Moterų ir VYRŲ PADĖTIES SKIRTUMAI LIETUVOJE

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Moterų ir VYRŲ PADĖTIES SKIRTUMAI LIETUVOJE"

Transkriptas

1 Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija Factus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija MOTERŲ IR VYRŲ PADĖTIES SKIRTUMAI LIETUVOJE Tyrimo ataskaita 2017

2 Šioje ataskaitoje pateikiami 2017 m. lapkričio 26 d. gruodžio 4 d. atlikto kiekybinio tyrimo, kuriame apklausti 1210 Lietuvos gyventojai, rezultatai. Duomenų analizę atliko ir ataskaitą parengė: Dr. Rima Kalinauskaitė Statistinių duomenų surinkimą ir aprašą parengė: Dr. Gabija Jarašiūnaitė, Gintarė Jonušaitė, Eglė Večorskytė Leidžiama naudoti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija Factus , Kaunas 2

3 Turinys Paveikslų sąrašas... 5 Lentelių sąrašas... 9 Tyrimo metodika, organizavimas, atlikimas Tyrimo rezultatai Sociodemografiniai respondentų požymiai Požiūris į lygias vyrų ir moterų galimybes ir situacijos pokytį per pastaruosius metus Asmens galimybės savirealizuotis, užtikrintumas dėl ateities Galimybės pasiekti reikiamą vietą, lankytis renginiuose Asmens galimybės pailsėti, rūpintis sveikata Socialinių problemų Lietuvoje aktualumas Apie moterų situaciją (smurtą, persekiojimą, patyčias) artimoje aplinkoje Apie vyrų situaciją (smurtą, persekiojimą, patyčias) artimoje aplinkoje Apie šeimas, kuriose alkoholis, narkotikai, azartiniai žaidimai yra problema Požiūris į seksualumą ir seksualinių paslaugų teikimą Seksualinės prievartos ir seksualinio priekabiavimo patyrimas Požiūris į lyčių lygybę darbe ir siekiant karjeros Apie socialinę padėtį gyvenant poroje arba atskirai Požiūris į vyro socialinį vaidmenį šeimoje Galimybės ir požiūris į šeimos planavimą Vaidmenų skirtumai šeimoje Pilnų šeimų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus, skirtumai Asmens galimybės savirealizuotis, užtikrintumas dėl ateities Galimybės pasiekti reikiamą vietą, lankytis renginiuose Asmens galimybės pailsėti, rūpintis sveikata Požiūris į seksualumą Apie socialinę padėtį gyvenant poroje arba atskirai Požiūris į vyro socialinį vaidmenį šeimoje Galimybės ir požiūris į šeimos planavimą Vaidmenų skirtumai šeimoje Tyrimo išvados Duomenys iš statistinių šaltinių ir kitų tyrimų Alkoholio vartojimas Cigarečių vartojimas Narkotikų ir psichotropinių medžiagų paplitimas populiacijoje Prostitucija, prekyba žmonėmis

4 4.5. Nėščios moterys ir moterys su mažais vaikais Neįgaliųjų situacija Kaimo moterų padėtis Senyvo amžiaus žmonės Tautinės mažumos, romai Migracija ir imigracija

5 Paveikslų sąrašas 1 pav. Sociodemografiniai respondentų požymiai (lytis, amžius, išsimokslinimas, pajamos vienam ūkio nariui, šeiminė padėtis, nepilnamečių vaikų turėjimas, gyvenamoji vieta) pav. Kaip vertinate vyrų ir moterų lygybės situacijos pokyčius Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus? pav. Jūsų nuomone, vertinant visas gyvenimo sritis, kaip keitėsi vyrų ir moterų situacija Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus? pav. Respondentų, teigiančių, jog lyčių lygybės situacija per pastaruosius penkerius metus pagerėjo, sociodemografiniai požymiai pav. Respondentų, teigiančių, jog atotrūkis tarp vyrų ir moterų per pastaruosius penkerius metus sumažėjo, sociodemografiniai požymiai pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams dėl lygių teisių vyrams ir moterims pav. Pritarimas teiginiui Noriu, kad moterys turėtų lygias galimybes su vyrais pagal respondento sociodemografinius duomenis pav. Pritarimas teiginiui Moterų ir vyrų lygybė prie gero neprives pagal respondento sociodemografinius duomenis pav. Galiu teigti, kad realizuoju save kai asmenybę įgyvendinu savo norus ir svajones pav. Pritarimas teiginiui galiu teigti, kad realizuoju save kaip asmenybę įgyvendinu savo norus ir svajones pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Nepritarimas teiginiui galiu teigti, kad realizuoju save kaip asmenybę įgyvendinu savo norus ir svajones pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Jaučiuosi ramus ir užtikrintas dėl savo ateities pav. Pritarimas teiginiui Jaučiuosi ramus ir užtikrintas dėl savo ateities pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Nepritarimas teiginiui Jaučiuosi ramus ir užtikrintas dėl savo ateities pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Mano gyvenamoje vietovėje man reikiamą vietą (darbą, mokyklą, banką, polikliniką, rinkiminę apylinkę ir pan.) pasiekiu lengvai ir tai nesudaro didelių finansinių sunkumų pav. Pritarimas teiginiui Mano gyvenamoje vietovėje man reikiamą vietą pasiekiu lengvai ir tai nesudaro didelių finansinių sunkumų pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Nepritarimas teiginiui Mano gyvenamoje vietovėje man reikiamą vietą pasiekiu lengvai ir tai nesudaro didelių finansinių sunkumų pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Turiu visas galimybes lankytis kultūros renginiuose (koncertuose, kine, teatre, muziejuose ir kt.) pav. Pritarimas teiginiui Turiu visas galimybes lankytis kultūros renginiuose (koncertuose, kine, teatre, muziejuose ir kt.) pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Nepritarimas teiginiui Turiu visas galimybes lankytis kultūros renginiuose (koncertuose, kine, teatre, muziejuose ir kt.) pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie turimas galimybes pailsėti, rūpinimąsi sveikata pav. Pritarimas teiginiui Reguliariai, profilaktiškai rūpinuosi savo sveikata pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Turiu visas galimybes sportuoti, rūpintis fizine savo sveikata pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Turiu visas galimybes tinkamai pasirūpinti savo sveikata pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Esu finansiškai pajėgus įsigyti ir valgyti geros kokybės maistą pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Šiuo metu turiu puikų darbo-laisvalaikio balansą pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Esu finansiškai pajėgus keliauti, atostogauti bent kartą per metus užsienyje pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie socialinių problemų aktualumą pav. Patyčių mokykloje laikymas aktualia problema pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Psichologinio smurto artimoje aplinkoje laikymas aktualia problema pagal respondento sociodemografinius požymius

6 31 pav. Fizinio smurto prieš moterį laikymas aktualia problema pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Seksualinio priekabiavimo laikymas aktualia problema pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Grasinančių žinučių, el. laiškų, įžeidžių komentarų internete, susijusių su lytimi laikymas aktualia problema pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Diskriminacijos dėl lyties darbe laikymas aktualia problema pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Žinojimas apie moteris, kurių artimoje aplinkoje yra nesaugu pav. Žinau, asmeniškai pažįstu moterų, kurios patiria psichologinį smurtą artimoje aplinkoje pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Žinau, asmeniškai pažįstu moterų, kurios priverstos kęsti užgauliojimus, pažeminimą ar smurtą iš artimos aplinkos, nes neturi galimybių ir pajamų išeiti kitur pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Žinau, asmeniškai pažįstu moterų, kurios patiria fizinį smurtą artimoje aplinkoje pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Žinau, asmeniškai pažįstu moterų, kurios patiria psichologinį smurtą, persekiojimą iš savo buvusių partnerių/vyrų pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Žinau, asmeniškai pažįstu mergaičių/merginų, kurios patiria patyčias mokykloje pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Žinau, asmeniškai pažįstu merginų, moterų, kurios gauna grasinančių žinučių, el. laiškų, įžeidžių komentarų, susijusių su lytimi pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Žinojimas apie vyrus, kurių artimoje aplinkoje yra nesaugu pav. Žinau, asmeniškai pažįstu vyrų, kurie patiria psichologinį smurtą artimoje aplinkoje pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Žinau, asmeniškai pažįstu vaikinų, kurie patiria patyčias mokykloje pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Žinau, asmeniškai pažįstu vyrų, kurie priversti kęsti užgauliojimus, pažeminimą ar smurtą iš artimos aplinkos, nes neturi galimybių ir pajamų išeiti kitur pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Žinau, asmeniškai pažįstu vyrų, kurie patiria psichologinį smurtą, persekiojimą iš savo buvusių partnerių/moterų pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Žinau, asmeniškai pažįstu vyrų, kurie patiria fizinį smurtą artimoje aplinkoje pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Žinau, asmeniškai pažįstu vaikinų, vyrų, kurie gauna grasinančių žinučių, el. laiškų, įžeidžių komentarų, susijusių su lytimi pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Žinojimas apie šeimas, kuriose alkoholis, narkotikai, azartiniai žaidimai yra problema pav. Žinojimas apie šeimas, kuriose alkoholis ir/ar narkotikai yra problema pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Žinojimas apie šeimas, kuriose azartiniai žaidimai yra problema pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie moters seksualumą pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie seksualinių paslaugų teikimą už atlygį pav. Pritarimas teiginiui turi prisižiūrėti save ir būdama namuose atrodyti pasitempusi, būti pasidažiusi ir gražiai apsirengusi pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui turi siekti visuomet būti seksuali ir patraukli (gražiai rengtis, prisižiūrėti save, būti pasidažiusi ar pan.) pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Normalu, kad žiniasklaidoje ir reklamose moterys žymiai dažniau seksualizuojamos, vaizduojamos apnuogintos pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Pritariu prostitucijos įteisinimui Lietuvoje pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Nematau nieko blogo tame, jei kažkas nori teikti seksualines paslaugas, o kitas jas pirkti pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Visai pateisinu moteris/vyrus, jeigu jie karjerą daro per lovą pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Žinojimas apie moteris, kurios yra patyrusios seksualinę prievartą pav. Asmeninis seksualinio priekabiavimo patyrimas artimoje aplinkoje ir viešoje vietoje

7 62 pav. Pritarimas teiginiui Žinau, asmeniškai pažįstu moterų, kurios yra patyrę seksualinę prievartą pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Esu patyręs seksualinį priekabiavimą iš aplinkinių (pažįstamų, draugų, giminaičių, kaimynų, bendradarbių) pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Esu patyręs seksualinį priekabiavimą gatvėje, parduotuvėje, kitoje viešoje vietoje pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie moterų ir vyrų padėtį darbo aplinkoje pav. Pritarimas teiginiui Politikė moteris ne blogiau nei politikas vyras sprendžia/spręstų paskirtus klausimus pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Moteriai, norint būti vertinamai taip pat kaip vyrui, reikia stengtis žymiai daugiau pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Lietuvoje moterys ir vyrai turi vienodas galimybes darbe ir karjeroje pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Vyrai yra geresni vairuotojai nei moterys pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Iš savo patirties galiu teigti, jog būčiau pasiekęs daugiau, jeigu ne pareigos šeimai pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Vyrams tose pačiose pareigose keliami mažesni reikalavimai nei moterims pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Kas, respondento nuomone, gauna didesnį atlyginimą pav. Kiek didesnį atlyginimą, respondentų nuomone, gauna vyrai ir moterys pav. Nuomonės, jog vyrai gauna didesnį atlyginimą, pasiskirstymas pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Nuomonės, jog vyrai ir moterys už tokį patį darbą gauna vienodą atlyginimą, pasiskirstymas pagal lytį (lyginant su 2014 metais) pav. Nuomonės, jog vyrai ir moterys už tokį patį darbą gauna vienodą atlyginimą, pasiskirstymas pagal miestą/kaimą (lyginant su 2014 metais) pav. Nuomonės, jog tiek moterys, tiek vyrai gauna vienodas pajamas, pasiskirstymas pagal sociodemografinius požymius pav. Preferencijos vadovo lyčiai ( Asmeniškai labiau norėčiau turėti vadovą: ) pav. Asmeniškai labiau norėčiau turėti vadovą vyrą pagal sociodemografinius požymius pav. Preferencijos pagal darbuotojo lytį priimant į darbą pav. Nuomonės, kad vadovai į darbą linkę priimti vyrus, pasiskirstymas pagal sociodemografinius požymius pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiui Jeigu gyvenčiau atskirai nuo savo antrosios pusės mano socialinė padėtis (būstas, pajamos, galimybės būtiniems poreikiams, laisvalaikiui) būtų: pav. Respondentų, kurių padėtis gyvenant be antrosios pusės būtų p r a s t e s n ė, sociodemografiniai požymiai pav. Respondentų, kurių padėtis gyvenant be antrosios pusės būtų g e r e s n ė, sociodemografiniai požymiai pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie padėties skirtumus gyvenant su vyru/žmona ar be pav. Pritarimas teiginiui turi būti ekonomiškai nepriklausoma nuo vyro pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Moterys, gyvenančios su vyrais, turi geresnę finansinę, socialinę padėtį gali sau leisti daugiau pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui geriau turėti bet kokį vyrą/žmoną, nei jokio/-ios pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie vyro vaidmenį šeimoje pav. Pritarimas teiginiui taip pat turėtų daryti karjeros pertrauką ir imti tėvystės atostogų pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui privalo būti pagrindiniu šeimos maitintoju uždirbti ir išlaikyti šeimą pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pritarimas teiginiui Keistai atrodo vyrai, kurie gamina valgyti, skalbia, tvarko namus pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Pirmumo teikimas pirmo vaiko lyčiai ( Tiesą sakant, norėčiau (norėjau, būčiau norėjęs), kad mano pirmas vaikas būtų ) pav. Pritarimas teiginiui Turiu/turėjau visas galimybes (pvz., pakankamai žinių, finansų, atsakingą partnerį) planuoti šeimą, apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo

8 95 pav. Pritarimas teiginiui Abortai Lietuvoje turėtų būti uždrausti pav. Respondentų, turinčių galimybes planuoti šeimą, sociodemografiniai požymiai pav. Respondentų, kurie nepritaria abortų draudimui, sociodemografiniai požymiai pav. Pritarimas teiginiui Abortai Lietuvoje turėtų būti uždrausti pagal lytį (palyginimas su 2014 m. tyrimo duomenimis) pav. Ar dėl to, kad tenka prižiūrėti, slaugyti savo artimuosius, giminaičius jums teko atsisakyti darbo arba dirbti nepilną darbo laiką? pav. Asmenų, kuriems dėl artimųjų priežiūros, tenka atsisakyti dirbti ar rinktis dirbti ne pilną darbo dieną, sociodemografiniai požymiai pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiui moters priedermė gimdyti ir auginti vaikus pav. Pritarimas moters priedermė gimdyti ir auginti vaikus pagal respondento sociodemografinius požymius pav. Vaidmenų pasiskirstymas skirtingiems darbams šeimoje pav. Kaip skirstomos šeimos pajamos skirtingoms reikmėms pav. Kiek vidutiniškai laiko skiria įvairioms veikloms darbo ir savaitgalio dienomis, vidutinis laikas minutėmis pav. Kiek vidutiniškai laiko skiria įvairioms veikloms darbo dienomis, vidutinis laikas minutėmis. Pasiskirstymas pagal respondento lytį pav. Galiu teigti, kad realizuoju save kaip asmenybę įgyvendinu savo norus ir svajones pav. Jaučiuosi ramus ir užtikrintas dėl savo ateities pav. Pritarimas teiginiui galiu teigti, kad realizuoju save kai asmenybę įgyvendinu savo norus ir svajones pagal respondento šeimos sudėtį pav. Pritarimas teiginiui Jaučiuosi ramus ir užtikrintas dėl savo ateities pagal respondento šeimos sudėtį pav. Mano gyvenamoje vietovėje man reikiamą vietą (darbą, mokyklą, banką, polikliniką, rinkiminę apylinkę ir pan.) pasiekiu lengvai ir tai nesudaro didelių finansinių sunkumų pav. Turiu visas galimybes lankytis kultūros renginiuose (koncertuose, kine, teatre, muziejuose ir kt.) pav. Pritarimas teiginiui Mano gyvenamoje vietovėje man reikiamą vietą pasiekiu lengvai ir tai nesudaro didelių finansinių sunkumų pagal respondento šeimos sudėtį pav. Pritarimas teiginiui Turiu visas galimybes lankytis kultūros renginiuose (koncertuose, kine, teatre, muziejuose ir kt.) pagal respondento šeimos sudėtį pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie turimas galimybes pailsėti, rūpinimąsi sveikata pav. Pritarimas teiginiui Reguliariai, profilaktiškai rūpinuosi savo sveikata pagal respondento šeimos sudėtį pav. Pritarimas teiginiui Turiu visas galimybes sportuoti, rūpintis fizine savo sveikata pagal respondento šeimos sudėtį pav. Pritarimas teiginiui Turiu visas galimybes tinkamai pasirūpinti savo sveikata pagal respondento šeimos sudėtį pav. Pritarimas teiginiui Esu finansiškai pajėgus keliauti, atostogauti bent kartą per metus užsienyje pagal respondento šeimos sudėtį pav. Pritarimas teiginiui Esu finansiškai pajėgus įsigyti ir valgyti geros kokybės maistą pagal respondento šeimos sudėtį pav. Pritarimas teiginiui Šiuo metu turiu puikų darbo-laisvalaikio balansą pagal respondento šeimos sudėtį pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie moters seksualumą pav. Pritarimas teiginiui turi prisižiūrėti save ir būdama namuose atrodyti pasitempusi, būti pasidažiusi ir gražiai apsirengusi pagal respondento šeimos sudėtį pav. Pritarimas teiginiui turi siekti visuomet būti seksualia ir patrauklia (gražiai rengtis, prisižiūrėti save, būti pasidažiusi ar pan.) pagal respondento šeimos sudėtį pav. Pritarimas teiginiui Normalu, kad žiniasklaidoje ir reklamose moterys žymiai dažniau seksualizuojamos, vaizduojamos apnuogintos pagal respondento šeimos sudėtį pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie padėties skirtumus gyvenant su vyru/žmona ar be pav. Pritarimas teiginiui turi būti ekonomiškai nepriklausoma nuo vyro pagal respondento šeimos sudėtį pav. Pritarimas teiginiui Moterys, gyvenančios su vyrais, turi geresnę finansinę, socialinę padėtį gali sau leisti daugiau pagal respondento šeimos sudėtį pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie vyro vaidmenį šeimoje pav. Pritarimas teiginiui taip pat turėtų daryti karjeros pertrauką ir imti tėvystės atostogų pagal respondento šeimos sudėtį

9 131 pav. Pritarimas teiginiui privalo būti pagrindiniu šeimos maitintoju uždirbti ir išlaikyti šeimą pagal respondento šeimos sudėtį pav. Pritarimas teiginiui Turiu/turėjau visas galimybes (pvz., pakankamai žinių, finansų, atsakingą partnerį) planuoti šeimą, apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo pav. Respondentų, turinčių galimybes planuoti šeimą, skirtumai pagal šeimos sudėtį pav. Pritarimas teiginiui Abortai Lietuvoje turėtų būti uždrausti pav. Respondentų, kurie pritaria abortų draudimui, sociodemografiniai požymiai pav. Dalis asmenų, kuriems dėl artimųjų priežiūros tenka atsisakyti dirbti ar rinktis dirbti ne pilną darbo dieną pav. Asmenų, kuriems dėl artimųjų priežiūros tenka atsisakyti dirbti ar rinktis dirbti ne pilną darbo dieną, skirtumai pagal šeimos sudėtį...65 Lentelių sąrašas 1 Lentelė. Vaiko priežiūros darbų pasiskirstymas, proc. (palyginimas su kitų tyrimų duomenimis) Lentelė. Kiek vidutiniškai laiko skiria įvairioms veikloms darbo ir savaitgalio dienomis, vidutinis laikas minutėmis..55 9

10 Tyrimo metodika, organizavimas, atlikimas Tyrimo tikslas nustatyti Lietuvos moterų ir vyrų padėties skirtumus. Tyrimo objektas moterų ir vyrų padėtis. Tyrimo dalyviai pilnamečiai Lietuvos gyventojai. Tyrimo metodas reprezentatyvi kiekybinė apklausa raštu. Duomenų rinkimas ir tyrimo eiga. Tyrimas buvo atliekamas 2017 m. lapkričio 26 d. gruodžio 4 d. Tyrime buvo apklausti 1210 pilnamečiai Lietuvos gyventojai iš visų Lietuvos apskričių. Tyrimo instrumentas. Tyrimui atlikti buvo sukurtas klausimynas, matuojantis 95 požymius apie skirtingus gyvenimo aspektus (bendrą požiūrį į lyčių lygybę; situacijos pokytį; respondento turimas galimybes rūpintis sveikata; požiūrį į seksualinių paslaugų teikimą; socialinių problemų Lietuvoje išskyrimą; žinojimą apie asmenis, patiriančius smurtą artimoje aplinkoje; patyčias; žinojimą apie asmenis, kenčiančius nuo alkoholio, azartinių lošimų; požiūrį į socialinę vyro ir moters padėtį; vaidmenis visuomenėje ir šeimoje; faktinę informaciją apie laiką, skiriamą įvairioms veikloms; išlaidų skirstymą namų ūkyje; požiūrį į vyrų ir moterų padėties skirtumus darbe ir siekiant karjeros) bei 13 sociodemografinių požymių (amžius, lytis, šeiminė padėtis, vaikų skaičius, nepilnamečių vaikų skaičius namų ūkyje, išsimokslinimas, namų ūkio tipas, pajamos vienam namų ūkio nariui, socialinė padėtis, darbo valandų skaičius, būsto tipas, gyvenamoji vieta, apskritis). Didesnei daliai teiginių naudota 5 balų skalė ( visiškai sutinku, sutinku, nei sutinku nei nesutinku, nesutinku, visiškai nesutinku. Kai kuriems klausimams pridėta papildoma kategorija negaliu įvertinti ). Duomenų analizės metodai. Duomenys analizuoti naudojant IBM SPSS Statistics 20 bei MS Office 2010 Excel programas. Rezultatai analizuoti naudojant aprašomąją ir lyginamąją statistiką. Duomenų analizė ir duomenų atvaizdavimas. Grafikuose rezultatai pateikiami apjungus skalės reikšmes. T. y., atsakymų visiškai sutinku ir sutinku pasiskirstymas sumuojamas į vieną ir tampa pritarimu. Vidurinės skalės nei sutinku nei nesutinku reikšmė nesumuojama (lieka tokia pati) ir vadinama neutraliu vertinimu. Atsakymų nesutinku ir visiškai nesutinku dažnis sumuojamas ir tampa nepritarimu. Duomenų analizėje dažniai pateikiami pagal šiuos kintamuosius ir grupes: lytis (vyras / moteris) amžius (18 34 m., m., 55 m. ir daugiau) išsimokslinimas ( aukštasis, be aukštojo ) gyvenamoji vieta ( miestas / kaimas ) namų ūkio tipas ( su vaikais iki 18 metų amžiaus, be vaikų iki 18 metų amžiaus ) pajamos, tenkančios vienam ūkio nariui ( didesnės pajamos 500 eurų ir daugiau vienam namų ūkio nariui, mažesnės pajamos iki 500 eurų vienam namų ūkio nariui per mėnesį). Dažniai pagal sociodemografinius kintamuosius pateikti atitinkamo teiginio pritarimo ar nepritarimo kategorijoms. Skirtumams tarp grupių įvertinti naudojamas chi kvadrato kriterijus bei vienos imties t-testas. Kai kurie duomenys yra palyginami su 2014 metais Socialinių inovacijų fondo atliktu tyrimu Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje. 10

11 Tyrimo rezultatai 2.1. Sociodemografiniai respondentų požymiai Lytis Amžius m m. Išsimokslinimas Pradinis, pagrindinis Vidurinis (mokykla, gimnazija), profesinis su viduriniu Aukštesnysis, profesinis po vidurinio, technikumas Aukštasis (kolegija, universitetas) Pajamos vienam ūkio nariui iki 200 Eur Eur Eur Eur Daugiau nei 700 Eur Šeiminė padėtis Nevedęs/netekėjusi Vedęs/ištekėjusi, gyvena neregistruotoje santuokoje Išsiskyręs/-usi Našlys/-ė Kita Nepilnamečiai vaikai namų ūkyje Gyvenamoji vieta Didmiestis Kitas miestas, rajono centras Miestelis (iki 5 tūkst. gyventojų) ar viensėdis 48 % 52 % 28 % 47 % 25 % 2 % 19 % 26 % 53 % 11 % 17 % 30 % 20 % 22 % 15 % 67 % 10 % 3 % 5 % 59 % 41 % 43 % 23 % 11 % 24 % 1 pav. Sociodemografiniai respondentų požymiai (lytis, amžius, išsimokslinimas, pajamos vienam ūkio nariui, šeiminė padėtis, nepilnamečių vaikų turėjimas, gyvenamoji vieta) 11

