Klasterių studija Darbą parengė: Asociacija Žinių ekonomikos forumas Rengiant studiją dalyvavo: Prof. Robertas Jucevičius Dr. Austė Kiškienė Dr. Edgar

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Klasterių studija Darbą parengė: Asociacija Žinių ekonomikos forumas Rengiant studiją dalyvavo: Prof. Robertas Jucevičius Dr. Austė Kiškienė Dr. Edgar"

Transkriptas

1 Klasterių studija Darbą parengė: Asociacija Žinių ekonomikos forumas Rengiant studiją dalyvavo: Prof. Robertas Jucevičius Dr. Austė Kiškienė Dr. Edgaras Leichteris Giedrė Stumbrytė 2012 m., Vilnius

2 1 Turinys Lentelių sąrašas... 3 Paveikslėlių sąrašas... 3 Įvadas Klasterių koncepcija ir bendrieji bruožai Lietuvos inovacijų politikos įtaka klasterizacijos procesams Klasterių teisinės aplinkos analizė Strateginiai teisės aktai Teisės aktai, darantys įtaką strategijai Gretutinių sričių teisės aktai Klasterių teisinio reguliavimo Lietuvoje apibendrinimas Lietuvos klasterių ekosistemos apžvalga Klasterizacijos procesai užsienio šalyse Suomija Švedija Norvegija Latvija Estija Klasterizacijos procesai Lietuvoje Klasterizacijos procesai Lietuvos apdirbamojoje pramonėje Klasterizacijos procesai maisto produktų ir gėrimų pramonės sektoriuje Pieno pramonės subsektorius Mėsos pramonės subsektorius Grūdų perdirbimo pramonės subsektorius Gėrimų pramonės subsektorius Klasterizacijos procesai tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje Klasterizacijos procesai elektronikos pramonės sektoriuje Spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo subsektorius Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos subsektorius Klasterizacijos procesai medienos ir baldų pramonės sektoriuje Klasterizacijos procesai chemijos pramonės sektoriuje Biotechnologijų sektorius Klasterizacijos procesai metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriuje... 98

3 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos subsektorius Elektros įrangos gamyba Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba. Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba Klasterizacijos procesai Lietuvos paslaugų sektoriuje Klasterizacijos procesai paslaugų, keičiančios kliento materialinių gėrybių savybes, sektoriuje Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius Informacinės paslaugos Klasterių veiklos efektyvumo vertinimo metodologija Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) ir mokslo ir technologijų parkų vaidmuo skatinant klasterizacijos procesus Lietuvoje Klasterių žinomumo didinimas Pasiūlymai dėl Lietuvos klasterių vystymo PRIEDAS. KLASTERIŲ PLĖTROS SKATINIMO METŲ PRIEMONIŲ PLANAS PRIEDAS. KLASTERIŲ KOORDINATORIŲ APKLAUSOS ANKETA

4 3 Lentelių sąrašas Lentelė 1. Lietuvos klasteriniai dariniai (Šaltinis: 43 Lentelė 2. Maisto ir gėrimų pramonės šakos konkurencingumo vertinimas Lentelė 3. Tekstilės ir drabužių pramonės šakos konkurencingumo vertinimas Lentelė 4. Elektronikos pramonės šakos konkurencingumo vertinimas Lentelė 5. Medienos ir baldų pramonės šakos konkurencingumo vertinimas Lentelė 6. Chemijos pramonės šakos konkurencingumo vertinimas Lentelė 7. Metalų, mašinų ir įrenginių pramonės šakos konkurencingumo vertinimas Lentelė 8. Klasterių efektyvumo vertinimo rodikliai Paveikslėlių sąrašas Pav. 1. Porterio deimanto modelis (Šaltinis: Porter, 2000)... 7 Pav. 2. Klasterio modelis (Šaltinis: R. Jucevičius,2008)... 8 Pav. 3. Geografinis ir funkcinis klasterio aspektai (Šaltinis: Lublinski, 2002)... 9 Pav. 4. Klasterių ir bendrosios makroekonominės politikos ryšys (Porter 2000) Pav. 5. Lietuvos inovacijų politikos tikslai ir uždaviniai (Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas, VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai, 2011) Pav. 6. Inovacijų politikos prioritetai pagal lėšas, skirtas inovacijų sistemos trūkumams spręsti, mln. Lt (Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas, VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai, 2011) Pav. 7. Suomijos klasteriai pagal regionus (Šaltinis: 46 Pav. 8. Švedijos klasteriai pagal regionus (Šaltinis: 48 Pav. 9. Norvegijos prioritetiniai klasteriai (Šaltinis: The Norwegian Centres of Expertise, 2008) Pav. 10. Lietuvos pramonės sektorių sukuriama pridėtinė vertė apdirbamojoje pramonėje (proc.) (Šaltinis, Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 11. Lietuvos pramonės sektorių išlaidos MTEP apdirbamojoje pramonėje (proc.) (Šaltinis, Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 12. Lietuvos maisto pramonės sektoriaus parduotos produkcijos dalis (proc.) (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 13. Užimtųjų maisto pramonės sektoriuje dalis (proc.) (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 14. Maisto ir gėrimų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 ) Pav. 15. Maisto ir gėrimų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 16. Tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 17. Užimtųjų tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje dalis (proc.) (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 18. Tekstilės ir drabužių pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 ) Pav. 19. Tekstilės ir drabužių pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 20. Elektronikos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 21. Elektronikos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) m. pagal atskirus subsektorius (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 )... 75

5 4 Pav. 22. Elektronikos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) m. pagal atskirus subsektorius (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 23. Medienos ir baldų pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 24. Medienos ir baldų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 ) Pav. 25. Medienos ir baldų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 26. Chemijos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 27. Chemijos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 ) Pav. 28. Chemijos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) pagal atskirus sektorius m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 29. Metalo, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 30. Inovacijas diegusių įmonių dalis metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriuje (proc.) (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 31. Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 ) Pav. 32. Medienos ir baldų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 33. Paslaugų, keičiančių kliento materialinių gėrybių savybes, sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Lietuvos paslaugų sektoriuje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 34. Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Lietuvos paslaugų sektoriuje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Pav. 35. Informacinių paslaugų sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Lietuvos paslaugų sektoriuje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

