginti su kontroline grupe (p 0,05). ALP IU/L 83,75 ±3,45 80,25 ±2,87 BB g/l 89±2, 73 86±2, 42 GPT IU/L 38,5 ±1,7 5 41,7 5±4, 6 Kre umol/ L 131,5 0±5,6 115,5 0*±5, 3 TG mmol/ L 0,28±0,00 0,28±0,00 B-Cho mmol/ L 4,37±0, 25 4,79±0, 59 B-bil umol/ L 5,5±0,33 8,0±0,27 Ca mmol /L 3,51± 0,10 3,16± 0,10 Mg mmol /L 1,38± 0,06 1,28± 0,03 71

72 31 lentelė. Ekstruduotų pašarinių pupų įtaka tiriamojo laikotarpio (po 60 dienų) karvių kraujo rodikliams *p 0,05. Grupė Kontro linė pateikti (31 lentelėje). Dėl ekstruduotų pašarinių pupų įtakos padidėjo tik GPT aktyvumas 2 proc. ir B- Cho kiekis 9 proc., tuo tarpu kiti serumo rodikliai sumažėjo ŠAK 8 proc., Glu 17 proc. (p 0,05), ALP aktyvumas 30 proc., BB kiekis- 8 proc., Kre 20 proc., B-bil 14 proc., Ca 13 proc. ir Mg 5 proc., palyginti su kontroline grupe (p 0,05). 32 lentelė. Ekstruduotų pašarinių pupų įtaka tiriamojo laikotarpio (po 90 dienų) karvių kraujo rodikliams *p 0,05. ŠAK mmol /L 4,48± 0,24 Glu mmol /L 2,15± 0,17 ALP IU/L 88±3, 46 BB g/l 90,75 ±3,92 GPT IU/L 32,2 5±2, 75 pateikti ( 32 lentelėje). Tiriamosios grupės karvių visi serumo rodikliai turėjo tendenciją mažėti, nekito tik TG kiekis, palyginti su kontrolinės grupės karvių rodikliais. Serumo ŠAk kiekis sumažėjo 8 proc., Glu 13 proc., ALP ir GPT aktyvumai atitinkamai 5 proc. ir 2 proc., BB, B-bil ir Kre kiekiai 9 proc., B-cho kiekis 11 proc., o Ca ir Mag atitinkamai 2 proc. ir 4 proc., palyginti su kontroline grupe (p 0,05). Kre umol/ L 126,5 ±5,53 TG mmol/ L 0,28±0,00 B-Cho mmol/ L 4,24±0, 26 B-bil umol/ L 5,25± 0,32 Ca mmol /L 3,59± 0,04 Mg mmol /L 1,32± 0,01 4,10± 1,78* 62±1, 83,25 33±3 101,5 0,28±0 4,64±0, 4,50± 3,13± 1,26± Tiriam 0,20 ±0,03 72 ±3,41,04 0±3,1, ,19 0,07 0,09 oji 8 Tiriamojo laikotarpio antrojo etapo (po 60 dienų) karvių kraujo serumo biocheminiai rodikliai Grupė Kontro linė ŠAK mmol /L 4,65± 0,32 Glu mmol /L 1,90± 0,12 ALP IU/L 88,00 ±2,02 BB g/l 93,00 ±2,68 GPT IU/L 30,5 0±2, 76 Kre umol/ L 115,2 5±5,1 7 TG mmol/ L 0,28±0,00 B-Cho mmol/ L 4,47±0, 16 B-bil umol/ L 5,75± 0,17 Ca mmol /L 3,43± 0,08 Mg mmol /L 1,32± 0,06 4,30± 1,65± 83,25 84,75 30,0 104,7 0,28±0 3,99±0, 5,25± 3,37± 1,28± Tiriam 0,24 0,07 ±2,64 ±2,75 0±1, 5±5,1, ,32 0,08 0,04 oji 87 3 Tiriamojo laikotarpio trečiojo etapo (po 90 dienų) karvių kraujo serumo biocheminiai rodikliai 72

