KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI"

Transkriptas

1 EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2017) 713 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Maisto ir ūkininkavimo ateitis LT LT

2 Maisto ir ūkininkavimo ateitis 1

3 Turinys 1. NAUJOS APLINKYBĖS SIEKIS KURTI NAUJĄ ĮGYVENDINIMO MODELĮ IR PAPRASTESNĘ BŽŪP PAŽANGESNĖ, ŠIUOLAIKIŠKA IR DARNI BŽŪP Naudojimasis moksliniais tyrimais ir inovacijomis siekiant geriau susieti tai, ką žinome, su tuo, ką auginame Pažangaus ir atsparaus žemės ūkio sektoriaus puoselėjimas Teisingas pajamų rėmimas, padedantis ūkininkams užsidirbti pragyvenimui Investicijomis gerinamos rinkos paskatos ūkininkams Rizikos valdymas Aplinkos apsaugos bei klimato politikos veiksmų stiprinimas ir vaidmuo siekiant ES aplinkos ir klimato politikos tikslų Kaimo vietovių socialinės ir ekonominės struktūros stiprinimas Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse Naujų ūkininkų pritraukimas Piliečiams rūpimų klausimų, susijusių su tvaria žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant sveikatą, mitybą, gyvūnų gerovę ir maisto atliekas, sprendimas PASAULINIS BŽŪP ASPEKTAS Prekyba Migracija

4 1. NAUJOS APLINKYBĖS ES ūkininkavimo sektorius ir kaimo vietovės atlieka svarbų vaidmenį, nuo kurio priklauso Sąjungos gerovė ir jos ateitis. ES žemės ūkis yra vienas didžiausių pasaulyje maisto gamybos sektorių ir užtikrina daugiau kaip 500 mln. Europos piliečių aprūpinimą maistu. ES ūkininkai taip pat yra pagrindiniai natūralios gamtinės aplinkos sergėtojai, nes rūpinasi gamtos ištekliais (dirvožemiu, vandeniu, oru ir biologine įvairove) 48 proc. viso ES žemės ploto (miškininkai dar 36 proc.), taip pat teikia būtinų anglies dioksido absorbentų ir tiekia atsinaujinančiuosius išteklius pramonei bei energetikai. Jie ir patys yra tiesiogiai priklausomi nuo šių gamtos išteklių. Nuo ūkininkavimo priklauso daug darbo vietų žemės ūkio sektoriuje (jame reguliariai dirba 22 mln. asmenų) arba platesniame maisto sektoriuje (ūkininkavimui, maisto perdirbimui ir susijusiai mažmeninei prekybai bei paslaugoms kartu tenka apie 44 mln. darbo vietų). ES kaimo vietovėse iš viso gyvena 55 proc. jos piliečių 1, jos yra svarbios užimtumo, poilsio bei turizmo vietos. 1 paveikslas 1 Daugiausia kaimo ir tarpinio pobūdžio vietovėse (EBPO apibrėžtis). 3

5 Vis dėlto šios naudos negalima laikyti savaime suprantamu dalyku. Ūkininkavimas, kitaip nei dauguma kitų ekonomikos sektorių, yra labai veikiamas oro sąlygų; jam taip pat dažnai tenka patirti išbandymų dėl nepastovių kainų, gaivalinių nelaimių, kenkėjų ir ligų dėl to kiekvienais metais bent 20 proc. ūkininkų praranda daugiau kaip 30 proc. savo pajamų, palyginti su praėjusių trejų metų vidurkiu. Taip pat akivaizdu, kad vis dar intensyviai naudojami gamtos ištekliai, tai iš dalies lemia tam tikra ūkininkavimo veikla. Visas minėtas problemas gali dar labiau paaštrinti klimato kaita. Todėl bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) turėtų padėti pereiti prie darnesnio žemės ūkio. BŽŪP suteikė galimybę sukurti geriausiai integruotą bendrąją rinką. Būtent dėl BŽŪP ES ūkininkavimo sektorius geba tenkinti piliečių poreikius, susijusius su aprūpinimu maistu, maisto sauga, kokybe ir tvarumu. Tačiau šiame sektoriuje kyla problemų dėl mažo pelningumo. Tai, be kita ko, lemia aukšti ES gamybos standartai, didelės su gamybos veiksniais susijusios sąnaudos bei pirminės gamybos sektoriaus nevienalytiškumas. Šiuo metu šis sektorius pasaulinėmis rinkos kainomis konkuruoja daugumoje sričių, pirmauja pagal maisto produktų įvairovę ir kokybę, jame taip pat pasiektas didžiausias pasaulyje žemės ūkio maisto produktų eksportas (2016 m. jo vertė buvo 131 mlrd. EUR) 2. Rezultatai geri, bet reikia dirbti toliau Tiesioginėmis išmokomis šiuo metu padedama didinti 7 mln. ūkių, apimančių 90 proc. dirbamos žemės, atsparumą. Nors šios išmokos sudaro apie 46 proc. ES ūkininkų bendruomenės pajamų, iš tiesų daugelyje regionų ir sektorių ši dalis yra kur kas didesnė. Taigi, jomis užtikrinamas santykinis ūkininkų, kuriems kenkia didelis kainų ir gamybos nepastovumas, pajamų stabilumas taip padedama išsaugoti gyvybiškai svarbią visos ES aukštos kokybės maisto gamybos bazę 3. Tų išmokų poveikį sustiprina rinkos priemonės. Vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių, teikiama speciali parama. Pagal kaimo plėtros politiką įvairiais būdais tvirtai remiama ūkių ekonomika ir gyvybiškai svarbūs kaimų pragyvenimo šaltiniai. Pagal ją remiamos investicijos, žinių kaupimas, tiekimo grandinės organizavimas, aplinkos apsauga ir su klimato kaita susiję veiksmai. Tuo grindžiamos m. kaimo plėtros programos, kuriomis didinamos inovacijų ir rizikos valdymo perspektyvos. Pradėta Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP-AGRI) paskatino kurti žinias ir dalytis jomis. Tačiau tam, kad ūkininkams būtų lengviau gauti žinių, vis dar reikia dėti daug pastangų Žr. Ecorys et al. (2016 m.). Mapping and analysis of the implementation of the CAP, p Žr. Europos inovacijų partnerystės (EIP) įgyvendinimo vertinamąjį tyrimą (2016 m. lapkričio mėn.) ( 4

6 Galima pasimokyti iš 2017 m. pirmąjį pusmetį surengtų viešų konsultacijų dėl BŽŪP modernizavimo ir paprastinimo 5 : per jas patvirtinta plačiai paplitusi nuostata, kad esamos problemos tik iš dalies sėkmingai sprendžiamos dabartinėmis BŽŪP priemonėmis. Tai, be kita ko, aplinkos bei klimato problemos, kurias, daugumos ūkininkų ir kitų suinteresuotųjų subjektų nuomone, BŽŪP turėtų padėti spręsti veiksmingiau. Taip pat pabrėžta, kad pernelyg didelis biurokratizmas yra esminė kliūtis, dėl kurios nepavyksta pasiekti dabartinės politikos tikslų. 2 paveikslas Su žeme susietos priemonės yra itin svarbios siekiant ES aplinkos ir klimato politikos tikslų, o pagrindiniai ekonominės veiklos vykdytojai, įgyvendinantys šiuos svarbius visuomenei tikslus, yra ūkininkai. Tokiomis aplinkybėmis tiesiogines išmokas reikia vertinti kaip būdą užtikrinti, kad didelė ES aktyviai dirbamos žemės dalis būtų tvarkoma pagal aplinkai naudingą praktiką. Tuo grindžiamos dabartinės už plotą mokamos kaimo plėtros išmokos. Iš dalies dėl BŽŪP įtakos labai išsiplėtė ekologinio ūkininkavimo sektorius: 2015 m. tokie ūkiai sudarė 6 proc. žemės ūkio naudmenų (ŽŪN), palyginti su 2 proc m. 5 Žr. 5

7 Vertinama, kad žalinimo politikos 6 įgyvendinimas kartais yra mažesnio užmojo negu siekta, ir per viešas konsultacijas buvo nurodyta, kad žalinimas yra pati sudėtingiausia BŽŪP dalis, su kuria susijusi didžiausia našta ir dėl kurios ši politika negali būti veiksmingai įgyvendinama. Tuo tarpu su klimato kaita susiję veiksmai tapo dar didesniu prioritetu, dėl kurio žemės ūkiu besiverčianti bendruomenė ateityje patirs didelių išlaidų 7. Toks požiūris akcentuotas ir naudojantis REFIT platforma, kurioje daugiausia dėmesio skirta per didelei su dabartinėmis žalinimo priemonėmis susijusiai administracinei naštai, kontrolės ir audito sistemai ir vis didesniems I-ojo ir II-ojo ramsčių priemonių 8 sutapimams. Kaip nurodyta naudojantis REFIT platforma, reikia mažinti BŽŪP reglamentavimo naštą, didinti ekonominį šios politikos naudingumą kartu užtikrinant, kad būtų pasiekti tikslai, ir labiau ją susieti su kitomis politikos sritimis m. Europos Parlamentui ir Tarybai bus pateikta pirma dabartinės bendros BŽŪP stebėsenos ir vertinimo sistemos įgyvendinimo ataskaita, kurioje bus pristatyti pirmieji šios sistemos veikimo rezultatai. Atliekant poveikio vertinimą, kuriuo bus pagrįstas Komisijos pasiūlymas dėl bendros žemės ūkio politikos po 2020 m., bus atsižvelgta į visus turimus šios politikos ligšiolinio rezultatyvumo duomenis (įskaitant vertinimų rezultatus ir indėlį, gautą naudojantis REFIT platforma) ir šia informacija bus naudojamasi analizuojant konkrečius ateities sprendimus. 6 Žr. Europos Komisijos darbinį dokumentą Žalinimo politikos apžvalga praėjus vieniems metams ( taip pat Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl įpareigojimo skirti žemės ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms laikymosi pagal tiesioginių žalinimo išmokų sistemą (COM/2017/0152 final), Žr. tyrimą Ecampa2 (2016 m.), kuriame pateiktas naujausias vertinimas, kokios yra ES žemės ūkio politikos galimybės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ( 8 Per REFIT platformą pateiktos nuomonės dėl kompleksinės paramos, žalinimo, I-ojo ir II-ojo ramsčių priemonių sutapimų, kontrolės ir audito, paramos kaimo plėtrai ir ūkių subsidijavimo reformai skirtų ES teisės aktų. Jos paskelbtos 6

