= = Pensijų fondų apžvalga 2009 m. vasaris

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "= = Pensijų fondų apžvalga 2009 m. vasaris"

Transkriptas

1 = = Pensijų fondų apžvalga 2009 m. vasaris Šioje apžvalgoje rasite: 2009 m. vasario m nesio pasaulio akcijų rinkų pokyčius išsivysčiusių ir besivystančių rinkų apžvalgą valdomų pensijų fondų valdytojų komentarus valdomų pensijų fondų rezultatus m nesio temą Pirmiausia saugumas = = _Éëáîóëí~åčáçë=êáåâçë= = Vasario m nuo viso pasaulio rinkose labai laukiamų teigiamų pokyčių visgi neatneš. Akcijų indeksų vert maž jo d l prastų investuotojų nuotaikų ir neger jančių jų lūkesčių d l ateities. Išsivysčiusių regionų akcijų indeksų verčių neigiami pokyčiai beveik nesiskyr nuo besivystančių regionų, nors pagal visas ekonomikos teorijas šios rinkos tur tų būti laikomos vienomis saugiausių. Kita vertus, į šiuo metu vyraujančias tendencijas jau yra įskaičiuotos visos neigiamos šio laikotarpio šalių makroekonomikos naujienos, prast jantys lūkesčiai. Būtent tokiomis sąlygomis susidaro labai palanki terp staigiems rinkų atšokimams, sulaukus bent šiek tiek geresnių makroekonomikos naujienų. Vyraujant tokioms neigiamomis naujienomis pagrįstoms nuotaikoms, rinkose formuojasi dugnas, nuo kurio pakilimai labai dažnai būna greiti ir staigūs, tačiau tik nedaugeliui investuotojų nusišypso laim atsp ti tikslų tokio scenarijaus laiką. Vasarį didžiausioje pasaulio ekonomikoje vyraujančias nuotaikas formavo skelbiamos makroekonomikos naujienos, dideli investuotojų lūkesčiai, susiję su naujuoju 700 mlrd. JAV dolerių viršijančiu ekonomikos augimo skatinimo planu. B.Obamos administracijos pasiūlytas, Atstovų rūmų ir Senato kiek pakeistas bei patvirtintas planas deklaruoja ūkio pl tros skatinimą stiprinant vartojimą (išmokant išmokas gyventojams ir mažinant mokesčius), investuojant į infrastruktūrą (tokiu būdu sukuriama apie 3,5 mln. naujų darbo vietų), vykdant švietimo ir sveikatos apsaugos reformas. Ar planas pateisins rinkos dalyvių lūkesčius, veikiausiai išvysime jau netolimoje ateityje, kai tuo tarpu pra jusį m nesį pagrindinių JAV akcijų indeksų DJIA, S&P500 ir kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Ankstesni ir dabartiniai fondų rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų. Ši apžvalga n ra investicinis tyrimas ar kita asmenin ar bendro pobūdžio rekomendacija, susijusi su vertybinių popierių sandoriais, tod l ji parengta ne pagal teis s aktuose nustatytus investicinių tyrimų reikalavimus. = obdflk^p= fkabhp^p= s^ifrq^= mbo=jökk= mbo=ommu=jk= fšëáîóëčáìëáçë=êáåâçë= g^s= pcm=rmm= rpa= JNMIVV=éêçÅK= JNUISO=éêçÅK= s~â~êų=bìêçé~= ag=píçññ=smm= bro= JVIRT=éêçÅK= JNOIUP=éêçÅK= g~éçåáà~= káââéá=oor= gmv= JRIPO=éêçÅK= JNQIRT=éêçÅK= _Éëáîóëí~åčáçë=êáåâçë= `Éåíêáå = jp`f=bj= rpa= JRITN=éêçÅK= JNNIVR=éêçÅK= bìêçé~= oìëáà~= `bqlm=om= bro= JNUISM=éêçÅK= JPNISN=éêçÅK= _ê~òáäáà~= oqp= rpa= HNITU=éêçÅK= JNPIUO=éêçÅK= háåáà~= jp`f=_ê~ëáä= rpa= J=OIVP=éêçÅK= HNIQQ=éêçÅK= fåçáà~= jp`f=`üáå~= rpa= JPINU=éêçÅK= JNNIOO=éêçÅK= Ž~äá~îçë= Ž~äá~îáå =å~ñí~= `êìçé=láä=kv= rpa= HTIPV=éêçÅK= HMIPS=éêçÅK= Ž~äá~îų= áåçéâë~ë= of`f= rpa= JPINO=éêçÅK= JOIPP=éêçÅK= s~äáìíçë= brolrpa= = = JNIMV=éêçÅK= JVIPM=éêçÅK= brolgmv= = = HTIOT=éêçÅK= JOISM=éêçÅK= Nasdaq pokyčiai buvo neigiami ir atitinkamai siek - 11,7 proc., -11,0 proc. ir -6,7 procento. IV ketv. BVP sumaž jo 6,2 procento. Metų pradžioje preliminariais duomenimis apskaičiuotas IV pra jusių metų ketvirčio šalies BVP rod investuotojų lūkesčius atitinkantį 3,8 proc. ekonomikos smukimą, tačiau v liau, įtraukus vis naujus, v liau apskaičiuojamus ir didel s reikšm s turinčius veiksnius, duomenys buvo koreguojami į blogąją pusę. Vasario pradžioje buvo skelbiama apie 5,5 proc. BVP sumaž jimą, o m nesio pabaigoje paaišk jo ir labai artimi galutiniams skaičiavimams rezultatai šalies ekonomikos nuosmukis paskutinį pra jusių metų ketvirtį siek net 6,2 procento. Prast jančios nuotaikos šiuo metu jaučiamos beveik visuose JAV sektoriuose: maž ja vartojimas, realios gyventojų pajamos, gamybos, ilgalaikių užsakymų mastas. Sąstingis jaučiamas ir nekilnojamojo turto sektoriuje: naujo gyvenamojo nekilnojamojo turto pardavimas per metus jau yra sumaž ję beveik per pusę 48,2 procento. Tai yra prasčiausias rezultatas nuo pat 1963 metų, kuomet šie duomenys imti apskaičiuoti. Auga nedarbas, maž ja infliacija. Gamybininkams mažinat darbų mastą, mažmenininkams parduodant vis mažiau ir mažiau ne pirmo būtinumo prekių, maž ja verslo apyvartos ir darbo valandų skaičius. Naujausiais darbo rinkos duomenimis, nedarbo lygis šalyje šiemet jau pasiek 8,1 proc., kai tuo tarpu pernai tuo pačiu laikotarpiu jis nesiek 5 procentų. Šiemet bedarbių

2 skaičius auga greičiausiais tempais per paskutinius 34 metus. Įtampa darbo rinkoje dar labiau did ja d l pasirodančių vis naujų bendrovių pranešimų apie maž jantį darbų mastą, planuojamus atleidimus, gresiančius bankrotus. Tokiomis sąlygomis dar kartą pasitvirtina taip vadinamoji ekonominių žirklių teorija, kuomet augant nedarbui maž ja infliacija. Nors bazin palūkanų norma tesiekia 0,25 proc., bendras kainų lygis taip pat yra linkęs maž ti, o šalies metin infliacija beveik visiškai priart jo prie nulio. Artimiausiu metu paaišk s, ar pasitvirtins analitikų prognoz s, kad šiomis rinkos sąlygomis regionas tur s kovoti ir su dar viena augančia gr sme defliacija, kuri dažniausiai yra neišvengiama ekonomikos nuosmukio ir prastos ūkio augimo perspektyvos palydov. Parama finansų sektoriaus bendrov ms. M nesio pabaigoje kiek daugiau stabilumo į rinkas įneš paskelbta JAV vyriausyb s kapitalo pakankamumo vertinimo programą, pagal kurią finansų sektoriaus bendrov ms, atitinkančioms tam tikrus stabilumo reikalavimus, tačiau laikinai susiduriančioms su finansin mis problemomis, bus sudaromos itin palankios sąlygos gauti valstybinį finansavimą. Tai joms tur tų pad ti susitvarkyti su pinigų srautais ir toliau pl sti prad tą verslą. Taip pat finansų sektoriaus bendrovių akcijų kainų kilimą m nesio pabaigoje l m ir vieno didžiausių šalies bankų Citigroup naujienos jo vadovai su JAV vyriausybe susitar d l 25 mlrd. JAV dolerių vert s privilegijuotų akcijų keitimo į paprastąsias sandorio, pagal kurį vyriausyb bankui suteikia papildomo