12 2.2. Požiūris į lygias vyrų ir moterų galimybes ir situacijos pokytį per pastaruosius metus % 20% 40% 60% 80% 100% Labai teigiamai Teigiamai Nei teigiamai, nei neigiamai Neigiamai Labai neigiamai Negaliu įvertinti 2 pav. Kaip vertinate vyrų ir moterų lygybės situacijos pokyčius Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus? 42 proc. respondentų palankiai vertina lyčių lygybės pokyčius per pastaruosius penkerius metus. 43 proc. pritaria, jog atotrūkis tarp vyrų ir moterų per pastaruosius penkerius metus sumažėjo % 20% 40% 60% 80% 100% Atotrūkis tarp vyrų ir moterų žymiai sumažėjo Sumažėjo Nei padidėjo, nei sumažėjo Padidėjo Atotrūkis tarp vyrų ir moterų žymiai padidėjo Negaliu įvertinti 3 pav. Jūsų nuomone, vertinant visas gyvenimo sritis, kaip keitėsi vyrų ir moterų situacija Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus? 12

13 50 % 49 % 35 % 37 % 41 % 34 % 43 % 49 % 42 % 41 % 48 % 50 % 37 % 35 % 44 % 44 % 40 % 41 % 42 % 41 % 42 % 43 % 49 % 52 % 37 % 36 % 4 pav. Respondentų, teigiančių, jog lyčių lygybės situacija per pastaruosius penkerius metus pagerėjo, sociodemografiniai požymiai 5 pav. Respondentų, teigiančių, jog atotrūkis tarp vyrų ir moterų per pastaruosius penkerius metus sumažėjo, sociodemografiniai požymiai 13

14 Noriu, kad moterys turėtų lygias galimybes su vyrais Moterų ir vyrų lygybė prie gero neprives % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 6 pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams dėl lygių teisių vyrams ir moterims 5 proc. respondentų nepritaria, o 16 proc. neturi nuomonės dėl lygių moterų ir vyrų galimybių ( noriu, kad moterys turėtų lygias galimybes su vyrais ). Dešimtadalis mano, kad lygios teisės vyrams ir moterims prie gero neprives. Moterys (83 proc.) dažniau nei vyrai (75 proc.) nori, kad moterys turėtų lygias galimybes su vyrais. Asmenys su aukštuoju išsimokslinimu tam linkę pritarti dažniau. Vyrai (15 proc.) dažniau nei moterys (6 proc.), taip pat asmenys be aukštojo išsimokslinimo nei asmenys su aukštuoju išsimokslinimu linkę pritarti teiginiui moterų ir vyrų lygybė prie gero neprives. 75 % 15 % 83 % 6 % 73 % 9 % 82 % 12 % 82 % 9 % 82 % 7 % 77 % 14 % 79 % 9 % 79 % 13 % 78 % 13 % 80 % 8 % 82 % 9 % 78 % 10 % 7 pav. Pritarimas teiginiui Noriu, kad moterys turėtų lygias galimybes su vyrais pagal respondento sociodemografinius duomenis 8 pav. Pritarimas teiginiui Moterų ir vyrų lygybė prie gero neprives pagal respondento sociodemografinius duomenis 14

15 2.3. Asmens galimybės savirealizuotis, užtikrintumas dėl ateities % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 9 pav. Galiu teigti, kad realizuoju save kai asmenybę įgyvendinu savo norus ir svajones 49 proc. respondentų pritaria, jog realizuoja save kaip asmenybes, t. y., įgyvendina turimus norus ir svajones, 21 proc. tam nepritaria. Save dažniau realizuoja asmenys turintys aukštąjį išsimokslinimą (56 proc.) nei jo neturintys (40 proc.), taip pat asmenys, gaunantys didesnes (59 proc.) nei mažesnes (42 proc.) pajamas. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietovę (miestą ar kaimą), nepilnamečių vaikų turėjimą namų ūkyje. Savęs nerealizuojantys dažniau linkę nurodyti vyriausio (25 proc., 55 m. ir daugiau) nei jauniausio (17 proc., m.) amžiaus asmenys, asmenys be aukštojo (27 proc.) nei su aukštuoju (16 proc.) išsimokslinimu bei asmenys, turintys mažesnes (14 proc.) nei didesnes (26 proc.) pajamas. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. 52 % 20 % 47 % 22 % 50 % 17 % 52 % 21 % 43 % 25 % 56 % 16 % 40 % 27 % 50 % 20 % 47 % 22 % 50 % 20 % 48 % 22 % 59 % 14 % 42 % 26 % 10 pav. Pritarimas teiginiui galiu teigti, kad realizuoju save kaip asmenybę įgyvendinu savo norus ir svajones pagal respondento sociodemografinius požymius 11 pav. Nepritarimas teiginiui galiu teigti, kad realizuoju save kaip asmenybę įgyvendinu savo norus ir svajones pagal respondento sociodemografinius požymius 15

16 % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 12 pav. Jaučiuosi ramus ir užtikrintas dėl savo ateities 23 proc. respondentų jaučiasi ramūs ir užtikrinti dėl savo ateities. Dažniau užtikrintais linkę jaustis vyrai (29 proc.) nei moterys (18 proc.), respondentai, turintys aukštąjį išsimokslinimą (28 proc.) nei jo neturintys (18 proc.), bei asmenys, turintys didesnes (33 proc.) nei mažesnes (16 proc.) pajamas vienam šeimos ūkio nariui. Atitinkamai, neužtikrintomis ateitimi labiau linkusios jaustis moterys (55 proc.) nei vyrai (41 proc.). Vyriausio (54 proc., 55 m. ir vyresni) nei jauniausio (45 proc., m.) amžiaus asmenys. Turintys mažesnes (56 proc.) nei didesnes pajamas (39 proc.). 29 % 41 % 18 % 55 % 21 % 45 % 24 % 48 % 25 % 54 % 28 % 45 % 18 % 54 % 25 % 49 % 21 % 48 % 23 % 44 % 23 % 52 % 33 % 39 % 16 % 56 % 13 pav. Pritarimas teiginiui Jaučiuosi ramus ir užtikrintas dėl savo ateities pagal respondento sociodemografinius požymius 14 pav. Nepritarimas teiginiui Jaučiuosi ramus ir užtikrintas dėl savo ateities pagal respondento sociodemografinius požymius 16

17 2.4. Galimybės pasiekti reikiamą vietą, lankytis renginiuose % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 15 pav. Mano gyvenamoje vietovėje man reikiamą vietą (darbą, mokyklą, banką, polikliniką, rinkiminę apylinkę ir pan.) pasiekiu lengvai ir tai nesudaro didelių finansinių sunkumų 70 proc. respondentų nurodo, jog reikiamą vietą (darbą, mokyklą, banką, polikliniką, rinkiminę apylinkę ir pan.) pasiekia lengvai ir tai nesukelia didelių finansinių sunkumų. Sudėtingiau reikiamą vietą pasiekti yra asmenims be aukštojo (19 proc.) nei su aukštuoju (12 proc.) išsimokslinimu, taip pat kaimo (26 proc.) vietovių nei miesto (11 proc.) gyventojams, namų ūkiams su vaikais (21 proc.) nei be vaikų (12 proc.), mažesnes (22 proc.) nei didesnes (8 proc.) pajamas gaunantiems asmenims. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondento lytį. 68 % 71 % 61 % 71 % 78 % 75 % 64 % 78 % 54 % 63 % 74 % 82 % 61 % 14 % 17 % 19 % 16 % 13 % 12 % 19 % 11 % 26 % 21 % 12 % 8 % 22 % 16 pav. Pritarimas teiginiui Mano gyvenamoje vietovėje man reikiamą vietą pasiekiu lengvai ir tai nesudaro didelių finansinių sunkumų pagal respondento sociodemografinius požymius 17 pav. Nepritarimas teiginiui Mano gyvenamoje vietovėje man reikiamą vietą pasiekiu lengvai ir tai nesudaro didelių finansinių sunkumų pagal respondento sociodemografinius požymius 17

18 % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 18 pav. Turiu visas galimybes lankytis kultūros renginiuose (koncertuose, kine, teatre, muziejuose ir kt.) 52 proc. respondentų nurodo, jog turi visas galimybes lankytis kultūros renginiuose (koncertuose, kine, teatre, muziejuose ir kt.). Tai dažniau nurodė vyrai (54 proc.) nei moterys (49 proc.), respondentai su aukštuoju (62 proc.) nei be aukštojo (41 proc.) išsimokslinimo, dažniau miesto (57 proc.) nei kaimo (41 proc.) gyventojai, turintys didesnes (71 proc.) nei mažesnes (38 proc.) pajamas. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal amžių. 54 % 25 % 49 % 30 % 47 % 27 % 54 % 28 % 53 % 29 % 62 % 22 % 41 % 34 % 57 % 25 % 41 % 33 % 48 % 31 % 54 % 26 % 71 % 15 % 38 % 37 % 19 pav. Pritarimas teiginiui Turiu visas galimybes lankytis kultūros renginiuose (koncertuose, kine, teatre, muziejuose ir kt.) pagal respondento sociodemografinius požymius 20 pav. Nepritarimas teiginiui Turiu visas galimybes lankytis kultūros renginiuose (koncertuose, kine, teatre, muziejuose ir kt.) pagal respondento sociodemografinius požymius 18

19 2.5. Asmens galimybės pailsėti, rūpintis sveikata Reguliariai, profilaktiškai rūpinuosi savo sveikata Turiu visas galimybes sportuoti, rūpintis fizine savo sveikata Turiu visas galimybes tinkamai pasirūpinti savo sveikata Esu finansiškai pajėgus įsigyti ir valgyti geros kokybės maistą Šiuo metu turiu puikų darbo-laisvalaikio balansą Esu finansiškai pajėgus keliauti, atostogauti bent kartą per metus užsienyje % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 21 pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie turimas galimybes pailsėti, rūpinimąsi sveikata 53 proc. respondentų nurodė, jog jie reguliariai, profilaktiškai rūpinasi savo sveikata, 51 proc. turi visas galimybes sportuoti, rūpintis fizine savo sveikata, 47 proc. gali tinkamai pasirūpinti savo sveikata, 45 proc. pajėgūs įsigyti ir valgyti geros kokybės maistą, 36 proc. turi puikų darbo-laisvalaikio balansą, 34 proc. turi galimybę bent kartą per metus atostogauti užsienio šalyje. Visais šiais aspektais didesnes galimybes turi asmenys gaunantys didesnes pajamas, miesto, nei kaimo, gyventojai. Visais aspektais, išskyrus reguliariai, profilaktiškai rūpinuosi savo sveikata, geriau savo situaciją vertino vyrai nei moterys. Žemiau pateikiamuose grafikuose kiekvienas šių teiginių pateikiamas pagal sociodemografinius požymius (lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenamąją vietovę, nepilnamečius vaikus namų ūkyje, pajamas, tenkančias vienam ūkio nariui). 19

20 47 % 58 % 49 % 59 % 44 % 46 % 50 % 49 % 57 % 52 % 55 % 46 % 60 % 48 % 39 % 57 % 55 % 51 % 50 % 47 % 42 % 56 % 55 % 49 % 49 % 43 % 45 % 53 % 47 % 48 % 53 % 53 % 47 % 59 % 63 % 58 % 49 % 42 % 40 % 22 pav. Pritarimas teiginiui Reguliariai, profilaktiškai rūpinuosi savo sveikata pagal respondento sociodemografinius požymius 23 pav. Pritarimas teiginiui Turiu visas galimybes sportuoti, rūpintis fizine savo sveikata pagal respondento sociodemografinius požymius 24 pav. Pritarimas teiginiui Turiu visas galimybes tinkamai pasirūpinti savo sveikata pagal respondento sociodemografinius požymius 53 proc. respondentų reguliariai, profilaktiškai rūpinasi savo sveikata. Dažniau tai moterys (59 proc.) nei vyrai (47 proc.), turintys aukštąjį išsimokslinimą (57 proc.) nei jo neturintys (50 proc.), dažniau miestų (56 proc.) nei kaimų (49 proc.) gyventojai, didesnes (59 proc.) nei mažesnes (49 proc.) pajamas gaunantys asmenys. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal nepilnamečių vaikų skaičių namų ūkyje. 51 proc. respondentų nurodė, jog turi visas galimybes sportuoti ir rūpintis savo fizine sveikata. Dažniau tam pritarė vyrai (58 proc.) nei moterys (44 proc.), aukštąjį išsimokslinimą turintys (55 proc.) nei jo neturintys (47 proc.), miestų (55 proc.) nei kaimo vietovių (43 proc.) gyventojai. Dažniau galimybes sportuoti turi namų ūkiai, kuriuose nėra nepilnamečių vaikų (53 proc.) nei su vaikais (47 proc.), turintys didesnes (63 proc.) nei mažesnes (42 proc.) pajamas. 47 proc. respondentų nurodė, jog turi visas galimybes tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Tai dažniau būdinga jauno amžiaus (57 proc., m.), nei vidutinio (46 proc., proc.) ar vyriausio (39 proc., 55 m. ir daugiau) amžiaus respondentams, turintiems aukštąjį išsimokslinimą (51 proc.) nei jo neturintiems (42 proc.), gaunantiems didesnes (58 proc.) nei mažesnes (40 proc.) pajamas. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį, gyvenamąją vietą (miestą/kaimą), nepilnamečių vaikų turėjimą/neturėjimą namų ūkyje. 20

21 53 % 38 % 41 % 38 % 34 % 27 % 47 % 28 % 28 % 47 % 38 % 36 % 41 % 42 % 37 % 53 % 37 % 47 % 36 % 34 % 19 % 47 % 38 % 40 % 40 % 33 % 22 % 43 % 32 % 31 % 46 % 38 % 35 % 64 % 46 % 58 % 31 % 29 % 16 % 25 pav. Pritarimas teiginiui Esu finansiškai pajėgus įsigyti ir valgyti geros kokybės maistą pagal respondento sociodemografinius požymius 26 pav. Pritarimas teiginiui Šiuo metu turiu puikų darbo-laisvalaikio balansą pagal respondento sociodemografinius požymius 27 pav. Pritarimas teiginiui Esu finansiškai pajėgus keliauti, atostogauti bent kartą per metus užsienyje pagal respondento sociodemografinius požymius 45 proc. respondentų nurodė, jog turi galimybes pirkti ir valgyti geros kokybės maistą. Dažniau geros kokybės maistą nurodė valgantys vyrai (53 proc.) nei moterys (38 proc.), turintys aukštąjį išsimokslinimą (53 proc.) nei jo neturintys (36 proc.), miesto (47 proc.) nei kaimo (40 proc.), didesnes (64 proc.) nei mažesnes (31 proc.) pajamas gaunantys respondentai. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal amžių ar vaikų skaičių namų ūkyje (turintys/neturintys nepilnamečių vaikų namų ūkyje). 36 proc. respondentų nurodė, jog šiuo metu turi puikų darbo-laisvalaikio balansą. Dažniau tai vyriausio (42 proc., 55 m. ir daugiau), vidutinio (38 proc., m.), nei jauniausio (28 proc., m.) amžiaus respondentai. Dažniau tie, kurių namų ūkiuose nėra nepilnamečių vaikų (38 proc.), dažniau didesnes (46 proc.) nei mažesnes (29 proc.) pajamas gaunantys. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį, išsimokslinimą, gyvenamąją vietą (miestą/kaimą). 34 proc. respondentų nurodė, jog turi finansines galimybes bent kartą metuose atostogauti užsienio šalyje. Tai dažniau nurodė vyrai (41 proc.) nei moterys (27 proc.), respondentai su aukštuoju išsimokslinimu (47 proc.) nei be aukštojo (19 proc.), vidutinio (36 proc., m.) ir vyriausio (37 proc., 55 m. ir daugiau) nei jauniausio (28 proc., )amžiaus respondentai, dažniau miestų (40 proc.) nei kaimo vietovių (22 proc.) gyventojai, taip pat turintys didesnes (58 proc.) nei mažesnes (16 proc.) pajamas, tenkančias vienam ūkio nariui. 21

22 2.6. Socialinių problemų Lietuvoje aktualumas Patyčios mokykloje Psichologinis smurtas artimoje aplinkoje Fizinis smurtas prieš moterį Seksualinis priekabiavimas Grasinančios žinutės, el. laiškai, įžeidūs komentarai internete, susiję su lytimi Diskriminacija dėl lyties darbe % 20% 40% 60% 80% 100% Aktuali problema Neutralus vertinimas Neaktuali problema 28 pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie socialinių problemų aktualumą Tyrimo dalyviai aktualiausia socialine problema išskyrė patyčias mokykloje (83 proc.). Toliau sektų psichologinis (79 proc.) bei fizinis (79 proc.) smurtas artimoje aplinkoje, seksualinis priekabiavimas (63 proc.), grasinančių žinučių gavimas (46 proc.), diskriminacija dėl lyties darbe (43 proc.). Moterys dažniau nei vyrai linkę šias problemas įvardinti kaip aktualias. Jauniausio ir vidutinio amžiaus respondentai dažniau nei vyresnio amžiaus respondentai įvardijo, kad seksualinis priekabiavimas bei fizinis smurtas prieš moterį yra aktuali problema. Respondentai su aukštuoju dažniau nei be aukštojo išsimokslinimo nurodė, jog psichologinio smurto problemos yra aktualios. Tolesniuose paveiksluose pateikiami šių teiginių vertinimai pagal respondento socialinius demografinius požymius (lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenamąją vietą, nepilnamečių vaikų skaičių namų ūkyje bei pajamas, tenkančias vienam namų ūkio nariui). 22

23 76 % 69 % 67 % 89 % 88 % 89 % 86 % 81 % 84 % 83 % 81 % 79 % 81 % 77 % 75 % 84 % 83 % 81 % 82 % 75 % 78 % 84 % 79 % 77 % 83 % 81 % 82 % 84 % 82 % 81 % 82 % 77 % 78 % 83 % 82 % 81 % 83 % 77 % 78 % 29 pav. Patyčių mokykloje laikymas aktualia problema pagal respondento sociodemografinius požymius 30 pav. Psichologinio smurto artimoje aplinkoje laikymas aktualia problema pagal respondento sociodemografinius požymius 31 pav. Fizinio smurto prieš moterį laikymas aktualia problema pagal respondento sociodemografinius požymius Patyčios mokykloje daugiau aktualia problema linkę laikyti moterys (89 proc.) nei vyrai (76 proc.). Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. Psichologinį smurtą artimoje aplinkoje daugiau aktualia problema linkusios laikyti moterys (88 proc.) nei vyrai (69 proc.), aukštąjį išsimokslinimą turintys (83 proc.) nei jo neturintys (75 proc.) asmenys. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. Fizinį smurtą prieš moterį daugiau aktualia problema linkusios laikyti moterys (89 proc.) nei vyrai (67 proc.). Dažniau jauniausio (84 proc.) nei vyriausio (75 proc.) amžiaus respondentai. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. 23

24 46 % 36 % 28 % 77 % 55 % 56 % 72 % 45 % 43 % 62 % 48 % 44 % 54 % 46 % 41 % 61 % 48 % 44 % 65 % 44 % 42 % 61 % 48 % 43 % 65 % 44 % 43 % 64 % 45 % 46 % 61 % 47 % 41 % 62 % 47 % 41 % 64 % 47 % 45 % 32 pav. Seksualinio priekabiavimo laikymas aktualia problema pagal respondento sociodemografinius požymius 33 pav. Grasinančių žinučių, el. laiškų, įžeidžių komentarų internete, susijusių su lytimi laikymas aktualia problema pagal respondento sociodemografinius požymius 34 pav. Diskriminacijos dėl lyties darbe laikymas aktualia problema pagal respondento sociodemografinius požymius Seksualinį priekabiavimą aktualia problema labiau linkusios laikyti moterys (77 proc.) nei vyrai (46 proc.), jauniausio amžiaus (72 proc., m.) dažniau nei vidutinio (62 proc., m.) ar vyriausio (54 proc., 55 m. ir daugiau) amžiaus. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. Grasinančios žinutės, el. laiškai kaip problema dažniau laikoma moterų (55 proc.) nei vyrų (36 proc.). Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. Diskriminaciją dėl lyties darbe dažnesne problema laiko moterys (56 proc.) nei vyrai (28 proc.). Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. 24

25 2.7. Apie moterų situaciją (smurtą, persekiojimą, patyčias) artimoje aplinkoje Žinau, asmeniškai pažįstu moterų, kurios patiria psichologinį smurtą artimoje aplinkoje priverstos kęsti užgauliojimus, pažeminimą ar smurtą iš artimos aplinkos, nes neturi galimybių ir pajamų išeiti kitur patiria fizinį smurtą artimoje aplinkoje patiria psichologinį smurtą, persekiojimą iš savo buvusių partnerių/vyrų mergaičių/merginų, kurios patiria patyčias mokykloje...merginų, moterų, kurios gauna grasinančių žinučių, el. laiškų, įžeidžių komentarų, susijusių su lytimi % 20% 40% 60% 80% 100% Taip, žinau dvi ar daugiau Taip, žinau bent vieną NE, nepažįstu 35 pav. Žinojimas apie moteris, kurių artimoje aplinkoje yra nesaugu Kas antras (52 proc.) tyrimo dalyvis pažįsta bent vieną moterį, kuri artimoje aplinkoje patiria psichologinį smurtą. 42 proc. žino moterį, kuri artimoje aplinkoje kenčia pažeminimą ar smurtą, nes neturi galimybių išeiti kitur, 40 proc. žino moterį, kuri šeimoje patiria fizinį smurtą. Kas trečias respondentas (32 proc.) pažįsta bent vieną moterį, kuri yra persekiojama buvusio partnerio. Kas trečias (31 proc.) žino apie mergaites, kurios patiria patyčias mokykloje. 14 proc. žino merginų, kurios kenčia dėl grasinančių žinučių, skleidžiamų internete. Statistiškai reikšmingai daugiau moterų nei vyrų žino apie tokias moteris (visose paminėtose situacijose). Asmenys, kurie turi mažesnes pajamas bei tie, kurie gyvena kaimo vietovėse, dažniau savo aplinkoje pažįsta moterų, kurios patiria fizinį smurtą, bei tokių, kurios kenčia smurtą, nes neturi galimybių išeiti kitur. Jauniausio amžiaus asmenys bei asmenys, turintys aukštąjį išsimokslinimą dažniau nurodė pažįstantys merginų/moterų, kurios mokykloje patiria patyčias ar yra susidūrę su grasinančiom žinutėm. Kituose grafikuose pateikiamas nuomonių pasiskirstymo dažnumas pagal sociodemografinius respondentų požymius. 25

26 36 % 25 % 26 % 68 % 58 % 53 % 55 % 43 % 42 % 53 % 42 % 38 % 51 % 41 % 41 % 55 % 40 % 38 % 52 % 44 % 42 % 52 % 39 % 36 % 55 % 48 % 47 % 56 % 41 % 40 % 51 % 43 % 40 % 52 % 36 % 36 % 54 % 47 % 44 % 36 pav. Žinau, asmeniškai pažįstu moterų, kurios patiria psichologinį smurtą artimoje aplinkoje pagal respondento sociodemografinius požymius 37 pav. Žinau, asmeniškai pažįstu moterų, kurios priverstos kęsti užgauliojimus, pažeminimą ar smurtą iš artimos aplinkos, nes neturi galimybių ir pajamų išeiti kitur pagal respondento sociodemografinius požymius 38 pav. Žinau, asmeniškai pažįstu moterų, kurios patiria fizinį smurtą artimoje aplinkoje pagal respondento sociodemografinius požymius Moterys (68 proc.) dažniau nei vyrai (36 proc.) žino, asmeniškai pažįsta moterų, kurios patiria psichologinį smurtą artimoje aplinkoje. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. Moterys (58 proc.) dažniau nei vyrai (25 proc.), taip pat kaimo (48 proc.) nei miesto (39 proc.) gyventojai, turintys mažesnes (47 proc.) nei didesnes pajamas (36 proc.) žino, asmeniškai pažįsta moterų, kurios priverstos kęsti užgauliojimus, pažeminimą ar smurtą iš artimos aplinkos, nes neturi galimybių ir pajamų išeiti kitur. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. Moterys (53 proc.) dažniau nei vyrai (26 proc.), taip pat kaimo (47 proc.) nei miesto (36 proc.), mažesnes (44 proc.) nei didesnes (36 proc.) pajamas gaunantys asmenys žino, asmeniškai pažįsta moterų, kurios patiria fizinį smurtą artimoje aplinkoje. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. 26

