Lietuvos ekonomikos apžvalga 2019 m. birželio 4 d. Nr. 69 Po sėkmingos metų pradžios nepraraskime budrumo Pirmi penki 2019 metų mėnesiai daugeliui Lie

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Lietuvos ekonomikos apžvalga 2019 m. birželio 4 d. Nr. 69 Po sėkmingos metų pradžios nepraraskime budrumo Pirmi penki 2019 metų mėnesiai daugeliui Lie"

Transkriptas

1 Lietuvos ekonomikos apžvalga 2019 m. birželio 4 d. Nr. 69 Po sėkmingos metų pradžios nepraraskime budrumo Pirmi penki 2019 metų mėnesiai daugeliui Lietuvos gyventojų buvo sėkmingi vertinant jų finansinės padėties pokyčius. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis gegužę dar ūgtelėjo ir buvo didesnis negu tokiu pat laiku prieš metus. Sodros duomenimis, 63 proc. dirbančių asmenų draudžiamosios pajamos per metus padidėjo bent 5 procentais. Akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai kol kas beveik nejaučia sulėtėjusio ekonomikos augimo Vakarų Europoje bei didėjančio nerimo užsienio šalyse, kad per artimiausius kelerius metus teks susitaikyti su vangia ekonomikos plėtra. O jeigu kortos nesukris, galima sulaukti ir dar niūresnio scenarijaus. Vėl didėjanti kietojo Brexit o galimybė, auganti įtampa tarp Kinijos ir JAV, Mobilumo paketas, kaistanti nekilnojamojo turto rinka tai tik keletas trumpuoju laikotarpiu galinčių mūsų šalies ekonomikos plėtrą pristabdyti veiksnių. Manome, kad dar šiais metais Lietuvos ūkio plėtra išliks sparti, bet kukliau vertiname 2020 metų augimo galimybę. Svarbiausia nesuabejokime ilgalaike mūsų šalies ekonomikos perspektyva turime daug daugiau investuoti į mūsų žmonių žinias, įgūdžius, socialinius santykius, o šiems tikslams įgyvendinti niekada nebūna blogų laikų. Tadas Povilauskas SEB banko ekonomistas (8 5)

2 SEB bankas, atsižvelgdamas į labiau negu laukta augusį Lietuvos BVP pirmą ketvirtį (BVP ūgtelėjo 3,8 procento, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), gegužės 8 dieną pasirodžiusiame SEB grupės leidinyje Nordic Outlook padidino šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę nuo 2,9 iki 3,2 procento. Tačiau buvo nuspręsta palikti 2020 metų 2,4 proc. BVP augimo prognozę nepakeistą. Šiemet namų ūkių vartojimas, tikėtina, augs 4 proc., arba šiek tiek sparčiau negu 2018 metais. Nors infliacija bus ganėtinai panaši kaip ir pernai, gyventojų disponuojamos pajamos didės kiek labiau. Ganėtinai panašiai kaip ir 2018 metais augs investicijos ES struktūrinių lėšų panaudojimas baigiantis m. ES fondų investicijų periodui, tikrai darys nemažą teigiamą įtaką statybų sektoriaus rezultatui. Galbūt esame pernelyg konservatyvūs vertindami Lietuvos prekių ir paslaugų prekybos balansą šiais metais, tačiau nelengva patikėti, kad Lietuvos pramonė visai nereaguos į tebeprastėjančią Vakarų Europos ekonomikos plėtrą. Beje, šiemet nemažas kintamasis, statistiškai galintis pagerinti Lietuvos ekonomikos augimo rodiklį, yra grūdinių augalų derlius. Priminsime, kad praėjusiais metais dėl beveik ketvirtadaliu smukusio derliaus BVP augo maždaug 0,3 proc. lėčiau. Nepaisant sausros, vis dar yra lūkesčių, kad šiemet derlius bus geresnis negu prieš metus. Vidaus vartojimas Lietuvoje mažmeninė prekyba, išskyrus automobilių degalų prekybą, lyginamosiomis kainomis per 2019 metų sausį balandį didėjo 7,3 proc., arba 2,1 proc. punktu sparčiau negu 2018 metais. O apyvarta to meto kainomis ūgtelėjo net 8,7 proc. (2018 metais ji padidėjo 6,8 procento). Nepasiteisino mūsų baimės, kad metų pradžioje dėl išaugusių elektros, gamtinių dujų, šilumos kainų mažmeninė prekyba didės kiek lėčiau. Akivaizdu, kad dėl mokesčių reformos ir padidintų pensijų sparčiai augo mažiausias pajamas gaunančių asmenų pajamos; didžioji paaugusių pajamų dalis buvo skirta prekių ir paslaugų vartojimui. Ir toliau sparčiau negu visa mažmeninė prekyba pučiasi prekybos internetu apyvarta, todėl tradiciniai prekybos centrai, galvodami apie ateitį, turi vis labiau ieškoti sprendimų, kaip reikės pritraukti pirkėjų į fizinę apsipirkimo vietą. Darbo rinka Nedarbo lygis 2019 metų pirmą ketvirtį buvo 6,5 procento. Per metus jis sumažėjo 0,7 proc. punkto. Labiausiai nustebino užimtųjų skaičiaus padidėjimas. Jų per metus išaugo net 27 tūkst., arba 2 procentais. Beje, ir toliau dėl demografinių pokyčių, didesnio sugrįžtančių lietuvių bei augančio užimtųjų skaičiaus sparčiai mažėja ekonomiškai neaktyvių žmonių skaičius. Viena vertus, tai yra labai naudinga ekonomikai tendencija, skatinanti visuminę paklausą, tačiau tuo pačiu mažėja galimybių vidaus rinkoje į darbo rinką pritraukti naujų žmonių. Todėl nestebina, kad Lietuvoje ir toliau daugėja darbuotojų iš trečiųjų šalių. Užimtumo tarnybos duomenimis, vidutinis registruotas nedarbas 2018 metų sausį balandį buvo 8,9 proc., arba vos 0,1 proc. mažesnis negu prieš metus. Iš viso balandžio pabaigoje Lietuvoje buvo 143 tūkst. registruotų bedarbių. Toks skaičius tebėra gerokai didesnis negu prieš 2008 metų sunkmetį, kai registruotas nedarbas buvo susitraukęs žemiau 4 procentų, o ir pačių bedarbių tebuvo mažiau negu 70 tūkstančių. Prognozuojame, kad šiemet vidutinis nedarbas bus 6 proc., o kitąmet jis sumažės iki 5,9 procento. Žinoma, jeigu ekonomikos plėtra nesulėtės labiau, negu tikimės, nedarbas gali mažėti dar labiau. Tai rodo ir Estijos pavyzdys, kur netikėtai šių metų pirmą ketvirtį nedarbas smuko žemiau 5 procentų. Tiesa, norint pasiekti tokį žemą nedarbo lygį Lietuvoje, reikia didinti užimtumą didžiausią nedarbą turinčiose savivaldybėse, bet tą padaryti trumpuoju laikotarpiu sudėtinga. Pajamos Pastaruoju metu vis ryškesnė tendencija, kad vidutinis darbo užmokestis privačiame sektoriuje auga lėčiau, o viešajame sektoriuje jis vis labiau įsibėgėja. Suprantame, kad viešojo sektoriaus darbuotojai pastaruosius kelerius metus buvo nuskriausti, nes jų alga augo lėčiau negu privačiame sektoriuje. Tačiau lėčiau kylantis darbo užmokestis prieš mokesčius privačiame sektoriuje yra įrodymas, kad, nepaisant liekančio darbuotojų trūkumo didžiausiuose regionuose, verslas tampa atsargesnis mokėdamas algas. Šių metų pirmą ketvirtį vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius (neįtraukiant individualių įmonių statistikos ir pašalinus indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje pateikti duomenys yra paimti iš išorinių šaltinių. SEB bankas neprisiima jokios atsakomybės dėl išorinių šaltinių informacijos tikslumo, tikrumo ir išbaigtumo. Kiekviena nuomonė, teiginiai ir prognozės, pateiktos šioje apžvalgoje, yra tik SEB banko ir gali būti keičiamos be papildomo įspėjimo. Šis dokumentas ar atskira jo dalis nėra kvietimas ar pasiūlymas pirkti ar parduoti vertybinius popierius ar kitas investicines priemones ir negali būti jokio investicinio sprendimo ir (arba) vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis; taip pat SEB bankas nėra atsakingas už sprendimus, priimtus remiantis šioje apžvalgoje pateikta nuomone, teiginiais ir prognozėmis. Leidinyje pateiktos mintys gali skirtis nuo oficialios SEB banko pozicijos.

