JAUNŲ ŽMONIŲ GYVENSENOS VERTINIMAS

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "JAUNŲ ŽMONIŲ GYVENSENOS VERTINIMAS"

Transkriptas

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA Laura Černiauskaitė VI kursas, 6 grupė Medicinos studijų programa JAUNŲ ŽMONIŲ GYVENSENOS VERTINIMAS Baigiamasis magistro darbas Darbo vadovas: Dr. Auksė Domeikienė Kaunas,

2 TURINYS SANTRAUKA...3 SUMMARY...4 INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...5 SANTRUMPOS...6 ĮVADAS DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI LITERATŪROS APŽVALGA Sveikatos apibrėžimas. Sveikatą įtakojantys veiksniai Jaunų žmonių apibrėžimas, klasifikacija Jaunų žmonių mityba Jaunų žmonių antsvoris ir nutukimas Jaunų žmonių alkoholio vartojimas Jaunų žmonių rūkymas Jaunų žmonių fizinis aktyvumas TYRIMO METODIKA REZULTATAI REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI priedas: Jaunų žmonių gyvensenos vertinimo klausimynas priedas: Greito fizinio aktyvumo įvertinimo klausimynas

3 SANTRAUKA Darbo autorė: Laura Černiauskaitė Darbo pavadinimas: Jaunų žmonių gyvensenos vertinimas Tikslas: Nustatyti ir įvertinti Kauno technologijos universiteto pirmo kurso studentų (įstojusių 2016 m.) sociodemografinius, sveikatos būklės, gyvensenos duomenis ir nustatyti jų subjektyvią sveikatos būklę lemiančius veiksnius. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų sociodemografinius, sveikatos ir gyvensenos duomenis. 2. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų subjektyvią sveikatos būklę lemiančius veiksnius. Metodai: Tyrime dalyvavo visi 2016 m. į KTU įstoję studentai. Tyrimas buvo atliktas 2016 m. rugsėjo gruodžio mėn., kuriame dalyvavo iš viso 1122 studentų. Anketų grąžinta 1117, atsako dažnis 99,6 proc. Anketinei apklausai atlikti buvo sudarytas Jaunų žmonių gyvensenos vertinimas klausimynas. Anketos pirmoje dalyje pateikiami klausimai skirti įvertinti tiriamųjų sociodemografinius rodiklius, mitybą, sveikatos būklę, žalingus įpročius ir fizinį aktyvumą. Antrąją dalį sudarė fizinio aktyvumo lygiui nustatyti Greitas fizinio aktyvumo įvertinimas (angl. RAPA - Rapid Assessment of Physical Activity) klausimynas. Tyrimo dalyviai: Kauno technologijos universiteto pirmo kurso studentai (įstoję 2016 m.). Rezultatai: Tyrime dalyvavo 1117 studentų, iš jų 66,1 proc. buvo vyrai ir 33,9 proc. moterys. Amžiaus vidurkis 19±0,79 m. 78,1 proc. apklaustųjų buvo normalaus kūno svorio. 53,8 proc. tiriamųjų sirgo lėtinėmis ligomis, dažniausios buvo akių ligos. 21,3 proc. tiriamųjų rūkė, 72,3 proc. vartojo alkoholį. 64,2 proc. vyrų ir 58,6 proc. moterų valgo 1 kartų per dieną daržovių. Per savaitę vyrai buvo fiziškai aktyvūs 5 kartus, moterys 3 4 kartų. Vyrai fiziškai aktyvūs būdavo >3 valandas, moterys - iki 1 valandos. 40,1 proc. apklaustųjų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs. Dažniausia fizinė veikla buvo pasivaikščiojimas. Geriau sveikatos būklę vertino turintys mažą ar normalų kūno svorį vyrai, bei neturintys lėtinių ligų visi tiriamieji. Vartojantys vaisius 7 kartus per savaitę sveikatos būklę vertino geriau. Sveikatos būklę vertino palankiau respondentai, kuriems buvo svarbi sveika mityba. Įstojus į universitetą mažiau vartojantys daržovių ir vaisių vyrai bei sumažinusios fizinį aktyvumą moterys sveikatos būklę vertino blogiau. Išvados: Dauguma vyrų ir moterų daržoves vartojo 4-6 kartus per savaitę, daržovių 1 kartą per dieną, kasdien pusryčiaudavo. Mažiau nei pusė apklaustųjų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs. Geresnį sveikatos būklės vertinimą vyrų grupėje lėmė mažas ar normalus kūno svoris, lėtinių ligų nebuvimas, pakankamas fizinis aktyvumas, dažnas vaisių ir daržovių vartojimas. Moterų grupėje lėtinių ligų nebuvimas, buvimas fiziškai aktyvia kiekvieną savaitę, dažnas vaisių ir daržovių vartojimas. 3

4 SUMMARY Author of the thesis: Laura Černiauskaitė Title of this thesis: The Assesment of the Lifestyle of Young People Aim: to estimate and to assess the sociodemographic, health, lifestyle data and to estimate the factors influencing the subjective health status of the first course students (entered in 2016) of Kaunas University of Technologies. Objectives: 1. To estimate and assess the sociodemographic, health and lifestyle data of the researched. 2. To estimate and assess the factors influencing the subjective health status. Methods: In the study participated all the students entered the KUT in The study was carried out in the period of September December, 2016 with 1122 participants forms of questionnaire were collected i.e. the response rate 99,6 %. For the questionnaire survey, The Assesment of the Lifestyle of Young People questionnaire was prepared. The questions presented in the first part are dedicated to assess the participants sociodemographic rates, eating, health status, addictions and physical activity. The second part was dedicated to the Rapid Assessment of Physical Activity questionnaire to evaluate the level of physical activity. Participants to the study: First course students of Kaunas University of Technologies (entered in 2016) Results: In the study participated 1117 students, 66,1 % of them were men and 33,9 % were women. The average age 19±0,79. 78,1 % of the participants are charecterized as of normal body weight. 53,8 % had long-term illnesses, most of which are eye diseases. 21,3 % were smoking, 72,3 % were drinking alcochol. 64,2 % of men and 58,6 % of women eat vegetables 1 times a day. Per week men were active 5 times, women 3 4 times. Men were physically active >3 hours, women up to 1 hour. 40,1 % of the study participants were sufficiently active. The most common activity was the walk. Men with litte or normal body weight assessed their health as good, all the participants without addictions too. Those who ate fruits 7 a week assessed their health as good. Those respondents, who carried about their healthy eating, assessed their health status more beneficently. Those university entered men who ate less vegetables and fruits and those women with little physical activity assessed their health statuses as worse. Conclusions: most of men and women ate vegetables 4 6 times a week, vegetables 1 a day, every day had breakfast. Less than half of the participants were sufficiently active. Better health status in men group was influenced by little or normal body weight, the absence of long-term illnesses, sufficient physical activity, the frequent use of fruits and vegetables. In women group the absence of long-term illnesses, the stay active every week, the frequent use of fruits and vegetables. 4

5 INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS Interesų konfliktas: Autoriui interesų konflikto nebuvo. Etikos komiteto leidimas: Tyrimui vykdyti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC MF 370 ( ). 5

6 SANTRUMPOS angl. ESPAD FA GERL HBSC KMI KMU KTU kt. LSMU LŽŪU angliškai Europos paauglių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrimas fizinis aktyvumas gastroezofaginio refliukso liga mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimas kūno masės indeksas Kauno medicinos universitetas Kauno technologijos universitetas kita Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Lietuvos žemės ūkio universitetas m. metai p pav. proc. PSO SN VU patikimumo lygmuo paveikslas procentai pasaulinė sveikatos organizacija standartinis nuokrypis Vilniaus universitetas 6

7 ĮVADAS Sveikatos būklę lemia daugelis gyvensenos veiksnių: mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai ir daugelis kitų [44]. Tinkama ir subalansuota mityba teikia energijos, aprūpina organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi, kūno ląstelių atsinaujinimą [9]. Moksliniuose tyrimuose nurodoma, jog netaisyklinga mityba didina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kurių pagal Lietuvos gyventojų mirtingumą didžiausią dalį sudaro kraujotakos sistemos ligos ir onkologiniai susirgimai [2]. Fizinis aktyvumas nuo pat vaikystės turi teigiamąjį poveikį vaiko vystymuisi, savivertei, psichinei sveikatai, protiniams gebėjimams. Taipogi mažinama rizika susirgti lėtinėmis ligomis kaip hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Tinkama fizinė veikla ir subalansuota mityba mažina tikimybę turėti antsvorį ar nutukimą. Per pastaruosius kelis metus daugėja tyrimų nurodančių fizinio aktyvumo mažėjimą jaunų žmonių tarpe [3, 4], fizinio pasyvumo su amžiumi didėjimą [32-35]. Studijų laikotarpis siejamas su dideliu užimtumu, todėl dažnai studentams nepavyksta išlikti pakankamai fiziškai aktyviais bei tinkamai maitintis [15]. Jauni žmonės užsiima įvairiais fizinį aktyvumą skatinančiais užsiėmimais, tačiau besikeičiantis gyvenimo būdas vis dažniau verčia atkreipti dėmesį į didėjantį antsvorio ir nutukimo paplitimą [12-13] m. devyniose Europos šalyse atliktos studijos rodo, kad 11 m. amžiaus 17% berniukų ir 14% mergaičių turi per didelį kūno svorį m. vykdytas HBSC tyrimas nurodo, jog tarp 13 m. amžiaus mergaičių nutukę buvo 24%, o berniukų - 31%. 15 m. amžiaus 31% mergaičių ir 28% berniukų turėjo padidintą kūno svorį [6]. Pasaulio sveikatos organizacija, Europos komisija skiria daug dėmesio nagrinėti lėtinių neinfekcinių ligų ir nutukimo epidemijoms bei kuria būdus joms spręsti m. PSO sukurta Pasaulinė mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategija [5]. Europos bendrijų komisija patvirtino baltąją knygą, kurioje pasitelkiant įvairios veiklos principais numatoma gerinti gyventojų sveikatą, spręsti esamas sveikatos problemas Europos lygmeniu [7]. Lietuvoje yra nemažai atlikta tyrimų apie jaunų žmonių gyvensenos ypatumus, tačiau vertinant fizinį aktyvumą, mitybos įpročius, rizikingą elgseną vis dar išlieka aktualia problema. Remiantis pastaruosius dešimtmečius atliktais tyrimais Lietuvoje ir Europoje, jaunų žmonių alkoholio vartojimo ir rūkymo paplitimas žymiai padidėjo. Atliktų tyrimų duomenimis, nustatyta, kad tarp jaunų žmonių plačiai paplitę žalingi įpročiai, todėl reikalinga nuolatinė stebėsena ir vertinimas, kad galėtume ne tik įvertinti jaunų žmonių sveikatą ir gyvenimo ypatumus, bet ir koreguoti įvairias skatinimo bei prevencijos programas. Todėl šio darbo tikslas ištirti bei nustatyti jaunų žmonių gyvensenos ypatumus. 7

8 1. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINAI Darbo tikslas: Įvertinti ir nustatyti Kauno technologijos universiteto pirmo kurso studentų (įstojusių 2016 m.) sociodemografinius, sveikatos būklės, gyvensenos duomenis ir nustatyti jų subjektyvią sveikatos būklę lemiančius veiksnius. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti ir nustatyti tiriamųjų sociodemografinius, sveikatos ir gyvensenos duomenis. 2. Įvertinti ir nustatyti tiriamųjų subjektyvią sveikatos būklę lemiančius veiksnius. 8

9 2. LITERATŪROS APŽVALGA 2.1 Sveikatos apibrėžimas ir sveikatą įtakojantys veiksniai Sveikata tai visiška fizinė, protinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalavimų nebuvimas [45]. Nustatyta, jog žmogaus sveikata proc. priklauso nuo gyvensenos, proc. nuo aplinkos, proc. nuo paveldėjimo ir tik 8 10 proc. nuo sveikatos pasaugos [14]. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis sveikatą lemiantys veiksniai yra socialinė ir ekonominė padėtis, aplinka, gyvensena, genetika, lytis, amžius, sveikatos apsaugos prieinamumas. Socialinė ir ekonominė padėtys apima pajamas ir socialinę padėtį, kurios tarpusavyje susijusios su geresne sveikata. Socialiniai palaikymo tinklai kaip šeima, draugai, bendruomenės yra susiję su geresne sveikatos būkle. Kultūra tai bendruomenės, šeimos papročiai, tradicijos, kuri yra glaudžiai susijusi su geresne sveikata. Žemi išsilavinimo lygmenys yra priskiriami prie prastos sveikatos, didesnės įtampos ir mažesnio pasitikėjimo savimi [44]. Aplinkos veiksniai tai saugus vanduo ir švarus oras, saugios darbo vietos, namai, keliai. Visa tai ir bendruomenės prisideda prie geros sveikatos. Kalbant apie darbą ir darbo sąlygas, turintys didesnę darbo sąlygų kontrolę žmonės yra sveikesni [44]. Genetikos veiksnys apima paveldėjimą, kuris atlieka didelį vaidmenį gyvenimo trukmės, sveikatingumo, tikimybės vystytis tam tikroms ligoms nustatyme. Vertinant sveikatą lemiantį veiksnį lytį, svarbu paminėti, kad vyrams ir moterims būdinga sirgti skirtingo tipo ligomis skirtingais amžiaus laikotarpiais [44]. Gyvensena apima subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, rūkymą, alkoholio vartojimą ir kaip mes dirbame su gyvenime patiriamu stresu bei iššūkiais, lemiančiais mūsų sveikatą [44]. Labai svarbus sveikatos apsaugos prieinamumas bei naudojimasis paslaugomis, kad būtų užkirstas kelias ir gydomos sveikatą įtakojančios ligos [44]. Sveikatą įtakojantys pagrindiniai veiksniai skirstomi į koreguojamus ir nekoreguojamus [44]: Koreguojami: stresas, fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, alkoholio, narkotikų vartojimas, rūkymas. Nekoreguojami: lytis, amžius, paveldimumas. 9

10 2.2 Jaunų žmonių apibrėžimas, klasifikacija Pasaulinė sveikatos organizacija jaunus žmones apibūdina asmenimis iki 24 metų amžiaus, kurie klasifikuojami į vaikus, paauglius ir jaunus žmones (jaunimą) [47]: Vaikai apibūdinami kaip asmenys iki 18 metų amžiaus. Paaugliai nuo 10 iki 19 metų amžiaus asmenys. Jaunimas ar jauni žmonės yra nuo 10 iki 24 metų asmenys. Jungtinės Tautos jaunų žmonių amžių apibrėžia nuo 10 iki 24 metų [47]. Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymą jaunas žmogus apibrėžiamas kaip asmuo nuo 14 iki 29 metų amžiaus [8]. 2.3 Jaunų žmonių mityba PSO teigia, kad jaunų žmonių sveikatai didelę reikšmę turi gyvensena ir mityba [44]. Tačiau pastaruoju metu atlikti jaunų žmonių mitybos ypatumų tyrimų rezultatai rodo, kad situacija nėra gera ir jaunų žmonių mitybos įpročiai blogėja [10-12]. Didelę svarbą gerai sveikatai jaunų žmonių turi maitinimosi dažnis bei suvartojamų per parą suvartojamų kalorijų kiekis. Organizmui palankiausia, kai daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų suvartojama per pusryčius ir pietus, o vakarienės metu mažiau nei trečdalis. Rekomenduojama, kad būtų 5 6 valandų tarpas tarp pusryčių, pietų ir vakarienės. Nereguliarus valgymas kartą ar du kartus per parą gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Tyrimais nustatyta, kad nereguliariai valgantys du ar tris kartus per dieną dažniau serga virškinimo trakto ligomis nei tie, kurie valgo reguliariai tris ar keturis kartus per dieną [9]. Studijų laikotarpis siejamas su dideliu užimtumu, todėl dažnai studentams nepavyksta paisyti sveikos mitybos rekomendacijų. Nustatyta, jog studijų metais pakeitę gyvenamą vietą ir gyvenantys atskirai be tėvų studentų mitybos įpročiai buvo blogesni nei gyvenančių kartu su tėvais [15]. Daugiau kaip du trečdaliai apklaustų Maskvos (Rusija) Odontologijos fakulteto studentų valgydavo 2 3 kartus per parą bei 72,2 proc. respondentų didžiąją dalį paros raciono kalorijų kiekį suvartodavo vakarienės metu [10]. Floridoje (JAV) atliktu moksliniu tyrimu buvo nustatyta, kad studentai vidutiniškai valgo 2,04 karto per dieną. Pusryčius valgydavo 43,7 proc. merginų ir 35 proc. vaikinų [11]. Turkijoje iš tyrime dalyvavusių studentų 47,7 proc. nepusryčiaudavo, o 25,2 proc. nepietaudavo. Tiek vaikinai, tiek merginos didžiausią paros raciono kalorijų kiekį suvartodavo vakarienės metu [12]. Kitame Turkijos mokslininkų tyrime buvo nustatyta, kad tik vienas iš penkių studentų pusryčiaudavo 10