6 5 Įvadas Šiuolaikiniame pasaulyje spartėjant globalizacijos procesams, vyksta reikšmingi ekonominiai pokyčiai, apimantys visą pasaulį, t.y. atsiranda nauji prekybos būdai, rinkose nyksta sienų reikšmė ir apribojimai, spartėja finansinių rinkų integracija, auga transnacionalinių kompanijų reikšmė, vyksta perėjimas prie žinių ekonomikos principų. Tačiau šalims integruojantis į globalią ekonomiką, didėja regioninė ir vietinė specializacija, kurią lemia įmonių tarpusavio bendradarbiavimas, siekiant didesnės naudos. Įmonių konkurencingumas vis labiau priklauso nuo žinių, įgytų iš kitų įmonių ar institucijų. Vis didėjantis inovacinių procesų kompleksiškumas, išlaidos ir rizika didina įmonių tinklų ir bendradarbiavimo vertę, siekiant sumažinti riziką ir sandorių išlaidas, paskatinti daugialypę partnerystę tarp įmonių. Įmonės, kaip klientai, tiekėjai ir subrangovai, keičiasi informacija ir viena iš kitos mokosi. Taip pat stiprėja sąveika tarp įmonių ir inovacijų procese dalyvaujančių kitų institucijų, pavyzdžiui, universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų, privačių ir valstybinių mokslinių tyrimų laboratorijų, konsultavimo ir techninių paslaugų teikėjų, reguliuojančių institucijų. Įvertinant šias aplinkybes, yra labai svarbu suvokti ekonomikos lokalizacijos reikšmę, kurios vienas iš raiškos būdų yra pramonės ar verslo klasteriai. Daugelyje šalių klasteriai skatina ekonomikos augimą ir užimtumą. Klasteriai pritraukia naujas technologijas, kvalifikuotus darbuotojus ir investicijas į mokslinius tyrimus. Vis svarbesne sėkmės sąlyga konkurencingumui tampa įmonių grupių bendradarbiavimas, kuris leidžia sumažinti išlaidas įsigyjant žinias ar technologijas, sukuria daugiau mokymosi galimybių, leidžia paskirstyti riziką ir mokslinių tyrimų bei taikomosios veiklos išlaidas ir skatina lankstumą, tai taip pat padeda sumažinti naujų produktų ar procesų įvedimo į rinką laiką. Šios studijos tikslas išanalizuoti esamą Lietuvos situaciją klasterizacijos atžvilgiu bei įvertinti ir nustatyti klasterių plėtros tendencijas. Šios studijos pagrindiniai uždaviniai yra šie: 1) Identifikuoti esamus Lietuvos klasterius ir Lietuvos įmonių bei mokslo ir studijų institucijų potencialą bei galimybes inicijuoti/kurti naujus klasterius; 2) Išanalizuoti klasterių veiklos aplinką (teisinę, politinę, sektorines ir kt.); 3) Identifikuoti Lietuvos klasterių veiklos aplinkos esminius bruožus; 4) Išanalizuoti užsienio šalių klasterizacijos tendencijas; 5) Suformuluoti pasiūlymus dėl tolimesnių klasterizacijos procesų Lietuvoje vystymo ir tobulinimo; 6) Parengti priemonių planą, apimantį klasterių plėtrą Lietuvoje skatinančias veiklas. Atliekant šią studiją buvo remiamasi iki tol atliktų Lietuvos klasterius nagrinėjančių studijų duomenimis (R. Jucevičius Klasterių vadovas (2009), R.Jucevičius Klasterių ABC, (2009), KTU Verslo strategijos institutas Lietuvos pramonės klasterių plėtros programinė studija (2003) ir pan.).

7 6 1. Klasterių koncepcija ir bendrieji bruožai Klasterių koncepcijoje pagrindinis dėmesys yra nukreiptas į aktorių, susietų produktų/paslaugų kūrimo ir gamybos vertės grandinėje, tarpusavio ryšius ir sąsajas. Klasteriai nuo kitų bendradarbiavimo formų ir tinklų skiriasi tuo, jog klasterio dalyvius sieja vertės grandinė. Klasterio koncepcija apima daugiau nei paprastus horizontalius tinklus, kuriuose įmonės, veikiančios toje pačioje rinkoje ir priklausančios tai pačiai pramonės grupei, bendradarbiauja tokiose srityse kaip MTTP, kolektyvinė rinkodara ar pirkimų politika. Klasteriai dažniausiai yra tarpsektoriniai (vertikalūs ir/ar horizontalūs) tinklai, sudaryti iš nevienodų ir viena kitą papildančių įmonių, kurios vertės grandinėje specializuojasi specifiniuose sprendimuose ir žinių bazėje (OECD, 1999). Klasterinės struktūros imtos nagrinėti jau devyniolikto amžiaus pabaigoje. Žymus anglų ekonomistas A. Marshallas savo veikale Ekonomikos principai (1890 m.) analizavo specializuotų pramonės šakų koncentraciją vienoje vietoje, šį reiškinį pavadinęs pramoniniais rajonais. Remiantis Marshalu, tarpusavyje susijusių ekonominių subjektų sistemoje atsiranda papildomumas, kuris daro įtaką gamybos būdų specializacijai. Dėl to, vieno ekonominio vieneto inovacinė veikla ir augimas gali daryti teigiamą įtaką kitoms sistemos dalims, o pramoniniai rajonai kai visuma turi veikti geriau nei atskiri vienetai (Marshall, 1890). Vėliau sekę klasterinių struktūrų tyrėjai (Isard, 1956, Becattini, 1970) išplėtė pramoninių rajonų sąvoką, akcentuodami į eksportą orientuotų pramonės šakų glaudžių ryšių su kitomis regiono pramonės šakomis, gamybos ir pristatymo išlaidų mažinimo, gebėjimo kurti naujoves bei tapti dominuojančiu žaidėju pasaulio rinkose svarbą klasterizacijos procesams (Stalgienė, 2010). Dvidešimt pirmo amžiaus pradžioje klasterių koncepcija imta tapatinti su žinių ekonomika. Pagrindinis argumentas buvo tas, jog žiniomis grįstos ekonomikos procesų varikliai technologinis know-how, inovacijos ir informacijos sklaida palankiausiai vystosi tada, kai tokia plėtra yra lokalizuota (Martin, Sunley, 2001). Vienas iš įtakingiausių ekonomistų, analizavusių lokalizacijos reikšmę ekonomikai M.Porteris teigė, jog šalies pirmaujančios eksporto įmonės yra ne pavienės sėkmės istorijos, tačiau priklauso sėkmingiausioms susijusių pramonės šakų konkurentų grupėms. Jis šias grupes pavadino klasteriais, t.y. pramonės šakų, susijusių įvairiais horizontaliais ir vertikaliais ryšiais, tinklais (Martin, Sunley, 2001). Anot Porterio, klasteriai tai tarpusavyje susijusių įmonių, specializuotų tiekėjų, paslaugų tiekėjų, susijusių pramonės šakų įmonių ir asocijuotų institucijų (pvz. universitetų, agentūrų, prekybos asociacijų) geografinė koncentracija, kurie tam tikroje srityje tiek tarpusavyje konkuruoja tiek ir bendradarbiauja (Porter,2000). Porteris teigė, kad skirtingai nei viena atskira pramonės šaka, klasteriai apima daugybę susijusių pramonės šakų ir kitų subjektų, svarbių konkurencijai. Klasteriai apima, pavyzdžiui, specializuotų žaliavų, tokių kaip komponentai, įrengimai ir paslaugos, specializuotos infrastruktūros teikėjus. Klasteriai taip pat dažnai suteikia papildomus priėjimus prie klientų, papildomų produktų gamintojų ar įmonių, susijusių per įgūdžius,

