Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji i

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji i"

Transkriptas

1 Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji iš šū kiai ir po li ti kos gai rės Kal bos pres ti žas kaip kal bos po li ti kos ob jek tas Konferencijos dalyviai Pa reng ta pa gal pra ne ši mus ir kal bas, sa ky tas LR Sei me vy kusio je tarp tau ti nė je kon fe ren ci jo je Vals ty bi nės kal bos po li ti ka: įžval gos ir gai rės Renatos Česnavičienės nuotr. Lie tu vių kal bos var to se nos po ky čiai ES kon teks te Lie tu vių kal ba Lie tu vos mies tuo se ir iš ei vi jo je Kal bos po li ti ka Da ni jo je ir ki to se Šiau rės ša ly se Li tu a nis ti kai iš skir ti nis vals ty bės dė me sys Įgy ven di nant na cio na li nį li tu a nis ti kos pri ori te tą Vy riau sy bė pri ta rė Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos (ŠMM) ini ci juo ja mos Vals ty bi nės li tu a nis ti nių ty ri mų ir sklai dos m. progra mos ren gi mui. Ši pro gra ma leis už tik rin ti pa ma ti nių vals ty bei ir vi suo me nei li tu a nis ti kos ty ri mų tęs ti nu mą. Pro gra mo je ypa tin gas dė me sys ski ria mas lie tu vių dias po ros ty ri mams ir Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo šimt me čio su kak čiai. Nu ma to ma pa brėž ti li tu a nis ti kos sklai dą moks li nių ty ri mų re zul ta tų vie ši ni mą, pla ti ni mą ir pa nau do ji mą prak ti niams visuo me nės so cia li niams bei kul tū ri niams po rei kiams. Nau jo ji pro gra ma pri si dės prie lie tu vių tau tos ir ša lies po li ti nės ben druo me nės kul tū ri nės bran dos, kū ry biš ku mo ir sa va ran kišku mo stip ri ni mo, prie vi sa ver čio Lie tu vos da ly va vi mo pa sau lio kul tū ros ir moks lo po li ti ko je. Sklan dus pro gra mos tęs ti nu mas stip rins li tu a nis ti kos in dė lį į vals ty bės hu ma nis ti kos plėt rą, su teiks moks li nį pi lie ti nės sa vi mo nės ug dy mo ir li tu a nis ti nio pa vel do sau go ji mo pa grin dą. Pro gra mą pa ves ta reng ti Lie tu vos moks lo ta ry bai. Lie tu vos moks lo ta ry ba šiuo me tu įgy ven di na Na cio na li nę li tu a nis ti kos plėt ros m. pro gra mą, ku rios tiks las telk ti moks li nį po ten cia lą ir lė šas fun da men ti niams ir tai komie siems li tu a nis ti kos ty ri mams plė to ti, jų re zul ta tams skelb ti ir skleis ti Lie tu vo je bei už sie ny je. Šiuo me tu vyk do ma Na cio na li nė li tu a nis ti kos plėt ros m. pro gra ma lei džia Lie tu vos ir už sie nio moks li nin kams atlikti li tu a nis ti nius ty ri mus, skelb ti ir po pu lia rin ti jų re zul ta tus. Kas met kon kur sams pa tei kia ma per 150 pa raiš kų, ku rias paren gia Lie tu vos moks lo ir stu di jų ins ti tu ci jos, na cio na li niai bei res pub li ki niai mu zie jai, vals ty bės ar chy vai, bib lio te kos, da lyvau ja apie ty rė jų. Pa gal pro gra mą iki šiol fi nan suo ti 339 įvai rios te ma ti kos ir ap im ties pro jek tai. Per ket ve rius me tus pro gra mos lė šo mis iš leis ta 210 kny gų, iš jų 82 mo nog ra fi jos, 30 straips nių rin ki nių ir tęs ti nių moks lo lei di nių, 62 li tu a nis ti kos šal ti niai. Pa si ro dė žo dy nų, fi lo so fi nio pa li ki mo ver ti mų, lie tu vių au to rių vei ka lų ver ti mų į už sie nio kal bas, moks lo po pu lia ri ni mo lei di nių, at la sų, moks li nių pa ro dų ka ta lo gų. Re mia mas li tu a nis ti nių pe ri odi nių žur na lų ren gi mas ir lei dy ba. Fi nan suo ja ma tarp tau ti nė li tu a nis ti kos sklai da tarp tau ti nės kon fe ren ci jos, lie tu vių au to rių ver ti mai į už sie nio kal bas, moks li nės eks pe di ci jos, ko man di ruo tės į ar chy vus ir į tarp tau ti nius ty ri mų cen trus. Nu ma to ma, kad pro gra mai įgy ven din ti m., ne galu ti niais skai čia vi mais, rei kės 60 mln. li tų. Parengta pagal ŠMM Komunikacijos skyriaus inf.

2 Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji iš šū kiai ir po li ti kos gai rės Dai va VAIŠ NIE NĖ Vals ty bi nės lie tu vių kal bos ko mi si jos pir mi nin kė D. Vaišnienė ir Danų kalbos tarybos pirmininkė Sabina Kišmejer-Andersen Yra ke le tas prie žas čių su si tik ti ir kal bė ti apie lie tu vių kal bos at ei tį: ko mes ti ki mės iš kal bos ir ko kal bai rei kė tų iš mū sų, atlie piant vals ty bės po li ti kos, ver slo, kul tū ros, švie ti mo ir moks lo rai dos ke lia mus iš šū kius. Vals ty bi nė lie tu vių kal bos ko mi si ja šie met ke ti na pa reng ti m. vals ty bi nės kal bos po li ti kos gai res do ku mentą, nuo sek liai tę sian tį da bar ti nes svar biau sias kal bos po li ti kos Renatos Česnavičienės nuotr. kryp tis, nu ma tan tį nau jus po rei kius ir ga li my bes. Pas ku ti nį kar tą kal bos po li ti kos gai rės bu vo pa reng tos 2008 m. ir apė mė me tus, ta čiau jos taip ir ne bu vo pa tvir tin tos, nes nebu vo pri im ta nau ja Vals ty bi nės kal bos įsta ty mo re dak ci ja. Da bar šis įsta ty mas jau tu rė tų bū ti kon sti tu ci nis, ta čiau ir šian dien jam sun kiai ski na mas ke lias. O sri tys, ku rio se bū ti na už tik rin ti valsty bi nės kal bos sta tu są, t. y. tin ka mą var to ji mą, nie kur ne din go, jų gau sė ja, nes at si ran da nau jų kal bos var to ji mo ter pių, ku rioms ne be pa kan ka da bar ti nio tei si nio reg la men ta vi mo ir prie žiū ros. Šį su si ti ki mą ga li ma pa va din ti kal bos po li ti kos gai rių rengi mo dar bų pra džia. Vals ty bi nės kal bos po li ti kos te ma su bū rė gau sią ir įvai rią au di to ri ją po li ti kus, įvai rių sri čių eks per tus, moks li nin kus, vals ty bės ins ti tu ci jų, mi nis te ri jų dar buo to jus ir va do vus, ži niask lai dos at sto vus. Tai la bai svar bus žen klas, juk ne kal bi nin kai ku ria kal bą (de ja, tai ten ka gir dė ti net iš fi lo lo gi nį iš si la vi ni mą tu rin čių žmo nių): jie ją sau go, rū pi na si jos tai syklin ga plėt ra. Moks lo, kul tū ros, ver slo, ži niask lai dos ak ty viau si ir kū ry biš kiau si žmo nės at ran da ir plė to ja kal bos ga li my bes kur da mi nau jus ter mi nus ar var to ji mo erd ves. Kal bos at ei tis pa grįs ta vi suo me nės su ta ri mu ir ben dra nuo sta ta iš lai ky ti ir įtvir tin ti vals ty bi nės kal bos tel kia mą ją ga lią ir sta tu są. Kal bos pres ti žas kaip kal bos po li ti kos ob jek tas Ri ta MI LIŪ NAI TĖ Lie tu vių kal bos ins ti tu to vy riau sio ji moks lo dar buo to ja, Vals ty bi nės lie tu vių kal bos ko mi si jos na rė Svars ty da ma, kas šian dien svar biau sia mū sų vals ty bės kal bos po li ti ko je, ma nau, kad nau ja me kal bos po li ti kos gai rių va rian te kal bos pres ti žo stip ri ni mui rei kia kur kas dau giau dė me sio. Kodėl? Tai pa aiš kės, kai at sa ky si me į klau si mą: Ar lie tu vių kal ba ger bia ma mū sų vals ty bė je? Vals ty bės, kal bos ir ją var to jan čių žmo nių ry šys aki vaiz dus: lie tu vių kal bai rei kia vals ty bės tai jos iš sau go ji mo garan tas; mū sų vals ty bei rei kia lie tu vių kal bos, nes ji yra vi so vie šo jo ir di dži ą ja da li mi pri va čio jo gy ve ni mo pa grin das; vals ty bė ir kal ba jo je ga li kles tė ti tik ta da, kai pi lie čiai jas ger bia m. Vals ty bi nės kal bos įsta ty mo 19-asis straips nis taip ir pra de da mas: Vals ty bė rū pi na si tai syk lin gos lie tu vių kal bos pres ti žu. Kaip žmo nės su pran ta pa gar bą kal bai? Kai ku rie kal bos spe cia lis tai tei gia, kad da bar lie tu vių kal bai auk so am žius: ji tei siš kai ap sau go ta, spe cia lių ins ti tu ci jų prižiū ri ma. Tai ga lė tų bū ti vi siš ka tie sa, ta čiau pa pras ti žmo nės į šį klau si mą ne vi sa da at sa ko tei gia mai. Jie klau sia: ko dėl cen tri nė Lie tu vos sos ti nės gat vė Ge di mi no pro spektas (ir, ži no ma, ne tik jis) sken di už ra šuo se už sie nio kal bo mis; ko dėl ži niask lai da pla ti na kal bos klai das? ko dėl mo ki niai da ro si vis ne raš tin ges ni? ko dėl po li ti kai bliz gi na tik praš mat nius sa vo au to mo bi lius, o ne sa vo kal bą? ko dėl Piet ry čių Lie tu vo je kai kur gat vių pa va di ni mai lente lė se dvi kal biai ir au to bu sai va ži nė ja su dvi kal biais už ra šais, nors tai prieš ta rau ja vals ty bi nės kal bos įsta ty mui? Ir bū tų dar ne vie nas ko dėl. 2

3 Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės lie tu vių kal bos po li ti kos nuo sta tas rei kia ver tin ti ir Eu ro pos vals ty bių pa tir ties po žiū riu. Kar tais dar ten ka gir dėti, kad Lie tu va per daug sva ru mo tei kian ti vals ty bi nei kal bai, ki to se vals ty bė se tai vi sai ne va ne są svar bu ir pa kan ka mo kė ti pa čią per spek ty viau sią tarp tau ti nio ben dra vi mo kal bą. Šian dien iš gir si me, kaip pa na šius glo ba li za ci jos iš šū kius pa ti ria ir įveikia ki tos Eu ro pos kal bos. Gal būt taip iš sklai dy si me kai ku riuos mi tus apie ki tų kal bų ne ko di fi kuo tą ir ne ri bo tą lais vę ar ba, at virkš čiai, per tek li nį reg la men ta vi mą. Min tis reng ti tarp tau ti nę kon fe ren ci ją ki lo su ko le go mis iš Lat vi jos ap ta riant ben dras kal bos sta tu so, vals ty bi nės kal bos var to ji mo pro ble mas ir jų spren di mo bū dus. Bal ti jos vals ty bės tu ri la bai ar ti mą so cia li nę kal bos is to ri ją, pa ti ria pa na šius socio ling vis ti nius po ky čius, to dėl pir miau sia su sa vo kai my nė mis tu rė tu me da ly tis pa tir ti mi, de rin ti ne tik ener ge ti kos, bet ir kal bos po li ti kos nuo sta tas. Tai, kad vals ty bi nė kal ba tam pa vis svar bes ne dau gia kal bystės ir kal bų mo ky mo si po li ti kos da limi, ro do prieš ke le tą me tų pa si bai gu sio pro jek to Eu ro pos kal bų lo by nas re ko men da ci jos Eu ro pos Są jun gos kal bų po li ti kos for muo to jams tiks lin ti na ir plės ti na Eu ro pos Ko mi si jos tri kal bė for mu lė (gim to ji kal ba ir dar dvi), nes dau ge lio pi lie čių gim to ji kal ba ne be su tam pa su vals ty bi ne kal ba. Kiek vie nam vai kui ar su au gu sia jam tu ri bū ti už tik rin ta tei sė iš mok ti tos ša lies, ku rio je gy ve na, vals ty bi nę kal bą iki aka de mi nio riš lu mo ly gio. Vals ty bės ins ti tu ci jos tu ri su teik ti vi są rei kia mą pa gal bą ir pa ša lin ti truk džius, nes tik taip už tik ri na mos ly gios są ly gos da ly vau ti pi lie ti nė je vi suo me nė je, įsi trauk ti į dar bo rin ką. Per nai lap kri čio mė ne sį šven tė me vals ty bi nės kal bos sta tu so su tei ki mo lie tu vių kal bai 25-me tį m. tuo met dar so vieti nė je Lie tu vo je Lie tu vos Per si tvar ky mo są jū džio ini cia ty va bu vo įtei sin tas lie tu vių kal bos var to ji mas įstai go se ir or ga ni zaci jo se gre ta ru sų kal bos. Tai bu vo vie nas iš pir mų jų žings nių į Lie tu vos Ne pri klau so my bės at kū ri mą, o lie tu vių kal ba įver tin ta kaip vie nas iš svar biau sių Lie tu vos vals ty bin gu mo žen klų, pi lieti nio ir kul tū ri nio ta pa tu mo po žy mis. Vals ty bi nis kal bos sta tu sas įtvir tin tas Lie tu vos Res pub li kos Kon sti tu ci jo je, o 1995 me tais pri ėmus Vals ty bi nės kal bos įsta ty mą lie tu vių kal bos kū ri mas, jos pa vel do ap sau ga ir puo se lė ji mas ta po mū sų po li ti nio ir socia li nio gy ve ni mo da li mi. Ši kal bos ir vals ty bės po li ti kos są sa ja ir šian dien lie ka ak tu a li. Šie met Lie tu vos Res pub li kos Kon stitu ci nis Teis mas, pa si sa ky da mas dėl Vals ty bi nės lie tu vių kal bos ko mi si jos kom pe ten ci jos, pa brė žė Kal bos ko mi si jos siū ly mų ir iš va dų sva ru mą įsta ty mų lei dė jui ap si spren džiant dėl nuo sta tų, su si ju sių su kal bos da ly kais. Po li ti nė įsta ty mų lei dė jo va lia la bai su si ju si su vi suo me nės kal bi nė mis nuo sta to mis. Ne se niai Sei me vy ku sio je Lie tu vos moks lei vių dis ku si jo je ko kią at ei ties lie tu vių kal bą ku ria me, ko iš jos ti ki mės vie nas iš da ly vių pa sa kė, kad jo, jau no žmogaus, nuo mo ne, kal ba, ta pa ty bė ir vals ty bė te bė ra ne at sie ja mi da ly kai kaip vie na ki tą pa re mian tys ir ap glo bian tys del nai. Kad šios ver ty bės vi suo me nei svar bios, ro do ir di de lis su si domė ji mas kal bos ren gi niais. Šiais me tais kon kur se Šva ri kal ba šva ri gal va, ska ti nan čia me skait me ni nė je erd vė je var to ti taisyk lin gą lie tu vių kal bą, da ly va vo apie 11 tūkst. Lie tu vos ir už sie nio lie tu viš kų mo kyk lų moks lei vių, na cio na li nį dik tan tą ra šė dvi gu bai dau giau da ly vių nei per nai. Su ko kiais iš šū kiais lie tu vių kal ba su si du ria šian dien? Ko dėl bent jau kai ku rio se var to ji mo sri ty se kar tais links ta ma pa sirink ti ko kią ki tą ben dra vi mo kal bą per spek ty ves nę, tu rin čią aukš tes nį so cia li nį pres ti žą, vi lio jan čią tarp tau tiš ku mu? Ko dėl kal ba kar tais tar si truk do, o ne pa de da kur ti? Kon fe ren ci jo je tu rė tų bū ti ap ta ria mos, ma no nuo mo ne, tos kal bos po li ti kos kryp tys, ku rioms Kal bos ko mi si ja jau da bar ski ria ypa tin gą dė me sį: kal bos var to ji mo vi so se vie šo jo gy veni mo sri ty se už tik ri ni mas (šie met pri ori te tas tei kia mas moks lo ir stu di jų kal bai), lie tu vių kal bos var to ji mas Eu ro pos Są jun gos ins ti tu ci jo se (kaip ofi cia lio sios Eu ro pos Są jun gos kal bos), kalbos die gi mas in for ma ci nė se tech no lo gi jo se, lie tu vių kal bos mo ky mas(is) ir sklai da. Tu ri me tik vie ną vals ty bę, ku rio je ga li me stip rin ti vals ty binės lie tu vių kal bos sta tu są, įgy ven din ti vi sa ver tę jos po li ti ką, ir tik vie ną erd vę, ku rio je ga li me vi so se var to ji mo sri ty se kur ti ir au gin ti sa vo kal bą. Kaip žmonės supranta nepagarbą kalbai? Nuotraukos iš interneto Ste bint vals ty bi nės lie tu vių kal bos gy va vi mą ir rai dą, ti riant vi suo me nės kal bi nes nuo sta tas, ma ty ti, kad ne už ten ka rū pin tis tei si ne vals ty bi nės kal bos funk cio na vi mo ba ze, leis ti nor mi namuo sius vei ka lus. Vi suo me nė tu ri pri im ti tei kia mas nor mas, su vok ti ben dri nės kal bos mo ky mo si pras mę, jos san ty kį su ki to mis kal bos at mai no mis tar mė mis, pro fe si niais ir so cia liniais dia lek tais. O ki ta kal biai Lie tu vos pi lie čiai ir vals ty bi nės kal bos svar bą vie ša ja me gy ve ni me. Pa gar baus po žiū rio į kal bos au to ri te tus įpras mi ni mas, su si rūpi ni mas vie šo sios kal bos pa dė ti mi, jau ni mo ska ti ni mas do mė tis kal ba ir jaus ti at sa ko my bę už ją, šios ir pa na šios ini cia ty vos ro do vi suo me nės pa stan gas iš lai ky ti kal bą tra di ciš kai su si klosčiu sių ver ty bių ska lė je. Kaip žmonės supranta pagarbą kalbai? 3