11 kasdien (25,9 proc.) ir 3 iš 5 studentų (59,5 proc.) pusryčiaudavo ne kasdien. 69,7 proc. studentų praleisdavo vieną iš pagrindinių valgių, kurių iš pusės pagrindinė praleidimo priežastimi būdavo laiko trūkumas. Puse respondentų (54,9 proc.) paprastai pusryčiaudavo valgykloje, 73,6 proc. pietus valgydavo studentų valgyklose, o vakarienę 43,3 proc. valgydavo restoranuose [18]. Libane iš 220 apklaustų studentų pusė (52,7 proc.) nurodė, kad valgo du kartus per dieną: iš jų 56,5 proc. merginų ir 47,9 proc. vaikinų [19]. Lietuvoje m. apklaustų VU ir LSMU studentų nustatyta, kad dauguma studentų (62,9 proc.) užkandžiauja dažnai. Daugiau nei pusė studentų valgo tris kartus per dieną (56,3 proc.), keturis kartus per dieną 25,8 proc. Dauguma VU studentų (52,6 proc.) savo mitybą vertina kaip netinkamą [16] m. atliktas studentų medikų mitybos tyrimas nurodė, jog 40,0 proc. pirmojo kurso merginų ir 54,7 proc. vaikinų nesilaikė mitybos režimo. Nereguliariai valgė 29,5 proc. trečiojo kurso merginų ir 46,3 proc. vaikinų. Tik 31,0 proc. pirmakursių (32,2 proc. pirmojo kurso merginų ir 29,8 proc. vaikinų) valgė keturis kartus per dieną. Kas trečias pirmojo kurso studentas ir kas antras trečiojo valgė du kartus per dieną. Vieną kartą per dieną valgė tik 1,7 proc. pirmojo kurso studenčių, taip pat 1,8 proc. trečiojo kurso. Tarp vaikinų taip valgančių nebuvo [13] m. atliktos KMU studentų analizės duomenimis 3 kartus per dieną maitinosi tik 42,2 proc. merginų ir 45 proc. vaikinų, keturis kartus per dieną valgė 24,3 proc. merginų ir 26 proc. vaikinų. Du kartus per dieną maitinosi 20,6 proc. merginų ir 18,8 proc. vaikinų. 72 proc. merginų ir 70 proc. vaikinų užkandžiavo tarp pagrindinių valgymų [17]. Kasdien žmogaus organizmas su maistu turi gauti apie 40 maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų. Tačiau nė vienas maisto produktas neturi reikiamo visų medžiagų kiekio. Todėl reikia vartoti kasdien kuo įvairesnį maistą tam, kad būtų patenkinti organizmo poreikiai, nes esant trūkumui gali atsirasti sveikatos sutrikimų. Rekomenduojama nors 5 kartus per dieną valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų [9]. PSO duomenimis vaisių, daržovių ir uogų kasdien turi būti suvalgoma bent 400 g. Mėsa, žuvis, pienas ir jų produktai yra nepakeičiamų aminorūgščių šaltinis, kuris yra būtinas organizmo augimui ir vystymuisi. Riebalai, saldumynai, rafinuotas cukrus ir druska turi būti vartojami retai ir labai mažais kiekiais, nes būtinų maisto medžiagų juose beveik nėra [9]. PSO rekomenduoja kasdien suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos, kitu atveju tai gali tapti viena iš arterinės hipertenzijos išsivystymo priežasčių [48]. KMU Farmacijos ir Medicinos fakultetų dauguma studentų (59,1 proc. pirmojo kurso merginų ir 52,6 proc. pirmojo kurso vaikinų) kasdien suvartojo iki gramų daržovių. Tik 16,5 proc. pirmojo kurso merginų ir 10,5 proc. pirmojo kurso vaikinų suvartojo per parą daugiau kaip 400 gramų įvairių šviežių vaisių ar daržovių. Bent 400 gramų vaisių ar daržovių suvartojo tik 14,8 proc. merginų ir 4,9 proc. vaikinų. Vieną kartą per savaitę žuvį ar jos produktus valgė 55,7 proc. pirmojo kurso 11

12 merginų ir 55,4 proc. vaikinų bei 63,1 proc. ir 63,4 proc. trečiojo kurso merginos ir vaikinai. Maistui sūdyti papildomai druskos nevartoja 16,5 proc. merginų bei 14,3 proc. vaikinų [13]. Kitame tyrime nustatyta, kad LSMU ir VU studentų 1 2 kartus per savaitę vartoja žuvį ar jos produktus 14,9 proc. vaikinų ir 52,6 proc. merginų. Beveik trečdalis respondentų (24,6 proc.) žuvies ar jos produktų nevartoja. Grūdinių produktų visiškai nevartoja 1,7 proc. studentų. 55,3 proc. respondentų visada maistą pasūdo, jei yra trūkumas maiste, o neragaudami visada sūdo 8 proc. LSMU ir 9,8 proc. VU studentų [16]. Turkijoje 39,5 proc. respondentų daržoves ir vaisius vartoja 3-5 kartus per savaitę, o 25,2 proc. valgo kasdien. Pieno ir jo produktus kasdien valgė 22,3 proc. studentų, 3-5 kartus per savaitę 33,6 proc. [18]. Libane atlikto tyrimo metu nustatyta, kad kasdien daržoves valgo 30,5 proc. studentų. Lyginant studentų daržovių valgymo paplitimą tarp abiejų lyčių buvo nustatyta, kad pasiskirstė vienodai: 31,5 proc. merginų ir 29,2 proc. vaikinų. Beveik vienas trečdalis respondentų (27,3 proc.) nurodė, jog vartoja vaisius kasdien [19]. Floridoje kasdien šviežius vaisius valgo tik 15,7 proc. studentų. Kita grupė studentų, kurie valgo mažiau kaip kartą per dieną šviežius vaisius, dažniau kaip vieną kartą per savaitę valgo 35,4 proc., vieną kartą 18,4 proc., mažiau kaip vieną kartą 30,2 proc. [19]. Apibendrinimas. Išanalizavus literatūrą pastebėta, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse daugelis studentų maitinasi nereguliariai ir nesilaiko mitybos režimo. Studentai per mažai vartoja vaisių ir daržovių. Lietuvoje atliktuose tyrimuose nustatyta, jog studentai vartoja per mažai žuvies ir jos produktų. 2.4 Jaunų žmonių antsvoris ir nutukimas KMI vienas iš mitybos ir sveikatos būklę apibūdinančių rodiklių [20]. Pagal KMI yra vertinamas kūno svoris. 1 lentelė. Kūno svorio vertinimas pagal KMI [9]: (Sveikos gyvensenos rekomendacijos. Metodinės rekomendacijos. Mokomoji knyga. Vilnius, 2011; 6-14) KMI (kg/m²) Kūno svoris <18,5 Per mažas 18,5 24,9 Normalus 25 29,9 Antsvoris 30 34,9 Pirmo laipsnio nutukimas 35 39,9 Antro laipsnio nutukimas 40 Trečio laipsnio nutukimas 12

13 Kai su maistu gaunama energijos daugiau, nei išeikvojama kūno svoris pradeda didėti [9]. Ištyrus KMU Medicinos ir Odontologijos fakultetų studentus nustatyta, kad normalų svorį turėjo 81,4 proc. respondentų (80,9 proc. merginų ir 83,5 proc. vaikinų). 8,8 proc. studentų turėjo per mažą KMI. 0,45 proc. merginų ir 12,2 proc. vaikinų nustatytas antsvoris, o 0,67 proc. merginų ir 3,5 proc. merginų buvo nutukę [17] m. analizuojant studentų medikų mitybą gauti rezultatai, kad 83,5 proc. pirmojo kurso merginų ir 64,9 proc. vaikinų turėjo normalų kūno svorį. Antsvorį turėjo 4,3 proc. pirmo kurso merginų ir 15,8 proc. vaikinų [13]. Įvertinus gyvenančių bendrabutyje Turkijos studentų mitybą buvo nustatyta, kad per mažą kūno svorį turėjo 11,6 proc., normalų 80,8 proc., antsvorį 7,6 proc. studentų [18]. Kitame tyrime buvo tirta penkių Turkijos universiteto studentų mitybos ypatumai, kurio metu nustatė, jog normalų svorį turėjo 69,5 proc. vaikinų ir 77,7 proc. merginų. Antsvoris nustatytas 25,1 proc. vaikinams ir 5,6 proc. merginoms, nutukimą turi 3,6 proc. vaikinų ir 0,4 proc. merginų [12] ir 2006 m. Švedijoje buvo analizuojami medicinos studentų mitybos įpročiai, kurių metu nustatyta, jog per mažą svorį turi 5 proc. studenčių. 10 proc. merginų ir 22 proc. vaikinų turėjo KMI virš 25 [21]. Libane mokslininkai vertindami studentų valgymo įpročius ir nutukimo paplitimą, išanalizavo, kad normalų svorį turėjo 47,9 proc. vaikinų ir 75,8 proc. merginų. Viršsvorio ir nutukimo pasiskirstymas tarp lyčių buvo: vaikinai 37,5 proc. ir 12,5 proc., merginos 13,7 proc. ir 3,2 proc. 7,3 proc. merginų ir 2,1 proc. vaikinų turėjo per mažą svorį [19]. Vokietijoje 2008 m. ir 2013 m. vertinant tyrimų rezultatus, nustatyta, jog normalų svorį turinčių slaugos studentų sumažėjo nuo 72,9 proc. iki 64,1 proc. Turinčių viršsvorį studentų procentas padidėjo nuo 15,8 proc. iki 24,3 proc. Nutukusių slaugos studentų procentas per penkis metus taipogi padidėjo nuo 3,0 proc. iki 7,3 proc. [26]. Apibendrinimas. Išanalizavus literatūrą pastebėta, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse didėja antsvorį ar nutukimą turinčių jaunų žmonių skaičius. 2.5 Jaunų žmonių alkoholio vartojimas PSO duomenimis alkoholio vartojimas yra kaip priežastinis faktorius daugiau kaip 200 ligų ir sužalojimo atvejų. Alkoholio vartojimas yra susijęs su pavojumi išsivystyti sveikatos sutrikimams kaip protinis ir elgesio sutrikimas, alkoholio priklausomybė, kepenų cirozė, vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, taipogi sužalojimai kylantys dėl smurto ir kelių eismo įvykiai. Alkoholio 13

14 vartojimas gali sukelti nedarbingumą ar net mirtį ankstyvame amžiuje m. amžiaus grupėje beveik 25 proc. mirčių priežastis yra alkoholio vartojimas [37] m. ESPAD (angl. European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) tyrimo metu Lietuvoje išanalizuota, kad per paskutines 30 dienų vartojo alkoholį 65 proc. paauglių, o lyginant su 2003 m. buvo 77 proc. [23] m. buvo pakartotas ESPAD tyrimas 35 šalyse, kurio metu buvo apklausta m. paaugliai. Beveik pusė respondentų (47 proc.) nurodė, kad vartoja alkoholį nuo 13 m. amžiaus ir anksčiau. Daugiausiai atsakiusių teigiamai paauglių: Gruzijoje (72 proc.), Čekijos Respublikoje (68 proc.) ir Kipre (66 proc.). Mažiausiai teigiamai atsakiusiųjų Islandijoje (14 proc.) ir Norvegijoje (19 proc.). Kas dvyliktas paauglys buvo patyręs apsvaigimą nuo alkoholio būdamas 13 m. amžiaus ar jaunesnis. Visose 35 šalyse, išskyrus Islandiją (35 proc.), bent kartą savo gyvenime alkoholio buvo vartoję 50 proc. ir daugiau respondentų. Nepaisant išliekančio dažno alkoholio vartojimo tarp paauglių, daugiau kaip du dešimtmečius tendencijos rodo teigiamą tendenciją, jog paaugliai vartojo alkoholį laisvalaikiu per paskutines 30 dienų tarp 1995 m. ir 2015 m. kito nuo 56 proc. iki 47 proc. Tačiau alkoholio vartojimo pakitimai berniukų grupėje buvo mažiau ryškūs, per paskutinius dvidešimt metų sumažėjo nuo 36 proc. iki 35 proc. [24] m. Lietuvoje buvo atliktas HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) tyrimas m. paskutinės apklausos metu buvo nustatyta, kad kas dešimtas respondentas reguliariai vartoja alkoholinius gėrimus. Lyginant 1994 m. ir 2010 m. apklausos rezultatus, nustatyta, kad vartojančių alkoholinius gėrimus procentas sparčiai išaugo tiek berniukų (nuo 13,6 proc. iki 25,2 proc.), tiek mergaičių (nuo 5,5 proc. iki 16,9 proc.) grupėse. Visų tyrimo metų rezultatai parodė, kad pirmą kartą pasijaučia apsvaigę nuo alkoholio vis jaunesni moksleiviai: berniukų amžius kito nuo 14,97 m. iki 13 m., mergaičių nuo 15 m. iki 13,62 m. [25]. Vertinant m. Lietuvos žemės ūkio universiteto studentų alkoholio vartojimo dažnumą, išanalizuota, jog kasdien vartojančių alkoholį vaikinų buvo beveik 10 kartų daugiau nei merginų tarpe (5,3 proc. ir 0,4 proc. atitinkamai). Vieną ar kelis kartus savaitėje vartoja alkoholinius gėrimus vaikinų grupėje 40,4 proc., merginų žymiai mažiau 17,8 proc. Merginos dažniau vartojo alkoholinius gėrimus vieną ar kelis kartus per mėnesį (54,0 proc.) nei vaikinai (38,3 proc.) [31]. Vokietijoje 2013 m. išanalizuotas alkoholio vartojimo paplitimas tarp slaugos studentų. Nustatyta, kad 26,6 proc. apklaustųjų buvo abstinentai, žemo pavojaus vartotojus sudarė 52,9 proc. ir 19,7 proc. buvo apibūdinti kaip pavojingi vartotojai. Vertinant 2008 m. ir 2013 m. rezultatus, pavojingų vartotojų procentas padidėjo nuo 11,3 proc. iki 19,7 proc. [26]. Pietų Afrikoje iš 1600 paauglių: 22,4 proc. yra vartoję alkoholį [27]. Kinijoje iš apklaustųjų alkoholio vartojimo paplitimas tuo metu buvo 7,3 proc. ir 13,2 proc. jaunų žmonių nurodė problemas, kurios buvo susijusios su alkoholio vartojimu [28]. Tailande (Pietryčių Azija) buvo tiriamas alkoholio vartojimo paplitimas tarp 12 ir 15 m. mokinių, 14

15 nustatyta, jog alkoholį vartoja 14,8 proc. Iš vartojančių alkoholį daugiau nei puse (62,4 proc.) per pastarąsias 30 dienų vartojo alkoholinius gėrimus vieną ar dvi dienas, o trečdalis likusiųjų (36,6 proc.) daugiau kaip tris dienas [30]. Apibendrinimas. Išanalizavus literatūrą pastebėta, kad vis jaunesnių žmonių tarpe vyrauja alkoholio vartojimas: daugiau nei pusė respondentų iš Gruzijos, Čekijos Respublikos, Kipro nurodė vartojantys alkoholį nuo 13 m. amžiaus ir anksčiau. Daugelyje šalių daugiau nei pusė tiriamųjų nurodė vartoję alkoholį bent kartą gyvenime. Lietuvos tyrimų duomenimis kasmet bent kartą apsvaigusių nuo alkoholio jaunų žmonių skaičius didėja ir amžius vis jaunėja. 2.6 Jaunų žmonių rūkymas Tabako epidemija yra viena iš didžiausių sveikatos apsaugos grėsmių, kuri kasmet nusineša apytiksliai 6 milijonus žmonių gyvybių. 5 milijonai mirčių yra sąlygota tiesioginio tabako vartojimo, o mirčių yra nerūkančiųjų pasyvaus rūkymo rezultatas [40] m. JAV ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, rūkymas yra paplitęs tarp vidurinės mokyklos vaikinų 2,3 proc., merginų 2,2 proc. Vertinant tų pačių metų rezultatus tarp aukštųjų mokyklų studentų, nustatyta, kad rūkymo paplitimas yra padidėjęs. Vaikinų grupėje rūkančių cigaretes buvo 10,7 proc., merginų 7,7 proc. Tai rodo, jog rūkymo paplitimas didėja kartu su jaunų žmonių amžiumi [41]. Nustatyta, kad šiandien tabaką vartoja 3 milijonai aukštųjų mokyklų studentų ir vidurinių mokyklų mokinių. Kas trečias jaunas suaugęs žmogus rūko cigaretes. Kas ketvirtas vyresnis mokinys rūko cigaretes ir kas penktas vyresnis aukštosios mokyklos studentas rūko cigarus [43] m. buvo apklausta 1518 KMU Medicinos fakulteto šeštojo kurso studentų, nustatyta, jog reguliariai rūkė 19,4 proc. vaikinų ir 4,2 proc. merginų. Kiekvienais metais vertinant rūkymo paplitimą vaikinų ir merginų grupėse išanalizuota, jog merginų grupėje rūkančiųjų skaičius kasmet augo ir 2001 m. reguliariai ar nereguliariai rūkė kas penkta studentė. Vaikinų grupėje žymesnių pokyčių nestebėta. Abiejų lyčių grupėse rūkymo pradžios amžius beveik nesiskyrė: vaikinų - 17,6±3,1 metų ir merginų - 17,7±4,6 metų. Tačiau dauguma studentų (80 proc.) sutiko, kad rūkymas kenkia ir kelia pavojų sveikatai. Taip manė 70 proc. rūkančių ir 83 proc. nerūkančių studentų. Remiantis rūkančių ir nerūkančių nuomone, nustatyta, jog rūkantys buvo dažniau linkę abejoti pasyvaus rūkymo žala aplinkiniams. 66 proc. respondentų sutiko, jog rūkymas yra viena iš priklausomybės ligų [22] m. Lietuvoje atliktu ESPAD tyrimu išanalizuota, kad 2007 m. bandžiusių rūkyti m. paauglių buvo 71 proc., o 2003 m. 80 proc. Vertinant 2003 ir 2007 m. tyrimo rezultatus, nustatyta, kad 2007 m. padidėjo rūkymo rizikos suvokimas tarp paauglių [23]. 15