3 pasikeitimo įtaką) augo 9,4 procento. Privačiame sektoriuje vidutinė alga padidėjo 7,2, valstybės sektoriuje net 14,3 procento. Valstybės sektoriuje alga labiausiai didėjo dėl dar praėjusiais metais priimtų sprendimų kelti darbo užmokestį sveikatos ir švietimo sektoriaus darbuotojams. Būtent šiuose sektoriuose vidutinis darbo užmokestis per metus išaugo labiausiai pirmajame 18,6 proc., antrajame 14,8 procento. Be to, nuo 2019 m. buvo padidintas pareiginės algos bazinis dydis bei iki 555 eurų pakelta minimali mėnesio alga. Kaip ir tikėtasi, dėl mokesčių sistemos reformos, kai ne tik buvo padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis ir išplėstas jo taikymas, bet ir sumažintas socialinio draudimo tarifas leidžiant pačiam žmogui pasirinkti, ar jis nori dalyvauti privačiai kaupiant pensiją prisidėdamas pats, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje po mokesčių ūgtelėjo net 14,6 procento iki 803 eurų. Suprantama, jeigu žmogus, gaunantis vidutinį darbo užmokestį, nusprendė ir toliau kaupti maksimaliai, jo alga po mokesčių į rankas augo lėčiau. Prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokesčio po mokesčių šiemet padidės 8,2 proc., o kitąmet augs 6,5 procento. Nepaisant to, kad darbo rinka yra įkaitusi ir įmonėms, norinčioms augti, darbuotojų trūksta, atsargesnis bendrovių žvilgsnis į ateitį sunkins darbuotojų galimybes išsireikalauti didesnės algos. Taip pat bus įdomu stebėti ir galutinį sprendimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) 2020 metais nustatymo ir kieno derybinė galia galiausiai bus stipresnė darbuotojų ar darbdavių. Pirmieji siūlo MMA padidinti iki 607 eurų, darbdavių atstovai iki 580 eurų. Abu siūlymai telpa į proc. vidutinio darbo užmokesčio intervalą. Manome, kad Vyriausybė laikysis dabartinio siūlymo ir būtų logikos padaryti bent simbolinę nuolaidą darbdaviams nustatant 600 eurų MMA kitiems metams. Latvijoje vidutinis bruto darbo užmokestis pirmą ketvirtį buvo 7,8 proc., Estijoje 7,9 proc. didesnis negu prieš metus, tačiau metinis pokytis buvo lėtesnis negu ankstesniais ketvirčiais. Latvijoje, priešingai negu Lietuvoje, vidutinis darbo užmokestis privačiame sektoriuje augo labiau negu valstybės sektoriuje. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2019 metų balandį buvo 364 eurai, arba 12,5 proc. didesnė negu prieš metus. Visgi tokio pensijų augimo tempo išlaikyti artimiausiais metais nepavyks ekonomikai augant lėčiau ir mažėjant galimybių skirti pensijoms daugiau, negu numato pensijų indeksavimo formulė. Kadangi Lietuvoje į pensijų indeksavimo formulę įtraukiami ir ankstesnių trejų metų darbo užmokesčio fondo augimo duomenys, lėčiau augsiantis darbo užmokestis šalyje turėtų atnešti daugiau iššūkių ir Sodros biudžetui. Ji ne veltui stengiasi sukaupti rezervą. Kainos Metų pradžioje pabrangę degalai, maisto produktai ir stabiliai didėjusi paslaugų kaina lėmė, kad metinė infliacija atsispyrė nuo sausį pasiekto dugno ir balandį jau buvo 2,8 procento. Metinis kainų pokytis Lietuvoje išliko mažiausias Baltijos šalyse, nes Estijoje per metus kainos padidėjo 3,2 proc., Latvijoje 3,4 procento. Nekeičiame ankstesnės prognozės, kad vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje ir 2019, ir 2020 metais bus 2,5 procento. Prognozuojame, kad vidutinė naftos kaina antrą metų pusmetį, jeigu naftos paklausos pasaulyje augimas labai nesulėtės, bus arti 70 JAV dolerių už barelį, todėl pigesnių degalų antrą pusmetį nesitikime. Be to, baiminamės, kad skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų sumažės ar taps neigiamas metų pabaigoje. Taip pat manome, kad dėl sauso pavasario bei didelių šalnų šiais metais šviežių daržovių, vaisių ir uogų kainos greičiausiai bus didesnės negu prieš metus. Ir toliau turėtų didėti paslaugų kainos (jų įtaka bendram vartotojų kainų krepšeliui turėtų būti apie 1,3 1,4 proc.) dėl vis dar sparčiai didėjančio darbo užmokesčio šalyje. Beje, tarptautinėje rinkoje šiemet labai krito gamtinių dujų kaina, į įprastesnį kainų rėžį grįžta ir elektros kaina biržoje Nord Pool, todėl didėja tikimybė, kad bent jau dujų kaina buitiniams vartotojams mažės. Eksportas Prekių eksportas 2019 metų pirmą ketvirtį augo 7,7 proc., arba sparčiau, negu tikėtasi. Lietuviškų prekių eksportas, be naftos produktų, didėjo 9,3 proc., o reeksportas augo 9 procentais. Lietuviškų prekių eksportas didėjo į beveik visas pagrindines prekybos partneres, labiausiai į Norvegiją, Jungtinę Karalystę, Lenkiją. Tiesa, net trečdaliu sumažėjo lietuviškos kilmės prekių eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas nepaisant to, kad JAV doleris išliko stiprus euro atžvilgiu. Tačiau tam didžiausią įtaką turėjo pasikeitę Orlen Lietuva degalų eksporto iš JAV į kitas rinkas srautai. Šių metų pradžia sėkmingiausia buvo pieno produktų, trąšų, plastikų, medienos, elektros įrangos, baldų, optikos priemonių, javų eksportuotojams. Produktų spektras išties nemažas, todėl negalima teigti, kad eksportą traukė tik viena ar dvi prekių grupės. Žinoma, reiktų atkreipti dėmesį ir į specifinius veiksnius. Pavyzdžiui, javų eksportas metų pradžioje didėjo dėl to, kad praėjusių metų pabaigoje grūdinių kultūrų eksportas buvo vangus prekybininkams laukiant geresnių sąlygų tarptautinėse rinkoje ir vėlinant eksportą. Todėl eksportas ir laivų krova persikėlė į šių metų pirmą ir antrą ketvirčius. Tai įrodo ir turimi duomenys, kad balandį grūdų eksportas toliau augo stengiantis išparduoti praėjusio derliaus grūdus. Javų eksportas trečią ir ketvirtą ketvirtį priklausys nuo būsimo derliaus, kuris, nepaisant sauso pavasario, gali būti didesnis negu prieš metus. Ir toliau galime matyti tendenciją, kad sparčiausiai auga tie pramonės sektoriai, kurie daugiausia investuoja į gamybos pajėgumų ir darbo našumo didinimą. Tačiau bendrai apdirbamosios gamybos įmonių materialinės