27 21 % 20 % 9 % 42 % 41 % 19 % 33 % 41 % 21 % 31 % 29 % 12 % 32 % 24 % 14 % 33 % 36 % 17 % 31 % 26 % 12 % 31 % 29 % 14 % 34 % 35 % 17 % 32 % 32 % 14 % 32 % 31 % 15 % 29 % 30 % 15 % 34 % 32 % 15 % 39 pav. Žinau, asmeniškai pažįstu moterų, kurios patiria psichologinį smurtą, persekiojimą iš savo buvusių partnerių/vyrų pagal respondento sociodemografinius požymius 40 pav. Žinau, asmeniškai pažįstu mergaičių/merginų, kurios patiria patyčias mokykloje pagal respondento sociodemografinius požymius 41 pav. Žinau, asmeniškai pažįstu merginų, moterų, kurios gauna grasinančių žinučių, el. laiškų, įžeidžių komentarų, susijusių su lytimi pagal respondento sociodemografinius požymius Moterys (42 proc.) dažniau nei vyrai (21 proc.) žino, asmeniškai pažįsta moterų, kurios patiria psichologinį smurtą, persekiojimą iš savo buvusių partnerių/vyrų. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. Moterys (41 proc.) dažniau nei vyrai (20 proc.), taip pat jauniausio (41 proc., m.) nei vyriausio (24 proc., 55 m. ir daugiau) amžiaus asmenys, turintys aukštąjį išsimokslinimą (36 proc.) nei jo neturintys (26 proc.) žino, asmeniškai pažįsta mergaičių/merginų, kurios patiria patyčias mokykloje. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. Moterys (19 proc.) dažniau nei vyrai (9 proc.), taip pat jauniausio (21 proc., m.) nei vidutinio (12 proc., m.) ar vyriausio (14 proc., 55 m. ir daugiau) amžiaus asmenys, turintys aukštąjį išsimokslinimą (17 proc.) nei jo neturintys (12 proc.) žino, asmeniškai pažįsta merginų, moterų, kurios gauna grasinančių žinučių, el. laiškų, įžeidžių komentarų, susijusių su lytimi. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. 27

28 2.8. Apie vyrų situaciją (smurtą, persekiojimą, patyčias) artimoje aplinkoje Žinau, asmeniškai pažįstu vyrų, kurie 33 patiria psichologinį smurtą artimoje aplinkoje vaikinų, kurie patiria patyčias mokykloje priversti kęsti užgauliojimus, pažeminimą ar smurtą iš artimos aplinkos, nes neturi galimybių ir pajamų išeiti kitur patiria psichologinį smurtą, persekiojimą iš savo buvusių partnerių/moterų patiria fizinį smurtą artimoje aplinkoje vaikinų, vyrų, kurie gauna grasinančių žinučių, el. laiškų, įžeidžių komentarų, susijusių su lytimi % 20% 40% 60% 80% 100% Taip, žinau du ar daugiau Taip, žinau bent vieną Ne, nežinau 42 pav. Žinojimas apie vyrus, kurių artimoje aplinkoje yra nesaugu Kas trečias tyrimo dalyvis pažįsta bent vieną vyrą, kuris artimoje aplinkoje patiria psichologinį smurtą, kas trečias (30 proc.) žino moksleivį, kuris patiria patyčias mokykloje, kas penktas žino apie atvejį, kai vyras negali palikti gyvenamosios vietos, nes neturi tokių galimybių, kas penktas (19 proc.) žino bent vieną vyrą, kuris patiria persekiojimą iš savo buvusios partnerės, 14 proc. žino apie vyrus, kurie patiria fizinį smurtą artimoje aplinkoje, 8 proc. žino apie vaikinus, vyrus, kurie susiduria su grasinančių žinučių problema. Apie patyčias, kurias patiria berniukai, dažniau žino moterys, tačiau visais kitais aspektais vyrai dažniau nei moterys pažįsta kitų vyrų, susidūrusių su tokiomis situacijomis. Kaimo vietovių gyventojai dažniau nurodė žiną apie vyrus, kurie artimoje aplinkoje patiria fizinį smurtą bei apie tokius, kurie kenčia smurtą, neturėdami galimybių išeiti gyventi kitur. Aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai dažniau žino vyrų, kurie patiria psichologinį smurtą, persekiojimą iš buvusių partnerių ar patyčias mokykloje. Patyčias mokykloje labiau pastebi jauno ir vidutinio amžiaus respondentai. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal tai, ar respondento šeimoje yra nepilnamečių vaikų ar nėra ir pagal respondento gaunamas pajamas. Tolimesniuose grafikuose pateikiami dažniai pagal sociodemografinius respondento požymius visiems paminėtiems aspektams. 28

29 36 % 24 % 24 % 30 % 34 % 15 % 29 % 34 % 17 % 35 % 30 % 17 % 35 % 24 % 26 % 39 % 37 % 20 % 27 % 21 % 19 % 33 % 30 % 17 % 33 % 28 % 23 % 36 % 32 % 20 % 31 % 28 % 19 % 33 % 31 % 19 % 33 % 28 % 20 % 43 pav. Žinau, asmeniškai pažįstu vyrų, kurie patiria psichologinį smurtą artimoje aplinkoje pagal respondento sociodemografinius požymius 44 pav. Žinau, asmeniškai pažįstu vaikinų, kurie patiria patyčias mokykloje pagal respondento sociodemografinius požymius 45 pav. Žinau, asmeniškai pažįstu vyrų, kurie priversti kęsti užgauliojimus, pažeminimą ar smurtą iš artimos aplinkos, nes neturi galimybių ir pajamų išeiti kitur pagal respondento sociodemografinius požymius Vyrai (36 proc.) dažniau nei moterys (30 proc.), turintys aukštąjį išsimokslinimą (39 proc.) nei jo neturintys (27 proc.) žino, asmeniškai pažįsta vyrų, kurie patiria psichologinį smurtą artimoje aplinkoje. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. Moterys (34 proc.) dažniau nei vyrai (24 proc.), jauniausio amžiaus (34 proc., m.) dažniau nei vyriausio (24 proc., 55 m. ir daugiau), turintys aukštąjį išsimokslinimą (37 proc.) nei jo neturintys (21 proc.) žino, asmeniškai pažįsta vaikinų, kurie patiria patyčias mokykloje. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. Vyrai (24 proc.) dažniau nei moterys (15 proc.), taip pat vyriausio (26 proc., 55 m. ir daugiau) nei jauniausio (17 proc., m.) ar vidutinio (17 proc., m.) amžiaus asmenys bei asmenys, gyvenantys kaimiškose vietovėse (23 proc.) nei miestuose (17 proc.) žino, asmeniškai pažįsta vyrų, kurie priversti kęsti užgauliojimus, pažeminimą ar smurtą iš artimos aplinkos, nes neturi galimybių ir pajamų išeiti kitur. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. 29

30 23 % 17 % 8 % 14 % 11 % 7 % 14 % 14 % 10 % 21 % 15 % 7 % 20 % 14 % 7 % 21 % 14 % 8 % 16 % 14 % 7 % 20 % 12 % 7 % 16 % 17 % 9 % 17 % 15 % 8 % 19 % 13 % 8 % 20 % 14 % 9 % 18 % 14 % 7 % 46 pav. Žinau, asmeniškai pažįstu vyrų, kurie patiria psichologinį smurtą, persekiojimą iš savo buvusių partnerių/moterų pagal respondento sociodemografinius požymius 47 pav. Žinau, asmeniškai pažįstu vyrų, kurie patiria fizinį smurtą artimoje aplinkoje pagal respondento sociodemografinius požymius 48 pav. Žinau, asmeniškai pažįstu vaikinų, vyrų, kurie gauna grasinančių žinučių, el. laiškų, įžeidžių komentarų, susijusių su lytimi pagal respondento sociodemografinius požymius Vyrai (23 proc.) dažniau nei moterys (14 proc.), vidutinio (21 proc., m.) ir vyriausio (20 proc., 55 m. ir daugiau) nei jauniausio (14 proc., m.) amžiaus asmenys žino, asmeniškai pažįsta vyrų, kurie patiria psichologinį smurtą, persekiojimą iš savo buvusių partnerių/moterų. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. Vyrai (17 proc.) dažniau nei moterys (11 proc.), kaimo (17 proc.) nei miesto (12 proc.) gyventojai žino, asmeniškai pažįsta vyrų, kurie patiria fizinį smurtą artimoje aplinkoje. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal sociodemografinius požymius teiginiui žinau, asmeniškai pažįstu vaikinų, vyrų, kurie gauna grasinančių žinučių, el. laiškų, įžeidžių komentarų, susijusių su lytimi. 30

31 2.9. Apie šeimas, kuriose alkoholis, narkotikai, azartiniai žaidimai yra problema Žinau, asmeniškai pažįstu šeimų, kur kur alkoholio vartojimas ir/ar narkotikai yra didelė problema priklausomybė nuo azartinių lošimų yra didelė problema % 20% 40% 60% 80% 100% Taip, žinau dvi ar daugiau Taip, žinau bent vieną Ne, nežinau 49 pav. Žinojimas apie šeimas, kuriose alkoholis, narkotikai, azartiniai žaidimai yra problema 84 proc. respondentų nurodė, jog žino šeimų, kuriose alkoholis (ir/ar narkotikai) yra problema. Iš jų 46 proc. žino ne vieną tokią šeimą. Beveik trečdalis apklaustųjų (30 proc.) žino šeimų, kur priklausomybė nuo azartinių žaidimų yra problema. 31

32 82 % 27 % 85 % 31 % 84 % 28 % 82 % 32 % 85 % 24 % 82 % 31 % 85 % 28 % 80 % 29 % 89 % 30 % 82 % 30 % 84 % 28 % 80 % 30 % 86 % 29 % 50 pav. Žinojimas apie šeimas, kuriose alkoholis ir/ar narkotikai yra problema pagal respondento sociodemografinius požymius 51 pav. Žinojimas apie šeimas, kuriose azartiniai žaidimai yra problema pagal respondento sociodemografinius požymius Dažniau kaimo (89 proc.) nei miesto (80 proc.) gyventojai taip pat asmenys, gaunantys mažesnes pajamas (86 proc.) nei gaunantys didesnes (80 proc.) nurodė, jog žino šeimų, kuriose alkoholis ir/ar narkotikai yra problema. Pagal kitus sociodemografinius požymius skirtumų nėra. Dažniau jauniausio (28 proc., m.) ir vidutinio (32 proc., m.) nei vyriausio (24 proc., 55 m. ir daugiau) amžiaus asmenys nurodė, jog žino apie šeimas, kuriose azartiniai žaidimai yra problema. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. 32

33 2.10. Požiūris į seksualumą ir seksualinių paslaugų teikimą turi prisižiūrėti save ir būdama namuose atrodyti pasitempusi, būti pasidažiusi ir gražiai apsirengusi turi siekti visuomet būti seksualia ir patrauklia (gražiai rengtis, prisižiūrėti save, būti pasidažiusi ar pan.) Normalu, kad žiniasklaidoje ir reklamose moterys žymiai dažniau seksualizuojamos, vaizduojamos apnuogintos % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 52 pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie moters seksualumą 45 proc. respondentų mano, jog moteris turi prisižiūrėti save ir būdama namuose atrodyti pasitempusi, būti pasidažiusi ir gražiai apsirengusi. Taip pat 45 proc. respondentų mano, jog moteris turi siekti visuomet būti seksuali ir patraukli (gražiai rengtis, prisižiūrėti save, būti pasidažiusi ar pan.). 25 proc. respondentų pritaria teiginiui normalu, kad žiniasklaidoje ir reklamose moterys žymiai dažniau seksualizuojamos, vaizduojamos apnuogintos. Nesiskiria vyrų ir moterų nuomonės dėl to, kad moteris visuomet turi būti pasitempusi, patraukli. Tačiau skiriasi skirtingų amžiaus grupių, išsimokslinimo lygio, miesto/kaimo gyventojų nuomonės. Kuo vyresnis asmuo, tuo labiau mano, jog moteriai būtina gražiai atrodyti visuomet. Respondentai, neturintys aukštojo išsimokslinimo, tam pritaria dažniau, nei turintys aukštąjį išsimokslinimą. Kaimo vietovių gyventojai būtinumą moteriai būti patrauklia pabrėžia dažniau nei miestų gyventojai. Trečdalis respondentų pritartų prostitucijos įteisinimui Lietuvoje. 28 proc. nemato nieko blogo tame, jog kažkas parduoda, o kitas perka seksualines paslaugas. 74 proc. respondentų nepateisina asmenų, kurie daro karjerą per lovą. Pritariu prostitucijos įteisinimui Lietuvoje Nematau nieko blogo tame, jei kažkas nori teikti seksualines paslaugas, o kitas jas pirkti Visai pateisinu moteris/vyrus, jeigu jie karjerą daro per lovą % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 53 pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie seksualinių paslaugų teikimą už atlygį 33

34 44 % 47 % 35 % 46 % 43 % 16 % 36 % 39 % 26 % 40 % 40 % 26 % 67 % 61 % 21 % 39 % 37 % 20 % 53 % 55 % 30 % 43 % 43 % 23 % 50 % 49 % 27 % 37 % 42 % 25 % 51 % 47 % 24 % 41 % 39 % 23 % 49 % 50 % 27 % 54 pav. Pritarimas teiginiui turi prisižiūrėti save ir būdama namuose atrodyti pasitempusi, būti pasidažiusi ir gražiai apsirengusi pagal respondento sociodemografinius požymius 55 pav. Pritarimas teiginiui turi siekti visuomet būti seksuali ir patraukli (gražiai rengtis, prisižiūrėti save, būti pasidažiusi ar pan.) pagal respondento sociodemografinius požymius 56 pav. Pritarimas teiginiui Normalu, kad žiniasklaidoje ir reklamose moterys žymiai dažniau seksualizuojamos, vaizduojamos apnuogintos pagal respondento sociodemografinius požymius Vyriausio amžiaus respondentai (67 proc., 55 m. ir daugiau) dažniau, nei vidutinio (40 proc., m.) ar jauniausio (36 proc., m.) amžiaus pritaria jog, moteris turi prisižiūrėti save ir būdama namuose atrodyti pasitempusi, būti pasidažiusi ir gražiai apsirengusi. Šiam teiginiui labiau pritaria aukštojo išsimokslinimo neturintys (53 proc.) nei aukštąjį išsimokslinimą turintys (39 proc.) asmenys, taip pat kaimiškų vietovių (50 proc.) nei miesto (43 proc.) gyventojai, namų ūkiai, kuriuose nėra nepilnamečių vaikų (51 proc.) nei kuriuose vaikų yra (37 proc.), gaunantys mažesnes (49 proc.) nei didesnes (41 proc.) pajamas. Statistiškai reikšmingų skirtumų nėra tik pagal lyties kintamąjį. Panašiai nuomonės pasiskirstė ir vertinant teiginį, jog moteris turi siekti visuomet būti seksuali ir patraukli (gražiai rengtis, prisižiūrėti save, būti pasidažiusi ar pan.). Vyriausio amžiaus respondentai (61 proc., 55 m. ir daugiau) dažniau, nei vidutinio (40 proc., m.) ar jauniausio (39 proc., m.) amžiaus pritarė šiam teiginiui. Taip pat labiau pritaria aukštojo išsimokslinimo neturintys (55 proc.) nei aukštąjį išsimokslinimą turintys (37 proc.) asmenys, kaimiškų vietovių (49 proc.) nei miesto (43 proc.) gyventojai, gaunantys mažesnes (50 proc.) nei didesnes (39 proc.) pajamas. Statistiškai reikšmingų skirtumų nėra tik pagal lyties kintamąjį bei nepilnamečių vaikų turėjimą/neturėjimą namų ūkyje. Vyrai (35 proc.) dažniau nei moterys (16 proc.) pritarė, jog normalu, kad žiniasklaidoje ir reklamose moterys žymiai dažniau seksualizuojamos, vaizduojamos apnuogintos. Šiam teiginiui labiau pritarė aukštojo išsimokslinimo neturintys (30 proc.) nei jį turintys (20 proc.) asmenys. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. 34

35 46 % 41 % 9 % 21 % 16 % 3 % 24 % 21 % 7 % 40 % 34 % 7 % 32 % 25 % 2 % 37 % 28 % 6 % 30 % 27 % 5 % 35 % 29 % 6 % 30 % 26 % 6 % 33 % 26 % 7 % 33 % 29 % 5 % 39 % 32 % 7 % 29 % 25 % 5 % 57 pav. Pritarimas teiginiui Pritariu prostitucijos įteisinimui Lietuvoje pagal respondento sociodemografinius požymius 58 pav. Pritarimas teiginiui Nematau nieko blogo tame, jei kažkas nori teikti seksualines paslaugas, o kitas jas pirkti pagal respondento sociodemografinius požymius 59 pav. Pritarimas teiginiui Visai pateisinu moteris/vyrus, jeigu jie karjerą daro per lovą pagal respondento sociodemografinius požymius Vyrai (46 proc.) dažniau nei moterys (21 proc.) linkę pritarti prostitucijos įteisinimui Lietuvoje. Tam dažniau linkę pritarti vidutinio amžiaus (40 proc., m.), mažiau vyriausio (32 proc., 55 m. ir daugiau) ir mažiausiai jauniausio (24 proc., m.) amžiaus respondentai. Prostitucijos įteisinimui labiau pritaria turintys aukštąjį išsimokslinimą (37 proc.) nei jo neturintys (30 proc.), aukštesnes (39 proc.) nei žemesnes (29 proc.) pajamas gaunantys asmenys. Vyrai (41 proc.) dažniau nei moterys (16 proc.) nemato nieko blogo tame, jei kažkas nori teikti seksualines paslaugas, o kitas jas pirkti. Šiam teiginiui dažniau pritaria vidutinio (34 proc., m.) nei jauniausio (21 proc., proc.) ar vyriausio (25 proc., 55 m. ir daugiau) amžiaus asmenys, turintys didesnes (32 proc.) nei mažesnes (25 proc.) pajamas. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. Vyrai (9 proc.) dažniau nei moterys (3 proc.) pateisina moteris/vyrus, jeigu jie karjerą daro per lovą. Mažiausiai šiam teiginiui pritaria vyriausio amžiaus respondentų grupė (2 proc., 55 m. amžiaus ir daugiau). Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. 35

36 2.11. Seksualinės prievartos ir seksualinio priekabiavimo patyrimas 32 Žinau, asmeniškai pažįstu moterų, kurios yra patyrę seksualinę prievartą: % 20% 40% 60% 80% 100% Taip, žinau dvi ir daugiau Taip, žinau bent vieną Ne, nežinau 60 pav. Žinojimas apie moteris, kurios yra patyrusios seksualinę prievartą 26 Esu patyręs seksualinį priekabiavimą iš aplinkinių (pažįstamų, draugų, giminaičių, kaimynų, bendradarbių) Esu patyręs seksualinį priekabiavimą gatvėje, parduotuvėje, kitoje viešoje vietoje % 20% 40% 60% 80% 100% Taip, daugiau nei vieną kartą Taip, kartą Ne, nesu 61 pav. Asmeninis seksualinio priekabiavimo patyrimas artimoje aplinkoje ir viešoje vietoje 32 proc. respondentų pažįsta moterų, kurios yra patyrusios seksualinę prievartą. 26 proc. respondentų yra patys patyrę seksualinį priekabiavimą iš artimos aplinkos (pažįstamų, draugų, giminaičių, kaimynų, bendradarbių. 22 proc. seksualinį priekabiavimą yra patyrę viešose vietose. Tolimesniuose grafikuose pateikiami dažniai pagal sociodemografinius požymius. 36

37 21 % 10 % 8 % 43 % 39 % 35 % 26 % 23 % 20 % 36 % 28 % 25 % 35 % 24 % 18 % 38 % 33 % 31 % 27 % 18 % 11 % 34 % 28 % 25 % 30 % 22 % 17 % 32 % 24 % 21 % 33 % 27 % 22 % 35 % 29 % 25 % 31 % 24 % 20 % 62 pav. Pritarimas teiginiui Žinau, asmeniškai pažįstu moterų, kurios yra patyrę seksualinę prievartą pagal respondento sociodemografinius požymius 63 pav. Pritarimas teiginiui Esu patyręs seksualinį priekabiavimą iš aplinkinių (pažįstamų, draugų, giminaičių, kaimynų, bendradarbių) pagal respondento sociodemografinius požymius 64 pav. Pritarimas teiginiui Esu patyręs seksualinį priekabiavimą gatvėje, parduotuvėje, kitoje viešoje vietoje pagal respondento sociodemografinius požymius Seksualinė prievarta. Daugiau moterų (43 proc.) nei vyrų (21 proc.) žino, asmeniškai pažįsta moterų, kurios yra patyrusios seksualinę prievartą. Dažniau apie tokias moteris žino vidutinio (36 proc., m.) ir vyriausio (35 proc., 55 m. ir daugiau) nei jauniausio (26 proc., m.) amžiaus respondentai, taip pat respondentai, turintys aukštąjį išsimokslinimą (38 proc.) nei jo neturintys (27 proc.). Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. Seksualinis priekabiavimas. Moterys (39 proc.) dažniau nei vyrai (10 proc.) yra patyrusios seksualinį priekabiavimą iš aplinkinių (pažįstamų, draugų, giminaičių, kaimynų, bendradarbių). Dažniau šiam teiginiui pritarė aukštąjį išsimokslinimą turintys (33 proc.) nei jo neturintys (18 proc.) asmenys, taip pat miesto (28 proc.) nei kaimo (22 proc.) vietovių gyventojai. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. Su seksualiniu priekabiavimu viešoje vietoje ( esu patyręs seksualinį priekabiavimą gatvėje, parduotuvėje, kitoje viešoje vietoje ) dažniau susidūrusios yra moterys (35 proc.) nei vyrai (8 proc.), mažiausiai vyriausio amžiaus (18 proc., 55 m. ir daugiau) asmenys. Taip pat turintys aukštąjį (31 proc.) nei jo neturintys (11 proc.), miesto (25 proc.) nei kaimo (17 proc.) gyventojai. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. 37

38 2.12. Požiūris į lyčių lygybę darbe ir siekiant karjeros Politikė moteris ne blogiau nei politikas vyras sprendžia/spręstų paskirtus klausimus Moteriai, norint būti vertinamai taip pat kaip vyrui, reikia stengtis žymiai daugiau Lietuvoje moterys ir vyrai turi vienodas galimybes darbe ir karjeroje Vyrai yra geresni vairuotojai nei moterys Iš savo patirties galiu teigti, jog būčiau pasiekęs daugiau, jeigu ne pareigos šeimai Vyrams tose pačiose pareigose keliami mažesni reikalavimai nei moterims % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 65 pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie moterų ir vyrų padėtį darbo aplinkoje 70 proc. respondentų sutinka, jog politikoje tiek vyras, tiek moteris vienodai gerai sprendžia problemas, 49 proc. pritaria, jog moteriai, norint būti vertinamai taip pat kaip vyrui, reikia stengtis žymiai daugiau, 35 proc. mano, jog Lietuvoje moterys ir vyrai turi vienodas galimybes darbe ir karjeroje, 34 proc. pritaria, jog vyrai yra geresni vairuotojai nei moterys, 30 proc. respondentų nurodė, jog karjeroje būtų pasiekę daugiau nei pareigos šeimoje, namų ruošos darbai ir kt. (teiginys iš savo patirties galiu teigti, jog darbe/karjeroje būčiau pasiekęs/galėčiau pasiekti daugiau, jeigu ne pareigos šeimai (vaikų auginimas, senų ar neįgalių priežiūra, namų ruošos darbai) ), 28 proc. pritaria, jog vyrams darbe keliami mažesni reikalavimai nei moterims. Visi teiginiai statistiškai reikšmingai skiriasi pagal lytį ir amžių. Vyrai dažniau linkę pritarti teiginiams Lietuvoje moterys ir vyrai turi vienodas galimybes ir teises darbe ir karjeroje, Vyrai yra geresni vairuotojai nei moterys, kai moterys dažniau linkusios pritarti visiems kitiems teiginiams. Jauniausio amžiaus respondentai mažiausiai linkę pritarti visiems teiginiams. Tolimesniuose grafikuose pateikiami pasiskirstymas pagal sociodemografinius respondento požymius. 38