4 Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Tai gi, kad kal ba tin ka mai funk cio nuo tų vi suo me nė je, bū ti ni ne tik žmo nių kal bi niai įgū džiai, bet ir jų savanoriškas nusiteikimas tą kal bą rink tis, ją var to ti ir plė to ti. Šis nu si tei ki mas ir su ku ria kal bos pres ti žą. Ar kal bos pres ti žas vi suo me nė je su si klos to sa vai me? Il gą lai ką vy ra vo nuo mo nė, kad kal bos pres ti žo dirb ti nai su kur ti ne ga li ma. Žmo nės pa tys dėl įvai rių prie žas čių su tei kia vie nai kal bai ar jos at mai nai iš skir ti nį sta tu są. Ši nuo sta ta tin ka toms vi suo me nėms, ku rio se su si ku ria ryš kus įta kin gas, pres tiži nę at mai ną var to jan tis so cia li nis sluoks nis, į ku rį žmo nės no ri ly giuo tis. Tas sluoks nis tel kia tiek po li ti nę, tiek ka pi ta lo ga lią, neat sie ja mą nuo są ži nės, pa do ru mo ir at sa ko my bės. Tai ver tybės, ku rios žmo nes trau kia. Lie tu vo je taip is to riš kai su si klos tė, kad ne bu vo so cia li nės kla sės, ku ri il gą lai ką kal bė tų pres ti ži ne kal ba. To dėl kal bos eta lo nas ku ria mas ir pa lai ko mas ki to kiu bū du per mo kyk lą, ži niask lai dą, gro ži nę li te ra tū rą. Ta čiau ple čia si ir pui kia ben dri ne kal ba kal ban čios vi suo me nės sluoks nis to ne ga li ma ne ma ty ti. Vis dėl to dar pra ėju sio am žiaus pa bai go je pa sau ly je im ta kal bė ti apie są mo nin gą ir kryp tin gą kal bos pres ti žo kū ri mą kalbos po li ti kos prie mo nė mis. Bu vo su vok ta, kad kal bos po li ti ka veiks min ga tik ta da, kai po vei kis kal bai de ri na mas su po vei kiu kal bos var to to jams, bet ne ties mu kai ką nors nu ro di nė jant. Tu ri bū ti su da ro ma kal bai ar jos at mai nai pa lan ki ap lin ka ir ben dradar biau ja ma su tiks li nė mis kal bos var to to jų gru pė mis, kad žmonės pa tys su si kur tų vi di nę mo ty va ci ją var to ti ir plė to ti tą kal bą. Ge riau sias są mo nin gai ku ria mo kal bos pres ti žo pa vyz dys jau tra di ci nis Lie tu vo je Na cio na li nis dik tan tas. Šis pui kios idėjos, par si vež tos iš Pran cū zi jos, vie ni ja mas ren gi nys žmo nes vis la biau su do mi na. Nacionalinis diktantas Lietuvoje me, so cia li nia me ir kul tū ri nia me gy ve ni me, kar tu men kė ja lietu vių kal bos pres ti žas, ypač kai ku rio se vi suo me nės gru pė se. Vė les nia me m. gai rių pro jek te, ku ris taip ir li ko ne pa tvir tin tas, apie kal bos pres ti žą kal ba ma pla čiau, pri pa žįsta ma jo svar ba lie tu vių kal bos iš li ki mui. Nu ro dy ti ir ke li su tuo su si ję vals ty bi nės kal bos po li ti kos už da vi niai bei jų spren di mo bū dai, taip pat tei gia ma: Lie tu vių kal bos pres ti žo for ma vi mas rei ka lau ja pro fe sio na les nio ir sis te miš kes nio po žiū rio, pa grįs to vi suo me nė je vyks tan čių kal bi nės elg se nos, ver ty bi nių nuo sta tų po ky čių ty ri mais. Šios min tys ne pa se no ir šian dien, o kas dar svar bu at nau jintoms gai rėms? Kal bos pres ti žo kū ri mas ir stip ri ni mas da bar la biau siai pri klau so nuo ke tu rių jė gų su ge bė ji mo pa veik ti tiksli nes vi suo me nės gru pes. Svarbiausios jėgos, kuriančios kalbos prestižą kalbos politikos priemonėmis Mokykla Kas ir kaip turi kurti kalbos prestižą? Valstybės valdžios ir valdymo institucijos Kalbos mokslo ir priežiūros institucijos Žiniasklaida Vals ty bės val džios ir val dy mo ins ti tu ci jos ku ria tei si nę ir admi nist ra ci nę ter pę, ku rio je funk cio nuo ja kal ba. Mo kyk lo je gau na mi kal bos var to ji mo pa grin dai ir klo ja mi su pra ti mo apie kal bą ir jos vaid me nį pa ma tai. Ži niask lai da tei kia in for ma ci ją tam tik ros ko ky bės kal ba, ku ri vei kia vi suo me nę; taip pat for muo ja vi suo me nės kal bi nes nuo sta tas. Kad šių tri jų jė gų ry šiai ir dar bai bū tų kryp tin gi, bū ti na ak ty vi kal bos moks lo ir prie žiū ros ins ti tu ci jų veik la. Iš pre zi den tū ros aiš ki ir kryp tin ga ži nia Jauniausiai diktanto dalyvei 11 metų, vyriausiam 88 metai. Į finalą balandžio 12 d. atrinkti 104 darbai. Šiemet pirmajame etape Lietuvoje ir užsienyje jį rašė daugiau nei žmonių, pernai Kal bos pres ti žą pa li kus klos ty tis sti chiš kai, kai ka da vir šų ima prie šin gi pro ce sai: ben dri nės kal bos svar ba nu ver ti na ma, kal bos prie žiū ra be si rū pi nan čios ins ti tu ci jos dis kre di tuo ja mos, o ka pi ta las kar tais ne iš ke lia, o nu stu mia į ša lį kal bą, ne su vokda mas, kad tai syk lin ga ir gra ži kal ba pati ku ria pri dė ti nę ver tę: žmo gui, kny gai, TV lai dai, re kla muo ja mai pre kei. Kal bos pres ti žo stip ri ni mas kal bos po li ti kos gai rė se Pir mo sio se m. vals ty bi nės kal bos po li ti kos gai rėse apie kal bos pres ti žą bu vo tik už si min ta (pa ryš kin ta au to rės): <...> stip rė jant an glų kal bos vaid me niui Lie tu vos eko no mi nia Pre zi den tū ros po zi ci ja kal bos klau si mais, reiš kia ma tie sio giai pa čios Pre zi den tės, jos spau dos at sto vų ir pa ta rė jų, yra ak ty vi, ma ty ti nuo sek lus dė me sys kal bai. Ne iš lei džia mos iš akių pagrin di nės kal bos po li ti kos, su si ju sios su lie tu vių kal bos kaip vals ty bi nės sta tu su ir su švie ti mu, pro ble mos. Vien pas ta rai siais me tais Pre zi den tė įvai rių kal bos ren gi nių da ly vė: Klai pė do je ati den gia pa min klą Kal bai, pa brė žia lie tu vių kal bos iš sau go ji mo svar bą ir skel bia: Puo se lė ki me kal bą, kalbė ki me ir kur ki me lie tu viš kai ; da ly vau ja Tar mių me tų ren gi niuo se, taip su teik da ma jiems pres ti žą; glo bo ja Na cio na li nį dik tan tą; da ly vau ja Kny gų mu gė je ir skel bia: Lie tu va my li kny gą ir gim tą ją kal bą. Pro Pre zi den tės pa ta rė jų akis ne pra slys ta įtam pos ži di nius ke lian tys ki ta kal bių švie ti mo rei ka lai ir Kon sti tu ci nio Teis mo iš aiš ki ni mai dėl vals ty bi nės kal bos var to ji mo as mens do kumen tuo se: re ak ci ja iš pre zi den tū ros per ži niask lai dos prie mo nes grei ta, trum pa ir taik li. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje paskelbė unikalių Kristijono Donelaičio poemos Metai skaitymų pradžią. 4

5 Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Sei mas ir Vy riau sy bė dau gia bal sis cho ras Jei šiuo kart ne kal bė si me apie tei si nių pa grin dų kū ri mą ir Seime nuo 2006 m. įstri gu sį at nau jin to Vals ty bi nės kal bos įsta ty mo pro jek tą, dė me sio kal bai čia taip pat ne trūks ta. Tai liu di ja nuo lat vyks tan tys kal bos ren gi niai nuo kon fe ren ci jų iki moks lei vių dis ku si jų apie kal bos at ei tį. Tai, kad apie kal bą su mo ki niais dis ku tuo ja ma Sei me, kad poli ti kai ro do jai dė me sį, pa čią kal bą mo ki nių aky se re a liai iš ke lia iki vals ty bi nės svar bos, nes vie na yra iš mok ti, kad LR Kon sti tuci jos 14 straips ny je pa ra šy ta, jog lie tu vių kal ba yra vals ty bi nė, ir ki ta tie siai pa tir ti, kad tai nė ra tuš ti žo džiai. Vy riau sy bė je at gai vin ta Li tu a nis ti kos plėt ros ko mi si jos veik- la tai vėl gi dė me sio kal bai ir vi sai li tu a nis ti kai žen klas. Ži no ma, vie no dos po li ti kų nuo mo nės kai ku riais kal bos poli ti kos klau si mais nė ra, bet de mok ra ti jos są ly go mis ki taip ir bū ti ne ga li. Ta čiau dėl vie no da ly ko po li ti kai tu ri su tar ti: sa vo žo džiu, pro tu, au to ri te tu kur ti lie tu vių kal bai pa lan kią ap lin ką, pa dė ti au gin ti kal bą. Ta da kar tu augs ir pa tys. Apie mo kyk lą pla čiau ne kal bė siu, ga liu tik pa sa ky ti, kad ne se niai vy ku sio je Lie tu vos Res pub li kos Sei mo Švie ti mo, moks lo ir kul tū ros ko mi te to ir Vals ty bi nės lie tu vių kal bos komi si jos su reng to je dis ku si jo je su Lie tu vos moks lei vių są jun gos at sto vais iš įvai rių Lie tu vos mo kyk lų mo ki niai pa grįs tai reiš kė su si rū pi ni mą, kad vie šo ji kal bi nė ap lin ka ne pa de da jiems moky tis ge ros kal bos. Lietuvos moksleivių sąjungos programos Kalbą kuriu AŠ! diskusija Lietuvos Respublikos Seime Ateities kalbą kuriame šiandien ( , nuotr. iš Mo ki niai ti ki si iš ra di jo, te le vi zi jos, in for ma ci nių in ter ne to por ta lų ir iš po li ti kų pres ti ži nės kal bos tai gi sa ky te sa ko, kad tai syk lin gos ben dri nės kal bos eta lo nas jiems rei ka lin gas. Ži niask lai da ir vi suo me nės kal bi nės nuo sta tos Vi suo me nę ne igia mai vei kia be raš tys tės ban ga, ku ri iš mokyk los ri ta si į ži niask lai dą, nes į ją at ei na dirb ti bu vę mo ki niai, stu den tai. Kal bos pres ti žui svar bu ir kit kas: pa čios ži niask laidos po žiū ris į lie tu vių kal bą ir jos puo se lė ji mą. Štai ke li fak tai, kaip ži niask lai do je at ro do tie, ku rie rū pi na si lie tu vių kal bos gy va vi mu. Kal bos spe cia lis tai ne re tai men ki na mai va di na mi kal bos prievaiz dais. Ga li ma pa reng ti neut ra lų in ter viu ir dar gi, sa ky čiau, įdo mia te ma apie kal bos kū ry bą, nau ja da rus, bet ant raš tė sa ko ką ki ta. Ki to je ant raš tė je kal bi nin kai gra si na baus ti ka lė ji mu, nors iš tie sų straips nis apie tai, kad Kal bos ko mi si ja ne pri ta rė gru pės pa reiš kė jų, tarp ku rių bu vo ir kal bi nin kas, krei pi mui si dėl bau džia mo jo ko dek so pa pil dy mo baus mė mis už kal bos pa žei di mus. Dar vie no straips nio ant raš tė skel bia, kad da bar vyk do ma kal bos po li ti ka to kia bai si, jog kal bi nin kai te be lai ko kal bą už da rę į so vie ti nį kal bos nar vą. Kul tū ros (!) sa vait raš tis ant kal bi nin kų pras čio kiš kai iš si kei kia. Vie nas ar du at ve jai bū tų nie ko keis ta, bet tai kar to ja si ne me tai ir ne dve ji, ir ne vie na me ži niask lai dos šal ti ny je, tai ten den cin ga. O čia iš ma no ko lek ci jos: kaip kal bi nin kai vie šai bu vo va dina mi 2006 m. ir kiek si no ni mų pri si dė jo 2014 m. (per žen gian tys pa do ru mo ri bas čia ne ro do mi). Kalbininko sinonimų daugėja 2006 m. kalbainiai kalbiai kalbos darkytojai kalbos sargai kalbos sargiai lietsargiai ( lietuvybės sargai ) 2014 m. kalbuoliai kalbišiai kalbos prievaizdai kalbadirbiai kalbadrožiai kalbakaliai kalbaj... Rei kia pa brėž ti, kad kas die nia me dar be kal bos spe cia lis tai su ki tų pro fe si jų žmo nė mis pui kiau siai ben dra dar biau ja, teik da mi kon sul ta ci jas, reng da mi se mi na rus ar kal bos šven tes, ir daž niausiai su ku ria drau giš ką api bu siš kai pa lan kią ap lin ką. Bet ku ria ma vie šo ji nuo mo nė to li gra žu ne džiu gi na. Pas ta rai siais me tais iš ryš kė jo de mok ra ti nei vi suo me nei būdin gas įvai rio pas kar tais per dėm li be ra lus ar ba per ne lyg konser va ty vus po žiū ris į lie tu vių kal bos rai dą ir nor mi ni mą. Ta čiau reiš kiant skir tin gas nuo mo nes daž nai ei na ma ne kon struk ty vaus dia lo go ir prin ci pin gų dis ku si jų lin kme, o sklei džiant ma žai ar gumen tuo tas prie šin gas nuo sta tas, žai džiant vie šų jų ry šių žai di mus, žon gli ruo jant žo džiais bai mė, grės mė, prie var ta, ka lė ji mas, ir tai vi suo me nės aky se kal bos spe cia lis tų au to ri te tą smuk do dar la biau, ne svar bu, ku riai sto vyk lai jie pri klau sy tų. Pa na šiais at ve jais ky lan čią įtam pą iš sklai dy ti ga li tik ge ras hu mo ras. Bet daž nai vie no je pu sė je ma to me tik lėkš tą, net ne švan kią aro gan ci ją, o ki to je su glu mi mą. Iki ge ro hu mo ro, ko kiu žai ža ruo ja kad ir bri tų ling vis ti nis pa sau lis, mums dar rei kia ge ro kai ūg te lė ti. Kad pa ti ne bū čiau ten den cin ga kaip už si puo lan ti ži niask lai dą, rei kia pa sa ky ti, kad esa ma ir gra žių pa vyz džių, ma ty ti žur na lis tų dė me sio kal bos da ly kams. An tai vie nas in ter ne to ži nių por ta las klau sė ži no mų TV žmo nių: Ar kal bė ti tai syk lin ga ir šva ria lie tuvių kal ba yra svar bu ir ma din ga? Au to ri te tai to ne nei gė, net gi prie šin gai, įro di nė jo, kad TV pro fe sio na las ne įsi vaiz duo ja mas be tai syk lin gos kal bos. Tai pa vei ku. O svar biau sia, ko, ma no aki mis, tu rė tų siek ti ži niask lai da ob jek ty vu mo ir kar tu vi di nio po rei kio rū pin tis kal ba, nes kal ba yra ir jų pa čių dar bo įran kis. Kal bos pres ti žo stip ri ni mo už da vi niai kal bos po li ti kos gai rė se Kal bos pres ti žui stip rin ti rei kia telk ti vi sas mi nė tas jė gas to kiems dar bams: ug dy ti kal bos eli tą, pa lai ky ti pres ti ži nės kal bos eta lo ną, ieš ko ti pa vei kių, mo der nių bū dų ir prie mo nių lie tu vių kalbos ir jos ben dri nės at mai nos pres ti žui stip rin ti ir vi suo me nės kal bi niam są mo nin gu mui ug dy ti. Tai gi at sa ky mas į klau si mą, ar lie tu vių kal ba ger bia ma mū sų vals ty bė je, daug pri klau so ir to liau pri klau sys nuo dar nios ir kryp tin gos šių jė gų veik los. 5

