Dokumentas viešai konsultacijai Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų iš klientų gautų lėšų apsaugos didinimas 2019

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Dokumentas viešai konsultacijai Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų iš klientų gautų lėšų apsaugos didinimas 2019"

Transkriptas

1 Dokumentas viešai konsultacijai Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų iš klientų gautų lėšų apsaugos didinimas 2019

2 MOKĖJIMO IR ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGŲ IŠ KLIENTŲ GAUTŲ LĖŠŲ APSAUGOS DIDINIMAS Dokumentas viešai konsultacijai 2019 Lietuvos bankas, 2019 Gedimino pr. 6, LT Vilnius www. lb.lt 2

3 Dalyvavimas viešoje konsultacijoje Šios konsultacijos tikslas sužinoti rinkos dalyvių ir kitų institucijų nuomonę dėl poreikio didinti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų klientų lėšų apsaugą ir dėl galimų priemonių šiam tikslui pasiekti. Kviečiami dalyvauti visi suinteresuotieji asmenys: elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, kredito įstaigų, vartotojų ir įmonių atstovai, rinkos ekspertai, akademikai, viešojo sektoriaus atstovai, VĮ Indėlių ir investicijų draudimas. Viešos konsultacijos klausimai pateikiami kiekvienoje dokumento dalyje. Komentarai priimami lietuvių ir anglų kalbomis. Jūsų nuomonė būtų vertingiausia, jeigu būtų aiškiai suformuota ir argumentuota. Atsakymus prašome siųsti el. paštu arba adresu: Totorių g. 4, LT Vilnius. Vieša konsultacija vyksta iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Duomenų apsaugos politika Viešos konsultacijos metu gauti respondentų asmens duomenys Lietuvos banke tvarkomi vadovaujantis Viešų konsultacijų metu gautų asmens duomenų tvarkymo Lietuvos banke tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos banko valdybos pirmininko 2016 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V 2016/( ) Dėl Viešų konsultacijų metu gautų asmens duomenų tvarkymo Lietuvos banke tvarkos aprašo patvirtinimo. Renkamų duomenų valdytojas yra Lietuvos bankas (juridinio asmens kodas , Gedimino pr. 6, LT Vilnius). Renkami ir tvarkomi šie asmens duomenys: respondento vardas ir pavardė, kontaktiniai duomenys: telefono numeris, adresas arba elektroninio pašto adresas, atsakymai į viešos konsultacijos metu užduotus klausimus, kiti respondento sprendimu pateikti duomenys. Lietuvos bankas viešai paskelbs gautus individualių respondentų atsakymus kartu su jų pavadinimais, kai respondentas yra juridinis asmuo, arba nuasmenintus atsakymus, kai respondentas yra fizinis asmuo. Respondentas turi teisę nesutikti, kad jo atsakymai, komentarai ir nuomonės ar pateikiama konfidenciali informacija būtų paskelbta viešai, jei tai prieštarautų teisėtiems respondento interesams. Respondentas, nesutinkantis, jog jo duomenys ar tam tikra pateikta informacija būtų paskelbti viešai, tai turi nurodyti pateikdamas prašymą. Tokiu atveju respondento atsakymai ar nurodyta neskelbtina informacija nebus paskelbti, tačiau bus įvertinti, kaip ir kitų respondentų atsakymai. Jei turite klausimų dėl dalyvavimo viešoje konsultacijoje, galite kreiptis el. paštu Santrumpos EPĮ MĮ VĮ IID VP Indėlių draudimo įstatymas CK elektroninių pinigų įstaiga mokėjimo įstaiga VĮ Indėlių ir investicijų draudimas vertybiniai popieriai Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas Civilinis kodeksas 3

4 Turinys Įvadas... 5 EPĮ / MĮ klientų lėšų apsaugos būdai ir kylančios rizikos... 6 GALIMOS NACIONALINĖS PRIEMONĖS DĖL EPĮ / MĮ KLIENTŲ LĖŠŲ APSAUGOS DIDINIMO... 7 Lėšų laikymo Lietuvos banke galimybė... 7 Lėšų laikymo Lietuvos banke galimybė (mokėjimo sistemos kontekste)... 8 Lėšų laikymo sąskaitoje Lietuvos banke galimybės panaudojimo išplėtimas... 8 Reikalavimai dėl lėšų diversifikavimo, investavimo galimybės išnaudojimas... 9 Specializuoto banko galimybė EPĮ / MĮ klientų lėšų, laikomų kredito įstaigose, įtraukimas į indėlių draudimo sistemą Draudimas, kai numatyta maksimali draudimo išmoka, taikoma kiekvienam EPĮ / MĮ klientui Draudimas, kai numatyta maksimali draudimo išmoka taikoma vienai EPĮ / MĮ, neatsižvelgiant į klientų skaičių Specialus klientų lėšų sąskaitos statusas, įtvirtinant lėšų neliečiamumą (apsaugą nuo praradimo) bankrutavus kredito įstaigai (patikėjimo indėlis) EPĮ / MĮ KLIENTŲ APSAUGOS DIDINIMO ALTERNATYVOS ES MASTU EPĮ / MĮ klientų lėšų, laikomų kredito įstaigose, prilyginimas apdraustiesiems indėliams pagal indėlių draudimo reikalavimus Mokėjimų banko koncepcijos įtvirtinimas

5 ĮVADAS Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų (EPĮ / MĮ) sektorius auga ir jų vaidmuo mokėjimų rinkoje vis didėja. EPĮ / MĮ vis aktyviau konkuruoja teikdamos paslaugas, kurios tradiciškai laikomos bankų verslu, pervedimai užsienio valiuta, mokėjimo kortelių išleidimas ir gautų mokėjimų kortelėmis apdorojimas; rinkoje taip pat atsiranda naujų EPĮ / MĮ siūlomų paslaugų. Tai didina konkurenciją ir yra naudinga gyventojams ir įmonėms. Nors šios įstaigos konkuruoja su rinkos senbuviais bankais, vis dėlto kai kuriais svarbiais aspektais paslaugų teikimo galimybės skiriasi. Vykdant mokėjimus neišvengiamai klientų lėšos yra laikomos mokėjimo paslaugų teikėjų atidarytose sąskaitose. Bankuose laikomi indėliai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl gyventojai ir įmonės jaučiasi saugūs, žinodami, kad bankui tapus nemokiu, jie atgaus savo indėlius iki numatytos draudžiamos sumos. EPĮ / MĮ esančios klientų lėšos nėra draudžiamos kaip indėliai, tačiau yra numatyti kiti apsaugos būdai. Dėl to, kad lėšos EPĮ / MĮ nėra draudžiamos, gyventojai ir įmonės mažiau pasitiki jomis ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl nesiryžtama aktyviau naudotis jų paslaugomis. EPĮ / MĮ taip pat yra priklausomos nuo kredito įstaigų veiklos. Kredito įstaigų nemokumo atveju EPĮ / MĮ gali patirti nuostolių, kurie galiausiai turėtų įtakos ir jų klientams. Viena Lietuvos banko strateginių krypčių kurti konkurencingą ir pažangią mokėjimų rinką Lietuvoje. Manome, kad siekiant didinti konkurenciją mokėjimų rinkoje pasitikėjimas mokėjimo paslaugų teikėjais yra svarbus veiksnys. Taikomas indėlių draudimas šiuo aspektu suteikia kredito įstaigoms pranašumą prieš EPĮ / MĮ. EPĮ / MĮ atstovai taip pat kelia klausimą dėl EPĮ / MĮ klientų lėšų, laikomų kredito įstaigose, apsaugos didinimo kredito įstaigų nemokumo atveju. EPĮ / MĮ atstovų iniciatyva į darbo grupės finansinių technologijų industrijai Lietuvoje plėtoti parengtą Priemonių planą finansinių technologijų industrijos plėtrai Lietuvoje skatinti įtrauktas klausimas Įvertinti galimybę peržiūrėti teisinę bazę, siekiant užtikrinti elektroninių pinigų turėtojų lėšų, perduotų elektroninių pinigų įstaigai, saugumą, kai kredito įstaiga tampa nemoki. Šiame dokumente apžvelgiama dabartinė situacija ir kylančios rizikos, taip pat analizuojamos priemonės, kurios padėtų padidinti EPĮ / MĮ iš klientų gautų lėšų apsaugą, taip pat ir pačių EPĮ / MĮ apsaugą esant kredito įstaigos, kurioje laikomos klientų lėšos, nemokumui. Viešos konsultacijos tikslas gauti rinkos dalyvių ir kitų institucijų nuomonę dėl poreikio didinti EPĮ / MĮ klientų lėšų apsaugą ir galimų priemonių šiam tikslui pasiekti. 5

6 EPĮ / MĮ KLIENTŲ LĖŠŲ APSAUGOS BŪDAI IR KYLANČIOS RIZIKOS Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme ir Mokėjimo įstaigų įstatyme numatyta, kad EPĮ / MĮ iš klientų gautas lėšas turi apsaugoti vienu iš 2 būdų: 1. klientų lėšas atskiriant nuo kitų lėšų ir jas laikant atskiroje sąskaitoje kredito įstaigoje arba investuojant į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą; 2. apdraudžiant iš klientų gautas lėšas, turint garantiją, laidavimo raštą. Šios įstatymų nuostatos skirtos apsaugoti klientų lėšas EPĮ / MĮ bankroto atveju. Lietuvos EPĮ / MĮ yra pasirinkusios pirmąjį lėšų apsaugos būdą ir didžioji iš klientų gautų lėšų suma laikoma atskiroje sąskaitoje kredito įstaigoje. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal pačios EPĮ / MĮ įsipareigojimus m. pab. duomenimis, 76 proc. iš klientų gautų lėšų EPĮ / MĮ laiko atskiroje sąskaitoje kredito įstaigoje (iš jų dalis laikoma Lietuvos banke), dar 13 proc. lėšų laikomos kaip terminuotieji indėliai kredito įstaigoje (viena iš investavimo į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą alternatyvų). Investicijos į vertybinius popierius sudaro 8 proc. klientų lėšų, o antrasis klientų lėšų apsaugos būdas (draudimas) yra praktiškai nenaudojamas. 1 pav. Lietuvos EPĮ / MĮ naudojami iš klientų gautų lėšų apsaugos būdai (2018 m. pab.) Investicijos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą 13 % 1 % 76 % Lėšos kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje (įskaitant pinigus kelyje) Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai Skolos vertybiniai popieriai 8 % 2 % ~16 % LB Terminuotieji indėliai kredito įstaigose Garantija (laidavimo raštas) Šaltinis: Lietuvos banko duomenys. Galima išskirti kelias situacijas, susijusias su klientų lėšų praradimo rizika: 1. EPĮ / MĮ tinkamai atskiria iš klientų gautas lėšas ir laiko jas atskiroje sąskaitoje kredito įstaigoje arba apsaugo kitu įstatymuose numatytu būdu. Jei EPĮ / MĮ taptų nemoki, į atskiroje sąskaitoje laikomas klientų lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal pačios EPĮ / MĮ įsipareigojimus. EPĮ / MĮ investicijos, įskaitant terminuotuosius indėlius, kaip ir lėšos kredito įstaigos sąskaitoje yra apsaugotos nuo praradimo EPĮ / MĮ bankroto atveju EPĮ / MĮ turi sutartyse nurodyti, kad investuojamos klientų lėšos. Taigi, EPĮ / MĮ tapus nemokia, jos klientai atgautų visas savo lėšas ir nuostolių nepatirtų. 2. EPĮ / MĮ tinkamai atskiria iš klientų gautas lėšas ir laiko jas atskiroje sąskaitoje kredito įstaigoje, tačiau kredito įstaiga tampa nemoki. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau Indėlių draudimo įstatymas) numatyta, kad finansų įstaigų indėliai nedraudžiami. Ši nuostata suprantama taip, kad kredito įstaigose EPĮ / MĮ vardu atidarytose sąskaitose esančios lėšos yra laikomos finansų įstaigos indėliu ir nėra indėlių draudimo objektas, nepriklausomai nuo to, ar EPĮ / MĮ laiko savo lėšas ar iš klientų gautas lėšas. Atsitikus draudžiamajam įvykiui (kredito įstaigos bankrotui) EPĮ / MĮ negauna draudimo išmokų, o yra įtraukiamos į bendrą kredito įstaigos kreditorių sąrašą. 6