8 Perspektyvi BŽŪP Siekiant Sutartimi nustatytų su BŽŪP susijusių tikslų, BŽŪP buvo nuolat tobulinama, ir didėjo su ja susijusi ES pridėtinė vertė. Taip pat labai padidėjo pagal ją skiriamas dėmesys aplinkos apsaugai, klimatui ir bendrai kaimo vietovių aplinkai, kurioje vykdoma ūkininkavimo veikla. Tai suteikė galimybę nuo 2005 m. beveik 9 proc. padidinti šio sektoriaus produktyvumą ir kartu sumažinti jame išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį (24 proc. nuo 1990 m.) bei mažinti naudojamų trąšų kiekį, taip gerinant vandens kokybę. Tačiau jei nebus tvirtesnės ir platesnio užmojo politinės paramos, neverta tikėtis, kad ES žemės ūkyje išmetamų teršalų kiekis bus toliau taip pat sparčiai mažinamas. BŽŪP turi padėti dar ryžtingiau spręsti šias problemas ir, visapusiškai derinantis prie kitų sričių politikos, atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetus, ypač: didinti kokybišką užimtumą, ekonomikos augimą ir investicijas, išnaudoti energetikos sąjungos, žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos potencialą, kartu stiprinant aplinkos apsaugą, kovojant su klimato kaita ir prie jos prisitaikant, pritaikyti laboratorijose atliekamų mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus dirbamuose laukuose ir rinkose, visiškai prijungti ūkininkus ir kaimus prie skaitmeninės ekonomikos ir padėti įgyvendinti Europos Komisijos migracijos darbotvarkę. Be to, ES yra tvirtai įsipareigojusi imtis veiksmų pagal 21-osios Klimato kaitos konferencijos Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT). BŽŪP visų pirma yra grindžiama politika, išdėstyta 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje (joje ūkininkavimo sektorius raginamas padėti siekti visos ekonomikos tikslo iki 2030 m. 40 proc. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį) ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje. ES aplinkos apsaugos tikslų turi labiau siekti ir Europos ūkiai. Minėtų įsipareigojimų nebūtų įmanoma įvykdyti, jeigu nedalyvautų ūkininkai, miškininkai ir kiti kaimo subjektai, kurie valdo daugiau kaip pusę ES žemės, yra pagrindiniai atitinkamų gamtos išteklių naudotojai ir sergėtojai, teikia svarbių anglies dioksido absorbentų ir atsinaujinančiųjų išteklių pramonei bei energetikai. Todėl moderni BŽŪP turėtų padidinti ES pridėtinę vertę apimti platesnius aplinkos bei klimato politikos tikslus ir padėti spręsti piliečiams rūpimus su darnia žemės ūkio gamyba susijusius klausimus m. Korko 2.0. deklaracijoje Geresnis gyvenimas kaimo vietovėse paskelbti plataus užmojo siekiai, susiję su perspektyvia ES žemės ūkio ir kaimo ateitimi ir galima jų nauda visuomenei. Joje pateikta darbotvarkė, pagal kurią reikėtų pertvarkyti BŽŪP, kad ją būtų galima geriau įgyvendinti ir priderinti prie dabartinių uždavinių. Ypač reikia investuoti į įgūdžius, viešąsias paslaugas, infrastruktūrą ir gebėjimų stiprinimą kuriant gyvybingas kaimų bendruomenes. 7

9 3 paveikslas Per viešas konsultacijas akcentuota visų trijų darnos aspektų (ekonominio, aplinkos ir socialinio) svarba ir jie susieti su bendru poreikiu modernizuoti ir paprastinti politiką m. kovo 1 d. Komisijos baltojoje knygoje dėl Europos ateities pradėta plataus masto diskusija dėl ES ateities, raginant Sąjungą ir jos valstybes nares labiau bendrauti su piliečiais, būti atskaitingesnes jiems ir greičiau bei geriau siekti bendrai sutartų tikslų, pavyzdžiui, kurti Europos socialinių teisių ramstį m. birželio 28 d. diskusijoms skirtu Komisijos dokumentu dėl ES finansų ateities paskatinta tolesnė diskusija, jame išdėstytos būsimos ES biudžeto raidos galimybės ir scenarijai, įskaitant, be kitų galimybių, dalinį bendrą BŽŪP finansavimą ir jo reikšmę. Šiame diskusijoms skirtame dokumente primenama, kad ES biudžetas ir toliau turėtų atitikti esamas tendencijas, formuosiančias ES ateinančiais metais. Be to, yra nemažai naujų iššūkių, kuriems spręsti ES biudžete turės būti skirta daugiau lėšų nei dabar. Atsižvelgiant į tai, reikės įvertinti visas esamas priemones, įskaitant BŽŪP. Taigi, šiame komunikate nesiekiama nei iš anksto numatyti šios diskusijos rezultato, nei pateikti pasiūlymų dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP). Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities paraginta siekti naujo, tvaraus ekonomikos augimo, kompleksiškai ir darniai sprendžiant ekonominius, socialinius bei aplinkos apsaugos klausimus ir skiriant daugiau dėmesio viešųjų gėrybių teikimui. 8

10 Tokios yra aplinkybės, kuriomis reikia žengti tolesnius BŽŪP raidos žingsnius ją modernizuoti bei supaprastinti ir, derinantis prie kitų sričių ES politikos, spręsti daugybę neatidėliotinų uždavinių, atskleisti tai, kas yra geriausia Sąjungos ūkininkavimo sektoriuje ir kaimo vietovėse, daugiau dėmesio teikiant aukštiems standartams bei realiems rezultatams, ir padėti ūkininkams numatyti bei valdyti aktualius ateities uždavinius ir permainas. 2. SIEKIS KURTI NAUJĄ ĮGYVENDINIMO MODELĮ IR PAPRASTESNĘ BŽŪP BŽŪP reikia įvairiais atžvilgiais tobulinti ir tikslinti jos atsaką į iššūkius ir galimybes ES, nacionaliniu, regioniniu, vietos ir ūkio lygmenimis. Tai apima ir pastangas racionalizuoti BŽŪP valdymą bei gerinti jos įgyvendinimą laikantis ES tikslų, taip pat labai sumažinti biurokratizmą ir administracinę naštą. Dabartinė BŽŪP įgyvendinimo sistema pagrįsta išsamiais ES lygmens reikalavimais ir joje nustatyta griežta kontrolė, sankcijos bei audito procedūros. Šios taisyklės dažnai yra labai griežto privalomojo pobūdžio ir taikomos iki pat ūkių lygmens. Tačiau Sąjungos žemės ūkio ir klimato aplinka labai skirtinga, todėl nei principas iš viršaus į apačią, nei visiems taikomas vienodas požiūris nepadeda siekti norimų rezultatų ir ES pridėtinės vertės. Pagal būsimos BŽŪP įgyvendinimo modelį Sąjunga turėtų nustatyti pagrindinius politikos principus (BŽŪP tikslus, bendrąsias intervencijos rūšis ir pagrindinius reikalavimus), o valstybės narės turėtų prisiimti didesnę atsakomybę ir būti atsakingesnės už tai, kaip jos siekia tikslų ir sutartų tikslinių rodiklių. BŽŪP tikslai turėtų atitikti ne tik ES sutartimi nustatytus įpareigojimus, bet ir jau sutartus tikslus bei tikslinius rodiklius, pavyzdžiui, klimato kaitos (kaip susitarta 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje), biologinės įvairovės ir kai kuriuos darnaus vystymosi tikslus. Rengdamos BŽŪP strateginius planus, valstybės narės atsižvelgs į planavimo priemones, nustatytas pagal ES aplinkos ir klimato srities teisės aktus bei politiką 9. Kartu valstybės narės turėtų užtikrinti biudžeto vykdymo patikinimui reikalingą patikimą veiklos rezultatų stebėseną ir ataskaitų teikimą. Didesnis subsidiarumas teiktų galimybę labiau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius siekiant atitinkamų tikslų ir tikslinių rodiklių. Valstybės narės pačios derintų savo BŽŪP intervencines priemones, kad jomis būtų kuo geriau siekiama ES tikslų. Nors būtų paliktos dabartinės valdymo struktūros (jos turi ir toliau užtikrinti veiksmingą politikos tikslų įgyvendinimo stebėseną ir privalomą jų vykdymą), valstybės narės taip pat turėtų daugiau įtakos kuriant paramos gavėjams taikytiną atitikties ir kontrolės sistemą (įskaitant kontrolės priemones ir sankcijas). 9 Pavyzdžiui, Natura 2000 valdymo planus ir prioritetinių veiksmų programas, upių baseinų valdymo planą, oro kokybės programas ir oro taršos mažinimo programas, biologinės įvairovės strategijas. 9

