Laiškas redaktoriui Kiek kai nuo ja dva sin gu mas?

Transkriptas

1 Laiškas redaktoriui Kiek kai nuo ja dva sin gu mas? Rū ta Tu mė nai tė Ką da ry tu mė te, ger bia ma sis Re dak to riau, jei gu kas nors jums au to ri te tin gu bal su pa reikš tų, kad šian dien mū sų vi suo me nei stin ga dva sin gu mo, ir para gin tų uo liau mes tis į jo pa ieš kas? Var gu ar at si liep tu mė te džiaugs min gu pri ta ri mo šūks niu. Vei kiau tams tos vei du nu vin gu riuo tų krei va šyp se nė lė, o tū lą pa šne ko vą min ty se pri skir tu mė te ka te go ri jai žmo nių, ku riems pa na šūs žo džiai dar ne pra ra do sak ra li nės pra smės. Ta čiau ko dėl dau ge liui žmo nių dva sin gu mo žo dis su ke lia mo men ti nę aler gi ją? Ne pa na šu, kad vi suo me nei to kie da ly kai stai ga bū tų nu sto ję rū pė ti. O gal pats šis žo dis tė ra tuš čia sąvo ka? Ti kiuo si, kad po Nag lio Kar de lio laiš ko, kon sta tuo jan čio kul tū ros supri mi ty vė ji mą, žur na lo skai ty to jai ir kri ti kai ne įtars Nau jo jo Ži di nio-aidų ko le gų kė si ni mu si į dva si nius vi suo me nės pa ma tus ir at leis už pa na šiu bū du iš pre pa ruo tą dva sin gu mo są vo ką. Iš kart rei kė tų pri dur ti, kad dva sin gu mo žo dis vie ša ja me dis kur se linksniuo ja mas po draug su dva si nė mis ver ty bė mis. Dėl pas ta ro jo ter mi no lyg ir ne kil tų abe jo nių. Dva si nes ver ty bes kny go mis, po ezi ja, ki to kia kū ry bi ne ir in te lek tu a lia veik la puo se lė jo dar so viet me čio in te li gen tai. Tuo tar pu dvasin gu mo ter mi no pa aiš ki ni mo prak tiš kai ne ra si me nei re li gi nė je, nei fi lo so finė je lek tū ro je, ka ta li kiš kuo se teks tuo se jį ga li ma ap tik ti tik gry nai tech ni ne pras me, kal bant apie ko kį nors spe ci fi nį dva si nės sa viug dos ti pą, pa vyz džiui, pran ciš ko niš kas dva sin gu mas, jė zui tiš kas dva sin gu mas ir pan. Kar tu su pe rest roi ka, glast nost ir pa na šiais epo chi niais ter mi nais at ke lia vo ir po reikis dva sin gu mo, ku ris įpūs tų gy vy bės stag na ci jos su kaus ty tai vi suo me nei. Rei kia pri pa žin ti, kad dva sin gu mo ter mi nas pa si ro dė la bai ga jus ir vei kiai pri gi jo. Į šį ra gi ni mą gu viai at si lie pė per si tvar ky mo vė jų su pūs ta Lie tu vos vi suo me nė, tiks liau, jos in te li gen tai, ku rie, pa ju tę žo džio lais vę, pra bi lo apie ne ati dė lio ti ną bū ti ny bę už tai sy ti vi suo me nė je žio jin čią dva si nę tuš tu mą. Ta da ir pa si gir do ra gi ni mai ieš ko ti gy ve ni me dau giau dva sin gu mo ir at sigręž ti į dva si nes ver ty bes. Ta čiau ką reiš kė tas dva sin gu mas, apie ku rio po rei kį sa vo in ter viu nepa mirš da vo už si min ti net ir pir ma sis at kur tos ne pri klau so mos Lie tu vos pre zi den tas? Re gis, šios są vo kos tu ri nį dau ge lis žmo nių su vo kė mig lo tai. Pa vyz džiui, dva sin gu mo ap raiš ko mis ta po to kie da ly kai kaip ėji mas į te at rą, po ezi jos klau sy mas ar tie siog ant sta lo už deg ta žva ku tė. To kia keis ta dva singu mo in ter pre ta ci ja prieš ke le tą me tų pa ska ti no ki tą Nau jo jo Ži di nio-aidų au to rių grieb tis plunks nos ir ra šy ti laiš ką re dak to riui (Drun ga M., Apie žo dį dva sin gu mas, Miun che nas, 1995 ba lan dis, in: Nau ja sis Ži di nys-ai dai, 1995, Nr. 4). Kruopš čiai iš ana li za vęs dva sin gu mo są vo ką, Mykolas Drun ga ją pa va di na ga na aiš kia, bet ir ne pa pras tai api ben dri nan čia, o be si švaistan čiuo sius dva sin gu mo epi te tu įta ria in te lek ti ne tin gi nys te: Kai no ri me pa sa ky ti ką nors gi laus, bet ne ži no me ir net ne la bai be si do mi me ką, paran ku slėp tis už žo džių dva sin gu mas ir dva sin gas. Taik li ir tiks li Drun gos at lik ta są vo kos ana li zė, ta čiau ar tik in te lek ti nė tin gi nys tė gim do mi nė tą NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 217

2 far są? Pa si gi li nus į to kios mąs ty se nos prie žas tis, at si sklei džia jos ry šys su ver ty bės sam pra tos po ky čiais. Ka dan gi kla si ki nio dvasin gu mo api brėži mo ne ra si me nie kur, pa si žiū rė ki me, kaip dva si nes ver tybes api brė žia ei li nis fi lo so fi jos va do vė lis. Tra di ciš kai ver ty bė bu vo su vo kiama kaip tam tik ra ob jek ty viai esan ti ir ide a liai bū čiai pri klau san ti ko ky bė. Ver ty bės ka te go ri ja su po nuo ja, jog eg zis tuo ja me džia gi nis ir dva si nis pa sau lis, ir abu du jie tu ri ati tin ka mas ver ty bes. Me džia gi nės ver ty bės skirs to mos į he do nis ti nes (tei kian čias džiaugs mą ar ma lo nu mą), vi ta lis ti nes (gy vy bę pa lai kan čias) ir uti li ta ris ti nes (tar nau jan čias gy ve ni mo rei ka la vi mams pa ten kin ti). Dva si nės ver ty bės kla si ki nė je gra da ci jo je skir sto mos į lo gines (tie sos ži no ji mas, jos troš ki mas ir pa ti tie sa), eti nes (do ro vi nis gė ris), es te ti nes (gro žio ver ty bės) ir re li gi nes (ap iman čias šven tu mo sri tį ir reli gi ją). Tai gi tra di ciš kai ver ty bė pir miau sia iš reiš kė tam tik rą sie ki nį, ide a lą, abst rak ci ją, ji nu ro dė tam tik rą žmo gaus ke lia mą tiks lą, sa vo tiš ką ėji mo kryp tį. Tuo tar pu šian dien ver ty bė pra ra do trans cen den ti nį mat me nį. Verty bė mis im ta lai ky ti ne be daik tų ko ky bę, o pa čius daik tus. Šian dien vie ša ja me dis kur se są vo ka me džia gi nės ver ty bės ga li reikš ti ge rą auto mo bi lį, erd vų na mą ar so li džią są skai tą ban ke. Nors šie daik tai lai ko mi ver ty bė mis, jie vis dėl to su prie ši na mi su dva si nio gy ve ni mo pri ori te tais, ku riuos pa pras tai at sto ja ko kia nors kul tū ri nė veik la, o tos veik los suke lia mas švie čia ma sis ar ug do ma sis po vei kis lai ko mas dva si ne ver ty be. Ta da ir iš ei na, jog, per krim tęs ko kį nors moks lo vei ka lą, pa si klau sęs poezi jos ar ap si lan kęs ta py bos pa ro do je, žmo gus pa si sė mė dva sios ver ty bių, ta po dva sin ges nis. To dėl jei gu ne skai tai po ezi jos, ne si do mi fi lo so fi ja ar ne vaikš tai į te at rą, esi ne dva sin gas, me džia gi niuo se da ly kuo se pa skendęs žmo gus. Šia me kon teks te ver ty bės są vo ka įgau na tam tik rą var toto jiš ku mą, pa virs ta ap čiuo pia mu, pa sve ria mu ir pa ma tuo ja mu daik tu, ma ža to, pa sie kia mu, įgy ja mu, net gi var to ja mu da ly ku. Ko gi ta da ei ti į dva sin gos mu zi kos kon cer tus ar po ezi jos va ka rus, jei gu ne pa si sem ti, su prask, įgy ti dva sin gu mo? Pa na šu, kad dva si nių ver ty bių są vo ka šian dien bai gia pa virs ti to kiu pa čiu ka lam bū ru kaip ir dva sin gu mas, ku ris, nors ir ne te kęs da lies pir mykš čio ža ve sio, dau ge lio in te li gen tų są mo nė je lig šiol eg zis tuo ja kaip sa vo tiš kas daik tas-sa vy je, ne rei ka lau jan tis api brė ži mo iš iš orės, nors taip ir reiš kian tis ne ži nia ką. To dėl po juo, lyg po mil ži niš ku skė čiu, ga li tilp ti ab so liu čiai vis kas, kad ir nau ji dva sin gu mo pa vi da lai, šian dien be si skver bian tys į vie šą jį dis kur są. Ma ne la bai do mi na va di na mo sios dva sin gu mo ap raiš kos po pu lia rio jo je kul tū ro je, ku rių aps čiai pa tei kia mo te rims skir ti iliust ruo ti žur na lai. Šian dien vos ne kiek vie na me nu mery je, daž niau siai svei ka tos sky re ly je, ra si re kla muo jant ko kį nors nau ją bū dą dva sin gu mui su stip rin ti, stre sui įveik ti ar vi di nei har mo ni jai at kur ti. Ir tai ne ko kios nors eks tra sen sų vi zi jos ar pra na šys tės, ku rių bu mas, ačiū Die vui, da bar ge ro kai at slū gęs. Ne, tai daug sub ti les ni da lykai. Pa vyz džiui, šian dien nu ė jęs į par duo tu vę ga li nu si pirk ti vi są krep še lį dva sin gu mo pro duk tų. Tai ga li bū ti as mens hi gie nos prie mo nės, ta čiau jos nu kels var to to ją į slė pi nin gą dzenbu diz mo pa sau lį, jei gu tik pa smil ky si kam ba rį ypa tin gais smil ka lais ir pa si ner si į pil ną pu tų vo nią. Tie pa tys žur na lai su pa žin dins su jo ga ar aro ma te ra pi ja, ku rios pa dės pa šė lu sio gy ve ni mo tem po ir stre sų nu ka muo tam žmo gui at gau ti vi di nę pu siau svyrą. Pa na šių pa vyz džių są ra šą ga li ma tęs ti dar il gai. Ne si gin čy siu apie šių da ly kų ge ru mą ar nau dą. Svar bu tai, kad dva sin gu mas tam pa par 218 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

3 duo da ma pre ke, ku rios pa klau są le mia pro duk to mar ke tin gas, su ge bė jimas jį pa teik ti rin kai. Tad šiuo lai ki nė je vi suo me nė je bū ti dva sin gam šia pras me reiš kia var to ti tam tik ros rū šies pro duk tus: lan ky ti jo gos kur sus ar ger ti ža lią ar ba tą, o tai ne tik nau din ga kū nui ir sie lai, bet, svar biausia, dar ir ma din ga. Var to to jiš ko je vi suo me nė je ga li ma nu si pirk ti ne tik me džia gi nes ver ty bes ge rą na mą ar au to mo bi lį, ga li ma nu si pirk ti ir gy ve ni mo bū dą, o jei gu par da vi nė ja mas ir dva sin gu mas, ga li ma nu sipirk ti ir dva sin gu mo, ypač jei gu jis dar gra žiai įpa kuo tas. Ta čiau liūd niau sia ne tai, kad dva sin gu mas ta po per ka mas ir par duo damas. Liūd niau sia, kad to kia ten den ci ja ska ti na sa vi mo nę, jog dva sin gu mą kaip to kį ga li ma įsi gy ti, ir tai ke lia pa vo jų re li gin gu mui, ku ris šia pras me yra vi siš kai skir tin gas da ly kas. Kiek ki to mis ap lin ky bė mis pa na šią min tį yra iš sa kęs kar di no las Bač kis, pa ci ta vęs Ar vy do Žy go žo džius, jog mū sų in te li gen tai po pen kias de šimt me tų vy ra vu sio ma te ria liz mo mė gi na taip pat su ma te ria lin ti ir dva sin gu mą. Iš čia ir ne pa grįs ti lū kes čiai, jog at ei si į baž ny čią, lyg į ko kį pa slau gų biu rą, ir gau si dva sin gu mo. Gau si jo taip pat, kaip te at ro spek tak ly je ar mu zi kos kon cer te, o jei gu ne gau si baž ny čio je, ga lė si nu si pirk ti kur nors ki tur: gal jo gos kur suo se, gal eg zo tiš kų ar ba tų par duo tu vė je, čia jau kaip kam pa tin ka. To dėl per daug ne ste bi na tuo se pa čiuo se mo te rų žur na luo se ap tik tas vie nos po pu lia rios TV žur na lis tės pri si pa ži ni mas, kad ji, ne ti kin ti nei Kris tu mi, nei Ala chu, nei Bu da, o sa vo Die vo įvar dy ti ne su ge ban ti, į baž ny čią už su ka tik pa si sem ti dva si nės ra mybės. Ka žin, ar daug žmo nių šian dien su si do mė tų au ten tiš ka krikš čio niš ka sa viug da, dva sios pra ty bo mis, nuo la ti niu ir daug pa stan gų rei ka lau jan čiu dar bu su sa vi mi? Šių da ly kų juk iš pa ša lies ne gau si, ne įsi gy si ir vie šai ne pa de monst ruo si, kaip ga lė tu mei pa de monst ruo ti dva sin gu mo sė mi mą te at re ar po ezi jos va ka re. Kad su do min tų pa vir šiaus kul tū ros žmo gų, šie da ly kai tu rė tų bū ti bent jau gra žiai įpa kuo ti ir pa da bin ti ryš kiu už ra šu: nau ja, grei ta, veiks min ga! Bet ar tai ne bū tų per fra zuo tas gar su sis Osta po Ben de rio klau si mas: Po kiek dva sin gu mas? Vilnius NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 219

4 die No raš tis Vygintas Čiurinskas Ba lan džio 1 d. Žei miai. Da bar vi si ži no Jo na vą, o kadai se Žei miai bu vo de ka na to cen tras. In dust ria li za ci jos pa sek mė. Ne to lie se Kul va, Ab ra o mo Kul vie čio tė viš kė. Pa si tai ko, kad se ni žmo nės ei na iš pa žin ties len kiš kai. Iš kur len kai Lie tu vos vi du ry je? Kle bo nas ben dra kur sis, dėl to ir pa kvie tė pa dė ti re ko lek ci jos. Sė džiu klau syklo je kaip lė lė var tyk lė lanks tau si iš vie nos pu sės į ki tą, ir vis tas pats: tė ve lių ne klau siau, į baž ny čią ne daž nai ei nu, su vy ru (žmo na) py kau si, kei kiau si, me la vau... Susi ner vi nau ne svie tiš kai ir per pa moks lą vis ką iš rė kiau: Koks kvai lys iš mo kė taip iš pa žin ties ei ti? Ar ki to kių nuo dė mių nėr? Iš si rė kiau, ir net ne ge ra pa si da rė: ko aš čia kaip tur gaus bo ba? Lyg rėk da mas ant žmo nių juos pa kei si. Gal vo ju, dar nuo kle bo no klius, sa kys, ne ply šau ti ta ve pa kvie čiau. Po Mi šių su si tin kam nie ko, ra mus. Ėmiau lyg ir tei sin tis, o tas bu vo po ra, ku rie sa kė si vien dėl ta vo pa moks lo at ėję iš pa žin ties. Die vas ir iš šū do iš sun kia varš kę ne ki taip. Ka žin, ar yra Ve ly kos Me la gių die ną? Pa si žiū riu į Litur gi nį mal dy ną 2018-ai siais. Gir dė jau, kad kaž kur svars tė klau si mą, ar Die vas juo kia si? Su lauk sim tų me tų ir pa žiū rė sim. Ba lan džio 2 d. Ne ga liu ne pa pa sa ko ti apie Ste fu tę mū sų zak ris ti jo nę. Esu įsi ti ki nęs, kad ji ypač Ap vaiz dos glo bo ja ma. Ko dėl? Nė pats ne ga liu pa aiš kin ti. Kiekvie ną sek ma die nį rū sy je (taip va di na me Šv. Ra po lo baž ny čios krip tą) ji jau nuo 14.00, o Mi šios tik Pa ti vie na ati tem pia al to rių, su sta to suo lus. No ri bū ti kam nors rei ka lin ga. Ją pa žįs ta vi si Vil niaus ku ni gai ir be si nau do jan tys vi suo me ni niu trans por tu, va žiuo jančiu Šeš ki nės link, nes ji daž nai mėgs ta gar siai pa ti su sa vi mi šne kė tis, vis kuo nors pik tin tis. At ro dė keis to ka ir ne ma lo ni, kol ne su ži no jau apie jos gy ve ni mą. Ste fu tė bu vo dar vai kas, kai jos ma mą su kai my ne pa ga vo nešan čias šiau dus iš ko lū kio. Ne iš ge ro gy ve ni mo ne šė. Kai my nę su ėmė, o Ste fu tės ma mą pa li ko. Mer gai tė bu vo la bai iš si gan du si: tė vas mi ręs, jei ma mą į ka lė jimą, tai ją su se se ria ir bro liu į vai kų na mus! Ka dan gi bu vo pa mal di, da vat kė lės pa ta rė ei ti de vy nias die nas ke liais apie ste buk lin gą Ma ri jos kop ly tė lę ir pra šy ti jos už ta ri mo. Tai gi po ra ki lo met rų iki Svė da sų į mo kyk lą, po mo kyk los ki lo met ras į prie šin gą pu sę, iki kop ly tė lės. Čia jau su si lai kau nuo iš va dos, bet, jai dar ne bai gus de vyn die nio, mi rė Sta li nas, bu vo pa skelb ta am nes ti ja. Tik Ste fu tei, ma tyt, nuo iš gy ve ni mų gal vo je kaž kas nu trū ko... Li ko Die vo kvai le lė. Ir teisk, kad ge ras, po vi so ši to žmo nes... Ko dėl šio pa sau lio pro tin gie ji ir ga lin gie ji ne sig lau džia prie Baž ny čios? Tik jų la vo nus ten at ne ša prieš lai dojant. Ar ką be pa de da? Ba lan džio 3 d. Toks pa lai min gas ryt me čio mie gas, o jau be veik še šios. Rei kia kel tis. Mi šios 7.00 Jo kū bo li go ninė je, se se lėms, tu riu ome ny je vie nuo les. Di des nei Die vo gar bei ir ma no ki še nei. Ka žin kas tie žmo nės, ku rių in ten ci jo mis au ko ju Mi šias? Ne ži nau, iš kle bo no gau nu tik sti pen di jas. Ačiū jiems ne ga liu pa sa ky ti. Sun ku ry tą su si kaup ti, kar tais kaip ro bo tas vis ką at lie ku. Ba lan džio 5 d. Auk so puo de !!! Ką dary čiau, jei gu iš loš čiau? Vi sų pir ma bu tas, ki tus pini gus duo čiau drau gams, kad ir gi bu tus nu si pirk tų, Baž ny čiai dar... J. ge riau sias drau gas, kai kaž ka da apie lai mė ji mą kal bė jom, sa kė, kad Die vas tik riau siai taip jo ne ban dys... J. bu vęs mo ki nys. Aso ci juo ja si su Jė zaus glo bė ju. Se mi na ri jo je juok da vo mės, no ri draugo už si au gink. Ba lan džio 6 d. Pa ga liau bai gė si pa mo kos. Da bar į mo kyk lą tik po Ve ly kų. Įdo mių per so nų yra tarp mano mo ki nių. Antai T. Li cė jaus pre zi den tas, įskai tą iš lai kė tik ant ru kart (ne svar bus da ly kas?), ne kar tą ma no trauk tas per dan tį, o vis at ei na į rū sį. Ir ko jam ten? Ne su pran tu. Kurgi gar su sis ma ne at stū mė nuo ti kė ji mo? M. vie nuo lik to kas, la bai jaut rus. Net bai su jam ką ir sa ky ti. Kai mes te lė jo: Ar gi ne vi si ku ni gai ei na į dangų? Kaip ge rai, kad dar yra to švento nai vu mo iš mūsų se ne lių lai kų. S. ne pa pras tos in te li gen ci jos žmo gus, tu ri ge rą bal są, jaut rią šir dį. Gal ga lė tų bū ti ku ni gas? Bi jau apie tai svars ty ti... L. vis nau ją žmo gų į Mi šias ati tem pia. Iš kur tas en tuziaz mas? Jaučiu, kad man stin ga ti kė ji mo. Vis tiek ner vų mo kyk lo je pa lie ku daug, o nau dos? Di džiu lė pa gun da ją mes ti. Ba lan džio 7 d. Pir mas svei ki ni mas su Ve ly ko mis. Nuo Kau ne gy ve nan čios D., ka dai se, de fi ci tų lai kais, 220 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

5 dienoraštis ap rū pin da vu sios klie ri kus ba tais ir ki tom pre kėm, re tai pa siek da vu siom pa pras tus žmo nes. Vie nus jos par duotus ba tus tu riu iki šio lei. Kas ją da bar pri si me na? Pa ti sa ko, kad re tas. Be veik vi siems ve ly ki niai svei ki ni mai jau iš siųs ti. Parduo tu vė se ve ly ki nių at vi ru kų pa si rin ki mas di de lis, tik vi sur pa vaiz duo ti kiau ši niai. Gal koks viš čiu kas bu vo nu kry žiuo tas? Ve ly kos be Kris taus! Pa tin ka mą at viru ką ga li nu si pirk ti tik pa ieš ko jęs. Ne blo gai su gal vo jo bro liai re for ma tai: at vi ru ke gam tos vaiz de lis ir ci ta ta iš Šven to jo Raš to. Va ka re šeš ta die niais sten giuo si pa klau sy ti Ma žosios stu di jos. Anks čiau iš tver da vau vi są lai dą, da bar tik pir mą pu sę. Kai du kyt ri lie tu viš ki pi lo zo pai prade da aiš kin ti Evan ge li ją, ne be iš tve riu. Vis apie mei lę ir vis ba lan suo da mi ant Baž ny čios moks lo ri bos. Lyg bū tų di plo ma ti nių aka de mi jų auk lė ti niai: me nas gra žiai kal bė ti ir nie ko kon kre taus ne pa sa ky ti. Su mei lės apašta lų se kė jais taip pat nesu si šne ku. Klau siau si prieš ku rį lai ką apie Mi šias. Taip ir ne su pra tau, ar rei kia į jas ei ti, ar ne. Tik riau siai pro ble ma ne ak tu a li. Te žmo nės mirš ta ne ži no da mi. Ba lan džio 8 d. Ver bų sek ma die nis. Pra si de da Di džio ji sa vai tė, o man įtam pos die nos. Ir taip jau daug metų. Ka lė dos daug ar ti mes nė šven tė už Ve ly kas, ra mu kaž kaip, o per Ve ly kas ju dė ji mas, ne ra my bė, su tri kimas. Die na iš puo lė gra ži. Keis ta, bet šį pa va sa rį vi sai ne trau kia vaikš čio ti, anks čiau, bū da vo, laks tai kaip įkirp tas, ko jos pa čios ne ša, ne ži nai, ko pats no ri, o šį met ne. Są stin gis są na riuo se. Ką da ry čiau be rū sio? Ne ži nau. Aiš ku, ką nors da ryčiau... To kie žmo nės! Klau siau vie no ku ni go, ką jis jau čia ben drau da mas su pa sau lie čiais, šven tes niais už sa ve? Bai su, at sa kė. Sa vo vul ga ru mu ir ci niz mu tu rė jau se niai vi sus iš ten iš va ry ti, juk žu vin gas vietas esu nu ro dęs ten, kur grei tai, pi giai ir ma lo niai tei kia sakra men tus, ir jo kių rei ka la vi mų juk mei lė! Ne ina. Pra dė jau ku ni go ke lią nuo gat vi nių, o bai giu šven tų jų drau gi jo je, ma tyt, kad nie ko ne su ga din čiau, juk šven tie ji at spa rūs. Ei li niai ka ta li kai (cat ho li cus vul ga ris) nuo gos tei sy bės ne pa ken čia ir grei tai mū sų ben druo me nę pa lie ka. Ki ti sa ko jau ni mo Mi šios. Ir gi tei sy bė. Vi du ti nis da ly vių am žius iki 30 me tų. Juo kin ga, kai kur nors pa skel bia: Mi šios jau ni mui. Už ei ni, o ten ŠV. Tomo Akviniečio vasaros mokykla Lietuvoje Š. m. liepos 1 15 d. Trakuose veiks aštuntoji tarptautinė Šv. Tomo Akviniečio vasaros mokykla. Paskaitas skaitys ir seminarus ves šv. Tomo darbų tyrinėtojai: Prof. dr. Abelardo LOBATO (Šveicarijos Lugano universiteto Teologijos fakulteto rektorius) Prof. John F. X. KNASAS (Hiustono Šv. Tomo universiteto Tomistinių studijų centras, JAV) Prof. Francesca RIVETTI-BARBO (Tor Vergatos unversitetas, Italija) Prof. dr. Patrick QUINN (Dublino All Hallows College, Airija) Prof. dr. Kenneth W. KEMP (Šv. Tomo universitetas, Minesota, JAV) Prof. dr. mons. Stanisùaw KOWALCZYK (Katalikiškas Liublino universitetas) Dr. Alfred C. Everatt (Anglija) Prof. dr. Paul Richard BLUM (Vokietija) Prof. dr. RIKHOF (Utrechto Tomo institutas, Nyderlandai) Užsiėmimai vyks lietuvių anglų kalbomis. Mokyklos dalyviai gaus į lietuvių kalbą išverstus paskaitų konspektus, taip pat lotyniškus ir lietuviškus tekstus, skirtus darbui seminarų metu. Išklausiusieji kursus gaus baigimo pažymėjimus. Norintieji vykti į šią mokyklą registruojami ir smulkesnę informaciją bei atsakymą apie priėmimą gaus šiuo adresu: LOGOS redakcija, Laisvės pr. 60, LT 2056 Vilnius Tel. (822)421963, faksas (822) Vietų skaičius ribotas. Pirmenybė teikiama ankstesnių mokyklų klausytojams. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 221

6 dienoraštis jau ni mas... prieš ka ri nis. Kal bė čiau ir kal bė čiau apie rū sį, ge rai, kai kam esi rei ka lin gas, gal iš augs Kris taus se kė jai, o ne ma no ger bė jai. Pa moks las apie kan čią. Keis ta, kad ga liu ką nors nau ja pa sa ky ti rū sio sen bu viams. Net T. sė dė jo ra mus. Gal mąs tė? Ma tyt, sa ve gi riu. Va ka re pas V-nius. Tra di ciš kai. Pri si juo kėm iš Ste fu tės iki nu kri ti mo. Ji, kaip ir vi suo met, gy rė Ta ry bų val džią, ypač Brež ne vą, ku ris jai bu tą da vė, pik ti no si gy ven to jų su ra šy mu (ko čia ir kam iš jos rei kia), ku ni gais, ku rie ne sė di klau syk lo se, kai no ri si. Kiek pa si pik ti nu si vi sais, juo kia si ir pa ti. Ste fu tė mus nuo lat links mi na. Gal to ne su pran ta? Juk to ten ir va žiuo ju: ma lo nu pa si sė dė ti ir at si pa lai duo ti. Juok tis svei ka, ypač kai vi siems, o ne tau vie nam juo kin ga. Ba lan džio 9 d. Su si ti kau V. Bu vęs mo ki nys. Pa kvie tė į ka vi nę, už sa kė alaus, pa siū lė ci ga re čių, tik kad ne rūkau. Svei ka tos mo kyk lo je pa ga di no, bu vo ša ko tas, iš kur da bar ta mei lė? Pa si šne kė jom apie Die vą, krikš čio ny bę. Tai gi apie re li gi ją ga li pa si kal bė ti su ne ti kin čiais, o kuni gą my li ne ka ta li kai. Kur lo gi ka? Ba lan džio 11 d. Baž ny čio se pats nerš tas ei lės prie klau syk lų. Ge rai, kad ne su pa ra pi nis ku ni gas ir ne pri valau ten sė dė ti. Kaž ka da py kau ir rė kiau per pa moks lus, kad ku ni gui Ve ly kos taip pat šven tė, ga li ma ir ga vė nios pra džio je at ei ti iš pa žin ties, ir ne klau syk lo je, bet nedaug kam to rei kė jo. Kaip ga li ma ei ti iš pa žin ties tuo se kios kuo se? Ar ga li klū pan tį žmo gų lai ky ti va lan dą? O ko kios klau syk los ka ted ro je? Ma tyt, po pu lia rios vie šos iš pa žin tys. Kon frat rai juok da vo si iš ma nęs: Baž ny čia jau 600 me tų auk lė ja Lie tu vo je žmo nes, ir nie ko, o tu no ri per tris me tus juos pa keis ti. Rei kia tu rė ti ge le ži nius ner vus, kad klau sy tum ne pa si ren gu sių ir ne su prantan čių, kas yra nuo dė mė, žmo nių. At vi rai pa sa kius, nei ku ni gai no ri žmo nių ka te ki zuo ti, nei žmo nės no ri mo ky tis. So vie ti nis prin ci pas: jūs vai di no te, kad mums mo ka te, mes vai di no me, kad jums dir bame. Sak ra men to nie ki ni mas. Du vaiz dai: vie nas už lan go, ki tas klausyk lo je. Ka ta li kai juk ne už si i ma ora li niu sek su (tai tik Va lins ko ir Ože ly tės lai dos pra si ma ny mas), mo ka vi sus mo kes čius, ne va gia, ne pa leis tu vau ja, ne nau do ja kon tra cep ti nių prie mo nių, ti ki vis kuo, ką skel bia Bažny čia, to dėl jų pro ble mos smul kios: tė ve lių ne klau siau, ne daž nai ei nu į baž ny čią, me luo ju... Vie nos mo te riš kės, per ėju sios į Nau jų jų apaš ta lų baž ny čią, žo džiai: kaip ge rai, kad pas mus iš pa žin ties nė ra. Ba lan džio 12 d. Ku ni gys tės įstei gi mo die na, o man den čiu des no brud nyj. Ka žin, koks tu rė tų bū ti ide alus ku ni gas? Ar toks sal dus kaip am ži natil sis M.? 7.00 skam bu tis. Rei kia su si tik ti. Po va lan dos jau klau sau juo dų min čių srau to ne no riu gy ven ti, nie kam aš ne reika lin gas. Prie kaiš tau ti ne ver ta, sa kiau, kad pri si žais. Dau gu mos gy ve ni mas su ka si apie kly ną ir ki še nę. Čia pir mas at ve jis. Iš pra džių mei lu žė, vė liau su si tai kymas su žmo na, to liau vėl mei lu žė, da bar nei žmo nos su vai kais, nei mei lu žės, ma ma ne se niai mi rė (vė žys). Iš va da vie na nu si žu dy siu. Kaip sa kė se mi na ri jo je vie nas pro fe so rius: vie niems po mir ties pro ble mos pasi bai gia, ki tiems tik pra si de da. Iš klau sau, ne ži nau, iš kur tos kan try bės at si ra do. Pa ža du pa skam bin ti žmo nai su si ti ki mas prie Šv. Jo kū bo ir Pi ly po baž ny čios. Lau kiu 10 min., nė ra. Ei nu na mo. Nu spren džiu už ei ti į Šv. Ra po lo baž ny čią. Ten ji ir be lau kian ti. Kur, klausiu, ta rė mės su si tik ti? Prie Ra po lo, at sa ko. Nu si kei kiu, vi sos jos to kios. Sak ra men tas su teik tas, da bar na mo. Čia vėl skam bu tis vi siems prieš Ve ly kas reikia to paties. Po to tu riu už ei ti pas D. Ma no mal da vimai pa lik ti ra my bė je prieš šven tes be pras miai. Pa ga liau nu griū nu dviem va lan doms. Va ka re Mi šios. Po jų pas ligo nį. Paga liau na mie. Skam bu tis. Čia aš, Jus tas. Sa kau, Jus tų pa sau ly je mi li jo nas, ku ris iš jų bū si? Iš si aiš ki nu. Pu sę me tų jis jau lais vė je, ne si ma tė me 6 me tus. Rei kia susi tik ti. Aiš ku, pra šys pi ni gų. Pi ni gi nę pa lie ku na mie, vei dą nu tai sau kie tą it tit na gas (ro dos, Izai jas). Svei kas, kaip lai kai si? Rei kia pas se ne lę, vos pa šne ka. Va žiuo ju į baž ny čią, iš jos pas li go nį. Iš ei nant Jus tas įgrū da 100 li tų. Ne imu. Sa ko, ge riems dar bams per ta vo ran kas. Pa dė ko ja, kad pa ga liau su tin ku pa im ti. Va ka re lo vo je mels da ma sis ne ver kiu, nes šir dis, ma tyt, kie ta kaip tit na gas. Deus, pro pi tius es to mi hi pe ca to ri. Ba lan džio 13 d. Di dy sis Penk ta die nis. Die na be Die vo. At ro do, lyg bū tų pra ga ro šven tė. Ko dėl kar tais man Didy sis Penk ta die nis bū na ne Di dį jį Penk ta die nį, o, pvz., per Ve ly kas? Ne se niai Olan di jo je pri im tas eu ta na zi jos įsta ty mas. Kaip iš ka ta li kiš kos ša lies ji vir to an ti kata li kiš ka? Ar tik ne mei lės te olo gų ir apaš ta lų dė ka? Jo kio tei sin gu mo, jo kių pa rei gų ir at sa ko my bės, vien tik mei lė; jo kių tai syk lių, jo kios vie ny bės, dis cip li nos, vien tik mei lė. Šios idė jos sklan do ir Lie tu vo je, juk jos iš už sie nio, iš ten, kur vis kas ge rai. Pa me nu vie ną argu men tą per iš pa žin tį: o ku ni gas iš Ame ri kos sa kė... Po to kių ar gu men tų sun ku įti kin ti, kad po pie žius kitaip mo ko. Vie no ku ni go žo džiai: vi si di die ji nu si kal ti mai žmo ni jai pa da ry ti iš mei lės jai. Ap skri tai esu įsi ti ki nęs, kad ne iš ti ki miau si Die vui sluoks niai yra in te ligen ti ja ir dva si nin kai: vie ni ma no, kad yra vi sas pa sau lio pro tas, ki ti kad die viš ka ga lia jų ki še nė se. Var gu ar gul dy čiau gy vy bę už Kris tų. Pet ras ar Ju das? Ka da bus pas ku ti nė ga vė nia? Ba lan džio 15 d. Ve ly kos Ka lė dos. Bal ta, bal ta, kur dai rais... Pri si kė li mas žie mą. Pa ga liau vi sa įtam pa bai gė si, kaip sa kė so vie tų val džia dar bo šven tės. Bus ra mu. Po li ti nė ir kul tū ri nė grie ti nė lė plau kio ja mi nios 222 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

7 dienoraštis pa vir šiu je, šiaip jie vi si nuo sek ma die ni nių Mi šių li gos pa skie py ti, bet čia, ži no te, Ve ly kos. Gai la, kad va ka re su si py kau su A. At si pra šy ta bu vo iš kar to, bet reiks lai ko... Še tau ir šven tės. Ba lan džio 20 d. Apa ti ja. Nu si pir kau ki še ni nę Bib li ją. Iš lei do Bib li jos drau gi ja. Mū sų ka ta li kiš kas lei di mas per di de lis. Kaip anks čiau sa ky da vo: ką ja po nai paga mi na ne su pra si, ką ru sai ne pa kel si. Tie sa, ru sų lai da Chris tians ko je slo vo trau kia sa vo pa pras tu mu ir to bu lu mu. Vie nas žmo gus, o pa da ro daug. Ka ta li kų te le vi zi jos lai dos ga lė tų pa si mo ky ti. Ba lan džio 25 d. Pas ku ti nė pa mo ka dvy lik to kams. Sen ti men ta lu mo tu riu dau giau, ne gu rei kė tų. Stengiuo si įsi žiū rė ti vei dus. Jei gu kas pa klaus tų apie ti kybos pamokų re zul ta tus, ne tu rė čiau ką sa ky ti... Įdo mi mo kyk los pa tir tis: kaip el gia si žmo gus, ku riam iš ta vęs nieko ne rei kia, ir kaip zak ris ti jo je. Tik ra sis ti kin čio jo vei das. Vie nas mo ki nys apie se ne lio lai do tu ves kai me Lie tuvos cen tre. Lai do jo po pu lia ru sis S. Tai ar bu vo ti kin tis? klau siu. Ne, sa ko, bu vo la bai pro tin gas, to dėl ne ti kė jo?! Kam ku ni gas lai do tu vė se? to kios tra di ci jos, dėl gy vų jų. Kam ti kė ti, jei vis vien ga las krikš čio niš kas. Baž ny čia šiuo lai ki niam žmo ge liui ge rų pa slau gų fir ma, ku ri tu ri tar nau ti, bet, šiukš tu, ne mo kyti gy ven ti. Apei gos ne pi ni gai ir ne or di nai, ga li ma ir pa si švais ty ti, ge ra bū ti gai les tin ges niam... už ką? Gal Kris tų? Ba lan džio 28 d. Ke lio nė po pro vin ci ją ma no se na svajo nė. Ge rai, kad or ga ni za vo J. Aš bū čiau nuo ko jų nu siva ręs, kol kiek vie no bū čiau at si klau sęs, ar va žiuos! Lyg man dau giau ne gu jiems rei kė tų. 5 ma ši nos, 20 žmo nių šiaip jau ne blo gai. Ap lan kė me Pa ši lę, Del tu vą, Vep rius, Žei mius, Sie si kus, Pa bais ką. Die na iš puo lė ge ra, nors dar iš va ka ro ža dė jo lie tų. Te su si pa žįs ta ma niš kiai su Vi suo ti ne Baž ny čia, nes, vis su tais pa čiais žmo nė mis su si tik da mi, ne ma to pa no ra mos. Kai mo pro ble mos: mažai žmo nių, ma žai pi ni gų (dau ge liui baž ny čių ver kiant rei kė tų bent kos me ti nio re mon to), ti kė ji mas dau giau tra di ci nis ne gu są mo nin gas (svar bu, kiek žva kių bu vo per Mi šias, ar ku ni gas gie do jo, ar ne), tie sa, ku ni gas dau giau ger bia mas ne gu mies te. Vie nas kle bo nas sa ko: Už gie du Ti kiu Die vą ir ei nu per su mą rink ti au kų, nes zak ris ti jo nui tri skart ma žiau duo da. Vytautas Balčytis. Deltuva Fotografija NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 223

8 lietuva ir nato BŪ TI ar ne BŪ TI LAIS VĖS Ver TIEMS Bro nys Savukynas I Po Klai pė dos kraš to ne te ki mo, 1939 m. pa va sa rį, mū sų nau jas mo ky to jas, pa var de be rods Žvin gi las, vie ną die ną pa sa kė, kad Sei nų ap skri ties mo ki niai kvie čiami au ko ti Gin klų fon dui, kad už su rink tus pi ni gus bus nu pirk tas šau tu vas šau lių bū riui. Ne daug kas iš klum pė tų kai mo vai kų su krapš tė cen tų įmes ti į mo ky to jo pa sta ty tą dėžu tę. Aš keis tu bū du bu vau už dir bęs 2 Lt. Mat 1938 m. vė lų ru de nį, čiuo ži nė da mas plo nu le du, įlū žau, per ša lau ir plau čių už de gi mu su sir gau. Rei kė jo sta tyti tau res, o aš nie kaip ne si da viau. At ėjęs ap lan ky ti sa vo pa si li go jusio mo ki nio, Le o nar das Žit ke vi čius, jau ži no mas vai kų po etas, kad leis čiau si gy do mas tau rė mis, pa siū lė man 2 Lt. Kad ir ne iš kart, bet su ti kau: nu si pirksiu kny gų, pa gal vo jau... Da bar tie li tai te ko Gin klų fondui. O štai jau 1940 m. bir že lio 15 d. la bai gied rą ry tą Už ne mu nės pa dan gę už plū do es kad ri lės di džiu lių bombo ne šių su pen kia kam pė mis žvaigž dė mis. Su si gū žęs po vyš nia so do pa kraš ty gai liai pra vir kau kur mū sų pran cū ziš kos ir bel giš kos prieš lėk tu vi nės pa tran kos, or li ko nai, kur Am bo ir Do bi nai kin tu vai? Tuoj ra di jas pa skel bė, kad ka riuo me nės va das iš vy ko pa si tik ti okupan to šta bo. Tai gi ir už mo ki nių cen tus pirk tas šau tu vas ne šaus... Bet gi 1944-ųjų pas ku ti nė mis lie pos die no mis jau man pa čiam pa vy ko su kaup ti anaip tol ne men ką ginklų fon dą tai bu vo ap ka suo se, lau kuo se, krū muo se, ba lo se vo kie čių ir so vie tų ka rei vių pa lik ta pės ti nin kų gin kluo tė: šau tu vai, kul kos vai džiai, au to ma tai, grana tos... Ne tru kus ji te ko par ti za nų Ša rū no bū riui, va do vau ja mam ma no mo ky to jo Lei pa lin gio gim na zi jo je Vy tau to Gon čio. Tai gi bent tas dvi ejų li tų nuos to lis bu vo šim te rio pai kom pen suo tas. Tuos sa vo vai kys tės epi zo dus čia nu pa sa ko jau ne šiaip sau, tar si pa si gir ti no rė da mas (taip el gė si dau guma ma no ben dra me čių), o to dėl, kad iš jų ma ty ti, ko kio tuomet bū ta pi lie ti nio są mo nin gu mo, pra si de dan čio jau pra di nės mo kyk los suo le, ir kad tai ga li bū ti dings tis pa gal vo ti, kaip yra da bar. Ar kas Lie tu vo je dar at si me na, kad 1922 m. į Ka ro mu zie jaus bokš tą bu vo įkel tas Lais vės Var pas, nu liedintas už JAV lie tu vių su au ko tus pi ni gus? Be je, jis nu liedin tas nu si žiū rint į gar sų jį Li ber ty Bell, ku riuo bu vo skam bin ta Fi la del fi jo je 1776 m. lie pos 4-ąją, pa skel bus JAV ne pri klau so my bę m. Va sa rio 16-ąją Lais vės Var pu pir mą kar tą skam bi no vy riau sias am žiu mi tauti nio at gi mi mo vei kė jas Pet ras Vi lei šis ir vie nas Ne priklau so my bės ko vų in va li das. Nuo tol Lais vės Var pas kas met Va sa rio 16-ąją skam bin da vo me lo di ją pa gal žo džius, ku rie ja me įra šy ti: O skam bink per am žius / Vai kams Lie tu vos! / Kad lais vės ne ver tas, / Kas ne gina jos. Gal 1935 ar 1936 m. tė tis man pa pa sa ko jo, kad tuos žo džius įra šy ti į Lais vės Var pą pa siū lęs Bro nius Ba lu tis iš Sei ri jų, tai gi mū sų kraš to žmo gus, am ba sado rius Lon do ne, ku rį jis ma tęs be ne Aly tu je. Da bar jau ir ma no var das man ėmė at ro dy ti tin ka mas, lio viau si grau žę sis, kad ne su Vy tau tas. Ar dar kas at si me na, kad tuo met bu vo su ma ny ta ir ža dė ta įkel ti Lais vės Var pą į Ge di mi no pi lies bokš tą Vil niu je? Gal jau de rė tų šį pa ža dą te sė ti? Kai tik iš mo kau įjung ti ra di ją, Va sa rio 16-ąją klau syda vau si Lais vės Var po. Klau sė si jo tar pu ka rio metais ke lių kar tų žmo nės, ir vi siems bu vo aiš ku: tas lais vės ne ver tas, kas ne gi na jos. Kad tai su pra tę ir įsi są mo ninę, dau ge lis pa liu di jo 1941-ųjų bir že lį ir m. lai ko tar piu, per il giau sią Eu ro po je par ti za nų ka rą. II Per nai Me tų žur na lo re dak ci jos pa pra šy tas parašy ti, ką ma nau apie de šimt ne pri klau so my bės me tų, ne dve jo da mas iš klo jau sa vo nuo gąs ta vi mus dėl mū sų vi suo me nės, ypač jau ni mo, tau ti nio ir pi lie ti nio są monin gumo, ku ris at ro do pri blė sęs pa ly gin ti su ant ro sios ne pri klau so my bės lai ko tar piu ( ), kai tau ti nis su si pra ti mas [...] pa skli do pla tu mos na, pa siek da mas mases (Met me nų lais vie ji svars ty mai, Vil nius, 1993, p. 262), kai ne pri klau so my bės laik me tis įsą mo ni no tau tos ma ses tiek ne pri klau so my bės bū ti nu mu, tiek jos ne iš ven gia mumu (ibid). Pats ge rai at si me nu to ma sių są mo nin gu mo pro ver žius 1938 m. pa va sa rį Len ki jai įtei kus ul ti ma tu mą ir 1939 m. na cis ti nei Vo kie ti jai anek suojant Klai pė dos kraš tą... Esu vi sų Lie tu vos ne gan dų XX a. liu dy to jas: te ko 11 me tų iš gy ven ti ne pri klau so mo je vals ty bė je, vienus me tus So vie tų Są jun gos oku puo to je, šešias sa vai tes po su ki li mi nio ban dy mo at kur ti ne pri klau so my bę, tre jus 224 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

9 būti ar nebūti laisvės vertiems Šaulių sąjungos rinkliavos karo invalidams lapelis LNM me tus na cis ti nės Vo kie ti jos oku pa ci jos ir 45 su pu se antro sios so vie ti nės oku pa ci jos; da bar jau esu iš gy ve nęs 11 me tų ki tos ne pri klau so my bės. Tai gi gy ve ni mo ba lan sas toks: 22 me tai ne pri klau so mo je vals ty bė je ir be maž 50 me tų oku puo to je. Ta me straips ny je Me tų žur na le (2000, Nr. 3, p ), be ki ta ko, ra šiau: Ant ro ji ne pri klau so my bė bent jau pa li ko to kį dva si nį pa vel dą, ku ris ga ran ta vo ir tre čio sios ne iš ven gia mu mą. Ko kį pa vel dą pa liks tre čio ji ne pri klau so my bė bū si moms kar toms, ar to kį, kuris jas įkvėp tų siek ti ket vir to sios, jei ta tre čio ji būtų smur tu at im ta ar ba pa čių per žiop lu mą ir iš ti ži mą pra dan ginta? Per nai to kius nuo gąs ta vi mus di džia da li mi lė mė ir pa ti ša lies po li ti nė si tu a ci ja, pra si dė jus rin ki mų ko voms ta pu si vis la biau drums ta, sun ku bu vo per val džios sie kian čių jų po pu liz mą įžvelg ti at sa ko my bę ir rū pes tį dėl sau gios kraš to at ei ties. Šie met kraš to sau gu mo ho ri zon tas gied res nis. Vi sos ga lią ir va lią tu rin čios po li ti nės par ti jos už Lie tu vos narys tę NA TO, be ne 52% pi lie čių tam pri ta ria. Ir NA TO vado vai Lie tu vos pa si ren gi mą na rys tei ver ti na tei gia mai. Tai gi at ro dy tų nė ra ko nuo gąs tau ti. Ir vis dėl to. Pra dė ti de ra nuo to, kad, anot Jo no Ais čio, At ei tį visa da ge riau su tik ti su ne pa si ti kė ji mu, ge riau lauk ti čerpės nuo sto go, ne gu kep to ba lan džio iš aukš to dangaus. Pa sa ky mas su tik ti at ei tį su ne pa si ti kė ji mu nie ku bū du ne sie ti nas su NA TO, o tik su su dė tin ga da bar ti nio pa sau lio po li ti nių ga ly bių de mok ra ti nių ir antide mokra ti nių, tarp pas ta rų jų ir re van šis ti nių im pe ri nių konste lia ci ja, ku rios po ky čiai ir ko li zi jos ga li bū ti visai nelauk ti. Ki taip ta riant: ne per šo kęs per grio vį, nesakyk op. Ne rei kia bū ti nei la bai įžval giu po li ti ku, nei ko kiu aiš kia re giu, kad su vok tum, jog šiuo me tu ki tų Lie tuvos sau gu mo al ter na ty vų nė ra vien NA TO na rys tė (apie tai žr. NA TO: va kar, šian dien, ry toj, Vil nius: Eug rimas, 1999, p ). Ir tai, re gis, su pran ta blai viai mąs tan ti pi lie čių dau gu ma, iš sky rus gal vie ną ki tą pub li cis tą ar ko kį gat vės po li ti kie rių, pa že rian tį kad ir tokių pais ta lų: Keis ti da ly kai vyks ta ir pe ly čių vals ty bės ka riuo me nė je. Mat, pa aiš kė ja, kad ši ins ti tuci ja gins ne sa vo ša lies, o ki to dram blio, var du NA TO, sie nas (Metai, 2000, Nr. 3, p. 106). Čia be lie ka kon statuo ti fak tą, kad tik rai keis ti da ly kai vyks ta to teks to au to riaus galvo je. Tik tų jam pa teik ti šiaip jau Te tos Be tos vik to ri nai tinka mą klau si mą: ar Len ki jai įsto jus į NA TO, jos sie nos ne ta po NA TO sie no mis? Bet grįž ki me prie ne pa si ti kė ji mo at ei tim o jei gu? Ma ga čia pri min ti to kį Ais čio įspė ji mą: Man ma no tautos is to ri ja yra įspė ji mas, kad ji kaip kiš kis tu ri ir mie got at si mer ku si (Mil for do gat vės ele gi jos, Vil nius, 1993, p. 450). Te be gy ve nant pil ko jo je zo no je, ex tra mu ros, dar ne sant po NA TO spar nu, rei kia bū ti kas dien pa si ren gusiems gin tis. Ka ry bos ir ka ro stra te gi jos ži no vas Al gir das Ka nau ka ra šo (ci tuo ja ma iš ran kraš čio): [...] ne ga li me gal vo ti, kad be NA TO žū si me, nes ta da tik rai žū si me. Štai ko dėl kai ku rie mąs tan tys Lie tu vos at sar gos ka ri nin kai ak ty viai siū lo te ri to ri nės gy ny bos mo de lį [...], pi lie čiai tu rė tų bū ti pa reng ti vi suo ti nei kraš to gy ny bai pa gal suge bė ji mus [...]. Tu ri bū ti su pla nuo tas ka ri nis at sar gi nių mo ky mas ko o pe ruo jan tis su švie ti mo įstai go mis [...]. Jis įti ki na mai įro do, kad (ir be NA TO, ir su juo) tu ri me bū ti pa si ren gę ko vo ti tie sio gi niais ir ne tie sio gi niais pa si prieši ni mo bū dais, pa ro dant pa sau liui, kad ko vo ja me to liau ir mums rei ka lin ga vi so ke rio pa pa gal ba. Prie šin gu at ve ju nei pa sau lis, nei NA TO ir iš vi so nie kas mums ne pa dės, jei pa ro dy si me, kad ko vo ti nenori me ar ne pa jė gia me. Šia me kon teks te, ma nau, pra smin gi yra ir per nykš čiai ma no nuo gąs ta vi mai dėl pla tu mos na ne pa skli du sio pilie ti nio są mo nin gu mo. Pi lie ti nio są mo nin gu mo nie ka da ne bus per daug; jei gu juo per siim tų pi lie čių dau gu ma, tai iš nyk tų ir pa vo jus iš si rink ti ko kią de fe tis ti nę, kapi tu lian tiš ką val džią. Esu tik ras, kad jei gu Lie tu vo je, Lat vi jo je ir Es ti jo je 1940 m. val džio je bū tų bu vę vi sų pi lie čių de mok ra tiš kai iš rink ti po li ti kai, tai šių ša lių anek si ja ne bū tų taip leng vai vy ku si. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 225

10 bronys savukynas Tarp vis dar vie naip ar ki taip be si reiš kian čių neut rali te to (kas jį res pek tuos?) ša li nin kų yra ir to kių, ku rie re mia si Lie tu vos is to ri jos kar čio mis pa mo ko mis, pa tirto mis iš są jun gų ir uni jų su ki to mis vals ty bė mis ar net iš ban dy mų jų siek ti. Bet gi NA TO na rys tė šiuo po žiūriu yra be pre ce den tė: tai ne dvi ša lė ar tri ša lė są jun ga sil pnes nio su stip res niu, o dau gia ša lė ly gia teisių nariųor ga ni za ci ja. Šiau rės At lan to or ga ni za ci jos su tar ties 5 straips ny je pa sa ky ta: Ša lys su tin ka, kad gin kluo tas už puo li mas vie nos ar ke lių iš jų at žvil giu Eu ro po je ar Šiau rės Ame ri ko je bus trak tuo ja mas kaip už puo limas prieš jas vi sas. Tai gi re mia ma si rim čiau siu kon so li daci jos prin ci pu: vie nas už vi sus, vi si už vie ną. Dar de ra pri si min ti, kad tai de mok ra ti nių vals ty bių or ga ni za cija, griež tai be si lai kan ti Tau tų char ti jos nuo sta tų. Tai gi neut ra lis tų bai mi ni ma sis (jei jis nuo šir dus) dėl jungimo si į NA TO tik rai ne pa grįs tas. Tiems pa trio tams, ku rie ma no, kad tau tą ir vals ty bę ga li iš gel bė ti tik neut ra li te tas, ku ris bū tų ne kas ki ta, o izo lia vi ma sis nuo de mok ra ti nio pa sau lio, de ra pri min ti ir il ga am žę Lie tu vos orien ta ci jos į Va ka rus tra di ci ją, tai gi ir tai, kad tau tos gel bė ji mo ne ga li ma siek ti iš-duodant Va ka rų ci vi li za ci ją, ku rio je yra įkū nė ju si tūks tant me tė žmo ni jos ko va dėl lais vės. Lo ja lu mas šiai am žinai vi sos žmo ni jos ko vai yra aukš tes nis už bet ku rį siauresnės plot mės idė ji nį įsi pa rei go ji mą (Ka vo lis V., Tre čio sios jė gos for ma vi ma sis, in: Met me nys, 1962, Nr. 5, p. 182). Pen kias de šimt me tė NA TO is to ri ja pa tvir ti na ir jo pri si im tos mi si jos bū ti tai kos ga ran tu sėk mę. Jei gu įsto ti į šią or ga ni za ci ją Lie tu vai pa vyk tų, kaip ti ki ma si, tai pa ga liau baig tų si jos is to ri jo je jau dau giau ne gu du šim tus me tų trun kan tis be si kar to jan čių vals ty bin gumo ne te ki mų ir daž nai be vil tiš kų iš si va da vi mo ko vų eta pas. Tai is to ri nis šan sas. Juo ne pa si nau do ti bū tų lem tin ga is to ri nė klai da. Pri va lo me įsi pa rei go ti pa ci et li ber ta ti tai kai ir lais vei. NaujOjO ŽidinIO-AidŲ IEŠKOKITE šiuose lietuvos SPAUDOS KIOSKUOSE Vilniuje: Antakalnio / Žolyno g. sankirtoje Antakalnio g. prie parduotuvės IKI Antakalnio g. transporto žiede Didžiojoje g. prie Helios kino teatro Gedimino pr. / Vienuolio g. sankirtoje Gedimino pr. prie Centrinio pašto Gedimino pr. prie Nepriklausomybės aikštės J. Basanavičiaus / Algirdo g. sankirtoje J. Tumo-Vaižganto g. prie Lukiškių stotelės Katedros aikštėje Laisvės pr. prie parduotuvės Kometa Pylimo g. prie Lietuvos kino teatro Savivaldybės aikštėje T. Kosciuškos g. prie Menų gimnazijos stotelės T. Vrublevskio / Tilto g. sankirtoje Vilniaus g. V. Kudirkos g. prie Čiurlionio stotelės Akmenėje V. Kudirkos g. Alytuje Pulko g. 8 (parduotuvėje) Anykščiuose A. Baranausko aikštėje Biržuose Vytauto g. Druskininkuose M. K. Čiurlionio g. 40 Ignalinoje Laisvės aikštėje Jonavoje J. Basanavičiaus / Žeimių g. sankirtoje Joniškyje Miesto aikštėje Jurbarke Kauno g. Kaišiadoryse Gedimino g. 32 Kaune Laisvės al. / E. Ožeškienės g. sankirtoje Kėdainiuose Didžiojoje g. Kelmėje Vytauto Didžiojo g. 82 Klaipėdoje Taikos pr. 111 (parduotuvėje) Kretingoje Rotušės aikštėje Kupiškyje Vytauto g. Lazdijuose M. Gustaičio g. Marijampolėje Kęstučio g. 9 (parduotuvėje) Mažeikiuose Putino prekybos centre Molėtuose Vilniaus g. 52 Pakruojyje Vytauto Didžiojo g. Palangoje Vytauto g. Panevėžyje Savanorių aikštėje Pasvalyje Vytauto Didžiojo g. Plungėje Vytauto g. 11 (parduotuvėje) Prienuose Vytauto g. Radviliškyje Dariaus ir Girėno g. Raseiniuose Vilniaus g. (prie autobusų stoties) Rokiškyje Nepriklausomybės aikštėje Skuode J. Basanavičiaus / Vytauto g. sankirtoje Šakiuose V. Kudirkos g. 106 (prie Taupomojo banko) Šalčininkuose Vilniaus g. Šiauliuose Tilžės g. 151 (parduotuvėje) Šilalėje J. Basanavičiaus g. Šilutėje Lietuvininkų / Eglių g. sankirtoje Širvintose I. Šeiniaus g. 1 Švenčionyse Vilniaus g. Tauragėje Vytauto g. 60 a Telšiuose Respublikos g. Trakuose Vytauto g. 37 Ukmergėje Kęstučio aikštėje Utenoje J. Basanavičiaus g. 59 (parduotuvėje) Varėnoje Vytauto g. 8 (parduotuvėje) Vilkaviškyje Vytauto g. 85 Visagine Veteranų g. 4 (prie baldų parduotuvės) Zarasuose Šiaulių g NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

