EGLĖ GRICIŪTĖ ERGOTERAPIJOS POVEIKIS, PACIENTŲ PO RANKOS PIRŠTŲ SAUSGYSLIŲ OPERACIJOS, PLAŠTAKOS FUNKCIJOS BEI SAVARANKIŠKUMO ATGAVIMUI

Transkriptas

1 KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA EGLĖ GRICIŪTĖ ERGOTERAPIJOS POVEIKIS, PACIENTŲ PO RANKOS PIRŠTŲ SAUSGYSLIŲ OPERACIJOS, PLAŠTAKOS FUNKCIJOS BEI SAVARANKIŠKUMO ATGAVIMUI Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovas Dr. J. Rapolienė KAUNAS 29

2 KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA TVIRTINU Slaugos fakulteto dekanė prof. dr. J. Macijauskienė Data: 29m mėn...d. ERGOTERAPIJOS POVEIKIS, PACIENTŲ PO RANKOS PIRŠTŲ SAUSGYSLIŲ OPERACIJOS, PLAŠTAKOS FUNKCIJOS BEI SAVARANKIŠKUMO ATGAVIMUI Reabilitacijos magistro baigiamasis darbas Vadovas: Dr. J. Rapolienė Parašas... Data: 29m mėn...d. Recenzentas:... Parašas... Data: 29m mėn...d. Atliko: Magistrantūros studijų programos Ergoterapija studentė Eglė Griciūtė Parašas... Data: 29m mėn...d. KAUNAS 29 2

3 TURINYS Santrauka...5 Summary Santrumpos Įvadas...8 Tyrimo tikslas ir uţdaviniai LITERATŪROS APŢVALGA Tiesiamojo raumens sausgyslės Tiesiamojo raumens sausgyslės Tiesiamųjų raumenų sausgyslių paţeidimai Tiesiamųjų raumenų sausgyslių klinika Patogenezė Tiesiamųjų raumenų sausgyslių paţeidimų gydymas Prognozė Rankos chirurgija Reabilitacija po sausgyslių operacijos Randų gydymas Lenkiamojo raumens sausgyslės Paplitimas Prieţastys Klinika Patogenezė Gydymas Komplikacijos Reabilitacija Ergoterapijos taikymas po sausgyslių operacijos Ergoterapeuto funkcijos ir taikomos ergoterapijos metodikos Pagrindiniai ergoterapijos tikslai pacientams po sausgyslių operacijos Apsitarnavimo mokymas Mankšta Poilsis TYRIMO KONTINGENTAS IR METODAI Tiriamųjų charakteristika Tyrimo metodai

4 3. TYRIMO REZULTATAI REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS LITERATŪRA IR ŠALTINIAI PRIEDAI

5 SANTRAUKA Griciūtė E. Ergoterapijos poveikis, pacientų po rankos pirštų sausgyslių operacijos, plaštakos funkcijos bei savarankiškumo atgavimui. Magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas Dr. J. Rapolienė; Kauno medicinos universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, p. Tyrimo tikslas: įvertinti ergoterapijos poveikį pacientų po pirštų sausgyslių operacijos. Uţdaviniai: nustatyti plaštakos funkcijos sutrikimus; nustatyti pacientų po pirštų sausgyslių operacijos kasdienės veiklos sutrikimus; įvertinti egroterapijos poveikį, pacientų po pirštų sausgyslių operacijos, plaštakos funkcijos bei savarankiškumo atgavimui. Norint įvertinti plaštakos funkciją buvo vertinama plaštakos jėga dimanometru (kg.) ir pirštų suspaudimo jėga manometru (kg.) prieš ergoterapijos procedūras ir po ergoterapijos uţsiėmimų. Sąnarių judesių amplitudei vertinti buvo naudojamas goniometras. Skausmui įvertinti naudojama WongBaker veido išraiškų skausmo įvertinimo skalė. Kasdienei veiklai įvertinti naudota ADL anketa. Tyrimas buvo atliktas VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Viso tyrime dalyvavo 33 ţmonės, kurie suskirstyti į dvi grupes: pirmoji pacientai, patyrę plaštakos tiesiamųjų sausgyslių operaciją (17 pacientų), antroji pacientai po Dupuytren o kontraktūros operacijos (16 pacientų). Tyrimo išvados: 1. Nustatėme, kad prieš ergoterapiją pacientams po pirštų sausgyslių operacijos ţenkliai sumaţėja plaštakų bei pirštų suspaudimo jėga, pirštų sąnarių judesių amplitudė. 2. Įvertinus tiriamųjų savarankiškumą pagal kasdienės veiklos vertinimo (ADL) testą nustatėme, kad pacientams po pirštų sausgyslių operacijos labiausiai sutrika maitinimosi, namų ruošos veiklos bei savarankiškumas vonioje/ duše, taip pat sutrinka gebėjimas pasinaudoti tualetu, apsirengti, atlikti asmeninį tualetą, gaminti valgį. 3. Gauti duomenys parodė, kad taikant ergoterapiją reikšmingai pagerėjo plaštakų funkcinė būklė bei tiriamųjų savarankiškumas (p<,5). 5

6 SUMMARY Griciūtė E. The Occupational Therapy effect of patients with hand finger tendon operation for hand functions and selfsupport repair. Magistracy s final work/ scientific mentor Dr. J. Rapolienė; Department of Rehabilitation, Faculty of Nursing, Kaunas University of Medicine. Kaunas, p. The aim of the research is to evaluate effect of Occupational Therapy for patients with hand finger tendon operation for hand functions and selfsupport repair. The tasks are: define disorder of hand function; define daily living activity disorder of patients with hand finger tendon operation; to evaluate patients with hand finger tendon operation the Occupational Therapy effect for hand functions and selfsupport repair. To evaluate the hand function was measured hand power with dynamometer (bei kilogrammes) and finger grip power with manometer (bei kilogrammes), before the Occupational Therapy and after the Occupational Therapy. To evaluate the hand joints motion amplitude before the Occupational Therapy and after the Occupational Therapy was used goniometer (bei degrees). To evaluate the pain the before Occupational Therapy and after the Occupational Therapy was used WongBaker faces pain rating scale. To evaluate daily activities it was used the ADL (activities daily living) test. The research was carried in the public office Kaunas in the clinic Dainava, the department of physical medical and rehabilitation s. In all in the research attend 33 people, they were divided into 2 groups: first the patients with extensor tendon injuries (17 patients), and second the patients with Dupuytren s contracture (16 patients). The conclusions of the research: 1. We define that patients with hand finger tendon operation significantly decreases hand and grip power, the hand finger joints motion amplitude. 2. Assess the independence of the respondents to the ADL test daily activities find that best was dysfunctional nourishment, housework and independence to take a shower and a bath, also to disarray ability to use toilet, dressing, grooming and to do the cooking. 3. The data have showed that used the Occupational Therapy statistically valid (p<,5) better functional state of a hand and the independence of the respondents. 6

7 SANTRUMPOS ADL kasdienės veiklos vertinimo testas DPS delniniai pirštų sąnariai APS artimieji pirštų sąnariai TPS tolimieji pirštų sąnariai RS riešo sąnariai N1 nykščio 1oji zona N2 nykščio 2oji zona N3 nykščio 3oji zona N4 nykščio 4oji zona N5 nykščio 5oji zona ET ergoterapija PSO pasaulinė sveikatos organizacija EF elektroforezė su medikamentais p patikimumas 7

8 ĮVADAS Baigiamajame darbe Ergoterapijos poveikis, pacientų po pirštų sausgyslių operacijos, plaštakos funkcijos bei savarankiškumo atgavimui siekiama įvertinti pacientų po sausgyslių operacijos kasdieninį savarankiškumą ir mankštos poveikį plaštakos funkcijai. Sausgyslės tai stipraus jungiamojo audinio juostos, kuriomis raumenys prisitvirtina prie kaulų. Kasdienėje ţmogaus veikloje traumų pasitaiko gana daţnai. Labai aktualios rankos ir ypač plaštakos traumos, kadangi daugiausia jomis atliekami įvairūs darbai, kurių metu gali būti suţalojamos plaštakos funkcijai svarbios struktūros. Plaštakos darbingumą sąlygoja pirštų judesiai ir jutimai. Pirštų jutimą uţtikriną į kiekvieną pirštą ateinantys jutiminiai nervai, o judesius lenkiamosios bei tiesiamosios sausgyslės ir nuosavi plaštakos raumenys. Traumatizmo prasme labai svarbios yra lenkiamosios pirštų sausgyslės. Kadangi (ypač gamybinių procesų metu) daţniausiai suţalojamas darbinis (delninis) plaštakos paviršius, gali nukentėti ir jos. Jeigu po traumos susiuvus pirštų tiesiamąsias sausgysles rezultatai daţnai būna geri ir plaštakos funkcija atsistato be didesnių problemų, to negalima pasakyti apie lenkiamąsias pirštų sausgysles. Didelę reikšmę turi pooperacinis reabilitacinis gydymas taikant ankstyvą pirštų pasyvią mankštą bei dinaminius įtvarus. Labai svarbu gydytojo bei ligonio geras tarpusavio supratimas. Gydytojas turi gerai išaiškinti, o ligonis suprasti ir vykdyti gydytojo rekomendacijas. Tik viską tikslingai atliekant galima tikėtis gero plaštakos darbingumo atsistatymo. Po plaštakos sausgyslių operacijos reabilitacijoje turi dalyvauti reabilitacijos komandos nariai, tai bendrosios praktikos gydytojas, ergoterapeutas, ortopedas, chirurgas, psichologas ar kiti specialistai. 8

9 TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI Tikslas įvertinti ergoterapijos poveikį, pacientų po pirštų sausgyslių operacijos, plaštakos funkcijos ir savarankiškumo atgavimui. Uţdaviniai: 1. Nustatyti plaštakos funkcijos sutrikimus. 2. Nustatyti pacientų po pirštų sausgyslių operacijos kasdienės veiklos sutrikimus. 3. Įvertinti egroterapijos poveikį, pacientų po pirštų sausgyslių operacijos, plaštakos funkcijos bei savarankiškumo atgavimui. 9

10 1. LITERATŪROS APŢVALGA 1.1. TIESIAMOJO RAUMENS SAUSGYSLĖS Sausgyslės tai stipraus jungiamojo audinio juostos, kuriomis raumenys prisitvirtina prie kaulų. Raiščiai į sausgysles panašūs dariniai, kurie jungia du kaulus, sutvirtina sąnarius. Raiščiai ir sausgyslių suţalojimai skirstomi į: Patempimus. Plyšimus. Uţdegimus (sausgyslių uţdegimas vadinamas tendinitu). [14, 33] Tiesiamojo raumens sausgyslės Sausgyslės ir raiščiai skirti pasyviai sąnarių stabilizacijai (aktyvi sąnarių stabilizacija atsiranda susitraukiant raumenims). Raiščiai tarsi virvės, jungiančios kaulus arba jų dalis. Raiščiai sąlygoja judėjimą bei riboja per didelę amplitudę, kuri gali pakenkti sąnariui ir traumuoti sąnario kremzlę. Sausgyslės jungia raumenis, padeda sukelti sąnario judesį optimizuodamos atstumą nuo raumens iki sąnario. [2, 1, 2] Tiesiamojo raumens sausgyslės, išsidėsčiusios nugarinėje plaštakos dalyje ir pirštuose, leidţia ištiesti pirštus ir nykštį [1 priedas, 1 pav.]. Šios sausgyslės prisitvirtinusios dilbio raumenyse. Kai sausgyslės nusitęsia iki pirštų, jos suplokštėja ir suplonėja. Pirštuose šios sausgyslės jungiasi prie smulkių sausgyslių nuo rankos raumenų. Šios smulkios raumens sausgyslės suteikia subtilų pirštų judesį ir koordinaciją. [18] Sausgyslės ir raiščiai susideda iš jungiamųjų audinių. Visų pirma iš skaidulinio baltymo, vadinamo kolagenu, kuris sudaro apie trečdalį viso ţmogaus organizmo baltymų. Sausgyslės ir raiščiai taip pat turi tampraus baltymo elastino ir daug vandens (7 proc.). Gaila, tačiau kolageninės struktūros labiau elastingos ir tvirtos tiktai jaunystėje, maţdaug iki 2 metų. Iki šio amţiaus sausgyslės ir raiščiai turi didelę tempimo galią. Organizmo senėjimo procesai maţina sausgyslių bei raiščių stiprumą ir tamprumą, todėl jie nebegali atlaikyti didesnių apkrovų. [2, 11, 1, 2] 1

11 Tiesiamųjų raumenų sausgyslių paţeidimai Apkrautos sausgyslės ir raiščiai išsitempia ir, jei apkrova didėja, gali įtrūkti kai kurios raiščių skaidulos. Jei audinys ištemptas per stipriai arba per staigiai, sausgyslė ar raištis gali visiškai pertrūkti ir daugiau negalės atlikti savo funkcijų. [2] Sausgyslės arba raiščio suţalojimą gydytojas gali nustatyti išklausęs ligonio pasakojimo bei apţiūrėjęs suţalotą vietą. Jei sausgyslė patempta ar nutraukta, gydytojas apie tai suţinos, patikrinęs nukentėjusio raumens funkciją (pvz., jei gydytojas įtars pirštą tiesiančio raumens sausgyslės paţeidimą, paprašys ištiesti pirštą. Jei negalėsite to padaryti sausgyslė yra nuplyšusi). [14, 33] Raiščių ir sausgyslių suţalojimai daţniausiai įvyksta traumų metu ar nuo staigaus, labai stipraus raumens įtempimo. Sausgyslės gali trūkti nuo tiesioginio smūgio buku daiktu, taip pat traumų metu sausgyslės ar raiščiai gali būti nupjauti aštriais daiktais. Raiščio ar sausgyslės patempimas yra ne kas kita, kaip dalinis trūkimas nutrūksta tik dalis raiščio ar sausgyslės skaidulų. Sausgysles traumuoja ir nuolatiniai monotoniški pasikartojantys judesiai, tada daţniau kyla sausgyslės uţdegimas, kuris yra tarsi reakcija į nuolatinį sausgyslės traumavimą ir plyšimus. [14, 33] Nugarinės plaštakos ir pirštų dalies tiesiamosios raumens sausgyslės yra iš karto po oda, o po to iš karto kaulas. Kadangi taip išsidėsčiusios, jos lengvai paţeidţiamos net nedaug įsipjovus. Piršto suspaudimas gali būti šių plonų sausgyslių plyšimo prieţastimi, išskyrus jų jungimąsi prie kaulo. Po šio tipo paţeidimo kyla problemų ištiesiant vieną ar daugiau sąnarių. Gydymas yra būtinas, norint atstatyti naudojamas sausgysles. [18] Raiščius bei sausgysles gali traumuoti ir nuolatiniai monotoniški pasikartojantys judesiai (pvz., dirbant prie konvejerio, spausdinant kompiuteriu, grojant pianinu, ţaidţiant tenisą ir pan.). Tokiu atveju gali kilti sausgyslės uţdegimas, kuris yra tarsi reakcija į nuolatinį sausgyslės traumavimą. [1, 2] Tiesiamųjų raumenų sausgyslių klinika Sausgyslių trūkimas daugiausia pasitaiko dviejuose vietose: prie kaulo, prisitvirtinimo vietoje (daţniausiai atitrūksta su kauline plokštele), ir sausgyslės perėjimo į raumenį vietoje. Sausgyslė trūksta, staigiai ir stipriai susitraukus raumeniui, taip pat esant tiesioginei traumai. Apčiuopiamas plyšys tarp sausgyslės galų, raumuo deformuojasi. Išnyksta atitinkamo raumens funkcija. Daugiausia trūksta rankų pirštų tiesiamųjų raumenų, m. quadriceps femoris ir Achilo sausgyslės. 11

12 Atviri sausgyslių suţalojimai ţymiai daţnesni negu uţdari. Susiţeidus plaštakas arba pėdas, daţnai suţalojamos ir sausgyslės. Dauginiai sausgyslių suţalojimai pasitaiko riešo ir čiurnos sąnarių srityje. Kartu su sausgyslėmis gali būti suţalotos kraujagyslės ir nervai. Anatominė ţaizdos lokalizacija rodo sausgyslių suţalojimų riziką. Suţalojus pirštų lenkiamųjų raumenų sausgysles, pirštai būna ištiesti, negalima jų sulenkti. Kai paţeistos tiesiamųjų raumenų sausgyslės, pirštai būna pusiau sulenkti ir negalima jų ištiesti. Daţniausiai gydymas būna operacinis. Po operacijos būtina imobilizacija. [21] Sausgyslės tai stipraus jungiamojo audinio juostos, kuriomis raumenys prisitvirtina prie kaulų. Raiščių ir sausgyslių suţalojimai skirstomi: 1. Patempimai 2. Plyšimai 3. Uţdegimai. (Sausgyslių uţdegimas vadinamas tendinitu.) [14, 33] Paţeidus sausgysles pasireiškia: tinimai, ūmus sąnarių skausmas, ūmus sausgyslių skausmas, apriboti galūnių judesiai, sąnario nestabilumas, gumbas, kraujosrūvos odoje. [14, 33] Skausmas yra laikomas pagrindiniu sąnario raiščių ar sausgyslių patempimo poţymiu. Kliniškai yra skiriami trijų tipų raiščių paţeidimai. I laipsnio raiščių paţeidimas sukelia kai kurių kolageno skaidulų mikrotraumą. Šiuo atveju skausmas yra nedidelis, o sąnario funkcijos nėra sutrikdomos. II laipsnio sausgyslių ar raiščių paţeidimo metu įtrūksta daugiau skaidulų, skausmas būna intensyvesnis, o sąnarys tampa maţiau stabilus. III laipsnio paţeidimas sukelia stiprų skausmą traumos metu ir daţnai ne tokį stiprų po traumos. [9, 1] Jei trūkimas ar plyšimas yra dalinis, kai raumuo įtempiamas arba kai jis susitraukia su pasipriešinimu, traumos vietoje atsiranda skausmas. Jei yra visiškas trūkimas ar plyšimas, raumuo nebeįtempiamas, taigi raumens susitraukimas ar įtempimas nesukelia skausmo. Dėl trūkusio ir susitraukusio raumens lokaliai padidėja jo apimtis. [12, 16] Plyšus sausgyslei, po oda gali susidaryti skausmingas gumbas. Tai ne kas kita, kaip nutrūkęs ir susitraukęs raumuo. Skausmas nėra vienintelis sąnarių raiščių ir sausgyslių patempimo simptomas. Įvykus traumai, po kurio laiko odoje atsiranda kraujosrūvų, o sąnarys patinsta. Patinimas tai organizmo reakcija į traumą, kurią galima vertinti ir teigiamai, ir neigiamai. Gerai tai, kad organizmas tokiu būdu pradeda atsistatomuosius procesus, minimalizuodamas nepageidaujamus cheminius pakitimus. Tačiau ilgai trunkantis patinimas reiškia, kad atsistatymas vyksta pernelyg lėtai. [1, 2] Tiesiamojo raumens sausgyslės paţeidimai gali sudaryti problemų prisitvirtinti pačiai šalia kaulo ir gali likti audinio surandėjimas. Daugelis veiksnių gali paveikti paţeidimo rimtumą, įskaitant lūţius, infekcijas ir asmenybės skirtumus. Audinio surandėjimas gali kliudyti pilnam piršto 12