8 7 technologijas ar bendrus indėlius. Daugelis klasterių apima valstybines ir kitas institucijas (pvz., universitetus, mokslinius institutus, profesinio mokymo paslaugų teikėjus, agentūras, prekybos asociacijas), kurios teikia specializuotus mokymus, švietimo paslaugas, informaciją, mokslinių tyrimų paslaugas ir techninę paramą. Klasteryje taip pat gali būti ir užsienio įmonės, tačiau tik tuo atveju, jei jos nuolatos investuoja į reikšmingas vietines veiklas (Porter, 2000). Remiantis Porteriu, pramonės klasterių svarbą lemia konkurencingumo deimantas", kurį sudaro: Įmonės strategija, struktūra ir konkurencingumas (tiesioginė konkurencija verčia įmones didinti produktyvumą ir skatinti inovacijas); Paklausos sąlygos (klientų poreikiai verčia įmones didinti konkurencingumą per inovatyvius produktus, aukštą kokybę ir pan.); Susijusios ir viena kitą palaikančios pramonės šakos (pramonės šakų vartotojų ir tiekėjų erdvinis artumas palengvina informacijos sklaidą bei skatina nuolatinį keitimąsi inovacijomis ir idėjomis); Lemiantys veiksniai (tokie veiksniai kaip kvalifikuota darbo jėga, infrastruktūra ir kapitalas apima dideles nuolatines investicijas, tokiu būdu sukuriant konkurencinį pranašumą, kadangi šiuos veiksnius yra sunku kopijuoti). Labiau išvystyta ir intensyvesnė šių keturių faktorių sąveika lemia didesnį įmonių produktyvumą ir konkurencingumą. Porteris teigė, kad konkurencingumo deimanto sąveikų intensyvumas auga, jei klasterio įmonės yra "geografiškai lokalizuotos" (Porter, 2000). Pav. 1. Porterio deimanto modelis (Šaltinis: Porter, 2000) Kiti ekonomistai, tokie kaip Roelandt ir den Hertog (1999) klasterius apibrėžia kaip stipriai tarpusavyje priklausomų įmonių (įskaitant ir specializuotus tiekėjus), susijusių per vertės kūrimo grandinę, produkcijos tinklus, neišryškinant privalomo erdvinės lokalizacijos elemento.

9 8 Kitas klasterių ribų apibrėžimo kraštutinumas yra klasterio termino naudojimas, siekiant apibrėžti susijusių pramonės šakų įmonių grupę tam tikroje smarkiai erdvėje apribotoje vietoje, pvz. Soho filmų ir žiniasklaidos klasteris Londone (Martin, Sunley, 2001). Lietuvos klasterių ekspertas prof. R.Jucevičius (2008), klasterius apibrėžia siaurąja ir plačiąją prasme. Klasteris siaurąja prasme yra ekonominė aglomeracija, kurią sudaro įmonės, veikiančios viena su kita susijusiose ir vieną kitą palaikančiose veiklos srityse (t. y. besispecializuojančios konkrečiame produkto vertės grandinės etape ir gaunančios naudą iš bendradarbiavimo su tiekėjais bei klientais). Tačiau plačiąja prasme klasteris yra regiono/sektoriaus socialinė gamybos ir inovacijų sistema, pasižyminti didele koncentracija veikėjų su skirtingomis kompetencijomis (t. y. įmonių, universitetų, aukštųjų mokyklų, mokymo organizacijų, savivaldos struktūrų, finansinių institucijų ir kt.), kurių glaudūs tarpusavio ryšiai ne tik garantuoja ekonominį veiklos efektyvumą, bet ir skatina dalinimąsi žiniomis, technologijų perkėlimą ir naujų produktų kūrimą (Jucevičius, 2008). Prof. R. Jucevičius pateikia klasterio modelį (2 pav.), kuriame aiškiai matyti, kad klasterius dažnai suformuoja galutinį produktą gaminančios įmonės, tiekėjai, artimai susijusių paslaugų teikėjai, mokslo įstaigos, paramą teikiančios ir valdžios institucijos. Klasterių dalyviai (veikėjai) yra susiję bendromis technologijomis ir žiniomis. Pav. 2. Klasterio modelis (Šaltinis: R. Jucevičius,2008) Analizuojant klasterio ribas, aiškaus apibrėžimo mokslinėje teorinėje literatūroje nėra. Remiantis Porteriu klasterio ribos retai atitinka standartines pramonės klasifikavimo sistemas, kurios nesugeba užfiksuoti daug svarbių konkurencijos veikėjų, taip pat kaip ir sąsajų tarp pramonės šakų. Kadangi klasterio dalys dažnai priklauso įvairioms tradicinės pramonės šakų ar paslaugų kategorijoms, reikšmingi klasteriai gali būti neaiškūs ar net nepastebimi. Todėl, anot autoriaus, sklaidos jėga ir jos svarba produktyvumui ir inovacijoms nubrėžia svarbiausias ribas, o klasterio ribos turi apimti visas įmones, pramonės šakas ir institucijas susijusias tvirtais ryšiais, atmetant tas, tarp kurių ryšių nėra ar jie yra silpni (Porter, 2000).