11 ŽVILGSNIS Intelektualų neatsakomybė Kęstutis K. Girnius Ge gu žės 2 d. Lie tu vos ai das iš spausdi no 32 in te li gen tų at vi rą laiš ką prezi den tui Val dui Adam kui. Pa grin dinė laiš ko te ma ži niask lai dos ni hi liz mas ir jos su ke lia mos blo gy bės. Ta čiau laiškas įdo mus ne dėl iki nuo bo du mo karto ja mos ži niask lai dos kri ti kos, bet dėl to, ką jis at sklei džia apie jo au to rius ir kai ku riuos Lie tu vos in te li gen tus. Laiš ko au to riai ra gi na pre zi den tą tar ti žo dį apie mi to lo gi zuo ja mą jos [ži niask lai dos, K. G.] ne pri klau somu mą, apie aki vaiz dų vi suo me nės in for ma vi mo prie mo nių bul va rė ji mą, pri mi ty vė ji mą, ag re sy vu mo, žiau ru mo pro pa gan dą, pre ten zi ją bū ti ga lu ti ne tei sin gu mo ins tan ci ja. Ši kri tika ne nau ja ir ne be pa grin do. Au to riai taip pat skun džia si, kad ži niask laida ne igia tra di ci nes ver ty bes ir iš jų ty čio ja si, nu ver ti na vals ty bės idė ją. Sa vo ruož tu pre zi den tas ra gi na mas pa reng ti stra te gi nę vals ty bės vi zi ją, kurią pa si ra šy tų ir ki ti su si rū pi nę įta kin gi žmo nės. Esa ma ki tų, la biau abe jo ti nų tei ginių. An tai tvir ti na ma, kad per 10 Nepri klau so my bės me tų Lie tu vos dvasinis nuos mu kis vy ko ge ro kai spar čiau ir aki vaiz džiau nei per 50 so vie ti nių me tų. Ir da ro ma užuo mi na, jog už tai at sa kin ga ži niask lai da. Gal da bar nuos mu kis iš tie sų aki vaiz des nis, bet ga li ma ar gu men tuo ti, kad nuos mu kis yra so vie ti nės san tvar kos ir jai bū dingo mąs ty mo ir el ge sio vai sius ir kad jis pil nu pa vi da lu pa si reiš kia da bar, nes tik da bar tik rie ji so vie ti nės santvar kos auk lė ti niai 1960-ųjų me tų kar ta pra de da per im ti va do vau ja mą vaid me nį ša lies gy ve ni me. O kad ir ko kios bū tų jos nuo dė mės, da bar ti nė ži niask lai da ne su kū rė so vie tų santvar kos. Laiš ke tei gia ma, kad ži niask lai da ak ty viai pro pa guo ja nu si vy li mą sa vo vals ty be, taip tar si ne są mo nin gai su ku ria mos są ly gos kam nors iš kitur at ei ti ir tvar ky ti mū sų Vals ty bę už mus... Man ne aiš ku, ko kia žo džio tar si reikš mė šia me sa ki ny je, bet užuo mi nos apie są ly gų ša liai pa verg ti su da ry mą tik su ke lia šyp se ną. Jei gu ži niask lai da to kia įta kin ga ir be veik vi sa ga lė, tai ko dėl ji no rin ti pa kviesti at ėjū nus, ku rie ją vei kiau siai pa ža bo tų ar ba pa keis tų sa vai siais? Laiš ko au to rių siū ly mai dėl pa dėties ge ri ni mo nei įdo mūs, nei nauji. Ir var gu ar jie pa tys nau do tų si ki tiems siū lo mais vais tais. Ži niask lai da esą tu rė tų kal bė ti apie tei sin gumą, do rą, mei lę, Die vą, tik rą sias gy ve ni mo verty bes. Už duo tis gal ir kil ni, bet ne la baire a lis tiš ka. Jei gu rim tu fi lo so finiu po žiū riu bū tų nag ri nė ja mos do ro vės nor mos, tai ma žai kas su pras tų to kias dis ku si jas, nes da bar ti nė fi lo so fi ja, kaip ir vi sos moks lo sri tys, tu ri sa vo da ly ki nę li te ra tū rą ir meto do lo gi ją (ki ti sa ky tų scho las ti ką), į ku rią įsi gi lin ti rei kia bent ke le rių me tų. O ra gi ni mai bū ti do riems ar pa mal diems bei ki to kios rū šies sen ti men ta lūs pa moks lai grei tai at bai dytų ir pa lankiau siai nu si tei ku sius klau sy to jus. Pa moks lai tu ri sa vo pa skirtį ir vie tą, bet ir baž ny čio se pa pras tai jie sa ko mi tik sek ma die niais. Pa trio tiz mas pa na šiai ne dė kin ga te ma. Ar ba ji rei ka lau ja su dė tin gos abst rak čios ana li zės, ar ba taik laus krei pi mo si į žmo gaus šir dį ir dva sią. Abst rak ci jos klau sy to jus už liū liuos, o aud rin ga re to ri ka ne tin ka mo mis ap lin ky bė mis greit virs ta far su ir net ty čio ji mo si for ma. Ki ti pa siū ly mai ir gi bergž di. Bū tų ge rai, kad pi lie čiai, o ypač jau ni mas, gau tų dau giau šva raus ir gai vaus dva si nio pe no, bet kas jam šį pe ną su teiks pri im ti na for ma? Ti kiu, kad ne siū lo ma, jog jau ni mas bū tų ver čiamas žiū rė ti jam at gra sias pro gra mas. Dar skep tiš kiau ver tin ti nas pa grin dinis au to rių siū ly mas de kla ra ci ja dėl stra te gi nės Vals ty bės vi zi jos. Jei gu būtų sie kia ma teks to, ku riam dau gu ma ga lė tų pri tar ti, jis bū tų ku pi nas tuš čių tra fa re ti nių šū kių. O kon kre tes nio turi nio pa vyz džiui, par ti jos pro gra mos ly gio su tei ki mas jį pa vers tų dau ge liui ne pri im ti nu pa reiški mu. Ko kią strate gi nę vi zi ją ga lė tų pa si ra šy ti Bra zaus kas ir Land sber gis, An driu kai tis ir Pa ksas, Ker na gis ir Tam ke vi čius, Juo zai tis ir Er lic kas? Laiš kas pre zi den tui nė ra sui ge ne ris teks tas. Vei kiau jis pri klau so verkšle nan čio pa ter na liz mo žan rui, ku rį be veik de šimt me tį puo se lė ja dalis Lie tu vos in te li gen tų. Žan ras nesu dėtin gas. Pla čiais bruo žais nu pie šiama da bar tis, pa brė žia mi tik ri ir įsi vaizduo ja mi trū ku mai, ap gai les tau ja ma, kad tik ro vė ne ati tin ka idea lų, kad įvai rūs niek da riai ar tai bū tų bu vę ko mu nis tai, land sber gi nin kai, versli nin kai, ar ži niask lai da už val dė Lie tu vą, į kam pą nu stum da mi tik ruosius pa trio tus, in te li gen tus ir ki tus dva sin gus žmo nes. Pa dė tis, nors ir grės min ga, nė ra be vil tiš ka. Rei kia tik ra jam dva si niam eli tui, ku riam mira bi le dic tu pri klau so teks to au to riai, su teik ti di des nį vaid me nį vie ša ja me gy ve ni me bei pri ėji mą prie te le vi zi jos NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 227

12 ir ra di jo lai dų, leis ti jam reikš tis po liti ko je. Eli tui nu ro džius, kad ne reik tų ža vė tis smur tu, sek su, pi ni gais ar pop mu zi ka, liau dis su pra sian ti sa vo klai das, at si sa ky sian ti ydin gų po mėgių ir grį šian ti prie tik rų jų ver tybių. At seit da bar tis pra gaiš tin ga, pra ei tis, net ir so vie ti nė, bu vu si kil nesnė, nes dva sin gie ji bu vę ger bia mi, švie ses nė at ei tis at kur ti na, su grą ži nant jiems de ra mą vie tą vi suo me nė je. Kai rių jų ir de ši nių jų va rian tai šiek tiek ski ria si. Kai rie siems pra ei tis švie čia la biau ro ži nė mis spal vo mis, o ro jų ga li ma at kur ti ir be Die vo ar krikš čio niš kų ver ty bių. Bet čia tik pa grin dinio teksto pa raš tės. Nors to kio teks to ra šy mas vei kiausiai su tei kia au to riams ma lo nu mą, jie el gia si ne at sa kin gai in te lek ti niu po žiū riu. Di džio ji dau gu ma pa si rašiu sių jų yra sa vo sri ties spe cia listai, ilgai mo kę si ir dir bę, kol su kau pė rei kia mas ži nias ir įgū džius. Sa vo ko le gų dar bams jie, be abe jo, reik lūs, pro fa nams ne itin pa kan tūs. Pui kiai su pras da mi, kad ne at sklei si ko nors nau ja ar gi laus be kruopš taus ir vargina mo dar bo, jie sa vo skai ty to jams per ša ba na lų teks tą be ori gi na lių min čių ar pa siū ly mų. Ko dėl? Juk šis laiš kas nė ra fel je to nas ar leng va bū dis šmaikš ta vi mas. Ra šo ma apie vals ty bę, jau ni mo auk lė ji mą ir skau džią da barti nę pa dė tį be iro ni jos ir iš pi lie ti nių po zi ci jų. Pa suk ti jau ni mą ge ru ke liu, pa kel ti tau tos do ro vę ne ma žiau svarbu ne gu ge rai pa sta ty ti spek tak lį, para šy ti ap sa ky mą ar su kur ti kan ta tą. Iš šū kis net di des nis, bet į jį at sa ko ma ke liais nu val kio tais šū kiais. Sun ku įsi vaiz duo ti, kad au to riai ti ki tuo, ką ra šo. Tiks liau sa kant, ar jie tuo ti kė tų, jei bent ke lias mi nu tes ra miai per mąs ty tų sa vo pa grin di nes te zes? Ar ži niask lai da iš tie sų to kia ga lin ga, ar, pa kei tus jos tu ri nį, pa da rius ją rimtes nę ir kil nes nę, iš nyk tų rim tos Lie tu vos pro ble mos, ar tik su ma žė tų skai ty to jų ir žiū ro vų? Ko kie prie žastin gu mo ry šiai tarp ži nias klaidos ir ne igia mų Lie tu vos gy ve ni mo aspektų? Kiek ži niask lai da juos su ku ria, ŽVILGSNIS o kiek ji jų vai kas? Ir kaip vie ną ar ki tą te zę bū tų ga li ma įro dy ti ar ba ap gin ti? Ar au to riai tik rai ma no, kad kal bos apie do rą (gal ir apie darbą bei dar ną) pa keis tų dva si nį kli ma tą? Apsa ky mas ne įgy ja li te ra tū ri nės ver tės, jei dva sin gas au to rius sen ti men ta liai ra šo apie gė rio per ga lę arba smer kia ne do rą. Ko dėl rei kė tų ma ny ti, kad pana šiai su kurp tas teks tas apie tik ro vę bent kiek ver tin ges nis? In te lek tu a liai ne at sa kin ga su dėtin gą pa sau lį vaizduo ti juo do mis ir bal tomis spal vo mis, leng va ran ka nu ro dant, kas niek šas ir kas did vy ris, kas dary ti na, sie kiant pa ša lin ti blo gy bes. Tre čią kar tą per de vy nias de šimt me tų Lie tu va išgy ve na mil ži niš kus poky čius. Kai ku riais at žvil giais pas kuti nis de šimt me tis gal su dė tin giau sias iš vi sų. Lai mė ji mai ge ro kai kuk les ni, ne gu bu vo įsi vaiz duo ta, jus ti žmo nių nu si vy li mas ir pa si me ti mas. Jis akivaiz dus ir šia me laiš ke. Iš in te lek tu a lų lyg ir ga li ma ti kė tis gi les nės ana li zės, nuo sek les nių mė gi ni mų su pras ti ir pa aiš kin ti, kas vyks ta. Ta čiau kaip tik to nė ra. Vei kiau at virkš čiai. Dau ge lis in te li gen tų kar to ja gat vės po li ti kų mė gia mas te mas, ieš ko blo gie čių, kurie at sa kin gi už da bar ties ne sėk mes ir ku rių pa ša li ni mas bū tų tvir tas žings nis į nau ją auk so am žių. Gat vės po li ti kai ga li aiš kinti, kad pik tų žmonių ne šva rūs kės lai su kė lė dva si nį ar eko no mi nį nuos mu kį, o iš in te lek tu a lų lau kia ma sub ti les nių iš va dų, pa grįs tų ne vien daž nai tul žin gais jaus mais, bet vi suo me nė je vieš pa tau jan čių išanks ti nių nuo statų kri ti ka. Lie tu vos gy ve ni mą dar smar kiai vei kia m. dvi sto vyk las su kū ru si ta kos ky ra tarp są jū die čių ir dar bie čių. Pri klau sy mas vie nai ar ki tai dar nu le mia dau ge lio veiks mus ir su tei kia rė mus įvy kiams ver tin ti. Net jei su si skai dy mas bu vo ne iš vengia mas, jo kon kre čią for mą pa vei kė dau gy bė at si tik ti nu mų, ku riuos ilgainiui pats gy ve ni mas pa tiks li no. Tačiau dau ge lis in te li gen tų to lyg ir ne pa ste bė jo ir to liau pa lai ko vi suomenės su dve ji ni mą. Tai nė ra vienkar ti nis reiš ki nys m. rin ki mų aidai dar de vin tą de šimt me tį spal vi no iš ei vi jos po li ti nį ir kul tū ri nį gy ve ni mą, ka dan gi in te li gen tai se niems po li tiniams gin čams su tei kė pa sau lė žiūri nį at spal vį, juos su reikš mi no ir ne lei do jiems ty liai iš nyk ti. To dėl nu ken tė jo vi sa iš ei vi ja. Laiš ko au to riai ga lė tų aiš kin ti, kad jie ne sie kė nuo dug niai nag ri nė ti Lie tu vos pa dė ties, bet tik at kreip ti pre zi den to dė me sį į vie ną ki tą blo gy bę. Ta čiau dau ge lio vie šo ji veik la ir apsiri bo ja to kiais trum pais ex cat hed ra pa si sa ky mais. Po vie no pa si sa ky mo ei na ki tas, bet ir Pe ne lo pės kan trybė iš sek tų, be lau kiant ko nors sva res nio. Pa si ra šiu sie ji taip pat ga li tei sin tis, kad jie mu zi kai, li te ra tai, dai li ninkai, iš ku rių ne ga li ma lauk ti eko no minės ar po li ti nės ana li zės. Tai tiesa, bet ko dėl ta da pra bil ti klau si mais, apie ku riuos ne iš ma nai? Po lin kis kal bė ti itin daug, apie ką itin ma žai žinai, yra se na in te li gen tų yda, ypač ryš ki Pran cū zi jo je. Ir bū tent šio je ša ly je, kur in te li gen tų vaid muo vi suo me nėje sva rus, mąs tan čios kla sės iš ti sus dešimt me čius ak lai kar to ja va do vė li nes mark sis ti nes te zes, ma žai ką ben dra tu rin čias su rim to mis vi suo me nės prob le mo mis. Laiš ke ke lio se vie to se pra si ver žia il ge sys se na jai tvar kai, ku rio je in te ligen tai bu vo ger bia mi ir gir di mi, nors žo džio lais vė var žo ma. Vil ta si, kad, at ga vus ne pri klau so my bę, su var žymai bus pa ša lin ti, o tri bū nos liks. Ta čiau kar tu su su var žy mais iš ny ko ir tri bū nos. Ir ne bū ti nai blo gai, jei au to riai ir to liau ten kin sis pa na šiais pareiš ki mais. Taip, Lie tu vos ži niasklai da tu ri di de lių trū ku mų, daž nai ty čioja ma si iš pa trio tiz mo ir įvai rių dorybių, dau ge lis te le vi zi jos lai dų pa vir šu ti niš kos. Bet ne už mirš ki me, kad ne žur na lis tas su gal vo jo šū kį: pa trio tas tai idio tas. Re ti teks tai to kie at gra sūs, kaip mo ra li zuo jan tys Lie tu vos ry to ve da mie ji apie spau dos lais vę ir gar sių me ni nin kų skel bia mas juo da šim tiš kas idė jas. Bet lėkš ti pamoks lė liai nė ra tin ka mas atkir tis. 228 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

13 LITERaTŪRA IR RELIGIJA Ja Me Gy Ve Na Me ir esa Me Į Naujojo Židinio-Aidų klausimus atsako Al do na Ele na Pui šy tė Ko kie ra šy to jai, mąs ty to jai, me ni nin kai la biau siai vei kė Jū sų pa sau lė žiū rą ir kū ry bą? Ką iš jų pe rė mė te, pa si mo kė te? Koks čia bu vo ir yra Jur gio Bal tru šai čio vaid muo ir vie ta? Nors gi miau kai me, nuo pa aug lys tės tu rė jau re tą gali my bę skai ty ti ge riau sias tar pu ka rio ne pri klau so moje Lie tu vo je iš leis tas lie tu vių ir už sie nio au to rių kny gas bei žur na lus. Dė dė, te olo gijos moks lų dr. ku ni gas Jo nas Pui šys, pa li ko tė viš kė je sa vo bib lio te ką. Jo je, be te olo gi jos, fi lo so fi jos, dvasi nio tu ri nio kny gų, bu vo nema žai ir gro ži nės li te ra tū ros. Tarp jų radau Jur gio Bal t ru šai čio Aša rų vai ni ką. Kaip jo poe zi ja ati ti ko ma no to me to iš gy veni mus! O ži no ji mas, kad po eto tė viš kė neto lie se, dar la biau gi li no dva si nę gi mi nys tę. Me nu vie ną liūd ną 1946 m. nak tį (ne seniai bu vo miru si ma ma), kai tė viš kės so dy bo je bu vau vie na. Lap kri čio lie tus barbe no į lan gus, ošė sodo me džiai. Vos ne vi są nak tį ži bi nau lem pą. Ne ga lė jau už mig ti. Mel džiau si. Po to skai čiau Aša rų vai ni ką. Ra mi no min tis, kad ma ža ver tas žmo gus ne ver kęs. O dvi ei lu tės iš ei lė raš čio Ne mi gas Aš, liūd nas, šir di mi naš lai čio, / Nak to vi džio by los klau sau... man bu vo tar si bro liš kos sie los pri si lie ti mas. Tą našlai tys tę te be jau čiu li gi šio lei. Bal tru šai čio po ezi ja aug te įau go ma n į šir dį. Sa vas ir ar timas ta po be si mel džian tis ir ver kian tis jo sku du tis. Pri mi ni mas, kad esi čia Ne kaip la pas, vė jo pūs tas, / Bet ga lin go Tė vo siųs tas pa dė jo at si lai ky ti, ne pa lūž ti, mo kė gy ven ti pa vo ju je. Di de lę įta ką ta da pa da rė ir ka ta li ky bės su bran din to ALDONA ELENA PUIŠYTĖ (g. 1930) poetė. Svarbiausi eilėraščių rinkiniai: Įvardijimai ir sąskambiai (1985), Ne už mirštuolių skliautas (1989), Šviesa pro erškėtį (1995), Atodūsiai tyloje (1996). tau tiš ku mo dai niaus Ber nar do Braz džio nio kny ga Per pa sau lį ke liau ja žmo gus. Gi lus ti kė ji mas, mei lė sa vo tau tai, šird gė la dėl jos kan čių man tai bu vo be ga lo ar ti ma. Ei lė raš čiai Šau kiu aš tau tą, Ar tu su tais, Aš čia gy va, Pro le dus..., De pro fun dis ra gi no prie šintis, ne nu si lenk ti. Ža vė jau si jo re li gi nės po ezi jos šedev rais Pro ce si ja į Kris tų, Bet le hem, Ke lei vis iš Edomo, Vieš pa ties žings niai ir k t. Pir mie ji ma no ei lė raš čiai, ra šy ti tė viš kė je, bu vo šių po etų įta ko ti. De ja, trys stori po ezi jos są siu vi niai vie ną bau gią grės mės va lan dą vir to pe le nais... Po il go ty lė ji mo vėl pra dė jusi rašyti, jau są mo nin gai ieš ko jau sa vo ke lio. Bet jų po ezi ja li ko ar ti ma. La bai ar ti ma ir Šat ri jos Ra ga nos pasau lė jau ta. Ža vė jo Jo nas Ais tis, An ta nas Vai čiu lai tis, anks ty va sis Pu ti nas. Vė liau Os ka ras Mila šius, Fried ri chas Hölder li nas, Rai ne ris Ma ri ja Ril ke... Su pa sau li nės fi lo so fi jos is torija su si pa ži nau anks ti iš Al berto Stioc klio kny gos Fi lo so fi jos isto ri jos bruo žai. An ta no Ma cei Aldona Elena Puišytė. Onos Pajedaitės nuotrauka nos Kul tū ros fi lo so fi jos įva das, Sta sio Šal kaus kio, Le vo Kar sa vi no dar bai, Fried ri cho Wil hel mo Fo ers te rio ka ta li kiš ka pe da gogi ka, vi zio nie riška Er nes to Hel lo žmo gaus dvasi nių gel mių ir kū ry bos stu di ja Žmo gus, šv. Au gus ti no Iš pa ži ni mai, šv. Te re sės Sie los is to ri ja, Gio van ni Pa pi ni Kris taus is tori ja, Ado mo Jakš to Me no pro ble mos. Žur na lai Židi nys (vie na me iš jų ra dau Juozo Gir niaus straips nį apie eg zis ten cia liz mą), So ter, Lo gos, Tie sos ke lias, Nau jo ji ro mu va ir kt. Tai tik ma ža da lis to, ką tuo met per skai čiau. Vė liau, gy venda ma Kau ne, gau da vau po grin dy lei džia mos li te ra tū ros. Iš kse ro ko pi jų per skai čiau vi sus Ma cei nos raš tus, An tano Rub šio, Gir niaus, An ta no Pa škaus, Car lo Ca ret to, Tho mo Mer to no, Jac qu es o Ma ri tai no, Jo sepho Rat zin ge rio ir ki tas da bar Lie tu vo je iš leis tas ir dar neišleis tas kny gas. Taip pat Lie tu vos Ka ta likų Bažny čios kro ni ką, Krikš čio niš ko sios kla si kos se riją. Jų iš min tis vei kė ma no gy ve ni mą ir kū ry bą. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 229

14 aldona elena puišytė So vie ti nės oku pa ci jos me tais iš Jū sų be kom pro mi sės po zi ci jos nuo sek lu mo ga lė jo pa si mo ky ti ne vie nas ano me to di si den tas. Kaip iš si lai kė te to je ab sur diš ko je re aly bė je, kas pa dė jo orien tuo tis grio vy bos zo no je, at skir ti tik rą me ną ir me lą? Vi sų pir ma ti kė ji mas. Šiur pą kė lė prie var ti nio ateiz mo bru ka mos ne są mo nės. Ma čiau, kaip ga li suž vėrė ti nie kuo ne ti kin tis žmo gus. Po ka rio me tų bai su mai su bran di no ne pa gal me tus. Tė viš kė je daž nai lan kyda vo si miš ko bro liai par ti za nai. Ar ti mi man bu vo jų idea lai. Skau džios jų žū tys. O stri bų siau tė ji mai kaime! Trem tys. Iš trem ta vi sa ma mos gen tis. Su im tas jos bro lis An ta nas Amb ro zai tis pra žu vo Ši lu tės ka lė ji me. Kai prasidėjo trė mi mai, ne nak vo da vom na mie. Me nu, kaip gu lėjau nak tį ru gių lau ke žvelg da ma į žvaigž dė tą be ga lybę su ai be min čių ir klau si mų. Jau ta da su pratau, kad esu lyg dul kė ant Vieš pa ties del no, bet sau gi Jo glo bo je. Vė liau ta nuo jau ta pa si tvir ti no su kau pu. Kai su ėmė tėvą ir ma ne tar dė Jur bar ko sau gu me ru sas en ka vė dis tas, vi sam lai kui įsi mi niau tos sis te mos klastą ir žiau rumą. O 1952 m. pa va sa rį, prieš pat abi tū ros eg za mi nus, pabėgau iš tė viš kės nuo grė su sių rep re si jų, vis ką pa li ku si sveti miems... Per daug pa ty riau skausmo, kad bū čiau galėju si su si tai ky ti su ta ab sur diš ka re a ly be, priim ti jos siū lo mas kau kes. Juo la biau, kad vi so se ne gan do se jau čiau aki vaiz džią Ap vaiz dos globą: pro tu ne pa aiš kina mų su ta pi mų, ne ti kė tai su tik tų rei ka lin gų žmo nių, net įspėjan čių sap nų žen klais. Tai bu vo ne už tar nau tos ma lo nės. O tik rą me ną ir me lą at skir ti ne bu vo sun ku. Vi dinis per spė jan tis bal sas ne lei do iš duo ti, ga din ti sa vo po ezi jos. Sun kiau bu vo ją iš spaus din ti. Ka dan gi žo dį Die vas cen zū ra iš brauk da vo, ieš ko jau ki to kių bū dų liu dy ti sa vo ti kė ji mą. Taip po emų kny go je Įvar di ji mai ir są skam biai, be cen zo riams už kliu vu sios is to ri nės poemos, bu vo ir dau giau įtar ti nų teks tų. Pvz., po emo je Bal sas-vizi ja-veid ro dis yra dau giap ras miai lo ty niš ki žo džiai: Co ep tus, Rex et Lux. Iš na šo je juos pa aiš kinau: Co ep tus pirmo ji pra džia, pra dė ji mas, pra das; Rex ka ra lius, val do vas, lai min ga sis; Lux švie sa, ug nis, gar bė, gy vy bė, pa galba. Ti kin ty sis tu rė jo nu jausti, jog čia kal ba ma apie Švč. Tre jy bę. Ar ba ki ta ei lu tė: Cre do, er go, sum ti kiu, to dėl esu. Ar ba: Ma do nos vei das ties Kū di kiu pa lin ko [...] ne že miš ka Bu vei nė [...] Be lai kis Am ži nas [...] Yra mus re gin tis Re gė to jas, jis ži no [...] ir kt. Kaip su bren do Jū sų ti kė ji mas: kiek čia bu vo tra di ci nės re li gi nės prak ti kos, įvy kių iš gy ve ni mų? Kiek lė mė Jū sų dė dė kun. Jo nas Pui šys? Au gau ka ta li kiš ko je šei mo je, jai bū din gų tra di ci jų ap lin ko je. Sek ly čio je šven ti pa veiks lai. So de dė dės Pra no Pui šio, me niš kų lie tu viš kų kry žių ir kan klių meist ro, do va na kop ly tė lė su vi du je sė din čia žyd rai ap sisiau tu sia So pu lin gą ja Die vo Mo ti na (te be tu riu ją iš sau goju si: kai lai kai šiek tiek at ši lo po Sta li no mirties, grį žu si į tė viš kę ap si žval gy ti, ra dau So pu lin gą ją nu mes tą ant šlai to. Par si ve žiau į Kau ną kaip ste buklin gos vai kystės ir vė les nio tra giš ko lai ko pri si mi ni mą). Anks ti iš mo ky ta po te rių ir mal de lių į an ge lą Sar gą, va ka re ra miai užmig da vau bal tų jo spar nų prie globsty po pa veiks lu ant sie nos. Ma no vai kys tės ti kė ji mas bu vo la bai gy vas ir tikras. Die vas ne at ro dė rūs tus, o tik my lin tis Tė vas, kar tais pel ny tai nu bau džian tis už vai kiš kas iš dai gas. Tai dėdės kun. Jo no įta ka. Sklei dęs mei lę ir džiaugs mą, jis man pa liu di jo ir my lin tį Die vą. O šven ta die nių mal din go ji rim tis. Kū čios. Ka lė dos. Net ka lė do ji mai mums bū da vo šven tė. Skir sne mu nės kle bonas Vin cen tas Se me na vi čius vi sa da pas mus pie tau da vo. At vež da vo jo leis tą žur na liu ką Mū sų pa ra pi ja, šven tų pa veiks lė lių. Gegu žės mė ne sį Švč. Mer ge lės Ma ri jos pa veiks lui pin da vome vai ni ką, ruoš da vo me al to rė lį su gė lėm ir žva kėm. Vaka rais su si rink da vo kai my nai giedo ti mo ja vų lita ni jų ir gies mių. Ga vė nio je gie do da vo Grau džius verksmus. Džiaugs min gas Ve ly kų Ale liu ja. Va sa rą at lai dai, pro ce si jos ap link baž ny čią, skamban tys var pe liai, vys tan čių žo ly nų kva pas, ai din čios gies mės už bur da vo vai kiš ką šir dį. Vai kys tė je gra žiausias žmo gus man bu vo ku nigas, ne šan tis monst ran ci ją, prieš ku rią bars ty da vau gė lių žied la pius kar tu su ki tom mer gai tėm. Tie sio gi nė dė dės ku ni go Jo no Pui šio įta ka tę sė si tik pen ke tą me tų vai kys tė je. Iki 1935 m. jis gy ve no Italijo je, Ve ro no je ir Pe ro zo je, kur dir bo moks lo ta rė ju ir lie tuvių sa le zie čių ora to ri jos ve dė ju. Grį žęs į Lie tu vą, apsi sto jo gim to jo je Skir sne mu nės pa ra pi jo je įkur ta me sale zie čių cen tre Vy tė nuo se. Bet grei tai ar ki vys ku pas Juo zas Skvi rec kas pa kvie tė jį į Kau ną. Švč. Tre jy bės pa ra pi jo je dė dė kun. Jo nas įkū rė pir mą ją šv. Jo no Bos ko orato ri ją ir jai va do va vo. Šven ta die niais čia rink da vosi netur tingų gy ven to jų vai kai, gra žiai leis da vo lai ką mels da mie si, žais da mi, spor tuo da mi. Daž nai dė dė kun. Jo nas at va žiuo da vo į Vy tė nus. Vež da vo si mus į vie nuo ly ną. Kop da vom su juo į Gel gau dų pi lies bokš tą pa si žval gyti. Me nu jau kią vie nuo ly no ap lin ką, gė ly nus, tven ki nius, gra žų par ką. O 1940 m. dė dė kun. Jo nas išva žia vo į Vo kie ti ją. Dir bo Ber ly ne lie tu vių pa sto ra ci jos cen tro vedė ju. Ka ro me tais dar par va žia vo į Lie tu vą. Tai bu vo paskuti nis mū sų pa si ma ty mas. Dė dė vėl grį žo į Ber ly ną tęs ti apaš ta la vi mo dar bą. Ru sams ar tė jant prie Ber ly no, iš trū kęs iš ap sup ties, sku bė jo lan ky ti lie tu vių ko lo nijų. Bet pa ke liui į Schwein fur tą su si dū rė su ne sa vo pu se va žia vu sia ame ri kie čių ka riš kių ma ši na ir sun kiai su žeis tas at si dū rė li go ni nė je. Jį ap lan kiu siam ku ni gui L. Jan kaus kui šyp so da ma sis pra ta rė: Ma tai, Die vas grei čiau man da vė atos to gų, ne gu aš pats su ge bė jau jų 230 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

15 jame gyvename ir esame gau ti. Čia ir mi rė 1945 m. bir že lio 14 d. su lau kęs vos 41 me tų. Ge rai dė dę pa ži no jęs kun. Jan kaus kas, pava di nęs jį ri zi kin gos pa sto ra ci jos kar žy giu, Vo kie ti jo je leis ta me lie tu viš ka me laik raš ty je Tė viš kės gar sas apie jį ra šė: Bu vo vi siems vis kuo, kad vi sus lai mė tų Kristui. Toks jis ir li ko ma no at min ty je ide a lus kuni gas, aist rin gas šv. Jo no Bos ko se kė jas, links mas ma no vai kys tės žaidi mų bi čiu lis. Pa aug lys tė je ir jau nys tė je jo įta ka bu vo di džiu lė pa lik tos bib lio te kos dė ka. Ji brandi no ma no ti kė ji mą. Pri si me nu, ne vie nos kny gos paraš tės bu vo iš mar gin tos dė dės kun. Jo no brai žu. Skai ty da ma tar si jau čiau ša lia plaz dant jo dva sią. De ja, jos vi sos pra puo lė, kai tė viš kė je gy ve no sve ti mi. Ir ma no ma mos bro lis Je ro ni mas Amb ro zai tis buvo ku ni gas. Stu di ja vo te olo gi ją Pe ter bur go dva si nė je akade mi jo je. Mi rė jau nas su sir gęs džio va. Gy vo jo nepa ži nojau, bet pa mi lau vi sa vai kiš kos šir dies mei le iš ma mos pa sa ko ji mų, li ku sių rus vų fo to gra fi jų. Vai kys tės ap lin kos, anks ti pra dė tų skai ty ti re li gi nių kny gų ir žur na lų ka ta likiš ka dva sia taip gi liai įsi šak ni jo ma no šir dy je, kad ne pa jėgė ti kė ji mo iš rau ti jo kie so viet me čio šiaurvė jai. Jū sų kū ry bo je be veik nė ra Šv. Raš to mo ty vų ar te mų, bet vy rau ja, ga li ma sa ky ti, krikš čio niš ko s eg zis tenci jos bū se nos. Kaip jas įvar dy tu mė te, api bū din tu mė te? Nuo anks ty vos jau nys tės ma ne ža vė jo ir trau kė misti ka. Šv. Au gus ti nas, šv. Te re sė lė, An na Kat ha ri na Emme rich, Juo zo Ere to mis ti nės li te ra tū ros stu di ja apie Eck har tą, Jo han ne są Taule rį, Hein ri chą Seu sę, Eli sabeth Sta gel. Vė liau, Kau ne, ga vau sa vi lai da iš leis tus šv. Te re sės Avi lie tės raš tus ( Sie los pi lis, Apie Die vo meilę, Sie los šauks mas į Die vą, Gy ve ni mas, To buly bės ke lias ), Se ra fi mo Ro us bro ecko apie sie los dva si nę santuo ką, šv. Juo za po Lu ko Vie nuo liš kas gy ve ni mas, Gabrie lės Bo sis Jis ir aš, Šv. Gri go ri jus Pa la ma ir sta čiatikių mis ti ka. Tos kny gos dar so viet me čiu pa pildė ma no bib lio te ką. Ve dė as me ni nės dva si nės pa tir ties il ge sys. Krikš čio ny bės Die vas juk nė ra abst rak tus Kažkas, o my lin tis As muo. Il ge sys to, kas trykš ta iš pa čios krikš čiony bės šir dies gy vo ry šio su Juo. Su vo kiant, kad tos aki mir kos ma lo nė, do va na, o ne ta vo nuo pel nas. Ga li tik bu dė ti ir lauk ti su at vi ra šir di mi. Re li gi nė po ezi ja gal ma žes nio ji mis ti kos se suo? Juk ne vie nas mis ti kas bu vo ir po etas. Mis ti kai kal ba simbolių kal ba apie Die vo es mės ne iš sa ko mu mą, sa vo mis ti nę pa tir tį. Ir po ezi jo je yra ne iš sa ky tos pa slap ties, to, kas švy ti tarp ei lu čių. Šv. Raš tas šven tų pra smių ir sim bo lių gel mė. Ieš kau ja me gy vo jo Die vo Dva sios. Krikš čio niš kos eg zis ten ci jos bū se nas ban dau įvardy ti po ezi jo je. Man tai sie ki mas gy ven ti Kris tu je, kiek tai įma no ma klys tančiam žmo gui. O ir po ezi ja gal tė ra leme ni mas apie tai? Kar tais ge riau pa dė ti daug taš kį ir nutil ti. Šia me nu pi gin tų, iš duo tų, iš si gi mu sių jaus mų amžiu je ko kia reikš mė Jū sų po ezi jo je ir gy ve ni me ten ka mei lės skie me nims? Iš ko ji su si klos to, kas ją pa lai ko? Ne ži nau nie ko gra žes nio už apaš ta lo Pau liaus himną mei lei: Mei lė kan tri, mei lė ma lo nin ga... Die vas iš mei lės su kū rė vi sa tą ir žmo gų. Pa sau lį iš gel bė ti ga li tik mei lė. Ji ku ria, pa lai ko, gai vi na. Kiek vie na tik ra žmo giš ka mei lė gal die viš kos Mei lės at spin dys? Kokia nuo stabi švie sio ji mei lės ug nis, de gu si mis ti kų sie lo se. Juk yra aist ra ne tik jaus mi nė, bet ir dva si nė. Mis ti kai ir šven tie ji bu vo di de lių dva si nių aist rų žmonės. Mis ti nė Kū rė jo ir kū ri nio su si vie ni ji mo pa tir tis taip pat iš reiš kia ma mei lės sim bo liais. Mei lė pa sau lį nu švie čia ypa tin ga švie sa, su šil do ne jau kias erd ves, jas pri jau ki na. Tos aki mir kos, ku rias pa lai mi no mei lė, iš lie ka at minty vi sam gy ve ni mui. Mei lė ir skau di. Ilgi mės am ži nos mei lės, o esa me čia ne am ži ni. Tra pūs ir pa žei džia mi. Mylė da ma bi jai ir pra ras ti tą, ku rį my li. Kol su vo ki, kad nie ko ne praran da me Ta me, ku ris yra Mei lė. Dė ko ju Die vui už Jo mei lės do va nas, už su tik tus žmo nes, už pa tir tą jų mei lę man ir ma no mei lę jiems. Vi so se ne gan do se ma ne pa lai kė tik ar ti mų jų mei lė. Be mei lės ir kū ry ba bū tų tik žvangan tis va ris ir skam bantys cim bo lai. Mei lė ir mal da su sie ja ir su Am ži ny bėn iš ėju siais ar ti mai siais. Di džiau sia pa guo da, kad mei lė nie ka da ne si bai gia (1 Kor 13, 8). Ko kia yra krikš čio nio ra šy to jo, kū rė jo pa skir tis? Ar jo kū ry ba tu ri la biau tar nau ti, ne gu bū ti? Kaip čia išveng ti mo ra li za vi mo nuo kry pų? Kū ry ba yra bu vi mas, liu di ji mas, dva si nė au ka. Ti kėji mo liu di ji mas ne tik gy ve ni mu, bet ir gro žio for momis. Kū ri nio at si lie pi mas į Kū rė jo mei lę. Pa ti kū ry ba ga li tap ti ke liu Die vop, pri ar tė ti prie šir dies mal dos. Po e tas yra pa slap ties tar nas, sa ko Er nes tas Hel lo. Jei tarnau ji tai die viš ka jai Pa slap čiai, sa vo pa šau ki mui kur ti. Po ezi ja yra sa va ran kiš kas fe no me nas, ne įsprau džia mas į griež tus ka no nus. Ji ga li pa liu dy ti, kad už re gi mo sios tik ro vės yra ki ta, ku rio je mes pa ni rę tar si švie so je. Juk pa sa ky ta: Ja me gy ve na me, ju da me ir esa me... Kaip iš veng ti mo ra li za vi mo? Ne ti kin čiam re li gi nė poe zi ja ga li pa si ro dy ti mo ra li zuo jan ti, nors ir ne tu rėtų jo kių mo ra li za vi mo žen klų. Tai skir tin gų gy ve ni mo bū dų, skir tin gos pa sau lė jau tos žmo nių ne su si kal bė ji mo prob le ma. To le ran ci jos sto ka. Jei ne blo giau pik ta va lia. Kaip so viet mečiu. Kal bu iš pa tir ties. Kai ma no eilė raš čių rink ti nė Ne už mirš tuo lių skliau tas 1990 m. I Lietu vos ra šy to jų są jun gos vi suo ti nia me su si rinki me bu vo pa siū ly ta Na cio na li nei pre mi jai ir apie tai pa skelb ta spau do je, ne tru kus pa si ro dė ne pa grįs tai pik ta, triuški nan ti Do na tos Mi tai tės re cen zi ja. Ma nau, kad ji bu vo pa ra šy ta sie kiant pa veik ti Lie tu vos na cio NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 231

16 aldona elena puišytė na li nių pre mi jų ko mi te to spren di mą ma no ne nau dai. At si liepė jaut rio ji Vik to ri ja Dau jo ty tė straips niu Proble miš ki krite ri jai (Li te ra tū ra ir me nas, ). Jos žo džiais ir at sa ky siu į Jū sų klau si mą, nes ge riau tik rai ne sugebė čiau: Simp to miš kas man pa si ro dė ir A. Pui šy tės rinkti nės Ne už mirš tuo lių skliau tas verti ni mas D. Mi tai tės re cen zi jo je Mo ra li zuo jan ti po ezi ja (Per ga lė, 1990, Nr. 5). Ma no su pra ti mu, ne tei sin gos yra re cen zi jos me to di nės po zi ci jos: po etės kū ry ba verti na ma re mian tis ki tų poe tų pa vyz džiais, ki to kio mis es te ti nė mis sis te mo mis, po etę kri ti kė mo ko, ko ji ga li im tis, bet kas jai sveti ma. Be abe jo nės, Pa ster na ko poezi jos api brė ži mas pui kus, ta čiau A. Pui šy tės po eti nis prin ci pas ki tas, gal net po lia riškas: Ne vir tuo ziš ką žai di mą čia žai džiu. / Liu di ju bū ties troš ki mą virst žo džiu. Be abe jo nės, tik ra Pu ti no poeti nė fra zė: Tebū nie ta vo sie loj kai kas ydin ga, / Kai kas ne su de rin ta, krei va. Bet ar žmo gaus dva sios sie ki mas su si de rin ti ir su de rin ti, iš ly gin ti sa vo ke lią yra be reikš mis? Ko dėl ne mo te riš kas yra jaus mų pa svė ri mas? Poe zi ja ga li im tis vis ko ir mo ky ti, ir pri min ti. Nuo lat pri min ti žmo gui, kad jis yra žmo gus, kad tu ri dva sią ir dva sios Tė vy nę, ga li bū ti lai ko ma net po ezijos pa reiga. Ko dėl dva sios švie sos ieš kan čią kū ry bą reiktų sie ti su kon ser va ty viai mo ra lę gi nan čio mis jė go mis? Po ezi jos mo ra lu mas nė ra tas pats, kas mo ra li za vi mas [...]. Ti kin čiam krikš čio niš ka eti ka ir me no es te ti ka gra žiai de ra tar pu sa vy. Kū ry bos es mė gro žis, eti kos gė ris. Jų tiks lai skir tin gi. Bet abu jie ky la iš tos pa čios šir dies. Mes prie ši no mės in ten ci jų šva ru mu, sa ko Czes ùawas Miùos zas. Man ši jo min tis ar ti ma. Priešin tis inten ci jų šva ru mu iš vi sų pu sių už plūs tan čiai vulga ru mo ban gai. Man pa tin ka plauk ti prieš nū nai ma din gas sro ves. Kūry bo je daug ke lių. Ren kuo si tą, ku ris man ar ti miau sias. Kū ry ba yra ir sa vi kū ra. Kantrus sa vo pa šau ki mo vykdy mas. Ne si žval gant, kas ką pa sa kys. Iš ti ki my bė sau, sa vo pa si rin ki mui. Po ezi jai ne rei kia nie ko įro di nė ti tik bū ti. Jū sų po ezi ja by lo ja apie sie los pi lies sta ty mą. Ar gyve ni me, te olo gi jos kal bą var to jant, ima tės ko kių nors aske ti kos, sa viug dos prie mo nių, ar už ten ka pa ties gyvenimo iš mė gi ni mų? Kaip ty los psal mė mis, ty liu gy veni mu, kur net an ge lai ty lūs, įma nu pa veik ti šiuo lai ki nę se ku liari zuo tą tik ro vę? Gal to kia ma no pri gim tis ty lių jų gen ties se suo? Myliu ty lą ir vie nat vę nuo pa aug lys tės. Tu rė jo gal įta kos ir anks ty va ma mos mir tis, kai su du žo jau kus pa sau lis ir at si vė rė grės min gos po ka rio erd vės. Pa kan ka mai šiurkš ti bu vo man ir gy ve ni mo ašu ti nė, o ta kuo se pri mė ty ta ašt raus žvirgž do... Ne su vie nuo lė, bet nūnai mane trau kia sa vo tiš ka vie nuo lys tė, be įža dų. Ir gy ve nant rū pes čių ap sup ty įma no ma ras ti lai ko me dita ci jai, su si kur ti sa vy je ty los ce lę. Juo la biau, kad jau iš lei džia ma to kių ver tin gų kny gų kaip Ig na co Lo jo los Dva si nės pra ty bos. Ty los pa mė gi mas ne reiš kia, kad iš di džiai nusig rę žiu nuo pa sau lio. My liu šį gy ve ni mą, Kū rė jo man pa do va no tą veik los erd vę. Duo ta ji ri bo tą lai ką, tad sau gau nuo iš blaš kan čių vėt rų. Triukš mai at bu ki na įžval gos jaus mą, jaut ru mą ki tos re a ly bės pa ty ri mams. Ir tik ruo sius žo džius įma no ma at ras ti tik ty lo je, nes ty la yra kal bos mo ti na (Tho mas Mer tonas). Po ezi ja gal tylin čio pa sau lio bur na? Ty lio ji bū tis trokš ta, kad ją iš sa ky tų. Ar įma no ma ty liu gy ve ni mu, ty liu bal su pa veik ti šiuolai ki nę tik ro vę? Jau ir Bal tru šai tis abe jo jo, ar ap si mo ka neš ti tą kan ki nan tį me no kry žių, jei jis taip lė tai [...] užde ga žmo nes. Bet ne si lio vė ra šęs. Kar tais mes per ne lyg su reikš mi na me sa vo dar bus. Gal te rei kia da ryti, ką ga li, o vi sa ki ta pa lik ti Aukš čiau sio jo ma lo nei. Prisi pa žin siu, kad so viet me čiu ir aš ti kė jau po ezi jos ga lia pa veik ti to me to tik ro vę. To dėl ra šiau is to ri nę po emą, vil da ma si ja pa veik ti jau nas šir dis. Ne ži nau, kiek tos ma no vil tys pa si tvir ti no. Tik at si me nu, kad tą ma no po emų kny gą grei tai iš pir ko. Bet gal būt bu vo ir ki ta prie žas tis: paskli du si ži nia apie jos erš kė čiuo tus ke lius iki iš lei di mo, il gą įstri gi mą cen zū ros gniauž tuo se. Esu ga vu si gra žių laiš kų iš ne pa žįs ta mų žmo nių, iš gir du si as me ni nių prisi pa ži ni mų, kad ma no po ezi ja jiems reika lin ga. Taip ir aš at si ren ku sau ar ti mų au to rių kny gas, jau čiu jų ir sa vo min čių są skam bius. Trokš tan tys išgirs ti iš girs ir ty lų kal bė ji mą. Sie kian tys su si kal bė ti su si kal bės ty liai. O tų, ku rie ne no rės iš girs ti, ne įti kins nė gar siausia kal ba. Pa si ti kin tis žo dis yra ty lus. Gražiai apie sa ve yra pa sa kiu si ty lio sios po ezi jos kū rė ja Emi ly Di ckin son: Jei nors vie nai šir džiai ne lei dau su duž ti aš ne vel tui gy ve nau. Iš tie sų ar to ne ga na? Ar Jū sų kū ry bą ga li ma lai ky ti tra di cio na lis ti ne, konser va ty via ge rą ja šio žo džio pras me? Ko kias ver ty bes ran da te tra di ci nė je kai mo kul tū ro je, se no se mal dakny gėse, pra ei ties ra šy to jų si lu e tuo se? Ar jos ak tu a lios (ir ko dėl) šiuo lai ki niam žmo gui? Ne mėgs tu po ezi jos dė lio ti į stal čiu kus, spraus ti į kokią nors sche mą. Nie ka da ne gal vo jau, ko kiam pul kui ją pri skir ti. Ma no ke lias ty lus ir vie ni šas. Man svar bu iš ti ki my bė vi di niam bal sui. Ra šau, ve da ma sa vo sie los rit mo. Gy vo kaip al sa vi mas ar šir dies dū žiai... Tra di ci nė je kai mo kul tū ro je ran du svar biau sias verty bes, ap sau gan čias žmo gų nuo nu žmo gė ji mo: ti kė ji mą Die vu, mei lę ar ti mie siems, sa vo že mei, vis kam, kas gyva, sa vi gar bą, pa sto vu mą, na tū ra lų gro žio pa jau ti mą, pras min gas tra di ci jas. Gal būt ir kai me ne vis kas bu vo gražu ir švie su. Aš kal bu iš sa vo vai kys tės pa tir ties. Lietuviš ko kai mo kul tū ra bu vo įsi šak ni ju si krikš čio ny bė je. Bol ševi ki nė oku pa ci ja su įžū liu įnir šiu grio vė, naiki no vis ką, kas bu vo su ja su si ję. Skau džios to grio vi mo pasek mės aki vaiz džios. Tei sus Ni ko la jus Ber dia je vas, 232 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

17 jame gyvename ir esame tei gęs, kad tik ro ji kul tū ra ne ga li eg zis tuo ti be šven to sios tra di cijos, nes pa ti kul tū ra ki lo iš re li gi jos gel mių. Galbūt tas ver ty bes teks at ras ti iš nau jo, įver tin ti gyvo sios dva sios švie so je. Kas ne es min ga at kris, nes pasa ky ta Evan ge li jo je, kad ne de ra jau ną vy ną pil ti į se nus vynmaišius. Ta čiau ak tu a lios jos iš liks, kol gy vuos žmo nija. At metus šias ver ty bes, kas ap sau go tų pa sau lį nuo su si nai ki nimo? Mal dak ny gė pa pras tam kai mo žmo gui bu vo svar bus gy ve ni mo pa ly do vas. Tu riu iš sau go jusi 965 pus la pių ma mos mal dak ny gę Die vo ma lonių šal ti nis, rū pes tin gai pa reng tą tė vo Pran ciš kaus Bi zaus ko. Jo je ran du vi są mal din go žmo gaus gy ve ni mo rit mą, dva sines jo gai res nuo krikš ty nų iki lai do tu vių. Me nu, su kokia šven ta pa gar ba at si vers da vo ją ma ma, ruoš da ma si mal dai. Aš daž niau mel džiuo si sa vais žo džiais. Ge riau sius lie tu vių pra ei ties ra šy to jus iš ug dė krikščio niš kos ver ty bės. Jų kū ry bo je ne bu vo bjau ras ties, vidu jai su ski lu sio žmo gaus de mo niš ko maiš to. Da barti nis svie to per ėjū nas kos mo po li tas be šak nis žmogus yra jų prie šin gy bė. Jū sų po ezi ja pa si žy mi ypa tin gu ti kė ji mo pa to su. Ar čia ne įsi ver žia abe jo nės, svy ra vi mai, pa si ti kė ji mo stoka, an tra ver tus, ar vi sa da ne ti kė ji mas liu di ja me lą? Bu vo ir abe jo nių, ir dy ku mos pa tir ties. Jei net šven tie ji tai pa ty rė, kaip ga lė čiau iš veng ti aš, sil pna ir nuo dė min ga? Ste bi no pro tą re li gi jų įvai ro vė. Abe jojau dėl kai ku rių tra di ci jų, apei gų, te olo gi nių tei gi nių. Skaičiau Ry tų mis ti kus. Su si do mė jau in duiz mu, budiz mu, Au ro bin do Ošo in teg ra li ne jo ga. Bet ma nęs tai ne tik ne atit rau kė nuo krikš čio ny bės, o prie šin gai tik dar la biau iš ryš ki no jos nuo sta bu mą. Gal būt abe jo nės rei ka lin gos, kad ti kė ji mas ne bū tų drun gnas. Ant raip įsi kib tum į sa vo ri bo tą su pra ti mą, ku ris tė ra tik menkas slė pi nin gos tik ro vės at švai tas. Ne abe jo ti na tie sa man tik tai, kad yra Kū rė jas, su kū ręs šį keis tą ir gra žų pasau lį. Kas Jis yra ir koks ne ži nau. Die vas su mumis tar si žai džia slė py nių: blyks te li kaip žai bas ir vėl pa si slepia. Tik my lin ti šir dis jau čia, kad už prie blan dų yra Švie sa. O pro tas kuž da sa vo abe jo nes. Jė zus man yra Nere gimo jo re gi my bė. Jis, vaikš čio jęs dul kė tais šios že mės ke liais. Gol go tos kal ne iš gy ve nęs ap lei di mo šiur pą. Toks ar ti mas vi siems ken čian tiems, gai les tingas pa si kly du siems. Bet juk ir Jis ke ly je į Emau są apaš ta lams bu vo Ne pa žįs ta ma sis. Gal ir aš abe jo nė se taip ne su ge bu atpa žin ti Ke liau jan čio jo su mu mis? To je įtam po je bręs ta ir gi lė ja ti kė ji mas. Su vo kiu, kaip tra pu ir men ka vis kas, ką ta riuo si ži nan ti. Die viš ko ji Tik ro vė vi sa da bus dides nė už ma no ži no ji mą. Mo kau si drą siai įsi žiū rė ti į gyve ni mo prieš ta ras ir to je žaiz do to je kasdie ny bė je pa maty ti Nu kry žiuo to jo pėd sa kus, Jo pri sikė li mo pa si kar to jančius žen klus. Po XX a. bai su mų jau ne įma no ma pri im ti visko su tuo skaid riu ti kė ji mu, ko kį tu rė jau nai vio je vai kystė je. Be lie ka ei ti su nuo lan kia NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 šir di mi ti kint ir pa si ti kint. Ko ne su pran tu pri imu kaip pa slap tį. Ir po ezi ja gims ta ne iš sau gaus ži no ji mo, o iš pa slap ties nuo jau tų. Ar vi sa da ne ti kė ji mas liu di ja me lą? Jo kiu bū du ne. Ar kal tas An dré Fros sard as, gi męs ko mu nis to šei mo je? Ne ti kin tis, o vie ną die ną per ver tas Ma lo nės spin du lių ir įti kė jęs. Lé o nas Bloy, auk lė tas tė vo at eis to? O ta pęs aistrin gu ka ta li ky bės gy nė ju. Ar Er nes tas Psi cha ri Re na no vai kai tis? Ar ba Je a nas Coc te au, po atsi ver ti mo pa sa kęs: Mu my se gy ve na an ge las, ku rį mes nuo lat įžei di nė ja me. Mes tu ri me tap ti to an ge lo ser gėto jais. Ir ki ti žy mūs konver ti tai: Pau lis Clau de lis, Gertru de von Le Fort, Jac qu es as Ma ri tai ne as, Edi ta Stein, Si mo ne Weil... O sku ban tiems teis ti tei suo liams gal ver tė tų daž niau pri si min ti mui tinin ką ir fa ri zie jų iš Evan ge li jos. Ir per spė jan čius žo džius: kas ta ria si stovįs, te žiū ri, kad ne pul tų. Vieš pats žvel gia į šir dies gel mes ir ei na ieš ko ti pa kly du sių jų. Jam ne ga lio ja siau ros mū sų nu si kal tos tai syk lės. Ko kias są sa jas ma to te tarp po ezi jos ir dai lės? Ar Jū sų kū ry bą jos pa pil do, ar pa kei čia vie na ki tą? Ko dėl mo kėtės iko nog ra fi nės ta py bos? Po ezi ja ir dai lė man dvi se sės. Ski ria si tik jų nau doja mos iš raiš kos prie mo nės. Ga li ma sa ky ti, kad ta py ba yra vaiz di nė po ezi ja, o po ezi ja žo di nė ta py ba. Dai lė man po ezi ją tik pa pil do. Ko ne su ge bu pa sa ky ti žo džiais, ban dau iš reikš ti spal vom, li ni jom, vaiz dais. Iko nog ra fi nės ta py bos mo kiau si ve da ma nau jos dvasi nės pa tir ties il ge sio. Se mi na ruo se dės to ma ne tik tapy bos tech ni ka, bet ir iko nog ra fi jos is to ri ja, ka no nai, teologi ja, spal vų, švie sos-še šė lių ir ki ta sim bo li ka. Iko ną ta pant ga li ma ir me di tuo ti. Juk anks čiau jas ta py da vo tik vie nuo liai, prieš tai pa si rengę mal da, pas nin ku, Eucharis ti ja. Ir da bar iko nas ta pan tiems pa sau lie čiams bū ti nas ti kė ji mas, mal da, vi di nė dar na, su si tel ki mas, ty la. Prieš pri si lie čiant prie iko nos, mal do je krei pia mės į Kū rė ją vi sos kū ri ni jos Me ni nin ką, kad Jis at siųs tų šven tą ją įkvė pi mo Dva sią, kur tų per mus. Ar Lie tu vo je da bar esa ma re li gi nės, ar me ta fi zi nės, ar dva sin gu mą sklei džian čios li te ra tū ros? Ko kie jos ypa tu mai? Ko kius kū rė jus iš skir tu mė te? Iš skir čiau ryš kiau sius re li gi nės po ezi jos kūrė jus Bernar dą Braz džio nį ir Jo ną Juš kai tį. Ke liais sa ki niais šios li te ra tū ros ypa tu mų ne įvertin si. Be to, jau yra rim tų šios sri ties stu di jų. Tai kny ga XX am žiaus lie tu vių lite ra tūra (1994). Jo je tik Dau jo ty tei bū din ga kal ba, gilio mis įžval go mis at sklei džia mi lie tu vių re li gi nės po ezi jos ypa tu mai straips ny je Ne ži no mas ir esan tis. Die vo proble ma ti ka XX a. lie tu vių ly ri koj. Iš leis ta sva ri Da lios Čio čy tės stu di ja Bib li ja lie tu vių lite ra tū ro je (1999). Tik riausiai tie dar bai bus tę sia mi, ir lie tu vių re li gi nės po ezi jos ypa tu mai bus vi sa pu siškai nušvies ti. 233