13 sulenkimui ir ištiesimui net geriausiai gydant. Terapija yra neišvengiama/ būtina norint pagerinti judesius. Chirurginiu būdu, atlaisvinus audinio randus, galima kartais pagelbėti esant sunkiais atvejais, kai prarandamas piršto judėjimas. Jūsų gydytojas privalo išsiaiškinti tiesiamojo raumens sausgyslės paţeidimų įvairaus gydymo riziką ir rezultatus. [18] Jei neatsiţvelgiama į dorsalinės sausgyslės uţdegimą ar nepakankamai kontroliuojamas nechirurginiu būdu, tiesiamoji sausgyslė gali plyšti. Labai daţnai plyšta maţylio ir bevardţio pirštų tiesiamųjų raumenų ir ilgojo nykščio tiesiamojo raumens sausgyslės. Net riešo tiesiamojo raumens sausgyslė gali plyšti, dėl to atsiranda sunkus riešo deformuotas lenkimas. Tiksli diagnozė ir ankstyvas chirurginis gydymas yra reikšmingi, sausgyslės susiuvimas ar perkėlimas uţkerta kelią kitam sausgyslės plyšimui. [37] Patogenezė Po traumos ar staigaus judesio kyla ūmus skausmas. Daţniausiai paţeidţiami čiurnų, kelio sąnarių, rečiau riešų, pirštų sąnarių raiščiai, taip pat pirštų, dvigalvio raumens (bicepso), Achilo sausgyslės. Sutrinka raumens, sąnario funkcijos ligonis negali ištiesti ar sulenkti skaudančios galūnės, negali minti skaudančia koja. Plyšus raiščiui, gali atsirasti sąnario nestabilumas (sąnario laisvumas) sąnarys lenkiasi į tą pusę, į kurią lenktis neturėtų, pvz., kelio sąnarys lenkiasi į šoną. Suţalota vieta daţnai patinsta. Plyšus sausgyslei, po oda gali susidaryti gumbas, tai ne kas kita, kaip nutrūkęs susitraukęs raumuo. Odoje gali atsirasti kraujosruvų. Jau antrąją savaitę po traumos prasideda sausgyslės ar raiščio gijimas, tačiau jungiamojo audinio randas susiformuoja tik maţdaug per tris savaites, todėl šiuo laikotarpiu reikia stengtis per daug neapkrauti galūnės, krūvį didinti palengva. [33] Tiesiamųjų raumenų sausgyslių paţeidimų gydymas Įsipjovus sausgyslę, reikalingas susiuvimas, bet įplyšus sausgyslei, paprastai gydoma įtvarais. Įtvarai gydymo eigoje apsaugo sausgysles nuo patempimo ir turėtų būti nevarginamos kol pilnai sugis. Terapeutas pritaiko įtvarą tinkamoje vietoje ir paaiškina, kaip ilgai jį dėvėti. Kartais per kaulą skersai sąnario kaip vidinis įtvaras įdedamas varţtas. [18] Plaštakos nugarinės dalies įplyšimai ar įpjovimai, kurie eina per tiesiamojo raumens sausgysles, gali sukelti problemų ištiesiant pirštus per smulkius sąnarius, kur pirštai jungia plaštaką. Tokie paţeidimai paprastai gydomi susiuvant sausgyslės galus kartu. Šios sausgyslės paţeidimo srities įtvėrimas gali apimti riešą ir dalį pirštų. Dinaminis įtvėrimas, kai įtvaras leidţia kai kuriuos 13

14 pirštų judesius atlikti, gali būti naudojamas panašiems paţeidimams. Dinaminis įtvaras leidţia ankstyvų judėjimą ir apsaugo gydant sausgysles.[18] Gijimo procesams spartinti bei skausmui malšinti gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai slopinantys skausmą, tinimą ir uţdegimą. Ūmiam periodui praėjus gali būti skiriama speciali mankšta, fizioterapinės procedūros. Sveikimo eigai ypač svarbu poilsis, kurio trukmė priklauso nuo paţeidimų stiprumo. Sausgyslių gijimas prasideda jau antrąją savaitę po traumos, tačiau jungiamojo audinio randas susiformuoja tik maţdaug per 34 savaites, todėl šiuo laikotarpiu reikia ypač stengtis per daug neapkrauti galūnės, krūvį didinti palengva. [1, 2] Paspartinti sausgyslių gijimą galima vartojant preparatus, kurių sudėtyje yra gliukozamino. Tyrimais įrodyta, kad gliukozaminas stimuliuoja kolageno, kuris yra svarbiausias jungiamojo audinio komponentas, sintezę. Patekęs į organizmą gliukozaminas aktyviai absorbuojamas į sausgysles, padeda greičiau atsistatyti įtrūkusioms jungiamojo audinio skaiduloms. [1, 2] 46 savaitę leidţiami pratimai su minimaliom apkrovom, kurias galima po truputį atsargiai didinti. Labai svarbu palaipsniui apkrauti paţeistą sausgyslę ar raištį, kad jie stiprėtų, tačiau ne per daug, kad antrą kartą nepasikartotų nusilpusios struktūros trauma. [2] Patinimui maţinti paţeisti sąnariai sutvirtinami, subintuojami elastiniu bintu ar specialiu įtvaru, kartais uţdedamas gipso įtvaras, laikomas 121 dieną. Skausmui malšinti rekomenduojamas kai kuriais atvejais nesteroidiniai vaistai nuo uţdegimo. Kai kurių raiščių plyšimas bei dauguma sausgyslių plyšimų reikalauja chirurginio gydymo raiščiai ar sausgyslės susiuvamos ar iš naujo pritvirtinamos prie kaulo. Reabilitacinio gydymo tikslas pagerinti suţalotos galūnės būklę bei sugrąţinti buvusią jėgą ir lankstumą. Skiriama speciali mankšta, fizioterapinės procedūros. [14, 33] Prognozė Daţniausia raiščių ir sausgyslių suţalojimo komplikacija dėl netinkamo ar per trumpo gydymo atsiradęs raiščių ir sausgyslių nepakankamumas. Jei per anksti nuimamas įtvaras ar elastinis bintas, jei per anksti grįţtama prie įprastinio sąnario apkrovimo, gali išlikti nuolatinis sąnario nestabilumas. Tokiu atveju nuo nedidelės pakartotinos traumos ar kryptelėjimo skausmas bei kiti simptomai atsinaujina. [1, 14, 33] 1.2. RANKOS CHIRURGIJA Mūsų rankos atlieka daug paskirčių. Rankos padeda mums valgyti, apsirengti, rašyti, uţsidirbti pragyvenimui, piešti ir atlikti daugelį kitų veiklų. Atliekant šias uţduotis ir veiklas, mūsų 14

15 rankos reikalingos jutimams ir judėjimui, tokiam kaip sąnario judesiai, sausgyslės slydimas ir raumenų susitraukimas. Kai problemos apima rankas, slauga privaloma, norint suteikti galimus rankos judesius. Rankos chirurgija yra medicinos sritis, nagrinėjanti rankos, riešo ir dilbio problemas. Rankos chirurgai šia problema rūpinasi be operavimo ir jie yra specialiai pasiruošę operuoti, kai būtina. Daugelis rankos chirurgų nusimano nustatant diagnozę ir esant peties ir alkūnės problemoms. Rankos chirurgai yra ortopedijos, plastikos ar nespecializuoti chirurgai, kurie turi papildomai mokytis rankos chirurgijos. Norint tapti Amerikos rankos chirurgijos draugijos nariu, rankos chirurgai privalo lankyti pilnus metus papildomus kursus ir privalo išlaikyti sunkų, išduodantį paţymėjimą, egzaminą. [3] 1.3. REABILITACIJA PO SAUSGYSLIŲ OPERACIJOS Reabilitacijos tikslas pagerinti suţalotos galūnės būklę bei grąţinti buvusią jėgą ir lankstumą. Skiriama speciali mankšta, fizioterapijos procedūros. [14] Tradicinis tiesiamojo raumens sausgyslių gydymo kontrolės metodas imobilizuoti sudėtiniame ištęsime 4 savaites. Po to yra pradedami aktyvūs judėjimo pratimai ir pacientas mankštinasi daugiau kaip 4 savaites, raumens jėga padidėja 8 savaičių bėgyje po gydymo. Jei šiame laikotarpyje išlieka tiesiamojo raumens kontraktūra, dinaminis įtvėrimas gali koreguoti šią deformaciją. Spartėjant sausgyslės gijimui didėja randas, tačiau daugelis gydytojų anksti naudoja dinamišką tiesiamųjų raumenų tempimo mobilizaciją. Sąnarys tvirtai fiksuojamas ir reikalinga kuo greitesnė reabilitacija. Todėl ir pacientas, ir gydytojas turėtų būti pasirengę komplikacijoms. [11, 37] Kyla keletas problemų atsistatant plaštakos funkcijas po tiesiamojo raumens sausgyslės plyšimo. Po imobilizacijos pagrindinis tikslas yra išvengti staigaus griebimo ar sunkaus kėlimo, kuris gali sukelti sausgyslės plyšimą. Jei pasyvūs judesiai yra riboti, pacientui gali būti pritaikytas dinaminis APS lenkimo įtvaras ir dinaminis TPS lenkimo įtvaras. [34] Gydant tiesiamosios sausgyslės paţeidimus reikia labai išsamių ţinių apie rankos tiesėjų anatomiją ir biomechaniką. Rankos tiesėjų mechanizmas yra labai sudėtinga sistema. Ji yra padalyta į septynias pirštų ir penkias nykščio zonas. Paţeidimo lygis gali nurodyti intervenciją. 15

16 Imobilizacijos laikas, judesio pradţia ir mankšta su pasipriešinimu priklauso nuo paţeidimo lygio ir specifinio gydymo laiko skirtingose zonose. Čia yra keturios tolimojo delninio sąnario zonos ir šių zonų pradţia prie DS ir artimojo sąnario. I ir II zonos struktūros glūdi prie TPS sąnario ir pirštakaulio vidurio, ir paţeidimai šioje srityje būna gydomi panašiai. III ir IV zonos yra plote prie APS sąnario ir pirštakaulio vidurio; be to šios zonos yra gydomos panašiai, atsiţvelgiant į atkurtas struktūras. V zona glūdi plote prie DS, o VI zona yra plote virš nugarinės rankos ir VII zona yra plote prie riešo. Nykštyje N1 zona glūdi plote prie TPS sąnario, N2 delnakaulio vidurio, N3 delninio sąnario, N4 artimojo delnakaulio, ir N5 plote prie RS. Plaštakos nugarinės dalies rando išlikimas yra varginanti problema po tiesiamųjų sausgyslių paţeidimo, kadangi plaštakos nugarinės dalies raumenys tiesėjai turi polinkį tvirtai laikyti pagrindines struktūras ir tokiu būdu apriboja lenkimą ir tiesimą. Tiesiamosios sausgyslės pertempimas yra kita daţnai pasitaikanti pasekmė, kuri gali sukelti lėtą lenkimą ar nepilną tiesimo judesį. Tiesiamųjų sausgyslių paţeidimai tolimajame delniniame sąnaryje (IIV zonos) paprastai pareikalauja ilgesnio imobilizacijos periodo, paprastai 6 savaites. Kai paţeidţiamos lenkiamosios sausgyslės, kontroliavimas mobilizacija yra naudojamas III ir IV zonose. Keletos pirštų sąnarių pakitimai yra susiję su tolimųjų delninių sąnarių paţeidimais. I ar II zonos paţeidimas, kai traumos metu suardomos galinės tiesiamosios sausgyslės, yra vadinamas plaktuko pirštu. Šio sąnario pakitimas yra apibūdinamas TPS sąnario lenkimu ir negalėjimas aktyviai šio sąnario ištiesti. Gulbės kaklo padėtis yra nugarinių šoninių raiščių III zonoje poslinkis (tiesėjų mechanizmo dalis) ir per didelis APS sąnario tiesimas ir TPS sąnario lenkimas. Kita pakitusi sąnario padėtis susikūrė iš III zonos ir ţinoma kaip butonjerė ( gėlė, segama prie švarko atlapo) deformacija. Butonjerė deformacijos pasekmės, kai bendros tiesiamosios sausgyslės yra nutraukiamos ir šoniniai raiščiai pasmunka. Dėl šių šoninių raiščių pasmukimo atsiranda pasekmės APS sąnario lenkime ir per didelis TPS sąnario tiesimas. Tiesiamosios sausgyslės V, VI ir VII (artimieji delniniai sąnariai) zonose priglunda, kadangi jos yra padengtos sinoviniu dangalu ir paţeidus tiesiamąsias sausgysles atsiranda nepilnas tiesimas (ţinomas kaip sulėtėjęs tiesimas), arba nepilnas lenkimas, sukeltas praradus tiesiamųjų sausgyslių slydimą. Esant nenatūraliam nukrypimui V, VI ir VII zonose nuo normalios būklės patariama kuo ankščiau pradėti tiesiamųjų sausgyslių pasyvius judesius. Nustatyta, kad 5 mm sausgyslės slydimą po gijimo reikia apriboti ir yra skiriamas pooperacinis įtvaras, kuris leidţia neţymų aktyvų lenkimą, tuo tarpu atliekant pasyvų tiesimą. Įtvaras dėvimas 3 savaites, pradedant aktyvius judesius tarp 16

17 trečios ir ketvirtos savaičių. Nuimamas delno įtvaras naudojamas dar 2 papildomas savaites, kol atliekama mankšta. Dinaminis galūnės įtvėrimas gali būti pradedamas praėjus 6 savaitėms po operacijos, norint atgauti lenkimą, jei tai yra reikalinga. Paţeistas tiesiamųjų sausgyslių artimasis delninis sąnarys gali būti imobilizuojamas 3 savaites. Po šio periodo pirštas gali būti patalpinamas į nuimamą delno įtvarą, kuris dėvimas tarp mankštos dar papildomas 2 savaites. Progresyvi judesių grupė yra pradedama po 3 savaičių, ir jei pilnas lenkimas greitai neatsistato, dinaminis lenkimas gali būti pradedamas po 6 savaičių. Dinaminiai įtvarai gali apimti APSTPS įtvėrimą. Pirmasis tai aprašė Hollis as. Šiuo metu prekyboje yra jo sukurtų įtvarų: audinio juosta, pagaminta iš elastinės medţiagos, tampoma pirštinė ir kiti įtvarai. Jei rando audinio irimas yra būtinas dėl rando suaugimo, chirurgas operacijos metu gali įstatyti ploną silaso plokštelę tarp sausgyslės ir raiščio, sumaţinti gilesnį rando laikymąsi. Klientas pradeda mankštintis per pirmas 24 valandas, ir jei reikia yra pritaikomi įtvarai. Aktyvi mankšta yra būtina ir klientas privalo būti apmokytas namų programos. Klientas yra skatinamas naudoti ranką visose veiklose, išskyrus tose, kur reikalingas didelis pasipriešinimas. Po 46 savaičių silaso plokštelė yra išimama ir turėtų būti palaikoma judesių grupė. [15] Randų gydymas Ţmogaus organizmas unikalus tuo, kad sugeba pats atsistatyti po įvairių suţeidimų. Tačiau gaila, kad didţiausias ir labiausiai matomas organas oda, esant gilesniam nei paviršinis suţalojimas, nesugeba pilnavertiškai atsistatyti ir paţeidimo vietoje susiformuoja randas. [9] Randas susidaro, kai odoje gyja ţaizdos, atsiradusios dėl traumų, chirurginės intervencijos arba ligos. Randas gali būti nematomojoje vietoje, paslėptas drabuţių, tačiau jis gali būti ir matomas (ant kaklo, ausų, veido, rankų) ir dėl to kelti didesnį psichologinį diskomfortą. [22] Rando dydis arba grubumas priklauso nuo keletos veiksnių. Visų pirma, ir tai yra labai svarbu, nuo suţalojimo pobūdţio. Kuo grubesnė ţaizda, kuo daugiau išplėšta audinių, kuo sunkesnė trauma, tuo grubesnis bus ir randas. Taigi visos grubios ţaizdos palieka ir grubių randų. Tiesa, ne visiems ţmonėms ţaizdos gyja vienodai. Netgi tiems patiems ţmonėms įvairiose kūno vietose randai gali gyti skirtingai. Antroji labai svarbi aplinkybė, kuri daro įtaką randų formavimuisi, ţaizdos gydymo būdas ir tam panaudotos priemonės. Jeigu ţaizda gydoma netausojant audinių, neskatinant jų gijimo, o tik paliekant kaip nors sugyti, neretai net jos netvarstant, tokiu atveju galime prognozuoti, kad ir randas bus bjaurus, grubus ir nepuoš, kad ir kurioje vietoje jis būtų. 17