7 Taigi, bankrutavus kredito įstaigai, kurioje EPĮ / MĮ laiko iš klientų gautas lėšas, EPĮ / MĮ patirtų nuostolį. Jei patiriamą nuostolį EPĮ / MĮ pajėgios padengti savomis lėšomis, jų klientai poveikio nepajus. Tačiau, jei EPĮ / MĮ nuosavų lėšų nepakanka, tai gali lemti ir pačių EPĮ / MĮ bankrotą. Tokiu atveju EPĮ / MĮ turto nepakaks visoms klientų lėšoms sugrąžinti, nuostolių patirtų ir EPĮ / MĮ klientai. Pažymėtina, kad kitose ES valstybėse gali būti kitokia situacija dėl EPĮ / MĮ klientų lėšų kredito įstaigose draudimo. 3. EPĮ / MĮ netinkamai apsaugo klientų lėšas ir jas praranda, dėl to EPĮ / MĮ galiausiai bankrutuoja. Jei EPĮ / MĮ numato nepakankamas rizikos valdymo priemones ir netinkamai apsaugo klientų lėšas, klientų lėšos gali būti prarastos, pvz., dėl neatsakingų darbuotojų veiksmų lėšos yra išvaistomos. Jeigu EPĮ / MĮ neturi pakankamai nuosavų lėšų tokiems nuostoliams padengti, tai lems EPĮ / MĮ bankrotą. Kadangi klientų lėšos prarastos, EPĮ / MĮ klientai atgaus tik dalį lėšų arba, kraštutiniu atveju, gali prarasti ir visas savo lėšas, laikytas toje EPĮ / MĮ. Atsižvelgiant į aprašytas situacijas, manome, kad galimos 2 tipų priemonės, didinančios EPĮ / MĮ klientų lėšų apsaugą: priemonės, nukreiptos į EPĮ / MĮ klientų apsaugą, ir priemonės, nukreiptos į pačių EPĮ / MĮ apsaugos didinimą. EPĮ / MĮ klientų apsaugą sustiprintų lėšų draudimas, kaip yra indėlių kredito įstaigose atveju. Kadangi EPĮ / MĮ klientų lėšų apsaugai numatyti kiti būdai (lėšų laikymas kredito įstaigose, investavimas į saugų, likvidų, mažos rizikos turtą arba privatus draudimas), papildomos nacionalinės priemonės, savo esme atitinkančios indėlių draudimą, būtų nesuderinamos su ES teise. Dėl to šiam klausimui spręsti reikalingos diskusijos ES lygiu. Nacionaliniu lygiu galima koncentruotis į EPĮ / MĮ apsaugos didinimą. Galima sudaryti daugiau alternatyvų EPĮ / MĮ apsaugoti klientų lėšas ir sumažinti kredito įstaigų nemokumo poveikį. 1. Kokių dar, be minėtų, matote rizikų, susijusių su EPĮ / MĮ klientų lėšų apsauga? GALIMOS NACIONALINĖS PRIEMONĖS DĖL EPĮ / MĮ KLIENTŲ LĖŠŲ APSAUGOS DIDINIMO LĖŠŲ LAIKYMO LIETUVOS BANKE GALIMYBĖ EPĮ / MĮ gali išnaudoti šiuo metu esančią galimybę naudotis Lietuvos banko mokėjimo sistemos CENTROlink paslaugomis ir tuo tikslu atsidaryti mokėjimo sąskaitą Lietuvos banke, šioje sąskaitoje laikyti iš klientų gautas lėšas. Kita alternatyva numatyti, kad bet kuri Lietuvos EPĮ / MĮ gali atidaryti sąskaitą Lietuvos banke, nesiejant šios galimybės su naudojimusi mokėjimo sistemos paslaugomis. Numatomi tam tikri apribojimai: - sąskaitoje leidžiama laikyti tik iš klientų gautas lėšas (neleidžiama laikyti savų EPĮ / MĮ lėšų); - leidžiama vykdyti tik lėšų likučio / likvidumo valdymo operacijas. Pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo ir Mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2018 m. rugpjūčio 1 d., EPĮ / MĮ iš klientų gautos lėšos, įgyvendinant pirmą klientų lėšų apsaugos būdą, taip pat gali būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos banke ar kitos valstybės 7

8 narės centriniame banke. Centriniame banke laikomos lėšos yra saugios ir nėra rizikos jas prarasti. Šiuo metu galimybė EPĮ / MĮ klientų lėšas laikyti Lietuvos banke įgyvendinama tik naudojantis Lietuvos banko valdomos mokėjimo sistemos paslaugomis, kitais atvejais EPĮ / MĮ neturi galimybės iš klientų gautų lėšų laikyti Lietuvos banke. Lėšų laikymo Lietuvos banke galimybė (mokėjimo sistemos kontekste) EPĮ / MĮ, kurios naudojasi Lietuvos banko valdomos sistemos CENTROlink paslaugomis kaip ABIC turėtojos, mokėjimų vykdymo tikslais atsidaro sąskaitą Lietuvos banke. Šioje sąskaitoje EPĮ / MĮ gali laikyti iš klientų gautas lėšas ir laikoma, kad tai atitinka įstatymų reikalavimus dėl klientų lėšų apsaugos. Lietuvos bankas suteikia galimybę nurodyti, ar lėšos sąskaitoje yra klientų lėšos, ar pačios EPĮ / MĮ lėšos. CENTROlink paslaugomis aktualiausia naudotis toms EPĮ / MĮ, kurios teikia SEPA kredito pervedimų paslaugą arba SEPA momentinių kredito pervedimų (momentinių mokėjimų) paslaugą. Kitokias paslaugas teikiančioms EPĮ / MĮ nėra didelio poreikio naudotis CENTROlink paslaugomis m. pabaigoje CENTROlink paslaugomis kaip ABIC turėtojos naudojosi 26 Lietuvos EPĮ / MĮ. Skirtingos EPĮ / MĮ nevienodai išnaudoja šią galimybę dalis jų Lietuvos banke laiko reikšmingą savo klientų lėšų dalį, kitos tik tiek, kiek reikia mokėjimams vykdyti CENTROlink sistemoje. Bendrai EPĮ / MĮ Lietuvos banke laiko sumą, kuri sudaro apie 16 proc. visų EPĮ / MĮ turimų klientų lėšų. Šiuo metu galioja neigiamos palūkanos, tai reiškia, kad už lėšų likutį Lietuvos banke mokėjimo sistemos dalyviai turi mokėti palūkanas. Lėšų laikymo Lietuvos banke galimybė (mokėjimo sistemos kontekste) Privalumai Trūkumai Esamos priemonės naudojimas padidintų galimybę užtikrinti Sąskaitą Lietuvos banke gali atsidaryti tik EPĮ / MĮ, kurios klientų lėšų apsaugą. ketina naudotis sistemos CENTROlink paslaugomis kaip ABIC turėtojos. Kitos EPĮ / MĮ tokios teisės neturi. EPĮ / MĮ, vykdančios kredito pervedimus eurais, turi galimybę tapti sistemos CENTROlink ABIC turėtojomis. Prarandamos rinkoje gautinos palūkanos. Neigiamų palūkanų periodu EPĮ / MĮ turi mokėti Lietuvos bankui Nereikia daryti jokių įstatymų pakeitimų. palūkanas už sąskaitoje laikomų lėšų likutį. Lėšų laikymo sąskaitoje Lietuvos banke galimybės panaudojimo išplėtimas Kita alternatyva numatyti teisę bet kuriai Lietuvos EPĮ / MĮ atidaryti sąskaitą Lietuvos banke, nesiejant to su naudojimusi mokėjimo sistemos paslaugomis. Taip būtų užtikrinta galimybė visoms Lietuvoje įsteigtoms EPĮ / MĮ iš klientų gautas lėšas laikyti Lietuvos banke. Šiuo metu Lietuvos banko įstatymas suteikia teisę priimti EPĮ / MĮ lėšas į Lietuvos banke atidarytą sąskaitą tiek, kiek tai susiję su Lietuvos banko teikiama galimybe naudotis mokėjimo sistemos paslaugomis. Norint įtvirtinti tokią galimybę reikėtų papildyti Lietuvos banko įstatymą, numatant, kad Lietuvos bankas turi teisę atidaryti sąskaitas EPĮ / MĮ, nesinaudojančioms mokėjimo sistemos paslaugomis. Vertinant tokio pakeitimo tikslą apsaugoti EPĮ / MĮ klientų lėšas, manytina, kad tokios sąskaitos naudojimo aprėptis turėtų būti ribota ir skirta tik šiam konkrečiam tikslui, t. y. EPĮ / MĮ Lietuvos banke galėtų laikyti tik iš klientų gautas lėšas, tačiau neturėtų būti laikomos EPĮ / MĮ nuosavos lėšos. EPĮ / MĮ, kurios naudojasi CENTROlink paslaugomis, gauna ir jų veiklai reikalingas mokėjimo paslaugas. Kai atsidaroma sąskaita, siekiant saugoti klientų lėšas, operacijos tokioje sąskaitoje turėtų būtų ribojamos sudaromos sąlygos tik lėšų likučio sąskaitoje valdymui, likvidumo pervedimams į EPĮ / MĮ sąskaitas kredito įstaigose vykdyti. 8