39 58 % 24 % 54 % 80 % 70 % 17 % 64 % 40 % 29 % 74 % 51 % 36 % 69 % 54 % 40 % 78 % 55 % 36 % 60 % 42 % 34 % 74 % 52 % 37 % 62 % 42 % 31 % 69 % 43 % 32 % 70 % 53 % 36 % 73 % 45 % 45 % 68 % 52 % 27 % 66 pav. Pritarimas teiginiui Politikė moteris ne blogiau nei politikas vyras sprendžia/spręstų paskirtus klausimus pagal respondento sociodemografinius požymius 67 pav. Pritarimas teiginiui Moteriai, norint būti vertinamai taip pat kaip vyrui, reikia stengtis žymiai daugiau pagal respondento sociodemografinius požymius 68 pav. Pritarimas teiginiui Lietuvoje moterys ir vyrai turi vienodas galimybes darbe ir karjeroje pagal respondento sociodemografinius požymius Moterys (80 proc.) dažniau nei vyrai (58 proc.) linkusios pritarti teiginiui politikė moteris ne blogiau nei politikas vyras sprendžia/spręstų paskirtus klausimus. Šiam teiginiui labiausiai pritaria vidutinio amžiaus asmenys (74 proc., m.), taip pat asmenys turintys aukštąjį (78 proc.) nei jo neturintys (60 proc.), miesto (74 proc.) nei kaimo (62 proc.) gyventojai. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal nepilnamečių vaikų turėjimą/neturėjimą ar gaunamas pajamas. Moterys (70 proc.) dažniau nei vyrai (24 proc.) pritaria teiginiui, jog moteriai, norint būti vertinamai taip pat kaip vyrui, reikia stengtis žymiai daugiau. Teiginiui labiau linkę pritarti vidutinio (51 proc., m.) bei vyriausio (54 proc., 55 m. ir daugiau) nei jauno amžiaus (40 proc., m.) asmenys, taip pat turintys aukštąjį (55 proc.) nei jo neturintys (42 proc.), miestų (52 proc.) nei kaimų (42 proc.) gyventojai, neturintys vaikų (53 proc.) nei turintys (43 proc.), gaunantys žemesnes (52 proc.) nei aukštesnes (45 proc.) pajamas. Vyrai (54 proc.) dažniau nei moterys (17 proc.) pritaria teiginiui, jog Lietuvoje moterys ir vyrai turi vienodas galimybes darbe ir karjeroje. Teiginiui labiau pritaria vidutinio (36 proc., m.) bei vyriausio amžiaus (40 proc., 55 m. ir daugiau) respondentai bei respondentai, gaunantys didesnes (45 proc.) nei mažesnes (27 proc.) pajamas. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal išsimokslinimą, gyvenamąją vietovę, nepilnamečių vaikų turėjimą/neturėjimą. 39

40 48 % 21 % 10 % 20 % 39 % 44 % 32 % 21 % 23 % 31 % 34 % 31 % 41 % 35 % 28 % 30 % 31 % 32 % 38 % 30 % 24 % 33 % 30 % 32 % 36 % 32 % 22 % 31 % 37 % 29 % 35 % 26 % 28 % 34 % 27 % 26 % 34 % 32 % 30 % 69 pav. Pritarimas teiginiui Vyrai yra geresni vairuotojai nei moterys pagal respondento sociodemografinius požymius 70 pav. Pritarimas teiginiui Iš savo patirties galiu teigti, jog būčiau pasiekęs daugiau, jeigu ne pareigos šeimai pagal respondento sociodemografinius požymius 71 pav. Pritarimas teiginiui Vyrams tose pačiose pareigose keliami mažesni reikalavimai nei moterims pagal respondento sociodemografinius požymius Vyrai (48 proc.) dažniau nei moterys (20 proc.) linkę pritarti teiginiui Vyrai yra geresni vairuotojai nei moterys. Teiginiui labiausiai pritaria vyriausio amžiaus respondentai (41 proc., 55 m. ir daugiau), neturintys aukštojo išsimokslinimo (38 proc.) nei jį turintys (30 proc.). Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. Moterys (39 proc.) dažniau nei vyrai (21 proc.) pritarė teiginiui iš savo patirties galiu teigti, jog darbe/karjeroje būčiau pasiekęs/galėčiau pasiekti daugiau, jeigu ne pareigos šeimai (vaikų auginimas, senų ar neįgalių priežiūra, namų ruošos darbai). Dažniau šiam teiginiui pritarė vidutinio (34 proc., m.) ir vyriausio (35 proc., 55 m. ir daugiau) nei jauniausio (21 proc., m.) amžiaus respondentai. Taip pat respondentai, turintys nepilnamečių vaikų (37 proc.) nei jų neturintys (26 proc.), gaunantys mažesnes (32 proc.) nei didesnes (27 proc.) pajamas. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal išsimokslinimą ar gyvenamąją vietą. Moterys (44 proc.) dažniau nei vyrai (10 proc.) buvo linkę pritarti, jog vyrams tose pačiose pareigose keliami mažesni reikalavimai nei moterims. Vidutinio (31 proc., m.) ir vyriausio (28 proc., 55 m. ir daugiau) amžiaus grupės šiam teiginiui pritaria labiau nei jauniausio amžiaus (23 proc., m.) respondentai. Teiginiui dažniau pritaria turintys aukštąjį išsimokslinimą (32 proc.) nei jo neturintys (24 proc.), dažniau miestų (32 proc.) nei kaimų (22 proc.) gyventojai. Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal pajamas ir nepilnamečių vaikų turėjimą nėra. 40

41 Vienodai; 45 % Vyrai; 54 % 54 proc. respondentų mano, jog vyrai gauna didesnes mėnesio pajamas. 1 proc. nurodė, jog moterys gauna didesnes pajamas. [Atsakymai į klausimą Kaip manote, kokia eurų suma skiriasi vyrų ir moterų pajamos per mėnesį (atlyginimai, verslo, nuomos, paslaugų, kitos pajamos)? ] Moterys; 1 % 72 pav. Kas, respondento nuomone, gauna didesnį atlyginimą Eur Vyrai (54 proc.) gauna vidutiniškai daugiau tiek eurų 652 Eur Moterys (1 proc.) gauna vidutiniškai daugiau tiek eurų Respondentų, kurie mano, jog vyrai gauna didesnį atlyginimą nuomone, vyrai vidutiniškai gauna 285 eurais daugiau (mediana 200 eurų). Respondentų, kurie mano, kad moterys gauna didesnį atlyginimą nuomone, moterys vidutiniškai gauna 652 eurais daugiau (mediana 400 eurų). 73 pav. Kiek didesnį atlyginimą, respondentų nuomone, gauna vyrai ir moterys 41

42 38 % 68 % 54 % 58 % 47 % 58 % 50 % 56 % 50 % 55 % 53 % 51 % 56 % Moterys (68 proc.) dažniau nei vyrai (38 proc.) linkę manyti, jog vyrai gauna didesnes pajamas. Taip dažniau mano jauno (54 proc., m.) ir vidutinio (35 54 m.), nei vyriausio (47 proc., 55 m. ir daugiau) amžiaus respondentai. Dažniau aukštąjį išsimokslinimą turintys (58 proc.) nei jo neturintys (50 proc.) asmenys, dažniau miesto (56 proc.) nei kaimo (50 proc.) gyventojai. 74 pav. Nuomonės, jog vyrai gauna didesnį atlyginimą, pasiskirstymas pagal respondento sociodemografinius požymius Lyginant su tyrimu, atliktu 2014 metais, 2017 metų tyrime tiek vyrai, tiek moterys pritarė labiau, jog už tą patį darbą moterys ir vyrai gauna vienodą atlyginimą. Nuomonių skirtumas didesnis vyrų grupėje (2017 metais 59 proc. vyrų pritarė, kad už darbą mokama vienodai, kai 2014 metais tam pritarė 42 proc. vyrų). 70 % 60 % % 40 % 30 % % 10 % 0 % Moterys 75 pav. Nuomonės, jog vyrai ir moterys už tokį patį darbą gauna vienodą atlyginimą, pasiskirstymas pagal lytį (lyginant su 2014 metais) Vyrai 42

43 60 % 50 % 40 % % 20 % % 0 % 76 pav. Nuomonės, jog vyrai ir moterys už tokį patį darbą gauna vienodą atlyginimą, pasiskirstymas pagal miestą/kaimą (lyginant su 2014 metais) Lyginant su tyrimu, atliktu 2014 metais, 2017 metų tyrimo duomenimis tiek gyvenantys kaime, tiek gyvenantys mieste pritarė labiau, jog už patį darbą moterys ir vyrai gauna vienodą atlyginimą. Tiesa, kaimo gyventojų nuomonės skirtumas didesnis (2017 metais 49 proc., 2014 metais 26 procentai pritarė, kad už darbą vyrams ir moterims mokama vienodai). 59 % 32 % 45 % 40 % 53 % 40 % 50 % 43 % 49 % 43 % 46 % 47 % 43 % Vyrai (59 proc.) dažniau nei moterys (32 proc.) nurodė, jog vyrų ir moterų pajamos nesiskiria. Kad pajamos nesiskiria dažniau mano vyriausio amžiaus respondentai, be aukštojo išsimokslinimo, gyvenantys kaimo vietovėse. 77 pav. Nuomonės, jog tiek moterys, tiek vyrai gauna vienodas pajamas, pasiskirstymas pagal sociodemografinius požymius 43

44 26 proc. respondentų norėtų, kad jiems vadovautų vyrai. Vyrą; 26 % Lytis nesvarbi; 67 % Moterį; 6 % 78 pav. Preferencijos vadovo lyčiai ( Asmeniškai labiau norėčiau turėti vadovą: ) 23 % 29 % 23 % 25 % 31 % 27 % 25 % 28 % 23 % 21 % 29 % 25 % 27 % Moterys (29 proc.) dažniau nei vyrai (23 proc.) nurodė, jog norėtų turėti vadovą vyrą. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. 79 pav. Asmeniškai labiau norėčiau turėti vadovą vyrą pagal sociodemografinius požymius 44

45 Lytis nesvarbi; 55 % Vyrą; 39 % Į klausimą Iš savo patirties galiu teigti, kad jei darbdavys renkasi tarp vienodą kvalifikaciją ir patirtį turinčio vyro ir moters, jis mieliau į darbą priims: 39 proc. nurodė, kad darbdavys pasirinktų darbuotoją-vyrą, 6 proc. darbuotoją-moterį, 55 proc. nurodė, jog lytis priimant į darbą būtų nesvarbi. Moterį; 6 % 80 pav. Preferencijos pagal darbuotojo lytį priimant į darbą 25 % 52 % 32 % 37 % 51 % 43 % 35 % 39 % 39 % 32 % 44 % 38 % 41 % Moterys (52 proc.) dažniau nei vyrai (25 proc.) mano, jog vadovai į darbą linkę priimti vyrą, nei moterį. Vyriausio amžiaus respondentai, respondentai su aukštuoju išsimokslinimu taip pat dažniau pritaria, jog darbdaviai linkę rinktis darbuotoją vyrą, nei moterį. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal gyvenamąją vietą ar pajamų dydį, tenkanti vienam namų ūkio nariui. 81 pav. Nuomonės, kad vadovai į darbą linkę priimti vyrus, pasiskirstymas pagal sociodemografinius požymius 45

46 2.13. Apie socialinę padėtį gyvenant poroje arba atskirai % 20% 40% 60% 80% 100% Žymiai prastesnė Prastesnė Liktų tokia pati Geresnė Žymiai geresnė 82 pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiui Jeigu gyvenčiau atskirai nuo savo antrosios pusės mano socialinė padėtis (būstas, pajamos, galimybės būtiniems poreikiams, laisvalaikiui) būtų: 42 proc. respondentų sutinka, jog jų socialinė padėtis, gyvenant ne poroje būtų prastesnė. Tai du kartus dažniau paminėjo moterys, taip pat namų ūkiai, kurių pajamos mažesnės. Nėra skirtumų, ar respondentas gyvena mieste, ar kaime. Tuo pačiu, penktadalis teigia, jog jų padėtis kaip tik būtų geresnė. Tai dažniau paminėjo vyrai nei moterys. Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius nėra. 27 % 26 % 55 % 13 % 45 % 15 % 39 % 21 % 44 % 20 % 40 % 19 % 44 % 19 % 42 % 19 % 42 % 21 % 43 % 22 % 41 % 18 % 36 % 18 % 47 % 20 % 83 pav. Respondentų, kurių padėtis gyvenant be antrosios pusės būtų p r a s t e s n ė, sociodemografiniai požymiai 84 pav. Respondentų, kurių padėtis gyvenant be antrosios pusės būtų g e r e s n ė, sociodemografiniai požymiai 46

47 turi būti ekonomiškai nepriklausoma nuo vyro Moterys, gyvenančios su vyrais, turi geresnę finansinę, socialinę padėtį gali sau leisti daugiau Geriau turėti bet kokį vyrą/žmoną, nei jokio/- ios % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 85 pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie padėties skirtumus gyvenant su vyru/žmona ar be 56 proc. respondentų sutinka, kad moteris turi būti ekonomiškai nepriklausoma nuo vyro. Dažniau tam pritaria moterys (71 proc.) nei vyrai (40 proc.). Taip pat dažniau pritarė vidutinio (60 proc., m.) ir vyriausio (57 proc., 55 m. ir daugiau) amžiaus respondentai, turintys aukštąjį išsimokslinimą (58 proc.), gyvenantys miestuose (58 proc.). Pusė respondentų sutiko, jog moterys, kurios gyvena su vyrais, gali sau leisti daugiau. Nėra nuomonių skirtumų tarp vyrų ir moterų, tačiau kuo vyresnis respondentas tuo dažniau jis pritarė šiam teiginiui. Taip pat dažniau pritarė miestų (53 proc.) nei kaimų (46 proc.) gyventojai. Su teiginiu geriau turėti bet kokį vyrą/žmoną nei jokio pritarė 7 proc. tyrimo dalyvių. Jų tarpe dažniau vyrai (11 proc.) nei moterys (4 proc.), dažniau vyresnio amžiaus, kaimo vietovių (10 proc.) gyventojai, turintys mažesnes pajamas (9 proc.). 40 % 51 % 11 % 71 % 49 % 4 % 48 % 42 % 5 % 60 % 52 % 7 % 57 % 57 % 11 % 63 % 51 % 5 % 48 % 50 % 10 % 58 % 53 % 6 % 52 % 46 % 10 % 54 % 47 % 6 % 57 % 52 % 9 % 57 % 51 % 6 % 55 % 51 % 9 % 86 pav. Pritarimas teiginiui turi būti ekonomiškai nepriklausoma nuo vyro pagal respondento sociodemografinius požymius 87 pav. Pritarimas teiginiui Moterys, gyvenančios su vyrais, turi geresnę finansinę, socialinę padėtį gali sau leisti daugiau pagal respondento sociodemografinius požymius 88 pav. Pritarimas teiginiui geriau turėti bet kokį vyrą/žmoną, nei jokio/-ios pagal respondento sociodemografinius požymius 47

48 2.14. Požiūris į vyro socialinį vaidmenį šeimoje taip pat turėtų daryti karjeros pertrauką ir imti tėvystės atostogų privalo būti pagrindiniu šeimos maitintoju uždirbti ir išlaikyti šeimą Keistai atrodo vyrai, kurie gamina valgyti, skalbia, tvarko namus % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 89 pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie vyro vaidmenį šeimoje 59 proc. respondentų pritaria, jog vyrai taip pat turėtų imti tėvystės atostogų. Teiginiui labiau pritaria moterys (65 proc.) nei vyrai (52 proc.). Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. 38 proc. mato vyrą kaip pagrindinį šeimos maitintoją ir šeimos išlaikytoją. Šiam teiginiui dažniau pritaria vyrai (46 proc.) nei moterys (30 proc.), dažniau aukštojo išsimokslinimo neturintys (45 proc.) nei jį turintys (31 proc.) asmenys. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. 10 proc. pritaria, jog vyras, kuris padeda namų ruošos darbuose, elgiasi netinkamai ir atrodo kvailai. Dažniau teiginiui linkę pritarti vyrai (17 proc.) nei moterys (4 proc.), dažniau aukštojo išsimokslinimo neturintys (13 proc.) nei jį turintys (7 proc.), dažniau kaimo (12 proc.) nei miesto (9 proc.) gyventojai. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius. 52 % 46 % 17 % 65 % 30 % 4 % 56 % 40 % 8 % 59 % 33 % 11 % 60 % 43 % 10 % 59 % 31 % 7 % 58 % 45 % 13 % 57 % 36 % 9 % 61 % 40 % 12 % 57 % 37 % 11 % 60 % 38 % 9 % 58 % 38 % 10 % 59 % 37 % 10 % 90 pav. Pritarimas teiginiui taip pat turėtų daryti karjeros pertrauką ir imti tėvystės atostogų pagal respondento sociodemografinius požymius 91 pav. Pritarimas teiginiui privalo būti pagrindiniu šeimos maitintoju uždirbti ir išlaikyti šeimą pagal respondento sociodemografinius požymius 92 pav. Pritarimas teiginiui Keistai atrodo vyrai, kurie gamina valgyti, skalbia, tvarko namus pagal respondento sociodemografinius požymius 48

49 2.15. Galimybės ir požiūris į šeimos planavimą Lytis nesvarbi; 73 % Berniukas; 18 % Mergaitė; 10 % 93 pav. Pirmumo teikimas pirmo vaiko lyčiai ( Tiesą sakant, norėčiau (norėjau, būčiau norėjęs), kad mano pirmas vaikas būtų ) 28 proc. respondentų nurodė teikiantys pirmenybę pirmagimio lyčiai (18 proc. norėtų/būtų norėję berniuko, 10 proc. mergaitės). Berniuko dažniau būtų norėję vyrai, mergaitės moterys (statistiškai reikšmingi skirtumai). Berniuko pirmagimio dažniau norėtų kaimo gyventojai. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal kitus sociodemografinius požymius % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 94 pav. Pritarimas teiginiui Turiu/turėjau visas galimybes (pvz., pakankamai žinių, finansų, atsakingą partnerį) planuoti šeimą, apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo 68 proc. respondentų nurodė, jog turėjo visas galimybes planuoti šeimą, apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo. Tai dažniau nurodė turintys aukštąjį išsimokslinimą, miesto gyventojai, didesnes pajamas gaunantys asmenys. 13 proc. respondentų pritaria abortų uždraudimui Lietuvoje. Uždraudimui dažniau pritaria vyrai, asmenys, neturintys aukštojo išsimokslinimo, kaimo gyventojai, turintys nepilnamečių vaikų, gaunantys mažesnes pajamas % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 95 pav. Pritarimas teiginiui Abortai Lietuvoje turėtų būti uždrausti 49

50 69 % 58 % 69 % 68 % 66 % 55 % 74 % 64 % 59 % 69 % 72 % 66 % 63 % 60 % 71 % 68 % 62 % 54 % 73 % 55 % 65 % 68 % 72 % 67 % 65 % 60 % 96 pav. Respondentų, turinčių galimybes planuoti šeimą, sociodemografiniai požymiai 97 pav. Respondentų, kurie nepritaria abortų draudimui, sociodemografiniai požymiai Lyginant su 2014 metais atlikto tyrimo duomenimis, dar mažiau žmonių pritaria tam, kad abortai būtų uždrausti. Jei 2014 metais uždrausti abortus norėjo 27 proc. vyrų, tai 2017 metais tokių buvo 15 proc., atitinkamai 15 proc. moterų 2014 metais ir 10 proc. moterų 2017 metais. 30 % 25 % % 15 % 10 % % 0 % 98 pav. Pritarimas teiginiui Abortai Lietuvoje turėtų būti uždrausti pagal lytį (palyginimas su 2014 m. tyrimo duomenimis) 50

51 2.16. Vaidmenų skirtumai šeimoje Penktadalis respondentų dėl artimųjų priežiūros ( Ar dėl to, kad jums tenka prižiūrėti, slaugyti savo artimuosius, giminaičius (dėl ligos, negalios, senatvės, vaikų, vyresnių nei 2 m., ir pan.), jums teko atsisakyti darbo arba dirbti nepilną darbo laiką ) tenka atsisakyti darbo arba jie turi rinktis dirbti ne pilną darbo dieną. Šiam teiginiui dažniau pritarė moterys (22 proc.) nei vyrai (17 proc.). Asmenys, kurių namų ūkyje auga nepilnamečiai vaikai, taip pat dažniau nurodė, kad jiems tenka nedirbti ar rinktis dirbti ne pilną darbo dieną, dėl artimųjų priežiūros. Savo aplinkoje nieko neslaugau, neprižiūriu; 44 % Taip; 20 % Ne; 35 % 99 pav. Ar dėl to, kad tenka prižiūrėti, slaugyti savo artimuosius, giminaičius jums teko atsisakyti darbo arba dirbti nepilną darbo laiką? 17 % 22 % 17 % 23 % 19 % 22 % 18 % 21 % 18 % 28 % 15 % 16 % 23 % 100 pav. Asmenų, kuriems dėl artimųjų priežiūros, tenka atsisakyti dirbti ar rinktis dirbti ne pilną darbo dieną, sociodemografiniai požymiai 51

52 Moters pagrindinė pridermė gimdyti ir auginti vaikus % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 101 pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiui moters priedermė gimdyti ir auginti vaikus 31 % 12 % 13 % 21 % 29 % 18 % 24 % 20 % 22 % 20 % 22 % 18 % 22 % 21 proc. respondentų pritaria, jog moters priedermė gimdyti ir auginti vaikus. Teiginiui dažniau pritarė vyrai (31 proc.) nei moterys (12 proc.). Dažniau vyriausio nei vidutinio ar jauniausio amžiaus respondentai, dažniau asmenys neturintys aukštojo išsimokslinimo (24 proc.). 102 pav. Pritarimas moters priedermė gimdyti ir auginti vaikus pagal respondento sociodemografinius požymius 52

53 Atlieka buities darbus (rozetės keitimą, kalimą, pjovimą, sugedusią santechnik ą ir pan.) Automobili o priežiūra (remontas, technikinė apžiūra, ratų keitimas ir pan.) Gamina maistą Tvarko būstą (pvz., plauna kambarius, valo dulkes, sutvarko išmėtytus daiktus) Veda vaiką į/iš darželį/mo kyklą, veža į būrelius Prižiūri vaikus (bendrauja, padeda ruošti pamokas, slaugo ir pan.) Uždirba pinigus Abu Kita/neaktualu Abu Kita/neaktualu Abu Kita/neaktualu Abu Kita/neaktualu Abu Kita/neaktualu Abu Kita/neaktualu Abu Kita/neaktualu % 20 % 40 % 60 % 80 % 100 % 103 pav. Vaidmenų pasiskirstymas skirtingiems darbams šeimoje 78 proc. dalis šeimų nurodė, jog jų šeimose pinigus uždirba abu sutuoktiniai ( vyras ir moteris ). 16 proc. šeimų šeimos maitintojas yra vyras. Automobilio priežiūros ar buities darbus, susijusius su rozetės keitimu, sugedusios technikos taisymu, kalimu ir pan. dažniau atlieka vyrai (82 proc.) nei moterys (11 proc.). Maisto gaminimas (55 proc.) ir būsto tvarkymas (54 proc.) daugiau nei pusėje šeimų priklauso moteriai. Apie du penktadaliai šeimų šias pareigas dalijasi per pusę. 3 proc. respondentų nurodė, kad jų šeimose maisto gaminimą ir būsto tvarkymą atlieka vyras. Vaiko priežiūra (bendravimas, pamokų ruošos priežiūra, slaugymas ir pan.) 57 proc. šeimų dalijamasi per pusę. Du penktadaliai šeimų nurodė, kad už vaiko priežiūrą jų šeimose atsakinga moteris. 1 Lentelė. Vaiko priežiūros darbų pasiskirstymas, proc. (palyginimas su kitų tyrimų duomenimis) Teiginys Metai Abu % % % rūpinasi vaikų maitinimu padeda ruošti pamokas, bendrauja, slaugo Kalbant apie vaikų priežiūrą (maitinimą, bendravimą, pagalbą ruošiant pamokas, slaugymą) pokyčiai per pastaruosius 23 metus dėl vaidmenų šeimoje nėra ryškūs. Didžioji darbų dalis tenka moteriai. Vyrai šiems darbams skiria žymiai mažiau laiko (1994 m. 2 proc. vyrų nurodė rūpinasi vaiko maitinimu, 7 proc. rūpinasi kita vaiko priežiūra, bendrauja, kai 2017 m. 4 proc. rūpinasi vaiko maitinimu ir 1 proc. rūpinasi vaiko priežiūra. 53