18 Šiuolaikinės gydymo priemonės tvarsčiai, hidrogeliai skatina ţaizdos gijimą, padeda paţeistiems audiniams atsinaujinti ir taip formuoja maţesnius randus. Taigi tinkamai parinktas pirminis ţaizdos apdorojimas, tolesnis gydymas bei rando susidarymo profilaktika daugeliu atvejų gali palengvinti rando gijimą ir daryti įtaką jo formavimuisi. Lietuvoje priemonės randams gydyti naudojamos pakankamai seniai, apie 15 2 metų. Visas jas galima suskirstyti į keletą rūšių. Pavyzdţiui, vienos randų gydymo priemonės arba gydymo būdai gali būti taikomi tik medicinos įstaigose. Tai įvairios fizioterapijos procedūros: pvz., masaţas, ultragarsinės priemonės, įvairios šviesos lempos. Rekomenduojama naudoti kremus arba tepalus, turinčius silikono, pvz., Lietuvoje registruotas gelis Dermatix. Randų gydymo trukmė priklauso nuo ţaizdos vietos, dydţio ir tipo. Paprastai randas tepamas 2 kartus per dieną, ne maţiau nei 2 3 mėnesius. Tada galima tikėtis gero rezultato. Visame pasaulyje randų gydymas paliekamas pačiam pacientui, t.y. medikui patarus kokią priemonę pasirinkti, tolesniu randų gydymu rūpinasi pats ţmogus. Po tam tikro laiko jis pakartotinai ateina pas gydytoją gydymui įvertinti. Naudodami randų gydymo arba patologinio randų išvešėjimo prevencijos priemones, galime pagreitinti rando subrendimą. Šiuolaikinės randų gydymo priemonės lygina, maţina ir švelnina randų paviršių, maţina jų perštėjimą, nemalonius pojūčius ir padeda jiems nykti. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai randai pradedami gydyti iš karto po to, kai sugyja oda ankstyvu randėjimo periodu, kai jungiamasis audinys pildo odos ir poodţio defektą, formuojasi ir tvirtėja. Jeigu randas yra senas, šios priemonės greičiausiai menkai bepadės. [22] Gydymui taikoma krioterapija, spindulinė terapija, lazerioterapija. Šiuo metu bandoma randus gydyti įvairiais lazeriais, tačiau jų poveikis, kaip pašaliniai reiškiniai, skirtingi. [9] 1.4. LENKIAMOJO RAUMENS SAUSGYSLĖS Lenkiamojo raumens sausgyslių paţeidimas Dupuytren o kontraktūra. Dupuytren o kontraktūra yra nustatytas rankos lenkimas, kur pirštai sulenkti į delną ir negali pilnai ištiesti. [23] Dupuytren o kontraktūra yra giliųjų audinių sustorėjimas, kuris tęsiasi nuo delno į pirštus. Šie audiniai sutrumpėja dėl raiščių, kurie pritraukia pirštus į delną. [1 priedas, 2 pav.] [1, 24, 27, 3, 31, 32] Paplitimas Dupuytren o kontraktūra yra gana paplitęs pirštų sutrikimas. Gali būti paţeistos viena ar abi rankos. Bevardis pirštas yra paţeidţiamas daţniausiai (pirmiausiai), po to eina maţasis, vidurinysis ir rodomasis pirštai. Šis sutrikimas gali įvykti staiga, bet labiau vystosi lėtai, maţdaug per metus. 18

19 Tokia būklė paplitusi 4 metų amţiuje. Vyrai paţeidţiami daţniau negu moterys. Tai yra genetinė, paveldima liga.[1, 5, 6, 28, 29, 31, 32] Prieţastys Paprastai prieţastys yra neaškios, tačiau Dupuytren o kontraktūros prieţastimi gali būti vienas dilbio raumuo delno ilgasis raumuo. [1 priedas, 3 pav.] Kai šis raumuo persipildo krauju ir turi trigerinių taškų, tai gali neleisti lenkimo judesio ir traukia delno sausgysles. Rizikos faktoriai yra alkoholizmas, epilepsija, plaučių tuberkuliozė, diabetas ir kepenų ligos. [1, 23, 24, 27, 3, 31, 32] Klinika Nors skausmo, esant šiai ligai, ir nebūna, tačiau pritraukta pirštų padėtis trukdo kasdieninėje veikloje, pvz., sveikinantis, plaunant rankas, nešiojant pirštines ir t.t. Apsunkintas pirštų ištiesimas ketvirto it penkto pirštų uţsirietimas ir negalėjimas lengvai ištiesti. Neskausmingi mazgeliai delne, besiformuojantys į rumbo juostą. Plaštakos delne raukšlių sustorėjimas. Perspėjamieji ţenklai yra savitas diegimas, jausmas lyg adata badytų, delno bei kai kurių pirštų skausmas. [1, 23, 24, 28, 29, 32] Patogenezė Delninė fascija glūdi po plaštakos ir pirštų delno oda. Ši fascija plonai dengia jungiamąjį audinį tokia forma panašiai kaip trikampis. Tai apdengia plaštakos delno sausgysles ir išlaiko jas savo vietoje. Jos taip pat neleidţia pirštams uţsilenkti per daug, kai pirštai sulenkiami į kumštį. Fascija suskirstyta į plonus pirštų sausgyslių raiščius. Šie raiščiai tęsiasi į pirštus, kur jie apgaubia sąnarius ir kaulus. Dupuytren o kontraktūra susiformuoja, kai delninė fascija įsitempia sulenkiant pirštus. Liga paprastai prasideda delno mazgeliais (gali būti panašu į nuospaudas), kurie atsiranda daţniausiai ties bevardţiu ar maţuoju pirštu. Jungiamasis audinys (delno fascija) tiesiai po oda ima storėti ir sutrumpėja, o dėl to susidaro delne rumbai ir mazgeliai. Šis sutrumpėjimas ir verţimas traukia pirštus į delną. Pamaţu iškilęs rumbelis plečiasi, didėja, storindamas delno fasciją. Kai ši eiga toliau tęsiasi, atsiranda odos raukšlės, duobutės ir šiurkštumas. Storas gumbas susidaro lėtai per tam tikrą laiką, pirštų traukimas į delną, šitas pirštų traukimas gali kartu traukti ir kitus pirštus. 19

20 Bevardis ir maţasis pirštai paprastai paţeidţiami daţniausiai, ir paţeidţiami pirmiausiai. [5, 6, 28, 29, 31] Gydymas Liga yra progresuojanti ir geriausias gydymas yra chirurginis. Rekomenduojamas chirurginis gydymas tada, kai delno negalima padėti ant lygaus paviršiaus ir pirštų neįmanoma ištiesti. Jei negydoma, pirštai pamaţu gali prisitraukti į delną. Nechirurginis gydymas neturi efekto. Steroido įšvirkštimas į mazgelius gali sumaţinti skausmą ir traukimas būna labai minimalus, ir tokių pacientų ikioperacinė būklė būna geresnė. Chirurginis gydymas gali grąţinti įprastus pirštų judesius. Operacija daţnai po tam tikro laiko pakartojama maţdaug 5% pacientų pasikartoja liga po 2 ar 3 metų. [1, 6, 24, 27, 28, 31, 32] Sprendimas operuoti privalo būti sprendţiamas bendrai paciento ir chirurgo. Prieš operaciją reikia preiti keletą etapų. Chirurgas gali nusiųsti bendram fiziniam apţiūrėjimui pas šeimos gydytoją. Šis ištyrimas garantuos, kad jūsų puiki būklė daryti operaciją. Operacija gali trukti 9 minučių. Operacijos metu gali būti naudojama bendra anestezija (kad leistų miegoti per operaciją) arba vietinė anestezija (tiktai ranka uţmarinama). Esant vietinei anestezijai galima pabusti per operaciją, bet ţmogus nepajėgus matyti operacijos. Ši sritis ir galbūt kai kurie pirštai gali likti nutirpę virš 1 valandų po operacijos. Kai šis veikimas praeis, gali skaudėti. Po operacijos rekomenduojamos ambulatorinės procedūros. Operacijos tikslas yra pašalinti nesveikas fascijas, kad pirštas vėl imtų normaliai funkcionuoti. Kartu pašalinama įtemptas raištis ir fascija, atlaisvinamas piršto įtempimas. Kai kuriais atvejais persodinama papildoma oda uţdengti plotą, kur atlaisvinamas pirštas suteikiant jam lankstumą. Po operacijos ranka sutvarstoma kietu tvarsčiu ir naudojamas įtvaras. Įtvaras palaiko atverstą rankos padėtį ir tiesius pirštus, kol vyksta rankos gijimas. Chirurgas, esant reikalui, stebi ranką 57 dienas. Siūlai išimami po 114 dienų, jei neištirpo. Kadangi daugybė nervų yra rankoje, tai įmanomi kai kurie sunkumai po operacijos. Skausmui malšinti naudojami vaistai. [5, 6, 24, 28, 31, 32] Komplikacijos Nervo ar kraujagyslių paţeidimas. Rankose yra daugybė nervų ir kraujagyslių. Įmanoma, bet retai, kad šios struktūros paţeidţiamos per operaciją. Jei paţeidţiama, tai gali kilti sunkių komplikacijų. Paţeidus nervą, gali atsirasti rankos tirpimas ir silpnumas. Ši komplikacija paprastai 2

21 nutinka daugiau per pakartotiną operaciją. Jei tai atsitinka, nervas atitaisomas tuoj tap, jei įmanoma. Jei paţeidţiamos kraujagyslės, tai gali prireikti papildomos operacijos. Infekcijos. Gali įvykti po bet kurios operacijos. Tai gydoma antibiotikais. Pjūvio infekcija yra viena galima komplikacija po operacijos. Todėl kiekvienos dienos pjūvio prieţiūros apmoko chirurgas. Reikia matuotis temperatūrą, jei manoma, kad ji pakilusi. Jei išsivystė infekcija ar kokia kita komplikacija, reikia pranešti apie tai chirurgui. Nejautra. Problemų gali kilti, kai nejautra per operaciją sukelia reakcijas dėl kitų paciento vartotų vaistų. Anestezija gali paveikti plaučių veiklą, dėl to reiktų pasitarti su savo anesteziologu. Randai. Atsiranda randai delne ir pirštuose (ir kirkšnyje jei turite odos audinių persodinimą). Tai gali nutikti 68 toje savaitėje, šie randai šiek tiek liečiant kieti ir jautrūs. Šiuo atveju gali pagelbėti stiprus šios srities masaţas su drėkinančiu kremu. [1, 5, 24] Reabilitacija Reabilitacijos rezultatai priklausso nuo kompleksinio gydymo: chirurginės procedūros, kineziterapijos, fizioterapinių procedūrų, masaţo, ergoterapijos. Masaţas pagerina kraujo apytaką ir raumenų tonusą. Plaštakos funkcijai atkurti taip pat tinka vibromasaţas ir hidromasaţas. Gana svarbi bendrosios reabilitacijos priemonė yra fizioterapinės procedūros. Jų paskirtis įvairi, todės visada jas reikia skirti individualiai. Plaštakos judesius grąţinti padeda ir parafino procedūros. Po operacijos normalius rankos judesius padeda atgauti ergoterapeutas atliekant mankštą. Ergoterapija gali būti reikalinga iki šešių savaičių. Terapijos apsilankymai paprastai apima gydymą mankšta, šiluma, taikomos šilto vandens vonelės, minkštųjų audinių masaţas, stiprus tempimas, įtvarai. Šiuo laikotarpiu labai svarbu maţinti padidėjusį audinio surandėjimą, kuris sudaro kontraktūras po operacijos. Todėl būtina kontroliuoti kontraktūrų progresavimą. Būtinai pamaţu bandyti naudotis savo paţeista ranka. Per visus sąnarius reikėtų pradėti lankstyti 48 savaitę, kartais šiek tiek vėliau. Reikia naudoti įtvarą nakčiai iki 6 mėnesių po operacijos. Tai padeda palaikyti tiesius sąnarius, neleidţia naujoms kontraktūroms formuotis. Privalu gerti vaistus tiksliai kaip nurodė chirurgas ir nebereikės tolimesnių apsilankymų. Daţnai neįmanoma pilnai išteisti pirštų, kurie labai sulinksta per laiką po operacijos, ypač jei pasitaiko vidurinio piršto sąnario (APS sąnarys, ypač maţojo piršto). Šią problemą kartais gali pagerinti vėlesnis įtvėrimas po operacijos. [1, 5, 8, 24, 32] 21

22 1.5. ERGOTERAPIJOS TAIKYMAS PO SAUSGYSLIŲ OPERACIJOS Ergoterapeuto funkcijos ir taikomos ergoterapijos metodikos Ergoterapeuto funkcijos: Įvertinti kasdienės veiklos apsitarnavimą, savarankiškumą, darbo bei laisvalaikio įgūdţius. Įvertinti plaštakos funkciją, jėgą, deformacijas. Įvertinti paciento namus bei darbo vietą ir pasiūlyti, kaip pakeisti siekiant pagerinti sąlygas. Rekomenduoti ir apmokyti pratimus, stiprinančius plaštakos raumenis. Suteikti pacientams informaciją. Rekomenduoti technines priemones, gerinančias savarankiškumą kasdienėje veikloje. Taikomos įvairios ergoterapijos metodikos: 1) Apsitarnavimo įgūdţių atstatymas ir lavinimas. Sutrikus judėjimo funkcijai pacientas turi iš naujo išmokti apsirengti ir nusirengti, nusiprausti, pavalgyti. Ergoterapeutas jam pataria, kaip galima tai padaryti lengviau, neišeikvojant daug jėgų; kaip prisitaikyti prie vienokio ar kitokio funkcinio neveiklumo ir išlikti nepriklausomam nuo aplinkinių. Parenkamos, pritaikomos ar net pagaminamos tam tikros pagalbinės priemonės, patariama, kaip galima pakeisti būstą, darbo vietą, aplinką laisvalaikiui. 2) Sutrikusių rankų funkcijų atstatymas. Atliekant fizinius pratimus, stiprinama rankų raumenų jėga, daug dėmesio skiriama smulkiąjai motorikai lavinti, lavinama koordinacija, vikrumas. 3) Koordinacijos, vikrumo lavinimas. Tai apima gebėjimą rašyti, surinkti/paimti smulkius daiktus ir įjungti ar išjungti šviesą. Būna sunkumų atidaryti duris, čiaupą, reguliuoti viryklę, pasukti raktą. Ergoterapeutas nustato, kurias veiklas pacientą reikia mokyti, ir kurias jis atlieka savarankiškai. Esant rašymo sutrikimams, pacientams naudingas pastorintas parkeris. 4) Specialių įtvarų, techninių reabilitacijos priemonių pritaikymas ir pagaminimas. [8, 19, 26, 39, 4] Pagrindiniai ergoterapijos tikslai pacientams po sausgyslių operacijos Rankos terapija taikoma pacientams, kurie patyrė avariją ar traumą, esant nugedimams, paţeidus sausgysles ar nervus, po lūţių ar net pirštų, plaštakos ar rankos amputacijos. Įtraukiami ir 22

23 pacientai, kuriems yra riešo tunelinis sindromas ir tenisininko alkūnė, taip pat kai yra tokios lėtinės problemos kaip artritas ar neurologinė būklė (t.y. insultas). Pacientams po sausgyslių operacijos taikoma rankos terapija. Rankos terapija yra reabilitacijos rūšis, kurią atlieka ergoterapeutas arba kineziterapeutas pacientams, kuriems paţeistos plaštakos ir viršutinės galūnės. Tokią terapiją atliekama aukštesnės specializacijos asmuo tam, kad skatintų motyvaciją tęsti gydymą. Tai padeda rankos terapeutui greičiau pacientą grąţinti į produktyvią gyvenseną. Rankos terapija padeda pacientui atgauti maksimalų rankos naudojimą po paţeidimo, operacijos ar ligos pradţioje. Rankos terapeutai moko pratimų, pritaiko ir pagamina įtvarus, kurie padeda gydyti ranką ir apsaugo nuo papildomų paţeidimų. Profilaktinio, neoperacinio arba konservatyvaus gydymo tikslai: Ūmaus arba lėtinio skausmo valdymas. Maţinti jautrumą dėl paţeistų nervų ar po traumos. Jutimų lavinimas po nervų paţeidimo. Suplanuoti ir įgyvendinti namų pratimų programą, siekiant padidinti judesius, miklumą ir jėgą. Rekomenduojami įtvarai, siekiant uţkirsti kelią ar koreguoti paţeidimui [1 priedas, 4 pav.]. Treniruoti kasdienės veiklos atlikimo įgūdţius naudojant adaptacinius metodus ir pagalbines priemones. Pagerinti būklę prieš grįţtant į darbą. Pooperacinė reabilitacija apima: Atviros ir susiūtos ţaizdos tvarkymas (norint išvengti infekcijų ir pagalba gydant). Hipertrofijos (pakilimų, patinimo) ar per didelio randų jautrumo kontrolė. Patinimo maţinimas. Ortezo pagaminimas apsaugant ţaizdą po operacijos ar didinant judesius. Namų pratimų programos paruošimas ir paciento apmokymas. [13, 38, 39, 4] Apsitarnavimo mokymas Dėl menko sugriebimo, jėgos sumaţėjimo bei judesių amplitudės sumaţėjimo iškyla sunkumų naudotis peiliu, šakute, šaukštu ir išlaikyti puoduką. Puoduko svoris daţnai sukelia problemų. Dėl judėjimo apribojimų gali kilti problemų apsirengiant. Ergoterapeutas išsiaiškina, kuriose apsirengimo srityse pacientas turi problemų. Gali kilti sunkumų apsirengti viršutinę dalį ir uţsisegti 23

24 viršutines sagas, uţtrauktuką, petnešas ir liemenėlę, uţsisagstyti sagas ir uţsisegti dirţą, suimti drabuţius ir uţsitempti juos. Ergoterapeutas paklausia, kiek laiko uţtrunka, kol pacientas apsirengia, ar jam reikia pagalbos, ar naudoja kokias nors apsirengimui pagalbines priemones. [26] Mankšta 46 savaitę leidţiami pratimai su minimaliom apkrovom, kurias galima po truputį atsargiai didinti. Labai svarbu palaipsniui apkrauti paţeistą sausgyslę ar raištį, kad jie sustiprėtų, tačiau ne per daug, kad antrą kartą nepasikartotų nusilpusios struktūros trauma. [2] Būtina kasdien mankštintis, nes mankšta padeda išlaikyti raumenų jėgą ir sąnarių judrumą. Atliekami pratimai bent 2 kartus per dieną, kiekvieną jų kartojant po 51 kartų. Po kiekvieno pratimo reikia atsipalaiduoti. [4, 25] Ergoterapija padeda pacientui atgauti maksimalų rankos naudojimą po paţeidimo, operacijos ar ligos pradţioje. Ergoterapeutai moko pratimų, padaro įtvarus, kurie padeda gydyti ranką ir apsaugo nuo papildomų paţeidimų. [38] Poilsis Būtinas poilsis atsistatančiąjai kūno daliai. Nereikia stengtis ir tikėtis, kad pagyjama labai greitai. Tam reikia laiko. Tačiau nuo pačios atsistatymo pradţios reikia galvoti apie save ne kaip apie ligonį, bet kaip apie sveikstantįjį. Reikalingo poilsio trukmė priklauso nuo paţeidimų stiprumo. Dviejų savaičių poilsis minimalus laikas. Kada minkštasis audinys pradeda gyti, vyksta netvarkingo, ne visai subrendusio kolageno gamyba. Po dviejų savaičių poilsio audinys pradeda persiorientuoti ir gyti tempimo krūvio kryptimi, todėl lengvi ir atsargūs judesiai sąnaryje padės audiniui tai atlikti. [2] 24