18 istorija Ne trys ul TI Ma Tu Mai Ne ri jus Še pe tys as Me NIŠ ka prieš Tar MĖ Esu vie nas ne dau ge lio tų is to ri kų, ku rie ne tu ri pa ti ki mos ir tur tin gos fak tų bei da tų sau gyk los ge ros atmin ties. Tad ne ką te at si me nu iš uni ver si te ti nių is to ri jos stu di jų. Tarp at min ty je už si li ku sių ir ge riau siai iš silai kiu sių paski rų fak tų są na šų trys ul ti ma tu mai, trys žings niai į tar pu ka rio Lie tu vos Res pub li kos žlu gi mą 1. Ir čia nė ra nie ko ste bė ti na tris pa da li ji mus ar Na po le o nus ir gi kur kas leng viau pri si min ti ne gu du ar pen kis La te rano su si rin ki mus ar ba n Zig man tų ir vie ną Žy gi man tą. O tri jų ul ti ma tu mų at ve ju tvar kos kur kas dau giau, ne gu is to ri jo je įpras ta. Juk Lie tu vos Res publi ka tu rė jo tris di džiuo sius kai my nus: pir ma sis, už grobęs Lie tu vos sos ti nę, ul ti ma tu mu pri ver tė Lie tu vą jos atsi ža dė ti, ant ra sis, il gai gvie šę sis at gau ti prieš am žius už ka riau tą Klai pė dos kraš tą, pa sie kė sa vo po me tų; pas ku ti ny sis kai my nas, su ku riuo Lie tu va ne turė jo sie nos ir pa lai kė ge riau sius san ty kius, slap ta tai kė si į ją vi są, ir sa vo kės lus re a li za vo 1940 m. bir že lio 14 d. ul ti ma tu mu, suž lug džiu siu Lie tu vos vals ty bę. Maž daug taip lem tin gie ji me tai daž niau siai vaiz duoti Va ka rų trem ty je/iš ei vi jo je, tiek anų įvy kių daly vių at si mi ni muo se, tiek is to ri jos ty ri nė ji muo se. Len kai pri ver čia Lie tu vą at si sa ky ti tei sių į Vil nių Sme to nos re ži mas pra ran da vi suo me nės pa ra mą, at si sta ty di na Tū be lio vy riau sy bė; vo kie čiai be men kiau sio cyp te lė ji mo at ima Klai pė dą re ži mas pri vers tas ieš ko tis plates nės at ra mos, su for muo ja ma ko a li ci nė gen. Jo no Černiaus vy riau sy bė; ant Lie tu vos sa vo rau do ną le te ną už de da so vie tai Sme to na pa bė ga, o su jo re ži mu žlun ga ir Lie tu va. Ir vis dėl to vi di niai lū žiai dau giau sia lai ky ti lem tin gų iš ori nių smū gių pa sek mė mis. O štai per pas ta rą jį de šimt me tį vaiz duo jant ar anali zuo jant anuos lai kus vis dau giau dė me sio ski ria ma pa čių lie tu vių klai doms: Lie tu va ta pu si ne pri klau so ma tik di džių jų kai my nių kon flik to dė ka, ir tik iš lie kant prieš ta ra vi mams tarp jų ji ga lė ju si ne pri klau so my bę iš sau go ti. Bet dėl to Lie tu vai rei kė ję su vi sais kai my nais NERIJUS ŠEPETYS (g. 1973) Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas. tu rė ti kuo ge res nius san ty kius, idant ga lė tų dera mai tarp jų la vi ruo ti, stip rin da ma sa vo tarp tau ti nes pozi cijas. Ta čiau vis kas bu vo da ro ma at virkš čiai: su Lenki ja nie kaip ne no rė ta su si tai ky ti, ir toks is to ri nis ak lu mas na tū ra liai at ve dė į tiek iš ori nį, tiek vi di nį Sme to nos Lie tu vos pres ti žą pa kir tu sį Len ki jos ul ti ma tu mą. Lietu vos po li ti kos Klai pė dos kraš to vo kie čių at žvil giu bū ta dar trum pa re giš kes nės, net ne ban dy ta lai ku ieš ko ti kom pro mi so su Vo kie ti ja, ir tai dės nin gai bai gė si apgailė ti nu lie tu vių ad mi nist ra ci jos spru ki mu iš Klai pė dos per 24 va lan das. O štai pa stan gos Lie tu vos užsie nio poli ti ką vi sus 20 me tų grįs ti iš im ti nai bi čiu lys te su Sovietų Są jun ga, pa čia pa vo jin giau sia ir ne pa ti ki miau sia kaimy ne, ne iš ven gia mai įsu ko Lie tu vą į so vie tų įta kos or bi tą, tad Lie tu va ir ta pu si leng vu so vie tų gro biu nė vie no šū vio, pa si rai to jus kel nes per upe lį... To kie Lie tu vos Res pub li kos žlu gi mo is to ri jos ak centų per si slin ki mai pa ski rais at ve jais, ži no ma, nė ra nei labai griež ti, nei vi suo ti niai. Ta čiau tri jų ul ti ma tu mų vaiz dinys tiek moks le, tiek vi so je is to ri jos kul tū ro je iš lieka, net jei jo tu ri nys ir pa ki tęs ar reikš mė su ma žė ju si. Kaip tik tas vaiz di nys ir iš ki lo ma no gal vo je, kai pas ku ti nę sau sio sa vai tę sta žuo tės Aust ri jo je, Gra co Karo lio Pran ciš kaus uni ver si te te me tu, be maž vie ną po ki tos per skai čiau tre je tą kny gų 2. Į ma no ran kas jos pa te ko, ga li ma sa ky ti, at si tik ti nai, iš lin do ieš kant ko ki to. Vi sos jos po li ti niai me mu a rai, ir vi sos pa sa ko ja apie Ant rą jį pa sau li nį ka rą. Ta čiau svar biau sias bendras bruo žas, pa ska ti nęs ma ne im tis jas pri sta ti nė ti ir ap tar ti, ir bu vo jo se už fik suo ti pa liu di ji mai iš Lie tu vos Ne pri klau so my bės su te mų kiek vie no je jų esa ma skyre lio, su si ju sio su vie no iš tri jų ul ti ma tu mų is to ri ja. Tai, ži no ma, anaip tol ne moks li nis at ra di mas, ir bepras miš ka bū tų to se kny go se ieš ko ti fak tų, aukš tyn ko jo mis ap ver čian čių įpras tą mo der nio sios Lie tu vos 1 Vie na po pu lia riau sių šios te ma ti kos kny gų Va ka rų iš ei vi jo je bu vo dr. Pet ro Ma čiu lio Trys ul ti ma tu mai, New York, Noėl L., Der Deut sche Ang riff auf Po len, Ber lin-wil mers dorf, 1948 (Orig. L ag res sion al le man de con tre à Po log ne, Pa ris); Her warth von Bit ten feld H.-H., Zwis chen Hit ler und Sta lin: Er leb te Zeit ges chichte , Frank furt a. M., Ber lin, Wien, 1982; Som mer E. F., Das Me mo ran dum: Wie der Sow je tu nion der Krieg erklärt wur de, München Ber lin, To liau jas ci tuo jant nuo ro dos pa tei kia mos tekste skliaustuo se. 234 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

19 ne trys ultimatumai is to ri jos pa veiks lą. Kur kas svar biau vi sai ki ta: jas sklai dant ga li ma iš vys ti šiaip mums ge rai pa žįs ta mą vaizdą iš vi siš kai ki tos pu sės: aki mis pra ša lai čio, ku riam pa ti Lie tu va ir jos pro ble mos be maž ter ra in cog ni ta. Mano su ma ny mas pa si da ly ti min ti mis, ki lu sio mis pa si dai rius po to kius tri jų ul ti ma tu mų vaiz dus iš šono, atski rą dė me sį ski riant da ly kams, ska ti nan tiems su abe jo ti tuo, kas sa vai me su pran ta ma. To im tis ma ne ve da no ras nebe ma ty ti tri jų ul ti ma tu mų kaip lem tingų Lie tu vą su gniuž džiu sių ka tast ro fų ir viltís bent kiek ap gin ti anuo me ti nius Lie tu vos va do vus nuo kal ti ni mų da rius pra gaiš tin gas is to ri nes klai das ir pa tiems pražu džius vals ty bę... I. VIL NIus: ste BĖ TI Nas GIN čo vai kiš ku Mas! Pir ma kny ga Vo kie ti jos ag re si ja prieš Len ki ją. Auto rius Pran cū zi jos Aka de mi jos na rys Léonas Noėlis, Pran cū zi jos am ba sa do rius Len ki jo je nuo 1935 m. ge gužės iki pat ka ro. Kny ga iš si ski ria (ypač tu rint gal vo je, kad ji pa ra šy ta 1944 m. pir mo je pu sė je) ne pri lygs ta mu ži nių pla tu mu ir įvai ro ve, ir ypač pir map ra džiu ir nepa per ka mu ob jek ty vu mu. Sa vo pa sa ko ji mą Noėlis pra de da nuo at vy ki mo į Len kiją ke lios sa vai tės po Józe fo Piùsud skio mir ties. Įspū dingai pa vaiz duo tas ve šin tis qu a si re li gi nis mar ša lo kul tas, iš ra din ga ir vy ku si Len ki jos vi daus si tu a ci jos ana li zė, ku rią pa kei čia iš orės da ly kų ap ra šy mai. Juos Noėlis pra de da nuo sie nų ir Len ki jos kai my nių bei san ty kių su jais ap žval gos, ir il giau siai bei įtemp čiau siai blo gi tie san ty kiai bu vę su Lie tu va (p. 45). Prieš ap žvelgda mas kon flik to dėl Vil niaus, di de lio ir keis to mies to, tera somis iš si dės čiu sio ant ta py biš kų kal vų, is to ri ją, auto rius trum pai nu pa sa ko ja, kas gi tie lie tu viai: keis ta ir ma ža vals tie čių tau ta, iš lai kiu si la bai se ną ir keis tą kal bą. Nu žy mė jęs pa grin di nes Lie tu vos is to ri jos gai res, Noėlis ne pa mirš ta pa mi nė ti Kau no vy riau sy bės iš už oke a no par si kvies to ame ri kie čių moks li nin ko, tu rė jusio nau jai su si kū ru sios Lie tu vos vals ty bės stip riai po lo ni zuo tiems gy ven to jams pa rū pin ti... gra ma ti kos. Pats kon flik tas dėl Vil niaus api bū di na mas itin ob jek ty viai: są jun gi nin kai bu vę ge ra no riš ki, bet ne nuo sek lūs Vil niaus pri klau somy bės klau si mu, o tiek iš lie tu vių, tiek iš len kų pu sės ge ra no riš ku mo itin trū kę, už tat nuo sek liai iracio na laus už si spy ri mo bū ta su kau pu. Ir taip dvi de šimt me tų vi si re gė jo šį pa ra dok są: Eu ro pos vi du ry je, klestint taikai, dvi kai my ni nės vals ty bės, Tau tų Są jun gos narės, abi ka ta li kiš kos ša lys, ku rioms gre sia tie pa tys pa vo jai ir nu skir tas vie no das li ki mas, be veik nie ko ne no ri net ži no ti vie na apie ki tą. Tie sa, Noėlis pri pa žįs ta bu vus ir to kių len kų, ku rie no ri mo su si tai ky mo ne sie jo su vie no kiu ar ki to kiu Lie tu vos pa jun gi mu tai ki lusie ji iš Lie tu vos ar Vil niaus kraš to; jis sa ko si ne ga lįs pamirš ti ne sle pia mo pa si ten ki ni mo, su ku riuo Len ki jos eks prem je ras Zyn dra mas Koúciaùkow skis me džiok lės iš ky los me tu vi są die ną lie tu viš kai ben dra vęs su aukš to ran go miš ki nin ku, kaip ir jis, ki lu siu iš Vil niaus kraš to (p. 48). Iš lie tu vių pu sės, ži no ma, su pra tin gu mo ne buvo ko ti kė tis ne tik dėl ab so liu čios sen ti men tų ben drai pra ei čiai sto kos: jų na cio na lu mas bu vęs per ne lyg šviežias ir ne na tū ra lus, idant jų va dai bū tų pa jė gę im tis ieš ko ti ra cio na laus ir prag ma tiš ko kon flik to su Len ki ja spren di mo. Ir čia Noėlis ap gai les tau ja tar pu ka rio Euro po je ne bu vus stip rios tarp tau ti nės po li ti nės jė gos, ga lė ju sios pri vers ti Lie tu vą at si sa ky ti ro ži nių sva jų apie se ną ją sos ti nę, o Len ki ją pa da ry ti te ri to ri nių ir kul tū ri nių nuo lai dų. Tuo jau po sa vo pa sky ri mo į Len ki ją, Noėlis su si da rė įspū dį, kad Len ki jai at ėjęs me tas siek ti su ta ri mo su Lie tu va: Len ki ja stip res nio ji pu sė ir tu rė da ma sa vo ranko se Vil nių, ga lin ti be ri zi kos ir nu si že mi ni mo ženg ti pir mą žings nį į su si tai ky mą. Šia te ma tą pa čią 1935 m. va sa rą jis ir pa ban dė de li ka čiai pa si kal bė ti su pulk. Jósefu Bec ku, Len ki jos (už sie nio po li ti kos) ly de riu. Noėlis ypač pa brė žė stra te gi nius pa vo jus, ky lan čius Len ki jai, jei ši ne su si tai ky sian ti su Lie tu va: juk pas ta ro ji ga lin ti nesun kiai at si dur ti po so vie tų spar nu ar ba Vo kie ti jos or bi to je. Štai Vo kie ti jai toks Lie tu vos pa jun gi mas bū tų ypač leng vas pa kak tų tik su im ti į sa vo ran ką vienin te lio Lie tu vos tur to žą sų su pir ki mą... Noėlio po kal bis su Bec ku jo kios nau dos ne at ne šė Len ki ja ne tik ne si rengė ženg ti pir mo žings nio, bet ir vė liau ne pa si nau do jo pa si tai kiu sio mis pro go mis pa gerin ti san ty kius su Lie tu va. O Bec ko ne pa si ten ki ni mas Lie tu va vis stip rė jo, nors ul ti ma ty vių prie mo nių grieb tis vei kiau pa ska ti no ne tiek kan try bės trū kis po ei li nės pa sie nio pro vo ka ci jos, kiek no ras ne at si lik ti nuo Vokie ti jos da rant di dži ą ją po li ti ką, anot Noėlio ir sie kis nu slėp ti nuo vi suo me nės stip rė jan čią Vo kie ti jos grės mę ką tik įvyk dy to Aust ri jos an šliu so aki vaiz do je. Pa ti ul ti ma tu mo is to ri ja ge rai ži no ma (ko vo 11 d. lietuvių pa sie nie tis nu šau na de mar ka ci jos li ni ją per žen gu sį len kų ka rei vį, Len ki jos vy riau sy bė pa skel bia apie įvy kį ofi cia lų ko mu ni ka tą, pra si de da ins ce ni zuo tos ma si nės de monst ra ci jos, Len ki jos ka riuo me nės va das iš kil min gai at vyks ta į Vil nių, ir po še šių die nų Lie tu vos vy riau sybei per pa siun ti nį Es ti jo je per duo da mas ul ti ma tu mas, reika lau jan tis per pa rą su tik ti už megz ti di plo ma ti nius santy kius ir per dvi sa vai tes at siųs ti į Var šu vą sa vo oficia lų pa siun ti nį) ir iš sa miai pa liu dy ta 3. Kuo gi čia ypa tin gi pa ša li nio ir ne ša liš ko, bet be są ly giš kai tai ka Eu ro po je su in te re suo to ste bė to jo me mu a rai? Pir miau sia Noėliui pui kiai pa vyks ta pa vaiz duo ti 3 Iš len kų čia pir miau sia rei kė tų pa mi nė ti pa ties pulk. Bec ko at si mini mus, taip pat dau ge liu at žvil gių ne pra len kia mus pir mo ir pas ku ti nio Len ki jos ka ro ata šė Lie tu vo je pulk. Le o no Mit kie wic ziaus-ýóùte ko at simi ni mus; iš lie tu vių pir mo Lie tu vos pa siun ti nio Len ki jo je pulk. Ka zio Škir pos fun da men ta lų ty ri mą, ku ria me ci tuo ja mi ir Noėlio me mu a rai. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 235

20 nerijus šepetys įvy kio iš pūs tu mą ir ira cio na lu mą: pa pras tai iš ki lus konfl ik tui tarp dvi ejų ša lių, už si mo ju sių pa leis ti į darbą kumš čius, pir ma sis veiks mas yra nu trauk ti di plomati nius san ty kius, ku rių tarp Len ki jos ir Lie tu vos ne tik ap skri tai ne bū ta, bet ir la biau siai pa si ges ta. Ki ta ver tus, iš pra džių bu vo ne įma no ma su pras ti, koks bu vo Kau nui pa teik to ul ti ma tu mo ob jek tas, ka dan gi pa grindi nis len kų lie tu vių kon flik to ob jek tas Vil nius buvo Len ki jos ran ko se, ir Lietu va ne ga lė jo ti kė tis jį ka da nors at gau ti jė ga (p. 176). Ga li ma tik ste bė tis šio kon flikto vai kiš ku mu: li gi šiol dar nie ka da ne teko re gė ti ir ne abe jo ti nai nie ka da dau giau ne teks to pa tir ti kad vie na vals tybė ki tai pa teik tų ul ti matu mą, idant, grasin da ma ka ru, pa siek tų, kad ši sutik tų ne dels da ma paskir ti jai sa vo di plo ma ti nį at stovą... Ir ką, ki ta ver tus, galima pa ma ny ti apie ma žą Lie tu vą, ku ri, nors ir nusi lenk dama len kų ul ti matu mui, gar bės rei ka lu lai kė pa ro dy ti, kad ne ab so liu čiai pa klūs ta Len ki jos rei ka la vi mams, ji mie liau ri zi kuos su lauk ti ka ro, ne gu pa siųs į Var šu vą sa vo di plo ma tą ne ba lan džio 1, o ba lan džio 15 d.? (p. 178). Nė ra ko ste bė tis, kad tuo met di džio sios vals ty bės, ypač Pran cū zi ja ir An gli ja, ma žai te ti kė jo, kad to kio je absur diš ko je si tu a ci jo je Len ki ja bū tų rim tai pa si ry žu si pra dė ti ka rą. Noėlis, pa si kal bė jęs su Bec ku ir jaus damas ku ria mos so cia li nės at mos fe ros kryp tį, bu vo tik ras, kad šis be są ly giš kai no rė jo to ta laus lai mė ji mo: ab soliu ti Lie tu vos ka pi tu lia ci ja ar ba ka ras. Toks ti kė ji mas anuomet bu vu sios grės mės re a lu mu ant ras ryš kus Noėlio liudi ji mo bruo žas. Pa siun ti nys dė jo vi sas pastan gas, idant įti kin tų Va ka rų są jun gi nin kes pa dė ties rim tu mu ir pa stū mė tų jas im tis bet ko kia kai na įti kin ti Lie tu vą nusi leis ti, nes tik taip te bu vę ga li ma iš gel bė ti Eu ro po je tai ką. Bū din ga, kad Noėlis čia ne pa si duo da leng viau siai ul ti ma tu mo is to ri ją pa aiš ki nan čiam po žiū riui, ku rį jis va di na ro man ti niu. To po žiū rio lai ky ta si ar te be si lai koma ir daug vė les niuo se liu di ji muo se ir ty ri nė ji muo se: esą tarp Len ki jos ir Vo kie ti jos bū ta san dė rio už Dan ci go ir/ar ko ri do riaus grą ži ni mą Vo kie ti ja ne si prie šin sian ti, jog Len ki ja pra plės tų sa vo te ri to ri ją Ry tuo se di džio sios da lies Lie tu vos są skai ta 4. Prie šin gai, Noėlis buvo tikras, kad, ul ti ma tu mui per au gus į gin kluo tą konflik tą, Vo kie ti ja bū tų ne ap si ribo ju si Klai pė dos kraš to oku pa ci ja, o even tu a laus Len ki jos lai mė jimo at ve ju ir pa si sku binu si iš kel ti Dan ci go klau si mą. Bent jau pir mo ji Noėlio įsi ti kini mo pu sė, kaip pa aiš kė jo jau per Niurn ber go tri buno lą 5, buvo itin tiks li. Api ben dri nant ga li ma kar tu su Noėliu tar ti, jog per kon flik to dėl Vil niaus dvi de šimt me tį ne trū ko abie jų pu sių už si spy rimo ir trum pa re giš kų, net Vilniaus miesto raktai, atiduoti maršalui Juozui Pilsudskiui. rim tų klai dų ir ypač trū ko Jano Buùhako nuotrauka ge ros va lios ir ele men tarios di plo ma ti jos. Ta čiau ul ti ma tu mo is to ri ja bu vo ne lo giš ka to pa sek mė, o vei kiau dirb ti nė ir vien pu sė Len ki jos ak ci ja, ki lu si pir miau sia iš pre ten zi jų da ry ti di dži ą ją po li ti ką. Tad Len ki jos ul ti ma tu mas var gu ar lai ky ti nas pir mu lem tin gu smū giu Lie tu vos Ne pri klau so my bei: už mezgu si di plo ma ti nius san ty kius su Len ki ja, Lie tu va tik rai ne įsi su ko į Len ki jos or bi tą. Po ul ti ma tu mo ne kal tais dra bu žė liais 6, prie šin gai ne gu ma nė skep ti kai, nie ko dau giau ne si slė pė, Len ki ja nau jų ul ti ma ty vių rei kala vi mų ne be kė lė. Nie ko lem tin ga ne įvy ko ir Vil niaus klau si mu: gal būt di plo ma ti nių san ty kių už mez gi mą ga li ma in ter pre tuo ti kaip Vil niaus pri klau so my bės Len ki jai pri pa ži ni mą, ta čiau nuo to nei for ma li, nei fak ti nė Vil niaus kraš to pa dė tis ne pa ki to, ir juo lab nebu vo įtvir tin ta pa kan ka pri si min ti įvy kius ly giai po pus an trų me tų... Ži no ma, ši is to ri ja ga lė jo tap ti ir lem tin ga Lie tu vai, 4 Vo kie ti ja to kios ga li my bės ne at me tė Rib ben tro po ko vo 17 d. prome mo ri jo je ra šo ma: 1) Vo kie ti ja su in te re suo ta sta tus quo tarp Len ki jos ir Lie tu vos iš lai ky mu, nes: [...] b) Vo kie ti ja ne su in te re suo ta, jog Len ki ja in kor po ruo tų Lie tu vą, ka dan gi taip Lie tu va bū tų pra ras ta kaip kom pensa ci jos [Len ki jai] už ko ri do riaus gra ži ni mą Vo ke ti jai ob jek tas, in: Ak ten zur deut schen auswärti gen Po li tik [ADAP], Se rie D, Bd. V, Nr Len ki jai to kia idė ja nie ka da ne bu vo net gi svars ty ti na juk ji už Dan ci go ir ko ri do riaus iš sau go ji mą pa au ko jo sa vo vals ty bin gu mą. 5 Ko vo 18 d. Hit le ris pa si ra šė di rek ty vą Vėr mach tui pa reng ti Klai pėdos kraš to oku pa ci jos pla nus Len ki jos Lie tu vos kon flik to at ve ju; žr. in: Der Pro zess ge gen die Haup tkriegs verb re cher vor dem In ter na tio na len Mi litärge rich tshof, Bd. 34, Nürnberg, 1949, S , [dok.] Nr. 136-c. Vi si skelb ti vo kie čių oku pa ci jos (iki Du by sos) pa si ren gi mus iliustruo jan tys do ku me tai [adap, ibid., Nr. 323, 329, 333] ga na pre ci ziš kai per tei kia mi Škir pos (Lie tu vos ne pri klau so my bės su te mos ( ): At si mi ni mai ir do ku men tai, Chi ca go Vil nius, 1996, p. 46), tik vo kie čius jis, ži no ma, in ter pre tuo ja kaip Lie tu vos gy nė jus nuo len kų. 6 Tuo me ti nio SSRS už sie nio rei ka lų nar ko mo Mak si mo Lit vi no vo for mu luo tė (plg. ci ta tą in: Raš ti kis S., Ko vo se dėl Lie tu vos: ka rio at simi ni mai, d. 1, Los An ge les, 1956, p. 517); pa tvir ti na Vo kie ti jos amba sa dos Mask vo je rei ka lų pa ti kė ti nis von Tip pels kir chas, in: adap, ibid., Nr. 338.) 236 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

21 ne trys ultimatumai jei ji bū tų ul ti ma tu mą at me tu si, o Len ki jai, jei ši bū tų to kiu at ve ju pa nau do ju si ka ri nę jė gą. Ir baig tis ji to kiu at ve ju te oriš kai ga lė jo tiek Len ki jos Vo kie ti jos su ar tėji mu, per Lie tu vos pa da li ji mą iš spren džiant tar pu sa vio gin čy ti nus klau si mus, tiek pa anks tin tu Len ki jos Vo kieti jos su si kir ti mu, tai gi gal ir vi sos Eu ro pos ka ru pu sę me tų anks čiau, tiek dar de šim ti mis ne įvardytų tę si nių. Ta čiau vi sam tam už kir to ke lią Lie tu va, pri ė mu si ul tima tu mą. Per tas ke lias in ci den to dienas laisvo jo pa sau lio vie šuo me nės sim pa ti jos, pa sak Noėlio, buvo Lie tu vos pu sė je, o lai min ga is to ri jos pa bai ga Lie tu vos tarp tauti nio au to ri te to tik rai ne pa kir to, kaip no rė jo ir te be no ri ma ty ti Sme to nos re ži mo opo nen tai; vei kiau atvirkš čiai tik Lie tu va čia pa si ro dė tu rin ti svei ko pro to. O kaip Sme to nos re ži mo pa si ti kė ji mo pra ra di mas? Opo zi ci jos pa si ti kė ji mo ir taip ne bū ta, po li ti nės jė gos, tu rė ju sios al ter na ty vią Vil niaus klau si mo spren di mo ir san ty kių su Len ki ja kon cep ci ją taip pat, o prie šin tis ul ti ma tu mui nie kas tuo met rim tai ir ne siū lė 7. Dar nepra smin giau kal bė ti apie vi suo me nės pa si ti kė ji mą, retros pek ty viai tai kant de mok ra ti nius kri te ri jus. Ži no ma, nu si vy li mo bū ta, tik ne tiek po li ti nio, kiek pa trio ti nio, ir la biau siai dėl bū ti ny bės at si sa ky ti ka rin gos an ti len kiškos re to ri kos. Ši is to ri ja su da vė smū gį lie tu vių tau ti nei sa vi gar bai, kaip ir jos an ti len kiš kus pa ma tus stip ri nusiai tau ti nin kų tau ti nei po li ti kai. Bet žiū rint iš lai ko ar mo ra li nės per spek ty vos, tai bu vo svei kas ir nau din gas smū gis. Juo lab kad čia bū ta ir reikš min go pliu so : ne tik Lie tu va pri pa ži no esa mą Len ki ją, bet ir Len ki ja pri pa ži no Lie tu vą kaip ne pri klau so mą vals ty bę, o tai dau ge liui len kų, kaip liu di ja ir Noėlis, anaip tol ne bu vo sa vai me su pran ta ma. Ma ža to, šis ul ti ma tu mo (jei dar tin ka jį taip va din ti) epi zo das ne tik Len ki jai ne at ne šė ap čiuo pia mos nau dos, bet ir dar la biau nusta tė prieš ją tarp tau ti nę vie šą ją nuo mo nę (p. 181). Tad kas gi čia li ko la biau siai nu skriaus tas tiek ob jek ty via, tiek sub jek ty via pras me?.. II. KlaI PĖ Da: Tai ati TI ko vie TOS gy VeN TO Jų va LIą Ant rie ji kur kas au to biog ra fiš kes ni ir ma žiau nardan tys po tarp tau ti nę di plo ma ti ją Han so Hein ri cho Her wart ho von Bit ten fel do at si mi ni mai, pa ra šy ti pra ėjus po įvy kių jau 40 me tų. Au to rius, ki lęs iš se nos, bet ne gry nak rau jės ari jų gi mi nės, Prū si jos kles tė ji mo lai kais gar sė ju sios kar ve džiais, pa li kuo nis, pa su kęs di plo ma to ke liu ir grei tai pa da ręs kar je rą, m. dir bo Vo kie ti jos at sto vy bė je Mask vo je net tri jų am basa do rių as me ni niu sek re to riu mi. Šį pos tą jis trum pam bu vo pali kęs, kai 1938 m. pa bai go je bu vo pa skir tas sek re to riu mi į Vo kie ti jos kon su la tą Klai pė do je. Nuo 1938 m. Her wart has bu vo įsi trau kęs į va di na mą jį di plo ma tų pa si prieši ni mą, sie ku sį per ne ofi cia lius kon tak tus su Va ka rų vals ty bė mis už kirs ti ke lią ka rui, į ku rį ver žė si nacių Vo kie ti ja. Iš kart po Vo kie ti jos SSRS pak to pasi ra šy mo, dėl mo ra li nių ir prag ma ti nių prie žas čių nu sivy lęs, jis sa va no riš kai per ei na į ka ri nę tar ny bą, ku rio je Ru si jos kam pa ni jos me tu dau giau sia iš ka ro be laisvių orga nizuo ja ru siš ką sa va no rių ar mi ją, po ka ro są jun ginin kų iš duo tą so vie tams. Ne pai sant lig to li nių ne sėkmių, po ka ro Her wart has grįž ta į po li ti ką, ir per visą Ade nau e rio erą su ka si di plo ma ti nės tar ny bos vir šū nė se. Tik iš ėju sį į pen si ją Her wart hą vie nas ame ri kie tis, SSRS is to ri jos ty ri nė to jas, pri kal bi no įra šy din ti į juos tą atsi mi ni mus, il gai niui pa si ro džiu sius ir kny gos pa vi da lu. Her wart ho pa dė tis ren giant me mau rus bu vo daug pa lan kes nė ne gu dau gu mos vo kie čių po li ti kų ir di plo ma tų: jam ne berei kė jo aukš tin ti sa vo nuo pel nų ko vo je prieš na ciz mą, bu vo leng viau pri pa žin ti jau nys tės klai das ir sil pny bes. Var gu ar ra si me ki tus me mu a rus, kur taip iš sa miai, vaiz din gai ir įti ki na mai ap rašo mas di plo ma ti nis gyve ni mas Sta li no lai kų So vie tijoje. O kaip to gy ve ni mo fo ne at ro do Vo kie ti jos ul ti ma tu mas Lie tu vai? Tie są pa sa kius be maž nie kaip. Nors sa vo ke lių mėne sių tar ny bai Klai pė do je Her wart has ir ski ria ne dide lį sky re lį (p ), apie mums rū pi mą ul ti ma tu mą jis nė ne už si me na. Ir ne vien dėl to, kad po li ti nius da lykus čia už go žia as me ni niai rū pes čiai: Mask vo je ne ari jas ne tu rė jęs jo kių kon tak tų su na cio nal so cia liz mu ir buvęs po gra fo Fried ri cho Schu len bur go spar ne liu, Mė me ly je jis at si dū rė pa vo ju je pa kliū ti į akis par ti jai (p. 154). Tie siog di plo ma to po žiū riu ne sa ma jo kio Klai pė dos klau si mo. Be veik vien vo kie čių ap gy ven tas Klai pė dos kraš tas, am žius pri klau sęs Vo kie ti jai, Ver sa lio su tarti mi bu vęs nuo jos at plėš tas ir 1923 m. Lie tu vos anek suotas, tad po Su de tų kri zės jau vi siems aki vaiz du, kad Hit le ris ruo šia si jį su grą žin ti Vo kie ti jai ir kad kraš to gyven tojai to lau kia. Jei gu Vil niaus klau si mo at ve ju ma tėme, kaip pa ša lie tis ne ga li at si ste bė ti kon flik to ira cio na lumu ir dirb ti nu mu, tai čia, ir gi žiū rint iš šo no, kon flik to ne ma ty ti, si tu a ci ja vi siš kai na tū ra li, o vie toj ašt raus klau si mo leng vai iš spren džia mas už da vi nys. Juo lab kad, kaip at vy kęs į vie tą su ži no Her wart has, ką tik įvy kę Sei me lio rin ki mai at ne šė triuš ki na mą per ga lę vo kie čių par ti jai. Tai gi pa dė tis kraš te ste bė ti nai ra mi, ir tai, au to riaus nuo mo ne, pa aiš ki na ma klai pė die čių ti piš kų Ryt prū sių gy ven to jų san tū riu, ap dai riu ir ge ra no riš ku charak teriu. Net gi vie ti niai na ciai prieš lie tu vių ad mi nist raci ją ne ren gia jo kių in ci den tų, tad, kaip pri si me na auto rius, man net tap da vo ne ra mu, kad ty lie ji klai pė die čiai Ber 7 Post hoc to kių siū ly to jų ne trū ko: štai ži no mas iš ei vi jos vei kė jas Jo nas Au gus tai tis sa vo me tu tvir ti nęs, kad pa si prie ši ni mas Len ki jai anuo met bū tų ap sau go jęs nuo pir mo sios bol še vi kų oku pa ci jos ir dauge lio po ka rio bė dų. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 237

22 nerijus šepetys ly ne bus pa mirš ti... Ir tar pas me ni nės įtam pos ži di niai pa si ro dė ma žes ni ne gu Her wart hui regė jo si iš pra džių: trin tį su ge ne ra li niu kon su lu von Sauc ke nu su švel nino Schu len bur go re ko men da ci ja, su vie tos na cio na lis tais nau jo jo di plo ma to san ty kiai su si klos tė pui kiai po to, kai jis sa vo at vy ki mo va ka rą su vie tos bur mist ru pre ky bos rū mų di rek to riaus kom pa ni jo je šau niai mau kė gry ną vis kį, par tie čių iš Di džio jo Rei cho in tri gas Klai pė dos kraš te Her warh tui pa vy ko neut ra li zuo ti, pa si nau do jus ge rais ry šiais Ges ta pe. Net gi jo san ty kių su gu ber na toriu mi Gai liu mi bū ta ga na drau giš kų. Pa na šiai vaiz duo ja mas ir Klai pė dos kraš to su grį žimas Vo kie ti jai, įvy kęs stai ga ir ne skaus min gai. Pa sak di plo ma to, man ne bu vo dėl ko sau prie kaiš tau ti, kadan gi pe rė mi mas [Klai pė dos kraš to pri jun gi mas prie Vo kie ti jos, N. Š.] ati ti ko gy ven to jų va lią (p. 158). Tik Her wart has sa ko si nu jau tęs, kad klai pė diš kiai ne truks nu si vil ti tre čiuo ju Rei chu, ir vie ti nių na cio na lis tų lyde ris Ern stas Neu man nas tą jam pa tvir ti nęs ke lias mi nu tes prieš pa lie kant Klai pė dą jau 1939 m. ko vo pabai go je... Sa vai me su pran ta ma, kad to kia me kon teks te ne ga lė jo at si ras ti vie tos pa mi nė ti des pe ra tiš kiems lie tu vių bandy mams iš veng ti Klai pė dos pra ra di mo. Ne bent Her wart has dėl pil nes nio vaiz do ga lė jo pa puoš ti at si mi ni mus sa vo anuo me ti nio še fo Rei cho vals ty bės sek re to riaus Ericho von Weizsäcke rio, lem tin go jo Rei cho va do vų ir Lietu vos mi nis te rio Urb šio su si ti ki mo liu dy to jo, chresto mati niu pa ste bė ji mu, esą Lie tu va (Klai pė dos kraš to per da vi mo 1939 m. ko vo 22 d.) su tar tį pa si ra šiu si pusiau lais va, pu siau ne lais va va lia, ir kad Urb šys Ribben tro po apar ta men tus pa li kęs su pa leng vė ji mu ir net pa ten kin tas, kad vis kas taip leng vai bai gę si. Šio je vie to je mums tu rė tų su kil ti šven tas pyk tis: argi Klai pė dos per lei di mo ne bu vo pa rei ka lau ta staiga ir klas tin gai, Urb šiui pa ke liui su sto jus Ber ly ne pa si aiš kin ti są ly gų tar pu sa vio san ty kiams pa ge rin ti, ar gi Klai pė dos kraš tas ne bu vęs at plėš tas nuo Lie tu vos prie var ta, pa gra si nus, kad Lie tu vai at si sa kius ge ruo ju pa si ra šy ti su tar tį, Vėr mach tas įženg sian tis ir ne ži nia kur susto sian tis, ar gi vo kie čiai ne įžen gė į Klai pė dą dar ne pa si ra šius su tar ties, ar gi vi sa tai įvy ko ne pa žei džiant Vokie ti jos tarp tau ti nius įsi pa rei go ji mus ir Klai pė dos sta tutą? Ir ar gi Lie tu vos trum pa re gė po li ti ka čia niekuo dė ta, ar gi toks stai gus da lies te ri to ri jos pra ra di mas ne su krė tė Lie tu vos vi suo me nės ir val džios, ar gi ne po šios kri zės ki lu sios re ži mo kri ti kos aud ros Lie tu vo je su by rė jo vien par ti nis mo no po lis? Iš to kių ir dau gy bės pa na šių klau si mų, na tū ra liai ky lan čių kiek vie nam, be si do min čiam Klai pė dos pro ble ma, Her wart ho liu diji mo švie so je tega liu per žvelg ti po ra, tuos pa čius, kaip ir Vil niaus at veju. Pir miau sia dėl pa ties ul ti ma tu mo fak to: kaip ga lima, kal bant apie Klai pė dos kraš to per da vi mą Vo kie ti jai, jo ne pa ste bė ti? Ko vo 20 d. Urb šio po kal bis su Rib ben tro pu vy ko be liu dy to jų, tad esa ma vos dvi ejų jo in ter preta cijos tra di ci jų vo kiš kos, do ku men ti nės ir lie tu viškos, at pa sa ko ja mo sios 8. Urb šio, kaip ir ofi cia lio ji Lie tu vos po zi ci ja (prieš ir po Klai pė dos pra ra di mo) bei vė les nės lie tu vių po li ti kų in terpre ta ci jos nu spal vin tos aiš kaus mo ty vo: Lie tu va ne pa ti at si sa kė Klai pė dos kraš to, o vo kie čiai grasi ni mais pri ver tė ją ati duo ti 9. Iš čia ir no ras va din ti Rib ben tro po žo džiu iš dės ty tą po zi ci ją ul ti ma Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys ir Vokietijos reicho atstovas Joachimas Ribbentropas pasirašo sutartį dėl Klaipėdos krašto perdavimo Vokietijai Berlynas. LVGA 8 Po kal bio už ra šą žr. ADAP, ibid., Nr Pa ties Urb šio at si mi ni mai už ra šy ti tik 1984 m., o pa skelb ti 1988 m., nors tuoj po ul ti ma tu mo Urb šys pa siun ti ny bė je bu vo su ra šęs trum pą pro me mo ri ją, ku rios ke lios ver si jos il gą lai ką gy va vo li te ra tū ro je. Vokiš ką ir lie tu viš ką ver si jas ly gi na ir Škir pa K., op. cit., p Prieš iš vyk da mas į Vo kie ti ją dar 1938 m. gruo dį, nau jai pa skir tas Lie tu vos įga lio ta sis mi nis te ris Škir pa iš Pre zi den to ga vo maždaug to kį Lie tu vos po zi ci jos pa aiš ki ni mą: svar bu ne pa dė ti pa ra šo po ko kiu nors raš tu, ku rį vo kie čiai vė liau ga lė tų aiš kin ti, kaip ne va Lie tu vos lais vą Klai pė dos kraš to iš si ža dė ji mą (ibid., p. 126). Tei si nis matmuo abiems pu sėms iš li ko svar bus iki ga lo; kaip ži no ma, tu rė jo jis reikš mės ir po ka ri nei Niurn ber go tvar kai. 238 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

23 ne trys ultimatumai tu mu, ku rio ne pri ėmi mas baig tų si ka ri ne Lie tu vos oku pa ci ja. Ka dan gi for ma lių prie žas čių čia kal bė ti apie ul ti ma ti mą nė ra daug (jo kių raš tiš kų rei ka la vi mų, griež tai kon fi den cia lus po kal bis, pri myg ti nis siū ly mas Lie tu vai pa ro dy ti ini cia ty vą ir ne dvip ras miš kas si tua ci jos trak ta vi mas kaip Lie tu vos ir Klai pė dos kraš to vi daus rei ka lo), su pran ta mas Urb šio (ir vi sų lie tu vių, net Škir pos) po lin kis per pa sa ko jant po kal bį dra ma tizuo ti: taip ran da si Rib ben tro po spau di mas su tvar ky ti rei ka lą iš kart te le fo nu ar įsak mus rei ka la vi mas nie kam apie ul ti ma tu mą ne pra si tar ti 10, ko vo kiš ka me po kal bio už ra še ne ma ty ti nė su ži bu riu. Ma ža to, skai tant mi nėtą už ra šą, net gi su si da ro įspū dis, kad jau ta da Urb šys sten gė si at sa ky da mas įkal bė ti Rib ben tro pui griež tesnes jo šiaip ga na ap ta kių įspė ji mų for mu luo tes: an tai pra šė nu ro dy ti kon kre tų ter mi ną (ka da ga lė tų kil ti Klaipė do je ne ra mu mai, ku riems už bėg da ma už akių Lie tu va ga lė tų pri im ti nu ta ri mą tai kiai su si tar ti su Vo kie ti ja). Rib ben tro pas pro vo ka ci jai ne pa si da vė, ir pa ta rė atsi žvelg ti į vi di nius ter mi nus kad ir į ko vo 25 d. šau kia mą Sei me lio su si rin ki mą... Ži no ma, Vo kie ti ja taip pat tu rė jo aiš kų in te re są vis ką su tvar ky ti ty liai ir be jo kių iš ori nių eks ce sų. Taip pat aiš ku, kad Su tar tis dėl Klai pė dos Kraš to per da vi mo ra do si ne iš lais vos abie jų ša lių va lios, o bu vo Vo kie ti jos iš muš ta di plo ma ti niu spau di mu, kuriam Lie tu va pa si da vė re a lios Vo kie ti jos ka ro veiks mų grės mės aki vaiz do je. Ta čiau tai pri pa žįs tant, ne ga li ma ne pa ste bė ti ir aki vaiz daus fak to, nuo ku rio po kal bį su Urb šiu ir pra dė jo Rib ben tro pas: Klai pė dos kraš tas no ri vėl prisi jung ti prie Vo kie ti jos. Tuo si tu a ci ja bu vo pa naši į Sude tų kraš to at ve jį prieš pu sę me tų, kai Ver sa lio tvar kai Vo kie ti ja prieš prie ši no ver sa liš ką ap si spren dimo prin cipą. Tik Klai pė dos at ve ju Vo kie ti ja ne si ren gė ieš ko ti jo kių Miun che nų, nes Lie tu va kraš tą val dy ti ga vo tik po (ir dėl) to, kad prieš tai jį bu vo už ėmu si, ir anaip tol ne versa liš ku, o ins ce ni zuo to su ki li mo ke liu. Ir dar Miun che no su tar tį nuo Klai pė dos sky rė ne tik pu sė me tų, bet ir Če ki jos li ku čio anek si ja (ko vo 15 d.): ka dan gi Va ka rų vals ty bės ne veik liai ste bė jo oku paci ją Čekos lo va ki jos, ku ri bu vo ap gy ven ta ne vo kie čių, tai bu vo vi siš kai sa vai me su pran ta ma, kad jos nie ko ne si ims vėl įjun giant į Vo kie ti ją Klai pė dos kraš tą (Her warth, p. 157). Iš tie sų to kia są jun gi nin kų re ak ci ja Vo kie ti jai bu vo aki vaiz dus sti mu las bū tent ta da ir to kiu bū du su regu liuo ti Klai pė dos klau si mą. Ta čiau šis bū das ne buvo ne iš ven gia mas. An tai ga lė jo dras tiš kų prie mo nių imtis vo kie čiai Klai pė do je, anaip tol ne bu vę to kie paklusnūs Rei cho įran kiai ir ro mūs, kaip juos vaiz duo ja Her war t has 11, ar ba, pa suk da mos lie tu vių pra min tu ke liu, suki li mą imi tuo ti ga lė jo Vo kie ti jos slap to sios tar ny bos. Galė jo Vo kie ti ja pa suk ti ir at vi rų pro voka ci jų ir kon fron ta ci jos ke liu. Tad pa si rink tas ke lias gal būt ne bu vo Lietu vai blo giau sias iš ga li mų. Ir tai bu vo vei kiau bai gia ma sis akor das Klai pė dos by lo je, o ne le mia mas jos spren di mas, jis Vo kie ti jos jau bu vo pri im tas iš anks to, o Klai pė dos kon ven ci jos sig na ta rai su tuo šir dy je ir gi jau bu vo su si tai kę, ma ty da mi tie siog aky se bręs tant daug dides nes pro ble mas. Jas kė lu siai Vo kie ti jai Klai pė dos kraš to pe rė mi mas ir gi ne bu vo koks nors le mia mas įvykis, ko ne pa sa ky si apie die ną tarp ul ti ma tu mo ir per lei di mo su tar ties pa si ra šy mo įvy ku sį Rib ben tropo po kal bį su Len ki jos pa siun ti niu Vo kie ti jo je Lips kiu dėl Dan ci go ko ri do riaus pro ble mos su re gu lia vi mo ga li my bės 12. Tad nors Lie tu vai Klai pė dos ne tek tis bu vo ir ne abejo ti nai di de lis smū gis, jis bu vo, pa na šiai kaip ir prieš me tus, vei kiau vi di nis. Ne tiek ob jek ty vi kal tė, kiek sub jek ty vus, te gul ir ne iš ven gia mos, bet dėl to ne ma žiau skau džios ne tek ties jaus mas slė gė ir vy riausy bę, ir vie šuo me nę, ir pa pras tus pa trio tus. Tau ti ninkų poli ti ko je tiek Klai pė dos kraš te, tiek san ty kiuo se su Vo kie ti ja bū ta ne ma žai klai dų. Ta čiau ar Lie tu va bū tų ge riau lai kiu sis Klai pė dos kon ven ci jos, pa naikin da ma de mok ra ti jos su var žy mus, kaip to pa gei da vo Vo kie ti ja 13, ar bū tų in ten sy viau pa ti ieš ko ju si sau palan kes nio Klai pė dos klau si mo spren di mo, glau džiau orien tuo da ma si į Vo kie ti ją, kaip siū lė pa siun ti nys Škir pa, sun ku pa ti kė ti, kad tai kaip nors bū tų pa dė ję es min giau pa keis ti vi di nę Klai pė dos kraš to ar iš ori nę Ver sa lio sis te mos si tu a ci ją, ar juo lab Vo kie ti jos ap sispren di mą grei tai ir tyliai už baig ti šį, pa sak Hit le rio, nesu si pra ti mą. Ir tikrai be pras miš ka is to ri nės klai dos bū tų ieš ko ti ne si prie ši ni me Vo kie ti jos spaudi mui, esą pa si prie ši nę ir Vo kie ti jos oku puo ti bū tu me po ka ro tu rė ję ne ma žiau lais vės už Len ki ją 14. Kur kas tei sin giau bū tų ša lia Lie tu vos te ri to ri jos at plė ši mo ma ty ti ir tei sin gu mo Vo kie ti jai at sta ty mą, ša lia smūgio na cio na li nei sa vi gar bai džiaugs mą iš sau go jus (tam syk) lais vę, ša lia re ži mo su krė ti mo ir po li ti nės sis te mos pa gy vi ni mą Plg. Tu raus kas E., Lie tu vos Ne pri klau so my bės ne ten kant, Chi ca go, b. m., p. 31; iš po kal bio su Tu raus ku: Noėl L., op cit., S Sa vo ci tis si me te leg ra mo je į Ber ly ną iš Klai pė dos kon su la to 1939 m. ko vo 15 d. Her wart has pra ne ša apie dr. Neu man no va do vau ja mų Klaipė dos vo kie čių už mo jį veik ti sa vo nuo žiū ra kon flik to su Lie tu vos gu ber na to riu mi aki vaiz do je, in: adap, ibid., Nr Per jį ga lu ti nai pa aiš kė jo, kad drau giš kas pro ble mos, kaip tai supra to Vo kie ti ja, su re gu lia vi mas yra ne įma no mas, plg. Fab ry P., Der Hit ler Sta lin Pakt , Darm stadt, 1962, S. 12, Tai Vo kie ti jos URM Bal ti jos ša lių sky riaus va do vas Wer ne ris von Grund her ris Lie tu vos pa siun ti niui Jo nui Šau liui nu rodė kaip tarp vals ty bi nių san ty kių nor ma li za vi mo pa grin dą, in: ADAP, ibid., Nr Taip sam pro tau ja ma: Au dė nas J., Pas ku ti nis po sė dis, New York, 1966, p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 239

24 nerijus šepetys III. Lie Tu Va: Re Ta gar BĖ BŪ TI pir MuO Ju žings NIu SO VIe Tų Są JuN GOS pa Sau LIO už VaL Dy Me 15 Nie ko pa na šaus ne be ga li ma pa sa ky ti apie tam siausią šiuo lai ki nės Lie tu vos is to ri jos pus la pį 1940 m. birželio įvy kius: 14 d. ssrs ul ti ma tu mas Sme to nos Lie tu vą už klu po ne pa si ren gu sią, gė din gą ul ti ma tu mo pri ėmi mą se kė dar gė din ges nė oku pa ci ja, o tai reiš kė ir vals tybės pa lai do ji mą, di dži ą ja da li mi ir sa vų jų ran ko mis. Ar gi tad lem tin ga sis ul ti ma tu mas ne bu vo na tū ra li SSRS re vi zio nis ti nės po li ti kos baig tis ir ne iš ven gia ma Lie tuvos nuo la ti nio trum pa re giš ko orien ta vi mo si į So vie ti ją pa sek mė? Lai mė, ga liu iš veng ti to kio su dė tin go klausi mo svars ty mo, nes tre čia kny ga Me mo ran du mas: Kaip bu vo pa skelb tas ka ras So vie tų Są jun gai ma žai ką apie tai te liu di ja. Tai net gi ne be me mu a rai, o veikiau liu dy to jo ty ri nė ji mas, be si su kan tis ap link vie ną pa grin di nių šio ul ti ma tu mo is to ri jos vei kė jų. Bet apie vis ką iš ei lės. Eri chas Fer di nan das Som me ris, gi męs Mask vo je, bai gęs stu di jas Vo kie ti jo je dir bo Rei cho URM ver tė ju, karo pa bai go je at si dū rė so vie tų ne lais vė je, 10 me tų ka lė jo la ge ry je, iš ku rio grį žęs vėl sto jo į (VFR) di ploma ti nę tar ny bą, vė liau at si dė jo aka de mi nei veik lai. Jo įspūdin gas vei ka las skir tas vie nam įvy kiui, ku rio liu dy to jas jis bu vo: 1941 m. bir že lio 22 d. nak tį ssrs pa siun ti niui Vla di mi rui De ka no zo vui Vo kie ti jos val džios at sto vų bu vo per skai ty tas ir įteik tas me mo ran du mas dėl pra de da mų ka ro veiks mų prieš SSRS. Sa vo rū pestin gai ir pre ci ziš kai pa reng tą kny gą jis ra šė są mo nin gai de rin da mas pro fe sio na laus ver tė jo įvy kių liu dy to jo (tai gi ir ga lin čio juos iš gy ven ti, net gi pa veik ti iš vi daus, ir ste bė ti iš šo no bei do ku men tiš kai už fik suo ti) bei isto ri jos ty ri nė to jo per spek ty vas. Jo tiks las pa mė gin ti pa si aiš kin ti Vo kie ti jos SSRS ka ro pir mi nį po bū dį ir tiks lus, at si re miant į mi nė tą me mo ran du mą 16, dėl so vie tų pa stan gų iš kart po ka ro fal si fi kuo ti jo is to riją be maž igno ruo tas tiek Niurn ber go tri bu no le, tiek is to ri jos ty ri nė ji muo se. Prie žas tis pa pras ta pil nas me mo ran du mo teks tas, ki taip ne gu į apy var tą įė ju si jo san trau ka 17, ne lei džia taip leng vai kva li fi kuo ti Vo kieti jos ag re si jos prieš SSRS kaip ne pa skelb to ka ro, dar ir ne iš pro vo kuo to... Kur gi to kio je kny go je at ran da ma vie tos 1940 m. va sa ros įvy kiams Lie tu vo je? At sa ky mą į tai ga li duo ti žvilgs nis į kny gos struk tūrą: Som me ris sa vo pa sa ko ji mą pra de da ap žvelg da mas Vo kie ti jos SSRS san ty kius nuo pak to iki ka ro pra džios ir tę sia di plo ma ti ne pre liu di ja, ku rio je dau giau sia vie tos ski ria ma jam rū pi mos is to ri jos pa grin di niams vei kė jams Mo lo to vui, Rib ben tro pui ir ypač De ka nozo vui. Kaip su de da mo ji jo po li ti nės biog ra fi jos da lis ir iš ky la Lie tu vos so vie ti za ci jos klau si mas ( De ka no zo vo ne dip lo ma tiš ka mi si ja Kau ne (1940 m. bir že lis lie pa), p ), pra de da mas ap žvelg ti nuo ul ti ma tu mo nak ties. Nau jų fak tų čia ne ra si me, nors Som me ris neap si ri boja De ka no zo vo vaid mens bol še vi zuo jant Lie tu vą nu švieti mu ir re mia si dau gu ma ge riau sių Lie tu vos sovie ti nės oku pa ci jos ty ri nė ji mų ir ap žval gų 18. Sky rium pa mi nėti no rė čiau tris mo men tus, Som me rio kny go je su da rančius tam tik rą pra smi nį Lie tu vos oku pa ci jos vaiz do kar kasą. Pir mas bu vu sio NKVD ma jo ro, 1947 m. per bė gusio į Va ka rus, pa si da li ji mas at si mi ni mais iš Bal ti jos valsty bių (kon kre čiai Es ti jos) oku pa ci jos 19. Vie ną 1940 m. bir že lio nak tį Pet ro vas su gru pe en ka vė dis tų bu vo iš kvies tas pas tuo me ti nį NKVD Už sie nio (= žval gy bos) sky riaus va do vą De ka no zo vą, ku ris jiems iš da li jo di plo ma ti nių kur je rių pa sus ir trum pai nu sa kė jų mi si ją Bal ti jos ša ly se: Po lit biu ro nu ta ri mu ir drau go Sta li no no ru tu rin ti bū ti iš spręs ta mū sų šiau rės va ka rų sie nų sau gu mo pro ble ma. [...] Šių prie mo nių tiks las yra paleng vin ti už da vi nį šlo vin ga jai ir ne nu ga li ma jai Rau dona jai Ar mi jai ap gin ti [...] sie nas (p. 107). Kaip ži nome, en ka vė dis tai sa vo mi si ją įvyk dė, tik štai klau si mas, ką Sta li nas su pra to kaip sie nų sau gu mą ir jų gy ni mą? At sa ky mą ga li ma ras ti Som me rio be maž iš ti sai iš va di na mų jų Kers te no ko mi te to do ku men tų 20 re ci tuo jama me... Lie tu vos Liau dies vy riau sy bės gal vos Vin co Krė vės-mic ke vi čiaus 21 pa si kal bė ji me su Mo lo to vu (ir Deka no zo vu; p ). Mo lo to vas mo kęs: Tu ri te pa galiau re a liai pa žvelg ti tik re ny bei į akis ir su pras ti, kad at ski ros ma žos vals ty bės at ei ty je tu rės vi sos išnyk ti... Tu rė tu mėt to dėl jau da bar pa ruoš ti Lie tu vos liau dį so vieti nei san tvar kai, ku ri at ei ty je bus vi sur, vi so je Eu ro po je įgy ven din ta. Ant ra sis pa sau li nis ka ras pa dės mums įsi ga lė ti vi so je Eu ro po je. Mes šian dien remia me Vo kie ti ją, bet tik tiek, kad ji ne už trokš tų anksčiau [...] ir Va ka rų Eu ro pos plo tuo se, ma nau, kaž kur 15 Iš prof. Kir ša no vo pa si sa ky mo apie Pa bal ti jo res pub li kas 1941 m. ko vo 27 d. Ra šy to jų na muo se Kau ne (Do vy dė nas L., Mes val dy sim pa sau lį, t. 1, New York, 1970, p. 11). 16 Ofi cia liai pa skelb ta: Ham bur ger Mo nat schrift für Auswärti ge Poli tik, 1941, H ADAP, Se rie D, Bd. XII/2, Nr Bo ri so Meis sne rio Die Sow je tu nion, die Bal tis che Sta a ten und das Völker recht; Jo no Kas lo The Lit hu a nian Strip in Sov jet-ger ma ny Sec ret Di plo ma cy ; Sep po Myl li nie mi Die bal tis che Kri se, ; Kers te no ko mi te to do ku men tais. 19 Pet rov (Pseu do nym), Les sou ve nirs d un agent so vie ti que , in: La Tri bu ne de Genè ve, ; Liet. vert. žr. Bal ti jos vals ty bių už gro bi mo by la: JAV Kon gre so Ch. J. Kers te no ko mi te to do ku men tai m., Prie das A, dok. 9., p Krė vė (ypač Va ka ruo se) mė gia miau sias ci tuo ti Lie tu vos so vie tiza ci jos liu dy to jas, dar prieš ka riu gar sė jo kaip ne ei li nis pa sa ko rius, o da bar ži no mas ir kaip il ga me tis so vie tų in for ma to rius. Tu rint tai galvo je, te lie ka ste bė tis, kaip jam pa vyks ta ne įdė ti į lū pas so vie tų šu lui nie ko, ko šis ne bū tų ga lė jęs pa sa ky ti ir kas prieš ta rau tų anuo me ti nės SSRS už sie nio po li ti kos ge ne ra li nei li ni jai. 240 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