73 4.TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS Europos Sąjungoje daugiau kaip 20 proc. visų gaminamų pašarų galvijams yra ruošiami ūkiuose, kooperatyvuose, žemės ūkio bendrovėse. Pašarų gamyba ūkiuose padeda efektyviau panaudoti savame ūkyje išaugintus grūdus bei kitas pašarines žaliavas. Kad jos būtų tinkamai pasisavinamos į gyvūno organizmą jas reikiai atitinkamai apdoroti. Vienas iš tokių būdų yra ekstrudavimas. Jo metu pašarinės žaliavos veikiamos aukšta temperatūra ( o C) ir slėgiu, to pasekoje yra pagerinamos chemines ir fizines pašaro savybes. Pagerinus kombinuotųjų pašarų maistinę vertę ekstruduojant galima pagaminti itin aukštos kokybės, fiziologiškai subalansuotus pašarus melžiamoms karvėms [93]. Dovidaitienė G. et al., [76] atliko melžiamų karvių šėrimo bandymus, jų racione naudojant ekstruduotas rapsų sėklas ir pašarines pupas, kurių metu nustatė, jog vidutinis tiriamosios grupės karvių produktyvumas per tiriamąjį laikotarpį padidėjo 0,73 kg arba 3,57 proc. per dieną, lyginant su kontroline grupe. Mūsų atlikti bandymai patvirtina šių autorių teiginius, jog pašarinių pupų apdorojimas ekstruduojant turi teigiamą poveikį melžiamų karvių produktyvumui. Nustatėme, kad po pirmojo bandymo mėnesio, vidutiniškai iš tiriamosios grupės karvių pieno primelžta 2,16 kg arba 6,47 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių (p>0,05). Po antrojo bandymo mėnesio tiriamosios grupės karvės davė 2,41 kg arba 8,33 proc. pieno daugiau nei kontrolinės grupės karvės (p>0,05). Po trečiojo bandymo mėnesio tiriamosios grupės karvės davė 1,55 kg arba 5,49 proc. pieno daugiau nei kontrolinės grupės karvės (p>0,05). Per visą tyrimo laikotarpį, iš tiriamųjų karvių, šertų kombinuotaisiais pašarais papildytais ekstruduotomis pašarinėmis pupomis, bazinio pieno primelžta 136,9 kg arba 3,46 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių šertų kombinuotuoju pašaru su nepdorotomis pašarinėmis pupomis. Pieno baltymai svarbiausia ir sudėtingiausia pieno sudėtinė dalis, bendras baltymų kiekis piene priklauso nuo pašarų kiekio, sudėties ir svyruoja tarp 3,0 3,6 proc. [94]. Dryden L. ir Gordon L. teigimu, racione esantys riebalai yra svarbūs gyvulio medžiagų apykaitai, bei riebalų sintezei. Didėjant riebalų kiekiui pašaruose, didėja ir pieno riebumas. Jo kiekis svyruoja nuo 3,2 proc. iki 6,0 proc. Riebalai yra viena nepastoviausių pieno sudedamųjų dalių, jo svyravimo amplitudė priklauso nuo gyvulio veislės, pašarų, sveikatos būklės, laikymo sąlygų ir kitų veiksnių [95]. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog melžiamų karvių racione kombinuotojo pašaro papildymas ekstruduotomis pašarinėmis pupomis turėjo teigiamą poveikį pieno riebalų kiekiui. Tiriamojo laikotarpio pradžioje riebalų kiekis piene buvo 0,05 proc. (p>0,05) didesnis, po pirmojo bandymų mėnesio 0,24 proc. (p>0,05), po antrojo 0,08 proc. o po trečiojo 0,07 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės karvių piene (p>0,05). Panaši tendencija pastebima baltymų kiekio kitime karvių piene, po pirmojo bandymo mėnesio baltymų kiekis tiriamosios 73

74 grupės karvių piene buvo - 0,10 proc. (p>0,05), po antrojo bandymo mėnesio, vos 0,01 proc., o po trečiojo - net 0,29 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe. Melžiamų karvių sveikatingumas ir pašarų efektyvumas gali būti pagerintas, atkreipiant dėmesį į pieno komponentų santykį, kurį pieno ūkio valdytojai turėtų kruopščiai patikrinti ne vien tik siekdami nustatyti pieno kainą. Tai patikimas melžiamų karvių sveikatingumo įvertinimas, nereikalaujantis jokių papildomų išlaidų. Jeigu gautas santykis yra mažesnis už 1, tai galima įtarti, kad karvės serga acidoze. Ilgesnį laiką esant tokiam pieno riebalų ir baltymų santykiui, karvės gali sirgti laminitais (nagų ligomis), išputimu, šliužo užsisukimu, kepenų ir kitomis ligomis. Jeigu gautas pieno riebalų ir baltymų santykis yra 1,5 ir didesnis, galima įtarti, kad karvės serga ketoze. [96]. Kontrolinės ir tiriamosios grupės karvių piene riebalų ir baltymų santykis tiriamuoju laikotarpiu svyravo gana ženkliai, pastebime, jog paruošiamojo laikotarpio pradžioje ir praėjus mėnesiui po tiriamojo laikotarpio pradžios ir bandymo pabaigoje, šis rodiklis buvo arti viršutinės fiziologinės normos ribos, kas rodo, jog karvės buvo linkusios sirgti ketoze, o tiriamojo laikotarpio pradžioje ir praėjus 60 dienų nuo bandymo pradžios visiškai atitiko fiziologinę normą (p>0,05). Kulpio J. ir Stankevičiaus R. [2] teigimu, pagal laktozės kiekį piene galima spręsti apie karvių šėrimą, sveikatingumą, pieno kokybę ir jo falsifikavimą. Natūraliame sveikų karvių piene laktozės yra 4,6 5,2 proc. Mes nustatėme, jog tiriamojo laikotarpio metu laktozės kiekis melžiamų karvių piene svyravo nežymiai (p>0,05). Urėjos (šlapalo) kiekis karvių piene daugiausia priklauso nuo mitybinių veiksnių [97] ir gali suteikti vertingos informacijos apie karvių bandos mitybą, medžiagų apykaitos sutrikimus, karvių fiziologinę būklę. Daugelis tyrėjų statistiškai patikimai įrodė, kad pagal urėją karvių piene galima spręsti apie baltymų ir energijos kiekį pašaruose [98, 99, 100]. Bandymo metu nustatėme, jog ekstruduotų pupų panaudojimas melžiamų karvių mityboje, neturėjo statistiškai patikimos įtakos urėjos koncentracijai piene, šis rodiklis abiejų karvių grupių piene buvo fiziologinės normos ribose (15 30 mg%), tačiau arčiau žemutinės ribos, kas rodo jog tiriamuoju laikotarpiu karvės buvo sveikos, bet jų racione buvo neženklus energijos ir baltymų trūkumas (p>0,05). Dryden L. ir Gordon L. [95] teigimu prastos kokybės pašaru šeriamų karvių pienas yra blogų juslinių, biocheminių savybių. Sudarant karvių racionus, svarbu atkreipti dėmesį į baltymų, riebalų, angliavandenių ir mineralinių medžiagų sudėtį. Karvių pieno juslinė analizė parodė, kad visų karvių grupių pieno mėginiai nesiskyrė bendro kvapo intensyvumu, juose aiškiai jautėsi pienui būdingas kvapas. Kadangi visi mėginiai prieš vertinimą pasterizuoti, mėginiuose jautėsi vidutinio intensyvumo pasterizacijos kvapas ir skonis. Nustatėme, kad karvių šėrimui naudotų pašarų sudėtis neturėjo 74