16 Vertinant HBSC tyrimo rezultatus Lietuvoje, nustatyta, jog rūkymas sparčiai plinta tarp jaunų žmonių. Penkiolikos metų daugiau nei trys ketvirtadaliai abiejų lyčių paauglių jau yra bandę rūkyti. Lyginant m. amžius kada pirmą kartą buvo surūkyta cigaretė berniukų grupėje kito nuo 13 m. iki 12 m., mergaičių nuo 15 m. iki 13 m. Abiejose lyčių grupėse stebimas vis jaunesnis amžius kada pirmą kartą pabandoma rūkyti [25] m. atlikus tyrimą tarp LŽŪU studentų buvo įvertintas rūkymo dažnumas. Iš 1475 respondentų 42,7 proc. vaikinų ir 30,1 proc. merginų rūkė. Niekada nerūkusių vaikinų buvo daugiau nei rūkančių (42,1 proc.), o merginų tarpe nerūkančiųjų buvo didesnis procentas (55,0 proc.). Vertinant metusių rūkyti pasiskirstymą tarpo lyčių, nustatyta, kad 15,2 proc. vaikinų ir 14,9 proc. merginų [31]. Vokietijoje 2008 m. ir 2013 m. buvo vertintas rūkymo paplitimas tarp slaugos studentų. Vertinant abiejų metų rezultatus, nustatyta, kad nerūkančiųjų skaičius per penkis metus sumažėjo nuo 59,0 proc. iki 57,1 proc m. buvo 42,9 proc. rūkančiųjų, iš kurių 29,0 proc. surūkydavo mažiau kaip 10 cigarečių per dieną, o likusi dalis (13,9 proc.) respondentų surūkydavo nuo 10 iki 20 cigarečių per dieną [26]. Bangladeše (Pietų Azija) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad iš 264 respondentų rūkė 60,2 proc. Vaikinų grupėje rūkė 68,81 proc., o merginų 19,56 proc. [29]. Tailande nustatyta, tarp 12 m. ir 15 m. rūkymas buvo paplitęs 8,2 proc. Vertinant rūkymo paplitimo pasiskirstymą lyčių grupėse išanalizuota, jog berniukų (15 proc.) rūkė daugiau nei mergaičių (2,2 proc.) [30]. Apibendrinimas. Užsienio ir Lietuvos tyrimų duomenimis vertinant rūkymo paplitimą tarp mokinių ir studentų stebime kasmet didėjantį rūkančiųjų jaunų žmonių skaičių. Lietuvoje lyginant 1994 m m. tyrimų duomenis kada pirmą kartą buvo surūkyta cigaretė nustatytas vis jaunesnis amžius kai pabandoma ar pradedama rūkyti. 2.7 Jaunų žmonių fizinis aktyvumas Žmogaus kūnas yra pritaikytas judėjimui, todėl nuolatinė fizinė veikla yra labai svarbi mūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Nuo fizinio aktyvumo priklauso žmogaus sveikata, gyvenimo kokybė. Esant pastoviam fiziniam aktyvumui didėja tikimybė nesirgti lėtinėmis ligomis, gerėja gyvenimo kokybė, bendra savijauta, fizinė ištvermė [42]. Dėl fizinio aktyvumo stokos ir pasyvios gyvensenos didėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis, kurios gali tapti mirties priežastimi. Nustatyta, jog fizinis pasyvumas yra ketvirtas rizikos veiksnys globaliniam mirtingumui (6 % mirčių pasauliniu mastu). Fizinio aktyvumo stoka veda į padidėjusį arterinį kraujospūdį (13 %), tabako vartojimą (9 %) bei padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje (6 %). Nustatyta, kad buvimas fiziškai aktyviu lemia tinkamą KMI t.y. žmogaus svoris būna normalus ir mažėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis [36]. PSO duomenimis, 16

17 vis mažėjanti fizinė veikla vyrauja daugelyje šalių. Pasauliniu mastu, 23 proc. suaugusių ir 81 proc. mokyklą lankančių paauglių nėra pakankamai aktyvūs [38]. Pagal PSO fizinio aktyvumo rekomendacijas vaikams ir paaugliams būtina sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinio arba aukšto intensyvumo fizinio krūvio kasdien. Kasdien atliekant fizinę veiklą daugiau nei 60 minučių teikia papildomai naudos sveikatai. Ne mažiau kaip tris kartus per savaitę fizinis krūvis turi būti intensyvus, kad padidintų kaulų tankį ir mineralizaciją, raumenų jėgą ir sąnarių lankstumą. Svarbu paminėti, kad nuolat pateikiamos PSO rekomendacijos yra tik minimalūs fizinio aktyvumo lygmenys. Jauni žmonės gali laikytis reikiamos 60 minučių fizinio aktyvumo normos susumuodami trumpų atskirų įvairių fizinio aktyvumo rūšių ar atlikdami ilgesnes [39]. Fizinio aktyvumo lygiai yra skirstomi: neaktyvus, nepakankamai aktyvus, pakankamai aktyvus. Neaktyviam lygiui yra priskiriami tie jauni žmonės, kurie niekada arba labai retai būna fiziškai aktyvūs. Nepakankamai aktyvūs būna fiziškai aktyvūs, bet ne kiekvieną savaitę arba kiekvieną savaitę užsiima lengva fizine veikla (pasivaikščiojimas, lengva mankšta, namų ruoša). 2 lentelė. Fizinio aktyvumo lygio įvertinimas (Parengta pagal: WHO, 2010 Global Recommendations on Physical Activity for Health. CDC 2008 Physical Activity Guidelines for Americans ) Fizinio aktyvumo lygis Įvertinimas Neaktyvus Niekada ar labai retai būnu fiziškai aktyvus Nepakankamai Būnu fiziškai aktyvus bet ne kiekvieną savaitę. Lengvas fizinis aktyvumas kiekvieną savaitę. Pakankamai Būnu fiziškai aktyvus kiekvieną savaitę: Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas: 150 minučių per savaitę/3-5 kartai per savaitę; Didelio intensyvumo fizinis aktyvumas: 75 minučių per savaitę/3-5 kartai per savaitę. Fizinio aktyvumo trukmė turi būti netrumpesnė nei 10 minučių, kurio metu padažnėja kvėpavimas, širdies susitraukimų dažnis. Vertinant Vokietijoje atlikto tyrimo 2008 m. ir 2013 m. gautus rezultatus, nustatyta, kad 1 val. per savaitę fiziškai aktyvių studentų padidėjo nuo 12,8 proc. iki 14,3 proc. Fiziškai aktyvių nuo 1 val. iki 2 val. per savaitę sumažėjo nuo 36,1 proc. iki 33,6 proc. Užsiimančių nuo 2 val. iki 4 val. per savaitę fiziniu aktyvumu padidėjo nuo 20,3 proc. iki 26,3 proc. Daugiau kaip 4 val. per savaitę fizinį aktyvumą palaikančiųjų procentas sumažėjo nuo 30,5 proc. iki 25,5 proc. [26]. Tailande įvertintas 12 m. ir 15 m. mokinių fizinis aktyvumas, kurio metu nustatyta, kad du trečdaliai (76,3 proc.) respondentų 17

18 buvo fiziškai neaktyvūs (fizinis neaktyvumas buvo laikomas kai užsiimdavo kasdien mažiau kaip 60 min. fizine veikla 5 dienas savaitėje). Lyginant fizinio neaktyvumo pasiskirstymą tarp lyčių grupėse, nustatyta, kad mergaitės buvo fiziškai pasyvesnės (84,6 proc.) nei berniukai (67,5 proc.) [30]. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad jaunų žmonių fizinis aktyvumas su amžiumi mažėja ir, kad mergaitės yra fiziškai pasyvesnės nei berniukai [32-35]. Lietuvoje palyginus m. atliktų tyrimų duomenis, nustatyta, kad kas antras berniukas ir kas penkta mergaitė buvo fiziškai aktyvūs. Berniukų grupėje didžiausias fizinis aktyvumas buvo 1998 m. (49,8 proc.), vėliau sumažėjo ir 2010 m. buvo 39,5 proc. fiziškai aktyvių berniukų. Mergaičių fizinis aktyvumas sumažėjo 2010 m. (nuo 21,0 proc m. iki 17,7 proc m.) [35]. Apibendrinimas. Apibendrinus išanalizuotą literatūrą matome, kad tiek Europos, tiek Lietuvos jaunų žmonių tarpe vyrauja fizinio aktyvumo mažėjimo tendencija. Daugelis moksleivių ir studentų neatitinka fizinio aktyvumo rekomendacijų. Merginos yra fiziškai pasyvesnės nei vaikinai. 18

19 3. TYRIMO METODIKA 2.1 Tiriamoji populiacija Tyrime dalyvavo visi 2016 m. į KTU įstoję studentai, šie studentai buvo įvertinti mokantis Asmens sveikatos ugdymo modulyje Mechatronikos instituto Biomechatronikos laboratorijoje. Tyrimas buvo atliktas 2016 m. rugsėjo gruodžio mėn., kuriame dalyvavo iš viso 1122 studentų. Anketų grąžinta 1117, atsako dažnis 99,6 proc. Vyriškos lyties atstovai sudaro 66,1 proc., moterys 33,9 proc. respondentų. Tiriamoji populiacija buvo m. amžiaus, kurio vidurkis 19±0,79 m. 2.2 Tyrimo metodika Tyrimo metu buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa. Studentų apklausa vyko KTU Mechatronikos instituto Biomechatronikos laboratorijos užsiėmimų metu. Studentams buvo paaiškintas tyrimo tikslas, kaip pildyti anketas bei garantuojamas apklausos duomenų konfidencialumas. Kiekvieno tiriamojo vardas ir pavardė buvo užkoduoti. 2.3 Tyrimo klausimynas Apklausos metu buvo naudoti du klausimynai: Jaunų žmonių gyvensenos vertinimas ir Greitas fizinio aktyvumo įvertinimas (angl. Rapid Assessment of Physical Activity). Anketinei apklausai atlikti buvo sudarytas Jaunų žmonių gyvensenos vertinimas klausimynas. Anketoje pateikiami klausimai skirti įvertinti tiriamųjų sociodemografinius rodiklius, mitybą, sveikatos būklę, žalingus įpročius ir fizinį aktyvumą. Klausimyno dalis apie mitybos įpročius buvo sudaryta naudojant Viliaus Grabausko, Jūratės Klumbienės, Janinos Petkevičienės, Editos Šakytės, Vilmos Kriaučionienės, Aurelijaus Verygos tyrimo klausimyną Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2014 [46]. Tyrimo metu buvo naudotas fizinio aktyvumo lygiui nustatyti Greitas fizinio aktyvumo įvertinimas (angl. RAPA - Rapid Assessment of Physical Activity) klausimynas, šiam klausimynui naudoti buvo gautas autorių leidimas. Klausimyną sudaro dvi dalys: pirma dalis yra skirta įvertinti fizinio aktyvumo lygiui ir intensyvumui, antra lankstumui ir raumenų jėgai. Pirmoje dalyje pateikiami septyni klausimai. Fizinio aktyvumo lygis ir intensyvumas nustatomas pagal pažymėtą atsakymą. Jeigu pasirenkamas pirmas klausimas fizinis aktyvumas vertinamas kaip sėdimas rėžimas, antras klausimas vertinamas kaip neaktyvus, trečias klausimas nepakankamai 19

20 aktyvus, lengvos fizinės veiklos, ketvirtas ir penktas klausimai nepakankamai aktyvus, šeštas ir septintas klausimai aktyvus. 2.4 Statistinės duomenų analizės metodai Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel ir SSPS 21.0 kompiuterines programas. Kiekybiniai požymiai buvo grupuoti. Kokybiniai požymiai buvo pateikti nurodant absoliutinius skaičius ir procentus. Jų palyginimui taikytas χ2 kriterijus. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. 20

21 Sociodemografiniai ir ligos duomenys 4. REZULTATAI Klausimynus užpildė 1117 studentų, iš jų 66,1 proc. buvo vyrai ir 33,9 proc. moterys. Vyrų amžiaus vidurkis buvo 19 (min-max: 18-27), moterų 19 (min-max: 18-24). Dauguma studentų (73,6 proc.) buvo 19 metų. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų (78,1 proc.) buvo normalaus kūno svorio. 13,2 proc. respondentų turėjo viršsvorį. Per mažo kūno svorio moterų buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei vyrų (p=0,001), o per didelio kūno svorio vyrų buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei moterų (p=0,001). Pusė tiriamųjų (53,8 proc.) sirgo lėtinėmis ligomis. Vyrų statistiškai reikšmingai daugiau sirgo viena ar dviem ir daugiau lėtinėmis ligomis nei moterų (p=0,004). 32,9 proc. tiriamųjų sirgo akių ligomis - moterų statistiškai reikšmingai daugiau nei vyrų (p=0,001). Antra pagal dažnį lėtinė liga tarp apklaustųjų buvo alergija, kuria sirgo 14,3 proc. Mažiau nei vienas trečdalis apklaustųjų (21,3 proc.) rūkė. Vyrų grupėje statistiškai reikšmingai daugiau rūkė nei moterų (p=0,014). 72,3 proc. studentų vartojo alkoholį. (žiūrėkite 3 lentelėje). 3 lentelė. Respondentų sociodemografiniai rodikliai ir sveikatos būklė Požymis Respondentai P Visi N (proc.) Vyrai N (proc.) Moterys N (proc.) Amžiaus grupės: 18 m. 19 m. 20 ir daugiau m. KMI: < 18,5 18,5 25,0 > 25 Lėtinių ligų skaičius: Nėra 1 2 ir daugiau Diagnozuotos lėtinės ligos: Akių ligos (trumparegystė, toliaregystė) Alergija Judinamojo aparato ligos (stuburo ir sąnarių ligos) Širdies ir kraujagyslių ligos (širdies yda) Kvėpavimo ligos (bronchinė astma) Rūkymas: Rūkiau, mečiau Nerūkau, nerūkiau niekada Rūkau Alkoholio vartojimas: Vartoja Nevartoja 127 (11,6) 808 (73,6) 163 (14,8) 93 (8,7) 833 (78,1) 141 (13,2) 515 (46,1) 425 (38,0) 177 (15,8) 368 (32,9) 160 (14,3) 91 (8,2) 59 (5,3) 57 (5,1) 91 (8,1) 788 (70,5) 238 (21,3) 813 (72,8) 304 (27,2) 70 (9,7) 529 (73,4) 122 (16,9) 31 (4,4) 550 (78,6) 119 (17,0) 365 (49,5) 269 (36,4) 104 (14,1) 213 (28,9) 106 (14,4) 60 (8,1) 36 (4,9) 49 (6,6) 72 (9,8) 505 (68,4) 161 (21,8) 536 (72,6) 202 (27,4) *lyginta vyrų ir moterų grupėse. Statistiškai reikšmingi požymiai kai p<0,05 57 (15,1) 279 (74,0) 41 (10,9) 0, (16,9) 283 (77,1) 22 (6,0) 0, (39,6) 156 (41,2) 73 (19,3) 0, (40,9) 54 (14,2) 31 (8,2) 23 (6,1) 8 (2,1) 0,001 0,959 0,912 0,124 0, (5,0) 283 (74,7) 77 (20,3) 0, (73,1) 102 (26,9) 0,871 21