25 2. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODAI 2.1. Tiriamųjų charakteristika Tyrimas atliktas VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) skyriuje. Tyrime dalyvavo 28 m. 29 m. ambulatoriškai besigydantys ligoniai, kurių diagnozė kairės ar dešinės plaštakos sausgyslių operacija. Kiekvienam ligoniui buvo skiriama po 5 ergoterapijos uţsiėmimus. Įtraukimo į tyrimą kriterijai: Diagnozė: kairės ar dešinės plaštakos sausgyslių operacija. Savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvavo VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) skyriuje ambulatoriškai besigydantys ligoniai, kurių diagnozė kairės ar dešinės plaštakos sausgyslių operacija. Viso tyrime dalyvavo 33 ţmonės: 14 (42%) moterų ir 19 (58%) vyrų (1 pav., 2 priedas, 1 lentelė). 42% 58% Moterys Vyrai 1 pav. Visų tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį Ligoniai buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji pacientai, patyrę plaštakos tiesiamųjų sausgyslių operaciją (17 pacientų). Iš jų: 9 (53%) moterys ir 8 (47%) vyrai (2 pav., 2 priedas, 2 lentelė). 25

26 47% 53% Moterys Vyrai 2 pav. Pirmos grupės pacientų pasiskirstymas pagal lytį Antroji pacientai po Dupuytren o kontraktūros operacijos (16 pacientų). Iš jų: 5 (31%) moterys ir 11 (69%) vyrų (3 pav., 2 priedas, 2 lentelė). 31% 69% Moterys Vyrai 3 pav. Antros grupės pacientų pasiskirstymas pagal lytį Visi 33 pacientai pagal PSO buvo suskirstyti į tris amţiaus grupes: iki 44 metų, 4559 metų ir virš 6 metų. Visų tiriamųjų pasiskirstymas pagal amţių pavaizduotas 4 paveiksle. Pacientų amţiaus vidurkis 5,3 ± 9,6 metai. (4 pav., 2 priedas, 3 lentelė) 15% 15% 7% iki virš 6 4 pav. Visų tiriamųjų pasiskirstymas pagal amţių 26

27 Pirmos grupės pacientų pasiskirstymas pagal amţių pavaizduotas 5 paveiksle. Pacientų amţiaus vidurkis 45,4 ± 8,8 metai. (5 pav., 2 priedas, 4 lentelė) % 29% 71% iki virš 6 5 pav. Pirmos grupės pacientų pasiskirstymas pagal amţių Antros grupės pacientų pasiskirstymas pagal amţių pavaizduotas 6 paveiksle. Pacientų amţiaus vidurkis 55,5 ± 7,5 metai. (6 pav., 2 priedas, 4 lentelė) 31% % 69% iki virš 6 6 pav. Antros grupės pacientų pasiskirstymas pagal amţių Visų tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą pavaizduotas 7 paveiksle. (7 pav., 2 priedas, 5 lentelė) 27

28 6% 4% 21% 33% pagrindinis vidurinis aukštesnysis aukštasis 7 pav. Visų tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą Visi tiriamieji buvo suskirstyti pagal išsilavinimą: pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis ir aukštasis. Pirmos grupės pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą pateiktas 8 paveiksle. (8 pav., 2 priedas, 6 lentelė) 35% 6% 18% 41% pagrindinis vidurinis aukštesnysis aukštasis 8 pav. Pirmos grupės pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą Antros grupės pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą pateiktas 9 paveiksle. (9 pav., 2 priedas, 6 lentelė) 28

29 6% 44% 25% 25% pagrindinis vidurinis aukštesnysis aukštasis 9 pav. Antros grupės pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą Visų tiriamųjų pasiskirstymas pagal paţeistą plaštaką pateiktas1 paveiksle. (1 pav., 2 priedas, 7 lentelė) 45% 55% Kairė plaštaka Dešinė plaštaka 1 pav. Visų tiriamųjų pasiskirstymas pagal paţeistą plaštaką Pirmos grupės pacientų pasiskirstymas pagal paţeistą plaštaką pateiktas 11 paveiksle. (11 pav., 2 priedas, 8 lentelė) 29

30 18% 82% Kairė plaštaka Dešinė plaštaka 11 pav. Pirmos grupės pacientų pasiskirstymas pagal paţeistą plaštaką Antros grupės pacientų pasiskirstymas pagal paţeistą plaštaką pateiktas 12 paveiksle. (12 pav., 2 priedas, 8 lentelė) 25% 75% Kairė plaštaka Dešinė plaštaka 12 pav. Antros grupės pacientų pasiskirstymas pagal paţeistą plaštaką Išanalizavus anketos duomenis nustatėme, kad 32 (97,%) pacientams jų dirbamas darbas reikalavo smulkių judesių, 24 (72,7%) pacientai dirba sunkų fizinį darbą. Visi pacientai buvo operuoti vidutiniškai prieš 4,76 ± 1,2 savaites. Visus tiriamuosius vargina sumaţėjusi judesių amplitudė, 32 (97,%) skausmas ir raumenų jėgos silpnumas. Plaštakos funkcijos gerinimui 19 (57,6%) pacientų atlieka rankų mankštą, 28 (84,8%) pacientai naudoja masaţo metodiką, 23 (69,7%) pacientai naudoja ergoterapines priemones (įvairius kamuoliukus, kempinėles, spanderiukus), 4 (12,1%) pacientai pagerinti rankos funkcijai nieko nenaudoja. 29 (87,9%) pacientai naudoja medikamentus (vaistus, tepalus). 18 (54,5%) pacientų naudoja medikamentus esamam skausmui malšinti, 24 (72,7%) randams minkštinti, 2 (6,6%) randams maţinti. 3

31 Visiems pacientams buvo atliekama ergoterapija, o papildomai pacientai gavo šias procedūras: parafino aplikacijos, plaštakos ir dilbio masaţas. Kiekvienas ligonis raštu pareiškė savo sutikimą dalyvauti tyrime. Tyrimui atlikti buvo gautas KMU bioetikos centro leidimas (NR. BCSLF(M) 34) Tyrimo metodai Pacientų vertinimas buvo atliekamas pirmą dieną jiems atvykus į ambulatorinę reabilitaciją ir pakartojamas išvykstant. Tyrime vertinimui buvo naudojami šie instrumentai: 1. Anketa. 2. Kasdienės veiklos vertinimo klausimynas (ADL). 3. Skausmo įvertinimo skalė. 4. Dinamometras. 5. Manometras. 6. Goniometras. Gydymo įstaigoje pacientai gavo šias procedūras: ergoterapijos uţsiėmimus, parafino aplikacijas, plaštakos ir dilbio masaţą. Kiekvienam pacientui buvo skirti 5 ergoterapijos uţsiėmimai, kurių vienas truko 2 minučių. Visiems abiejų grupių tiriamiesiems buvo taikomos tos pačios ergoterapijos priemonės. Atliekant pasyvią mankštą, buvo lavinama pirštų sąnarių judesių amplitudė. Uţsiėmimų metu stiprinome plaštakos ir pirštų raumenų jėgą, didinome sąnarių judesių amplitudę, gerinome plaštakos kraujotaką, skatinome produktyvų griebimą, kurių pasekoje gerėjo kasdienės veiklos apsitarnavimas. Plaštakos ir pirštų raumenų jėgai stiprinti naudojome įvairaus sunkumo kamuoliukus, spanderius, įvairaus sunkumo kempines [3 priedas, 1 pav., 2 pav., 3 pav., 4 pav.]. Smulkiąjai motorikai gerinti naudojome segtukus, smulkius kaištukus, stambius kaištukus, buvo duodama sukti varţtus [4 priedas, 1 pav., 2 pav., 3 pav., 4 pav.]. Kraujotakai gerinti buvo skiriamas masaţas ir naudojami įvairaus stiprumo masaţiniai kamuoliukai [5 priedas, 1 pav.]. Pacientai buvo apmokomi mankštos, kurią reiktų daryti, norint sustiprinti plaštakos raumenis [6 priedas]. Anketa Siekiant išsiaiškinti ligonio amţių, lytį, išsilavinimą, profesiją, darbo sąlygas, laikotarpį po operacijos, pagrindinius nusiskundimus buvo paruošta anoniminė anketa. Jis buvo sudarytas iš 13 klausimų, iš kurių 1 buvo uţdari, 3 atviri. Apklausa buvo vykdoma interviu metodu ligoniui atvykus į ambulatorinę reabilitaciją ir baigus ergoterapijos uţsiėmimus [7 priedas]. 31

32 Kasdienės veiklos vertinimo klausimynas (ADL) Tiriamųjų savarankiškumui įvertinti buvo pasirinktas Kasdienės veiklos vertinimo testas (ADL) [8 priedas]. Šio tyrimo dėka galima įvertinti paciento savarankiškumą, bei išsiaiškinti kokia pagalba reikalinga pacientui. Šis testas sudarytas iš 12 punktų: maitinimasis, sfinkterių kontrolė, judėjimas patalpose, pasinaudojimas tualetu, persikėlimas, rengimasis, asmeninis tualetas, valgio ruošimas, vonia/ dušas, namų ruoša, judėjimas lauke ir bendravimas. ADL testas vertinamas balais nuo iki 36 balų. Įvertinama kiekviena veiklos sritis. Vienos veiklos srities maksimalus balų skaičius 3 balai, o minimalus balų. Pacientas paţymi jam tinkantį variantą. Kuo didesnis balų skaičius, tuo ţmogus savarankiškesnis. balų negali to padaryti, 1 balas reikalinga tam tikra pagalba ar kito ţmogaus paraginimas, 2 balai gali pats tai padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms, 3 balai gali pats padaryti savarankiškai ir daro. Ţmogus, surinkęs 12 balų nesavarankiškas, balus atlieka kasdienes veiklas su tam tikra pagalba, balus savarankiškai atlieka kasdienes veiklas. Skausmo įvertinimas Skausmui įvertinti naudojama WongBaker veido išraiškų skausmo įvertinimo skalė. Wong Baker veido išraiškų skausmo įvertinimo skalė naudojama suaugusiems ir vaikams (>3 metų amţiaus). Skausmui būdinga veido išraiška ir būsena: 1 labai laimingas, nes nieko neskauda ; 23 skauda labai nedaug ; 45 Skauda truputį daugiau ; 67 labiau vienodas skausmas ; 8 9 ištisai labai skauda ; 1 labai smarkiai skauda. [7, 35] [9 priedas] Dinamometrija Plaštakos raumenų jėgai vertinti naudojamas dinamometras [1 priedas, 1 pav.; 11 priedas]. Jo ekrane rodoma maksimali griebimo jėga (9 kg), rodyklė automatiškai fiksuoja didţiausią rodmenį. Dinamometro rankena yra pritaikoma pagal plaštakos dydį (5 pozicijos). Pacientas pasodinamas, pečiai atitraukiami, rankos per alkūnes sulenkiamos 9 laipsnių kampu ir patogiai padedamos ant stalo, o riešo alkūninis nukrypimas tarp ir 15 laipsnių. Taip tiriama tris kartus ir išvedamas vidurkis. [17, 36] Manometrija Pirštų suspaudimo (gnybio/ čiupimo) jėga tiriama naudojant (gnybio/ čiupimo) manometrą. [17] [9 priedas, 2 pav.; 12 priedas] Jo ekrane rodoma maksimali spaudimo jėga (14 kg), rodyklė automatiškai fiksuoja didţiausią rodmenį. Buvo matuojama trijų taškų suspaudimo jėga (suimama nykščio ir rodomojo bei didţiojo pirštų galais). 32

33 Judesių amplitudės matavimas (goniometrija) Sąnarių judesių amplitudei matuoti yra naudojami goniometrai [11 priedas, 1 pav., 2 pav., 12 priedas]. Jie gali būti skirtingo dydţio. Maţiems sąnariams matuoti patogiau naudoti maţus goniometrus. Goniometrą sudaro dvi liniuotės ir kampainis, sutvirtinti tarpusavyje. Nejudri goniometro dalis dedama išilgai anatominės galūnės ašies, goniometro centras turi sutapti su sąnario judesio centru, judanti goniometro dalis dedama išilgai galūnės anatominės ašies kryptimi ir juda kartu su galūne. Pavyzdţiui, matuojant alkūnės sąnario judesio amplitudę: nejudanti goniometro dalis dedama išilgai ţąsto, centras sutampa su sąnario judesio centru, judanti goniometro dalis dedama išilgai dilbio taip, kad sutaptų su anatomine dilbio ašimi. Nueitas dilbio kelias, išreikštas laipsniais, ir bus alkūnės sąnario judesio amplitudė [26, 36]. Statistinė duomenų analizė Statistinių duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 15. for Windows statistinį paketą.. Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai, standartinis nuokrypiai bei vidurkio vidutinė kvadratinė paklaida. Nepriklausomų imčių vidurkių skirtumų reikšmingumas skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų, prieš tai patikrinus hipotezę apie dydţių normalųjį skirstinį. Kokybinių poţymių daţnumas buvo išreiškiamas procentais. Ranginiams kintamųjų palyginimui priklausomose imtyse buvo taikytas Vilkoksono kriterijus, o nepriklausomose ManoVitnio kriterijus. Skirtumas su galima paklaida, maţiau, nei,5, buvo vertinamas kaip statistiškai reikšmingas (p<,5). Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) ± aritmetinio vidurkio paklaida ( Sx ). 33

34 Plaštakos raumenų jėga (kg.) 3. TYRIMO REZULTATAI 3.1. Plaštakos raumenų jėgos vertinimas Visiems pacientams (pirmoje ir antroje grupėje) atvykus į ambulatorinę reabilitaciją ir išvykstant iš jos buvo vertinama abiejų plaštakų raumenų jėga dinamometru (kg.). Visi pacientai buvo dešiniarankiai. Pirmos grupės pacientų paţeistos plaštakos jėga prieš ergoterapiją vidutiniškai 24,3 ± 12,8 kg., o po ergoterapijos ji padidėjo iki 25,2 ± 12,9 kg. Jėga vidutiniškai reikšmingai pakito,9 ±,7 kg (p<,5). Sveikos plaštakos jėga prieš ergoterapiją vidutiniškai 35,1 ± 1,2 kg., o po ergoterapijos jėga pakito neţymiai iki 35,4 ± 1,4 kg. Jėga pakito vidutiniškai,3 ±,6 kg. (p=,97). Gauti duomenys parodė, kad visiems pirmos grupės pacientams paţeistos plaštakos raumenų jėga po ergoterapijos padidėjo vidutiniškai,9 ±,7 kg. (p<,5). Sveikos plaštakos raumenų jėga tik 12 (7,5%) pacientų vidutiniškai,3 ±,6 kg. (p<,5) padidėjo, o 5 (29,5%) pacientams jėga nepakito. (13 pav., 13 priedas, 9 lentelė) * 24,3 25,2 ** 35,1 35,4 Plaštaka Pažeista Prieš ET Po ET Sveika 13 pav. Pirmos grupės pacientų plaštakos raumenų jėgos dinamika (kg.) prieš ir po ergoterapijos (* p<,5; **p=,97) Antros grupės pacientų paţeistos plaštakos raumenų jėga prieš ergoterapiją vidutiniškai 21,3 ± 7,1 kg., o po ergoterapijos pakilo iki 24,3 ± 6,6 kg. Jėga vidutiniškai padidėjo 2,9 ± 2,4 kg. 34

35 Plaštakos raumenų jėga (kg.) Sveikos plaštakos jėga prieš ergoterapiją vidutiniškai 34,6 ± 14,3 kg., o po ergoterapijos ji pakilo iki 35, ± 14,4 kg., gautas pokytis,4 ±,4 kg. (p<,5). Visi gauti skirtumai statistiškai reikšmingai skiriasi (p<,5) (14 pav., 13 priedas, 9 lentelė). * ,3 * 24,3 34, Pažeista Sveika Plaštaka Prieš ET Po ET 14 pav. Antros grupės pacientų plaštakos raumenų jėgos dinamika (kg.) prieš ir po ergoterapijos (* p<,5) Gauti rezultatai parodė, kad paţeistos plaštakos raumenų jėgos pokytis (kg.) didesnis antros grupės pacientams (2,9 ± 2,4 kg.) negu pirmos grupės pacientams (,9 ±,7 kg.) (p<,5) Sveikos plaštakos jėgos pokytis (kg.) taip pat didesnis antros grupės pacientams (,4 ±,4 kg.) (p<,5) negu pirmos grupės pacientams (,3 ±,6 kg.) (p=,97). (13 priedas, 9 lentelė). Išanalizavus visų tiriamųjų gautus duomenis pagal amţių, nustatėme, kad paţeistos plaštakos raumenų jėga (dinamometru) prieš ergoterapiją didţiausia jauno amţiaus pacientų grupėje vidutiniškai 24,8 ± 13,7 kg., gautas pokytis 1,3 ± 1,1 kg. (p=,53). Maţiausia paţeistos plaštakos raumenų jėga buvo vyresnio amţiaus pacientų grupėje vidutiniškai 17,8 ± 7, kg. Gautas statistiškai reikšmingas pokytis vidutiniškai 2,3 ± 1, kg. (p<,5). Sveikos plaštakos raumenų jėgos pokytis neţymiai padidėjo visose amţiaus grupėse, tačiau labiausiai vyresnio amţiaus pacientų grupėje (virš 6 metų) (,4 ±,4 kg.) (p=,15). Maţiausias pokytis stebimas jauno amţiaus pacientų grupėje (iki 44 metų), kuris buvo vidutiniškai,2 ±,4 kg. (p=,271). (1 lentelė) 35