10 9 Remiantis Porteriu, klasteriai gali būti įvairių dydžių, pločių, gylių, tarpusavio priklausomybės, išsivystymo lygių, gali kurtis aplink universitetus, ar iš viso neturėti jokių ryšių su mokslo institucijomis, gali būti sudaryti iš mažų ar vien tik iš didelių kompanijų, jungti tradicinės pramonės šakas ar būti aukštųjų technologijų klasteriu ir pan. Ne klasterio įmonė Koduotos žinios Žinių srautai Klasterio įmonė Neišreikštos žinios Įvairūs specializuoti tarpininkai Klasterio įmonės Specializuoti gebėjimai Standartiniai tarpininkai Klasterio įmonė Klasterio įmonė Nekvalifikuota darbo jėga Ne klasterio įmonė Ne klasterio įmonė Prekių/paslaugų srautai Darbo jėgos tinklai Geografinis apibrėžtumas Pav. 3. Geografinis ir funkcinis klasterio aspektai (Šaltinis: Lublinski, 2002) Akivaizdu, jog klasterių sąvoka yra apibūdinama labai plačiai ir bendrai, tačiau galima išskirti esminius klasterio bruožus: klasteris tai sudėtinga įvairių veikėjų organizacija, orientuota į kokybiškai naujų, unikalių ir konkurencingų galutinių produktų sukūrimą, paskleidimą ir realizavimą; klasteriui priklausančių veikėjų sąranka turi pasižymėti tiek veiklos tarpusavio papildomumu, tiek ir tuo, jog šia sąranka apima galutiniams produktams kurti, skleisti bei realizuoti reikalingas švietimo, mokymo, studijų bei ugdymo funkcijas, mokslinių tyrimų funkcijas, projektavimo, konstravimo, konsultavimo funkcijas, įvairaus profilio eksperimentinės ir masinės gamybinės bei paslaugų veiklos organizavimą, taip pat sukuriamos produkcijos masinio paskleidimą, realizavimą ir aptarnavimą; klasteriui priklausantys veikėjai gali pasižymėti ne tik veiklos profilio bei specializacijų įvairove, bet ir veiklos teisinių formų, nuosavybės santykių, taip pat valdymo ir organizavimo modelių įvairove; vadyba klasteryje gali pasižymėti tiek bendrų valdymo sprendimų parengimu, pagrindimu bei įgyvendinimu, tiek veiklos savireguliacija;

11 10 klasterio potencialas ar pagrindinė potencialo dalis gali pasižymėti teritorinės ar regioninės koncentracijos formų įvairove (beje, klasteris ar dalis klasterio gali veikti ir įvairiomis virtualių organizacijų formomis). Klasteriai gali būti skirtingų tipų. Rosenfeldas (1997), išskyrė tris klasterių tipus veikiantys klasteriai, kurie yra natūraliai susiformavę ir yra daugiau nei klasterio narių suma, latentiniai klasteriai, kurie turi galimybes, kurios dar nėra pilnai panaudojamos ir potencialūs klasteriai, kuriems yra sąlygos susiformuoti, tačiau yra per maža kritinė masė ir indėlis. Tačiau nustatyti potencialius klasterius remiantis šia klasifikacija yra problematiška, kadangi dauguma įmonių yra susijusios tarpusavyje horizontaliais bei vertikaliais ryšiais, todėl nustatyti potencialius klasterius yra sudėtinga. Lietuvos klasterių ekspertas prof. R.Jucevičius (2008), siūlo klasterius klasifikuoti taip: 1) mikroklasteriai arba horizontalūs tinklai. Tokius klasterius sudaro 5 15 mažų įmonių grupė, bendradarbiaujanti įvairiose veiklos ir iniciatyvų srityse. Tai gali būti ir bendras mokymasis, ir bendras marketingas ir bendras produkto kūrimas ir vystymas; 2) vertės grandinės. Tai klasikinio klasterio tipas, kuriame persipina įvairių sektorių įmonės konkrečiose vertės grandinėse. Tokiame klasteryje svarbiausia, jog būtų užtikrintas efektyvus įmonių dalyvavimas kiek galima pilnesnėje vertės kūrimo grandinėje ar jos svarbiausiuose etapuose; 3) tiekimo grandinės. Tai įmonių visuma, tiekianti komponentus, medžiagas ir kitus svarbius veiklai gaminius stambiam gamintojui ar jų grupei; 4) sektoriniai klasteriai. Tokie klasteriai tipiniu atveju charakterizuoja įmonių, gaminančių panašius dalykus, grupę. Tokiame klasteryje nebūtinai akcentuojama vertės kūrimo grandinė, tai daugiau kompetencijos tinklas; 5) geografiniai klasteriai. Tokie klasteriai yra skirstomi pagal geografinius parametrus - lokaliniai, regioniniai, nacionaliniai bei internacionaliniai klasteriai); 6) makroklasteriai (nacionaliniai). Taigi, galima teigti, jog nėra vieningo klasterių apibrėžimo bei klasifikavimo sistemos, tačiau galima išskirti pagrindinius bruožus, apibūdinančius klasterius. Klasteris tai tarpusavyje susijusių įmonių, tiekėjų, mokslo įstaigų, susijusių institucijų ir kitų veikėjų grupė, kuri bendradarbiauja tarpusavyje įvairiose ekonominės veiklos ir iniciatyvų srityse, siekiant padidinti ekonominį veiklos efektyvumą, dalinimąsi žiniomis, technologijų perkėlimą ir naujų produktų kūrimą. 2. Lietuvos inovacijų politikos įtaka klasterizacijos procesams Klasterių vystymasis sukuria prielaidas didinti produktyvumą vieną iš pagrindinių įmonių konkurencingumo šaltinių. Taigi klasterių kūrimas ir reformavimas tampa reikšmingu uždaviniu vyriausybėms, įmonėms bei kitoms organizacijoms, o klasterių kūrimo iniciatyvos nubrėžia naujas ekonominės politikos, kuri pažangiose