11 Kad būtų galima padidinti ES pridėtinę vertę ir išsaugoti veikiančią žemės ūkio vidaus rinką, valstybės narės priimtų savo sprendimus ne pavieniui, o dalyvaudamos sistemingame procese, per kurį būtų parengtas BŽŪP strateginis planas, apimantis ir I- ojo ramsčio, ir II-ojo ramsčio intervencines priemones, taip būtų užtikrintas didesnis visos būsimos BŽŪP politikos nuoseklumas ir derėjimas su kitų sričių politika. Todėl šiuo įgyvendinimo modeliu ir toliau bus užtikrinta, kad būtų taikomos visiems vienodos sąlygos, išlaikytas bendras politikos pobūdis ir du jos ramsčiai. Komisija tokius planus vertintų ir tvirtintų siekdama, kad BŽŪP kuo labiau padėtų įgyvendinti ES prioritetus bei tikslus ir kad valstybės narės pasiektų savo klimato ir energetikos sričių tikslus. Tai svarbu norint užtikrinti, kad būtų toliau laikomasi bendro požiūrio į aplinkos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimą visose valstybėse narėse. Vienintelė šiomis aplinkybėmis perspektyvi politikos galimybė yra siekiamų tikslų užmojo didinimas. Planavimo procesas turėtų tapti kur kas paprastesnis, tikrai ne toks sudėtingas kaip dabartinis kaimo plėtros programavimas. Tai reiškia, kad ES teisės aktuose visų pirma turėtų nelikti tokių privalomų su atitiktimi reikalavimams susijusių nuostatų kaip išsamūs priemonių aprašai ir tinkamumo finansuoti taisyklės. Toks supaprastinimas taip pat būtų palankus integruotam ir novatoriškam požiūriui, o politikos programa taptų lankstesnė ir palankesnė inovacijoms. Tai reiškia, kad BŽŪP ir valstybių narių planais turėtų būti visų pirma siekiama tikslų ir numatytų rezultatų, o valstybėms narėms ir regionams būtų palikta pakankamai laisvės atsižvelgti į konkrečias aplinkybes. Vadovaujantis logika, kuria grindžiamas Komisijos į rezultatus orientuoto biudžeto principas, būsima įgyvendinimo sistema turėtų būti labiau orientuota į rezultatus, didinti subsidiarumą suteikiant valstybėms kur kas svarbesnį vaidmenį rengiant BŽŪP programas, padėti siekti sutartų realių pakankamų tikslų ir mažinti su ES susijusią administracinę paramos gavėjų naštą. Tokiomis aplinkybėmis supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarka ir šiuolaikinės technologijos teikia labai didelių galimybių sumažinti šią naštą, ypač susijusią su kontrole. Taikant ne tokio griežto privalomojo pobūdžio sistemą, tokia pažanga turėtų būti naudinga ir ūkininkams, ir piliečiams. Taigi, kaip teigiama Korko 2.0 deklaracijoje, visa BŽŪP struktūra būtų palanki tikslingai intervencijai siekiant aiškiai nustatytų ekonomikos, socialinių bei aplinkos apsaugos tikslų ir kartu atsižvelgiant į atitinkamų teritorijų poreikius ir siekius. Kita labai svarbi Komisijos užduotis, žinoma, būtų priežiūra, kaip siekiama rezultatų ir laikomasi pagrindinių ES taisyklių bei tarptautinių įsipareigojimų, remiantis gerai suplanuota audito ir užtikrinimo sistema. Šiuo tikslu užtikrinimo procesas turėtų būti priderintas prie politikos proceso, orientuoto į rezultatus, reikalavimų, be kita ko, nustatant ir taikant patikimus ir išmatuojamus rodiklius, vykdant patikimą veiklos rezultatų stebėseną ir teikiant ataskaitas. 10

12 3. PAŽANGESNĖ, ŠIUOLAIKIŠKA IR DARNI BŽŪP Europos piliečiams turėtų būti toliau tiekiami saugūs, aukštos kokybės, įperkami, maistingi ir įvairūs maisto produktai. Tokių maisto produktų gamybos ir pardavimo būdai turėtų atitikti piliečių lūkesčius, ypač susijusius su poveikiu jų sveikatai, aplinkai ir klimatui. Kad būtų galima tai užtikrinti tokiomis aplinkybėmis, kai didėja pasaulio gyventojų skaičius, našta aplinkai ir vyksta klimato kaita, BŽŪP turi toliau vystytis, būti orientuota į rinką ir pagal ją toliau turi būti remiamas ES šeimos ūkio modelis visuose Sąjungos regionuose. Be to, BŽŪP turėtų remti pastangas šalinti pagrindines migracijos į ES priežastis ir derintis prie jų. 4 paveikslas Šiuos tikslus bus įmanoma pasiekti remiantis tuo, kas jau pasiekta įgyvendinant BŽŪP tikslus, naujomis ekonomikos, klimato, aplinkos apsaugos, socialinėmis, technologijų, pramonės ir politikos aplinkybėmis. Tolesniame skirsnyje išdėstyti pagrindiniai būsimos BŽŪP tikslai: puoselėti pažangų ir atsparų žemės ūkio sektorių, stiprinti aplinkos apsaugą bei klimato politikos veiksmus ir padėti siekti ES aplinkos ir klimato politikos tikslų, stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą. Siekiant šių tikslų žemės ūkio sektorių ir ES kaimo vietoves reikės labiau susieti su žmogiškojo kapitalo raida bei mokslo tyrimais ir labiau remti inovacijas. 11

13 Pagal būsimą BŽŪP ir toliau turės būti atsižvelgiama į visuomenės lūkesčius, susijusius su maisto gamyba, visų pirma maisto sauga, maisto kokybe, aplinkos apsauga ir gyvūnų gerovės standartais Naudojimasis moksliniais tyrimais ir inovacijomis siekiant geriau susieti tai, ką žinome, su tuo, ką auginame Inovacijos įvairiose srityse (pavyzdžiui, agronomijoje gamtos įkvėpti sprendimai, veislininkystės (selekcijos) naujovės, vertikalusis ūkininkavimas, zootechnikos, biologijos, technologinės, skaitmeninės, organizacinės ir su produktais susijusios inovacijos) yra lengvai prieinamos ir gali padėti didinti ES žemės ūkio ir aprūpinimo maistu sistemų daugiafunkciškumą. Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra vienas iš pagrindinių elementų, padedančių spręsti visas problemas ekonomines, aplinkos ir socialines, kurių kyla ES ūkių sektoriuje ir kaimo vietovėse. Kaimo vietovių poreikiai ir indėlis turėtų būti aiškiai numatyti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų darbotvarkėje, o pagal būsimą BŽŪP reikės dar labiau stiprinti sąveiką su mokslinių tyrimų ir inovacijų politika skatinant inovacijas. Technologijų plėtra ir skaitmeninimas teikia galimybę labai padidinti išteklių naudojimo efektyvumą, tobulinant aplinkos ir klimato kaitos atžvilgiu pažangų žemės ūkį ir taip mažinant ūkininkavimo poveikį aplinkai ir klimatui, didinant atsparumą, gerinant dirvožemio būklę ir mažinant ūkininkų išlaidas. Vis dėlto naujų technologijų diegimas ūkininkavimo sektoriuje vis dar neatitinka lūkesčių ir yra nevienodai paplitęs visoje ES, todėl visų pirma reikia suteikti daugiau galimybių mažiems ir vidutinio dydžio ūkiams naudotis technologijomis. Ne tik technologijos, bet ir galimybės gauti patikimų, aktualių ir naujų žinių yra labai skirtingos visoje Sąjungoje. Tai trukdo veiksmingai taikyti kai kurias BŽŪP priemones, taip pat mažina bendrą ūkininkavimo sektoriaus konkurencingumą ir plėtros potencialą. Ir, priešingai, BŽŪP teikiamos galimybės didinti žinių, kuriomis tarpusavyje keičiasi partneriai įvairiose ES dalyse, srautus teikia daug pridėtinės vertės, nes taip mažinamos išlaidos, didinamas ES finansavimo poveikis ir spartinamos inovacijos įvairiose ES dalyse. 12

14 5 paveikslas Parama žinioms kaupti, inovacijoms ir technologijoms diegti bus itin svarbi perspektyviai BŽŪP. Programos, kuriomis siekiama gerinti ekonominės ar socialinės veiklos rezultatus arba didinti aplinkosaugos veiksmingumą, taip pat prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti, bus susietos su konsultavimo paslaugomis, taip teikiant žinių, patarimų, įgūdžių ir naujovių. Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (AGRI-EIP) ir vandens politikos srities Europos inovacijų partnerystė akivaizdžiai padeda telkti žemės ūkio sektoriaus inovacijų pastangas. Pagal šią partnerystę jau finansuoti bandomieji projektai, kuriuose dalyvauja keli dalyviai, ir visoje Europoje vykdoma tinklaveika, kad naujos žinios būtų visuotinai prieinamos. Jos sėkmė priklauso nuo bendrų patarėjų, žemės ūkio profesinio mokymo ir švietimo sistemų, tyrėjų ir ūkininkų organizacijų veiklos rezultatų tai dažnai vadinama žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema (ŽŪŽIS), kuri labai skirtingai veikia įvairiose valstybėse narėse. Ypač svarbus ir išskirtinis yra ūkininkų konsultantų vaidmuo. Pagal šiuolaikišką BŽŪP reikėtų remti geresnes ūkininkų konsultavimo paslaugas ŽŪŽIS. Tai turėtų būti BŽŪP strateginių planų patvirtinimo sąlyga ir tai reikėtų palengvinti stiprinant paramą ūkininkų tarpusavio mainams, tinklaveikai ir bendradarbiavimui, be kita ko, per gamintojų organizacijas (GO), nes jos gali būti svarbios tarpininkės, padedančios ūkininkams labai reguliariai keistis žiniomis, diegti inovacijas ir mažinti išlaidas. 13

15 3.2. Pažangaus ir atsparaus žemės ūkio sektoriaus puoselėjimas Teisingas pajamų rėmimas, padedantis ūkininkams užsidirbti pragyvenimui Kaip pabrėžta Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities, tiesioginėmis išmokomis iš dalies mažinamas atotrūkis tarp žemės ūkio pajamų ir pajamų kituose ekonomikos sektoriuose. Jomis teikiama svarbi pajamų garantija, taip užtikrinant, kad žemės ūkio veikla būtų vykdoma visose Sąjungos dalyse, įskaitant vietoves, kuriose esama gaminių kliūčių (toms vietovėms skirtos išmokos mokamos ir pagal kaimo plėtros politiką), ir iš to būtų gaunama įvairios atitinkamos naudos ekonomikai, aplinkai bei socialiniam gyvenimui, įskaitant teikiamas viešąsias gėrybes. Taigi, tiesioginės išmokos tebėra viena iš pagrindinių BŽŪP elementų ir atitinka ES sutartimi nustatytus su šia politika susijusius įpareigojimus. 6 paveikslas 14