25 ne trys ultimatumai ne to li Rei no, įvyks pas ku ti nis mū šis tarp pro le ta ria to ir su dū lė jusios bur žu a zi jos, ku ris vi sam lai kui nu lems Eu ro pos li kimą. Kad vi sa tai ne tuš čios Krė vės spe ku lia ci jos, pa tvirti na ir pa ties Som me rio liu di ja ma is to ri ja: akis į akį su De ka no zo vu jis (kaip ver tė jas) su si dū rė per pir mą naujo jo SSRS am ba sa do riaus po kal bį su Rib ben tro pu 1940 m. gruo džio 21 d., kai grės min ga sis gru zi nas no rė jęs iš ju din ti iš mir ties taš ko bu vu sios Lie tu vos Vokie ti jos sie nos de mar ka ci jos klau si mą. Klau si mas bu vo iš ki lęs dėl to, kad so vie tai kar tu su Lie tu va pa jun gė ir Su val ki jos ruo že lį, ku rį bu vo su si tar ta pa lik ti Vo kieti jai. Som me ris nu pa sa ko ja vi są klau si mo prie šis to rę (p ). Vis kas pra si dė jo per de ry bas Mask vo je, kai Rib ben tro pas dėl me džiok lės su me ti mų pri myg ti nai pa gei da vo gau ti Vo kie ti jos įta kos sfe rai Su val kų sri tį, nes štai Au gus ta vo miš kuo se esą vei sia si pui kūs tau rie ji el niai 22. Sta li nas mie lai su ti ko šią sri tį per leis ti, ta čiau jo kių el nių, kaip ne tru ko pa aiš kė ti, ten 22 Rib ben tro po per so na lo sky riaus va do vo Ale xan de rio Dörnber go spa lio 19 d. raš tas am ba sa do riui Schu len bur gui grį žus iš ko man di ruotės į Au gus ta vą, cit. iš dok. rin ki nio: Brügel J., (Hg., Einl.), Sta lin und Hit ler: Pakt ge gen Eu ro pa, S. 154, Nr Žr. Rib ben tro po de ry bų su Sta li nu ir Mo lo to vu rug sė jo 28 d. už ra šą, ne bū ta nė kva po. O štai rug sė jo 28 d. so vie tams iš keitus vi są Liub li no ir da lį Var šu vos vai va di jos į Lie tu vą, dėl tų ne sa mų el nių Vo kie ti jai ati te kęs Su val kų trikam pis Vo kie ti jos SSRS sie no je su da rė ne prak tiš ką iš ky šu lį, to dėl Sta li nas ir su ti ko pa lik ti Vo kie ti jai sie ną nu ly gi nan tį Su val ki jos ruo že lį 23. Su tik ti su ti ko, bet kaip ne tru ko pa aiš kė ti, iš to Vo kieti jai te bu vo vie ni ne ma lo nu mai, ku rie tar si bu vo už glaisty ti 1941 m. sau sio 10 d. slap tuo ju pro to ko lu, dvi ejų alias kų kai nos dy džio kom pen sa ci ja. Tik ar įma no ma kom pen suo ti taip stai ga at si ra du sį iš ėji mą prie tik rų jų, na tū ra lių kliū čių ne gi na mų Vo kie ti jos sie nų?.. Vi sa tai, ir ypač grės min gos Rau do no sios Ar mi jos masės at si dū ri mas prie šais Ryt prū sius (rak tą į Rei chą) tuo me tu, kai Vėr mach tas bu vo pri kaus ty tas Va ka ruo se, Vo kie ti jos vy riau sy bės no to je dėl ka ro veiks mų prieš SSRS pra dė ji mo in ter pre tuo ja ma kaip SSRS ag re sy vių kės lų Vo kie ti jos at žvil giu įro dy mas 24. Ta čiau Som me ris to kiems ag re sy viems kės lams įro dy ti su ran da ir ori gi prieš de šimt me tų ras tą pri va čia me gra fo Schu len bur go ar chy ve ir paskelb tą Vier tel jahr shef tefür Zeit ges chich te, 1991, S ; Taip pat ir Lie tu vos so vie ti za ci ja bei anek si ja, prieš ta rau jant Mask vos su si ta ri mams. Lietuvos karių mitingas, įvedus sovietų valdžią Lietuvoje. Kaunas, LNM Ikonografijos skyrius NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 241

26 nerijus šepetys na lų ar gu men tą tą pa čią De ka no zo vo biog ra fiją: dar 1920 m. ba lan dį jis ak ty viai da ly va vo nau jos, Va ka rų vals ty bių ga ran tuo tos Azer bai dža no vals ty bės so vie tiza ci jo je. Kuo nkvd už sie nio žval gy bos sky riaus va dovas ir už sie nio rei ka lų liau dies ko mi sa ro pa va duoto jas už si i ma sa vo ant ro jo pa nau do ji mo už sie ny je me tu vi si pui kiai ži no me. Ta čiau jo anaip tol ne di plo ma ti nė patir tis Kau ne tu rė jo jam, kaip Lie tu vos eks per tui, šiek tiek vė liau iš ei ti į nau dą pa siun ti nio Ber ly ne pos te (p. 126). Te lie ka kar tu su Som me riu pa klaus ti: kam į naudą. Ką tu rė jo reikš ti tre čias De ka no zo vo pa sky ri mas už sie ny je? Gal so vie tų ar do mo sios ir šni pi nė ji mo veik los Vo kie ti jo je su stip rė ji mą (p. 85, 127) ar net ar tė jan čią da bar jau Vo kie ti jos so vie ti za ci ją?... Toks Lie tu vos oku pa ci jos kon teks tas lei džia ki to je švie so je iš vys ti ir ul ti ma tu mo is to ri ją. Pir miau sia tai tam tik ra pras me ir gi ne tik ras ul ti ma tu mas: ne tiek dėl dirb ti nu mo ir ne tei sė tu mo, kiek dėl ne ver tin gu mo pa čių so vie tų po žiū riu. Šiaip, ži no ma, ul ti ma tu mas, kaip vien pu sis tei si nis veiks mas, ne rei ka lau ja bū ti pri imtas, o tik gau tas 25. Bet so vie tams kaip tik ir te rei kė jo formalaus pri ėmi mo (kaip ir vė liau for ma laus tei sė tu mo re gi my bės oku puo jant, anek suo jant ir so vie ti zuo jant): jiems ne rū pė jo nei kal ti ni mų prie žas čių pa ša li ni mas, nei rei ka la vi mų įvyk dy mas jie bet ku riuo at ve ju bu vo pa si ruo šę su si do ro ti su po nais Sku ču ir Po vi lai čiu, pa sirū pin ti pri im ti nos Vy riau sy bės su for ma vi mu bei įves ti Rau do no sios ar mi jos pa kan ka mą kon tin gen tą. Tai gi Lie tu vos Ne pri klau so my bei bu vo lem tin gas ne tiek ul ti ma tu mas, kiek so vie tų ap si spren di mas pa jung ti Lie tu vą ir jos šiau ri nes kai my nes pa gal už si brėž tą scena ri jų, kiek įma no ma la biau pri me tant sa vo su gal votas tai syk les. Pats ul ti ma tu mas čia vei kiau at li ko klai dinamos prie mo nės vaid me nį. No rint jį su pras ti, rei kia ne tik nag ri nė ti ne abe jo ti nai pra gaiš tin gą jo po vei kį Lietu vai, bet ir kel ti klau si mą apie čia iš ryš kė jan čius so vie tų tikslus. Kam kaip tik ta da ir to kiu bū du bei prie monė mis bu vo bol še vi zuo tos Bal ti jos ša lys, vi sų pir ma Lie tu va? Leng viau sias ke lias bū tų spręs ti pa gal re zul ta tus : okupa vo ir anek sa vo, tai gi to ir sie kė. Iš ori niai mo ty vai dėl Pran cū zi jos su triuš ki ni mo ki lu si Vo kie ti jos įsi ga lė ji mo grės mė ir bai mė ne spė ti at si im ti sau pri klau san čios dalies; gi lu mi niai re vi zio niz mas, grį ži mas prie im pe ri nio na cio na liz mo; stra te gi niai pa stū mė ti į Va ka rus sie nas, sau gan tis ne ti kė tos Vo kie ti jos ag re si jos. Ta čiau net žvilgs nio iš ša lies pa kan ka su pras ti, kad tikrie ji mo ty vai ne tie. Ne vie ta čia sam pro tau ti apie ca ri nio ir le ni ni nio im pe ria liz mo skir tu mus: per ne lyg jau daug žmo nių ir tau tų nu ken tė jo, Hit le riui, Ro o sevel tui ir pan. jų ne pa ste bė jus. O dėl bai mės: taip, so vie tai su ne ri mo dėl stai gaus Pran cū zi jos žlu gi mo su kel tos grės mės, tik... dėl tai kos Eu ro po je grės mės. Ir ėmė si prie mo nių: pir mas žings nis ul ti ma tu mas Lie tu vai. Po jo nuo sek liai da ry ti ki ti žings niai iki pat Mo lo to vo vi zi to Ber ly ne. Ir vi sa tai na cių ly de riai iš gy ve no ir su pra to kaip ne dvip ras mišką so vie tų spau di mą Vo kie ti jai. Bai mės jiems tai gal ir ne su kė lė, bet grės mei pa jus ti pa ka ko. O juk bū ta ir ne vi sai vie šų so vie tų žings nių: nuo pat Sie nų ir drau gys tės su tar ties bol še vi kai ėmė si pla nuo ti ka ro veiks mus prieš Vo kie ti ją, 1940 m. ko vo ant ro je pu sėje šis pro ce sas ypač su in ten sy vė jo, ir lie pos pa bai go je bu vo baig tas reng ti pir minis pla nas. Ja me dau giau sia dė me sio ski ria ma va di na ma jai šiau ri nei kryp čiai RA pa grin di nis smū gis tu rė tų bū ti nu kreip tas į prie ši nin ko pa jė gas Ryt prū siuo se ir į šiau rę nuo Var šu vos 26. Ar tad yra ko ste bė tis, kad už tik rin ti va ka ri nių sie nų sau gu mą (= iš va duo ja mą jį žy gį į Vaka rus) šlo vin go ji RA pra dė jo nuo Lie tu vos 27, sun kiai pa verž tos iš Vo kie ti jos, o ne nuo ko kios Es ti jos, dėl ku rios pri klau so my bės so vie tų įta kos sfe rai nie ka da nie kam jo kių abe jo nių ne ki lę? Tie sa, jau 1940 m. spa lį SSRS Ge ne ra li nia me šta be ap si spren džiama už pie ti nę kryp tį, ir pa grin di nį smū gį Vo kie ti jai 1941 m. lie pą ren gia ma si su duo ti iš Lvo vo ky šu lio 28. Bet tai jau vi sai ki ta is to ri ja... Vis dėl to lie ka dar vie nas, pats fun da men ta liau sias ir sy kiu skau džiau sias klau si mas, nuo lat skam ban tis jau še šias de šimt me tų: ar gi pri im ti so vie tų ul ti ma tumą ne bu vo fa ta liš ka Lie tu vos Vy riau sy bės klai da, argi ne de rė jo bent sim bo liš kai pa si prie šin ti juk tam gal bū tų pa ka kę tik di des nio Pre zi den to va lin gu mo? Nesi im da mas to svars ty ti, ap si ri bo siu dviem ne kal tais pa ste bė ji mais. Pir ma, šiai te mai dė me sio ski rian tys ste bė to jai iš šo no (an tai Som me ris) yra vie no dai lin kę ir pa tei sin ti Lie tu vos po zi ci ją bei (ne)veiks mus gre siant ir pra si dedant pir ma jai so vie tų oku pa ci jai, ir su pa gar ba žiū rė ti į Bir že lio su ki li mą jai bai gian tis, ir ža vė tis ka ro ir po ka rio par ti za nų iš tver me prie ši nan tis ant ra jai oku pa ci jai. Ką to kiu at ve ju reiš kia vi siš kai prie šin gas po žiū ris šiuo lai ki nių lie tu vių is to ri kų, po li ti kų ar šiaip ra šy to jų vie šuo se pa si sa ky muo se šiais klau si mais? An tra, su truk dy ti even tu a liam ka ri niam Lie tu vos 25 Meis sner B., op. cit., S. 218 ir lit. iš na šo je. 26 Pir mąkart pla nas skelb tas: Vo en no is to ri čes kij žur nal (VIŽ), 1991, Nr. 12, s Dar 1937 m., jau su im tas kaip liau dies prie šas, mar ša las Tu chačev skis at sklei džia suo kal biš ką SSRS pra lai mė ji mo pla ną (skelb tas VIŽ, 1991, Nr. 8 9), iš tik rų jų re a lis ti nį Vo kie ti jos už puo li mo pla ną, ku ria me nu ro do ma, jog šiau ri nė puo li mo kryp tis ne abe jo ti nai pra našes nė, jei prieš tai bū sią lik vi duo ti li mit ro fai (VIŽ, Nr. 9, s. 62), ir pa si rin kus šią kryp tį RA ypač svar bu žy giuo ti per Lie tu vos te ri to ri ją (VIŽ, Nr. 8, s. 49). Ko men ta rą plg. Pro nin A., So vet sko-ger mans ki je sog la še ni ja 1939 g.: Is to ki i po sled stvi ja, III sk., teks tas su iš na šomis 92 95, in: Mež du na rod nyj is to ri čes kij žur nal, 2000, Nr. 12, www. his to ry.ma cha on.ru. 28 Mel tiu chov M., Upuš čen nyj šans Sta li na: So vet skij So juz i bor ba za Ev ro pu , Mosk va, 2000, s NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

27 ne trys ultimatumai pa si prie ši ni mui (vie nin te lis re a lus te ga lė jo bū ti simbo linis pa si prie ši ni mas Lie tu vos ka riuo me nės dali nių pa si trau ki mas į Ryt prū sius) ir tu rė jo pa si ren gę Lie tu vą okupuo ti RA da li niai. Kad toks pa si trau ki mas (gal būt ir su da li mi Vy riau sy bės na rių) į Ryt prū sius tap tų ne įmano mas, pa gal bir že lio 12 d. ko vi nį įsa ky mą Nr. 002/op 11-osios ar mi jos da lys kar tu su (Lie tu vo je dis lo kuo to) 16-ojo Ypa tin go jo šau lių kor pu so da li niais tu rė jo ap sup ti ir su nai kin ti prie ši nin ką Kau no apylin kė se 29. Ką ir kal bė ti apie ar do mą ją so vie tų veik lą Lie tu vos val dan čiuo siuo se sluoks niuo se, drau giš ką pa ste bė ji mą Vo kieti jai apie pra stai sau go mą sie ną su Lie tu va 30 ar pan. Tad ar so vie tų kruopš čiai pa reng tus pla nus pa žei dęs ir, kaip pri si jung da mas prie Krė vės pa brė žia Som me ris, Deka no zo vą as me niš kai už ga vęs Pre zi den to Sme to nos pa bė gi mas ne bu vo vei kiau (te gul ir ne di de lis) Lie tu vos lai mė ji mas ta me di džiu lia me žai di me, ku rį So vie tų Są jun ga pra dė jo prieš Vo kie ti ją ir even tu a liai vi są li ku sį ka pi ta lis ti nį pa sau lį, ir iš ku rio Lie tu va tuo me tu netu rė jo nei lai ko, nei jė gų iš trūk ti, o ir bėg ti ne bu vo kur?.. Post scrip Tum Min čių ar aso cia ci jų, ki lu sių per skai čius ke le tą retes nių kny gų, ne ga li ma lai ky ti moks li nė mis iš va do mis. Ta čiau is to ri jų per pa sa ko to jo iš va doms to, ma nau, pa kan ka. Tai gi trys ul ti ma tu mai var gu ar bu vo smūgiai, vie nas po ki to su grio vę Lie tu vos vals ty bę. Pirmiau sia tai ne vi sai ul ti ma tu mai. Ne pai sant to, tarp jų esa ma (žiū rint iš da bar ties) pa ma ti nių ben dry bių: vi si jie bu vo ne dės nin ga il ga lai kių dvi ša lių kon flik tų iš da va, o vie nos pu sės są mo nin gai pa si rink tas ke lias, iš nau dojant stai ga pa ki tu sias iš ori nes są ly gas: Aust rijos an šliu są, ne skaus min gą Če ki jos li ku čio lik vi da vimą, ne ti kė tą Pran cū zi jos su triuš ki ni mą. Ir nu kreip ti ul ti ma tu mai bu vo ne tiek prieš Lie tu vą, o kiek ypač Len ki jos ir Vo kie ti jos vie na prieš ki tą. Skir tu mas čia tik tas, kad Len ki ja ul ti ma tu mu Lie tu vai no rė jo pa ro dy ti Vo kie tijai esan ti jai ly gi di džio ji vals ty bė, o Vo kie ti ja grei tu ir pu siau slap tu Klai pė dos pe rė mi mu sie kė iš muš ti iš Len ki jos ran kų at si sa ky mo svars ty ti Dan ci go ir ko ri do riaus klau si mus ko zi rius. Ka dan gi abu šie ul ti ma tu mai tik stip ri no Len ki jos ir Vo kie ti jos kon flik to ti ki my bę, SSRS į juos ir ne si ki šo, Lie tu vos, kaip jai jau bu vo įpras ta, ne gy nė. Ir nė ra ko ste bė tis, kad to kio mis ap lin ky bėmis nei Vil niaus, nei Klai pė dos klau si mai ne bu vo iš spręs ti: slap tam kon flik tui iš au gus į at vi rą ka rą, ga liau siai vir tu sį pa sau li niu, ir Vil nius, ir Klai pė da su vi sa Lie tu va (ir vi sa Len ki ja, ir treč da lis Vo kie ti jos) ati te ko so vie tams. Kaip ro do pas ku ti nie ji įvy kiai, jų pa li kuo nys to ne pa mir šo... To kie sam pro ta vi mai ne si re mia prie lai da, kad di džių jų kai my nų gra si ni mams ir rei ka la vi mams vi sa da rei kia nu si leis ti. Tie siog prie ši ni ma sis san ty kių su Len ki ja užmez gi mui bū tų bu vęs ne pro tin gas ir be pras mis, Klai pėdos ati da vi mui Vo kie ti jai ne lo giš kas ir be per spek ty vų, so vie tų oku pa ci jai tuo me tu jau fi ziš kai ne įma no mas, so vie tai tu rė jo vi sas, ne tik le mia mas kor tas. Da bar Lietu vos vie šuo me nė je (net ir aka de mi nė je) la bai ma din ga anuo me ti nį gė din gą Lie tu vos ne si prie ši ni mą (ypač 1940 m.) sie ti su va dis ti niu Sme to nos re ži mu: esą bū tų buvusi Lie tu va de mok ra ti ja, tai bū tu me vi siems pa ro dę... Šiuo po žiū riu te no rė čiau pri min ti dvi (gal tiks liau abi) gry nai de mok ra ti nes prieš ka rio Eu ro pos vals ty bes: Če kos lo va ki ją ir Pran cū zi ją. Ne duokdie, kad ir lie tuviai bū tų taip prie ši nę si ag re so riui, jau ne kal bu apie to kių de mok ra tų pa vyz di nį pa tai ka vi mą pa sau li niam ko mu niz mui, tuo met ir Bir že lio su ki li mą, ir po ka rio (ar net ir vė les nę Baž ny čios) re zis ten ci ją bū tume ma tę ne ge riau, nei ret ro-de mok ra tai sa vo au sis. Taip pat ne tvir ti nu, kad ne bū ta Ne pri klau so my bės su te mų lai ko tar piu tik rų ul ti ma tu mų, ir lem tin gų. Juk lem tin ga tai, kas ką nors iš spren džia ir kur esa ma erd vės ap si spręs ti. Kaip vi suo ti nai pri pa žįs ta ma, Antra sis pa sau li nis ka ras (tai gi ir vi sų Klai pė dos/vil niaus, Len ki jos/vo kie ti jos, ir, ži no ma, Lie tu vos vals ty bės klausi mų spren di mas) ra do si iš na cių so vie tų su si ta ri mų, ir Lie tu vai lem tin gas įvy kis čia bu vo per ėji mas iš na cių į so vie tų įta kos sfe rą. Gal būt tas mė nuo tarp 1939 m. rug pjū čio 23 d. ir rug sė jo 28 d. ir yra vie ta, kur la biau de ra ieš ko ti lem tin gų ul ti ma tu mų, kur pa si reiš kia ir Lie tu vos ap si spren di mo lais vė (tai gi ir ran da si lem tingos klai dos ga li my bė): štai Vo kie ti ja įsak miai per vi są rug sė jį ra gi no at si im ti Vil nių, ka riau ti prieš Len ki ją ar ga liau siai pri im ti pro tek to ra tą, Lie tu va ga lė jo ir palan kiai su re a guo ti. Ir vėl gi so vie tai ul ti ma ty viai siū lė su da ry ti su tar tį, fak tiš kai pri me tan čią pro tek to ra tą: bu vo ga li ma ban dy ti prie šin tis, at si sa ky ti Vil niaus ir po sim bo li nės ko vos gar bin gai žū ti. Ne ži nau, ar ap skri tai pra smin ga ieš ko ti sa vo pra ei ty je pra ras tų pro gų, ne pa ste bė tų al ter na ty vų ar ne iš naudo tų ga li my bių. Na, ne bent su dviem iš ly go mis tų pa ieš kų sie ki nys ne tu rė tų bū ti be ato dai riš ka pra eities kri ti ka, o ved lys įsi ti ki ni mas, kad tas pro gas ir ga li my bes iš nau do jus, Lie tu vai bū tų bu vę tik ge riau ir nau din giau 31. Ant raip vi sa tai iš virs į pra ei ties mo delia vi mą, sa vo už mo jais ir už ma čio mis nedaug be si skirian tį nuo šlo vin gos at ei ties pro jek ta vi mo pa sau lį nau ją pa sta ty sim Ru si jos vals ty bi nis ka ro ar chy vas, f. 29, ap. 34, b. 552, l. 1 2, 17 18; f , ap. 1, b. 1440, l. 1, 24 35; Mel tu chov M., op. cit., s Mo lo to vas Schu len bur gui, žr. dok. rink.: SSSR Ger ma ni ja, d. 2, Vil nius, 1989, Nr Plg. šiais klau si mais ypač ver tin gus gen. Sta sio Raš ti kio pa svars ty mus: Įvy kiai ir žmo nės: Iš ma no už ra šų, t. 3, Chi ca go, 1972, p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 243

28 AkA De my Bė Nau jo sios kon junk tū ros gun dy mai Tomas Daugirdas Pa me nu drau giš ką tarp tau ti nę orga ni za ci ją UNES CO, ko vo ju sią prieš tau tų ko lo ni za vi mą bei ka pi ta lis ti nį im pe ria liz mą. Ka žin ko dėl di džiau sias UNES CO nuo pel nas vi sa da at ro dė juo da o džių gy ni mas, ku ris nai vio je są mo nė je aso ci juo da vo si su ko va prieš ver go vę. Tau tų drau gys tė, ge rų lauki nių pa si ro dy mai di de lė se sce no se tau ti niais pa vi da lais at ro dė esan ti itin svar bi or ga ni za ci jos veik los sritis. Vil niu je ba lan džio mė ne sį UNES CO su reng ta kon fe ren ci ja Ci vi li za ci jų dia lo gas pa ska ti no į tą UNES CO pa žvelg ti iš ar čiau. Kon fe ren ci jo je iš tie sų spal vin giausias ir pla čia jai vi suo me nei ge riau siai pri ei na mas bu vo tau tų drau gys tės kon cer tas Pa sau lio gar sai, kuriame ša lia Ja po ni jos, Ira no ir Dram blio Kau lo Kran to at sto vų bu vo su teik ta pro ga pa si reikš ti ir ge rie siems laukiniams lie tu viams, o Vil nius taip bent sim bo liš kai ir trum pam ta po skir tin gų tau tų pa sau lio cen tru. Lie tu vos sa vitu mą čia iš reiš kė Ve ro ni kos Po vi lionie nės ir Pet ro Vyš niaus ko du e tas, ge riau siai tin kan tis įkū ny ti Lie tu vos tra di ciš ku mo, kar tu ir at vi ru mo kitų kul tū rų at ne ša moms nau jo vėms idėją. Kon fe ren ci ja mums, vie ti niams, ži no ma, pri va lė jo tu rė ti švie čia mo sios reikš mės, ug dy ti mū sų drau giš ku mą ki toms tau toms bei įga lin ti pa mąs tyti apie kul tū ri nį at si vė ri mą tam, kas skir tin ga. Nu skam bė ję net tri jų pre zi den tų Lie tu vos, Len ki jos ir Ukrai nos svei ki ni mai ne lei džia abe jo ti jos reikš me ne tik Lie tu vos vals ty bei, bet ir skir tin gų kai my ni nių vals ty bių tar pu sa vio san ty kiams. Kon fe ren ci ja lai ky ti na nau jos kultū ri nės kon junk tū ros, švel niai, ta čiau ne gai les tin gai apei nan čios jai ne palan kius ar tik ne su pran ta mus vie ti nės kul tū ros dai ge lius, įsi ga lė ji mo šauk liu. Nors spau do je ir ki to se infor ma vi mo prie mo nė se pa si ro džiu siuose kon feren ci jos pa mi nė ji muo se ir skųs ta si, kad jo je itin pa sy viai da ly va vo vieti niai in te lek tu a lai, ga liu pa liu dy ti, kad ji kaip tik pla čia jai in te lek ti nei pub li kai bu vo už da ra. In for ma ci jos apie kon fe ren ci ją pli ti mas nu sa ky tinas jau kiek pri mirš tu žo džių jun giniu vi siš kai slap tai. Jos bu vo ieš ko ma keis čiau siais ke liais, ir at ro dė, jog net to kiu bū du pa siek ta, ji pri ei na ma tik iš rink tie siems. Ką ga li ži no ti, gal ne vi sai drau giš ką nuo mo nę apie dialogo tarp tau tų ga li my bę ga lė jo viešai pa reikš ti koks nesu si pra tęs at sto vas tau tos, dar pri si me nan čios sa vo kailiu pa tir tą tau tų drau gys tės, ko vingo, prieš na cio na li nius in te re sus nu kreipto in ter na cio na liz mo ir so cia lis ti nio pa trio tiz mo va jų. Ne ste bi na, kad da ly vau ti kon fe renci jo je ne bu vo pa kvies tas nė vie nas žy mes nis šian dien Lie tu vo je dir ban tis aka de mi jos ar kul tū ros pa sau lio at stovas. Pa si sa kė su kul tū rin ti lie tuviai: už sie ny je dir ban tys lie tu vių kil mės Alp hon so Lin gis ir Al gis Mic kū nas bei iš Lie tu vos į pa sau lį ne pri klau so mybės lai kais iš ėję Le o ni das Dons kis bei Ire na Vaiš vi lai tė. Pa brėž ti nas konfe ren ci jos ne aka de miš ku mas su tei kė pro gą ak ty viai ir vi sa pusiš kai reikš tis su UNES CO struk tū ro mis su si jusiems pra ne šė jams, kaip pa si ro dė, ga lin tiems plačiai pa si sa ky ti bet ku ria te ma. Ga lė jo me pa si justi, lyg gy ven tu me kul tū riš kai ne ci vi li zuo ta me kraš te, ku rio la biau ci vi li zuo tiems at sto vams ret kar čiais sutei kiama pro ga žvilg te lė ti į pa sau lį. Šį kar tą per ge ra da rės UNES CO atver tą langą. Nau jo ji kul tū ri nė glo ba li za ci ja, va din ti na kon junk tū ra, ne sun kiai tu rė tų at ras ti pa lan kią vie ti nę dir vą tarp in te lek tu a lų, skep tiš kai nu si stačiu sių vals ty bės at žvil giu. Šiais me tais žur na lo Me tai su reng to je disku si jo je apie li te ra tū ros at sa ką val džiai už sieny je la biau kaip an ti se mi tas ži no mas ra šy to jas Vy tau tas Ru ba vi čius pa reiškė: Ne su ab so liu tin kim vals ty bės! Juk vals ty bės pa tys at si sa ko vi si mū sų de ši nie ji ir kai rie ji po li ti kai. Vals ty bės su ve re ni te tas yra par ce liuo ja mas. Val s ty bės ne ski riant nuo val džios, vals ty bės in te re sai su pran ta mi kaip be są ly giš kai kon junk tū ri niai. Be atodai riš kas prie ši ni ma sis su ku ria nors vals ty be ar val džia sie ja mai, daž niausiai tik įsi vaiz duo ja mai, ide o lo gi jai yra itin pa lan kus ne truk do mai įsi ga lė ti nau jai, jau se niai visas vals ty bių ri bas per žen gu siai kon junk tū rai. UNES CO, kaip at vi rai an ti a me ri kie tiš ka or gani za ci ja, bu vo so vie ti nės vals ty bės to le ruoja ma bei sa vo te ri to ri jo je prote guo ja ma. Virš vals ty bi nius kul tū ros tiks lus kelian ti ideo lo gi ja, nu sta tan ti sa vas kon junk tū ros tai syk les, žlu gus an ti na cio na li nei ko vin gai im pe ri jai, šian dien dia lo giš kai ima įsi ga lė ti bu vu sio je jos erdvė je. Nai vu vil tis, kad aka de mi nė ar kultū ri nė veik la ap skri tai ga li bū ti ne ideo lo gi zuo ta, ne kon junk tū ri nė, vi siškai lais va. Vi siš ka lais vė žen klin tų at si sa ky mą aka de mi nei, kū ry bi nei veik lai kel ti bet ko kius kri te ri jus bei, ki ta vertus, ven gi mą pri si im ti už ją at sa ko my bę. Vo kie čių te olo gas Jo se fas Pie pe ris 1952 m. iš leis to je kny goje Ką reiš kia pri klau sy ti 244 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

29 aka de mi jai? yra ap ta ręs aka de mi jos, ku rią kil dina iš an ti ki nės Pla to no, ezo te riš ku mo bei lais vės ri bas. Jis at sklei džia tik ju ri di nę pla to niš kos aka de mi jos kaip kul ti nės, tai gi itin reikš min gos vals ty bės gy ve ni mui są jun gos ne pri klau so my bę nuo poli ti nės ga lios. Po li ti nė aka de mi nės bei kul tū rinės veik los kon tro lė, pa si reiš kian ti skirs tant lė šas, yra įpras ta tur tin go se stip rios vi suo me ni nės kon tro lės ša lyse. Ne re tai pa si tai ko, jog dėl jos kai ku rioms iki tol tvir to mis lai ky toms aka de mi nės veik los sri tims gre sia iš nyki mas. In te lek tu a lai pir miau sia fi nan siš kai ska ti na mi per ei ti į tas veik los sri tis, ku rios yra ma žiau siai iš tir tos, ta pu sios svar bios ke liant ir spren džiant po li ti nius tiks lus bei konkre čios vi suo me nės pro ble mas. Šian dien in te lek tu a lams ma žai kultū ri nių lė šų tu rin čio je Lie tu vo je yra iš ki lu si bū ti ny bė rink tis tarp dvi ejų kon junk tū rų: vals ty bi nės, ve dan čios į ją ati tin kan čią kul tū rą, bei pa sau linės, at me tan čios bet ku riuos iš skir tinius kul tū ri nius vals ty bės in te re sus. Sva jos apie in te lek ti nės veik los ne priklau sy mą kon kre čiam pa sau liš ku mui šian dien ve da ne tiek į lais vę, kiek į nau jos ne vals ty bi nės kon junk tū ros pa ieš kas. Siau rus vals ty bi nius, nacio na li nius in te re sus per žen gian čios, šian dien glo ba lė jan čia me pa sau ly je vis la biau po pu lia rė jan čios tokių orga ni za ci jų kaip UNES CO kul tū ros ide o lo gi jos ne re tai šias nuo sta tas ide a liai ati tin ka. Tarp tau ti nės or ga ni za ci jos sa vo kul tū ri nius pro jek tus dos niai re mia fi nan siš kai, ir ne vie na tu ri pla tų tarp tau ti nį po li ti nį pa lai ky mą. Gre ta jų skur džios vals ty bės kul tū ri nės inicia ty vos bei pre ten zi jos kur ti valsty bės in te re sus ati tin kan čią ir tarp tau tiš kai gal net daug kam ne patin kan čią kultū rą at ro do be veik be vil tiškos. Sie kis ap tik ti kuo dau giau mokan čią konjunk tū rą ar ieš ko ti kuo pa lan kes nių AkA De my Bė kon junk tū ros po rei kių tam pa pa grindi niu kai ku rių Lie tuvos aka de mi nio pa sau lio sluoks nių už si ė mi mu bei pa ja mų šal ti niu. Ge riau siai ap mo ka mos į už vals ty bines fi nan si nes struk tū ras nu kreip tos kon junk tū ri nės veik los pa ieš kos, kai į jas įsi jun gia ne ma žai in te lek tua lų, ga li ne at pa žįs ta mai pa keis ti vals ty bės aka de mi nį ir kul tū ri nį kraš to vaiz dį. In te lek tu a lams, at ski rai ar gru pė mis sie kian tiems per pras ti pa sau li nės konjunk tū ros po rei kius, gresia iš ny ki mas, iš tir pi mas kon junk tū ros įvai ro vė je. Lie tu vo je per ne lyg sil pni kul tū ri nės bei aka de mi nės vi su mos sai tai, kad ga lė tu me ti kė tis, jog in te lek tu a lai, reikš da mie si pa grin di nė se pa sau li nės kon junk tū ros sri ty se, mąs ty da mi globa liai, at si spirs pa gun dai nu si sukti nuo pra stai ap mo ka mo vie ti nių in telek ti nių pro ble mų svars ty mo. Ne tik ma žoms ir fi nan siš kai sil pnoms vals ty bėms, tie sio giai pa jun tančioms ne ati ti ki mą tarp vie ti nių bei globa lių fi nan si nių iš tek lių, šian dien ky la pro ble ma iš sau go ti kul tū ros savi tu mą bei vien ti su mą. Kai ku rio se Eu ro pos vals ty bė se šian dien ne pa lankiai, kaip kul tū ros skur di ni mas, ver ti na mas anks čiau daug džiaugs mo suteik da vęs lei di mas ar ra gi ni mas humani ta ri nių moks lų di ser ta ci jas bei moks lo dar bus ra šy ti ne na cio na li ne, o tarp tau ti nei pub li kai pri ei na ma kalba. Na cio na li nės kul tū ros kū ri mas tarpu ka rio Lie tu vo je bu vo ne tik pa grindi nis in te lek tu a lų te ori nio in te re so šal ti nis, bet ir po li ti nis vals ty bės tiks las m. kul tū ros ir kraš to ty ri nėji mams in ten sy vin ti, li tu a nisti kai pa kel ti įsteig tas Li tu a nis ti kos ins ti tu tas, sie kian tis tir ti lie tu vių tauto saką, kal bą ir li te ra tū rą bei is to ri ją, ti kint, kad šie ty ri mai taps sa vi tos kul tū ros for ma vi mo si pa grin du. Lie tu vo je šian dien nė vie nai akademi nei įstai gai na cio na li nės kul tūros ty ri mo tiks lai nė ra pa grin di niai. Ieš ko ma ki tų kul tū ros stip ri ni mo šal ti nių. Jau nuo pir mų ne pri klau somy bės me tų ne ti lo ra gi ni mas (svar bus aka de mi nių ty ri mų už da ru mo bei pro vin cia lu mo įvei kai) in teg ruo tis į pa sau li nį moks lą bei pa siek ti kuo di des nį te nykš tį pri pa ži ni mą. Ki ta ver tus, pri pa žįs tant vie ti nės kul tūros sil pnu mą, nei eš ko ma prie mo nių jai ap sau go ti nuo at si ve riant pa sauliui už plūs tan čios abe jo ti nos ver tės kul tū ros, ke lian čios ne ko ky bės, o tik pri si taiky mo prie kon junk tū ros rei ka la vi mus. UNES CO biu rok ra tų tei kia ma kultū ros per spek ty va, ku rio je skir tin gų kul tū rų su si ti ki mas vyks ta kaip nie ko ne įpa rei go jan tys, ba na lūs or ga ni zaci jai pri klau san čių ša lių biu rok ra tų pa šne ke siai, yra ne kas ki ta kaip kul tū ros su ro ga tas, ku ris ne ga li pagel bė ti no rint įveik ti vie ti nę is to ri jos bei kul tū ros už marš tį. Ta čiau kaip tik to kia kul tū ra, pri si den gu si pa sauly je iš ki lių ty ri nė to jų pa var dė mis bei po li tiš kai ko rek tiš ko mis kon fe ren cijų te mo mis, sil pnos kul tū ros ša ly je, ko kia kol kas yra Lie tu va, ne sun kiai ga li bū ti pri im ta už tik rą pi ni gą. Kyla pa vo jus, kad jei to kio ti po drau giš kos glo ba li nės kul tū ros sklei di ma sis taps sa vai me su pran ta mas, ga li kil ti nū nai jau pa ste bi ma vie ti nės kul tū ros re akci ja, ve dan ti į kul tū ri nį už da ru mą, tik rų jų šak nų pa ieš kas pra ei ties pa go ny bė je, na cio na liz me ar ru siška me dva sin gu me. Skam bant tau tų drau gys tę reiškian tiems af ri kie čių būg ne liams, kyla ne ge ra nuo jau ta, kad mū sų sie kis leng viau siu ir ge riau siai ap mo ka mu ke liu kul tū riš kai at si ver ti pa sau liui ga li baig tis tuo, kad pa tys lie tu vių kul tū ros pa sie ki mus pra dė si me sieti ne su iš la vin tu vi suo me nės kul tū riniu sko niu bei kul tū ros ver ty bių pa jauta, o su mo der ni zuo to mis ar kla si ki nė mis har mo ni zuo to mis liau dies daino mis, iš kul tū ri nės kas die ny bės pa si trau kusio mis ne ži nia ka da ar, tiks liau, jo je nie ka da ir ne bu vu sio mis. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 245

30 Tema: tikėjimas ir protas FI DES ET RA TIO Fi lo so fi nis svars ty mas Jörg Splett Ši po pie žiaus en cik li ka Vo kie ti jo je su si lau kė ma žiau dė me sio ne gu ki tuo se kraš tuo se, pa vyz džiui, Ita li jo je. Tie sa, ji skir ta tik Bro liams Vys ku pams, ta čiau sa vo Ga ny to jo pa mo ko mą žo dį tu rė tų per skai ty ti ne tik kata li kai, ku riuos jis (tam tik ru bū du) pa lie čia; ga li mas daik tas, tai do mi na ap skri tai fi lo so fus, nes jiems rū pi žmo gus ir jo būk lė an tro tūks tant me čio pa bai go je. Filo so fi niai svars ty mai vi sa da reiš kia dis pu to užuo maz gą. Dis pu to kul tū ra rei ka lau ja, kad pir miau sia bū tų įdė miai klau so ma si. An tai vyks tant scho las ti niam dis pu tui, iš pra džių bū da vo pa kar to ja mas opo nen to tei gi nys ir tik po to jį pra de da ma ana li zuo ti. Tad ir šiuo at ve ju pirmiau sia tu ri bū ti pri sta ty ta en cik li ka (I). Pas kui (II) bū ti na ap žvelg ti at si ra du sius klau si mus, iš da lies ir iš ki lu sius vyks tant dis pu tui su jau iš sa ky to mis kri tinė mis min ti mis. I. SkaI Ty Mas Pir mas en cik li kos pa va di ni mo žo dis yra ti kė ji mas. Iš tik rų jų tai tu ri bū ti aiš ku nuo pat pra džių prie šais mus te olo gi nis teks tas, ku ria me ap mąs to mas ti kė jimas. Po pie žius ra šo ne kaip fi lo so fi jos pro fe so rius (juo jis bu vo), o kaip Ro mos vys ku pas sa vo bro liams. Šiuo at ve ju kal ba ma ne apie fi lo so fi nę au to refl ek si ją apie ga li mą jos at ver tį Die vui, Ap reiš ki mui ir ti kė ji mui, bet į fi lo so fi ją žvel gia ma te olo gi niu po žiū riu. Ant ras pa va di ni mo žo dis yra ra tio, ver čia mas kaip pro tas. Čia bū ti na pa aiš kin ti. Tu ri me rei ka lą su ne- (ne sa kau iki- ) kan ti ne žo džio var to se na 1. Ra tio yra lo ty niš kas lo gos ar ba dia noia ver ti nys; nous / no e sis Jörg Splett (g. 1936) Fi lo so fi jos ir te olo gi jos aukš to sios mo kyk los Frank fur te prie Mai no ir Fi lo so fi jos aukš to sios mokyk los Miun che ne pro fe so rius. Dės to fi lo so fi nę ant ro po lo gi ją, re li gi jos fi lo so fi ją ir fi lo so fi jos is to ri ją. (Ma xo Mülle rio mo ki nys ir bu vęs Kar lo Rah ne rio asis ten tas.) Svar biau sios kny gos: Die Re de vom Hei li gen (1971), Frei heit Er fah rung (1986), Den ken vor Gott (1996), Gott-erg rif fen (2001). Straips nį iš vo kie čių k. (Münche ner The o lo gis chen Zeit schrift, 51, 2000, S ) ver tė Gied rė So dei kie nė. bu vo iš vers tas kaip in tel lec tus. To mo Ak vi nie čio teigi mu: in tel lec tus cog nos cit sim pli ci in tui tu, ra tio ve ro dis cur ren do de uno ad aliud 2. Šios per sky ros ne be li ko, kai Des car tes as ra cio na li za vo in tel lec tus, t. y. pa ša li no iš jo in tui ty vų jį as pek tą kaip vaiz duo tės dalyką. Ma tema ti za ci jos pro ce se Spi no za api brė žė ra tio kaip idė jų šal ti nį, Leib ni zas rai son (pro tą) kaip am ži nų jų tie sų ga lią, ta čiau per dėm ra cio na liai dis kur sy viu bū du, kaip fa culté de rai son ner. Taip lig to li nis in te lek tas im tas vadin ti pro tu ir jį ta po ga li ma vers ti svei ku pro tu (com mon sen se). Kan tas už bai gė šią rai dą 3. Iš tik rų jų pro tas (Ver nunft) vei kiau ati tin ka in tel lec tus (su vo kimas, su vokti, in ter tarp, vi du ry je, le go su rink ti), o in te lek tas (Vers tand) ra cio na lų mąs ty mą. Čia šis žodis var to ja mas ne siau rą ja, pro tui prie šin ga, o pla tes ne, dva si nį pa ži ni mo ge bė ji mą nu sa kan čia pras me. Žmo gų api bū di na jo san ty kis su sa vi mi. Jei gu jis paklūs ta iš Del fų nu ai dė ju siam ra gi ni mui gnot hi se au ton pa žink pats sa ve, tai iš vys ta sa ve kaip klau sian tį apie sa ve pa tį ir gy ve ni mo bei ap skri tai pa sau lio pras mę. Ši taip klaus da mas, jis sie kia tie sos. To kio tie sos ieš koji mo ypa tin ga ly tis yra fi lo so fi ja. Ji pra my nė įvai rio pus ke lius ir pa tei kė skir tin gus re zul ta tus, ta čiau vi so je min ties is to ri jo je ga li ma įžvelg ti glū din čią ne kin ta mą fi lo so fi nių tie sų šer dį, kaip an tai ne pri eš ta rin gu mo prin ci pą, as mens kaip lais vo ir pro ta ujan čio sub jek to, geban čio pa žin ti Die vą, tie są ir gė rį, sam pra tą (4). Ta čiau Nau jai siais am žiais vi sas dė me sys tiek bu vo su telk tas į žmo gų, kad žvilgs nis ne be pa jė gė pa ma ty ti už žmo gaus glū din čios bū ties ir tie sos, ir fi lo so fi nis ty ri mas pa si kly do la kiuo se vi suo ti nio skep ti ciz mo smėly nuo se (5). Tai iš šū kis Baž ny čiai, ku rios vys ku pai tu ri at vi rai skelb ti tie są (6). Jo nas Pau lius II no ri įvyk dy ti šį už da vi nį, kad žmo nėms įkvėp tų drą sos. 1 Žr. Welsch W., Vers tand und Ver nunft. Ein Po si tions wan del im 18. Jahr hun dert und sei ne Be deu tung für die Ge gen wart, in: Scha del E., Voigt V. (Hrsg.), Sein Er ken nen Han deln, Frank furt/m., 1994, S Sum ma the o lo giae, I 59, 1 ad 1. 3 In te lek tas yra daug aukš tes nis taip pat ir in tui ty vus ge bė ji mas, bet jis nė ra ga lin ges nis, nes jo idė jos yra tik re gu lia ty vaus po bū džio; tik pro tas tei kia kon sti tu ty vų, tik rą pa ži ni mą. 246 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

31 fides et ratio Sa vo sam pro ta vi mus jis su skirs tė į sep ty nis skyrelius. 1. Die vo iš min ties Ap reiš ki mas Baž ny čios ir jos ti kė ji mo pa grin das yra Die vo ap sireiški mas Jė zu je. Šis ti kė ji mas ir šal ti niu, ir ob jek tu skiria si nuo pri gim ti nio pro to pa ži ni mo (Va ti ka no I Su sirin ki mas): šal ti niu kaip įlie ta, die viš ka do ry be, objek tu, nes šis ti kė ji mas mums at sklei džia slė pi nius, pa slėp tus Die ve (9). Ap reiš ki mas sklei džia si is to ri jo je, to dėl krikš čio ny bė je lai kas yra iš es mės svar bus, pabrė žia po pie žius, tu rė da mas gal vo je da bar ti nį nu sig ręži mą nuo is to ri jos ir ne pa pras tą gam tos iš kė li mą (11). Jė zus ap reiš kia Tė vą ir Jo su ma ny mą, ta čiau sy kiu įsi kū ni ju sio Žo džio slė pi ny je tik rai iš aiš kė ja ir žmogaus slė pi nys (12). Toks da ly ko pa aiš ki ni mas ne su nai ki na pa slap ties. Ti kė ji mas yra klus nus pri ėmi mas, bet kaip tik to dėl lais vo žmo gaus ak tas. Žmo gaus, no rin čio su pras ti, ką jis pri ima. Tai gi kaip tik Ap reiš ki mas pri ver čia su sidur ti su li gi tol ne ži no mu iš šū kiu, su quo mai us co gi ta ri ne quit tuo, už ką di des nio ne ga li bū ti pa mąs ty ta (nes tik taip pa grin džia mas mąs ty mui bū din gas sa vęs peržen gi mas). Ši taip mąs ty da mi su sto ja me prieš mai us qu am co gi ta ri pos sit, prieš kai ką di des nio, ne gu ga li bū ti pa mąs ty ta (14, An zel mas Ken ter be rie tis). Ta čiau kaip tik šis rei ka la vi mas da ro žmo gų di dį ir lais vą; jį pra noks tan čią tie są jis ran da sa vy je (15). 2. Cre do ut in tel le gam To dėl į Bib li ją įtrau kia ma Iš min ties li te ra tū ra už jos įna šą į ben drus pa ži ni mo gi lius van de nis (16). Protas ir ti kė ji mas nė ra var žo vai: Pa slėp ti da ly kus yra Dievo gar bė, o iš ty ri nė ti da ly kus yra ka ra lių gar bė (17, Pat 25, 2). Pro tas ver ti na mas, ta čiau ne per ver ti na mas: paži ni mo pra džia yra pa gar bi Die vo bai mė (20, Pat 1, 7). Nu sig rę ži mas nuo jos dėl pir map ra džio ne klus numo ap tem dė ir pro tą. Jis vis la biau klim po į sa vo paties ver go vę (22). To dėl krikš čio nio san ty kis su fi lo - so fi ja yra iš kreip tas, mat fi lo so fi jai Kry žiaus Nau jiena gali at ro dy ti tik kvai lys tė. Vis dėl to tik ji su tei kia ga lu ti nį at sa ky mą: ne žo džių iš min tis, bet Iš min ties Žo dis ne ša iš ga ny mą, nes jis iš va duo ja ir pa de da neap gau di nė ti sa vęs tiems, ku rie ma no tu rį tie są, kai iš tik ro ją už pluk do ant sa vo su ręs tos sis te mos sek lu mų (23). 3. In tel le go ut cre dam 4 Ta čiau aną ap si ri ki mą dar liu di ja žmo gaus tie sos ieško ji mas (nuo jo, kaip at skai tos taš ko, pra de da Pau lius At ėnuo se, 24). Vi si žmo nės trokš ta ži no ti (25, Aris tote lis), o tai reiš kia: jie trokš ta tie sos kas die nia me gy veni me, te ori nių ty ri nė ji mų ir prak ti nių da ly kų sri ty se. Pir mi nis tie sos pa vi da las yra klau si mas apie gy ve ni mo pras mę, juo ba pa ki bus mir ties grės mei. Ieš ko ji mas ve da įvai riais ke liais ir at ve da prie skirtingų at sa ky mų (ne tik prie skir tin gų fi lo so fi nių sis te mų). Ta čiau ne įma no ma įsi vaiz duo ti, kad ieš ko ji mas, toks bū din gas žmo gaus pri gim čiai, bū tų vi siš kai bergž džias ir ne pra smin gas, juk jis jau pa tei kia pir mą at sa ky mą (29) 5. Po pie žius ne ša liš kai kal ba apie kas die nio gyveni mo, moks li nio ty ri mo, fi lo so fi jos tie sas jų esa ma ne tik pro fe sio na lių fi lo so fų mo ky muo se, ku rie ne re tai pa si ro do esą vie na die niai (30), nes kiek vie nas žmo gus yra fi lo so fas 6. Bet kiek vie nas ži no esąs pri klau so mas nuo ki tų ir su jais su si jęs, ži no, kad jis pats ne ga li visko pa tik rin ti ir iš mė gin ti, to dėl žmo gaus, kaip tie sos ieš ko to jo, gy ve ni mas re mia si ti kė ji mu (31) 7. Jis pa si ti ki tie sos liu dy to jais, ypač kan ki niais. Kitaip ne gu šiuo lai ki niai įta ru mo her me neu ti kai, se novės filo so fai drau gys tę lai kė vie nu tin ka miau sių kon teks tų svei kam fi lo so fi niam ty ri nė ji mui (33). Krikš čio niš kas ti kė ji mas at ei na pa si tik ti žmo gaus, ieš kan čio tie sos ar ba as mens, į ku rio ran kas ga lė tų at si duo ti, ir nu rodo Jė zų Kris tų kaip tie są (33). Ji ne pri eš ta rau ja žmogaus pa siek toms tie soms, o yra jų iš si pil dy mas (34). Ko kią tai tu ri reikš mę Ap reiš ki mo tie sos ir fi lo so fi jos san tykiui? 4. Ti kė ji mo ir pro to san ty kis Jo nas Pau lius II pra de da is to ri ne ap žval ga. Nuo pat pra džių vai sin gas dia lo gas su An ti kos fi lo so fi jos srovė mis pa si reiš kė kaip po li teiz mo kri ti ka (36), an tra ver tus, krikš čio nys at sar giai žiū rė jo į ki tus kul tū ri nio pa go ny bės pa sau lio ele men tus, pvz., į gnos ti ciz mą (37). Svar bu pa brėž ti, kad tie sos ieš ko ji mas at si kra tė eliti nio po bū džio, bū din go se no vės žmo nėms (38). Po pie žius mi ni šv. Jus ti ną, Kle men są Alek san drie tį, Ori ge ną ir ki tus, bet ypač ver ti na šv. Au gus ti ną (40). Ter tu li jo no klau si mas: Ką ben dra tu ri At ėnai su Je ru za le? Aka demi ja su Baž ny čia? aiš kiai liu di ja krikš čio nių mąs ty to jų kri tiš ką nuo sta tą ir ro do, kad jų dar bai ne bu vo nai vūs 4 Müller K., Der Papst und die Phi lo sop hie, in: Her der Kor res pondenz, 1999, H. 1, S. 13 nu ro do, kad šią for mu lę ryž tin gai at me tė Anzel mas, o dar anks čiau Au gus ti nas. Ir iš tik rų jų ji at ro do dia lek tiš ka sky riaus tu ri nio at žvil giu (in tel le go me cre de re). Be je, Au gus ti nas pri ei na prie sin te zės (Ser mo, 43, 9): In tel li ge, ut cre das ver bum meum; cre de, ut in tel li gas ver bum Dei. 5 Plg. Kar lo Rah ne rio at lik tą klau si mo ana li zę, nu spė jant ga li mą at sa ky mą (Hörer des Wor tes). Ap skri tai (re mian tis žo di ne E. Kun zo nuo ro da), kal bant apie nuo sta bą ir klau si mą, šiuo at ve ju ga li ma įžvelg ti Balt ha sa ro (G. Sie werth) ir Rah ne rio po žiū rių pa na šu mą. 6 Žr. Im ma nu e lio Kan to gar sų jį fi lo so fi jos gy ve ni miš ka pras me apibū di ni mą ke tu riais klau si mais: Ką aš ga liu ži no ti? Ką aš tu riu da ry ti? Ko aš ga liu ti kė tis? Kas yra žmo gus? 7 Nė ra ne svar bu, kad ti kė ji mas čia ap rė pia daug da ly kų: Die vo ma lo ne su teik tą ak tą ar ba ( die viš kos do ry bės) nuo sta tą, jo iš pa ži ni mą (cre do...) ir ti kė ji mo tu ri nį (ti kė ji mo iš pa ži ni mas ir ti kin čių jų iš pa žįsta mas, ir jiems duo tas iš pa žin ti); ly giai taip ti kė ji mas ap ima žmo nių tar pu sa vio san ty kį įkve pia ti kė ji mą (Spa e mann R., Fi des et ra tio: Der her me neu tis che Zir kel, in: OR[D], ). 8 De ja, po pie žius tik riau siai ne įsten gė šio je en cik li ko je, kaip sen sa NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 247

32 Jörg Splett (41). Scho las ti nė te olo gi ja pa žen klin ta di džiuo ju An zelmo var du ir jo in tel lec tus fi dei pro gra ma. Jo je pro tas, rem da ma sis bū ti nu pa grin di mu, pa sie kia tai, kas ne su vo kia ma: ra tio na bi li ter com pre hen dit in com prehen si bi le es se (mąs ty mas pa da rė ra cio na lią iš va dą, kad ne įma no ma su vok ti, 42). Ta čiau di džiau sias lai mė ji mas, kaip tei gia ma en cikli ko je, yra nie ka da ne sens tan tis To mo Ak vi nie čio mąsty mas ypač svar bus dėl to, kad pro šio mąs ty to jo akis ne pra sly do lai ko žen klai, kad jis mez gė dia lo gą su žydų ir is la mo min ti mi, kad jun gė gam tą ir ma lo nę; jis bu vo nau jo fi lo so fi jos ke lio ir vi suo ti nės kul tū ros pra di ninkas (43, Pau lius VI). Spe cia liai pa brė žia mą Šven to sios Dva sios vaid me nį iš kė lė tie sos apaš ta las (44). To liau po pie žius kal ba apie ti kė ji mo ir pro to atsi sky ri mo dra mą. Tei sė ta per sky ra vis la biau ėmė virs ti lem tin gu pa da li ji mu, su ar džiu siu pa tris ti nio ir Vi du ram žių mąs ty mo pa ma ti nę vie ny bę (45). Ne perdė tu me pa sa kę, jog šiuo lai ki nio mąs ty mo di džio ji rai dos da lis vy ko vis tols tant nuo krikš čio niš ko Ap reiš ki mo, kol ga lų ga le mąs ty mas už ėmė aiš kiai jam prie šingą po zi ci ją (46). Moks li nia me ty ri nė ji me laips niš kai įsi ga lė jo po zi ty vis ti nis men ta li te tas, ku ris ne įsten gia at si spir ti nei rin kos lo gi kai, nei de miur gi nės val džios pa gun dai. O ga lu ti nė ra cio na liz mo kri zės iš da va yra ni hi liz mas (46). An tra ver tus, fi lo so fi ja pra ra do visuo ti nės iš min ties bei ži no ji mo sta tu są ir ėmė vai din ti ant ra ei lį vaid me nį (47). Tad kai ku rie fi lo so fai at si sa kė ieš ko ti tie sos. Ki ta ver tus, esa ma ver tin gų mąs ty mo įžval gų, ta čiau tai ne reiš kia, kad to kio ti kė ji mo ir pro to ry šio, koks jis yra da bar, ne rei kia kruopš čiai iš tir ti, nes tiek pro tas, tiek ti kė ji mas vie nas be ki to skurs ta ir silps ta. Pro tas, nete kęs di džių jų klau si mų, nu kly do į ša li ke les, o ti kė ji mui gre sia rim tas pa vo jus virs ti mi tu ar ba prie ta rais (48). To dėl ma gis te riu mas jau čia pa rei gą tar ti žo dį. 5. Baž ny čios ma gis te riu mo iš tar mės fi lo so fi jos klau simais Baž ny čia ne tu ri sa vo fi lo so fi jos ir ne tei kia pir me ny bės ku riai nors fi lo so fi jos kryp čiai, nes fi lo so fi nio mąsty mo už da vi nys ieš ko ti tie sos le mia jo au to no mi ją. Bažny čios pa rei ga kri tiš kai įver tin ti nuo mo nes ir fi lo so fi jas, kurios prieš ta rau ja krikš čio niš kam mo ky mui (50). To kios fi lo so fi nės min ties per sky ros ne rei kė tų iš karto su pras ti ne ga ty viai; kal ba ma apie pa ska ti ni mą ir pa drą si ni mą. Pa tys fi lo so fai ge riau siai su pran ta, kad rei ka lin ga sa vik ri ti ka, kad bū ti na tai sy ti klai das ir plės ti per dėm ankš tas sa vo mąs ty mo ri bas (51). Po pie žius ap žvel gia is to ri ją, iš tar mes dėl te ori jų, ku rios įro di nė da vo sie los pre eg zis ten ci ją, dėl ast rolo ginės ezo te ri kos, ave roiz mo tei gi nių. Ma gis te riu mo iš tar mės XIX a. pa si da rė daž nes nės; tai pa aiš ki na ma di des niu ka ta li kų an ga žuo tu mu (52). Ma gis te riu mas kri ti ką dali jo ly giai: vie na ver tus, jos kliu vo fi deiz mui ir tra di ciona liz mui, [...] ki ta ver tus, ra cio na liz mui ir on to lo giz mui. 8 Svar bes nis ne gu at ski ri pa reiš ki mai bu vo prin ci pi nis pro to (ga li my bių) gy ni mas. XX a. bu vo pa smerk tas mo der niz mas, mark siz mas ir at eis ti nis ko mu niz mas; en cik li ko je Hu ma ni ge ne ris per spė ja ma dėl evo liu cio niz mo, eg zis ten cia liz mo ir isto riz mo ir ra gi na ma šias te ori jas kri ti kuo ti; ga liau siai po pie žius pa mi ni in struk ci ją dėl iš lais vi ni mo te olo gi jos, nes kai ku rie iš lais vi ni mo te olo gai ne kri tiš kai pe rė mė mark siz mo prin ci pus ir me to dus (54). Ver tin da mas da bar ti nę si tu a ci ją, Jo nas Pau lius II pa ste bi vi suo ti nį ne pa si ti kė ji mą pro tu, svars ty mus apie me ta fi zi kos pa bai gą. Jo po žiū riu, te olo gi jo je esa ma tam tik ro ra cio na liz mo pa gun dos: šis ra cio na liz mas kai ku rias nuo mo nes, ku rios lai ko mos ge rai fi lo so fiš kai pa grįs to mis, sten gia si pa vers ti te olo gi nio ty ri nė ji mo nor ma. An tra ver tus, vėl at gims ta fi deiz mas, da bar plin tan tis kaip bib li ciz mas, kai Šven to jo Raš to tie sa ar gu men tuo ja ma vie nu me to du. (Her me neu ti kai re miasi fi lo so fi niais po žiū riais, ku rie tu rė tų bū ti pa tik rin ti.) Ga liau siai peik ti nas yra ir spe ku lia ty vio sios te olo gi jos bei fi lo so fi nės tra di ci jos men ki ni mas. Po pie žius karš tai pa si sa ko prieš pa pli tu sį nu si vy li mą tie sa ir prieš pa žiūrą, kad tie sa yra tie siog su si ta ri mo da ly kas (56). Baž ny čia ro do dė me sį fi lo so fi jai. Jo nas Pau lius II pri me na en cik li ką Aeter ni pa tris, ku rio je Le o nas XI II ra gi no nau jai at skleis ti An ge liš ko jo Mo ky to jo fi lo so fi nį mąs ty mą (57). Ge rai ži no ma, ko kie tei gia mi bu vo šio po pie žiš ko jo pa ra gi ni mo re zul ta tai is to ri niam ty ri nėjimui bei sis te mi niam dar bui. Įta kin giau si pas ta ro jo šimt me čio ka ta li kų te olo gai, ku rių mąs ty mas ir ieš koji mai įkvė pė Va ti ka no II Su si rin ki mą, bu vo su for muo ti šio to mis ti nės fi lo so fi jos at gi mi mo (58). Bet ir anksčiau bū ta ka ta li kų fi lo so fų, ku rie, pe rė mę nau jes nes min ties sro ves ir lai ky da mie si sa vi tos me to do lo gi jos, su kū rė įta kin gų ir il gai iš lie kan čių fi lo so fi nių vei ka lų (59) 9. Ga liau siai Va ti ka no II Su si rin ki mas su kū rė tam tik rą mo ky mą apie fi lo so fi ją, vė liau iš da lies iš plė to tą re ko men da ci jo se apie ku ni gų ren gi mą; pats Su si rin kimas jai tei kia pa ska tų, ku rių ypač daug Kon sti tu ci jo je Gau dium et spes (60). Ma gis te riu mo nuo ro dos bū da vo rei ka lin gos to dėl, kad te olo gi nė se mo ky mo įstai go se nu sig ręž ta nuo scholas ti kos ir ap skri tai fi lo so fi jos (61). Kaip tik tam, kad cin go jo je Ret rac ta tio dėl Ga li leo, ver tin ti vi suo ti niu mas tu tai, kad ir XIX a., ir XX a. rū pi ni ma sis ma gis te riu mui pa ti kė tu pa li ki mu ir ti kin čiai siais jo ne ap sau go jo nuo klai dų ver ti nant te olo gų dar bus; plg. Schroe der O., Auf bruch und Mißverständnis, Graz u. a., 1969; Köhler O., Bewußtseinsstörun gen im Kat ho li zis mus, Frank furt/m., 1972; Weib O., Der Mo der nis mus in Deut schland, Re gens burg, Žr. Christ li che Phi lo sop hie im kat ho lis chen Den ken des 19. und 20. Jahr hun derts, Bd. 1 3, Hrsg. E. Co reth, W. M. Neidl, G. Pfli gers dorf fer; Red. H. M. Schmi din ger u. a., Graz, NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