36 1 lentelė. Visų tiriamųjų plaštakų raumenų jėgos (kg.) dinamika pagal amţiaus grupes (dinamometrija). Amţiaus grupės Matavimas Paţeista plaštaka Prieš ET (kg.) Po ET (kg.) Pokytis (kg.) Iki 44 metų (n=5) 24,8 ± 13,7* 26,1 ± 14,1* 1,3 ± 1,1 (p=,53) metų (n=23) 23,5 ± 1,3* 25,4 ± 1,1* 1,9 ± 2,2* Virš 6 metų (n=5) 17,8 ± 7,* 2,2 ± 6,2* 2,3 ± 1,* Matavimas Sveika plaštaka Prieš ET (kg.) Po ET (kg.) Pokytis (kg.) Amţiaus grupės Iki 44 metų (n=5) 36,2 ± 12,4* 36,5 ± 12,4*,2 ±,4 (p=,271) metų (n=23) 34,9 ± 12,3* 35,2 ± 12,4*,3 ±,5* Virš 6 metų (n=5) 33,4 ± 14,1* 33,8 ± 14,*,4 ±,4 (p=,15) *p<, Pirštų suspaudimo jėgos vertinimas Visiems pacientams (pirmoje ir antroje grupėje) atvykus į ambulatorinę reabilitaciją ir išvykstant iš jos buvo vertinama abiejų plaštakų trijų taškų suspaudimo jėga manometru (kg.) (suimama nykščio ir rodomojo bei didţiojo pirštų galais). Pasirinktas tik šis matavimas manometru, nes šie pirštai daţniausiai naudojami smulkiąjai motorikai. Pirmos grupės pacientų paţeistos plaštakos pirštų suspaudimo jėgos vidurkis prieš ergoterapiją buvo vidutiniškai 3,5 ± 1,3 kg., o po ergoterapijos pirštų suspaudimo jėgos vidurkis vidutiniškai padidėjo iki 4,1 ± 1,4 kg. Gautas statistiškai reikšmingas,6 ±,4 kg pokytis (p<,5). Sveikos plaštakos pirštų suspaudimo jėga prieš ergoterapiją vidutiniškai 5,5 ± 1,2 kg., o po ergoterapijos jėga pakito neţymiai iki 5,7 ± 1,3 kg. Gautas statistiškai reikšmingas,2 ±,2 kg. pokytis (p<,5). Gauti duomenys parodė, kad pirmos grupės pacientų paţeistos plaštakos pirštų suspaudimo jėga po ergoterapijos uţsiėmimų padidėjo visiems 17 (1%) pacientų vidutiniškai,6 ±,4 kg. statistiškai reikšmingai (p<,5). Sveikos plaštakos pirštų suspaudimo jėga padidėjo 12 (7,5%) pacientų vidutiniškai,2 ±,2 kg. (p<,5), o 5 (29,5%) jėga nepakito. (15 pav., 13 priedas, 1 lentelė). 36

37 Plaštakos raumenų jėga (kg.) * ,5 * 4,1 5,5 5, Pažeista Sveika Plaštaka Prieš ET Po ET 15 pav. Pirmos grupės pacientų plaštakos pirštų suspaudimo jėgos dinamika (kg.) prieš ir po ergoterapijos (* p<,5) Antros grupės pacientų paţeistos plaštakos pirštų suspaudimo jėga prieš ergoterapiją vidutiniškai 3,4 ± 6,6 kg., o po ergoterapijos jėga padidėjo vidutiniškai iki 4,4 ± 1,5 kg. Jėga vidutiniškai padidėjo,9 ±,5 kg. Gautas skirtumas statistiškai reikšmingai skiriasi (p<,5). Sveikos plaštakos pirštų suspaudimo jėga prieš ergoterapiją vidutiniškai 5,7 ± 1,5 kg., o po ergoterapijos jėga padidėjo vidutiniškai iki 5,8 ± 1,5 kg., gautas neţymus pokytis,1 ±,2 kg. (p=,23). (16 pav., 13 priedas, 1 lentelė). 37

38 Plaštakos raumenų jėga (kg.) ,4 * 4,4 ** 5,7 5, Pažeista Sveika Plaštaka Prieš ET Po ET 16 pav. Antros grupės pacientų plaštakos pirštų suspaudimo jėgos dinamika (kg.) prieš ir po ergoterapijos (* p<,5; **p=,23) Gauti rezultatai parodė, kad paţeistos plaštakos pirštų suspaudimo jėgos pokytis (kg.) didesnis antros grupės pacientams (,9 ±,5 kg.) negu pirmos grupės pacientams (,6 ±,4 kg.) (p<,5). Sveikos plaštakos pirštų suspaudimo jėgos pokytis (kg.) didesnis pirmos grupės pacientams (,2 ±,2 kg.) (p<,5) negu antros grupės pacientams (,1 ±,2 kg.) (p=,23). (13 priedas, 1 lentelė). Išanalizavus visų tiriamųjų gautus duomenis pagal amţių, nustatėme, kad paţeistos plaštakos pirštų suspaudimo jėga (manometru) prieš ergoterapiją didţiausia vidutinio amţiaus pacientų grupėje (4559 metai) vidutiniškai 3,6 ± 1,2 kg., o maţiausia vyresnio amţiaus pacientų grupėje (virš 6 metų). Gautas statistiškai reikšmingas pokytis didţiausias vidutinio amţiaus pacientų grupėje (4559 metai) vidutiniškai,8 ±,5 kg. (p<,5). Sveikos plaštakos pirštų suspaudimo jėgos pokytis labiausiai padidėjo jauno amţiaus (iki 44 metų) grupėje vidutiniškai,2 ±,1 kg. (p=,42), o vidutinio (4559 m.) ir vyresnio amţiaus (virš 6 metų) grupėse beveik nesiskyrė (p=,245) (2 lentelė). 38

39 Balai 2 lentelė. Visų tiriamųjų plaštakų pirštų suspaudimo jėgos (kg.) dinamika pagal amţiaus grupes (manometrija). Amţiaus grupės Matavimas Paţeista plaštaka Prieš ET (kg.) Po ET (kg.) Pokytis (kg.) Iki 44 metų (n=5) 3,1 ± 1,5* 3,7 ± 1,6*,6 ±,5 (p=,52) metų (n=23) 3,6 ± 1,2* 4,4 ± 1,2*,8 ±,5* Virš 6 metų (n=5) 3, ± 2,2* 3,6 ± 2,1*,6 ±,1* Matavimas Sveika plaštaka Prieš ET (kg.) Po ET (kg.) Pokytis (kg.) Amţiaus grupės Iki 44 metų (n=5) 5,8 ± 1,4* 6,1 ± 1,5*,2 ±,1 (p=,42) metų (n=23) 5,4 ± 1,3* 5,5 ± 1,3*,1 ±,1* Virš 6 metų (n=5) 6,1 ± 1,5* 6,3 ± 1,6*,1 ±,2 (p=,245) *p<,5 3.3 Tiriamųjų savarankiškumo vertinimas (pagal ADL testą) Norėdami įvertinti pacientų po pirštų sausgyslių operacijų savarankiškumą kasdienėje veikloje prieš ir po ergoterapijos naudojome ADL (kasdienės veiklos vertinimo) testą. Visos veiklos vertinamos nuo iki 3 balų. balų negali to padaryti, 1 balas reikalinga tam tikra pagalba ar kito ţmogaus paraginimas, 2 balai gali pats tai padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms, 3 balai gali pats padaryti savarankiškai ir daro. Išanalizavus gautus rezultatus, paaiškėjo, kad įvertinus visus tiriamuosius prieš ergoterapiją ADL testo balų vidurkis buvo vidutiniškai 25,2 ± 4,3 balai, o po ergoterapijos balų vidurkis buvo vidutiniškai 33,3 ± 3,2 balai. Gautas statistiškai reikšmingas pokytis vidutiniškai 8,1 ± 2, balas (p<,5). (17 paveikslas) * 35 33, , ADL prieš ET1 ADL po ET 17 pav. Visų tiriamųjų ADL testo balų vidurkiai prieš ir po ergoterapijos 39

40 Balai Gauti rezultatai parodė, kad abiejų grupių pacientams savarankiškumas kasdienėje veikloje reikšmingai pagerėjo (p<,5). Pirmos grupės pacientų prieš ergoterapiją ADL testo balų vidurkis buvo vidutiniškai 28,2 ± 2,3 balai, o po ergoterapijos balų vidurkis buvo vidutiniškai 35,3 ± 1,3 balai. Gautas statistiškai reikšmingas pokytis vidutiniškai 7,1 ± 1,9 balas. Antros grupės pacientų prieš ergoterapiją ADL testo balų vidurkis buvo vidutiniškai 22, ± 3,5 balai (13 24 balus atlieka kasdienes veiklas su tam tikra pagalba), o po ergoterapijos balų vidurkis buvo vidutiniškai 31,3 ± 3,2 balai (25 36 balus savarankiškai atlieka kasdienes veiklas), gautas pokytis vidutiniškai 9,2 ± 1,4 balai. Didesnis pagerėjimas gautas antros grupės pacientams. (p<,5). (18 pav., 13 priedas, 11 lentelė) * * 35,3 28, ,3 I gr II gr ADL prieš ET ADL po ET 18 pav. Pirmos ir antros grupės pacientų ADL testo balų vidurkiai prieš ir po ergoterapijos Gauti rezultatai parodė, kad pirmos grupės pacientų savarankiškumas kasdienėje veikloje prieš ir po ergoterapijos pagerėjo visose veiklose. Daugiausia problemų pacientams prieš ergoterapiją kėlė maitinimasis (maisto pjaustymas) (balų vidurkis vidutiniškai 1,8 ±,4 balai), rengimasis (kasdieninių drabuţių apsirengimas ir nusirengimas, įskaitant liemenuką, kojines, batus ir lauko drabuţius) (balų vidurkis vidutiniškai 1,8 ±,3 balai), asmeninis tualetas (prausimasis: naudojimasis kempinėmis, rankšluosčiais, čiaupų valdymas; dantų valymas; plaukų šukavimasis; skutimasis ir kūno prieţiūra) (balų vidurkis vidutiniškai 1,8 ±,4 balai), valgio ruošimas (sugebėjimas padaryti sumuštinį su kava ar arbata, paruošti paprastą karštą patiekalą) (balų vidurkis 4

41 Veiklos vidutiniškai 1,9 ±,1 balai), vonia/ dušas (prausimasis vonioje ar duše, įskaitant vandens dušų valdymą, nusišluostymą, nusirengimą ir apsirengimą) (balų vidurkis vidutiniškai 1,8 ±,3 balai) bei namų ruoša (indų plovimas, namų valymas, drabuţių prieţiūra, bei sugebėjimas kontroliuoti visą namų ruošą, atliekant tam reikalingus darbus) (balų vidurkis vidutiniškai 1,9 ±,3 balai). Didţiausias statistiškai reikšmingas pokytis stebimas atliekant asmeninį tualetą (pokytis vidutiniškai 1,6 ±,5 balai) (p<,5). Buvo veiklų, kuriose pacientams nekilo jokių problemų nei prieš, nei po ergoterapijos: sfinkterių kontrolė (3 balai), judėjimas patalpose (3 balai), persikėlimas (3 balai), judėjimas lauke (3 balai). (19 pav., 13 priedas, 12 lentelė) Maitinimasis Sfinkterių kontrolė Judėjimas patalpose Pasinaudojimas tualetu Persikėlimas Rengimasis Asmeninis tualetas Valgio ruošimas Vonia/ dušas Namų ruoša Judėjimas lauke Bendravimas 1,8 1,8 1,8 1,9 1,8 1,9 2,3 2, ,8 2,9 3 2,9 3 2,8 3,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 Balų vidurkis Prieš ET Po ET 19 pav. Pirmos grupės pacientų savarankiškumo kasdienėje veikloje dinamika Gauti rezultatai parodė, kad antros grupės pacientų savarankiškumas kasdienėje veikloje prieš ir po ergoterapijos pagerėjo daugelyje veiklų, tačiau toks pat balų vidurkis išliko šiose veiklose: judėjimas patalpose, persikėlimas, judėjimas lauke (vidutiniškai 2,8 ±,4 balai). Daugiausiai problemų sukėlė maitinimasis (maisto pjaustymas) (balų vidurkis vidutiniškai,7 ±,4 balai), rengimasis (kasdieninių drabuţių apsirengimas ir nusirengimas, įskaitant liemenuką, kojines, batus ir lauko drabuţius) (balų vidurkis vidutiniškai 1,1 ±,3 balai), asmeninis tualetas (prausimasis: naudojimasis kempinėmis, rankšluosčiais, čiaupų valdymas; dantų valymas; plaukų šukavimasis; skutimasis ir kūno prieţiūra) (balų vidurkis vidutiniškai 1,1 ±,3 balai), valgio ruošimas 41

42 Veiklos (sugebėjimas padaryti sumuštinį su kava ar arbata, paruošti paprastą karštą patiekalą) (balų vidurkis vidutiniškai 1,1 ±,3 balai), vonia/ dušas (prausimasis vonioje ar duše, įskaitant vandens dušų valdymą, nusišluostymą, nusirengimą ir apsirengimą) (balų vidurkis vidutiniškai 1,1 ±,6 balai), namų ruoša (indų plovimas, namų valymas, drabuţių prieţiūra, bei sugebėjimas kontroliuoti visą namų ruošą, atliekant tam reikalingus darbus) (balų vidurkis vidutiniškai 1,1 ±,6 balai). Didţiausias statistiškai reikšmingas pokytis stebimas atliekant asmeninį tualetą (pokytis vidutiniškai 1,6 ±,5 balai) bei maitinimosi srityje (pokytis vidutiniškai 1,5 ±,5 balai) (p<,5). Šios grupės pacientai jokių problemų neturėjo tik vienoje veikloje: sfinkterių kontrolė (3 balai). (2 pav., 13 priedas, 13 lentelė) Maitinimasis Sfinkterių kontrolė Judėjimas patalpose Pasinaudojimas tualetu Persikėlimas Rengimasis Asmeninis tualetas Valgio ruošimas Vonia/ dušas Namų ruoša Judėjimas lauke Bendravimas,7 1,1 1,1 1,1 1,1 1,1 1,8 2,2 2,1 2,2 2,3 2,4 2,4 3 2,8 2,8 2,8 2,8 2,8 2,7 2,8 2,8 3,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 Balų vidurkis Prieš ET Po ET 2 pav. Antros grupės pacientų savarankiškumo kasdienėje veikloje dinamika Gauti duomenys parodė, kad daugiausiai problemų abiejų grupių pacientams prieš ergoterapiją sukėlė maitinimasis (maisto pjaustymas), rengimasis (kasdieninių drabuţių apsirengimas ir nusirengimas, įskaitant liemenuką, kojines, batus ir lauko drabuţius), asmeninis tualetas (prausimasis: naudojimasis kempinėmis, rankšluosčiais, čiaupų valdymas; dantų valymas; plaukų šukavimasis; skutimasis ir kūno prieţiūra), valgio ruošimas (sugebėjimas padaryti sumuštinį su kava ar arbata, paruošti paprastą karštą patiekalą), vonia/ dušas (prausimasis vonioje ar duše, įskaitant vandens dušų valdymą, nusišluostymą, nusirengimą ir apsirengimą), namų ruoša (indų 42

43 plovimas, namų valymas, drabuţių prieţiūra, bei sugebėjimas kontroliuoti visą namų ruošą, atliekant tam reikalingus darbus), tačiau savarankiškumo lygis ţemesnis stebimas antroje grupėje. Buvo veiklų, kuriose pacientai neturi jokių problemų, t.y. gali patys padaryti savarankiškai ir daro (3 balai): sfinkterių kontrolė. I grupės pacientams prieš ergoterapiją problemų nesukėlė sfinkterių kontrolė, judėjimas patalpose, persikėlimas, judėjimas lauke (3 balai). (21 pav., 13 priedas, 12 lentelė, 13 lentelė) Maitinimasis Sfinkterių kontrolė,7 1,8 3 Judėjimas patalpose 3 2,8 Pasinaudojimas tualetu 1,8 2,3 Persikėlimas Rengimasis 1,1 1,8 3 2,8 Asmeninis tualetas 1,1 1,8 Valgio ruošimas 1,1 1,9 Vonia/ dušas Namų ruoša 1,1 1,1 1,8 1,9 Judėjimas lauke 3 2,8 Bendravimas 2,4 2,8,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 Balai I gr II gr 21 pav. Pirmos ir antros grupės pacientų savarankiškumas kasdienėje veikloje prieš ergoterapiją Gauti duomenys parodė, kad po ergoterapijos kasdienis savarankiškumas ţenkliai pagerėjo daugelyje veiklų. Ryškesnis savarankiškumo kasdienėje veikloje atsistatymas stebimas pirmos grupės pacientams po plaštakos tiesiamųjų sausgyslių operacijos. Pirmos grupės pacientams jokių problemų (3 balai) neliko šiose veiklose: pasinaudojimas tualetu, rengimasis, vonia/ dušas, bendravimas. Antros grupės pacientams po ergoterapijos jokių problemų (3 balai) nebekilo tik vienoje veikloje: bendravime. (22 pav., 13 priedas, 12 lentelė, 13 lentelė) 43

44 Maitinimasis Sfinkterių kontrolė Judėjimas patalpose Pasinaudojimas tualetu Persikėlimas Rengimasis Asmeninis tualetas Valgio ruošimas Vonia/ dušas Namų ruoša Judėjimas lauke Bendravimas 2,2 2,1 2,2 2,3 2,4 2, ,8 3 2,8 3 2,8 3 2,8 2,7 2,9 3 2,9 3 2,8 3,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 Balai I gr II gr 22 pav. Pirmos ir antros grupės pacientų savarankiškumas kasdienėje veikloje po ergoterapijos Vertinant visus tiriamuosius (n=33), gauti rezultatai parodė, kad prieš ergoterapiją maitinimosi veikloje visiškai nesavarankiški ( balų) buvo 15,2% (5) pacientų, reikalinga tam tikra pagalba ar kito ţmogaus paraginimas (1 balas) 45,5% (15) pacientų, gali patys tai padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai) 39,4% (13) pacientų, nei vieno nebuvo pilnai savarankiško (3 balai). Tačiau po ergoterapijos uţsiėmimų šioje veikloje stebimas pagerėjimas. Po ergoterapijos 42,4% (14) pacientų pareiškė galintys patys atlikti veiklą ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai), o 57,6% (19) pacientų pilnai savarankiški (3 balai). (13 priedas, 14 lentalė) Veikloje sfinkterių kontrolė visi pacientai (1% (33)) prieš ir po ergoterapijos pilnai savarankiški (3 balai). (13 priedas, 14 lentalė) Veikloje judėjimas patalpose prieš ir po ergoterapijos 9,1% (3) pacientų pasisakė, jog gali patys tai daryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai), o net 9,9% (3) pacientų pilnai savarankiški (3 balai). (13 priedas, 14 lentalė) Veikloje pasinaudojimas tualetu prieš ergoterapiją 9,1% (3) pacientų reikalinga tam tikra pagalba ar kito ţmogaus paraginimas (1 balas), 69,7% (23) pacientų gali patys tai padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai), o 21,2% (7) pacientų pilnai savarankiški (3 balai). Po 44