16 Tiesioginės išmokos apskritai padeda stabilizuoti ūkių pajamas, tačiau kadangi 20 proc. ūkininkų gauna 80 proc. visų išmokų, kartais pasigirsta kaltinimų neteisingumu. Šie skaičiai atitinka sistemą, kurioje išmokos yra susietos su žeme, o žemė yra daugiausia sutelkta nedidelės ūkininkų dalies valdose. Pusė pagal BŽŪP teikiamos paramos gavėjų yra labai maži ūkiai, o dauguma išmokų skiriama vidutinio dydžio profesionaliems šeimų ūkiams, tačiau reikėtų skatinti paramą paskirstyti proporcingiau. Tiesioginių išmokų tikslas bus sėkmingiau ir veiksmingiau pasiektas, jeigu jos bus supaprastintos ir tikslingesnės. Vis dėlto, ką nors keičiant, reikėtų išlaikyti vieną iš vertingiausių šios politikos aspektų išsaugoti gerai veikiančią vidaus rinką, pagal BŽŪP sukurtą per daugelį metų. 7 paveikslas Siekiant tiesioginėmis išmokomis tikslingiau užtikrinti visų ūkininkų pajamas visoje ES, kaip paraginta minėtame diskusijoms skirtame dokumente, reikėtų ištirti šias galimybes užtikrinti teisingą ir tikslingesnį ūkininkų pajamų rėmimą (sąrašas neišsamus): privalomai apriboti tiesioginių išmokų dydį, atsižvelgiant į darbo jėgą, kad nebūtų neigiamo poveikio darbo vietoms, taip pat būtų galima nustatyti laipsniškai mažinamas išmokas ir taip sumažinti paramą didesniems ūkiams, skirti daugiau dėmesio perskirstymo išmokoms, kad būtų galima tikslingai teikti paramą, pvz., mažiems ir vidutinio dydžio ūkiams, 15

17 užtikrinti, kad parama būtų skiriama tikriems ūkininkams, visų pirma tiems, kurie aktyviai ūkininkauja ir iš to užsidirba pragyvenimui. Kartu BŽŪP turi padėti įgyvendinti [ES] narių didelių ar mažų, Rytų ar Vakarų, Šiaurės ar Pietų lygybės principą, kurį savo 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį priminė Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris. Šiuo atžvilgiu valstybėse narėse turėtų būti sumažinti pagal BŽŪP teikiamos paramos skirtumai. Nors ir tenka pripažinti, kad visoje ES labai skiriasi santykinės darbo ir žemės sąnaudos, taip pat žemės ūkio potencialas, visiems ES ūkininkams kyla panašių sunkumų Investicijomis gerinamos rinkos paskatos ūkininkams BŽŪP turėtų dar labiau padėti ūkininkams rinkoje užsidirbti daugiau pinigų. Akivaizdu, kad reikia didinti investicijas į ūkių restruktūrizavimą, modernizavimą, inovacijas, įvairinimą ir naujų technologijų diegimą bei skaitmeninių technologijų teikiamas galimybes, tokias kaip tikslusis ūkininkavimas, naudojimasis dideliais duomenų rinkiniais ir švari energetika, siekiant didinti kiekvieno ūkio tvarumą, konkurencingumą ir atsparumą, be kita ko, neigiamam klimato kaitos poveikiui. Ūkininkų padėtis maisto tiekimo grandinėje yra svarbus veiksnys, į kurį bus taip pat atsižvelgta numatomame pasiūlyme gerinti ES maisto tiekimo grandinę 10. Reikia papildomai apsvarstyti, kokį vaidmenį turi atlikti žemės ūkio produktų gamintojų organizacijos ir kaip užtikrinti, kad jų veiklą būtų veiksminga. Pripažintos gamintojų organizacijos galėtų padėti ūkininkams sustiprinti jų derybinę poziciją vertės grandinėje ir bendradarbiauti siekiant sumažinti išlaidas ir pagerinti savo konkurencingumą, taip padidinant rinkos paskatas. Gamintojų organizacijos yra ypač svarbios smulkiesiems ūkininkams, todėl svarbu, kad jos būtų organizuojamos taip, kad teiktų galimybių ir jiems. Kuriamos tvarios kaimo vertės grandinės tokiose kaip biopramonės, bioenergetikos ir žiedinės ekonomikos, taip pat ekologinio turizmo srityse teikia ūkininkams ir kaimo įmonėms galimybių įvairinti savo verslą, apsidrausti nuo rizikos ir gauti papildomų pajamų, todėl pagal šią politiką reikėtų vis labiau siekti remti tokias pastangas. Taip pat reikėtų gerinti pagal BŽŪP teikiamos paramos investicijoms rezultatus, geriau susiejant verslo konsultacijas ir kolektyvinių investicijų bei mechanizmų, kuriais užtikrinama veiksminga sąsaja su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, skatinimą. Dabartinio investicijų trūkumo žemės ūkyje problemą būtina spręsti, be kita ko, daugiau naudojantis naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, pagal kurias atsižvelgiama į ūkininkavimo ypatumus, ir įgyvendinant geriau integruotus projektus, kuriais susiejamos įvairios ES priemonės (ESIF, ESI fondai). Tolesnių gairių galima gauti toliau bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB) m. Komisijos darbo programa. Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos darbotvarkė, COM(2017)650 final,

18 Rizikos valdymas BŽŪP labiau orientuojant į rinką, dėl stipresnio rinkos poveikio kilo didesnė nepastovių kainų rizika ir ėmė didėti neigiama įtaka pajamoms. Rizika kyla ir dėl klimato kaitos, dažnesnių su ja susijusių ekstremalių įvykių bei sunkesnių jų padarinių, taip pat dažnesnių sanitarijos ir fitosanitarijos krizių, nuo kurių kenčia ES auginami gyvuliai ir agronominis turtas. Nors ūkininkai, kaip verslininkai, galiausiai yra atsakingi už savo pačių parengtas ūkių strategijas, svarbu ūkininkavimo sektoriui nustatyti patikimą planą, kaip sėkmingai išvengti rizikos ir krizių arba jas valdyti, siekiant didinti šio sektoriaus atsparumą ir kartu suteikti reikiamų paskatų sutelktinėms privačioms iniciatyvoms. 8 paveikslas Pagal BŽŪP jau dabar siūlomas keliasluoksnis ūkininkams skirtas priemonių rinkinys, padėsiantis išvengti rizikos ir ją valdyti, nuo tiesioginių išmokų ir intervencijos į rinką iki kompensacijų po krizių ir dabartinių antrojo ramsčio priemonių, visų pirma pajamų stabilizavimo priemonės (PSP) ir paramos draudimui. Veiksmingos galėtų būti, pavyzdžiui, konkrečiam sektoriui skirtos stabilizavimo priemonės, kurios būtų taikomos pasiekus kritinį (20 proc.) pajamų praradimo lygį. Svarbu apsvarstyti, ar reikia toliau keisti šio priemonių rinkinio struktūrą, kad jis būtų veiksmingesnis. Be to, reikėtų ištirti, kaip būtų galima geriau išnaudoti esamas rizikos valdymo galimybes, pavyzdžiui, naudojant indeksus, pagal kuriuos apskaičiuojamos ūkių prarastos pajamos, mažinant biurokratizmą ir sąnaudas. 17

19 Visų pirma galima padėti žemės ūkiu besiverčiančiai bendruomenei geriau suprasti rizikos valdymo priemones bei apsvarstyti galimybę jas taikyti (ypač naudotis žemės ūkio draudimu). Daugiau žinių apie šių sistemų naudą galima suteikti per kaimo plėtros srities mokymus, žinių perdavimo iniciatyvas ir įtraukiant šią temą į ūkių konsultavimo paslaugas. Artimiausiu metu bus sukurta nuolatinė ES lygmens rizikos valdymo platforma, tapsianti ūkininkų, valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų forumu, kuriame jie galės dalytis patirtimi ir geriausia praktika, ir bus siekiama geriau įgyvendinti dabartines priemones ir patikima informacija pagrįsti būsimus politikos pokyčius. Taip pat vertėtų ištirti, kaip būtų galima toliau plėtoti integruotą ir nuoseklų požiūrį į rizikos prevenciją, valdymą ir atsparumą, pagal kurį derėtų ir viena kitą papildytų ES lygmens intervencija ir valstybių narių strategijos bei privačiojo sektoriaus priemonės, kuriomis siekiama pajamų stabilumo ir mažinti su klimatu susijusią riziką. Tokiomis aplinkybėmis būtina vadovautis lanksčiu požiūriu, kad būtų įmanoma priimti sprendimus, derinamus prie įvairių su regionu ir sektoriumi susijusių ūkininkų poreikių, ir padėti jiems orientuotis į rinką. Vis dėlto reikėtų paieškoti ir naujų galimybių. Finansinėmis priemonėmis, skatinančiomis privataus kapitalo įplaukas, galima padėti išspręsti laikino pinigų srautų trūkumo problemą. Taip pat galima numatyti kartu su dabartiniu rizikos valdymo priemonių rinkiniu taikyti kitas papildomas priemones, kaip antai teikti paramą savitarpio fondams perdrausti arba skatinti apdairiai taupyti. Be BŽŪP priemonių rinkinio, būtų galima padėti ir tam tikrais atskirų valstybių narių lygmens veiksmais, tačiau jie turėtų būti suderinti su valstybės pagalbos taisyklėmis. Jų gali būti imamasi, pavyzdžiui, dėl tokių mokesčių politikos nuostatų, kuriomis ūkininkai šiuo metu neskatinami taupyti gero derliaus metais, kad lengviau ištvertų nepalankius metus Aplinkos apsaugos bei klimato politikos veiksmų stiprinimas ir vaidmuo siekiant ES aplinkos ir klimato politikos tikslų Klimato kaita ir gamtos išteklių trūkumas toliau darys poveikį ūkininkavimui, dėl to kils aprūpinimo maistu sunkumų. ES 2030 m. klimato ir energetikos tiksliniais rodikliais nustatyti plataus užmojo siekiai, prie kurių privalo prisidėti visi sektoriai. Kaip ir kiti sektoriai, žemės ūkio sektorius turėtų tinkamai prisidėti prie šių siekių, kaip nurodyta Komisijos pasiūlymuose dėl pastangų pasidalijimo ir žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF). Vis dėlto žemės ūkis yra vienas iš jautriausių klimato kaitai sektorių. Dėl vandens stokos ir kritulių pokyčių, bendro temperatūros kilimo ir nepastovumo, stiprėjančių ir dažnėjančių su klimato kaita susijusių ekstremalių reiškinių, (naujų) kenkėjų bei ligų ir jų atsparumo, taip pat gaisrų rizikos jau dabar kyla žemės ūkio bei miškininkystės praktikos ir gamybos problemų. Vis dėlto ūkininkai ir miškininkai yra ne tik gamtos išteklių naudotojai, bet ir nepakeičiami ekosistemų, gamtos buveinių bei kraštovaizdžio tvarkytojai. Nauja BŽŪP turėtų būti platesnio užmojo politika ir pagal ją daugiau dėmesio turėtų būti skiriama rezultatams, susijusiems su išteklių naudojimo efektyvumu, aplinkos apsauga ir klimato srities veiksmais. 18