4 investicijos pastaruoju metu neauga. Pavyzdžiui, šių metų pirmą ketvirtį jos buvo 7 proc. mažesnės negu prieš metus, o praėjusiais metais didėjo vos 0,7 procento. Tokios tendencijos gali būti kaip ženklas, kad pramonės įmonės pastaruoju metu yra atsargesnės priimdamos investicinius sprendimus dėl baimių, susijusių su prekių paklausa per kelerius metus. Statistikos departamento apklausų duomenimis, pramonės įmonės šių metų antrą ketvirtį išnaudojo šiek tiek mažiau gamybos pajėgumų negu prieš metus ir mažiau įmonių skundėsi nepakankamu gamybos pajėgumu. Paslaugų eksportas 2019 metų pradžioje augo, jį skatino krovinių vežimo kelių transportu paslaugų eksportas. Pirminiais duomenimis, transporto ir saugojimo sektoriaus įmonių pajamos pirmą metų ketvirtį buvo 17 proc. didesnės negu prieš metus. Tiesa, šiemet Europos Parlamente priimtas Mobilumo paketas po jo galutinio varianto patvirtinimo gali labai pakeisti šio sektoriaus padėtį, t. y. priversti įmones ieškoti registracijos vietos svetur. Ir toliau sėkmingai sekasi Klaipėdos uostui, kuris per šių metų keturis mėnesius perkrovė net 10,4 proc. daugiau krovinių negu prieš metus. Tam didžiausią įtaką darė dar pirmą metų ketvirtį stebėta didesnė konteinerių paskirstymo veikla. Tačiau tikėtina krovos apimtis likusiais 2019 metų mėnesiais nenuteikia taip optimistiškai. Kredito rinka Pinigų finansų įstaigų paskolų verslui portfelis 2019 metų balandį buvo vos 0,1 proc. didesnis negu prieš metus. O paskolų namų ūkiams portfelis per metus padidėjo 8 procentais. Bendras kredito įstaigų paskolų portfelis per metus didėjo lėčiau negu šalies nominalus BVP. Bankų atsargesnė pozicija kredituojant verslą stabdo ekonomikos plėtrą, tačiau laikas parodys, ar tokia nuosaiki politika pasiteisino ir apsaugojo ekonomiką nuo didesnių neigiamų pokyčių. Akivaizdu, kad rinkos dalyvių apetitas rizikuoti sparčiai auga ir paskolų paklausa didėja labiau negu jų pasiūla iš bankų. Tačiau dabartinė situacija yra palanki įsibėgėti skolos kapitalo priemonių rinkai, kuri daug metų stagnavo. Būsto paskolų portfelis per metus padidėjo 8,8 procento, arba sparčiau negu šalies nominalus BVP. Vargu ar gyventojai turėtų tikėtis dar spartesnio būsto kreditavimo augimo dviženklis būsto paskolų augimo tempas būtų aiškus signalas makroprudencinę politiką vykdančiai institucijai, kad būsto rinka ima perkaisti. Indėlių pinigų finansų įstaigose ir toliau sparčiai daugėja metų balandį Lietuvos rezidentų indėliai buvo net 13,6 proc. didesni negu prieš metus. Namų ūkių indėliai augo 10,7 proc., o įmonių 15,1 procento. Indėliai kredito sistemoje tampa vis didesni palyginti su paskolomis ir tai didina Lietuvos finansų sistemos atsparumą nepalankiems ekonomikos pokyčiams už Lietuvos ribų. Tokį spartų indėlių augimą lemia keli veiksniai: paskolų portfelio augimas, išliekantis einamosios ir kapitalo sąskaitos perteklius, didesnės verslo paskolos, gautos iš užsienio. Būsto rinka Nekilnojamojo turto agentūros Ober-Haus duomenimis, balandį vidutinė buto kaina Vilniuje buvo 4,4 proc., Kaune 5,1 proc. didesnė negu prieš metus. Dar sparčiau vidutinė parduoto buto kaina augo mažesniuose Lietuvos miestuose. Atsižvelgus į tai, kad vidutinės dirbančių gyventojų pajamos po mokesčių per metus paaugo daugiau negu dešimtadaliu, galima teigti, kad toks kainų pokytis dar nėra labai didelis. Didesnė naujo būsto pasiūla Vilniuje ir Kaune neleidžia būsto kainai pernelyg įsibėgėti. Įspūdingiau negu kainos šių metų pradžioje didėjo būsto sandorių skaičius. Nekilnojamojo turto grupės Inreal duomenimis, Vilniuje pirminėje butų rinkoje per pirmus keturis šių metų mėnesius parduota ir rezervuota beveik 70 proc., Kaune 55 proc., o Klaipėdoje 20 proc. daugiau butų negu prieš metus. Reikia prisiminti, kad 2018 metų pradžia nekilnojamojo turto rinkoje buvo labai vangi, todėl tai viena iš priežasčių, kodėl metinis pokytis yra toks didelis. Visgi sudėtinga laukti, kad Vilniaus pirminė būsto rinka galėtų išlikti ilgai tokia aktyvi kaip metų pradžioje, kai per mėnesį buvo parduodama ir rezervuojama net po 500 naujos statybos butų. Per ankstesnius trejus metus Vilniuje tokių sandorių vidurkis buvo apie 350 butų per mėnesį. Kodėl šiemet gyvenamojo būsto rinka tokia aktyvi? Visų pirma, gyventojų finansinė padėtis Lietuvoje toliau gerėja. Statistikos departamento apklausų duomenimis, gegužę namų ūkiai daug geriau negu prieš metus vertino ne tik savo finansinės padėties faktinius pokyčius, bet ir jos galimą pokytį ateityje. Antra, didėjanti būsto pasiūla bent jau Vilniuje ir Kaune taip pat didina ir žmonių galimybes susirasti bei galiausiai priimti sprendimą įsigyti naują būstą ir pirmąjį, ir kaip investiciją. Trečia, Vilniuje šiuo metu gyvena rekordinis miesto istorijoje metų žmonių skaičius. Ketvirta, per metus padidėjusios vidutinės naujų būsto paskolų normos rinkoje skatina gyventojus neatidėlioti būsto įsigijimo baiminantis, kad palūkanos didės toliau. Lietuvoje dar kelis mėnesius pirminė būsto rinka veikiausiai bus aktyvi, tačiau metinis sandorių pokytis ims mažėti. Nors pagrindiniai būsto įperkamumo indeksai nerodo būsto rinkos perkaitimo, taip sparčiai didėjantis būsto sandorių skaičius kelia nerimą. Toks rinkos aktyvumas skatina nepagrįstus ir nekilnojamojo turto vystymo įmonių, ir pačių gyventojų lūkesčius. Valdžios politika Praėjusiais metais valdžios sektoriaus balansas buvo geresnis, negu planavome, ir pasiekė 0,7 proc. BVP. Tačiau struktūrinis biudžeto deficitas buvo 0,5 proc. BVP,

