Bankų veiklos apžvalga 2016 m. ISSN (ONLINE)

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Bankų veiklos apžvalga 2016 m. ISSN (ONLINE)"

Transkriptas

1 Bankų veiklos apžvalga 16 m. ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Lietuvos bankas, 17 Gedimino pr. 6, LT-113 Vilnius Tel. (8 5) , faksas (8 5) m. kovo 14 d m. Lietuvos bankų sektoriuje buvo stebimi konsolidacijos procesai, bet kartu ir naujų rinkos dalyvių susidomėjimas specializuoto banko licencija. Nuo 17 m. įsigalioję Lietuvos Respublikos bankų įstatymo pakeitimai sudaro naujas paskatas steigtis nišiniams rinkos dalyviams. Bankų turto ir įsipareigojimų pokyčius nulėmė tvirtas paskolų portfelio ir klientų indėlių augimas. Bankų sektoriaus kapitalo ir likvidumo būklė, remiantis priežiūrai pateiktomis bankų ataskaitomis, buvo tvari. Atskirų ekonomikos sektorių būklė nesudaro prielaidų skolinimui silpti trumpuoju laikotarpiu. Pati skolinimo rinka aktyvėja ir augimu lenkia ūkio plėtrą. Klientų indėlių suma bankuose toliau didėjo šį bankų produktą vis dar gausiai renkasi gyventojai nepaisydami mažų palūkanų normų. Bankų pelnas buvo didžiausias per penkerius metus, daugiausia prie jo augimo prisidėjo grynosios palūkanų pajamos. Lietuvoje bankai pelningesni ir efektyvesni, palyginti su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu. Būtiniausių paslaugų krepšelio reikalavimas įsigaliojo nuo šių metų vasario 1 d., tačiau kainodarą bankai peržiūrėti pradėjo jau praėjusių metų pabaigoje. Šiemet įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas sureguliuos su būsto kreditavimu susijusius aspektus. Vienas iš šio įstatymo privalumų aiškesnis klientų informavimas prieš priimant sprendimą dėl paskolos, taip pat papildomos lankstumo galimybės būsto paskolų turėtojams. Atnaujinta Mokėjimo paslaugų direktyva netrukus atvers daugiau galimybių mokėjimo rinkos naujiems dalyviams ir senbuviams. 1. POKYČIAI BANKŲ SEKTORIUJE Didieji bankų sektoriaus dalyviai konsoliduojasi, tačiau kyla naujų rinkos dalyvių susidomėjimas specializuoto banko licencija. 16 m. Lietuvos bankų sektoriuje buvo konsolidacijos metai: baigtas Danske Bank A/S Lietuvos filialo mažmeninių klientų portfelio pardavimo sandoris Swedbank, AB, o rudenį rinką pasiekė žinia apie DNB ASA ir Nordea Bank AB ketinimus vienyti pajėgas ir steigti universalų Baltijos šalių banką. Kita vertus, buvo juntamas mažesnių tiek naujų, tiek ir esamų finansų sektoriaus dalyvių susidomėjimas specializuoto banko licencija. Tai susiję ir su kredito unijų reforma, dėl kurios iki 17 m. gruodžio 31 d. kredito unijos turės arba burtis į grupes ir formuoti centrines unijas, arba virsti individualiais specializuotais bankais. Šios reformos rezultatas nuo 17 m. sausio 1 d. įsigalioję Bankų įstatymo pakeitimai, numatantys galimybę steigti specializuotą banką paprastesnėmis sąlygomis. Toks bankas nuo šiuo metu veikiančių bankų skirsis mažesniu pradiniu kapitalo reikalavimu (1 mln. vietoj 5 mln. Eur), tačiau negalės teikti investicinių paslaugų. Visais kitais aspektais tokia institucija, gavusi banko licenciją, nesiskirtų nuo jau esamų bankų ir jai galiotų tokie patys priežiūriniai reikalavimai. Pastarieji būtų taikomi vadovaujantis proporcingumo principu atsižvelgiant į institucijos sudėtingumą. Bankų rinką gali papildyti nišiniai rinkos dalyviai, teikiantys mokėjimo ar vartojimo paskolų paslaugas. Apibendrinant pastarųjų metų pokyčius, galima teigti, kad šiuo metu esami Lietuvos bankų sektoriaus dalyviai ieško būdų veiklai efektyvinti. Kita vertus, atsiranda ir galimybių steigtis nišiniams bankams, kurie galėtų daugiau dėmesio skirti klientams, kurie nėra didžiųjų bankų tikslinė auditorija pavyzdžiui, būtų teikiamos mokėjimo paslaugos ar vartojimo kreditai. Jei pastarųjų plėtra bus sėkminga, tai padidintų ne tik finansų sektoriaus skvarbą, bet ir užtikrintų didesnę konkurenciją. Lietuvos bankas 17 m. planuoja įvertinti Lietuvos finansų sektoriaus teisinės aplinkos patrauklumą ir tobulinti nacionalinį reguliavimą, kuris būtų palankus inovacijų taikymui ir naujų finansų rinkos dalyvių įėjimui į rinką. 16 m. gruodžio 31 d. šalyje veikė 6 bankai ir 8 užsienio bankų filialai 2, per metus jų skaičius nepakito. 2. TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 16 m. bankų turto pokyčius lėmė augęs paskolų portfelis ir likvidumo atsargų valdymo sprendimai. Bankų turtas 16 m. sudarė 25,8 mlrd. Eur ir per metus padidėjo 2,3 mlrd. Eur (9,9 %). Praėjusiais metais buvo matomas skolinimo sujudimas, dėl kurio pastebimai padidėjo bankų paskolų portfelio grynoji vertė. Pastarasis veiksnys ir lėmė didžiąją turto kitimo dalį paskolų portfelio grynoji vertė per metus išaugo 1,7 mlrd. Eur (1,6 %). Kita pokyčio dalis daugiausia susijusi su keleto didžiųjų ban- 1 Apžvalga parengta pagal neaudituotus duomenis. Sistemos dalyviams dėl šios ar kitų svarbių priežasčių pakoregavus ataskaitas, apžvalgos duomenys po šios datos gali būti atnaujinami. 2 Priežiūros tikslais gaunamos 7 filialų ataskaitos, nes Telia Finance AB Lietuvos filialas Telia Finance Lietuva kol kas veiklos nevykdo 1 pav. Bankų sektoriaus turtas (11 m. liepos 1 d. 17 m. sausio 1 d.) Mlrd. eurų Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Pasiteirauti: Rūta Medaiskytė, tel. (8 5) , el. p.

2 pav. Turto struktūra (15 m. spalio 1 d. 17 m. sausio 1 d.) Kitos turto pozicijos Klientams suteiktos paskolos Skolos vertybiniai popieriai Lėšos kredito įstaigose Grynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose 3 pav. Bankų kapitalo pakankamumo rodikliai (11 m. sausio 1 d. 17 m. sausio 1 d.) AB DNB bankas AB SEB bankas AB Šiaulių bankas 1 lentelė. Bankų kapitalo pakankamumo rodikliai (16 m. gruodžio 31 d.) Kapitalo pakankamumo rodiklis Pokytis per ketvirtį proc. proc. p. AB DNB bankas 17,9, AB SEB bankas 19,5,1 AB Šiaulių bankas 17,2,6 UAB Medicinos bankas 15,5,8 AB Citadele bankas 16,8 1,2 Swedbank, AB 22,1,1 Bankų sistema 19,4, 2 lentelė. Bankų padengimo likvidžiuoju turtu rodikliai (16 m. gruodžio 31 d.) UAB Medicinos bankas AB Citadele bankas Swedbank, AB Bankų sistema Minimalus kapitalo reikalavimas (įskaitant kapitalo apsaugos rezervą nuo 15 m. birželio 3 d.) Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis Pokytis per ketvirtį proc. proc. p. AB DNB bankas 181,4 16,2 AB SEB bankas,1 26,5 AB Šiaulių bankas 338,6 32,1 UAB Medicinos bankas 873,6 538,8 AB Citadele bankas 16,5 25,6 Swedbank, AB 288,5 3, 266,3 34,5 kų taktiniais sprendimais likvidumo atsargų ir lėšų valdymo srityse. Dėl šios priežasties bankų turto pozicijos kredito įstaigose (daugiausia patronuojančiuosiuose bankuose) padidėjo 1,4 mlrd. Eur, arba šiek tiek daugiau nei dvigubai. Kitų turto straipsnių pokyčiai 16 m. buvo mažesni ir neturėjo reikšmingos įtakos bendram bankų turtui. Daugiausia iš bankų įsipareigojimų augo klientų indėliai. Bankų įsipareigojimai 16 m. padidėjo 2,7 mlrd. Eur (12,9 %) iki 23,5 mlrd. Eur. Augimas iš esmės pasiskirstė tarp klientų ir kredito įstaigų indėlių. Klientų indėlių suma per metus išaugo 1,7 mlrd. Eur (1, %), kredito įstaigų indėliai 1,3 mlrd. Eur (48,7 %). Šis pokytis susijęs ir su bankų turto pokyčiais dėl jau minėtų taktinių bankų likvidumo valdymo sprendimų. Kiti bankų įsipareigojimų straipsniai reikšmingos įtakos pokyčiams neturėjo. 3. REIKALAVIMŲ VYKDYMAS Bankų sektoriaus kapitalo būklė 16 m. toliau buvo stabili. Bendras bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis 16 m. gruodžio 31 d. sudarė 19,4 proc. ir per ketvirtį nepakito. Palyginti su 15 m., bendras bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėjo 5,5 proc. punkto, tačiau tai lėmė ne bendrai prastėjanti bankų kapitalizacijos būklė, o Swedbank, AB, metų pradžioje išmokėti dividendai. Banko kapitalo pakankamumo rodiklis 15 m. pabaigoje buvo itin didelis 4,, o 16 m. gruodžio 31 d. 22,1 proc. ir tebebuvo didžiausias tarp Lietuvoje veikiančių bankų. 16 m. didžiųjų bankų kapitalo būklė buvo stabili, daugiau paskatinimų stiprinti kapitalą sulaukė kai kurie mažesni rinkos dalyviai, kurių kapitalo pakankamumo rodikliai buvo mažesni. 16 m. trečiąjį ketvirtį AB Šiaulių bankas savo kapitalo bazę sustiprino 27 mln. Eur įskaitydamas pusmečio pelną. UAB Medicinos banko kapitalo pakankamumo rodiklis yra mažiausias bankų sektoriuje ir, atsižvelgiant į nustatytus reikalavimus, šiam rinkos dalyviui kapitalo stiprinimas tebėra aktualus. 16 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo kitų sistemiškai svarbių institucijų kapitalo rezervas. Trims didiesiems bankams šio rezervo reikalavimas yra 2, proc., AB Šiaulių bankui,5 proc. pagal riziką įvertinto turto. Bankų pateiktais duomenimis, jie vykdė nustatytus kapitalo reikalavimus. Visi Lietuvoje veikiantys bankai, remiantis priežiūrai pateiktomis ataskaitomis, 16 m. vykdė tiek minimalų bendrojo kapitalo pakankamumo reikalavimą (8, %), tiek atitinkamą kapitalo reikalavimą, įskaitant 2,5 proc. kapitalo apsaugos rezervą (iš viso 1,5 %). Bankai vykdė ir individualius papildomus kapitalo reikalavimus, nustatytus atliekant jų priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą. Praėjusiais metais Lietuvos bankui atlikus priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą, iš naujo įvertinti individualūs kapitalo reikalavimai bankams. 16 m. gruodžio mėn. peržiūrėti kapitalo reikalavimai AB Šiaulių bankui, nustatytas 12,9 proc. bendrojo kapitalo pakankamumo rodiklio reikalavimas. 17 m. sausio mėn. AB Citadele bankui paliktas galioti ankstesnis 14,5 proc. bendrojo kapitalo pakankamumo rodiklio reikalavimas. Trečiąjį ketvirtį UAB Medicinos bankui įsigaliojo 13,9 proc. bendrojo kapitalo pakankamumo rodiklio reikalavimas, kuris pakeitė iki tol galiojusį 12,4 proc. reikalavimą. Šie nustatyti kapitalo reikalavimai bankams galios 17 m. iki to laiko, kol bus atliktas naujas priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas. ECB sprendimu trijų didžiųjų Lietuvos bankų individualūs bankų kapitalo normatyvai neskelbiami, tačiau jie nustatomi vadovaujantis tokiais pačiais principais, ir šie bankai reikalavimus vykdo su pakankamomis atsargomis. 16 m. bankų likvidumo lygis tebebuvo aukštas, o likvidaus turto atsargos pakankamos. Bankų likvidžiojo turto kokybė buvo labai aukšta likvidųjį turtą sudarė itin aukštos kokybės ir likvidumo finansinės priemonės: grynieji pinigai, Lietuvos banke laikomos lėšos ir ES šalių vyriausybių vertybiniai popieriai. Bankai finansinių lėšų pritraukė iš pagrindinių šaltinių klientų ir patronuojančiųjų bankų indėlių. Bankų sektoriaus pri- Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Pasiteirauti: Rūta Medaiskytė, tel. (8 5) , el. p.