75 neigiamos įtakos pieno skoniui ir kvapui. Vertinant pieno mėginius nerasta reikšmingo skirtumo pagal atskirų savybių intensyvumą (p>0,05). 75

76 IŠVADOS Pupinių javų (lubinų, pupų, žirnių) maistinės vertės tyrimai: 1. Ekstruduotuose pupose, žirniuose žalių baltymų kiekis atitinkamais padidėjo 0,47 proc. ir 0,68 proc. Lubinų, pupų ir žirnių ekstrudavimas riebalų kiekiui juose esminės įtakos neturėjo. 2. Po ekstrudavimo proceso žalios ląstelienos kiekis sumažėjo: lubiniuose 3,29 proc., pupose 0,70 proc., lyginant su neekstruduotomis žaliavomis. Žirniuose žaliosios ląstelienos kiekis išliko nepakitęs. Po ekstrudavimo proceso ląstelienos NDF frakcija lubinuose išliko nepakitusi, tačiau pupose ir žirniuose atitinkamai sumažėjo 7,79 proc. ir 6,47 proc., lyginant su neapdorotomis žaliavomis. 3. Po ekstrudavimo kalcio kiekis lubiniuose, pupose ir žirniuose atitinkamai padidėjo 0,086 proc., 0,064 proc. ir 0,03 proc., o fosforo 0,141 proc., 0,76 proc. ir 0,52 proc. lyginant su neekstruduotomis žaliavomis. 4. Ekstrudavimas padidino leucino kiekį lubinuose 4,71 g/kg SM, o žirniuose 8,57 g/kg SM. Lubinuose po ekstrudavimo tirozino ir asparto rūgšties sumažėjo atitinkamai 2,5 g/kg SM ir 5,9 g kg/sm. Kitoms aminorūgštims ekstrudavimas patikimo pokyčio neturėjo. 5. Lubinuose, iki jų apdorojimo, nustatytas aukštas oleino riebalų rūgšties kiekis, daugiau kaip 38,0 proc., po ekstrudavimo oleino riebalų rūgšties sumažėjo 5,77 proc., bet 7,93 proc. padidėjo linolo rūgšties kiekis. Iki apdorojimo jos nustatyta 31,0 proc., po apdorojimo 38,9 proc. Neapdorotose lubinuose, pupose ir žirniuose lauro rūgšties kiekis kito nuo 0,02 iki 0,04 proc., pastebėta, jog po ekstrudavimo lubinuose ir žirniuose lauro r. kiekis nepakito, o pupose, jos aptikta 0,03 proc. daugiau nei iki estrudavimo. Didžiausias palmitino rūgšties kiekis nustatytas pupose (iki apdorojimo 14,18 proc., po apdorojimo 13,50 proc.), lubinuose ir žirniuose, šios riebalų rūgšties kiekis buvo labai panašus, jis kito nuo 11,37 proc. iki 11,87 proc. iki apdorojimo, ir nuo 11,66 proc. iki 12,06 proc. po apdorojimo. Melžiamų karvių šėrimo bandymas: 1. Pašarinių pupų ekstrudavimas turėjo teigiamą poveikį melžiamų karvių produktyvumu. Per visą tyrimo laikotarpį, iš tiriamųjų karvių, šertų kombinuotu pašaru su ekstruduotomis pašarinėmis pupomis, bazinio pieno primelžta 136,9 kg arba 3,46 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės, kur karvių šėrimui naudotos neekstruduotos pašarinės pupos. 2. Melžiamų karvių racione kombinuotojo pašaro papildymas ekstruduotomis pašarinėmis pupomis turėjo teigiamą poveikį pieno riebalų ir baltymų kiekiui tiriamosios grupės karvių piene, visą tiriamąjį laikotarpį šie rodikliai buvo didesni lyginant su kontroline grupe. Pieno baltymų kiekis, tiriamuoju laikotarpiu, buvo vidutiniškai 0,11 proc didesnis nei kontrolinės grupės 76