33 fides et ratio bū tų įsi gi li na ma į va di na muo sius žmo gaus moks lus (o tai po pie žius ra gi na da ry ti), bū ti na tu rė ti fi lo so fi nę kom pe ten ci ją, ant raip ne kri tiš kai pri ima ma bet ko kia fi lo so fi ja (62). 6. Fi lo so fi jos ir te olo gi jos są vei ka Die vo žo dis yra skir tas vi siems žmo nėms [...], o žmogus yra iš pri gim ties fi lo so fas (64). Fi lo so fi ja pri si de da prie au di tus fi dei pa ži ni mo te ori ja, her me neu ti ka, kal bos fi lo so fi ja ir mąs ty mo is to ri ja (65); bet pats di džiau sias jos įna šas yra į in tel lec tus fi dei, ypač dog ma ti ka (66), fun da men ti ne (67) ir mo ra li ne te olo gi ja (68). Po piežius ne gin či ja, kad tu ri bū ti at si žvelg ta, vie na ver tus, į gam tos moks lus, an tra ver tus, į ki tų tra di ci jų iš minties for mas, ne tu ri bū ti pai so ma vien eu ro po cen tri nės fi lo so fi jos (69). Po pie žius spe cia liai ap ta ria ir kul tū rų są ly tį, ta čiau kon sta tuo ja, kad nė vie na kul tū ra ne ga li tap ti ver tinimo kri te ri ju mi, juo la biau ga lu ti niu tie sos kri te ri ju mi Die vo Ap reiš ki mo at žvil giu (71) 10. Idant vyk tų vai singas susi ti ki mas, bū ti nos dvi sa ly gos: žmo gaus dva sios vi suo tinu mas ir tik ra iš ti ki my bė sa vai is to ri jos for mai (krikš čio nys ne tu ri at si sa ky ti grai kų lo ty nų min ties pa sau lio įkul tū ri ni mo (72)). Tad fi lo so fi jos ir te olo gi jos san ty kis tam pa cik li nės pa žan gos san ty kiu (73). Tai pa tvir ti na įvairūs fi lo so fai (74): nuo Baž ny čios Tė vų, Vi du ram žių epo chos iki New ma no, Ros mi ni, Ma ri taino, Gil so no ir Stein Va ka ruo se (ne reik tų už mirš ti ir Blon de lio), Ry tuo se So lov jo vo, Flo rens kio, Čia ada je vo ir Los kio. Ga liau siai Baž ny čios gal va ap ta ria įvai rius fi lo sofijos ti pus krikš čio niš ko ti kė ji mo at žvil giu: fi lo so fi jos au to no mi jos rei kia pai sy ti be kom pro mi sų, ta čiau nuo šio tei sin go rei ka la vi mo aiš kiai ski ria si va di na mo ji fi loso fi jos sau te ori ja, ku rios lai ko si kai ku rie šiuo laiki niai fi lo so fai (75). To liau iš ski ria ma krikš čio niš ko ji fi loso fi ja (76); ne ga li bū ti su pran ta ma kaip baž ny ti nė fi lo so fi ja (to kios ir nė ra), bet tai ir ne vien tik krikščio nių fi lo so fi ja, o fi lo so fi nė spe ku lia ci ja, di na miš kai su sie ta su ti kė ji mu 11. Sub jek ty viu po žiū riu, to kia fi loso fi ja nuskais ti na pro tą, ku riam ke lia grės mę pui ky bė (ne mažos reikš mės tu ri ir tai, kad pro tas su si du ria su be veik neiš spren džia mais klau si mais, an tai kal tės ir kan čios proble ma). Ob jek ty viu po žiū riu, čia iš ryš kė ja tam tikras ryšys tarp Kū rė jo ir kū ri ni jos, blo gio, as mens ir is to ri jos. Dėl vi so to fi lo so fai ne ta po te olo gais, ta čiau ši taip fi lo so fai iš plė tė sa vo pa ieš kų sri tį ir ap rė pė naujus tie sos as pek tus. Ga liau siai pa ti te olo gi ja šau kė si fi lo so fi jos (77) ir šia pras me ją va di no an cil la kaip Aris to te lis spe cialiuosius moks lus pir mo sios fi lo so fi jos at žvil giu 12. Čia magiste riu mas yra tie sio giai at sa kin gas. To dėl, aukš tin damas To mą Ak vi nie tį, ma gis te riu mas ne pri myg ti nai nu ro do tam tik ras jo fi lo so fi nes te zes, o sten gia si jį iš kel ti kaip au ten tiš ką pa vyz dį vi siems tie sos ieš ko to jams (78). Šia pras me bai gia mo jo je da ly je iš sa ko mi rei kala vi mai [...] fi lo so fi niam mąs ty mui (79). Juos ke lia te o lo gi ja, vi sų pir ma Die vo žo dis. 7. Da bar ties rei ka la vi mai ir už da vi niai Bib li jo je už ra šy ta su kur to pa sau lio ir žmo gaus kaip Popiežius Jonas Paulius II (Inside the Vatican, 1999 m. balandis) ima go Dei fi lo so fi ja at me ta bet ko kias re lia ty viz mo, ma te ria liz mo ir pan teiz mo for mas (80). Ji ne ga li pritar ti, kai at si sa ko ma kel ti klau si mą apie gy ve ni mo pras mę, ir kvie čia vėl at ras ti iš min ties mat me nį (81). Fi lo so fi ja pri va lo pa tvir tin ti žmo gaus su ge bė ji mą pažin ti tie są, pri ei ti iki to kio pa ži ni mo, ku ris pa siek tų tie są ade qu a tio rei et in tel lec tus (82). Tad rei ka lin ga fi lo so fija, tu rin ti tik rą me ta fi zi nį už mo jį, fi lo so fi ja ne kaip alter na ty va ant ro po lo gi jai, o kaip as mens oru mo grin dė ja (83). Tie sa, apie trans cen den ti nę tik ro vę gali ma kalbė ti tik ana lo gi jų kal ba, ta čiau jos žo džiai yra ne ma žiau pra smin gi (84). Po pie žius ži no, kad šie rei ka la vi mai ga li at im ti drą są dau ge liui žmo nių, tie sio giai įsi trau ku sių į šiuo lai ki nės fi lo so fi jos ty ri nė ji mus (85). To dėl jis siū lo rem tis Tra dici ja, bet ne kaip pra ei ties pri si mi ni mu, o kaip kul tū ros pa vel do pri pa ži ni mu. Jis iš var di ja da bar ti nes (ver ta pri min ti te olo gi jai gre sian čias) klai din gas nuo sta tas: 10 Jo sep has Rat zin ge ris, taip pat Ri char das Scha ef fle ris pri me na, kad anks čiau už ne eu ro pi nes kul tū ras iš au toch to niš ku mo bu vo pa ža din tos Eu ro pos tau tos. 11 Tai tei kia ga li my bę iš da lies nu švies ti Nau jų jų lai kų mąs ty mą. Ar An zel mui rū pė ju sios pro ble mos iš tik rų jų ne svars to Des car tes as ir Jo han nas Got tlie bas Fich te? 12 Žr., pvz., Ak vi nie tis T., Sum ma the o lo giae, I 1, 5 (sed con tra); Aris to te lis, Me ta fi zi ka, III, 996 b, NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 249

34 Jörg Splett me to di kos po žiū riu tai ek lek tiz mas, ra di ka liau sia eklek tiz mo for ma reiš kia si ne tin ka mu re to ri niu fi lo so fi nių ter mi nų var to ji mu (86); da ly ko po žiū riu tai is toriz mas (daž niau siai su tin ka mas kaip mo der niz mas, 87); scien tiz mas, ku ris vi sa, kas su si ję su gy ve ni mo pra smės klau si mu, pri ski ria prie emo ci jų, tad jam ži no mas vie nin te lis kri te ri jus tech niš kai įma no ma (88); pragma tiz mas, toks mąs ty mo bū das, ku ris ap si spren di mo at ve ju ne ma to rei ka lo rem tis te ori niais svars ty mais ar ver ti ni mais, grin džia mais eti kos prin ci pais (89), kai va do vau ja ma si tik fak tų gau su mu 13 ; ga liau siai nihi liz mas, kaip bet ko kios ob jek ty vios tie sos ne igi mas. Jei gu iš žmo gaus at ima ma tie sa, tai tei gi nys, kad žmo gų no ri ma pa da ry ti lais vą, yra gry na iliu zi ja (90). Iš var dy tos nuo sta tos ne pa tei kia fi lo so fi jos da bar ti nės si tu a ci jos pil no vaiz do. Pa siek ta ne ma žai lai mė ji mų įvai rio se sri ty se nuo lo gi kos iki fi lo so fi nės ant ro po lo gijos. Sy kiu ne gin či ja mas da ly kas yra ira cio na lių sro vių stip rė ji mas; po pie žius ra šo po stmo der niz mo epo cha. Pa ga liau ir klai ki blo gio pa tir tis, te ku si mū sų šimt mečiui, įstū mė pro tą į di de lę ne vil tį, ta čiau ša lia šio pa tyri mo gy vuo ja ir iliu zi ja, jog tech ni ka įma no ma vi siš kai val dy ti pa sau lį (91). Ko kie, po zi ty viai ver ti nant, yra da bar ti niai te olo gi jos už da vi niai? Ji tu ri per teik ti Nau jie ną, nes yra įpa rei go ta tie sai, ku ri jai bu vo duo ta. Pri pa žin ti šią tie są anaiptol ne reiš kia ska tin ti ne pa kan tu mą (92). Svar biau sias te olo gi jos tiks las yra Ap reiš ki mo su pra ti mas (93), tad šiuo po žiū riu tu ri bū ti iš si aiš kin tas fak to, teks to ir reikš mės san ty kis (94). Žo džiu, lau kia tarp kul tū ri nis ver ti mo dar bas (95). Dar sun kes nis ne gu šal ti nių in terpre ta vi mas yra in tel lec tus fi dei pro ce sas; di džiau sias pa vo jus kris to lo gi jo je ir ek le zio lo gi jo je da bar yra supap ras ti nan ti funk cio na li za ci ja (97). Tie sos klau si mo kri zė, są ži nės sub jek ty vi za ci ja ir in di vi du a li za ci ja yra iš šū kiai mo ra li nei te olo gi jai, į ku riuos ji tu ri at si liep ti (98). To dėl skel bi mas ir ka te che zė šian dien at lie ka la bai di de lį vaid me nį (99). Baig da mas Jo nas Pau lius II vėl pa brė žia esąs įsi tiki nęs, kad ti kė ji mas ir pro tas vie nas ki tą abi pu siš kai pa lai ko (100, Va ti ka no I Su si rin ki mas). Te olo gi jai reika lin ga fi lo so fi ja, bet ir fi lo so fi jai duo tų nau dos nau jas san ty kis su te olo gi ja, juo ba kad pas ta ro jo je fi lo so fi ja at ras ne vie no žmo gaus sam pro ta vi mus, bet iš ti są bendros re flek si jos lo by ną (101). Tūks tant me čių san dū ros pro ble mos rei ka lau ja, kad vi si veik tų iš vien. Fi lo so fi nis mąs ty mas, daž nai vie nin te lė te ri to ri ja dia lo gui su neti kin čiai siais, rei ka lau ja iš ti kin čių jų fi lo so fų ati daus ir kom pe ten tin go įsi pa rei go ji mo (104). To dėl po pie žius, nors iš tik rų jų jis ra šo tik vys ku pams, krei pia si į te olo gus, ypač tuos, ku rie at sa kin gi už kuni gų ug dy mą, idant jie už megz tų kri tiš ką ir reik lų dia lo gą su šiuo lai ki niu fi lo so fi niu mąs ty mu ir su vi sa fi lo so fine tra di ci ja (105). Jis krei pia si į fi lo so fus ir fi lo so fi jos dėsty to jus: te gu jie bū na at vi ri tiems iš šū kiams, ku riuos ke lia Die vo žo dis, te gu sie kia tie sos ir bū na ati dūs jo je sly pin čiam gė riui ; po pie žius krei pia si į moks li nin kus, dė ko da mas už jų to kią svar bią tar ny bą ir ra gin da mas vi sa da tu rė ti ome ny je žmo gaus pa slap tį ir oru mą (106); jis pra šo kiek vie no (107) karš tai rū pin tis Kris taus išgany tu žmo gu mi. Ga liau siai po pie žius krei pia si į Tą, ku rią Baž ny čia mels da ma si va di na Iš min ties sos tu (108). II. PO kal BIS 1. Te olo gi nis po žiū ris Dar kar tą no rė čiau pri min ti pra džios taš ką: en cik li ka yra ne fi lo so fi nis, o te olo gi nis teks tas 14. Ji nag ri nė ja filo so fi ją ge ra no riš kai, iš mo nin gai, ta čiau iš iš orės. Vis dėl to šis iš iš orės ne su pras ti nas taip, tar si tai bū tų vi sai ki ta moks lo pro vin ci ja, pa vyz džiui, taip sam protau tų so cio lo gas ar ba psi cho lo gas apie me di ci ni nio ty rimo struk tū rą. Te olo gi ją ir fi lo so fi ją įma no ma, var to jant mo kyk li nę kal bą, at skir ti tik ne adek va čiai : fi lo so fi ja yra sa va ran kiš ka be (baž ny ti nės) te olo gi jos 15. Ta čiau te olo gi ja (da bar ti ne pras me) be fi lo so fi jos ne bū tų te ologi ja. Fi lo so fi ja pri skir ti na te olo gi jos dis cip li noms. Fi lo so fas tai tu ri im ti do mėn (ne tik tu ri, bet ir ga li) ly giai kaip ir ma te ma ti kas tam tik rus ast ro no mų ir įmo nės eko no mis tų veiks mus. Juk mes su si dū rė me ne su ezo te ri niais moks lais; vi siems pri ei na ma me džia ga ga li nau do tis kiek vie nas pa gal sa vo reik mes ir sie kius, ne pri klau so mai nuo au to riaus in ten ci jų. Tu rint gal vo je pa ties nau do to jo sie kius, jam ne va lia da ry ti spau di mo moks li nin kui ir jį pa vers ti pri klau somu. Šiuo po žiū riu bū ti na pa brėž ti tris da ly kus. 1. Moks lo lais vė kaip ir ki tos lais vės tu ri ri bas, ku rių jai ne ga li ma per ženg ti, kad ne bū tų pa žeis ta as 13 Šia te ma pa tei kia me te olo gų daž niau siai ci tuo ja mą Joh ną Hen ry New ma ną: Kai žmo nės gi na są ži nės lais vę, jie su pran ta [...] ją kaip tei sę gal vo ti, kal bė ti, ra šy ti ir da ry ti taip, kaip jie tai įsi vaiz duo ja esant ge rai ar ba kaip jiems tai pa tin ka. [...] Są ži nė tu ri lais vę, nes tu ri pa rei gų (plg. New man-stu dien, Frank furt/m., 1998). 14 Leo Schef fczy kas taik liai pa si rin ko straips nio pa va di ni mą: Theo logis ches Plädo y er für die Ver nunft, in: Fo rum kat ho lis chen The o logie, 15, 1999, S To dėl jis kvie čia fi lo so fi niam dia lo gui, ta čiau pats jo ne ve da, juo ba su mu sul mo nų fi lo so fais (Niewöhner F., Versäum te Be geg nung? in: Frank fur ter al lge mei ne Zei tung, ). 15 Šią min tį bū ti na pa pil dy ti, nes te olo gi ja tu ri dvi reikš mes. Te o lo gi ja Die vo mo ky mas pir miau sia yra fi lo so fi nė są vo ka, ku rią įvedė Pla to nas (Vals ty bė, II 379 a; žr. Ja e ger W., Die The o lo gie der frühen grie chis chen Den ker, Stut tgart, 1953, Kap. 1, ypač 12 ir t.). Ver ti nant šiuo po žiū riu, fi lo so fi ja be te olo gi jos bū tų (po zi ty viai, ne ga ty viai ar kri tiš kai) ne pil na. Ši pir mo ji pras mė da bar iš ryš ki na ma žo džiais natū ra lus, ra cio na lus, fi lo so fi nis. Ta čiau tai ne reiš kia, kad, pra bi lus apie Die vą, at si du ria ma te olo gi jos sfe ro je. Kai kas drau ge su Mar ti nu Hei deg ge riu gal būt ban dys sto ti už fi lo so fi jos me to di nį at eiz mą, tačiau ki ti vei kiau siai jam prieš ta raus. Šiaip ar taip, nie kas ne tu ri tei sės iš fi lo so fi nio dis kur so pa ša lin ti klau si mą apie Die vą, juo ba ati duo ti fi lo so fi jos fa kul te tą į ag nos ti kų ir at eis tų ran kas. 16 Žr. Schwarz wal ler K., Die Wis sens chaft von der Tor heit, Stut tgart, 1976, S. 113 ir t. 250 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

35 fides et ratio mens oru mo ne lie čia my bė. Šian dien tai ma ty ti kur kas aiš kiau, ne gu tai pa jė gia at skleis ti at si vė ręs Nau jų jų am žių nai vu mas, nors, aiš kiai ma ty da mi, mes tik rai nie ka da ne pa da ro me bū ti nų iš va dų Su pran ta ma, ir lais vas moks li nin kas pri klau so nuo už sa ko vų in te re sų, bet ši pri klau so my bė ne žei džia jo oru mo. 3. Jau vien dėl te olo gi jos ir fi lo so fi jos skir tin gu mo jų san ty kio ne ga li ma ly gin ti su ki tų dis cip li nų santy kiu. Fi lo so fi ja kaip to kia ne eg zis tuo ja 17. Ka dai se ji bu vo gyveni mo for ma, to dėl krikš čio ny bės ša li nin kai už ją sto jo ne tik kaip už ve ra re li gio, bet ir kaip nostra, ve ra phi lo sop hia. Ge rai ži no mas vė les nis pa vyz dys yra Im ma nu e lio Kan to vei ka las Fa kul te tų gin čas. Ši fi lo ge ne zė iki šiol kar to ja si on to ge ne tiš kai, ja pa aiš ki na mas fi lo so fų bei re li gi jo ty ri nin kų ir te olo gų prie šiškumas Tei gi nių pa smer ki mas Laik raš ty je Frank fur ter Al lge mei ne Zei tung ( ) Kur tas Flas chas iš sa kė sa vo po žiū rį į en cik li ką. Jau straips nio ant raš tė liu di ja aki vaiz dų ne su pratimą: Po pie žius kaip fi lo so fas. Aiš ku, tai le mia ga lu ti nį įverti ni mą. Au to rius pa brėž ti nai gi ria en cik li kos už mo jį ji įspū din ga fi lo so fi ne kul tū ra in te lek ti niu po žiū riu to li pra len kia vi so kį spi ri tu a liz mą ir bibli ciz mą : ti kin tie ji ir ne ti kin tie ji ga li dė ko ti už aiš ku mą. Ma nau, jie net gi tu rė tų jai at vi rai sim pa ti zuo ti. Dė me sio ver tas klau simas: Kaip teks tą įsi sa vins vo kie čių te olo gai ir ka ta li kų fi lo so fai, ku rių ty lė ji mas kren ta į akis? To liau Flas chas pa tei kia sa vo pa sta bas ir kri ti kuo ja smer ki mus, ku rie pil te pi la si. Ne gin čy ti na, kad izmų iš var dy ta tik rai daug; ši taip au to rius diag no zuo ja se ną jį po pie žiaus sti lių ne igia mai at si liep ti ir re miantis at si lie pi mais kli juo ti eti ke tes, po ku rio mis nie kas ne at pa žįs ta sa vęs. Vis dėl to bū ti na pa sa ky ti, kad tai ne tik po pie žiaus sti lius, bet bū din ga ir scho las ti nėms te zėms, ku rio se tarp sta tus qu a es tio nis ir con cep tus bū da vo pa tei kia mos sen ten tiae, o kal bant pri ki ša mai ad ver sa rii. Šie bū da vo api ben drin tai taip va di na mi ne tik dėl aiš ku mo, bet ir kad bū tų stu den tams mo ky mo si me džia gos, ku ria rem da mie si jie pra tin tų si kla si fi kuo ti. Taip yra ir šiuo at ve ju. Aiš ku, svar biau už šiuos pa smer ki mus yra tei gi niai. Flas chas pri ki ša, jog po pie žius pa mirš ta, kad ir jo nuomo nė yra tik vie na iš dau ge lio; štai čia ir su si du ria me su mi nė tu ne su pra ti mu: po pie žius ra šo ne kaip fi lo so fas, o kaip te olo gas. Jei tei sin ga min tis, kad te olo gi jo je fi loso fi ja at ras ne vie no žmo gaus sam pro ta vi mus, [...] bet Popiežiaus koplyčia. Vatikanas iš ti są ben dros re flek si jos lo by ną (101, išn. 123) 19, tai juo ba tei sin ga tai, jog po pie žius kal ba ne tie siog kaip te olo gas, o kaip Baž ny čios ma gis te riu mo mo ky to jas kai jis for mu luo ja ap skri tai, o ne kaip tam tik ros fi loso fi nės ar ba te olo gi nės mo ky klos at sto vas. Ne ti kin tis filo so fas, ku riam tai ne da ro įspū džio, ir gi ga lė tų tai pripa žin ti, nes jo kri ti ka ne veiks min ga. Ne tik pa smer ki mas, bet ir tei gi niai skai ty ti ni kaip ma gis te riu mo te olo gi niai teks tai. Fi lo so fo kaip to kio jie, tie są sa kant, ne lie čia dėl dvi ejų prie žas čių. Fi lo so fas apie juos iš tie sų ne tu ri ką pa sa ky ti, bet jam ir ne bū ti na ką nors sa ky ti, nes jie jo ne lie čia. Sa vai me su pran ta ma, tai dar ne vis kas apie en cikli ką, kvie čian čią po le mi zuo ti su fi lo so fi ja. To dėl po piežiaus fi lo so fi jos sam pra ta tam pa itin svar bi, net įgy ja le mia mą po bū dį. Kaip tik šiuo bū du Jo nas Pau lius II pro vo kuo ja šiuo lai ki nę fi lo so fi ją, tiks liau, jis siū lo jai dis ku tuo ti. Ta čiau da ly ko po žiū riu tai ga li lies ti ne filo so fi ją, o fi lo so fus, ir ne vi sus ap skri tai, o kiek vie ną mąs tan tį žmo gų. 17 Plg. Splett J., Frei heit Er fah rung, Frank furt/m., 1986, Kap. 2 (Christli che Phi lo sop hie?); Splett J., Den ken vor Gott, Frank furt/m., 1996, Kap. 2 ( Glück, an den Grund der Re li gion zu rühren ). 18 Čia pa si tel kia ma Rah ne rio trans cen den ta li nė te olo gi ja, esą ji sujun gia pro tą ir ti kė ji mą (Schef fczyk L., op. cit., S. 52, 55). 19 Plg. Sec kler M., The o lo gie, Re li gionsp hi lo sop hie, Re li gions wissens chaft, in: The o lo gis che Qu ar tals chrift, 157, 1977, S Spa e mann R., Phi lo sop hie als Leh re vom glückli chen Le ben, in: Idem, Phi lo sop his che Es sa ys, Stut tgart, 1994, S Spa e mann R., Die kon tro ver se Na tur der Phi lo sop hie, in: Idem, Phi lo sop his che Es sa ys, S NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 251

36 Jörg Splett 3. Fi lo so fi ja Fi lo so fi jai bū din gi svars ty mai. Tu rės nu si vil ti tas, kas ti ki si, kad fi lo so fai ra gins su si tar ti, nes to nė ra mūsų kas die nia me gy ve ni me (Ro ber tas Spa e man nas) 20. Ne su ta ria ma net dėl api brė ži mo, kas yra fi lo so fi ja. Nuo re li gi nių bei po li ti nių teks tų fi lo so fi ja ski ria si tuo, kad ji yra dis kur sas 21. Dis kur sas ne tik kaip žai di mas. Pla to nas kal ba apie kau ty nes dėl es mės [ou sia], su pran ta ma, jų bū ta ir Vi du ram žiais. Flas chas en cik li ką va di na nau jo sios ne oro man ti nės me die vis ti kos do ku men tu, vei kiau siai tu rė da mas gal vo je no rą skai ty to jų aky se Vi du ram žius pa teik ti kaip sta tiš ką, ag ra ri nę ir pa mal džią epo chą 22. Jis tei kia pir me ny bę dra mi nei kon tro ver si jų ins ce ni zaci jai, nes jam svar bes nis gy vas is to ri jos su da bar ti ni mas ne gu tei sin gas at sa ky mas kaip te zių ka ta lo gu 23. Iš tik rų jų po pie žius mi ni ne tik Vi du ram žių pro funda uni tas, bet ir tai, kad Baž ny čios Tė vų ir Mo ky to jų mąs ty mas su kū rė ta ry tum pa ma ti nę vie ny bę (exe cu ta erat ve lut pro fun dam uni ta tem). Tai ne pa nei gia fak to, jog kai ku rie mąs ty to jai at me tė šią vie ny bę, gim dančią pa ži ni mą, ge ban tį pa siek ti aukš čiau sias spe ku lia ty vio jo mąs ty mo for mas (45). Vis dėl to ko va te be si tę sė; bu vo kau na ma si dėl tų pa čių ben drų pa grin di nių (prin cipinių) klau si mų. Be to, kau na ma si po krikš čio niš ko ti kė ji mo ben dru sto gu (110), ir tuo pa aiš ki na mas (bet tai nereiš kia pa tei si na mas) pa smerk tų mąs ty to jų nuo Mo kyto jo Ek har to iki Gior da no Bru no li ki mas. Ma no nuo mo ne, tai, kad po pie žius fi lo so fa vi mo ne lai ko ty ri nė ji mu tiks li ą ja šio žo džio pras me, yra teisin ga, nors Flas chas tai ver ti na ne pa lan kiai. Iš tikrų jų fi lo so fi ja pir miau sia yra ne ty ri nė ji mas, o dis ku si ja. Be to, idant įvyk tų nuo la ti nė dis ku si ja (Spa e mannas) tu ri bū ti pri si me na mi jau iš sa ky ti da ly kai, ir rei kia juos iš tir ti; pri si mi ni mas ir ty ri mas šiuo at ve ju yra bū ti ni dar labiau ne gu ki tuo se moks luo se. No rė čiau pa teik ti ki to kį klau si mą: ar te olo gi nis inte re sas ir Vi du ram žiais, ir Šv. Tė vo ne su men ki na fi lo so fi nio klau si mo tik ro jo ra di ka lu mo? Po pie žiui pa grįs tai rū pi mo kyk la. Ta čiau fi lo so fi jos ne iš tin ka jos pa grin dus su kre čian čios kri zės, fi lo so fi ja yra ins titucia li zuo ta pa grin dų kri zė (117) 24. Fi zi ka, nie kie no nežino ma, glū di kny go se, trak ta tuo se, ji yra ti ria masis darbas, o fi lo so fi ja [...] eg zis tuo ja tik kaip tam tik rų in di vi dų tam tik ras mąs ty mas. Ir kaip tik ta da, kai, at me tant ne lem tą jį ne pa si ti kė jimą tie sa (5), svar bi tam pa fi lo so fi ja. To dėl tvir tinu, kad fi lo so fi jos pa ver ti mas moks lu jis daž nai pro paguo ja mas yra tik jos sau iš si kel tas už da vi nys 25. Mat moks lai inter pre tuo ja tik ro vę pa gal sa vo ma tą, o fi lo so fi ja aiš kiai ap mąs to to ma to san ty kį su tuo, ko jis ne ap i ma. To dėl Jo han nas Got tlie bas Fich te at sig rę žia į mąs tan čio jo charak te rį 26. Ži nia, ir ty ri nė to jai tu ri bū ti są ži nin gi, kaip ir kiek vie nas sa vo ama to meist ras. Ta čiau fi lo so fi ja kaip to kia nė ra nei tiks lo bei efek ty vu mo api brėž ta prie monė, nei vien tik pro to žai di mas (ar tai bū tų žai dy bi nis smal su mas, ar, po etiš kai ta riant, ga li my bė da ry ti, kur ti 27 ), o yra iš es mės są ži nės rei ka las. To dėl čia ne sa ma jo kio le mia mo ma to pa si rin ki mo. Šis ma no tei gi nys tik rai nė ra ir šiuo po žiū riu ma no min tys su tam pa su Spa e man no ko kia nors skep tiška te zė. Vei kiau skep ti ciz mas, at si sa ky da mas ieš ko ti tiesos, nu sig rę žia nuo šios pro ble mos (118). Ar gi po pie žius yra vi siš kai ne tei sus, kai ap gai les tau ja, jog tai bū din ga dau ge liui da bar ti nių fi lo so fų (ir kad Nau jų jų am žių mąs ty mas žen gia šiuo ke liu) 28? Tas, kam mąs ty me rū pi dau giau ne gu tik nuo mo nės, tu ri mąs ty mu gin ti ne tik glaus tai mo kyk liš kai su formu luo tą tie sos są vo ką ; an tra ver tus, fi lo so fai ne tu rėtų bū ti per ge ri be ty ri mo dar tar nau ti ir mo ky mui, ar ba prie šin gai, mo ky ti žmo gų. Ir kad jie tai da ry tų ne tik at kak liai įsi ki bę fi lo so fi jos mo kyk los są vo kų, bet ir per teik tų ją pa sau lio są vo ko mis kaip iš min ties moks lą. Jo nas Pau lius II kaip bū ti ną da ly ką mi ni ne pri eš tara vi mo prin ci pą. Su tuo ne su tik da mas Flas chas pa mi ni Mi ka lo jų Ku zie tį ir He ge lį. Ne jau gi Ka ro lis Woj tyùa iš tik rų jų jų ne pa ste bė jo, tai gi bu vo toks už mar šus? O gal, 22 Flasch K., Einführung in die Phi lo sop hie des Mit te lal ters, Darmstadt, 1987, S. XI. 23 Tai pri me na Si ge rio Bra ban tie čio ir Ak vi nie čio gin čą. Pa sak pir mojo, jei mes vei kia me fi lo so fiš kai, tai vei kiau tu rė tų bū ti ti ria mi fi lo so fų po žiū riai, o ne tie sa. Į tai Ak vi nie tis at sa kė: Fi lo so fi jos stu di jos skir tos ne tam, kad su ži no tu me, ką žmo nės gal vo jo, o ko kia yra da ly kų tie sa (Si ger, De anim in tell., c. 6; Tho mas, In De Ca e lo, I, 22; žr. Grab mann M., Met ho den und Hilf smit tel des Aris to te les stu diums im Mit te lal ter, München, 1939, S. 37). 24 Net ver ti nant šiuo po žiū riu, fi lo so fi jos ir ti kė ji mo skir tu mas nė ra ži no ji mo ir ti kė ji mo skir tu mas (Splett J., Glau ben, in: Glau ben und Le ben, 70, 1997, S ), ta čiau fi lo so fi ja tik rai nė ra nie ko ne ži nan ti (Sok ra tas, Fai do nas, 29 b), ji ir gi ne ap si ri bo ja tu rint gal vo je vi są jos ra di ka lu mą vien tik klau si mu; bet ji, ki taip ne gu ti kė ji mas, iš es mės yra dis pu tas (to dėl kan ki nys tė yra ti kė ji mo da lis; plg. Jas pers K., Der phi lo sop his che Glau be, Frank furt, 1958, S. 11 ir t. (de ja, šio je kny go je vėl at ski ria mas ti kė ji mas ir ži no ji mas)). 25 Žr. taip pat Hins ke N., Le ben ser fah rung und Phi lo sop hie, Stut t gart-bad Can nstatt, Fich te J. G., Ers te Ein lei tung in die Wis sens chaf tsleh re, in: Idem, Wer ke, Bd. 1, Ber lin, 1971, S Žr. His to ris ches Wörter buch der Phi lo sop hie, Bd. 6, S (dar Ho ye W. J., De mok ra tie und Chris ten tum, Münster, 1999, S ); Car nap R., His to ris ches Wörter buch der Phi lo sop hie, Bd. 5, S ir t., Va le ry P., Le o nard et les Phi lo sop hes. 28 Su pran ta ma, Nau jų jų lai kų fi lo so fai tar si mąs lūs azar ti nin kai (Mülle ris) me tė tie sos ke lią ne iš gry no pa dy ki mo ir pik ta da riš kumo (Flas chas). Prie žas tis, kad ir kaip gai la, glū di Baž ny čios is to ri jo je: ti kėji mo ski li mas ir jo su kel ti vi suo me nės gy ve ni mo pa da ri niai. 29 Met, IV b 10 ir t.: Jei vi si vie no dai sa ko ir tie są, ir ne tie są, tai tam, ku ris taip ma no, bus ne va lia ką nors iš tar ti ir pa sa ky ti, nes jis vie nu me tu sa kys ir tai, ir ne tai. Bet jei gu jis ne tu ri jo kios nuo monės, o tik vie no dai ir ma no, ir ne ma no, tai kuo gi jis ski ria si nuo au ga lo? 252 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

37 fides et ratio prie šin gai, tie du, ir kaip tik He ge lis, už mir šo Aris to te lį? O juk šio nuosp ren dis ga na dras tiš kas: kas su po nuo ja prieš ta ra vi mą, tas iš kren ta ne tik iš ben dros dis ku si jos ra to, bet ir ap skri tai iš gy vų mai nų ben drys tės, jis net ne si ski ria nuo au ga lo 29. Pa na šių tei gi nių ga lė tu me pa teik ti apie tiks lin gu mą, prie žas tin gu mą, lais vę, as mens oru mą, iš tik ro jo kios ly gy bės, jo kios vie nin gos nuo mo nės, tik di džių jų te mų (Hein zas Heim so et has) 30 ir tie sos dėl tie sos sie ki mo tą sa. Ne jau gi te olo gai ir sie lo va di nin kai iš tik ro ga li ap stulb ti, kad iš ny ko są ly čio taš kai, nes pa ti fi lo so fi ja ke ti na nu mo ti ran ka į klau si mą apie tie są 31? Laik raš tis Die Zeit sa vo skai ty to jams pa reiš kė: Nusig rę žęs nuo pa ma ti nių klau si mų, pro tas juos pa ver tė ne reikš min gais ir nuo bo džiais, jis pa si da rė ne pa jė gus spręs ti gy ve ni mo gal vo sū kį gė rio ir blo gio, mir ties ir ne mir tin gu mo klau si mus 32. Pa teik siu vie ną pa vyz dį: Siū ly čiau mums su fi lo so fi ja elg tis taip, kaip švie tė jai pa si el gė su te olo gi ja. An tai klau si mą, ar pra smin ga dary ti bū ties ir re gi my bės per sky rą, ra miai ga li ma pa lik ti žmo nėms, ku riems to kio po bū džio klau si mai svar būs, taip, kaip te olo gi niai svars ty mai pa lik ti te olo gams 33. Tai gi te olo gi jai ne abe jo ti nai rū pi pa ti fi lo so fi ja, ir ši ne tu rė tų at si sa ky ti to rū pi ni mo si. Fi lo so fi jos klau si mo ta kos ky ra drie kia si tarp ne vil tin go at si sa ky mo ieš ko ti tie sos ir to ta li ta ri nio gnos ti nio už mo jo ti kė ji mas įkvepia jai drą sos ženg ti šiuo ke liu. Jis gi na fi lo so fi ją, nes ji jam rei ka lin ga (Jo sep has Rat zin ge ris) Gy ve ni mo pras mė? Iš tik rų jų fi lo so fi ja ke lia klau si mą apie tai, ką Flaschas pa va di no pa grin di ne en cik li kos te ze ir apie ką kal ba ma jo ko men ta ro pa bai go je: apie gy ve ni mo prasmę. Ro ma nas Sie ben roc kas re mia si Nor ber to Bol zo ana lize 35 : esą pra ras tos pra smės ieš ko ji mas iš tik rų jų yra vi sumos pa me ti mas. Tai gi klaus ti apie pras mę tai ne ig ti po stmo der nią vi suo me nę. Po stmo der niz mas yra se man ti nė ka tast ro fa, su nai ki nan ti šiuo lai ki nes iš ga ny mo są vo kas... Po stmo der niz mas eg zis tuo ja neklaus da mas kam, ko dėl? ir be tiks lo... To dėl Freu do sen ten ci ja iš es mės vi siš kai tei sin ga, ne pai sant to, kad ji tu rė tų bū ti iš sa ky ta man da giau: Kas klau sia apie gy ve ni mo pras mę, tas yra ne svei kas. Šie žo džiai nė ra ne tei sin gi: pra smės po ty ris iš tik rųjų ne ska ti na klaus ti 36. Ta čiau, vie na ver tus, kaip tik laiminga sis klau sia ne dėl to, kad yra ne pa ten kin tas, ne iš smal su mo, o kad no ri bū ti dė kin gas 37 ; an tra ver tus, mes daž niau siai esa me ne lai min gi ir vi są lai ką ieš ko me. Čia ver ta pri si min ti The o do ro Ador no Mi ni ma Mo ra lia de di ka ci jos pra džio je pa ra šy tą sa ki nį apie sri tį, ku ri nuo ne at me na mų lai kų lai ky ta tik rą ja fi lo so fi jos sfe ra, ta čiau, fi lo so fi ją pa ver tus me to du, ją pa ver gė in te lek ti nė ne pa gar ba, sen ten ci jų sa vi va lė, ga liau siai ji nu grimz do už marš tin: tai mo ky mas apie tei sin gą gy ve ni mą. Tad, at vi rai sa kant, ma ne ste bi na įžval gio jo kri ti ko pa teikta di le ma. Ne jau gi sa ky ti, kad fi lo so fi ja ne įsten gian ti ras ti pra smės, ku rios ji ieš ko, yra fi deiz mas? Ta ry tum klau si mas ir ieš ko mas at sa ky mas bū tų su pla ka mi, tar si jie, prie šin gai, nė ra to kie, ku riuos įma no ma rasti, re mian tis skir tin gais lyg me ni mis? Prie tie sos, kaip prie tai ki nio cen tro, ga li ma pri ar tė ti vi saip ir la bai, ir ne la bai ar ti. Ar ba ga li ma pa sa ky ti ir ki taip: tie sai ga li ma vis la biau at si ver ti. Tad kal bė ji mas apie žmo gų kaip apie ne iš spren džiamą gal vo sū kį yra vi siš kai pra smin gas at sa ky mas jis lei džia žmo gų su pras ti kaip žo džio klau sy to ją, kaip tą, ku ris iš girs ta iš šven ty bės ga lin tį sklis ti krei pi nį. Šis kal bė ji mas nu brau kia pu si nius ir ne pa kan ka mus at sa ky mus juk ma ža pri žiū rė ti so dą 38 (ar ba, pa sislė pus nuo ma ro, pa sa ko ti vie ni ki tiems pa sa ko ji mus). Toks kal bė ji mas pa lie ka vie tos tie sai, idant gy va tie sa žmo gaus vei du 39, mus lais vin da ma, pa ti pa si tvir tintų. Sok ra tas no rė jo iš mo ky ti sa vo tė vy nai nius są ži nin gos sa vik ri ti kos ir sa viug dos ( rū pin tis sie la ). Jis tik rai ne bu vo nie ko ne ži nan tis, nors nuo lat skai to me jo žodžius, esą jis nie ko ne ži no. (Kam ta da jis bū tų gė ręs nu odų tau rę 40?) *** Ne Sok ra tas pa sa kė žo džius, ku riuos, baig da mas sa vo straips nį, pa teik siu kaip prie šin gą klau si mą. 30 Heim so eth H., Die sechs großen The men der Abendländis chen Me tap hy sik, (1922), Darm stadt, To dėl ir po pie žius dėl to, kad ta ria esant re li gi jos ir fi lo so fi jos har mo ni ją (ži nia, ją ga li ma įsi vaizduo ti tik dar ky tą, kaip ir re li gi jos bei krikš čio niš ko ti kė ji mo san ty kį), tik rai ne lai ky ti nas ave ro ji nin ku. 31 Sie ben rock R.,...daß des Mens chen Le ben ge lin ge!, in: Glau benser fah rung im Han deln und Den ken, Hrsg. A. Van Ho off, P. Reifen berg, W. Sei del, Würzburg, 1998, S Su šiuo at si svei ki ni mo šūks niu per ei na ma prie pro to są vo kos lik vi da vi mo. 32 Ja nas Roßas ( ): Vi si šliau žio ja že me, o po pie žius gi na žmo gaus teisę kil ti į žvaigž des. 33 Ror ty R., Laßt uns das The ma wech seln, cit. iš: Sie ben rock R., in: Die Zeit, , S. 38 ir t. 34 Sie ben rock R., in: Die Zeit, ; žr. taip pat Weis che del W., Der Gott der Phi losp hen, Bd. 1, Darm stadt, 1971, S. XVI II. 35 Bolz N., Die Sin nge sel lschaft, Düssel dorf, Le ri che R., in: Kon ti nuität der Per son, Hrsg. R. Schenk, Stut tgart- Bad Can nstatt, 1998, S Pvz., 2 Sam 7, 18; Lk 1, Vol tai re o Kan di do pa bai gos žo džiai. 39 Ca mus A., La vérité a un vi sa ge d hom me, in: La Postérité du So leil, pho tog rap hies de Hen riet te Grin dat, itinérai re par René Char (1952), Lau san ne, 1986, p. XXVII. 40 Splett J., Den ken vor Gott, Kap. 4 (Sok ra tes: Die Wahr heit und das Gu te). 41 Ži nia, tie sa yra tai, kad tik ra sis te olo giš kai ypač reikš min gas fi lo so fi jos pro fi lis nuo Kan to ir po Kan to lie ka ne ap mąs ty tas (Mülleris). An tra ver tus, ši įtam pa at si ra do Nau jai siais lai kais, nuo Fich tes Grundzüge des ge genwärti gen Zei tal ters. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 253

38 Jörg Splett Ma nau pri va ląs jį pa klaus ti, kad ir kaip pa ra dok sa liai jis skam bė tų. Pla to no vė ly va ja me kū ri ny je Įsta ty mai (VII, 803 c) at ėnie tis ta ria: Iš tik rų jų ir tie są sa kant tik Die vas vi su pa lai min gu rim tu mu yra ver tin gas, o žmo gus yra [...] tik žais las Die vo ran ko se, ir kaip tik tai, tie są sa kant, ja me yra vi sų ge riau sia. Po pie žiaus en cik li ka man kai ka da skam ba per nelyg šiuo lai kiš kai. Pir miau sia tai pa sa ky ti na apie jo ti kė ji mą pa žan ga tie sos pa ži ni mo ke ly je šis ti kė ji mas iš da lies ker ta si su Nau jų jų am žių kri ti ka (be je, po piežius vaiz duo ja ne vien įspū din gai juo dą nuos mu kio is to ri ją 41 ). Ta čiau, ma no po žiū riu, ji per daug ant ropo cen triš ka. Jau pa čio je pra džio je, po krei pi nio į vys ku pus, žvilgsnis už kliu vo už sa ki nio: Pats Die vas įkur di no žmo gaus šir dy je troš ki mą pa žin ti tie są, ku rio ga lu ti nis tiks las pa žin ti Jį pa tį, idant žmo gus, pa žin da mas ir my lė da mas Die vą, pa siek tų pil nu ti nę tie są ir apie sa ve. Va di nasi, Įsi kū ni ji mo tiks las yra žmo gus? Pa žy mė ti na, kad garsio ji Au gus ti no iš tar mė Ne klai džiok to li... pa tei kia ma tik iki tos vie tos, kur sa ko ma, kad žmo gaus vi du je gy ve na tie sa tar si po jos ei tų tik tę si nys, o ne tik rasis ke lio pra smės api brė ži mas: Ne klai džiok to li, ver čiau su grįžk į sa ve. Žmo gaus vi du je gy ve na tie sa. O jei gu pa ma ty si, kad ta vo pri gim tis ki ta, iš eik už sa vęs pa ties!.. Skverb kis ten, iš kur sklin da švie sos spin du lys, nu švie čian tis ta vo pro tą Pas ku ti niai žo džiai prieš sky re lį apie Ma ri jos pa šau ki mą yra sa vo jo aš iš si pil dy mas. Aš iš si pil dy mas po pie žiui sa vai me su pran ta mas da ly kas tai sa vo pil nat vės sie ki mas, jis pa vyks tik tada, jei žmo gus nu spręs įaug ti į tie są, įsi kur ti Iš min ties prie globs ty je ir čia ap si gy ven ti. Tik tie sos ho ri zon te jis iki ga lo su voks sa vo lais vės pras mę ir pa šau ki mą pa žin ti ir my lė ti Die vą kaip to bu liau sią sa vo jo aš iš si pil dy mą (107). Šiuos sa ki nius skai tau o skai ty da mas jiems be iš ly gų pri ta riu taip, kad žo dį iš si pil dy mas su pran tu ne kaip Die vo su vo ki mą, o kaip Die vo mei lę ir pa ži ni mą, o žo dį pa ži ni mas šiuo at ve ju su vo kiu ta prasme, ku ria jį var to jo To mas Ak vi nie tis kaip mei lės iš si pil dy mą (to ir gi ne rei kia svars ty ti) 43. Bet ar šio vyks mo, kai vi siš kai iš si pil do ir žmo gaus pa skir tis, ir jis pats, pra smės vir šū nė yra ne kas ki ta, o tik žmo gaus ta pi mas tik ru žmo gu mi 44? Ar vei kiau nė ra taip, kad jis ne pa sie kia sa vo aukš čiau sios vir šū nės? Šiaip ar taip, fi lo so fui, sie kian čiam pa ži ni mo, rū pi ne savo jo aš iš si pil dy mas, o tie sos gar bi ni mas. Jis myli tie są, tiks liau (nes ją jis ga li no rė ti tu rė ti kaip sa vo tie są), jis my li sop hon, iš min čių, apie ku rį He rak lei tas tei gia: jis ir ne si va di na, ir (vis dėl to) va di na si Dzeusu šven ty be 45. Ko dėl aiš ku, tai ne šiuo lai kiš ka ne si krei pus į fi lo sofus ir į kiek vie ną (107), kad ap ri bo tų sa vo di dy bę? Ar gi kū ri nys, juo ba am ži no jo Sū naus bro lis ir se suo, su si tikda mas sa vo Kū rė ją, ne tu rė tų vi siš kai už mirš ti sa ve pa tį ir sa vo ga li my bes už si mirš ti ta da, kai jis at si du ria Jo aki vaiz do je, Jo Šlo vės už te kė ji mo aki vaiz do je? Ir ar ne tai, kaip ir vi sa da, yra tik ro ji pro to ir ti kė ji mo žvaigž džių va lan da? 42 Flas chas pel ny tai ją pri ski ria prie ne už mirš ta mų: De ve ra re li gio ne, XXXIX, 72, in: CCL, 32, Hoc so lum mo do in ve ri ta tis pro spec tu in tel le ge pla ne ex pri mi su am li ber ta tem ac su am ad di lec tio nem Dei que cog ni tio nem vo ca tio nem, ve lu ti sum mam sui ex pli ca tio nem. 44 Splett J., Selbst ver wir kli chung in so zia ler Ve rant wor tung? in: Stim me der Zeit, 200, 1982, S Splett J., Die Re de vom Hei li gen, Frei burg-münchen, 1985, S. 21; Hei deg ger M., Was ist das die Phi lo sop hie?, Pful lin gen, 1956, S NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

39 Tema: tikėjimas ir protas FI DES et RA TIO Tie sos įpras mi ni mas Ne ri ja Pu ti nai tė Šian dien kal bė da mi apie min ties dis cip li nas tu rė si me pri pa žin ti, kad san ty kiai tarp fi lo so fi jos ir te olo gijos yra kom pli kuo čiau si. Pai ni yra ir jų is to ri ja per pas ta ruosius tris šim tus me tų. Des car tes as pra dė jo fi lo so fuo ti nu trauk da mas ry šius su scho las ti ne fi lo so fi ja. Vi sa Nau jų jų am žių fi lo so fi ja pa žy mė ta sie kio fi lo so fi nę min tį at ri bo ti nuo re li gi jos, o fi lo so fi ją nuo te olo gi jos. Socio lo gas Au gus te as Com te as pa skel bė, jog žmo ni ja įveikė re li gi nę vys ty mo si pa ko pą ir žen gia į moks li nę. XIX a. Fried ri chas Schlei er ma che ris su kū rė re li gi jos fi lo so fi ją, re li gi ją su pras da mas kaip spe ci fi nį fi lo so fi jos ty rimo lau ką. Jau XX a. vi du ry je re li gi jos fi lo so fas Hen ry Duméry kal bė jo apie re li gi jos tie są, jam re li gi ja ta po pro to ti kė ji mo ty ri mo ir tie sos pa ieš kų sri ti mi. Re li gi jos fi lo so fo už da vi nys esąs ana li ti nis at skir ti re li gi jo je esan čią gy vą in ten ci ją nuo jos iš raiš kų. Idant tai at liktų, re li gi jos fi lo so fas tu rįs bū ti ap si gin kla vęs spe cia liu žvilgs niu 1. Fi lo so fi ja tu rin ti at skleis ti tai, kas re li gi jo je yra ne aiš kaus, kas ga lė tų ro dy ti ją esant baimės ir priespau dos vai sių, pa ra zi ti nę veik lą 2. Fi lo so fi jos ir re li gi jos san ty kiai to kie įtemp ti, kad Le o nui Bruns chvi c gui ten ka per spė ti: Jei fi lo so fi ja ir ga li vi sai su griau ti re li gi ją, ji ne su ge bės jos pa keis ti 3. Į fi lo so fi jos pa stan gas iš sa vo lau ko iš stum ti te ologi nes te mas, jas fi lo so fiš kai pe raiš ki nant, te olo gai yra at sa kę at si ri bo ji mu. Kart kar tė mis ban dy ta at gai vin ti to mis ti nės fi lo so fi jos tra di ci ją, bū da vo ne tik ne pa si tikima Nau jai siais am žiais iš plė to ta vi suo me ni ne is tori jos filo so fi ja, bet ir ne krei pia mas dė me sys į dau ge lį Nau jų jų am žių fi lo so fi jos idė jų m. pa skelb ta ir per nai lie tu viš kai iš ėju si Jo no Pau liaus II en cik li ka Fi des et ra tio 4 tu ri aiš kų praktinį tiks lą: sie kia at kreip ti te olo gų dė me sį į fi lo so fi jos svar bą te olo gi jai bei pa grįs ti ge res nius fi lo so fi jos ir te ologi jos san ty kius. Per tre jus me tus yra pa si ro dę nema žai teolo gi nių en cik li kos ko men ta rų 5. Krei pi ma sis NERIJA PUTINAITĖ (g. 1971) hum. m. dr., dirba Lietuvos filo sofijos ir sociologijos instituto Etikos skyriuje, Vilniaus pedagoginio universiteto Etikos katedroje. Domisi Kanto praktine filosofija, etinių idėjų ir praktinio gyvenimo santykiais. at ro do esąs ne tik sa va lai kis, bet ir žy min tis per ver smą fi lo so fi jos ir teo lo gi jos san ty kiuo se bei fi lo so fi nė je re ligi jos sam pratoje. Po pie žius Jo nas Pau lius II sa ko krei pi ą sis ne tik į Gar bin guo sius Bro lius Vys ku pus, bet ir į te olo gus bei fi lo so fus, ku rių pa rei ga esan ti ty ri nė ti įvai rius tie sos as pek tus. En cik li kos min tys ne ap si ri bo ja po stu luo da mos fi lo so fi jos rei ka lin gu mą te olo gi jai. Rem da ma sis fi lo sofi jos is to ri jos ret ros pek ty va, po pie žius ap mąs to ir fi loso fi jos es mę, pa teik da mas šiuo lai ki niam vy rau jan čiam fi lo so fi niam mąs ty mui ne bū din gą ir jam nau jų pa ieš kų per spek ty vą at ve rian čią tie sos sam pra tą. FI LO SO FI JOS LI Ga: tie SOS mir TIS En cik li ko je daug dė me sio ski ria ma šiuo lai ki nės fi loso fi jos pa kly di mų kri ti kai. Ma žai kas gin čys, kad ra ciona lis ti nis mąs ty mas fi lo so fi ją yra at ve dęs į žmo giš kos eg zis ten ci jos už marš tį. Po pie žius kal ba apie tai, jog fi lo so fa vi mą rei kią pa rem ti žmo gaus pa tir ti mi. Vi suoti nė pa tir tis šiuo lai ki nia me pa sau ly je esan ti klau si mas apie pras mę: Pri pa žin si me ar ne, bet kiek vie nam ateina toks mo men tas, kai as me ni nę eg zis ten ci ją bū ti na įšak ny ti tie so je, ku ri pri pa žįs ta ma ga lu ti ne ir su tei kia abe jo nėms ne pa sie kia mą tik ru mą (III, 27). Pra smės ne bu vi mo iš gy ve ni mas nė ra nau ja te ma filoso fi jo je. Ją pla čiai ap ta rė fi lo so fai ir te olo gai, at sklei dę įvai rias šiuo lai ki nį žmo gų iš tin kan čio be pras my bės jaus mo prie žas tis. Fi lo so fas Mi che lis Me y e ris nu rodo, kad tai le mia on to lo gi jos at si sa ky mas, o kar tu ir bandy mų kel ti bei at sa ky ti me ta fi zi nius klau si mus: 1 Duméry H., Phi lo sop hie de la re li gion: Es sai sur la sig ni fi ca tion du chris tia nis me, t. 2, 1957, p Duméry H., Phénoméno lo gie et re li gion, Pa ris, 1958, p Bruns chvicg L., La rai son et la re li gion, Pa ris, 1939, p Po pie žius Jo nas Pau lius II, En cik li ka Fi des et ra tio. Ka ta li kų Baž nyčios vys ku pams apie ti kė ji mo ir pro to san ty kį, Vil nius, Pa mi nė ti nas Han so Wal den fel so teks tas, ku ria me jis ne ma žai vietos ski ria ir ap link en cik li ką iš au gu siai fi lo so fi nei dis ku si jai, žr. Wandel fels H., Mit zwei Flügeln : Kom men tar und An mer kun gen zur En zyk li ka Fi des et ra tio Papst Jo han nes Pauls II, Pa der born, En cik li kai skir tas ir spe cia lus An gli jos do mi ni ko nų lei džia mo mėn raš čio New Black friars nu me ris (2000, Sep tem ber). 6 Me y er M., Pour une his toi re de l on to lo gie, Pa ris, 1999, p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 255