3 klausomybė nuo viešojo sektoriaus finansavimo ir toliau buvo nereikšminga. Stebėdamas likvidumo padėtį bankuose ir siekdamas įsitikinti, kad bankai užtikrina likvidumo reikalavimų vykdymą, Lietuvos bankas nuolat vertina ketvirtosios Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Kapitalo reikalavimų reglamento nuostatomis nustatyto pagrindinio likvidumo rodiklio padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (angl. liquidity coverage ratio, LCR) reikšmes. 16 m. spalio mėn. bankai pirmą kartą oficialiai pateikė pagal deleguotąjį aktą atnaujintas padengimo likvidžiuoju turtu ataskaitas su pirmą kartą apskaičiuotu LCR. Bankų pateiktais duomenimis, visuose šalyje veikiančiuose bankuose nustatytas rodiklis yra didelis ir vykdomas su pakankama atsarga 16 m. gruodžio 31 d. bankų sektoriaus rodiklis sudarė 266,3 proc. (minimalus reikalavimas Lietuvoje 1 %). Visų bankų LCR reikšmės per paskutinį ketvirtį pagerėjo. Labiau išsiskyrė UAB Medicinos bankas, tačiau jo LCR staigų augimą lėmė vienkartiniai veiksniai, dėl kurių trečiąjį ketvirtį nagrinėjamo rodiklio reikšmė buvo kritusi daugiau nei įprastai, tačiau bendra banko likvidumo būklė yra gera. 4. PASKOLŲ PORTFELIS 3 Paskolų portfelio pokyčiai 16 m. reikšmingai išaugo paskolų portfelio vertė, tačiau metų pabaigoje ji didėjo mažiau. Bankų klientams suteiktų paskolų portfelio grynoji vertė 4 per 16 m. išaugo 1,7 mlrd. Eur (1,6 %) iki 18,1 mlrd. Eur 5. Paskolų portfelio grynosios vertės metinį pokytį daugiausia lėmė įmonės, tačiau didėjo ir paskolos namų ūkiams, įskaitant ir būsto paskolas. Įmonių paskolų portfelio vertė per metus išaugo 872 mln. Eur (11,3 %), namų ūkių 522 mln. Eur (6,9 %). Kitų finansų bendrovių paskolų portfelio vertė per metus išaugo 47 mln. Eur 3,5 karto, tačiau pati suma, palyginti su visu paskolų portfeliu, tebėra nedidelė ir sudaro 3 proc. viso portfelio. Valdžios sektoriaus įmonių paskolų portfelio grynoji vertė 16 m. sumažėjo 76 mln. Eur ( 8,4 %). Ketvirtąjį ketvirtį bankų paskolų portfelio vertė beveik nekito ji sumažėjo 8 mln. Eur (, %). Vis dėlto ne visų ūkio subjektų paskolų portfelio vertė kito vienodai: namų ūkių ji išaugo 119 mln. Eur (1,5 %), tačiau sumažėjo įmonių 59 mln. Eur (,7 %) ir valdžios sektoriaus institucijų 89 mln. Eur ( 9,7 %). Kitų finansų bendrovių paskolų portfelio grynoji vertė padidėjo 21 mln. Eur (3,8 %). Tiek visi 16 m., tiek ir ketvirtasis ketvirtis būsto paskolų portfeliui buvo palankūs. Bankų turima portfelio grynoji vertė per metus padidėjo 387 mln. Eur (6,4 %), iš jų per paskutinius tris mėnesius 14 mln. Eur (2,2 %). Atskirų ekonomikos sektorių būklė kol kas nerodo fundamentalių prielaidų skolinimui mažėti trumpuoju laikotarpiu. Paskolų namų ūkiams portfelio grynosios vertės augimas tebebuvo nuoseklus ir gana tvirtas visus 16 m. Daugiausia jį lėmė būsto paskolos, kurių srautas vis dar buvo didelis ir judėjo išvien su suaktyvėjusia nekilnojamojo turto rinka ir didėjančiomis gyventojų pajamomis. Skolinimo augimą įmonėms 16 m. nulėmė atskiri stambūs sandoriai, o ketvirtąjį ketvirtį registruotas sumažėjimas stebimas jau ne pirmus metus. Metų pabaigoje bankuose besiskolinančių įmonių aktyvumas buvo mažesnis, prie to prisidėjo ir mažesnis darbo dienų skaičius šventiniu laikotarpiu, todėl sudaroma mažiau sandorių. Kadangi įmonių paskolų portfelio pokyčius lemia pavienės dide- 3 Įskaitant išperkamosios nuomos (lizingo) portfelį. 4 Finansinėse ataskaitose nurodyta paskolų vertė, kuri nustatoma sumuojant paskolų likučius bei sukauptas palūkanas ir atimant sudarytus atidėjinius bei sukauptus mokesčius. 5 Bankų ir kredito unijų kredito šalies ekonomikai metinis augimas buvo toks: viso paskolų portfelio 9,1, paskolų namų ūkiams 8,1, įmonėms 8,3, būsto paskolų 7,1 proc. Čia naudojami PFĮ balanso statistikos duomenys, pakoreguoti dėl bankrutuojančių PFĮ pašalinimo iš statistikos ir kitų techninių veiksnių. Plačiau žr. 14 m. gruodžio mėn. Lietuvos ekonomikos apžvalgos 2 priedą PFĮ paskolų portfelio koregavimas atsižvelgiant į pokyčius dėl techninių veiksnių ( 4 pav. Bankų paskolų portfelio vertė (14 m. spalio 1 d. 17 m. sausio 1 d.) Mlrd. eurų Namų ūkiams Ne finansų bendrovėms Kitoms finansų bendrovėms Valdžios sektoriaus institucijoms 5 pav. Būsto paskolų portfelis (8 m. sausio 1 d. 17 m. sausio 1 d.) Mlrd. eurų 6,9 6,5 6,1 5,7 5,3 4,9 4,5 Pastaba: nuo 14 m. spalio 1 d. būsto paskolos apima ir namų ūkiams suteiktas paskolas, skirtas investuoti į būstą savo reikmėms ar nuomai, įskaitant statybą ir remontą, todėl duomenys nėra visiškai palyginami su ankstesnių duomenų eilute. Mlrd. eurų,5,4,3,2,1, -,1 -,2 -,3 -,4 -,5 Būsto paskolų grynasis srautas per ketvirtį (skalė dešinėje) Būsto paskolų likutis Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Pasiteirauti: Rūta Medaiskytė, tel. (8 5) , el. p.