54 Kelionėms, atostogoms, laisvalaikiui Vaiko reikmėms (pietums, būreliams, mokyklos reikmėms, smulkioms išlaidoms) Būsto tvarkymo darbams, taisymui, remontui Maistui Komunaliniai mokesčiai už būstą Šeimos automobiliams, degalams Moters asmeninėms reikmėms Vyro asmeninėms reikmėms % 20% 40% 60% 80% 100% Bendros sudėtos Moters Vyro Kiekvienas atskirai Neaktualu/ sunku pasakyti 104 pav. Kaip skirstomos šeimos pajamos skirtingoms reikmėms Bendros sudėtos šeimos pajamos dažniausiai skiriamos kelionėms, atostogoms, laisvalaikiui (65 proc.), vaiko reikmėms (59 proc.), būsto tvarkymo darbams (57 proc.), maistui (56 proc.), taip pat komunaliniams mokesčiams už būstą (46 proc.), šeimos automobiliams, degalams (43 proc.). Trečdalyje šeimų vyras sumoka už komunalinius mokesčius už būstą, būsto tvarkymo darbus, 38 proc. šeimų vyras padengia išlaidas automobiliui, degalams, 18 proc. šeimų vyras sumoka ir už šeimos atostogas ar laisvalaikį. 54 proc. šeimų moterys leidžia savo pajamas savo moters asmeninėms reikmėms, 55 proc. vyrų vyro asmeninėms reikmėms. 54

55 2 Lentelė. Kiek vidutiniškai laiko skiria įvairioms veikloms darbo ir savaitgalio dienomis, vidutinis laikas minutėmis Kiek vidutiniškai laiko skiriate šioms veikloms darbo dienomis ir savaitgaliais? Vidutinis laikas minutėmis Darbo dieną Savaitgalio dieną naršymui internete, telefone, prie kompiuterio (socialiniai tinklai, žaidimai, naujienos, el. laiškų rašymas ne darbo tikslais, filmų žiūrėjimas ir kt.), televizijos žiūrėjimui, radijo klausymui maisto pirkimui ir gaminimui, kitiems pirkiniams buities, ruošos darbams namuose (skalbimas, tvarkymas, šluostymas, taisymas, ir kt.) bendravimui su vaiku (pamokų ruošimas, bendravimas, vežimas į būrelius) i kelionei į darbą ir iš darbo ii darbui, už kurį gaunate atlyginimą iii savo hobiui, laisvalaikiui (sportui, kryžiažodžiams, teatrui, koncertams, laikui su draugais ir kt.) i tik tie, kurie turi vaikų iki 18 metų amžiaus ii tik tie, kurie yra dirbantys iii tik tie, kurie yra dirbantys Naršymui internetui, buvimui prie kompiuterio ar telefone, asmuo vidutiniškai skiria dvi valandas darbo dieną ir dvi su puse valandos savaitgaliais. Buities ruošos darbams skiriama apie valandą laiko darbo dieną ir vidutiniškai dvi valandas savaitgalio dienomis. Bendravimui ir buvimui su vaiku darbo dieną vidutiniškai skiriama kiek daugiau nei valanda ir dvi valandos savaitgaliais. Kelionė į darbą paprastai trunka apie 37 minutes. Vidutiniškai respondentai dirba 8 val. per dieną, hobiui darbo dieną skiriama iki valandos ir dvi valandas savaitgalio dieną. Pasiskirstymas pagal darbo / savaitgalio dieną, taip pat pasiskirstymas pagal lytį pateikiami tolimesniuose grafikuose. 55

56 Darbo dieną Savaitgalio dieną naršymui internete maisto pirkimui ir gaminimui buities, ruošos darbams bendravimui su vaiku kelionei į darbą ir iš darbo darbui, už kurį gaunate atlyginimą laisvalaikiui 105 pav. Kiek vidutiniškai laiko skiria įvairioms veikloms darbo ir savaitgalio dienomis, vidutinis laikas minutėmis Vyrai Moterys naršymui internete maisto pirkimui ir gaminimui buities, ruošos darbams bendravimui su vaiku kelionei į darbą ir iš darbo darbui, už kurį gaunate atlyginimą laisvalaikiui 106 pav. Kiek vidutiniškai laiko skiria įvairioms veikloms darbo dienomis, vidutinis laikas minutėmis. Pasiskirstymas pagal respondento lytį Darbo dienomis vidutiniškai 22 minutėmis vyrai daugiau nei moterys skiria laiko naršymui internete (buvimui prie kompiuterio, telefono). Moterys daugiau laiko nei vyrai skiria maisto pirkimui ir gaminimui (34 minutėmis daugiau), namų ruošos darbams (25 minutėmis daugiau), bendravimui su vaikais (19 minučių daugiau). Statistiškai nereikšmingi skirtumai tarp vyrų ir moterų yra kintamiesiems naršymui internete, kelionei į / iš darbo bei darbo trukmei, už kurį gaunamas atlyginimas, laisvalaikiui. Statistiškai reikšmingi skirtumai dėl maisto pirkimo ir gaminimo, namų ruošos darbų, bendravimo su vaikais trukmės (moterys skiria daugiau laiko). 56

57 Pilnų šeimų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus, skirtumai 3.1. Asmens galimybės savirealizuotis, užtikrintumas dėl ateities % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 107 pav. Galiu teigti, kad realizuoju save kaip asmenybę įgyvendinu savo norus ir svajones Pilnų šeimų nariai jaučiasi labiau realizuojantys save (51 proc.), nei šeimų, kurias sudaro vienas iš tėvų (35 proc.), nariai. Pilnų šeimų nariai jaučiasi labiau ramūs (26 proc.) ir užtikrinti dėl savo ateities, nei šeimų, kurias sudaro vienas iš tėvų (14 proc.), nariai % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 108 pav. Jaučiuosi ramus ir užtikrintas dėl savo ateities Pilna šeima 51 % Pilna šeima 26 % Vienišo tėvo / motinos šeima 35 % Vienišo tėvo / motinos šeima 14 % 109 pav. Pritarimas teiginiui galiu teigti, kad realizuoju save kai asmenybę įgyvendinu savo norus ir svajones pagal respondento šeimos sudėtį 110 pav. Pritarimas teiginiui Jaučiuosi ramus ir užtikrintas dėl savo ateities pagal respondento šeimos sudėtį 57

58 3.2. Galimybės pasiekti reikiamą vietą, lankytis renginiuose Pilnų šeimų nariai dažniau nei šeimų, kurias sudaro vienas iš tėvų, turi galimybę lankytis kultūros renginiuose ar savo gyvenamojoje vietovėje pasiekti reikiamą vietą % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 111 pav. Mano gyvenamoje vietovėje man reikiamą vietą (darbą, mokyklą, banką, polikliniką, rinkiminę apylinkę ir pan.) pasiekiu lengvai ir tai nesudaro didelių finansinių sunkumų % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 112 pav. Turiu visas galimybes lankytis kultūros renginiuose (koncertuose, kine, teatre, muziejuose ir kt.) Pilna šeima 70 % Pilna šeima 54 % Vienišo tėvo / motinos šeima 61 % Vienišo tėvo / motinos šeima 35 % 113 pav. Pritarimas teiginiui Mano gyvenamoje vietovėje man reikiamą vietą pasiekiu lengvai ir tai nesudaro didelių finansinių sunkumų pagal respondento šeimos sudėtį 114 pav. Pritarimas teiginiui Turiu visas galimybes lankytis kultūros renginiuose (koncertuose, kine, teatre, muziejuose ir kt.) pagal respondento šeimos sudėtį 58

59 3.3. Asmens galimybės pailsėti, rūpintis sveikata Reguliariai, profilaktiškai rūpinuosi savo sveikata Turiu visas galimybes sportuoti, rūpintis fizine savo sveikata Turiu visas galimybes tinkamai pasirūpinti savo sveikata Esu finansiškai pajėgus įsigyti ir valgyti geros kokybės maistą Šiuo metu turiu puikų darbo-laisvalaikio balansą Esu finansiškai pajėgus keliauti, atostogauti bent kartą per metus užsienyje % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 115 pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie turimas galimybes pailsėti, rūpinimąsi sveikata Pilnų šeimų nariai dažniau nei šeimų, kurias sudaro tik vienas iš tėvų, turi geresnes galimybes rūpintis savo sveikata ir poilsiu. Pilnų šeimų nariai sau dažniau gali leisti profilaktiškai rūpintis savo sveikata, turėti galimybes sportuoti, rūpintis fizine sveikata, turėti galimybes tinkamai pasirūpinti savo sveikata, finansiškai pajėgūs įsigyti ir valgyti geros kokybės maistą, turėti puikų darbo-laisvalaikio balansą, būti finansiškai pajėgūs keliauti, atostogauti bent kartą per metus užsienyje. Šie skirtumai pateikiami tolimesniuose grafikuose. Pilna šeima 54 % Vienišo tėvo / motinos šeima 49 % 116 pav. Pritarimas teiginiui Reguliariai, profilaktiškai rūpinuosi savo sveikata pagal respondento šeimos sudėtį Pilna šeima 51 % Vienišo tėvo / motinos šeima 34 % 117 pav. Pritarimas teiginiui Turiu visas galimybes sportuoti, rūpintis fizine savo sveikata pagal respondento šeimos sudėtį 59

60 Pilna šeima 47 % Vienišo tėvo / motinos šeima 34 % 118 pav. Pritarimas teiginiui Turiu visas galimybes tinkamai pasirūpinti savo sveikata pagal respondento šeimos sudėtį Pilna šeima 36 % Vienišo tėvo / motinos šeima 19 % 119 pav. Pritarimas teiginiui Esu finansiškai pajėgus keliauti, atostogauti bent kartą per metus užsienyje pagal respondento šeimos sudėtį Pilna šeima 46 % Vienišo tėvo / motinos šeima 31 % 120 pav. Pritarimas teiginiui Esu finansiškai pajėgus įsigyti ir valgyti geros kokybės maistą pagal respondento šeimos sudėtį Pilna šeima 37 % Vienišo tėvo / motinos šeima 30 % 121 pav. Pritarimas teiginiui Šiuo metu turiu puikų darbo-laisvalaikio balansą pagal respondento šeimos sudėtį 60

61 3.4. Požiūris į seksualumą turi prisižiūrėti save ir būdama namuose atrodyti pasitempusi, būti pasidažiusi ir gražiai apsirengusi turi siekti visuomet būti seksualia ir patrauklia (gražiai rengtis, prisižiūrėti save, būti pasidažiusi ar pan.) Normalu, kad žiniasklaidoje ir reklamose moterys žymiai dažniau seksualizuojamos, vaizduojamos apnuogintos % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 122 pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie moters seksualumą Pilnų šeimų nariai dažniau nei šeimų, kurias sudaro tik vienas iš tėvų, pritarė, jog moteris turi prisižiūrėti save ir būdama namuose ar kad normalu, kad žiniasklaidoje ir reklamose moterys žymiai dažniau seksualizuojamos. Pilna šeima 45 % Vienišo tėvo / motinos šeima 38 % 123 pav. Pritarimas teiginiui turi prisižiūrėti save ir būdama namuose atrodyti pasitempusi, būti pasidažiusi ir gražiai apsirengusi pagal respondento šeimos sudėtį Pilna šeima 44 % Vienišo tėvo / motinos šeima 47 % 124 pav. Pritarimas teiginiui turi siekti visuomet būti seksualia ir patrauklia (gražiai rengtis, prisižiūrėti save, būti pasidažiusi ar pan.) pagal respondento šeimos sudėtį Pilna šeima 27 % Vienišo tėvo / motinos šeima 22 % 125 pav. Pritarimas teiginiui Normalu, kad žiniasklaidoje ir reklamose moterys žymiai dažniau seksualizuojamos, vaizduojamos apnuogintos pagal respondento šeimos sudėtį 61

62 3.5. Apie socialinę padėtį gyvenant poroje arba atskirai turi būti ekonomiškai nepriklausoma nuo vyro Moterys, gyvenančios su vyrais, turi geresnę finansinę, socialinę padėtį gali sau leisti daugiau Geriau turėti bet kokį vyrą/žmoną, nei jokio/- ios % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 126 pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie padėties skirtumus gyvenant su vyru/žmona ar be Šeimų, kurias sudaro tik vienas iš tėvų, nariai (78 proc.) dažniau nei pilnų šeimų (54 proc.), pritarė, jog moteris turi būti ekonomiškai nepriklausoma nuo vyro. Šeimų, kuriose vaikus augina tik vienas iš tėvų, nariai (59 proc.) dažniau nei pilnų šeimų (50 proc.) nariai sutiko, jog moterys, gyvenančios su vyrais, turi geresnę finansinę padėtį. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų vertinant teiginį geriau turėti bet kokį vyrą ar žmoną. Pilna šeima 54 % Vienišo tėvo / motinos šeima 78 % 127 pav. Pritarimas teiginiui turi būti ekonomiškai nepriklausoma nuo vyro pagal respondento šeimos sudėtį Pilna šeima 50 % Vienišo tėvo / motinos šeima 59 % 128 pav. Pritarimas teiginiui Moterys, gyvenančios su vyrais, turi geresnę finansinę, socialinę padėtį gali sau leisti daugiau pagal respondento šeimos sudėtį 62

63 3.6. Požiūris į vyro socialinį vaidmenį šeimoje taip pat turėtų daryti karjeros pertrauką ir imti tėvystės atostogų privalo būti pagrindiniu šeimos maitintoju uždirbti ir išlaikyti šeimą Keistai atrodo vyrai, kurie gamina valgyti, skalbia, tvarko namus % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 129 pav. Pritarimas ir nepritarimas teiginiams apie vyro vaidmenį šeimoje Vienišo tėvo / motinos šeimų nariai dažniau (60 proc.) nei pilnų šeimų (57 proc.) nurodė, jog vyrai taip pat turi daryti karjeros pertrauką ir imti tėvystės atostogų, tačiau šis skirtumas statistiškai nereikšmingas. Pilnų šeimų nariai dažniau (38 proc.) nei šeimų, kurias sudaro tik vienas iš tėvų, nariai (30 proc.) pritarė, jog vyras privalo būti pagrindiniu šeimos maitintoju. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų vertinant teiginį keistai atrodo vyrai, kurie gamina valgyti, skalbia, tvarko namus. Pilna šeima 57 % Vienišo tėvo / motinos šeima 60 % 130 pav. Pritarimas teiginiui taip pat turėtų daryti karjeros pertrauką ir imti tėvystės atostogų pagal respondento šeimos sudėtį Pilna šeima 38 % Vienišo tėvo / motinos šeima 30 % 131 pav. Pritarimas teiginiui privalo būti pagrindiniu šeimos maitintoju uždirbti ir išlaikyti šeimą pagal respondento šeimos sudėtį 63

64 3.7. Galimybės ir požiūris į šeimos planavimą % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 132 pav. Pritarimas teiginiui Turiu/turėjau visas galimybes (pvz., pakankamai žinių, finansų, atsakingą partnerį) planuoti šeimą, apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo Pilnų šeimų nariai dažniau (71 proc.) nei vieno tėvo ar vienos motinos šeimų nariai (64 proc.) nurodė, jog turėjo visas galimybes planuoti šeimą. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pritariant ar nepritariant teiginiui, jog abortai Lietuvoje turėtų būti uždrausti. Pilna šeima 71 % Vienišo tėvo / motinos šeima 64 % 133 pav. Respondentų, turinčių galimybes planuoti šeimą, skirtumai pagal šeimos sudėtį % 20% 40% 60% 80% 100% Pritarimas Neutralus vertinimas Nepritarimas 134 pav. Pritarimas teiginiui Abortai Lietuvoje turėtų būti uždrausti Pilna šeima 14 % Vienišo tėvo / motinos šeima 12 % 135 pav. Respondentų, kurie pritaria abortų draudimui, sociodemografiniai požymiai 64

65 3.8. Vaidmenų skirtumai šeimoje Savo aplinkoje nieko neslaugau, neprižiūriu; 44 % Taip; 20 % Ne; 35 % 136 pav. Dalis asmenų, kuriems dėl artimųjų priežiūros tenka atsisakyti dirbti ar rinktis dirbti ne pilną darbo dieną Pilna šeima 23 % Vienišo tėvo / motinos šeima 34 % 137 pav. Asmenų, kuriems dėl artimųjų priežiūros tenka atsisakyti dirbti ar rinktis dirbti ne pilną darbo dieną, skirtumai pagal šeimos sudėtį Šeimų, kurias sudaro tik vienas iš tėvų, nariams dažniau (34 proc.) nei pilnų šeimų nariams (23 proc.) tenka atsisakyti dirbti ar rinktis dirbti ne pilną darbo dieną, dėl kitų asmenų priežiūros. 65

66 Tyrimo išvados Požiūris į lygias galimybes. 42 proc. respondentų palankiai vertina lyčių lygybės pokyčius per pastaruosius penkerius metus. 43 proc. sutinka, jog atotrūkis tarp vyrų ir moterų per pastaruosius penkerius metus sumažėjo. 5 proc. nenori lygių galimybių moterims ir vyrams, dešimtadalis mano, kad tai prie gero neprives. Moterys dažniau nei vyrai nurodė norinčios lygių moterų ir vyrų galimybių, o teiginiui, jog lygybė prie gero neprives dažniau pritarė vyrai. Savirealizacija. 49 proc. respondentų pritaria, jog realizuoja save, t. y. įgyvendina turimus norus ir svajones. Save labiau realizuoja asmenys turintys aukštąjį išsimokslinimą, taip pat asmenys, gaunantys didesnes pajamas. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį ir amžių. Savęs nerealizuojantys dažniau linkę nurodyti vyriausio (55 m. ir daugiau) nei jauniausio (18 34 m.) amžiaus asmenys. 23 proc. respondentų jaučiasi ramūs ir užtikrinti dėl savo ateities. Dažniau užtikrinti ateitimi linkę jaustis vyrai, respondentai, turintys aukštąjį išsimokslinimą bei asmenys, turintys didesnes pajamas. Reikiamos vietos gyvenamoje aplinkoje pasiekiamumas. 70 proc. respondentų nurodo, jog reikiamą vietą (darbą, mokyklą, banką, polikliniką, rinkiminę apylinkę ir pan.) pasiekia lengvai ir tai nesukelia didelių finansinių sunkumų. Sudėtingiau reikiamą vietą pasiekti yra vyriausio amžiaus respondentams, asmenims be aukštojo išsimokslinimo, kaimo vietovių gyventojams, namų ūkiams su nepilnamečiais vaikais, mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Nėra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį. Galimybės rūpintis sveikata ir pailsėti. 53 proc. respondentų nurodė, jog jie reguliariai profilaktiškai rūpinasi savo sveikata, 51 proc. turi visas galimybes sportuoti, rūpintis fizine savo sveikata, 47 proc. gali tinkamai pasirūpinti savo sveikata, 45 proc. pajėgūs įsigyti ir valgyti geros kokybės maistą, 36 proc. turi puikų darbo-laisvalaikio balansą, 34 proc. turi galimybę bent kartą per metus atostogauti užsienio šalyje. Visais šiais aspektais savo situaciją geriau vertino asmenys, turintys didesnes pajamas, miesto gyventojai. Visais aspektais, išskyrus reguliariai profilaktiškai rūpinuosi savo sveikata, geriau savo situaciją vertino vyrai nei moterys. Socialinės problemos. Tyrimo dalyviai aktualiausia socialine problema išskyrė patyčias mokykloje (83 proc.). Toliau sektų psichologinis (79 proc.) bei fizinis (79 proc.) smurtas artimoje aplinkoje, seksualinis priekabiavimas (63 proc.), grasinančių žinučių gavimas (46 proc.), diskriminacija dėl lyties darbe (43 proc.). Vertinant socialinius demografinius aspektus, šių problemų aktualumas išsiskyrė tarp vyrų ir moterų. Moterys dažniau nei vyrai nurodė, jog šios problemos yra aktualios Lietuvoje. Jauniausio ir vidutinio amžiaus respondentai dažniau nei vyresnio amžiaus respondentai įvardijo, kad seksualinis priekabiavimas bei fizinis smurtas prieš moterį yra aktuali problema. Asmenys su aukštuoju išsimokslinimu dažniau linkę nurodyti psichologinio smurto artimoje aplinkoje problemų aktualumą. 66

67 Moterų situacija. Kas antras (52 proc.) iš tyrime dalyvavusių asmenų pažįsta bent vieną moterį, kuri artimoje aplinkoje patiria psichologinį smurtą. 42 proc. žino moterį, kuri artimoje aplinkoje kenčia pažeminimą ar smurtą, nes neturi galimybių išeiti kitur, 40 proc. žino moterį, kuri šeimoje patiria fizinį smurtą. Kas trečias (32 proc.) pažįsta bent vieną moterį, kuri yra persekiojama buvusio partnerio. Kas trečias (31 proc.) žino apie mergaites, kurios patiria patyčias mokykloje. 14 proc. žino merginų, kurios kenčia dėl grasinančių žinučių, skleidžiamų internete. Asmenys, kurie turi mažesnes pajamas dažniau savo aplinkoje pažįsta moterų, kurios patiria fizinį smurtą, bei tokių, kurios kenčia smurtą, nes neturi galimybių išeiti kitur. Jauniausio amžiaus asmenys bei asmenys, turintys aukštąjį išsimokslinimą dažniau nurodė pažįstantys merginų, kurios mokykloje patiria patyčias ar yra susidūrę su grasinančiom žinutėm. Daugiau pažįstamų moterų visoms minėtoms situacijoms žino moterys nei vyrai. Vyrų situacija. Kas trečias tyrimo dalyvis pažįsta bent vieną vyrą, kuris artimoje aplinkoje patiria psichologinį smurtą, kas trečias (30 proc.) žino moksleivį, kuris patiria patyčias mokykloje, kas penktas žino apie atvejį, kai vyras negali palikti gyvenamosios vietos, nes neturi tokių galimybių, kas penktas (19 proc.) žino bent vieną vyrą, kuris patiria persekiojimą iš savo buvusios partnerės, 14 proc. žino apie vyrus, kurie patiria fizinį smurtą artimoje aplinkoje, 8 proc. žino apie berniukus, vaikinus, kurie susiduria su grasinančių žinučių problema. Kaimo vietovių gyventojai dažniau nurodė žiną apie vyrus, kurie artimoje aplinkoje patiria fizinį smurtą bei apie tokius, kurie kenčia smurtą, neturėdami galimybių išeiti gyventi kitur. Aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai dažniau žino vyrų, kurie patiria psichologinį smurtą, persekiojimą iš buvusių partnerių ar patyčias mokykloje. Apie patyčias, kurias patiria berniukai, dažniau žino moterys, tačiau visais kitais aspektais vyrai dažniau nei moterys pažįsta kitų vyrų, susidūrusių su tokiomis situacijomis. Alkoholio, narkotikų, azartinių žaidimų problema. 84 proc. respondentų nurodė, jog žino šeimų, kur alkoholis (ir/ar narkotikai) yra problema. Iš jų 46 proc. žino ne vieną tokią šeimą. Dažniau tai kaimo gyventojai, asmenys, gaunantys mažesnes pajamas. Beveik trečdalis (30 proc.) žino šeimų, kur priklausomybė nuo azartinių žaidimų yra problema. Dažniau tai jauniausio (18 34 m.) ir vidutinio (35 54 m.) nei vyriausio (55 m. ir daugiau) amžiaus asmenys. 67