77 karvių (p>0,05). Tačiau riebalų koncentracija, tiriamosios grupės karvių piene, visą tiriamąjį laikotarpį, buvo vidutiniškai 0,11 proc. didesnė lyginant su kontroline grupe (p>0,05). 3. Kontrolinės ir tiriamosios grupės karvių piene, riebalų ir baltymų santykis, tiriamuoju laikotarpiu svyravo gana ženkliai. Nustatėme, jog paruošiamojo laikotarpio pradžioje ir praėjus mėnesiui po tiriamojo laikotarpio pradžios, šis rodiklis buvo arti viršutinės fiziologinės normos ribos, kas rodo, kad karvės buvo linkusios sirgti ketoze. Tiriamojo laikotarpio pradžioje ir bandymo pabaigoje rodikliai atitiko fiziologinę normą. Kontrolinėje karvių grupėje šis rodiklis kito nuo 1,23 iki 1,45 tuo tarpu tiriamojoje grupėje nuo 1,22 iki 1,44 (p>0,05). 4. Tiriamuoju laikotarpiu laktozės kiekis, melžiamų karvių piene, kito nežymiai, tačiau visą laikotarpį buvo neženkliai žemiau fiziologinių normų ribų. Kontrolinės grupės karvių piene laktozės kiekis kito nuo 4,62 proc. iki 4,70 proc. o tiriamosios grupės karvių piene nuo 4,49 proc. iki 4,71 proc. (p>0,05). 5. Nustatėme, jog skirtingai apdorotų kombinuotųjų pašarų panaudojimas melžiamų karvių mityboje, per visą bandymo laikotarpį, neturėjo reikšmingo poveikio urėjos koncentracijai piene, šis rodiklis abiejų karvių grupių piene buvo fiziologinės normos ribose: kontrolinės grupės nuo 8,40 mg% iki 18,92 mg%, o tiriamosios grupės nuo 10,27 mg% iki 19,67 mg% (p>0,05). 6. Somatinių ląstelių koncentracija, per visą bandymo laikotarpį, kontrolinės grupės karvių piene buvo nuo 33,8 tūkst./ml iki 169 tūkst./ml. o tiriamosios grupės nuo 61,23 tūkst./ml. iki 114 tūkst./ml. (p>0,05). 7. Juslinio vertinimo metu nustatėme, kad naudotų pašarų sudėtis neturėjo neigiamos įtakos pieno skoniui ir kvapui. Vertinant pieno mėginius nerasta reikšmingo skirtumo pagal atskirų savybių intensyvumą (p>0,05). 8. Ekstruduotų pašarinių pupų panaudojimas melžiamų karvių mityboje neturėjo statistiškai patikimos įtakos pieno lakiesiems kvapo junginiams (p>0,05). Tirtuose pieno mėginiuose nustatyta keletas klasių lakiųjų junginių. Identifikuoti alifatinių angliavandenilių junginiai, alkoholiai, aldehidai, ketonai, rūgštys, esteriai, aromatiniai angliavandeniai, sulfo junginiai. 9. Ekstruduotų pašarinų pupų panaudojimas melžiamų karvių mityboje neturėjo neigiamos įtakos karvių kraujo serumo biocheminiams rodikliams. Kraujo rodikliai buvo fiziologinės normos ribose. 10. Nustatėme, jog skirtingai apdorotų kombinuotųjų pašarų panaudojimas melžiamų karvių mityboje, neturėjo statistiškai patikimos įtakos pieno pelenų, ph, titruojamo rūgštingumo, susitraukimo greičiui, fermentiniam rūgimui, termostabilumui, išskyrus pieno tankį paruošiamuoju laikotarpiu 1028,9 kg/m 3 (p 0,05) ir po 2 mėn. 1028,43 kg/m 3 (p 0,05). 77

78 11. Nustatėme, jog ekstruduotų pašarinių pupų panaudojimas melžiamų karvių mityboje neturėjo neigiamo poveikio aminorūgščių koncentracijai piene. Per visą bandymo laikotarpį kontrolinės grupės karvių piene vidutiniškai nustatyta 4,44 proc. daugiau aminorūgščių nei tiriamosios grupės karvių piene (p>0,05). 12. Atlikti tyrimai rodo, jog ekstruduotos pašarinės pupos melžiamų karvių mityboje teigiamai veikė polinesočiųjų riebalų rūgščių sintezę. Po trečiojo bandymų mėnesio tiriamojoje grupėje, kur karvės šertos ekstruduotomis pašarinėmis pupomis, piene sumažėjo sočiųjų riebalų rūgščių ir mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis, tačiau polinesočiųjų riebalų rūgščių 5,67 proc. padidėjo (p 0,05). Tai rodo, jog ekstruduotos pašarinės pupos teigiamai veikė polinesočiųjų riebalų rūgščių sintezę, toks karvių pienas yra sveikesnis ir labiau priimtinas žmonių mitybai. 78

