AB KAUNO ENERGIJA, įmonės kodas , Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2014 M. 12 MĖNESIŲ KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RI

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "AB KAUNO ENERGIJA, įmonės kodas , Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2014 M. 12 MĖNESIŲ KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RI"

Transkriptas

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11 Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas 1. Bendroji informacija AB Kauno energija (toliau ) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva. AB Kauno energija sudaro s centrinė būstinė ir filialas Jurbarko šilumos tinklai. užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių - tunelių priežiūra. įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB Lietuvos energija. s akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše m. ir 2013 m. s akcininkai buvo: 2014 m m. Nuosavybės Turimų akcijų dalis (proc.) skaičius (vnt.) Turimų akcijų skaičius (vnt.) 11 Nuosavybės dalis (proc.) Kauno miesto savivaldybė , ,82 Kauno rajono savivaldybė , ,76 Jurbarko rajono savivaldybės taryba , ,75 Kiti smulkūs akcininkai , , , ,00 Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 6 Lt, yra paprastosios akcijos m. ir 2013 m. savų akcijų neturėjo m. liepos 23 d. s akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 6 Lt. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliajai vertei. Akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais tuneliais, esančiais Kauno mieste, kurių tūkst. Lt rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, taikant atstatomosios vertės metodą m. vasario 17 d. neeiliniame s visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti s įstatinį kapitalą 682 tūkst. Lt (nuo tūkst. Lt iki tūkst. Lt), išleidžiant paprastąsias vardines 6 Lt nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu pastatu boilerine, esančia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais inžineriniais tinklais esančiais, Jurbarko mieste. Turtinio įnašo vertė perdavimo dienai nepriklausomų vertintojų nustatyta atstatomosios vertės metodu m. sausio 6 d. s neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti s įstatinį kapitalą 421 tūkst. Lt nuo tūkst. Lt iki tūkst. Lt, išleidžiant paprastąsias vardines 6 Lt nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, siekiant, kad Bendrovei Kauno miesto savivaldybė perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją šilumos tinklus, esančius Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas m. kovo 20 d. užregistruoti s įstatai, padidinus s įstatinį kapitalą m. ir 2013 m. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos m. balandžio 29 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 428 tūkst. Lt, t. y. po 1 ct už vieną akciją, dividendų ir 82 tūkst. Lt tantjemų s valdybos nariams iš 2013 m. pelno.