kapitalo. Nors po šio sprendimo įgyvendinimo vyriausyb kontroliuos jau 36 proc. banko akcijų, d l kapitalo finansavimo specifikos ši naujiena nepadidino rinkos dalyvių nuogąstavimų d l galimos tolesn s finansų sektoriaus bendrovių nacionalizacijos. Nuotaikos išsivysčiusiose senojo žemyno šalyse taip pat neišsiskyr iš bendro pasaulio rinkų dalyvių nuotaikų konteksto. Pagrindinių akcijų indeksų DJ Stoxx 600 ir DJ Stoxx 50 vert per m nesį sumaž jo atitinkamai 10,7 proc. ir 9,6 procento. Paniką ir naujus, ne visuomet loginiais sprendimais pagrįstą vertybinių popierių pardavimus l m pagrindin s regiono ir viso pasaulio makroekonomikos ir didelio d mesio pastaruoju metu susilaukiančios finansų sektoriaus bendrovių naujienos. Apie pagalbą bankams pra jusį m nesį paskelb Švedija, Vokietija oficialiai pareišk, kad esant būtinybei yra pasiruošusi gelb ti ir nacionalizuoti svarbiausias šalies finansų sektoriaus institucijas. Euro zonos IV ketv. BVP sumaž jo 1,5 procento. Gan ilgai geresnius negu JAV ekonomikos augimo duomenis demonstravusi Europa neatsilaik : paskutinį 2008 m. ketvirtį ūkio nuosmukio tendencijoms nebesugeb jo pasipriešinti net paskutiniu euro zonos bastionu laikyta Prancūzija. Dar trečią ketvirtį augusi 0,1 proc. per paskutinius metų m nesius šalies ekonomika smuko 1,2 procento. Vokietijos ir bendri euro zonos rezultatai šiuo laikotarpiu taip pat buvo prastesni, nei tik tasi Vokietijos ūkis per paskutinius tris pra jusių metų m nesius smuko 2,1 proc., visos euro zonos 1,5 procento. Anglijos bankas ir ECB mažino bazines palūkanų normas. Matydami kol kas neger jančias tendencijas, ir Europos, ir Anglijos centrinių bankų atstovai pastaruoju metu buvo priversti pakeisti kalb jimo toną ir apie bazinių palūkanų mažinimą bei skolinimosi skatinimą m kalb ti kaip apie gyvybiškai svarbią ir būtiną ekonomikos augimo gelb jimo priemonę. Vasarį euro zonos palūkanos liko nepakeistos, o Anglijos centrinis bankas jas mažino 50 bazinių punktų, tuo tarpu šio m nesio pradžioje euro zonos palūkanos sumažintos 50 bazinių punktų iki 1,5 proc., o Anglijos bazin palūkanų norma jau tebesiekia vos 0,5 procento. Ryšk ja nedarbo augimo tendencijos. Smunkant vidaus vartojimui ir eksporto paklausai, maž jantis darbo j gos poreikis vis stipriau atsispindi ir oficialioje nedarbo statistikoje. Nors Vokietijoje bedarbių šiemet paskutiniais duomenimis dar nežymiai maž jo, bendras euro zonos nedarbo lygis šiemet jau pasiek 8 proc. ribą. Pra jusį m nesį antra pagal dydį pasaulio ekonomika taip pat gyveno visą pasaulį apraizgiusiomis sunkmečio nuotaikomis. Paskelbus paskutinio par jusių metų ketvirčio BVP augimo duomenis, paaišk jo, kad šalies BVP sumaž jo 12,7 procento. Japonijos centrinis bankas prognozuoja, kad šiais fiskaliniais metais (baigiasi kovo 31d.) šalies ūkis smuks 1,8 proc., ateinančiais dar 2 procentais. Pra jusį m nesį nedžiugino naujienos ir iš kitų sektorių: maž jo mažmeninių pardavimų apimtys, spart jančiais tempais did jo nedarbas, maž jo gamybos mastas. Į eilinį susitikimą susirinkusi centrinio banko valdyba šiuo metu galiojančią žemiausią tarp visų pramoninių valstybių 