4 lės sutartys, augimas metų pabaigoje sulėtėjo greičiau dėl sezoninių nei fundamentalių priežasčių. Valdžios sektoriaus įsiskolinimo pokyčiams nemažą įtaką padarė Sodros grąžintos paskolos: skelbta, kad metų pabaigoje Swedbank, AB, ir AB DNB bankui grąžino beveik 9 mln. Eur vertės paskolas. 6 pav. Paskolų kokybė (1 m. spalio 1 d. 17 m. sausio 1 d.), palyginti su visu portfeliu Paskolų rinka aktyvėja, skolinimo tempas lenkia ekonomikos augimą. Skolinimo plėtra, suaktyvėjusi 15 m., ir 16 m. buvo sparti, o skolinimo augimo tempas spartesnis už nominaliąją Lietuvos ekonomikos plėtrą ir buvo vienas iš didžiausių Europoje. Nepaisant tokio augimo, bankų paskolų portfelio grynoji vertė vis dar nėra sugrįžusi į prieš krizę buvusį lygį (8 m. bankų paskolų portfelio vertė sudarė 23,6 mlrd. Eur). Praėjusiais metais paskolų portfelio grynoji vertė buvo didžiausia nuo 1 m. Panašu, kad skolinimo rinka kol kas sparčiai plėtojasi, todėl būtina tolesnė stebėsena. Lietuvos bankas turi priemonių rizikai ir jos galimam poveikiui sumažinti. Vienas iš jų anticiklinio kapitalo rezervas, kurio norma šiuo metu yra proc., ją Lietuvos bankas peržiūri kas ketvirtį. Paskolų portfelio kokybė Bankų paskolų portfelio kokybė buvo geresnė. Neveiksnių skolos priemonių dalis per metus sumažėjo 1,7 proc. punkto ir 17 m. sausio 1 d. sudarė 3,8 proc. Gerėjo tiek ne finansų bendrovėms, tiek namų ūkiams suteiktų paskolų kokybės rodiklis neveiksnių paskolų dalis šiuose portfeliuose per metus sumažėjo atitinkamai 2,2 ir 2,5 proc. punkto ir sudarė 6,2 ir 4,8 proc. Tokį rodiklio pokytį lėmė gerėjusi skolininkų būklė, blogų paskolų nurašymas ir Swedbank, AB, iš Danske bank A/S Lietuvos filialo įsigyto mažmeninių paskolų portfelio apskaitos aspektai. 7 pav. Indėlių suma (1 m. liepos 1 d. 17 m. sausio 1 d.) Mlrd. eurų Neveiksnios skolos priemonės Namų ūkiai Ne finansų bendrovės Kitos finansų bendrovės Valdžios sektoriaus institucijos 5. INDĖLIAI BANKUOSE Bankuose 16 m. pabaigoje laikomų indėlių suma toliau augo. 17 m. sausio 1 d. klientai bankuose laikė 18,8 mlrd. Eur indėlių 1,7 mlrd. Eur (1, %) daugiau nei prieš metus. Kaip įprasta matyti metų pabaigoje, 16 m. ketvirtąjį ketvirtį būta didesnio nei kitais metų ketvirčiais šuolio. Per 16 m. paskutinį ketvirtį klientų indėlių suma padidėjo 1,4 mlrd. Eur (8, %), iš jų vien namų ūkių,7 mlrd., o įmonių,5 mlrd. Eur. Tai, tikėtina, susiję su metų pabaigos efektu, kai darbdaviai su darbuotojais atsiskaito iki naujų metų pradžios, tas pats pasakytina ir apie įmones, atsiskaitančias su klientais ir tiekėjais. Bankuose laikomų klientų indėlių suma 16 m. pabaigoje pasiekė naują rekordą. Bankų klientai renkasi indėlius nepaisydami mažų palūkanų. Kaip rodo ilgalaikė bankų sektoriaus statistika, indėliai buvo ir toliau paklausus bankų produktas iš klientų pusės. Klientų indėliai sudaro absoliučiai didžiausią bankų įsipareigojimų dalį 8, iš jų namų ūkių dalis 47 proc. Lietuvoje yra susiklostęs ilgametis įprotis gyventojams rinktis bankų indėlius kaip lėšų taupymo ir investavimo priemonę. Šios praktikos nepakeitė ir jau gana ilgą laikotarpį nustovėjusi itin žemų palūkanų normų aplinka. Lietuvos banko duomenimis, už 6 12 mėn. trukmės naują indėlį gyventojams 16 m. buvo mokama vidutiniškai,27 proc. palūkanų norma, 15 m.,33 proc. Didieji šalies bankai šiuo metu nejaučia finansavimo stygiaus ir, atsižvelgdami į palūkanas rinkoje, siūlo dar mažesnes palūkanų normas, arba apskritai nesudarinėja indėlių sutarčių trumpesniam nei 12 mėn. laikotarpiui. Sprendžiant pagal faktiškai sudarytų indėlių sutarčių statistiką, galima daryti išvadą, kad klientai renkasi mažesniųjų šalies bankų, kurie moka didesnes palūkanas, siūlomus indėlių produktus. Kaip buvo akcentuota ankstesnėse apžvalgose, indėlių populiarumą tarp gyventojų lemia tai, kad jie nesirenka kitokių investavimo priemonių. Priklausomai nuo asmens polinkio rizikuoti šiuo metu alternatyvą banko indėliui galima rinktis iš pakankamai plataus finansinių produktų sąrašo: pradedant trečiosios Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Pasiteirauti: Rūta Medaiskytė, tel. (8 5) , el. p.

5 pakopos pensijų fondais ir baigiant įmonių akcijomis, tačiau tokia investavimo tradicija tarp Lietuvos gyventojų dar neįsigali. 6. PELNINGUMAS IR VEIKLOS EFEKTYVUMAS Lietuvos bankai 16 m. uždirbo daugiausia pelno per penkerius metus. Neaudituotais duomenimis, bankai ir užsienio bankų filialai 16 m. uždirbo 252,2 mln. Eur pelno 36,9 mln. Eur (17,1 %) daugiau nei 15 m. Tai didžiausias Lietuvos bankų sektoriaus pelnas per paskutinius penkerius metus. Pelningai veikė 1 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė 3 rinkos dalyviai. 16 m. buvo itin sėkmingi bankų sektoriui, pagerėjo pagrindiniai bankų pajamų ir išlaidų straipsniai išaugo tiek grynosios palūkanų pajamos (34,7 mln. Eur, arba 9,4 %), tiek ir grynosios paslaugų ir komisinių pajamos (6,2 mln. Eur, arba 3,5 %), o labiausiai prie pelno augimo prisidėjo sumažėjusios palūkanų išlaidos. Tačiau, kitaip nei 15 m., praėjusiais metais administracinės išlaidos nustojo mažėti jos per metus išaugo 5,4 mln. Eur (1,9 %). Bankai patyrė daugiau tiek personalo, tiek ir kitų išlaidų. Išlaidos personalo išlaikymui 16 m. išaugo 3,5 mln. Eur (2,1 %), panašu, kad bent jau pastaruoju metu bankų organizacinių struktūrų efektyvinimą ėmė nusverti rinkoje matomas darbo užmokesčio augimas, į kurį tenka atsižvelgti. Pelnui neigiamą įtaką darė sumažėjęs pelnas iš prekybai laikomo turto daugiausia tai vertybiniai popieriai, kurių kainos svyravimus lemia tiek pokyčiai finansų rinkose, tiek turto valdytojų investiciniai sprendimai. 16 m. bankų pelnas iš prekybai laikomo turto sumažėjo 14,8 mln. Eur ( 29,5 %). Bankų sektoriaus pelną 16 m. veikė ir keletas vienkartinių tiek teigiamų, tiek neigiamų veiksnių. Jų bendra suma skirtinguose bankuose lėmė maždaug 17 mln. Eur nuostolį. Metų viduryje buvo fiksuoti pokyčiai, kurių nuostolis bus amortizuojamas ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, pripažįstant su minėtais pokyčiais susijusią ekonominę naudą. Be to, keletas bankų 16 m. viduryje gavo pelną iš turimo finansinio turto perkainojimo, o vienas bankas patyrė reikšmingų operacinės rizikos nuostolių. Grynųjų palūkanų pajamų augimui didžiausią įtaką turėjo mažėjusios išlaidos. Bankų palūkanų pajamos 16 m. padidėjo 7,8 mln. Eur (1,6 %) ir sudarė 491,5 mln. Eur. Reikšmingai sumažėjo palūkanų išlaidos: per nagrinėjamą laikotarpį jos susitraukė 26,9 mln. Eur ( 23,1 %) iki 89,5 mln. Eur. Grynosios palūkanų pajamos išaugo 34,7 mln. Eur (9,4 %) iki 42, mln. Eur. Suaktyvėjus skolinimui, ir pradėjus augti bankų paskolų portfelio vertei, bankai pradėjo uždirbti daugiau palūkanų pajamų. Pajamų augimas pirmą kartą buvo fiksuotas praėjusių metų trečiąjį ketvirtį po keletą metų stebėto kritimo. Labiausiai grynųjų palūkanų pajamų didėjimą lėmė palūkanų išlaidos, kurios ir toliau pastebimai mažėjo. Viena vertus, tam prielaidas sudaro itin žemų palūkanų normų aplinka ir dėl to pigus bankų finansavimasis. Tačiau 16 m. bankai patyrė ir naudą dėl mažesnių įmokų į Indėlių draudimo fondą, pasikeitus įmokų skaičiavimo tvarkai, nustatytai pagal naują Indėlių garantijų sistemų direktyvą. Palūkanoms kilti šiuo metu dar trūksta prielaidų, tad tolesnis bankų pajamų augimas artimiausiu metu taip pat priklausys nuo paskolų portfelio plėtros, be to, 17 m. dar kartą gali būti peržiūrėtos indėlių draudimo įmokos. Nepaisant mažų palūkanų normų aplinkos, bankų uždirbama pajamų iš paskolų dalis buvo gana stabili, tačiau mažesnė nei Europos vidurkis. Lyginant ilgesnį laikotarpį, matyti mažėjančios bankų pajamų dalies, gaunamos iš palūkanų, tendencija. 8 m. palūkanų pajamos bankuose, palyginti su visais bankų pajamų šaltiniais 6, sudarė apie 8 proc., o klostantis žemų palūkanų normų aplinkai, ši dalis tolygiai 8 pav. Pagrindiniai pajamų ir išlaidų straipsniai (13 m., 14 m., 15 m. ir 16 m.) Mln. eurų Paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas Administracinės išlaidos Paslaugų ir komisinių išlaidos Paslaugų ir komisinių pajamos Palūkanų išlaidos Palūkanų pajamos 9 pav. Bankų sektoriaus pelnas (8 m. sausio 1 d. 17 m. sausio 1 d.) Mln. eurų 37, 233,9-1 72,6-7,3 1 pav. Bankų pelningumo rodikliai ir grynoji palūkanų marža 1,9 1,7 1,5 1,3 1,1,9,7,5 (12 m. sausio 1 d. 17 m. sausio 1 d.) Turto grąža Grynoji palūkanų marža Nuosavybės grąža (skalė dešinėje) 356,1 7,1 227,5 213,4 215,3 252, Palyginimui naudojama palūkanų pajamų, paslaugų ir komisinių pajamų, dividendų pajamų, pelno (nuostolio) iš finansinio turto ir kitų veiklos pajamų suma. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Pasiteirauti: Rūta Medaiskytė, tel. (8 5) , el. p.