5 o tai rodo, kad valdžios politika buvo švelniai procikliška. Šiemet prognozuojame 0,3 proc. BVP valdžios sektoriaus balanso perteklių, arba 0,1 proc. mažesnį, negu tikisi Finansų ministerija. Nors mūsų 2019 metų ekonomikos augimo prognozė yra didesnė negu Finansų ministerijos, esame pesimistiškesni dėl biudžeto išlaidų. Per keturis šių metų mėnesius nacionalinio biudžeto pajamų iš mokesčių surinkta 0,2 proc. daugiau, negu prognozuota. Labiausiai į akį krenta 3,3 proc. mažiau, negu prognozuota, arba vos 1,6 proc. daugiau negu prieš metus surinktų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, deklaruota PVM prievolė per metus augo 6,6 proc. (per visus 2018 metus augimas buvo 9,3 proc.), tačiau per pirmus keturis mėnesius PVM grąžinta net 25 proc. daugiau negu prieš metus, tad sumažėjęs negrąžinto / neįskaityto PVM skirtumo likutis turėjo didžiausią neigiamą įtaką PVM mokesčio pajamoms. Kita vertus, lėčiau auganti deklaruoto PVM prievolė yra perspėjantis ženklas, kad kovos su šešėliu rezultatai šiemet gali būti prastesni negu prognozuota. Akivaizdu, kad šių metų rudenį politikų laukia labai sudėtingas uždavinys patvirtinti 2020 metų valstybės biudžetą. Ir nors valdančioji koalicija dar praėjusiais metais patvirtino pagrindinius mokesčių pokyčius 2020 metais, tačiau panašu, kad gali trūkti pajamų siekiant įgyvendinti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus (ypač valstybės sektoriaus darbuotojams) nedidinant biudžeto valstybės deficito. Todėl labai realu, ypač jeigu ekonomikos augimas labiau sulėtės metų pabaigoje, kad Seimas bandys pakeisti praėjusių metų susitarimą dėl mokesčių reformos tęstinumo ir gali atsirasti įvairiausių pasiūlymų, kuriuos reikės labai gerai išfiltruoti.

6 1 lentelė. Pagrindinių Lietuvos ekonominių rodiklių prognozė metais. Rodiklis 2015 m m m m m. (prognozė) 2020 m. (prognozė) Nominalusis BVP (mlrd. EUR) 37,4 38,8 42,2 45,1 47,7 50,0 Realiojo BVP metinis pokytis (proc.) 2,0 2,4 4,1 3,5 3,2 2,4 Namų ūkių vartojimo išlaidų metinis pokytis (proc.) 4,0 5,1 3,4 3,9 4,0 3,2 Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų metinis pokytis (proc.) 0,2-0,1-0,4 0,8 1,0 0,8 Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (proc.) 4,9 0,3 6,8 6,5 6,0 5,0 Prekių ir paslaugų eksportas (proc.) 0,9 4,0 13,6 5,1 3,6 2,8 Prekių ir paslaugų importas (proc.) 6,8 3,8 12,0 4,3 4,7 3,9 Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI** (proc.) -0,7 0,7 3,7 2,5 2,5 2,5 Vidutinis nedarbo lygis (proc.) 9,1 7,9 7,1 6,2 6,0 5,9 Užimtųjų skaičiaus pokytis (proc.) 1,2 2,0-0,5 1,0 1,0 0,1 Vidutinio bruto darbo užmokesčio* pokytis (be IĮ, proc.) 5,1 7,9 8,2 9,9 8,2 6,5 Valdžios sektoriaus balansas (proc. BVP) -0,2 0,3 0,5 0,7 0,3 0,1 Valdžios sektoriaus skola (proc. BVP) 42,6 40,1 39,4 34,2 37,4 36,9 *Neįtraukiant individualių įmonių 2 lentelė. Kiti svarbūs Lietuvos makroekonominiai ir finansiniai rodikliai. Rodiklis 2014 m m m m m m. Mažmeninės prekybos, išskyrus transporto priemonių prekybą, metinis pokytis palyginamosiomis kainomis (proc.) 5,5 5,3 6,8 4,4 6,5 7,7 (I-IV mėn.) Pramonės produkcijos metinis pokytis (proc.) 0,1 4,5 2,9 6,9 4,8 7,1 (I-IV mėn.) Statybos darbų metinis pokytis (proc.) 16,8-3,5-9,3 9,2 13,7 18,6 (I ketv.) Materialinių investicijų metinis pokytis (proc.) 5,6 10,1-0,9 5,3 4,8 10,8 (I ketv.) Pramonės pasitikėjimo rodiklis (punktai) (gegužė) Vartotojų pasitikėjimo rodiklis (punktai) (gegužė) Prekių eksporto metinis pokytis (proc.) -0,7-6,0-1,3 16,8 7,3 7,7 (I ketv.) Lietuviškos kilmės -6,7-2,2 0,5 15,4 9,8 6,9 (I ketv.) Reeksportas 8,3-10,9-3,8 18,9 3,5 9,0 (I ketv.) Prekių importo metinis pokytis (proc.) -1,2-1,9-2,2 16,5 8,6 4,8 (I ketv.) Einamosios sąskaitos balansas (proc. BVP, 4 ketvirčiai) 3,2-2,3-0,8 0,9 1,6 1,7 (I ketv.) Tiesioginės užsienio investicijos (proc. BVP) 34,9 36,1 35,8 35,1 34,4 - Būsto kainų indekso vidutinis metinis pokytis (proc.) 6,5 3,7 5,4 9,0 7,3 - Vidutinė metinė infliacija pagal SVKI (proc.) 0,2-0,7 0,7 3,7 2,5 2,3 (balandis) Vienetinių darbo sąnaudų metinis pokytis (proc.) 3,0 5,2 6,1 3,8 5,5 - Metinė infliacija pagal VKI (proc.) -0,3-0,1 1,7 3,9 1,9 2,8 (balandis) Kitų PFĮ paskolų rezidentams, išskyrus PFĮ, metinis pokytis (proc.) Rezidentų, išskyrus PFĮ, indėlių kitose PFĮ metinis pokytis (proc.) -1,5 2,4 8,9 1,9 5,7 3,7 (balandis) 17,9 5,5 8,4 6,7 12,4 13,6 (balandis) VKI vartotojų kainų indeksas SVKI suderintas vartotojų kainų indeksas PFĮ pinigų finansų įstaiga