0,1 proc. bazinę palūkanų normą paliko nepakeistą. Toks sprendimas priimtas siekiant išvengti situacijos, kuomet išnyktų bet kokią finansų institucijų tarpusavio skolinimosi motyvaciją ir taip tarsi užšaldoma šalies ekonomikos augimo perspektyvą. Visos šios žinios formavo prastesnius rinkos dalyvių lūkesčius, d l kurių pagrindinių Nikkei 225 ir Topix akcijų indeksų vert s maž jo atitinkamai 5,3 proc. ir 4,7 procento. Vyriausyb s ir centrinio banko pagalba šalies ekonomikai. Sulaukus paskutiniojo per jusių metų ketvirčio šalies BVP augimo duomenų, pramon s gamybai smukus 10 proc., o infliacijai visiškai priart jus prie nulio, šalies vyriausyb nutar dar labiau susitelkti ir, suvienijusi kelių institucijų j gas,

3 imtis priemonių gelbstint šalies ūkį iš vienos didžiausių krizių istorijoje. M nesio pradžioje kiek optimizmo į rinkas įneš vyriausyb s paskelbtas ekonomikos augimo skatinimo planas, pagal kurį tur tų būti superkamos su likvidumo problemomis susiduriančių aukštą kredito reitingą turinčių bendrovių akcijos ir obligacijos, tokiu būdu į rinką išleidžiant papildomų apyvartinių l šų. Japonijos centrinis bankas savo ruožtu paskelb prad siantis pirkti šiuo metu šalies bankų nuosavyb je esančias kitų bendrovių akcijas, kadangi pakitusi bankų turto struktūra m stabdyti paskolų išdavimą. Tokiu būdu siekiama pagerinti finansų sektoriaus pad tį, atgaivinti investuotojų pasitik jimą ir bent kiek sušvelninti dabartinį šalies ekonomikos nuosmukį. _Éëáîóëí~åčáçë=êáåâçë= Pra jęs m nuo besivystančioms rinkoms taip pat nebuvo s kmingas. Visų besivystančių regionų akcijų rinkų nuotaikas rodančio MSCI EM indekso vert sumaž jo 5,7 proc., Vidurio ir Rytų Europos bendrovių akcijos vidutiniškai pigo 18 proc., Balkanų regiono 15 proc., Azijos (be Japonijos) 6 proc., Lotynų Amerikos 5,3 procento. Didžiausios įtakos šiems pokyčiams tur jo bendros pasaulio ūkio augimo l t jimo tendencijos, prasti rinkos dalyvių lūkesčiai, ženkliai sumaž jusi prekių ir paslaugų paklausa pagrindin se šių regionų eksporto rinkose išsivysčiusiose šalyse. Sunku išlaikyti nacionalinių valiutų vertę. Prast jant pad čiai visame pasaulyje, didžiausią spaudimą patiria besivystančios šalys. Maž jant gamybos mastui ir iš šalių besitraukiant užsienio kapitalui, tam tikroms valstyb ms darosi vis sunkiau ir sunkiau palaikyti nacionalinių valiutų kursus ankstesniuose lygiuose. Vasarį 25 proc. tengę JAV dolerio atžvilgiu devalvavo ir nacionalizavo du didžiausius šalies bankus Kazachstanas, nacionalin valiuta taip pat devalvuota Tadžikistane. Tuo tarpu Japonijos, Kinijos, Pietų Kor jos ir dar dešimties Azijos valstybių finansų ministrai suvienijo j gas ir, siekdami apsaugoti savo šalių nacionalines valiutas nuo neigiamo pasaulin s kriz s poveikio, susitar suformuoti bendrą 120 mlrd. JAV dolerių vert s užsienio valiutos rezervų fondą. Šis fondas tur tų užtikrinti pakankamus resursus centrinių bankų siekiams palaikyti vietos valiutų stabilumą. Sumažinti Latvijos ir Ukrainos reitingai. Atsižvelgdama į sparčiai prast jančią makroekonominę Latvijos ir Ukrainos situaciją ir perspektyvas, tarptautin kreditų