79 REKOMENDACIJA Išanalizavus gautus tyrimų duomenis nustatėme, kad pašarinių pupų apdorojimas ekstruduojant turėjo teigiamą poveikį melžiamų karvių produktyvumui. Per visą tyrimo laikotarpį, iš tiriamųjų karvių, šertų ekstruduotomis pašarinėmis pupomis, bazinio pieno primelžta 136,9 kg arba 3,46 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių šertų kombinuotuoju pašaru su neapdorotomis pašarinėmis pupomis. Nustatytas teigiamas poveikis pieno riebalų ir baltymų kiekiui tiriamosios grupės karvių piene. Nustatėme, kad naudotų pašarų sudėtis neturėjo neigiamos įtakos pieno skoniui ir kvapui, kraujo serumo biocheminiams rodikliams, bei aminorūgščių koncentracijai piene. Atlikti tyrimai rodo, jog ekstruduotos pašarinės pupos melžiamų karvių mityboje, teigiamai veikė polinesočiųjų riebalų rūgščių sintezę, toks pienas tapo sveikesnis ir labiau priimtinas žmonių mitybai. Todėl rekomenduojame melžiamų karvių mityboje kombinuotojo pašaro sudėtyje pašarines pupas apdoroti ekstruzijos metodu ir naudoti ekstruduotas pašarines pupas. Nustatę ekstruduotų pašarinių žaliavų teigiamą poveikį melžiamų karvių produktyvumui ir pieno sudėčiai, rekomenduojame tęsti mokslinius tyrimus naudojant gyvūnų pašaruose ekstruduotus lubinus ir žirnius. 79

80 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Ružić-Muslić D, Petrović M.P, Petrović M.M, Bijelić Z, Caro-Petrović V, Maksimović N, Mandić V. Protein source in diets for ruminant nutrition. Biotechnology in Animal Husbandry 2014; 30 (2), p Kulpys J, Stankevičius R. Produktyvių karvių šėrimo sistemos. Kaunas, 2010, p Zebeli Q, Mansmann D, Steingass H, Ametaj B. N. Balancing diets for physically effective fibre and ruminally degradable starch: A key to lower the risk of sub-acute rumen acidosis and improve productivity of dairy cattle. Journal: Livest Sci; V. 127; 2010, p Inci N.E, Toker C. Screening and selection of faba beans (Vicia faba L.) for cold tolerance and comparison to wild relatives. Genetic Resources and Crop Evolution; 2011, p [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. rugpjūčio 10 d.]. Prieiga per internetą: [ ] 6. Wattiaux A. M., Grummer R. R., Dairy Essentials Nutrition and Feeding P Rego, O. A. ; Regalo, S. M. M. ; Rosa, H. J. D. ; Alves, S. P. ; Borba, A. E. S. ; Bessa, R. J. B. ; Cabrita, A. R. J. ; Fonseca, A. J. M.,. Effects of grass silage and soybean meal supplementation on milk production and milk fatty acid profiles of grazing dairy cows. J. Dairy Sci., (7) P Davis, D.A., Arnold, C.R., McCallum, I., Nutritional value of feed peas (Pisum sativum) in practical diet formulations for Litopenaeus vannamei. Aquac. Nutr. 8, p [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 01 d.]. Prieiga per internetą [ 10. Kulpys J., Stankevičius R. Produktyvių karvių šėrimo sistemos. Kaunas, P Peterson, D.S., S. Sipsas and J.B. Mackintosh. The chemical composition and nutritive value of Australian grain legumes, 2nd Edn., Grains Research and Development Corporation, Canberra Australia Publications Butolo, J.E. (2002) Quality of ingredients in animal feed. Agros Comunicações, Campinas, p Gatel, F., Protein quality of legume seeds for non-ruminant animals: a literature review. Anim. Feed Sci. Technol. 45, Huisman, J., Tolman, G.H., Antinutritional factors in the plant proteins of diets for nonruminants. In: Garnsworthy, P.C., Wiseman, J. (Eds), Recent Developments in Pig Nutrition 3. Nottingham University Press, Nottingham, UK, p