6 Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Lie tu vių kal bos var to se nos po ky čiai ES kon teks te Li na MU RI NIE NĖ Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te to do cen tė, Vals ty bi nės lie tu vių kal bos ko mi si jos na rė Šie met, kaip ge rai ži no ma, su ei na de šimt me tų, kai Lie tu va ta po Eu ro pos Są jun gos na re. Vi sos Eu ro pos Są jun gos ofi cialio sios kal bos (o jų da bar jau 24) yra ly gia ver tės ir ly gia tei sės. Tai gi lie tu vių kal ba yra ly gia ver tė ir ly gia tei sė Eu ro pos Są jun gos kal ba. Ir jau de šimt me tų. Sim bo liš ka, pir ma sis ES reg la men tas (t. y m. Ta ry bos pri im tas reg la men tas) bu vo skir tas ne ku riam ki tam rei ka lui, o bū tent kal boms juo ES ins ti tu ci joms nu sta ty ta pa rei ga vers ti ES tei sės ak tus į vi sas ofi cia li ą sias ES kal bas ir į pi lie čių klau simus at sa ky ti ta pa čia ofi cia li ą ja kal ba, ku ria jie krei pė si. Tai gi ir Lie tu vos pi lie tis ga li kreip tis raš tu, tar kim, į Eu ro pos Ko mi si ją, ir gau ti at sa ky mą lie tu viš kai, taip pat lie tu vis Eu ro pos Par la men to na rys ar mi nist ras ga li lie tu viš kai kal bė ti po sė džiuo se. Eu ro pos Są jun gos tei sės ak tai Lie tu vos gy ven to jams yra pri ei na mi valsty bi ne jų kal ba. Visos Europos Sąjungos tei sės ak tų kal bi nės ver si jos lai komos au ten tiš ko mis ir pri va lo mo mis. Jos tu ri vie no dą ga lią ir yra lai ko mos ori gi na lais. Man te ko ga li my bė tre je tą me tų pa dir bė ti Liuk sem bur ge, Eu ro pos Ko mi si jos Ver ti mo raš tu ge ne ra li nia me di rek to ra te. Ten įgyta neįkainojamos patirties. Su vi sa at sa ko my be ga liu pa sa ky ti, kad tiek Liuk sem bur ge, tiek Briu se ly je, tiek Strasbū re, tiek Frank fur te prie Mai no, ne svar bu, kur bū tų įsi kū ru si Eu ro pos Są jun gos ins ti tu ci ja, ver tė jai dir ba at sa kin gą, sun kų ir pra smin gą dar bą. Jie kas dien su si du ria su nau jo mis są vo ko mis, dar ne var to to mis for mu luo tė mis, jie pir mie ji fik suo ja nau jus kal bos reiš ki nius ir yra pir mie ji jų ver tin to jai. Nuo jų po žiū rio, at sa ko my bės jaus mo, pa tir ties ir ži nių tvir tu mo daž niau siai pri klau so iš Eu ro pos Są jun gos ins ti tu ci jų į Lie tu vą at ei nan ti ne kie no ki to mū sų lie tu vių kal ba ir jos at ei tis. Su tel kus ben dras Eu ro pos Są jun gos ins ti tu ci jo se dir ban čių ver tė jų, tei si nin kų ling vis tų, lie tu vių kal bos spe cia lis tų kalbos eks per tų jė gas, ei ta į pa gal bą ver tė jams. Kur tas ben dras tar pins ti tu ci nis ver ti mo į lie tu vių kal bą va do vas, ku ris la biau siai tar nau tų kaip sti liaus pa ta rė jas ir leng vin tų dar bą vie no dai ir tin ka mai ver čiant stan dar ti nes for mu luo tes į lie tu vių kal bą (ir ne tik stan dar ti nes). Šį dar bą ini ci ja vo Liuk sem bur ge įsi kū ręs Eu ro pos Ko mi si jos Ver ti mo raš tu ge ne ra li nio di rek to ra to Lietu vių kal bos sky rius. Ta da jam va do va vo Ani ka Va len (An ni ka Wa lén), pui kią kal bos (o tei sin giau sa kant kal bų) jau se ną tu rin ti šve dė, tik ra lie tu vių kal bos bi čiu lė. Ben dro tar pins ti tu ci nio ver ti mo į lie tu vių kal bą va do vo es mė su de rin ti tar pu sa vy je pa grin di nių ver ti mo va do vų: Ben dri jos teisės ak tų ren gi mo ben dro jo prak ti nio va do vo, Eu ro pos Są jun gos Ta ry bo je pa reng tų ak tų pre ce den tų va do vo ir Ins ti tu ci jų lei di nių ren gi mo va do vo nuo sta tas ir ap rėp ti ak tu a lius prak ti nius verti mo klau si mus, ypač gra ma ti kos, ra šy bos, sti liaus. Čia, Lie tu vo je, di džiu lę pa ra mą tei kė ir tei kia Vals ty bi nė lietu vių kal bos ko mi si ja. Jo je iš skir ti nai ver ti mo va do vo rei ka lams įkur ta pa ko mi sė, su bū ru si gra ma ti kus (lie tu vių, an glų, pran cūzų kal bų), ad mi nist ra ci nio sti liaus spe cia lis tus, ver tė jus tiek te ore ti kus, tiek prak ti kus. Eu ro pos Są jun gos ins ti tu ci jų ver ti mo į lie tu vių kal bą va do vas ofi cia liai pa skelb tas in ter ne te. Svei kin ti nas ren gė jų ap si spren di mas leis ti elek tro ni nį va riantą. Tai bus gy vas lei di nys, at spin din tis mū sų kal bos (ypač versti nio ad mi nist ra ci nio sti liaus) po ky čius, in ter ne te leng vai pri eina mas, o pri rei kus grei tai tai so mas, pil do mas, at nau ji na mas. Rei kia tik džiaug tis, kad ben dras vi sų mū sų dar bas rū pi nima sis lie tu vių kal ba, jos ter mi ni ja duo da re a lių re zul ta tų. Bendra dar biau jant Eu ro pos Są jun gos ir Lie tu vos kal bos prie žiū ros ins ti tu ci joms (ypač daug čia nu vei ku si yra Kal bos ko mi si ja) jau re a liai vei kia vie no lan ge lio sis te ma, tei kian ti di džiu lę pa gal bą Eu ro pos Są jun gos ter mi ni jos tvar ky bai, su da ry tas tar pins ti tu cinis ver ti mo va do vas, ku ris, ti kė ti na, taps pa ran ki ne ge ro sti liaus kny ga Eu ro pos Są jun gos tei sės ak tų ir do ku men tų ver tė jams. Tarp dar bų, at lie ka mų čia, Lie tu vo je, at ski rai mi nė ti nas Euro pos Są jun gos do ku men tų kal bos ty ri mas. Tai moks li nis ty ri mas, fi nan suo tas Vals ty bi nės lie tu vių kal bos ko mi si jos ir vyk dy tas pa gal Lie tu vių ben dri nės kal bos, tar mių ir ki tų kal bos at mai nų funk cio na vi mo ir kai tos ty ri mų m. pro gra mą. Pro jek to va do vė Ra suo lė Vla dars kie nė, Lie tu vių kal bos ins ti tu to vy res nio ji moks lo dar buo to ja. Šio straips nio au to rė taip pat vie na iš to pro jek to vyk dy to jų. Ty ri mas tru ko dve jus me tus. Jo re zul ta tai įver tin ti kal bos komi si jos eks per tų. Ke le tas svar bes nių da ly kų, ku rie gal būt bus įdo mūs ir lei di nio skai ty to jams. Pri pa žįs tant ofi cia lio sios Euro pos Są jun gos kal bos sta tu so tei kia mus pra na šu mus, vis dėl to ne ga li ma ne ma ty ti an glų kal bos įta kos, ypač ad mi nist ra ci niam lie tu vių kal bos sti liui, pir miau sia, ži no ma, per ver ti mus. Šiuo po žiū riu ga li ma mi nė ti ke le tą da ly kų: Per pas ta rą jį de šimt me tį ra do si tei sės ak tų pa va di ni mų (ži no ma, vers ti nių), iki šiol bu vu sių vi siš kai ne bū din gų lie tuvių kal bai, pvz., 2012 m. spa lio 9 d. Ko mi si jos įgy ven di ni mo reg la men tas (ES) Nr. 926/2012, kuriuo nustatomos stan dar tinės im por to ver tės, skir tos tam tik rų vai sių ir dar žo vių įve ži mo kai nai nu sta ty ti (plg. Com mis sion Im ple men ting Re gu la tion (EU) No 926/2012 of 9 Oc to ber 2012 es tab lis hing the standard im port va lu es for de ter mi ning the en try pri ce of cer tain fruit and ve ge tab les); Vie toj lie tu vių kal bai įpras tų links nių jun gi nių kur kas daž niau var to ja mi prie links ni niai jun gi niai, dar vi sai ne se niai bu vę veng ti ni (bent jau pa va di ni muo se) kaip ša lu ti niai nor mos va rian tai, pvz., Kon ven ci ja dėl pie tų Ra mio jo van de ny no atvi ros jū ros žu vi nin kys tės iš tek lių iš sau go ji mo ir val dy mo (plg. Convention on the Con ser va tion and Ma na ge ment of High Se as Fis he ry Re sour ces in the South Pa ci fic Oce an). Vis daž niau ne pai so ma teks to pa strai pų vien ti su mo, kas dar vi sai ne se niai bu vo ne to le ruo ja ma ad mi nist ra ci nio sti liaus teks tuo se. Iš šio ty ri mo ra do si ke le tas moks li nių straips nių, skelb tų daugiau sia pro jek to va do vės R. Vla dars kie nės Kal bos kul tū ros žur na le. Te ori nės dis ku si jos moks li nė ty ri mo pu sė. Prak ti nė pro jek to nau da jau iš dis ku tuo ti ir moks liš kai pa grįs ti prak ti niai kal bos pa ta ri mai, skir ti ne tik Eu ro pos Sąjun gos do ku men tų ver tė jams, bet ap skri tai vi siems lie tu viš ko ad mi nist ra ci nio sti liaus var to to jams. Šia prak ti ne me džia ga ke ti na ma at nau jin ti elek tro ni nę Kan ce lia ri nės kal bos pa ta ri mų ba zę ir pa pil dy ti Kal bos ko mi si jos kal bos kon sul ta ci jų ban ką. Taip, kaip kei čia si lie tu vių kal ba, bū da ma gy vas or ga niz mas, kei čia si ir lie tu viš ka sis ad mi nist ra ci nis sti lius. Po ky čius ska ti na pats gy ve ni mas. Svar bu ži no ti vie na: ad mi nist ra ci nį sti lių mes tu rė si me nors ir pa si kei tu sį ar be si kei čian tį, ta čiau lie tu viš ką. O rū pi ni ma sis lie tu vių kal ba ben dras mū sų vi sų tiks las ir dar bas ir tik dirb da mi iš vien pa siek si me re zul ta tų. 6