reitingų agentūra S&P sumažino šių šalių reitingus: Latvijos iki BB+, kuris tapo jau nebeinvesticiniu, o Ukrainos iki CCC+, kuris šiuo metu yra žemiausias šalies reitingas visoje Europoje. Kuo žemesni tarptautiniai kredito reitingai, tuo valstybei ar atskiroms bendrov ms yra brangiau skolintis kuo sunkiau rasti kreditorių, tuo didesn s palūkanos turi būti mokamos. Pra jusį m nesį Brazilijos akcijų rinka neatsilaik viso pasaulio nuotaikų spaudimui ir per vasarį jos bendrovių akcijos vidutiniškai atpigo beveik 3 proc., tačiau m nesio pabaigoje ji buvo vienintel mūsų sekama rinka, kurios akcijų indekso vert s pokytis buvo teigiamas ir siek 1,4 procento. M nesio pradžioje ji buvo sparčiausia brangusi mūsų sekama rinka pagrindinio akcijų indekso vert per pirmąją savaitę išaugo net 13 procentų. Toks iki m nesio pabaigos visiškai sumenkęs optimizmas daugiausia buvo pagrįstas išsakyta Brazilijos centrinio banko atstovų pozicija, kad, atsižvelgiant į maž jantį infliacinį spaudimą, artimiausiu metu planuojama imtis aktyvių monetarinio ekonomikos skatinimo veiksmų. Nors bendra vartojimo situacija Brazilijoje kol kas išlieka sąlyginai stabili ir suteikia pakankamą bazę šalies bendrojo vidaus produkto augimui, prast jančius vartojimo lūkesčius atskleidžia ilgalaikių prekių pirkimo statistika. Pavyzdžiui, automobilių pardavimas šiemet smuko daugiau nei 8 proc., panašūs rezultatai ir kituose susijusiuose sektoriuose. Ekonomikos augimo skatinimo planas. Reaguodama į sud ting jančią ekonomikos situaciją, Brazilijos vyriausyb pra jusį m nesį atskleid planus šiemet net 28 proc. didinti biudžeto išlaidas infrastruktūrai, naujų darbo vietų kūrimui ir gyventojų pajamų didinimui. Šalies centrinis bankas taip pat praneš apie planus teikti bankams paskolas doleriais už LIBOR +1,5 proc. palūkanas su sąlyga, kad gautos l šos bus perskolintos vietin ms bendrov ms, turinčioms užsienio skolų. Tokiu būdu tur tų būti padidintas pinigų kiekis ekonomikoje, galintis pad ti šalies bendrov ms sureguliuoti savo finansų srautus ir padidinti verslo atstovų pasitik jimą vieni kitais. Pra jęs m nuo nebuvo gausus naujienų iš Rusijos. Pagrindinio šalies akcijų indekso RTS vert per vasarį išaugo 1,8 proc., tačiau nuo metų pradžios buvo sumaž jusi beveik 14 procentų. Bene pagrindine par jusio m nesio naujiena tapo paskelbti paskutiniojo 2008 m. ketvirčio BVP duomenys nors per visus metus šalies ekonomika augo 5,8 proc., paskutinis ketvirtis parod tikrąją ūkio situaciją BVP šalyje per paskutinius tris metų m nesius buvo pagaminta 1,1 proc. mažiau. Bene daugiausiai tokiems prastiems rezultatams įtakos tur jo d l nepakankamos paklausos per metus 16 proc. sumaž jusios pramon s gamybos apimtys. L t jant šalies ekonomikai, Rusijos premjeras V. Putinas patvirtino naują 11 mlrd. JAV dolerių finansų sektoriaus gelb jimo planą, kurio l šos tur tų būti skirtos bendrovių ir gyventojų skolinimuisi, o kartu ir vartojimui, skatinti. Vis d lto, nepaisant vyriausyb s pastangų, Rusijos ekonomikos situacija ir