68 Seksualumas, seksualinis priekabiavimas, prievarta. 45 proc. respondentų mano, jog moteris turi prisižiūrėti save ir būdama namuose atrodyti pasitempusi, būti pasidažiusi ir gražiai apsirengusi. 25 proc. respondentų pritaria teiginiui normalu, kad žiniasklaidoje ir reklamose moterys žymiai dažniau seksualizuojamos, vaizduojamos apnuogintos. Kuo vyresnis asmuo, tuo dažniau linkęs manyti jog moteriai būtina gražiai atrodyti visuomet. Tam dažniau linkę pritarti aukštojo išsimokslinimo neturintys asmenys, taip pat kaimo vietovių gyventojai. 26 proc. respondentų yra patyrę seksualinį priekabiavimą iš artimos aplinkos (pažįstamų, draugų, giminaičių, kaimynų, bendradarbių), 22 proc. seksualinį priekabiavimą yra patyrę viešose vietose. Moterys dažniau yra patyrusios seksualinį priekabiavimą artimoje aplinkoje bei viešoje vietoje. Dažniau tai aukštąjį išsimokslinimą turintys asmenys, miesto gyventojai. Dėl prostitucijos įteisinimo. Trečdalis respondentų pritaria prostitucijos įteisinimui Lietuvoje. Prostitucijos įteisinimui dažniau linkę pritarti vyrai, taip pat asmenys, turintys aukštąjį išsimokslinimą bei turintys aukštesnes pajamas. 28 proc. tyrimo dalyvių nemato nieko blogo tame, jog kažkas parduoda, o kitas perka seksualines Darbas ir karjera. 49 proc. pritaria, jog moteriai, norint būti vertinamai taip pat kaip vyrui, reikia stengtis žymiai daugiau. 35 proc. mano, jog Lietuvoje moterys ir vyrai turi vienodas galimybes darbe ir karjeroje, 34 proc. pritaria, jog vyrai yra geresni vairuotojai nei moterys, 30 proc. respondentų nurodė, jog karjeroje būtų pasiekę daugiau nei pareigos šeimoje, namų ruošos darbai ir kt., 28 proc. pritaria, jog vyrams darbe keliami mažesni reikalavimai nei moterims. Visi teiginiai statistiškai reikšmingai skiriasi pagal lytį ir amžių. Vyrai dažniau linkę pritarti teiginiams Lietuvoje moterys ir vyrai turi vienodas galimybes ir teises darbe ir karjeroje, Vyrai yra geresni vairuotojai nei moterys, kai moterys dažniau linkusios pritarti visiems likusiems teiginiams. Jauniausio amžiaus respondentai mažiausiai linkę pritarti visiems teiginiams. 54 proc. respondentų mano, jog vyrai gauna didesnes mėnesio pajamas, 1 proc. nurodė, jog moterys gauna didesnes pajamas. Moterys dažniau linkę nurodyti, jog vyrai gauna didesnes pajamas, vyrai dažniau linkę nurodyti, jog moterys gauna didesnes pajamas. Respondentų, kurie mano, jog vyrai gauna didesnį atlyginimą nuomone, vyrai vidutiniškai gauna 285 eurais daugiau. Respondentų, kurie mano, kad moterys gauna didesnį atlyginimą nuomone, moterys vidutiniškai gauna 652 eurais daugiau. 26 proc. respondentų norėtų turėti vadovą vyrą. Moterys šiam teiginiui linkusios pritarti dažniau. Į klausimą Iš savo patirties galiu teigti, kad jei darbdavys renkasi tarp vienodą kvalifikaciją ir patirtį turinčio vyro ir moters, jis mieliau į darbą priims: 39 proc. nurodė, kad darbdavys pasirinktų darbuotoją-vyrą, 6 proc. darbuotoją-moterį, 55 proc. nurodė, jog lytis priimant į darbą būtų nesvarbi. 68

69 Abortų draudimas. 13 proc. apklaustųjų pritaria, jog abortai Lietuvoje turėtų būti uždrausti. Draudimui dažniau linkę pritarti vyrai, asmenys neturintys aukštojo išsimokslinimo, dažniau kaimų gyventojai, namų ūkiai, turintys nepilnamečių vaikų, turintys mažesnes pajamas asmenys. Socialinė padėtis gyvenant poroje. 42 proc. respondentų sutinka, jog jų socialinė padėtis, gyvenant ne poroje būtų prastesnė. Tai du kartus dažniau paminėjo moterys, taip pat namų ūkiai, kurių pajamos mažesnės. Nėra skirtumų, ar respondentas gyvena mieste, ar kaime. Pusė respondentų sutiko, jog moterys, kurios gyvena su vyrais, gali sau leisti daugiau. Kuo vyresnis respondentas tuo dažniau jis pritarė šiam teiginiui. Nuomonių skirtumas tarp vyrų ir moterų statistiškai nėra reikšmingas. 56 proc. respondentų sutinka, kad moteris turi būti ekonomiškai nepriklausoma nuo vyro. Dažniau tam linkusios pritarti moterys, vidutinio (35 54 m.) ir vyriausio (55 m. ir daugiau) amžiaus asmenys, taip pat asmenys, turintys aukštąjį išsimokslinimą ir gyvenantys miestuose. Socialiniai vaidmenys. 59 proc. respondentų pritaria, jog vyrai taip pat turėtų imti tėvystės atostogų. Teiginiui dažniau linkusios pritarti moterys. 38 proc. mato vyrą kaip pagrindinį šeimos maitintoją ir šeimos išlaikytoją. Šiam teiginiui dažniau pritaria vyrai, dažniau asmenys neturintys aukštojo išsimokslinimo. 10 proc. pritaria, jog vyras, kuris padeda namų ruošos darbuose, elgiasi netinkamai ir atrodo kvailai. Dažniau teiginiui linkę pritarti vyrai, dažniau aukštojo išsimokslinimo neturintys, dažniau kaimo vietovių gyventojai. Penktadalis respondentų dėl artimųjų priežiūros ( Ar dėl to, kad Jums tenka prižiūrėti, slaugyti savo artimuosius, giminaičius (dėl ligos, negalios, senatvės, vaikų, vyresnių nei 2 m., ir pan.), jums teko atsisakyti darbo arba dirbti nepilną darbo laiką ) tenka atsisakyti dirbti ar turi rinkti dirbti ne pilną darbo dieną. Namų ūkiai, kuriuose auga nepilnamečiai vaikai, dažniau nurodė, kad jiems tenka nedirbti ar rinktis dirbti ne pilną darbo dieną, dėl artimųjų priežiūros. Laikas, skiriamas skirtingoms veikloms. Naršymui internetui, buvimui prie kompiuterio ar telefone asmuo vidutiniškai skiria dvi valandas darbo dieną ir dvi su puse valandos savaitgaliais. Buities ruošos darbams skiriama apie valandą laiko darbo dieną ir vidutiniškai dvi valandas savaitgalio dienomis. Bendravimui ir buvimui su vaiku darbo dieną vidutiniškai skiriama kiek daugiau nei valanda ir dvi valandos savaitgaliais. Kelionė į darbą paprastai trunka apie 37 minutes. Vidutiniškai respondentai dirba 8 val. per dieną, hobiui darbo dieną skiriama iki valandos ir dvi valandas savaitgalio dieną. Darbo dienomis vidutiniškai 22 minutėmis vyrai daugiau nei moterys skiria laiko naršymui internete (buvimui prie kompiuterio, telefono). Moterys daugiau laiko nei vyrai skiria maisto pirkimui ir gaminimui (34 minutėmis daugiau), namų ruošos darbams (25 minutėmis daugiau), bendravimui su vaikais (19 minučių daugiau). Preferencijos pirmagimio lyčiai. 28 proc. respondentų nurodė teikiantys pirmenybę pirmagimio lyčiai (18 proc. norėtų/būtų norėję berniuko, 10 proc. mergaitės). Pirmagimio berniuko dažniau norėtų vyrai taip pat asmenys, gyvenantys kaime, pirmagimės mergaitės dažniau norėtų moterys. 69

70 Pilnų ir nepilnų šeimų (vieno tėvo, vienos motinos su vaikais) šeimų skirtumai. Pilnų šeimų nariai dažniau jaučiasi realizuojantys save (51 proc.), nei šeimų, kurias sudaro vienas iš tėvų (35 proc.), nariai. Pirmieji taip pat dažniau linkę nurodyti (26 proc.), jog jaučiasi ramūs dėl savo ateities (nepilnų šeimų nariai 14 proc.). Pilnų šeimų nariai dažniau nei šeimų, kurias sudaro vienas iš tėvų, turi galimybę lankytis kultūros renginiuose ar savo gyvenamojoje vietovėje pasiekti reikiamą vietą. Pilnų šeimų nariai dažniau nei šeimų, kurias sudaro tik vienas iš tėvų, turi geresnes galimybes rūpintis savo sveikata ir poilsiu. Pilnų šeimų nariai sau dažniau gali leisti profilaktiškai rūpintis savo sveikata, turėti galimybes sportuoti, rūpintis fizine sveikata, turėti galimybes tinkamai pasirūpinti savo sveikata, finansiškai pajėgūs įsigyti ir valgyti geros kokybės maistą, turėti puikų darbo-laisvalaikio balansą, būti finansiškai pajėgūs keliauti, atostogauti bent kartą per metus užsienyje. Šie skirtumai pateikiami tolimesniuose grafikuose. Šeimų, kurias sudaro tik vienas iš tėvų, nariai (78 proc.) dažniau nei pilnų šeimų (54 proc.), pritarė, jog moteris turi būti ekonomiškai nepriklausoma nuo vyro. Šeimų, kuriose vaikus augina tik vienas iš tėvų, nariai (59 proc.) dažniau nei pilnų šeimų (50 proc.) nariai sutiko, jog moterys, gyvenančios su vyrais, turi geresnę finansinę padėtį. Tai, kad vyras privalo būti pagrindiniu šeimos maitintoju dažniau pritarė pilnos (38 proc.) nei nepilnos (30 proc.) šeimos. Vienišo tėvo, vienišos motinos šeima dažniau (34 proc.) priversta atsisakyti darbo ar dirbti ne pilną darbo dieną dėl kitų asmenų priežiūros (lyginant su 23 proc. pilnomis šeimomis). 70

71 Duomenys iš statistinių šaltinių ir kitų tyrimų 4.1. Alkoholio vartojimas Remiantis statistikos departamento duomenimis 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui 2016 metais teko 13,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,8 litro mažiau nei 2015 m.) 4. Legalaus alkoholio vartojimo rodikliai parengti atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį. Statistiko departamentas taip pat nurodo, jog 2015 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,6 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų t.y. degtinės, viskio, brendžio ir kitų panašių alkoholinių gėrimų. Vyno ir fermentuotų gėrimų 2015 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 5,8 mln. dekalitrų. Statistiniai duomenys parodė, jog daugiausia parduota alaus 26,8 mln. dekalitrų. Visgi pastebimas alkoholinių gėrimų pardavimų mažėjimas lyginant su 2014 m. Statistiniai duomenys taip pat atskleidė, kad kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais m. mažose (1 3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 35 proc., kai kuriose kaimo parduotuvėse 67 proc. Statistikos departamento 2014 m. atlikto gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenys parodė, jog 75 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų nurodė, kad per 12 mėnesių iki apklausos vartojo alkoholinius gėrimus, iš kurių 83 proc. vyrai, o moterys sudarė 69 proc. Statistikos departamento duomenys rodo, jog per pastaruosius devynerius metus gyventojų, vartojančių alkoholinius gėrimus, dalis išliko panaši, kadangi 2005 m. alkoholį vartojo 76 proc. gyventojų m. tyrimo duomenimis 16 proc. vyrų ir 31 proc. moterų nurodė, vartojantys alkoholį rečiau nei kartą per mėnesį. Kartą per mėnesį alkoholį vartojo 17 proc. vyrų bei 19 proc. moterų. O 26 proc. vyrų nurodė 2 3 dienas per mėnesį vartojantys alkoholį, taip teigė ir 14 proc. moterų. Kas savaitę svaigiuosius gėrimus nurodė vartojantys 24 proc. vyrų ir 5 proc. moterų. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog per metus iki atliekamo tyrimo iš alkoholį vartojusių vyrų 72 proc. nurodė, jog buvo tokių atvejų, kai vieno pobūvio metu išgėrė gausų alkoholio kiekį. Taip teigusių moterų buvo 39 proc. Higienos instituto duomenimis dėl alkoholio 2015 m. Lietuvoje nuo alkoholio lemtų priežasčių mirė asmenys, iš kurių buvo vyrai ir moterys metais alkoholio sąlygotos mirtys sudarė 9,4 proc. visų mirčių. Daugiausiai dėl alkoholio vartojimo 2015 m. mirė jauni m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Pastarieji dėl alkoholio vartojimo sąlygotų priežasčių 2015 m. mirė 2 kartus dažniau nei moterys. Dėl alkoholinių gėrimų vartojimo 2016 m. naujai susirgo Lietuvos gyventojų. Didžiausias sergamumas buvo psichikos ir elgesio sutrikimų srityje. Alkoholio sukeltomis ligomis 2015 m. sirgo 112,6 (skaičius tenkantis gyv.) vyrų ir 26,7 (skaičius tenkantis gyv.) moterų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2012 m. Lietuvoje vyrų mirtingumas siejamas su alkoholio vartojimu (alkoholinių kepenų ligų, kepenų cirozės ir fibrozės, ir apsinuodijimo alkoholiu) buvo net 3 kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Šalies vyrai nuo apsinuodijimo alkoholiu miršta beveik 10 kartų dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje 6. 4 Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2015 m. 5 Kasmet alkoholis pasiglemžia 4 tūkst. Gyvybių

72 4.2. Cigarečių vartojimas 2012 metais atliktos apklausos duomenimis 7, nors kartą gyvenime rūkę 66,0 proc metų amžiaus Lietuvos gyventojai. Nė karto nebandžiusiųjų rūkyti yra 34,0 proc. Rūkymas Lietuvoje yra labiau būdingas vyrams nei moterims: nors kartą gyvenime bandė rūkyti 80,3 proc metų amžiaus vyrai ir 52,6 proc metų amžiaus moterys. Statistikos departamento 8 pateiktieji duomenys rodo, jog 2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 64 cigarečių pakeliai, kurie yra įsigyjami mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse. Anot statistikos departamento cigarečių gamyba, 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 33,6 proc., eksportas padidėjo 50,9 proc., o importas sumažėjo 2,5 proc m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė žmonių, arba 54 daugiau nei 2014 m. 81,3 proc. nuo minėtųjų piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai Narkotikų ir psichotropinių medžiagų paplitimas populiacijoje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas periodiškai atlieka psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimus 9. Pastarųjų duomenys rodo, jog 16 proc. tyrimo dalyvių teigė turintys draugų, pažįstamų, kurie vartoja narkotikus. Taip pat 11 proc. tyrimo dalyvių nurodė, jog žino vietas, kuriose platinami / parduodami narkotikai jų gyvenamojoje vietovėje. 22 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymo pabandyti narkotinių medžiagų, o 12 proc. nurodė bent kartą gyvenime ir vartoję kokių nors narkotikų. Pastarieji duomenys atskleidžia narkotinių medžiagų vartojimo augimą, kadangi 2012 metais atlikto reprezentatyvaus metų amžiaus Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis 10, bent vieną narkotiką nors kartą gyvenime yra vartoję 11,1 proc. respondentų. Narkotikus bent kartą gyvenime dažniau buvo linkę nurodyti vartoję vyrai (17,5 proc.) nei moterys (5,0 proc.), jaunesni (15 34 metų amžiaus) nei vyresni (35 64 metų amžiaus) respondentai. Higienos instituto duomenimis 11, 2016 m. užregistruoti 109 mirties atvejai, kurių pagrindinė mirties priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Iš 109 užregistruotų mirties atvejų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirė 99 vyrai ir 10 moterų. Higienos institutas 12 taip pat nurodo, jog 2016 m. atsitiktinai apsinuodijo narkotikais ir psichodisleptikais 98 Lietuvos gyventojai, iš kurių 90 buvo vyrai ir 8 moterys Prostitucija, prekyba žmonėmis Vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos 13 pateikiamais duomenimis 2016 m. 136 asmenys, iš jų 57 moterys ir 71 vyras. Vidaus reikalų ministerijos pateikiamoje ataskaitoje nurodoma, jog nukentėjo nuo išnaudojimo prostitucijai 45, priverstiniam darbui 44, nusikalstamoms veikoms 44 bei kitoms išnaudojimo formoms 3 Lietuvos Respublikos piliečiai m. nevyriausybinės organizacijos suteikė pagalbos priemones 179 asmenims. 7 PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS 11 Narkotikų vartojimas ir jų padariniai 12 Mirties priežastys: 13 Situacija kovos su prekyba žmonėmis srityje Lietuvoje 2016 metais: 72

73 Organizacijų, kurios dirba su prostitucijos ir prekybos žmonėmis problematika, turimi duomenys nusikalstamumo srityje neatspindi realios situacijos. Tikslus prostitucija užsiimančių asmenų Lietuvoje skaičius nežinomas. Numanoma, jog Lietuvoje prostitučių yra nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst., iš kurių nuo 500 iki 3000 yra atvykusios iš gretimų šalių Nėščios moterys ir moterys su mažais vaikais Lietuvos statistikos departamento duomenimis15, 2016 m. užfiksuotas gimdymų skaičius ( gimdyvių buvo iš miesto, iš kaimiškų vietovių). Lietuvos Respublikoje 2016 m. gimė kūdikiai ( berniukai ir mergaitės). Iš jų kūdikiai gimė neįregistravusiems santuokos tėvams (5192 mieste ir 3191 kaime) (Lietuvos statistikos departamentas, 2016). Lietuvoje ir toliau po truputį nuosekliai didėja vidutinis gimdančių moterų amžius bei vidutinis pirmą vaiką gimdančių moterų amžius m. fiksuotas vidutinis gimdančių moterų amžius buvo 29,7 metai, o vidutinis gimdančių pirmą vaiką moterų amžius 27,3 metai (Lietuvos statistikos departamentas, 2016). Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis, 2016 m. įvyko 7478 abortai (iš jų 4338 moters sprendimu, 1711 savaiminių persileidimų, 164 abortai dėl medicininių indikacijų, 540 negimdinių nėštumų, 724 abortai dėl kitų priežasčių). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. motinystės ar tėvystės atostogose iki vaikui sukaks 1 m. buvo 19 tūkst. asmenų, o nuo 1 m. iki vaikui sukaks 2 m. 18,9 tūkst. asmenų. Minėtais metais vaiko priežiūros atostogų (iki vaikui sukaks 1 mėn.) buvo išėję 14,9 tūkst. vyrų, arba maždaug trečdalis tais metais vaikų susilaukusių tėvų Neįgaliųjų situacija Ekonominė negalios našta valstybei išlieka pakankamai didelė. Eurostato išankstiniais duomenimis, 2015 m. socialinės apsaugos išmokos negalios atveju Lietuvoje sudarė 1528,5 mln. eurų. Statistikos departamento prie LR vyriausybės duomenimis, 2015 m. pirmą kartą neįgaliaisiais pripažinta 5,4 tūkst. darbingo amžiaus moterų ir 6,8 tūkst. darbingo amžiaus vyrų. Kalbant apie vaikus, 2015 m. negalia pirmą kartą pripažinta 1072 berniukams ir 688 mergaitėms (Lietuvos statistikos departamentas, 2015). Naujausiais statistikos departamento pateikiamais duomenimis, specializuotose institucijose 2015 m. pabaigoje gyveno daugiau negalią turinčių vyrų, nei moterų (globos įstaigose suaugusiems asmenims su negalia gyveno 2764 moterys ir 3383 vyrai). Tačiau apžvelgiant bendrai negalią turinčių asmenų skaičių, turinčių negalią ir su ja susijusį nedarbingumą gerokai daugiau moterų, nei vyrų tarpe. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 m. pabaigoje invalidumo pensijas gavo daugiau moterų, nei vyrų: 35,6 tūkst. moterų ir 24,9 tūkst. vyrų. Visgi, vidutinės pensijos dydis dėl invalidumo buvo didesnis vyrų tarpe. Išmokos moterims sudarė 203,8 eur, vyrams 231,1 eur. (Lietuvos statistikos departamentas, 2016) m. gyventojų sveikatos statistiniame tyrime analizuoti su sveikata ir gyvenama aplinka susiję statistiniai rodikliai tarp 16 m. ir vyresnių sveikų ir negalią turinčių asmenų. Negalia turintiems asmenims 14 Prekybos moterimis ir prostitucijos aukų reabilitacija ir reintegracija Lietuvoje: padėties analizė ir galimybių modeliavimas:

74 šiame tyrime priskirti asmenys, kurių kasdieninė veikla dėl sveikatos sutrikimų buvo šiek tiek, ar labai apribota 6 mėn. ir daugiau. Tyrimo duomenimis, negalią turinčios moterys savo sveikatą vertina šiek tiek prasčiau, nei vyrai. 42,6 proc. negalią turinčių 16 m. ir vyresnių vyrų ir 52,3 proc. tokio pat amžiaus moterų savo sveikatą įvertino kaip blogą ar labai blogą. 52,1 proc. negalią turinčių vyrų ir 44,3 proc. moterų savo sveikatą vertino kaip vidutinę ir tik 5,4 proc. vyrų ir 3,4 proc. moterų, savo sveikatą vertino kaip labai gerą ar gerą (Lietuvos statistikos departamentas, 2015). Tyrimas atskleidė, kad panašiai tiek pat negalią turinčių vyrų ir moterų (6,4 proc. vyrų ir 6,6 proc. moterų) prireikus negavo medicininės konsultacijos ar gydymo, nes jiems buvo per brangu, per toli ir sunku gauti. Lietuvos statistikos departamento prie LR vyriausybės duomenimis, socialinė neįgaliųjų situacija taip pat yra gerokai prastesnė, nei asmenų neturinčių negalios. 19,9 proc. negalią turinčių vyrų ir 15,3 proc. moterų, gyvena perpildytais laikomuose būstuose. Apie trečdalį neįgaliųjų (29,5 proc. vyrų ir 31,3 proc. moterų) yra priskiriami skurdo rizikos grupei. Dešimtadalis neįgalių 16 m. ir vyresnių asmenų (10,4 proc. vyrų ir 9,0 proc. moterų) dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų. Beveik du trečdaliai tokių asmenų (61,1 proc. vyrų ir 63,9 proc. moterų) neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose. Lentelėje pateikiamos kitos su būstu susijusios problemos, su kuriomis susiduria negalią turintys asmenys. Lentelė. Kitos su būstu susijusios problemos, su kuriomis susiduria negalią turintys asmenys, proc. Lytis Su būstu susijusios problemos Proc. Negalią turintys asmenys Vyrai Moterys Nėra tualeto su nutekamuoju vandeniu 23,7 Nėra vonios arba dušo 21,6 Varvantis stogas, drėgnos sienos, supuvę langai arba grindys 28,1 Tamsus, nepakankamai šviesus būstas 6,7 Triukšmas, sklindantis iš gretimų butų, gatvės, pramonės įmonių 14,9 Oro ir aplinkos užterštumas, kurį sukelia eismas ar pramonė 14,4 Gyvena nusikaltimais, smurtu, vandalizmu garsėjančiame rajone 3,5 Nėra tualeto su nutekamuoju vandeniu 17,8 Nėra vonios arba dušo 16,0 Varvantis stogas, drėgnos sienos, supuvę langai arba grindys 21,9 Tamsus, nepakankamai šviesus būstas 6,1 Triukšmas, sklindantis iš gretimų butų, gatvės, pramonės įmonių 16,3 Oro ir aplinkos užterštumas, kurį sukelia eismas ar pramonė 14,7 Gyvena nusikaltimais, smurtu, vandalizmu garsėjančiame rajone 4,6 74

75 4.7. Kaimo moterų padėtis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. duomenimis, mieste gyveno , o kaime Lietuvos gyventojai. Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. pradžioje mieste gyveno moterų, o kaime Oficialiai pateikiamos statistikos apie kaimo moterų padėtį nėra daug. Randama statistika apima nedarbo lygį, tam tikrus rodiklius susijusius su darbo laiku, bei seksualinės prievartos mieste ir kaime palyginimą. Vertinant nedarbo lygį, 2017 m. kaime nedirbo 10,6 proc. vyrų ir 8,4 proc. moterų (palyginimui mieste 6,1 vyrų ir 4,5 proc. moterų) (Lietuvos statistikos departamentas, 2017). Pilną darbo dieną 2017 m. pradžioje dirbo 905,1 tūkst. miesto gyventojų (iš jų 473,4 tūkst. moterų) ir 350,3 tūkst. kaimo gyventojų (iš jų 153,3 tūkst. moterų). Ne visą darbo laiką 59,6 tūkst. miesto (iš jų 40,0 tūkst. moterų) ir 43,7 tūkst. kaimo gyventojų (iš jų 26,4 tūkst. moterų). Daugiau kaimo moterų, nei vyrų buvo tarp dirbančiųjų ne pilną darbo dieną (Lietuvos statistikos departamentas, 2017) m. nuo seksualinės prievartos nukentėjo 201 moteris ir 25 vyrai. Nukentėjusių moterų ir vyrų skaičius mieste buvo šiek tiek didesnis, nei kaime (120 moterų mieste ir 81 kaime, bei 18 vyrų mieste, 7 kaime) (Lietuvos statistikos departamentas, )