9 Galimybės atidaryti sąskaitą Lietuvos banke suteikimas ir sąskaitos administravimas lemtų Lietuvos banko išlaidas, dėl to būtų numatyta, kad už šią paslaugą būtų imamas atlyginimas. Kaip ir sąskaitos mokėjimo sistemoje panaudojimo atveju, taip pat svarbus neigiamų palūkanų aspektas. Lėšų laikymo sąskaitoje Lietuvos banke galimybės panaudojimo išplėtimas Privalumai Trūkumai Visos EPĮ / MĮ Lietuvoje turi vienodas galimybes atsidaryti Prarandamos rinkoje gautinos palūkanos. Neigiamų sąskaitą Lietuvos banke. palūkanų periodu EPĮ / MĮ turėtų mokėti Lietuvos bankui palūkanas už sąskaitoje laikomų lėšų likutį. Lėšos, laikomos Lietuvos banke, yra saugios, nėra bankroto rizikos. 2. Ar galimybė laikyti klientų lėšas Lietuvos banke visoms Lietuvos EPĮ / MĮ, įskaitant tas, kurioms neaktualu mokėjimo sistemos teikiamos paslaugos, pagerintų EPĮ / MĮ galimybes apsaugoti klientų lėšas (atsižvelgiant į tai, kad jos galėtų vykdyti tik likvidumo pervedimus)? 3. Kokių dar, be minėtų, matote lėšų laikymo Lietuvos banke privalumų ir trūkumų? REIKALAVIMAI DĖL LĖŠŲ DIVERSIFIKAVIMO, INVESTAVIMO GALIMYBĖS IŠNAUDOJIMAS Gali būti numatomi išsamesni reikalavimai EPĮ / MĮ (Lietuvos banko nutarimu) dėl iš klientų gautų lėšų diversifikavimo skirtingose kredito įstaigose ir dėl investavimo į saugų, likvidų, mažos rizikos turtą. Reikalavimų laikymasis padėtų geriau valdyti lėšų praradimo riziką. EPĮ / MĮ taip pat galėtų aktyviau išnaudoti investavimo galimybę (kaip yra leidžiama pagal teisės aktus: investicijos į saugų, likvidų, mažos rizikos turtą), kuri sumažina riziką dėl lėšų praradimo bankrutavus kredito įstaigai. Įstatymai leidžia ne tik laikyti atskirtas lėšas kredito įstaigose, bet ir investuoti jas į saugų, likvidų, mažos rizikos turtą. Ši galimybė detalizuota Lietuvos banko patvirtintuose Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimuose elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms. Šiuo metu investavimo galimybė yra mažai išnaudota m. pab. duomenimis, beveik ketvirtadalis lėšų laikomos investuotomis į saugų, likvidų mažos rizikos turtą, tačiau didžioji dalis investicijų yra terminuotieji indėliai kredito įstaigose ir tik 8 proc. visų iš klientų gautų lėšų yra investuota į skolos vertybinius popierius (toliau VP). Vertybiniai popieriai, laikomi finansų maklerio įmonėje ar kredito įstaigoje, nėra prarandami finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos bankroto atveju, nuosavybė išlieka VP pirkėjui. Įvykus bankrotui, VP yra pervedami kitai institucijai, kuri gali saugoti kitų asmenų turimus VP. Atsižvelgiant į tai, kad kredito įstaigos bankroto atveju turtas VP forma yra labiau apsaugotas nei pinigai sąskaitoje, EPĮ / MĮ galėtų didesnę dalį iš klientų gautų lėšų investuoti į VP. EPĮ / MĮ turėtų atitinkamai įvertinti, kokią sumą gali investuoti, atsižvelgdamos į lėšų poreikį kasdienėje veikloje. EPĮ / MĮ pagal teisės aktus yra įpareigotos imtis priemonių, užtikrinančių mokėjimo paslaugų vartotojų nuosavybės teisių apsaugą. Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimuose elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms yra numatytas reikalavimas, kad EPĮ / MĮ turėtų veiksmingą rizikos valdymo sistemą, apimančią visų rizikos rūšių valdymo strategiją, limitų sistemą ir kt. Taip pat yra numatyti reikalavimai dėl investavimo rizikos mažinimo: turi būti vertinama ir stebima investuojamų lėšų rinkos rizika, ypač dėl užsienio valiutos kurso ir palūkanų normos rizikos, taip pat turi būti vertinama investuojamų lėšų koncentracijos pagal konkrečias koncentracijos rūšis rizika, taip pat yra nurodyti VP, į kuriuos galima investuoti. 9

10 Kadangi investavimo galimybė užtikrina didesnę klientų lėšų apsaugą kredito įstaigos nemokumo atveju, o tinkamas lėšų išskaidymas sumažina praradimo riziką, svarstytina numatyti išsamesnius iš klientų gautų lėšų apsaugos reikalavimus nei dabar galiojantys. Investuojant į VP kyla kitos rizikos, pvz., galimas investicijų vertės praradimas. Tačiau, tinkamai parinkus investicinį portfelį, sumažinama rizika dėl investicijų vertės praradimo ir suvaldoma likvidumo rizika klientams pareikalavus atsiimti savas lėšas. Reikalavimai turėtų apimti tiek klientų lėšų laikymą kredito įstaigose, tiek investavimą. Naujos nuostatos galėtų apimti reikalavimus: - dėl koncentracijos pagal emitentą (įskaitant kredito įstaigas, kuriose laikomos klientų lėšos); - dėl koncentracijos pagal emitentams nustatytus investavimo reitingus; - dėl investicijų trukmės; - dėl investavimo objekto; - dėl klientų lėšų ir indėlių kredito įstaigose / VP valiutų atitikimo. Kokia lėšų dalis gali būti investuojama ilgesniam laikui, priklauso nuo EPĮ / MĮ veiklos modelio, dėl to neturėtų būti nustatomas privalomas reikalavimas tam tikrą dalį klientų lėšų investuoti į VP. Tačiau laisvos lėšos galėtų būti investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą, kaip nustatyta Lietuvos banko reikalavimuose. Privalumai Reikalavimai dėl lėšų diversifikavimo, investavimo galimybės išnaudojimas Nereikia daryti jokių įstatymų pakeitimų, reikėtų pakeisti Lietuvos banko nutarimą. VP laikymas užtikrina turto apsaugą kitų įstaigų, teikiančių VP saugojimo paslaugą, bankroto atveju. Diversifikavimas sumažina lėšų praradimo riziką ir mastą. Trūkumai Dėl skirtingų EPĮ / MĮ veiklos modelių jos turi skirtingą lėšų sumą, kurią gali investuoti ilgesniam laikui. Dėl to ne visoms EPĮ / MĮ aktuali investavimo galimybė. EPĮ / MĮ trūksta profesinių žinių, kad galėtų tinkamai išnaudoti investavimo galimybę. Investicijų vertės praradimo rizika nėra visiškai panaikinama. Yra paskatos EPĮ / MĮ prisiimti didesnę riziką. 4. Ar, Jūsų vertinimu, reikalingi išsamesni reikalavimai, kaip turėtų būti diversifikuojamos EPĮ / MĮ klientų lėšos, laikomos kredito įstaigose, reikalavimai dėl saugaus, likvidaus ir mažos rizikos turto, taip pat dėl kontrolės priemonių? 5. Kokių dar, be minėtų, matote privalumų ir trūkumų, susijusių su diversifikavimo ir investavimo reikalavimų nustatymu? 6. Kokie dar aspektai turėtų būti įvertinti nustatant reikalavimus dėl klientų lėšų diversifikavimo skirtingose kredito įstaigose ir investavimo? SPECIALIZUOTO BANKO GALIMYBĖ Didelės EPĮ, kurios akumuliuoja reikšmingas iš klientų gautų lėšų sumas, turi galimybę persikvalifikuoti į specializuotą banką m. buvo priimti Bankų įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos numatoma specializuoto banko steigimo galimybė. Specializuotas bankas yra laikomas banku, tačiau jam taikomi tam tikri apribojimai specializuotas bankas negali teikti kai kurių rizikingesnių finansinių paslaugų, pvz., teikti investicinių paslaugų, valdyti investicinių ar pensijų fondų, vykdyti sutelktinio finansavimo bei tarpusavio skolinimosi platformų operatoriaus 10

11 veiklos, teikti tarpuskaitos paslaugų. Specializuotiems bankams taip pat numatytas mažesnis minimalus kapitalas 1 mln. Eur. EPĮ, kurios vykdo didelį skaičių mokėjimų ir jose atidarytose sąskaitose laikoma reikšminga klientų lėšų suma, veikla yra artima bankų veiklai, susijusiai su mokėjimais. Taigi, tokios EPĮ gali išnaudoti atsiradusią galimybę pakeisti savo EPĮ licenciją į specializuoto banko licenciją. Specializuotam bankui neaktualios įstatymų nuostatos, reikalaujančios atskirti iš klientų gautas lėšas. Gautos lėšos laikomos indėliais, kurie yra indėlių draudimo objektas. 1 mln. Eur nuosavo kapitalo poreikis didžiosioms EPĮ nebūtų didelis iššūkis. Kelios didžiausios EPĮ jau dabar turi nuosavo kapitalo, kurio dydis viršija nustatytą 1 mln. Eur reikalaujamą minimalų kapitalo dydį. Specializuoto banko steigimas netinka mažoms EPĮ, nes licencijos pakeitimas reikalautų reikšmingų papildomų investicijų didinant savo kapitalą ir tai nebūtų proporcinga jų vykdomos veiklos apimčiai. Toks sprendimas taip pat nėra tinkamas MĮ. MĮ veikla orientuota į pervedimus ir jų atidarytose sąskaitose negali būti laikomos klientų lėšos ilgiau, nei reikia mokėjimo nurodymams įvykdyti. Nei viena MĮ neturi nuosavo kapitalo, artimo specializuoto banko minimaliam kapitalui. EPĮ persikvalifikavus į specializuotą banką, reiktų pakeisti ir savo veiklos modelį. Specializuoti bankai privalėtų teikti kreditavimo paslaugą, kurios EPĮ neturi teisės teikti (išskyrus glaudžiai su mokėjimo paslaugų teikimu susijusį iki 12 mėn. trukmės kreditą, suteikiamą iš nuosavų arba skolintų lėšų). EPĮ / MĮ veikla yra orientuota į mokėjimo paslaugas, kreditavimo veikla gali būti nepatraukli EPĮ / MĮ turėtų pasirengti naujus procesus, įvertinti su kreditavimu susijusias rizikas ir pan. Pažymėtina, kad, turint banko (t. y. ir specializuoti banko) licenciją, kreditavimo veikla yra privaloma. Jei dėl licencijos besikreipianti įstaiga neplanuoja teikti kreditavimo paslaugos, jai specializuoto banko licencija neišduodama. Dėl to ši alternatyva gali būti netinkama net ir didesnėms EPĮ, kurios turi pakankamai kapitalo, tačiau neplanuoja užsiimti kreditavimo veikla. Specializuoto banko galimybė Privalumai Didžiausioms EPĮ, kurios galėtų persikvalifikuoti į specializuotą banką, užtenka jų dabar faktiškai turimo kapitalo. Specializuotų bankų klientų lėšos patenka į indėlių draudimo sistemą, klientams suteikiama apsauga. Trūkumai Specializuoto banko galimybė reiškia ir poreikį keisti veiklos modelį turi būti teikiamos kreditavimo paslaugos. Specializuoto banko galimybė nėra tinkama mažoms EPĮ dėl reikšmingų kapitalo poreikio skirtumų, palyginti su dabartiniu poreikiu; taip pat netinkamas sprendimas MĮ. 7. Kaip vertinate galimybę didžiausioms EPĮ persikvalifikuoti į specializuotą banką? EPĮ / MĮ KLIENTŲ LĖŠŲ, LAIKOMŲ KREDITO ĮSTAIGOSE, ĮTRAUKIMAS Į INDĖLIŲ DRAUDIMO SISTEMĄ Gali būti nustatoma, kad EPĮ / MĮ iš klientų gautos lėšos, kurios laikomos kredito įstaigose, yra įtraukiamos į indėlių draudimo sistemą, numatant, kad Indėlių draudimo įstatyme numatyta maksimali draudimo išmoka yra taikoma: - EPĮ / MĮ, neatsižvelgiant į tai, kad saugomos daugelio EPĮ / MĮ klientų lėšos; arba - kiekvienam EPĮ / MĮ klientui. Šiuo metu EPĮ / MĮ kredito įstaigų sąskaitose laikomos lėšos nėra laikomos apdraustaisiais indėliais kredito įstaigos nemoka draudimo įmokų nuo šių lėšų, o atsitikus draudžiamajam įvykiui (bankrotui) EPĮ / MĮ, kurių klientų lėšos laikomos kredito įstaigose, negauna draudimo išmokų. Dėl to, siekiant padidinti klientų lėšų apsaugą, svarstytinas EPĮ / MĮ kredito įstaigose laikomų klientų lėšų įtraukimas į indėlių draudimo sistemą. 11