12 Du valdybos nariai tantjemų atsisakė 23 tūkst. Lt suma apskaityta kaip Bendrųjų pajamų ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostolis). Neišmokėta dividendų dalis 2014 m. yra 12 tūkst. Lt (2013 m. 9 tūkst. Lt), kuri apskaityta kitų trumpalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje. ir taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas m. liepos 1 d. AB Kauno energija paslaugų departamento pagrindu įsteigė dukterinę įmonę UAB Pastatų priežiūros paslaugos (toliau PPP). Dukterinės įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių, vidaus inžinerinių tinklų bei sistemų, statybinių konstrukcijų eksploatacija bei priežiūra. Nuo 2006 m. liepos 1 d. samdė Dukterinę įmonę atlikti s prižiūrimų pastatų nuolatinės techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Kadangi, pasikeitus šilumos ūkio įstatymui, nuo 2012 m. liepos 1 d. Dukterinė įmonė nebegali teikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų, 2012 m. balandžio 6 d. s valdybos sprendimu pritarta Dukterinės įmonės reorganizavimui atskyrimo būdu m. balandžio 16 d. užbaigė PPP reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras m. balandžio 16 d. Juridinių asmenų registre užregistruoti tęsiančios veiklą PPP ir naujai įsteigtos dukterinės bendrovės UAB Kauno energija NT (toliau KENT) įstatai m. balandžio 22 d. paskelbė PPP pardavimo konkursą m. birželio 19 d. s valdyba priėmė sprendimą neparduoti PPP visų akcijų paketo už pasiūlytą kainą m. rugsėjo 24 d. s valdyba protokoliniu sprendimu pavedė s administracijai vykdyti PPP, kaip juridinio asmens, pasibaigimo procedūras administracijos pasirinktu būdu m. spalio 25 d. s valdyba protokoliniu sprendimu pritarė PPP likvidavimui bei likvidatoriaus parinkimo procedūrų vykdymui gruodžio 11 d. s valdyba, vykdanti PPP vienintelio akcininko funkcijas, nusprendė nuo 2013 gruodžio 16 d. likviduoti dukterinę bendrovę PPP, likvidatoriumi paskirti advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai advokatę Aivą Dumčaitienę. Grupę sudaro ir jos dukterinės įmonės PPP ir KENT (toliau ): Įmonė UAB Pastatų priežiūros paslaugos * UAB Pastatų priežiūros paslaugos ** UAB Kauno energija NT Įmonės buveinės adresas Savanorių pr. 347, Kaunas Savanorių pr. 347, Kaunas Savanorių pr. 347, Kaunas s valdomų Investicijos akcijų savikaina dalis Investicijos vertės nurašymas Ataskaitinio laikotarpio pelnas 100 proc (1.916) proc (8) - Nuosavas Pagrindinė veikla kapitalas 100 proc (79) Nuoma Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra *Duomenys 2013 m. kovo 31 d. iki bendrovės skaidymo; ** Duomenys 2014 m. po bendrovės skaidymo m. investicijos į dukterines įmones sukaupti nuvertėjimo nuostoliai sudarė tūkst. Lt (2013 m tūkst. Lt) ir buvo apskaityti s pelne ar nuostoliuose finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje (20 pastaba). PPP 2013 m. vasario 21 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta sumažinti įstatinį kapitalą iki tūkst. Lt, panaikinant 152 tūkst. Lt susikaupusį nuostolį. PPP įstatai naujai registruoti 2013 m. kovo 6 d. PPP 2013 m. kovo 22 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta pervesti PPP 45 tūkst. Lt akcininkų įnašą nuostoliui dengti bei 110 tūkst. Lt tikslinį akcininko įnašą, kurie buvo pervesti 2013 m. kovo 22 d. 12

13 Teisinis reglamentavimas s veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, nustatantis, kad daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punktus, nepriklausomai nuo punktų nuosavybės, prižiūri nesusijęs su šilumos tiekėju šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas, kurį pasirenka daugiabučio namo gyventojai. Įstatyme numatytas draudimas netaikomas, prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis gyvena mažiau negu gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. į šilumos pardavimo kainą nėra įtrauktos jokios sąnaudos, susiję su šilumos punktų priežiūra. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą s veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau Komisija) m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas m. gruodžio 14 d. Komisija nutarimu Nr. O3-413 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. Ūkinė veikla s gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 13 izoliuoto tinklo ir 31 vietinė dujofikuota katilinė Kauno mieste. Bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro 499,644 MW (t. t. 23,66 MW kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje 264,8 MW šiluminis (t. t. 10 MW kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke 29,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos s energijos gamybos pajėgumas yra 508,394 MW (t. t. 23,66 MW kondensaciniai ekonomaizeriai) m. parduodama dalį padaliniui Kauno elektrinė priklausančio turto UAB Kauno termofikacijos elektrinei (toliau KTE) 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartyje įsipareigojo iš KTE kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio. Sutartis galioja 15 metų nuo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. pagal galiojančius teisės aktus Komisija naujas šilumos bazines kainas kiekvieniems 4 metams tvirtina tiek KTE, tiek Bendrovei. Kadangi 2012 m. balandžio 13 d. gavo oficialų raštą, patvirtinantį, kad OAO Gazprom priėmė sprendimą parduoti savo akcijų dalį mažajam KTE akcininkui Clement Power Venture Inc., o 2003 m. s su KTE pasirašytoje Šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. iki 2018 m. kovo 30 d., pagrindinis KTE akcininkas OAO Gazprom privalo užtikrinti, kad jam priklausytų KTE kontrolinis akcijų paketas ir atitinkamas (ne mažesnis nei 51%) balsų skaičius visuotiniame akcininkų susirinkime, 2012 m. liepos 10 d. s valdyba nusprendė pritarti visų OAO Gazprom priklausančių KTE akcijų pardavimui Clement Power Venture Inc., suderinus su KTE pasirašytų sutarčių keitimo sąlygas, siekiant iš šio pardavimo palankiausių sąlygų Bendrovei m. kovo 13 d. KTE pateikė Bendrovei įrodymus, t. y. išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, kad OAO Gazprom valdytų KTE akcijų nuosavybės teisė nuo 2013 m. kovo 7 d. yra perleista Clement Power Venture Inc., nuo kada tarp s ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo pardavimo sutarties ir 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp s ir OAO Gazprom pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo pardavimo sutarties pakeitimus, buvo anuliuota s prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta ir numatyti investavimo objektai preliminariai 350 mln. Lt vertei bei detalus investicijų vykdymo grafikas m., tuo pačiu iš šių 13