7 Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Lie tu vių kal ba Lie tu vos mies tuo se ir iš ei vi jo je Mei lu tė Ra mo nie nė Vil niaus uni ver si te to pro fe so rė, Vals ty bi nės lie tu vių kal bos ko mi si jos na rė Kon fe ren ci jos pra ne ši me bu vo kal ba ma apie lie tu vių kal bos vie tą pa sau lio kal bų kon teks te, pri sta to mi nau jau sių Lie tu vos so cio ling vis ti nių ty ri mo pro jek tų, at lik tų Vil niaus uni ver si te te, duo me nys. Įvai rių pa sau lio kal bi nin kų kal bi nės prog no zės XXI a. skam ba ga na pe si mis tiš kai iš dau giau kaip 7 tūks t. šiuo me tu pa sau lyje var to ja mų gy vų jų kal bų (iš vi so 7 105, pa gal duo me nų ba zę Et hno lo gue hno lo gue.com) proc. ar net dau giau per ar ti miau sią šimt me tį ga li iš nyk ti (Crys tal, 2000; Krauss, 1992; Ran nut, 2001). Di džiau sios grės mės kal boms: ma žas kal bė to jų skai čius, men kas kal bų po li ti nis sta tu sas, ne kon kuren cin gu mas šiuo lai ki nių tech no lo gi jų pa sau ly je, ne per da vi mas kal bų ar kal bi nių at mai nų jau no sioms kar toms. Kaip šia me kon teks te at ro do lie tu vių kal ba? Be veik vi sais mi nė tais as pek tais lie tu vių kal ba yra stip ri ir sau gi. Klau si mas ga li kil ti tik dėl kal bos per da vi mo jau na jai kar tai. Nau ji Vil niaus uni ver si te to su part ne riais (Lie tu vių kal bos ins ti tu tu ir Vy tau to Di džio jo uni ver si te tu) at lik ti moks li niai tyri mai Lie tu vos mies tuo se ir iš ei vi jo je ga li at skleis ti da bar ti nes lie tu vių kal bos iš li ki mo ten den ci jas. Tai šie pro jek tai: So cio ling vis ti nis Lie tu vos že mė la pis. Mies tai ir mies te liai Rė mė Lie tu vos moks lo ta ry ba (LIT-2-18). Kal bų var to ji mas ir tau ti nė ta pa ty bė Lie tu vos mies tuose (Mies tai ir kal bos) Rė mė Vals ty bi nis moks lo ir stu di jų fon das. Emig ran tų kal ba Rė mė Vals ty bi nė lie tu vių kal bos ko mi si ja. Ty ri muo se bu vo sie kia ma: iš tir ti Lie tu vos mies tų gy ven to jų ir emig ran tų kal bi nį el ge sį, kal bi nį re per tu a rą, kal bi nių at mai nų pa si rin ki mą var to ji mui įvai rio se pri va taus ir vie šo jo gy ve ni mo sri ty se, ben drau jant su skir tin gais pa šne ko vais; kal bi nes nuo statas; kal bos ir ta pa ty bės san ty kį, tau ti nio iden ti te to iš sau go ji mo per spek ty vas m. Lie tu vos gy ven to jų su ra šy mo duo me ni mis, mies tų gy ven to jai mū sų ša ly je su da ro 66,7 proc., tai gi maž daug du trečda lius. Di džių jų mies tų Vil niaus, Kau no, Klai pė dos, Šiau lių, Pa ne vė žio gy ven to jai su da ro 40,2 proc. vi sos Lie tu vos žmonių. O ar daug ži no me apie jų kal bi nį el ge sį, kal bų mo kė ji mą ir var to ji mą, kal bi nes nuo sta tas? Iki mi nė tų pro jek tų be veik nie ko apie tai ne bu vo ži no ma. Ty ri mas Lie tu vos mies tuo se pa ro dė, ko kias kal bas mo ka mies tų gy ven to jai, su kuo ben drau da mi jas var to ja įvai rio se gy ve ni mo si tu a ci jo se, kaip kal ba ma na mie, dar be, su drau gais ir kai my nais, vie šo je erd vė je ir pan. Bu vo at lik tos ke lios rep re zenta ty vios ap klau sos ir daug ko ky bi nių in ter viu su su au gu siai siais vi suo se Lie tu vos mies tuo se, ku riuo se gy ve na ne ma žiau kaip 3 tūkst. gy ven to jų, ir tri juo se did mies čiuo se Vil niu je, Kau ne ir Klai pė do je su pra di nių kla sių moks lei viais apie jų na mie var toja mas kal bas. Duo me nų ana li zė jau iš spaus din ta tri jo se kny go se: dvie jo se ko lek ty vi nė se mo nog ra fi jo se lie tu vių kal ba ir moks lo stu di jo je an glų kal ba: Ra mo nie nė M. (moksl. red.), Mies tai ir kal bos II, Vil nius: VU lei dyk la, 2013; Ra mo nie nė M. (moksl. red.), Mies tai ir kal bos, Vil nius: VU lei dyk la, 2010; Ra mo nie nė M., Ex tra G. Mul ti lin gu a lism in Lit hu a nian Ci ties. Lan gu a ges at ho me and scho ol in Vil nius, Kau nas and Klai pė da. Vil nius / Til burg, Klai pė da: Klai pė dos uni ver si te to lei dyk la, Kie ky bi nių duo me nų pa grin du moks li nin kų bu vo pa reng tas so cio ling vis ti nių že mė la pių rin ki nys, ku ria me aiš kiai ma ty ti mies tie čių kal bi nio el ge sio re gio ni niai as pek tai. Pla čia jai vi suome nei pa reng tas in te rak ty vus in ter ne ti nis moks lo po pu lia ri ni mo lei di nys in te rak ty vaus že mė la pio in ter ne ti nė sve tai nė, ku rios ad re sas bu ze me la pis.flf.vu.lt. Čia ga li ma ras ti daug mi nė tų mies tų ty ri mų duo me nų, apie 60 in te rak ty vių že mė la pių, ro dan čių, ko kias kal bas ir tar mes mo ka ir var to ja Lie tu vos mies tų gy ven to jai, ko kios kal bi nės nuo sta tos vy rau ja vie nų ar ki tų kalbi nių at mai nų at žvil giu, t. y. ko kias kal bas ir tar mes mies tie čiai lai ko gra žiau sio mis, pres ti žiš kiau sio mis, rei ka lin giau sio mis, ko kias tar mes ir su kuo ben drau da mi jas var to ja, ko kia tar mė sun kiau sia ir daug ki tų da ly kų, su si ju sių su kal bo mis ir tar mė mis. Ne pai sant to, kad mū sų mies tie čiai daž niau siai yra dvi kal biai ar dau gia kal biai, kad Lie tu vos mies tuo se na mie var to ja ma ke lios de šim tys kal bų (moks lei vių ty ri mo duo me ni mis, net 37 kalbos), lie tu vių kal ba už ima la bai tvir tas po zi ci jas vi so se ne tik lietu vių, bet ir ki tų tau ty bių Lie tu vos gy ven to jų ben dra vi mo sri ty se. Mū sų ty ri mo duo me ni mis, lie tu vių kal bos ne mo ka tik 1 proc. mies tie čių, ją dau gu ma lai ko rei ka lin giau sia, la bai daž nai gražiau sia kal ba. Tarp ki tų kal bų ypa tin gą vie tą šiais lai kais už ima an glų kal ba, ku rią daž niau mo ka jau nes nio am žiaus, aukš tes nio iš si la vi ni mo, di des nes pa ja mas gau nan tys mies tie čiai. An glų kalba Lie tu vos mies tie čių lai ko ma di de lio pres ti žo kal ba. Tuo mes ve ja mės Eu ro pą ir ki tas pa sau lio ša lis. Daug mū sų mies tie čių, ypač vy res nių, mo ka ir var to ja ru sų kal bą. Ty ri mas Lie tu vos mies tuo se ro do, kad ne ri mą tu rė tų kel ti mū sų tar mių iš li ki mas. Nors apie 60 proc. mies tų gy ven to jų tei gia mo kan tys ko kią nors tar mę, ta čiau daug ma žiau ją sa vo gy ve ni me var to ja. Dau giau sia tar mes mo ka vy riau sio am žiaus mies tie čiai, 60 me tų ir vy res ni 70 proc., o jau niau sio mū sų tir to am žiaus, m., tik 40 proc. Tar miš kai dau giau sia kal ba ma šei mo je. Pe si mis tiš kas tar mių iš li ki mo per spek ty vas ro do tai, kad mies tuo se tar mės men kai per duo da mos iš kar tos į kar tą, tik 18 proc. mies tie čių tar miš kai kal ba si su vai kais ir tik apie 6 proc. su anū kais. Jei gu to kios ten den ci jos iš liks ir at ei ty je, ga li me spė ti, kad tar mių mū sų mies tuo se vis ma žės. Ta čiau tar mės ne vie no dai var to ja mos skir tin guo se Lie tu vos kraš tuo se. Iš vi sų Lie tu vos et no gra fi nių re gio nų tar mės iš laiky mu ir var to ji mu gra žiau siai iš si ski ria Že mai ti ja, kur mies tų gy ven to jai daug daž niau ben drau ja tar miš kai net ir su jau ną ja kar ta (be veik 48 proc. su vai kais, 25 proc. su anū kais). Tad ti kė ti na, kad Že mai ti jos mies tuo se daug il giau gir dė si me gra žią že mai tiš ką šne ką. Ki tas ty ri mas kal bi nio el ge sio ir nuo sta tų ana li zė lie tu vių iš ei vi jo je at sklei dė daug įdo mių da ly kų. Ta čiau vil tin giau sia ži nia lie tu vių kal bos iš li ki mo emig ra ci jo je per spek ty vai yra tai, kad iš aiš kė jo tei gia mos emig ran tų kal bi nės nuo sta tos lie tu vių kal bos at žvil giu dau giau kaip 95 proc. ty ri mo res pon den tų pa reiš kė, jog lie tu vių kal ba jiems yra svar bu. Tai bū ti na ži no ti mums, gy ve nan tiems Lie tu vo je. Ak tu a lu su vok ti emig ra ci jo je ky lan čias kal bos iš lai ky mo pro ble mas, pa dė ti jas spręs ti. Api ben dri nant tai, kas pa sa ky ta, pa brėž ti ni kal bų po li ti kai ak tu a lūs as pek tai: bū ti na ug dy ti Lie tu vos gy ven to jų ir mū sų iš ei vių kal bi nį są mo nin gu mą; kel ti tar mių pres ti žą ir ska tin ti jų var to se ną; iš ei vi jai pa dė ti ug dy ti dvi kal bys tę ir iš lai ky ti lie tu vių kal bą; su kur ti už sie ny je gy ve nan tiesiems lie tu vių kal bos kaip ant ro sios te sta vi mo ir ser ti fi ka vi mo sis te mą. 7

8 Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Kal bos po li ti ka Da ni jo je ir ki to se Šiau rės ša ly se Sa bi na KIŠ ME JER-AN DER SEN (Sa bi ne Kir chmei er-an der sen) Da nų kal bos ta ry bos pir mi nin kė Da ni jos kal bos ta ry ba tei gia: Mes tu ri me dirb ti moks li niais pa grin dais ir bū ti kal bos ir kul tū ros ne šė jai. Esa me pa val dūs Kul tū ros mi nis te ri jai. Tei kia me kon sul ta ci jas ir in for ma ci ją apie da nų kal bą, at sa ki nė ja me į įvai rius klau si mus. Ben dra dar biau jame su ter mi no lo gais, lek si kog ra fais ir ki tais kal bos spe cia lis tais. Ste bi me da nų kal bos vys ty mą si, kau pia me teks ty nus. Sten giamės nag ri nė ti, kas vyks ta nau jo jo je ži niask lai dos erd vė je bei Twi ter ar Fa ce bo ok so cia li niuo se tin kluo se. So cia li nė je ži niask lai do je reg la men tuo ti kal bą yra la bai su dė tin ga, nes ten reiš kia si vis dau giau žmo nių. Svar biau sia mū sų už duo tis standar ti zuo ti da nų kal bos ra šy bą. Tei kia me kon sul ta ci jas kal bos po li ti kos klau si mais, kas 2 3 me tus ren gia me kal bos po li ti kos do ku men tus. Po li ti kai ne vi suo met įsi klau so į mū sų nuo mo nę. Ko dėl rei kia stan dar ti zuo ti ra šy bą? Kai ku rio se ša ly se nė ra įsta ty mų, reg la men tuo jan čių ra šy bą, pa vyz džiui, an glų kal bos ra šy bą reg la men tuo ja tik žo dy nai. O Da ni ja tu ri įsta ty mą, nuro dan tį, kad Da nų kal bos ta ry ba tu ri stan dar ti zuo ti, nu sta ty ti ben drą sias ra šy bos tai syk les. Tai pa leng vi na ra šy bą, pa de da jos mo ky ti ir pa ge rin ti ben dra vi mą nau jo sios ži niask lai dos sri ty se. Kas tu ri var to ti ben dri nę da nų kal bą? Vi sų pir ma tai svar bu vie šo sios ad mi nist ra ci jos sis te mai, par la men tui, teis mo ins ti tuci jai, ver slo įmo nėms, ži niask lai dai ir pan. Pri va tiems as me nims šie stan dar tai ne tai ko mi, pa vyz džiui, žur na lis tai, t. y. dau gy bė spau dos lei di nių, šio įsta ty mo lai ko si, bet tai nė ra bū ti na. Da nų kal ba yra ofi cia li vals ty bi nė kal ba, ta čiau Kon sti tu ci jo je ji nemi ni ma. Kon sti tu ci ja bu vo ren gia ma XIX a., tuo met mums net ne ki lo min tis į ją įra šy ti da nų kal bą kaip ofi cia lią ša lies kal bą. Reg la men tuo jant ra šy bą, ne tie sio giai yra reg la men tuo ja ma ir da nų kal ba. Jei gu mo kyk los pa si ren ka ki tą mo ky mo kal bą, tai įsta ty mų, ku rie ga lė tų jas nuo to at gra sy ti, nė ra. Kal bant apie teks ty nų kal bą, yra tam tik ri tei sės ak tai dėl ra šy bos, ta čiau dėl gra ma ti kos, tar ties ar žo dy no su da ry mo jo kios ju ris dik ci jos taip pat ne tu ri me. Mo ky da mi kal bos, at lie ka me tik ste bė to jų funk ci ją. Tei kia me kon sul ta ci jas, pa ta ri mus, bet ne ga li me kiš tis į šį pro ce są. Nauja sis žo dy nas pa reng tas 2012 m. Re dak to riai, ren gę šį žo dy ną, ga lė jo da ry ti tik ne es mi nius pa kei ti mus. Jei esa ma žo džių, ku rie tu ri įta kos ben dra jai kal bos sis te mai, tai to kius pa kei ti mus priima di rek to rių val dy ba. Tai yra mū sų su kur ta sis te ma ir Da ni jo je ji pa si tei si na. Į atsto vų val dy bą įei na mo ky to jai, žur na lis tai, uni ver si te tų at sto vai, įvai rių su in te re suo tų jų gru pių at sto vai, ku rie, ti ki me, pri si de da prie kal bos vys ty mo ir plėt ros. Reg la men tuo da mi ra šy bą, va do vau ja mės dviem pa grin di niais prin ci pais: Tra di ci niu prin ci pu sie kia ma už tik rin ti tra di ci nį ir kultū ri nį ra šy bos tęs ti nu mą. Žo džiai ir žo džių for mos yra ra šo mi re mian tis prak ti ka, ku ri įtvir tin ta 1892 m. pa reng ta me ra šy bos įsta ty me. Žo džių ra šy ba yra nu si sto vė ju si, stan dar ti zuo ta. Sko li niai iš lo ty nų, pran cū zų kal bų tu ri bū ti pa keis ti da niš kais žo džiais, bet sko li niai iš ki tų kal bų, pa vyz džiui, an glų, da nų kal bo je var to ja mi ne pa keis ti. Var to ji mo prin ci pu sie kia ma at spin dė ti esa mas kul tū ri nes ir so cia li nes są ly gas. Pa gal šį prin ci pą ra šy bą le mia įgu dę kalbos var to to jai. Mes ban do me nu spręs ti, kas ga lė tų bū ti įgu dę kal bos var to to jai, t. y. žmo nės, iš ties la bai ge rai mo kan tys kal bą ir ne da ran tys šiurkš čių klai dų. Esa ma daug įvai rių ra šy bos al ter na ty vų. Ne būna taip, kad pa sa ky tu me nuo šian dien taip ra šy ti ne be ga li ma. Tie siog ku rį lai ką lei džia me ra šy ti kelias to pa ties žo džio for mas ir ste bi me, kaip kei čia si žo džio var to se na, kas ima la biau įsi ga lė ti. Iš 62 tūkst. žo džių žo dy ne maž daug 1,5 tūkst. žo džių ga li būti var to ja mi skir tin go mis for mo mis. At si žvel gia me į esa mas kul tū ri nes ir socia li nes są ly gas ir į kal bos var to to jų po žiū rį. Jei gu kal bos var to to jai ne pri ima mū sų siū lo mų po ky čių, di de lė ti ki my bė, kad tie siū ly mai bus at mes ti. Daž nai la vi ruo ja ma tarp šių dvie jų es mi nių prin ci pų. Esa ma dar ir fo ne ti kos bei ra šy bos nuo sek lu mo prin ci pų. Kal bos po li ti ka Šiau rės vals ty bė se Skir tin go se vals ty bė se ky la skir tin gų pro ble mų. Suo miai ir šve dai su tin ka, kad tiek vie na, tiek ki ta kal ba ga li bū ti var to ja ma skir tin go se vals ty bė se, t. y. Suo mi jo je ga li ma kal bė ti šve diš kai, o Šve di jo je suo miš kai. Vo kie ti jo je ir Da ni jo je taip pat ky la tam tik rų pro ble mų dėl ma žu mų kal bų var to ji mo. Nor ve gi jo je kal ba pa si kei tė iš si lais vi nus iš Da ni jos. Gren lan di jo je kal ba ma da nų kal ba. Fa re rų sa los taip pat pri klau so Da ni jai. Da ni ja ap skri tai bu vo tar si kal bi nė im pe ri ja, nuo ku rios pri klau sė Is lan di ja, Fare rų sa los, Gren lan di ja ir pan. Is lan di jo je da bar jau nė ra daug kal ban čių jų da niš kai. Ga li ma sa ky ti, kad da bar mes, kaip kal bos im pe ria lis tai, pra ran da me te ri to ri jas. Jas at si ko vo ja an glų kal ba. Nie ko nuo sta baus, nes šios ten den ci jos pa ste bi mos vi sa me pasau ly je. Šiau rės vals ty bė se sėk min gai ben dra dar biau ja me, to dėl yra su kur ta Šiau rės ša lių kal bų ta ry ba, ku ri ben dra dar biau ja su vi so mis kal bi nė mis ins ti tu ci jo mis Šiau rės ša ly se, tei kia įvai rias kon sul ta ci jas, yra pa si ra šy ta Šiau rės ša lių mi nist rų de kla ra ci ja, api brė žian ti Šiau rės kal bų sta tu są ir dau gia kal bys tę. Fa re rų ir gren lan dų kal bos yra va di na mos ben druo me nių ar ba ma žu mų kal bo mis šio se vals ty bė se. Šis re gio nas lai ko mas dau gia kal biu, t. y. to kiu, ku ria me žmo nės ge ba kal bė ti ke lio mis kal bo mis. Taip pat šios ša lys yra įsi pa rei go ju sios sau go ti ma žes nes kalbas, ku rios il gai niui tam pa ofi cia lio mis kal bo mis. Pa vyz džiui, Šve di jo je, jei gu kal ba gy va vo dau giau nei 100 me tų, ji ga li tap ti ofi cia lia kal ba. Pa grin di nė min tis yra ta, kad an glų kal ba ir Šiau rės ša lių kal bos ga li bū ti var to ja mos ly gio mis tei sė mis, pa vyz džiui, švie ti mo sri ty je. Yra įvai rių kal bos at mai nų, skir tų spe cia lie siems po rei kiams ir pan. Šiau rės ša lys daž niau siai dėl šių įsi pa rei go ji mų su ta ria, bet ne vi sus su si ta ri mus leng va praktiš kai įgy ven din ti. Is lan di jo je, Šve di jo je, Nor ve gi jo je, Suo mi jo je yra pri im tas kal bos įsta ty mas, bet Da ni ja to kio įsta ty mo ne tu ri. Tuo mes iš si ski ria me iš Šiau rės ša lių. Šve di jo je yra la bai daug ap sau gos prie mo nių, tai ko mų ma žu mų kal boms, jos sau gomos daug la biau nei Da ni jo je. Sa miai ir suo miai itin rū pi na si Renatos Česnavičienės nuotr. 8