40 nerija putinaitė Pa sauly je be me ta fi zi kos sub jek tas yra iš lais vin tas jam pačiam. Tai šal ti nis la bai šiuo lai kiš kų te mų apie bai mę, ne viltį, ab sur dą 6. Je a nas Bru nas kal ba apie tie sos poli ti za vimą, tie sų, ky lan čių iš gru pės in te re sų, gau su mą. Anot jo, tai są ly go jo tie sos mir tį reiš kian tį to ta li ta riz mą, kai in di vi das tam pa vals ty bė je iš si sklaidan čia abst rak ci ja 7. Bru no min tis apie tie sos mirtį tie sio giai at lie pia po pie žiaus iš kel tą bū ti ny bę žmo gaus eg zisten ci ją įšak ny ti tie so je. Pas ta rą jį šimt me tį fi lo so fai yra diag no za vę dau gy bę mir čių. Fried ri chas Niet zsche pir ma sis vi siems sukė lė rū pes tį tvir tin da mas mi rus Die vą, po to pra dė ta kal bė ti apie me ta fi zi kos, sub jek to, auto riaus mir tį. Tiesos ar pra smės mir ties kon sta ta vi mas ka žin ar ga li su kel ti stip res nę prie to kių diag no zių pri pra tu sių ir pačią fi loso fi ją lai do jan čių fi lo so fų re ak ciją. Pra smės ne bu vi mas dau ge liui fi lo so fi jų šian dien yra ta pęs vie nin te liu min ties ju dėji mo lau ku. Fi des et ra tio, prie šin gai, ne tik skel bia, jog pra smės ne bu vimas yra per žen gia mas da ly kas, ta čiau tei gia ir ki tų iš fi lo so fi jos aki ra čio iš stum tų da ly kų Dievo, tie sos, me ta fi zi kos gy vy bę. En cik li ka lyg iš tie sia pa gal bos ran ką sa ve nai ki nan čiai fi lo so fijai, ska tin da ma ją pri si min ti savo ge rą sias pu ses: Taip stip riai pa brė žiu me ta fi zi nį ele men tą kiek vienam pri pa žįs ta ma tei sė tu rė ti sa vo tie są, ta čiau nie ko ne ste bi na ir tai, kad žmo nės kei čia sa vo tie sos po zi ci jas bei, pa ki tus ap lin ky bėms, pri pa žįs ta ki to kią tų pa čių da ly kų tie są. Fi lo so fai, ap tar da mi tie sos pro ble mą, pri ima vie ną iš dvi ejų tie sos ieš ko ji mo, tai gi ir fi lo so fa vi mo po zi cijų pa si sa kan čią už dau gelio lai ki nų tie sų bu vi mą ar ba tvir ti nan čią, kad pats tie sos api brė ži mas pa tei ki ąs ją kaip ne skai do mą ir vie ną. Pir mo ji iš si bars čiu sias eti nes, po li ti nes ar tech ni nes tie sas ska ti na vieny ti me ta te o rinia me ly gy je, ma ny da ma, kad tie sos, kar tu ir skir tin gos gy ve ni mo pra smės per spek ty vos, su gy vens, ne prime tant jo kios di rek ty vos, progra mos, dok tri nos. Ne pai sant aki vaiz daus tie sų iš si bars ty mo at si tik ti nė je jų der mė je, esą at si sklei džian tis iš anks ti nis jų har mo nin gu mas. Aki vaiz du, jog to kia po zi ci ja šiuo lai ki nia me filo so fi nio ap mąs ty mo pa sau ly je tu ri ne ma žai ša li nin kų. Vie nas jų, Mar ce lis Cou che as, tei gia, jog esa ma pa grin do ma ny ti, kad jo kiu bū du ir jo kia pras me tie sa nė ra am žina: Tie sa yra taip, kaip tai, kas vyksta, yra nu sa ko ma kaip vyks mas ir kaip toks vyks mas, koks vyks ta, ar ba, kla si ki niais ter mi nais kal bant, taip, kaip tai, kas es ti, yra su vo kia mas kaip esan tis, ir esan tis taip, kaip es ti 8. vien dėl to, kad esu įsi ti ki nęs, jog tik šiuo ke liu žen giant, ga li ma įveik ti kri zę, apė mu sią di džiu lius Šv. Tomas Akvinietis. XVIII a. Paparčių bažnyčia Pri ėmus šią po zi ci ją, tvir tini mas esant vie ną ir am ži ną tiesą at ro do fan tas ti nis, ne turin tis fi lo so fi jos re gio nus, ir taip iš tai sy ti kai ku rias klai din gas nuo sta tas, pa pli tu sias mū sų vi suo me nė je (VII, 83). Kal bė ti apie me ta fi zi ką, ti kė ji mą, Die vą šian dien reiš kia aki brokš tą šiuo lai ki niam mo der nias fi lo so favi mo ligas, abe jo nę, be ri bį kri tiš ku mą pa vel dė ju siam pro tui. Toks pat aki brokš tas yra ir tvir ti ni mas, kad at si sa kius pri pa žin ti esant vie ną tie są, su abe jo ja ma ir ga li my be at ras ti tik rą ją gy ve ni mo pras mę. Kaip tik vie nos vi suo ti nės ir pa sto vios tie sos pa ieš kos esą ir ga lin čios su teik ti gy ve ni mui pras mę (I, 6). Šis ra gi nimas ga li itin keistai nu skam bė ti pa sau ly je, kur ne tik jo kio iš ap čiuo pia mos tik ro vės kil din ti no pa ma to. Ne pai sant to, ga li ma ap tik ti ne vie ną ir šios tie sos ša li nin ką. Mi che lis Hen ry tei gia esant es mi nį skir tu mą tarp krikš čio niškos tie sos ir pa sau lio tie sos: Pir ma sis es mi nis krikš čio niš kos Tie sos bruo žas yra jos ne si skyri mas nuo to, ką ji pa ro do esant tei sin ga. Jo je nė ra skir ty bės tarp ma ty mo ir to, kas ma to ma, tarp tie sos ir to, ką ji ap švie čia 9. Popie žius, ar gu men tuo da mas prieš iš si bars čiu sios tie sos ša li nin kus, tvir ti na, jog žmo nėms bū din gą troš ki mą pažin ti vie ną ga lu ti nę ir ab so liu čią tie są at sklei džia jiems ky ląs pra smės klau si mas, ne 7 Brun J., Vérité et Chris tia nis me, Tro y es, 1995, p Cou che M., L aléato ire, Pa ris, 1999, p Hen ry M., C est moi la vérité: Pour une phi lo sop hie du chris tianis me, Pa ris, 1996, p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

41 fides et ratio ten ki na mas da li nių at sa ky mų. Šią žmo nių nuo sta tą jis va di na tie sos mei le. En cik li ko je pri pa ži nus tie są kaip vir ši jan čią pro tą, iš spren džia ma tie sos tei sė tu mo pro ble ma, ku ri duoda dau giau sia pe no pro to abe jo nėms bei at ve ria ke lią bega li niam tie sų gau si ni mui. Po pie žiaus ap ta ria ma tie sa yra pro to at ras tas pa ieš kų ho ri zon tas, ji pa tei kia ga lu ti nį at sa ky mą, ku rio ne tik ne ap rė pia pro tas, bet ir ne iš se mia žmo gaus eg zis ten ci ja. SaVIS Ta BOS už VaL Dy Tas PrO Tas Ne abe jo ti na, kad po pie žius pri ima fi lo so fi nes Nau jų jų am žių ieš ko ji mų pa sek mes, žmo gaus pro tą su pras damas kaip klau sian tį ir abe jo jan tį. Pro tas ve da žmo gų nuo vienos da li nės tie sos prie ki tos į pra smės pa ieš kas. Tvir tini mas tie są esant vie ną ga li pa si ro dy ti itin pa ra dok sa lus šiuo lai ki niam abe jo nės, kri tiš ku mo ir at si sky rimo nuo ti kė ji mo mo kyk lą iš ėju siam pro tui. Ma ža to, en cik li ko je tvir ti na ma, esą pro tas ga li pa žin ti tie są. Šiuo lai ki nia me pa sau ly je pro tas su vo kia mas kaip mani pu liuo jan tis, kaip in stru men tas, ple čian tis sa vo eks pan si ją į įvai rias tik ro vės sri tis ir su ku rian tis gausy bę tie sos lau kų. Šian dien pri pa žįs ta me, kad pro tas yra nu ga lin tis, efek ty vus, bet to li gra žu ne tas, ku ris ga lė tų pa žin ti vie ną tie są. Ki ta ver tus, kaip sa vai me su pran ta mą pri ima me nuo mo nę, kad pro tas, ak ty viai pa žįstan tis ir per ku rian tis pa sau lį, ne mąs to, kad ra cio na lumas ir gy ve ni mo iš min tis, ku ri lyg ir tu rė tų bū ti pa grin di nis pro to sie kis, šian dien yra du skir tin gi da ly kai. Šiuo lai ki niai mąs ty to jai, ap tar da mi tie sų gau sos temą, ke lia ir ima nen ti niu pa ži ni mu ap si ri bo ju sio pro to kri zės pro ble mą, ne re tai įvar dy da mi ją pro to mir ti mi. Je a nas Mar cas Ge bau de as ma to, jog šiuo lai ki nė je situa ci jo je esa ma dvi ejų ga li my bių: bū ti įsi ti ki nu siam, kad žmo gaus pro tas ga li pa žin ti da ly kų prie žas tis, siek ti pa teik ti es mi nio re a ly bės su vo kia mu mo apo lo gi ją; ki ta ver tus, ga li ma kal bė ti apie pro to iš si bars ty mą už ra cionalu mo, pro tą, at ran dan tį sa vo raiš ką me ne es te ti nį pro tą. Iš si bars ty da mas pro tas esą sie kia ati tik ti to, kas re a lu, kom plek siš ku mą 10. Ge bau de o min tys apie pro to savi vo ką pa ro do, kad, pro tui su abe jo jus sa vi mi pa čiu, racio na lu mas tam pa te ma, nuo ku rios sten gia ma si iš va duo ti pro tą, jį iš lais vi nant ira cio na lu mui. Pa tei kia ar gu men tus ir pro to apo lo ge tai, pri pa žinda mi pro to ri bo tu mą bei teig da mi jį pa žįs tant tik ro vę. Jeanas De lag lan de as kal ba apie pa kan ka mą pro tą bei bū ti ny bę pa si ti kė ti tuo, kas re a lu: Ka dan gi mes pri ima me nuo sta tą to, kas re a lu, at žvil giu, nuo statą pasi tikė ti tuo, kas re a lu ir pro tu, taip pat ir tuo, kas re a lu, nes ati tin ka pro tą, pro tu kaip pa žįs tan čiu tai, kas re a lu, tai ga li me skelb ti pa kan ka mo pro to prin ci pu ir tvir tin ti esant Die vą 11. Pa si ti kė ji mo protu ir tik ro ve aktas, ku rį skel bia De lag lan de as, nė ra pa tvir ti na mas pro to, jis pats pa tvir ti na pro tą, ku riam šian dien aki vaiz džiai rei kia pa pil do mų at ra mų. Ne atsi tik ti nai Mag nard as tvir tina, kad pro tas mirš ta, kai ne pri pa žįs ta ki ty bės, tran sra cio na lios ar ira cio na lios; jis kaip abe jo ti nas da ly kas gy ve na vien bai me bū ti tuoj pat at mes tas to, kas jį vir ši ja 12. Iš to, kad sa vo veik lą ap ri bo jęs re gi muo ju lau ku, protas ima klai džio ti ga lėda mas klau si nė ti tik sa ve, on to lo gi jos is to ri ją ap ta ręs Me y e ris pa da ro ne vie na reikš mę iš va dą: Ant ro po lo giškai aki vaiz du, kad klau si nė ji mas yra žmo gaus bruo žas, lei džian tis įsi tvir tin ti žmo nių prak ti ko je; tai ją reik tų klau si nė ti, o ne klau si nė ji mą 13. Šie fi lo so fai su tar tų, kad tik ro vės, žmo nių prak ti kos pripa ži ni mas at ve ria pro tui klau si nė ji mo, ieš ko ji mo ir at ra di mo per spek ty vą. Šian dien pro tas tu ri dvi ga li my bes: pri pa žin ti ra cio na lių pa ieš kų bū ti ny bę bei ten kin tis ri bo tais at ra di mais ar ba at si sa ky ti bet ko kių pre ten zi jų pa žin ti tik ro vę. Pri pa žin ti bū ties pra smin gu mą yra svar biau sias rei kala vi mas, ku rį po pie žius ke lia pro tui ir fi lo so fi jai, ap tar da mas fi lo so fi nes po zi ci jas, ne ke lian čias bū ties pra s min gu mo klau si mo (VII, 90). Pri pa žin ti tik ro vę čia reiškia pro tui, pa de da mam ti kė ji mo, per ženg ti savo ri botu mą bei kel ti ga lu ti nius tiks lus. Fi des et ra tio pro tas nė ra tu rin tis tie są, jis at sig rę žia į už jo esančios tie sos at ver tą pa ži ni mo ho ri zon tą kaip be ga li nio klau si nė ji mo per spek ty vą, ku rio je at sa ky mai yra tik da li niai ga luti nės tie sos at ra di mai: Tai reiš kia, kad pro to švie sos dė ka žmo gus ga li at pa žin ti sau skir tą kelią, bet spar čiai ir nie kie no ne truk do mas ei ti tuo ke liu ir pa siek ti tiks lą ga li tik ta da, jei nuo šir džiai pri pa žins, kad tos pa ieškos vyks ta ti kė ji mo ho ri zon te. Tai gi pro to ir ti kė ji mo nega li ma at skir ti ne su men ki nant žmo gaus ge bė ji mo tin ka mai pa žin ti pa tį sa ve, pa sau lį ir Die vą (II, 16). Po pie žius, pa si telk da mas fi lo so fi nę, o ne te olo gi nę kal bą, at ve ria ra cio na liz mo trū ku mus, veng da mas radi ka lių ra cio na lis ti nio pro to ti kė ji mo prieš prie šų 14. Į pro to pra smės klau si mą at sa ko ti kė ji mas, per kei čiantis ir pro to veik los po bū dį. Sa vis ta bos ir sa vo at ras tų tie sų klau si nė ji mo at si sa kęs ir į vie nos ga lu ti nės tie sos pa ieš kas nu si krei pęs pro tas yra su pran ta mas kaip ti 10 Ge bau de J.-M., La rai son as so cia ti ve, Pa ris, Montréal, 1997, p De lag lan de J., Le problè me de Dieu, Mon taig ne, 1968, p Mag nard P., Le Dieu des phi lo sop hes, Pa ris, 1992, p Me y er M., op. cit., p Te olo gai ne re tai pa si sa ko daug ra di ka liau, taip, ži no ma, ap sun kinda mi fi lo so fi nio dia lo go ga li my bę. Pvz., J.-Y. La cos te tei gia: Kvai lys ne no ri at si sa ky ti lo gos, tai ga li ma bū tų su vok ti kaip ab sur dą, bet jis mums tvir ti na, kad gar bi ni mas yra ver tin ges nis da ly kas žmo gu je už aukš čiau sią ra cio na lu mo iš la vi ni mą (žr. La cos te J.-Y. Expérien ce et ab so lu: Qu estions dis putées sur l hu ma nité de l hom me, Pa ris, 1994, p. 223). 15 Bruns chvicg L., op. cit., p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 257

42 nerija putinaitė kin tis pro tas. En cik li ko je fi lo so fi jai at ve ria ma mąs ty mo per spek ty va, ku rio je ne ti kė ji mas yra pa jun gęs pro tą, o pro tui yra su grą žin tas ti kė ji mas. Tie Sa ir lais VĖS at ra DI Mas Eti ka šian dien tur būt yra vie nin te lė dis cip li na, ku ri, rem da ma si nor ma ty vu mu, pri pa žįs ta ap ri bo jimo būtiny bę. Ta čiau apie eti nes nor mas daž niau siai kal ba ma ne kaip apie įsi šak ni ju sias tie so je, o kaip apie is to rinės rai dos ar su si ta ri mo pro duk tą. Ne pripa žįs tant jokio abso liu taus pa grin do el ge sio nor moms, eti ka pa ten ka į vis kuo su abe jo ju sios fi lo so fi jos ap mąstymų lau ką. Čia su re lia ty vi na mos nor mos, o lais vė neten ka api brėž čių. La biau siai iš plė to tą kri ti nį ra cio na lis ti nį vi suo ti nės eti kos pa vi da lą Nau jai siais am žiais yra pa tei kęs Immanu e lis Kan tas. Brėž da mas vi suo ti nės eti kos pa grin dus kaip ją už bai gian čias jis po stu la vo idė jas, esan čias už kri ti nių pro to ri bų Die vo bu vi mą, sie los ne mir tin gu mą ir va lios lais vę. Kan to mo ra lės te ori jo je Die vas yra idė ja, ga ran tuo jan ti žmo gaus ke lia mų tiks lų pra smin gu mą. Mo ra lės dės nis, pa gar ba jam, bū ti ny bė ma lo nu mą pajung ti mo ra lu mui ga li bū ti su vok ti pro tu, ta čiau ne paveik ti žmo gaus el ge sio, taip ir ne tap ti bū ti nu vei kimo mo ty vu. Prie šin gai, pro tu ne įro do mas Die vo po stu latas yra pa kan ka mas im pul sas žmo gui elg tis taip, kaip jam yra pa dik ta vęs pro tas. Nors iš pir mo žvilgs nio ir at ro dy tų, kad taip Kan tas pa grin džia ti kė ji mo ir pro to ry šį, iš tik rų jų kan tiš kas Die vas te tu ri vie ną funk ci ją įpras min ti ka te go ri nį impe ra ty vą. Tai lei džia Bruns chwic gui kal bė ti apie Kanto Die vą kaip apie ra cio na laus ti kė ji mo at lik tą Die vo restau ra ci ją: [...] ti kė ji mas Die vu, ku ris res tau ruo tas kaip res tau ruo ja mi su griau ti pa min klai, Die vu, ku ris stai ga at gims, kaip sa ko ma, iš on to lo gi nės tuš tu mos 15. Die vo sam pra ta Kan to prak ti nė je te ori jo je nu ro do ri bą, bū din gą ra cio na lis ti niam prak ti niam mąs ty mui: pro tas ne su ge ba su teik ti pra smės veiks mui. Jam bū ti na at ra ma, esan ti už jo ri bų. Pra ėju sio šimt me čio is to ri ja at sklei dė, jog funk ciš kai su pras to Die vo idė ja ne sunkiai bu vo pa keis ta ne kri ti kuo ti no mis, su die vin to mis vi suo me nės pa žan gos ar žmo ni jos ge ro vės idė jo mis, kurių įgy ven di ni mas pa si reiš kė žmo nėms pra žū tin go mis pa sek mė mis 16. Ši is to ri nė pa tir tis ska ti na šiuo lai ki nę 16 Sta nis las as Bre to nas yra pa ste bė jęs, jog po li ti nių šio šimt me čio ne gan dų pa grin das yra Ap švie tos fi lo so fi jo je įvy kęs veiks mo sie ji mas su idė ja (žr. Bre ton S., L ave nir de chris tia nis me, Pa ris, 1999, p. 123). 17 Si mon R., Fon der la mo ra le: Dia lec ti que de la foi et de la rai son pra ti que, Pa ris, 1974, p La ba riè re P.-J., Croi re et com pren dre: Ap pro che phi lo sop hi que de l expérien ce chrétien ne, Pa ris, 1999, p Mi che lis Hen ry tei gia esant glau dų ry šį tarp tie sos ir gy ve ni mo: Gy ven ti ga li ma ne ki taip, kaip už pa sau lio, ten, kur vieš pa tau ja kita Tie sa, reiš kia si ki tas jos su vo ki mo bū das. Šis su vo ki mo bū das yra fi lo so fi ją vie naip ar ki taip de mas kuo ti žmo nių el ge sio nor ma ty vu mo pa grin dus. Ki ta ver tus, nor ma ty vu mo kri ti ka daž niau siai nu kreip ta į ban dy mus eti ką pa grįs ti gry nai siais pro to prin ci pais, o ne ky la iš no ro at si saky ti pa čios eti kos, ku ri pri pa žįs ta ma bū ti na vien dėl to, kad žmo nės gy ve na ne po vie ną, o žmo nių ben dri jo je. Šiuo lai ki niai te olo gai ir fi lo so fai, ieš kan tys iš ei ties iš ra cio na lis ti nę eti ką iš ti ku sios vei ki mo įpras mi ni mo krizės, tvir tai lai ko si po žiū rio, jog eti kos, mo ra laus el gesio pa grin das glū di už pro tu kon struo ja mo nor ma ty vu mo, ir taip grą ži na eti kai re li gi nį mat me nį. René Si mo nas, kal bė da mas apie eti ką kaip ga lin čią skleis tis krikš čioniš ko ti kė ji mo ho ri zon te, pa brė žia, kad jos pa grin das yra me ta e ti nis, o tai reiš kia, jog ja me kon sti tuo ja ma pa ti krikš čio nio bū tis 17. Pierre as-jeanas La ba rie ` re as nu ro do tiesos ir lais vės ry šį: Siek ti su pras ti tai stengtis, kad tie sa tap tų ma to ma tar pi nin kau jant lais vei, jos są ly gai 18. Rei kia da ry ti tai, ką nu ro do tie sa, nes tai esą tei sin ga, ir su vo kiant at sa ko my bę, idant tai tap tų tei sin ga. Šie eti niai ieš ko ji mai yra at sklei dę, kad pa žini mas nė ra ima nen ti nė ra cio na li re flek si ja, kad jis tu rįs pa sek mių žmo gaus gy ve ni mui, per kei čian čių gy ve ni mo bū dą 19. To kios pa sek mės ne lie ka už sklęs tos žmo gaus vi du je, o sklei džia si jo san ty kiuo se su ki tais žmo nė mis bei gė rio ir blo gio ver ti ni muo se 20. Šių min čių at gar siai gir di mi en cik li ko je kal bant apie bū ti ną tie sos ir lais vės ry šį: Jei gu žmo gus ne pri ima tiesos, vi sos pa stan gos pa da ry ti jį lais vą yra gry na iliu zi ja: tie sa ir lais vė ei na iš vien, ar ba jied vi ap gai lė ti nai žū va (VII, 90). En cik li ko je reiš kia ma min tis, kad pro to at viru mu pa rem ti at sa ky mai į pra smės klau si mą ga li pa dė ti iš spręs ti žmo ni jos iš li ki mui svar bias pro ble mas. Bū ti ny bė eti ką grįs ti pra smės klau si mo kė li mu šiandien tur būt nu ste bin tų ne tik nor ma ty vu mo prie ši ninkus, bet ir jo ša li nin kus. Pra smės klau si mas yra toks as me niš kas, kad, at ro do, jo nie kaip ne ga li ma pa si telk ti sta tant vi suo ti nės eti kos sta ti nį. Kaip tik to kią bū tiny bę pa brė žia po pie žius: Fi lo so fi ja, ku rio je švy ti nors men kutė ki birkš tė lė Kris taus tie sos to vie nin te lio ga lu ti nio at sa ky mo į žmo gaus pro ble mas, su ge bės tap ti galin gu rams čiu tik ra jai ir vi suo ti nei eti kai, ku rios šian dien taip rei kia pa sau liui (Pa bai ga, 104). Lais vę iš lais vi nę iš nor ma ty vaus ra cio na lu mo kon struk tų, at ro do, tu rėtu me su si lauk ti ne žmo ni jos iš ga ny mo, o pra žū ties. Ki ta ver tus, aki vaiz du, kad pa sau ly je yra iš ny kęs ti kė ji mas gyve ni mo bū das (žr. Hen ry M., op. cit., p ). Bruns chvic gas iro nizuo ja įpras tą eti nę nuo sta tą: Mes ti ki mės mū sų iš ga ny mo tik iš ra cio na lios re flek si jos, iš to bu lin tos iki to kio ima nen ci jos ir spi ri tu a lumo ly gio, ku ria me su si tin ka Die vas ir dva sia. Jei Die vas yra tie sa, tai mu my se jis at si ve ria mums, bet tik su są ly ga, kad Die vas nė ra kas nors dau giau ne gu tie sa, ją prie šin da mas ky lan čiai iš Die vo kaip mei lės sam pra tos (žr. Bruns chvicg L., op. cit., p ). 20 De lag lan de J., op. cit., p Der ri da J., Le mo no lin guis me de l aut re, Pa ris, 1996, p Bre ton S., op. cit., p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

43 fides et ratio prak ti ne ra cio na liz mo ga lia, o eti nė mis ir vi suo ti nė mis lai ky tų nor mų at me ti mas ta pęs kas die ny be. To dėl nors po pie žiaus tvir ti ni mas, kad ga li me su kur ti vi suo ti nę eti ką, re a liai nė ra aki vaiz dus, ta čiau aki vaiz di yra jos bū ti ny bė bei vai sin ga vie nos tie sos at ver ta prak ti nių elge sio api brėž čių pa ieš kos per spek ty va. Dia LO GIŠ ku Mas: tarp tra DI CI JOS ir NO Va TO riš ku MO Kiek vie nam as me ni nės gy ve ni mo pra smės ieš kan čiam fi lo so fi jos tra di ci ja ne ga li at sa ky ti į ky lan čius klau si mus, ta čiau siū lo ter mi nus, kal bą, ku ri žmo nėms pade da supras ti ki tų žmo nių ras tus at sa ky mus. Po pie žius nu ro do, kad Fi lo so fi nė re flek si ja ga li la bai pa dė ti aiš kiau atskleis ti ti kė ji mo ir gy ve ni mo įvy kio ir dok tri ni nės tie sos ry šį, o už vis la biau siai san ty kį tarp trans cen den ti nės tie sos ir žmo gui su pran tamos kal bos (VII, 99). Fi lo sofi jos tra di ci ja en cik li ko je vaiz duo ja ma kaip is tori jo je pa si reiš kę trans cen den ti nės tie sos kal bi niai pa vida lai. Taip su pran ta ma tra di ci ja esan ti žmo nes vie ni jan tis jų tar pu sa vio su pra ti mo pa grin das. To kį po žiū rį pri ima to li gra žu ne vi si šiuo lai ki niai fi lo so fai. Po stmo der nūs fi lo so fai is to riš kai su vo kia sa ve už tra di ci jos, tra di ci nės fi lo so fi jos, kar tu ir už tra di ci niams fi lo so fams bū din gų klau si mų. Nau jos fi loso finės kal bos pa ieš kos, fi lo so fi nių ter mi nų kū ri mas yra ta pęs pa grin di niu kai ku rių fi lo so fų už si ė mi mu. Taip Jac ques as Der ri da api brė žia sa vo fi lo so fi nius sie kius: San ty kių su tra di ci ja nu trau ki mas, šak nų pra ra di mas, isto ri jų ne pa sie kia mu mas, am ne zi ja, ne iš šif ruo ja mu mas ir t. t., vi sa tai iš lais vi na ge ne o lo gi nį pro ver žį, idio mos geis mą, pul suo jan tį ju dė ji mą į anam ne zę, nai ki nan čią mei lę tam, kas už draus ta 21. Pro gra miš kai už tra di ci jos esan tis nau ju mas daž niau siai per žen gia pa pras tai ir taip labai ri bo to žmo nių ko mu ni ka ty vu mo ri bas. En cik li ko je iš tra di ci jos pa vel dė ta ir jos su for muo ta kal ba tam pa ne per ver ti na mu kiek vie no mąs ty mo, pro to veik los in stru men tu: Tik tvir tai įsi šak ni ję tra di ci jo je šian dien galė si me su for mu luo ti ori gi na lų, nau ją mąs ty mą, at ve rian tį at ei ties per spek ty vą (VII, 85). Tradi ci ja esan ti pe ri ma ma ir iš moks ta ma, o ne įvei kia ma. Tiesa, mė gi ni mų į tra di ci ją įpin ti nau jų ter mi nų ra si me ir en cik li ko je. No va to riš ka en cik li ko je yra dia lo giš ku mo te mos sklai da. Šian dien fi lo so fi jo je dia lo giš ku mas ne re tai su vo kia mas ne kaip ri bų per žen gi mas iš lai kant ta paty bę, bet kaip ri bų nai ki ni mas. Sta nis las as Bre to nas, ap tar da mas krikš čio ny bės ir Ry tų re li gi jų san ty kius, nu ro do jų ar ti mu mą ir tei gia esant bū ti ną dar di des nį ar tė jimą, nes jos esą vie ni ja mos to pa ties spi ri tu a lu mo per spek ty vos, ab so liu to, į ku rį jos nu si krei pu sios 22. Ki ta vertus, dialo giš ku mo te ma nė ra įpras ta ap ta riant pro to ir tikė ji mo san ty kį, ku ris ne re tai nu sa ko mas kaip ati ti ki mas 23. Po pie žius kal ba apie sa vo au to no mi ją išlai kan čių bei vie nas ki tą pa pil dan čių pro to ir ti kė ji mo bei fi lo so fi jos ir te o lo gi jos dia lo gą. Dia lo giš ku mo te ma ne sve ti ma šiuo lai ki niams to mistams 24, ta čiau po pie žius su tei kia jai fi lo so fi nį pa grin dą. Dia lo giš ku mo bū ti ny bė en cik li ko je su vo kia ma pir miausia kaip pro to, tai gi sa vo iš ta ko mis fi lo so fi jos pro ble ma: Sa vo ruož tu pro tas nie ka da ne pri va lo pra ras ti su ge bėji mo klaus ti ir re flek tuo ti sa ve, su vok da mas, jog ne ga li lai ky ti sa vęs ab so liu čia ir iš skir ti ne ver tybe (VI, 79). En cik li ko je im pli ci tiš ka min tis, kad klaus da mas apie pras mę žmo gus jau pri pa žįs ta pro to ir sa vo eg zis ten ci jos ri bo tu mą bei ieš ko ga li my bės šią ri bą per ženg ti, ki ta ver tus, kad vien šio pa klau si mo ne pa kanka tie sai ras ti. Pa ti dia lo giš ku mo są vo ka nu ro do, kad dia lo go są ly ga yra abi pu sis at vi ru mas. Po pie žius, kal bė da mas apie dia lo giš ku mą kaip per ėjimo iš ima nen tiš ku mo į at vi ru mą są ly gą, ap mąs to jį kaip on to lo gi jos te mą. Dia lo giš ku mas reiš kia si vi sais bū ties ly giais: žmo gaus pro to at si vė ri mas ti kė ji mui yra tie sos pa ieš kų, prak ti nių pro ble mų spren di mo, kar tu ir žmogaus bei žmo ni jos iš li ki mo są ly ga. Tai gi dia lo gišku mas pa si ro do esąs ima nen ti nis tie sai bei tie sos raiškos bū das. Jis at sklei džia mas ir kaip en cik li kos te mos pro to ir ti kė ji mo san ty kio sklai dos ir spren di mo bū das. Dia lo giš ku mas aiš kiau siai iš reiš kia po pie žiaus, kuris, ap tar da mas te olo gi jai svar bius klau si mus, lyg ir siekia lik ti neut ra lus fi lo so fi jos at žvil giu, fi lo so fi nę po zici ją. Skai tant en cik li ką, sun ku at si kra ty ti min ties, kad jo je sie kia ma pa teik ti bū si mos fi lo so fi nės sin te zės pa grin dus bei taip už megz ti nau jos sin te ti nės fi lo so fi jos vai sių, ku rį iš au gin ti tu rė tų at ei ties fi lo so fai. Ga lė ju si tik iš dės ty ti fi lo so fi jos ir te olo gi jos ar pro to ir ti kė ji mo santykio ver ti ni mus, en cik li ka ak ty viai kvie čia fi lo so fus į dia lo gą. Kal bė da mas apie tie sos pa ieš kas, po pie žius teigia: Nors šis už da vi nys pir miau sia lie čia te olo gi ją, jis me ta iš šū kį ir fi lo so fi jai. Ai bė pro ble mų, ku rias joms šian dien ten ka spręs ti, rei ka lau ja ben drų pa stan gų tie sa, vyk do mų skir tin gais me to dais, kad tie są bū tų galima pa žin ti ir iš reikš ti (VII, 92). En cik li ka, ku riai rū pi te olo gi jos svei ka ta, ku rios kal bo je ti kė ji mo parrhesia ati tin ka pro to drą sa (IV, 48), pa tei kia įžval gią ir nevie na reikš mę šiuo lai ki nės fi lo so fi jos li gų diag no zę bei pa siū lo tra di ci nį, ne vie ną šimt me tį pa si tei si nu sį gy dy mo bū dą. 23 Mag nard as tvir ti na, kad pro to ir ti kė ji mo ati ti ki mas su ku ria aukščiau sią ra cio na lu mą (žr. Mag nard P., op. cit., p. 282). 24 Si mo nas tei gia, kad krikš čio niš ka mo ra lės struk tū ra esan ti dia loga li. Žmo giš ka mo ra lė esan ti Die vo mei lės žmo gui pa sek mė ir iš pil dy mas žmo gaus nuo dė mės būk lė je (žr. Si mon R., op. cit., p. 74, 75). NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 259

44 tema: tikėjimas ir protas ar įmanoma tikėjimo ir proto dermė šiandien? Į Naujojo Židinio-Aidų klausimus atsako Mykolas Drunga, Romualdas Ozolas, Naglis Kardelis 1998 m. ir lietuviškai pasirodė Jono Pauliaus II enciklika Fides et ratio. Iki šiol visoje Europoje ji tebekelia teologines ir ypač filosofines diskusijas. Lietuvoje rimtesnio dėmesio enciklika nesusilaukė. Todėl Naujojo Židinio-Aidų redakcija paprašė pasidalyti min timis apie tikė jimo ir proto santykio problemą Laisvosios Europos radijo bendradarbį Mykolą Drungą, filosofą Ro mualdą Ozolą ir VU filosofijos dėstytoją Naglį Kardelį m. po pie žiaus Jo no Pau liaus II pa skelb tos en cik li kos Fi des et ra tio (apie ti kė ji mo ir pro to san ty kį) tiks las at kur ti pil nu ti nę tie są, pa ro dy ti fi lo so fi jai, kaip pa grin di nei tie sos sie ki mo prie mo nei, at si nau ji ni mo ke lius. Kiek to kį kvie ti mą ieš ko ti ob jek ty vios tie sos ga li pri im ti ir į jį at si žvelg ti šiuo lai ki nė pliu ra lis ti nė fi lo sofi ja ir kul tū ra? Ar da bar ti nė mis ap lin ky bė mis įma no ma pro to ir ti kė ji mo, fi lo so fi jos ir te olo gi jos har mo ni ja bei sin te zė? 2. Kai ku rie te olo gai ir fi lo so fai, ypač Aust ri jo je, Prancū zi jo je, Vo kie ti jo je, pri kai šio ja po pie žiui dėl me ta fi zi kos svar bos pa brė ži mo, nes rė mi ma sis ne oto miz mu esąs moks li nės at žan gos pro gra ma. Ar šv. To mo min tis, nors ir mo di fi kuo ta, yra pa grin di nis prieš nuo dis se ku lia riza ci jos ni hi liz mui? 3. Ar ti kė ji mo ap mąs ty mas, te olo gi ja, ga li pa dė ti filo so fi jai iš bris ti iš pra smės kri zės ir at gau ti iš min ties mat me nį? Kiek šiuo lai ki nė te olo gi ja pa jė gi po le mi zuo ti su fi lo so fi ja, ne pri klau so ma nuo Evan ge li jos Ap reiš kimo, ir ją pa veik ti? 4. Nuo XX a. pra džios dis ku tuo ja ma dėl krikš čioniš kos fi lo so fi jos sam pra tos ir vaid mens. Ar Baž ny čios Ma gis te riu mas, siū ly da mas ją, kaip or ga niš ko pa ži nimo kon cep ci ją, ne siau ri na ti kin čių jų mąs ty mo lais vės? Ar šis fi lo so fa vi mo ti pas yra tin ka miau sias ti kė ji mo įkul tū ri ni mui? My kolas Drunga: 1. Jū sų pir ma me klau si me jau sly pi du klau si mai apie šiuo lai ki nės pliu ra lis ti nės fi lo so fi jos ir kul tū ros ga lė ji mą pri im ti kvie ti mą ieš ko ti ob jek ty vios tie sos ir apie fi lo so fi jos ir te olo gi jos har mo ni jos įma no mu mą. Ban dant į juos at sa ky ti, rei kia pri si min ti, kad fi lo so fi ja šian dien ne tik pliu ra lis ti nė (su ski lu si į dau gy bę tar pusa vy ne su de ri na mų pa krai pų), bet ir in di vi du a lis ti nė (kiek fi lo so fų, tiek be veik pa krai pų, o fi lo so fų tiek, kiek jų spaus di na si ke lias de šim ty je fi lo so fi jos žur na lų). Užtat dau giau sia, ko iš šio po pie žiaus ban dy mo pa ro dy ti fi lo so fi jai at si nau ji ni mo ke lius bū tų ga li ma ti kė tis, yra tai, kad bent tie fi lo so fai, ku rie pri ima ob jek ty vios tie sos svar biais gy ve ni mo klau si mais at ra di mo ga li my bę, jo ne pra leis vi siš kai ne gir do mis. Nar šy da mas in ter ne tą įsi ti ki nau, kad tai jau tru pu tį įvy kę: iš man ži no mų an glo saksų fi lo so fų į en cik li ką re a ga vo du pro tes tantai (tei gia mai ar net en tu zias tin gai) ir vie nas ne krikš čio nis li be ra las (tik iš da lies tei gia mai). Jie vi si džiau gia si tuo, kad es mi niais fi lo so fi jos klau si mais nuo vo kiai pa si sa ko kaip tik Ro mos Ka ta li kų Baž ny čios va do vas, bet skirtin gai ver ti na jo pa si sa ky mų tu ri nį: pro tes tan tai (kiek ne ti kė tai) tei gia, jog se niai rei kė jo dar kar tą pa brėž ti ra cio na laus pro to ir ant gam ti nio ti kė ji mo har mo ni ją, o li be ra las ne krikš čio nis (la bai ti kė tai) po pie žiui priekaiš tau ja, kad jis ne kvie čia fi lo so fus ieš ko ti tie sos (iš anks to ne ži nant ieš ko ji mo ke lio pa bai gos), o rei ka lau ja iš jų pri im ti tą tie są, ku rią Baž ny čia ta ria si už fi lo so fi jos ri bų ne klys ta mai ra du si. Api ben dri nant bū tų ga li ma prog no zuo ti, kad fi lo so fus krikš čio nis en cik li ka paska tins iš nau jo siek ti fi lo so fi jos ir te olo gi jos sin te zės, o ob jek ty vios tie sos ieš kan čius ne krikš čio nis ji pa liks su do min tus, bet ne įti kin tus. 2. Po pie žiui ne prie kaiš tau ti, o dė ko ti rei kė tų už me ta fi zi kos svar bos pa brė ži mą. Ma no nuo mo ne, tie fi loso fai bei te olo gai, ku rie me ta fi zi ką ir kaip tik ta reikš me, ku ria šį žo dį var to ja Šv. Tė vas men kin tų, 260 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

45 ar įmanoma tikėjimo ir proto dermė šiandien? nu ver tin tų ar ne ig tų, bū tų ver ti dė me sio tiek, kiek jo ver ti no rin tys ast ro no mi ją pa keis ti ast ro lo gi ja. Ga li ma gin čy tis dėl kai ku rių me ta fi zi kos kryp čių vai sin gu mo ir juola b dėl dau ge lio at ski rų jos tei gi nių, bet ne ga lima gin čy tis dėl me ta fi zi kos, kaip tra di ci nės pa ži ni mo sri ties, bū ti ny bės fi lo so fi niam mąs ty mui ir ap si sau goji mui nuo ni hi liz mo pa gun dų. Vis dėl to pri si pa žin siu, kad pa ra ga vęs ana li ti nės fi lo so fi jos, pa teik čiau tru pu tį ki to kį fi lo so fi jos at gi mi mui krikš čio niš ka dva sia pa sitar nau ti ga lin čių mąs ty to jų są ra šą. Pa brėž čiau, jog šv. To mo min tis tik vie nas iš ke lių ga li mų prieš nuo džių se ku lia ri za ci jos ni hi liz mui. Tarp ki tų pa mi nė čiau ne tik šv. Au gus ti no, bet ir Des car tes o, Ber ke ley io, Leib ni zo, net gi Kan to, o iš vė les nių Mar ce lio bei an glo saksų kriščio nių ana li ti kų fi lo so fi jas. Be je, tik ras kar te zininkas ar kan ti nin kas nė ra nei ni hi lis tas, nei (bū ti nai) se kulia ris tas. Ži no ma, ga li ma ir rei kia kel ti klau si mą, koks me ta fi zi nis prieš nuo dis kokio mis ap lin ky bė mis ge riau vei kia. Kar tais sa ko ma, jog nuo Des car tes o pra si dė jo ir per Kan tą ėjo ke lias į vi so kį ne lem tą ob jek ty vios tiesos pojū čio pra ra di mą. Bet jei šv. To mas yra vie nin te lis prieš nuo dis se ku lia ri za ci jos ni hi liz mui, tai, de ja, jis ne toks ga lin gas, kad bū tų įsten gęs dar krikš čio ny bės žydė ji mo lai kais su lai ky ti fi lo so fus nuo ža vė ji mo si ne va į pra gaiš tį ve dan čiu Des car tes u. Be to, net jei rė mi ma sis ne oto miz mu ir bū tų moks li nės at žan gos pro gra ma (ko net gi sim pa ti zuo da mas Des car tes ui ne drįs čiau teig ti), tai vi siš kai ne pa tei sin tų prie kaiš ta vi mo po pie žiui dėl me ta fi zi kos svar bos iš kė li mo. 3. Į šio klau si mo ant rą da lį at sa ky čiau, kad tai pri klauso nuo to, ko kia te olo gi ja su si tin ka su fi lo so fi ja. Jei tai ge ra te olo gi ja, ji tik rai pa jė gi at si lai ky ti ir prieš ge riau sią fi lo so fi ją, jau ne kal bant apie pras tą. Pa vyz džiui, J. L. Mac kie 1955 m. pa skel bė kla si ki nį straips nį Blo gis ir vi sa ga ly bė, mė gi nan tį įro dy ti, jog Die vo bu vi mas ne su deri na mas su blo gio bu vi mu. Šis pui kus at eis ti nis fi lo so fi nis straips nis su lau kė pui kių teis ti nių fi lo so fi nių at kir čių. Ir štai į are ną įžen gia Jo no Pau liaus II apaš ta liš ka sis laiškas Sal vi fi ci Do lo ris (1984), ku rį fi lo so fas (be je, ti kin tis re for ma tas) Al vi nas Plan tin ga va di na vie nu pui kiau sių ka da nors apie blo gio pro ble mą ar ba kan čios vie tą krikščio nio gy ve ni me pa ra šy tų raš tų. Tai gi ar šis pir ma rū šis te olo gi nis trak ta tas blo gio pro ble mą iš spren džia? Tur būt ne (bet tai tik dėl to, kad krikš čio niš ku po žiū riu blo gio bu vi mas Die vo su kur ta me pa sauly je ne vien pro ble ma, bet ir slė pi nys), ta čiau jis pa sa ko, ko ge ro, vi sa, ką žmo gus šiuo klau si mu ga li pa sa ky ti. O Die vą ne ti kin čiam na tūra lis tui nei blo gio pro ble ma, nei slė pi nys ne eg zis tuo ja; jam yra tik jo kios aukš tes nės iš min ties ne val do mi ak li, at si tik ti niai pro ce sai, ku rių at žvil giu skųs kis ne si skundęs gam ta vi siš kai abejin ga. Bet jei gam ta pri pa žįs tama vie nin te le tik ro ve, aštriai iš ky la žmo gaus gy ve ni mo pra smės klau si mas, ku rį ga li ma ar ba ig no ruo ti, ar ba spręs ti eg zis ten cia lis tiš kai ate is tiš kai (t. y. ne iš spręs ti), ar ba iš spręs ti teis tiš kai. Tai įti ki na mai bu vo pa ro dęs jau Juo zas Gir nius. O kad pa ti fi lo so fi ja iš bris tų iš pra smės kri zės ir at gau tų iš min ties mat me nį, ma nau, pakan ka ge ro fi lo so fa vi mo, kuris spjau tų ne į kla siš ką, lo gi nį (ir te olo gi nį) pro ta vi mą, o į de konst ruk cio niz mą, po stmoder niz mą ir pa na šų jo va lą. 4. Or ga niš ko pa ži ni mo kon cep ci jai at sto vau ja ne tik to mis tiš ka, bet ir dau ge lis ki tų fi lo so fi jos sis te mų, pavyz džiui, krikš čio niš ka Ber ke ley io, ne krikš čio niš ka He ge lio, at eis ti nės Qui ne o ir Sel lar so. Bet ti kė ji mo įkultū ri ni mui svar biau sia ne fi lo so fa vi mo ti pas, o kvie timas pa si ti kė ti ir va do vau tis pro tu, iš anks to ne at me tan čiu Ap reiš ki mo. Fi lo so fų krikš čio nių pa rei ga bū ti ne fi loso fais, ku rie tar si tik pri puo la mai yra krikš čio nys, bet to kiais, ku rie sa vo dar buo se skir tų daug vie tos ti kė jimo pro ble moms nag ri nė ti, jo tie soms aiš ki nti bei gin ti, sa vo as me niš kam ke liui į Die vą nu švie sti. O Baž ny čios Magis te riu mas ne siau rins ti kin čio jo mąs ty mo lais vės, jei lai ky sis en cik li ko je skel bia mos nuo sta tos, kad Baž ny čia ne tu ri sa vos fi lo so fi jos ir ne tei kia pri vi le gi jų ku riai nors vie nai fi lo so fi jos kryp čiai, smerk da ma ki tas. Romualdas Ozolas: 1. Po pie žiaus Jo no Pau liaus II pa stan gos at sta ty ti pa sau lio vie no vę yra ža vin čios. Bet aki vaiz du: trokšta mą at kur ti vie no vę šian dien rep re zen tuo ja la biau po pie žiaus pa stan gos. Bū čiau lin kęs teig ti, kad vis dar spar tė ja prie šin gas pro ce sas: va ka rie tiš kas in divi du a liz mas pasiekė to kią rai dos sta di ją, kai bui ties lyg me ny je kai ku rio se ša ly se jis vi suo me nę jau yra pa ver tęs ato mi zuo tų in di vi dų kon glo me ra tais, o bū ties lygmenyje že miš kai s die vais. Re li gi ja ir ti kė ji mas tokio je si tu a ci jo je iš tie sų yra vie nin te lė žmo nes visuo tinai jung ti ga lin ti ga lia. Bė da ta, kad šie nau jie ji žmog die viai yra se ku lia ri zuo ti ar ba ti kė ji mas jiems egzis tuo ja vien kaip re li gi niai pa pro čiai, tam tik ro jų so cia li nio vaid mens jung tys. Jei gu fi lo so fas ne no ri bū ti Nau jau sių lai kų scho las tas, ar ga li jis to kioje si tu a cijoje mąs ty ti apie ti kė ji mo ir pro to san ty kį en cik li kos pa siū ly tu bū du ir ypač pa gal jos in tenci ją at kur ti pilnu ti nę tie są? Pa sau lis yra tiek to li pažen gęs glo ba li nių ka tak liz mų link, vie nas ku rių re li giniai ka rai jau pra si dė jo (In dos ta nas, Vi du ri nė Azi ja, Šiau rės Kauka zas, Ar ti mie ji Ry tai, Bal ka nai), ki ti vyks ta, tegul ir ne pri pa žįs tant to (de mog ra fi nė kri zė, ap lin kos kri zė, ener gi jos re sur sų kri zė), kad kal bė ti apie pil nutinę tiesą kaip tik ro vės re a ly bę ga li ma ne bent ap mąs tant Apo ka lip sę. Ta čiau jei apie tie są no rė tu me kal bė ti rem da mie si krikš čio niš ko hu ma niz mo tra di ci ja, ga lėtu me kal bė ti ne bent apie tie sos pil nat vės sie ki nį: taip, NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 261

46 Mykolas Drunga, Romualdas Ozolas, Naglis Kardelis šian dien ir tie sos ho ri zon tas yra toks ne to li mas, kad net kvie ti mas pa kel ti gal vą ga li at lik ti hu ma ni za ci jos misi ją. Ta čiau šiuo lai ki nė pliu ra lis ti nė fi lo so fi ja (fi loso fi jos pliura liz mas?) ir var to to jiš ka kul tū ra yra dar tokios ag resyvios ir tu ri dar tiek plėt ros re sur sų, jog ir to kia pro grama var gu bau ga lės bū ti pri pa žin ta esan ti ne kenks min ga Pel nui. 2. Sis te mi niam pro tui gra žes nio fi lo so fi nio rū mo už šv. To mo Ak vi nie čio min ties iš sklai dą nė ra. De ja, ta pro to Vi sa ta yra bu vu sios pa sau lė jau tos ir pa sau lė vo kos is tori nė iš raiš ka, ji nie ka da ne be ga lės bū ti Pa sau lio gy vo jo jau ti mo įpro ti ni mu: bū tį jau jau čiam ir jau sim ki taip, ir tuo vis kas pa sa ky ta. Iš čia ir kai ku rių ne pasi tenki ni mas, prie kaiš tai me ta fi zi kai, nors tik me ta fi zika, tiks liau, me ta fi zi nės pa stan gos, tė ra vie nin te lė fi lo so fijos at si nau ji ni mo ap skri tai ir at gi mi mo šian dien viltis. Krikš čio ny bei, de ja, ki ta me ta fi zi ka var gu bau duo ta, to dėl jos pre ten zi ja į pa grin di nį se ku lia riz mo prieš nuo dį ne vie nam pa ti ga li at ro dy ti ni hi liz mas. 3. Se ku lia ri za ci ja ir pra smės kri zė yra dvi se sy tės vie na že mė je, ki ta dan gu je : kam tau iš min tis, jei gu tu ri pro tą, kam tau pro tas, jei gu tu ri jė gą? Ir t. t. Šiandien ak tu a les nis yra ne klau si mas, ar ti kė ji mo ap mąsty mas ga li pa dė ti fi lo so fi jai iš bris ti iš pra smės kri zės, o klau si mas, kaip at kur ti pra smės pro ble mą kaip tik rai fi lo so fi nę pro ble mą, t. y. ją nag ri nė jant po zi ty viai, o ne ne ga ty viai. O šiuo lai ki nės te olo gi jos po le mi ka su Apreiš ki mo ne pri pa žįs tan čia fi lo so fi ja yra ne tiek ko muni ka vi mas, kiek dar vie nas triukš mo šal ti nis. 4. Mū sų, lie tu vių, kul tū ra ir šian dien yra krikš čionybės su for muo ta kul tū ra. To kia ji ir liks, ieš ko da ma ke lių į at ei tį. Ma nau, kad pra smės pro ble ma mū sų kul tū rai yra ir bus la bai ak tu a li, ir jei gu jos ne kels ir ne spręs filo so fai, ją sa vo prie mo nė mis spręs ki ti vi suo me ni nin kai. Ma tau pras mę, kai krikš čio niš ka fi lo so fi ja vi so kerio pai sten gia si adek va čiau su vok ti sa vo kri zi nę si tu a ciją. Ypač jei šios pa ieš kos liks tik rai fi lo so fiš kos ar gumen tuo tos ir to le ran tiš kos, jo kiu at ve ju ne siau ri nančios ti kin čių jų (o ir ne ti kin čių jų) mąs ty mo lais vės. To dėl vi sų ir ti kin čių jų, ir ne ti kin čių jų pro to žmo nių pastan gų pa to są ieš kant at ei ties įžvel giu ap mąs ty muo se ne tiek apie ti kė ji mo, kiek apie ti kė ji mų įkul tū ri ni mą. Pa saulio at ei tis ne ti kė ji mo kul tū ra, o ti kin čių jų kultū ra. Žmo gui svar biau sia ne pra ras ti ga lios ti kė ti. Be ti kė ji mo žmo gus daik tas tarp daik tų. De ja, Ap reiš ki mo fi lo so fi jai teks vi sų pir ma rim tai per mąs ty ti sa vo du tūks tant me tę me džia giš ku mo (negy vas ties) nie ki ni mo tra di ci ją, ku ri kaip or ga niš ko paži ni mo plėt ros kryp tis vis dar ne ran da de ra mo dė me sio ir ne at sa ko į šiuo lai ki nio moks lo ir tech no lo gi jų plė to tės iš šū kius, ku rie tu rė tų bū ti nu ram dy ti pir miau sia. O ap skri tai pa sau lis ga li ti kė tis tu rė si ąs at ei tį tiktuo at ve ju, jei ras de ra mą al ter na ty vą Pro to epo chos verty bėms. naglis kardelis: 1. Šven to jo Tė vo kvie ti mas ieš ko ti ob jek ty vios tie sos yra tie siog kvie ti mas są ži nin gai ir at sa kin gai mąs ty ti. Jei ku ris nors fi lo so fas ma no, jog ob jek ty vi tie sa neeg zis tuo ja, jis gal būt pats to ne pa ste bė da mas jau pri pa žįs ta: ši tie sa eg zis tuo ja, nes tei gi nį, kad ob jek ty vi tie sa ne eg zis tuo ja, jis lai ko tei sin ges niu už tei gi nį, jog ob jek ty vi tie sa eg zis tuo ja. Ne ig da mas ob jek ty vios tiesos eg zis ta vi mą, jis vis dėl to ma no tu rįs ob jek ty vios tie sos stan dar tą, eta lo ną, ku riuo rem da ma sis vie ną tei gi nį lai ko tei sin ges niu už ki tą. Pa brė žiu, jog sa vo po žiū rį toks fi lo so fas mano esant ne tik sub jek ty viai, bet ir objek ty viai tei sin ges nį, nes jis įsi ti ki nęs, kad jo tei gi nys ob jek ty vi tie sa ne eg zis tuo ja yra so cia liai ir is to riškai įpa rei go jan tis, vie naip ar ki taip in ter sub jek ty vus. Jūs, be abe jo, esa te gir dė ję tvir ti ni mą, jog da bar ti nė je po stmo der nio je epo cho je ma ny ti, kad ob jek ty vi tie sa eg zis tuo ja, yra vi siš kas anach ro niz mas, o vi si, ku rie tvir ti na kitaip, lai ko mi at si li ku siais, be si lai kan čiais reak cin gų, at žan gių pa žiū rų. Jei re lia ty vis tai sa vo po žiū rį, kad ob jek ty vi tie sa ne eg zis tuo ja, nuo šir džiai lai ky tų tik sub jek ty viai, o ne ob jek ty viai tei sin gu, tuo met jie suvok tų ne tu rį jo kio pa grin do šį po žiū rį ag re sy viai pirš ti ki tiems, jų nie kin ti ir gė din ti kaip ne va at si li ku sių. Jei įma no ma at si lik ti, ky la klau si mas, kuriuo po žiū riu ir nuo ko at si lie ka ma. Mat jei da bar ti nis žmo ni jos bū vis, nuo ku rio esą įma no ma at si lik ti, lai ko mas ge res niu už bet ku rį anks tes nį jos bū vį (ge ru mą čia rei kia su vok ti ne mo ra li ne pras me, o abst rak čiai), tuo met aki vaiz džiai eg zis tuo ja ob jek ty vūs kri te ri jai (nu ro dan tys į ob jek ty vią tiesą), ku riais re mian tis da bar ti nis bū vis ir lai ko mas ge res niu. Ma ža to, pats tvir ti ni mas, jog ap skri tai egzis tuo ja da bar ti nis bū vis ir anks tes ni bū viai, jau ro do, kad pripa žįs ta ma ob jek ty viai eg zis tuo jant lai ką ir kai tą. Jei neig tu me ob jek ty vios tie sos eg zis ta vi mą, ga lė tu me sa ky ti, jog ma ny mas, kad ap skri tai eg zis tuo ja lai kas ir skirtu mas lai ke tarp šio žmo ni jos bū vio, nuo ku rio įmano ma at si lik ti, ir vi sų anks tes nių bū vių, tėra iliuzi ja ir sub jek ty vi kie no nors nuo mo nė. Tad jei ne bū tų ob jekty vios tie sos, ne bū tų ir jo kio ob jek ty vaus pa grin do at skir ti lai ke ir is to ri jo je skir tin gas epo chas ir vė liau sa ky ti, jog vie no je tų epo chų dar pa grįs ta kal bė ti apie ob jek ty vią tie są, o ki to je epo cho je jau anach ronis tiška. Ob jekty vi tie sa yra ne su nai ki na mas lo gi kos ir vi sos fi lo so fi jos pa grin das, o ne so cia li nis kon struk tas. Ji nega li eg zis tuo ti vie no je epo cho je ir iš nyk ti ki to je. Jau šv. Au gus ti nas Po kal biuo se su sa vi mi yra pa ste bė jęs, jog tie sos išny ki mas yra ne įma no mas lo giš kai: mat jei tie sa 262 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