4 perspektyvos vis prast ja tarptautin Fitch reitingų agentūra sumažino šalies kredito reitingą nuo BBB iki BBB- mažiausio galimo investicinio reitingo lygio. Pra jusį m nesį, pagrindinio Indijos akcijų indekso vert sumaž jo kiek daugiau negu 10 procentų. Vasarį paskelbti prastesni, nei tik tasi, pra jusių metų ekonomikos augimo duomenys rodo tebesitraukiantį užsienio investuotojų kapitalą. Šalies ekonomikos augimas paskutinį pra jusių metų ketvirtį sul t jo nuo 7,6 proc. iki 5,3 proc., kai tuo tarpu daugelis analitikų tik josi išgirsti apie 6,1 proc. pl trą. Prastesni, nei tik tasi, rezultatai nesuteik optimizmo nei vietos, nei užsienio investuotojams. Iš šalies traukiantis kapitalui, maž jant pramon s gamybos mastui ir vartojimui, Indijos vyriausyb keičia savo prognozes ir šiais fiskaliniais metais tikisi ūkio augimo l t jimo iki 7,1 procento. skirtos l šos šiuo metu yra perskirstomos ir nukreipiamos į išsivysčiusių šalių vidaus ekonomikos skatinimą. Būtent d l šių priežasčių, analitikų nuomone, kol situacija išsivysčiusiuose regionuose nesistabilizuos ir neims rodyti atsigavimo ženklų, sunku tik tis naujų investicijų srautų į besivystančius regionus. Ž~äá~îçë= Pra jęs m nuo žaliavų rinkoje pasižym jo dideliais svyravimais. Naftos kaina vasario pabaigoje siek 44,7 JAV dol. už barelį ribą ir per m nesį išaugo 7,4 proc., kai tuo tarpu aukso kaina, m nesio viduryje pasiekusi psichologiškai svarbią JAV. dol. už Trojos unciją ribą, per m nesį išaugo 1,7 procento. Žaliavų krepšelio pokytį rodančio RICI indekso vert per m nesį sumaž jo 3 procentais. Gana dideli savaitiniai ar net dienos svyravimai rodo, kad aiški žaliavų kainų kryptis pasaulio prekių biržose šiemet dar n ra susiformavusi ir tolesn s jos tendencijos gali keistis d l atskirų valstybių, pasaulinių organizacijų vadovų sprendimų arba bet kuriuo metu galinčių į vieną ar kitą pusę pasikeisti rinkos dalyvių lūkesčių. Pra jusį m nesį sparčiausiai augančios pasaulio ekonomikos bendrovių akcijos pigo 3 proc., o nuo metų pradžios jų vert jau yra sumaž jusi 11 procentų. Neigiamų pokyčių priežastys lieka tos pačios: investuotojams optimizmo negali prid ti l t jantis pasaulio ekonomikos augimas, maž janti paklausa prek ms ir paslaugoms, ženkliai smunkantis gamybos ir eksporto mastas. Atsižvelgdami į viso pasaulio ekonomikos l t jimą, Kinijos valdžios atstovai pra jusį m nesį paskelb svarstantys galimybę sumažinti 8 proc. siekiančias 2009 metų ekonomikos augimo prognozes. Tarptautinio valiutos fondo analitikų nuomone, Kinijos ekonomika šiais metais tur tų augti 6,7 proc. o stipri šalies vidaus rinka ir aktyvi vyriausyb s pozicija tur tų leisti šaliai bene s kmingiausiai pasipriešinti pasaulinio ūkio augimo l t jimo tendencijoms. Maž ja užsienio prekybos, investicijų apimtys. Prast janti ekonomin pad tis išsivysčiusiuose regionuose ir ženkliai sumaž jęs vartojimas sudav stiprų smūgį Kinijos eksportui jis šiemet, palyginti su pra jusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumaž jo net 17,5 procento. D l maž jančios užsienio paklausos, didesn s sukauptų žaliavų ir pramon s gaminių atsargų dalies, importo mastas smuko dar daugiau net 43 procentais. Prast jantys gamybos ir prekybos duomenys neigiamai veikia ir investuotojų lūkesčius. Nors tiesiogin s užsienio investicijos į Kiniją 2008 m. augo 23,6 proc., šių metų sausį, palyginanti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, tiesioginių užsienio investicijų mastas sumaž jo 32,6 procento. Natūralu, kad anksčiau besivystančių rinkų pl trai