9 Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas sa vo ma žu mų kal bo mis, ypač to mis, ku rioms gre sia iš ny ki mas. Pa vyz džiui, Suo mi jo je ke lio žen klai ra šo mi net ke tu rio mis kalbo mis, įtrau kiant ir ma žu mų kal bas. Ne ma žai dis ku si jų vyks ta dėl ges tų kal bos. Sten gia ma si jai su teik ti svar bes nį sta tu są Šiau rės vals ty bė se. Eu ro pos kal bų ste bė se na Da ni jo je ma te ma ti kos ir gam tos moks lų dau giau kaip 50 proc. mo ko ma an glų kal ba. Vo kie ti jo je tai su da ro proc., Suomi jo je dau giau kaip 50 proc. dės to ma an glų kal ba. Suo mi jo je, Šve di jo je ir Ny der lan duo se dau giau sia dak ta ro di ser ta ci jų para šo ma an glų kal ba. Bu vo įver tin tos uni ver si te tų nuo sta tos. Pa ste bi mos pa na šios ten den ci jos vi so se Šiau rės vals ty bė se. Uni ver si te tai įvai riais būdais sten gia si su si do ro ti su pa di dė ju sia an glų kal bos skvar ba. Vis la biau su vo kia ma, kad per ne lyg di de lis an glų kal bos var to ji mas ne bū ti nai reiš kia ge res nę ko ky bę. Ky la su pra ti mo pro ble mų, be to, stu den tai pa sy viau da ly vau ja pa skai to se. Vis la biau suvo kia ma, kad moks lus bai gę stu den tai iš vyks ta iš ša lies, jei gu pui kiai mo ka an glų kal bą. Va di na si, iš in ves ti ci jų į stu den tus ša lis ne gau na jo kios nau dos. No rint pri trauk ti stu den tus iš už sienio, itin svar bu jiems su teik ti ati tin ka mos nau dos. Uni ver si te tai jau sa ve su vo kia kaip dau gia kal bes, tarp tau ti nes ins ti tu ci jas, pa vyz džiui, Ko pen ha gos uni ver si te tas gau na dau giau pa ra mos kal bos pro gra moms įgy ven din ti. Jie yra lanks čiai nu si tei kę kitų kal bų at žvil giu. Tai reiš kia, kad pro gra mos vyk do mos ne tik da nų ar an glų kal bo mis, bet, pa vyz džiui, tur kų gru pei ren gia mi pro jek tai tur kų kal ba kar tu su An ka ros uni ver si te tu. Uni ver site tai mąs to pla čiau ir sten gia si in teg ruo ti daug įvai res nių kal bų. Lei džia mo ky tis stu den tų gim tą ja kal ba, kad ji tap tų di de liu turtu uni ver si te te. Di de liuo se uni ver si te tuo se net gi ne sun ku ras ti dės ty to jų, ku rie no rė tų ir ga lė tų įver tin ti stu den tus jų gim tą ja kal ba ir dirb ti su jais. Nuo lat sten gia mės iš si aiš kin ti, ar per ne lyg di de lis an glų kalbos var to ji mas tu ri įta kos da nų kal bai ar ki toms skan di na vų kal boms. Iki šiol aiš kių ten den ci jų, kad an glų kal ba ne igia mai vei kia mū sų kal bą, ne pa ste bi ma. Ti kė ti na, kad vi sa tai pri klau so nuo žmo nių po žiū rio. Jei gu jie ži no, kaip rū pin tis sa vo kal ba, tai ši yra pa to gi ir mėgs ta ma. Da ni jos po li ti ka pa grįs ta tuo, kad žmo nės tie siog džiau gia si var to da mi sa vo kal bą. Es tų kal bos po li ti kos gai rės 10 stra te gi nių me tų Bi ru tė KLA AS-LANG Es tų kal bos ta ry bos pir mi nin kė, Tar tu uni ver si te to pro fe so rė Es tų kal ba per ėjo į vi siš kai nau ją so cio ling vis ti nę ap lin ką, ku riai bū din ga glo ba li za ci ja ir dau gia kal biš ku mas vi suo me nėje, mo kyk lo je ir šei mo je bei tech no lo gi jų plėt ra. Tai, kad ša lia kiek vie no iš mū sų eg zis tuo ja dvi, trys ar dau giau kal bų, yra si tu a ci ja, su ku ria rei kia su si tai ky ti. Per de šimt me tų Es ti jos gy ven to jų gim tų jų kal bų skai čius iš au go nuo 100 iki 175. Daugia kal bis es tas yra tai syk lė, o ne iš im tis. As mens ir vals ty bės dau gia kal bys tė yra di de lis tur tas, ku rį rei kia sau go ti ir pa lai ky ti. Ta čiau kaip to kio je nau jo je si tu a ci jo je už tik rin ti es tų kal bos iš liki mą ir plėt rą? Re mian tis so cio ling vis ti niais api brė ži mais, es tų kal ba, ku ria kaip gim tą ja kal ba mi li jo nas var to to jų, ne pri klau so iš nyk ti gre sian čių kal bų gru pei, nes ji: tu ri vals ty bi nės kal bos sta tu są; yra var to ja ma vi so se vi suo me nės gy ve ni mo sri ty se nuo kas die nės ir ver slo kal bos iki moks lo; yra pa grin di nė dės ty mo kal ba vi so se mo ky mo pa ko po se nuo pra di nės mo kyk los iki dokto ran tū ros stu di jų; yra var to ja ma na muo se ir tu ri prie au gį; tu ri kom piu te ri nį pa lai ky mą. Vis dėl to šiuo lai ki nis glo ba lus pa sau lis rei ka lau ja itin sau go ti kal bos gy vy biš ku mą net tuo at ve ju, jei kal ba tu ri dau giau nei mi li jo ną var to to jų. Ren giant kal bos vys ty mo stra te gi nį pla ną dau giau sia dė me sio skir ti na trims svar biau siems kal bos as pek tams: kal bos statusui, kal bos kor pu sui (kal bos sis te mai ir var to se nai) ir kal bos mo ky mui. Na cio na li niai tei sės ak tai ir są mo nin gas įvaiz džio for ma vi mas pa de da už tik rin ti rei kia mą kal bos sta tu są, są monin ga ir moks li nė kal bos kor pu so plėt ra ga ran tuo ja ga li my bę kal bą kaip pa slan kią ir šiuo lai ki nę prie mo nę var to ti vi so se įmano mo se gy ve ni mo sri ty se, už tik ri na vie no dą ben dri nę kal bą ir tech ni nį kal bos pa lai ky mą elek tro ni nė je ter pė je. La bai svar bu kal ba rū pin tis ir kaip iš tek liu mi, nes su tvar ky ta ben dri ne kalba re mia si ad mi nist ra ci nė kal ba, mo ky mo kal ba, moks lo kal ba, vie šo sios in for ma ci jos kal ba ir ki tos kal bos var to ji mo at mai nos, ku rios yra bū ti nos vi suo me nės ir vals ty bės veik los są ly gos. Tre čio ji stra te gi nio kal bos pla na vi mo sri tis kalbos mo ky mas už tik ri na kal bos (bū tent ben dri nės kal bos, t. y. vien ti so sunor min to kal bos va rian to) per da vi mą iš kar tos į kar tą. Es tų kal bos kaip ofi cia lios Eu ro pos Są jun gos kal bos sta tu sas ke lia daug di desnius rei ka la vi mus es tų kal bos vys ty mui, plėt rai ir mo ky mui. Es ti jos vals ty bė jau 15 me tų rū pi na si stra te gi niu kal bos pla na vi mu m. ba lan džio 21 d. nu ta ri mu Vy riau sy bė įpa rei go jo Švie ti mo mi nis te ri ją (da bar Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja) pa reng ti es tų kal bos vys ty mo stra te gi ją m. švie ti mo mi nist ro įsa ky mu įkur tas Eu ro pos kal bų me tų Es ti jo je or ga ni za vi mo ko mi te tas (vė liau ta pęs Es tų kal bos ta ryba), ku rio vie nas iš už da vi nių ir bu vo pa reng ti mi ni mą stra te gi ją. Pir ma sis Es tų kal bos plėt ros pla nas bu vo pri im tas 2004 m., o ant ra sis, ir da bar ga lio jan tis, 2011 m. Pir ma sis plėt ros pla nas bu vo iš vers tas į an glų, ru sų, suo mių ir veng rų kal bas. Da bar ti nis plėt ros pla nas, tiek spaus din ti nė, tiek elek tro ni nė jo ver si ja, yra pri ei na mas es tų ir an glų kal bo mis. Kal bos plėt ros stra te gi ja bu vo pri im ta 2004 m. Prieš pri imant stra te gi nį do ku men tą bu vo at lik ti kal bos kor pu so, sta tu so, tei sinės ter pės, švie ti mo, ty ri mų, re gio nų kal bų, kal bos tech no lo gi jų plėt ros būk lės ty ri mai, taip pat iš nag ri nė ta dau gia kal bės vi suome nės veik la ir kt. Ne per de dant ga li ma teig ti, kad toks dau gialy pis es tų kal bos ir su ja su si jęs ty ri mas mū sų kal bos is to ri jo je Renatos Česnavičienės nuotr. 9

10 Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės bu vo pir mas. Taip pat ne per de dant ga li ma teig ti, kad 2004 m. pa reng tas stra te gi nis plėt ros pla nas, ne pai sant jo ob jek ty vių ir sub jek ty vių trū ku mų, bu vo ypač svar bi es tų kal bos plėt ros gai rė. Šia es tų kal bos plėt ros stra te gi ja Es ti jos vals ty bė su for mu la vo aiš kius sa vo tiks lus ir kon kre čių kal bos plėt ros veiks mų pla ną. Tiek 2004 m., tiek 2011 m. plėt ros pla nuo se nag ri nė ja mos vi sos svar biau sios es tų kal bos sri tys: es tų kal bos tvar ky ba, estų kal bos ty ri mai ir iš tek liai, tech no lo gi nis kal bos pa lai ky mas, ben dra sis la vi ni mas es tų kal ba, es tų kal ba ki ta kal bių ben dra ja me la vi ni me, pro fe si nio mo ky mo mo ki nių es tų kal bos ži nios, es tų kal ba moks le ir aukš ta ja me la vi ni me, es tų kal bos re gio ni nės at mai nos, už sie nio es tų kal ba, spe cia lių jų kal bi nių po rei kių žmo nių kal bos var to se na, es tų kal ba ki tų kal bų kon teks te ir at stova vi mas tarp tau ti niu ly giu, kal bos įsta ty mo lai ky mo si prie žiū ra ir in for ma vi mas kal bos klau si mais. Da bar ti nė Es tų kal bos ta ry bos su dė tis Vy riau sy bės pa tvir tin ta 2011 m. Ta ry bą su da ro kal bi nin kai, mi nis te ri jų, de par ta men tų ir kū ry bi nių są jun gų at sto vai, po li ti kai ir kt. Tai gi tai la bai pla ti gru pė, ku riai svar bi ge ra es tų kal bos pa dė tis ir ku rios kiek vie no na rio in dė lis ne tik pro fe sio na lios (ne bū ti nai ling vis ti nės) žinios, bet ir so cia li nis jaut ru mas kal bos klau si mais. Skir tin gai nei Lie tu vių kal bos ko mi si ja, Es tų kal bos ta ry ba ne už si i ma kal bos re gu lia vi mu. Kal bos nor mi ni mu Es ti jo je rū pi na si Gim to sios kalbos drau gi ja. Es tų kal bos ta ry bos dar bas yra tik kal bos po li ti ka. Ben dra dar biau da ma su Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja Kalbos ta ry ba kas dve jus me tus pri sta to Vy riau sy bei Es ti jos kal bos pa dė ties ir es tų kal bos plėt ros pla no bei ki tų stra te gi nių kal bos pla nų vyk dy mo ap žval gas. Iš šian die ni nių stra te gi nių do ku mentų, o pir miau sia iš jų ky lan čių veik los pla nų, ti ki ma si, kad per pa ly gin ti trum pą lai ką bū tų pa siek ti re zul ta tai, ku riuos ga li ma įver tin ti ir ku rie tu rė tų tam tik rą sri tį ar or ga ni za ci ją kils te lė ti į aukš tes nį ly gį. Pla nuo jant kal bos plėt ros stra te gi ją pa teik ti to kius įver tin ti lei džian čius in di ka to rius yra sun ku, o glo ba li za ci jos pro ce se es tų kal bos žings niu pir myn ga li ma va din ti bu vu sių po zi ci jų iš sau go ji mą, ypač tu rint gal vo je an glų kal bos įsi verži mą. Tiek plėt ros pla ne, tiek tar pi nė se ata skai to se kiek vie nai prie mo nei yra nu ma ty tas tam tik ras in di ka to rius, ku ris tu rė tų ro dy ti kon kre čios kal bos var to ji mo sri ties pa žan gą. Ta čiau tuos in di ka to rius rei kė tų ver tin ti kri tiš kai. Ne vis ką, kas svar bu, ga lima iš ma tuo ti. O tai, ką ga li ma iš ma tuo ti, ne bū ti nai yra svar bu. Stra te gi niuo se plėt ros pla nuo se nu ma ty tiems ir su tar tiems veiks mams įgy ven din ti, ži no ma, rei ka lin gos tam tik ros prie monės. To dėl la bai svar bu, kad plėt ros pla nai ir vals ty bės biu dže to pla na vi mas bū tų su de rin ti. Ry šys tarp kal bos sri ties fi nan sa vimo ir plėt ros pla nų yra ga na aki vaiz dus: tiek bu vęs, tiek da bar ga lio jan tis plėt ros pla nas yra Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos kal bos sri čiai skir to biu dže to pla na vi mo pa grin das. At ski rai bu vo fi nan suo tos ir vals ty bi nės pro gra mos. Es tų kal bos plėtrai nu ma ty tos veik los fi nan suo ja mos per vals ty bės ir vie ti nių sa vi val dy bių biu dže tą, per uni ver si te tų ir moks lo ins ti tu ci jų, vals ty bi nių pro gra mų, įvai rių fon dų, sub si di jų, spe cia lių jų asigna vi mų ir įvai rių agen tū rų biu dže tus. Kon kre tus m. plėt ros biu dže tas sie kia 61 mi li jo ną eu rų. Kal bos sri tis yra re mia ma šio mis vals ty bi nė mis pro gramomis: Aukš to jo moks lo va do vė lių es tų kal ba ren gi mas ir lei dy ba ( ); nau ja pro gra ma tvir ti na ma; per pen ke rius me tus pa reng ta ar iš vers ta 50 įvai rių sri čių va do vė lių; Es tiš kos ter mi ni jos rė mi mas ( ), ( ); Kal bos tech no lo gi ja ( ), ( ); Es tų kal bos ir kul tū ros at min tis ( ), ( ); es tų kal bos moks li niams ty ri mams rem ti. Nau jo sios pro gra mos pri ori te tas rem ti mo nog ra fi jų lei di mą; Es tų kal bos ir kul tū ros aka de mi nių stu di jų už sie ny je progra ma ( ), ( ). Šiuo me tu tūks tan tis stu den tų mo ko si tris de šim ty je už sie nio uni ver si te tų. Es ti jos vals ty bės pa ra ma vi siems mo ky mo cen trams, iš jų de šim ty je dir ba Es ti jos vals ty bės fi nan suo ja mi lek to riai. Siek da ma plėt ros pla ne su for mu luo tų tiks lų, Kal bos ta ry ba api brė žė pa grin di nes kal bos sri ties pro ble mas. Sten gia ma si ne tik ap tar ti mi ni mas pro ble mas, bet ir pa teik ti pa siū ly mų, kaip už tik rin ti re zul ta ty vią kal bos sri ties plėt rą. Bu vo rem ta si tiek pro ble mų ak tu a lu mu, tiek vals ty bi niu po rei kiu. Per dve jus me tus su reng ti pen ki pa grin di nių pro ble mų se mi na rai, ku riuo se nag rinė tos šios te mos: es tų kal bos ty ri mas ir ty ri mo re zul ta tų sklai da, es tų kal ba švie ti me (es tų kal ba ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo je ir aukš ta ja me moks le), es tų kal bos pa dė tis ki ta kal bių mo kyk lo je. Pas ku ti nė se mi na rų cik lo te ma bu vo kal bos tvar ky ba. Šiuo me tu Kal bos ta ry ba ren gia si 2014 m. se mi na rams: Es tų kal ba Eu ro pos ko ri do riuo se (Es ti jos pri klau sy mo ES de šimt mečiui pa mi nė ti) bei De mog ra fi ja ir mig ra ci ja (es tų kal bos tva rumas gy ven to jų skai čiaus ma žė ji mo ir dau gia kal bės vi suo me nės są ly go mis). Šiais se mi na rais sie kia ma, kad mi nė ti klau si mai tap tų pla tes nės dis ku si jos ob jek tais. Vie na iš pa grin di nių dis ku si jų pro ble mų bu vo stip ri es tų kalbos kaip aukš to jo iš si la vi ni mo ir moks lo kal bos po zi ci ja, ku ri re mia ži nių vi suo me nės dar ną ir švie ti mo es tų kal ba ver ti ni mą bei ge bė ji mą iš lai ky ti tęs ti nu mą. Es tų kal ba aukš to jo moks lo dės to mo ji kal ba yra nuo 1919 m. Šis lai mė ji mas ne abe jo ti nai vie nas iš di džiau sių Es ti jos vals tybės ir tau tos pa sie ki mų. Pa sau ly je yra apie 100 kal bų, ku rio mis ga li ma įgy ti aukš tą jį iš si la vi ni mą, ir es tų kal ba vie na iš jų. Per 20 me tų la bai pa gau sė jo stu den tų, ge ro kai su ma žė jo studi jų ru sų kal ba, o vie toj šių nuo lat dau gė ja stu di jų an glų kal ba. Dėstomoji kalba 1993 m m. Estų Anglų 176 = 0,85 % 2219 = 3,8 % Rusų 4303 = 21 % 3871 = 6,6 % Iš viso Svar bi es tų kal bos ir kul tū ros erd vės tva ru mo są ly ga yra ga limy bė įgy ti iš si la vi ni mą es tų kal ba; taip pat da bar ti nis tarp tau tinio ly gio aukš ta sis iš si la vi ni mas rei ka lau ja pla čiai var to ti an glų kal bą tiek moks li nia me, tiek mo ky mo dar be. Šios dvi są ly gos ver čia mus ieš ko ti įvai rių mo ky mo ir moks lo kal bų var to jimo pu siau svy ros ir si ner gi jos. Kal bos ta ry bos ma ny mu, to kia pu siau svy ra ga li ma, jei mo ky mas es tų kal ba bū tų už tik rin tas kiek vie no je ba ka lau ro pa ko pos stu di jų pro gra mo je ir kiek vieno je ma gist ro pa ko pos stu di jų kryp ty je. Net dak ta ro di ser ta ci jų ra šy mo ir gy ni mo kal bos at žvil giu įvy ko di de lių po ky čių. Šiuo at ve ju Es ti ja pa na ši į Suo mi ją, ku rio je dar bų an glų kal ba yra 80 proc., o gim tą ja kal ba 20 proc. Pa lai kant moks lo sri čių funk cio na vi mą es tų kal ba ben dra ja me la vi ni me ir ba ka lau ro pa ko pos stu di jo se, rei kia, kad bū tų su kurta šiuo lai ki nė es tiš ka ter mi ni ja, kad moks li nių ty ri mų re zul ta tų ap žval gos bū tų ra šo mos es tų kal ba. To dėl Kal bos ta ry ba ma no, kad vi so se moks lo ir aukš to jo iš si la vi ni mo sri ty se vi sais at ve jais bū ti na rem ti sri ties plėt rą ir pa siek tų moks lo re zul ta tų sklai dą es tų kal ba, tiks lin gai plė to jant es tiš ką ter mi ni ją, už tik ri nant, kad už sie nio kal bo mis pa ra šy tų dak ta ro di ser ta ci jų san trau kos es tų kal ba bū tų ati tin ka mos sri ties moks li nio straips nio dy džio, be to, pa si rū pin ta ne mo ka mais elek tro ni niais aukš to jo moks lo va do vė liais. Taip pat bū ti na su da ry ti są ly gas, ska ti nan čias moks li nin kus la biau nei anks čiau po pu lia rin ti sa vo sri ties moks li nių ty ri mų re zul ta tus es tų kal ba. Rem da ma ir plė to da ma aukš tą jį iš si la vi ni mą es tų kal ba, Kalbos ta ry ba kar tu lai ko rei ka lin ga rem ti ir dau gia kal bys tę aukš tosio se mo kyk lo se, ge ro kai stip rin da ma kal bi nės pa ra mos veik lą: 10