76 4.8. Senyvo amžiaus žmonės Visose moderniose visuomenėse vyksta intensyvūs demografiniai pokyčiai, dėl kurių mažėja gimstamų vaikų skaičius, daugėja vyresnio amžiaus individų, ilgėja vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (toliau VTGT), ko rezultate ryškėja įvairialypės socialinės ir ekonominės senėjančios visuomenės pasekmės. Nuo XX a. pab. ėmė kisti visuomenės amžiaus struktūra, fiksuojant bendras tendencijas dėl visuomenės senėjimo proceso 17 (Šurkienė ir kt., 2012). Populiacijos senėjimas išsivysčiusiose ir ekonomiškai stipriose visuomenėse tampa vis ryškesnis. Su kiekvienais metais auga vyresnių nei 65 metų individų skaičius bendroje visuomenės amžiaus struktūroje. Didžiausia senyvo amžiaus žmonių koncentracija egzistuoja ekonomiškai išsivysčiusiose bei pasiturinčiose valstybėse (Prancūzijoje, JAV, Japonijoje, ir t.t.), tačiau fiksuojamos VTGT ilgėjimo tendencijos ir ekonomiškai silpnesnėse valstybėse 18 (Šurkienė ir kt., 2012; Ivanauskaitė, 2012). Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, prognozuojama, jog iki 2050 metų senyvo amžiaus individų skaičius labiausiai išsivysčiusiose ir ekonomiškai pasiturinčiose šalyse gali siekti iki 34 proc. visų gyventojų, t. y. apie tris kartus daugiau negu iki šios dienos (Ivanauskaitė, 2012). Atsižvelgiant į amžiaus grupių pasiskirstymą, Lietuva taip pat priskiriama prie senstančių visuomenių tipo (Nacionalinis sveikatos tarybos metinis pranešimas 19, 2013). Lietuvos demografinė situacija pasak Statistikos departamento, 2011 m. pr. kas penktas valstybės pilietis buvo senyvo amžiaus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. surašymo duomenys rodo, jog 2011 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 701,2 tūkst. pagyvenusių (60 metų ir daugiau) asmenų, visa tai sudarė 21,6 proc. visos šalies populiacijos. Žvelgiant lyties aspektu, Lietuva išsiskiria didžiausiais skirtumais tarp vyrų ir moterų VTGT, tiek bendru skaičiumi populiacijoje m. pradžioje Lietuvoje gyveno net 452,1 tūkst. moterų, tuo tarpu vyrų tik 249,1 tūkst. Bendrai galima teigti, jog pagyvenusių moterų yra 1,8 karto daugiau nei pagyvenusių vyrų (žr. pav.) ,7 96, ,6 93, ,7 91,3 Vyrai ,2 77,8 Moterys ,7 57, ,1 35,3 Pav. Senyvo amžiaus žmonės pagal lytį ir amžiaus grupes (sudaryta remiantis Statistikos departamento duomenimis 20 ) Paprastai moterų dominavimą vyresnio amžiaus asmenų kohortose aiškinamas ilgesne moterų VTGT. Remiantis Eurostat (2012) duomenis, Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena net 11,2 metais ilgiau 17 Šurkienė G., Stukas R., Alekna V., Melvidaitė A., (2012). Populiacijos senėjimas kaip visuomenės sveikatos problema. Gerontologija. Nr. 13(4): Ivanauskaitė T. (2012). Demografinių veiksnių poveikis darniam vystymuisi. Informacijos mokslai, p Nacionalinis sveikatos tarybos metinis pranešimas (2013) Statistikos departamentas. Duomenų bazės: Prieiga per internetą: 76

77 nei vyrai. Remiantis Nacionaliniu sveikatos tarybos metiniu pranešimu (2012; ), Lietuvos gyventojų VTGT kas metus vis ilgėja: 2010 m. ji siekė 73,5 metų, iš jų vyrų 68 m., moterų 78,8 metų, 2013 m. VTGT fiksuota m, iš jų vyrų 68,53 m, moterų 79,38 m, 2015 m. VTGT buvo 74,4, iš jų vyrų 69,1, moterų 79,6. Svarbu atsižvelgti ne tik į demografinę senėjančios populiacijos problemą, tačiau identifikuoti šio proceso sukeliamas socialines bei ekonomines problemas. Bene labiausiai moksliniuose šaltiniuose yra pristatomos senyvo amžiaus žmonių sveikatos bei ekonominio užimtumo problemos. Apačioje pateikiamoje lentelėje (žr. lentelę) matyti, kad vyresnio amžiaus moterų užimtumo rodikliai Lietuvoje yra kur kas žemesni nei vyrų. Lentelė. Lietuvos populiacijos užimtumas 26 pagal amžių bei lytį, 2012 ir 2003 m., proc m m m m. >=65 m 2012 m. Moterys 79,7 76,9 63,1 33,2 4,5 Vyrai 78, ,4 43,4 8,2 Bendroji populiacija ,6 37,5 5, m. Moterys 80, ,6 23,3 4 Vyrai 82,2 76,4 73,2 42 9,6 Bendroji populiacija 81,4 74,6 63,9 31 5,9 Žvelgiant istorine perspektyva, akivaizdu, kad nuo 2003 m. iki 2012 m. išaugo bendras ekonominio užimtumo rodiklis abiems lytims, ypatingai kalbant nuo 55 metų ir daugiau. Šiame kontekste būtina pabrėžti tai, jog didėjantys senyvo amžiaus žmonių ekonominio užimtumo rodikliai leidžia identifikuoti išaugusias galimybes šios socialinės grupės atstovams pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje 27. Kitas senyvo amžiaus žmonių aspektas sergamumas ir mirtingumas. Vieni tyrėjai (Šurkienė ir kt., 2012) dialektiškai sieja senėjančią visuomenę su lėtinių ligų išsivystymu, o kartais šias sąvokas ir vartoja sinonimiškai, pabrėždami senėjančios populiacijos poveikį degeneracinių ligų išsivystymui. Visų pirma sergamumas lėtinėmis ligomis fiksuojamas senatvėje kaip potencialus fizinio kūno ar organų struktūrų susidėvėjimo rezultatas, visų antra, augant senyvo amžiaus populiacijai, išryškėja prioritetai, susiję su degeneracinių susirgimų prevencijos, gydymo, psichologinės paramos, globos ir socialinių paslaugų plėtra (Šurkienė ir kt., 2012). Gerontologiniuose tyrimuose (Šurkienė ir kt., 2012) konstatuojama, jog individams, vyresniems nei 65 m. amžiaus, lygiagrečiai penkerių metų laikotarpyje (kas penkerius metus) papildomai prisiskiriama po vieną potencialią lėtinę ligą. Pavyzdžiui, Filipavičiūtė su kolegomis (2010 cit. iš Šurkienė, 2012), atlikusi tyrimą apie ilgaamžių populiacijos sergamumą lėtinėmis ligomis, nustatė, kad apie 94,4 proc. tiriamųjų sirgo bent viena, o keliomis ar daugiau lėtinėmis ligomis skundėsi 72,8 proc. tirtų asmenų. Akivaizdu, jog senstant individams kyla daugialypių sveikatos ir medicininių problemų, ypač akivaizdi tampa degeneracinių susirgimų tendencija. Greta lėtinių ligų problemos galima atsigręžti į 21 Nacionalinis sveikatos tarybos metinis pranešimas (2012). Internetinė prieiga Nacionalinis sveikatos tarybos metinis pranešimas (2013) Eurostat duomenys : 27 Brazienė R., Mikutavičienė I., Dorelaitienė A., Žalkauskaitė U., Jurkevičienė J., (2014).Vyresnio amžiaus žmonių (socialinės įtrauktiems) į(si)traukimo į darbo rinką galimybių tyrimo ataskaita. Vilnius. 77

78 vyresnio amžiaus žmonių mirtingumą. Kadangi Lietuvoje yra bene didžiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų VTGT, todėl galima identifikuoti pagrindines mirties priežastis ir jų santykį mirtingumo atžvilgiu. Kraujo apytakos sistemos ligos Piktybiniais navikai Kitos Virškinimo organų ligos Išorinės mirties priežastys Kvėpavimo organų ligos Įgimtos anomalijos ,01 0, Vyrai Moterys Pav. Pagrindinės mirties priežastis 2012 asmenų nuo 65 ir augiau metų 28 (sudaryta autorių) Galima identifikuoti pagrindinius mirties priežasčių ypatumus lyties pagrindu tarp 65 metų ir vyresnių amžiaus asmenų. Viena iš pagrindinių tiek vyrų, tiek moterų mirties priežastis kraujo apytakos sistemos ligos (moterų mirtingumas 2012 m. siekė 72,9 proc., vyrų 58,3 proc.). Priešingai mirtingumas dėl piktybinių navikų yra ryškesnis vyrų tarpe (24,1 proc.) nei moterų (14,6 proc.). Dėl kitų mirties, virškinimo organų ligų bei įgimtų anomalijų priežasčių tiek vyrai, tiek moterys pasižymi panašiais mirtingumo rodikliais. Išskirtinai mirtingumas dėl kvėpavimo takų yra didesnis vyrų tarpe (4,9 proc.) nei moterų (1,8 proc.) 4.9. Tautinės mažumos, romai Tautinės mažumos neatsiejama kiekvienos visuomenės dalis. Kiekviena moderni visuomenė, suvokdama tautinių mažumų svarbą, ją saugo nuo išnykimo, taiko ir inicijuoja tautinių mažumų įstatymus. Tautinių mažumų situacija kiekvienoje šalyje itin svarbus rodiklis, reprezentuojantis bendrą šalies demokratijos bei kultūros lygį. Šioje dalyje apžvelgiami moksliniai tyrimai ir statistiniai duomenys apie etninių grupių padėtį Lietuvoje. Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos Sąjungos valstybėse, visuomenė nėra vienalytė tautybės pagrindu. Tautinių mažumų skaičius nėra vienodas, tačiau žvelgiant istorine perspektyva, Lietuvoje didžiąją gyventojų daugumą sudaro ir sudarė lietuviai. Pvz., 2011 surašymo duomenys rodo, jog iš viso Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai 29, 2001 m. surašymo duomenimis m metų duomenimis lietuviai sudarė 86,7 proc. Lietuvos Respublikos gyventojų. Antrojoje vietoje buvo lenkų tautinės mažumos (5,61 proc.), trečioje vietoje - rusų tautinės mažumos (4,78 proc.), ketvirtoje baltarusiai (1,34 proc.), paskutines vietas užima ukrainiečiai (0,69 proc.), žydai ir kitos tautinės mažumos (0,08)

79 Lentelė. Tautinės mažumos Lietuvoje 30 (pateikiama procentine išraiška) Metai Lietuviai Rusai Lenkai Baltarusiai Ukrainiečiai Žydai Kitos ,6 9,37 7,02 1,72 1,22 0,34 0, ,4 6,30 6,74 1,23 0,64 0,11 1, ,9 5,80 6,56 1,19 0,54 0,10 1, ,3 5,02 5,60 1,44 0,72 0,08 0, ,7 4,78 5,61 1,34 0,69 0,08 0,8 Žvelgiant istorine perspektyva, lietuvių tautybės gyventojų skaičius nuo 1989 iki 2015 m. laikotarpį sumažėjo mažiausiai, procentaliai jų dalis išaugo nuo 79,6 proc. iki 86,7 proc. Rusų tautinės mažumos per tą laikotarpį sumažėjo nuo 9,37 iki 4,78 proc., Jeigu 1989 m. rusai buvo skaičiuojami didžiausia tautine mažuma, tai 2015 metais didžiausia tautinė mažuma buvo lenkai. Daugiausia Lietuvos mokslininkai yra suinteresuoti skirtingų etninių grupių identiteto tyrimais, (Labanauskas 2014, Šliavaitė 2011; Taljūnaitė 2014, kt.), situacijos darbo rinkoje analize (Kristina Šliavaitė 31 (2012); mažumų situacija švietimo sistemoje 32 Petrušauskaitė, Vita (2012); Reingardė ir kt., 2010) ir t.t. Romų vaikai (mergaitės, berniukai) viduriniame mokymesi Mažumų situacija švietimo sistemoje 33 yra plačiai nagrinėjama tema Lietuvos moksliniame diskurse (Petrušauskaitė, Vita (2012); Reingardė ir kt., 2010). Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į romų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes m. surašymo duomenimis, beveik pusė Lietuvos romų (49 proc.) buvo vaikai ir jaunimas iki 20 metų amžiaus 2 (visoje Lietuvoje šio amžiaus grupė 22 proc.) (Petrušauskaitė : 60). Lyginant su 2001 metų surašymo duomenimis (Leončikas 2006 cit. iš Petrušauskaitė 2014), vaikų ir jaunimo dalis romų tautinėje mažumoje išsaugo 3 proc. Žvelgiant per išsilavinimo rodiklių prizmę, pastaraisiais metais romų tautybės populiacijos išsilavinimas išaugo, bet vis dėl to akivaizdžiai skyrėsi nuo bendro šalies vidurkio. Palyginus 2001 ir 2011 m. surašymų duomenis, lengvai galima identifikuoti, jog per dešimtmetį ryškiai sumažėjo neraštingų ir neįgijusių pradinio išsilavinimo žmonių dalis romų populiacijoje (nuo 26 iki 10 proc.). Greta to pastebimi ir negatyvūs reiškiniai palyginti su 2001 m. duomenimis, 2011 m. romų populiacijoje sumažėjo vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą įgijusių asmenų procentas (nuo 28 iki 20 proc.) (Petrušauskaitė, 2014) Kristina Šliavaitė (2012) Etninės mažumos darbo rinkoje: kalbos, pilietybės ir socialinių tinklų reikšmė (Visagino atvejis) // Etniškumo studijos. Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas. Vilnius. P Petrušauskaitė, Vita (2012) Romų vaikai švietimo sistemoje: Vilniaus ir Ukmergės savivaldybių atvejai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos socialinių tyrimų centras. Reingardė J., Vasiliauskaitė N., Erentaitė R. (2010) Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje. Vilnius, Kaunas: Tolerantiško jaunimo asociacija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. 33 Petrušauskaitė, Vita (2012) Romų vaikai švietimo sistemoje: Vilniaus ir Ukmergės savivaldybių atvejai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos socialinių tyrimų centras. Reingardė J., Vasiliauskaitė N., Erentaitė R. (2010) Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje. Vilnius, Kaunas: Tolerantiško jaunimo asociacija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. 34 Petrušauskaitė V (Ne)lygios galimybės švietime: ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo sistemos Vilniaus mieste analizė. Etniškumo studijos 2014/1. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 79

80 Pav. Lietuvos romų amžiaus išsilavinimo palyginimas su Lietuvos šalies vidurkiu 2001 m. Naujausiais duomenimis 35, m. m. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 419 romų tautybės mokinių, dauguma jų Vilniaus mieste, Jonavos rajone, Panevėžyje, Šalčininkų rajone. Pati didžiausia dalis romų vaikų (47 proc.) mokosi pradinėse klasėse, tačiau pastebima, kad auga moksleivių ir aukštesniuose ugdymo lygmenyse. Remiantis naujausiais duomenimis galima teigti, kad 5 8 klasėse mokėsi 32 proc. romų vaikų, o 9 12 klasėse (pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose) 13 proc. moksleivių (žr. 3 pav.). Atitinkamai gimnazijose mokėsi 6 proc. romų vaikų. Žvelgiant lyties aspektu, į mokyklas einančių romų populiacijos pastaraisiais metais, kiek daugiau lankė berniukai nei mergaitės m. m. įvairias Lietuvos ugdymo įstaigas lankė 234 romų mergaitės ir 268 berniukai, o m. m. 276 romės ir 303 romai Migracija ir imigracija Šiuolaikinė visuomenė pasižymi itin išaugusiu migraciniu mobilumu, kuris neabejotinai yra veikiamas ne tik šalies, bet ir visame pasaulyje vykstančių politinių, socialinių bei ekonominių pokyčių. Kalbant apie migracijos procesą būtina tai diferencijuoti į imigraciją ir emigraciją, kadangi šie du tarpusavyje susiję reiškiniai apibrėžia migracijos termino lauką. Lietuvos emigracijos rodikliai tenkantys tūkstančiui gyventojų laikomi vienais didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Lyginant emigracijos mastus Pabaltijo valstybių mastu nuo 2007 iki 2013 m. (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje), galima identifikuoti, jog Lietuvos emigracijos mastai yra beveik du kartus didesni palyginus su Latvija ir beveik penkis kartus yra didesni palyginus Estija. Valstybė 2007 m m m m m m m. Lietuva Latvija Estija Šaltinis: Emigracijos mastai nuolat auga, remiantis statistikos departamento teikiamais duomenimis, per 2016 m. iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. gyventojų, tai yra 5,8 tūkst. (11,5 proc.) daugiau populiacijos nei 2015 metais. 35 Kontvainė V. Romų bendruomenių ir savivaldybių bendradarbiavimo įgyvendinant romų integracijos į Lietuvos visuomenę metų veiksmų planą galimybių studija. 80

81 Jeigu žvelgiant į emigraciją lyties aspektu reikėtų paminėti, jog 2015 m. kas trečias emigravęs vyras buvo metų amžiaus, kas penktas metų amžiaus m metų amžiaus moterys sudarė 28,5 proc. visų emigravusių moterų, metų amžiaus 23,3 proc. Palyginti su 2014 m., emigravusių metų amžiaus moterų skaičius padidėjo 116 (2,1 proc.), metų amžiaus 577 (13,9 proc.). Remiantis statistikos departamento teikiamais duomenimis, nuo 2011 iki 2015 m. emigracija tendencingai didėjo. Žvelgiant lyties aspektu, vyrai daugiau emigravo nei moterys, išskyrus 2011 m. Naujausiais duomenimis, 2015 metais emigravo 24,3 proc. vyrų ir 20,2 moterų. Pav. Emigrantai pagal lytį 36 nuo 2011 m. iki 2015 m. Imigracija. Lietuvoje didžiąją dalį imigrantų (vidutiniškai apie 80 proc.) sudaro grįžtantys lietuviai. Daugiausia atvykstančių užsieniečių sudaro asmenys iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos (apie 10 proc.). Europos Sąjungos piliečiai sudaro tik apie 3 proc. imigrantų skaičiaus. Dažniausiai jie atvyksta iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos (Europos migracijos tinklas 37, 2017) ,7 Imigravę užsieniečiai Grįžę (reemigravę) Lietuvos Respublikos piliečiai 2,4 3,0 4,8 3, , ,5 18, Pav. Imigrantai 38 nuo 2011 m. iki 2015 m m. imigravo 1,1 tūkst. (30,7 proc. visų užsieniečių) Ukrainos piliečių, 696 (18,6 proc.) Rusijos Federacijos, 387 (10,3 proc.) Baltarusijos. Palyginti su 2014 m., imigravusių Ukrainos piliečių skaičius beveik nepakito, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos atitinkamai sumažėjo du kartus ir 1,3 karto

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos gyventojų nuomonė apie teisėsaugą ir viešojo saugumo būklės vertinimas Dr. Eglė Vileikienė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas 2016.02.12 Tyrimo metodika Reprezentatyvi

Detaliau

LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius SPINTER tyrimai,

LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius SPINTER tyrimai, LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius 1 TURINYS I. TYRIMO METODIKA...3 II. TYRIMO REZULTATAI...6 III. APIBENDRINIMAI...12 2 I. TYRIMO METODIKA Visuomenės

Detaliau

Microsoft Word - tp_anketa_f.doc

Microsoft Word - tp_anketa_f.doc PRIEDAS. Tyrimo anketa. Moksleivių tėvų požiūris į dabartines švietimo problemas Sėkmingam Lietuvos švietimo reformos vyksmui labai svarbi ne tik politikų ir švietimo specialistų, bet ir Jūsų moksleivių

Detaliau

ALKOHOLIO VARTOJIMO IR RŪKYMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ POREIKIO IR TAIKYMO JAUNIMO TIKSLINĖSE GRUPĖSE GALIMYBIŲ TYRIMAS Parengė: Rūta Baltrušaitytė Narko

ALKOHOLIO VARTOJIMO IR RŪKYMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ POREIKIO IR TAIKYMO JAUNIMO TIKSLINĖSE GRUPĖSE GALIMYBIŲ TYRIMAS Parengė: Rūta Baltrušaitytė Narko ALKOHOLIO VARTOJIMO IR RŪKYMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ POREIKIO IR TAIKYMO JAUNIMO TIKSLINĖSE GRUPĖSE GALIMYBIŲ TYRIMAS Parengė: Rūta Baltrušaitytė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Strategijos,

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos gyventojų nuomonė apie teisėsaugą ir teismus Dr. Eglė Vileikienė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas 2015-03-05 Tyrimo metodika Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Nr. VP1.-1.3-SADM-01-K-02-008 Įvadinio modulio tematikos trumpa apžvalga Bendrieji diskriminacijos pagrindai ir jų apraiškos Lyčių lygybės samprata, stereotipai Žiniasklaidos įtaka stereotipų formavimuisi

Detaliau

„This research is funded by the European Social Fund under the Global Grant masure“

„This research is  funded by the European Social Fund under  the Global Grant masure“ VERSLUMO KOMPETENCIJOS POREIKIS IR RAIŠKA VEIKLOJE Tarptautinė konferencija - 2015 SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ MOKSLINIAI TYRIMAI IR PLĖTRA/ RESEARCH AND DEVELOPMENT OF KEY COMPETENCES FOR ADULTS

Detaliau

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 PRIORITETINĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS KRYPTYS 1) Plėsti socialines paslaugas šeimoms ir jose augantiems vaikams. 2) Gerinti

Detaliau

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKINIŲ APKLAUSOS ŽALINGI ĮPROČIAI DUOMENŲ ANALIZĖ Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro special

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKINIŲ APKLAUSOS ŽALINGI ĮPROČIAI DUOMENŲ ANALIZĖ Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro special AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKINIŲ APKLAUSOS ŽALINGI ĮPROČIAI DUOMENŲ ANALIZĖ Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai 2016 metai, Naujoji Akmenė TURINYS Įvadas...3

Detaliau

2019

2019 2019 Apklausą atliko: VALANTIEJIENĖ Sandra Apklausos tyrimo ataskaitą parengė: VALANTIEJIENĖ Sandra MAČIULYTĖ Ona Siūlymus ir pastabas teikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Valstybinės energetikos inspekcijos vartotojams teikiamų paslaugų kokybės, prieinamumo ir pasitenkinimo tyrimas užsakovas vykdytojas Kovas, 2016 metodologija 2 Tyrimo metodologija Visuomenės nuomonės ir

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Detaliau

Briefvorlage

Briefvorlage Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos kokybę Bendra ataskaita Bendra informacija apie šią apklausą Apklausos pabaigos data: 2013-10-13 Naudotas klausimynas: Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos kokybę El.

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO TYRIMAI REIKALAUJANT PATEIKTI INFORMACIJĄ APIE AMŽIŲ

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Darbo teisė Kas tai? Susipažinkime Kam reikalinga darbo teisė? Ar planuojate būti darbuotojais? O gal darbdaviais? Tuomet ši teisės šaka kaip tik Jums. Žinios tikrai pravers ir gyvenime. Darbo teisė, visų

Detaliau

PATVIRTINTA VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-88 VŠĮ ALYTAUS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ

PATVIRTINTA VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-88 VŠĮ ALYTAUS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PATVIRTINTA VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-88 VŠĮ ALYTAUS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ CENTRO LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO

Detaliau

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS I SKYRIUS

Detaliau

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc Įvadas Gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimo rezultatai Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti žmonių požiūrį į cigarečių, alkoholinių gėrimų, degalų ir kuro kontrabandą ir

Detaliau

PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš

PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo 2017-12-05 įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Viešosios įstaigos Klaipėdos sveikatos priežiūros centro

Detaliau

VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTI

VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTI VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTIZUOTUS VERTINIMO ĮRANKIUS ATASKAITOS PRIEDAS MOKYKLOMS,

Detaliau

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT Panevėžys, tel.(8 45) , el.