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ekonomikos raida: naujausios tendencijos ir iššūkiai Pristato Nerijus Černiauskas Makroekonomikos ir prognozavimo skyrius Ekonomikos departamentas 2017 m. spalio 16 d. Turinys I. Realusis sektorius

Detaliau

Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis

Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis Darbo užmokesčio ir pensijų pajamų santykis didėjo Pajamų strūktūra

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos ūkio augimas išlieka

Detaliau

Metø ataskaita

Metø ataskaita Metø ataskaita 2012 2012 LIETUVOS BANKO METø ATASKAITA 2012 VILNIUS 2013 ISSN 1648-9020 (online) Lietuvos banko valdyba 2012 m. ataskaitą patvirtino 2013 m. balandžio 25 d. Ją rengiant, panaudoti Lietuvos

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas Lietuvos agroverslo tendencijos DNB Bankas 2015 m. gegužės 22 d. Agroverslas iki šiol buvo vienas iš atspariausių Lietuvos ūkio stuburo slankstelių 8,5 8,7 Maisto sektoriaus pridėtinė vertė, dalis BVP,

Detaliau

LT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies

LT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 8 4 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies keičiantis Sprendimą ECB/2006/17 dėl Europos centrinio

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga Julita Varanauskienė SEB banko šeimos finansų ekspertė Pajamos augo visose šalyse, iš ateities daugiausia tikisi latviai Vidutinis neto darbo užmokestis (EUR)

Detaliau

Lietuvos ekonomikos apžvalga 2019 KOVAS 2

Lietuvos ekonomikos apžvalga 2019 KOVAS 2 Lietuvos ekonomikos apžvalga 219 KOVAS 2 LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGA 219 M. KOVAS ISSN 229-8358 (online) Lietuvos ekonomikos apžvalgoje nagrinėjama realiojo sektoriaus, kainų, viešųjų finansų ir kredito

Detaliau

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

I. EKSPORTO RAIDA LIETUVOS PREKIŲ EKSPORTAS 2019 M. I KETV. Apžvalga Paskelbta: Pirmame šių metų ketvirtyje bendro prekių eksporto vertės m

I. EKSPORTO RAIDA LIETUVOS PREKIŲ EKSPORTAS 2019 M. I KETV. Apžvalga Paskelbta: Pirmame šių metų ketvirtyje bendro prekių eksporto vertės m I. EKSPORTO RAIDA LIETUVOS PREKIŲ EKSPORTAS 2019 M. I KETV. Apžvalga Paskelbta: 2019.05.30 Pirmame šių metų ketvirtyje bendro prekių eksporto vertės metinis augimas sudarė 7,7%. Iš viso eksportuota prekių

Detaliau

ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai, 2016 m. kovo mėn.

ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai, 2016 m. kovo mėn. 2016 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai 1 1 Euro zonos perspektyva: apžvalga ir pagrindinės ypatybės Tikimasi, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas tęsis, tačiau bus lėtesnis,

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, SWD(2016) 83 final KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Šalies ataskaita. Lietuva 2016 Šis dokumentas yra Euro

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, SWD(2016) 83 final KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Šalies ataskaita. Lietuva 2016 Šis dokumentas yra Euro EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2016 02 26 SWD(2016) 83 final KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Šalies ataskaita. Lietuva 2016 Šis dokumentas yra Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas. Tai nėra

Detaliau

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris www.pwc.lt Pasaulio ekonomikos forume Davose PwC pristatė 22-ojo PwC Global

Detaliau

CL2013O0023LT _cp 1..1

CL2013O0023LT _cp 1..1 02013O0023 LT 01.09.2018 001.001 1 Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės

Detaliau

ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8

ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonomikos biuletenis 2017 / 8 Turinys Ekonominė ir pinigų aplinkos raida 2 Apžvalga 2 1 Išorės aplinka 5 2 Finansų raida 11 3 Ekonominis aktyvumas 16 4 Kainos ir sąnaudos 21 5 Pinigai ir kreditas 26 6

Detaliau

SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis INVESTICINIAI LAKŠTAI

SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis INVESTICINIAI LAKŠTAI SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis 2013 01 22 2013 02 04 INVESTICINIAI LAKŠTAI Su Brent naftos kaina susieti investiciniai lakštai Emisija SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis 2013 m. sausio

Detaliau

2013 m

2013 m 2019 m. Finansų olimpiada Regioninis etapas I-asis Finansų olimpiados etapas. Finansų žinių testas. (Iš viso 50 balų) Klausimams nuo 1 iki 21 apibraukite vieną teisingą atsakymą. Klausimams nuo 22 iki

Detaliau

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom L 247/38 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2013 9 18 GAIRĖS EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS 2013 m. liepos 30 d. kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio? Indrė Genytė-Pikčienė Vyriausioji analitikė Luminor 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ekonomikos šuolis didžiausias

Detaliau

AB „Klaipėdos nafta“ rebrand

AB „Klaipėdos nafta“ rebrand AB KLAIPĖDOS NAFTA 2017 M. 6 MĖN. NEAUDITUOTI FINANSINIAI REZULTATAI 2017 m. liepos 31 d. TURINYS Informacija apie Bendrovę Svarbiausi įvykiai Finansiniai rezultatai Kita informacija 2 INFORMACIJA APIE

Detaliau

L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A / m. I I I k e t v i r t i s 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDI

L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A / m. I I I k e t v i r t i s 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDI 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDIMO ĮMONIŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ APŽVALGA... III. DRAUDIMO TARPININKŲ RINKOS APŽVALGA....7 L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A

Detaliau

Statements of Income

Statements of Income AB SEB VILNIAUS BANKAS 2005 METŲ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ FINANSINĖ ATASKAITA 2 Pelno (nuostolių) ataskaita už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį birželio 30 d. Grupė Bankas 2005 2004 2005 2004 218 440 167 299

Detaliau

Lietuvos regionų apžvalga 2018 metai

Lietuvos regionų apžvalga 2018 metai Lietuvos regionų apžvalga 2018 metai 2019 m. balandžio 05 d. A n o t a c i j a Apžvalgoje informacija apie Lietuvos regionų ekonomikos rodiklius, jų tarpusavio palyginimas. Daugiau informacijos ieškokite

Detaliau

Talinas Oslas Ryga Baltijos jūra Vilnius Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos Ruduo, 2013

Talinas Oslas Ryga Baltijos jūra Vilnius Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos Ruduo, 2013 Talinas Oslas Ryga Baltijos jūra Vilnius Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos Ruduo, 213 1. aplinkinių rinkų raida ir poveikis Baltijos šalių ekonomikai 2 Baltijos regiono plėtra pradėjo lėtėti po 211

Detaliau

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv.