6 pav. Bankų efektyvumo rodiklis (sąnaudų ir pajamų santykis) (12 m. sausio 1 d. 17 m. sausio 1 d.) traukėsi iki 59 proc. Vis dėlto negalima tvirtinti, kad bankų veiklos profilis pasikeitė. Atsižvelgus ir į palūkanų išlaidas, matyti, kad grynųjų palūkanų pajamų dalis nuo 8 m. iki dabar buvo pakankamai stabili ir svyravo apie 6 proc. 7 Tačiau palyginimas ES mastu atskleidžia, kad bankų veiklos grynųjų pajamų dalis, gaunama iš grynųjų palūkanų, yra viena mažesnių Europoje. Palyginamais Europos bankininkystės institucijos (EBI) 16 m. trečiojo ketvirčio duomenimis 8, Lietuvos bankų grynosios palūkanų pajamos, palyginti su veiklos pajamomis, sudarė 54 proc., ES vidurkis 58 proc., tačiau Lietuvos bankai užėmė septintą vietą nuo galo. Turint omenyje, kad Lietuvos bankų verslo modeliai yra klasikinės bankininkystės, t. y. iš esmės pagrįsti kreditavimo pajamomis, gaunama pajamų dalis iš palūkanų turėtų būti didesnė.. 7. REGULIACINĖ APLINKA Prieš įsigaliojant reikalavimui dėl mokėjimo paslaugų krepšelio, bankai keitė kainodarą. Paslaugų ir komisinių pajamos 16 m. padidėjo,3 mln. Eur (,1 %) ir sudarė 237,5 mln. Eur. Išlaidos sumažėjo 5,8 mln. Eur ( 9,2 %) iki 57,5 mln. Eur. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos padidėjo 6,2 mln. Eur (3,5 %) iki 18, mln. Eur. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos sudaro apie ketvirtadalį bankų grynųjų veiklos pajamų, o jų svarba 16 m. reikšmingai nepakito. Nuo 17 m. įsigaliojo reikalavimas bankams pasiūlyti klientams Lietuvos banko numatytą būtiniausių paslaugų krepšelį (plačiau apie tai 7 apžvalgos skyriuje). Tačiau jau 16 m. antrąjį pusmetį bankai peržiūrėjo savo kainodarą ir iš anksto gyventojams siūlė finansinių paslaugų krepšelius. Vertinti faktinę tokio krepšelio įtaką bankų pajamoms pagal 16 m. duomenis dar yra anksti aiškesnė tendenciją turėtų išryškėti šiems metams įsibėgėjus. Bankų pelningumas ir efektyvumas per metus pagerėjo. Bankų turto grąža 16 m. buvo 1,3, nuosavybės grąža 13,99 proc. Rodikliai per metus padidėjo atitinkamai,9 ir 5,3 proc. punkto Bankų turto grąža per metus pakito nedaug, o nuosavybės grąžos šuolį lėmė Swedbank, AB, 16 m. pradžioje beveik 5 mln. Eur išmokėtų dividendų. Bankų efektyvumo rodiklis, rodantis bankų sąnaudų ir pajamų santykį, 16 m. sudarė 47,8 proc. Gerėjant bankų pelnui, jo reikšmė per metus sumažėjo 4,7 proc. punkto. Lietuvos bankų, palyginti su ES veikiančiais bankais, pelningumas ir efektyvumas yra pastebimai didesnis. Lietuvos bankų efektyvumo rodiklis, kuriam įtakos turi ir santykinai mažesnės darbo sąnaudos šalyje, yra vienas didžiausių tarp ES bankų. Palyginamais 16 m. trečiojo ketvirčio EBI duomenimis 9, ES bankų efektyvumo rodiklio vidutinė reikšmė sudarė 63, Lietuvos 46 proc.; turto grąža atitinkamai,3 ir 1,2 proc., nuosavybės grąža 5,4 ir 1, proc. Teisėkūra Atnaujintos Mokėjimo paslaugų direktyvos įgyvendinimas sudarys daugiau galimybių tiek naujiems rinkos dalyviams, tiek rinkos senbuviams. Mokėjimo paslaugų teikėjai turės teisę inicijuoti mokėjimus iš sąskaitos, atidarytos pas kitą mokėjimo paslaugų teikėją, sutikus sąskaitos savininkui. Be to, mokėjimo paslaugų naudotojai galės gauti informaciją apie sąskaitoje įvykdytas operacijas pasinaudodami kito mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis. Tokių naujų paslaugų praktinis pavyzdys galėtų būti integruota programėlė žmogaus mobiliajame telefone, ji leistų atlikti tiek įvairius mokėjimus, tiek gauti mėnesio pajamų ir išlaidų analizę, tiek ir papildomas įvairias papildomas paslaugas. Iš naujo reguliavimo gali laimėti visi seniai rinkoje veikiantys bankai, turintys pasitikėjimą ir plačią klientų bazę, rinkos naujokai, kurie diegia inovatyvius ir vartotojams patogius bei efektyvius mokėjimų sprendimus, ir gyventojai bei įmonės, norintys patogių ir pigių mokėjimų. Visų rinkos dalyvių ir Lietuvos banko konstruktyvus bendradarbiavimas reikšmingai prisidės, kad naujas reguliavimas būtų įgyvendintas sklandžiai, laiku ir atitiktų Lietuvos rinkos interesus. Direktyva turėtų įsigalioti nuo 18 m., 7 Palyginimui naudojama veiklos pajamų grynoji suma. 8 Žr. į EBI palyginimus įtraukta 3 didžiausių Lietuvos bankų informacija. 9 Žr. į EBI palyginimuos įtraukta 3 didžiausių Lietuvos bankų informacija. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Pasiteirauti: Rūta Medaiskytė, tel. (8 5) , el. p.

7 7 prieš tai ji bus perkeliama į Lietuvos teisę. Tikėtina, kad kai kurių direktyvos nuostatų įgyvendinimas gali būti pavėlintas, suteikiant laiko rinkos dalyviams prisitaikyti prie pokyčių. Gyventojai jau gali rinktis būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelį. 16 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pakeitimų įstatymą. Pakeitimu įgyvendinta Direktyva 14/92/ES 1, o gyventojai įgijo galimybę nuo 17 m. vasario 1 d. naudotis būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšeliu už ribotą kainą. Šią krepšelio paslaugą įpareigoti teikti bankai ir kredito unijos 11 jų klientams savanoriškai pasirinkus pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą už fiksuotą kainą. Užsisakę tokį krepšelį, gyventojai be papildomų išlaidų gaus šias paslaugas: sąskaitos atidarymo ir tvarkymo paslaugą, elektroninės bankininkystės paslaugą, neribotą gautų mokėjimų įskaitymą, mokėjimo kortelę ir operacijas ja, ne mažiau kaip 1 el. pervedimų eurais, neribotą grynųjų įmokėjimą, ne mažiau kaip 55 eurų išsiėmimą grynaisiais pinigais. Šių paslaugų paketo mėnesio kaina negali viršyti 1,5 Eur, o gaunantiems nedideles pajamas, ji yra perpus mažesnė ne daugiau kaip,75 Eur. Nustatyta krepšelio kainos viršutinė riba kasmet bus peržiūrima atsižvelgiant į vidutinį gyventojui tenkančių vartojimo išlaidų kitimą. Bankai ir kredito unijos, teikiančios mokėjimo sąskaitos paslaugą, privalo savo klientams pasiūlyti Lietuvos banko nustatytą mokėjimo paslaugų krepšelį. Tačiau gyventojams nėra būtina priimti šį pasiūlymą, jie gali laisvai rinktis iš kitų bankų ar kredito unijų siūlomų alternatyvų. Šiemet įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas sureguliuos būsto kreditavimo aktualius aspektus. 16 m. priimtas minėtas įstatymas įsigalios nuo 17 m. liepos 1 d. Juo įgyvendinta Direktyva 14/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Kartu sureguliuoti ir kiti būsto kreditų teikimo srityje kilę neaiškumai, subalansuojant abiejų sandorio šalių kredito davėjo ir kreditą gaunančio vartotojo interesus. Prieš pasirašant sutartį, įstatymu bus sudarytos sąlygos lengviau palyginti kelis būsto kredito pasiūlymus, įtvirtintas privalomų kredito sutarties sąlygų sąrašas, standartizuotai atskleidžiama palūkanų normos struktūra ir keitimas, draudžiama praktika privalomai parduoti klientui kitus produktus, suteikiamas 3 dienų apsvarstymo laikotarpis prieš pasirašant sutartį. Pasirašius sutartį numatytas 14 dienų sutarties atsisakymo laikotarpis, maksimali išankstinio kredito mokesčio riba 3 proc. grąžinamos kredito sumos, netesybų už įsipareigojimų nevykdymą dydis negalės viršyti,5 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat įstatymas suteikia 3 mėn. trukmės kredito atostogų galimybę vartotojams. Lietuvos bankas pradėjo teikti naują paslaugą STOP vartojimo kreditams. Paslauga pradėta teikti nuo 16 m. lapkričio 1 d. ir yra skirta padėti asmenims apsisaugoti nuo nepamatuoto skolinimosi, taip pat nuo neteisėto pasinaudojimo asmens duomenimis. Į specialų sąrašą 12 nemokamai gali įsirašyti kiekvienas fizinis asmuo, kuris nepageidauja gauti vartojimo kredito. Tą taip pat gali padaryti ir fizinio asmens atstovas, turintis atstovavimą patvirtinantį dokumentą. Be to, artimieji, matantys nevaldomą skolinimosi problemą, gali kreiptis į teismą ir prašyti uždrausti asmeniui sudaryti vartojimo kredito sutartis. Apsauga galios mėginant gauti bet kokius vartojimo kreditus: greituosius kreditus, bankų teikiamas vartojimo paskolas, kredito korteles, lizingo paslaugas, per tarpusavio skolinimo platformas teikiamus vartojimo kreditus. Tačiau kitos paskolos, pavyzdžiui, būsto, bus teikiamos bendra tvarka. Savo ruožtu visos vartojimo kreditus teikiančios bendrovės privalo patikrinti, ar vartojimo kreditą norintis gauti asmuo nėra įtrauktas į šį sąrašą. Tokiam asmeniui vartojimo kreditą suteikti yra draudžiama, sudaryta vartojimo kredito sutartis būtų laikoma negaliojančia. Vartotojų teisių apsauga Daugiausia vartotojų ginčų Lietuvos bankas sulaukė dėl būsto kredito sutarčių sąlygų. 16 m. Lietuvos bankas išnagrinėjo133 vartotojų ginčus su bankais ir Lietuvoje veikiančiais jų filialais. Daugiausia kreiptasi dėl ginčų, kilusių iš būsto kredito sutarčių. Vartotojai dažniausiai reikalavo pakeisti būsto kredito sutarčių sąlygas (palūkanų rūšį, dydį, maržos dydį ir kt.), netaikyti delspinigių, atlyginti nuostolius, patirtus bankui taikant neteisingą kredito grąžinimo metodą, ir kitus sutarties vykdymo aspektus. Aptariamu laikotarpiu iš viso buvo priimti 56 sprendimai: 8 atvejais vartotojų reikalavimai buvo patenkinti ar patenkinti iš dalies, 13 pasiektas taikus susitarimas, kiti bankams pateikti reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais. Iš 8 sprendimų, kuriais buvo tenkinami reikalavimai, neįvykdyti 4 rekomendacinio pobūdžio sprendimai dėl ginčų, kilusių dėl neigiamų palūkanų taikymo. Apie sprendimų neįvykdymą paskelbta Lietuvos banko interneto svetainėje. 16 m. nagrinėti ginčai dėl būsto paskolų, susijusių su Šveicarijos frankais. Dalis jų dėl banko atsisakymo taikyti neigiamas palūkanas, kai bazinė palūkanų norma tapo ne tik neigiama, bet ir didesnė už banko maržą. Tais atvejais bankas neigiamas palūkanas prilygino nuliui, nors dėl to ginčijamose sutartyse su vartotojais nebuvo sutarta. Išanalizavęs ginčijamas sutartis, šalių argumentus ir kitas aplinkybes, Lietuvos bankas nusprendė, kad banko atsisakymas taikyti neigiamas palūkanas neatitinka šių sutarčių sąlygų ir yra nesąžiningas vartotojų atžvilgiu. Kiti ginčai buvo susiję su būsto 1 Direktyva 14/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis. 11 Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų teikėjų sąrašą galima rasti čia. 12 Daugiau informacijos apie tai, kaip patekti į STOP vartojimo kreditams sąrašą, galima rasti čia. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Pasiteirauti: Rūta Medaiskytė, tel. (8 5) , el. p.