45 ergoterapijos šią veiklą 9,1% (3) pacientų gali patys padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai), o net 9,9% (3) pacientų pilnai savarankiški (3 balai). (13 priedas, 14 lentalė) Veikloje persikėlimas prieš ir po ergoterapijos 9,1% (3) pacientų pasisakė, jog gali patys tai daryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai), o 9,9% (3) pacientų pilnai savarankiški (3 balai). (13 priedas, 14 lentalė) Rengimosi veikloje prieš ergoterapiją 51,5% (17) pacientų reikalinga tam tikra pagalba ar kito ţmogaus paraginimas (1 balas), 48,5% (16) pacientų gali patys tai padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai). Po ergoterapijos matomas pagerėjimas: 45,5% (15) pacientų gali patys tai padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai), o 54,5% (18) pacientų pilnai savarankiški (3 balai). (13 priedas, 14 lentalė) Atliekant asmeninį tualetą prieš ergoterapiją 51,5% (17) pacientų reikalinga tam tikra pagalba ar kito ţmogaus paraginimas (1 balas), 48,5% (16) pacientų gali patys tai padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai). Po ergoterapijos 21,2% (7) pacientų gali patys tai padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai), o net 78,8% (26) pacientų pilnai savarankiški (3 balai). (13 priedas, 14 lentalė) Valgio ruošoje prieš ergoterapiją 48,5 % (16) pacientų reikalinga tam tikra pagalba ar kito ţmogaus paraginimas (1 balas), o 51,5% (17) pacientų gali patys tai padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai). Po ergoterapijos 42,4% (14) pacientų gali patys tai padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai), o 57,6% (19) pacientų pilnai savarankiški (3 balai). (13 priedas, 14 lentalė) Veikloje vonia/ dušas prieš ergoterapiją visiškai nesavarankiški ( balų) 6,1% (2) pacientų, reikalinga tam tikra pagalba ar kito ţmogaus paraginimas (1 balas) 36,4% (12) pacientų, gali patys tai padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai) 57,6% (19) pacientų. Po ergoterapijos 6,1% (2) pacientų reikalinga tam tikra pagalba ar kito ţmogaus paraginimas (1 balas), 21,2% (7) pacientų gali patys tai padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai), o 72,7% (24) pacientų pilnai savarankiški (3 balai). (13 priedas, 14 lentalė) Namų ruošoje prieš ergoterapiją 6,1% (2) pacientų visiškai nesavarankiški ( balų), 36,4% (12) pacientų reikalinga tam tikra pagalba ar kito ţmogaus paraginimas (1 balas) ir 57,6% (19) pacientų gali patys tai padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai). Po ergoterapijos 6,1% (2) pacientų reikalinga tam tikra pagalba ar kito ţmogaus paraginimas (1 balas), 24,2% (8) pacientų gali patys tai padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai) ir 69,7% (23) pacientų pilnai savarankiški (3 balai). (13 priedas, 14 lentalė) 45

46 Skausmo aštrumas balais Veikloje judėjimas lauke prieš ir po ergoterapijos 9,1% (3) pacientų pasisakė, jog gali patys tai daryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai), o 9,9% (3) pacientų pilnai savarankiški (3 balai). (13 priedas, 14 lentalė) Bendravime prieš ergoterapiją 39,4% (13) pacientų gali patys tai padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms (2 balai), o 6,6% (2) pacientų pilnai savarankiški (3 balai). Po ergoterapijos visi 1% (33) pacientų pilnai savarankiški (3 balai). (13 priedas, 14 lentalė) 3.4. Skausmo vertinimas Skausmas vertintas abiejų grupių pacientams prieš ergoterapiją ir po ergoterapijos WongBaker veido išraiškų skausmo įvertinimo skale. Vertinant visus tiriamuosius (n=33), pacientai skausmą prieš ergoterapiją įvertino vidutiniškai 4,4 ± 1,4 balais (45 skauda truputį daugiau), o po ergoterapijos pacientai skausmą įvertino vidutiniškai 1,8 ±,9 balais (3 labai laimingas, nes nieko neskauda arba skauda labai nedaug). Gautas statistiškai reikšmingas pokytis 2,5 ± 1,3 balai (p<,5) (23 paveikslas) , ,8 Prieš ET Po ET 23 pav. Visų tiriamųjų (n=33) skausmo vertinimas (balais nuo iki 1) prieš ir po ergoterapijos Gauti rezultatai parodė, kad pirmos grupės pacientai skausmą prieš ergoterapiją įvertino vidutiniškai 3,9 ± 1,6 balais (45 skauda truputį daugiau), o po ergoterapijos pacientai skausmą įvertino vidutiniškai 2,2 ±,9 balais (23 skauda labai nedaug). Gautas statistiškai 46

47 Skausmo aštrumas balais reikšmingas pokytis vidutiniškai 1,7 ± 1, balai (p<,5). Antros grupės pacientai skausmą prieš ergoterapiją įvertino vidutiniškai 4,9 ± 1,2 balais (45 skauda truputį daugiau), o po ergoterapijos pacientai skausmą įvertino vidutiniškai 1,4 ±,6 balais (3 labai laimingas, nes nieko neskauda arba skauda labai nedaug). Gautas statistiškai reikšmingas pokytis vidutiniškai 3,5 ±,8 balai (p<,5). Antros grupės pacientų gautas įvertinto skausmo vidurkio pokytis didesnis uţ pirmos grupės pacientų. (24 paveikslas) ,9 4,9 4 2,2 3 1,4 2 1 Grupės I gr. Prieš ET Po ET II gr. 24 pav. Pirmos (n=17) ir antros (n=16) grupės skausmo vertinimas (balais nuo iki 1) prieš ir po ergoterapijos 3.5. Plaštakų funkcinės būklės dinamika Įvertinti plaštakų funkcinės būklės dinamikai, buvo taikoma goniometrija. Kadangi paţeidimai buvo įvairūs (I, II, III, IV arba V piršto paţeidimas), todėl duomenys pateikiami prieduose esančiose lentelėse. Buvo matuotos sąnarių judesių tiesimo ir lenkimo amplitudės per šiuos sąnarius: delninius pirštų sąnarius (DPS), artimuosius pirštų sąnarius (APS) ir tolimuosius pirštų sąnarius (TPS). 13 priedo 15 lentelėje pateiktos sąnarių judesių amplitudės normos (laipsniais). Gauti duomenys parodė, kad pirmoje grupėje (n=17) I pirštas paţeistas 2 (11,8%) pacientams (kairės plaštakos), II pirštas paţeistas 8 pacientams (7 (41,3%) kairės, 1 (5,9%) dešinės plaštakos), III pirštas 3 pacientams (2 (11,8%) kairės, 1 (5,9%) dešinės plaštakos), IV pirštas 4 pacientams (3 (17,6%) kairės, 1 (5,9%) dešinės plaštakos), V pirštas 2 (11,8%) pacientams 47

48 (kairės plaštakos). Pirmos grupės 2 pacientams paţeidimas plaštakoje apima du pirštus (1ajam II ir III pirštus, 2ajam IV ir V pirštus). Gauti duomenys parodė, kad paţeidimas dominuoja kairėje plaštakoje. Kairė plaštaka paţeista 14 (82,4%) pacientų, dešinė 3 (17,6%) pacientams. (25 paveikslas) I pištas,% 11,8% II pirštas 5,9% 41,3% III pirštas 5,9% 11,8% Dešinė plaštaka Kairė plaštaka IV pirštas 5,9% 17,6% V pirštas,% 11,8%,% 1,% 2,% 3,% 4,% 5,% Pacientų skaičius (%) 25 pav. Pirmos grupės pacientų pasiskirstymas (%) pagal paţeistą plaštaką Gauti duomenys parodė, kad antroje grupėje (n=16) nė vienam iš pacientų nebuvo paţeistas I pirštas. II pirštas paţeistas 1 (6,3%) pacientui (dešinės plaštakos), III pirštas 4 pacientams (1 (6,3%) kairės, 3 (18,8%) dešinės plaštakos), IV pirštas 7 pacientams (2 (12,5%) kairės, 5 (31,3%) dešinės plaštakos), V pirštas 7 pacientams (2 (12,5%) kairės, 5 (31,3%) dešinės plaštakos). Antros grupės 3 pacientams paţeidimas plaštakoje apima du pirštus: IV ir V pirštus. Gauti duomenys parodė, kad paţeidimas dominuoja dešinėje plaštakoje. Kairė plaštaka paţeista 4 (25,%) pacientams, dešinė 12 (75,%) pacientų. (26 paveikslas) 48

49 I pištas II pirštas,%,%,% 6,3% III pirštas 6,3% 18,8% Dešinė plaštaka Kairė plaštaka IV pirštas V pirštas 12,5% 12,5% 31,3% 31,3%,% 5,% 1,% 15,% 2,% 25,% 3,% 35,% Pacientų skaičius (%) 26 pav. Antros grupės pacientų pasiskirstymas (%) pagal paţeistą plaštaką Buvo matuota pirmos ir antros grupės pacientų pirštų sąnarių judesių amplitudės sveikoje ir paţeistoje plaštakose. Sveikoji plaštaka buvo išmatuota tik prieš ergoterapiją (vieną kartą), nes šios plaštakos veikla nei vienas pacientas nesiskundė. Sveikoji plaštaka buvo matuota norint parodyti paţeistos plaštakos pakenkimo laipsnį. Paţeistoji plaštaka buvo išmatuota prieš ir po ergoterapijos. Pirmos ir antros grupės pacientų sveikosios plaštakos sąnarių judesių amplitudės atitinka normas (13 priedas, 15, 16, 17 lentelės). Pirmos grupės pacientams paţeidimas dominuoja kairėje plaštakoje (14 (82,4%) pacientų). Gauti duomenys parodė, kad tiesimo per DPS sąnarį statistiškai reikšmingas didţiausias pokytis buvo V piršto vidutiniškai 5, ±, (p<,5). Lenkimo per DPS sąnarį didţiausi pokyčiai stebimi I piršto (vidutiniškai 4, ±, (p<,5)) ir III piršto (vidutiniškai 4, ± 2,8 (p=,295)). Tiesimo per APS sąnarį didţiausi statistikai reikšmingi pokyčiai buvo I piršto (vidutiniškai 4, ±, ) ir V piršto (vidutiniškai 4, ±, ) (p<,5). Lenkimo per APS sąnarį didţiausias pokytis III piršto vidutiniškai 4,5 ± 3,5 (p=,323). Tiesimo per TPS sąnarį didţiausias statistikai reikšmingas pokytis I piršto vidutiniškai 5, ±, (p<,5). Lenkimo per TPS sąnarį didţiausias pokytis V piršto vidutiniškai 4,5 ±,7 (p=,7). Pirmos grupės pacientams paţeistos kairės plaštakos išmatuotuose pirštų sąnarių judesiuose gautas pagerėjimas: prieš ergoterapiją buvusios maţesnės judesių amplitudės padidėjo, tik kairės plaštakos III piršto tolimojo piršto sąnario (TPS) judesių amplitudė tiesime nepakito (liko ). (3 lentelė; 13 priedas, 18 lentelė) 49

50 3 lentelė. Pirmos grupės pacientų paţeistos kairės plaštakos pirštų sąnarių judesių amplitudės dinamika (laipsniais) prieš ir po ergoterapijos Pirštai TIESIMAS LENKIMAS DPS Prieš ET Po ET Pokytis Prieš ET Po ET Pokytis I 33, ±, 3, ±, 3 ±,* 3, ± 14,1 34, ± 14,1 4, ±,* II 24,6 ± 1,3 2,8 ± 11, 3,7 ± 1,6* 45,2 ± 4,1 48,7 ± 3, 3,4 ± 1,6* III 11,5 ± 4,9 7, ± 4,2 4,5 ±,7 49, ± 1,4 53, ± 4,2 4, ± 2,8 (p=,7) (p=,295) IV 11,3 ± 3,2 6,6 ± 2,8 4,6 ±,5* 48,3 ± 4,7 51, ± 6, 2,6 ± 2,1 (p=,157) V 12,5 ±, 7,5 ±, 5, ±,* 44, ± 1,4 46,5 ± 2,1 2,5 ±,7 (p=,126) APS I 26, ±, 22, ±, 4, ±,* 31, ± 26,8 33,5 ± 26,1 2,5 ±,7 (p=1,26) II 15,8 ± 9,1 13,5 ± 8,7 2,2 ± 1,2* 42, ± 7,3 44,3 ± 8,2 2,3 ± 1,2* III 6, ± 1,4 4, ± 1,4 2, ±,* 36,5 ± 9,2 41, ± 5,6 4,5 ± 3,5 (p=,323) IV 3, ± 5,2 1,6 ± 2,8 1,3 ± 2,3 (p=,423) 4,3 ± 1, 43,3 ± 1, 3, ±,* V 8,5 ±,7 4,5 ±,7 4, ±,* 44, ± 8,5 46,5 ± 9,2 2,5 ±,7 (p=,126) TPS I 1, ±, 5, ±, 5, ±,* II 4,5 ± 5,1 3,2 ± 3,8 1,2 ± 1,3* 4,6 ± 5,7 7,3 ± 6,8 2,7 ± 1,5* III 1, ± 1,4 4, ± 1,4 3, ±,* IV,6 ± 1,1,3 ±,5,3 ±,5 (p=,423),6 ± 1,1 4,3 ± 1,1 3,6 ± 1,1* V,5 ±,7, ±,,5 ±,7 (p=,5) * p<,5 1,5 ± 2,1 6, ± 1,4 4,5 ±,7 (p=,7) Pirmoje grupėje tik 3 (17,6%) pacientams buvo paţeista dešinė plaštaka. Gauti teigiami pokyčiai. Paţeistos dešinės plaštakos išmatuotuose sąnarių judesiuose gautas pagerėjimas: prieš ergoterapiją buvusios maţesnės judesių amplitudės padidėjo, tik II, III ir IV pirštų tiesimas per artimąjį pirštų sąnarį (APS) nepakito (liko ), ir III piršto lenkimas per artimąjį pirštų sąnarį (liko 5 ) ir tolimąjį pirštų sąnarį (TPS) (liko ) taip pat nepakito. (4 lentelė; 13 priedas; 18 lentelė). 5

51 4 lentelė. Pirmos grupės pacientų paţeistos dešinės plaštakos pirštų sąnarių judesių amplitudės dinamika (laipsniais) prieš ir po ergoterapijos TIESIMAS LENKIMAS DPS Pirštai Prieš ET Po ET Pokytis Prieš ET Po ET Pokytis I II III IV V APS I II III 5 5 IV V TPS I II III IV V Tačiau pirmos grupės pacientų paţeistų plaštakų sąnarių judesių amplitudės po ergoterapijos nepasiekė sveikosios plaštakos judesių amplitudės normų. (13 priedas, 16 lentelė). Antros grupės pacientams paţeidimas dominuoja dešinėje plaštakoje (12 (75,%) pacientų). Gauti duomenys parodė, kad tiesimo per DPS sąnarį didţiausias statistikai reikšmingas pokytis gautas IV piršto vidutiniškai 4,2 ± 1,3 (p<,5). Lenkimo per DPS sąnarį didţiausias statistikai reikšmingas pokytis gautas V piršto vidutiniškai 7,2 ± 3,1 (p<,5). Tiesimo per APS sąnarį didţiausias statistikai reikšmingas pokytis gautas V piršto vidutiniškai 4,2 ± 3,3 (p<,5). Lenkimo per APS sąnarį didţiausias statistikai reikšmingas pokytis gautas V piršto vidutiniškai 7,8 ± 3, (p<,5). Tiesimo per TPS sąnarį didţiausias statistikai reikšmingas pokytis gautas IV piršto vidutiniškai 3,4 ± 2,4 (p<,5). Lenkimo per TPS sąnarį didţiausias statistikai reikšmingas pokytis gautas V piršto vidutiniškai 6,2 ± 3,8 (p<,5). Paţeistos dešinės plaštakos visuose sąnarių judesiuose gautas pagerėjimas: prieš ergoterapiją buvusios maţesnės sąnarių judesių amplitudės padidėjo. (5 lentelė; 13 priedas, 19 lentelė) 51

52 5 lentelė. Antros grupės pacientų paţeistos dešinės plaštakos pirštų sąnarių judesių amplitudės dinamika (laipsniais) prieš ir po ergoterapijos TIESIMAS LENKIMAS DPS Pirštai Prieš ET Po ET Pokytis Prieš ET Po ET Pokytis I II III 3, ± 5,2,3 ± 4,7 3,3 ± 1,2 * 67,3 ± 11, 72,3 ± 11, 5, ±,* IV 5, ± 6,1,8 ± 6,1 4,2 ± 1,3* 64,2 ± 11,9 68,8 ± 12,4 4,6 ± 1,5* V 7, ± 6,7 4,6 ± 4,3 2,4 ± 4,3 65,4 ± 14,5 72,6 ± 12,1 7,2 ± 3,1* (p=,284) APS I II III 6,3 ± 1,9 3,3 ± 5,7 3, ± 5,2 7, ± 1, 76, ± 9,1 6, ± 2,* (p=,423) IV 15,8 ± 26, 13, ± 23,8 2,8 ± 4,1 (p=,2) 69,2 ± 5,3 74,2 ± 5,5 5, ± 3,1* V 1,4 ± 8,7 6,2 ± 6,1 4,2 ± 3,3* 7, ± 1,1 77,8 ± 7,6 7,8 ± 3,* TPS I II III 3, ± 5,2 1, ± 2,6 2, ± 2,6 36,3 ± 17,8 41,3 ± 19,1 5, ± 1,7* (p=,321) IV 7,4 ± 5,5 4, ± 4,5 3,4 ± 2,4* 2,4 ± 11,3 25,2 ± 11,7 4,8 ± 1,3* V 4,4 ± 4,8 2, ± 2,7 2,4 ± 2,3 (p=,8) * p<,5 28,2 ± 13,7 34,4 ± 11,4 6,2 ± 3,8* Antroje grupėje tik 4 (25,%) pacientams buvo paţeista kairė plaštaka. Gauti teigiami pokyčiai. Antros grupės pacientams paţeistos kairės plaštakos visuose sąnarių judesiuose gautas pagerėjimas: prieš ergoterapiją buvusios maţesnės sąnarių judesių amplitudės padidėjo, tik IV piršto tiesimas per APS ir TPS sąnarius nepakito (liko ). (6 lentelė; 13 priedas, 19 lentelė) 52