12 Direktyvoje dėl indėlių draudimo (kuri įgyvendinta Indėlių draudimo įstatyme) nustatyta, kad finansų įstaigų indėliai nėra draudžiami. Vis dėlto direktyvoje nėra aiškiai nurodyta, ar draudimo objektas nėra tik pačios finansų įstaigos lėšos, ar taip pat ir jos vardu atidarytoje sąskaitoje laikomos iš klientų gautos lėšos. Indėlių draudimas skirtas finansų įstaigų klientams gyventojams ir įmonėms apsaugoti nuo turimų lėšų praradimo bankrutavus kredito įstaigai. Kadangi EPĮ / MĮ sąskaitose kredito įstaigose yra saugomi klientų pinigai, jų įtraukimas į indėlių draudimo sistemą yra suderinamas su bendra indėlių draudimo idėja. Be to, direktyvoje numatyta, kad tais atvejais, kai indėlininkas neturi absoliučios teisės į sąskaitoje esančias sumas, garantija taikoma tam asmeniui, kuris turi absoliučią teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje veikiantys užsienio bankų filialai indėlius draudžia pagal kredito įstaigos buveinės valstybės (t. y. šalies, kur yra pagrindinė buveinė) reikalavimus ir įmokas moka tos šalies indėlių draudimo įstaigai. Atitinkamai, filialuose laikomų EPĮ / MĮ klientų lėšų draudimo klausimai būtų sprendžiami pagal filialą įsteigusios kredito įstaigos buveinės EEE valstybės įstatymus ir Lietuvos teisės aktų pakeitimai, susiję su indėlių draudimu, negaliotų Lietuvoje veikiantiems užsienio kredito įstaigų filialams. Lietuvoje daugėja filialų, 2019 m. pradžioje du bankai buvo reorganizuoti į filialus. Svarstytinos 2 įtraukimo į indėlių draudimo sistemą alternatyvos. Nustatyti, kad Indėlių draudimo įstatyme numatyta maksimali draudimo išmoka taikoma: - kiekvieno EPĮ / MĮ kliento atžvilgiu; arba - EPĮ / MĮ, neatsižvelgiant į jų klientų skaičių ir saugomų lėšų sumą. Draudimas, kai numatyta maksimali draudimo išmoka, taikoma kiekvienam EPĮ / MĮ klientui Skirtingai nuo įprastų kredito įstaigos indėlininkų (gyventojų ar įmonių), EPĮ / MĮ sąskaitoje kredito įstaigoje yra laikomos daugelio klientų lėšos. Indėlių draudimo įstatyme nustatyta depozitinės sąskaitos sąvoka ir numatyta, kad joje laikomi indėliai yra draudžiami. Kai lėšos laikomos depozitinėje sąskaitoje, kiekvieno subjekto lėšos laikomos atskiru apdraustuoju indėliu. Pagal depozitinės sąskaitos apibrėžimą tokiose sąskaitose lėšos yra laikomos įstatymų nustatytais atvejais. EPĮ / MĮ atskirtos sąskaitos, kuriose laikomos klientų lėšos, nėra laikomos tinkamu drausti indėliu pagal Indėlių draudimo įstatymą. Norint maksimaliai įtraukti EPĮ / MĮ klientų lėšas į indėlių draudimo sistemą, galima būtų taikyti analogišką sprendimą kaip depozitinių sąskaitų atveju. Indėlių draudimo įstatyme numatyta, kad asmuo, atidaręs depozitinę sąskaitą, bet kuriuo momentu turi pateikti kredito įstaigai arba VĮ Indėlių ir investicijų draudimas (toliau VĮ IID) informaciją apie kiekvienam indėlininkui priklausančias lėšas. Kai EPĮ / MĮ klientų lėšas laiko keliose kredito įstaigose, nėra aišku, kurio EPĮ / MĮ kliento ir kokia suma konkrečiu momentu yra laikoma konkrečioje kredito įstaigoje. Tokiu atveju EPĮ / MĮ turėtų turėti priemones, kad galėtų pateikti informaciją apie kiekvieno konkretaus kliento lėšas, kai to paprašoma. Laikantis Indėlių draudimo įstatymo principo, taip pat turėtų būti užtikrinta, kad esant draudžiamajam įvykiui draudimo išmoka neturėtų dengti lėšų, kurios nėra draudžiamos indėlių draudimu (pvz., kitų finansų įstaigų likučiai EPĮ / MĮ), praradimo. Taigi, informacija apie tokias lėšas taip pat turi būti identifikuojama. EPĮ / MĮ, esant poreikiui pateikti išsamią informaciją, turės tikslingai priskirti dalį klientų konkrečiai kredito įstaigai. Reikalauti, kad EPĮ / MĮ kiekvienu momentu turėtų aiškų kliento lėšų priskyrimą konkrečiai kredito įstaigai, būtų neproporcinga. Taip pat, nenustačius jokių principų, įvykus draudžiamajam įvykiui gali kilti paskatos tikslingai priskirti klientus konkrečiai kredito įstaigai taip, kad kuo daugiau lėšų patektų į apdraustojo indėlio sąvoką. Siekiant to išvengti, galima numatyti principus, kaip tos lėšos turėtų būti skirstomos. Pvz., kiekvieno EPĮ / MĮ kliento lėšos priskiriamos kiekvienai kredito įstaigai, kurioje EPĮ / MĮ laiko klientų lėšas, proporcingai visų EPĮ / MĮ klientų lėšų paskirstymui tarp skirtingų kredito įstaigų. 12

13 tūkst. Eur tūkst. Eur 0,5-1 mln. Eur 1-5 mln. Eur 5-20 mln. Eur mln. Eur >100 mln. Eur Indėlių draudimo įstatyme taip pat numatoma, kad draudimo įmoka mokama, laikant, kad visos depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos priklauso vienam indėlininkui. Atsižvelgiant į EPĮ / MĮ turimų įsipareigojimų savo klientams sumas, kredito įstaigoje būtų laikoma didesnė nei 100 tūkst. Eur suma ir išmoka turėtų būti mokama už visą likutį arba reikšmingą jo dalį. Dėl to EPĮ / MĮ depozitinių sąskaitų atveju toks pat principas nebūtų proporcingas, palyginti su standartine situacija. Taigi, šiuo atveju draudimo įmoka turėtų būti apskaičiuojama kitaip, pvz., įmoka mokama nuo visos EPĮ / MĮ esančių lėšų sumos arba numatomas specialiai šiai situacijai tinkamas skaičiavimo būdas. Draudimas, kai numatyta maksimali draudimo išmoka taikoma vienai EPĮ / MĮ, neatsižvelgiant į klientų skaičių Kita alternatyva numatyti, kad EPĮ / MĮ indėlis, kai jame laikomos klientų lėšos, įtraukiamos į indėlių draudimo sistemą, tačiau jis laikomas vienu indėliu. Tai reiškia, kad vienos EPĮ / MĮ sąskaita vienoje kredito įstaigoje draudžiama 100 tūkst. Eur suma. Siekiant nuoseklumo su indėlių draudimo koncepcija, ir šiuo atveju draudimo išmoka neturėtų būti mokama siekiant padengti lėšas, kurios nėra draudžiamos kredito įstaigų atveju. Šiuo atveju informacijos apie kiekvieną klientą pateikimas kredito įstaigai arba VĮ IID nėra aktualus, nes draudžiama viena suma, nepriklausomai nuo klientų skaičiaus. Vertinant EPĮ / MĮ veiklą, 100 tūkst. Eur suma vienai įstaigai yra pakankamai nedidelė m. pab. duomenimis, dalis EPĮ / MĮ neturėjo įsipareigojimų klientams už neapmokėtus elektroninius pinigus ir teikiamas mokėjimo paslaugas 1. 0,5 mln. Eur 2 arba mažesnį įsipareigojimą turėjo 11 EPĮ ir 15 MĮ. Taigi šioms įstaigoms, jeigu jos savo lėšas išskaidytų keliose kredito įstaigose, toks pakeitimas dėl draudimo būtų reikšmingai naudingas (žr. 2 pav.). Kitoms EPĮ / MĮ, nors pakeitimai būtų ir naudingi, tačiau nepadėtų išvengti nuostolių (pvz., turint kelis milijonus eurų klientų lėšų, kredito įstaigose paprastai bus laikomos didesnės nei 100 tūkst. Eur sumos). 2 pav. Lietuvos EPĮ / MĮ įsipareigojimų klientams pasiskirstymas pagal sumą (2018 m. pabaigoje) EPĮ / MĮ skaičius MĮ EPĮ Šaltinis: Lietuvos banko duomenys. Įsipareigojimai klientams 1 Įsipareigojimų klientams neturėjo tos EPĮ / MĮ, kurios dar nepradėjo veiklos arba kurių veiklos modelis toks, kad EPĮ / MĮ nelaiko iš klientų gautų lėšų, o iš karto jas perveda. 2 0,5 mln. Eur suma naudojama tik kaip orientacinė suma, kurią galima paskirstyti tarp kelių kredito įstaigų siekiant maksimalios apsaugos. 13