14 investicijų KTE įsipareigojo finansuoti s 10 mln. Lt investicijas, kurios bus atliekamos per m. laikotarpį į s infrastruktūrą bei mokėti 10 procentų netesybas nuo neįvykdytų investicijų vertės. Nepaisant pasiektų susitarimų, 2013 m. balandžio 30 d. KTE pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau Arbitražas). Ieškiniu KTE siekia užginčyti 2012 m. rugpjūčio 13 d. Investicijų susitarimo pakeitimo 2 3 punktais nustatytus KTE įsipareigojimus dėl 10 mln. investicijų į s valdomą šilumos ūkį vykdymą bei terminus, taip pat nustatytas netesybas (baudas), šių investicijų KTE neįvykdžius. Vadovaujantis 2014 m. vasario 19 d. Arbitražo nutartimi, šalys pradėjo derybas dėl investicinio ginčo išsprendimo taikiai, tačiau 2014 m. gegužės 26 d. KE raštu Arbitražui buvo konstatuota, kad šalims kompromiso rasti nepavyko. KTE patikslino savo ieškininius reikalavimus byloje, kuriais Arbitražo alternatyviai prašo nutraukti Investicijų susitarimą. Arbitražas nutartimi šią bylą susijungė su byla, kurioje pateikė ieškinį, kad KTE sumokėtų KE 3,25 mln. Lt už netinkamą KTE prievolės metais finansuoti s investicijas pagal 2012 m. rugpjūčio 13 d. bei 2012 m. rugsėjo 28 d.pasirašytus 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimus vykdymą. Byla dar neišnagrinėta ir sprendimas nepriimtas. s vidutinis darbuotojų skaičius 2014 m. buvo 554 (2013 m. 575). Vidutinis s darbuotojų skaičius 2014 m. buvo 551 (2013 m. 565). Strateginiai sprendimai 2014 m. rugpjūčio 22 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino patikslintą s m. investicijų planą, pagal kurį per m. laikotarpį į s turtą numatyta investuoti mln. Lt. ir per 2014 m. į nuosavą turtą investavo atitinkamai tūkst. Lt ir tūkst. Lt (per 2013 m tūkst. Lt ir tūkst. Lt)., įvertindama sąlyginai aukštą šilumos pirkimo iš KTE, kuri valdo pagrindinį šilumos gamybos šaltinį Kauno mieste, kainą bei siekdama prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinti šiluma konkurencinga kaina, iniciavo esamų katilinių rekonstrukcijų, pritaikant darbui medienos biokuru (smulkinta mediena, miško kirtimo atliekos, pjuvenos), projektus m. įgyvendinti projektai Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą (projekto vertė 6,7 mln. Lt, planuojamas pagaminti šilumos kiekis 16 GWh/metus) ir Ežerėlio katilinės rekonstrukcija įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą (projekto vertė 4,7 mln. Lt, planuojamas pagaminti šilumos kiekis 6,7 GWh/metus). Šie projektai įgyvendinti su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) 4,08 mln. Lt parama. Per 2014 m. šios katilinės pagamino: Noreikiškių 14 GWh, Ežerėlio 7 GWh šilumos metais Šilko katilinėje, rekonstravus DKVR katilą Nr.6, įrengtas pilnai automatizuotas 9 MW galios biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas ir 1 MW galios sauso tipo dūmų ekonomaizeris. Viso katilinėje yra instaliuota 10 MW šiluminė galia šilumos gamybai iš biokuro m. tai pat buvo įrengtas 15 MW dujinis vandens šildymo katilas su 1,5 MW kondensaciniu ekonomaizeriu m. katilinė pagamino 71 GWh šilumos metais Pergalės katilinėje s lėšomis buvo įrengtas 18 MW galios dujinis vandens šildymo katilas m. katilinė pagamino 53 GWh šilumos m. pradėjo ir 2014 m. kovo 31 d. užbaigė Petrašiūnų elektrinės vandens šildymo katilo PTVM-100 Nr. 2 rekonstrukciją, įrengiant 10 MW galios dūmų kondensacinį ekonomaizerį. Bendra projekto vertė 5,4 mln. Lt m. sąlyginio kuro sąnaudos šilumos gamybai įrenginyje sumažėjo nuo 94,2 kgne/mwh iki 87,46 kgne/mwh, t.y. 6,74 kgne/mwh m. elektrinė pagamino 53,85 GWh šilumos, sutaupė 363 tne kuro m. pradėjo ir 2014 m. įgyvendina rekonstrukciją Šilko katilinėje, kur vietoje 9 MW DKVR vandens šildymo katilo Nr. 5 įrengiamas biokuru kūrenamas 8 MW vandens šildymo katilas bei bendras 14