20 Pagal būsimą BŽŪP reikėtų optimaliai naudotis mokslinių tyrimų rezultatais, užtikrinti, kad žinios būtų perduodamos bei naudojamos, ir remti pažangių technologijų sklaidą, taip kuo labiau padidinant ES žemės ūkio vaidmenį siekiant ES ir pasaulio tikslų. Klimato kaitos atžvilgiu pažangus ūkininkavimas, remiamas mokymu, patarimais ir inovacijomis, yra vienas iš būdų tai pasiekti, tačiau tam reikia ir tokios žemės ūkio politikos, pagal kurią būtų tvirtai įsipareigota teikti viešąsias gėrybes ir ekosistemines paslaugas, susijusias su dirvožemiu, vandeniu, biologine įvairove, oro kokybe ir klimato politikos veiksmais, taip pat kraštovaizdžio palaikymo paslaugas. Be to, svarbu, kad BŽŪP vaidmuo siekiant šių tikslų būtų strategiškas ir išmatuojamas. Dabartinė BŽŪP žalioji architektūra, pagal kurią daugiausia įgyvendinamos trys atskiros, tačiau viena kitą papildančios politikos priemonės kompleksinė parama, tiesioginės žalinimo išmokos ir savanoriškos agrarinės aplinkosaugos bei klimato srities priemonės, bus pakeista ir visi veiksmai bus susieti pagal tikslingesnį, platesnio užmojo, tačiau lankstų požiūrį. Pagal naująjį įgyvendinimo modelį valstybėms narėms bus leista susikurti privalomų ir savanoriškų I-ojo ir II-ojo ramsčių priemonių, kuriomis bus siekiama ES lygmeniu nustatytų aplinkos ir klimato politikos tikslų, rinkinį. Valstybėms narėms reikės nusistatyti kiekybinius tikslinius rodiklius, kuriais bus užtikrinta, kad būtų pasiekti ES lygmeniu suderinti aplinkos ir klimato politikos tikslai. Valstybėms narėms bus suteikta galimybė lanksčiai rengti strateginius planus, atitinkančius su klimato kaita ir aplinkosauga susijusius vietos poreikius. Reikėtų išnagrinėti, kaip privalomas ES lygmens reikalavimas į kiekvienos valstybės narės BŽŪP strateginį planą įtraukti maisto medžiagų valdymo planą ir tiksliojo ūkininkavimo paskatas, galėtų padėti siekti geresnių rezultatų. Komisija, be kita ko, išnagrinės, kaip būtų galima atsižvelgti į priemones, teikiančias didelę ES pridėtinę vertę aplinkosaugos srityje, pavyzdžiui, daugiamečių ganyklų išlaikymą, kraštovaizdžio elementų išlaikymą ir kūrimą, žemės ūkio vystymą vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, ekologinį ūkininkavimą, taip pat individualias ar kolektyvines sistemas, kuriomis siekiama užtikrinti gerą dirvožemio būklę, biologinę įvairovę ir (arba) upių baseinų valdymą. Ūkininkų pajamos bus remiamos su sąlyga, kad jie laikysis aplinkai ir klimatui palankios praktikos, kuria bus grindžiama savanoriška platesnio užmojo praktika. Ši nauja sąlyga priklausys nuo racionalizuoto aplinkos ir klimato sąlygų rinkinio įgyvendinimo, teikiant aplinkai ir klimatui naudingų viešųjų gėrybių. Valstybės narės išsamiau nustatytų šią praktiką, siekdamos geriau atsižvelgti į konkrečią situaciją, su klimatu susijusią riziką bei poreikius ir kartu užtikrindamos, kad šia praktika būtų tinkamai padedama siekti ES lygmeniu sutartų tikslų. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad sutarti tiksliniai rodikliai būtų pasiekti, ir griežtai bei patikimai stebėti rezultatus. Papildomos naudos aplinkai ir (arba) klimatui teiks naudojimasis savanoriškomis pradinio lygio programomis ir platesnio užmojo agrarinės aplinkosaugos bei klimato srities programomis, padėsiančiomis valstybėms narėms ir regionams tikslingai spręsti konkrečias problemas. 19

21 Tokiu požiūriu bus skatinamas paprastinimas bus nustatyti vieno lygio reikalavimai tiesioginėms išmokoms, vienas bendras valdymo ir kontrolės taisyklių rinkinys ir sumažės atskirų valstybių narių bei ūkininkų administracinė našta. Padidinus subsidiarumą nebebus visiems taikomas vienodas požiūris ir bus užtikrinta aiški būsimų veiksmų sąsaja su aplinkos apsauga. Vis dėlto, kad visi valstybės narės siūlomi veiksmai ir tiksliniai rodikliai derėtų su bendraisiais ES tikslais, Komisija tuos veiksmus ir tikslinius rodiklius tvirtins pagal suderintą ES programą, įtrauktą į BŽŪP strateginį planą. Apskritai naujosios BŽŪP žalioji architektūra turėtų būti tokia, kad skatintų remti bendradarbiavimu grindžiamą (kolektyvinį) požiūrį, įtraukiant ūkininkus ir suinteresuotuosius subjektus į rezultatais grindžiamą aplinkai ir klimatui svarbių viešųjų gėrybių teikimą ir parengiant programas, apimančias žinių teikimą ir aplinkosaugos investicijas Kaimo vietovių socialinės ir ekonominės struktūros stiprinimas Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse Daugelyje ES kaimo vietovių yra struktūrinių problemų, tokių kaip patrauklių užimtumo galimybių stoka, įgūdžių trūkumai, nepakankamas investavimas į ryšius ir pagrindines paslaugas; taip pat iš šių vietovių išvyksta daug jaunimo. Sąjungoje, kurioje visi yra lygūs, pagal ES politiką būtina geriau atsižvelgti į kaimo gyventojų ir bendruomenių galimybes ir siekius. BŽŪP, ypač kaimo plėtros politika, atlieka svarbų vaidmenį remiant darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą kaimo vietovėse, taip pat padedant išlaikyti kaimo vietovių aplinkos kokybę. Bendros ES ir nacionalinės investicijos į infrastruktūrą, gamtos išteklių ir žmogiškojo kapitalo plėtrą yra itin svarbios remiant tvarų, kokybišką užimtumą kaimo vietovėse. Kaimo bendruomenėms reikėtų suteikti geresnių galimybių naudotis viešosiomis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, mokytis profesijos, naudotis naujų įgūdžių įgijimo programomis, visų pirma skaitmeniniame sektoriuje, taip pat įgyti kokybišką išsilavinimą ir naudotis ryšiu. BŽŪP yra viena iš kelių ES politikos sričių, kuriomis padedama kurti klestinčias kaimo vietoves, todėl būtina, kad ji dar labiau derėtų su kitų sričių ES politika, tokia kaip sanglaudos politika (pagal kurią kaimo vietovėms taip pat skiriama nemažai ES lėšų), ir Europos infrastruktūros tinklų priemone, taip pat nacionaliniais fondais bei strategijomis. Pagerinus šių politikos sričių tarpusavio koordinavimą, jų įgyvendinimo mechanizmai būtų supaprastinti ir sumažėtų biurokratizmo, keliančio sunkumų administracinėms institucijoms bei piliečiams. 20

22 Gerų ekonomikos augimo ir darbo perspektyvų kaimo vietovėms gali teikti naujos kaimo vertės grandinės, tokios kaip švari energija, kuriama bioekonomika, žiedinė ekonomika ir ekologinis turizmas. Šalutiniai žemės ūkio maisto gamybos ir miškų ūkio produktai gali tapti vertingi kaip bioenergetikos ir biopramonės žaliavos, o mėšlą galima paversti biodujomis ir trąšomis, taip prisidedant ir prie energetikos pertvarkos, ir prie bendro maisto medžiagų perdirbimo. Tai taip pat padeda keisti taršesnius ir neatsinaujinančius išteklius bei žaliavas, mažinti maisto nuostolius ir atliekų kiekį. Darnus žemės ūkis ir miškų ūkis yra du strateginės reikšmės sektoriai, padedantys didinti šį potencialą. Todėl bioekonomikos plėtra pagal tvaraus verslo modelį turėtų tapti prioritetu BŽŪP strateginiuose planuose ir paremti ES žiedinės ekonomikos strategiją bei kuriamus naujus verslo modelius, naudingus ūkininkams bei miškininkams ir padedančius kurti naujas darbo vietas. Tai taip pat padidintų BŽŪP galimybes prisidėti prie energetikos sąjungos ir ES pramonės politikos, skatinant švarią ir efektyvią energijos gamybą, įskaitant tvarų biomasės naudojimą pagal pagrindinius ES žiedinės ekonomikos strategijos principus. ESIF ir kitomis finansinėmis priemonėmis turėtų būti pritraukiama papildomos paramos pagal kaimo plėtros programas, siekiant teikti nebrangias ir ilgalaikiškesnes paskolas verslininkams, norintiems investuoti į kaimo vietoves. 9 paveikslas 21