11 Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas pvz., in for ma ci ją už sie nio kal ba ir es tų kal bos mo ky mą, sie kiant pa leng vin ti už sie nio dės ty to jų ir stu den tų in teg ra ci ją į es tų aukšto jo moks lo ir gy ve ni mo ap lin ką, taip pat ir spe cia ly bės an glų kal bos ar ki tų kal bų mo ky mą aukš to sio se mo kyk lo se (spe cia lybės kal bų mo ky ti stu den tus, dės ty to jus ir pa gal bi nį per so na lą). Pa bai go je ke li pa ta ri mai lie tu vių kal bos plėt ros pla no ren gė jams: No rint iš si kel ti tiks lus ir su si pla nuo ti veik las, kaip juos pa siek ti, rei kia su si da ry ti tiks lų lie tu vių kal bos pa dė ties vi so se var to ji mo sri ty se vaiz dą. Vi zi jos ir tiks lai tu ri bū ti pa rem ti kon kre čiais veik los planais, pa tvir tin tais vals ty bi niu lyg me niu. Tu ri bū ti už tik rin ta fi nan si nė vals ty bės pa ra ma tiems veik los pla nams įgy ven din ti. Vi sas plėt ros pla nas ir kiek vie na veik la tu ri tu rė ti kon kre tų at sa kin gą as me nį. Rei ka lin ga nuo la ti nė ste bė se na ar tiks lai lai kui bė gant ir be si kei čiant vi suo me nei vis dar ak tu a lūs, ar veik los pa kan ka mai už tik ri na, kad bū tų pa siek ta už si brėž tų tiks lų ir pan. In for ma vi mo po rei kis pa lai ky ti dis ku si jas kal bos klausi mais, in for muo ti mo kes čių mo kė to jus, taip už tik ri nant visuo me nės ir žmo nių pa si ten ki ni mą pla nuo ja mo mis veik lo mis. Lin kiu sėk mės lie tu vių kal bos plėt ros pla no ren gė jams. Vals ty bi nė kal ba Lat vi jo je: Ag ris TI MUŠ KA Lat vi jos vals ty bi nės kal bos cen tro di rek to riaus pa va duo to jas Pa grin di nis mū sų kal bą regu liuo jan tis do ku men tas yra Kon sti tu ci ja, ku rio je nu maty ta, kad lat vių kal ba yra oficia li vals ty bi nė Lat vi jos Respub li kos kal ba. Taip pat tu rime Vals ty bi nės kal bos įsta tymą, ku ris pri im tas 1999 m., o įsi ga lio jo 2000 m. rug sė jį. Mi nist rų ka bi ne tas yra sufor ma vęs dau gy bę reg la men tų bei Vals ty bi nės kal bos gai res pas ta ra jam de šimt me čiui. Lat vių kal ba yra Lat vi jos Res pub li kos vals ty bi nė kal ba, ji skir ta in teg ra ci jai ir yra na cio na li nės ta paty bės pa grin das bei pa sau li nio kul tū ri nio pa vel do da lis. Lat vi ja yra at sa kin ga už lat vių kal bos iš sau go ji mą, vys ty mą, Lat vi jos vi suo me nę ir bū si mas Lat vi jos kar tas. Pa grin di nės vals ty bi nės lat vių kal bos įgy ven di ni mo kryp tys: tei si nė kryp tis sie kia ma įsta ty mais ir ki tais tei sės ak tais už tikrin ti vals ty bi nės kal bos sta tu są; pe da go gi nė kryp tis su si ju si su lat vių kal bos mo ky mu ir už tik ri ni mu Lat vi jos ma žu mų gru pėms; ling vis ti nė kryp tis, su si ju si su įvai riais ty ri mais, švie ti mu. Pagrin di niai vals ty bi nės kal bos ele men tai yra kal bi niai įgū džiai, kal bos var to ji mas ir po žiū ris į kal bą. Pas ta ruo ju me tu pa ste bi ma, kad jau ni mas vis ma žiau var to ja vals ty bi nę kal bą m. bu vo už baig ta re for ma, su si ju si su ma žu mų gru pių švie ti mu, ir įtvir tin tas dvi kal bis švie ti mas. Latvi ja tu ri vien ti są švie ti mo sis te mą. Mo kyk lo se tai ko mi tie pa tys švie ti mo stan dar tai dės tant įvai rius da ly kus nuo 1 iki 12 kla sės. Šiuo me tu pla nuo ja mi ki ti žings niai, su si ję su dvi kal biu švie ti mu m. įvy ko ne ma žai svar bių pa si kei ti mų, su si ju sių su na cio na li nio švie ti mo po li ti ka, švie ti mo sis te mos for ma vi mu, plėt ra. Įvyk dy ta Švie ti mo tu ri nio ma žu mų gru pėms re for ma. Siekia ma už tik rin ti švie ti mą įvai rioms vi suo me nės gru pėms. Tuo tiks lu bu vo at nau jin ti mo ky mo va do vė liai. Nuo 1998 m. spa lio mėn. bu vo įtvir tin tas nau jas Švie ti mo įsta ty mas, ku ria me panai kin ta mo kyk lų seg re ga ci ja. Sie kiant, kad ma žu mų švie ti mas bū tų sėk min gas, rei kia tin ka mai pa reng tų mo ky to jų. Taip pat bū ti na iš leis ti va do vė lių, pa gal bi nių mo ky mo prie mo nių, at liep ti mo ki nių lū kes čius. Vi sa tai pa ska ti no tai ky ti kal bų tech no lo gijas. Kal bos šian dien pa ti svar biau sia ben dra vi mo prie mo nė. Renatos Česnavičienės nuotr. pro ble mos ir per spek ty vos Žo dy nai, gra ma ti kos, pa gal bi nės mo ky mo prie mo nės ir pan. tu ri bū ti at nau jin ti ir ati tik ti šiuo lai ki nius rei ka la vi mus. Trūksta ir ko ky biš kos ter mi no lo gi jos plėt ros. Sie kia ma iš spręs ti šią pro ble mą, pri ėmus nau ją Ter mi no lo gi jos įsta ty mą, ku ris jau yra pa reng tas. Lau kia ma, kol jį bus ga li ma pa tvir tin ti ir įgy ven din ti. Mū sų tiks las, kad lat vių kal ba plės tų si ir bū tų kon ku ren cin ga pa sau ly je. Kal bų kon ku ren ci ja jau čia ma ir da bar tai vis la biau pa ste bi ma, kai ko mu ni ka ci jai pa si ren ka ma ki ta, o ne lat vių kal ba. Tai gi mums itin svar bu iš sau go ti kal bos uni ka lu mą m. bu vo ap klaus ti Lat vi jos kal bos cen tro eks per tai. Nu sta ty ta ir pa brėž ta, kad lat vių kal bą stip riai vei kia švie ti mo sis te ma ir ži niask lai da. Šie du veiks niai ke lia pa grin di nius iššū kius lat vių kal bai. Kal bos pres ti žą dau giau sia for muo ja lat vių po li ti kai, vals ty bi nių, kul tū ros ins ti tu ci jų at sto vai, ku rie la biau lin kę var to ti ru sų, o ne lat vių kal bą. Di džiau sia pro ble ma, su siju si su lat vių kal bos var to ji mu, pa ste bi ma vie ša ja me sek to riu je ir ver sle. Nors lai ko me pri ori te tu tai, kad pa slau gos tei kia mos vals ty bi ne kal ba, ži no ma, mo kė ti ke le tą kal bų pra na šu mas. Pra ėju siais me tais Ad mi nist ra ci nis teis mas pri ėmė spren di mą dėl lat ga lių kal bos tai yra vie na iš mū sų tar mių. Teis mo sprendi mu bu vo nu tar ta, kad žmo nės tu ri tei sę ben drau ti su ins ti tu cijo mis šiuo dia lek tu, ta čiau ins ti tu ci jos nė ra įpa rei go tos at sa ky ti be si krei pian tiems as me nims šiuo dia lek tu. Pra ėju siais me tais taip pat bu vo pri im tas įsta ty mas, nu ma tantis rei ka la vi mus parla men to na riams tu rė ti aukš čiau sius vals ty bi nės kal bos įgū džius, o šie met Mi nist rų ka bi ne tas pri ėmė tam tik rus reg la men tus dėl kal bos var to ji mo sklei džiant vie šą ją in for ma ci ją. Tai gi mū sų vals ty bi nės kal bos po zi ci jos yra vys to mos ir stip ri na mos įvai rio se sri ty se. Pa ste bė jo me, kad lat vių kal bos var to to jų įgū džiai pas ta ruo ju me tu pa ge rė jo. Bu vo nu sta ty tos pa grin di nės kal bos var to ji mo pro ble mos, bet ma no ma, kad latvių kal bos var to ji mo ko ky bė yra pa kan ka mai aukš ta. Sėk min gai įgy ven di no me Švie ti mo tu ri nio re for mą. At ei ty je siek si me ska tin ti tei gia mą kal bi nį po žiū rį, stip rin ti vals ty bi nės kal bos sta tu są švie ti mo sis te mo je ir už tik rin ti dvikal bį švie ti mą, o Lat vi jos ži niask lai do je už tik rin ti lat vių kal bos var to ji mą. 11

12 Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Pran cū zų kal bos po li ti ka Žanas FRAN SUA BAL DI (Je an-françois Bal di) Pran cū zų kal bos ir Pran cū zi jos kal bų ge ne ra li nės de le ga ci jos pir mi nin ko pa va duo to jas glo ba li za ci jos kon teks te Renatos Česnavičienės nuotr. Rei kia kal bė ti apie glo bali za ci ją, ska ti nan čią priešta rin gas ten den ci jas. Vie na ver tus, mes jau čia me ten denci ją ieš ko ti uni ver sa lios kalbos, t. y. var to ti an glų kal bą, ki ta ver tus, taip pat jau čia me ten den ci ją kal bė ti sa vo kal ba tam, kad su tvir tin tu me ta pa ty bę. Pran cū zi jo je ga li ma jaus ti tam tik rą su sier zi ni mą, kad pran cū zų kal ba per ne lyg sau go ma, bet kar tu la bai jaut riai re a guo ja ma į an glų kal bos vy ra vi mą. Kai ku rie žmo nės itin bran gi na pran cū zų kal bą ir yra tik ri pu ris tai, o ki ti sa ko, kad pran cū zų kal ba yra at gy ve na ir dar be ji ne naudin ga. Tam, kad bū tų su de rin ti to kie prieš ta rin gi tei gi niai, tu ri me kal bos var to ji mo po li ti ką, skir tą pi lie čių po rei kiams ten kin ti. No ri me, kad mū sų pi lie čiai jaus tų ry šį su pran cū zų kal ba ir tas ry šys bū tų pa rem tas pa gar ba ir blai viu pro tu. Yra du pa grin di niai rams čiai: tei si nės nuo sta tos, nu ro dan čios, kaip tu ri bū ti var to jama pran cū zų kal ba ir kaip ji tu ri bū ti tur ti na ma bū ti na pa da ry ti taip, kad kal ba ati tik tų šių die nų re a li jas. Šie du rams čiai su da ro ben drą sis te mą ir vie nas ki tą pa pil do. Vals ty bė at lie ka ypa tin gą vaid me nį jau daug am žių mes rūpi na mės sa vo gim tą ja kal ba. Mi nė ti ni du mo men tai: 1539 m., kai bu vo iš leis tas po tvar kis, ku ria me tei gia ma, kad pran cū zų kal ba yra ofi cia li tei si nė ir ad mi nist ra ci nė kal ba, ir 1992 m., kai Prancū zi jos Kon sti tu ci jo je at si ran da nuo sta ta, kad pran cū zų kal ba yra ofi cia li Pran cū zi jos Res pub li kos kal ba. Tarp šių dvie jų da tų kal ba nuo lat vys tė si ir vai di no itin svar bų vaid me nį for muo jant kal bos ta pa ty bę. Kon sti tu ci nės ta ry bos tei gi mu, po 1992 m. gali me da ry ti to kias iš va das: Pran cū zi jos val džios ins ti tu ci jos tu ri var to ti pran cū zų kal bą. Tai reiš kia, kad ir as muo, ben drau jan tis su val džios ins ti tu ci jo mis, tu rė tų var to ti pran cū zų kal bą, bet mes ne ga li me jo pri vers ti tai da ry ti, to dėl ga li mas ki tas va rian tas do ku men to ver ti mas. Tik pran cū ziš kas do ku men to ver ti mas yra trak tuo ja mas kaip ori gi na las ir gin čo at ve ju re mia ma si bū tent juo. Ki ta ver tus, ši nuo sta ta ne ga li ri bo ti žo džio ir ver slo lais vės. Dėl to Kon sti tu ci nė ta ry ba iš aiš ki no, kad te le vi zi ja ir ra di jas ne pri va lo var to ti mi nis te ri jų nu ma ty tos ter mi ni jos. Dar vie nas įsta ty mas tei gia, kad vals ty bės tar nau to jai tu ri kalbė ti pran cū ziš kai ir jų pran cū zų kal ba pri va lo bū ti pa vyz di nė. Ga li ma sa ky ti, kad tei si nė ba zė yra iš sa mi, bet esa ma žmo nių, ku rie šią sis te mą kri ti kuo ja ir blo gai su pran ta, aiš kin da mi, kad įsta ty mai drau džia ki tas kal bas. Iš tie sų taip nė ra, bet pir me ny bę tei kia me pran cū zų kal bai kul tū ri nė je, pro fe si nė je ir ki to se plotmė se. Rū pi na mės, kad pi lie čiai tu rė tų tei sę kal bė ti pran cū ziš kai. La bai svar bu, kad var to ji mo sri ty je, pa vyz džiui, ant pro duk tų, ku riuos per ka me, bū tų pa teik ta in for ma ci ja pran cū ziš kai. Tai yra mū sų in te re sas, nes sie kia me, kad žmo nės tiks liai ži no tų to pro duk to su dė tį. Ki ta ver tus, rū pi na mės ir dar buo to jų tei sė mis, to dėl dar bo tvar kos tai syk lės tu ri bū ti pa teik tos pran cū ziš kai. Pran cū zų kal ba tu ri bū ti var to ja ma ra di ju je ir te le vi zi jo je, bet čia ne tai ko mas ko ky bi nis rei ka la vi mas. Su tei kia me vi siš ką tei sę as me niui pa teik ti sa ve taip, kaip jam at ro do tin ka miau sia. Kai ne si lai ko ma rei ka la vi mų, ga li bū ti tai ko mos sank ci jos. Pa vyz džiui, 750 eu rų yra di džiau siai bau da, ku rią ga li ma gau ti už tai, kad in for ma ci ja pa teik ta ne pran cū ziš kai. Vy riau sy bė vie ną kar tą per me tus tu ri at si skai ty ti par la men tui už tai, kaip yra tai ko mas tei sy nas. Su si du ria me ir su pro ble mo mis. Daž nai jos su si ju sios su žinių įgi ji mu ir per da vi mu. Nu ma to ma, kad pran cū zų kal ba yra kon kur sų, eg za mi nų, mo ky mo si kal ba. Jei gu moks li niai teks tai ra šo mi ki ta kal ba, tai bent jau san trau ka bū ti nai tu ri bū ti pa ra šy ta pran cū ziš kai. Ne pai sant šių nuo sta tų, mū sų pa dė tis nė ra to kia, kaip, pa vyz džiui, Olan di jo je, Vo kie ti jo je ar Skan di na vi jo je. Šio se ša ly se ma gist ro stu di jos vyks ta už sie nio kal ba, o mū sų ša ly je to dar nė ra, bet aukš to sios mo kyk los jau čia stip rią an glų kal bos įta ką. Re mian tis ty ri mais, 80 proc. ver slo mo kyk lų paskai tas skai to an gliš kai. Tam, kad dės ty mas an glų kal ba bū tų le ga lus, rei kė jo Vy riau sy bei su švel nin ti įsta ty mą. Da bar įsta tymas su tei kia tei sę pa skai tų klau sy tis ir at sa ki nė ti an gliš kai, bet tie stu den tai, ku rie ne ga li įro dy ti, kad mo ka pran cū zų kal bą, pri va lo jos mo ky tis. Čia iš ky la kal bos ko ky bės, funk cio na lu mo ir mo ky mo ko ky bės klau si mai. Ver slo sri ty je taip pat su si du ria me su sun ku mais. Šio je sri ty je vis daž niau kal ba ma an glų kal ba. Pa si ro do, kad, jei gu no ri me už im ti pa rei gas tam tik ro je ver slo sri ty je, yra da ro mas spaudi mas kal bė ti ir ra šy ti an gliš kai. Pa gal 2007 m. at lik tą ty ri mą, ga li ma sa ky ti, kad kas ket vir tas dar buo to jas pri va lo kal bė ti ar ra šy ti an gliš kai. At ro dy tų, kad tai tei gia mas da ly kas, nes mū sų įmo nių kon ku ren cin gu mas di dė ja, taip pat tam pa me at vi res ni pa sau liui, ta čiau su si du ria ma su si tu a ci jo mis, kai as me nys sa ko ken čian tys nuo da ro mo spau di mo mo kė ti an glų kal bą. Taip pat yra to kių dar bo vie tų, kur iš es mės ne pri rei kia an glų kal bos, bet įsi dar bi nant rei ka lau ja ma ją mo kė ti. Pa pras tai po kal biai su dar buo to jais, sie kiant įver tin ti jų pa da ry tą pa žan gą, vyks ta an glų kal ba. Tai taip pat yra ne igia mas da ly kas, nes ga li pa si ro dy ti, kad tik ri na mi ne dar buo to jo ge bė ji mai at lik ti dar bus, o ge bė jimas kal bė ti an gliš kai. Fran ko fo nai reiš kia tam tik rą su si rū pi ni mą pran cū zų kal ba, nes mū sų ša ly je ma to ma daug an gliš kų už ra šų, par duo tu vių ar ki tų įstai gų pa va di ni mų. At ro do, lyg tai reikš tų, kad pran cū zų kal ba ne pa jė gi at spin dė ti šian die ni nės re a ly bės, to dėl bū ti na tur tin ti pran cū zų kal bą. Tai gi ter mi no lo gi jos dar bas mums yra ypač svar bus. Kas met su ku ria ma apie 300 nau jų ter mi nų, ku rie yra skel bia mi viešai. Jie pri va lo mi var to ti vals ty bės ins ti tu ci jo se, bet ne bū ti ni pri va čio je erd vė je. Jie itin svar būs spe cia lis tams, ypač ver tė jams, ku riems bū ti na tu rė ti tiks lius ter mi nų ati tikme nis. Vals ty bės ir įsta ty mo ne pa kan ka šiam di de liam dar bui at lik ti. Kal bos at ei tis pri klau so nuo in di vi du a laus pa si rin ki mo ir nuo ko lek ty vios va lios. Tu ri me sau go ti sa vo kal bą, bet kar tu prancū zų kal bos po li ti ka tu ri de rė ti su kal bų įvai ro ve. 12 Priedą parengė informacinio leidinio Švietimo naujienos vyr. redaktorė Zina Rimgailienė, korespondentė Aušra Židžiūnienė, kalbos redaktorė Ramutė Pinkevičienė, maketuotoja Eglė Lesniauskienė. Tel. (8 5) , el. p.