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT Panevėžys, tel.(8 45) , el. PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT 35158 Panevėžys, tel.(8 45) 46146, el. p. info@panevezysvsb.lt Duomenys kaupiami ir saugomi

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt MOKYMO PROGRAMA DARBO IR ŠEIMOS SUDERINAMUMAS: MOKYMAI VISAI ŠEIMAI Ši mokymo programa parengta pagal EK Mokymosi visą gyvenimą programos Grundtvig projektą Darbo ir šeimos suderinamumas: mokymai visai

Detaliau

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450)

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) 54275 El.p.rastine@vabalninko.birzai.lm.lt. GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO

Detaliau

Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biu

Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biu Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras Tyrimo vykdytojas: UAB Eurotela Įvadas Daug įvairiausių

Detaliau

ŠIRVINTŲ R

ŠIRVINTŲ R PATVIRTINTA Širvintų r. Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus 2017 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 61-PC ŠIRVINTŲ R. BARTKUŠKIO MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS

Detaliau

Microsoft Word - Lygiu galimybiu politika.docx

Microsoft Word - Lygiu galimybiu politika.docx PATVIRTINTA Alytaus lopšelio-darželio Girinukas direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu V-29 ALYTAUS LOPŠELIO-DARŽELIO GIRINUKAS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS APRAŠAS

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation 1 LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSA APIE LIETUVOS RADIJĄ IR TELEVIZIJĄ (LRT) 201 m. lapkritis TRUMPA INFORMACIJA APIE TYRIMĄ 2 Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija

Detaliau

Lietuvos korupcijos žemėlapis m. GYVENTOJŲ IR VERSLO ATSTOVŲ KORUPCIJOS VERTINIMŲ IR PATIRTIES TYRIMAI

Lietuvos korupcijos žemėlapis m. GYVENTOJŲ IR VERSLO ATSTOVŲ KORUPCIJOS VERTINIMŲ IR PATIRTIES TYRIMAI Lietuvos korupcijos žemėlapis - 2004 m. GYVENTOJŲ IR VERSLO ATSTOVŲ KORUPCIJOS VERTINIMŲ IR PATIRTIES TYRIMAI Tyrimų rėmėjai: Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB SAUKRISTA DARBO SKELBIME TYRIMO 2019 m.

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB SAUKRISTA DARBO SKELBIME TYRIMO 2019 m. LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB SAUKRISTA DARBO SKELBIME TYRIMO 2019 m. sausio 11 d. Nr. (18)SN-231)SP-5 Vilnius Lygių galimybių

Detaliau

ANKETA

ANKETA ANKETA Sveiki, Kartu su Lietuvos lstybiniu psichikos sveikatos centru atliekame anoniminį šalies gyventojų tyrimą, kurio tikslas ištirti gyventojų nuostatas alkoholio vartojimo atţvilgiu. Mums yra svarbūs

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas 16 m. ataskaita Europos jaunimas. Svaiginamųjų medžiagų vartojimas ir socialiniai veiksniai Icelandic Centre for Social Research and Analysis (Islandijos socialinių tyrimų ir analizės centras) Visi miestai

Detaliau

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris www.pwc.lt Pasaulio ekonomikos forume Davose PwC pristatė 22-ojo PwC Global

Detaliau

Microsoft PowerPoint - JPSPPM mokymai_2015_10_08_09_3 dalis_AS [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint - JPSPPM mokymai_2015_10_08_09_3 dalis_AS [Compatibility Mode] Projektas JAUNIMUI PALANKIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIO SUKŪRIMAS Finansuojamas pagal 2009 2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą Nr. LT11 Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos

Detaliau

Zarasų miesto vietos plėtros strategija m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTAT

Zarasų miesto vietos plėtros strategija m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTAT Zarasų miesto vietos plėtros strategija 2016-2022 m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTATYMO TYRIMAS Tyrimo ataskaita 2015 m. Turinys 1 pav.

Detaliau

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m.

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai 2014-2015 m. m. Pasirinkti šie veiklos rodikliai Atsakingi KVA

Detaliau

Kas trukdo efektyviau spręsti jaunimo narkotikų vartojimo problemas

Kas trukdo efektyviau spręsti jaunimo narkotikų vartojimo problemas Jaunimas ir alkoholis Dr. Aurelijus Veryga Kauno medicinos universitetas Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija Nacionalinė sveikatos taryba www.jaunimo-centras.lt Problemos aktualumo nesuvokimas

Detaliau

Modulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond

Modulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond Modulio Mokymosi, asmenybės pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respondente, Kviečiame Jus dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos

Detaliau

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m.

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA 2017 2018 M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas 190138895 Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. 1. Už kurį laikotarpį pateikiate ataskaitą? (pasirinkite)

Detaliau

GYVENTOJŲ DALYVAVIMAS KULTŪROJE IR PASITENKINIMAS KULTŪROS PASLAUGOMIS GALUTINĖ TYRIMO ATASKAITA Perkančioji organizacija: Lietuvos Respublikos kultūr

GYVENTOJŲ DALYVAVIMAS KULTŪROJE IR PASITENKINIMAS KULTŪROS PASLAUGOMIS GALUTINĖ TYRIMO ATASKAITA Perkančioji organizacija: Lietuvos Respublikos kultūr GYVENTOJŲ DALYVAVIMAS KULTŪROJE IR PASITENKINIMAS KULTŪROS PASLAUGOMIS GALUTINĖ TYRIMO ATASKAITA Perkančioji organizacija: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Paslaugų teikėjas: UAB Socialinės informacijos

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB NATŪRALIOS IDĖJOS DARBO SKELBIME TYRIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB NATŪRALIOS IDĖJOS DARBO SKELBIME TYRIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB NATŪRALIOS IDĖJOS DARBO SKELBIME TYRIMO 2018 m. gruodžio 11 d. Nr. (18)SN-215)SP-123 Vilnius

Detaliau

PR_INI

PR_INI Europos Parlamentas 2014-2019 Plenarinio posėdžio dokumentas A8-0153/2016 26.4.2016 PRANEŠIMAS Skurdas: lyčių aspektas (2015/2228(INI)) Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas Pranešėja: Maria Arena Nuomonės

Detaliau

NAUJA REDAKCIJA nuo

NAUJA REDAKCIJA nuo (asmens vardas, pavardė) Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ar jos teritoriniam skyriui

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation 1 LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSA APIE LIETUVOS RADIJĄ IR TELEVIZIJĄ (LRT) 201 m. gruodis TRUMPA INFORMACIJA APIE TYRIMĄ 2 Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija

Detaliau

65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje

65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje Projekto vadovė: dr. Laura Nedzinskienė Atsakinga vykdytoja: Vaida Aguonytė, Jolanta Valentienė Tyrimo dalyvės: dr. Aušra Beržanskytė, Eimantė

Detaliau

NLF

NLF Mažiau galimybių turinčių asmenų socialinė įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės, nediskriminavimas ~ 2017 11 29 Kas mes esame? Didžiausia skėtinė negalios organizacijas vienijanti asociacija

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VAIKO GLOBOS ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. kovo 27 d. Nr. 405 Vilnius Vadovaudamasi

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VAIKO GLOBOS ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. kovo 27 d. Nr. 405 Vilnius Vadovaudamasi LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VAIKO GLOBOS ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. kovo 27 d. Nr. 405 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000,

Detaliau

Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys

Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių tyrimų duomenys Dr. Rita Dukynaitė Vilnius, 2015-10-07 Esminiai akcentai iš tarptautinių tyrimų Lygmuo Lytis Socialinis, ekonominis,

Detaliau

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr.

Detaliau

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Vilnius 2013

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Vilnius 2013 PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Vilnius 2013 Leidinys parengtas įgyvendinant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 2015 m. strateginio

Detaliau

Microsoft PowerPoint - PGI_2015

Microsoft PowerPoint - PGI_2015 2015 m. Pilietinės galios indeksas Tyrimo pristatymas Vilnius, 2016-03-24 Pagrindiniai 2015 m. pilietinės galios indekso rodikliai Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa Tyrimo laikas: 2015 m. lapkričio

Detaliau

LR švietimo ir mokslo ministerijai

LR švietimo ir mokslo ministerijai LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJAI UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ SKYRIUI Tyrimo ataskaita LIETUVIŲ KALBOS VARTOJIMAS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE Vilnius, 2006 TURINYS ĮVADAS... 3 Problema... 3 Tyrimo

Detaliau

Vilius Nakutis

Vilius Nakutis Interneto karštoji linija ir jos galimybės kovoje prieš patyčias Konferencija,,Be patyčių 365 2019 m. kovo 18 d. 1 INTERNETO KARŠTOJI LINIJA KAS TAI? Įkurta Ryšių reguliavimo tarnyboje (RRT) 2007 m., vykdant

Detaliau

PACIENTŲ ANONIMINĖS APKLAUSOS DĖL TEIKIAMŲ GMP PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMO REZULTATAI 2016 M. Siekiant užtikrinti VšĮ Marijampolės greitosios medicinos

PACIENTŲ ANONIMINĖS APKLAUSOS DĖL TEIKIAMŲ GMP PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMO REZULTATAI 2016 M. Siekiant užtikrinti VšĮ Marijampolės greitosios medicinos Siekiant užtikrinti VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos (toliau GMP) stoties aptarnavimo kokybę bei efektyvumą, apklausos metu siekta sužinoti respondentų nuomonę apie GMP teikiamų paslaugų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FON

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FON LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL 2014 2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS STEBĖSENOS RODIKLIŲ

Detaliau

Microsoft PowerPoint - 2.pptx

Microsoft PowerPoint - 2.pptx KAS LEMIA MOKINIŲ PASIEKIMUS? KAUNO MIESTO BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ IŠORINIO VERTINIMO REZULTATAI monika.bilotiene@nmva.smm.lt KAUNO M. VADOVŲ KONFERENCIJA 2016 08 29 Valstybinė švietimo 2013 2022 metų

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

60 TYRIMO KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ, DARBDAVIŲ IR KITŲ SOCIALINIŲ PARTNERIŲ NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI POREIKIS ATASKAITA

60 TYRIMO KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ, DARBDAVIŲ IR KITŲ SOCIALINIŲ PARTNERIŲ NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI POREIKIS ATASKAITA 60 TYRIMO KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ, DARBDAVIŲ IR KITŲ SOCIALINIŲ PARTNERIŲ NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI POREIKIS ATASKAITA UŽSAKOVAS: KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Detaliau

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra Nr. 10 2014 gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra draudimas diskriminuoti dėl negalios. Apžvelgsime

Detaliau

2013 m

2013 m 2019 m. Finansų olimpiada Regioninis etapas I-asis Finansų olimpiados etapas. Finansų žinių testas. (Iš viso 50 balų) Klausimams nuo 1 iki 21 apibraukite vieną teisingą atsakymą. Klausimams nuo 22 iki

Detaliau

Pilietinės Galios indeksas m e t a i Civic Empowerment Index 2008 Mindaugas Degutis Ainė Ramonaitė Rūta Žiliukaitė Vilnius 2009

Pilietinės Galios indeksas m e t a i Civic Empowerment Index 2008 Mindaugas Degutis Ainė Ramonaitė Rūta Žiliukaitė Vilnius 2009 Pilietinės Galios indeksas 2 0 0 8 m e t a i Civic Empowerment Index 2008 Mindaugas Degutis Ainė Ramonaitė Rūta Žiliukaitė Vilnius 2009 UDK 316.3(474.5) Pi67 Tyrimą remia: Ilgalaikė pilietinio ir tautinio

Detaliau

Tikintieji ir netikintieji Lietuvoje.ppt

Tikintieji ir netikintieji Lietuvoje.ppt Tikintieji ir netikintieji Lietuvoje: tarp tolerancijos ir diskriminacijos dr. Milda Ališauskienė Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras milda@religija.lt Religinė įvairovė Lietuvoje ( duomenys

Detaliau

PATVIRTINTA Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T-17 GLOBOS CENTRO IR VAIKO BUDINČIO GLOBOTOJO VEIKLOS ORGANIZA

PATVIRTINTA Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T-17 GLOBOS CENTRO IR VAIKO BUDINČIO GLOBOTOJO VEIKLOS ORGANIZA PATVIRTINTA Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T-17 GLOBOS CENTRO IR VAIKO BUDINČIO GLOBOTOJO VEIKLOS ORGANIZAVIMO ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS

Detaliau

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis  _suredaguotas_ P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,

Detaliau

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA 2010 Karolis Šerpytis CPO VEIKLOS REZULTATŲ IR FINANSINĖS NAUDOS VALSTYBEI VERTINIMO ATASKAITA Centrinė perkančioji organizacija 1 TURINYS Santrauka... 2 1. CPO veiklos rezultatų vertinimas... 3 1.1. Pirkimų

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Bandžiusių nusižudyti merginų išgyvenimai Jolanta Jarmolovičiūtė IV Vilniaus traumų psichologijos konferencija 2013 m. kovo 22 d. Problemos aktualumas 1 pav. 0-19 metų amžiaus moterų mirtingumo nuo savižudybių

Detaliau

brosiura A5 lt.indd

brosiura A5 lt.indd Vartotojų informuotumo apie sukčiavimą atsiskaitant elektroninėmis mokėjimo priemonėmis didinimas Vartotojų informuotumo apie sukčiavimą atsiskaitant elektroninėmis mokėjimo priemonėmis didinimas Leidinys

Detaliau

(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ )

(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ ) ŠIAULIŲ MIESTO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZö 212/13 M. Šiauliai, 212 Pagal mokyklų visuomen s sveikatos priežiūros specialisčių pateiktus duomenis

Detaliau

Microsoft Word - 14.doc

Microsoft Word - 14.doc Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija UAB Factus Dominus Profilinio mokymosi problemos Tyrimo ataskaita Kaunas, 2005 1 Mokslinio tyrimo ataskaita Profilinio mokymosi problemos Užsakovas:

Detaliau

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos

Detaliau

Sveikatos rastingumo tyrimas-2012

Sveikatos rastingumo tyrimas-2012 LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO VISUOMENĖS SVEIKATOS INSTITUTAS LIETUVOS GYVENTOJŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Ernesto_epidemiolog_indik-UNODC

Microsoft PowerPoint - Ernesto_epidemiolog_indik-UNODC Narkotinių ir psichotropinių medžiag iagų vartojimo ir narkomanijos paplitimo nustatymas, informacinių sistemų plėtra Pranešėjas: ERNESTAS JASAITIS Data: 2008 m. gegužės 30 d. NACIONALINĖS NARKOTIKŲ KONTROLĖS

Detaliau

Palanki aplinka vaikams ir jaunimui: iššūkiai ir galimybės Galutinė tyrimo ataskaita 2013 m. birželio 3 d. (2013 m. liepos 24 d. redakcija) Pagal 2012

Palanki aplinka vaikams ir jaunimui: iššūkiai ir galimybės Galutinė tyrimo ataskaita 2013 m. birželio 3 d. (2013 m. liepos 24 d. redakcija) Pagal 2012 Palanki aplinka vaikams ir jaunimui: iššūkiai ir galimybės Galutinė tyrimo ataskaita 2013 m. birželio 3 d. (2013 m. liepos 24 d. redakcija) Pagal 2012 m. gruodžio 20 d. pagrindinę sutartį Nr. 517-12-PEST

Detaliau

Microsoft Word - 16.doc

Microsoft Word - 16.doc JAUNUOLIŲ, ATĖJUSIŲ MOKYTIS Į PROFESINES MOKYKLAS, TOKIO PASIRINKIMO MOTYVAI BEI TOLESNIO MOKYMOSI PLANAI IR GALIMYBĖS Tyrimą atliko: prof. habil. dr. Rimantas Laužackas dr. Daiva Bukantaitė dr. Alicija

Detaliau

Išgelbėtos gyvybės valstybei leidžia sutaupyti milijonus litų atsiliepti skambučiai. Virš 6 milijonų bandymų prisiskambinti. Šiuos skaičius, k

Išgelbėtos gyvybės valstybei leidžia sutaupyti milijonus litų atsiliepti skambučiai. Virš 6 milijonų bandymų prisiskambinti. Šiuos skaičius, k Išgelbėtos gyvybės valstybei leidžia sutaupyti milijonus litų 277 038 atsiliepti skambučiai Virš 6 milijonų bandymų prisiskambinti Šiuos skaičius, kalbėdama apie 2011- uosius metus, įvardija Lietuvos telefoninių

Detaliau

anketa MVG-01

anketa MVG-01 Lietuvos statistikos departamento teritoriniam duomenų parengimo skyriui Forma patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. DĮ-213 SUAUGUSIŲ

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889

Detaliau

Socialiniai tinklai ir bendrinimas Dalyviai turės progą pagalvoti apie privatumą, kai internete bendrina informaciją ir bendrauja su kitais, o ypač, k

Socialiniai tinklai ir bendrinimas Dalyviai turės progą pagalvoti apie privatumą, kai internete bendrina informaciją ir bendrauja su kitais, o ypač, k Socialiniai tinklai ir bendrinimas Dalyviai turės progą pagalvoti apie privatumą, kai internete bendrina informaciją ir bendrauja su kitais, o ypač, kai naudojasi socialiniais tinklais. Dalyviai gebės

Detaliau

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014

Detaliau

KLAIPĖDOS APSKRITIES VYRIAUSIASIS POLICIJOS KOMISARIATAS SKELBIMAS APIE DARBUOTOJŲ ATRANKAS 2018 m. lapkričio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apskrities vyri

KLAIPĖDOS APSKRITIES VYRIAUSIASIS POLICIJOS KOMISARIATAS SKELBIMAS APIE DARBUOTOJŲ ATRANKAS 2018 m. lapkričio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apskrities vyri KLAIPĖDOS APSKRITIES VYRIAUSIASIS POLICIJOS KOMISARIATAS SKELBIMAS APIE DARBUOTOJŲ ATRANKAS 2018 m. lapkričio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau Klaipėdos aps.

Detaliau

INFORMATIKOS IR RYŠIŲ DEPARTAMENTAS PRIE VRM Gauta Nr. 8R 1868 LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO GENERALINIS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL STATI

INFORMATIKOS IR RYŠIŲ DEPARTAMENTAS PRIE VRM Gauta Nr. 8R 1868 LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO GENERALINIS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL STATI INFORMATIKOS IR RYŠIŲ DEPARTAMENTAS PRIE VRM Gauta 2017 05 22 Nr. 8R 1868 LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO GENERALINIS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL STATISTINIŲ RODIKLIŲ, SUSIJUSIŲ SU SMURTU ARTIMOJE APLINKOJE,

Detaliau

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA Europos Tarybos valstybės narės ir kitos šią tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją pasirašiusios valstybės, manydamos, kad Europos Tarybos tikslas yra

Detaliau

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016 VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016 1 REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS 1. Savivaldybės strateginio tikslo/strateginių

Detaliau

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė:

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: Jolanta Jurkevičiūtė m. Tyrimo tikslas išsiaiškinti

Detaliau

Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2010 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveika

Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2010 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveika Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2010 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu

Detaliau

Management of psychosocial risks in European workplaces - evidence from the second European survey of enterprises on new and emerging risks (ESENER-2)

Management of psychosocial risks in European workplaces - evidence from the second European survey of enterprises on new and emerging risks (ESENER-2) Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra Psichosocialinės rizikos valdymas Europos darbo vietose. Antrosios Europos įmonių apklausos apie naują ir kylančią riziką (ESENER-2) duomenys Europos rizikos

Detaliau

HIGIENOS INSTITUTAS SVEIKATOS NETOLYGUMŲ STEBĖSENA IR VERTINIMAS Metodinės rekomendacijos Vilnius, 2016

HIGIENOS INSTITUTAS SVEIKATOS NETOLYGUMŲ STEBĖSENA IR VERTINIMAS Metodinės rekomendacijos Vilnius, 2016 HIGIENOS INSTITUTAS SVEIKATOS NETOLYGUMŲ STEBĖSENA IR VERTINIMAS Metodinės rekomendacijos Vilnius, 2016 SVEIKATOS NETOLYGUMŲ STEBĖSENA IR VERTINIMAS Metodinės rekomendacijos Vilnius, 2016 2 UDK Leidinio

Detaliau

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Tarybos 2016 sausio 14 d. protokoliniu nutarimu (protokolas

Detaliau

ES F ben dri Projekto kodas (Įrašoma automatiškai) 1 PROJEKTO SFMIS DUOMENŲ FORMA FORMAI PRITARTA m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos a

ES F ben dri Projekto kodas (Įrašoma automatiškai) 1 PROJEKTO SFMIS DUOMENŲ FORMA FORMAI PRITARTA m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos a ES F ben dri 1 PROJEKTO SFMIS DUOMENŲ FORMA FORMAI PRITARTA 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. liepos

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL GRĖSMĖS VAIKUI LYGIŲ KRITERIJŲ IR GRĖSMĖS VAIKUI LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRA

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL GRĖSMĖS VAIKUI LYGIŲ KRITERIJŲ IR GRĖSMĖS VAIKUI LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRA LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL GRĖSMĖS VAIKUI LYGIŲ KRITERIJŲ IR GRĖSMĖS VAIKUI LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2018 m. gegužės 21 d. Nr. A1-221 Vilnius

Detaliau

MOD paraiškos forma

MOD paraiškos forma PATVIRTINTA Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu V-277 (Paraiškos IX kvietimo I konkurso mokslininkų grupių projektui vykdyti forma) PARAIŠKA IX KVIETIMO I KONKURSO MOKSLININKŲ

Detaliau

Projektą vykdančiojo personalo darbo užmokesčio ir savanoriško darbo įnašo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaita 2016 m. birželio 8 d. redakci

Projektą vykdančiojo personalo darbo užmokesčio ir savanoriško darbo įnašo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaita 2016 m. birželio 8 d. redakci Projektą vykdančiojo personalo darbo užmokesčio ir savanoriško darbo įnašo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaita 2016 m. birželio 8 d. redakcija Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Kauno Rokų vidurinė mokykla Neformalaus ugdymo poreikių 5-12 klasėse tyrimas Tyrimą atliko: pavaduotoja D. Klimavičienė psichologė A. Andriuškienė Tyrimo ataskaitą parengė: A. Andriuškienė 2013-05-21 Tyrimo

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Projektas NR. VP1-1.3-SADM-02-K-01-002 Palaipsnės praktinės socialinės integracijos modelio sukūrimas ir įgyvendinimas Asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų įdarbinimo teisinė ir psichologinė motyvacija

Detaliau

Įstatymai saugo mus leiskite mums apsaugoti jus Sveiki atvykę į Škotiją Vadovas apie Škotijos įstatymus Bendras projektas su Lanarkšyro Naujojo koledž

Įstatymai saugo mus leiskite mums apsaugoti jus Sveiki atvykę į Škotiją Vadovas apie Škotijos įstatymus Bendras projektas su Lanarkšyro Naujojo koledž Įstatymai saugo mus leiskite mums apsaugoti jus Sveiki atvykę į Škotiją Vadovas apie Škotijos įstatymus Bendras projektas su Lanarkšyro Naujojo koledžo aukštojo mokslo diplomo teisės studijų studentais,

Detaliau

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis ( VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (toliau Organizacija) parengė 2019 m. Visuomenės švietimo

Detaliau

Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD 2011 Tyrimo Lietuvoje ataskaita Tyrimo atlikimą organizavo Ugdymo plėtotės centras, ataska

Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD 2011 Tyrimo Lietuvoje ataskaita Tyrimo atlikimą organizavo Ugdymo plėtotės centras, ataska Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD 2011 Tyrimo Lietuvoje ataskaita Tyrimo atlikimą organizavo Ugdymo plėtotės centras, ataskaitą parengė Irena Šutinienė ( Lietuvos socialinių tyrimų

Detaliau

1 Nuostatos „Saikingas alkoholio vartojimas yra kasdienio gyvenimo dalis” vertinimas

1 Nuostatos „Saikingas alkoholio vartojimas yra kasdienio gyvenimo dalis” vertinimas Tyrimo rezultatai Parengė: Valstybinio psichikos sveikatos Priklausomybės ligų skyriaus Vyriausioji specialistė Lina Ignatavičiūtė 1 Turinys 1. Tiriamųjų tam tikrų alkoholinių gėrimų vartojimo dažnio vertinimas...

Detaliau

Prekių pirkimo pardavimo taisyklės

Prekių pirkimo pardavimo taisyklės Kursų ir seminarų pirkimo pardavimo svetainėje sportoakademija.lt taisyklės 1. Sąvokos 1.1. Pardavėjas Lietuvos Respublikos VĮ Registrų centras, Juridinių asmenų registro Kauno filiale įregistruotas privatusis

Detaliau