23 Vienas iš šio būsimo bendro darbo įvairiose politikos srityse prioritetų yra pažangiųjų kaimų plėtra visoje Sąjungoje. Šia nauja koncepcija, šiuo metu tobulinama pagal kelias iniciatyvas ir bandomuosius projektus, vietos bendruomenėms bus padedama aiškiai ir kompleksiškai spręsti nepakankamo plačiajuosčio ryšio, užimtumo galimybių ir paslaugų teikimo klausimus. Komisija yra įsipareigojusi remti pažangiuosius kaimus norinčias kurti kaimo bendruomenes ir vietos valdžios institucijas gebėjimų stiprinimu, investicijomis, parama inovacijoms, tinklaveika, taip pat taikomomis novatoriškomis finansavimo priemonėmis, skirtomis įgūdžiams, paslaugoms ir infrastruktūrai gerinti. Tolesnės bendros ES ir nacionalinės investicijos į žmogiškojo kapitalo plėtrą kaimo vietovėse yra būtinos tvariam bei kokybiškam užimtumui remti ir padėti šiose vietovėse gyvenantiems žmonėms išnaudoti savo ir savo bendruomenės galimybes, sudarant sąlygas jiems įgyti naujų įgūdžių ir geriau naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant galimybę įgyti kokybišką išsilavinimą. Įsitikinta, kad LEADER metodas, grindžiamas principu iš apačios į viršų ir vietos iniciatyva, yra veiksminga priemonė vietos gebėjimams stiprinti ir socialinei įtraukčiai skatinti, mažinant skurdą ir kuriant darbo vietas vietos ekonomikoje. Siekiant sutelkti visą kaimo potencialą, reikia geresnės sąveikos ir koordinuoti veiksmus su savivaldos institucijomis bei vietos agentūromis. BŽŪP kaimo plėtros priemonės geriausiai atitinka Sąjungos kaimų interesus. Vis dėlto, nors poveikį kaimo bendruomenėms gali daryti visa makrolygmens ir sektorių politika, o galimybių didinti kaimų gerovę teikia daugelis ES fondų, šis kaimo vietovių gaivinimo potencialas ne visada optimaliai išnaudojamas. Todėl Komisija įsipareigojo skatinti taikyti patikros kaimo požiūriu mechanizmą, pagal kurį svarbi politika sistemingai peržiūrima iš kaimo perspektyvos, apsvarstant galimą poveikį kaimo bendruomenėms Naujų ūkininkų pritraukimas Žemės ūkio sektorius gali klestėti tik tada, kai vyksta tikra kartų kaita: senėjančią mūsų ūkininkų bendruomenę reikia atjauninti, kad šis sektorius taptų dinamiškesnis ir atviresnis vykstantiems technologiniams pokyčiams. Tačiau jauniems ūkininkams ir kitiems naujiems dalyviams pradedant ūkininkavimo veiklą kyla nemažų kliūčių (ne tik ekonominių, pavyzdžiui, dėl didelių žemės kainų, bet ir socialinių, kadangi ūkininko profesija laikoma pasenusia arba nepatrauklia, kartais ir dėl nepakankamos socialinės apsaugos). 22

24 10 paveikslas Kartų kaitos užtikrinimo klausimas turėtų būti vienas iš naujosios politikos programos prioritetų, tačiau veiksmingiausiai šį klausimą gali spręsti valstybės narės šiuo tikslu jos gali naudotis savo įgaliojimais, susijusiais su žemės, mokesčių, paveldėjimo teisės arba teritorijų planavimo procesų reglamentavimu 11. Atsižvelgiant į tai, reikia didinti ES ir nacionalinių veiksmų nuoseklumą. BŽŪP valstybėms narėms turėtų būti numatyta laisvė rengti konkretiems jų jaunųjų ūkininkų poreikiams pritaikytas programas. Pagal naująją įgyvendinimo sistemą valstybėms narėms bus lengviau padėti jauniesiems ūkininkams. BŽŪP strateginiuose planuose būtų galima numatyti paramą įgūdžiams lavinti, žinioms kaupti, inovacijoms diegti, taip pat paramą verslo plėtrai ir investicijoms. Šiuo atžvilgiu naudingą vaidmenį gali atlikti gamintojų organizacijos. Siekiant didinti kaimo vietovėse gyvenančių jaunuolių galimybes mokytis užsienyje, jauniesiems ūkininkams reikėtų suteikti daugiau mainų galimybių pagal programą Erasmus. 11 Šiomis aplinkybėmis Europos Komisija neseniai paskelbė gaires, kaip apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę (Komisijos aiškinamasis komunikatas dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ir Europos Sąjungos teisės, 2017/C 350/05, ). 23

25 Įsikūrimas žemės ūkyje siejamas su didele rizika, dideliais kapitalo poreikiais ir neužtikrintomis pajamomis. BŽŪP turėtų padėti mažinti šią riziką pirmaisiais ūkininkavimo verslo pradžios metais, suteikdama ES pradinio įsikūrimo paramos sistemą, pagal kurią būtų paprasčiau ir tikslingiau teikiama būtina parama: tai galima pasiekti supaprastinta tvarka skiriant papildomą išmoką naujiems dalyviams (valstybių narių derinamą prie konkrečių poreikių) ir (arba) stiprinant ar plėtojant dabartinių vienkartinių išmokų mokėjimą. Reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas naudotis ūkių investicijoms ir apyvartiniam kapitalui remti skirtomis finansinėmis priemonėmis, be to, tos priemonės turėtų būti geriau pritaikytos prie investavimo poreikių ir naujiems dalyviams būdingos didesnės rizikos. Naujajai ūkininkų kartai teikiamą paramą būtų galima derinti su tinkamomis paskatomis, kuriomis vyresniajai kartai būtų padedama lengviau užbaigti veiklą ir būtų didinamas žemės nuosavybės judumas. Be to, vis labiau reikia remti veiksmus, kuriais skatinamas žinių perdavimas iš kartos į kartą (per partnerystės grupes ir pagal kitus naujus verslo modelius) ir padedama lengviau planuoti ūkio perėmimą (t. y. teikiant konsultavimo, mentorystės paslaugas ir parengiant ūkių perėmimo planus) Piliečiams rūpimų klausimų, susijusių su tvaria žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant sveikatą, mitybą, gyvūnų gerovę ir maisto atliekas, sprendimas BŽŪP yra viena iš ES politikos sričių, kuriose siekiama atsižvelgti į visuomenės lūkesčius, susijusius su maistu, visų pirma maisto sauga, maisto kokybe, aplinkos apsauga ir gyvūnų gerovės standartais. Ūkininkai yra tikroji maisto gamybos sistemų pirmoji grandis, todėl galimas jų indėlis į tvarią maisto tiekimo grandinę yra ypač svarbus. Piliečiai taip pat vis labiau vertina galimybę rinktis kuo įvairesnius maisto produktus, kuriais teikiama įvairesnės naudos visuomenei, pavyzdžiui, ekologiškus produktus, geografinėmis nuorodomis (GN) pažymėtus produktus, tradicinius vietinius gaminius ir naujoviškus maisto produktus. Derinantis prie kitos ES politikos, BŽŪP reikia toliau tenkinti šiuos pageidavimus, pavyzdžiui, reikėtų atnaujinti ekologinės gamybos taisykles, toliau didinti GN patrauklumą ūkininkams bei vartotojams ir lengvinti jų administravimą arba padėti siekti Tausiojo pesticidų naudojimo direktyvos 12 tikslų. BŽŪP turėtų padėti geriau spręsti ypač svarbius sveikatai klausimus, pavyzdžiui, dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, kuris vystosi netinkamai vartojant antibiotikus. Laikantis plataus užmojo ir visa apimančio požiūrio į žmonių ir gyvūnų sveikatą, kurį atitinka koncepcija viena sveikata 13, taip pat reikėtų skatinti naudotis naujomis technologijomis, moksliniais tyrimais bei inovacijomis ir taip mažinti visuomenės sveikatai kylančią riziką m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo. 13 Taip pat žr. 24

26 BŽŪP taip pat gali padėti ūkininkams geriau laikytis ES gyvūnų gerovės taisyklių ir toliau griežtinti standartus pagal savanoriško dalyvavimo iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti gyvūnų gerovės vertę rinkoje tiek ES, tiek už jos ribų. Pagal BŽŪP turėtų būti toliau remiama išskirtinių ir vertingų savybių turinčių produktų gamyba taikant kaimo plėtros priemones, taip pat siekiant skatinti ir didinti tarptautinį šios produkcijos pripažinimą. Be to, BŽŪP atlieka tam tikrą vaidmenį skatinant sveikesnę mitybą, padedant spręsti nutukimo bei netinkamos mitybos problemą ir aprūpinant ES piliečius maistingais vertingais produktais, tokiais kaip vaisiai ir daržovės, už prieinamą kainą. Geras pavyzdys mokyklų programos, pagal kurias mokyklose subsidijuojamas nemokamų vaisių, daržovių ir pieno produktų tiekimas ir, naudojantis šiomis programomis, skatinama su sveika mityba susijusi veikla klasėse. Kampanijos, kuriomis siekiama skatinti sveikos mitybos įpročius ir vartoti daugiau vaisių ir daržovių, turėtų būti svarbus BŽŪP skatinamosios veiklos akcentas. Vartotojų maisto produktų pasirinkimas priklauso nuo įvairių, toli gražu ne vien su BŽŪP susijusių veiksnių. Todėl svarbiausias šios politikos uždavinys yra padėti ūkininkams numatyti mitybos įpročių pokyčius ir pritaikyti savo produkciją prie rinkos tendencijų ir vartotojų poreikių. Stiprinant žemės ūkio žinių trikampį ir plėtojant geresnes sąsajas su atitinkamomis iniciatyvomis, tokiomis kaip Europos inovacijos ir technologijos instituto Maisto partnerystė ir ES maisto mokslinių tyrimų iki 2030 m. strategija, taip pat bus padedama kuo labiau padidinti BŽŪP indėlį į perspektyvią mūsų aprūpinimo maistu sistemą. Galiausiai BŽŪP gali padėti mažinti maisto atliekų kiekį ir maisto nuostolius, skatinant geresnę gamybos ir perdirbimo praktiką (pvz., skatinant taikyti naujas technologijas, dėl kurių greitai gendantys produktai yra ilgiau tinkami vartoti, arba geriau derinant pasiūlą ir paklausą laikantis didesnio skaidrumo) ir remiant iniciatyvas, pagal kurias įprasti vartojimo modeliai ( gamyba vartojimas išmetimas ) keičiami žiedine bioekonomika. 4. PASAULINIS BŽŪP ASPEKTAS BŽŪP yra ES politika, tačiau ji akivaizdžiai turi pasaulinės reikšmės ir sąsajų. Priimant sprendimus dėl šios politikos ateities joms reikia skirti daug dėmesio. BŽŪP ir darnaus vystymosi tikslų sąsajos pateikiamos 3 paveiksle. ES yra įsipareigojusi savo išorės politika ir priemonėmis padėti šalims partnerėms siekti tų pačių tikslų. Todėl ji sieks pagal savo politiką imtis nuoseklių veiksmų, suderintų su 2030 m. darbotvarke, ir laikysis savo įsipareigojimo didinti darnaus vystymosi politikos nuoseklumą 14. Pastaruoju atveju būtina atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus vykdant politiką, galinčią daryti poveikį besivystančioms šalims. 14 Plg. SESV 208 str. 25