47 ar įmanoma tikėjimo ir proto dermė šiandien? iš nyk tų, tuo met net ne ga lė tu me tvir tin ti, kad ji iš ny ko, nes jau ne bū tų li kę jo kio tie sos kri te ri jaus, ku riuo remian tis tei gi nys, jog tie sa iš ny ko, ga lė tų bū ti lai ko mas tei sin ges niu už tei gi nį, jog tie sa te be eg zis tuo ja. Po stmo der nis tų tvir ti ni mai, jog kuri nors te ori ja ga li pa sen ti ir tap ti anach ro niz mu, lo giš kai prieš ta rau ja pa čiai po stmo der niz mo (kaip po-mo der ny bės) sampratai, nes jie iš es mės (tie sa, daug ra fi nuo čiau) tę sia mo derny bės pro gra mą, įtvir tin da mi asi met ri ją tarp nu ver ti na mo pra ėju sio lai ko ( ide o lo gi jų am žiaus ) su jo ta ria mai anach ro nis ti nė mis kon cep ci jo mis ir va lori zuo ja mo esa mo jo lai ko (po stmo der naus bū vio) su jo pa žan gio mis ir ma din go mis kon cep ci jo mis (ar, tiksliau ta riant, pa žan gia ir ma din ga bū ti ny be ne tu rė ti jo kių po zi ty vių te ori jų ir kon cep ci jų; be to, ši bū ti ny bė po stmo der nis tų per ša ma rep re sy viai ir su to ta liu nepa kan tu mu po zi ty vu mui). To dėl esu įsi ti ki nęs, jog en cik li ko je iš sa ky tas Švento jo Tė vo ra gi ni mas ieš ko ti ti kė ji mo ir pro to dar nos, fi lo so fi jos ir te olo gi jos sin te zės yra vi siš kai pa grįs tas. Tai nė ra nos tal giš kos Pon ti fi ko sva jos. Tai bū ti ny bė, jei no ri me iš sau go ti sa vo dva si nį in teg ra lu mą ir vi sų in telek ti nių žmo gaus ga lių har mo ni ją. Be to, šis sie kis vi siškai įma no mas. Vi sų pir ma, jis nė ra prieš ta rin gas lo giš kai, nes gi liau pa žvel gę į ti kė ji mo ir ži no ji mo vidi nę są ran gą pa ma ty si me, jog nie kuo met ne eg zis tuo ja nei gry nas ti kė ji mas be ži no ji mo, nei gry nas ži no ji mas be ti kė ji mo. Kiekviena me ti kė ji me ra si me ti kė ji mo tu ri nį (ži no ji mą, kuo ti ki me) ir ti kė ji mo ak tą (va lios ak tą ti kė ti žino mu ti kė ji mo tu ri niu). An tra ver tus, bet koks pa ži ni mas ap skri tai įma no mas tik to dėl, jog dar ne pa ži nę pa sau lio jau iš anks to ti ki me, kad jis pa ži nus. Jei žmo nės pra ras ti kė ji mą pa sau lio pa ži nu mu ir jo skaid ru mu, jie ne besieks pa sau lio pa žin ti. Tai gi ne tik nė ra ti kė ji mo be ži no ji mo, bet ir ži no ji mo be ti kė ji mo. Vi suo met eg zis tuo ja tam tik ras ti kė ji mo ir ži no ji mo ly di nys, ku ria me vie nu at ve ju dau giau ži no ji mo, ki tu at ve ju ti kė ji mo. Ži no ji mas ir ti kė ji mas tė ra skir tin gi aki vaizdu mo laips niai, ly di mi va lios pri im ti tai, kas ne pa kan ka mai aki vaiz du. Vi si di die ji žmo ni jos pro tai tai įžvel gė la bai aiškiai. Pa skai ty ki te, ką apie pro to ir ti kė ji mo san ty kį svars tė kad ir Leib ni zas ar Planc kas, tuo met suprasite, jog Šven ta sis Tė vas sa vo en cik li ko je (tie sa, ki tais žo džiais) sie kia pa sa ky ti iš es mės tą pat. 2. Po pie žius tei sus ti kė da mas, jog šiuo lai ki nė fi lo sofi ja ek lek tiš ka ir frag men tiš ka. Šven to jo Tė vo kri ti ka vi siš kai tei sin ga, ta čiau ne ma nau, jog po stmo der nis tinė fi lo so fi ja ga li iš jos ko pa si mo ky ti. Juk ji nie kuo met iš nie ko ne si mo ko. Ji jau ži no tie są tie są, kad nė ra jo kios tie sos. O kai ži nai tie są, ar dar pra smin ga iš ko nors mo ky tis ar su kuo nors dis ku tuo ti (pats moks las, anot po stmo der nis tų, yra rep re sy vu mo ir ne pa kan tumo įsi kū ni ji mas, o mo ky ma sis iš ki tų tai ver giš kas nusi že mi ni mas ir grės mė in di vi do lais vei, lais vei ne tik ne pa klus ti jo kiems gam tos ar so ciu mo dės niams, bet ir pa pras čiau siai ne ži no ti jų)? Ne tie sa, kad po stmo der niz mas įtvir ti na pliu ra liz mą. Pliu ra liz mas ap skri tai įma no mas tik tuo met, kai yra daug skir tin gų po žiū rių, kai kiek vie nas pa ski ras in di vidas yra įsi pa rei go jęs sa vo nuo sta toms ir sa vo ide alui, o ne vi soms įma no moms nuo sta toms ir vi siems įmano miems net ir tar pu sa vy je lo giš kai ne su de ri na miems ide alams iš kar to. Pliu ra liz mas es ti tuo met, kai aš lai kau si sa vo po žiū rio, esu jam tvir tai įsi pa rei go jęs, nes ma nau, kad bū tent jis yra tei sin gas, ta čiau drau ge to le ruo ju ki tų žmo nių po žiū rius, vi sų pir ma ki tų in di vi dų tei sę many ti, kad bū tent jų nuo sta tos yra tei sin gos. In di vi das A įsi pa rei go ja nuo sta tai A, in di vi das B nuo sta tai B ir t. t. Tai ir bū tų tik ra sis pliu ra liz mas. Tačiau jei kiek vienas žmo gus jau iš anks to, net ne pra dė jęs mąs ty ti, yra dog miš kai įsi ti ki nęs, kad anach ro nis tiš ka įsi pa rei go ti bet kuriai vie nai nuo sta tai, tuo met nė vie nas in di vi das iš es mės ne si lai ko nė vie nos iš nuo sta tų. Ne įma no ma iš pa žin ti vi sų požiū rių iš kar to, kaip ir neįma no ma tuo pat me tu bū ti ka ta li ku ir at eis tu (ar ba mu sul mo nu ir bu dis tu). Kai niekas ne si lai ko jo kių nuo sta tų, tuo met nė ra ir pa žiū rų skir tu mo, o kai nė ra pa žiū rų skir tu mo, tuo met ir to le ran ci ja pra ran da pras mę, nes to le ruo ti iš es mės jau nė ra ko (to le ruo ti ga li ma tik kitą ir ki to niš ką po žiū rį). Čia ir sly pi bai si po stmo der nios epo chos mo noto ni ja, jos ny ku mas ir ne įdo mu mas. Tai po stmo der nu s to ta li ta riz mas ir po stmo der ni dik ta tūra, bai ses nė už bet ku rį iki tol eg zis ta vu sį to ta li ta riz mą ar dik ta tū rą. Kaip ma to me, po stmo der niz mas pa si sa ko ne už nuo monių pliu ra liz mą, o už nuo mo nių ne bu vi mą, nuo mo nių ni hi liz mą ir in te lek ti nį va ku u mą. Pa ra dok sa lu, ta čiau po stmo der nio je epo cho je net gi ma žiau pa žiū rų, ne gu kurio je nors ne pa kan čio je re li gi jo je ar to ta li ta ri nė je ideo lo gi jo je. Pas ta ro sio se eg zis tuo ja vie nas ku ris po žiū ris, o po stmo der niz me pil nat viš kai ir pil nak raujiš kai ne ga li eg zis tuo ti nė vie nas po žiū ris, tai gi iš es mės eg zis tuo ja nu lis po žiū rių ir nu lis nuo mo nių. Pa si sa ky da mas prieš fi lo so fi jos frag men ta ci ją, Šven ta sis Tė vas pa si sa ko ne prieš tu ri nin gą fi lo so fi jos įvai ro vę, o prieš nu lines pažiū ras, prieš po stmo der ni ą pro to dy ku mą. Pa ga liau pa klaus ki me: ko dėl se no vės grai kai taip nar siai ko vo jo už sa vo lais vę? Jie bu vo įsi ti ki nę, jog tai, ką žmo gus ga li da ry ti lais vė je, yra gerokai, tie siog be ga lo ver tin giau už tai, ką jis bū tų pri vers tas da ry ti ver govė je. Bet ar įma no ma tik ra lais vė po stmo der nio je epo cho je? Mat jei tai, ką žmo gus da ro lais vė je, ir tai, ką jis da ro ver gijoje, yra vie no dai pra smin ga ir tuo pat me tu vieno dai be pras miš ka, kuo tuo met lais vė ge res nė už ver giją ir ko dėl pa verg tas žmo gus ap skri tai tu rė tų siek ti lais vės? Juk vi sa, kad ir ką jis da ry tų lais vė je ar ver gijoje yra vie no dai ver tin ga... Ver ty bių at me ti mas ne ža bo tos lais vės var dan ga lų ga le at ve da į skir tu mo NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 263

48 Mykolas Drunga, Romualdas Ozolas, Naglis Kardelis tarp lais vės ir ver gi jos nu ny ki mą, įstum da mas žmo gų į sa va no riš ką ver giją. Ar ne apie tai kal ba Šven ta sis Tėvas šio je ir ki to se sa vo en cik li ko se? 3. Me ta fi zi ką ne igian tys fi lo so fai ir te olo gai, tie są sa kant, jau nė ra nei fi lo so fai, nei te olo gai, nes jie nesuvo kia, jog bet ku ri fi lo so fi ja ir te olo gi ja re mia si meta fi zi nė mis (te gu ir ne įsi są mo nin to mis) prie lai do mis. Su kur ti fi lo so fi ją ar te olo gi ją be me ta fi zi kos yra tas pat, kas pa kel ti sa ve už plau kų. Me ta fi zi nės yra ne tik fi lo so fijos ir te olo gi jos, bet ir moks lo šak nys. Jei kas ma no ga lįs su kur ti gry ną fi lo so fi ją be jo kių me ta fi zi nių prie lai dų, tuo met jis iš pra džių tu ri su kur ti fi lo so fi jos gry nu mo te ori ją, ku ri nu sta ty tų kri te ri jus, kaip at skir ti gry ną fi lo so fi ją (be me ta fi zi nių prie lai dų) nuo ne gry nos fi lo sofi jos (su me ta fi zi nė mis prie lai do mis). Šie kri te ri jai, kaip fi lo so fi jos gry nu mą nu sta tan tis eta lo nas, sa vo ruož tu tu rė tų rem tis eta lo no ap skri tai te ori ja, ki taip ta riant, vie no kia ar ki to kia tie siog te ori ja, ku ri ga lų gale vis tiek bū tų me ta fi zi nė. Klai din ga ma ny ti, jog tik ko respon denci nė (aris to te liš ka) tie sos te ori ja yra me ta fi zi nė. Kohe ren ti nė ir prag ma ti nė tie sos te ori jos taip pat yra me ta fi zi nės, nes, ma no ma ny mu, yra re du kuo ja mos į ko res pon den ci nę tie sos te ori ją: juk ne įma no ma kalbė ti nei apie ko he ren ci ją, nei apie prag ma tiš ku mą ne tu rint ko he ren ci jos ir prag ma tiš ku mo kri te ri jų, eta lo nų, kurie ir yra šių tie sos te ori jų re duk ci jos į ko res pon den ci nę te ori ją pa grin das. O jei ma no me, jog lo gi nė ko heren cija aki vaiz di sa vai me ir ne rei ka lau ja jo kio ko he ren ci jos kri te ri jaus, ku rį bū ti na iš anks to api brėž ti, tuo met iš si duo da me, jog pa čią lo gi ką lai ko me ne kon struk tu, o fun da men ta lia duo ty be, tie sos eta lo nu ir ins tan ci ja, ku rios jau ne bū ti na me ta fi ziš kai api brėž ti iš anks to. Ta čiau tuo met lo gi ka (ypač jos pa grin dai) tam pa natū ra liu tie sos eta lo nu, ne pri klau somu nuo žmogiš kokon stra vi mo, to kiu pat ne pa val džiu žmo gui kaip ir ko res pon den ci nės tie sos te ori jos eta lo nas. Tai reiškia, kad ko he ren ti nė tie sos te ori ja kiek abst rak tes nia me lo gi nių esi nių lyg me ny je su tam pa su ko res pon den ci ne te ori ja. Pa na šiai ga li ma bū tų pa ro dy ti prag ma ti nės teo ri jos re duk ci ją į ko res pon den ci nę. Kai tei gia ma, jog to miz mas tai moks lo at žan gos pro gra ma, jau iš anks to nu ma no ma, kad eg zis tuo ja moks lo pa žan ga, taigi da ro ma me ta fi zi nė prie lai da, jog egzis tuo ja tie sa kaip eta lo nas, lei džian tis at skir ti pa žan ges nę moks lo rai dos sta di ją nuo ma žiau pa žangios ar at žan gios. Vie na ver tus, to miz mas kal ti na mas me ta fi zi kos at gai vi ni mu, ki ta ver tus, pa ti to miz mo kri ti ka re miasi me ta fi zi nė mis prie lai do mis. Šv. To mo Ak vi nie čio fi lo so fi ja yra ne ku rio ziš kas vie no žmo gaus min čių kon struk tas, o ga lin ga grai kų me tafizi kos ir krikš čio niš ko s te olo gi jos sin te zė. Ma ty da mi, kaip puo la mas to miz mas, ne pa mirš ki me, jog da bar ma din ga maiš tau ti ne tik prieš krikš čio niš ką fi lo so fi ją bei teologi ją, bet ir vi sų pir ma prieš Pla to no ir Aris tote lio fi loso fi ją, nes bū tent pas ta ro ji siū lo rim tą at sva rą ni hi liz mui ir mai ti na vi sos Va ka rų ci vi li za cijos šak nis. Net ir tiems, ku rie ne si rengia kul ti vuo ti to miz mo ar ne oto miz mo, pra var tu pa stu di juo ti šią fi lo so fi ją (drauge Aris to te lio ir Pla to no fi lo so fi ją) jau vien dėl to, kad ap skri tai iš mok tų griež tai ir pre ci ziš kai mąsty ti. Jei tomiz mas tė ra tik ko pė čios, ku rio mis už ko pus į tam tikrą fi lo so fi nių sam pro ta vi mų aukš tį ga li ma jas nu mes ti, vis tiek ver ta jomis pa ly pė ti, o ne jas sude gin ti fi lo so fi jos bas tio no pa pė dė je, nes tuo met pri reiks ge ni jaus pro to, idant sa vo jė go mis pa siek tum tą aukš tį, ku ria me gali ma nu mes ti bet ko kias ko pė čias. Net jei pa rai džiui ne pri im si te Šv. Tomo fi lo so fi jos tu ri nio, ją pa stu di ja vę bent iš mok si te griežčiau mąs ty ti, o tuo met jums ir atsi skleis ne tik on to lo gi nis, bet ir pa pras čiau sias lo gi nis ni hi liz mo ne pa grįs tu mas. 4. Gir ti ar kri ti kuo ti Šven to jo Tė vo en cik li ką nė ra filo so fo už da vi nys. Kai ku riuos tei gia mus šio do ku men to bruo žus jau pa mi nė jau, o kri ti ką rei kė tų ad re suo ti ne Šven ta jam Tė vui, o pa tiems šį teks tą kri ti kuo jantiems fi lo so fams ir te o lo gams šis do ku men tas perne lyg inte lek tu a lus jį kri ti kuo jan tiems po stmo der nios epo chos in te lek tu a lams. Mū sų lai kais žmo nės ir jų pro tai vis la biau menks ta ir smul kė ja. Kai ku rie lai do ja pa čią filoso fi ją, kal ba apie jos mir tį. Pra smin ga tai, kad Šventa sis Tė vas ko vo ja ne tik prieš mir ties kul tū rą kas die nia me pa sau ly je, bet ir prieš fi lo so fi jos mirties kul tū rą (ar kul tą) pa čio je fi lo so fi jo je. Po pie žius iš esmės kal ba apie fi lo sofijos iš gy dy mą, fi lo so fi jos te ra pi ją, o ne kaip kai ku rie žy mūs fi lo so fai apie iš gy dy mą nuo filo so fi jos. Baž ny čios Ma gis te riu mas iš mi nė tos en cik li kos ga lė tų pa si mo ky ti in te lek tu a laus ir gy vo po kal bio su vi sais mąs liais ti kin čiai siais apie svar biau sius žmo gaus būties klau si mus. 264 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

49 pastabos Apie Vi du rio Eu ro pą ir Jo gai los kom plek są Irena Vaišvilaitė Ati džiau ste bin tie ji Lie tu vos tarptau ti nius ry šius bus at krei pę dė me sį į su ak ty vė ju sį mū sų vals ty bės pa reigū nų ben dra vi mą su Vi du rio Eu ro pos po li ti kais. Pa dau gė jo ofi cia lių ke lio nių į Veng ri ją, Če ki ją ar Len ki ją, daž nai Lie tu vo je vie ši tų ša lių val džios vyrai. Ge gu žės d. Bra tis la vo je vyko try li kos Vi du rio ir Ry tų Euro pos šalių su si ti ki mas, ku rio me tu Če kijos pre zi den tas Vac la vas Ha ve las pa sakė įtai gią kal bą, ra gi nan čią į NATO pri im ti vi sas tris Bal ti jos vals ty bes. Bu vo pa si ra šy tas ben dras do ku men tas, ku rį trum pai ga li ma pava din ti vi si už vie ną vie nas už vi sus. Do ku mentas pri me na Va ka rų vals ty bėms bū ti ny bę at kur ti vie nin gą Eu ro pą. Ge gu žės 9 d., be abe jo nės, ne bu vo at si tik ti nė da ta to kiam pa reiš ki mui Pot sda mo kon fe ren ci ja, 1945 m. vyku si ne to li dar rūks tan čių Ber ly no griu vėsių, įtvir ti no Eu ro pos pa da li ji mą. Ša lys Bra tis la vos su si ti ki mo dalyvės nuo 1945 m. li ko ki to je Eu ropo je. De šimt iš try li kos Bra tis la vo je at sto vau tų vals ty bių sie kia na rys tės NATO. Pra ėju sių me tų ge gu žę Vilniu je jos pa si ra šė ben drą de kla ra ci ją ir nuo tol ap žval gi nin kų va di na mos Vil niaus de šim tu ku. Bra tis la vos susi ti ki me da ly va vu sios Če ki ja, Len ki ja ir Veng ri ja jau yra NA TO na rės, bet jos re mia ki tų bu vu sio ko mu nis ti nio bloko vals ty bių sto ji mą į Šiau rės At lan to san drau gą. Siek da mos tiks lo, try li ka Vi du rio Eu ro pos ir Bal ka nų ša lių sten gia si lai ky tis kar tu. Svarbu, kad to kios žvaigž dės kaip Slo vė ni ja ir Slo va ki ja re mia ki tų gru pės na rių, taip pat ir Bal ti jos vals ty bių kuo grei tes nį sto ji mą į NA TO. Mat Va ka rų Eu ro pos di plo ma tai ne kar tą yra pa ta rę Slo vėni jos ir Slo va ki jos va do vams at si ri bo ti nuo Bal ti jos vals ty bių pri ėmi mo ir taip pa grei tin ti sa vo įsto ji mą į San tar vę. Va ka rų Eu ro pos vals ty bės 2002 m. yra lin ku sios pa kvies ti į NA TO tik Slo vėni ją ir Slo va ki ją, o ki tas pa drą sin ti ir pa ža dė ti, kad joms du rys bus at ver tos vė liau. Bet vi sų Vi du rio Eu ro pos ša lių vie ny bė ga li pa siek ti sa vo. Stip rė jantis Vi du rio Eu ro pos so li da ru mas yra di de lė ir daug vil čių tei kian ti nau jo vė, nes iki šiol re gio no ry šiai bu vo sil pni, jo ša lys la biau orien ta vo si į Va ka rų Eu ro pą nei vie na į ki tą. Lie tu va čia yra ge ras pa vyz dys. Dar prieš ke lio li ka me tų Lie tu voje be veik nie kas ne pri eš ta ra vo, kai bū da vo me pri ski ria mi Ry tų Eu ro pai. Tau ti nio at gimi mo są jū džio lai kais bū da vo gir dė ti vis dau giau bal sų, kad Lie tu va iš tik rų jų yra Vi du rio Eu ro pos ša lis. Da bar tas klau si mas lie tu viams lyg ir ma žai be rū pi. Bet kas die ny bė je ne sun ku pa ste bė ti, kad jei lie tu viai ir lai ko sa ve Vi du rio Eu ropos gy ven to jais, tai ma žai do mi si sa vo ar ti miau siais kai my nais ir Vi durio Eu ro pa ap skri tai. Vi sų pir ma dėl to ga li ma bū tų kal tin ti so vie ti nių lai kų auk lė ji mo sis te mą, ku rio je Len ki jai, Veng ri jai, Če ki jai ar Ser bi jai tek da vo la bai men ka vie ta. Tie sa, tu ris tinės ke lio nės į Var šu vos su tar ties kraš tus bū da vo leng ves nės nei į Va ka rų Euro pą, bet per tas ke lio nes daug lai ko tek da vo so cia liz mo lai mė ji mams ir ne daug is to ri jai ir kul tū rai. O gal leng ves nis Vi du rio Eu ro pos pri ei namu mas su for ma vo įsi ti ki ni mą, kad ta Euro pa yra ant ros kla sės. Įta kos, ma tyt, tu rė jo ir Lie tu vos ne ap len kęs so vie ti nis šo vi niz mas, jam bū din gas žiū rė ji mas iš aukš to į so cia lis ti nės sto vyk los kraš tus. Pa kan ka pri si min ti ru sų prie žo dį, kad ku ri ca ne pti ca, a Pol ša ne zag ra ni ca ( viš ta ne paukš tis, o Len ki ja ne už sie nis ). Toks po žiū ris į ar ti mą jį už sie nį Lie tu vo je dar gy vas. Len ki ja, Slovaki ja, Če ki ja, Veng ri ja ar Slo vė ni ja daž nam lie tu viui tė ra ša lys, ku rias jie per va žiuo ja, ke liauda mi į Aust ri ją, Vo kie tiją, Pran cū zi ją, Ita li ją ar Is pa ni ją. Len ki ja pas taruo ju me tu net pra de da at ro dy ti kaip kraš tas, ku ria me lie tu vių ty ko mir ti ni pa vo jai. Kur jau jai ly gin tis su sau lė to mis Tu r kijos pa kran tė mis ar Lua ros pilių bo nio mis. Juolab kad apie Va ka rų Euro pą vis dau gė ja in for ma ci jos. Lietu vos kny gy nuo se at si ran da vie nas ki tas lie tu viš kas ke lio nės va do vas po Va ka rų Eu ro pos kraš tus, bet ne ap tiksi jo kios lie tu viš kos in for ma ci jos apie Bu da peš tą, Kro ku vą, Bra tis la vą, Zagre bą ar Pra hą. Ir lie tu vių ži niask laida dau giau pa sa ko ja apie Va ka rų Eu ro pą, o jei ne apie ją, tai apie eg zo tiškus kraš tus Af ri ką, Lo ty nų Ame ri ką ar Azi jos vals ty bes. Te ko gir dė ti vie nos Vil niaus mo kyklos, pa lai kan čios ry šius su Len ki jos vi du ri ne mo kyk la, mo ky to jų skun dą, kad la bai sun ku su rink ti mo ki nių grupę kas me čiams mai nams. Lie tuviukai ne no ri va žiuo ti į Len ki ją jiems ten ne įdo mu. Tie sa, len kiu kai Vil niuje lan ko si no riai, do mi si is to ri nė mis Vil niaus vie to mis. Gal taip yra to dėl, kad Len ki jos vi du ri nės mo kyk los NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 265

50 pastabos pro gra mo je Lie tu va, bent jau is to rinė Lietu va, nė ra ne ži no mas dy dis. Lie tu viams lan kan tis Len ki jo je daug sun kiau pa si rem ti sa vo mo kyk li niu iš si la vi ni mu. Bet abe jo ju, ar len kiu kai mo kyk lo je daug iš moks ta apie Če ki ją ar Slo vė ni ją. Tad, ko ge ro, ne mo kyk la kal ta, kad žvel gia me į Vi du rio Eu ro pą kaip į pilką ją zo ną, tvy ran čią tarp Eu ro pos, ku rion stie bia mės, ir mūsų. Mat nesa me origi na lūs. Men kas do mė ji ma sis ar ti miau siais kai my nais ben dras vi sai Vi durio Eu ro pai. Tik riau siai at si lie pia su dė tin gi ne se nų lai kų san ty kiai ir nese na Vi du rio Eu ro pos tau tų is to ri ja. Pa vyz džių to kiam vi du rio eu ro piečių tar pu sa vio sve ti mu mui dau giau nei pa kan ka. Kai ku rie tie siog pri trenkia. Prieš ke le tą me tų Vil niu je lan kėsi jau nu tė dai lės is to ri kė iš Pra hos, studi juo jan ti ita lų dai li nin kų veik lą Bo he mi jo je ir Mo ra vi jo je. Lie tu vo je ji ieško jo me džia gos apie tų daili ninkų veik lą Vi du rio Eu ro po je ir tik čia su ži no jo, kad šio je sri ty je tik rai daug nu vei kę yra len kų dai lės istori kai. O ką ga li ma su ži no ti Lie tu vo je apie se ną ją ar šiuo lai ki nę Če ki jos ar Veng ri jos kul tū rą ir jos ty ri nė ji mus? So vie ti niais lai kais bib lio te ko se ir kios kuo se bu vo ga li ma gau ti če kiš kų ar net veng riš kų dai lės žur na lų, veikė kny gy nas Drau gys tė. O da bar, jei spe cia liai ne si do mi, gau ti Vi du rio Eu ro pos li te ra tū ros la bai sun ku. Vėl gi ne sa me ori gi na lūs. Pra hos kny gy nuo se pre kiau ja ma an gliš ka, vo kiš ka, prancū ziš ka, ita liš ka, is pa niš ka ir rusiš ka li te ra tū ra, bet nes ama len kiš kų knygų. Laik raš čių kios ke ga li nusi pirk ti ita liš kų, is pa niš kų ir ru siš kų, bet ne len kiš kų laik raš čių, nors len kiš kai kal ban čių Pra hos gat vė se ne stin ga. Tie sa, Len ki jo je če kiš kų laik raš čių ir gi ne nu si pirk si. At ro do, kad kiek vie nas iš Vi du rio Eu ro pos kraš tų įtemp tai žvel gia į Vaka rus ir į Ru si ją, bet ma žai žval go si ap lin kui. Tai su pran ta ma Va ka rų Eu ro pos ša lys yra tur tin ges nės, jos po pu lia ri na sa vo kul tū rą, kal bą. Tą pa tį da ro Ru si ja, vie naip ar ki taip iš lai kan ti įta ką re gio ne. Vil niu je tu ri me pran cū zų, bri tų, ita lų ir ru sų, bet ne veng rų ar če kų kul tū ros cen trus ne to dėl, kad če kai ar veng rai ne tu ri kul tū ros, bet to dėl, kad jie kaip ir mes sto ko ja lė šų ir tikriau siai kaip ir mes ma no, kad sa vo kul tū rą pres ti žiš kiau po pu lia rin ti di džio sio se pa sau lio sos ti nė se. Tai gi pas ta rų jų me tų po li ti niai Vi du rio Eu ro pos ry šiai ge ro kai pranoks ta kul tū ri nius. Po li ti ka ver čia laikytis kar tu, nes tik taip Vi du rio Eu ro pos šalys ga li da ry ti įta ką Vaka rų kai my nėms. O mū sų kul tū ro je už kon ser vuo tas at ski ru mas, są ly gotas is to ri jos, kal bos skir tu mų ir, vi sų pir ma, visiš ko vie nas ki to ne pa ži ni mo. No rė tų si ti kė tis, kad kul tū ra pa ma žu vysis po li tiką. Po ky čių žen klų gal ir esa ma. Štai šį pa va sa rį Pra ho je vy ko Rygos kul tū ros die nos, o lat vių ra šyto jai bei ver tė jai da ly va vo sep tin toje tarp tau ti nė je Pra hos kny gų mugė je. Nors mugės garbės vieš nia bu vo Šveica ri ja, at ski ra ren gi nio te ma bu vo vengrų lite ra tū ros ver ti mai į če kų kal bą. Be to, bu vo ren gi nių, skir tų lenkų ra šy to jams ir len kų lei dy bai. Pa našių ini cia ty vų pas ta ruo ju me tu ima si ir veng rai bei len kai. Vi du rio Eu ro pos ša lys pra de da su si pa žin ti. Bū na ir ban dy mų ap čiuop ti ben d ras sa vo šak nis. To kiam at ra di mui reikia per ver tin ti is to ri ją, re vi zuo ti kai ku riuos Vi du rio Eu ro po je dar la bai gy vus XIX a. tau ti nio at gi mi mo mitus ir, pa vyz džiui, Ka ro lin gų, Habsbur gų, o vė liau Aust ri jos Veng ri jos im pe ri ją pa ma ty ti ne tik kaip čekų, len kų ar slo va kų tau tos pri s paudė ją ir prie šą, bet ir kaip ben dros ke lių ša lių kul tū ros lop šį. Gre ta tau ti nio at gi mi mo mi to logi jos, daž nai įsi šak ni ju sios va do vėliuo se, ten ka im ti per žiū rė ti ir XX a. konflik tus dėl sie nų, dėl tau ti nių ma žu mų kon flik tus, pa gim džiu sius ir te be gim dan čius įtam pas ir tar pusa vio įta ru mą. Pir ma sis su tau ti niais mi tais su si rung ti tu ri tas vi suo me nės sluoks nis, ku ris juos ir su kū rė va dina mo ji švie suo me nė. Kal bant apie Lie tu vą ir mū sų mitus ieš kant ben drų šak nų su Vi durio Eu ro pa mums teks įveik ti Jo gailos kom plek są. Tas kom plek sas kar tais at vi riau, kar tais slap čiau su prie ši na lie tu viš ku mą su vis kuo, kas len kiška. Bet ne tik Jo gai los kom plek se sly pi ir prie šiš ku mas vis kam, kas sla viška, o Vi du rio Eu ro pa, iš sky rus Veng ri ją, to kia ir yra. Na, o gi liau sias to komp lek so sluoks nis ne pa si ti kėji mas vis kuo, kas krikš čio niš ka bei uni ver salu, bai mė iš tirp ti stip res nė je kul tū ro je. Šiek tiek to kius is to ri nius komplek sus įveik ti pa de da da bar tis. Iš prieši nin kės są jun gi nin ke tam pan ti Len ki ja, be si kei čian tis pa čių len kų po žiūris į sa vo is to ri ją ir į kai my nus gal būt pa leng vins mums su ras ti sa vo vie tą Jo gai lai čių im pe ri jo je, ku ri iš tik rų jų ne bu vo jo kia im pe ri ja, o tik to iš da vi ko Jo gai los pa li kuo nių val do ma Vi du rio Eu ro pos vals ty bių ben dri ja. Kal bė ti apie nau ją ją Vi du rio Europos ben dri ją dar per anks ti. Kol kas re gio no vals ty bes lai ky tis kar tu skatina tik po li ti niai tiks lai. Prie jų ga li pri si dė ti ir eko no mi niai. Vi du rio Eu ropos ta pa ty bės dar nė ra, bet ji ga lima. Jos at si ra di mą ga li pa ska tin ti sto ji mo bei in teg ra ci jos į Eu ro pos Są jun gą ir NA TO pro ce sai. Tik to kios ta pa ty bės gi mi mas ne įma no mas ne pa si kei tus da bar ti nei siau rai tau tiš kai ta pa ty bei, šiuo me tu bū din gai vi soms Vi du rio Eu ro pos ša lims. Ne si ti kė ki me, kad tai bus leng vas pro ce sas. 266 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

51 apžvalga Ma ri ja ir ma rio lo gi ja da bar ty je vaclovą aliulį mic kalbina PAULIUS SUBAČIUS Di džio jo krikš čio ny bės Ju bi lie jaus me tais lie pos d. Ma ri jam po lė je vy ko Ma rio lo gi nis kon gre sas pa skaitų ir se mi na rų ma rio lo gi ne te ma ti ka pro gra ma. Jos sėk mė ir pra nešė jų iš Liub li no uni ver si te to džiaugs min ga nuo sta ba dėl gau sių su si do mė jusių klau sy to jų pa ska ti no ma ri jo nus bei Ma ri jo nų tal ki nin kų cen trą šie met ba lan džio d. Kau ne su reng ti tarp tau ti nę te olo gi nę kon fe ren ci ją Ma ri ja Mo ti na ir Mo ky to ja. Jo je da ly vavo per nykš čiai sve čiai iš Liubli no ka tali kų uni ver si te to kun. prof. Sta nisùawas Ce les ty nas Na piórow skis OFM Conv. ir kun. dr. Ka zi mier zas Pe kas MIC, taip pat kun. mag. Paweùas Chu dzi kas MIC bei du lie tu viai te olo gai: kun. prof. Kęs tu tis Tri ma kas ir kun. Vaclo vas Aliu lis MIC. Vie ną iš pra ne ši mų skai čiu sio tė vo Vac lo vo pra šė me pa pa sa ko ti apie kon fe renci jo je svars ty tą pa mal du mo Die vo Mo ti nai rai dą ir pa tį ren gi nį. Su juo kal bė jo si žur na lo ben dra dar bis Paulius Su ba čius. Pra ne ši mų pa va di ni mai skel bė: dvie jų tūks tant me čių Ma ri ja ir trečio tūks tant me čio Ma ri ja. Ką jie by lo jo apie te olo gi nės pa mal du mo Die vo Moti nai sam pra tos at(si)nau ji ni mą? Per kon fe ren ci ją pa sau lie čiai, tie sa, dau giau mo te riš ka pub li ka, ga lė jo pa ma ty ti, kad te olo gi ja ne kaž kur pade be siais skrai do. Ti ky bos mo ky to jos, te olo gi jos stu den tės gau siai klau sinė jo pra ne šė jus. Tie sa, ne vy ko to kių dis ku si jų, kad vie ni gin tų vieną, ki ti ki tą nuo mo nę, ta čiau bū ta pa pil dy mų įvai riais po žiū riais ir te ori niais, ir prak ti niais kaip ki to Mari jos su voki mas, kaip tai at si spin di liau dies pa mal du me. Aukš tin da mas Ma ri ją kaip At pirkėjo Mo ti ną, Die vo Gim dy to ją, krikš čioniš kas liau dies pa mal du mas vie to mis bu vo be ke li ąs ją tar si gre ta Šven čiausio sios Tre jy bės. Net sa ky ta: mes garbi nam Dan gaus Ka ra lie nę, o pas kui su ja ir Šven čiau si ą ją Tre jy bę. Tad bū ta tam tik ro per dė ji mo, Ma ri jos sudievi ni mo, dėl ku rio pa si gar džiuo da mi mums prie kaiš ta vo bro liai pro tes tantai. Tai bu vo ne Baž ny čios mo ky mo, o jaus min gos mal din gu mo prak ti kos vai sius. Da bar įvy ko trans for ma ci ja Ma ri ja grįž ta ar čiau mū sų. Va ti ka no II Su si rin ki me ir po jo su si rū pin ta, kad vi si gar bi na mi bei ger bia mi as me nys at si dur tų sa vo vie to je. Bu vo aiš ku, kad Su si rin ki me ne ga li ma apei ti te mų, sie ja mų su Ma ri ja, svars ty ta apie at ski rą do ku men tą, bet pa ga liau joms su ras ta vie ta ir raiš ka Dog mi nė je kon sti tu ci jo je apie Baž ny čią Lu men Gen tium: Švč. M. Ma ri ja, Die vo Gimdy to ja, Kris taus ir Baž ny čios pa slapty je (vi ii, 52 69). Su si rin ki mo Tė vai įžvel gė, kad tik ro ji Ma ri jos vie ta yra Baž ny čio je, Pau lius VI įtvir ti no jau iš se niau var to tą Baž ny čios Mo ti nos ti tu lą. Kun. Chu dzi kas kal bė jo apie ma ri jo nų įsta tų, dva sin gu mo, veik los rai dą. At nau jin tuo se kon gre ga ci jos Įsta tuo se at ver tas ke lias skelb ti to kią ma rio lo gi ją, ko kią sklei dė Va ti ka no II Su si rin ki mas, ne pri si ri šant prie kurios vie nos iš oriš kos for mos. Pa gal mi nė tas gai res kon fe ren ci jo je dau giau sia ir svars ty ta, kaip tu rė tų at si nau jin ti pa mal du mas Ma ri jai, kur jis dar nė ra at si nau ji nęs. Prof. Napiórow skis pla čiai dės tė dvi vie na ki tą pa pil dan čias tai syk les: Per Ma riam ad Je sum ir Per Je sum ad Ma riam. My lė da mi Ma ri ją ir jos klau sy da mi, ar tė ja me prie Jė zaus, o my lė da mi Jė zų, bran gi na me vi sa, kas jam bu vo bran gu, tai gi jo Mo ti ną ir Baž ny čią. Tik ro ji pa mal du mo kryp tis vi suo met bu vo ir yra į Tė vą per Sū nų Šven tojo je Dva sio je. Ypa tin giau pa brė žiant Kris taus die vys tę, at si ra do ne ma žai mal dų, kur krei pia ma si tie siog į Kristų. Ži no ma, tai ne prieš ti kė ji mą, tačiau tai jau nė ra di džio ji, tri ni ta ri nė kryp tis. Prof. Na piórow skis kė lė klau si mą, ko kios Ma ri jos sam pra tos ne be no ri me neš tis į tre či ą jį tūks tant me tį. Kaip di džiau sią pa mal džių žmo nių klai dą, gal net iš šv. Ber nar do at ei nan čią, jis įvar di jo ma ny mą, kad Die vas sau pa si li ko tei sin gu mą, o gai les tin gu mo mi si ją pa ve dė Ma ri jai. Pui ki iliust raci ja Len ki jo je pa mėg ta gies mė Mielo ji Mo tin, Tu žmo nių glo bė ja, ku rios min tis, esą iš Die vo ga li me lauk ti tik rykš tės, to dėl ge rai, kad yra Gai les tinga Mo ti na, prie ku rios pri sig lau si ir ji ap gins. Rūs taus Die vo ir ge ros Ma ri jos su prie ši ni mas vi siš kai ne su de ri na mas su ka ta li kiš ka te olo gi ja ir ti kė ji mu, nes Ma ri jos gai les tin gu mas ky la iš Die vo gai les tin gu mo. Die vas tu ri ne tik tė viš ką, bet ir mo ti niš ką šir dį iš kur ras tų si mo ti nų švel nu mas, jei gu Die vo šir dy je jo ne bū tų?! Kris tus pir mą jį ste buk lą pa da rė Mo ti nos pra šy mu, to dėl aiš ku, kad ji ga li gra žiai pa rem ti mū sų pra šy mus, troš ki mus, ga li me su ja kreip tis į Kristų, į Die vą. Kai žmo nių pa mal du me im ta la bai pa brėž ti Kris taus die vys tę, ku rią ne igė ari jo nai, jis tar si nu to lo nuo žmo ni jos. Rei kė jo kas jį pri ar ti na, ir šią vie tą už ėmė Ma ri ja, apie ku rią daug kal bė ta kaip vi sų ma lonių tar pinin kę. Ta čiau klai di na kar tais iš pūs ti pa ža dai: tik kal bėk ro ži nį, ir bū si iš gel bė tas, mal de les Ma ri jai kal bėk, to kiais ir to kiais šeš ta die niais pa mal NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 267

52 religija das lan kyk, ir bū si iš gel bė tas. Tar si Ma ri ja iš gel bė tų be ta vo pa ties do ri nių pa stan gų. Taip gal vo jant ski ria ma mažai dė me sio Kris tui At pir kė jui, lie ka tik di dy sis Mo ti nos ge ru mas. Bro liai pro tes tan tai pa dė jo kai kam iš te olo gų su sio rien tuo ti, pa mes ti ko ne var žy tu ves, kas ko kių dau giau ti tu lų Ma ri jai su gal vos. Be je, nie ka da mes ne pa sa ky si m vis ko apie Ma riją, nes ga liu kal bė ti ir kal bė ti, ne pa baigda mas džiaug tis tuo, kas man mie la. Ta čiau tai ne reiš kia, kad nuo lat reikė tų iš ras dinė ti, ką dar Vieš pats tu rėjęs jai su teik ti, nors Ap reiš ki mas apie tai nie ko ne sa ko. Bu vo ir mi šio le su kur tas šv. Mi šių for mu lia ras Ma ri ja visų ma lo nių tar pi nin kė, bu vo pro pa guo ja ma te olo gi nė tezė Ma ri ja At pir ki mo da linin kė, ben dra dar bė. Vie na to kia pamal džių jų sro vė, dau giau sia JAV, no ri ves ti pla čią ak ci ją, kad šios tie sos bū tų pa skelbtos dog mo mis. Ki ti blai viai at sa ko ge rai, džiau ki mės, ži no ma, Ma ri ja pa gal Die vo no rą Jam ar ti ma, ga li bendra dar biau ti, tar pi nin kau ti, idant mes gau tu me ma lo nių, bet ne tiks lu ma ny ti, kad Viešpats ati da vė jai visa, ką turė jęs, o da bar Ma rija iš da lys, kaip jai pa tiks. Ma ri ja bu vo la bai kuk li, džiaugė si Die vo do va no mis, o save laikė ma žute tarnai te. Ir mes Ma ri jai būsi me mie les ni, kai ją la bai my lė da mi ne pri skir si me vaid me nų, ku rių ne maty ti, kad Viešpats Die vas jai bū tų skyręs. Mal din gi žmo nės kar tais ma no, kad Ma ri jos gy ve ni mą ir Jė zaus jau nys tę tu rė ję kas die ną ly dė ti ste buk lai. Tokius is pa nės mis ti kės Ma ri jos Ag re dos vaiz di nius pla čiai pa sklei dė mė gė jų pla ti na ma li te ra tū ra. Nors auto rė palai min to ji, bet ne reiš kia, kad vis ką, ką ji vaiz da vo si, rei kia ties mu kai pri im ti. Toks vaiz da vi ma sis ky la iš ne su ge bėji mo su tik ti su kas die niš ku šven tu mu, no ras, kad kas kart bū tų kaž kas ex tra, net eks tra va gan tiš ka, užuot pri ėmus ide a lų as me nį, ide a lų žmo giš ku mą la bai kuk lia for ma, kuk liu dra bu žiu. Kas tik ra, vei kia pa pras tu mu, tam ne rei kia puoš naus rū bo. Tre čia me tūks tant me ty je tu rė tų skleis tis ma rio lo gi ja, at si žvel gian ti Nežinomas dailininkas. Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai. XVI a. II pusė. Kauno Tarpdiecezinė kunigų seminarija į vi są iš ga ny mo is to ri jos ir te olo gi jos kon teks tą. Pa gal ją Ma ri ja Die vo Gim dy to ja, stro piau sia Mo ki nė ir kil niau sia Baž ny čios na rė. Ne vieš pa tau jan ti Val do vė, o gerb ti no ji Val do vo Mo ti na. Mums svar biau sias yra jos ti kė ji mo, įti kė ji mo Die vo žo džiu pa vyzdys. Ma ri ja ne tik Mo ti na, po Kry žiu mi ga vu si pa ve di mą glo bo ti Bažny čią, bet ir mū sų ti kė ji mo Se suo. Iš pir mo žvilgs nio at ro do, kad Va ti ka no II Susi rin ki mo dva sia su ma ži nan ti Ma ri jos svar bą mū sų kas die nia me re ligi nia me gy ve ni me. O įsi žiū rė jus ma ty ti, kad atvirkš čiai. Ji la biau pri ar tė ja prie mū sų kaip ti kė ji mo, kan tru mo, iš ti ki my bės, mei lės rei ka lin giau sių krikš čio niui sa vy bių pa vyz dys. Kon fe ren ci jos temos for mu luo tė je Mo ti na ir Mo ky to ja pa brėž ta, kad Ma ri ja la biau siai mo ko sa vo pa vyz džiu. Ma ri ji nį pa mal du mo po bū dį dideliu mas tu le mia tai, ko kio ti po Ma ri jos vaiz di nys pa tei kia mas Die vo tau tai: chris to ti pi nis ar ek lezio ti pi nis. Chris to ti pi nis vaiz di nys kai Ma ri ja gre ti na ma su Kristu mi: Kris tus vi sa ga lis ir Ma ri ja ne ap sa ko mai ga lin ga, Kris tus gai les tin gas ir Ma ri ja be ga lo gai les tin ga ir t. t. Ši tokia sam pra ta, ši toks vaiz di nys ska ti na ti kin čiuo sius Ma ri ją šlo vin ti, ja la bai pa si ti kė ti ir jos gai les tin gos pa gal bos nuolat šauk tis. Tai nė ra blo gai, jei gu ne už mirš ta ma, kad jos pra kil nu mas ir ga lia vi siš kai ky la iš Die vo. Vis dėl to tuo ne vis kas pa sa ky ta. Va ti ka no II Su si rin ki mas ir šiuo lai ki nė te olo gi ja dar stip riau pa brė žia Ma ri jos ek le zio ti pi nį įvaiz dį, t. y. kai Ma ri ja kuo la biau gre tina ma su Baž ny čia. Sa vo mo tiniš ka mei le Ma ri ja pri si de da, kad iš van dens ir Šven to sios Dva sios gim tų nau ji Die vo vai kai, taip ir Baž ny čia, su tikė ji mu pri im da ma Die vo žo dį, tam pa moti na, žo džio skel bi mu ir krikštu gim do nau jam ir amži nam gy veni mui Die vo vai kus. Taip pat Baž ny čia yra mer ge lė, ku ri Šven to sios Dva sios ga lia ne re tai iš laiko ne pa lies tą ti kė ji mą, tvir tą vil tį ir nuo šir džią mei lę (plg. Lu men gen tium, vi ii, 63 64) Kon fe ren ci jo je kal bė ta apie Die vo Mo ti nos reikš mę krikš čio niš kai kultūrai. Ką Ma ri ja ga li by lo ti pa sau liečiams in te li gen tams, ypač moks li ninkams bei me ni nin kams? Dr. Al fon sas Mo tu zas, ty ri nė da mas lie tu vių liau dies gie do ji mą, ran da la bai pla čią ska lę, ku rio je fi gū ruo ja Ma ri ja, jos gy ve ni mas, mei lė jai. Ir 268 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

53 religija paro do, kad tai nė ra vien pra ei ties reikalas, kad tai ak tu a lu, pri tai ko ma šian dien. Di de lė pa gar ba mo ti nai ir nekal tai jau nys tei, rū tų vai ni kėliui mū sų tau to sa ko je gra žiai de ra su pa gar ba Mer ge lei Mo ti nai Ma ri jai. Ma ri jos ty ru mas ir mo ti nys tė įkvė pė la bai daug me ni nin kų pra ėju siais am žiais, įkve pia ir da bar. An ta no Jasman to įvaiz dis juod bru vė Mer gai tė Na za re to ro do au ten tiš ką įsi jau ti mą į Ma ri jos dva sin gu mo slė pi nius ne tiek aukš ti ni mu, liaup si ni mu, kiek la bai kuk laus, ty ro, nuo šir daus žmo giš ku mo as pek tu. Bū tent tos ir to kios as mens kul tū ros ga li ma mo ky tis iš Ma ri jos. Ma ne pa lai min ta va dins vi sos kar tos ir nuo lan ki tar nai tė kuk lumas su Die vo do va nų pri pa ži ni mu. Šis de rinys ga lė tų bū ti pa vyz dys bet ku riam kū rė jui, me no vei kė jui, idant su vok tų sa vo ta len tą, ne slėp tų jo, ta čiau nesi kai šy tų plunks no mis, ku rios jam ne pri klau so. Vie nas kon fe ren ci jos kel tų tiks lų buvo pa si da ly ti as me ni ne pa tir ti mi apie lie tu vių pa mal du mą Švč. M. Ma ri jai. Ar jis kei čia si? Kaip ir ko dėl? Keis tis kei čia si. Ir ne vi suo met į gera. Tam tik ro at vė si mo esa ma, ypač dėl ge gu ži nių pa mal dų. Kai pra dė jo me kas dien va ka rais šv. Mi šias laiky ti, vi si ki ti pa mal du mai pa si trau kė į šalį ir bū na tik prie das, prie li pas. Daug kur dar pa gie da ma Švč. M. Ma ri jos li ta ni ja, ta čiau daž niau siai jau be pa moks lė lio. An dai lie tu viai mėgo ge gu ži nes pa mal das prie iš sta ty to Švč. Sak ra men to, o po Va ti ka no II Su si rin ki mo su ži no jo, kad taip da ry ti ne pa tar ti na, nors ir ne drau džia ma. At me nu, kard. Vin cen tas Slad ke vičius yra sa kęs, jog, jo ma ny mu, tie da ly kai la bai de ra, li ta ni ja ir ro ži niu mes su Ma ri ja gar bi na me Iš ga ny to ją Švč. Sak ra men te. Kai ge gu ži nės pamal dos ne bė ra sa va ran kiš kos, joms ir lai ko tiek ne be ski ria ma, ir žmo nių ne pa trau kia. Per nai kun. Ju lius Sas naus kas OFM pa ban dė at kur ti ge gu ži nes pa mal dė les Ma žo sios stu di jos pro gra mo je. Kai kas šiau šė si ko kios čia dar mal dos per ra di ją, ar ne už ten ka, kad kas sekma die nį tran sliuo ja mos šv. Mi šios? Tie sa, il gai niui ap si ra mi no. Li ta ni ja ne bu vo iš ti sai gie da ma, po ku rios nors da lies pa sa ky da vau žo de lį, ku rį dauge lis ma lo niai pri ėmė. Šios ge gu žės iš va ka rė se at ski ra kny ga iš leis ti tie ma no ma rio lo gi niai ap mąs ty mai, podraug su dia ko no Lai mo no Ne dvec ko iš grai kų kal bos iš vers tu VII a. him nu Ap reiš ki mo Die vo Gim dy to jai aka tis tu, ku ris gi liai įau gęs į Ry tų Baž ny čios pa mal du mo tra di ci ją*. Ma ri ja, jos mei lė Sū nui ke lia ma kaip pa vyz dys irs tan čio šei mos ins titu to aki vaiz do je. Ta čiau Jė zaus šeima ne bu vo stan dar ti nė šei ma, Ma rijos ir Juo za po bu vi mas drau ge ne bu vo vi sai įpras tas. Tad ką šian die nės mario logi jos žvilgs niu jis ga li by lo ti kri tinė se mo ters ir vy ro san ty kių si tu a ci jose? * Aliu lis V., Ge ro ji At pir kė jo Mo ti na: Ge gu žės mė ne sio min tys, Kau nas: Ma ri jo nų tal ki nin kų cen tro l-kla, 2001, 127 p. Kai nė ra fi zi nio ry šio, ne iš ky la su juo su si ju sių pro ble mų. Pats fak tas, kad gy ve na ma šei mo je po vie nu sto gu be fi zi nio ry šio, stul bi na ir by lo ja apie kaž ką la bai su bli muo ta. Bet man nėra sun ku ti kė ti šv. Juo za po ty rumu. Ga li ma bū ti ku pi nam to kios šven tos pa gar bos my li mai mo te riai, kad jos ne drįs tum lies ti. Ir ger bi, ir my li, ir bran gi ni, bet ji šven te ny bė. To kia bu vo Ma ri ja šv. Juo za po akimis, su ži no jus, kad jos vai sin gu mas iš Šven to sios Dva sios (Mt 1, 20). Mū sų šei mo se be ga lo rei kia, kad sutuok ti niai jaus tų ir ro dy tų dau giau pa garbos vie nas ki to sie lai, dva siai, nes dabar ne vie na jų pa grįs ta vien fi zi niu po trau kiu. Jam iš blė sus, šei ma su yra su skau džiais vai siais pa tiems ir ypač vai kams. Gra žu vi sa, kas Dievo duota vai ko gy vy bei pra dė ti, bet bū ti na pa gar ba vie nas ki to as me niui, sa vi tu mui, vi daus pa sau liui. Kaip tik šiuo at žvil giu ga li bū ti pa vyz dys Šven to ji Šei ma. Ne pa ly gi na mas Juo za po triū sas, glo ba, rū pes tis. Evan ge li jo je ne už rašy ta nė vie no žo džio, ku rį Juo za pas bū tų iš ta ręs. Tik: an ge las pra ne šė, jis pri ima Ma ri ją į na mus, ga vo ži nią apie per se kio ji mą, ke lia si, bė ga su Ma ri ja į Egip tą, an ge las pra ne šė, jis grįž ta. Juo za po šven ta mei lė Ma ri jai ne pasie kia mas ide a las, ta čiau jis pa drą sina, kad gre ta aist ros yra nema žiau svar bių da ly kų, ku rie vie ni ja. An dai ne kar tą sa ky ta, kad Ma rija, pa si skelb da ma Vieš pa ties tar nai te, įpa rei go jan ti vi sas mo te ris bū ti tar naitė mis. Da bar tai ma din ga kar to ti kaip prie kaiš tą. O aš ir šian dien sa kau: vergau ti ne gar bin ga, tar nauti kam nors iš mei lės gra žu, ne že mina, lei džia iš si skleis ti šir dies tur tams. Da bar ti nei kul tū rai, kur re kla mo je mo te ris nu žemi na ma iki mė sos ga ba lo, pra smin ga pa ro dy ti ją na tū ra lią, gra žią, darbš čią, bet ne ver gę, ne už gui tą. Pa ro dy ti oriai tar nau jan čią savo no ru, tar nau jan čią su džiaugs mu vai kui, šei mai, se ne liui, li go niui, ben d ruo me nei. Ar šei mi ninkau jan čią per ves tu ves kaip Ma ri ja Ka no je tai juk la bai žmo giš ka. Ir vy ro asmuo su bręs ta tar nau jant šei mai ir vi suomenei. Ačiū už gy vus įspū džius. Atitaisymas Š. m. Naujojo Židinio-Aidų Nr. 4 klaidingas viršelio iliustracijos užrašas. Turi būti: Medininkų bažnyčios vargonų prospektas. XVIII a. pab. KPC archyvas. Atsiprašome skaitytojų. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 269

54 k u l t ūr a Ver ti nan tie ji ir tei sian tie ji gro ži nę li te ra tū rą šian dien ne bė ra sais to mi ide o lo gi nių įsi pa rei go ji mų: sun ku pasi tei sin ti, kad no rė ta pa sa ky ti vie na, o dre ban ti ran ka ėmė ir už ra šė kit ką. Ta čiau lais vė ska ti na tin gi nys tę ir gun do pik ta da ry bėms, mo ko pa tyrę pro fe sio na lai. Jei ne pai sy si me kri ti kų ir li te ra tū ro lo gų pa ta ri mų, nuo rodų ir pa mo ky mų, skai ty to ją įtrauks bai su sis bul va ri nio skai ta lo liū nas, per spė ja be si rū pi nan tie ji kul tū ri niu vi suo me nės są mo nin gu mu. Ta čiau tas ka dai se griaus min gas ir įsak mus kriti kos bal sas nū nai, de ja, nu slo pęs, pri ki męs, aiš kiai, vie nu kir čiu ne atski rian tis, kas še dev ras, o kas vien lai ko gai ši ni mo ir pro to ma ri ni mo prie mo nė, ai ma nuo ja pa vė la vu sie ji į postmo der niz mo eks pre są. Kul tūri ne be si va di nan ti spau da su lau kia vis ma žiau at gar sio tarp in te li gen tų: ap link lei dė jų, kū rė jų ir ap žval gi nin kų gru pę, su si tel ku sią po skam bia žur nalo ar sa vait raš čio iš ka ba, už si da ro ir to ly džio trau kia si jos po vei kio lau kas, siau rė ja ko mu ni ka ci jos erd vė šio ra to ne per ker ta jo kie ryš kes ni iš min ties spin du liai. Kas be lie ka? Ieš ko ti nau jų kal bėji mo bū dų, mes ti iš šū kį, reng ti pro vo ka cijas, dirb ti nai su stip rin ti bal są, pa griebus pi ke tuo se iš ban dy tą me ga fo ną, pra bil ti gat vės lek si ka? Iro niš ką lai kyse ną pa si rin kus to kį sa vi raiš kos bū dą at pa žins ne vi si dau gu ma liūd nai pa link sės: tai gi jau ir to ji švie suo menė lai do si keiks mais, rez ga in tri gas, užuot ana li za vu si reiš ki nius ir įvy kius (kny gas, fes ti va lius, per mai nin gą pava sa rio orą), gė ri si sa vo tei suo lių manti jo mis ir lie ja pa gie žą ant kon ku ren tų 1 Pa ruls kis S., Ka lė ji mas abi pus sie nų, in: Šiau rės At ėnai, , Nr. 15, p Ieš kau ar ti mos sau li te ra tū ros, in: Me tai, 2001, Nr. 4, p Teismų kronikos Manfredas žvirgždas gal vų. Uo liai ieš ko ma nau jų kū ry bos for mų, įsi žiū ri ma į stai ga at si sklei du sį mar gi na li jų mar gu my ną: ap ta ria mas (tie sa, la biau so cio lo gi niu as pek tu) ka lė ji mo ap lin ko je su bran din tas belet ris ti kos al ma na chas 1, šian dien ma din gas ra šy to jas Her kus Kun čius be veik rim tai ap gai les tau ja: De ja, di džiu lia me li te ra tū ros srau te at siran da vos vie na ki ta ver tin ga ero ti nė ar įsi min ti nai pro pa guo jan ti smur tą kny ga, prie ku rios no ri si an trą kar tą su grįž ti, kad vėl ir vėl pa si sem tum žo džio meist rys tės ar dar kar tą su hero jum ir au to rium iš gy ven tum svai gią si tu a ci ją 2. Ką gi, skir tin gi šal ti niai, iš ku rių se mia mas įkvė pi mo elik sy ras... Kai ku ris nors re cen zen tas pa ban do imi tuo ti moks lin gą aka de mi kų kal bėse ną pa si telk da mas tiks les nes są vo kas ir su dė tin gą re duk ci jų apa ra tū rą, pasi girs ta griež ti pro tes tai: ne su pranta me, mums nuo bo du, kal bėk tie siai švie siai... Į šias nuo mo nes pri va lu at si žvelg ti, ant raip lei di nys pra ras tų ir taip ne gau sios au di to ri jos li ku čius: kri ti kai svar bus ne tik jos ob jek tas, bet ir ad re sa tas-skai ty to jas. Kam įkąs ti, ką pa gir ti? Nū nai rei ka lau ja ma drą sos, įžū lumo, tie saus žo džio. Esa ma są mo ningų pa stan gų iš ju din ti kri ti nę min tį, ap va ly ti kul tū ros reiš ki nių re flek si ją nuo laik raš ti nės iner ci jos pa dik tuo tų vie na die nių efek tų, kai re cen zen to nuo mo nė pri ly gi na ma re kla mi niam vaiz de liui. Vi sa bė da, kad lei dyk los dėl lė šų sty giaus tie sio giai ne si nau doja ko mer ci nės re kla mos pri va lu mais, tai gi lyg ir ne nu si lei džia nuo olim pi nių 3 Li te ra tū ri nės spau dos de šimt me tis: ką at ra do me ir ko ne te ko me?, in: Me tai, 2001, Nr. 1, p vir šū nių iki ei li nio var to to jo. Tur tinges nės iš jų grie bia si efek tin ges nių prie mo nių: už daž nos ano ta ci jos daugia ti ra žiuo se dien raš čiuo se ar kul tūri ni mo mi si ja pri deng to TV re por ta žo sly pi ne vi sai do ri (nes slap ti) bū dai pa veik ti po ten cia lų lei di nio ad re sa tą. Ty lių jų san dė rių pa da ri nys vi suome nė je įsi tvir ti nan tis mi tas apie kai ku rių lei dyk lų stul bi nan tį darbš tu mą, kom pe ten ci ją, rin ko da ros iš ma ny mą, ge bė ji mą at si liep ti į mados iš šū kius, ne nu trūks tamą rū pestį dėl gro ži nės kū ry bos at ei ties. Ei ti prieš sro vę nepro tin ga, nes taip pa si lie ka ma ne itin bal sin gos ma žu mos pu sėje, be to, dar ir fi nan siš kai ne ap si mo ka. Sto vin čio van dens drums tė jų ras ti kas kart sun kiau; Si gi tas Ge da vie no je dis ku si jo je pra si ta rė, kad as me ni niai mo ty vai var žo tuos, iš ku rių ti ki ma si ob jek ty vios ir tiks lios iš ta ros: Vyres nis žmo gus bi jo kri ti kuot ko le gas, jau ni mas ne la bai ži no, kam įkąst o gal pas tą pa tį rei kės pra šy ti stipen di jos? [...] Žmo nės re kla muo ja si, su ve da san ty kius. Yra la bai smu ku si pa ti ra šy mo mo ra lė 3. Vis dėl to tarp jau nes nių me ni nės kū ry bos ver tin to jų pa si tai ko ir itin kan džiai sa vo nuo mo nę reiš kian čių. Pa mė gin siu api brėž ti, ko kie bruo žai, jų pa čių įsi ti ki ni mu, bū din gi šiems ko vos dėl kul tū ros he ro jams. Ge ras pub li cis tas ne lin kęs to le ruo ti men kystų, jis ta ria si at lie kąs vi suo me ni nio kon tro lie riaus funk ci ją: ap žvelg da mas ką tik pa si ro džiu sias kny gas, se ka, ar lei dyk la pri si de da prie ma sinio sko nio ug dy mo ar ga di ni mo, be iš lygų ir pa si gai lė ji mo su do ro ja tuos, ku rių raš lia va ne ver tai ti ra žuo ja ma, ne pelny tai sie kia skai tan čių jų dė me sio. Jo žo dis iš ties le mia mas, lyg koks teismo nuosp ren dis. Štai ti piš ka iš trauka, at spin din ti prin ci pin gą ne pa kan tu mą sil pniems teks tams (kri ti ko tai kik lyje Pra no Trei nio ro ma nas Ak to riaus Anup ro mei lė, Vil nius: Va ga, 2000): kny ga yra vie na iš tų, ku rias vos at si ver tęs, vos pa ė męs pir mą kar tą iš len ty nos, jau užuo di pe lė sius, aptrau ku sius kiek vie ną pus la pį. Lai kai kny gą ran ko je, o ji jau se niai pra eity, 270 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