14 Numačius EPĮ / MĮ klientų lėšų, laikomų kredito įstaigose, įtraukimą į indėlių draudimo sistemą, kredito įstaigoms atsirastų papildomų išlaidų (draudimo įmokų), dėl to tikėtina, kad tos išlaidos būtų perkeltos EPĮ / MĮ kaip atlyginimas už sąskaitos tvarkymą. EPĮ / MĮ klientų lėšų, laikomų kredito įstaigose, įtraukimas į indėlių draudimo sistemą Privalumai Padidinama EPĮ / MĮ (kartu ir jų klientų) apsauga, įvykus kredito įstaigos bankrotui. Iš dalies išnaudojama jau esama indėlių draudimo sistema. Trūkumai Įstatymų pakeitimai negaliotų Lietuvoje veikiantiems užsienio bankų filialams. Jei draudimo išmoka būtų taikoma vienai EPĮ / MĮ, 100 tūkst. Eur suma vienai įstaigai yra pakankamai nedidelė. Dėl draudimo įmokų papildomos išlaidos kredito įstaigoms, jos, tikėtina, bus perkeltos EPĮ / MĮ. 8. Ar, Jūsų vertinimu, EPĮ / MĮ klientų lėšos, laikomos kredito įstaigose, turėtų būti draudžiamos indėlių draudimu, kad įvykus kredito įstaigos bankrotui EPĮ / MĮ atgautų savo klientų lėšas? 9. Ar, Jūsų vertinimu, užtektų numatyti, kad draudimo suma galioja vienos EPĮ / MĮ atžvilgiu (o ne jos kiekvieno kliento atžvilgiu)? 10. Kokių dar, be minėtų, matote EPĮ / MĮ klientų lėšų, laikomų kredito įstaigose, įtraukimo į indėlių draudimo sistemą privalumų ir trūkumų? 11. Kaip, Jūsų vertinimu, skirtingas indėlių draudimo režimas skirtingose valstybėse paveiktų EPĮ / MĮ pasirinkimą laikyti klientų lėšas Lietuvos kredito įstaigose, užsienio bankų filialuose arba kitų valstybių bankuose? SPECIALUS KLIENTŲ LĖŠŲ SĄSKAITOS STATUSAS, ĮTVIRTINANT LĖŠŲ NELIEČIAMUMĄ (APSAUGĄ NUO PRARADIMO) BANKRUTAVUS KREDITO ĮSTAIGAI (PATIKĖJIMO INDĖLIS) Galėtų būti nustatoma, kad kredito įstaigose laikomos EPĮ / MĮ klientų lėšos turi specialų statusą, t. y. laikomos patikėjimo indėliu: - EPĮ / MĮ lėšos kredito įstaigos sąskaitoje negali būti naudojamos kredito įstaigos veikloje; - numatomi reikalavimai kredito įstaigoms dėl tokių lėšų apskaitos ir atskyrimo nuo savų lėšų; - EPĮ / MĮ lėšos kredito įstaigos sąskaitoje neturi būti įtraukiamos į turtą, iš kurio tenkinami kredito įstaigos kreditorių reikalavimai; kredito įstaigai bankrutavus, šios lėšos grąžinamos EPĮ / MĮ. Civiliniame kodekse (toliau CK) numatyta, kad tam tikrais atvejais skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai. Kalbant apie EPĮ / MĮ klientų lėšų apsaugą, galima būtų numatyti analogišką nuostatą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) savo nutartyse yra pasisakęs, kad CK 6.56 str. 8 d. įtvirtinta depozitinėse sąskaitose esančių lėšų apsauga savo esme reiškia, kad bankas ar kredito įstaiga negali disponuoti CK 6.56 str. 1 d. nurodytose depozitinėse sąskaitose esančiomis lėšomis, tačiau reikalavimų bankams, kad jie nedisponuotų tokiomis lėšomis, įstatymuose nėra nustatyta. Taip pat LAT keletą kartų savo 14

15 nutartyse yra pažymėjęs, kad depozitinė sąskaita, kuriai taikytinos specialios CK 6.56 str. 8 d. taisyklės, gali būti atidaryta remiantis tiek įstatymu, tiek ir sudaryta sutartimi (ji šalims turi įstatymo galią). Tačiau, kaip ir tuo atveju, kai sutartis yra sudaryta CK pagrindu, reikalavimų bankams, kad jie nedisponuotų tokiomis lėšomis, įstatymuose nėra nustatyta ir todėl banko bankroto atveju tokios sutarties taikymas praktikoje galėtų būti problemiškas. Taigi, lūkestis, kad tokiose sąskaitose esančios lėšos išliks kliento nuosavybė ir bus jam bankroto atveju grąžinamos nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, gali būti nepateisintas. Dėl to specialiam EPĮ / MĮ klientų lėšų kredito įstaigoje statusui įtvirtinti reikėtų pakeisti teisės aktus (Civilinį kodeksą), numatant, kad kredito įstaigos bankroto atveju sąskaitoje esančios EPĮ / MĮ iš klientų gautos lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančios kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai. Atitinkamai turėtų būti numatyti reikalavimai ir kredito įstaigoms. Arba kitaip tai reiškia, kad reikėtų įtvirtinti patikėjimo indėlio sampratą ir nustatyti su tuo susijusias kredito įstaigų ir indėlio savininkų pareigas. Pirmiausia, patikėjimo indėlio lėšos turėtų būti įtraukiamos į apskaitą atskirai nuo kitų kredito įstaigoje esančių indėlių. Siekiant užtikrintai apsaugoti lėšas nuo jų praradimo kredito įstaigos bankroto atveju, jos neturėtų būti naudojamos kredito įstaigos veikloje (t. y. skolinamos), taip pat laikomos atskirai ir saugiai. Laikymas kitoje kredito įstaigoje to neužtikrintų lėšos kitoje įstaigoje taip pat turėtų turėti analogišką statusą, taigi vėl laikomos dar kitoje įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, logiškas pasirinkimas būtų, kad kredito įstaiga tokias lėšas laikytų Lietuvos banke. Įgyvendinant šią priemonę, kredito įstaigos turėtų tam specialiai pasirengti: vykdyti nuolatinę EPĮ / MĮ sąskaitų stebėseną, kad nuolat užtikrintų (pvz., kiekvienos darbo dienos pabaigoje) reikiamos sumos atskyrimą ir pervedimą į atskirą sąskaitą. Kredito įstaiga, turėdama pareigą nustatyti specialų statusą bei laikyti jas Lietuvos banke ir negalėdama iš jų uždirbti, tačiau teikdama tos sąskaitos tvarkymo paslaugą, tikėtina, nustatys tokiai paslaugai atitinkamą kainą, kartu perkeldama neigiamas palūkanas. Nustatyti reikalavimai galiotų tik Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms, taigi EPĮ / MĮ nebūtų taikomos analogiškos nuostatos, jei jos lėšas laikytų kitos valstybės narės kredito įstaigoje. Kitas aspektas negalime įvertinti, kaip tokios CK normos būtų taikomos užsienio banko, kuris turi filialą Lietuvoje, bankroto atveju, nes kiekvienos valstybės bankroto teisė ir kitas reguliavimas gali skirtis. Specialus klientų lėšų sąskaitos statusas, įtvirtinant lėšų neliečiamumą (apsaugą nuo praradimo) bankrutavus kredito įstaigai (patikėjimo indėlis) Privalumai Užtikrinama, kad bankrutavus kredito įstaigai EPĮ / MĮ nepraras joje laikomų iš klientų gautų lėšų. Trūkumai Papildomi administraciniai reikalavimai kredito įstaigoms ir išlaidos techniniam įgyvendinimui, siekiant užtikrinti tinkamą lėšų atskyrimą. Neapibrėžtumas dėl nuostatų taikymo Lietuvoje veikiantiems užsienio bankų filialams. 12. Ar, Jūsų vertinimu, reikalingas patikėjimo indėlio sampratos įtvirtinimas? 13. Kokių dar, be minėtų, matote privalumų ir trūkumų, susijusių su patikėjimo indėlio sampratos įtvirtinimu? 14. Kokie galimi kiti būdai užtikrinti, kad lėšos nebūtų naudojamos kredito įstaigos veikloje (ne tik atskiriant patikėjimo indėlių lėšas į atskirą sąskaitą Lietuvos banke)? 15. Kokiems kitiems subjektams, be EPĮ / MĮ, būtų aktualus patikėjimo indėlio sampratos įtvirtinimas? 15

16 EPĮ / MĮ KLIENTŲ APSAUGOS DIDINIMO ALTERNATYVOS ES MASTU Pirmiau aprašytos priemonės įgyvendinamos nacionaliniu mastu, todėl būtų paveiktos tik Lietuvos EPĮ / MĮ, o priemonių, susijusių su lėšų laikymu kredito įstaigose, atveju būtų poveikis tik tų EPĮ / MĮ atžvilgiu, kurios lėšas laiko Lietuvoje įsteigtose kredito įstaigose. Be to, nors aptartos priemonės didina EPĮ / MĮ klientų lėšų apsaugos užtikrinimo galimybių pasirinkimą, tačiau dėl konkrečios priemonės panaudojimo sprendžia pati EPĮ / MĮ. Tai gali reikšti, kad jei alternatyvos nėra labai patrauklios EPĮ / MĮ, jos gali jų nesirinkti ir lėšas laikyti užsienio kredito įstaigose. Jose EPĮ / MĮ klientų lėšos būtų (ne)apsaugotos pagal atitinkamos šalies teisę. Siekiant užtikrinti EPĮ / MĮ klientų saugumą, prilyginant jį kredito įstaigose laikomų indėlių apsaugai, nacionalinių priemonių nepakanka. Dėl to verta inicijuoti diskusiją ES mastu dėl EPĮ / MĮ klientų apsaugos užtikrinimo. 16. Ar, Jūsų vertinimu, pasitikėjimui EPĮ / MĮ padidinti užtektų nacionalinių priemonių, orientuotų į EPĮ / MĮ apsaugą? Ar vis dėlto būtų efektyviau tai daryti ES mastu, o ne nacionalinėmis priemonėmis? EPĮ / MĮ KLIENTŲ LĖŠŲ, LAIKOMŲ KREDITO ĮSTAIGOSE, PRILYGINIMAS APDRAUSTIESIEMS INDĖLIAMS PAGAL INDĖLIŲ DRAUDIMO REIKALAVIMUS ES teisės aktuose numatoma, kad EPĮ / MĮ kredito įstaigose laikomos iš klientų gautos lėšos yra draudžiamos indėlių draudimu, kad bankrutavus kredito įstaigai EPĮ / MĮ atgautų savo klientų lėšas. Mokėjimo paslaugų direktyvoje ir Elektroninių pinigų direktyvoje numatyta, kad EPĮ / MĮ klientų lėšas gali laikyti kredito įstaigose, tai užtikrina jų apsaugą EPĮ / MĮ bankroto atveju. Tačiau šiose direktyvose nereglamentuojama, koks turėtų būti šių lėšų statusas bankrutavus kredito įstaigai. Šiose direktyvose laikoma, kad lėšų laikymas kredito įstaigose garantuoja jų apsaugą, EPĮ / MĮ turėtų atsakingai rinktis kredito įstaigas. Direktyvoje dėl indėlių draudimo numatyta, kad finansų įstaigų indėliai nėra draudžiami indėlių draudimu, tačiau nėra aiškiai nurodyta, kaip turi būti traktuojamos finansų įstaigų saugomos kitų asmenų (klientų) lėšos. Dėl to skirtingose valstybėse galimas skirtingas traktavimas. Tai priklauso nuo bankroto teisės taikymo aspektų, taip pat Direktyvos dėl indėlių draudimo nuostatų interpretavimo. Skirtingas traktavimas lemia, kad skirtingų valstybių kredito įstaigose laikomos klientų lėšos gali turėti skirtingą apsaugą. Skirtumai pasireiškia skirtingose valstybėse įsteigtų EPĮ / MĮ atžvilgiu (kai pasirenkama klientų lėšas laikyti savo valstybėje), taip pat ir EPĮ / MĮ, lėšas laikančių keliose valstybėse, skirtingų sąskaitų atžvilgiu. EPĮ / MĮ, priklausomai nuo veiklos modelio, neišvengiamai dalį lėšų laiko skirtingų valstybių kredito įstaigose. Pvz., platinant mokėjimo korteles, EPĮ / MĮ partneriai reikalauja turėti užstatą konkrečiame banke. Taip pat, jei vykdomi tarptautiniai mokėjimai ar mokėjimai užsienio valiuta, sklandžiai veiklai reikalingos lėšos ir užsienio bankuose. Užsienio kredito įstaigos taip pat gali pasiūlyti tiesiog geresnes sąskaitos administravimo sąlygas. Pavyzdžiui, Liuksemburge, kaip ir Lietuvoje, draudimo išmokos už EPĮ / MĮ klientų lėšų sąskaitas bankrutuojančioje kredito įstaigoje nebūtų mokamos, EPĮ / MĮ klientų lėšų sąskaitos kredito įstaigose taip pat neturi specialaus jas apsaugančio statuso. Prancūzijoje EPĮ / MĮ klientų lėšoms, laikomoms kredito įstaigose, taikomas indėlių draudimas. Bankrutavus kredito įstaigai, EPĮ / MĮ atgautų klientų lėšų apsaugos sąskaitose laikomas lėšas, vertinant, kad kiekvienas EPĮ / MĮ klientas turi teisę į nustatytą maksimalią draudimo sumą. 16