81 15. Jeroch H., Sederevičius A., Pilipavičius V., Mikulionienė S., Steinhöfel O., Matusevičius P., Stankevičius R. Pašarai tradiciniai ir ekologiški. Kaunas: Vitea Litera, p Valpeli L A, Comellini M, Masoero F. Mochini F. Faba beans (Vicia faba) in dairy cow diet: effect on milk production and quality. Italian Jurnal of animal sinece; Volume 9; 2010, p Borchers M. R, Chang Y. M, Tsai I. C, Wadsworth B. A, Bewley A. J. A validation of technologies monitoring dairy cow feeding, ruminating, and lying behaviors. American Dairy Science Association; Amrica; 2016, p [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 10 d.]. Prieiga per internetą [ 19. Liu, S.Y., Selle, P.H., Cowieson, A.J Strategies to enhance the performance of pigs and poultry on sorghum-based diets. Anim. Feed Sci. Tech., 181: Harper, J.M. (1979). Food extrusion. Crit. Rev. Food Sci. Nut., 11: Abd El-Khalek, E., Janssens, G.P.J Effect of extrusion processing on starch gelatinisation and performance in poultry. World Poult. Sci. J., 66: Serrano X. The extrusion-cooking process in animal feeding. Nutritional implications. In : Morand-Fehr P. (ed.). Feed manufacturing in Southern Europe: New challenges. Zaragoza : CIHEAM, p Al-Marzooqi, W., Wiseman, J Effect of extrusion under controlled temperature and moisture conditions on ileal apparent amino acid and starch digestibility in peas determined with young broilers. Anim. Feed. Sci. Tech., 153: Scott, T.A., Combs, D.K. and Grummer, R.R Effects of roasting, extrusion, and particle size on the feeding value of soybeans for dairy cows. J. Dairy Sci. 74, Hall C, Hillen C, Robinson J. Composition, Nutritional Value, and Health Benefits of Pulses. Cereal Chemistry, Volume 94, Number 1, 11-31; 2017, p Paul Q, Foster G. Composition of Feeds in Relation to Cattle Nutrition [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2016 m. kovo 11 d.]. Prieiga per internetą: [ 27. Valpeli L A, Comellini M, Masoero F. Mochini F. Faba beans (Vicia faba) in dairy cow diet: effect on milk production and quality. Italian Jurnal of animal sinece; Volume 9; 2010, p Kulpys J, Stankevičius R. Produktyvių karvių šėrimo sistemos. Kaunas, 2010, p

82 29. Borchers M. R, Chang Y. M, Tsai I. C, Wadsworth B. A, Bewley A. J. A validation of technologies monitoring dairy cow feeding, ruminating, and lying behaviors. American Dairy Science Association; Amrica; 2016, p Baranauskas S, Juknevičius S, Stankevičiūtė J. Pašarai ir galvijų šėrimas. Mokomoji knyga; Lietuvos žemės ūkio univesitetas 2009, p Butkutė B. Skirtingų rūsių siloso kokybės ir ląstelienos komponentų kaita. Veterinarija ir zootechnika; Mokslo darbai. Nr. 51 (73), 2010, p Paulson J, Salfer J, Newell S, Santi E, Seykora T, Litherland N, Endres M, Janni K, Reneau J, Broadwater N, Schwartau C, Rozeboom G, Hudson C. S. Learning About Dairy; 4; 2012, p Autorių kolektyvas. Gyvulininkystės žinynas. LVA Gyvulininkystės institutas; Kaunas. 2007, p Wieland D.,,Confinement cow feeding. Iš: Beef; 2006, p Penner G B, Steele M A, Aschenbach J R, McBride B W. Molecular adaptation of ruminal epithelia to highly fermentable diets. Ruminal nutrition symposium [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 01 d.]. Prieiga per internetą: [ f?hosts=]. 36. Tisch D A. Animal feeds, feeding and nutrition and ratio evaluation. Delmar; 2006, p David K, Beede D. Evaluation of Water Quality and Nutrition for Dairy Cattle. Department of Animal Science; Michigan State Univeristy; East Lansing 48824; 2006, p Stallings C C, Hanigan D M, James E R. Feeding Protein to Meet Dairy Cow Nutrient Requirements Can Result in Cheaper, Environmentally Friendly Rations. Communications and Marketing, College of Agriculture and Life Sciences, Virginia Polytechnic Institute and State University, 2009, p Herd T. Nutritional Requirements of Dairy Cattle. Veterinary manual; [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. rugpūčio 01 d.]. Prieiga per internetą [ 40. Juraitis V, Kulpys J. Pašarinių žolių ūkis. Kaunas P Muller L. D. Dietary minerals for dairy cows on pasture. 2003m. [internetinis išteklius] [žiūrėta 2017m. rugsėjo 10 d.]. Prieiga per internetą: [ 82