12 11 valstybėse remiasi makroekonomine stabilizacija, privatizacija ir rinkų liberalizacija, gaires (Navickas, Malkauskaitė, 2008). Daugelyje šalių šiuolaikinė ekonominė bei pramonės politika yra grindžiama klasterių koncepcija. Įgyvendinant tokią politiką valstybė formuoja bei įgyvendina priemones, skatinančias įmonių, priklausančių klasteriui, vidinės sąveikos stiprinimą ir strateginių ryšių klasterio išorinėje aplinkoje plėtojimą. Anot Porterio (2000), vyriausybės ekonominė politika, skatinanti klasterizacijos procesus, gali tapti veiksniu, integruojančiu skirtingas ekonominės veiklos sferas, kurias reguliuoja valdžios institucijos Pav. 4. Klasterių ir bendrosios makroekonominės politikos ryšys (Porter 2000) Klasterizacijos politika, kaip savarankiška ūkio politikos sritis, pradėjo intensyviai formuotis tik pastarąjį dešimtmetį, tačiau daugelis klasterizacijos politikos elementų atsispindi šalių inovacijų ir technologijų politikoje. Visos šalys, plėtojančios klasterizacijos politiką, ją naudoja kaip priemonę nacionaliniams konkurenciniams pranašumams stiprinti. Politika, skatinanti šalies (arba regiono) išskirtinių konkurencinių savybių plėtrą, remiasi būtent klasterių požiūriu. Klasterių politika pagrįsta bazine prielaida, kad šalies (regiono) gerovę lemia ne specifinių įmonių, bet produktyviais ryšiais susijusių įmonių grupių veikimas regione. Todėl pagrindinis klasterių politikos objektas yra ne pavienės įmonės, bet visos regiono industrinės sistemos, palaikančios tokius produktyvius veikėjų ryšius, sukūrimas. Tradicinė pramonės politika rėmėsi iš viršaus suformuotais politikos tikslais, kuriais buvo siekiama taisyti realias ar numanomas rinkos klaidas, o klasterių politika ekonomikos plėtrą traktuoja kaip kooperacinio pobūdžio procesą, kuriame svarbiau ne centralizuotai suformuluota plėtros strategija, bet horizontalia komunikacija grindžiamas įmonių, organizacijų, valdžios institucijų ir asocijuotųjų struktūrų sutarimas dėl bendrų veiklos tikslų. Tinkamai įgyvendinama klasterių politika leidžia ne tik patobulinti veikiančius rinkos mechanizmus (išvengiant jau minėtų rinkos klaidų), bet ir sumažinti valdžios klaidų tikimybę (palyginti su tradicine pramonės politika). Skatindamos klasterių plėtrą, valdžios institucijos dalį atsakomybės už regioninio konkurencingumo plėtrą perkelia patiems besiformuojančio klasterio veikėjams.

13 12 Valstybė tampa vienu iš svarbių veikėjų, padedančių koordinuoti regiono plėtros procesus (Jucevičius, 2009). Navickas ir Malkauskaitė (2008) siūlo išskirti du klasterių principu grindžiamos politikos aspektus bendrųjų klasterių formavimosi sąlygų sukūrimą bei konkrečių klasterių plėtros skatinimą. Pirmasis požiūris akcentuoja palankių sąlygų sritims (pvz., gamybai, verslui, technologijoms, inovacijoms), kurios potencialiai gali skatinti klasterių atsiradimą, sudarymu. Tačiau tai nesuponuoja klasterizacijos politikos, kaip savarankiškos srities, traktavimo. Antrasis požiūris pabrėžia selektyvumo principą. Klasterių principu grindžiama politika yra formuojama atsižvelgiant ne tik į bendrąsias sąlygas, bet ir į individualius kiekvieno regiono klasterio ypatumus (Navickas, Malkauskaitė, 2008). Lietuvos ekonominė politika skatina palankių sąlygų klasterių atsiradimui sudarymą, yra fiksuojama klasterizacijos svarba bei atskiros priemonės klasterizacijos procesams skatinti, tačiau klasterizacijos politika nėra vykdoma. LR Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta LR Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. I Šios strategijos pagrindu Kauno technologijos universitetas parengė mokslo tiriamąjį darbą Lietuvos pramonės klasterių plėtros programinę studiją, kurioje buvo identifikuoti 8 pramonės sektoriai, turintys potencialą klasteriams kurtis (mašinų ir prietaisų gamybos pramonė, medienos apdirbimo ir baldų pramonė, tekstilės ir aprangos pramonė, maisto ir gėrimų pramonė, chemijos pramonė, informacinių ir komunikacinių technologijų sektorius, biotechnologijų sektorius, lazerių ir jų komponentų sektorius). Taip pat buvo parengtas klasterių žemėlapis, kuriame buvo identifikuoti ekonominės veiklos koncentruoti židiniai regioniniu ir šakiniu aspektais. Tarp svarbiausių uždavinių, kuriuos yra numatyta įgyvendinti valstybės lygiu, siekiant strateginio pramonės plėtros tikslo, strategijoje numatyta parengti ir įgyvendinti investicijų pritraukimo į Lietuvos pramonę strategiją, skatinančią plyno lauko investicijas ir investicijas įtraukiant Lietuvos įmones į žinių ekonomikos branduolius (klasterius). Tačiau Investicijų skatinimo metų programoje, patvirtintoje LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1447, klasteriai nėra minimi. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta LR Vyriausybės 2002 metais. Strategija sudaryta laikotarpiui iki 2015 m., tuo tarpu klasterių strategiją buvo numatyta parengti per artimiausius penkerius metus: Lietuva turi mažai galimybių tapti naujų gaminių ar naujų technologijų kūrėja ir jų eksportuotoja, jos dalyvavimas naujausiuose gamybos srityse (ir perspektyvos tokios produkcijos eksportui) galimas tik įsitraukiant į gamybos klasterius. Tačiau šiuo metu klasterių strategija nėra parengta. Lietuvos inovacijų metų strategija, patvirtinta LR Vyriausybės 2010 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.163. Šioje strategijoje kaip viena iš Lietuvos inovacijų plėtros galimybių yra įvardinta verslo įmonių jungimasis į tarptautinius klasterius. Siekiant išnaudoti šią galimybę, strategijoje yra numatytas tikslas didinti Lietuvos integraciją į globalias rinkas, kurio bus siekiama skatinant verslo tinklaveiką ir prisijungimą prie tarptautinių inovacijų tinklų. Šiems uždaviniams įgyvendinti Lietuvos inovacijų metų strategijos įgyvendinimo metų priemonių plane, yra numatoma teikti finansavimą inovatyvių

14 13 verslo klasterių projektams įgyvendinti bei remti klasterių kompetencijos tinklo funkcionavimą. Šio plano pagrindu metų ES struktūrinės paramos laikotarpiui patvirtintos finansavimo schemos klasterių iniciatyvoms remti. Priemone Inoklaster LT siekiama paskatinti ir paspartinti Lietuvos pramonės šakų ir sektorių bendradarbiavimą didinant Lietuvos pramonės tarptautinį konkurencingumą. Priemonės Inoklaster LT+ tikslas sukurti reikiamą infrastruktūrą žinių ir technologijų sklaidai užtikrinti, kartu didinti tarptautinį konkurencingumą m. VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas kartu su VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos užsakymu parengė studiją Inovacijų skatinimo politikos vertinimas, kurios tikslas buvo įvertinti įgyvendinamos inovacijų politikos tinkamumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. Šioje studijoje buvo susisteminti Lietuvos inovacijų politikos tikslai ir uždaviniai (5 pav.). Pav. 5. Lietuvos inovacijų politikos tikslai ir uždaviniai (Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas, VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai, 2011) Šios studijos autoriai, įvertinę inovacijų politikos efektyvumą, teigia, jog dabartinė inovacijų politika yra orientuota į atskirų inovacijų sistemos elementų stiprinimą, ypatingai į mokslo ir studijų sistemos stiprinimą, įskaitant ir žmogiškuosius išteklius mokslo ir studijų institucijose, bei rinkos trūkumų šalinimą t.y. tiesioginę paramą verslo įmonėms. Tuo tarpu tinklaveikos ir bendradarbiavimo skatinimui bei aplinkos trūkumams spręsti yra skiriamas palyginti nedidelis dėmesys.