17 Siekiant užtikrinti, kad EPĮ / MĮ klientai neprarastų savo lėšų dėl kredito įstaigos bankroto, būtų naudinga ES lygiu pakeisti teisės aktus ir nustatyti vienodas taisykles visose valstybėse. Nustačius, kad EPĮ / MĮ klientų lėšos, laikomos kredito įstaigose (kaip reikalaujama pagal šias įstaigas reguliuojančius teisės aktus), yra laikomos apdraustaisiais indėliais, būtų pasiektas aiškumas ir užtikrintumas, kad EPĮ / MĮ klientai nepraras savo lėšų dėl kitų įstaigų kredito įstaigų nemokumo. Taip pat tai suteiktų didesnį saugumą EPĮ / MĮ veiklai. EPĮ / MĮ klientų lėšų, laikomų kredito įstaigose, prilyginimas apdraustiesiems indėliams pagal indėlių draudimo reikalavimus ES mastu Privalumai Trūkumai EPĮ / MĮ būtų taikomos vienodos sąlygos dėl lėšų apsaugos, Pakeitimų ES mastu inicijavimas ir įgyvendinimas užtruktų. nepriklausomai nuo to, kurios valstybės kredito įstaigoje yra laikomos iš klientų gautos lėšos. 17. Ar, Jūsų vertinimu, ES teisės aktų pakeitimai, nustatant, kad visų valstybių kredito įstaigose laikomos EPĮ / MĮ klientų lėšos būtų prilygintos apdraustiesiems indėliams, padėtų padidinti EPĮ / MĮ ir jų klientų apsaugą? Ar šie pakeitimai padėtų užtikrinti didesnį pasitikėjimą EPĮ / MĮ sektoriumi? MOKĖJIMŲ BANKO KONCEPCIJOS ĮTVIRTINIMAS ES teisės aktuose numatoma mokėjimų banko koncepcija, kuri reiškia, kad įstaiga teikia tik mokėjimo paslaugas, tačiau gautos lėšos iš klientų, kaip ir kredito įstaigų atveju, yra draudžiamos indėlių draudimu. EPĮ / MĮ klientų didžiausia apsauga būtų užtikrinta tuo atveju, jeigu lėšos, laikomos EPĮ / MĮ sąskaitose, būtų prilyginamos indėliams bankuose, t. y. jei klientų lėšų saugumas būtų užtikrintas per indėlių kompensavimo sistemą. Šiuo metu nėra tokios teisinės formos, kuri leistų įstaigai teikti vien tik mokėjimo paslaugas, o klientų lėšos, laikomos įstaigoje, būtų draudžiamos indėlių draudimu. Banko licencijos turėjimas numato ir tam tikras pareigas paslaugų teikėjui jis privalo teikti kreditavimo paslaugas. Įstaigoms, norinčioms specializuotis mokėjimo paslaugų teikimo srityje, nėra patrauklu persikvalifikuoti į banką. Dėl to svarstytina ES mastu numatyti siaurosios bankininkystės, arba kitaip mokėjimų banko koncepciją. Tai reikštų, kad įstaiga teikia mokėjimo paslaugas ir gali priimti iš klientų lėšas į atidarytas sąskaitas. Klientų lėšos sąskaitose būtų draudžiamos indėlių draudimu (arba atskiru analogišku draudimu), už kurį įstaigos mokėtų draudimo įmoką. Įvykus draudžiamajam įvykiui mokėjimų banko bankrotui, jo klientai, kaip ir kredito įstaigų atveju, atgautų lėšas, neviršijančias draudimo sumos. Tai apsaugotų gyventojus ir įmones nuo lėšų praradimo, nepriklausomai nuo to, kokia būtų mokėjimų banko nemokumo priežastis. Tokie pakeitimai leistų įstaigoms, kurios turi reikšmingą klientų lėšų sumą, užtikrinti klientų lėšų saugumą ir kartu toliau teikti tik mokėjimo paslaugas. Mokėjimų banko koncepcijos įtvirtinimas ES mastu Privalumai Gyventojų ir įmonių lėšos, laikomos mokėjimų banke, būtų draudžiamos. Tai didintų pasitikėjimą šiais mokėjimo paslaugų teikėjais. Trūkumai Pakeitimų ES mastu inicijavimas ir įgyvendinimas užtruktų. Įstaigos, nenorinčios teikti kreditavimo paslaugų, turėtų galimybę teikti tik mokėjimo paslaugas ir suteikti klientų lėšoms tokias pat garantijas kaip ir bankai. 17

18 18. Ar, Jūsų vertinimu, ES teisės aktų pakeitimai, numatantys mokėjimų banko koncepciją padėtų išspręsti klausimą dėl EPĮ / MĮ klientų lėšų apsaugos? 19. Kokių matote privalumų ir trūkumų, susijusių su mokėjimų banko koncepcijos įtvirtinimu? 20. Kokio poveikio tokie pakeitimai turėtų EPĮ / MĮ sektoriui? *** Rizika prarasti lėšas bankrutavus kredito įstaigai mažinama, jei EPĮ / MĮ ima taikyti papildomas priemones. Kaip išdėstyta šiame konsultacijos dokumente, įgyvendinant bet kurią priemonę papildomos investicijos neišvengiamos beveik visos siūlomos priemonės reikalauja papildomo pasirengimo ir investicijų, ir ne tik iš pačių EPĮ / MĮ. Dalis priemonių įgyvendinama pačių EPĮ / MĮ ir (arba) Lietuvos banko pastangomis. Kitoms įgyvendinti reikalingas politinis palaikymas, kadangi reikalingi teisės aktų pakeitimui (CK, Indėlių draudimo įstatymo) ir naujų funkcijų ir pareigų numatymas kitoms institucijoms (VĮ IID, kredito įstaigoms). Nacionalinėmis priemonėmis galima pagerinti EPĮ / MĮ galimybes pasirinkti klientų lėšų apsaugos priemones ir apsaugoti nuo kredito įstaigų, kuriose laikomos klientų lėšos, bankroto poveikio. Tačiau norint užtikrinti, kad visi EPĮ / MĮ klientai turėtų vienodą lėšų apsaugos garantiją ir ji būtų tokia pati, kaip ir bankų indėlių atveju, reikalingi teisės aktų pakeitimai ES mastu, nacionalinėmis priemonėmis tokio tikslo pasiekti negalima. 21. Kuris (-ie) iš aptartų būdų, Jūsų vertinimu, būtų efektyviausias (-i)? 22. Ar, Jūsų vertinimu, yra dar kitokių būdų, kaip padidinti EPĮ / MĮ klientų lėšų apsaugą? 23. Jeigu turite, pateikite kitų komentarų šia tema. 18

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv 2007 3 20 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių

Detaliau

C(2016)7159/F1 - LT (annex)

C(2016)7159/F1 - LT (annex) EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2016 11 11 C(2016) 7159 final ANNEXES 1 to 3 PRIEDAI prie KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO kuriuo 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014

Detaliau

temos

temos 11-14 temos Pavedimo sutartis / Komiso sutartis / Distribucijos sutartis / Franšizės sutartis Dr. V. Mizaras. Prievolių teisė II Analizuojamos sutartys Pavedimo sutartis CK 6.756-6.765 str., įskaitant

Detaliau

Microsoft Word - PISKISVĮ18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology

Microsoft Word - PISKISVÄ®18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology Informacija asmenims, įsigyjantiems SUTPKIB INVL Technology išleistų nuosavybės vertybinių popierių, parengta pagal LR profesionaliesiems investuotojams skirtų subjektų įstatymo 18 straipsnio reikalavimus

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv.

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv. Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 19 / LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 19 ISSN 2335-8335 (online) Santrumpos ES Europos Sąjunga TPVCAD

Detaliau

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 217 m. I III ketvirtis ISSN 2335-8335 (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Lietuvos bankas, 217 Gedimino pr. 6,

Detaliau

L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A / m. I I I k e t v i r t i s 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDI

L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A / m. I I I k e t v i r t i s 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDI 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDIMO ĮMONIŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ APŽVALGA... III. DRAUDIMO TARPININKŲ RINKOS APŽVALGA....7 L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A

Detaliau

SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis INVESTICINIAI LAKŠTAI

SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis INVESTICINIAI LAKŠTAI SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis 2013 01 22 2013 02 04 INVESTICINIAI LAKŠTAI Su Brent naftos kaina susieti investiciniai lakštai Emisija SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis 2013 m. sausio

Detaliau

1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio

1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio 1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo

Detaliau

Slide 1

Slide 1 BANKROTO ADMINISTRATORIAUS ATASKAITA BANKRUTAVUSIOS AKCINĖS BENDROVĖS SNORO BANKAS KREDITORIAMS UŽ 2017 M. 2018 m. kovo 16 d. Vilnius PAREIŠKIMAS DĖL ATSAKOMYBĖS RIBOJIMO Šią Ataskaitą parengė bankrutavusios

Detaliau

LT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies

LT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 8 4 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies keičiantis Sprendimą ECB/2006/17 dėl Europos centrinio

Detaliau

Suvestinė redakcija nuo Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr , i. k ANUTA Nauja redakcija nuo : Nr , 2

Suvestinė redakcija nuo Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr , i. k ANUTA Nauja redakcija nuo : Nr , 2 Suvestinė redakcija nuo 2010-06-30 Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 22-696, i. k. 104505ANUTA00000001 Nauja redakcija nuo 2010-06-30: Nr. 03-58, 2010-05-25, Žin. 2010, Nr. 63-3141 (2010-05-31), i.