22 Gyvensenos duomenys Dauguma apklaustųjų (62,6 proc.) valgo vaisių vieną ir mažiau kartų per dieną. Vyrai per savaitę dažniausiai vaisius valgo tris ir mažiau kartų, moterys nuo keturių iki šešių kartų (p=0,001). 64,2 proc. vyrų ir 58,6 proc. moterų valgo vieną ir mažiau kartų per dieną daržovių. Per savaitę vyrai ir moterys dažniausiai daržoves valgo nuo keturių iki šešių kartų. Kasdien pusryčiauja dauguma tiriamųjų (81,6 proc.). 69,7 proc. apklaustųjų pietus valgo namuose, 98,1 proc. vakarieniauja namuose. Daugiau nei pusei apklaustųjų (60,4 proc.) svarbi sveika mityba. (žiūrėkite 4 lentelėje). 4 lentelė. Respondentų mitybos įpročiai Požymis Respondentai P Visi N (proc.) Vyrai N (proc.) Moterys N (proc.) Valgau vaisius per dieną: 1 kartą 2 ir daugiau kartų Valgau vaisius per savaitę: 3 kartus 4 6 kartus 7 ir daugiau Valgau daržoves per dieną: 1 kartą 2 ir daugiau kartų Valgau daržoves per savaitę: 3 kartus 4 6 kartus 7 ir daugiau kartų Paprastai pusryčiauju: Taip Ne Paprastai pietauju: Namuose Restorane ar kavinėje Valgykloje Valgau atsineštą maistą darbo vietoje Nepietauju Paprastai vakarieniauju: Namuose Restorane ar kavinėje Valgykloje Valgau atsineštą maistą darbo vietoje Nevakarieniauju Sveikos mitybos svarba: Svarbu Nesvarbu 699 (62,6) 418 (37,4) 382 (34,2) 422 (37,8) 313 (28,0) 696 (62,3) 421 (37,7) 291 (26,1) 422 (37,8) 404 (36,2) 911 (81,6) 206 (18,4) 778 (69,7) 58 (5,2) 182 (16,3) 73 (6,5) 26 (2,3) 1096 (98,1) 8 (0,7) 4 (0,4) 4 (0,4) 5 (0,4) 675 (60,4) 442 (39,6) 489 (66,3) 249 (33,7) 285 (38,6) 253 (34,3) 200 (27,1) 474 (64,2) 264 (35,8) 207 (28,0) 272 (36,9) 259 (35,1) 609 (82,5) 129 (17,5) 522 (70,7) 37 (5,0) 137 (18,6) 34 (4,6) 8 (1,1) 728 (98,6) 4 (0,5) 3 (0,4) 2 (0,3) 1 (0,1) 425 (57,6) 313 (42,4) *lyginta vyrų ir moterų grupėse. Statistiškai reikšmingi požymiai kai p<0, (55,4) 169 (44,6) 0, (25,6) 169 (44,6) 113 (29,8) 0, (58,6) 157 (41,4) 0, (22,2) 150 (39,6) 145 (38,3) 0, (79,7) 77 (20,3) 0, (67,5) 21 (5,5) 45 (11,9) 39 (10,3) 18 (4,7) 0, (97,1) 4 (1,1) 1 (0,3) 2 (0,5) 4 (1,1) 0, (66,0) 129 (34,0) 0,007 22

23 63,7 proc. užsiima fizine veikla kiekvieną savaitę. Per savaitę vyrai statistiškai reikšmingai dažniau buvo fiziškai aktyvūs nei moterys: vyrai penkis ir daugiau kartų, moterys - nuo trijų iki keturių kartų (p=0,016). Vertinant tiriamųjų fizinio aktyvumo trukmę per savaitę: vyrai fiziškai aktyvūs būdavo tris ir daugiau valandų, moterys iki vienos valandos (p=0,001). Daugiau nei pusės apklaustųjų (68,4 proc.) reguliari fizinė veikla buvo pasivaikščiojimas. Vertinant tiriamųjų fizinį aktyvumą pagal RAPA klausimyną neaktyvūs buvo 40,1 proc., nepakankamai fiziškai aktyvūs 19,8 proc., pakankamai fiziškai aktyvūs 40,1 proc. Vyrai buvo statistiškai reikšmingai fiziškai aktyvesni nei moterys (p=0,001). Moterys buvo statistiškai reikšmingai neaktyvios lyginant su vyrais (p=0,001). (žiūrėkite 5 lentelėje). 5 lentelė. Respondentų fizinio aktyvumo įpročiai Požymis Respondentai P Visi N (proc.) Vyrai N (proc.) Moterys N (proc.) Kiekvieną savaitę užsiima fizine veikla: Taip Ne Fizinis aktyvumas per savaitę: Iki 2 kartų 3 4 kartai 5 ir daugiau kartų Fizinio aktyvumo trukmė per savaitę: Iki 1 val. 2 3 val. > 3 val. Reguliari fizinė veikla: Pasivaikščiojimas Namų ruoša Greitas ėjimas Treniruotės su treniruokliais, svarmenimis Lengva mankšta Fizinio aktyvumo vertinimas (RAPA klausimynas): Neaktyvūs Nepakankamai fiziškai aktyvūs Fiziškai aktyvūs 712 (63,7) 405 (36,3) 324 (29,2) 412 (37,1) 374 (33,7) 390 (35,4) 327 (29,7) 385 (34,9) 764 (68,4) 500 (44,8) 440 (39,4) 338 (30,3) 322 (28,8) 448 (40,1) 221 (19,8) 448 (40,1) 500 (67,8) 238 (32,2) 202 (27,6) 262 (35,8) 268 (36,6) 223 (30,6) 206 (28,3) 299 (41,1) 445 (60,3) 242 (32,8) 248 (33,6) 263 (35,6) 190 (25,7) 272 (36,9) 143 (19,4) 323 (43,8) *lyginta vyrų ir moterų grupėse. Statistiškai reikšmingi požymiai kai p<0, (55,9) 167 (44,1) 0, (32,3) 150 (39,7) 106 (28,0) 0, (44,7) 121 (32,4) 86 (23,0) 0, (84,2) 258 (68,1) 192 (50,7) 75 (19,8) 132 (34,8) 0,001 0,001 0,001 0,001 0, (46,4) 78 (20,6) 125 (33,0) 0,001 Respondentų subjektyvią sveikatos būklę lemiantys veiksniai Mažo ir normalaus svorio vyrai savo sveikatos būklę vertino statistiškai reikšmingai geriau nei vyrai, kurie turėjo viršsvorį (p=0,007). Moterų grupėje statistiškai reikšmingų skirtumų neišsiskyrė. Vertinant sveikatos būklę priklausomai nuo lėtinių ligų skaičius vyrų grupėje neturintys lėtinių ligų savo sveikatos būklę vertino statistiškai reikšmingai geriau nei tie vyrai, kurie turėjo dvi ir daugiau lėtinių ligų (p=0,001). Lėtinės ligos buvimas daro 23

24 statistiškai patikimą įtaką tiriamųjų subjektyvios sveikatos būklės vertinimui. Vyrų grupėje geresnę sveikatos būklę nurodė neturintys lėtinių ligų (p=0,001). Geresnę sveikatos būklę moterų grupėje įvertino neturinčios lėtinių ligų (p=0,047). (žiūrėkite 6 lentelėje). 6 lentelė. Respondentų sveikatos būklės vertinimas pagal sociodemografinius ir ligos duomenis Požymis Vyrai N (proc.) Gera Gana gera Vidutinišk a, prasta P Moterys N (proc.) Gera Gana gera Vidutinišk a, prasta P Amžius: 18 m. 19 m. 20 ir daugiau m. KMI: < 18,5 18,5 25,0 > 25,0 Lėtinių ligų skaičius: ir daugiau Lėtinės ligos buvimas: Yra Nėra 19 (27,1) 139 (26,3) 46 (37,7) 2 (6,5) 163 (29,6) 32 (26,9) 128 (35,1) 72 (26,8) 9 (8,7) 81 (21,7) 128 (35,1) 28 (40,0) 224 (42,3) 37 (30,3) 16 (51,6) 225 (40,9) 38 (31,9) 135 (37,0) 117 (43,5) 41 (39,4) 158 (42,4) 135 (37,0) 23 (32,9) 166 (31,4) 39 (32,0) 13 (41,9) 162 (29,5) 49 (41,2) 102 (27,9) 80 (29,7) 54 (51,9) 134 (35,9) 102 (27,9) 0,08 3 0,00 7 0,00 1 0, (22,8) 66 (23,7) 11 (26,8) 11 (17,7) 75 (26,5) 2 (9,1) 45 (30,0) 29 (18,6) 17 (23,3) 46 (20,1) 45 (30,0) 29 (50,9) 132 (47,3) 16 (39,0) 28 (45,2) 133 (47,0) 10 (45,5) 69 (46,0) 79 (50,6) 29 (39,7) 108 (47,2) 69 (46,0) 15 (26,3) 81 (29,0) 14 (34,1) 23 (37,1) 75 (26,5) 10 (45,5) 36 (24,0) 48 (30,8) 27 (37,0) 75 (32,8) 36 (24,0) *lyginta tarp subjektyvios sveikatos būklės vyrų ir moterų grupėse. Statistiškai reikšmingi požymiai kai p<0,05 0,83 8 0,09 9 0,07 5 0,04 7 Rūkymas ir alkoholio vartojimas vyrų ir moterų grupėse statistiškai patikimos įtakos subjektyvios sveikatos būklės vertinime neturėjo. (žiūrėkite 7 lentelėje). 7 lentelė. Respondentų sveikatos būklės vertinimas pagal žalingus įpročius Požymis Vyrai N (proc.) Gera Gana gera Vidutinišk a, prasta P Moterys N (proc.) Gera Gana gera Vidutinišk a, prasta P Rūkymas: Rūkiau, mečiau Nerūkau, nerūkiau niekada Rūkau Alkoholio vartojimas: Vartoja Nevartoja 16 (22,2) 156 (30,9) 37 (23,0) 145 (27,1) 64 (31,7) 30 (41,7) 198 (39,2) 65 (40,4) 221 (41,2) 72 (35,6) 26 (36,1) 151 (29,9) 59 (36,6) 170 (31,7) 66 (32,7) 0,19 7 0, (21,1) 70 (24,7) 17 (22,1) 64 (23,1) 27 (26,5) 10 (52,6) 131 (46,3) 36 (46,8) 136 (49,1) 41 (40,2) 5 (26,3) 82 (29,0) 24 (31,2) 77 (27,8) 34 (33,3) *lyginta tarp subjektyvios sveikatos būklės vyrų ir moterų grupėse. Statistiškai reikšmingi požymiai kai p<0,05 0,96 7 0,

25 Analizuojant fizinio aktyvumo įtaką vyrų grupėje kiekvieną savaitę užsiimantys fizine veikla sveikatos būklę vertino geriau nei rečiau užsiimantys (p=0,001). Moterų grupėje reguliariai užsiimančios fizine veikla sveikatos būklę vertino geriau nei ne kiekvieną savaitę užsiimančios (p=0,022). Geresnę sveikatos būklę nurodė vyrų grupėje tie, kurie penkis ir daugiau kartų per savaitę bei >3 val. trukmės buvo fiziškai aktyvūs (p=0,001). Moterų grupėje fizinio aktyvumo trukmė ir fizinio aktyvumo kartai per savaitę statistiškai reikšmingos įtakos sveikatos būklės vertinime neturėjo. Sveikatos būklę geriau vertino fiziškai aktyvūs vyrai (p=0,001). Moterų grupėje fizinio aktyvumo lygiai statistiškai reikšmingos įtakos sveikatos būklės vertinime neturėjo. (žiūrėkite 8 lentelėje). 8 lentelė. Respondentų sveikatos būklės vertinimas pagal fizinio aktyvumo įpročius Požymis Vyrai N (proc.) Gera Gana gera Vidutinišk a, prasta P Moterys N (proc.) Gera Gana gera Vidutinišk a, prasta P Kiekvieną savaitę užsiima fizine veikla: Taip Ne Fizinis aktyvumas per savaitę: Iki 2 kartų 3 4 kartai 5 ir daugiau kartų Fizinio aktyvumo trukmė per savaitę: Iki 1 val. 2 3 val. > 3 val. Fizinio aktyvumo vertinimas (RAPA klausimynas): Neaktyvūs Nepakankamai fiziškai aktyvūs Fiziškai aktyvūs 174 (34,8) 35 (14,7) 29 (14,4) 77 (29,4) 102 (38,1) 42 (18,8) 46 (22,3) 118 (39,5) 40 (14,7) 35 (24,5) 134 (41,5) 193 (38,6) 100 (42,0) 82 (40,6) 108 (41,2) 99 (36,9) 85 (38,1) 91 (44,2) 112 (37,5) 110 (40,4) 67 (46,9) 116 (35,9) 133 (26,6) 103 (43,3) 91 (45,0) 77 (29,4) 67 (25,0) 96 (43,0) 69 (33,5) 69 (23,1) 122 (44,9) 41 (28,7) 73 (22,6) 0,00 1 0,00 1 0,00 1 0, (27,8) 32 (19,2) 27 (22,1) 31 (20,7) 33 (31,1) 40 (24,0) 24 (19,8) 25 (29,1) 37 (21,0) 21 (26,9) 33 (26,4) 102 (48,1) 75 (44,9) 54 (44,3) 74 (49,3) 48 (454,3) 70 (41,9) 60 (49,6) 44 (51,2) 80 (45,5) 32 (41,0) 65 (52,0) 51 (24,1) 60 (35,9) 41 (33,6) 45 (30,0) 25 (23,6) 57 (34,1) 37 (30,6) 17 (19,8) 59 (33,5) 25 (32,1) 27 (21,6) *lyginta tarp subjektyvios sveikatos būklės vyrų ir moterų grupėse. Statistiškai reikšmingi požymiai kai p<0,05 0,02 2 0,23 9 0,12 6 0,17 3 Analizuojant mitybos įtaką sveikatos būklės vertinime vaisių vartojimo nustatytas statistiškai patikimas ryšys vyrų grupėje: vartojantys du ir daugiau kartų per savaitę savo sveikatą vertino geriau nei vartojantys 1 kartą (p=0,002). Gautas statistiškai patikimas ryšys vyrų grupėje tarp gerai įvertintos sveikatos būklės ir valgančių vaisius septynis ir daugiau kartų per savaitę (p=0,003). Vartojančios vaisius septynis ir daugiau kartų per savaitę moterys vertino sveikatos būklę geriau (p=0,002). Nustatytas statistiškai patikimas ryšys 25