15 14 Pav. 6. Inovacijų politikos prioritetai pagal lėšas, skirtas inovacijų sistemos trūkumams spręsti, mln. Lt (Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas, VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai, 2011) Taigi, apibendrinant Lietuvos inovacijų politikos įtaką klasterizacijos procesams, galima teigti, kad nors ir yra skatinama tinklaveika ir bendradarbiavimas, kuriamos palankios sąlygos klasterių atsiradimui bei realizuojamos atskiros priemonės klasterizacijos procesams skatinti, tačiau tam nėra skiriamas pakankamas dėmesys bei prioritetas, o kaip klasterizacijos politika, kaip savarankiška Lietuvos ūkio politikos sritis nėra vykdoma. 3. Klasterių teisinės aplinkos analizė Lietuvos Respublikos teisinės aplinkos, susijusios su klasterių veikla, analizė atlikta remiantis žemiau pateiktomis analizės prielaidomis: Klasteris suprantamas kaip verslo ir viešųjų subjektų grupė, derinanti veiksmus ir/ar veikianti išvien žinių ir technologijų sklaidos procesuose, komercinant tokias žinias ar technologijas. Termino klasteris apibrėžimas yra pateiktas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 12 str. 2 d. 6 p. (Žin., 1999, Nr.: ), kuriame nurodyta, kad klasteriai tai geografinės tarpusavyje sujungtos tam tikros srities įmonių ir institucijų santalkos. Kai kuriuose poįstatyminiuose teisės aktuose susijusiuose su projektų finansavimu bandoma klasterio sąvoką apibrėžti konkrečiau. Lietuvos Respublikos teisės aktus susijusius su klasterių veikla, pagal jų tikslinę paskirtį, galima suskirstyti į šias grupes: 1. Strateginiai teisės aktai; 2. Teisės aktai, darantys įtaką strategijai; 3. Gretutinių sričių teisės aktai.

16 Strateginiai teisės aktai LR Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. I-1187 Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos (Žin., 2002, Nr ); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 163 Dėl Lietuvos inovacijų metų strategijos (Žin., 2010, Nr ); Mokslo ir studijų įstatymas (Žin., 2009, Nr ; Žin., 2009, Nr. 61; Žin., 2009, Nr. 101); Lietuvos Respublikos 2007 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 321 Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo (Žin., 2007, Nr ); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 788 Dėl Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo patvirtinimo (Žin., 2008, Nr ); 1. Valstybės ilgalaikė raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. I-1187(Žin., 2002, Nr.: ). Strategija numato šiuos siekius, susijusius su klasterių veikla: a) sukurti žiniomis pagrįstą ekonomiką (vykdant mokslinius tyrimus, skirtus šalies tvariajai plėtrai, dermei su Lietuvos ūkio poreikiais, skatinant mokslo ir verslo sąveiką ir užtikrinant spartesnę šalies pažangą); b) sukurti veiksmingą nacionalinę inovacijų sistemą, garantuojančią palankias sąlygas mokslo ir gamybos integracijai, naujų technologijų bei veiklos metodų kūrimui ir sklaidai; c) išplėtoti švietimo ir mokslo institucijų tinklą, stiprinti mokslinį potencialą; d) kurti mokslinių tyrimų užsakymo sistemą, plėsti taikomuosius mokslinius tyrimus, tyrimus, skirtus naujoms lanksčioms technologijoms kurti ir diegti, plėtoti taikomąją mokslinę veiklą; e) skatinti mokslinių tyrimų kokybę orientuojantis į Europos valstybių mokslinių tyrimų bendrąją erdvę; f) plėsti bendrus su kitomis šalimis projektus, mokslinius tyrimus vykdyti internacionaliniu pagrindu; g) plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą diegiant naujausius pasaulio mokslo laimėjimus, kuriant ir plečiant virtualiuosius mokslo ir inovacijų centrus, dalyvauti kuriant Europos mokslinių tyrimų strategiją (siekiant produktyvios žinių ekonomikos ir elektroninio verslo plėtros); h) mokslinių tyrimų finansavimą vykdyti konkurso būdu, finansuojant prioritetines mokslinių tyrimų programas, kitų programų finansavimą sieti su šalies mokslinės kompetencijos išsaugojimu. Strategijoje taip pat numatytas ekonomikos plėtros centrų verslo inkubatorių, mokslo ir technologijų parkų, pramonės zonų kūrimo skatinimas, informacinės infrastruktūros plėtojimas regionuose, mokslo ir mokymo įstaigų tinklo išplėtimas regionuose, regioną apibūdinančių rodiklių duomenų bazių kūrimas ir tobulinimas, universitetinių studijų regionuose skatinimas, modernių informacinių technologijų naudojimo gerinant verslo aplinką programa. Klasteriai konkrečiai nepaminėti. Pateikiama vizija, kad Lietuva bus veiksmingai integruotos Europos Sąjungos rinkos dalyvė, sėkmingai pritaikanti pažangiausią mokslo technologiją, besiremianti išplėtota intelektine kooperacija tiek ES viduje, tiek