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul tū rai Drau go šimt me čio ke lias tu ri di de lės

Detaliau

ISSN ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS /351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vij

ISSN ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS /351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vij ISSN 1648-5874 ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS 2015 7/351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vijeikytės nuotraukos Lituanistinės mokyklos jau veikia

Detaliau

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų ap žval ga...2 Pasaulis be sienų...4 XV pa sau lio

Detaliau

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa s

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa s Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa siū ly mas Di dy sis šešta die nis, 1992 m. Ap link

Detaliau

Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne

Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne pa ten kin ti ša lies įvaiz džiu už sie ny je. Iš tik

Detaliau

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro medaliai lietuviams Kovo 28 balandžio 5 d. Mursijos mieste

Detaliau

Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1

Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1 Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1 2 šei mos vertybės 3 Robin Sharma šeimos VERTYBĖS Kaip atskleisti savo vaikų talentus ir gebėjimus, užauginti išmintingus ir stiprius dvasia 4 šei mos vertybės 5 Vers ta

Detaliau

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nu

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nu Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nuo li jos įsta tuo se yra pa žy mė ta, kad jos na riai tarp ki tų tiks lų rū pi na si ir spau

Detaliau

1 Giesmė apie kryžius

1 Giesmė apie kryžius Giedrius Kurevičius PAGONIŲ GIESMĖS Kantata mišriam chorui, soranui ir sioniniam orkestrui KLAVYRAS (1969 m., korekcija 1976 m.) PAGONIŲ GIESMĖS Kantata mišriam chorui, soranui ir sioniniam orkestrui

Detaliau

2009 M. 04/472 ISSN Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 t

2009 M. 04/472 ISSN Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 t 2009 M. 04/472 ISSN 1732-0135 Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 tėvynėje Fo ru mas lie tu vių iš ei vi jos spau dai...

Detaliau

laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks č

laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks č laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks čiau jei ir ne ki ken da vau, tai tik rai už gry ną

Detaliau

Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o ga

Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o ga Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o gal pra si dė jo? At ėjo lai kas im tis at sa ko my bės

Detaliau

ISSN KULTŪROS SAVAITRAŠTIS / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio t

ISSN KULTŪROS SAVAITRAŠTIS / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio t www.zemsaulute.blogspot.com ISSN 1822-6817 KULTŪROS SAVAITRAŠTIS 2019 02 08 / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio te kos ju bi lie jų švęs ki me kar tu! 1939 m., kai

Detaliau

ISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos

ISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos www.zemsaulute.blogspot.com ISSN 1822-6817 2019 03 08 / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak to sig na ta rams skir ta

Detaliau

56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the

56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the 56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the stagnation all of a sudden changed into freedom of

Detaliau

2019 m. gegužės 10 d. / penktadienis / Nr. 36 (4156) / ISSN / KAINA: 0,70 Eur 5PSL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽSIENYJE BE LIETUVIŠK

2019 m. gegužės 10 d. / penktadienis / Nr. 36 (4156) /   ISSN / KAINA: 0,70 Eur 5PSL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽSIENYJE BE LIETUVIŠK / penktadieni / Nr. 36 (4156) / www.antaka.info IN 1648-1895 / KAINA: 0,70 Eur 5PL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽIENYJE BE LIETUVIŠKO PAO LENGVIAU PAMIRŠ LIETUVĄ. VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTI Laikrašti leidžiama

Detaliau

2016 m. kovo 5 d. / šeštadienis / Nr. 26 (3747) / ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI J

2016 m. kovo 5 d. / šeštadienis / Nr. 26 (3747) /   ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI J / šeštadieni / Nr. 26 (3747) / www.antaka.info ISSN 1648-1895 / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI JAM PRIREIKIA JŪSŲ DĖMESIO! VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Laikrašti leidžiama

Detaliau

(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi j

(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi j (Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi jos praei tį su da bar ti mi su jun gia dva rai p. 8

Detaliau

Neuro_2012_Nr1.vp

Neuro_2012_Nr1.vp Originalûs moksliniai darbai Iðsëtine skleroze ir epilepsija serganèiø asmenø kognityviniø funkcijø ypatumai R. Margevièiûtë* G. Kaubrys** J. Liutkienë*** R. Mameniðkienë** A. Bagdonas**** *Uni ver sity

Detaliau

Neuro_2010_Nr2.vp

Neuro_2010_Nr2.vp D. Butvilas* A. Kriðèiûnas* M. Endzinienë** G. Jurkevièienë** B. Ðvedaitë-Sakalauskë*** *Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika **Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinika ***Vilniaus

Detaliau

IN MEMORIAM Paulius NORMANTAS ( ) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet

IN MEMORIAM   Paulius NORMANTAS ( ) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet https://doi.org/10.24101/logos.2017.21 Paulius NORMANTAS (1948 06 08 2016 01 07) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet Paulius Mormantas was born in Kalniškės (Akmenė district). In 1974,

Detaliau

Neuro_2011_Nr4.vp

Neuro_2011_Nr4.vp Apþvalginiai moksliniai straipsniai A. Jasionis* R. Kaladytë-Lokominienë** * Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ** Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika

Detaliau

Neuro_2012_Nr2.vp

Neuro_2012_Nr2.vp Originalûs moksliniai darbai Nusiskundimø atmintimi ir nuovargiu ryðys su objektyviomis kognityvinëmis funkcijomis, nuovargiu ir depresija, sergant iðsëtine skleroze R. Kizlaitienë V. Budrys G. Kaubrys

Detaliau

Neuro_2010_Nr4.vp

Neuro_2010_Nr4.vp Lengvo kognityvinio sutrikimo diagnostika Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikose 2003 2009 metais B. Viesulaitë* G. Kaubrys* E. Audronytë** S. Þalienë** *Vilniaus universiteto Medicinos

Detaliau

Neuro_2011_Nr2.vp

Neuro_2011_Nr2.vp Originalûs moksliniai darbai Benzodiazepinø iðraðymo ir vartojimo tendencijos tarp pacientø, hospitalizuotø á Psichiatrijos skyriø A. Deksnytë* V. Danilevièiûtë** R. Aranauskas* G. Keburytë*** *Vilniaus

Detaliau

Neuro_2010_Nr3.vp

Neuro_2010_Nr3.vp Leigh sindromas: mitochondrinë liga dël piruvato dehidrogenazës trûkumo, literatûros apþvalga ir atvejo apraðymas R. Samaitienë* B. Tumienë** D. Palionis*** J. Grikinienë* N. Valevièienë*** J. Songailienë**

Detaliau

Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015

Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015 Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015 Tėvynei giedu naują giesmę Lotyniškai Lietuviškai Komentaras

Detaliau

Reklaminių pozicijų įkainiai KLAIPĖDA 2017 m.

Reklaminių pozicijų įkainiai KLAIPĖDA 2017 m. Reklaminių pozicijų įkainiai 207 m Srautai Per 206 metus AKROPOLIUOSE pirko ir pramogavo daugiau kaip 48,3 mln žmonių Kodėl verta rinktis AKROPOLIO reklamines pozicijas? 2 3 4 5 6 Kontaktų skaičius yra

Detaliau

Neuro_2009_Nr2.vp

Neuro_2009_Nr2.vp Originalûs moksliniai darbai Trauminës vaikø smegenø komos kiekybiniø neurofiziologiniø pakitimø ir sàmonës atsikûrimo koreliacijos tyrimai R. Liesienë* V. Liesienë** I. Ulozienë*** M. Þakevièius**** *Kauno

Detaliau

Neuro_2007_Nr4.vp

Neuro_2007_Nr4.vp Medicinos istorija ir menas 87-asis þmogënukas aðtuoniamilijoniniame New Yorke, arba kuo sirgo Antanas Garðva? Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Santrauka.

Detaliau

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Lab_Med_2011_Nr2.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2011, t. 13, Nr. 2(50), p. 86 94. Laboratoriniø ëminiø ëmimo ir interpretavimo ypatumai pacientø poþiûriu Linas Pauliukënas 1 Daiva Andriukaitienë

Detaliau

JMD_29.indb

JMD_29.indb KLIENTO SAVIREALIZACIJA KAIP SOCIALINIO DARBO TIKSLAS: PAMATINIAI SOCIALIN S PAGALBOS PRINCIPAI Donata Petružyt Vilniaus universitetas vadas Ar mintis, jog socialinio darbo tikslas savirea li za ci ja,

Detaliau

Neuro_2014_Nr4.vp

Neuro_2014_Nr4.vp Neatsakyti klausimai apie kritiniø bûkliø neuroraumeniná paþeidimà I. Sereikë* A. Klimaðauskienë* D. Jatuþis* A. Klimaðauskas** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos

Detaliau

Neuro_2004_Nr1.vp (Read Only)

Neuro_2004_Nr1.vp (Read Only) Erkinio encefalito klinika ir liekamieji reiðkiniai didelio endemiðkumo Lietuvos regione A. Mickienë* A. Laiðkonis* G. Günther** S. Vene*** Å. Lundkvist*** L. Lindquist**** *Kauno medicinos universiteto

Detaliau

Neuro_2004_Nr4.vp (Read Only)

Neuro_2004_Nr4.vp (Read Only) Alkoholio vartojimas ir galvos smegenø insulto rizika. Literatûros apþvalga Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Santrauka. Al ko ho lio var to ji mas yra pla èiai pa plitæs pa

Detaliau

Neuro_2013_Nr1.vp

Neuro_2013_Nr1.vp Originalûs moksliniai darbai Epilepsija serganèiø þmoniø asmenybës savybës V. Jurkuvënas* R. Mameniðkienë** A. Bagdonas*** *Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedra

Detaliau

Lab_Med_2013_Nr1.vp

Lab_Med_2013_Nr1.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2013, t. 15, Nr. 1(57), p. 45 49. Serumo triptazë anafilaksijos ir mastocitozës þymuo (þvalgomasis tyrimas) Gediminas Vaitënas 4 Loreta Bagdonaitë

Detaliau

Neuro_2011_Nr1.vp

Neuro_2011_Nr1.vp Klinikiniai atvejai Galvos smegenø veniniø anèiø trombozë: trys klinikiniai atvejai ir literatûros apþvalga R. Gleiznienë* U. Matyþenok* T. Bagavièius* R. Nylander** *Lietuvos sveikatos mokslø universiteto

Detaliau

Neuro_2004_Nr2.vp (Read Only)

Neuro_2004_Nr2.vp (Read Only) Botulino toksino veiksmingumas ir saugumas gydant idiopatinæ kaklinæ distonijà A. Klimaðauskienë* V. Budrys* V. Keris** I. Supe*** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos

Detaliau

Neuro_2009_Nr2.vp

Neuro_2009_Nr2.vp Klinikiniai atvejai Galimai su mikoplazmine infekcija susijæs ûminis skersinis mielitas S. Taroza V. Ðiaudytienë K. Petrikonis Kauno medicinos universiteto klinikø Neurologijos skyrius; Kauno medicinos

Detaliau

Neuro_2013_Nr1.vp

Neuro_2013_Nr1.vp Paþinimo ir motoriniø funkcijø ávertinimas prieð ir po miego arterijos stentavimo dël sunkaus laipsnio stenozës K. Ryliðkienë* N. Misonis** A. Tumlovskaja*** J. Parastajeva*** A. Liveikienë**** D. Jatuþis*

Detaliau

Neuro_2015_Nr1.vp

Neuro_2015_Nr1.vp Originalûs moksliniai darbai Kvëpavimo sutrikimø miego metu reikðmë naktiniø galvos smegenø infarktø atsiradimui D. Mataèiûnienë* G. Motiejûnas** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos

Detaliau

Neuro_2009_Nr1.vp

Neuro_2009_Nr1.vp Retrospektyvinë listeriniø meningitø studija suaugusiesiems ir literatûros apþvalga I. Tumosaitë* J. Pakalnienë** L. Ambraðka** K. Vieþelis*** A. Mickienë**** *Kauno medicinos universiteto Neurologijos

Detaliau

Lab_Med_2009_Nr2.vp

Lab_Med_2009_Nr2.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 29, t. 11, Nr. 2(42), p. 83 92. Pirmo ir antro tipo cukrinio diabeto laboratoriniø rodikliø analizë Klaipëdos universitetinëje ligoninëje Auðra Naruðevièienë

Detaliau

ITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik

ITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik ITC ISSN 2345-0991 LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas 1 2 3 4 5 6

Detaliau

OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES AUDINIŲ RAŠTUOSE

OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES AUDINIŲ RAŠTUOSE OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES TEKSTILĖS RAŠTUOSE Keturių pa okų iklas 2018 m. Pare gė Kau o Juozo Grušo e o gi azijos dailės okytoja ekspertė RASA KLINGAITĖ DAILĖTYRINĖ UŽDUOTIS I pa oka Susipaži

Detaliau

Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų tvarkos aprašas 1 priedas Duomenys apie ūkio subjektą:

Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų tvarkos aprašas 1 priedas Duomenys apie ūkio subjektą: Elektro energetiko įnių apkaito atkyri ir u apkaito atkyrimu uijuių reikalavimų tvarko apraša 1 prieda Duomeny apie ūkio ubjektą: Pavadinima Koda Buveinė adrea Telefona Faka Tinklalapi El. pašta Duomeny

Detaliau

Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenijus Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = & b 4 2 & b 4 2

Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenijus Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = & b 4 2 & b 4 2 Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenius Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = 78 1 1 birbynė birbynė birbynė Ten. birbynė Kb. birbynė b Armonika in F Ožragis,

Detaliau

2000 kcal mitybos planas moterims nuo 45 iki 65 met amžiaus* I diena Riebalai Angliavandeniai Sumuštiniai su olandišku s riu ir pomidorais Juoda duona 120 6,6 1,08 58,92 271,2 Olandiškas s ris 75 18,45

Detaliau

VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas , V. Kudirkos g. 18, LT Vilnius-9, tel. (8 5) , faks. (8 5) 268 8

VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas , V. Kudirkos g. 18, LT Vilnius-9, tel. (8 5) , faks. (8 5) 268 8 VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas 124110246, V. Kudirkos g. 18, LT-03105 Vilnius-9, tel. (8 5) 268 8202, faks. (8 5) 268 8311, el. p. info@registrucentras.lt, atsisk. s sk.