26 moterų grupėje tarp gerai vertinamos sveikatos ir daržovių vartojimo septynis ir daugiau kartų per savaitę (p=0,001). Vyrų grupėje pusryčiaujantys kasdien savo sveikatą vertino geriau (p=0,047). Nustatyta statistiškai reikšminga įtaka tarp sveikos mitybos svarbos ir sveikatos būklės vertinime. Vyrų grupėje geriau sveikatą vertino tie, kuriems svarbi sveika mityba (p=0,001). Moterys, kurioms buvo svarbi sveika mityba, vertino savo sveikatą geriau (p=0,003). (žiūrėkite 9 lentelėje). 9 lentelė. Respondentų sveikatos būklės vertinimas pagal mitybos įpročius Požymis Vyrai N (proc.) Gera Gana gera Vidutinišk a, prasta P Moterys N (proc.) Gera Gana gera Vidutinišk a, prasta P Valgau vaisius per dieną: 1 kartą 2 ir daugiau kartų Valgau vaisius per savaitę: 3 kartus 4 6 kartus 7 ir daugiau Valgau daržoves per dieną: 1 kartą 2 ir daugiau kartų Valgau daržoves per savaitę: 3 kartus 4 6 kartus 7 ir daugiau kartų Paprastai pusryčiauju: Taip Ne Paprastai pietauju: Namuose Restorane ar kavinėje Valgykloje Valgau atsineštą maistą darbo vietoje Nepietauju Paprastai vakarieniauju: Namuose Restorane ar kavinėje Valgykloje Valgau atsineštą maistą darbo vietoje Nevakarieniauju Sveikos mitybos svarba: Svarbu Nesvarbu 120 (24,5) 89 (35,7) 63 (22,1) 71 (28,1) 75 (37,5) 129 (27,2) 80 (30,3) 54 (26,1) 67 (24,6) 88 (34,0) 179 (29,4) 30 (23,3) 150 (28,7) 9 (24,3) 35 (25,5) 13 (38,2) 2 (25,0) 208 (28,6) 0 (0,0) 0 (0,0) 1 (50,0) 0 (0,0) 149 (35,1) 60 (19,2) 197 (40,3) 96 (38,6) 132 (46,3) 96 (37,9) 65 (32,5) 185 (39,0) 108 (40,9) 82 (39,6) 117 (41,0) 94 (36,3) 247 (40,6) 46 (35,7) 205 (39,3) 13 (35,1) 62 (45,3) 10 (29,4) 3 (37,5) 291 (40,0) 1 (25,0) 1 (33,3) 0 (0,0) 0 (0,0) 161 (37,9) 132 (42,2) 172 (35,2) 64 (25,7) 90 (31,6) 86 (34,0) 60 (30,0) 160 (33,8) 76 (28,8) 71 (34,3) 88 (32,4) 77 (29,7) 183 (30,0) 53 (41,1) 167 (32,0) 15 (40,5) 40 (29,2) 11 (32,4) 3 (37,5) 229 (31,5) 3 (75,0) 2 (66,7) 1 (50,0) 1 (100,0) 115 (27,1) 121 (38,7) 0,00 2 0,00 3 0,36 2 0,14 3 0,04 7 0,72 7 0,32 4 0, (22,4) 44 (26,0) 16 (16,5) 48 (28,4) 27 (23,9) 46 (20,7) 45 (28,7) 10 (11,9) 30 (20,0) 51 (35,2) 76 (25,2) 15 (19,5) 65 (25,4) 1 (4,8) 11 (24,4) 9 (23,1) 5 (27,8) 88 (23,9) 1 (25,0) 0 (0,0) 1 (50,0) 1 (25,0) 68 (27,2) 23 (17,8) 98 (46,7) 79 (46,7) 43 (44,3) 68 (40,2) 66 (58,4) 111 (50,0) 66 (42,0) 47 (56,0) 65 (43,3) 65 (44,8) 142 (47,0) 35 (45,5) 114 (44,5) 13 (61,9) 22 (48,9) 22 (56,4) 6 (33,3) 172 (46,7) 1 (25,0) 0 (0,0) 1 (50,0) 3 (75,0) 101 (40,4) 76 (58,9) 65 (31,0) 46 (27,2) 38 (39,2) 53 (31,4) 20 (17,7) 65 (29,3) 46 (29,3) 27 (32,1) 55 (36,7) 29 (20,0) 84 (27,8) 27 (35,1) 77 (30,1) 7 (33,3) 12 (26,7) 8 (20,5) 7 (38,9) 108 (29,3) 2 (50,0) 1 (100,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 81 (32,4) 30 (23,3) *lyginta tarp subjektyvios sveikatos būklės vyrų ir moterų grupėse. Statistiškai reikšmingi požymiai kai p<0,05 0,61 7 0,00 2 0,16 0 0,00 1 0,37 5 0,40 9 0,60 0 0,

27 Analizuojant ryšį tarp respondentų sveikatos būklės vertinimo ir pakitusių gyvensenos įpročių įstojus į universitetą nustatėme, kad įtakos turėjo fizinio aktyvumo sumažinimas, mažesnis alkoholio bei daržovių ir vaisių vartojimas. Sumažinusios fizinį aktyvumą moterys vertino savo sveikatos būklę blogiau (p=0,003). Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp moterų, kurios mažiau vartoja alkoholį, bei geresnės sveikatos būklės įvertinimo (p=0,018). Blogiau sveikatos būklę vertino vyrai, kurie mažiau vartojo daržovių ir vaisių (p=0,029). (žiūrėkite 9 lentelėje). 10 lentelė. Respondentų sveikatos būklės vertinimas pagal pakitusius gyvensenos įpročius įstojus į universitetą Požymis P P Vyrai N (proc.) Gera Gana gera Vidutinišk a, prasta Moterys N (proc.) Gera Gana gera Vidutinišk a, prasta Vartoju mažiau riebalų Taip Ne Laikausi svorį mažinančios dietos Taip Ne Vartoju mažiau cukraus ir/ar saldumynų Taip Ne Vartoju mažiau druskos Taip Ne Padidinau fizinį aktyvumą Taip Ne Sumažinau fizinį aktyvumą Taip Ne Vartoju mažiau alkoholio: Taip Ne Pradėjau rūkyti: Taip Ne Mečiau rūkyti Taip Ne Vartoju daugiau daržovių ir vaisių Taip Ne 27 (29,3) 182 (28,2) 4 (36,4) 205 (28,2) 52 (25,7) 157 (29,3) 30 (28,3) 179 (28,3) 49 (30,1) 160 (27,8) 67 (24,1) 142 (30,9) 26 (26,3) 183 (28,6) 3 (9,7) 206 (29,1) 5 (23,8) 204 (28,5) 32 (25,4) 177 (28,9) 43 (46,7) 250 (38,7) 1 (9,1) 292 (40,2) 80 (39,6) 213 (39,7) 37 (34,9) 256 (40,5) 65 (39,9) 228 (39,7) 114 (41,0) 179 (38,9) 46 (46,5) 247 (38,7) 16 (51,6) 277 (39,2) 10 (47,6) 283 (39,5) 54 (42,9) 239 (39,1) 22 (23,9) 214 (33,1) 6 (54,5) 230 (31,6) 70 (34,7) 166 (31,0) 39 (36,8) 197 (31,2) 49 (30,1) 187 (32,5) 97 (34,9) 139 (30,2) 27 (27,3) 209 (32,7) 12 (38,7) 224 (31,7) 6 (28,6) 23m (32,1) 40 (31,7) 196 (32,0) 0,17 5 0,09 7 0,52 9 0,44 6 0,79 2 0,05 4 0,32 0 0,06 4 0,75 0 0, (29,3) 69 (22,7) 2 (15,4) 89 (24,3) 30 (28,6) 61 (22,3) 16 (26,7) 75 (23,5) 28 (24,8) 63 (23,7) 20 (18,3) 71 (26,3) 6 (15,8) 85 (24,9) 0 (0,0) 91 (25,1) 2 (28,6) 89 (23,9) 27 (23,3) 64 (24,3) 34 (45,3) 143 (47,0) 8 (61,5) 169 (46,2) 49 (46,7) 128 (46,7) 24 (40,0) 153 (48,0) 56 (49,6) 121 (45,5) 57 (52,3) 120 (44,4) 26 (68,4) 151 (44,3) 10 (58,8) 167 (46,1) 3 (42,9) 174 (46,8) 55 (47,4) 122 (46,4) 19 (25,3) 92 (30,3) 3 (23,1) 108 (29,5) 26 (24,8) 85 (31,0) 20 (33,3) 91 (28,5) 29 (25,7) 82 (30,8) 32 (29,4) 79 (29,3) 6 (15,8) 105 (30,8) 7 (41,2) 104 (28,7) 2 (28,6) 109 (29,3) 34 (29,3) 77 (29,3) 0,44 0 0,54 1 0,99 5 0,52 4 0,44 5 0,00 3 0,01 8 0,05 8 0,95 8 0,

28 Vartoju mažiau daržovių ir vaisių: Taip Ne 32 (21,3) 177 (30,1) 58 (38,7) 235 (40,0) 60 (40,0) 176 (29,9) 0, (14,3) 80 (26,5) 39 (50,6) 138 (45,7) 27 (35,1) 84 (27,8) *lyginta tarp subjektyvios sveikatos būklės vyrų ir moterų grupėse. Statistiškai reikšmingi požymiai kai p<0,05 0, REZULTATŲ APTARIMAS Įvertinus tyrimo duomenis tarp lyties ir reguliaraus pusryčiavimo statistiškai patikimo ryšio nestebėta. Kasdien pusryčiauja 82,5 proc. vyrų ir 79,7 proc. moterų. Tuo tarpu Mitwe N. ir kt. autorių JAV atliktame tyrime pusryčius valgydavo 43,7 proc. moterų ir 35 proc. vyrų [11]. Neslisah R. ir bendraautorių Turkijoje atliktame tyrime kasdien nepusryčiaudavo 47,7 proc. respondentų [12]. Emine Akla Yildiz ir kt. autorių Turkijos tyrime gauti rezultatai, kad turėdavo pusryčius tik vienas iš penkių (25,9 proc.), kasdien nepusryčiaudavo trys iš penkių studentų (59,5 proc.). Minėtame tyrime daugiau kaip du trečdaliai respondentų (73,6 proc.) pietus valgydavo valgyklose, vakarienę mažiau nei pusė apklaustųjų (43,3 proc.) valgydavo restoranuose [18]. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis du trečdaliai respondentų (69,7 proc.) pietaudavo namuose, valgykloje 16,3 proc. Dauguma tiriamųjų (98,1 proc.) vakarienę valgydavo namuose, tik 0,7 proc. restorane ar kavinėje. Įvertinus tyrimo duomenis tarp lyties ir vaisių vartojimo stebėtas statistiškai patikimas ryšys. Vyrai statistiškai reikšmingai dažniau valgė vaisius 1 kartą per dieną ir 3 kartus per savaitę (p = 0,001). Moterys statistiškai patikimai dažniau valgė vaisius 1 kartą per dieną ir 4 6 kartus per savaitę (p = 0,001). Tarp daržovių vartojimo ir lyties statistiškai patikimo ryšio nestebėta. Du trečdaliai tiriamųjų (62,3 proc.) daržoves vartojo 1 kartą per dieną ir vienas trečdalis (37,8 proc.) 4 6 kartus per savaitę. Panašūs rezultatai gauti užsienio autorių atlikto tyrimo Turkijoje: 39,5 proc. tiriamųjų daržoves ir vaisius vartojo 3 5 karus per savaitę, 25,2 proc. valgo kasdien [18]. Libane atlikto tyrimo duomenimis kasdien daržoves vartojo 30,5 proc. studentų. Vertinant studentų daržovių valgymo paplitimą tarp abiejų lyčių vartojimas buvo vienodas: 31,5 proc. moterų ir 29,2 proc. vyrų. Mažiau nei vienas trečdalis apklaustųjų vartojo vaisius kasdien [19]. Floridoje atlikto tyrimo duomenimis vaisius valgė tik 15,7 proc. studentų. Atlikto tyrimo rezultatais, galima daryti prielaidą, kad pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba įtakoja geresnį subjektyvios sveikatos būklės vertinimą jaunų žmonių tarpe. Vertinant tiriamųjų fizinį aktyvumą gautas statistiškai patikimas rezultatas tarp kiekvieną savaitę fizine veikla užsiimančių vyrų (p = 0,001) bei moterų (p = 0,022) ir geresnio sveikatos būklės vertinimo. Vyrai buvo statistiškai 28

29 reikšmingai fiziškai aktyvesni nei moterys (p = 0,001). Pengpid S. ir kitų autorių Tailande atliktame tyrime lyginant fizinio neaktyvumo pasiskirstymą tarp lyčių grupėse, nustatyta, kad moterys buvo fiziškai pasyvesnės (84,6 proc.) nei vyrai (67,5 proc.) [30]. Balčiūnienės V. ir bendraautorių tyrime sveikata buvo išskirta kaip vienas iš motyvų, kuris skatina mankštintis. Tyrime vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris turėjo sąsajų su sveikatos ir fizinės formos mankštinimosi motyvu, buvo moteriškoji lytis (p = 0,001) [4]. Mūsų tyrime sveikatos būklę geriau vertino fiziškai aktyvūs vyrai (p = 0,001). Moterų grupėje fizinio aktyvumo lygiai statistiškai reikšmingos įtakos sveikatos būklės vertinime neturėjo. Tačiau įstojusios į universitetą ir sumažinusios fizinį aktyvumą moterys vertino savo sveikatos būklę blogiau (p = 0,003). Analizuojant respondentų mitybos įtaką subjektyvios sveikatos vertinimui, gautas statistiškai patikimas rezultatas tarp kiekvieną savaitę septynis ir daugiau kartų vartojančių vaisius vyrų (p = 0,003) ir moterų (p = 0,002). Moterys, kurios vartojo daržoves septynis ir daugiau kartų per savaitę, vertino savo sveikatos būklę geriau (p = 0,001). Blogiau sveikatos būklę vertino vyrai, kurie mažiau vartojo vaisių ir daržovių (p = 0,029). Samsonienės L. ir kt. atliktame studentų mitybos įpročių tyrime tik 43,5 proc. studentų valgė daržoves 1 2 kartus per savaitę. Tačiau studentų nuostatos į savo mitybos įpročius statistiškai reikšmingų skirtumų neturėjo. Gauti rezultatai parodė, kad gyvenimo būdas ir įpročiai veikia studentų sveikatą [16]. 6. IŠVADOS 1. Dauguma respondentų buvo 19 metų. Mažiau nei trečdalis turėjo viršsvorį. Lėtinėmis ligomis sirgo pusė tiriamųjų. Vyrai dažniau turėjo kelias lėtines ligas nei moterys. Dažniausia tarp respondentų lėtinė liga buvo akių ligos, moterų sirgo daugiau nei vyrų. Rūkė mažiau kaip vienas trečdalis respondentų, vyrų rūkė daugiau nei moterų. Daugiau kaip du trečdaliai apklaustųjų vartojo alkoholį. Beveik du trečdaliai respondentų kasdien valgo vieną ir mažiau kartų vaisių bei daržovių, per savaitę valgo nuo keturių iki šešių kartų daržoves. Daugiau nei du trečdaliai tiriamųjų kasdien pusryčiauja, valgo pietus ir vakarieniauja namuose. Pusei apklaustųjų yra svarbi sveika mityba. Fizine veikla kiekvieną savaitę užsiima daugiau nei pusė respondentų. Vyrai sportuoja per savaitę penkis ir daugiau kartų, moterys nuo trijų iki keturių kartų. Vyrų fizinės veiklos trukmė per savaitę yra trys ir daugiau valandų, moterų iki vienos valandos. Vienas trečdalis respondentų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs, dažniausia fizinė veikla pasivaikščiojimas. 2. Geriau sveikatos būklę vertino turintys mažą ar normalų kūno svorį, fiziškai aktyvūs vyrai. Vyrų ir moterų grupėse geriau sveikatos būklę vertino neturintys lėtinių ligų, užsiimantys fizine veikla kiekvieną savaitę. Geresnę sveikatos būklę nurodė vyrai, kurie penkis ir daugiau kartų 29

30 bei >3 val. trukmės buvo fiziškai aktyvūs per savaitę. Pas vartojančius vaisius septynis ir daugiau kartų per savaitę vyrus ir moteris sveikatos būklės įvertinimas buvo geresnis. Sveikatos būklės įvertinimas buvo geresnis tarp moterų vartojančių septynis ir daugiau kartų per savaitę daržovių. Kasdien pusryčiaujantys vyrai geriau vertino sveikatos būklę. Savo sveikatą vertino geriau moterys ir vyrai, kuriems buvo svarbi sveika mityba. Įstojus į universitetą mažiau vartojantys daržovių ir vaisių vyrai bei sumažinusios fizinį aktyvumą moterys vertino savo sveikatos būklę blogiau. Sveikatos įvertinimas buvo geresnis tarp moterų, kurios mažiau vartojo alkoholio. 30

31 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Craigie AM, Lake AA, Kelly SA et al. Tracking of obesity-related behaviours from childhood to adulthood: a systematic review. Maturitas. 2011;70(3): World Health Organization (WHO). Diet, Nutrition and Prevention of Chronic Diseases. Report of a Joint WHO/FAO Expert Consultation: WHO Technical Report Series 916. Geneva; Zaborskis A, Raskilas A. Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai metais. Visuomenės sveikata. 2011;3(54): Balčiūnienė V, Miežienė B, Emeljanovas A, Bacevičienė M. Lietuvos 5 12 klasių moksleivių mankštinimosi motyvaciją lemiantys veiksniai. Visuomenės sveikata. 2014;3(66): Global Strategy on Diet, Physical Activity and Health. 2004; [updated 21 March 2017; cited 21 March 2017]. Available from: 6. WHO. Branca F, Nikogosian H, Lobstein T. The challenge of obesity in the WHO European Region and the strategies for response. Denmark; Europos Bendrijų Komisija. Baltoji knyga. Dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti. Briuselis, 2007 KOM (2007) Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas 2003 m. gruodžio 4 d. Nr. IX (Žin., , Nr ) [žiūrėta ]. Prieiga per internetą: 9. Sveikos gyvensenos rekomendacijos. Metodinės rekomendacijos. Mokomoji knyga. Vilnius, 2011; Лакшин АМ, Кожевникова НГ. Питание как фактор формирования здоровья и работоспособности студентов. Вопросы питания. 2008;6: Mitwe N, Musingo and Lihong Wang. Analysis of Eating Habits According to socio- Demografic Characteristics of College Students. Pakistan Journal of Nutrition. 2009;8(10): Neslisah R, Emine AY. Energy and nutrient intake and food patterns among Turkish university students. Nutr Res Pract Apr;5(2): Škėmienė L, Ustinavičienė R, Piešinė L, Radišauskas R. Studentų medikų mitybos ypatybės. Medicina (Kaunas). 2007;43(2):