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2018 m. birželio 1 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2018/0216 (COD) 9645/18 PASIŪLYMAS nuo: gavimo data: 2018 m. b

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2018 m. birželio 1 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2018/0216 (COD) 9645/18 PASIŪLYMAS nuo: gavimo data: 2018 m. b Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2018 m. birželio 1 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2018/0216 (COD) 9645/18 PASIŪLYMAS nuo: gavimo data: 2018 m. birželio 1 d. kam: Komisijos dok. Nr.: Dalykas: AGRI

Detaliau

COM(2018)37/F1 - LT

COM(2018)37/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 01 18 COM(2018) 37 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Pirmoji pažangos ataskaita dėl neveiksnių

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Taryba

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Taryba Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Tarybai MI 82 COMPET 40 MAP 5 TELECOM 37 Tarybos išvadų dėl

Detaliau

untitled

untitled EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 05 20 COM(2014) 284 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl makroregioninių

Detaliau

Microsoft Word - B AM MSWORD

Microsoft Word - B AM MSWORD 25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti

Detaliau

PR_INI

PR_INI EUROPOS PARLAMENTAS 2009 2014 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas 21.12.2011 2011/2155(INI) PRANEŠIMO PROJEKTAS dėl Vidaus rinkos rezultatų suvestinės (2011/2155(INI)) Vidaus rinkos ir vartotojų

Detaliau

European Commission

European Commission EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKAL

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKAL EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 07 28 COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl Europos Sąjungos

Detaliau

leidinys-v2.indd

leidinys-v2.indd 1 Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos įgyvendinimas 2 Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos įgyvendinimas UDK 338.43(474.5) Li239 Leidinyje pateikiama Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013

Detaliau

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkričio d. FORMAI PRITARTA 2014-2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“ VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016 2023 m. VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016-2023 m. Bendra strategijos vertė 2 486 600,00 Eur. Lėšos vietos

Detaliau

EN

EN LT LT LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2010.8.26 KOM(2010) 430 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl programos Forest Focus įgyvendinimo pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento

Detaliau

Veiksmų programų administravimo

Veiksmų programų administravimo (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2015 m. gegužės 19 d. FORMAI PRITARTA 2014 2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889

Detaliau

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 702/  m. birželio 25 d. - kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei mišk

KOMISIJOS  REGLAMENTAS  (ES)  Nr. 702/  m.  birželio  25 d.  -  kuriuo  skelbiama,  kad  tam  tikrų  kategorijų  pagalba  žemės  bei  mišk 2014 7 1 L 193/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 702/2014 2014 m. birželio 25 d. kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų

Detaliau

untitled

untitled EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 11 26 COM(2013) 818 final 2013/0405 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos 2014 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2012 04 18 C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS 2012 04 18 kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl

Detaliau

COM(2018)409/F1 - LT

COM(2018)409/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 05 23 COM(2018) 409 final Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl 2018 m. Prancūzijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Prancūzijos stabilumo

Detaliau

Microsoft Word - AGRI LT-TRA-00

Microsoft Word - AGRI LT-TRA-00 EUROPOS KOMISIJA ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS GENERALINIS DIREKTORATAS G direktoratas. Kaimo plėtros horizontalieji aspektai G.1. Kaimo plėtros nuoseklumas 2008 11 19 Briuselis JMC/ab/bm 2007 2013 M. KAIMO

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

EU Regional Policy Regulation

EU Regional Policy Regulation TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1257/1999, priimtas 1999 m. gegužės 17 d., dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis

Detaliau

Top margin 1

Top margin 1 EUROPOS KOMISIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI Programa visiems. ES finansavimo laukia 5 milijonai Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d. Pagal šiandien Europos Komisijos pasiūlytą naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2016 m. spalio 5 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2016/0304 (COD) 12947/16 PASIŪLYMAS nuo: gavimo data: 2016 m. sp

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2016 m. spalio 5 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2016/0304 (COD) 12947/16 PASIŪLYMAS nuo: gavimo data: 2016 m. sp Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2016 m. spalio 5 d. (OR. en) Tarpinstitucinė byla: 2016/0304 (COD) 12947/16 PASIŪLYMAS nuo: gavimo data: 2016 m. spalio 4 d. kam: Komisijos dok. Nr.: Dalykas: EDUC 316

Detaliau

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo

Detaliau

719347LT

719347LT ASAMBLEA PARLAMENTARIA EURO LATINOAMERICANA EUROPOS IR LOTYNŲ AMERIKOS PARLAMENTINö ASAMBLöJA REZOLIUCIJA Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos energetikos politika remiantis Politinių reikalų, saugumo ir

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. d. įsakymu Nr. 3D- LIETUVOS KAIMO TINKLO 2018 METŲ VEIKSMŲ PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NU

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. d. įsakymu Nr. 3D- LIETUVOS KAIMO TINKLO 2018 METŲ VEIKSMŲ PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NU PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. d. įsakymu 3D- LIETUVOS KAIMO TINKLO 2018 METŲ VEIKSMŲ PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos kaimo tinklo 2018 metų veiksmų planas

Detaliau

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 215 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę priemonę I. Programa ir prioritetas arba priemonė, pagal kuriuos

Detaliau

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/  m. gruodžio 11 d. - dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių e

EUROPOS  PARLAMENTO  IR  TARYBOS  DIREKTYVA  (ES)  2018/  m.  gruodžio 11 d.  -  dėl  skatinimo  naudoti  atsinaujinančiųjų  išteklių  e L 328/82 2018 12 21 DIREKTYVOS EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/2001 2018 m. gruodžio 11 d. dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) (Tekstas svarbus

Detaliau

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius 2012 M. VEIKLOS ATASKAITA Viešoji įstaiga Ateities visuomenės institutas Buveinės adresas A.Vienuolio g. 8-409, Vilnius Įstaigos kodas 302807593 1 Turinys I. Veiklos tikslai, pobūdis ir veiklos rezultatai

Detaliau

AM_Ple_NonLegReport

AM_Ple_NonLegReport 6.12.2017 A8-0351/5 5 Miguel Urbán Crespo, Javier Couso Permuy, João Pimenta Lopes, Nikolaos Chountis 13 dalis 13. palankiai vertina tai, kad nuo to laiko, kai 2016 m. birželio mėn. priimta Visuotinė Europos

Detaliau

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr 2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės 03.3.2-LVPA-K-832 Eco-inovacijos LT projektų finansavimo

Detaliau

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio

Detaliau

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis ( VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (toliau Organizacija) parengė 2019 m. Visuomenės švietimo

Detaliau

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS

Detaliau

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 20160408 Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę

Detaliau

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir informatikos fakulteto veiklos vertinimo ekspertų

Detaliau

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P 2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:

Detaliau

EUROPOS SĄJUNGOS TAR YB A Briuselis, 2012 m. spalio 5 d. (08.10) (OR. fr) 14616/12 COHAFA 122 DEVGEN 271 FAO 51 ACP 193 COAFR 308 PROCIV 155 RELEX 901

EUROPOS SĄJUNGOS TAR YB A Briuselis, 2012 m. spalio 5 d. (08.10) (OR. fr) 14616/12 COHAFA 122 DEVGEN 271 FAO 51 ACP 193 COAFR 308 PROCIV 155 RELEX 901 EUROPOS SĄJUNGOS TAR YB A Briuselis, 2012 m. spalio 5 d. (08.10) (OR. fr) 14616/12 COHAFA 122 DEVGEN 271 FAO 51 ACP 193 COAFR 308 PROCIV 155 RELEX 901 FIN 726 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos

Detaliau

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 TURINYS 1. Informacija apie viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (toliau KMTP) veiklą

Detaliau

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra Europos socialinio fondo agentūros 2019 2021 m. strateginis veiklos planas 1 2 Turinys Europos socialinio fondo agentūra. Misija, vizija, vertybės _ 3 Esamos situacijos įvertinimas: jėgų lauko analizė

Detaliau

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014

Detaliau

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv 2007 3 20 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos įgyvendinimo apžvalga ir aktualijos bei naujos perspektyvos. Kaimo plėtros departamentas 2013 m. balandžio 4 d. I krypties pažanga ir finansinis įgyvendinimas

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 12 d. (OR. en) 9319/15 PRANEŠIMAS DĖL I/A PUNKTO nuo: kam: Ankstesnio dokumento Nr.: 9409/15 Dalyk

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 12 d. (OR. en) 9319/15 PRANEŠIMAS DĖL I/A PUNKTO nuo: kam: Ankstesnio dokumento Nr.: 9409/15 Dalyk Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 12 d. (OR. en) 9319/15 PRANEŠIMAS DĖL I/A PUNKTO nuo: kam: Ankstesnio dokumento Nr.: 9409/15 Dalykas: Tarybos generalinio sekretoriato Nuolatinių atstovų

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 03 14 COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies

Detaliau

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Tarybos 2016 sausio 14 d. protokoliniu nutarimu (protokolas

Detaliau

EN

EN LT LT LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2010.9.8 SEK(2010) 999 galutinis KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas POVEIKIO VERTINIMAS Santrauka COM(2010) 461 SEC(2010)

Detaliau

Microsoft Word - Dokumentas1

Microsoft Word - Dokumentas1 2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr. 03.3.1-LVPA-K-803 Regio Invest LT+ projektų finansavimo

Detaliau

EN

EN LT LT LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2010.9.17 KOM(2010) 486 galutinis 2008/0183 (COD) Iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai

Detaliau

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom L 247/38 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2013 9 18 GAIRĖS EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS 2013 m. liepos 30 d. kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės

Detaliau

FORMAI PRITARTA m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m.