8 8 paskolos sudarymo procesu pareiškėjai skundėsi, kad bankas, pristatydamas galimybę gauti paskolą Šveicarijos frankais, neišaiškino valiutos kurso pasikeitimo rizikos, taip suklaidindamas pareiškėjus. Pareiškėjai prašė įpareigoti banką perskaičiuoti paskolą eurais mokėjimo dienos kursu pagal pradinį Šveicarijos franko ir euro kursą nuo paskolos suteikimo dienos. Lietuvos bankas nusprendė, kad vartotojų reikalavimai nepagrįsti, nes valiutos kurso pasikeitimo rizika, kaip esminė informacija, prieš sudarant būsto kreditavimo sutartis, pareiškėjams buvo atskleista, o banko pateikta informacija buvo teisinga ir pakankamai išsami tam, kad pareiškėjai priimtų informacija pagrįstą sprendimą sudaryti būsto kreditavimo sutartis ir suvoktų galimų padarinių riziką. Dalis kreipimųsi buvo susiję su banko sąskaitų administravimu ir mokėjimo kortelėmis. Tokių ginčų atvejais dažniausiai buvo nesutinkama su įvairių paslaugų įkainių nustatymu ir taikymu, su finansinių paslaugų sutarties sąlygų tinkamu atskleidimu. Kartojasi ginčai dėl mokėjimų operacijų atlikimo naudojantis mokėjimo kortelėmis, kai lėšos pasisavinamos trečiųjų asmenų, panaudojus tik vartotojų turimus mokėjimo kortelės duomenis. Komerciniai bankai tarptautiniams mokėjimams Švedijos kronomis ir Rumunijos lėjomis taikė didesnius įkainius, nei leidžiama. Lietuvos bankas atliko tyrimus ir nustatė, kad aštuoni šalyje veikiantys bankai (AB SEB bankas, Swedbank, AB, AB DNB bankas, UAB Medicinos bankas, AB Šiaulių bankas, AB Citadele bankas, Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) pažeidė ES teisės reikalavimus dėl tarptautinių mokėjimų. Bankai tarptautiniams mokėjimams (pervedimams ir (ar) įskaitymams) Švedijos kronomis ir (ar) Rumunijos lėjomis taikė didesnius įkainius nei atitinkamiems mokėjimams šiomis valiutomis šalies viduje. Pagal ES teisės reikalavimus bankai už mokėjimus eurais tarp Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių privalo taikyti tokį patį įkainį kaip ir už vietinius mokėjimus. Švedija ir Rumunija naudojasi ES valstybių narių teise mokėjimams savo nacionalinėmis valiutomis taikyti atitinkamas sąlygas, todėl minėti reikalavimai galioja ir mokėjimams Švedijos kronomis bei Rumunijos lėjomis. Tai reiškia, kad mokėjimai šiomis valiutomis tarp EEE šalių negali būti brangesni už atitinkamus vietinius mokėjimus Švedijos kronomis ar Rumunijos lėjomis. Lietuvos bankas už nustatytus pažeidimus trims bankams pritaikė poveikio priemones. Dviejų bankų AB SEB banko ir Swedbank, AB, atvejais operacijų Švedijos kronomis ir Rumunijos lėjomis mastas ir kitų aplinkybių visuma lėmė, kad jiems skirtas Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme numatytos baudos vidurkis. AB DNB bankui buvo skirta švelnesnė poveikio priemonė įspėjimas, nes bankas pats pripažino padarytą pažeidimą ir jį operatyviai pašalino. Kitiems bankams (UAB Medicinos bankui, AB Šiaulių bankui, AB Citadele bankui, Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir Nordea Bank AB Lietuvos skyriui), atsižvelgus į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (bankai pripažino padarytus pažeidimus ir juos pašalino) ir nedidelį mokėjimo operacijų mastą, buvo nuspręsta netaikyti poveikio priemonių. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Pasiteirauti: Rūta Medaiskytė, tel. (8 5) , el. p.

9 9 Priedas. Pagrindiniai bankų sektoriaus rodikliai 3 lentelė. Balanso ataskaitos pagrindiniai straipsniai Eil. Nr. Rodiklis *** Pokytis IV ketv. Pokytis per metus suma, mln. Eur proc. 1. Turtas , , ,4 4, 9, Skolos vertybiniai popieriai 1 836, ,2 1 67,4 1,6 12, Nuosavybės vertybiniai popieriai 73,1 49,2 54,6 11, 25, Išvestinės finansinės priemonės 139, 133,2 164,6 23,6 18, Grynieji pinigai 46,7 418,7 421,5,7 3, Lėšos centriniuose bankuose 2 8, , ,2 36,5 14, Lėšos kredito įstaigose 1 36, , ,7 14,8 15, Klientams suteiktos paskolos (su lizingu)* ,2 18 8, ,6, 13,8 Klientams suteiktos paskolos (su lizingu) (koreguota pagal Danske Bank A/S Lietuvos filialo parduodamą paskolų portfelio dalį) ,3 18 8, ,6, 1, Valdžios sektoriaus institucijoms (su lizingu) 94,1 917,1 828,5 9,7 8, Kitoms finansų bendrovėms (su lizingu) 163,6 55,3 571,1 3,8 249, Ne finansų bendrovėms (su lizingu) 7 739, , ,,7 11, Namų ūkiams (su lizingu)* 7 71, ,9 8 61,1 1,5 14, Namų ūkiams (su lizingu) (koreguota pagal Danske Bank A/S Lietuvos filialo parduodamą paskolų portfelio dalį) 7 539, 7 941,9 8 61,1 1,5 6,9 iš jų paskolos būstui įsigyti* 5 569, , ,7 2,2 15,2 iš jų paskolos būstui įsigyti (koreguota pagal Danske Bank A/S Lietuvos filialo parduodamą paskolų portfelio dalį) 6 27, , ,7 2,2 6,4 Kitos turto pozicijos 995,8 345,1 353,7 2,5 64,5 Kitos turto pozicijos (koreguota pagal Danske Bank A/S Lietuvos filialo parduodamą paskolų portfelio dalį) 528,7 345,1 353,7 2,5 33,1 2. Įsipareigojimai ir nuosavybė , , ,4 4, 9, Centrinių bankų indėliai 345,9 35,5 33,,8 12, Įsipareigojimai kredito įstaigoms 2 641, , , 1,9 48, Išvestinės finansinės priemonės 125,3 121,8 145,4 19,4 16, 2.4. Indėliai** , , ,7 8, 11,1 Indėliai (koreguota pagal Danske Bank A/S Lietuvos filialo parduodamą paskolų portfelio dalį) 17 55, , ,7 8, 1, Valdžios sektoriaus institucijų 1 78, , 1 378,2 9,5 27, Kitų finansų bendrovių 372, 416, 483,4 16,2 29, Ne finansų bendrovių 5 179, , ,4 9,9 1, Namų ūkių** 1 262, , ,6 6,5 8,8 Namų ūkių (koreguota pagal Danske Bank A/S Lietuvos filialo parduodamą paskolų portfelio dalį) 1 425, , ,6 6,5 7, Išleisti skolos vertybiniai popieriai 42,6 18,7 12,3 34,4 71, Kitos įsipareigojimų pozicijos 798,1 384,9 386,7,5 51,6 Kitos įsipareigojimų pozicijos (koreguota pagal Danske Bank A/S Lietuvos filialo parduodamą paskolų portfelio dalį) 635,1 384,9 386,7,5 39, Nuosavybė 2 591, , ,4 3,4 14,2 *Paskolų statistika pateikiama taip, kaip ji atvaizduota bankų finansinėse ataskaitose, t. y. tuo ataskaitiniu laikotarpiu Danske Bank A/S Lietuvos filialo ketinta parduoti paskolų dalis priskirta prie turto, skirto parduoti. Šiuo atveju suma priskirta prie 1.8. Kitos turto pozicijos. **Indėlių statistika pateikiama taip, kaip ji atvaizduota bankų finansinėse ataskaitose, t. y. tuo ataskaitiniu laikotarpiu Danske Bank A/S Lietuvos filialo ketinta parduoti indėlių dalis priskirta prie įsipareigojimų, skirtų parduoti. Šiuo atveju suma priskirta prie 2.6 Kitos įsipareigojimų pozicijos. *** Neaudituoti duomenys. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Pasiteirauti: Rūta Medaiskytė, tel. (8 5) , el. p.