32 14. Januškevičienė G, Sekmokienė D, Lukoševičius L. Sveika gyvensena ir funkcionalusis maistas. Visuomenės sveikata. 2009;4(47): Papadaki A, Hondros GA, Scott J, Kapsokefalou M. Eating habits of university students living at, or away from home in Greece. Appetite. Jul 2007;49 Issue 1: , Samsonienė L, Zimnicka V. Studentų mitybos įpročiai. Sveikatos mokslai. 2013; 23 (1): Kondratas D, Kašauskas A, Lukoševičius L, Burneckienė J. Kai kurie Kauno medicinos universiteto studentų mitybos ypatumai. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2007;XI(2): Emine Akla Yildiz, Selahattin Demirduzen, Vasfiye Burcu Dogan, sercan Duman, Nur Turkmen, Ali Naci Yildiz. Evaluation of the dietary habits, body images and BMI of Turkish University students who live in dormitory. Pak J Med Sci. 2011;27(1). 19. Najat Yahia, Alice Achkar, Abbass Abdallah and Sandra Rizk. Eating habits and obesity among Lebanese university students. Nutritional Journal. 2008;7: Stukas R. Sveika mityba. Vilnius. 1999:24-28, Tengvall M, Ellegard L. Dietary intake in Swedish medical students. Scandinavian Journal of Food and Nutrition. 2007;51(2): Veryga A, Stanikas T. Kauno medicinos universiteto Medicinos fakulteto studentų rūkymo įpročiai ir požiūris į rūkymo kontrolę. Medicina (Kaunas). 2005; 41(7): Šimaitis A metų paauglių alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo tendencijos ir prevencija Lietuvoje. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009; 1(22): The european school survey project on alcohol and other drugs (ESPAD) group. ESPAD report 2015; [updated 22 April 2017; cited 23 April 2017]. Available from: Zaborskis A. Rūkymo, alkoholinių gėrimų ir narkotikų vartojimas tarp Lietuvos paauglių metais tyrimas. 26. Lehmann et al.: BMI, physical inactivity, cigarette and alcohol consumption in female nursing students: a 5-year comparison. BMC Medical Education : H Onya, A Tessera, B Myers, A Flisher. Adolescent alcohol use in rural South African high schools. Afr Psychiatry. 2012; 15: Lan Guo et al.: Alcohol use and alcohol-related problems among adolescents in China. Medicine. 2016; 95:(38):e

33 29. Sahadat Hossain et al. Prevalence of tobacco smoking and factors associated with the initiation of smoking among university students in Dhaka, Bangladesh. Central Asian Journal of Global Health. 2017; v. 6, n. 1, 2017; ISSN S Pengpid, K Peltzer. Alcohol Use and Associated Factors among Adolescent Students in Thailand. West Indian Med J 2012; 61 (9): Goštautas A, Povilaitis R, Pilkauskienė I, Jakušovaitė I, Statkevičienė S. Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ypatybės ( mokslo metų tyrimo duomenys). Medicina (Kaunas). 2007; 43(2): Pajaujienė S, Jankauskienė R, Visagurskienė K ir kt. Ryšys tarp IX klasių berniukų ir mergaičių fizinio aktyvumo, valgymo sutrikimų rizikos ir požiūrio į mankštinimosi elgseną mažinant svorį. Visuomenės sveikata. 2011;21(5): Currie C, Zanotti C, Morgan A et al. Social determinants of health and well-being among young people. Health Behaviour in School-aged Children (HBSC) study: international report from the 2009/2010 survey. 2012; Copenhagen: World Health Organization Regional Office for Europe. 34. Zaborskis A, Raskilas A. Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai metais. Visuomenės sveikata. 2011;3(54): Hallal PC, Andersen LB, Bull FC, Guthold R, Haskell W et al. Global physical activity levels: surveillance progress, pitfalls, and prospects. The Lancet. 2012;380:247-57, doi: /s (12) Tsos A, Bergier B, Bergier J. Physical activity, physical development and eating habits within the lifestyle of students from Ukraine. Health Problems of Civilization. 2014;4(8): WHO: Alcohol fact sheet. 2015; [cited 20 March 2017]. Available from: WHO: Ten facts on physical activity. 2017; [cited 23 April 2017]. Available from: WHO: Global recommendations on physical activity for health. 2010; [updated 20 March 2017; cited 21 March 2017]. Available from: WHO: Tobacco fact sheet. 2016; [cited 25 April 2017]. Available from: 33

34 41. Centers for disease control and prevention. Tobacco use among middle and high school students United States, Morbidity and Mortality Weekly Report, 2016;65(14): Europos Sąjungos aktyvumo gairės: Rekomenduojami politiniai veiksmai, skirti remti sveikatą gerinantį fizinį aktyvumą. 2008; [updated 15 March 2017; cited 17 March 2017]. Available from: Preventing tobacco use among youth and young adults. Centers for disease control; and prevention office on smoking and health report. 2012; [updated 17 March 2017; cited 17 March 2017]. Available from: WHO: Health impact assessment. The determinants of health. 2017; [cited 29 April 2017]. Available from: About WHO. Constitution of WHO: principles. 2017; [cited 30 April 2017]. Available from: Grabauskas V, Klumbienė J, Petkevičienė J, Šakytė E, Kriaučionienė V, Veryga A. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2014, psl. 47. WHO: Recognizing adolescence. 2017; [cited 10 May 2017]. Available from: Bochud M, Burnier M, Marques-Vidal PM, Paccaud F. Reducing dietary salt intake: an important public health strategy in Switzerland. Rev Med Suisse, 2010; 6: 494,

35 8. PRIEDAI 1 priedas: Jaunų žmonių gyvensenos vertinimo klausimynas KTU Mechatronikos institutas LSMU MA MF Šeimos medicinos klinika Klausimynas Jaunų žmonių gyvensenos vertinimas Prašome Jūsų užpildyti šį klausimyną. Jūsų anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas bus užtikrintas. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik apibendrinti. Gavę Jūsų užpildytą klausimyną suprasime, kad Jūs sutinkate dalyvauti šiame moksliniame tyrime. Dėkojame Pažymėkite už Jums Jūsų skirtą tinkantį laiką. atsakymo variantą ar kelis variantus arba įrašykite reikiamą skaičių. Bendri duomenys 1. Klausimyno pildymo data (įrašykite): 2. Iš kurios apskrities esate atvykęs (-usi) (galite pasirinkti vieną atsakymą)? 1 Alytaus apskritis 2 Kauno apskritis 3 Klaipėdos apskritis 4 Marijampolės apskritis 5 Panevėžio apskritis 6 Šiaulių apskritis 7 Vilniaus apskritis 8 Tauragės apskritis 9 Telšių apskritis 10 Utenos apskritis 3. Tiriamojo kodas (įrašykite): 4. Lytis 1 Vyras 2 Moteris 5. Gimimo data (įrašykite): 6. Ūgis (įrašykite): centimetrai 7. Svoris (įrašykite): kilogramai 8. Ar Jūs rūkote ar/ir vartojate tabako produktus?: 1 Rūkiau, mečiau (prieš... metų) 2 Nerūkau, nerūkiau niekada 3 Rūkau 9. Ar Jūs vartojate alkoholinius gėrimus?: 1 Taip 35

36 10. Kaip Jūs vertinate dabartinę savo sveikatos būklę? 11. Kokiomis lėtinėmis ligomis Jūs sergate (galite pasirinkti vieną ar kelis atsakymus) 12. Ar esate patyręs traumą (-ų)? Pasirinkite kūno sritį ir įrašykite patirtą traumą bei jos datą 2 Ne (abstinentas) 1 gera 2 gana gera 3 vidutiniška 4 gana bloga 5 bloga 1 Onkologiniai susirgimai 2 Širdies yda (-os) 3 Bronchinė astma 4 Cukrinis diabetas 5 Epilepsija 6 Insultas 7 Miokardo infarktas 8 Arterinė hipertenzija 9 Krūtinės angina 10 Depresija 11 Gastritas ar opaligė 12 Stuburo ligos 13 Sąnarių ligos (artritai, artrozės) 14 Inkstų nepakankamumas 15 Mažakraujystė (anemija) 16 Alergija 17 Akių ligos (trumparegystė, toliaregystė) 18 Kita (įrašykite) 1 Galva Trauma (-os) Data 2 Stuburas Trauma (-os) Data 3 Ranka (-os) Trauma (-os) Data 4 Koja (-os) Trauma (-os) Data 36

37 5 Kita (įrašykite) Trauma (-os) Data 13. Kiek kartų per savaitę Jūs valgote vaisius? (įrašykite skaičių) 14. Kiek kartų per dieną Jūs valgote vaisius? (įrašykite skaičių) 15. Kiek kartų per savaitę Jūs valgote daržoves? (įrašykite skaičių) 16. Kiek kartų per dieną Jūs valgote daržoves? (įrašykite skaičių) Mitybos įpročiai 17. Ar Jūs paprastai pusryčiaujate? 1 Taip 2 Ne 18. Kur paprastai pietaujate (valgote apie vidudienį)? 1 namuose 2 restorane ar kavinėje 3 valgykloje 4 valgau atsineštą maistą darbo vietoje 5 nepietauju 19. Kur paprastai vakarieniaujate? 1 namuose 2 restorane ar kavinėje 3 valgykloje 4 valgau atsineštą maistą darbo vietoje 5 nevakarieniauju 20. Ar Jums svarbu sveikai maitintis? 1 labai svarbu 2 svarbu 3 nei svarbu nei nesvarbu 4 nesvarbu 5 visai nesvarbu Fizinis aktyvumas 21. Ar Jūs sportuojate profesionaliai? 2 Ne 1 Taip Jei taip, įrašykite Jūsų sporto šaką 37

38 22. Kuri Jūsų kūno pusė yra dominuojanti? 1 Kairė 23. Kaip manote, ar Jums sunku išlaikyti pusiausvyrą (pvz. stovint ant vienos kojos, ant nestabilaus paviršiaus, einant slidžiu keliu ir t.t.)? 24. Kokia fizine veikla (pramoginiai šokiai, aerobika, bėgimas ir t.t.) Jūs užsiėmėte ilgiau nei 6 mėnesius? (įrašykite): 2 Dešinė 1 Taip 2 Ne 25. Ar Jūs kiekvieną savaitę užsiimate fizine veikla? 1 Taip 2 Ne 26. Kiek kartų per savaitę Jūs esate fiziškai aktyvus? (įrašykite) Fizinio aktyvumo trukmė turi būti netrumpesnė nei 10 minučių, kurio metu padažnėja kvėpavimas, širdies susitraukimų dažnis 27. Kiek minučių per savaitę Jūs esate fiziškai aktyvus? (įrašykite) 28. Pastaruoju metu Jūsų reguliari fizinė veikla yra? (galite pasirinkti vieną ar kelis atsakymus) Reguliari fizinė veikla yra veikla, kuria Jūs užsiimate įprastai kiekvieną savaitę. Jei šia fizine veikla, užsiimate kelis kartus per mėnesį ar metus nežymėkite. 1 Pasivaikščiojimas 2 Lengva mankšta 3 Namų ruoša 4 Greitas ėjimas 5 Lėtas bėgimas 6 Aerobika (step aerobika, zumba ir kt.) 7 Pilatesas, kalanetika, joga 8 Plaukimas 9 Šokių užsiėmimai 10 Sodo ir daržo darbai 11 Bėgimas 12 Treniruotės su treniruokliais, svarmenimis 13 Tenisas, badmintonas 14 Važiavimas dviračiu 15 Krepšinis 16 Futbolas 38

39 17 Kovų meno sporto šakos 18 Sunkus fizinis darbas (žemdirbystė, statybos, miškininkystė) 19 Kita (įrašykite) 29. Ar Jūs įstoję mokytis i universitetą pakeitėte savo gyvensenos įpročius? (galite pasirinkti vieną ar kelis atsakymus) 1 vartoju mažiau riebalų 2 laikausi svorį mažinančios dietos 3 vartoju mažiau cukraus ir/ar saldumynų 4 vartoju mažiau druskos 5 padidinau fizinį aktyvumą 6 sumažinau fizinį aktyvumą 7 vartoju mažiau alkoholio 8 pradėjau rūkyti 9 mečiau rūkyti 10 vartoju daugiau daržovių ir vaisių 11 vartoju mažiau daržovių ir vaisių 30. Koks Jūsų stabilumo indeksas? (įrašykite) 31. Koks Jūsų stabilumo indekso standartinis nuokrypis? (įrašykite) 39

40 2 priedas: Greitas fizinio aktyvumo įvertinimo klausimynas Greitas fizinio aktyvumo įvertinimas Fizinis aktyvumas tai toks aktyvumas, kurio metu kūnas juda ir padažnėja širdies susitraukimų dažnis, atliekamas pomėgių, darbo ar keliavimo veikloms įgyvendinti. Šie klausimai padės išsiaiškinti Jūsų atliekamo fizinio aktyvumo intensyvumo lygį. Fizinio aktyvumo intensyvumas yra tiesiogiai susijęs su sunaudojamos energijos kiekiu. Fizinio aktyvumo intensyvumo lygio pavyzdžiai: Lengvas aktyvumas Širdies susitraukimų dažnis šiek tiek didesnis nei ramybės; Galima dainuoti, kalbėtis. Ramus vaikščiojimas Tempimo Siurbimas pratimai Lengvi kiemo darbai Vidutinis aktyvumas Širdies susitraukimų dažnis didesnis nei ramybės; Galima kalbėtis, bet ne dainuoti. Greitas ėjimas Aerobika Jėgos treniruotė Ramus plaukimas Aukšto intensyvumo aktyvumas Stipriai padidėja širdies susitraukimų dažnis; Neišeina kalbėtis, bet jei kalbama, kalba pertraukiama gilių įkvėpimų ir iškvėpimų. Treniruotės Bėgimas Tenisas, badmintonas su treniruokliais 2006 University of Washington Health Promotion Research Center Do not reproduce without permission, which may be obtained via the Web site: 40

Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biu

Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biu Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras Tyrimo vykdytojas: UAB Eurotela Įvadas Daug įvairiausių

Detaliau

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos

Detaliau

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 6, LT Joniškis, tel. (8 426) , faks.

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 6, LT Joniškis, tel. (8 426) , faks. JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 6, LT-84147 Joniškis, tel. (8 426) 605 37, faks. (8 426) 605 36, el. p. joniskis.sveikata@gmail.com.

Detaliau

Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2010 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveika

Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2010 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveika Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2010 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu

Detaliau

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKINIŲ APKLAUSOS ŽALINGI ĮPROČIAI DUOMENŲ ANALIZĖ Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro special

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKINIŲ APKLAUSOS ŽALINGI ĮPROČIAI DUOMENŲ ANALIZĖ Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro special AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKINIŲ APKLAUSOS ŽALINGI ĮPROČIAI DUOMENŲ ANALIZĖ Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai 2016 metai, Naujoji Akmenė TURINYS Įvadas...3

Detaliau

VILNIAUS MIESTO MOKINIŲ GYVENSENA IR SVEIKATA 2014 M.

VILNIAUS MIESTO MOKINIŲ GYVENSENA IR SVEIKATA 2014 M. VILNIAUS MIESTO MOKINIŲ GYVENSENA IR SVEIKATA 2014 M. TARPTAUTINIS MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ GYVENSENOS IR SVEIKATOS TYRIMAS (HBSC) Tyrimo tikslas geriau pažinti jaunų žmonių gyvenseną, elgseną ir sveikatą.