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv. Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv. BANKŲ VEIKLOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 2019 m. I ketv. ISSN 2335-8319 (online) Lietuvos bankas Gedimino pr. 6,

Detaliau

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 217 m. I III ketvirtis ISSN 2335-8335 (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Lietuvos bankas, 217 Gedimino pr. 6,

Detaliau

_FR

_FR Finansų rinkų apžvalga 2012 m. Lapkritis Akcijų indekso DJIA (-0,54 proc. lapkritį ir +6,61 proc. 2012 m.) vertė praėjusį mėnesį krito, o indeksų S&P 500 (+0,28 proc. lapkritį ir +12,61 proc. 2012 m.)

Detaliau

Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis Dujų ir elektros energijos rinkų naujienos Po kritimo gruodį, atsigavo elektros energijos ate

Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis Dujų ir elektros energijos rinkų naujienos Po kritimo gruodį, atsigavo elektros energijos ate Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis Dujų ir elektros energijos rinkų naujienos Po kritimo gruodį, atsigavo elektros energijos ateities sandorių kainos Sausį supanašėjo Estijos ir Suomijos

Detaliau

Microsoft Word - mb lt _2_.doc

Microsoft Word - mb lt _2_.doc BALANSAS Turtas Grynieji pinigai ir lėšos centriniame banke Grynieji pinigai 18.510 Lėšos centriniame banke 33.881 52.390 Lėšos bankuose 107.869 Finansinis turtas, pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas

Detaliau

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek Sausio mėnesio rinkos apžvalga 2015 02 24 2015 metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efektyvus Rygos šiluminių elektrinių veikimas sausį Nord

Detaliau

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2018

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2018 Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2018 BANKŲ VEIKLOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 2018 ISSN 2335-8319 (online) Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius www.lb.lt

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio laikotarpio

Detaliau

COM(2018)409/F1 - LT

COM(2018)409/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 05 23 COM(2018) 409 final Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl 2018 m. Prancūzijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Prancūzijos stabilumo

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Nuo ko pradėti investuoti? Aurimas Martišauskas auskas AB FMĮ FINASTA Direktorius Robertas Kijosakis Vargšai dirba dėl pinigų ir juos išleidžia, turtingųjų paslaptis gebėjimas pinigus priversti dirbti

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) Straipsniai FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pastabos Pateikimo valiuta ir tikslumas: Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena eurais Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius bankus, duomenys. Remiamasi emitentų viešai skelbta

Detaliau

2019 metų Lietuvos biudžeto projektas 2018 m. spalio 15 d.

2019 metų Lietuvos biudžeto projektas 2018 m. spalio 15 d. 2019 metų Lietuvos biudžeto projektas 2018 m. spalio 15 d. Turinys Įžanga... 4 1. Makroekonominė situacija ir perspektyvos... 5 2. Fiskalinė politika... 9 2.1. Valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų projekcijos

Detaliau

N E K I L N O J A M O J O T U R T O R I N K O S D A L Y V I Ų A P K L A U S O S A P Ž V A L G A / 2 NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS

N E K I L N O J A M O J O T U R T O R I N K O S D A L Y V I Ų A P K L A U S O S A P Ž V A L G A / 2 NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS APŽVALGA 1 NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS DALYVIŲ APKLAUSOS APŽVALGA 213 217 m. I ketvirtis 213 ISSN 2424-5828 (ONLINE) 2 NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS DALYVIŲ APKLAUSOS

Detaliau

LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2008/2009 (1) A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2008/2009 (1) Vilnius 2008

LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2008/2009 (1) A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2008/2009 (1) Vilnius 2008 LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2008/2009 (1) A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2008/2009 (1) Vilnius 2008 2 Pa ren gė / Pre pa red by: Monika Kačinskienė Vytautas Žukauskas Vertė / Translated by: Asta Tobulevičienė

Detaliau

METŲ ATASKAITA 2004

METŲ ATASKAITA 2004 LT METŲ ATASKAITA EUROPOS CENTRINIS BANKAS METŲ ATASKAITA Visuose 2005 m. ECB leidiniuose naudojamas 50 eurų banknoto motyvas. METŲ ATASKAITA Europos centrinis bankas, 2005 m. Adresas Kaiserstrasse 29

Detaliau

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc Įvadas Gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimo rezultatai Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti žmonių požiūrį į cigarečių, alkoholinių gėrimų, degalų ir kuro kontrabandą ir

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Ūkių kreditavimas 2008-2012 metais APŽVALGA Jeronimas Kraujelis - Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas analitikas 2013 m. balandžio 5 d. 2012 metais

Detaliau

Elektroninio dokumento nuorašas Kauno lopšelis-darželis "Giliukas", , Apuolės g. 29, Kauno m., Kauno m. sav M. GRUODŽIO 31 D. pasibaigu

Elektroninio dokumento nuorašas Kauno lopšelis-darželis Giliukas, , Apuolės g. 29, Kauno m., Kauno m. sav M. GRUODŽIO 31 D. pasibaigu Elektroninio dokumento nuorašas FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2015 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

airbnb-pwc-taxguide-lithuania-lt

airbnb-pwc-taxguide-lithuania-lt Šį vadovą parengė nepriklausoma apskaitos įmonė 2018 m. rugsėjo LIETUVA SU TRUMPALAIKE NUOMA SUSIJĘ MOKESČIŲ KLAUSIMAI Toliau pateikta informacija yra gairės, padėsiančios susipažinti su kai kuriais mokesčių

Detaliau

informacija_apie_banku_veikla_2012_m_pirmaji_ketvirti

informacija_apie_banku_veikla_2012_m_pirmaji_ketvirti 1 INFORMACIJA APIE BANKŲ VEIKLĄ 2012 m. PIRMĄJĮ KETVIRTĮ 2012 m. pirmąjį ketvirtį šalies bankų sistema 1 veik sklandžiai, svarbesni jos pokyčiai buvo susiję su efektyvesn s turto ir įsipareigojimų struktūros

Detaliau

Linas Agro Group Presentation

Linas Agro Group Presentation AB LINAS AGRO GROUP FINANSŲ IR VEIKLOS APŽVALGA UŽ 2014 2015 FINANSINIUS METUS Tomas Tumėnas, finansų direktorius VIETA MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS GRANDINĖJE Tarptautinė vertikaliai integruota įmonių grupė.