10 1 4 lentelė. Pelno (nuostolio) ataskaitos pagrindiniai straipsniai Eil. Nr. Rodiklis *** suma, mln. Eur Pokytis IV ketv. proc. Pokytis per metus 3. Einamųjų metų pelnas 215,3 177,8 252,2 _ 17, Grynosios palūkanų pajamos 367,3 298,9 42, _ 9, Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos 173,8 13,8 18, _ 3, Administracinės išlaidos 293,5 2, 298,9 _ 1, Paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas 41,6 18,5 23,3 _ 44,1 *** Neaudituoti duomenys. 5 lentelė. Kiti bankų veiklos rodikliai Eil. Nr. Rodiklis *** Pokytis IV ketv. proc. proc. p. Pokytis per metus 4. Kapitalo pakankamumo rodiklis 24,8 19,4 19,4, 5,4 5. CET1 kapitalo pakankamumo rodiklis 24,3 19, 19,1,1 5,2 6. Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis _ 231,8 266,3 34,5 _ 7. Sverto rodiklis 1,8 8,5 8,2,3 2,6 8. Grynoji palūkanų marža 1,6 1,69 1,68,,1 9. Turto grąža,94,99 1,3,,1 1. Nuosavybės grąža 8,96 12,37 13,99 1,6 5, 11. Efektyvumo rodiklis ,5 46,1 47,8 1,7 4,7 Neveiksnios skolos priemonės**** 5,2 4,2 3,8,3 1,4 *** Neaudituoti duomenys. ***** Rodikliai apskaičiuoti pagal faktines bankų pateiktas finansines ataskaitas, t. y. nekoreguoti dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo sandorio. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Pasiteirauti: Rūta Medaiskytė, tel. (8 5) , el. p.

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv.

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv. Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv. BANKŲ VEIKLOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 2019 m. I ketv. ISSN 2335-8319 (online) Lietuvos bankas Gedimino pr. 6,

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2018

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2018 Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2018 BANKŲ VEIKLOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 2018 ISSN 2335-8319 (online) Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius www.lb.lt

Detaliau

Microsoft Word - mb lt _2_.doc

Microsoft Word - mb lt _2_.doc BALANSAS Turtas Grynieji pinigai ir lėšos centriniame banke Grynieji pinigai 18.510 Lėšos centriniame banke 33.881 52.390 Lėšos bankuose 107.869 Finansinis turtas, pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv.

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv. Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 19 / LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 19 ISSN 2335-8335 (online) Santrumpos ES Europos Sąjunga TPVCAD

Detaliau

Statements of Income

Statements of Income AB SEB VILNIAUS BANKAS 2005 METŲ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ FINANSINĖ ATASKAITA 2 Pelno (nuostolių) ataskaita už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį birželio 30 d. Grupė Bankas 2005 2004 2005 2004 218 440 167 299

Detaliau

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 217 m. I III ketvirtis ISSN 2335-8335 (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Lietuvos bankas, 217 Gedimino pr. 6,

Detaliau

informacija_apie_banku_veikla_2012_m_pirmaji_ketvirti

informacija_apie_banku_veikla_2012_m_pirmaji_ketvirti 1 INFORMACIJA APIE BANKŲ VEIKLĄ 2012 m. PIRMĄJĮ KETVIRTĮ 2012 m. pirmąjį ketvirtį šalies bankų sistema 1 veik sklandžiai, svarbesni jos pokyčiai buvo susiję su efektyvesn s turto ir įsipareigojimų struktūros

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS

Detaliau

LT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies

LT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 8 4 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies keičiantis Sprendimą ECB/2006/17 dėl Europos centrinio

Detaliau

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom L 247/38 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2013 9 18 GAIRĖS EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS 2013 m. liepos 30 d. kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės

Detaliau

L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A / m. I I I k e t v i r t i s 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDI

L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A / m. I I I k e t v i r t i s 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDI 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDIMO ĮMONIŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ APŽVALGA... III. DRAUDIMO TARPININKŲ RINKOS APŽVALGA....7 L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Ūkių kreditavimas 2008-2012 metais APŽVALGA Jeronimas Kraujelis - Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas analitikas 2013 m. balandžio 5 d. 2012 metais

Detaliau

Kliento anketa JA - DNB Trade [ ]

Kliento anketa JA - DNB Trade [ ] KLIENTO ANKETA JURIDINIAM ASMENIUI DĖL PREKYBOS DNB TRADE PLATFORMOJE Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/39/EB (MiFID) bei šią direktyvą įgyvendinančio LR Finansinių priemonių rinkų

Detaliau

Elektroninio dokumento nuorašas Kauno lopšelis-darželis "Giliukas", , Apuolės g. 29, Kauno m., Kauno m. sav M. GRUODŽIO 31 D. pasibaigu

Elektroninio dokumento nuorašas Kauno lopšelis-darželis Giliukas, , Apuolės g. 29, Kauno m., Kauno m. sav M. GRUODŽIO 31 D. pasibaigu Elektroninio dokumento nuorašas FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena

Detaliau

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius bankus, duomenys. Remiamasi emitentų viešai skelbta

Detaliau

CL2013O0023LT _cp 1..1

CL2013O0023LT _cp 1..1 02013O0023 LT 01.09.2018 001.001 1 Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) Straipsniai FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pastabos Pateikimo valiuta ir tikslumas: Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena eurais Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

Suvestinė redakcija nuo Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr , i. k ANUTA Nauja redakcija nuo : Nr , 2

Suvestinė redakcija nuo Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr , i. k ANUTA Nauja redakcija nuo : Nr , 2 Suvestinė redakcija nuo 2010-06-30 Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 22-696, i. k. 104505ANUTA00000001 Nauja redakcija nuo 2010-06-30: Nr. 03-58, 2010-05-25, Žin. 2010, Nr. 63-3141 (2010-05-31), i.

Detaliau

ECB rekomendacinio dokumento bankams apie neveiksnias paskolas priedas: prudencinis atidėjinių neveiksnioms pozicijoms dengti minimumas

ECB rekomendacinio dokumento bankams apie neveiksnias paskolas priedas: prudencinis atidėjinių neveiksnioms pozicijoms dengti minimumas ECB rekomendacinio dokumento bankams apie neveiksnias paskolas priedas: prudencinis atidėjinių neveiksnioms pozicijoms dengti minimumas 2017 m. spalio mėn. Turinys 1 Įvadas 2 2 Bendra koncepcija 3 2.1

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio laikotarpio

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2017 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

C(2016)7159/F1 - LT (annex)

C(2016)7159/F1 - LT (annex) EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2016 11 11 C(2016) 7159 final ANNEXES 1 to 3 PRIEDAI prie KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO kuriuo 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014

Detaliau

LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis

LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

2013 m

2013 m 2019 m. Finansų olimpiada Regioninis etapas I-asis Finansų olimpiados etapas. Finansų žinių testas. (Iš viso 50 balų) Klausimams nuo 1 iki 21 apibraukite vieną teisingą atsakymą. Klausimams nuo 22 iki

Detaliau

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv 2007 3 20 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių

Detaliau

LLBAM VA 2013 Q1

LLBAM VA 2013 Q1 LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2013 m. I ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

BUHALTERINĖ APSKAITA Dr. Stasys Peldžius 7 paskaita

BUHALTERINĖ APSKAITA Dr. Stasys Peldžius 7 paskaita BUHALTERINĖ APSKAITA Dr. Stasys Peldžius 7 paskaita TRUMPALAIKIO TURTO APSKAITA Fundamentinė apskaitos lygybė TURTAS = NUOSAVYBĖ + + Pajamos - Sąnaudos Ilgalaikis + trumpalaikis = Nuosavas + Įsipareigojimai

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2015 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

VI_2013_pusmet

VI_2013_pusmet VALDYMO ĮMONIŲ PUSMEČIO ATASKAITOS TURINYS I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. UAB MP PENSION FUNDS BALTIC 1.2. buveinė Savanorių pr. 349, Kaunas. 1.3. telefono (8 37)

Detaliau

3 VSAFAS projekto priedai

3 VSAFAS projekto priedai 2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansinės būklės ataskaitos forma) Partizanų 46, Kaunas Įm

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIAUS PAŽYMA DĖL PARTIJOS,,JAUN

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIAUS PAŽYMA DĖL PARTIJOS,,JAUN LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIAUS PAŽYMA DĖL PARTIJOS,,JAUNOJI LIETUVA 2017 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO IR

Detaliau

UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 I ketvirtis

UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 I ketvirtis UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 I ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

Microsoft Word - aiskinamasis pilnas 2010 metinis

Microsoft Word - aiskinamasis pilnas 2010 metinis PRIENŲ RAJONO VEIVERIŲ ANTANO KUČINGIO MENO MOKYKLA Juridinių asmenų registras Kodas 191553816, Kauno g. 54, Veiverių mstl., Prienų r., Tel/faks.: (8~319) 68130 el.p. kucingis@langasiateiti.lt a/s LT 564010041100019920

Detaliau

AB SEB BANKAS 2015 METŲ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPIO SUTRUMPINTA TARPINĖ INFORMACIJA TURINYS 1. ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS DĖL 2015 M. BIRŽELIO 30 D.