Detaliau

Sveikatos rastingumo tyrimas-2012

Sveikatos rastingumo tyrimas-2012 LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO VISUOMENĖS SVEIKATOS INSTITUTAS LIETUVOS GYVENTOJŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO

Detaliau

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Vilnius 2013

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Vilnius 2013 PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Vilnius 2013 Leidinys parengtas įgyvendinant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 2015 m. strateginio

Detaliau

(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ )

(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ ) ŠIAULIŲ MIESTO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZö 212/13 M. Šiauliai, 212 Pagal mokyklų visuomen s sveikatos priežiūros specialisčių pateiktus duomenis

Detaliau

PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gim

PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gim PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gimnazija (Ugdymo įstaigos pavadinimas) VISUOMENĖS SVEIKATOS

Detaliau

INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies

INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M. 2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100

Detaliau

Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD 2011 Tyrimo Lietuvoje ataskaita Tyrimo atlikimą organizavo Ugdymo plėtotės centras, ataska

Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD 2011 Tyrimo Lietuvoje ataskaita Tyrimo atlikimą organizavo Ugdymo plėtotės centras, ataska Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD 2011 Tyrimo Lietuvoje ataskaita Tyrimo atlikimą organizavo Ugdymo plėtotės centras, ataskaitą parengė Irena Šutinienė ( Lietuvos socialinių tyrimų

Detaliau

Skaidrė 1

Skaidrė 1 Biurų veikla ir perspektyvos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas mokyklose Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė

Detaliau

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI VISUOMENĖS SVEIKATA IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ, NELANKANČIŲ IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGŲ, MITYBOS YPATUMAI Roma Bartkevičiūtė

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI VISUOMENĖS SVEIKATA IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ, NELANKANČIŲ IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGŲ, MITYBOS YPATUMAI Roma Bartkevičiūtė IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ, NELANKANČIŲ IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGŲ, MITYBOS YPATUMAI Roma Bartkevičiūtė 1, 2, Albertas Barzda 1, 2, Ignė Baltušytė 1, Rimantas Stukas 2, Sandra Bartkevičiūtė 2 1 Sveikatos

Detaliau

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ALYTAUS RAJONO MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS 2015 METŲ SAUSIO- BIRŽELIO MĖNESIŲ LAIKOTARPIU Parengė: A

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ALYTAUS RAJONO MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS 2015 METŲ SAUSIO- BIRŽELIO MĖNESIŲ LAIKOTARPIU Parengė: A ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ALYTAUS RAJONO MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS 2015 METŲ SAUSIO- BIRŽELIO MĖNESIŲ LAIKOTARPIU Parengė: Alytaus rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro

Detaliau

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc Įvadas Gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimo rezultatai Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti žmonių požiūrį į cigarečių, alkoholinių gėrimų, degalų ir kuro kontrabandą ir

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas 16 m. ataskaita Europos jaunimas. Svaiginamųjų medžiagų vartojimas ir socialiniai veiksniai Icelandic Centre for Social Research and Analysis (Islandijos socialinių tyrimų ir analizės centras) Visi miestai

Detaliau

1 forma

1 forma PATVRTNTA Šalčininkų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Direktorė Janina Alkovska 2016m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. P-VĮ-14 VSUOMENĖS SVEKATOS PREŽŪROS VEKLOS PLANAS 2016-2017 m.m. Šalčininkų

Detaliau

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT Panevėžys, tel.(8 45) , el.

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT Panevėžys, tel.(8 45) , el. PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT 35158 Panevėžys, tel.(8 45) 46146, el. p. info@panevezysvsb.lt Duomenys kaupiami ir saugomi

Detaliau

MAITINKIS SVEIKAI, SUMAŽINK GRĖSMĘ SUSIRGTI VĖŽIU

MAITINKIS SVEIKAI, SUMAŽINK GRĖSMĘ SUSIRGTI VĖŽIU MAITINKIS SVEIKAI, SUMAŽINK GRĖSMĘ SUSIRGTI VĖŽIU Mūsų mityba gali padidinti vėžio išsivystymo grėsmę. Patikimų mokslinių įrodymų duomenimis apie 30 proc. vėžio atvejų išsivysčiusiose šalyse ir 20 proc.

Detaliau

DANTŲ ĖDUONIS IR PERIODONTO LIGOS Jau daugiau nei 200 metų ColgatePalmolive yra pasaulinis burnos priežiūros lyderis, siekiantis gerinti burnos sveika

DANTŲ ĖDUONIS IR PERIODONTO LIGOS Jau daugiau nei 200 metų ColgatePalmolive yra pasaulinis burnos priežiūros lyderis, siekiantis gerinti burnos sveika DANTŲ ĖDUONIS IR PERIODONTO LIGOS Jau daugiau nei 200 metų ColgatePalmolive yra pasaulinis burnos priežiūros lyderis, siekiantis gerinti burnos sveikatą visame pasaulyje. Įmonė gamina pastas ir rankinius

Detaliau

ALKOHOLIO VARTOJIMO IR RŪKYMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ POREIKIO IR TAIKYMO JAUNIMO TIKSLINĖSE GRUPĖSE GALIMYBIŲ TYRIMAS Parengė: Rūta Baltrušaitytė Narko

ALKOHOLIO VARTOJIMO IR RŪKYMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ POREIKIO IR TAIKYMO JAUNIMO TIKSLINĖSE GRUPĖSE GALIMYBIŲ TYRIMAS Parengė: Rūta Baltrušaitytė Narko ALKOHOLIO VARTOJIMO IR RŪKYMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ POREIKIO IR TAIKYMO JAUNIMO TIKSLINĖSE GRUPĖSE GALIMYBIŲ TYRIMAS Parengė: Rūta Baltrušaitytė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Strategijos,

Detaliau

1 Nuostatos „Saikingas alkoholio vartojimas yra kasdienio gyvenimo dalis” vertinimas

1 Nuostatos „Saikingas alkoholio vartojimas yra kasdienio gyvenimo dalis” vertinimas Tyrimo rezultatai Parengė: Valstybinio psichikos sveikatos Priklausomybės ligų skyriaus Vyriausioji specialistė Lina Ignatavičiūtė 1 Turinys 1. Tiriamųjų tam tikrų alkoholinių gėrimų vartojimo dažnio vertinimas...

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos gyventojų nuomonė apie teisėsaugą ir viešojo saugumo būklės vertinimas Dr. Eglė Vileikienė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas 2016.02.12 Tyrimo metodika Reprezentatyvi

Detaliau

Microsoft PowerPoint - JPSPPM mokymai_2015_10_08_09_3 dalis_AS [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint - JPSPPM mokymai_2015_10_08_09_3 dalis_AS [Compatibility Mode] Projektas JAUNIMUI PALANKIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIO SUKŪRIMAS Finansuojamas pagal 2009 2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą Nr. LT11 Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos

Detaliau

Kas trukdo efektyviau spręsti jaunimo narkotikų vartojimo problemas

Kas trukdo efektyviau spręsti jaunimo narkotikų vartojimo problemas Jaunimas ir alkoholis Dr. Aurelijus Veryga Kauno medicinos universitetas Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija Nacionalinė sveikatos taryba www.jaunimo-centras.lt Problemos aktualumo nesuvokimas

Detaliau

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Deimantė Masaitė LSMU VA Veterinarinės maisto saugos studentų

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Deimantė Masaitė LSMU VA Veterinarinės maisto saugos studentų LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Deimantė Masaitė LSMU VA Veterinarinės maisto saugos studentų mitybos įpročių analizė Analysis of LSMU VA veterinarian

Detaliau

Santrauka 2007 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT

Santrauka 2007 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT Santrauka 27 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT Teisinis pranešimas Šį Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) leidinį gina autorių

Detaliau

PATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario d. sprendimu Nr. T- ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIAU

PATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario d. sprendimu Nr. T- ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIAU PATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario d. sprendimu Nr. T- ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIAUS 2016 M. ATASKAITA Ataskaitą parengė Edvinas Pečiukėnas

Detaliau

Dalyvavusių skaičius (pagal tyrimo metus)

Dalyvavusių skaičius (pagal tyrimo metus) INTERVENCIJOS, SIEKIANT MAŽINTI PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMĄ TARP JAUNIMO Klaipėda, 2015 TEMOS AKTUALUMAS Nesaikingas tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas kelia didelį susirūpinimą

Detaliau

65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje

65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje Projekto vadovė: dr. Laura Nedzinskienė Atsakinga vykdytoja: Vaida Aguonytė, Jolanta Valentienė Tyrimo dalyvės: dr. Aušra Beržanskytė, Eimantė

Detaliau

Vilius Grabauskas Jūratė Klumbienė Janina Petkevičienė Edita Šakytė Vilma Kriaučionienė Aurelijus Veryga Ritva Prättälä SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVE

Vilius Grabauskas Jūratė Klumbienė Janina Petkevičienė Edita Šakytė Vilma Kriaučionienė Aurelijus Veryga Ritva Prättälä SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVE Vilius Grabauskas Jūratė Klumbienė Janina Petkevičienė Edita Šakytė Vilma Kriaučionienė Aurelijus Veryga Ritva Prättälä SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVENSENOS TYRIMAS, 2008 Health Behaviour among Lithuanian

Detaliau

Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr.

Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr. Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr. Paauglystė svarbus gyvenimo laikotarpis, kuris tęsiasi nuo fizinio lytinio brendimo

Detaliau

LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius SPINTER tyrimai,

LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius SPINTER tyrimai, LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius 1 TURINYS I. TYRIMO METODIKA...3 II. TYRIMO REZULTATAI...6 III. APIBENDRINIMAI...12 2 I. TYRIMO METODIKA Visuomenės

Detaliau

Vilius Grabauskas Jūratė Klumbienė Janina Petkevičienė Edita Šakytė Vilma Kriaučionienė Aurelijus Veryga SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVENSENOS TYRIMAS,

Vilius Grabauskas Jūratė Klumbienė Janina Petkevičienė Edita Šakytė Vilma Kriaučionienė Aurelijus Veryga SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVENSENOS TYRIMAS, Vilius Grabauskas Jūratė Klumbienė Janina Petkevičienė Edita Šakytė Vilma Kriaučionienė Aurelijus Veryga SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVENSENOS TYRIMAS, 2012 Health Behaviour among Lithuanian Adult Population,

Detaliau

12919-Sveikos mitybos rekomend.indd

12919-Sveikos mitybos rekomend.indd VILNIAUS UNIVERSITETAS NARKOTIKŲ KONTROLĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SVEIKOS GYVENSENOS REKOMENDACIJOS

Detaliau

Lithuanian Journal of Statistics 2016, vol. 55, No 1, pp Lietuvos statistikos darbai 2016, 55 t., Nr. 1, p. ŠIR

Lithuanian Journal of Statistics 2016, vol. 55, No 1, pp Lietuvos statistikos darbai 2016, 55 t., Nr. 1, p.   ŠIR Lithuanian Journal of Statistics 2016, vol. 55, No 1, pp. 52-60 Lietuvos statistikos darbai 2016, 55 t., Nr. 1, 52-60 p. www.statisticsjournal.lt. ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ STATISTINĖ ANALIZĖ

Detaliau

2019

2019 2019 Apklausą atliko: VALANTIEJIENĖ Sandra Apklausos tyrimo ataskaitą parengė: VALANTIEJIENĖ Sandra MAČIULYTĖ Ona Siūlymus ir pastabas teikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento

Detaliau

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Aušros g. 42A, LT Kaunas Tel. (8-37) Faksas (8-37) El. paštas

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Aušros g. 42A, LT Kaunas Tel. (8-37) Faksas (8-37) El. paštas Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Aušros g. 42A, LT-44158 Kaunas Tel. (8-37) 45 47 17 Faksas (8-37) 33 32 4 El. paštas info@kaunovsb.lt www.kaunovsb.lt Visuomenės sveikatos stebėsena

Detaliau

Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys

Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių tyrimų duomenys Dr. Rita Dukynaitė Vilnius, 2015-10-07 Esminiai akcentai iš tarptautinių tyrimų Lygmuo Lytis Socialinis, ekonominis,

Detaliau

PATVIRTINTA Varėnos rajono visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V- 6 MOKINIŲ SVEIKATOS UGDYMO KONKURSO VARĖNOS RAJ

PATVIRTINTA Varėnos rajono visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V- 6 MOKINIŲ SVEIKATOS UGDYMO KONKURSO VARĖNOS RAJ PATVIRTINTA Varėnos rajono visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V- 6 MOKINIŲ SVEIKATOS UGDYMO KONKURSO VARĖNOS RAJONO SVEIKIAUSIA MOKYKLA N U O S T A T A I 1. KONKURSO

Detaliau

I. EKSPORTO RAIDA LIETUVOS PREKIŲ EKSPORTAS 2019 M. I KETV. Apžvalga Paskelbta: Pirmame šių metų ketvirtyje bendro prekių eksporto vertės m

I. EKSPORTO RAIDA LIETUVOS PREKIŲ EKSPORTAS 2019 M. I KETV. Apžvalga Paskelbta: Pirmame šių metų ketvirtyje bendro prekių eksporto vertės m I. EKSPORTO RAIDA LIETUVOS PREKIŲ EKSPORTAS 2019 M. I KETV. Apžvalga Paskelbta: 2019.05.30 Pirmame šių metų ketvirtyje bendro prekių eksporto vertės metinis augimas sudarė 7,7%. Iš viso eksportuota prekių

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos gyventojų nuomonė apie teisėsaugą ir teismus Dr. Eglė Vileikienė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas 2015-03-05 Tyrimo metodika Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų

Detaliau

EN

EN LT LT LT EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA Briuselis, 2008.6.27 COM(2008) 393 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI DĖL TARYBOS DIREKTYVOS 89/398/EEB DĖL VALSTYBIŲ NARIŲ ĮSTATYMŲ, SUSIJUSIŲ

Detaliau

Zarasų miesto vietos plėtros strategija m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTAT

Zarasų miesto vietos plėtros strategija m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTAT Zarasų miesto vietos plėtros strategija 2016-2022 m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTATYMO TYRIMAS Tyrimo ataskaita 2015 m. Turinys 1 pav.

Detaliau

„This research is funded by the European Social Fund under the Global Grant masure“

„This research is  funded by the European Social Fund under  the Global Grant masure“ VERSLUMO KOMPETENCIJOS POREIKIS IR RAIŠKA VEIKLOJE Tarptautinė konferencija - 2015 SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ MOKSLINIAI TYRIMAI IR PLĖTRA/ RESEARCH AND DEVELOPMENT OF KEY COMPETENCES FOR ADULTS

Detaliau

Prezentacja programu PowerPoint

Prezentacja programu PowerPoint TIENS KALCIS KALCIS Kalcis yra gyvybiškai svarbus cheminis elementas, kuris palaiko tinkamą žmogaus organizmo funkcionavimą KALCIO VAIDMUO ŽMOGAUS ORGANIZME Kalcis reikalingas normaliai kaulų būklei palaikyti

Detaliau

EGZAMINO PROGRAMOS MINIMALIUS REIKALAVIMUS ILIUSTRUOJANTYS PAVYZDŽIAI Egzamino programos minimalūs reikalavimai I. METODOLOGINIAI BIOLOGIJOS KLAUSIMAI

EGZAMINO PROGRAMOS MINIMALIUS REIKALAVIMUS ILIUSTRUOJANTYS PAVYZDŽIAI Egzamino programos minimalūs reikalavimai I. METODOLOGINIAI BIOLOGIJOS KLAUSIMAI EGZAMINO PROGRAMOS MINIMALIUS REIKALAVIMUS ILIUSTRUOJANTYS PAVYZDŽIAI Egzamino programos minimalūs reikalavimai I. METODOLOGINIAI BIOLOGIJOS KLAUSIMAI Minimalius reikalavimus iliustruojantys pavyzdžiai

Detaliau

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ ATASKAITA M. Kuršėnai, 2015

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ ATASKAITA M. Kuršėnai, 2015 ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ ATASKAITA 2014-2015 M. Kuršėnai, 2015 TURINYS I. ĮVADAS...3 II. ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2014 METŲ BENDROJO

Detaliau

Lietuvos regionų apžvalga 2018 metai

Lietuvos regionų apžvalga 2018 metai Lietuvos regionų apžvalga 2018 metai 2019 m. balandžio 05 d. A n o t a c i j a Apžvalgoje informacija apie Lietuvos regionų ekonomikos rodiklius, jų tarpusavio palyginimas. Daugiau informacijos ieškokite

Detaliau

SERGANČIŲJŲ CUKRINIU DIABETU MOKYMO PROGRAMA Skirta slaugytojams diabetologams 2015 PATVIRTINTA: LIETUVOS SLAUGYTOJŲ DIABETOLOGIŲ DRAUGIJOS LIETUVOS E

SERGANČIŲJŲ CUKRINIU DIABETU MOKYMO PROGRAMA Skirta slaugytojams diabetologams 2015 PATVIRTINTA: LIETUVOS SLAUGYTOJŲ DIABETOLOGIŲ DRAUGIJOS LIETUVOS E SERGANČIŲJŲ CUKRINIU DIABETU MOKYMO PROGRAMA Skirta slaugytojams diabetologams 2015 PATVIRTINTA: LIETUVOS SLAUGYTOJŲ DIABETOLOGIŲ DRAUGIJOS LIETUVOS ENDOKRINOLOGŲ DRAUGIJOS Lietuvos endokrinologų draugija

Detaliau

PRITARTA Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. d. sprendimu Nr. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS METŲ PROGR

PRITARTA Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. d. sprendimu Nr. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS METŲ PROGR PRITARTA Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. d. sprendimu Nr. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2009 2011 METŲ PROGRAMOS 2010 METŲ ATASKAITA I. ĮVADAS Alytaus miesto savivaldybės

Detaliau

Gerontologija 2012; 2013; 13(1): 14(4): GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis 65 metų ir vyresnių Vilniaus gyventojų sveikatos problemos ir

Gerontologija 2012; 2013; 13(1): 14(4): GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis 65 metų ir vyresnių Vilniaus gyventojų sveikatos problemos ir Gerontologija 2012; 2013; 13(1): 14(4): 3 11 218 227 GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis 65 metų ir vyresnių Vilniaus gyventojų sveikatos problemos ir vaistų vartojimas R. Stukas 1, G. Šurkienė 1, V. Alekna

Detaliau

Microsoft PowerPoint - HI diskusijai2010_03_05 [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint - HI diskusijai2010_03_05 [Compatibility Mode] Vaikų sveikatos stebėsenos vykdymas ir perspektyvos savivaldybėse Neringa Tarvydienė Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė 1 2010-03-05, Vilnius Vaikų sveikatos stebėsenos