15 katilams Nr.5 ir Nr.6 4 MW kondensacinis ekonomaizeris. Bendra projekto vertė su LVPA parama 8 mln. Lt m. pradėjo ir 2014 m. tęsia darbus, įrengiant du naujus biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus po 8 MW galios komplekte su pakuromis ir 4 MW galios kondensacinį ekonomaizerį Inkaro katilinėje. Bendra projekto vertė su LVPA (6 mln. Lt) parama 19,4 mln. Lt. Keičiant naudojamą kurą į biokurą, 2014 m. Petrašiūnų elektrinėje įrengia du po 12 MW galios vandens šildymo katilus ir 6 MW galios kondensacinį ekonomaizerį. Naujų įrenginių bendra šiluminė galia sieks 30 MW. Naujuose įrenginiuose planuojama pagaminti apie 244 GWh šilumos. Šilumos gamybai planuojama sunaudoti apie 93 tūkst. t medienos kuro kasmet. Numatoma projekto vertė su LVPA (6 mln. Lt) parama 25 mln. Lt m. s bendras šilumos gamybos kuro sunaudojimo rodiklis buvo 88,50 kgne/mwh, t.y. 2,6 kgne/mwh mažesnis, lyginant su rodikliu (91,1 kgne/mwh) bazinės šilumos kainos skaičiavime. sutaupė 760 tne kuro per metus, pagaminusi 292 GWh šilumos m. s metiniai šilumos technologiniai nuostoliai centralizuoto šilumos tiekimo tinkle buvo 244 GWh arba 13 GWh (5 proc.) mažesni nei 2013 m. Lyginant su rodikliu (280 GWh) bazinės šilumos kainos skaičiavime, sutaupyta apie 36 GWh šilumos m. s metinės vandens sąnaudos technologinėms reikmėms buvo 255 tūkst. t arba 51 tūkst. t (16,6 proc.) mažesni nei 2013 m. Lyginant su rodikliu (518 tūkst. t) bazinės šilumos kainos skaičiavime, sutaupyta apie 263 tūkst. tonų vandens m. s metinės lyginamosios elektros energijos sąnaudos šilumos gamyboje buvo 14,58 kw/mwh arba 0,21 kw/mwh (1,4 proc.) mažesnės, nei 2013 m. Lyginant su rodikliu (14,6 kw/mwh) bazinės šilumos kainos skaičiavime, sutaupyta apie 5,85 MWh elektros energijos metais rekonstravo jai nuosavybės teise priklausančius integruoto šilumos tiekimo tinklo magistralinius 5T, 6Ž, 1Ž, 3Ž ir 4Ž vamzdynus. Bendra rekonstravimo projektų vertė tūkst. Lt (t.t. LVPA parama 6,501 mln. Lt). Šiuo metu į s valdomą Kauno miesto integruotą šilumos tinklą penki nepriklausomi šilumos gamintojai (toliau NŠG) Bendrovei tiekia šilumą, pagamintą naudojant biokurą m. rugsėjo mėn. prie tinklo prisijungus UAB Oneks Invest biokuro katilinei, kurios instaliuota galia 47 MW, bendra NŠG biokuro katilinių maksimali galia sudaro 121 MW. Iš viso AB Kauno energija superka šilumą iš aštuonių NŠG. yra gavusi 15 potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų (bendra galia 520 MW) paraiškas prisijungti prie s valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo. Kartu su NŠG atsiradimu kyla ir spręstini klausimai: tinklo valdymas bei NŠG galios balansavimas staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymas, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimas, jos kaita ir pritaikymas. Įgyvendinti projektai 2014 m. įtakojo šilumos kainų vartotojams sumažėjimą. 15