83 nutrition/forage/pasture/articles-on-pasture-and-grazing/dietary-minerals-for-dairy-cows-onpasture] 42. Kavanagh S. Feeding the Dairy Cow [internetinis išteklius] [žiūrėta 2017m. rugsėjo 01 d.]. Prieiga per internetą:[ 43. Kamphues J. Trace Elements in Animal Nutrition their use from veterinary point of view. 2014m. [internetinis išteklius] [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 11 d.]. Prieiga per internetą: [ 44. Update on Vitamin Nutrition of Dairy Cows [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 12 d.]. Prieiga per internetą: [ 45. Kulpys J, Juraitis V. Gerai organizuota ganiava gausūs primilžiai. Mano ūkis. LVA. 2004/5. P Schroeder W J. Dairy Cow Nutrition Affects Milk Composition. NDSU extension service; AS1253; 2012, p Raycheva E, Ivanova T, Kipriotis E, Kistanova E. The characteristic of control day milk and its properties in ewes from different breeds in Bulgaria. Biotechnology in Animal husbandry. Vol , p Milk composition. Iš: Fao [internetinis išteklius] [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 26 d.]. Prieiga per internetą: [ 49. Sederevičius A.Įvairių veiksnių (somatinių ląstelių skaičiaus, riebalų, laktozės kiekio, laikymo sąlygų ir kt.) įtakos kazeino kiekio kitimui žaliame piene tyrima. Galutinė ataskaita. 2014, p Staniškienė B, Tušas S, Šernienė L, Šiūgždaitė J. Pieno ir jo produktų kokybės įvertinimas. Naujasis lankas; Kaunas; 2007, p Japertienė R, Japertas S. Pieno baltymai. Mano ūkis; 2006/7, p Walter L. Lactation biology website [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 18 d.]. Prieiga per internetą: [ 83

84 53. Schroeder J. W. Dairy cow nutrition affects milk composition [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 18 d.]. Prieiga per internetą: [ 54. Lock A. L, Michael E. Feeding for Milk Components. Van Amburgh Department of Animal Science; Michigan State University, East Lansing, MI 48824, USA [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 13 d.]. Prieiga per internetą: [ 55. Šernienė L., Sekmokienė D. Pieno higiena. Kaunas; 2013, p Barlowska J, Litwinczuk Z, Wolanciuk A, Brodziak A. Relationship of somatic cell count to daily yield and technological usefulness of milk from different breeds of cows. Polish journal of veterinary science; Vol.12.No , p Staniškienė B, Šernienė L, Šiugždaitė J. Pieno ir jo produktų kokybės įvertinimas. Kaunas; Naujasis lankas; 2007, p Antanaitis R. Pieno rodiklių kaita leidžia diagnozuoti ligas. Kaunas, 2010, p Petit H V. Feed intake, milk production and milk composition of dairy cows fed flaxseed [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 18 d.]. Prieiga per internetą: [Canadian Journal of Animal Science, 2010, 90(2): , /CJAS09040]. 60. Milkfacts [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2017 m. rugsėjo 11 d.]. Prieiga per internetą [ 2011]. 61. Block E, Pankowski J. Dairy healthline [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 18 d.]. Prieiga per internetą: [ 62. Shelley M, Birken S, Parkin C P, Lebovic G, Chen Y, Connor D, Maguire J L. Relation between milk-fat percentage, vitamin D, and BMI. The americina jurnal of clinical nutrition; 2016, p Abdi H. What can cognitive psychology and sensory evaluation learn from each other?. Food Quality and Preference; Vol. 13, No. 7 8; 2002, p Mieželienė A. Tarptautinių juslinės analizės metodų taikymas maisto moksle ir pramonėje. Issn ; Maisto chemija ir technologija; T. 38, nr. 2; 2004, p Christopherson S. W., Glass R. L. Preparation of milk fat methylesters by alcoholysis in an essentially nonalcoholic solution. J. Dairy Sci Vol. 52. P Valstybės žinios, , Nr. 122; 67. Valstybės žinios, 2002, Nr ; 84

85 68. Urbienė S. Pieno ir jo produktų cheminės analizės metodai. Kaunas.: Lietuvos maisto institutas, p. 69. Инихов Г.С., Брио Н.П. Методы анализа молока и молочных продуктов: Справочное руководство. -М., с. 70. Šalomskienė J. Mikrobiologinės kontrolės instrukcija pieno perdirbimo įmonėms. Vilnius.: UAB Informacijos ir leidybos centras, p. 71. Hall B. J., Silver S., Nutrition and Feeding of the Cow-Calf Herd: Digestive System of the Cow. Communications and Marketing, College of Agriculture and Life Sciences, Virginia Polytechnic Institute and State University, P Bliznikas S, Uchockis V., Juškienė V, Švirmickas G., Matulaitis R., Vukmirović, Spasevski N. Radmilo Čolović. Studies of thermal processed compound feed using different technologies Gyvulininkystė. 57 (2011) p ISSN Alonso, R., Aguirre, A., Marzo, F., 2000a. Effects of extrusion and traditional processing methods on antinutrients and in vitro digestibility of protein and starch in faba andkidney beans. Food Chemistry 68, Deas Paes M. C Physical Properties and Essential Amino Acid Profiles of Brazilian Quality Protein Maize Cultivars Processed by Extrusion. Colorado State University, p Kavanagh S. Feeding the Dairy Cow [internetinis išteklius] [žiūrėta 2018m. spalio 01 d.]. Prieiga per internetą:[ 76. Dovidaitienė G, Gružauskas R, Stankevičius R, Monkevičienė I, Kantautaitė J, Kudlinskienė I, et al,, Influence of extruded rapeseeds and faba beans mixture on productivity, production quality and rumen fluid parameters of dairy cows ISSN veterinarija ir zootechnika (vet med zoot). t. 73 (95); 2016, p Šernienė L., Sekmokienė D. Pieno higiena. Kaunas; 2013, p Barlowska J, Litwinczuk Z, Wolanciuk A, Brodziak A. Relationship of somatic cell count to daily yield and technological usefulness of milk from different breeds of cows. Polish journal of veterinary science; Vol.12.No , p Aurelija Paulauskienė. Maisto chemija P [internetinis išteklius] [žiūrėta 2018m. spalio 10 d.]. Prieiga per internetą:[ 81. Wu, G. (2009). Amino acids: metabolism, functions, and nutrition. Amino Acids, 37(1), pp