5 Fondų valdytojų komentarai Akcijų dalies pensijų fondai Vasario m nuo visgi neatneš taip visų lauktų teigiamų pokyčių akcijų rinkoms toliau tęs si neigiamos indeksų vert s kitimo tendencijos. Atsinaujinę nuogąstavimai d l išsivysčiusių šalių finansinio sektoriaus, smarkiai blog jantys makroekonomikos rodikliai suk l naują akcijų pardavimo bangą. Gana neįprasta buvo tai, kad išsivysčiusių regionų akcijų indeksų, kurie kriz s akivaizdoje tur tų būti tarsi užuov ja, vasario m nesio pokyčiai nesiskyr nuo besivystančių regionų akcijų indeksų verčių pokyčių. Labiausiai investuotojų nem giamu vasarį tapo Rytų ir Vidurio Europos regionas, kuris, kaip manoma, labiausiai nukent s šiuo metu vykstančios kriz s metu. Šiame regione daugelio pagrindinių akcijų indeksų vert sumaž jo proc., kai tuo tarpu kitų besivystančių rinkų Azijos ir Lotynų Amerikos rezultatai kur kas geresni. Vasarį SEB pensija 2 fondo vieneto vert sumaž jo 3,1 proc., SEB pensija 3 5,7 proc., trečios pakopos SEB pensija 2 plius 5,6 procento. Obligacijų dalies pensijų fondai Pra jusį m nesį išsiskyr Vakarų ir Rytų Europos vyriausybių obligacijų kainos. Vakarų Europos obligacijų kainos augo, pelningumas maž jo, tuo tarpu Rytų Europoje smarkiai padid jo nerimas d l regiono ekonomikos stabilumo. Tarptautin s reitingų agentūros sumažino Latvijos, paskelb peržiūrinčios Lietuvos kredito reitingus. D l neigiamos nuomon s apie Rytų Europą buvo juntamas padid jęs investuotojų noras parduoti regiono obligacijas. Tai gerokai sumažino jų kainas kai kurių valstybių obligacijų pajamingumas šoktel jo apie 2 procentus. Keli taktiniai investicijų paskirstymo sprendimai vasario pradžioje sumažino SEB pensija 1 fondo veiklos rezultatų priklausomybę nuo Rytų Europos obligacijų kainų. Fondo vieneto vert per m nesį sumaž jo 0,48 proc., o SEB trečios pakopos SEB pensija 1 plius fondo vieneto vert 0,33 procento. Valdomų pensijų fondų rezultatai Fondo pavadinimas Vieneto vert Fondų pokyčiai Lyginamųjų indeksų pokyčiai GAV dydis Per m nesį Per 2009 m. Per m nesį Per 2009 m. (mln. Lt) SEB pensija 1 1,0871-0,48% -0,90% 0,89% 0,73% 155,936 SEB pensija 2 0,9717-3,06% -4,46% -1,83% -3,27% 450,395 SEB pensija 3 0,6179-5,71% -9,18% -6,81% -8,35% 33,635 SEB pensija 1 plius 1,0014-0,33% 3,86% ,142 SEB pensija 2 plius 0,8158-5,57% -9,36% ,449

6 M nesio tema máêãá~ìëá~=ó=ë~ìöìã~ë= Noras greitai praturt ti ir baim daug prarasti dvi bene labiausiai sprendimus d l pinigų lemiančios emocijos. Joms įtakos turi esama ekonomin situacija ir lūkesčiai d l ateities. Keičiantis ekonomin ms realijoms ir prognoz ms, keit si ir gyventojų lūkesčiai. Situacija pra jusių metų pabaigoje yra tarsi veidrodinis atspindys to, kas buvo prieš dvylika m nesių. Statistikos departamento atliekamo vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai rodo, kad ir d