Detaliau

Kliento anketa JA - DNB Trade [ ]

Kliento anketa JA - DNB Trade [ ] KLIENTO ANKETA JURIDINIAM ASMENIUI DĖL PREKYBOS DNB TRADE PLATFORMOJE Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/39/EB (MiFID) bei šią direktyvą įgyvendinančio LR Finansinių priemonių rinkų

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2017 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

Top margin 1

Top margin 1 EUROPOS KOMISIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI Programa visiems. ES finansavimo laukia 5 milijonai Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d. Pagal šiandien Europos Komisijos pasiūlytą naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv.

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv. Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 19 / LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 19 ISSN 2335-8335 (online) Santrumpos ES Europos Sąjunga TPVCAD

Detaliau

final_Duju_rinkos_stebesesnos_ataskaita_2011_I_ketv

final_Duju_rinkos_stebesesnos_ataskaita_2011_I_ketv Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija GAMTINIŲ DUJŲ RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2011 M. I KETV. Vilnius, 2011 2 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Algirdo g. 27, LT-03219

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Ligita Valalytė /Užimtumo tarnybos direktorė 2018/10/25 Darbo rinkos tendencijos 2018 m. sausio 1 d. registruota 152481 darbo neturinčių Nuo 2010 m. kylanti Lietuvos ekonomika 2017 m. skatino darbo jėgos

Detaliau

Euro zona EY euro zonos prognozė 2014 m. gruodis Lietuva

Euro zona EY euro zonos prognozė 2014 m. gruodis Lietuva Euro zona EY euro zonos prognozė 214 m. gruodis Lietuva Lietuvos perspektyvos Stiprėjančios Baltijos šalių pozicijos euro zonoje skatina Lietuvos BVP augimą Suomija Estija Latvija Lietuva Airija Olandija

Detaliau

Lietuvos makroekonomikos apžvalga Nr m. rugsėjis

Lietuvos makroekonomikos apžvalga Nr m. rugsėjis Lietuvos makroekonomikos apžvalga Nr. 65 2017 rugsėjis Apie SEB banką Pirmaujančios Šiaurės šalių finansinių paslaugų grupės SEB narys SEB bankas yra didžiausias komercinis bankas Lietuvoje. Būdamas ilgalaikių

Detaliau

3 VSAFAS projekto priedai

3 VSAFAS projekto priedai 2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansinės būklės ataskaitos forma) Partizanų 46, Kaunas Įm

Detaliau

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Ekonomikos augimas - esminė skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo prielaida Tvariai auganti ekonomika Struktūrinės reformos Tvarūs

Detaliau

Bankų veiklos apžvalga 2016 m. ISSN (ONLINE)

Bankų veiklos apžvalga 2016 m. ISSN (ONLINE) 11-7 12-1 12-7 13-7 14-1 14-7 Bankų veiklos apžvalga 16 m. ISSN 2335-8319 (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Lietuvos bankas, 17 Gedimino pr.

Detaliau

Linas Agro Group Presentation

Linas Agro Group Presentation AB LINAS AGRO GROUP VERTIKALIAI INTEGRUOTA ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRAMONĖS GRUPĖ Tomas Tumėnas, finansų direktorius VIETA MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS GRANDINĖJE Tarptautinė vertikaliai integruota įmonių grupė.

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2019 metų VMI prie FM Mokesčių informacijos departamentas 2018 m. Turinys Pagrindiniai GPMĮ pakeitimo tikslai. Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais

Detaliau

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv 2007 3 20 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių

Detaliau

Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr.

Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr. Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr. Palyginamosioms sąnaudos pagal naują Aprašo projektą

Detaliau

Lea_LT_web.pdf

Lea_LT_web.pdf LIETUVOS EKONOMIKOS 11 11 LAPKRITIS ISSN 9-8358 (online) Turinys EKONOMIN S RAIDOS VERTINIMAS... 3 I. TARPTAUTIN APLINKA... 5 II. REALUSIS SEKTORIUS... 7 Visumin paklausa ir visumin pasi la... 7 Darbo

Detaliau

VISKAS, KĄ REIKIA ŽINOTI APIE PENSIJŲ KAUPIMĄ Nuo senatvės neapsisaugosi bet apsaugoti senatvę gali! Nuo 2019 metų startavo pensijų kaupimo pertvarka,

VISKAS, KĄ REIKIA ŽINOTI APIE PENSIJŲ KAUPIMĄ Nuo senatvės neapsisaugosi bet apsaugoti senatvę gali! Nuo 2019 metų startavo pensijų kaupimo pertvarka, VISKAS, KĄ REIKIA ŽINOTI APIE PENSIJŲ KAUPIMĄ Nuo senatvės neapsisaugosi bet apsaugoti senatvę gali! Nuo 2019 metų startavo pensijų kaupimo pertvarka, kurios esmę nusako du pagrindiniai pakeitimai. Pirma,

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA UAB Investicijų ir verslo garantijos valdybos 2015-03-27 sprendimu (posėdžio protokolas Nr.14) PAPILDOMOS SĄLYGOS, KURIOS TAIKOMOS TEIKIANT PASKOLAS SU UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS

Detaliau

BUHALTERINĖ APSKAITA Dr. Stasys Peldžius 7 paskaita

BUHALTERINĖ APSKAITA Dr. Stasys Peldžius 7 paskaita BUHALTERINĖ APSKAITA Dr. Stasys Peldžius 7 paskaita TRUMPALAIKIO TURTO APSKAITA Fundamentinė apskaitos lygybė TURTAS = NUOSAVYBĖ + + Pajamos - Sąnaudos Ilgalaikis + trumpalaikis = Nuosavas + Įsipareigojimai

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FON

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FON LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL 2014 2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS STEBĖSENOS RODIKLIŲ

Detaliau

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/  m. vasario 21 d. - kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/ dėl Sutart

KOMISIJOS  REGLAMENTAS  (ES)  2019/  m.  vasario 21 d.  -  kuriuo  iš  dalies  keičiamas  Reglamentas  (ES)  Nr. 1408/ dėl  Sutart 2019 2 22 L 51 I/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/316 2019 m. vasario 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS

Detaliau

`

` 218 METŲ ENERGETIKOS IR GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO BEI NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIŲ APŽVALGA 2 TURINYS 1. PAGRINDINIAI ENERGETIKOS IR GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO BEI NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIŲ RODIKLIAI... 3

Detaliau

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 TURINYS 1. Informacija apie viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (toliau KMTP) veiklą

Detaliau

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2018 m., Vilnius Turinys 1. Santrauka... 1 2. Pagrindiniai 2016 m. ekonominiai ir energetiniai rodikliai... 2 3. Pirminės

Detaliau

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA 2010 Karolis Šerpytis CPO VEIKLOS REZULTATŲ IR FINANSINĖS NAUDOS VALSTYBEI VERTINIMO ATASKAITA Centrinė perkančioji organizacija 1 TURINYS Santrauka... 2 1. CPO veiklos rezultatų vertinimas... 3 1.1. Pirkimų

Detaliau

2006 m. gruodžio 31 d. finansinė atskaitomybė

2006 m. gruodžio 31 d. finansinė atskaitomybė AB,,VILNIAUS DEGTINĖ" Pagrindinių veiklos rodiklių ataskaita už 2018 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusį devynių mėnesių laikotarpį 2018 m. lapkričio 30 d. Vilnius Informacija apie Įmonę Įmonės pavadinimas Teisinė

Detaliau

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS SVEIKATINIMO, ŠVIETIMO, KULTŪROS IR UŽIMTUMO SKATINIMO

Detaliau

Suvestinė redakcija nuo Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr , i. k ANUTA Nauja redakcija nuo : Nr , 2

Suvestinė redakcija nuo Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr , i. k ANUTA Nauja redakcija nuo : Nr , 2 Suvestinė redakcija nuo 2010-06-30 Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 22-696, i. k. 104505ANUTA00000001 Nauja redakcija nuo 2010-06-30: Nr. 03-58, 2010-05-25, Žin. 2010, Nr. 63-3141 (2010-05-31), i.