16 2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka 2.1. Naujų ir patikslintų standartų taikymas ir pritaikė visus naujus TASV ir TASV TFAAK išleistus patikslintus standartus, priimtus Europos Sąjungos (ES), bei jų aiškinimus, kurie yra svarbūs s ir s operacijoms Atitikties patvirtinimas Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK) Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte. Finansiniai s ir kitų s įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais. ir apskaitą tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau funkcinė valiuta). Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, litais (suapvalintos iki tūkstančių litų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra s bei jos dukterinių įmonių funkcinė ir pateikimo valiuta. Nuo 2002 m. litas buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas Konsolidavimo principai Konsolidavimo principai s ir s konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB Kauno energija ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios s. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis. Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios dukterinių įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas. Dukterinė įmonė tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos. s nuosavybės dalies pasikeitimai dukterinėse įmonėse s nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia dukterinių įmonių kontrolės praradimo je, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. s dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių dukterinėse įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams. 16

17 Kai praranda dukterinės įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai dukterinės įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės suma, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią dukterinę įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 39 ąjį TAS Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas, arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu Investicijos į dukterines įmones s finansinės būklės ataskaitose investicijos į dukterines įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš dukterinių įmonių gaunami dividendai pripažįstami per pelną. 39 TAS reikalavimai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su s ir s investicija į dukterinę įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS Turto vertės sumažėjimas kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė Nematerialusis turtas Atskirai įsigytas nematerialusis turtas Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas. Licencijos Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 4 metus). Programinė įranga Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį. Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis. 17

18 2.7. Taršos leidimų apskaita Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant grynojo įsipareigojimo metodą. Pagal šį metodą ir taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje. Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai s ir s faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį. Taikydama grynojo įsipareigojimo metodą ir leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais. Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus. Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis s ir s apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui. Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį m. rugsėjo 1 d. buvo peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip aprašyta 2.25 pastaboje. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius: Metai Pastatai 7 50 Statiniai ir mašinos 5 70 Transporto priemonės 3 10 Įrenginiai ir įrankiai 2 20 Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 500 Lt. 18

19 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose. Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad ir ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos. Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina turto naudingąsias savybes, išlaidos yra kapitalizuojamos ir nudėvimos per likusį nuomos ir/ar panaudos sutarties laikotarpį. Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą ir peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, ir įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, ir apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, s ir s turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę. Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant ateities pinigų srautus. Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius. Jei po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto. 19