86 82. Wu, G. (2013). Functional amino acids in nutrition and health. Amino Acids, 45(3), pp Raycheva E, Ivanova T, Kipriotis E, Kistanova E. The characteristic of control day milk and its properties in ewes from different breeds in Bulgaria. Biotechnology in Animal husbandry. Vol , p Jin Yue, Yuanrong Zheng, Zhenmin Liu, Yun Deng, Yafang Jing, Yali Luo, Wenjuan Yu & Yanyun Zhao. Characterization of Volatile Compounds in Microfiltered Pasteurized Milk Using Solid-Phase Microextraction and GC GC-TOFMS. International Journal of Food Properties P Song, H.L. Food Flavor Chemistry; Chemical Industry Press: Beijing, 2008, Contarini, G.; Povolo, M.; Leardi, R.; Toppino, P.M. Influence of heat treatment on the volatile compounds of milk. Journal of Agricutural and Food Chemistry 1997, 45, Van Aardt, M.; Duncan, S.; Marcy, J.; Long, T.; Hackney, C. Effectiveness of poly (ethylene terephthalate) and highdensity polyethylene in protection of milk flavor. Journal of Dairy Science 2001, 84, Wang, W.; Zhang, L.; Li, Y. Production of volatile compounds in reconstituted milk reducedfat cheese and the physicochemical properties as affected by exopolysaccharide-producing strain. Molecules 2012, 17, Valero, E.; Villamiel, M.; Miralles, B.; Sanz, J.; Martınez-Castro, I. Changes in flavour and volatile components during storage of whole and skimmed UHT milk. Food Chemistry 2001, 2, Badar M., Fatima Batool, Safder Shah Khan, Irshad Khokhar, M.K. Qamar and Ch. Yasir. Effects of microcystins toxins contaminated drinking water on hepatic problems in animals (cows and buffalos) and toxins removal chemical method. Buffalo Bulletin (January-March 2017) Vol.36 No Coroian C., Mireşan V., Coroian A., Răducu C., Marchiş Z., Terheş S., Muntean M. Biochemical and Haematological Blood Parameters at Different Stages of Lactation in Cows Bulletin UASVM Animal Science and Biotechnologies 74(1)/ Cozzi L. Ravarotto F.Gottardo A. L.Stefani B.Contiero L.Moro M.Brscic P.Dalvit. Reference values for blood parameters in Holstein dairy cows: Effects of parity, stage of lactation, and season of production. Journal of Dairy Science. Volume 94, Issue 8, August 2011, Pages

87 93. Martin C, Rouel J, Jouany J P, Doreau M, Chilliard Y. Diet digestibility in response to feeding dairy cows crude linseed, extruded linseed, or linseed oil [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2018 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internetą: [ 94. Milk composition changes [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2018 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internetą: [ 95. Dryden L, Gordon L. Animal nutrition science. Cambridge; 2007, p Urbšienė D. Riebalų ir baltymų santykis kontroliuojamų karvių piene. [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2018 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internetą: [ ]. 97. Arunvipas P., Dohoo I. R., Vanleeuwen J. A., Keefe G. P. The effect of non-nutritional factors on milk urea nitrogen levels in dairy cows in Prince Edward Island, Canada. Prev. Vet. Med Vol. 59. P Rodriguez L A, Stallings C C, Herbein J H, Gilliard M L. Effect of degradability of dietary protein and fat on ruminal, blood, and milk components of Jersey and Holstein cows. J. Dairy Sci. Vol , p Collard L, Boettcher P, Dekkers J C, Petitclerc D, Schaeffer L. R. Relationships between energy balance and health traits of dairy cattle in early lactation. J. Dairy Sci. Vol p Purwin C, Pysera B, Minakowski D, Sederevičius A, Traidaraitė A. Composition of milk and blood metabolites in higth productivity dairy cows on pasture. Veterinarija ir zootechnika. T. 32 (54). 2005, p SUDERINTA: (Tyrimų priežiūros komisijos pirmininkas) (Vardas, Pavardė) (Data) 87

88 88

89 89

90 90

91 91

92 92

93 93

94 94

95 95

96 96

97 97

98 98