53 6 lentelė. Antros grupės pacientų paţeistos kairės plaštakos pirštų sąnarių judesių amplitudės dinamika (laipsniais) prieš ir po ergoterapijos TIESIMAS LENKIMAS DPS Pirštai Prieš ET Po ET Pokytis Prieš ET Po ET Pokytis I II III IV , ± 7,1 69,5 ± 7,7 4,5 ±,7 V 5, ± 7,1 1, ± 5,6 4, ± 1,4 (p=,156) (p=,7) 6, ± 14,1 67,5 ± 1,6 7,5 ± 3,5 (p=,25) APS I II III IV 74, ± 5,6 8, ± 7,1 6, ± 1,4 V 1, ± 14,2 7,5 ± 1,6 2,5 ± 3,5 (p=,5) (p=,15) 68,5 ± 12, 75, ± 7,1 6,5 ± 4,9 (p=,314) TPS I II III IV 27,5 ± 17,6 35,5 ± 21,9 8, ± 4,2 V 5, ± 7,1 2,5 ± 3,5 2,5 ± 3,5 (p=,5) (p=,228) 31, ± 15,5 4, ± 14,1 9, ± 1,4 (p=,7) Ir tik antros grupės pacientams paţeistos dešinės plaštakos II piršto tiesimas per APS sąnarį po ergoterapijos pasiekė sveikosios plaštakos sąnarių judesių amplitudės normą ( ). (13 priedas, 17 lentelė). 53

54 4. REZULTATŲ APTARIMAS Patyrusiems plaštakos sausgyslių traumas, po operacijos dėl skausmo, sąnarių judesių amplitudės sumaţėjimo, plaštakų jėgos sumaţėjimo sutrinka kasdienė, darbinė bei laisvalaikio veiklos. Todėl svarbu pagerinti ar palaikyti esamą pacientų plaštakos funkciją, kad atliekant kasdienę veiklą kiltų maţiau problemų. Įvertinus gautus rezultatus, nustatėme, kad pirmos grupės pacientų paţeistos plaštakos raumenų jėga po ergoterapijos vidutiniškai padidėjo,9 kg. (p<,5), o antros grupės pacientų paţeistos plaštakos raumenų jėga vidutiniškai padidėjo 2,9 kg. (p<,5). Paţeistos plaštakos pirštų suspaudimo jėga pirmos grupės pacientams po ergoterapijos vidutiniškai padidėjo,6 kg. (p<,5), o antros grupės pacientams plaštakos pirštų suspaudimo jėga vidutiniškai padidėjo,9 kg. (p<,5). Visus tiriamuosius suskirsčius pagal amţiaus grupes, paţeistos plaštakos raumenų jėga labiausiai padidėjo vyresnio amţiaus grupėje (virš 6 metų) vidutiniškai 2,3 kg. (p<,5), o pirštų suspaudimo jėga labiausiai padidėjo vidutinio amţiaus grupėje (4559 metų) vidutiniškai,8 kg. (p<,5). Vertinant skausmą prieš ergoterapiją ir po ergoterapijos WongBaker veido išraiškų skausmo įvertinimo skale, prieš ergoterapiją skausmą pacientai įvertino didesniais balais (vidutiniškai 4,4 ± 1,4 balais (45 skauda truputį daugiau)), o po ergoterapijos maţesniais balais (vidutiniškai 1,8 ±,9 balais (3 labai laimingas, nes nieko neskauda arba skauda labai nedaug), gautas statistiškai reikšmingas pokytis 2,5 ± 1,3 balai (p<,5). Vertinant skausmą prieš ergoterapiją ir po ergoterapijos pirmos gupės pacientus, prieš ergoterapiją skausmą jie įvertino vidutiniškai 3,9 ± 1,6 balais (45 skauda truputį daugiau), o po ergoterapijos pacientai skausmą įvertino vidutiniškai 2,2 ±,9 balais (23 skauda labai nedaug). Gautas statistiškai reikšmingas pokytis vidutiniškai 1,7 ± 1, balai (p<,5). Antros grupės pacientai skausmą prieš ergoterapiją įvertino vidutiniškai 4,9 ± 1,2 balais (45 skauda truputį daugiau), o po ergoterapijos pacientai skausmą įvertino vidutiniškai 1,4 ±,6 balais (3 labai laimingas, nes nieko neskauda arba skauda labai nedaug). Gautas statistiškai reikšmingas pokytis vidutiniškai 3,5 ±,8 balai (p<,5). Įvertinus pacientų kasdienes veiklas pagal ADL (kasdienės veiklos sutrikimo) testą, paaiškėjo, kokios problemos pacientams iškyla kasdienėje veikloje. Abiejose grupėse jokių problemų pacientai neturėjo su sfinkterių kontrole. Pagal pacientų pasiskirstymą (proc.), prieš ergoterapiją visiškai nesavarankiški ( balų) 15,2% (5) pacientų maitinimosi veikloje, 6,1% (2) pacientų vonioje, duše, 6,1% (2) pacientų namų ruošoje. Po ergoterapijos gauti rezultatai parodė, kad nebeliko veiklų, kuriose pacientai būtų visiškai nesavarankiški. Prieš ergoterapiją reikalinga pagalba (1 balas) 45,5% (15) pacientų maitinimosi veikloje, 9,1% (3) pacientų pasinaudojant tualetu, 51,5% (17) pacientų rengiantis, 51,5% (17) pacientų atliekant asmeninį tualetą, 48,5% (16) 54

55 pacientų ruošiant valgį, 36,4% (12) pacientų vonioje, duše, 36,4% (12) pacientų atliekant namų ruošą. Po ergoterapijos tik 6,1% (2) pacientų reikalinga pagalba buvo vonioje, duše ir atliekant namų ruošą. Gauti rezultatai parodė, kad abiejų grupių pacientams savarankiškumas kasdienėje veikloje reikšmingai pagerėjo (p<,5). Pirmos grupės pacientų prieš ergoterapiją ADL testo balų vidurkis buvo vidutiniškai 28,2 ± 2,3 balai, o po ergoterapijos balų vidurkis buvo vidutiniškai 35,3 ± 1,3 balai. Gautas statistiškai reikšmingas pokytis vidutiniškai 7,1 ± 1,9 balas. Antros grupės pacientų prieš ergoterapiją ADL testo balų vidurkis buvo vidutiniškai 22, ± 3,5 balai, o po ergoterapijos balų vidurkis padidėjo vidutiniškai iki 31,3 ± 3,2 balų, gautas pokytis vidutiniškai 9,2 ± 1,4 balai. Antros grupės pacientų gautas pagerėjimas didesnis. (p<,5). Įvertinti plaštakų funkcinės būklės dinamikai, buvo taikoma goniometrija. Buvo matuotos plaštakos pirštų sąnarių judesių tiesimo ir lenkimo amplitudės per šiuos sąnarius: delninius pirštų sąnarius (DPS), artimuosius pirštų sąnarius (APS) ir tolimuosius pirštų sąnarius (TPS). Pirmos grupės pacientams paţeidimas dominuoja kairėje plaštakoje (14 (82,4%) pacientų). Gauti duomenys parodė, kad tiesimo per DPS sąnarį statistiškai reikšmingas didţiausias pokytis buvo V piršto vidutiniškai 5, ±, (p<,5). Lenkimo per DPS sąnarį didţiausi pokyčiai stebimi I piršto (vidutiniškai 4, ±, (p<,5)) ir III piršto (vidutiniškai 4, ± 2,8 (p=,295)). Tiesimo per APS sąnarį didţiausi statistikai reikšmingi pokyčiai buvo I piršto (vidutiniškai 4, ±, ) ir V piršto (vidutiniškai 4, ±, ) (p<,5). Lenkimo per APS sąnarį didţiausias pokytis III piršto vidutiniškai 4,5 ± 3,5 (p=,323). Tiesimo per TPS sąnarį didţiausias statistikai reikšmingas pokytis I piršto vidutiniškai 5, ±, (p<,5). Lenkimo per TPS sąnarį didţiausias pokytis V piršto vidutiniškai 4,5 ±,7 (p=,7). Pirmos grupės pacientams paţeistos kairės plaštakos išmatuotuose pirštų sąnarių judesiuose gautas pagerėjimas: prieš ergoterapiją buvusios maţesnės judesių amplitudės padidėjo, tik kairės plaštakos III piršto tolimojo piršto sąnario (TPS) judesių amplitudė tiesime nepakito (liko ). Pirmoje grupėje tik 3 (17,6%) pacientams buvo paţeista dešinė plaštaka. Gauti teigiami pokyčiai. Paţeistos dešinės plaštakos išmatuotuose sąnarių judesiuose gautas pagerėjimas: prieš ergoterapiją buvusios maţesnės judesių amplitudės padidėjo, tik II, III ir IV pirštų tiesimas per artimąjį pirštų sąnarį (APS) nepakito (liko ), ir III piršto lenkimas per artimąjį pirštų sąnarį taip pat nepakito (liko 5 ). Tačiau pirmos grupės pacientų paţeistų plaštakų sąnarių judesių amplitudės po ergoterapijos nepasiekė sveikosios plaštakos judesių amplitudės normų. Antros grupės pacientams paţeidimas dominuoja dešinėje plaštakoje (12 (75,%) pacientų). Gauti duomenys parodė, kad tiesimo per DPS sąnarį didţiausias statistikai reikšmingas pokytis gautas IV piršto vidutiniškai 4,2 ± 1,3 (p<,5). Lenkimo per DPS sąnarį didţiausias statistikai reikšmingas pokytis gautas V piršto vidutiniškai 7,2 ± 3,1 (p<,5). Tiesimo per APS sąnarį 55

56 didţiausias statistikai reikšmingas pokytis gautas V piršto vidutiniškai 4,2 ± 3,3 (p<,5). Lenkimo per APS sąnarį didţiausias statistikai reikšmingas pokytis gautas V piršto vidutiniškai 7,8 ± 3, (p<,5). Tiesimo per TPS sąnarį didţiausias statistikai reikšmingas pokytis gautas IV piršto vidutiniškai 3,4 ± 2,4 (p<,5). Lenkimo per TPS sąnarį didţiausias statistikai reikšmingas pokytis gautas V piršto vidutiniškai 6,2 ± 3,8 (p<,5). Paţeistos dešinės plaštakos visuose sąnarių judesiuose gautas pagerėjimas: prieš ergoterapiją buvusios maţesnės sąnarių judesių amplitudės padidėjo. Antroje grupėje tik 4 (25,%) pacientams buvo paţeista kairė plaštaka. Gauti teigiami pokyčiai. Antros grupės pacientams paţeistos kairės plaštakos visuose sąnarių judesiuose gautas pagerėjimas: prieš ergoterapiją buvusios maţesnės sąnarių judesių amplitudės padidėjo, tik IV piršto tiesimas per APS ir TPS sąnarius nepakito (liko ). Ir tik antros grupės pacientams paţeistos dešinės plaštakos II piršto tiesimas per APS sąnarį po ergoterapijos pasiekė sveikosios plaštakos sąnarių judesių amplitudės normą ( ). Išanalizavus gautus duomenis, matome, kad gydymas ergoterapija ir fizioterapijos procedūromis antros grupės pacientams (po Dupuytren o kontraktūros operacijos) efektyvesnis: labiau padidėja plaštakų raumenų jėga, pirštų suspaudimo jėga, pirštų sąnarių judesių amplitudės bei savarankiškumas kasdienėje veikloje. Uţsienio autorių duomenimis rekomenduojama gydymui po plaštakos pirštų sausgyslių operacijos skirti pooperacinį gydymą ir reabilitaciją (ergoterapiją). Gydymo rezultatai akivaizdūs (Bayat A, McGrouther DA, Annals of the Royal College of Surgeons of England, 26 Jan; 88(1):38). 56

57 5. IŠVADOS 1. Nustatėme, kad prieš ergoterapiją pacientams po pirštų sausgyslių operacijos ţenkliai sumaţėja plaštakų bei pirštų suspaudimo jėga, pirštų sąnarių judesių amplitudė. 2. Įvertinus tiriamųjų savarankiškumą pagal kasdienės veiklos vertinimo (ADL) testą nustatėme, kad pacientams po pirštų sausgyslių operacijos labiausiai sutrika maitinimosi, namų ruošos veiklos bei savarankiškumas vonioje/ duše, taip pat sutrinka gebėjimas pasinaudoti tualetu, apsirengti, atlikti asmeninį tualetą, gaminti valgį. 3. Gauti duomenys parodė, kad taikant ergoterapiją reikšmingai pagerėjo plaštakų funkcinė būklė bei tiriamųjų savarankiškumas (p<,5). 57

58 6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 1. Po plaštakos sausgyslių operacijos ergoterapeutas rekomenduoja pratimus plaštakų ir pirštų jėgai, sąnarių judesių amplitudei palaikyti ir didinti. 2. Ergoterapija padeda greičiau pacientui grįţti į produktyvią gyvenseną, atgauti maksimalų rankos naudojimą po paţeidimo ir operacijos. 3. Rekomenduojami įtvarai, siekiant uţkirsti kelią komplikacijos ar koreguoti paţeidimui. 58

59 7. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 1. Adomavičiūtė D., Bylaitė M., Bytautienė R. ir kt. Sveikatos enciklopedija. UAB Vaistų ţinios, Vilnius, 23, 67p. (27928, 68613). 2. Adomavičiūtė Dalia ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. UAB Vaistų ţinios Vilnius, 23 m. 3. Adomavičiūtė D., Ališauskas J., Ambrozaitis A., Arlauskienė A. ir kt. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius: UAB Vaistų ţinios, p. (269279). 4. Dudonienė V., Bacevičienė R. Ergoterapija. Lietuvos kūno kultūros akademija. Kaunas, Karalevičius Gintaras, Ţiţliauskas Audrius. Randų gydymas. Ţurnalas Sveikata, 23 2 (vasaris), 36 psl. 6. Maslauskas Kęstutis, Rimdeika Rytis, Rapolienė Jolita. Plaštakų suţalojimų gydymo ir reabilitacijos pagrindai: mokomoji knyga. Kaunas, KMU, p. 7. Petrauskas stasys. UAB Šeimos klinika. Traumos ir jų sukeltų skausmų malšinimas. Sveikas ţmogus, 26 m. Nr Petrulis A., Pranckevičius S., Kalesinskas R., Stanaitis J. ir kt. Ortopedija (ortopedinės kojos ligos). KMA, Audinių paţeidimai: Prieiga per internetą [ţiūrėta 2862]: Donna Cespon, onsight.lt, Gydymas judesiu. Minkštųjų audinių paţeidimai. Sausgyslių ir raiščių traumos.: Prieiga per internetą [ţiūrėta 2862]: Plaštakos ligos: Prieiga per internetą [ţiūrėta 28915]: Sausgyslių ir raiščių suţalojimas: Prieiga per internetą [ţiūrėta 2862]: Sąnarių traumos: Prieiga per internetą [ţiūrėta 28629]: Skausmo malšinimas. Prieiga per internetą [ţiūrėta 2875]: Šiuolaikinis poţiūris į randų gydymą, Natalija Voronaja. Prieiga per internetą [ţiūrėta 2875]: Traumatologinės, ortopedinės operacijos: Prieiga per internetą [ţiūrėta 2811]: 59

60 17. Charles H. Thorne. Grabb & Smith s Plastic Surgery. 6 th edition , 866 p. 18. Elizabeth Blesedell Crepeau, Ellen S. Cohn, Barbara A. Boyt Schell, 14 contributors. Willard & Spackman s Occupational Therapy. Tenth Edition. Lippincott Williams & Wilkins, Gill Arnott, Diana Brickl, Stephanie Brown ir kt. The Practice of Occupational Therapy. An Introduction to the Treatment of Physical Dysfunction. Churchill Livingstone, Edinburgh, London, Melbourne and New York, Heidi McHugh Pendleton, Winifred Schultz Krohn. Pedretti s Occupational therapy. Practice Skills for Physical Dysfunction. Sixth edition Helen L. Hopkins, Helen D. Smith. Willard and Spackman s Occupational Therapy. 7 th edition. J. B. Lippincott Company Joel A. DeLisa, Bruce M. Gans. Rehabilitation Medicine. Principles and Practice. Third Edition Mindia Kasradze, Dinara Kasradze. Klinikinė desmurgija. Klaipėdos universitetas, Sveikatos mokslų fakultetas, Reabilitacijos ir slaugos katedra. Tbilisio valstybinis medicinos universitetas, Klinikinių įgūdţių mokymo centras. Klaipėda, Richard D. Liechty, Robert T. Soper. Fundamentals of Surgery. Sixth edition p. 25. Shaun Ruddy, Edward D. Harris, Clement B. Sledge. Kelley s Textbook of Rheumatology. Sixth Edition. Volume Stephen J. Mathes, Vincent R. Hentz. Plastic Surgery. Second Edition. Volume I VII: , 954 p. 27. Wong, D. And Whaley, L. Clinical handbook of pediatric nursing, ed., 2, p St. Louis: C.V. Mosby Company Wong D.L., HockenberryEaton M., Wilson D., Winkelstein M.L., Schwartz P.: Wong s Essentials of Pediatric Nursing, 6/e, St. Louis, 21, p Copyrighted by Mosby, Inc. Reprinted by permission. 29. Rankos chirurgija (Hand Surgery): Prieiga per internetą [ţiūrėta 2861]: ndsurgery/what_is_hand_surgery.htm 26 American Society for Surgery of the Hand. Definition developed by ASSH Council. 3. Rankos terapija (Hand Therapy): Prieiga per internetą [ţiūrėta 2861]: y/handther.htm 27 American Society for Surgery of the Hand. Content provided by the American Society of Hand Therapists. 6