55 k u l t ūr a se niai nu neš ta lai ko vė jo. Anot Si gito Ge dos, gai la tų me džių 4. Tai nu sivy lu sio skai ty to jo iš va da, pa teik ta straips nio pa bai go je: iš ne vie ną kny gą pra ei ty je iš lei du sio au to riaus ti kė ta si dau giau sklan des nio pa sa ko ji mo, švie žes nės kal bos. Kny go je su kur tas pa sau lis pa si ro do per ne lyg nu tolęs nuo šian die nos, įdo mus tik pa čiam kū rė jui, api bū di na mas tik jam vie nam su pran ta ma kal ba, pra si len kian tis su įpras ti ne lo gi ka. Ne pa ten kin tie ji recen zen to griež tu mu ga lė tų pri kiš ti jam jau nat viš ką mak si ma liz mą ir įžvelg ti ba na laus kar tų kon flik to po žy mių, gal net no rą kuo skau džiau įkirs ti vy res niam ko le gai, ta čiau jie, ko ge ro, ne įsteng tų įti kin ti, kad recen zen to įžval gos klai din gos: tei gi niai gau siai ar gu men tuo ti op ti mis tiš kai ne nu teikian čio mis kū ri nio ci ta to mis. Vy res niems re cen zen to ko le goms to kia be kom pro mi sė nuostata iš ties ne pa to gi, jie sten gia si už ly gin ti kampus, jų kri tiš kas žo dis švel nes nis, nuo sai kiau su for mu luo tas. Pas ta rieji vado vau ja si ak sio ma, kad to bu los knygos nie kas ne pa ra šė, tad gir ti nos ir to le ruo ti nos įvai rio pos pa stan gos. Skai ty to jui siun čia ma ži nia, kad tekste yra pa vy ku sių, įspū dį ke lian čių vie tų, na, o ne sėk mės pri me na, kad dar rei kia mo ky tis, to bu lin ti sti lių, at sisa ky ti ne reikš min gų de ta lių ir pan. Pa ty rę ap žval gi nin kai pui kiai ži no, kaip pa ma lo nin ti gar bėt roš ką au to riaus, ne ži nia, su iro ni ja ar jau ir rim tai be si ma tuo jan čio kla si ko lau rų vai ni ką, kar tu tak tiš kai pri me nant, kad sto ro ka me to me (Er lic kas J., His to ry of Lit hu a nia, Vil nius: Ty to al ba, 2000, 574 p.) te ko pa plu šė ti be ieš kant... li te ra tū ros. Vis dėl to steng ta si bu vo ne vel tui, nes, anot Va len ti no Sven ticko: ne dve jo da mi tu rė si me pri pa žin ti, kad nė ra jo kio ki to vei ka lo (nei is tori nio, nei po li tinio, nei be let ris ti nio), ku ria me bū tų 4 Šle pi kas A., Vė jo nu blokš ti, in: Li te ratū ra ir me nas, , Nr. 13, p Sven tic kas V., Ra šy to jo kny go je ti ki ma si li te ra tū ros, in: Me tai, 2001, Nr. 4, p Bu ke lie nė E., Ro ma nas apie chi rur gi ją, in: Li te ra tū ra ir me nas, , Nr. 14, p. 7. taip nuo dug niai už fik suo ta pra ėju sio de šimt me čio Lie tu vos po li ti nio ir socia li nio gy ve ni mo tėk mė 5. Dar esa ma ir tra di ci nio, ne įman traus kal bė ji mo apie kū ri nį puo se lė to jų; daž no kai ope ruo ja ma ben dry bė mis (ver ti nama pa lan kiai, nors ir siū lo ma veng ti ne sko nin gų, ma dos są ly go tų siu že to po sū kių), re a lis ti nės ma nieros teks te at ran da mi vi siems ži no ti nų gy ve ni mo dės nių pa tvir ti ni mai, sti liaus sa vitu mai, at si ran dan tys dėl pro fe si nio žar go no įta kos (kai pa ra šy ti roma ną už si mo ja, pvz., chi rur gas). Skai ty to jas tu ri pats nu spręs ti, ar ver ta skir ti lai ko Gas pa ro Alek sos Ado mo bro liams ir mo te rims, o recen zen tė lin ku si ge ra no riš kai pa tarti, ko rei kė tų ieš ko ti. Akies ne rė žia familia ri ar gud ra gal viš ka po za, teks to logi ne ana li ze ne si do mįs pi lie tis gauna pa kan ka mai ži nių, le mian čių jo apsispren di mą. Pa te ku si į to kį teis mo po sė dį, kny ga dar tu ri ga li my bių bū ti iš tei sin ta: Dva si nė pa tir tis tik su stipri na gy ve ni mo su dė tin gu mo po jū tį. Gy ve ni mo pa slap ties plo tai su me tais tik di dė ja. Yra apie ką pa gal vo ti skaitant įdo mų Gas pa ro Alek sos ro ma ną 6. Tie są sa kant, gy ve ni mo su dė tin gu mą ga li ma už čiuop ti ir be ro ma nų, atsig rę žus į as me ni nę pa tir tį. Kny gos, kri ti kės nuo mo ne, tai tik pa tvir ti na, at spin di, nors (skep tiš ko skai ty to jo įsi ti ki ni mu) ir ne pa de da nar plio ti supai nio tų eg zis ten ci nių maz gų. Ad vo ka tai ir pro ku ro rai Li te ra tū ros ap žval gi nin kai ne re tai lin kę tai ky tis prie au to riaus pa sa ko jimo ma nie ros, pa mėg džio ti jo in to na ciją. Jie ne ver čia mi at si sa ko sa vo bal so, pa nai ki na dis tan ci jos tarp ra šyto jo ir ver tin to jo iliu zi ją. Jei gu kny go je vy rau ja ne su šu kuo ta ar net ne cen zūruo ta kal ba, nuo tra di ci nio li te ra tū rišku mo ap na šų nu va ly ti dia lo gai, tai ir re cen zen tas su si ta pa ti na su kul tū ros ne su bjau ro tu na ra to riu mi, su si ta ria su juo dėl ben dro ko mu ni ka ci jos kodo. Gir tu me ar peik tu me to kį spren di mą, jis pa pras tam kny gų var to to jui atro do pa trauk les nis ne gu kruopš čios sti liaus fi gū rų pa ieš kos, iro ni jos ir sarkaz mo, ko miz mo ir so cia li nės kri ti kos ri bų brai žy mas teks te, de monst ra tyviai at me tan čia me bet ko kią kla si fika ci ją, nor mas, hie rar chi ją (tu rima ome ny je Er lic ko Is to ri ja ir jai skirta per rim ta Sven tic ko li te ra tū rolo gi nė ana li zė). Dės nin ga, kai apie kū ry bos žai di mus pra by la ma taip pat žais mingai, lei džia ma si į spon ta niš ką ke lio nę pas kui iro niš kai be si šai pan tį iš mū sų veid mai niš ko pa do ru mo pa sa ko toją, at si sa kant sle gian čio, aukš tiems ide a lams įpa rei go jan čio in te lek ti nės min ties pa li ki mo, ver giško pa klusnu mo ge ro sko nio kri te ri jams, eti ke to ir ra šy bos tai syk lių (pa aiš kė ja, ko kia lanks ti yra raš to kal ba: su ma niai ją trans for muo jant ga li ma dū sau ti, mykti, per teik ti tuš čia žo džio ben dra vi mo prie bu te lio sub ti ly bes). Ta ria mai ne or na men tuo ta kal ba iš es mės mas kuo ja ki to kios struk tū ros, to dėl sun kiau at pa žįs ta mą or na menti ką; in te lek tu a liz mų ir al ko ho li nių ble vyz gų kok tei lis pa si ro do esąs akivaiz džiai dirb ti nis, ne na tū ra lus, tai tik ro jo gy ve ni mo pa ro di ja, ne sun kiai at ski ria ma nuo re a liz mo puo se lė jamų pre ten zi jų į tiks lų as mens, lai ko, erd vės ir įvy kių at spin dė ji mą. Juk ir pats re cen zen tas už si de da kau kę, kra to si at sa ko my bės, sa vo ver ti ni mus įde da į su si kur to per so na žo lū pas. Jo nuo mo nė pa tei kia ma kaip Iš ra šas min čių, pa sa ky tų ma no drau go Z. F., dis ku tuo jant dėl nau jos Her kaus Kun čiaus kny gos Ma no ko va bam bi no. Žai džiant in ter teks ti nių veid ro džių at švai tais, tar si pra tę sia mi stilis tiniai au to riaus eks pe ri men tai, ištrina ma ri ba tarp ori gi na laus gro ži nio teks to ir kri ti nės pa ra fra zės:...ne, na, aiš ku, al ko ho li nė ši zof re ni ja su žy miu sla vo fi li jos at spal viu yra vis dar bū din ga lie tu vių au to riams... [...] Ne, nu, aiš ku, lei di mo vie tos po žiū riu šią kny gą ga lim su sie ti su iš kart po Ant ro jo pa sau li nio ka ro Vo kie ti jos pa bė gė lių sto vyk lo se leis tais lie tu vių in te li gen tų lei di niais. [...] Uch, vi sai ger k lė iš džiū vo... Įpilk dar. Vi siems įpilk... 7 Šia me kar na va liš ka me pamėg džio ji me sly pi šiek tiek ne pik tos NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 271

56 k u l t ūr a iro ni jos. Kri ti ko funk ci ją tu rįs at lik ti skai ty to jas en tu zias tin gai pa si sa vina ir iš ban do au to riaus-na ra to riaus nu lip dy tą kau kę. Ši taip įtei si na mas, le ga li zuo ja mas ir net svei ki na mas pro vo kuo jan tis kal bė ji mo bū das ir at sai ni lai ky se na is to ri nės tra di ci jos at žvil giu. Kny ga pri sta to ma imi tuojant jos pa čios au ten tiš ką san ty kį su skai tan čiuo ju er zi nan čiai fami lia rų, ne nu kreip tą į sto ko jan čius at lai du mo, ne su vo kian čius maiš to prieš eti ka ir es te ti ka pri deng tus stere o ti pus prasmės. Ma ža pa sa ky ti, kad re cen zen tas vi so la bo to le ran tiš kas; li te ra tūri nia me teis me jis sėk min gai de monst ruo ja kal ti na muo ju ak lai pasi ti kin čio ad vo ka to su ge bė ji mus. To kios pa lan kios gy ny bos tur būt ne nu si pel no Ša rū no Na vic kio ro ma nas Diag no zė: Kau nas (Vil nius: Ty to alba, 2001), ku rio eg ze ku ci ja vyk do ma iš vel kant į die nos švie są aki vaiz džius įkal čius au to riaus nuo sek liai var toja mus kal bos dar ky mo in stru men tus. Prie šas, anot prie žo džio, pri bai gia mas jo pa ties gin klu ka li nių, vi suo menės aut sai de rių ir nau jų jų lie tu vių kul ti vuo ja mu žar go nu, kon cen truo ta ne va ly vos kal bos do ze, be užuo lan kų tei giant, kad nuo šios nežabo tos, nuož mios jė gos li te ra tū ra pri va lo at siri bo ti. Re cen zen tas lin kęs šo ki ruo ti nai vią au di to ri ją, ma ni pu liuo da mas jos pa tik lu mu, ap si me ta ko vians kos cheb ros at sto vu, ta čiau jo po zi ci ja tie siai iš reikš ta pra de dant kny gos pa va di ni mo pa ra fra ze Diag no zė: skus ta gal vis ir bai giant žiauro ku nuosp ren džiu, ne pa lie kan čiu jo kių vil čių: Te gu šią kny gą skai to ban ditai ir kek šės, jei dar mo ka skai ty ti. Ji to kiems ir skir ta. Lie tu vių li te ratū ra pui kiau siai gy vuos ir be jos 8. Pras čiau sios mė ne sio re cen zi jos me di nis or di nas be kon ku ren ci jos tu rė tų tek ti Gin ta ro Bleiz gio su rengtam Ra sos Ka li naus kai tės pir mo ei lėraš čių rin ki nio Įkal čiai teis mui 9. Šį sy kį pa li ki me nuo ša ly pa čią po ezi jos 7 Sta niu lis T., Epo chos vai kas nau ja sis di pu kas, in: Li te ra tū ra ir me nas, , Nr. 16, p. 10. kny ge lę, nes ir re cen zen tui ji, at ro do, ne la bai te rū pė jo. Jo pra kal bo je yra visko, kas ken kia ar net suž lug do ob jek ty vios re flek si jos pla nus: per nelyg iš ryš kin ta, bau gi nan čia re to ri ka su stip rin ta pro ku ro ro-tei suo lio po za ( Ga liu ne be ap si me ti nė ti ir ne be bū ti li te ra tū ros nu si kal tė liu ; Da bar gi Įkal čiai pa kliu vo tie siai ant teis mo sta lo ), nie kuo ne pa rem tas pa si pū timas, as me niš kų re ak ci jų ir emo ci jų neval dy mas ( At vi rai pri si pa žin siu, kad ši kny ga ma ne tie siog siu ti na, čia kaž ko kios gra fo ma ni jos, tuš čia ma ni jos pe ryk la ), tra giš kai juo kin gi pra na šo mos tai ( Šie įkal čiai kaip juo das šešė lis per se kios Ra są vi są gy ve ni mą, jei gu ji dar ra šys ei lė raš čius ), ga lų ga le pa pras čiau sios pa gar bos žmo gui (te gul ir vi sai ne pa žįs ta mam) sto ka. Anks čiau dis ku si jo je pa reikš tas Gedos pa gei da vi mas su kau pu iš pil dy tas: re cen zen tas kan da be ato dai riš kai, ne tver da mas pyk čiu, eik vo da mas, tiesiog be gai les čio iš bars ty da mas pasku ti nius nuo sek lios, ar gu men tuo tos kal bos li ku čius. Teis mo au to ri teto ne gelbs ti nė iš ša lies pa skir tas liaudies ad vo ka tas, su pran tąs, kad bent 8 Kem pins kis M., Diag no zė: skus ta gal vis, in: Šiau rės At ėnai, , Nr. 15, p To liau pa tei kia mos ci ta tos iš: Bleiz gys G., jau lai kan tis pa do ru mo kri te ri jų bū tina su da ry ti įspū dį, esą te be si lai ko ma se no jo prin ci po au dia tur et al te ra pars. Vis dėl to kin ta tik kal bė ji mo to nas, bet ne kie ta, ty laus plunks nos krebž de sio ne pra mu ša ma ži no vo nuo sta ta: vie toj ak lo, pa tį ver tin to ją itin kom pro mituo jan čio įsi ūčio dy go ka, nors kiek nuo sai kes nė pa šai pa: Ka žin ko kie pa gy ve nę dė dės (ir te tos) už lei do ją ta ria mų tie sų apie ei lė raš čius miglo mis. [...] Pa ne lės ne bū na taip la bai nu si kal tu sios 10. Ad vo ka tas dargi vardan tei sy bės sa vo nuo žiū ra iš pe šio ja ke lias ei lu tes, ku rios ar ti mes nės jo įsivaiz duo ja mam po ezi jos mode liui: mat rei kia ka žin kaip nu trauk ti ne jau kią ty lą, su si da riu sią nuš čiu vus rėks mingoms pro ku ro ro ti ra doms. Pa ša li nis pro ce so ste bė to jas liūd nai at si dūs ta: li te ra tū ros ba ruo se, kaip ir gy ve ni me, nuo teis mo iki ko me dijos tik žings ne lis... Be lie ka guos tis, kad čia pri im tų rūs čių spren di mų vyk dy ti ne pri va lo ma, kad nuosp rendžiai lie ka po pie ri niai. Tei sė tai ten ka kon sta tuo ti: ma ža dar mu my se pa siti kėji mo tei sin gu mu... Ir nė ne rei kia aiš kin ti, ko dėl. Teis mas, in: op. cit., p Liau dies ad vo ka tas, Re cen zi jos tę si nys: gi na mo ji kal ba, in: op. cit. Dar kartą modernaus meno muziejaus klausimu elona lubytė kalbina giedrę jankevičiūtę ir marių vaupšą Ge gu žės 18 d. mi ni ma Tarp tau ti nė mu zie jų die na. Fi nan sų ana li ti kės Mar ga ri tos Star ke vi čiū tės at lik ta biu dže ti nio Lie tu vos kul tū ros fi nan savi mo ap žval ga pa ro dė, kad į mu zie jų mū sų ap lin ko je vis dar žiū ri ma kaip į su stin gu sių daik tų sau gyk lą. Kas truk do su vok ti mu zie jų kaip pra smingą, tu ri nin gą švie ti mo, lais va lai kio pra lei di mo, ben dra vi mo erd vę? Šiandien Lie tu vo je yra 3 na cio na li niai, 16 res pub li ki nių, 55 sa vi val dy bių, 272 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

57 k u l t ūr a 16 ži ny bi nių, 4 pri va tūs mu zie jai, ap rė pian tys įvai rių mū sų gy ve ni mo sri čių pra ei tį. Per pas ta rą jį de šimtme tį mū sų gy ve ni me vy ko stiprūs po ky čiai, o mu zie jų gy ve ni mo rit mas, veik los bū dai li ko be veik ne pa ki tę. XX XXI a. visuo me nė tu ri jos pa saulė vo ką ati tin kan čios mu zie ji nės erdvės, api brė žian čios nū die nos pa tir čių ver tę, tiek kū rė jams, tiek žiū ro vams lei džian čios pa si jus ti vyks tan čių pro cesų da ly viais, kaip tai bu vo tar pu ka riu stei giant M. K. Čiur lio nio ga le ri ją ar Vy tau to Di džio jo Ka ro muzie jų, įprasmi nu sius to me to sie kius ir ide a lus. Atsi nau ji nan čio je ap lin ko je tu ri ras tis per mai nas ska ti nan ti alter na ty va tiek poli ti ko je, tiek eko no mi ko je, tiek muzie ji nin kys tė je. To kia alter na ty va ga li tap ti na cio na li nis mo der naus me no mu zie jus. Pir mą syk to kios ins ti tucijos idė ja iš kel ta 1989 m. vy ku sia me Lietu vos dai li nin kų są jun gos su važia vi me m. Lie tu vos kul tū ros kon gre se pri im tas nu ta ri mas steig ti na cio nali nę mo der naus me no ga le riją. Jis pa kar to tas 1997 m. Du bin gių de kla raci jo je m. Soro so šiuo laiki nio meno cen tras (SŠMC) Lie tu vo je su ren gė tarp tau ti nę kon fe ren ci ją Moder nio jo me no mu zie jus: nuo idė jos iki re a li za vi mo. Kon fe ren ci jos me džia ga pa skelb ta Kran tuo se (2000, Nr. 2) m. ru de nį Kul tū ros ir me no insti tu tas ir Tarp tau ti nės dai lės kri ti kų aso cia ci jos (ai ca) Lie tu vos sek ci ja ren gia tam skir tą kon fe ren ci ją Menas ro dy ti me ną. Tai gi mu zie jaus kon cep ci ja pa ma žu įgy ja vis aiš kesnį pa vi da lą. At rodo, kad jau ap si spręsta ir dėl sie nų. Nu tar ta, kad mu zie jus įsi kurs re konst ruo ta me bu vu sio re voliu ci jos mu zie jaus pa sta te de ši nia jame Ne ries krante. Jo stei gi mas įtrauk tas į Lie tu vos tūks tant me čio mi nė ji mo pro g ra mą. Kiek ti kė ti na, jog vi są XX a. puo se lė ta idė ja pa ga liau įgis kū ną ir taps tik ro ve? Apie tai mū sų žur na lo bend ra dar bė Elo na Lu by tė kal ba si su dailės is tori ke Giedre Jan ke vi čiū te ir ver sli ninku, šiuo laiki nio me no ko lekci nin ku Ma riu mi Vaup šu. Ko dėl svars tant nau jo mu zie jaus kū ri mo bū ti ny bę nuo kal bų nie kaip ne per ei na ma prie dar bų? G. J. Prie žas tys bu vo ap tar tos prieš po rą me tų vy ku sio je SŠMC kon feren ci jo je. Trum pai ta riant, rei kė tų pra dė ti nuo kon cep ci jos ir kon kre čios veiks mų pro gra mos. Dar bo gru pę, kuri pa reng tų aiš kią bū si mo mu zie jaus vi zi ją, re gis, jau ke ti na ma su da ry ti. Ko dėl taip il gai dels ta? Tur būt ne buvo žmo gaus, ku ris ryž tų si už si krau ti sau to kią at sa ko my bę ir dar bų naš tą. Be to, ne ga li ma pa mirš ti, kad nau jausios dai lės kū rė jų ir mė gė jų po rei kius iš da lies ten ki na Šiuo lai ki nio me no cent ras. Vi sai ne se niai šią sfe rą taip pat glo bo jo SŠMC. Taip dau gu ma veik liau sių bei am bi cin giau sių me no pa sau lio vei kė jų bu vo už im ti. Tie, ku riems rū pi mo der nio ji dai lė, t. y. XX a. pir mos pu sės dai lė ar ba ty lu sis mo der niz mas, dir ba dau giau sia akade mi nė se struk tū ro se ir ty liai ku ria sa vus įsi vaiz duo tus mu zie jus. Tar ki me, kad ta vo mi nė ta dar bo gru pė pa rengs mu zie jaus kon cep ci ją, jo kū ri mo pro gra mą. Kils lė šų pro ble ma. Ar re a lu kal bė ti apie ki tus me ce na tus, iš sky rus vals ty bę? G. J. Dar tar pu ka riu Pau lius Ga launė ra šė, kad Lie tu vo je nė ra ir nebus nei ro k fe le rių, nei me lo nų. Šiuo po žiūriu si tu a ci ja ne pa si kei tė, ir gru pe lė en tu zias tų Vil niu je mu zie jaus ne įkurs, nes ne ras to kių rė mė jų, ko kius tu rė jo Niu jor ko mo der naus me no mu zie jus, įsteig tas Di džio sios kri zės išva ka rė se 1929 m. Abe jo ju, jog lab da ros ir pa ramos įsta ty mas bus tiek pa tobu lin tas, kad pa ska tin tų įmo nes fi nan suo ti kul tū ros įstai gas to kiu mas tu, kaip, pa vyz džiui, Švei ca ri jo je, kur Hof fman- La Ro che far ma ci jos kon cer nas tie siog sa vo Ba ze lio būs ti nės teri to ri jo je atida rė Je a no Tin gu e ly muzie jų. Mu zie jų stei gi mu pas mus pa jė gi rū pin tis tik vals ty bė. Tai ne reiš kia, kad ne rei kia ieš ko ti ry šių su pri va čio mis ver slo struk tūro mis. G. J. Ži no ma, kad to kių ry šių ieško ti rei kia. Juk kol kas sun ku ti kė tis paramos vien dėl to, kad vi suo me nė ne ži no, ko kį mu zie jų ke ti na ma kur ti bu vusia me re vo liu ci jos mu zie ju je. Būti na po pu lia rin ti mu zie jaus idė ją. Ypač kad mo der naus ir šiuo lai ki nio me no mu zie jus ga li tap ti trau kos cen t ru. Pri si min ki me, kaip bu vo suor ga nizuo tos Ja no Ma tej kos Žal gi rio mūšio ir krikš čio ny bės dai lė je pa ro dos. Pub li ka plū do į šiuos ren gi nius, nes re kla mi nė kam pani ja tie siog įtei gė, jog tas, kas jų ne ma tė, ne ga li jaus tis pil na ver tis vi suo me nės na rys. Na, gal kiek ut ri ruo ju. Ži no ma, iš plė to ta rekla mi nė kam pa ni ja bus veiks min ga tik iš pra džių, bet tin ka mai or ga ni zuo jant mu zie jaus veik lą, ga li ma for muo ti įvai rių vi suo me nės sluoks nių po rei kį da ly vau ti jo gy veni me, fi nan siš kai pa jė ges nius vi suo me nės na rius pa ska tin ti fi nan suo ti pa ro das, pir kti eks pona tus, bib lio te kos ar ar chy vo įran gą ir t. t. Na, o jei bū tų pi ni gų ar chy vui, bib lio te kai, lei dy bai, ki no sa lei, vai kų dai lės mo kyk lai, jei būtų skai to mos pa skai tos apie dai lę, ro do mi mo ko mie ji fil mai, mu zie jų vi si ži no tų, lan ky tų, jį rem ti tap tų gar binga. Bet kol kas pas mus to kio mu zie jaus ne bu vo, tad na tū ra lu, jog dau gu ma ver s li nin kų ir val di nin kų ne la bai su v o kia, kuo to kia ins ti tu ci ja ga li bū ti pa trauk li, nau din ga, svar bi. Koks dai lės mu zie jaus sta tu sas mū sų vi suo me nė je, pa ro dė Čiur lio nio kū ri nių eks po zi ci jos Or say mu zie ju je ver ti ni mai. Bu vo me in for muo ti apie ren gi nių ei gą, pran cū zų ir ki tų už sienie čių re ak ci ją, ta čiau dė me sys pa rodai Pa ry žiu je ne ska ti no pa si žiū rė ti, ko kio mis ap gai lė ti no mis są ly go mis pa tys sau go me mū sų na cio na li nio pa si di džia vi mo kū ri nius. Gal nau jo mo der naus me no mu zie jaus sta ty bos po pu lia ri ni mo ak ci ja kaip tik pa dė tų keis ti po žiū rį į mu zie jus, su vok ti, jog jie nė ra tik me no kū ri nių sau gyk la. O kaip tu su pran ti mo der naus ir šiuolai ki nio mu zie jaus vie tą bei reikšmę? G. J. Tie są sa kant, ma nau, kad toks NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 273

58 k u l t ūr a M. V. Vie na prie žas čių ta, kad įstaty mų lei dė jai ne pa si ti ki ver sli nin kais, kas, ma nau, nė ra pa grįs ta. Ki ta dėl su dė tin gos eko no mi nės kraš to būk lės lais vų pi ni gų ver sle da bar nė ra. Iš vals ty bi nių ins ti tu ci jų pu sės trūksta di des nės ini cia ty vos nu ma tant il galai kę stra te gi ją. Juk teik da mas lab da rą ir pa ra mą, aš ne gau nu fi nansi nės nau dos, tik ne mo ku mo kes čių už lab da rai ati duo tą su mą ir dre bu, kad ateis žmo gus iš vals ty bi nės įstai gos ir iš kra tys dėl to, kad tu riu per daug pi ni gų. Vals ty bės ins ti tu ci jos į ver slą žiū ri kaip į ob jek tą, ku rį vi są lai ką ga li ma gręž ti. Ki ta ver tus, pa ra mos ne ska ti na me ni nin kų ben druo me nės ir kul tū ri nių ins ti tu ci jų už da ru mas. Nacionalinė galerija m. gegužė. Tomo Vyšniausko nuotrauka M. V. Jei šian dien ener gin ges nis me ni nin kas su si ran da rė mė jų, reiškia, kad me cha niz mas vei kia. Ki ta ver tus, kol kas tai vyks ta tik as meni nių konmu zie jus yra bū ti nas kiek vie nos norma lios vals ty bės gy ve ni mo at ri bu tas. Mo der naus me no mu zie jus ga lė tų bū ti di na miš kas ir mo bi lus ta prasme, kad gre ta nuo la ti nės eks po zi ci jos nuo lat reng tų kei čia mas pa ro das. Juk dai lės kū ri niai aki vaiz džiai liu di ja Lietu vos mo der ni za ci jos ke lius bei for mas, lei džia pa ma ty ti, ko kia bu vo, pa vyz džiui, tar pu ka rio lie tu vos eli ti nė kul tū ra, kaip klos tė si ma si nė kul tū ra, var to ji mo vi suo me nė. Juk pla ka tai, re kla mos, pa kuo tės, vi sokie bui ties reik me nys už ima svar bią vie tą mūsų gy ve ni me, to dėl daug kam įdo mi ir jų is to ri ja. To kia me mu zie ju je at si rastų vie tos ir po ka rio ofi cio zui, ir ty liajam mo der niz mui, iš ryš kė tų at ski rų dai li nin kų vie ta dai lės is to ri jo je, jie nebe si jaus tų ne rei ka lin gi, pa mirš ti. No rė tų si ti kė tis, kad toks mu zie jus pa ska tin tų ir kul tū ros is to ri jos re fleksi ją, įvai raus po bū džio lei di nių apie XX a. dai lę lei dy bą. Biu rok ra to bū tų ga lima pa klaus ti, kad jei jau ku ria mas Lie tu vos ins ti tu tas, gal vo ja ma apie mū sų kul tū ros rep re zen ta ci ją, tai kaip tiki ma si iš si vers ti be mo der naus ir šiuo lai ki nio me no mu zie jaus? Kū ri niai paro doms ne ga li bū ti ren ka mi vien iš dai li nin kų dirb tu vių, yra bū ti nas nuola ti nis rin ki nys. Rei kia spe cia lis tų, ku rie su vok tų, kaip ren gti pa ro dą, ką ro dyti. Joks biu rok ra tas tokio dar bo neat liks. Vi sa tai tie sa. Bet ar mes ga li me sva jo ti apie to kią ins ti tu ci ją, tu rė da mi ome ny je esa mą ša lies eko no mi nę būklę? G. J. Ne ma nau, kad toks mu zie jus mums per bran gus. Juk to kia ins ti tuci ja pa dė tų spręs ti ne tik švie timo, bet ir lais va lai kio pro ble mą, ku ri ak tu a li įvai riems so cia li niams sluoks niams bei am žiaus gru pėms. Ki ta ver tus, svei ko pro to bei vi suo me ni nės nau dos ar gu men tai pas mus tu ri men ką po veikį. Gal būt dar ir šiuo po žiūriu ver tė tų kal bė ti apie kul tū ri nės vi suo me nės bei ver sli nin kų ben dra darbia vi mą. Svar biau sias da ly kas čia bū tų ne fi nan si nė pa ra ma, o įtakin gų as menų da ly va vi mas mu zie jaus veik lo je, for muo jant vie šą ją nuo mo nę, tobu linant vi suo me nės po vei kio prie mones su biu rok ra tė ju siai vals ty bei. Va ka rų pa sau ly je, ku rio mo de liai adap tuo ja mi mū sų ap lin ko je, eg zistuo ja kul tū ros ir ver slo sluoks nių bendra dar bia vi mo, pa ra mos sis te ma. Šių pro ce sų sklai dą mū sų ap lin ko je tu rė tų ska tin ti 1993 m. pri im tas ir nuo lat tobu li na mas lab da ros ir pa ra mos įstatymas. Kas truk do efek ty vią jo veik lą? Ar įma no ma Lie tu vo je ku riant na ciona li nį mo der naus me no mu zie jų tikė tis ver sli nin kų pa ra mos, šį su ma ny mą pa da ry ti jiems pa trauk lų? M. V. Ma nau, kad taip. Šio je veiklo je pra vers tų ver sli nin kų pa tir tis. Įma no ma ir pra smin ga pa nau do ti ver slo žmo nių pa tir tį, ry šius, or gani zaci nius įgū džius, ku rie, aiš kiai nu ma čius sie kia mus tiks lus, ga lė tų bū ti veiks min ges ni už gry nų jų pi ni gų sub si di jas. Taip 1999 m., be si kei čiant vy riau sy bėms, pra dė ta for muo ti specia listų ta ry bas Lie tu vos ener ge tinė se įmo nėse. Pa vyz džiui, Lie tu vos du jo se tary ba su da ry ta iš skir tin go pro fi lio spe cia lis tų tei si nin kų, ver slo kon sul tan tų, ver sli nin kų. Jie pa dė jo pa gy vin ti kon ser va ty vios or ga ni zaci jos veik lą. To kį spren di mą ga li ma pri tai ky ti įvai rio se sri ty se. Pa na ši prak ti ka eg zis tuo ja ir Va karų kraš tuo se. Da ly va vi mas kul tū ri nių ins ti tu ci jų ta ry bų veik lo je ne vi sa da sie ja mas su fi nan si ne pa ra ma. Tu rint ome ny je siau ros rin kos ir jau no vers lo ga li my bes, pas mus įma no mas tik toks ben dra dar bia vi mo mo de lis? 274 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

59 visuomenė tak tų ly gy je. Tar ki me, įsi kū rė Lie tuvos tarp dis cip li ni nių me nų aso cia ci ja, ta čiau į ką orien tuo ti jos tiks lai, kaip ga li ma juos pa siek ti? Ne ma tau, kas ją sie tų su ap lin ka. Neži nau žmo gaus, ku rio gal vo je bū tų api ben drin ta vie tinių san ty kių vi su ma. Kul tū ri nė ter pė yra la bai emo ci nė, ne konst ruk ty vi. Kol kas tam truk do ryš kus pas ta rojo de šimt me čio me ni ninkų po lin kis į in di vi du a liz mą, al ter naty vos bei kon ku ren ci jos trū ku mas meno gy veni me. Tu riu min ty je ne funk ci jas, o ko ky bę. Pa vyz džiui, aš ne su nei teisės, nei eko no mi kos spe cia lis tas, bet bū da mas pro fe sio na lus va dy bi nin kas ir pri im da mas spren di mus api ben drinu vi sų sri čių in for ma ci ją. Tuo tar pu pro fe sio na lių me no va dy bi nin kų beveik nė ra, o me ni nin kai, ypač mū sų kar tos, ki taip ne gu ban dan tys keis ti vie ti nę ap lin ką ver sli nin kai, per daug orien tuo ti į iš orę. Ar yra vil čių, kad jie at sig ręš vei du į Lie tu vą? Op ti miz mas kaip pi lie tiš ku mo pa grin das Ne le ga li Ar tū ro Pau laus ko tvo ra, se nos is to ri jos apie nau jos val džios at sto vų rie te nas ar net muš ty nes su kai my nais ir ki tais ar ti mais sa vo bei sun kiai pa aiš ki na mas vi ce mi nist rų po lin kis pri si ger ti ke lio nių į už sie nį me tu yra smul kme nos. Ne ma lo nios smul kme nos, ku rios dau ge liui lie tu vių lei džia dar kar tą nu si vil ti po li ti kais, val džia ar net ne pri klau so my be, ta čiau vis dėl to smul kme nos. Mi nist rų ko rup ci ja, di de lė ar maža, nė ra smul kme na iš prin ci po. Kol kas vi si mi nist rai, pa gau ti už ran kos, atsi sta ty di no. Gal jau pra ėjo lai kai, kai vi daus rei ka lų mi nist ras, va ži nė jęs vog ta ma ši na, ga lė jo pa sa ky ti Nieko apie tai ne ži no jau ir lik ti sa vo kė dė je. Net ne si no ri sa ky ti lik ti parei go se. Tik žmo nės tuo ne la bai ti ki. Vie nas Alfredas Karčiauskas M. V. Ne nuo jų vie nų tai pri klau so. Pri klau so ir nuo ap lin kos. Gal kultū ri nės ko mu ni ka ci jos po rei kį pa jus už sie ny je pa si mo kiu sių, pa dir bė ju sių žmo nių kar ta. Sės lio sios, už da ro sios ben druo me nės da lies men ta li te tas kin ta daug lė čiau. Šie žmo nės la bai iner tiš ki, im pul sy vūs. Be to, tai bendra vi mo pro ble ma. Pa vyz džiui, Ro ta ry klu bo na riai or ga ni za vo ap si lanky mą ŠMC vy ku sio je pa ro do je Ne kaltas gy ve ni mas. Ma nau, kad kryp tingai dir bant, su si for muo tų įvai rių vi suome nės sluoks nių po rei kis lan ky tis vie no je ar ki to je vie to je su šei ma, drau gais. Ne rei kia iš kar to rei ka lau ti, kad ver sli nin kas su pras tų me ną kaip pro fe sio na las, rei kia jį pri si jau kin ti. Jau čiu tai pats, kai ten ka su in te resuo tiems as me nims pa dė ti su si tik ti su me ni nin kais. Ir vals ty bė čia nieko ne ga li pa dė ti. Vals ty bė pri si ė mė ne pagrįs tų so cia li nių įsi pa rei go ji mų. Štai žem dir bių pro ble mos yra so cia li nės, bet ko dėl kiek vie nas pi lie tis tu ri inves tuo ti į žem dir bio par šą? Kul tū ro je de rė jo daug anks čiau perei ti prie pro jek ti nio fi nan sa vi mo. Jei kul tū ros ins ti tu ci ja ne pa jė gi pri si taiky ti prie nau jų ad mi nist ra vi mo są lygų, to kiu at ve ju tu ri bū ti skel bia mas at vi ras kon kur sas. At si ras tų žmo nių, ku rie tas pro ble mas iš spręs tų. Grįž tant prie ver slo ir me no san tykio, rei kė tų pa ste bė ti, kad Lie tu vo je in ves tuo ja ma į ver slą, į ban ki nin kys tę, vyks ta laips niš ka tarp tau ti nio ka pita lo kon cen tra ci ja, o me ni nė ter pė yra la bai už da ra. Ste bint kul tū ros reiš ki nius, at ro do, kad vis kas vyksta pa kan ka mai iner tiš kai, aš ne matau šiuos klau si mus spren džiančios ins ti tu ci jos, kaip tai įpras ta Va ka rų vals ty bė se. Lie tu vo je me no ter pė yra nu skriaus ta. Ver slo pa sau ly je vals tybės dė me sys kon cen truo tas į pa gal bą, in teg ruo jan tis į tarp tau ti nius proce sus, stra te giš kai orien tuo ja ma si į va ka rie tiš ką mo de lį. Tai siau ros ir ne di na miš kos šiuolai ki nio pro fe sio na laus me no rin kos pa sek mė. Ko kios prie lai dos pa dė tų pa žvelg ti į dai lės kū ri nį ne tik kaip es te ti nį, bet ir in ves ti ci nį ob jek tą? M. V. Vie na prie žas čių yra ta, kad nė ra ins ti tu ci jų, ku rios for muo tų me no rin ką. Kol nė ra šiuo lai ki nio me no mu zie jaus, auk cio nų ir ga leri jų tink lo, ne at si ras me cha niz mas kū rinį pa vers ti į pi ni gus. An tra ver tus, ne ma tau Lie tu vo je me no eks por to stra te gi jų tiek vals ty bi nio po žiū rio, tiek ins ti tu ci nės ini cia ty vos. Per ką mes ei na me į pa sau lį, kas yra stra tegi niai mū sų part ne riai? pa žįs ta mas, skirs tan tis valsty bi nius gra šius naš lai čiams, pa sa kojo, kad ne se niai jam siū lė ky šį 5% nuo tų pa čių gra šių, jei naš lai čiai iš leis juos to je par duo tu vė je, ku rio je rei kia. Jis at si sa kė, nes šva ri są ži nė ge riau ne gu 5%. Ta čiau bal suo ti jis ne ina. Ir ne todėl, kad vie nas bal sas nie ko nele mia. To dėl, kad vi si jie to kie patys, ei na į po li ti ką tik dėl to, kad at si im tų sa vo pro cen tus. Gre ta jau mi nė tų is to ri jų, ku rios pagy vi na nuo bo džią kas die ny bę, ta čiau ga li ir įstum ti į dep re si ją net tvir tą de mok ra ti jos ir pi lie ti nės vi suo me nės ša li nin ką, ban dy mus už čiuop ti, kas vyks ta Lie tu vos po li ti ko je, daž niau siai ga li ma su for mu luo ti tri mis pa grindi niais klau si mais: Kas yra nau jo ji po li ti ka?, Ar iš si lai kys Vy riau sy bė NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 275

60 visuomenė iki švie žių bul vių? (da ta vis kinta) bei Ku ri fi nan si nė gru pė pri vati zuos Lietu vos du jas (ar ką ki ta, vals ty bi nių įmo nių dar yra pa kan ka mai daug)?. At sa ky mai į juos ga li bū ti to kie pat pe si mis ti niai. Į pir mą klau si mą ga li ma at sa ky ti taip: Nau jo ji po li ti ka tai už mirš ta se na. To kį at sa ky mą la biau siai mėgs ta Nau jo sios po li ti kos ko a li ci jos oponen tai bei į vi sa da mėgs tan tį pa de juo ti skai ty to ją orien tuo ti laik raš čiai. Taip aiš kin ti la bai leng va, už mir šus, ko dėl at si ra do nau jo ji po li ti ka. O at si ra do ji dėl se nų pro ble mų. Skai ty da mas 2000 m. me ti nį pra neši mą, Pre zi den tas Val das Adam kus dar kar tą at krei pė į jas dė me sį ir pa ragi no ieš ko ti naujų bū dų joms spręs ti. Ži no ma, la bai gai la, kad jis iš kart nepa siū lė nau jo po žiū rio. Ta da vei kiau siai ne bū tų reikė ję ir pa va di ni mo nau jo ji po li ti ka, bū tų ga li ma tie siog im ti šias pro blemas spręs ti. Tai gi nau jo ji po li ti ka yra ieš ko ji mas. Ir rei kia ti kė tis, kad jis ne si baigs su Nau jo sios po li ti kos ko a li ci ja, su Pau laus ku ir Pa ksu. Se nie ji ir naujie ji cen tris tai tvir ti na: nau jo ji po li ti ka tai cen triz mas, ku riam bū din ga tai, kas ge riau sia ir kai rė je, ir de ši nė je. Tik la bai leng va iš de ši nės per im ti pa ža dus kel ti ver slą, o iš kai rės didin ti pen si jas. Ir Nau jo ji po li ti ka per ne lyg daž nai ei na leng viau siu ke liu, pa mirš da ma, kad net ir ne labai iš prusę rin kė jai ga li nu tar ti, kad vie nu metu ge riau siek ti tik vie no šių dvi ejų tiks lų. Be lie ka pri dur ti, kad po pu liz mas nė ra di džiau sias blo gis, be jo de mok ra ti ja tik riau siai ne ga lė tų gy vuo ti. Tik jis tu rė tų bū ti bent šiek tiek iš ra din ges nis ir ne už kirs ti ke lio rim tiems dar bams. Dar bai bus, nau jo ji po li ti ka tai prag ma tiz mas, štai taip tvir ti na jos at sto vai. Ta čiau, re mian tis šiuo prag ma tiz mu, pir mas val dan čio sios ko a li ci jos dar bas bu vo le ga li zuo ti azar ti nius lo ši mus. Ga li ma il gai ginčy tis, ver ta ar ne ver ta le ga li zuo ti lo ši mus. Tik var gu ar kas gin čy sis, kad tai ne tu rė tų bū ti Vy riau sy bės dar bų pri ori te tas. Šiek tiek dau giau po zi ty ves nio prag ma tiz mo at si ran da kal bant apie ant rą jį nau jo sios val džios pri ori te tą mo kes čių ma ži ni mą. Jau se niai dau ge lis ma no, kad mo kes čiai Lie tu vo je per di de li. Ta čiau apie jų maži ni mą už si min da vo ar ba Lais vo sios rin kos ins ti tu tas, ar ba koks vie ni šas po li ti kas du me tai prieš rin ki mus, ku rio svei kas pro tas šią min tį privers da vo už mirš ti pa kan ka mai greit. Pro ble mos nie kas ne svars ty da vo, o ypač ne svars ty da vo, kaip prak tiš kai ją spręs ti. O štai li be ra lai ne tik su darė kon k re tų pla ną, bet po ku rio lai ko tu rėjo ir drą sos pri pa žin ti, kad jis nė ra pats ge riau sias, ne pai sant ati ti ki mo li be ra liz mo ka no nams. Pra si dė jo rea li dis ku si ja apie re a lias pro ble mas. Pa gal blo giau sias lie tu vių tra di ci jas ši dis ku si ja ga lė tų tęs tis be ga lo, nie ko ne da rant. Net ir tai ge riau, ne gu ty lėti. Tik apie la bai daug pro ble mų vis dar ty li ma, o ir dvi ejų rim tes nių ini ciaty vų per pu sę me tų ma žo ka. Nau jo ji po li ti ka dar ir la bai jauna bei ne pa ty ru si. Jos at sto vai lin kę ir tai nu ty lė ti. Ta čiau tiek kairie ji, tiek de ši nie ji, jau spė ję pa bū ti ir val džio je, ir opo zi ci jo je, ran da kaip pasi nau do ti pro ce dū rų ir pa pras tų poli ti nių gud ry bių ne iš ma ny mu. To dėl ak tu a lus tam pa ant ras klau si mas Ar iš si lai kys vy riau sy bė? Į jį val dančio sios ko a li ci jos at sto vai at sa ko: Tai ne la bai svar bu, mes tie siog dir ba me sa vo dar bą. Tuo tar pu ap žval gi nin kai, lai kan tys sa ve re a lis tais, daž niau siai sa ko tvir tą ne. Kai ku rie net gi nepa aiš ki na mai at kak liai. An tai Rū ta Gri ne vi čiū tė vos ne kiek vie ną die ną Klai pė do je tie siog ban do už kal bė ti: Nau jo ji są jun ga juk iš tie sų kai rie ji, jie ne iš ven gia mai su si dės su soc demais. Jei laik raš tis bū tų na cio na li nis, tik riau siai ir už kal bė tų. Abu at sa ky mai taip pat šiek tiek va ro į ne vil tį. Ne svar bu liū di na todėl, kad at ro do, jog ko a li ci jos gy va vimu su in te re suo tas vien Pre zi den tas. Nau jo ji po li ti ka tai vi sų pir ma jo kū di kis, ne tik idė jiš kai, bet kar tais ir tie siog ver čiant ko a li ci jos part ne rius ieš ko ti su ta ri mo. Griež tas ne iš silai kys liū di na, nes la bai daug kas abe jo ja pa čia ga na prieš ta rin gos koa li ci jos gy va vi mo ga li my be, ga li my be pa siek ti kom pro mi są. O juk kaip tik tai yra pa grin di nis vais tas nuo jaunos de mok ra ti jos li gų per di de lio as meny bių su reikš mi ni mo ir ne su ge bė ji mo su de rin ti in te re sus. Ga li ma tik vil tis, kad šią pro ble mą spręs ti pri vers pa ti re a ly bė. Da bartinė Vy riau sy bė pir mo ji itin skir tin gų po li ti nių jė gų ko a li ci ja. Ta čiau tik rai ne pas ku ti nė. Per at ei sian čius Sei mo rin ki mus vei kiau siai net soc de mai ne su ge bės su da ry ti vien par ti nės vy riau sy bės, nors jų po pu lia ru mas jau dabar bau gi na opo nen tus, o jiems pa tiems tei kia daug vil čių. Gal būt rei kės ir glau des nio ben dra dar bia vimo tarp visų di džių jų par ti jų, ku rio pir mo ji kregž dė bu vo ba lan džio vidu ry je įkurta ke tu rių par ti jų ly de rių ko mi si ja svar biau sioms Lie tu vos pro ble moms spręs ti. Tik ši ko mi si ja iš si sė mė beveik ne pra dė ju si dėl vie nos pa pras tos prie žas ties. Net ir ko legiš kai da bar ti niai ly de riai ne no rė jo pri im ti jo kių spren di mų, nes ven gė at sa ko my bės. La bai pa na šu, kad ly de riai ir jų parti jos net ir į val džią ne no ri, nes bi jo at sa ko my bės. Soc de mai jau ne kartą iš si ta rė dar ne da bar. Ne pai sant tos ap lin ky bės, kad jie jau da bar turbūt ga lė tų nu vers ti esa mą Vy riau sybę ir su for muo ti nau ją, nes Nau jo sios po li ti kos Vy riau sy bė Sei me fak tiš kai jau ta po ma žu mos Vy riau sy be. Ta čiau iki pre zi den to rin ki mų dar li ko per daug lai ko, iki jų ga li ma ir su si tep ti. Ar ba, sau gant Al gir dą Bra zaus ką nuo su si te pi mo ir ne ski riant jo mi nistru pir mi nin ku, iš si duo ti, jog šis me la vo sa ky da mas, esą jam ne rū pi gar bė ir pre zi den to pos tas. Taip aiš kė ja, kad stra te gi niai vals ty bės in te re sai nė ra to kie svar būs, kaip stra te gi nis pla nas at ei ti į val džią už si tik ri nus ir dau gumą Sei me, ir pre zi den to pos tą. Mat ta da ne lie ka at sa ko my bės nei prieš ki tas po li ti nes jė gas, nei prieš Pre ziden tą, tu rin tį ki to kią nuo mo nę. Ga li bū ti ir dar blo giau. Su sie jus Pre zi den to Bra zaus ko ne pa si ten kini mą sa vo ga lio mis pir mo sios ka den 276 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5

61 visuomenė ci jos pa bai go je, bū ti ny bę soc de mams jį iš kel ti kan di da tu pre zi den to rin kimuo se (nes nė vie nas ki tas po li ti kas ne ga li taip tvir tai ti kė tis per ga lės) ir vis pa si ro dan čius ra gi ni mus keis ti vi so mis bė do mis kal ti na mą vals ty bės ins ti tu ci nę są ran gą, ga li ma spė ti, kad soc de mai tik rai su gal vos kon sti tu ci nę re for mą. Pa vyz džiui, pri si mins se ną pla ną pa vers ti Lie tu vą gry nai par lamen ti ne res pub li ka, vi lian tis, kad kairuo liš kos rin kė jų nuo tai kos už tik rins il ga lai kį soc de mų do mi na vi mą. Ar ba at virkš čiai, stip rin ti pre zi dento ga lias, vi lian tis, kad net ir vie na pen ke rių me tų ka den ci ja yra pa kan ka mai il ga di de liems dar bams nu veikti. Tai gi ga li ma ma ni pu liuo ti at sa ko my be ir prieš rin kė jus. Kai val džia ši taip ne bran gi na ma, ne bran gi na jos ir ko a li ci jos part ne riai. Ar tū ras Pau laus kas, ne pai sant li bera lų pa ža do rem ti jį pre zi den to rinki muo se, ra miai svars to ga li my bę prieš šiuos rin ki mus tar tis su kai riai siais. Taip jis pa mirš ta daug pa pras tes nį būdą tap ti so li džiu po li ti ku, nei po li ti nės in tri gos. Ta po li ti nė jė ga, ku riai valdant gy ve ni mas Lie tu vo je po tru pu tį pra dės tvar ky tis ne tik eko no mi kos, bet ir sau gu mo, vi suo me nės suta ri mo ir at sa kin gu mo pras me, il gam įsi tvirtins po li ti nė je are no je. Be si tę sian čios in tri gos, mi nist rų ir vy riau sy bių kai ta ga li tik su stip rinti įspū dį, kad val džios Lie tu vo je vi sai nė ra. Tai ypač į nau dą vi so kio plauko ra di ka lams, šiuo me tu iman tiems pa vyz dį iš ki tų, di des nių bei ma žes nių par ti jų, ir be si vie ni jan tiems. Ir la bai daug žmo nių ga li su si gun dy ti minti mi, kad rei kia ne nau jos po li ti kos, o ap skri tai baig ti po li ti kuo ti ir pa sikliau ti stip ria ran ka. Nei Mur zos, nei Šus taus ko pre zi den tu lie tu viai ne iš si rinks, bent jau ne da bar. Bet po li ti kos ne su tvar kys ir sa vas ku rios nors par ti jos pre zi den tas ar Kon sti tuci jos kei ti mas. Rei kė tų dau giau nau jų idė jų ir pa si ry ži mo dirb ti kartu. Dar prieš pre zi den to rin ki mus. Net ir bū nant op ti mis tu, ten ka kalbė ti apie val džios kri zę Lie tu vo je. Tokiu at ve ju la bai įdo mus tam pa tre čias klau si mas, ku rį ga li ma su for mu luo ti ir taip: Kam tai nau din ga? Tuo metu, kai nie kas lyg ir ne no ri val džios, o ją tu rin tys ne ži no, ką da ry ti, ša lyje svar biau si eko no mi kos re for mai da ly kai ener ge ti kos, trans por to ir ry šių įmo nių pri va ti za ci ja. Žiū rint at gal, svar biau siu de šimt me čio įvykiu to gal ir ne pa va din si, bu vo daug su dė tin giau su kur ti rin kos eko no mikos pa grin dus. Ta čiau at ei nan čia me de šimt me ty je nuo šios pri va ti za ci jos eko no mi nė Lie tu vos ge ro vė pri klau sys la bai stip riai. Ta da ir per ša si min tis, kad tik ro ji val džia Lietu vo je ke lių ver slo ryk lių ir gi mi nai čių kla nų ranko se. Po li ti nės rie te nos po li ti kams ir rin kė jams, o ver slo da ry ti tai ne sutruk dys? Ir toks ver slas su kurs ge ro vę tik ne dau ge liui? Tai gi Ko kia fi nan si nė gru pė pri vati zuos Lie tu vos du jas? Į šį klau si mą leng viau sia at sa ky ti: Juk An ta nas Bo sas jau da bar vi są du jų tie ki mą kon tro liuo ja ar ba Juk Bro nis lo vui Lu biui jų la biau siai rei kia, jo Achema ket vir ta da lį jų ir su nau do ja. O jis, žmo gus, pi ni gų tu ri. Ne ži nan tie ji ar ba ne no rin tie ji ži no ti, kas yra Bo sas ar ba Lu bys, at sa kys: Pri va ti zuos turin tys pi ni gų po li ti kų drau gai, o du jų kai na tik rai kils. Po 2000 m. rin ki mų į po li ti ką at ėjo nema žai ver sli nin kų, stam bių ir smul kes nių. An tai Vik toras Us pas ki chas, ta pęs Sei mo na riu ir iš po pu lia rin tas Dvi ra čio žy nių, jau be maž kul ti nė fi gū ra. Vis dėl to į gal vą at ei na be veik eretiš ka min tis: Lie tu va jau yra pi lie ti nė vi suo me nė. Su lais vais rin ki mais, lais va spau da ir dau gy be pro fe si nių są jun gų, in te re sų gru pių, ne vy riausybi nių or ga ni za ci jų, fon dų ir t. t. Tai juk ir yra pi lie ti nės vi suo me nės pagrin das. Gal būt vi sos šios ins ti tu cijos vei kia ne vi sai pui kiai, o pa kan ka mai di de lei žmo nių da liai trūks ta pi lie tinės po li ti nės kul tū ros, idant ga lė tų pa si nau do tų jų tei kia mais pri va lumais, ba na liai ta riant, ko vo da mi už sa vo tei ses. O štai di džio jo ka pi ta lo įta ka de mok ra ti nė je po li ti ko je yra ne iš ven gia ma. Jo at sto vai pi ni gų ir ryšių tu ri jau da bar. Ta čiau tai tik at spin di nor ma lią de mok ra ti za ci jos Artūro Paulausko susitikimas su socialdemokratinės opozicijos lyderiais: Algirdu Brazausku, Vyteniu Andriukaičiu ir Česlovu Juršėnu m. kovo 8 d. ELTA ei gą. Gal būt ne pa čią gra žiau sią jos pu sę ir ne pas ku ti nę sta di ją. Vis dėl to ver sli nin kai tu ri tei sę gin ti sa vo inte re sus kaip ir bet ku ri ki ta vi suo menės gru pė. O iš ei da mi į vie šu mą jie bent šiek tiek ap ri bo ja ga li my bes pik tnaudžiau ti sa vo re sur sais. Pa grin di nis vais tas nuo mo no poliz mo eko no mi ko je yra kon ku ren ci ja. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2001 / 5 277