Detaliau

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 215 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę priemonę I. Programa ir prioritetas arba priemonė, pagal kuriuos

Detaliau

LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis

LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

LMA008.dvi

LMA008.dvi 8 22 m. sausis Lietuvos makroekonomikos apzvalga pabaiga šalies ekonomikai ir politikai buvo palyginti ramus laikotarpis. Akademinėse ir viešose diskusijose aktualiausi buvo Lietuvos integracijos į Europos

Detaliau

Backup_of_MA_ _print_galutinis_4.cdr

Backup_of_MA_ _print_galutinis_4.cdr 2009 ĮMONIŲ ĮSIGIJIMŲ IR SUSILIEJIMŲ RINKA LIETUVOJE: tyrimo išvados Nepaisant sparčiai lėtėjančių ekonomikos augimo tempų, ekspertai prognozuoja, kad 2009 m. Baltijos šalių įmonių įsigijimų ir susiliejimų

Detaliau

Gyventoju pajamu apmokestinimo tvarka nuo

Gyventoju pajamu apmokestinimo tvarka nuo 1 Gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka nuo 2013 metų sausio 1 dienos Darbo santykiai Darbu otojas 15 proc. 6 proc. 3 proc. 0 proc*. Ne PVM objektas Darbd avys (Drau dėjas) A klasė 3 proc. 27,8 proc. +

Detaliau

LIETUVOS II IR III PAKOPOS PENSIJŲ FONDŲ BEI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ RINKOS APŽVALGA 2012 m. I ketvirtis 2012/I

LIETUVOS II IR III PAKOPOS PENSIJŲ FONDŲ BEI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ RINKOS APŽVALGA 2012 m. I ketvirtis 2012/I LIETUVOS II IR III PAKOPOS PENSIJŲ FONDŲ BEI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ RINKOS APŽVALGA 2012 m. I ketvirtis 2012/I Turinys I. BENDRI II PAKOPOS PF RINKOS DUOMENYS... 4 II. II PAKOPOS PF INVESTICINĖS

Detaliau

AR

AR Viešosios įstaigos Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos PALANGOS GINTARAS 2016 metų pirmo pusmečio aiškinamasis raštas 2016 m. liepos 29 d. I. BENDROJI DALIS Viešoji įstaiga Palangos vaikų reabilitacijos

Detaliau

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKOLINTŲ LĖŠŲ ĖMIMO INVESTICIJŲ PROJEKTAMS FINANSUOTI

Detaliau

Microsoft PowerPoint _3Q_ _LT.pps

Microsoft PowerPoint _3Q_ _LT.pps Preliminarūs 28 m. 9 mėnesių AB Invalda grupės rezultatai Vilnius, 28-11-28 Turinys Apie AB Invalda Įmonių grupė Svarbūs įvykiai Finansiniai rezultatai Informacija apie akcijas Akcininkų struktūra Prekyba

Detaliau

COM(2018)37/F1 - LT

COM(2018)37/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 01 18 COM(2018) 37 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Pirmoji pažangos ataskaita dėl neveiksnių

Detaliau

UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 I ketvirtis

UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 I ketvirtis UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 I ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

Microsoft Word - Biokuro ataskaita 2018 m IV ketv

Microsoft Word - Biokuro ataskaita 2018 m IV ketv BIOKURO RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 M. IV KETV. Vilnius, 2019 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370 5 213 5270 El.

Detaliau

Baltijos šali ekonomikos perspektyvos Koki krypt pasirinksime dabar? Jekaterina Rojaka DNB grup s vyr. ekonomist Baltijos šalims 2013 m. lapkri io 28

Baltijos šali ekonomikos perspektyvos Koki krypt pasirinksime dabar? Jekaterina Rojaka DNB grup s vyr. ekonomist Baltijos šalims 2013 m. lapkri io 28 Baltijos šali ekonomikos perspektyvos Koki krypt pasirinksime dabar? Jekaterina Rojaka DNB grup s vyr. ekonomist Baltijos šalims 2013 m. lapkri io 28 d. Prieškrizinio lygio nepasiek vidaus rink orientuoti

Detaliau

Kaunas

Kaunas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2006 METŲ 2005 TURINYS 1. IŠVADOS, SIŪLYMAI IR AUDITO ATLIKIMO PRINCIPAI... 3 2. VALSTYBĖS PAJAMŲ IR ASIGNAVIMŲ SKOLOS VALSTYBĖS

Detaliau

AR

AR Viešosios įstaigos Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos PALANGOS GINTARAS 2016 metų trečio ketvirčio aiškinamasis raštas 2016 m. spalio 25 d. I. BENDROJI DALIS Viešoji įstaiga Palangos vaikų reabilitacijos

Detaliau

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016 VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016 1 REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS 1. Savivaldybės strateginio tikslo/strateginių

Detaliau

2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansi

2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansi 2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansinės būklės ataskaitos forma) NAUJOSIOS AKMENĖS RAMUČIŲ

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Invaldos LT pristatymas birzoje

Microsoft PowerPoint - Invaldos LT pristatymas birzoje AB Invalda LT raida orientuota į vertės kūrimą 2014 m. birželio 3 d. Listinguojamų bendrovių vadovų susitikimas su investuotojais Klausimai, į kuriuos atsakysime šioje prezentacijoje 1. Kas yra Invalda

Detaliau

Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnyba 2017 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS Parengta pagal viešojo sektoriaus

Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnyba 2017 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS Parengta pagal viešojo sektoriaus Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnyba 207 M GRUODŽIO 3 D PASIBAIGUSIŲ METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS Parengta pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus FINANSINĖS

Detaliau

AB „Klaipėdos nafta“ rebrand

AB „Klaipėdos nafta“ rebrand AB KLAIPĖDOS NAFTA NEAUDITUOTI FINANSINIAI REZULTATAI, 2019 M. 6 MĖN. 2019 liepos 31 d. 1 TURINYS Informacija apie Bendrovę Svarbiausi įvykiai Finansiniai rezultatai Investicijų apžvalga Kita informacija

Detaliau