17 16 už jos ribų. Mokslas ir švietimas ir toliau liks prioritetinė šalies plėtros sritis, bus įkurta darni, veiksminga ir visoms gyventojų kategorijoms prieinama švietimo sistema, sudaranti sąlygas Lietuvos gyventojams mokytis visą gyvenimą, įgyti visuomeninę ir dalykinę kompetenciją, puoselėjanti visuomenės bendruomeniškumą ir kultūrą, panaudojanti mokslo žinias subalansuotai krašto plėtrai, suteikianti didžiausią nacionalinio produkto prieaugį ir užtikrinanti optimalią valstybės raidą didėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Be to, bus sukurta smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) socialinė, ekonominė ir technologinė infrastruktūra, SVV plėtrai palanki teisinė ir institucinė aplinka, bendradarbiavimo su mokslo ir švietimo institucijomis sistema. Strategijoje akcentuojama, kad ekonominės emigracijos darys įtaką valstybės ekonominio, mokslinio technologinio potencialo plėtotei, nors kaip minėta klasteriai konkrečiai neįvardijami ir nereglamentuojami. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 163 Dėl Lietuvos inovacijų metų strategijos (Žin., 2010, Nr ). Lietuvos inovacijų metų strategija ilgalaikis strateginio planavimo dokumentas, nustatantis Lietuvos inovacijų srities viziją, tikslus, uždavinius ir siektinus rezultatus iki 2020 metų. Šios strategijos paskirtis sutelkti ir efektyviai valdyti valstybės išteklius kurti konkurencingą, naujausiomis technologijomis ir kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais grindžiamą žinių ekonomiką. Viena iš įvardintų strategijos galimybių yra tai, kad vykdant mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programas, per mokslo tyrimų institutų integraciją yra koncentruojamas mokslo potencialas, finansiniai ir moksliniai ištekliai, atnaujinama infrastruktūra, kuri veiks atviros prieigos principu (18.3. punktas). Tai iš esmės aktualu klasteriams. Konkrečios priemonės, susijusios su šios strategijos įgyvendinimu, atsakingais už vykdymą asmenimis ir siekiamais rezultatais, yra numatytos į Lietuvos inovacijų metų strategijos įgyvendinimo metų priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. spalio 10 d. įsakymu Dėl Lietuvos inovacijų metų strategijos įgyvendinimo metų priemonių plano (Žin., 2010, Nr ). 3. Mokslo ir studijų įstatymas (Žin., 2009, Nr ; Žin., 2009, Nr. 61; Žin., 2009, Nr. 101). Įstatymas nustato bendruosius mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesų teisinio reguliavimo ir mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo taisykles, kurios galioja ir yra aktualios klasteriams. 4. Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 321 Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo (Žin., 2007, Nr ). Patvirtina integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją, kurios įgyvendinimo laikotarpis yra metai.

18 17 Remiantis koncepcijos 2 punktu integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) (toliau vadinama slėniai) plėtra siekiama sukurti Lietuvoje tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius, paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus. Šios koncepcijos 3 punktas numato, kad slėniai plėtojami pagal atskiras jų plėtros programas, parengtas atsižvelgiant į šioje Koncepcijoje nustatytus tikslus, uždavinius, steigimo sąlygas ir patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Slėnių plėtra vykdoma panaudojant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, mokslo ir studijų institucijų, dalyvaujančių kuriant šiuos slėnius, kitų viešųjų juridinių asmenų, taip pat privačių asmenų, Europos Sąjungos (toliau vadinama ES) struktūrinės paramos ir tarptautinių mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtros programų metų lėšas ir visiems šiems asmenims bendradarbiaujant tarpusavyje. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 788 Dėl Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo patvirtinimo (Žin., 2008, Nr ); Šiuo teisės aktu sukurtas teisinis pagrindas konkrečiai finansinei paramai klasterių veiklai ir infrastruktūrai per LR Ūkio ministerijos ES struktūrinių fondų priemones VP2-1.4-ŪM-01-K PRIEMONĖ INOKLASTER LT ir VP2-1.4-ŪM-02-K PRIEMONĖ INOKLASTER LT Teisės aktai, darantys įtaką strategijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 166 Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros metų krypčių patvirtinimo (Žin., 2007, Nr ); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimas Nr Dėl Aukštųjų technologijų plėtros metų programos patvirtinimo (Žin., 2006, Nr ); įsigaliojo nuo ir galiojo iki ; negalioja nuo ); Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. sausio 4 d. įsakymas dėl Dėl Aukštųjų technologijų plėtros metų programos patvirtinimo (Žin., 2011, Nr ); pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimo Nr Dėl Aukštųjų technologijų plėtros metų programos patvirtinimo nuostatas; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. ISAK 2336 patvirtinta Dėl Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos patvirtinimo (Žin., 2008, Nr ); Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2009 m. birželio 8 d. įsakymas Nr Dėl VP2-1.4-ŪM- 01-K priemonės Inoklaster LT projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo (Žin., 2009, Nr ); Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Saulėtekis plėtros programos patvirtinimo ;

19 18 Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Santara plėtros programos patvirtinimo ; Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 786 Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programos patvirtinimo ; Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 1 d.. nutarimas Nr Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Nemunas plėtros programos patvirtinimo ; Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Santaka plėtros programos patvirtinimo. Konkrečios kompleksinės programos: Visi šie teisės aktai nustato mokslo ir verslo veiklos sritis, finansavimo prioritetus, taip pat projektinės veiklos kryptis, kuriomis gali pasinaudoti klasterių subjektai arba patys klasteriais ir kurios yra kitaip aktualios klasteriams. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2009 m. birželio 8 d. įsakymas Nr Dėl VP2-1.4-ŪM-01-K priemonės Inoklaster LT projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo (Žin., 2009, Nr ) yra vienintelė konkreti priemonė remianti klasterių veiklą. Jos tikslas yra pagerinti žinių ir technologijų sklaidos terpę, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Šios priemonės pagrindu yra finansiškai remiama klasterio koordinatoriaus veikla ir investicijos į klasterio infrastruktūrą Gretutinių sričių teisės aktai Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (Žin., 2004, Nr ). Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas (Žin., 1996, Nr ; Žin., 2003, Nr ). Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas (Žin., 1999, Nr.: ); Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Žin., 1999, Nr.: ; 2003, Nr.: ); Lietuvos Respublikos patentų įstatymas (Žin., 1994, Nr.: 8-120; Žin., 2011, Nr ); Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas (Žin., 2002, Nr.: ), nauja redakcija nuo 2013 m. birželio 1 d. (Žin., 2002, Nr ); Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr ; Žin., 2004, Nr ). Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (Žin., 1998, Nr ). 1. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (Žin., 2004, Nr ). Šis Įstatymas reglamentuoja viešųjų įstaigų (toliau - VšĮ) steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą.