20 2.10. Finansinis turtas Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas. Efektyvios palūkanų normos metodas Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį. Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus tą finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte. Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei: jis buvo įsigytas su tikslu siekiant jį parduoti artimiausiu metu; arba pirminio pripažinimo metu jis yra vienas iš identifikuotų finansinių priemonių, kurias ir valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno; arba tai yra išvestinė finansinė priemonė, kurios paskirtis iš esmės nėra apsidraudimo priemonė. Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, jeigu: toks priskyrimas panaikina arba žymiai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimą, kuris kiltų priešingu atveju; arba finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrąja verte, remiantis s ir s dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija, ir informacija tokiu būdu yra pateikiama s viduje; arba jis įeina į sandorį, apimantį vieną ar daugiau įterptinių išvestinių priemonių, ir 39 TAS Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas leidžia visą mišrų sandorį (turto ar įsipareigojimų) priskirti kaip finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir į visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į kitas pelnas ir nuostoliai bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę. Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais. s ir s laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. ir taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, 20

21 atsirandantys dėl tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius. Dividendai iš finansinio turto laikomo galimam pardavimui nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus. Tikroji piniginio finansinio turto laikomo galimam pardavimui vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose. Paskolos ir gautinos sumos Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas. Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas. Finansinio turto vertės sumažėjimas Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą apskaitomą tikrąja verte per pelną arba nuostolį, yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams. Reikšmingas arba ilgalaikis listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu. Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti: reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba kai tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas; arba dėl finansinių problemų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka. Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti s ir s patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu. Finansinio turto pripažinimo nutraukimas ir nutraukia finansinio turto pripažinimą tik tada, kai baigiasi sutartinė teisė į to turto pinigų srautus, arba kai ji perduoda finansinį turtą ir iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiamą turto naudą kitai įmonei. Jeigu ir nei perduoda, nei iš esmės išlaiko visos rizikos ir nuosavybės teikiamos naudos ir toliau valdo perleistą turtą, ir pripažįsta jai tenkančią turto ir susijusių 21

22 įsipareigojimų, kuriuos jai gali tekti mokėti, sumą. Jeigu Grupei ir Įmonei lieka iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiama perleisto finansinio turto nauda, ir ir toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta paskolas, užstatytas už gautas įplaukas. Finansinio turto pripažinimo nutraukimo metu, skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir gauto ir gautino atlygio ir sukaupto pelno ar nuostolių, kurie buvo pripažinti kitose bendrosiose pajamose ir sukauptas nuosavybėje, yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose Išvestiniai finansiniai instrumentai ir naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai kai jų tikroji vertė neigiama. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitos principų. Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę Atsargos Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje Atidėjiniai Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš s ir s bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė. Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta Pinigai ir pinigų ekvivalentai Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi. Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos. 22

23 2.15. Išmokos darbuotojams Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas. Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitose, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę Skolinimosi sąnaudos Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui. Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų. Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės Skolos ar nuosavybės klasifikavimas Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus. Nuosavybės priemonės Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į s turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. s ir s išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas. Finansiniai įsipareigojimai Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais arba kitiems finansiniams įsipareigojimams. Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas tikrąja verte per pelną ar nuostolius, kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Kiti finansiniai įsipareigojimai Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Efektyvios palūkanų normos metodas tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu. Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas ir nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai s ir s įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas. 23

24 2.18. Nuoma Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma. ir kaip nuomotojas Iš nuomininkų gautinos sumos pagal išperkamosios nuomos sutartis yra pripažįstamos s ir s grynųjų investicijų į nuomą verte, kaip gautinos sumos. Nuomos pajamos paskirstomos per nuomos laikotarpį taip, kad atspindėtų pastovų turto grąžos rodiklį atsižvelgiant į s ir s grynosios nuomos investicijos likutį. Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu linijiniu metodu per nuomos laikotarpį. ir kaip nuomininkas Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip s ir s turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas. Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu. Tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją s ir s skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos. Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos. Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti Dotacijos (atidėtosios pajamos) Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad ir laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos. Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame ir pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad ir turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį. Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis. Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte. 24