Detaliau

Neuro_2015_Nr4.vp

Neuro_2015_Nr4.vp Hipofizës adenomos pagrindiniø imunogenetiniø veiksniø analizë E. Zlatkutë* R. Liutkevièienë** B. Glebauskienë*** D. Þaliûnienë*** *Lietuvos sveikatos mokslø universiteto Medicinos akademija **Lietuvos

Detaliau

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS 2016-2017 M. M. Val vidurin s metodin taryba darb organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir ministro 2005 m. rugpj

Detaliau

Lab_Med_2014_Nr3.vp

Lab_Med_2014_Nr3.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2014, t. 16, Nr. 3(63), p. 111 115. Eteriniø aliejø poveikis dermatomikoziø sukëlëjams Eglë Gudeliûnaitë 1 Algimantas Paðkevièius 1, 2 1 Gamtos tyrimø

Detaliau

Varžyb 2017 m. Lietuvos šaški sporto varžyb kalendorius (04.13) Dalyviai Iš viso dalyvi skai ius Data (m nuo, diena) Pavadinimas Vykdymo vieta (baz )

Varžyb 2017 m. Lietuvos šaški sporto varžyb kalendorius (04.13) Dalyviai Iš viso dalyvi skai ius Data (m nuo, diena) Pavadinimas Vykdymo vieta (baz ) Varžyb 2017 m. Lietuvos šaški sporto varžyb kalendorius (04.13) Dalyviai Iš viso dalyvi skai ius Data (m nuo, diena) Pavadinimas Vykdymo vieta (baz ) Sportinink amžius Organizacija Lietuvoje vykdomo se

Detaliau

Lab_Med_2012_Nr3.vp

Lab_Med_2012_Nr3.vp MOKSLAS, TEORIJA IR PRAKTIKA SCIENCE, THEORY & PRACTICE Laboratorinë medicina. 2012, t. 14, Nr. 3(55), p. 154 164. Sepsio laboratorinës diagnostikos metodø apþvalga Raminta Jonikaitë 1 Silvija Kiverytë

Detaliau

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Lab_Med_2011_Nr2.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2011, t. 13, Nr. 2(50), p. 65 74. Blastø dauginio atsparumo vaistams tyrimo tëkmës citometru reikðmë diagnozuojant ûminæ leukemijà Miglë Janeliûnienë

Detaliau

Lab_Med_2014_Nr4.vp

Lab_Med_2014_Nr4.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 04, t. 6, Nr. 4(64), p. 8 86. Centrinës nervø sistemos toksoplazmozë þmogaus imunodeficito virusu uþsikrëtusiems pacientams: retrospektyvi klinikiniø

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA13) įgyvendinimas 217 218 m. m. Turinys 1. Studentų mobilumas - bendri duomenys - pagal šalis - pagal institucijas 2. Darbuotojų mobilumas -

Detaliau

knygelė liet.indd

knygelė liet.indd SVEIKI ATVYKĘ Į VALSTYBĖS PAŽINIMO CENTRĄ! 2016 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų ansamblyje atidaryto edukacinio centro vizija Lietuvos ateitimi tikintys ir ją aktyviai kuriantys, atsakomybę

Detaliau

( ( Pusryčiai Pietūs Vakarienė Patiekalas Amžiaus grupė (1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė (4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt.

( ( Pusryčiai Pietūs Vakarienė Patiekalas Amžiaus grupė (1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė (4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt. Pusryčiai Pietūs Patiekalas Amžiaus grupė 1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė 4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Tiršta perlinių kruopų

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt MOKYMO PROGRAMA DARBO IR ŠEIMOS SUDERINAMUMAS: MOKYMAI VISAI ŠEIMAI Ši mokymo programa parengta pagal EK Mokymosi visą gyvenimą programos Grundtvig projektą Darbo ir šeimos suderinamumas: mokymai visai

Detaliau

Microsoft Word Atplaukia-laivas-pilnas-2

Microsoft Word Atplaukia-laivas-pilnas-2 Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia Pradžia Giesmė Štai mirkčioja žvaigždės (TG 9) 1. Štai mirkčioja žvaigždės, o žemėj tamsu, Ramiai ilsis žmonės visi po darbų. Tiktai ties Betliejum sužibo žvaigždė,

Detaliau

I TURAS

I TURAS I TURAS 1 klausimas 1918 m. vasario 16 d. buvo pasiraš tas Lietuvos Nepriklauso ės aktas, kuriuo deklaruotas valst i gu o atkūri as. Jį pasirašė Lietuvos Tar os arių. Kokia e suvažiavi e ir kada uvo išri

Detaliau

PRATYBOS PASAULIO PAŽINIMAS Gegužė Mus supantys ženklai Ženklai mums padeda 1 Kokius ženklus derėtų pakabinti, kad pagerintume paveikslėliuose vaizduo

PRATYBOS PASAULIO PAŽINIMAS Gegužė Mus supantys ženklai Ženklai mums padeda 1 Kokius ženklus derėtų pakabinti, kad pagerintume paveikslėliuose vaizduo PASAULIO PAŽINIMAS Ženklai mums padeda Kokius ženklus derėtų pakabinti, kad pagerintume paveikslėliuose vaizduojamas situacijas. Užbaik sakinius. Ženklas nepadės, jei.. Kultūringas žmogus niekada... Kaip

Detaliau

Lea_LT_web.pdf

Lea_LT_web.pdf LIETUVOS EKONOMIKOS 11 11 LAPKRITIS ISSN 9-8358 (online) Turinys EKONOMIN S RAIDOS VERTINIMAS... 3 I. TARPTAUTIN APLINKA... 5 II. REALUSIS SEKTORIUS... 7 Visumin paklausa ir visumin pasi la... 7 Darbo

Detaliau

R G viesinimas.pdf

R G viesinimas.pdf Dviejų butų gyvenamojo namo (6.2.) Vilniaus m. sav., Vaivorykštės g. 9, rekonstravimo projektas. PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI OBJEKTAS: Dviejų buto gyvenamasis namas (6.2.) UŽSAKOVAS STATYBOS VIETA: PROJEKTO

Detaliau

lec10.dvi

lec10.dvi paskaita. Euklido erdv_es. pibr_ezimas. Vektorin_e erdv_e E virs realiuju skaiciu kuno vadinama Euklido erdve, jeigu joje apibr_ezta skaliarin_e sandauga, t.y. tokia funkcija, kuri vektoriu porai u; v

Detaliau

KP 2012 m. ataskaita

KP 2012 m. ataskaita PATVIRTINTA Var nos rajono savivaldyb s tarybos 2013 m. geguž s 28 d. sprendimu Nr. T-VII-712 VARöNOS RAJONO SAVIVALDYBöS 2010 2012 METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS PRIEMONIŲ PLANO ĮGYVENDINIMO ATASKAITA

Detaliau

V.Jonusio_veiklos programa_2

V.Jonusio_veiklos programa_2 Kandidato į Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentus LASF veiklos programa 2011-2014 metams Vilnius 2011 m. kovo 21 d. LASF veiklos programa 2011-2014 Tarptautin s automobilių federacijos (FIA)

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

Lab_Med_2016_Nr3.vp

Lab_Med_2016_Nr3.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2016, t. 18, Nr. 3(71), p. 118 122. Trumpø de novo iðkritø ir intarpø intensyvumo ávertinimas skirtinguose þmogaus genomo regionuose Laura Pranckënienë

Detaliau

metine_ataskaita_2016_new.cdr

metine_ataskaita_2016_new.cdr VEIKLOS ATASKAITA 2016 . PagrindinE informacija 1 iš 1 iš 1 iš 11 7 1 iš 4 1 iš 3 2016 20 2012 2013 2014 2015 2016 2016 m. Jaunimo linija sulaukė apie 196 tūkst. bandymų prisiskambin, iš kurių atsiliepė

Detaliau

Pavienio projekto PA (LT)

Pavienio projekto PA (LT) Autentiškas vertimas Ministro Pirmininko tarnybos Organizacinių reikalų valdyba 2011 03 25 LIETUVOS IR ŠVEICARIJOS BENDRADARBIAVIMO PROGRAMA LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS, KAIP NACIONALINöS

Detaliau

B T TAILANDAS

B T TAILANDAS B T 1 DIENA: BANKOKAS Bankokas yra vienas iš labiausiai besivystančių miestų pasaulyje, taip pat vienas iš stambiausių tarptau nių turizmo ir verslo centrų. Bankoke gyvena karališkoji šeima, įsikūrusi

Detaliau

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v 2015 m. sausis Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio valstybės WORL 580 Australija ir Okeanija AOCT 0 Pietų ir Vidurio Amerika SCAM 0 Šiaurės Amerika NAMR 0 JAV USA 0 Azija ASIA 0 Izraelis IL 0 Japonija

Detaliau

Uzsienieciu teisines padeties istatymas pakeistas

Uzsienieciu teisines padeties istatymas pakeistas DOCUMENT NO 1. LAW ON LEGAL STATUS OF ALIENS Įstatymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 73-2539 Neoficialus įstatymo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS DöL UŽSIENIEČIŲ TEISINöS PADöTIES 2004 m. balandžio

Detaliau

VALSTYBĖS ĮMONĖ REGISTRŲ CENTRAS Vinco Kudirkos g. 18-3, LT Vilnius, tel. (5) , faks. (5) , el.p. NEKILN

VALSTYBĖS ĮMONĖ REGISTRŲ CENTRAS Vinco Kudirkos g. 18-3, LT Vilnius, tel. (5) , faks. (5) , el.p. NEKILN VALSTYBĖS ĮMONĖ REGISTRŲ CENTRAS Vinco Kudirkos g. 18-3, LT-03105 Vilnius, tel. (5) 2688 262, faks. (5) 2688 311, el.p. info@registrucentras.lt NEKILNOJAMOJO TURTO REGISTRO CENTRINIO DUOMENŲ BANKO IŠRAŠAS

Detaliau

Microsoft Word - BX.doc

Microsoft Word - BX.doc STUMDOMŲ KIEMO VARTŲ AUTOMATIKA 1. Automatika (BX-A / BX-B); 2. Valdymo blokas; 3. Imtuvas; 4. Galinių išjung jų atramos 5. Dantytas b gis; 6. Raktas išjung jas; 7. Lempa; 8. Antena 9. Fotoelementai 10.

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 11 11 COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą

Detaliau

prkimu_taisykles_

prkimu_taisykles_ 1 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBöS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DöL VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBöS ADMINISTRACIJOS VIEŠŲJŲ SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2012 m. geguž s 23 d. Nr.

Detaliau

protokolas

protokolas Lietuvos automobilių sporto federacija LASF Tarybos pos džio Protokolas Nr. 5 2008.05.15 Dalyvauja: Prezidentas Romas Austinskas Tarybos nariai: Evaldas Torrau, Gintautas Firantas, Eduardas Jakas, Vladas

Detaliau

Pirkimo salygos telefono ir interneto 2011

Pirkimo salygos telefono  ir interneto 2011 PATVIRTINTA Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb s direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-121 (Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb s direktoriaus

Detaliau

719347LT

719347LT ASAMBLEA PARLAMENTARIA EURO LATINOAMERICANA EUROPOS IR LOTYNŲ AMERIKOS PARLAMENTINö ASAMBLöJA REZOLIUCIJA Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos energetikos politika remiantis Politinių reikalų, saugumo ir

Detaliau

Microsoft Word - Apibendrinimas pagal skundus del asmens kodo _galutinis_ doc

Microsoft Word - Apibendrinimas pagal skundus del asmens kodo _galutinis_ doc APIBENDRINIMAS DöL ASMENS KODO TVARKYMO PAGAL PATEIKTUS ASMENŲ SKUNDUS I. Apibendrinimo tikslas Asmens kodas pirmiausia yra asmens duomuo. Jis n ra priskiriamas prie ypatingų asmens duomenų, priešingai

Detaliau

ORGINALAS moklso metu UGDYMO PLANAS - Kopija

ORGINALAS moklso metu  UGDYMO PLANAS - Kopija PATVIRTINTA Šilutės žemės ūkio mokyklos direktoriaus 218 m. rugsėjo 4 d. įsakymu P2-112 V ŠILUTĖS ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO 218-219 MOKSLO METAIS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Detaliau

Microsoft Word - B AM MSWORD

Microsoft Word - B AM MSWORD 25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti

Detaliau

Priedai

Priedai Priedai Priedas Nr. 3 Įvesti duomenys Na- smūgių dažnumas į 1km' Na= 2 v 4 4 C2= 1 - objekto konstrukcija L- objekto ilgis L= 24 C3= 1 - objekto vertė W- objekto plotis W= 12 C4= 1 - žmonių kiekis objekte

Detaliau

Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvi

Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvi Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių reikšmę bei darybą ir visi

Detaliau

Lietuvos korupcijos žemėlapis m. GYVENTOJŲ IR VERSLO ATSTOVŲ KORUPCIJOS VERTINIMŲ IR PATIRTIES TYRIMAI

Lietuvos korupcijos žemėlapis m. GYVENTOJŲ IR VERSLO ATSTOVŲ KORUPCIJOS VERTINIMŲ IR PATIRTIES TYRIMAI Lietuvos korupcijos žemėlapis - 2004 m. GYVENTOJŲ IR VERSLO ATSTOVŲ KORUPCIJOS VERTINIMŲ IR PATIRTIES TYRIMAI Tyrimų rėmėjai: Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos

Detaliau

PDF Documents Complete Click Here & Upgrade Expanded Features Unlimited Pages KLAIP DOS MIESTO SAVIVALDYB S VIE OSIOS BIBLIOTEKOS IR JOS FILIAL 2000 m

PDF Documents Complete Click Here & Upgrade Expanded Features Unlimited Pages KLAIP DOS MIESTO SAVIVALDYB S VIE OSIOS BIBLIOTEKOS IR JOS FILIAL 2000 m KLAIP DOS MIESTO SAVIVALDYB S VIE OSIOS BIBLIOTEKOS IR JOS FILIAL 2000 m. VEIKLOS ATASKAITA Pareng direktor s pavaduotoja Eugenija Koveckien 1 Bendroji dalis 2001 metais Lietuvos kult ra, taip pat ir bibliotekos,

Detaliau

Galioja nuo TURINYS P. BENDROSIOS Draudimo apsaugos galiojimas Draudimo sutarties pasibaigimas ir pakeitimas 3 7. Bendros

Galioja nuo TURINYS P. BENDROSIOS Draudimo apsaugos galiojimas Draudimo sutarties pasibaigimas ir pakeitimas 3 7. Bendros Galioja nuo 2019-07-01 TURINYS P. BENDROSIOS 1 1 2. Draudimo apsaugos galiojimas 2 2 2 2 6. Draudimo sutarties pasibaigimas ir pakeitimas 3 7. Bendrosios i lygos 3 raustai rizikai 3 moka 3 4 4 12. Subrogacija

Detaliau

BZN Start straipsnis

BZN Start straipsnis Eglė Karpavičiūtė ir Renata Petraitytė.Asmeninio albumo nuotr. Sveikų saldumynų Skanu nu sumanytojos, Kaune gyvenančios Eglė Karpavičiūtė (24) ir Renata Petraitytė (23) kol kas viską gamina vienos pačios,

Detaliau

Microsoft Word - Biuletenis Nr 35 _8_.doc

Microsoft Word - Biuletenis Nr 35 _8_.doc ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS NAUJIENŲ BIULETENIS Nr. 8 (35) VALSTYBINö DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJA tai Lietuvos Respublikos Vyriausyb s įstaiga, įkurta 1997 m. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1996 m. spalio

Detaliau

2011 m. Administracin našta Informacinis mokomasis leidinys

2011 m. Administracin našta Informacinis mokomasis leidinys 20 m. Administracin našta Informacinis mokomasis leidinys Turinys. Dokumente vartojam santrump s rašas 5 2. vadas 7 3. Administracin s naštos nustatymo ir vertinimo metodika 8 4. Administracin s naštos

Detaliau