61 31. Rankos terapija (Hand Therapy): Prieiga per internetą [ţiūrėta 2861]: ndtherapy/what_is_hand_therapy.htm 26 American Society for Surgery of the Hand. Definition developed by the ASSH Patient Education Committee. 32. Dupuytren o kontraktūra. Prieiga per internetą [ţiūrėta 28915]: Dupuytren o kontraktūra: Prieiga per internetą [ţiūrėta 28915]: Dupuytren o kontraktūra: Prieiga per internetą [ţiūrėta 28915]: Thomas N. Joseph, MD, Private Practice specializing in Orthopaedics, subspecialty Foot and Ankle, Camden Bone & Joint, Camden, SC. Review provided by VeriMed Healthcare Network. ADAM Health Illustrated Encyclopedia, 5/12/ Dupuytren o kontraktūra: Prieiga per internetą [ţiūrėta 28915]: html 36. Dupuytren o kontraktūra: Prieiga per internetą [ţiūrėta 28915]: Dupuytren o kontraktūra: Prieiga per internetą [ţiūrėta 28915]: Tiesiamojo raumens sausgyslės: Prieiga per internetą [ţiūrėta 2862]: tdisplay.cfm&contentid= American Society for Surgery of the Hand. Developed by the ASSH Public Education Committee. 39. Ergoterapeutas (Occupational Therapist): Prieiga per internetą [ţiūrėta 2743]: 4. Ergoterapija: Prieiga per internetą [ţiūrėta 2741]: 61

62 PRIEDAI 1 priedas 62

63 Tiesiamojo raumens sausgyslė Tiesiamojo raumens sausgyslė 1 pav. Tiesiamojo raumens sausgyslės. 2 pav. Dupuytren o kontraktūra. 63

64 Delno ilgasis raumuo 3 pav. Delno ilgasis raumuo. Nejudantis poilsio įtvaras Autrigerinis įtvaras 4 pav. Rankos įtvarų pavyzdžiai. 64

65 1 lentelė. Visų tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį Lytis Moterys Vyrai priedas 2 lentelė. Pacientų pasiskirstymas grupėse pagal lytį Grupės Lytis Moterys Vyrai Pirma 9 8 Antra lentelė. Visų tiriamųjų pasiskirstymas pagal amţių Amţius Iki 44 metų 4559 metai Virš 6 metų lentelė. Pacientų pasiskirstymas grupėse pagal amţių Grupės Amţius Iki 44 metų 4559 metai Virš 6 metų Pirma 5 12 Antra lentelė. Visų tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą Išsilavinimas Pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis lentelė. Pacientų pasiskirstymas grupėse pagal išsilavinimą Grupės Išsilavinimas Pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Pirma Antra lentelė. Visų tiriamųjų pasiskirstymas pagal paţeistą plaštaką Paţeista plaštaka Kairė plaštaka Dešinė plaštaka lentelė. Pacientų pasiskirstymas grupėse pagal paţeistą plaštaką Grupės Paţeista plaštaka Kairė plaštaka Dešinė plaštaka Pirma 14 3 Antra

66 3 priedas Priemonės plaštakos ir pirštų raumenų jėgos stiprinimui: 1 pav. Įvairaus stiprumo kempinės 2 pav. Spanderiai 3 pav. Spanderiai 4 pav. Įvairaus stiprumo kamuoliukai 66

67 4 priedas Priemonės smulkiosios motorikos lavinimui: 1 pav. Segtukai 2 pav. Smulkūs kaištukai 3 pav. Varžtai 4 pav. Stambūs kaištukai 67

68 5 priedas Priemonės kraujotakos gerinimui: 1 pav. Įvairaus stiprumo masažiniai kamuoliukai. 68

69 6 priedas Plaštakų mankšta 69

70 7

71 71

72 7 priedas Anketa 1. Jūsų amţius: 2. Lytis: Moteris Vyras 3. Koks Jūsų išsilavinimas? Pradinis Pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis 4. Kokia Jūsų profesija? 5. Ar Jūsų darbas reikalauja smulkių judesių? Taip Ne 6. Ar dirbate sunkų fizinį darbą? Taip Ne 7. Prieš kiek laiko patyrėte traumą? 8. Prieš kiek laiko atlikta operacija? 9. Kokie nepatogumai Jus vargina? Skausmas Judesių amplitudės sumaţėjimas Raumenų jėgos silpnumas Kita (įrašyti) 1. Kokias procedūras atliekate, kad pagerinti plaštakos funkciją? Rankų mankšta Masaţas Ergoterapinės priemonės (įvairūs kamuoliukai, kempinėlės, spanderiukai) Jokių procedūrų neatlieku 72

73 11. Ar naudojate medikamentus (vaistus, tepalus)? Taip Ne 12. Kokiu tikslu naudojate medikamentus? Skausmui malšinti Randams minkštinti Randams maţinti 13. Kokias procedūras gaunate be ergoterapijos? Parafino aplikacijos Plaštakos ir dilbio masaţas Amplipulsterapija: su medikamentais, be medikamentų Elektroforezė (EF su medikamentais) Elekrostimuliavimas Magnetolazeris Mikrobangų terapija Ultragarso terapija 73

74 8 priedas KASDIENĖS VEIKLOS VERTINIMO TESTO (ADL) APRAŠYMAS 1. MAITINIMASIS Maisto pjaustymas, valgymas, kramtymas ir rijimas. 1. Reikia maksimalios pagalbos. 1.1 Valgant ar reguliuojant maitinimąsi reikia kito ţmogaus pagalbos. 1.2 Valgo naudodamasis techninėmis priemonėmis arba reikia specialių sąlygų, pvz.: valgo iš anksto susmulkintą maistą. Valgo be kitų ţmonių pagalbos. 1.3 Valgo savarankiškai. 2. SFINKTERIŲ KONTROLĖ Šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolė. 2. Nekontroliuoja. Nelaiko šlapimo ar išmatų ir reikia maksimalios pagalbos. 2.1 Reikia tam tikros pagalbos, pvz.: pakeisti šlapimo surinkėjo maišelį, sauskelnes ar kitą šlapimą surenkančią priemonę. 2.2 Reikalingos pagalbinės priemonės, tačiau naudoja ir priţiūri jas savarankiškai, pvz.: kateterį ar šlapimo surinkėją. 2.3 Kontroliuoja ir šlapinimąsi ir tuštinimąsi, ir savarankiškai sprendţia iškilusias problemas. Ligoniams, kurių pažeistos nugaros smegenys sfinkterio kontrolė reiškia šlapimo pūslės ištuštinimą. Šie punktai nusako minėtų pacientų sugebėjimą ištuštinti šlapimo pūslę. 2. Nevaldo šlapimo pūslės ištuštinimo. Reikalinga maksimali pagalba. 2.1 Reikalinga tam tikra pagalba, pvz.: persikėlimui, keičiant sauskelnes ar ištuštinant šlapimo surinkėjo maišelį. 2.2 Gali ištuštinti šlapimo pūslę, bet tam reikalingos pagalbinės priemonės, pvz.: lova. 2.3 Gali ištuštinti šlapimo pūslę bet kokiomis aplinkybėmis. 3. JUDĖJIMAS PATALPOSE Judėjimas namie ir darbe. 3. Reikalinga maksimali pagalba. Negali valdyti veţimėlio. 74

75 3.1 Kartais reikalinga pagalba. Reikalinga pagalba ar priminimas naudoti veţimėlio stabdţius. Savarankiškai juda lygiu paviršiumi. Negali įveikti slenksčių ar nedidelių kliūčių bei atidaryti durų. Vaikščiojant reikalinga prieţiūra saugumui uţtikrinti, dėl krypties pojūčio stokos, susiaurėjusio akipločio ar kitų prieţasčių. 3.2 Juda saugiai su techninių priemonių pagalba. Gali išreikšti pavojaus signalą. 3.3 Savarankiškas, be techninių priemonių gali atsikelti nuo grindų. 4. PASINAUDOJIMAS TUALETU Persikėlimas ant ir nuo klozeto, pasinaudojimas tualetiniu popieriumi, rengimasis tualete. Higienos lygis patenkinamas. 4. Reikalinga pastovi vieno ar kelių ţmonių pagalba. 4.1 Reikalinga tam tikra pagalba pacientą prilaikant, atliekant įprastus higienos veiksmus ar rengiantis ir panašiai, arba reikalingas priminimas nueiti į tualetą laiku (kol ne per vėlu). 4.2 Gali nueiti į tualetą savarankiškai, bet reikia tam tikro aplinkos pritaikymo, pvz.: laikiklių. Gali pats saugiai atlikti visus veiksmus, tačiau gali būti ţemesnis higienos lygis. 4.3 Gali savarankiškai pasinaudoti įprastu tualetu. Higienos lygis yra patenkinamas. Ligoniams, kurių pažeistos nugaros smegenys pasinaudojimas tualetu reiškia tuštinimąsi. Šie punktai nusako minėtų pacientų gebėjimą tuštintis. 4. Nevaldo tuštinimosi. 4.1 Reikalinga tam tikra pagalba, pvz.: persikeliant ar rengiantis. 4.2 Gali pasituštinti, bet reikalingos pagalbinės priemonės, pvz.: kušetė. 4.3 Gali pasituštinti bet kokiomis aplinkybėmis. 5. PERSIKĖLIMAS Nuo lovos ant kėdės, nuo kėdės ant kėdės, nuo veţimėlio ant klozeto, nuo ir ant lovos, ant tualetinės ar dušo kėdės/ komodos. 5. Negali persikelti, reikalinga maksimali pagalba, net jeigu naudojamasi techninėmis priemonėmis tokiomis kaip keltuvas. 5.1 Reikalinga tam tikra pagalba arba persikelia pats, tačiau reikia prieţiūros dėl saugumo. 5.2 Persikelia savarankiškai naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis arba jeigu pritaikyta aplinka. 5.3 Persikelia savarankiškai bet kokiomis aplinkybėmis. 75

76 6. RENGIMASIS Kasdieninių drabuţių apsirengimas ir nusirengimas (įskaitant liemenuką, kojines, batus ir lauko drabuţius) priimtinu lygiu. 6. Negali nei apsirengti, nei nusirengti. 6.1 Gali dalinai apsirengti. Reikalinga pagalba aunantis batus, segantis sagas, uţtrauktukus ar panašiai. Reikalingas paraginimas/ pagalba pasitikrinti ar apsirengta teisingai arba pasirinkti tinkamus drabuţius, gali rengtis savarankiškai, bet tai trunka labai ilgai ir pacientas išeikvoja daug energijos. 6.2 Rengiasi savarankiškai naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis ir/ ar pritaikytus, specialiai paţymėtus drabuţius. Sunkumai kyla su kai kuriais lauko drabuţiais, batų raišteliais ir panašiai. Rengimosi trukmė ir išeikvota tam energija maţdaug kaip įprasta. 6.3 Savarankiškai apsirengia ir nusirengia. 7. ASMENINIS TUALETAS Asmeninis tualetas apima prausimąsi (naudojimąsi kempinėmis, rankšluosčiais, čiaupų valdymas), dantų valymą, plaukų šukavimą, skutimąsi ir kūno prieţiūrą (pragulų profilaktika). Pakankamas higienos lygis. 7. Negali rūpintis asmeniniu tualetu. 7.1 Dalinai susitvarko su asmeniniu tualetu, bet reikalingas paraginimas, pagalba ar prieţiūra, pvz.: dėl saugumo. Susitvarkytų ir vienas, tačiau tai truktų labai ilgai ir pacientas išeikvotų daug energijos. 7.2 Prausiasi ir susitvarko asmeninį tualetą savarankiškai, naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis arba pritaikytoje aplinkoje. Higienos lygis gali būti ţemas. Pacientas uţtrunka ir sunaudoja energijos maţdaug kaip įprasta. Rūpinasi, kad neatsirastų pragulų, prašydamas kitų pagalbos. 7.3 Prausiasi ir susitvarko asmeninį tualetą savarankiškai. Pats savarankiškai saugosi, kad neatsirastų pragulų. 8. VALGIO RUOŠIMAS Sugebėjimas padaryti sumuštinį su kava ar arbata, paruošti paprastą karštą patiekalą (naudojant vieną viryklės kaitintuvą), išpakuoti maistą. 76

77 8. Negali paruošti jokio maisto. 8.1 Gali paruošti kai kuriuos patiekalus, bet tam tikriems veiksmams reikalinga pagalba, pvz.: negali pats naudotis virykle ar naudoti kai kurių viryklės įrenginių, blogas uţduoties suplanavimas arba maisto ruošimas uţtrunka labai ilgai. Reikia paraginimo arba prieţiūros dėl paciento saugumo. 8.2 Gamina valgį saugiai ir savarankiškai naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis arba pritaikytoje aplinkoje. Gali reikėti pvz.: supjaustytos duonos ar jau išvirto maisto, kad galėtų jį pasišildyti. Gali išpakuoti maistą naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis. Pacientas uţtrunka ir sunaudoja energijos kaip įprasta. 8.3 Gali ruošti maistą savarankiškai ir higieniškai išpakuoja maistą be problemų. 9. VONIA/ DUŠAS Prausimasis vonioje ar duše, įskaitant vandens dušų valdymą, nusišluostymą, nusirengimą ir apsirengimą. 9. Negali išsimaudyti vonioje ar duše be nuolatinės pagalbos. 9.1 Gali išsimaudyti vonioje ar duše su tam tikra pagalba, pvz.: reikia padėti valdant vandens čiaupus, nusirengiant, atsirengiant ar saugumo sumetimais. Reikia paraginimo, kad pacientas praustųsi. 9.2 Gali savarankiškai išsimaudyti vonioje ar duše, naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis kaip pvz.: dušo kėdė, laikikliais, termostatiniais vandens čiaupais ir t.t. Saugiai ir savarankiškai nusišluosto, rengiasi, daţniausiai tam pritaikytoje aplinkoje. Gali būti nepakankamas higienos lygis. 9.3 Gali savo iniciatyva išsimaudyti vonioje ar duše. Higienos lygis pakankamas. 1. NAMŲ RUOŠA Namų ruoša tai pvz.: indų plovimas, namų valymas, drabuţių prieţiūra, bei sugebėjimas kontroliuoti visą namų ruošą, atliekant tam reikalingus darbus. 1. Negali atlikti jokių namų ruošos darbų. 1.1 Gali atlikti tam tikrus namų ruošos darbus, pvz.: nušluostyti dulkes, išplauti indus, išskalbti kai kuriuos skalbinius ir t.t. Reikalinga pagalba atliekant sunkius namų ruošos darbus, pvz.: namų valymą arba kontroliuojant visą namų ruošą nusprendţiant ką reikia padaryti ir suplanuojant darbų eigą. Reikalinga pagalba apsiperkant. Galėtų susitvarkyti pats, bet tai uţtruktų ilgiau ir būtų išeikvota energijos daugiau nei įprasta. 77

78 1.2 Gali saugiai ir savarankiškai atlikti namų ruošos darbus, naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis, pritaikytoje aplinkoje arba iš anksto suplanavus darbų eigą. 1.3 Savarankiškai kontroliuoja visą namų ruošą, atlikdamas tam reikalingus darbus. Sugeba apsipirkti. 11. JUDĖJIMAS LAUKE Išvaţiavimas/ išėjimas iš namų į lauką, reikalų tvarkymas, draugų ir šeimos palaikymas, gebėjimas dalyvauti kultūriniuose renginiuose. 11. Negali išeiti/ išvaţiuoti iš namų arba judėti be pastovios pagalbos Sumaţėjusios galimybės judėti lauke, pvz.: vaţiuoja veţimėliu lygioje vietoje, bet reikalinga pagalba įveikiant nuolydţius arba šaligatvio kraštus. Reikalinga tam tikra pagalba išvaţiuojant ar išeinant į lauką ir persikeliant į mašiną. Gali būti dezorientuotas. Galėtų pats judėti lauke, bet tai uţtruktų ilgiau ir būtų išeikvota energijos daugiau nei įprasta Saugiai išvaţiuoja/ išeina į lauką, naudodamasis pagalbinėmis priemonėmis ir/ arba pritaikytoje aplinkoje, pvz.: veţimėlis, ramentai, vaikštynė, pritaikytas automobilis ir t.t. Gali savarankiškai naudotis transporto tarnybų paslaugomis. Gali nusipirkti tai, ko reikia Savarankiškai išeina iš namų ir nuvyksta visur, kur reikia, nereikalingos pagalbinės priemonės bei pritaikyta aplinka. Gali nusipirkti viską, ko nori, naudojasi visuomeniniu transportu ir/ arba vairuoja įprastą nepritaikytą automobilį. 12. BENDRAVIMAS Gebėjimas išreikšti ir gauti informaciją, naudotis telefonu ir durų skambučiu. Gebėjimas išsikviesti pagalbą. 12. Nėra funkcionalaus bendravimo 12.1 Gali išreikšti paprastas mintis, atsakyti taip ir ne arba bendrauja neverbaliai. Reikalingas ţmogus prieš ţmogų kontaktas. Su pagalba gali naudotis pagalbinėmis bendravimo priemonėmis Savarankiškai naudoja pagalbines bendravimo priemones, pvz.: spec. telefoną, iškvietimo sistemą, laiškų lentelę ar elektronines priemones, pvz.: kompiuterį Nėra bendravimo sutrikimų. Nereikalinga aliarmo sistema. Pasieks telefoną. 78

79 ADL TESTO VERTINIMAS (BALAIS) negali to padaryti 1 reikalinga tam tikra pagalba ar kito ţmogaus paraginimas 2 gali pats tai padaryti ir daro esant specialioms sąlygoms 3 gali pats padaryti savarankiškai ir daro Minimali balų suma yra balų. Maksimali balų suma yra 36 balai. Kuo daugiau surenkama balų, tuo ţmogus savarankiškesnis. Visos 12 veiklos sričių vertinamos nuo iki 3 balų. 12 balų nesavarankiškas balų atlieka kasdienes veiklas su tam tikra pagalba balų savarankiškai atlieka kasdienes veiklas 79

80 WongBaker veido išraiškų skausmo įvertinimo skalė 9 priedas SKAUSMO SKALĖ smarkiai skauda Neskauda Labai maţai Truputį Labiau Ištisai skauda Labai skauda daugiau vienodas skauda skausmas 8

81 1 priedas JĖGOS MATAVIMO PRIEMONĖS 1 pav. Dinamometras 2 pav. Manometras 81

82 11 priedas JUDESIŲ AMPLITUDĖS MATAVIMO PRIEMONĖS (GONIOMETRAI) 1 pav. Pirštų goniometras 2 pav. Universalus judesio amplitudės sąnaryje įvertinimui goniometras 82