Detaliau

Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoj

Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoj Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoje Sąvoka mokėjimo sąskaita Galimas taupomosios sąskaitos,

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS

Detaliau

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO SKELBIME 2016-09-21 Nr. (16)SN-137)SP-105 Vilnius Lygių

Detaliau

Microsoft Word - mb lt _2_.doc

Microsoft Word - mb lt _2_.doc BALANSAS Turtas Grynieji pinigai ir lėšos centriniame banke Grynieji pinigai 18.510 Lėšos centriniame banke 33.881 52.390 Lėšos bankuose 107.869 Finansinis turtas, pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA UAB Investicijų ir verslo garantijos valdybos 2015-03-27 sprendimu (posėdžio protokolas Nr.14) PAPILDOMOS SĄLYGOS, KURIOS TAIKOMOS TEIKIANT PASKOLAS SU UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS

Detaliau

PALŪKANŲ, IŠMOKĖTŲ 2018 IR VĖLESNIAIS METAIS, APMOKESTINIMAS Palūkanos Palūkanų apmokestinimas (gyventojams) Palūkanų priskyrimas A ir B klasėms Palūk

PALŪKANŲ, IŠMOKĖTŲ 2018 IR VĖLESNIAIS METAIS, APMOKESTINIMAS Palūkanos Palūkanų apmokestinimas (gyventojams) Palūkanų priskyrimas A ir B klasėms Palūk PALŪKANŲ, IŠMOKĖTŲ 2018 IR VĖLESNIAIS METAIS, APMOKESTINIMAS Palūkanos Palūkanų apmokestinimas (gyventojams) Palūkanų priskyrimas A ir B klasėms Palūkanos už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio

Detaliau

2013 m

2013 m 2019 m. Finansų olimpiada Regioninis etapas I-asis Finansų olimpiados etapas. Finansų žinių testas. (Iš viso 50 balų) Klausimams nuo 1 iki 21 apibraukite vieną teisingą atsakymą. Klausimams nuo 22 iki

Detaliau

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom L 247/38 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2013 9 18 GAIRĖS EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS 2013 m. liepos 30 d. kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės

Detaliau

informacija_apie_banku_veikla_2012_m_pirmaji_ketvirti

informacija_apie_banku_veikla_2012_m_pirmaji_ketvirti 1 INFORMACIJA APIE BANKŲ VEIKLĄ 2012 m. PIRMĄJĮ KETVIRTĮ 2012 m. pirmąjį ketvirtį šalies bankų sistema 1 veik sklandžiai, svarbesni jos pokyčiai buvo susiję su efektyvesn s turto ir įsipareigojimų struktūros

Detaliau

Statements of Income

Statements of Income AB SEB VILNIAUS BANKAS 2005 METŲ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ FINANSINĖ ATASKAITA 2 Pelno (nuostolių) ataskaita už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį birželio 30 d. Grupė Bankas 2005 2004 2005 2004 218 440 167 299

Detaliau

LIETUVOS BANKO VALDYBOS

LIETUVOS BANKO VALDYBOS Suvestinė redakcija nuo 2006-06-30 iki 2006-12-31 Nutarimas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 7-223, i. k. 100505ANUTA00000172 LIETUVOS BANKO VALDYBOS N U T A R I M A S DĖL KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ

Detaliau

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

Teisinės ir mokesčių sistemos supratimas

Teisinės ir mokesčių sistemos supratimas Teisinės ir mokesčių sistemos supratimas TEISINĖ APLINKA NORITE ĮSTEIGTI ĮMONĘ, NUO KO PRADĖTI? TEISINIŲ FORMŲ JURIDINIAI ASMENYS individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė, asociacija,

Detaliau

GENERALINIS DIREKTORIUS

GENERALINIS DIREKTORIUS KLAIPĖDOS UNIVERSITETO TARYBA NUTARIMAS DĖL KLAIPĖDOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKOS PATVIRTINIMO 2015 m. lapkričio 4 d. Nr. 9N-64 Klaipėda

Detaliau

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKA

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKA PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto tarybos 2013 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. V7-T-13 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO

Detaliau

VI_2013_pusmet

VI_2013_pusmet VALDYMO ĮMONIŲ PUSMEČIO ATASKAITOS TURINYS I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. UAB MP PENSION FUNDS BALTIC 1.2. buveinė Savanorių pr. 349, Kaunas. 1.3. telefono (8 37)

Detaliau

MOKESTINIŲ GINČŲ KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAS DĖL BUAB A SKUNDO Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respu

MOKESTINIŲ GINČŲ KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAS DĖL BUAB A SKUNDO Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respu MOKESTINIŲ GINČŲ KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAS DĖL BUAB A1 2017-03-29 SKUNDO Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, susidedanti iš: 2017 m. birželio

Detaliau

MEDIO II SAA 08 Lt

MEDIO II SAA 08 Lt 2008 metų finansin atskaitomyb Turinys Informacija apie fondą 1 Nepriklausomo auditoriaus išvada UAB MP Pension Funds Baltic akcininkams 2 Balansas 4 Grynųjų aktyvų pokyčių ataskaita 5 Aiškinamasis raštas

Detaliau

Suvestinė redakcija nuo iki Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr , i. k ISTA0IX-1068 LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ

Suvestinė redakcija nuo iki Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr , i. k ISTA0IX-1068 LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ Suvestinė redakcija nuo 2004-11-17 iki 2007-01-29 Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 91-3891, i. k. 1021010ISTA0IX-1068 LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ ĮSTAIGŲ Į S T A T Y M A S 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr.

Detaliau

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017 2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse įgyvendinimo aprašo 3 priedas (Pavyzdinė

Detaliau

ECB rekomendacinio dokumento bankams apie neveiksnias paskolas priedas: prudencinis atidėjinių neveiksnioms pozicijoms dengti minimumas

ECB rekomendacinio dokumento bankams apie neveiksnias paskolas priedas: prudencinis atidėjinių neveiksnioms pozicijoms dengti minimumas ECB rekomendacinio dokumento bankams apie neveiksnias paskolas priedas: prudencinis atidėjinių neveiksnioms pozicijoms dengti minimumas 2017 m. spalio mėn. Turinys 1 Įvadas 2 2 Bendra koncepcija 3 2.1

Detaliau

airbnb-pwc-taxguide-lithuania-lt

airbnb-pwc-taxguide-lithuania-lt Šį vadovą parengė nepriklausoma apskaitos įmonė 2018 m. rugsėjo LIETUVA SU TRUMPALAIKE NUOMA SUSIJĘ MOKESČIŲ KLAUSIMAI Toliau pateikta informacija yra gairės, padėsiančios susipažinti su kai kuriais mokesčių

Detaliau

LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis

LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKOLINTŲ LĖŠŲ ĖMIMO INVESTICIJŲ PROJEKTAMS FINANSUOTI

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv.

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv. Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv. BANKŲ VEIKLOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 2019 m. I ketv. ISSN 2335-8319 (online) Lietuvos bankas Gedimino pr. 6,

Detaliau

Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesų eiga

Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesų eiga AUDITO, APSKAITOS, TURTO VERTINIMO IR NEMOKUMO VALDYMO TARNYBA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS ĮMONIŲ BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO BEI FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO PROCESŲ 2019 M. SAUSIO KOVO

Detaliau

F-03_ket_1.fdd (Paskelbta)

F-03_ket_1.fdd (Paskelbta) Forma patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. DĮ-30 Forma suderinta Lietuvos banko 2013 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. S 2013/(22.13-2203)-12-6013

Detaliau

KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS IŠVADOJE PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ STEBĖSENA 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. L priedas Informacija apie 2015 m. rugsėjo 7

KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS IŠVADOJE PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ STEBĖSENA 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. L priedas Informacija apie 2015 m. rugsėjo 7 KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS IŠVADOJE PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ STEBĖSENA 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. L-01-6141 priedas Informacija apie 2015 m. rugsėjo 7 d. Išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės Valstybinės

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS Informacija atnaujinta 2014-10-31 Aktuali redakcija, galiojanti nuo 2014-11-01 LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ ĮSTAIGŲ Į S T A T Y M A S 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068 Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS

Detaliau

Tema 2 AP skaidres

Tema 2 AP skaidres Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai Tema 2. Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai 2.1 (balance sheet) 2.2 Pelno-nuostolio ataskaita (The Income Statement) 2.3 (Cash flow) doc.a Paškevičius 1 2 -

Detaliau

Microsoft Word ESMA CFD Renewal Decision (2) Notice_LT

Microsoft Word ESMA CFD Renewal Decision (2) Notice_LT ESMA35-43-1562 ESMA pranešimas Pranešimas apie ESMA sprendimo dėl produktų intervencinės priemonės, susijusios su sandoriais dėl kainų skirtumo, atnaujinimo 2019 m. sausio 23 d. Europos vertybinių popierių

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) / kuriuo iš dalies keičiamos Deleguoto

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) / kuriuo iš dalies keičiamos Deleguoto EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 06 07 C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) /... 2018 06 07 kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 nuostatos dėl bendrosios

Detaliau

Tema 2 AP skaidres

Tema 2 AP skaidres Tema 2. Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai doc.a Paškevičius 1 Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai 2.1 Balansas (balance sheet) 2.2 Pelno-nuostolio ataskaita (The Income Statement) 2.3 Pinigų

Detaliau

LLBAM VA 2013 Q1

LLBAM VA 2013 Q1 LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2013 m. I ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

Kliento anketa JA - DNB Trade [ ]

Kliento anketa JA - DNB Trade [ ] KLIENTO ANKETA JURIDINIAM ASMENIUI DĖL PREKYBOS DNB TRADE PLATFORMOJE Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/39/EB (MiFID) bei šią direktyvą įgyvendinančio LR Finansinių priemonių rinkų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889

Detaliau

Microsoft Word - LE_Sutarties su NEPRIKLAUSOMU ST nariu salygos

Microsoft Word - LE_Sutarties su NEPRIKLAUSOMU ST nariu salygos SUTARTIES DĖL NEPRIKLAUSOMO STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIO VEIKLOS SĄLYGOS ATSIŽVELGIANT Į TAI, KAD: (A) Stebėtojų tarybos narys [data] Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Nr.[...] buvo

Detaliau

Microsoft Word - MB LT IFRS_ 2012_.docx

Microsoft Word - MB LT IFRS_ 2012_.docx 2012 M. GRUODŽIO 31 D. ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS BANKO FINANSINĖS ATASKAITOS PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, PATEIKIAMOS KARTU SU

Detaliau

CL2013O0023LT _cp 1..1

CL2013O0023LT _cp 1..1 02013O0023 LT 01.09.2018 001.001 1 Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės

Detaliau

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/  m. vasario 21 d. - kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/ dėl Sutart

KOMISIJOS  REGLAMENTAS  (ES)  2019/  m.  vasario 21 d.  -  kuriuo  iš  dalies  keičiamas  Reglamentas  (ES)  Nr. 1408/ dėl  Sutart 2019 2 22 L 51 I/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/316 2019 m. vasario 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties

Detaliau

Elektroninio dokumento nuorašas Kauno lopšelis-darželis "Giliukas", , Apuolės g. 29, Kauno m., Kauno m. sav M. GRUODŽIO 31 D. pasibaigu

Elektroninio dokumento nuorašas Kauno lopšelis-darželis Giliukas, , Apuolės g. 29, Kauno m., Kauno m. sav M. GRUODŽIO 31 D. pasibaigu Elektroninio dokumento nuorašas FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIAUS PAŽYMA DĖL PARTIJOS,,JAUN

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIAUS PAŽYMA DĖL PARTIJOS,,JAUN LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIAUS PAŽYMA DĖL PARTIJOS,,JAUNOJI LIETUVA 2017 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO IR

Detaliau

BUHALTERINĖ APSKAITA Dr. Stasys Peldžius 7 paskaita

BUHALTERINĖ APSKAITA Dr. Stasys Peldžius 7 paskaita BUHALTERINĖ APSKAITA Dr. Stasys Peldžius 7 paskaita TRUMPALAIKIO TURTO APSKAITA Fundamentinė apskaitos lygybė TURTAS = NUOSAVYBĖ + + Pajamos - Sąnaudos Ilgalaikis + trumpalaikis = Nuosavas + Įsipareigojimai

Detaliau

UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA UAB Naujasis turgus užsakymu parengė UAB Eurointegracijos projektai Vilnius,

UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA UAB Naujasis turgus užsakymu parengė UAB Eurointegracijos projektai Vilnius, UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA UAB Naujasis turgus užsakymu parengė UAB Eurointegracijos projektai Vilnius, 2017 1 UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA

Detaliau

BoS 2017 XX Final Report on Guidelines on Authorisations.docx

BoS 2017 XX Final Report on Guidelines on Authorisations.docx EBA/GL/2017/09 08/11/2017 Gairės dėl informacijos, pateiktinos prašymuose išduoti leidimą vykdyti mokėjimo įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų veiklą ir įregistruoti informavimo apie sąskaitas paslaugų

Detaliau

Ginčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL V. M., K.

Ginčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL V. M., K. Ginčo byla Nr. 2018-01296 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL V. M., K. M. IR BANKO LUMINOR BANK AB GINČO NAGRINĖJIMO 2018

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Ar sankcijos už nesąžiningų sąlygų naudojimą efektyvios? Dr. Danguolė Bublienė Nesąžiningų sąlygų kontrolės būdai Teisinių gynybos priemonių Preventyvi (NSD 7 str.) Ultrapreventyvi Abstrakti Atsitiktinė

Detaliau

UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 I ketvirtis

UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 I ketvirtis UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 I ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr SUKČIAVIMO PREVENCIJOS, NUSTATYMO IR TYRIMO TAISYKLĖS www.krka.biz Gyventi sveikai 3 4 5 6 8 9 10 11 Tikslai Aprėptis ir taikymas Nevienodų sąlygų taikymo ir sukčiavimo draudimas Sukčiavimo valdymo kontrolės

Detaliau

Microsoft Word - Ikainiai_ nuo

Microsoft Word - Ikainiai_ nuo PATVIRTINTA Kelmės kredito unijos Valdybos 2017 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 17-35 KELMĖS KREDITO UNIJOS TAIKOMI ĮKAINIAI Galioja nuo 2018 m. sausio 1 d. PAVADINIMAS Fiziniams asmenims Juridiniams asmenims

Detaliau

G L v SEB bankas nuasmeninta

G L v SEB bankas nuasmeninta Ginčo byla Nr. 2018-00589 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL G. L. IR AB SEB BANKO GINČO NAGRINĖJIMO 2018 m. birželio 27

Detaliau

COM(2018)37/F1 - LT

COM(2018)37/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 01 18 COM(2018) 37 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Pirmoji pažangos ataskaita dėl neveiksnių

Detaliau

Sutartis aktuali nuo

Sutartis aktuali nuo VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ASMENS DUOMENŲ TEIKIMO SUTARTIS 201_ m. d. Nr. ADS- Vilnius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2017 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

Banko_paslaugu_internetu_teikimo_salygos_

Banko_paslaugu_internetu_teikimo_salygos_ Banko paslaugų internetu teikimo sąlygos 1. Banko paslaugos internetu tai AB SEB banko (toliau Bankas) ir SEB grupės įmonių, kurioms atstovauja Bankas ar kurios naudojasi Banko paslaugų internetu sistema,

Detaliau

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius bankus, duomenys. Remiamasi emitentų viešai skelbta

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Nuo ko pradėti investuoti? Aurimas Martišauskas auskas AB FMĮ FINASTA Direktorius Robertas Kijosakis Vargšai dirba dėl pinigų ir juos išleidžia, turtingųjų paslaptis gebėjimas pinigus priversti dirbti

Detaliau

DUOMENŲ TEIKIMO SUTARČIŲ REGISTRUI ELEKTRONINIU BŪDU

DUOMENŲ TEIKIMO SUTARČIŲ REGISTRUI ELEKTRONINIU BŪDU DUOMENŲ TEIKIMO SUTARČIŲ REGISTRUI ELEKTRONINIU BŪDU SUTARTIS NR. Valstybės įmonė Registrų centras (toliau Įmonė), atstovaujama generalinio direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus, veikiančio pagal Valstybės

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) Straipsniai FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pastabos Pateikimo valiuta ir tikslumas: Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena eurais Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

Automatinis skolinimas Automatinio skolinimo paslauga automatiškai teikia pasiūlymus paskolų prašymams pagal Jūsų pasirinkto portfelio rinkinio nustat

Automatinis skolinimas Automatinio skolinimo paslauga automatiškai teikia pasiūlymus paskolų prašymams pagal Jūsų pasirinkto portfelio rinkinio nustat Automatinis skolinimas Automatinio skolinimo paslauga automatiškai teikia pasiūlymus paskolų prašymams pagal Jūsų pasirinkto portfelio rinkinio nustatymus. Automatinio skolinimo paslauga yra efektyvi priemonė

Detaliau

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 215 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę priemonę I. Programa ir prioritetas arba priemonė, pagal kuriuos

Detaliau

HISREP sutartis notarams

HISREP sutartis notarams DUOMENŲ TEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS HIPOTEKOS REGISTRUI ELEKTRONINIU BŪDU SUTARTIS NR. Valstybės įmonė Registrų centras (toliau Įmonė), atstovaujama direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus, veikiančio pagal

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 03 14 COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies

Detaliau

Microsoft Word - nutarimo+projektas_+VB

Microsoft Word - nutarimo+projektas_+VB VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL GINČO TARP IR AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS NAGRINĖJIMO 2019 m. gegužės 20 d. Nr. O3E-147 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

Detaliau

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS SVEIKATINIMO, ŠVIETIMO, KULTŪROS IR UŽIMTUMO SKATINIMO

Detaliau

Ginčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL E. I. IR

Ginčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL E. I. IR Ginčo byla Nr. 2019-00163 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL E. I. IR ADB COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP GINČO NAGRINĖJIMO

Detaliau

Prekių pirkimo pardavimo taisyklės

Prekių pirkimo pardavimo taisyklės Kursų ir seminarų pirkimo pardavimo svetainėje sportoakademija.lt taisyklės 1. Sąvokos 1.1. Pardavėjas Lietuvos Respublikos VĮ Registrų centras, Juridinių asmenų registro Kauno filiale įregistruotas privatusis

Detaliau

Gyventoju pajamu apmokestinimo tvarka nuo

Gyventoju pajamu apmokestinimo tvarka nuo 1 Gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka nuo 2013 metų sausio 1 dienos Darbo santykiai Darbu otojas 15 proc. 6 proc. 3 proc. 0 proc*. Ne PVM objektas Darbd avys (Drau dėjas) A klasė 3 proc. 27,8 proc. +

Detaliau

PASTABOS DĖL PRIEMONĖS NR IVG-T-819 VERSLO KONSULTANTAS LT PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO NR. 1 (toliau Aprašas) Lietuvos pramonininkų kon

PASTABOS DĖL PRIEMONĖS NR IVG-T-819 VERSLO KONSULTANTAS LT PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO NR. 1 (toliau Aprašas) Lietuvos pramonininkų kon PASTABOS DĖL PRIEMONĖS NR. 03.1.1-IVG-T-819 VERSLO KONSULTANTAS LT PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO NR. 1 (toliau Aprašas) Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos inovacijų centro, asociacijos

Detaliau

REIKALAVIMO PERLEIDIMO SUTARTIS

REIKALAVIMO PERLEIDIMO SUTARTIS WWW. Žiemos naujienlaiškis 2013 m. gruodis Šiame numeryje publikuojami straipsniai: 1. Solidarioji ir subsidiarioji prievolė: skirtumai ir panašumai 2. Fizinio asmens bankroto sąlygos Šiame numeryje publikuojami

Detaliau

AB DNB banko paslaugų teikimo taisykles

AB DNB banko paslaugų teikimo taisykles Luminor Bank AB paslaugų teikimo bendrosios taisyklės (D) Šios Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės (D) yra taikomos Šalių santykiams dėl Paslaugų teikimo pagal Sutartis tarp Banko (dabartinis pavadinimas

Detaliau

MR_SEB ConceptBiotechnology_ _final_Lt

MR_SEB ConceptBiotechnology_ _final_Lt Vertimas iš anglų kalbos Šie valdymo nuostatai yra vertimas iš anglų kalbos. Esant neatitikimams tarp vertimo ir angliškos versijos, pirmenyb teikiama angliškai versijai SEB Asset Management S.A. 6a, Circuit

Detaliau

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 20160408 Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę

Detaliau

UŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SKYRIAUS 2018 M. VEIKLOS ATASK

UŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SKYRIAUS 2018 M. VEIKLOS ATASK UŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SKYRIAUS 2018 M. VEIKLOS ATASKAITA Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės

Detaliau

AB STUMBRAS NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA FINANSINĖS ATASKAITOS IR METINIS PRANEŠIMAS UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

AB STUMBRAS NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA FINANSINĖS ATASKAITOS IR METINIS PRANEŠIMAS UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS AB STUMBRAS NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA FINANSINĖS ATASKAITOS IR METINIS PRANEŠIMAS UŽ 2010 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS TURINYS Puslapiai NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3 4 FINANSINĖS

Detaliau

Ginčo byla Nr. 2017-00724 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL V. N. IR ADB COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP GINČO NAGRINĖJIMO

Detaliau

AB SEB BANKAS 2015 METŲ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPIO SUTRUMPINTA TARPINĖ INFORMACIJA TURINYS 1. ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS DĖL 2015 M. BIRŽELIO 30 D.

AB SEB BANKAS 2015 METŲ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPIO SUTRUMPINTA TARPINĖ INFORMACIJA TURINYS 1. ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS DĖL 2015 M. BIRŽELIO 30 D. AB SEB BANKAS 2015 METŲ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPIO SUTRUMPINTA TARPINĖ INFORMACIJA TURINYS 1. ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS DĖL 2015 M. BIRŽELIO 30 D. ŠEŠIŲ MĖNESIŲ TARPINĖS KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS

Detaliau

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“ VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016 2023 m. VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016-2023 m. Bendra strategijos vertė 2 486 600,00 Eur. Lėšos vietos

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2012 04 18 C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS 2012 04 18 kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl

Detaliau

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos

Detaliau

Suvestinė redakcija nuo iki Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr , i. k ISTAVIII-480 TAR pastaba. Privatizavimo

Suvestinė redakcija nuo iki Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr , i. k ISTAVIII-480 TAR pastaba. Privatizavimo Suvestinė redakcija nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 107-2688, i. k. 0971010ISTAVIII-480 TAR pastaba. Privatizavimo fondo lėšų likutis, padengus Privatizavimo fondo įsipareigojimus,

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2015 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr.

Detaliau

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo

Detaliau

PAS30008

PAS30008 PATVIRTINTA Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V1-307 ADMINISTRACINĖS PASLAUGOS,,DOKUMENTŲ

Detaliau