AB SEB BANKAS 2015 METŲ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPIO SUTRUMPINTA TARPINĖ INFORMACIJA TURINYS 1. ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS DĖL 2015 M. BIRŽELIO 30 D. AB SEB BANKAS 2015 METŲ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPIO SUTRUMPINTA TARPINĖ INFORMACIJA TURINYS 1. ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS DĖL 2015 M. BIRŽELIO 30 D. ŠEŠIŲ MĖNESIŲ TARPINĖS KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS

Detaliau

COM(2018)37/F1 - LT

COM(2018)37/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 01 18 COM(2018) 37 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Pirmoji pažangos ataskaita dėl neveiksnių

Detaliau

Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis

Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis Darbo užmokesčio ir pensijų pajamų santykis didėjo Pajamų strūktūra

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga Julita Varanauskienė SEB banko šeimos finansų ekspertė Pajamos augo visose šalyse, iš ateities daugiausia tikisi latviai Vidutinis neto darbo užmokestis (EUR)

Detaliau

FMĮ UAB G.Steponkaus kontora Vilnius, Lietuva Auditoriaus išvada dėl 2004 m. gruodžio 31 d. metinės finansinės atskaitomybės.

FMĮ UAB G.Steponkaus kontora Vilnius, Lietuva Auditoriaus išvada dėl 2004 m. gruodžio 31 d. metinės finansinės atskaitomybės. Vilnius, Lietuva Auditoriaus išvada dėl 2004 m. gruodžio 31 d. metinės finansinės atskaitomybės. TURINYS PUSLAPIS AUDITORIAUS IŠVADA 3 ADMINISTRACIJOS PAAIŠKINAMASIS RAŠTAS 4 : BALANSAS 5 PELNO (NUOSTOLIO)

Detaliau

Microsoft Word - MB LT IFRS_ 2012_.docx

Microsoft Word - MB LT IFRS_ 2012_.docx 2012 M. GRUODŽIO 31 D. ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS BANKO FINANSINĖS ATASKAITOS PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, PATEIKIAMOS KARTU SU

Detaliau

24 VERSLO APSKAITOS STANDARTO MR

24 VERSLO APSKAITOS STANDARTO MR Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba PATVIRTINTA Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016

Detaliau

MEDIO II SAA 08 Lt

MEDIO II SAA 08 Lt 2008 metų finansin atskaitomyb Turinys Informacija apie fondą 1 Nepriklausomo auditoriaus išvada UAB MP Pension Funds Baltic akcininkams 2 Balansas 4 Grynųjų aktyvų pokyčių ataskaita 5 Aiškinamasis raštas

Detaliau

LIETUVOS II IR III PAKOPOS PENSIJŲ FONDŲ BEI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ RINKOS APŽVALGA 2012 m. I ketvirtis 2012/I

LIETUVOS II IR III PAKOPOS PENSIJŲ FONDŲ BEI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ RINKOS APŽVALGA 2012 m. I ketvirtis 2012/I LIETUVOS II IR III PAKOPOS PENSIJŲ FONDŲ BEI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ RINKOS APŽVALGA 2012 m. I ketvirtis 2012/I Turinys I. BENDRI II PAKOPOS PF RINKOS DUOMENYS... 4 II. II PAKOPOS PF INVESTICINĖS

Detaliau

F-03_ket_1.fdd (Paskelbta)

F-03_ket_1.fdd (Paskelbta) Forma patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. DĮ-30 Forma suderinta Lietuvos banko 2013 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. S 2013/(22.13-2203)-12-6013

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2017 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

Microsoft Word - Ikainiai_ nuo

Microsoft Word - Ikainiai_ nuo PATVIRTINTA Kelmės kredito unijos Valdybos 2017 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 17-35 KELMĖS KREDITO UNIJOS TAIKOMI ĮKAINIAI Galioja nuo 2018 m. sausio 1 d. PAVADINIMAS Fiziniams asmenims Juridiniams asmenims

Detaliau

2006 m. gruodžio 31 d. finansinė atskaitomybė

2006 m. gruodžio 31 d. finansinė atskaitomybė AB,,VILNIAUS DEGTINĖ" Pagrindinių veiklos rodiklių ataskaita už 2018 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusį devynių mėnesių laikotarpį 2018 m. lapkričio 30 d. Vilnius Informacija apie Įmonę Įmonės pavadinimas Teisinė

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO TRAKŲ ISTORIJOS MUZIEJUS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ 2014 METŲ I -Ą KETVIRTĮ I. BENDROJI DALIS Trakų istorijos muziejus (toliau Muziejus) yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos

Detaliau

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKOLINTŲ LĖŠŲ ĖMIMO INVESTICIJŲ PROJEKTAMS FINANSUOTI

Detaliau

Microsoft Word - PISKISVĮ18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology

Microsoft Word - PISKISVÄ®18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology Informacija asmenims, įsigyjantiems SUTPKIB INVL Technology išleistų nuosavybės vertybinių popierių, parengta pagal LR profesionaliesiems investuotojams skirtų subjektų įstatymo 18 straipsnio reikalavimus

Detaliau

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA Ukmerg s ūkininkų kredito unijos nariams Vytauto g. 4, Ukmerg LT Išvada d l finansinių ataskaitų Mes atlikome U

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA Ukmerg s ūkininkų kredito unijos nariams Vytauto g. 4, Ukmerg LT Išvada d l finansinių ataskaitų Mes atlikome U NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA Ukmerg s ūkininkų kredito unijos nariams Vytauto g. 4, Ukmerg LT-20106 Išvada d l finansinių ataskaitų Mes atlikome Ukmerg s ūkininkų kredito unijos (toliau Unija) toliau

Detaliau

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017 2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse įgyvendinimo aprašo 3 priedas (Pavyzdinė

Detaliau

Microsoft Word ESMA CFD Renewal Decision (2) Notice_LT

Microsoft Word ESMA CFD Renewal Decision (2) Notice_LT ESMA35-43-1562 ESMA pranešimas Pranešimas apie ESMA sprendimo dėl produktų intervencinės priemonės, susijusios su sandoriais dėl kainų skirtumo, atnaujinimo 2019 m. sausio 23 d. Europos vertybinių popierių

Detaliau

N E K I L N O J A M O J O T U R T O R I N K O S D A L Y V I Ų A P K L A U S O S A P Ž V A L G A / 2 NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS

N E K I L N O J A M O J O T U R T O R I N K O S D A L Y V I Ų A P K L A U S O S A P Ž V A L G A / 2 NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS APŽVALGA 1 NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS DALYVIŲ APKLAUSOS APŽVALGA 213 217 m. I ketvirtis 213 ISSN 2424-5828 (ONLINE) 2 NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS DALYVIŲ APKLAUSOS

Detaliau

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS I. FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas Vytauto Didžiojo universiteto Rasos gimnazija (viešojo sektoriaus subjekto arba viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas)

Detaliau

LIETUVOS BANKO VALDYBOS

LIETUVOS BANKO VALDYBOS Suvestinė redakcija nuo 2006-06-30 iki 2006-12-31 Nutarimas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 7-223, i. k. 100505ANUTA00000172 LIETUVOS BANKO VALDYBOS N U T A R I M A S DĖL KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ

Detaliau

KTUG_2018_I_FAR su priedais.xls

KTUG_2018_I_FAR su priedais.xls KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO GIMNAZIJA (viešojo sektoriaus subjekto arba viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas) 190994836, Studentų g. 65, Kaunas 51369 (viešojo sektoriaus subjekto, parengusio

Detaliau

2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansi

2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansi 2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansinės būklės ataskaitos forma) NAUJOSIOS AKMENĖS RAMUČIŲ

Detaliau

Telia Lietuva AB

Telia Lietuva AB 2018 M. 9 MĖNESIŲ VEIKLOS REZULTATAI Telia Lietuva, AB, įmonių grupė TELIA LIETUVA #VISAKOTINKLAS TELEKOMUNIKACIJŲ, IT IR TV PASLAUGOS IŠ VIENŲ RANKŲ TELIA LIETUVA TAI: Platus paslaugų spektras Labiausiai

Detaliau

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

Microsoft PowerPoint _3Q_ _LT.pps

Microsoft PowerPoint _3Q_ _LT.pps Preliminarūs 28 m. 9 mėnesių AB Invalda grupės rezultatai Vilnius, 28-11-28 Turinys Apie AB Invalda Įmonių grupė Svarbūs įvykiai Finansiniai rezultatai Informacija apie akcijas Akcininkų struktūra Prekyba

Detaliau

AB STUMBRAS NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA FINANSINĖS ATASKAITOS IR METINIS PRANEŠIMAS UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

AB STUMBRAS NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA FINANSINĖS ATASKAITOS IR METINIS PRANEŠIMAS UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS AB STUMBRAS NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA FINANSINĖS ATASKAITOS IR METINIS PRANEŠIMAS UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS TURINYS Puslapiai NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3 4 FINANSINĖS

Detaliau

Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesų eiga

Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesų eiga AUDITO, APSKAITOS, TURTO VERTINIMO IR NEMOKUMO VALDYMO TARNYBA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS ĮMONIŲ BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO BEI FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO PROCESŲ 2019 M. SAUSIO KOVO

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO TRAKŲ ISTORIJOS MUZIEJUS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ 2014 METŲ I I I-Ą KETVIRTĮ I. BENDROJI DALIS Trakų istorijos muziejus (toliau Muziejus) yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos

Detaliau

AB „Klaipėdos nafta“ rebrand

AB „Klaipėdos nafta“ rebrand AB KLAIPĖDOS NAFTA 2017 M. 6 MĖN. NEAUDITUOTI FINANSINIAI REZULTATAI 2017 m. liepos 31 d. TURINYS Informacija apie Bendrovę Svarbiausi įvykiai Finansiniai rezultatai Kita informacija 2 INFORMACIJA APIE

Detaliau

Tema 2 AP skaidres

Tema 2 AP skaidres Tema 2. Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai doc.a Paškevičius 1 Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai 2.1 Balansas (balance sheet) 2.2 Pelno-nuostolio ataskaita (The Income Statement) 2.3 Pinigų

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Nuo ko pradėti investuoti? Aurimas Martišauskas auskas AB FMĮ FINASTA Direktorius Robertas Kijosakis Vargšai dirba dėl pinigų ir juos išleidžia, turtingųjų paslaptis gebėjimas pinigus priversti dirbti

Detaliau

GENERALINIS DIREKTORIUS

GENERALINIS DIREKTORIUS KLAIPĖDOS UNIVERSITETO TARYBA NUTARIMAS DĖL KLAIPĖDOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKOS PATVIRTINIMO 2015 m. lapkričio 4 d. Nr. 9N-64 Klaipėda

Detaliau

Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnyba 2017 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS Parengta pagal viešojo sektoriaus

Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnyba 2017 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS Parengta pagal viešojo sektoriaus Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnyba 207 M GRUODŽIO 3 D PASIBAIGUSIŲ METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS Parengta pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus FINANSINĖS

Detaliau

Slide 1

Slide 1 BANKROTO ADMINISTRATORIAUS ATASKAITA BANKRUTAVUSIOS AKCINĖS BENDROVĖS SNORO BANKAS KREDITORIAMS UŽ 2017 M. 2018 m. kovo 16 d. Vilnius PAREIŠKIMAS DĖL ATSAKOMYBĖS RIBOJIMO Šią Ataskaitą parengė bankrutavusios

Detaliau

EBA/GL/2014/ m. gruodžio 19 d. Gairės dėl bendros priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) tvarkos ir metodikos

EBA/GL/2014/ m. gruodžio 19 d. Gairės dėl bendros priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) tvarkos ir metodikos EBA/GL/2014/13 2014 m. gruodžio 19 d. Gairės dėl bendros priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) tvarkos ir metodikos Turinys Paveikslų ir lentelių sąrašas... 5 EBI gairės dėl bendros priežiūrinio

Detaliau

Tema 2 AP skaidres

Tema 2 AP skaidres Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai Tema 2. Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai 2.1 (balance sheet) 2.2 Pelno-nuostolio ataskaita (The Income Statement) 2.3 (Cash flow) doc.a Paškevičius 1 2 -

Detaliau

PAREIGŪNŲ KREDITO UNIJOS REVIZORIAUS ATASKAITA 2013 m. kovo 8 d. Vilnius Pareigūnų kreditorė unijos revizorė Eglė Merkininkienė 2013 m. sausio 17 kovo

PAREIGŪNŲ KREDITO UNIJOS REVIZORIAUS ATASKAITA 2013 m. kovo 8 d. Vilnius Pareigūnų kreditorė unijos revizorė Eglė Merkininkienė 2013 m. sausio 17 kovo PAREIGŪNŲ KREDITO UNIJOS REVIZORIAUS ATASKAITA 2013 m. kovo 8 d. Vilnius Pareigūnų kreditorė unijos revizorė Eglė Merkininkienė 2013 m. sausio 17 kovo 7 dienomis atliko Pareigūnų kredito unijos 2012 metų

Detaliau

ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8

ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonomikos biuletenis 2017 / 8 Turinys Ekonominė ir pinigų aplinkos raida 2 Apžvalga 2 1 Išorės aplinka 5 2 Finansų raida 11 3 Ekonominis aktyvumas 16 4 Kainos ir sąnaudos 21 5 Pinigai ir kreditas 26 6

Detaliau

Microsoft Word m. I ketv. finansinių ataskaitų aiškinamasis rastas

Microsoft Word m. I ketv. finansinių ataskaitų aiÅ¡kinamasis rastas TAURAGĖS AUŠROS PAGRINDINĖ MOKYKLA 2019 METŲ I KETVIRČIO FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 2019-04-23 BENDROJI DALIS 1. Duomenys apie subjektą, parengusį finansinių ataskaitų rinkinį Tauragės

Detaliau

G L v SEB bankas nuasmeninta

G L v SEB bankas nuasmeninta Ginčo byla Nr. 2018-00589 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL G. L. IR AB SEB BANKO GINČO NAGRINĖJIMO 2018 m. birželio 27

Detaliau

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKA

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKA PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto tarybos 2013 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. V7-T-13 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO

Detaliau

AR

AR Viešosios įstaigos Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos PALANGOS GINTARAS 2016 metų pirmo pusmečio aiškinamasis raštas 2016 m. liepos 29 d. I. BENDROJI DALIS Viešoji įstaiga Palangos vaikų reabilitacijos

Detaliau

LCKU ataskaitos pagal TAS galutines _1

LCKU ataskaitos pagal TAS galutines _1 TURINYS PUSLAPIS AUDITORIAUS IŠVADA 3 PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA 4 BALANSAS 5 PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 6 KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA 7 BENDROJI INFORMACIJA 8 APSKAITOS PRINCIPAI 8-13 SVARBIAUSIOS RIZIKOS

Detaliau

LLBAM VA 2010

LLBAM VA 2010 UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2010 m. I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos adresas:

Detaliau

AB LIETUVOS DRAUDIMAS MOKUMO IR FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITA 2018

AB LIETUVOS DRAUDIMAS MOKUMO IR FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITA 2018 AB LIETUVOS DRAUDIMAS MOKUMO IR FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITA 2018 TURINYS SANTRAUKA... 4 A VEIKLA IR REZULTATAI... 5 A.1. Veikla... 5 A.1.1. Bendrovės pavadinimas ir teisinė forma... 5 A.1.2. Priežiūros

Detaliau

VT-02_(saviv.2009 m.).ffdata -

VT-02_(saviv.2009 m.).ffdata - Forma patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 30 d.įsakymu Nr. DĮ-36 Š I L U TĖS R A J O N O S A V I V A L D Y BĖS A D M I N I

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Ar sankcijos už nesąžiningų sąlygų naudojimą efektyvios? Dr. Danguolė Bublienė Nesąžiningų sąlygų kontrolės būdai Teisinių gynybos priemonių Preventyvi (NSD 7 str.) Ultrapreventyvi Abstrakti Atsitiktinė

Detaliau

Microsoft Word _aiskinamasis_rastas_prie_balanso.doc

Microsoft Word _aiskinamasis_rastas_prie_balanso.doc Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas 1 Bendroji informacija UAB Kauno vandenys (toliau Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota uždaroji akcinė bendrovė. Bendrovė buvo įregistruota kaip specialios

Detaliau

UAB “Šilutės polderiai “

UAB “Šilutės polderiai “ UAB Šilutės polderiai AIŠKINAMASIS RAŠTAS I Bendra informacija apie įmonę UAB Šilutės polderiai įregistruota 1990 m. lapkričio mėn. 15 d. Pakeisti bendrovės įstatai įregistruoti VĮ Registrų centro Klaipėdos

Detaliau

(Microsoft Word - Ai\360kinamasis ra\360tas.docx)

(Microsoft Word - Ai\360kinamasis ra\360tas.docx) VIEŠOJI ĮSTAIGA DAINŲ PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRAS Kodas 145371299 Aido g. 18, LT-78242 Šiauliai, Tel., faks. (8-41) 552791 2018 METŲ 3 MĖNESIŲ TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS RINKINIO SUTRUMPINTAS

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ekonomikos raida: naujausios tendencijos ir iššūkiai Pristato Nerijus Černiauskas Makroekonomikos ir prognozavimo skyrius Ekonomikos departamentas 2017 m. spalio 16 d. Turinys I. Realusis sektorius

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 03 14 COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies

Detaliau

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 215 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę priemonę I. Programa ir prioritetas arba priemonė, pagal kuriuos

Detaliau

Dokumentas viešai konsultacijai Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų iš klientų gautų lėšų apsaugos didinimas 2019

Dokumentas viešai konsultacijai Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų iš klientų gautų lėšų apsaugos didinimas 2019 Dokumentas viešai konsultacijai Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų iš klientų gautų lėšų apsaugos didinimas 2019 MOKĖJIMO IR ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGŲ IŠ KLIENTŲ GAUTŲ LĖŠŲ APSAUGOS DIDINIMAS Dokumentas

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos II ir III pakopos pensijų fondų bei kolektyvinio investavimo subjektų rinkos apžvalga 2018

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos II ir III pakopos pensijų fondų bei kolektyvinio investavimo subjektų rinkos apžvalga 2018 Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos II ir III pakopos pensijų fondų bei kolektyvinio investavimo subjektų rinkos apžvalga 2018 LIETUVOS II IR III PAKOPOS PENSIJŲ FONDŲ BEI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

Detaliau

Teisinės ir mokesčių sistemos supratimas

Teisinės ir mokesčių sistemos supratimas Teisinės ir mokesčių sistemos supratimas TEISINĖ APLINKA NORITE ĮSTEIGTI ĮMONĘ, NUO KO PRADĖTI? TEISINIŲ FORMŲ JURIDINIAI ASMENYS individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė, asociacija,

Detaliau

IŠVADOS MODIFIKAVIMAS

IŠVADOS MODIFIKAVIMAS PATVIRTINTA Audito komiteto 0 m. lapkričio d. nutarimu Nr..-0.7.. REKOMENDACIJA AUDITORIAUS IŠVADA IR JOS MODIFIKAVIMAS PAGAL TARPTAUTINIUS AUDITO STANDARTUS Šios rekomendacijos tikslas pateikti auditoriaus

Detaliau

Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoj

Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoj Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoje Sąvoka mokėjimo sąskaita Galimas taupomosios sąskaitos,

Detaliau

4 priedas

4 priedas 2014 metų sausio birželio mėnesių ataskaita Finasta Baltic Fund fondas I. BENDROJI INFORMACIJA 1. "Finasta Baltic Fund fondo (toliau Fondo) duomenys Pavadinimas VPK pritarimo kolektyvinio investavimo subjekto

Detaliau

APB APRANGA 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusio dvylikos mėnesių laikotarpio konsoliduotas tarpinis pranešimas ir konsoliduota tarpinė finansinė atska

APB APRANGA 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusio dvylikos mėnesių laikotarpio konsoliduotas tarpinis pranešimas ir konsoliduota tarpinė finansinė atska APB APRANGA m. gruodžio 31 d. pasibaigusio dvylikos mėnesių laikotarpio konsoliduotas tarpinis pranešimas ir konsoliduota tarpinė finansinė atskaitomybė (NEAUDITUOTA) I N F O R M A C I J A A P I E Į M

Detaliau

AR

AR Viešosios įstaigos Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos PALANGOS GINTARAS 2016 metų trečio ketvirčio aiškinamasis raštas 2016 m. spalio 25 d. I. BENDROJI DALIS Viešoji įstaiga Palangos vaikų reabilitacijos

Detaliau

Microsoft Word - Apibendrinimas pagal skundus del asmens kodo _galutinis_ doc

Microsoft Word - Apibendrinimas pagal skundus del asmens kodo _galutinis_ doc APIBENDRINIMAS DöL ASMENS KODO TVARKYMO PAGAL PATEIKTUS ASMENŲ SKUNDUS I. Apibendrinimo tikslas Asmens kodas pirmiausia yra asmens duomuo. Jis n ra priskiriamas prie ypatingų asmens duomenų, priešingai

Detaliau