FORMAI PRITARTA m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. FORMAI PRITARTA 2014 2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1K-243 Dėl darbo grupės sudarymo,

Detaliau

SANTE/11059/2016-EN Rev. 2

SANTE/11059/2016-EN Rev. 2 Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. rugpjūčio 17 d. (OR. en) 11651/17 AGRILEG 150 DENLEG 63 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos gavimo data: 2017 m. rugpjūčio 24 d. kam: Komisijos dok.

Detaliau

Microsoft Word - PISKISVĮ18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology

Microsoft Word - PISKISVÄ®18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology Informacija asmenims, įsigyjantiems SUTPKIB INVL Technology išleistų nuosavybės vertybinių popierių, parengta pagal LR profesionaliesiems investuotojams skirtų subjektų įstatymo 18 straipsnio reikalavimus

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) / kuriuo iš dalies keičiamos Deleguoto

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) / kuriuo iš dalies keičiamos Deleguoto EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 06 07 C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) /... 2018 06 07 kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 nuostatos dėl bendrosios

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2018) 231 final ANNEX PRIEDAS prie pasiūlymo dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO dėl veiklos, susi

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2018) 231 final ANNEX PRIEDAS prie pasiūlymo dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO dėl veiklos, susi EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 04 27 COM(2018) 231 final ANNEX PRIEDAS prie pasiūlymo dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO dėl veiklos, susijusios su aukščiausio lygio domeno vardu.eu, įgyvendinimo

Detaliau

EUROPOS SĄJUNGOS TAR YB A Briuselis, 2012 m. gruodžio 3 d. (04.12) (OR. en) 16889/12 Tarpinstitucinė byla: 2012/0339 (NLE) PECHE 505 PASIŪLYMAS nuo: E

EUROPOS SĄJUNGOS TAR YB A Briuselis, 2012 m. gruodžio 3 d. (04.12) (OR. en) 16889/12 Tarpinstitucinė byla: 2012/0339 (NLE) PECHE 505 PASIŪLYMAS nuo: E EUROPOS SĄJUNGOS TAR YB A Briuselis, 2012 m. gruodžio 3 d. (04.12) (OR. en) 16889/12 Tarpinstitucinė byla: 2012/0339 (NLE) PECHE 505 PASIŪLYMAS nuo: Europos Komisijos data: 2012 m. gruodžio 3 d. Komisijos

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Projekto

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012 Lyderystė vardan mokymosi Eglė Pranckūnienė Mokyklų tobulinimo centras 2012 02 29 Įsivertinimas Ką aš labiausiai vertinu savo darbe? Kokios profesinės karjeros aš siekiu? Kaip man to pasiekti? Kokios galėčiau

Detaliau

2 priedas

2 priedas 1 PRIEDAS Viešosios įstaigos.. Rietavo verslo informacijos centras (viešosios įstaigos pavadinimas) Eil. Nr. 2015 m. veiklos planas Priemonės pavadinimas* Priemonės aprašymas Įvykdymo terminas Rezultatas

Detaliau

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles L 189/50 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2014 6 27 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 654/2014 2014 m. gegužės 15 d. dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles

Detaliau

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx Žaliosios inovacijos suslėgtų gamtinių dujų gamybos technologiniuose procesuose Informacinis renginys: Žaliosios pramonės inovacijų programos įgyvendinimas 2016 m. rugsėjo 29 d., Vilnius Apie mus UAB SG

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas PATVIRTINTA Mažeikių r. Tirkšlių darželio Giliukas: Direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V1-8 METINIO VEIKLOS VERTINIMO POKALBIO SU DARBUOTOJU TVARKOS APRAŠAS I. SKYRIUS ĮVADINĖ DALIS 1. Metinio

Detaliau

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2012) 82 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2012) 82 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2012 02 29 COM(2012) 82 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI PRIEINAMOS ŽALIAVOS

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. Įsakymu Nr. ISAK 970 BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO FORMAVIMO, VERTINIMO, ATNAUJINIMO IR DIEGIMO STRATEGIJA I. BENDROSIOS

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos ūkio augimas išlieka

Detaliau

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. pasirašė projekto,,viešosios vandens turizmo infrastruktūros

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. pasirašė projekto,,viešosios vandens turizmo infrastruktūros Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. pasirašė projekto,,viešosios vandens turizmo infrastruktūros sukūrimas saugomose teritorijose" (toliau Projektas)

Detaliau

Projektą vykdančiojo personalo darbo užmokesčio ir savanoriško darbo įnašo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaita 2016 m. birželio 8 d. redakci

Projektą vykdančiojo personalo darbo užmokesčio ir savanoriško darbo įnašo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaita 2016 m. birželio 8 d. redakci Projektą vykdančiojo personalo darbo užmokesčio ir savanoriško darbo įnašo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaita 2016 m. birželio 8 d. redakcija Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Detaliau

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr SUKČIAVIMO PREVENCIJOS, NUSTATYMO IR TYRIMO TAISYKLĖS www.krka.biz Gyventi sveikai 3 4 5 6 8 9 10 11 Tikslai Aprėptis ir taikymas Nevienodų sąlygų taikymo ir sukčiavimo draudimas Sukčiavimo valdymo kontrolės

Detaliau

C(2016)7159/F1 - LT (annex)

C(2016)7159/F1 - LT (annex) EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2016 11 11 C(2016) 7159 final ANNEXES 1 to 3 PRIEDAI prie KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO kuriuo 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014

Detaliau

CL2013O0023LT _cp 1..1

CL2013O0023LT _cp 1..1 02013O0023 LT 01.09.2018 001.001 1 Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės

Detaliau

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos

Detaliau

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO SKELBIME 2016-09-21 Nr. (16)SN-137)SP-105 Vilnius Lygių

Detaliau

PATVIRTINTA Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T-17 GLOBOS CENTRO IR VAIKO BUDINČIO GLOBOTOJO VEIKLOS ORGANIZA

PATVIRTINTA Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T-17 GLOBOS CENTRO IR VAIKO BUDINČIO GLOBOTOJO VEIKLOS ORGANIZA PATVIRTINTA Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T-17 GLOBOS CENTRO IR VAIKO BUDINČIO GLOBOTOJO VEIKLOS ORGANIZAVIMO ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2016 m. liepos 14 d. (OR. en) 11273/16 MI 506 ENT 140 COMPET 424 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: gavimo data: 2016 m. li

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2016 m. liepos 14 d. (OR. en) 11273/16 MI 506 ENT 140 COMPET 424 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: gavimo data: 2016 m. li Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2016 m. liepos 14 d. (OR. en) 11273/16 MI 506 ENT 140 COMPET 424 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: gavimo data: 2016 m. liepos 7 d. kam: Komisijos dok. Nr.: Dalykas: Europos

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. B-3 LIETUVOS NACIONALINĖS MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKOS (Asignavimų valdytojo 90 900

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. A1-476,,DĖL DARBO RINKOS PASLAUGŲ

Detaliau

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1350/2013, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri žemės ūkio ir žuvininkystės s

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1350/2013, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri žemės ūkio ir žuvininkystės s 2013 12 21 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 351/1 I (Įstatymo galią turintys teisės aktai) REGLAMENTAI EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1350/2013 2013 m. gruodžio 11 d. kuriuo

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 11 11 COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą

Detaliau

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA Briuselis, 2013 m. lapkričio 27 d. (OR. en) 16886/13 PRELIMINARI DARBOTVARKĖ Dalykas: OJ CONS 59 COMPET 875 RECH 571 ESPACE 96

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA Briuselis, 2013 m. lapkričio 27 d. (OR. en) 16886/13 PRELIMINARI DARBOTVARKĖ Dalykas: OJ CONS 59 COMPET 875 RECH 571 ESPACE 96 EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA Briuselis, 2013 m. lapkričio 27 d. (OR. en) 16886/13 PRELIMINARI DARBOTVARKĖ Dalykas: OJ CONS 59 COMPET 875 RECH 571 ESPACE 96 EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS (Konkurencingumas (vidaus

Detaliau

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokytojų kūrybiškumas ir lyderystės gebėjimai sudaro sąlygas

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Kęstutis Juščius 2016 05 03 2015 metai esminių permainų pradžia AB Agrowill Group yra viena didžiausių ekologinio ūkininkavimo ir investicijų grupių Europoje, vystanti unikalų bei tvarų ūkininkavimo modelį.

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA 2014 2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS I SKYRIUS 2014 2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS

Detaliau

Microsoft PowerPoint - pristatymas_viesas aptarimas_ pptx

Microsoft PowerPoint - pristatymas_viesas aptarimas_ pptx 2014 2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ INVESTICIJOS ŪKIO MINISTERIJA Rita Armonienė ES paramos koordinavimo departamentas Kultūros ir gamtos paveldo objektų rinkodara ir ženklinimas 120,951

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation #HRSavaitėLietuva VDI IR DARBDAVIŲ TEISĖS BEI PAREIGOS NAUJAJAME DARBO KODEKSE 2017 Kas atsitiko: 1. Naujas teisinis reiškinys, iš esmės keičiantis darbo teisinių santykių reguliavimą. 2. Dialogo arba

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation ERASMUS+ programa: Tarptautinis studentų biuras Erasmus+ informacinė diena 2014 m. rugsėjo 18 d. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį

Detaliau

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2018 m., Vilnius Turinys 1. Santrauka... 1 2. Pagrindiniai 2016 m. ekonominiai ir energetiniai rodikliai... 2 3. Pirminės

Detaliau

IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į

IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra strateginių tikslų įgyvendinimo vertinimas.) 1 tikslas

Detaliau

Microsoft Word - attl PDFP000016E8.001

Microsoft Word - attl PDFP000016E8.001 EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 08 03 COM(2015) 387 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI DĖL BULGARIJAI IR RUMUNIJAI SKIRTOS LAIKINOSIOS GRYNŲJŲ PINIGŲ SRAUTO IR ŠENGENO PRIEMONĖS

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2016) 787 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Automobilių saugos didinimas ES siekiant

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2016) 787 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Automobilių saugos didinimas ES siekiant EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2016 12 12 COM(2016) 787 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Automobilių saugos didinimas ES siekiant išsaugoti gyvybes Ataskaita apie pažangių transporto

Detaliau