l šeimos, ir d l šalies finansin s ateities daugiau pesimistų negu optimistų. Dar didesnis lūkesčių d l nedarbo pokytis. Тik vilties sutaupyti kaip nebuvo 2007-ųjų pabaigoje, taip neatsirado jos ir po metų. Tokie gyventojų vertinimai sutampa ir su ekonomikos analitikų prognoz mis. Nedarbas šių metų pabaigoje gali pasiekti dviženklį skaičių (pra jusių metų pabaigoje nedarbo lygis buvo 5,5 proc.). Nekalbama nei apie šalies ūkio augimą, nei apie realiųjų pajamų did jimą. Įdomu tai, kad asmeninę finansinę ateitį vertiname šiek tiek geriau negu bendrą šalies ateitį. Teoriškai šie vertinimai tur tų sutapti. Priežasčių, kod l jie nesutampa, gali būti keletas. Viena šalies perspektyvas vertiname pernelyg pesimistiškai. Galbūt tam įtakos turi dabartiniai visuomeninio gyvenimo įvykiai, žiniasklaidos kuriama nuomon. Kita priežastis galbūt savo asmenines perspektyvas vertiname pernelyg optimistiškai. Per didelio pasitik jimo problema yra nuolat analizuojama, kai kalbama apie finansinę elgseną. Priimame sprendimus, pagrįstus nuojautomis, o ne objektyvia informacija, pernelyg pervertindami savo intuityvius geb jimus. Galvojame esą protingesni ir turintys daugiau informacijos, negu yra iš tikrųjų. Tačiau tie, kas turi nepagrįstų lūkesčių d l ateities, gali būti jai tiesiog nepasiruošę. Ir trečia priežastis galbūt esame pasirengę visuotinio pablog jimo scenarijui ir turime galimybių jį pergyventi, nepablogindami savo gyvenimo kokyb s. Turime pakankamai santaupų, kontroliuojame išlaidas, turime kitų priemonių, kurios pad tų gauti l šų, pavyzdžiui, sumaž jus pajamoms. Labiau už pelną dabar mums rūpi saugumas. Finansinis turtas gali padidinti finansinį saugumą.. Tačiau turtas, jei tektų juo pasinaudoti, turi būti likvidus, kitaip tariant, greitai paverčiamas pinigais. Galbūt tod l liovusis augti bankų paskolų portfeliui privačių klientų terminuotųjų ind lių suma bankuose ir toliau did ja. Ne tik d l rekordiškai sumaž jusio optimizmo, bet ir d l pasitik jimo trūkumo vis dar didel bankų seifų paklausa. Auga susidom jimas ir kitomis saugiomis pinigų laikymo formomis vyriausybių obligacijomis, tokių obligacijų fondais, leidžiančiais dar labiau paskirstyti riziką ir tur ti galimybę investicijas greitai ir be didesnių nuostolių paversti pinigais. Lūkesčiai, ypač jei kalbame apie finansus, reiškia labai daug. Ilgą laiką optimistiniai lūkesčiai l m didesnes negu įprastai vartojimo išlaidas, drąsesnius sprendimus skolintis, investuoti laisvus pinigus. Dabar, lūkesčiams pasikeitus, pasikeit ir finansin elgsena: vartojimo mastas maž ja, skolinam s ir investuojame irgi kur kas atsargiau. Nors pastaruosius reiškinius galima paaiškinti ir kitomis priežastimis sumaž jo realiosios pajamos, padid jo paskolų palūkanos, sugriežt jo bankų reikalavimai, akcijų rinkose susiklost nepalanki situacija. Vis d lto, kol nepager s lūkesčiai d l ateities, nepadid s saugumo jausmas, nepasikeis ir finansin elgsena. Kaip rašo įtakingas britų savaitraštis The Economist : pinigų pasaulyje optimizmas reiškia viską ( in finance optimism is everything ). AB SEB banko šeimos finansų ekspert Julita Varanauskien