Detaliau

ANKETA

ANKETA ANKETA Sveiki, Kartu su Lietuvos lstybiniu psichikos sveikatos centru atliekame anoniminį šalies gyventojų tyrimą, kurio tikslas ištirti gyventojų nuostatas alkoholio vartojimo atţvilgiu. Mums yra svarbūs

Detaliau

PATVIRTINTA Kauno r. Piliuonos gimnazijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr KAUNO R. PILIUONOS GIMNAZIJOS SVEIKATOS UGDYMO IR

PATVIRTINTA Kauno r. Piliuonos gimnazijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr KAUNO R. PILIUONOS GIMNAZIJOS SVEIKATOS UGDYMO IR PATVIRTINTA Kauno r. Piliuonos gimnazijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr 1.3.-18-219 KAUNO R. PILIUONOS GIMNAZIJOS SVEIKATOS UGDYMO IR STIPRINIMO PRIEMONIŲ PLANAS 2019 M. I. PRIORITETAS

Detaliau

DANTŲ ĖDUONIS IR PERIODONTO LIGOS Rekomendacijos bendrosios sveikatos priežiūros specialistams Svarbiausios EFP ir ORCA organizuotos 2016 m. Perio dar

DANTŲ ĖDUONIS IR PERIODONTO LIGOS Rekomendacijos bendrosios sveikatos priežiūros specialistams Svarbiausios EFP ir ORCA organizuotos 2016 m. Perio dar DANTŲ ĖDUONIS IR PERIODONTO LIGOS Rekomendacijos bendrosios sveikatos priežiūros specialistams Svarbiausios EFP ir ORCA organizuotos 2016 m. Perio darbo grupės žinutės apie dantų ėduonies ir periodonto

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Valstybinės energetikos inspekcijos vartotojams teikiamų paslaugų kokybės, prieinamumo ir pasitenkinimo tyrimas užsakovas vykdytojas Kovas, 2016 metodologija 2 Tyrimo metodologija Visuomenės nuomonės ir

Detaliau

Moterų ir VYRŲ PADĖTIES SKIRTUMAI LIETUVOJE

Moterų ir VYRŲ PADĖTIES SKIRTUMAI LIETUVOJE Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija Factus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija MOTERŲ IR VYRŲ PADĖTIES SKIRTUMAI LIETUVOJE Tyrimo ataskaita 2017 Šioje ataskaitoje pateikiami

Detaliau

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

Sveikatinimo plėtros prognozavimas naudojant konvergencijos ir sveikatinimo veiksnių modelius

Sveikatinimo plėtros prognozavimas naudojant konvergencijos ir sveikatinimo veiksnių modelius SVEIKATOS SISTEMOS EKONOMIKOS AKTUALIJOS IR SVEIKATOS GERINIMO PERSPEKTYVOS Prof. Gediminas Černiauskas Mykolo Romerio universitetas 2012 m. spalio 24 d. 1 Milijonai litų Lietuva sugeba balansuoti sveikatos

Detaliau

Vilniaus krašto 2019 m. mokymų planas Eil. Nr. Mokymų pradžios ir Registracijos vieta ir Grupės kodas Programos pavadinimas ir trukmė (val.) Mokymų vi

Vilniaus krašto 2019 m. mokymų planas Eil. Nr. Mokymų pradžios ir Registracijos vieta ir Grupės kodas Programos pavadinimas ir trukmė (val.) Mokymų vi 1 12.8 Pacientų, turinčių limfotakos sutrikimų ir sergančių onkologinėmis ligomis, limfodrenažinis masažas (80 val.) 2019-08-19 2019-08-30 Eimantas Pocius, 9-10 V2019T12.8-2 13821 170 Eur 2 1.152 Saugus

Detaliau

STEPS projektas ir jo aktualumas Lietuvoje

STEPS projektas ir jo aktualumas Lietuvoje STEPS projektas ir jo aktualumas Dr. Rima Vaitkienė Sveikatos apsaugos ministerijos ES reikalų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja STEPS projektas STEPS: angl. Strengthening Engagement in

Detaliau

2010 m. vakcinomis valdomu ligu epidemiologines situacijos apzvalga Lietuvoje

2010 m. vakcinomis valdomu ligu epidemiologines situacijos apzvalga Lietuvoje VAKCINOMIS VALDOMŲ LIGŲ EIPIDEMIOLOGINĖS SITUACIJOS APŽVALGA LIETUVOJE 2010 metai UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ IR AIDS CENTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Vilnius 2011 Parengė Imunoprofilaktikos

Detaliau

PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T1-242 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras

PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T1-242 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T1-242 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras Savivaldybės biudžetinė įstaiga Vytauto Didžiojo a.

Detaliau

VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių

VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI 2016 2018 M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Detaliau

60 TYRIMO KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ, DARBDAVIŲ IR KITŲ SOCIALINIŲ PARTNERIŲ NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI POREIKIS ATASKAITA

60 TYRIMO KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ, DARBDAVIŲ IR KITŲ SOCIALINIŲ PARTNERIŲ NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI POREIKIS ATASKAITA 60 TYRIMO KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ, DARBDAVIŲ IR KITŲ SOCIALINIŲ PARTNERIŲ NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI POREIKIS ATASKAITA UŽSAKOVAS: KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Detaliau

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcijai apžvalga Šioje dalyje nagrinėjamas bendras europiečių

Detaliau

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročiai metais, atsižvelgiant į lytį, amžių ir išsilavinimą

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročiai metais, atsižvelgiant į lytį, amžių ir išsilavinimą Suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročiai 1994 2008 metais, atsižvelgiant į lytį, amžių ir išsilavinimą Kristina Dambrauskienė, Aurelijus Veryga, Jūratė Klumbienė, Janina Petkevičienė Kauno medicinos

Detaliau

N E K I L N O J A M O J O T U R T O R I N K O S D A L Y V I Ų A P K L A U S O S A P Ž V A L G A / 2 NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS

N E K I L N O J A M O J O T U R T O R I N K O S D A L Y V I Ų A P K L A U S O S A P Ž V A L G A / 2 NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS APŽVALGA 1 NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS DALYVIŲ APKLAUSOS APŽVALGA 213 217 m. I ketvirtis 213 ISSN 2424-5828 (ONLINE) 2 NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS DALYVIŲ APKLAUSOS

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Tarptautinės studijos iššūkis visai akademinei bendruomenei Dr. Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva, LSMU, TRSC, Užsieniečių studijų skyriaus vedėja 25 metų patirtis 682 studentai Tarptautinės studijos LSMU

Detaliau

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra

Detaliau

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA 2010 Karolis Šerpytis CPO VEIKLOS REZULTATŲ IR FINANSINĖS NAUDOS VALSTYBEI VERTINIMO ATASKAITA Centrinė perkančioji organizacija 1 TURINYS Santrauka... 2 1. CPO veiklos rezultatų vertinimas... 3 1.1. Pirkimų

Detaliau

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450)

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) 54275 El.p.rastine@vabalninko.birzai.lm.lt. GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO

Detaliau

VILNIUS, 2017

VILNIUS, 2017 VILNIUS, 2017 Higienos instituto Sveikatos informacijos centras Didžioji g. 22, LT 01128 Vilnius Tel. (8 5) 277 3302 Faksas (8 5) 262 4663 www.hi.lt Leidinį parengė: Žilvinė Našlėnė, zilvine.naslene@hi.lt

Detaliau

Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS ATITIKTIES REIKALAVIMAMS PARAIŠ

Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS ATITIKTIES REIKALAVIMAMS PARAIŠ Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS ATITIKTIES REIKALAVIMAMS PARAIŠKOS FORMA INFORMACIJA APIE NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO

Detaliau

VAIKŲ, VARTOJANČIŲ NARKOTINES IR PSICHOTROPINES MEDŽIAGAS VARTOJIMO NUSTATYMO ORGANIZAVIMAS Atmintinė ugdymo įstaigų darbuotojams ir jose dirbantiems

VAIKŲ, VARTOJANČIŲ NARKOTINES IR PSICHOTROPINES MEDŽIAGAS VARTOJIMO NUSTATYMO ORGANIZAVIMAS Atmintinė ugdymo įstaigų darbuotojams ir jose dirbantiems VAIKŲ, VARTOJANČIŲ NARKOTINES IR PSICHOTROPINES MEDŽIAGAS VARTOJIMO NUSTATYMO ORGANIZAVIMAS Atmintinė ugdymo įstaigų darbuotojams ir jose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams Vilnius, 2011 Atpažinti

Detaliau

Tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika

Tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika PATVIRTINTA Direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-55 VILNIAUS LOPŠELIS- DARŽELIS,,MAŽYLIS SVEIKATOS STIPRINIMO IR PRIEŽIŪROS PLANAS 2018-2019 m. m. Tikslas padėti ugdytiniams saugoti ir stiprinti

Detaliau

PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-273 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras

PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-273 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras PATVIRTINTA Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-273 Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras Savivaldybės biudžetinė įstaiga Vytauto Didžiojo a.

Detaliau

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016 VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016 1 REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS 1. Savivaldybės strateginio tikslo/strateginių

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Kauno Rokų vidurinė mokykla Neformalaus ugdymo poreikių 5-12 klasėse tyrimas Tyrimą atliko: pavaduotoja D. Klimavičienė psichologė A. Andriuškienė Tyrimo ataskaitą parengė: A. Andriuškienė 2013-05-21 Tyrimo

Detaliau

Lietuvoje 2016 m. atsitiktinai paskendo (W65 W74) 190 asmenų, iš jų 156 vyrai ir 34 moterys. Vyrai (11,8/ gyv.) daugiau nei 5 kartus dažniau sk

Lietuvoje 2016 m. atsitiktinai paskendo (W65 W74) 190 asmenų, iš jų 156 vyrai ir 34 moterys. Vyrai (11,8/ gyv.) daugiau nei 5 kartus dažniau sk Lietuvoje 216 m. atsitiktinai paskendo (W6 W74) 19 asmenų, iš jų 16 vyrai ir 4 moterys. Vyrai (11,8/1 gyv.) daugiau nei kartus dažniau skendo, nei moterys (2,2/1 gyv.). 2 216 m. nepaskendo nei vienas 7-ių

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

Milupa straipsniai_koses_update

Milupa straipsniai_koses_update Kokį poveikį košės daro mano mažyliui? Grūdiniai augalai yra labai svarbi suaugusiųjų ir vaikų mitybos dalis. Jie suteikia energijos, papildo organizmą vertingaisiais B grupės vitaminais (tiaminu, riboflavinu

Detaliau

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI VISUOMENĖS SVEIKATA METŲ PAAUGLIŲ SVEIKATAI NEPALANKAUS ELGESIO SĄSAJOS SU AGRESYVUMU IR KOMPENSACINIAIS SVEIKATOS ĮSITIK

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI VISUOMENĖS SVEIKATA METŲ PAAUGLIŲ SVEIKATAI NEPALANKAUS ELGESIO SĄSAJOS SU AGRESYVUMU IR KOMPENSACINIAIS SVEIKATOS ĮSITIK 16 18 METŲ PAAUGLIŲ SVEIKATAI NEPALANKAUS ELGESIO SĄSAJOS SU AGRESYVUMU IR KOMPENSACINIAIS SVEIKATOS ĮSITIKINIMAIS Gintarė Janarauskaitė¹, Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė² ¹Lukšių Vinco Grybo gimnazija,

Detaliau

VILNIAUS UNIVERSITETO ONKOLOGIJOS INSTITUTO VĖŽIO KONTROLĖS IR PROFILAKTIKOS CENTRAS VĖŽIO REGISTRAS Vėžys Lietuvoje 2010 metais ISSN

VILNIAUS UNIVERSITETO ONKOLOGIJOS INSTITUTO VĖŽIO KONTROLĖS IR PROFILAKTIKOS CENTRAS VĖŽIO REGISTRAS Vėžys Lietuvoje 2010 metais ISSN VILNIAUS UNIVERSITETO ONKOLOGIJOS INSTITUTO VĖŽIO KONTROLĖS IR PROFILAKTIKOS CENTRAS VĖŽIO REGISTRAS Vėžys Lietuvoje 2010 metais ISSN 2029-6274 ISSN 2029-6274 Informacinį leidinį sudarė: Giedrė Smailytė

Detaliau

Ibuprofen Art 31 CMDh agreement Annexes

Ibuprofen Art 31 CMDh agreement Annexes II priedas Mokslinės išvados ir pagrindas keisti rinkodaros leidimų sąlygas 355 Mokslinės išvados ir pagrindas keisti rinkodaros leidimų sąlygas Ibuprofenas yra nesteroidinis vaistas nuo uždegimo (NVNU),

Detaliau

Microsoft Word - Acute Coronary Syndrome in Patients, Younger Than 60 Years. Common Characteristics of these patients.doc

Microsoft Word - Acute Coronary Syndrome in Patients, Younger Than 60 Years. Common Characteristics of these patients.doc Medical sciences (208) 5 Acute coronary syndrome in patients, younger than 60 years. Common characteristics of these patients Andrius Romeika, Artūras Smirnovas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,

Detaliau

Funkcija

Funkcija PATVIRTINTA Jonavos r. Savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2013 m. sausio 25 Įsakymas Nr. V-2013-1 VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTĖS LIVIJOS GRINIOVOS VYKDANČIOS MOKINIŲ SVEIKATOS

Detaliau

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr.

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Bandžiusių nusižudyti merginų išgyvenimai Jolanta Jarmolovičiūtė IV Vilniaus traumų psichologijos konferencija 2013 m. kovo 22 d. Problemos aktualumas 1 pav. 0-19 metų amžiaus moterų mirtingumo nuo savižudybių

Detaliau

KLAIPĖDOS NYKŠTUKO MOKYKLOS-DARŽELIO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2014 m. balandžio 7 d. Nr. V1-19 Klaipėda Vadovaudamasi Lietuvos

KLAIPĖDOS NYKŠTUKO MOKYKLOS-DARŽELIO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2014 m. balandžio 7 d. Nr. V1-19 Klaipėda Vadovaudamasi Lietuvos KLAIPĖDOS NYKŠTUKO MOKYKLOS-DARŽELIO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2014 m. balandžio 7 d. Nr. V1-19 Klaipėda Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297)

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Ernesto_epidemiolog_indik-UNODC

Microsoft PowerPoint - Ernesto_epidemiolog_indik-UNODC Narkotinių ir psichotropinių medžiag iagų vartojimo ir narkomanijos paplitimo nustatymas, informacinių sistemų plėtra Pranešėjas: ERNESTAS JASAITIS Data: 2008 m. gegužės 30 d. NACIONALINĖS NARKOTIKŲ KONTROLĖS

Detaliau

DEMOGRAFIJA ir MES 2012 I n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s m. Nr. 7 Alkoholio vartojimas dabartinėje Lietuvoje: užsitęsusios pagirios Daumant

DEMOGRAFIJA ir MES 2012 I n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s m. Nr. 7 Alkoholio vartojimas dabartinėje Lietuvoje: užsitęsusios pagirios Daumant DEMOGRAFIJA ir MES 2012 I n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s m. Nr. 7 Alkoholio vartojimas dabartinėje Lietuvoje: užsitęsusios pagirios Daumantas Stumbrys T u r i n y s Alkoholio vartojimas dabartinėje

Detaliau

Microsoft PowerPoint - NMVA_TIMSS2011_2013_pristatymas_viskas

Microsoft PowerPoint - NMVA_TIMSS2011_2013_pristatymas_viskas International Association for the Evaluation of Educational Achievement Trends in International Mathematics and Science Study TIMSS 2011 Tyrimo tikslai bei populiacija Tyrimas TIMSS (Trends in International

Detaliau

PACIENTŲ ANONIMINĖS APKLAUSOS DĖL TEIKIAMŲ GMP PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMO REZULTATAI 2016 M. Siekiant užtikrinti VšĮ Marijampolės greitosios medicinos

PACIENTŲ ANONIMINĖS APKLAUSOS DĖL TEIKIAMŲ GMP PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMO REZULTATAI 2016 M. Siekiant užtikrinti VšĮ Marijampolės greitosios medicinos Siekiant užtikrinti VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos (toliau GMP) stoties aptarnavimo kokybę bei efektyvumą, apklausos metu siekta sužinoti respondentų nuomonę apie GMP teikiamų paslaugų

Detaliau

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ekonomikos raida: naujausios tendencijos ir iššūkiai Pristato Nerijus Černiauskas Makroekonomikos ir prognozavimo skyrius Ekonomikos departamentas 2017 m. spalio 16 d. Turinys I. Realusis sektorius

Detaliau

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris www.pwc.lt Pasaulio ekonomikos forume Davose PwC pristatė 22-ojo PwC Global

Detaliau