20 19 Viešoji įstaiga tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Svarbu pabrėžti, kad VšĮ neleidžiama gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta įstatuose, todėl labai svarbu juose tiksliai apibrėžti jos veiklą. Jeigu viešosios įstaigos steigėjas ar bent vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, sprendimą dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima atitinkamai Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Šiame sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjui, bei valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininko ar dalininko, teises ir pareigas. Klasteriai iš esmės turėtų būti orientuoti į viešuosius verslo subjektų interesus, be to, kai kurios klasterio veiklos galėtų būti organizuojamos viešosios įstaigos forma. Šis įstatymas nustato formalius reikalavimus viešajai įstaigai. Svarbiausia, kad įstatuose būtų tinkamai ir išsamiai apibrėžta jos veikla, kad vėliau nekiltų problemų, susijusių su pelno naudojimu. Įstatymas leidžia daug diskrecijos įstaigos įstatuose. 2. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas (Žin., 1996, Nr ; Žin., 2003, Nr ). Įstatymas nustato koncesijos Lietuvos Respublikoje sampratą, koncesijos sutarties dalyką, koncesininkų atrankos ir koncesijų suteikimo tvarką, suteikiančiųjų institucijų bei koncesininkų įgaliojimus, teises ir pareigas, koncesijos sutarčių turinį, taip pat nustato su tuo susijusius santykius. Pagal koncesijos sutartis koncesininkams gali būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti valstybės, patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas, įskaitant turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, tai yra žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Pagal koncesijos sutartis gali būti suteiktos teisės naudotis kontinentiniu šelfu ir (ar) ekonomine zona Baltijos jūroje, į kuriuos valstybė turi išimtines teises, taip pat Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme nustatytais žemės gelmių ištekliais (įskaitant naudingąsias iškasenas), žemės gelmių ertmėmis ir kitais gamtos ištekliais. Koncesijos sutartyje gali būti nurodytas koncesininko įsipareigojimas sukurti naują turtą ar valdyti ir (ar) naudoti esamą turtą, nuosavybės, patikėjimo teise priklausantį koncesininkui. Tokio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei nuosavybės teisės į jį perdavimo suteikiančiajai institucijai arba valstybės ar savivaldybės kontroliuojamiems asmenims ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo sąlygas šalys nustato koncesijos sutartyje, atsižvelgdamos į koncesijos konkurso sąlygas. Koncesijos dažniausiai suteikiamos konkurso būdu ir tik išimtinais atvejais gali būti suteikiamos be konkurso.

21 20 Sudarydama koncesijos sutartį, suteikiančioji institucija veikia remdamasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais. Visos koncesijos sutarties sąlygos yra jos šalių derybų objektas, tačiau turi būti laikomasi koncesijų suteikimo reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo III skyriuje. Suteikiančioji institucija turi tokią pačią teisę susitarti dėl vėlesnių sudarytos koncesijos sutarties pakeitimų, nekeisdama esminių sudarytos sutarties sąlygų, jei tokie pakeitimai atitinka viešuosius interesus, kaip ir tardamasi dėl pradinių sutarties sąlygų. Užtikrindamas bet kokių savo prievolių įvykdymą, koncesininkas, gavęs suteikiančiosios institucijos sutikimą, turi teisę įkeisti savo turtines teises, kurias jis turi ar įgis ateityje pagal koncesijos sutartį, būsimas pajamas pagal koncesijos sutartį bei kitą savo turtą, taip pat užtikrinti savo prievolių įvykdymą kitais įstatymų numatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Bet kokie mokėjimai koncesininkui už paslaugas, teikiamas pagal koncesijos sutartį, ir jų atlikimo tvarka numatoma ar aptariama koncesijos sutartyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimais. Tais atvejais, kai koncesijos sutarties dalykas yra viešųjų paslaugų, už kurias yra ar gali būti renkama vietinė rinkliava pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą, teikimas, suteikiančioji institucija gali suteikti ar perleisti koncesininkui teisę rinkti tokias rinkliavas iš fizinių ir juridinių asmenų. Tokiu atveju suteikiančioji institucija turi užtikrinti, kad būtų priimti visi tokiai teisei įgyvendinti reikalingi kompetentingų savivaldybių institucijų sprendimai. Sudarant koncesijos sutartį šalys būtų pajėgios tinkamai nustatyti sutarties sąlygas. Įstatymas reglamentuoja daugiau procedūrinius koncesijos suteikimo klausimus, o pačią koncesijos sutartį komentuoja nurodydamas reikalavimus sutarties turiniui. Koncesijos sutartys yra aktualios klasteriams ir jų programų įgyvendinimui, nes tai gali būti efektyvi valstybės ar savivaldybės bendradarbiavimo forma su klasterio steigėjais ir programų vykdytojais. Remiantis Koncesijų įstatymo 3 straipsniu 2 ir 3 dalimis koncesija gali apimti santykius reikšmingus klasteriui, dėl leidimo suteikimo koncesininkui: vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra; teikti viešąsias paslaugas; valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą. 3. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas (Žin., 1999, Nr.: ). Kaip minėta tai yra vienintelis įstatyminio lygio teisės aktas, kuriame bandoma apibrėžti klasterius. Nors Investicijų įstatymo pagrindinė paskirtis yra nustatyti investavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms (1 str.), šis įstatymas apibrėžia Inovacijos sąvoką (2 str. 14) Inovacija - naujų technologijų, idėjų, metodų kūrimas ir komercinis pritaikymas

22 21 pateikiant rinkai naujus arba patobulintus produktus ir procesus, taip pat minėto įstatymo 12 str. 2 d. 5 ir 6 p. numato kad valstybė remia investicijas į inovacijas, žinių ekonomikos branduolius, tame tarpe tikėtinai ir į klasterius (geografines tarpusavyje sujungtas tam tikros srities įmonių ir institucijų santalkas). Šioms investicijoms yra taikomi Investicijų įstatymo 13 str. skatinimo būdai: - investuotojams teikiamos mokesčių lengvatos, kurias nustato atitinkami mokesčių įstatymai; - darbuotojų perkvalifikavimo išlaidos iš dalies ar visiškai padengiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; - Lietuvos ir užsienio kreditoriams, suteikusiems paskolas investicijų projektams įgyvendinti, teikiamos valstybės (savivaldybių) garantijos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; - paskolų, skirtų ūkio subjektams investicijų projektams įgyvendinti, grąžinimą bankams gali užtikrinti Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų arba draudimo įmonių teikiamos garantijos arba šių paskolų draudimas; - dėl ne mažesnių kaip 200 mln. litų ir atitinkančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus investicijų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos iki 2001 m. rugsėjo 1 d. sudarytos su strateginiais investuotojais investicijų sutartys vykdomos pagal jose nustatytas specialias investavimo ir verslo sąlygas; - dėl ne mažesnių kaip 5 mln. litų kapitalo investicijų ir investicijų, kai investuojama į įsteigimą ne mažiau kaip 20 išlaikomų ne mažiau kaip trejus metus darbo vietų, į kurių kiekvieną įdarbinto asmens atitinkamų metų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip Lietuvos statistikos departamento skelbiamas tų metų šalies ūkio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos; - investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos ar paslaugų sritį savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją; - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais valstybinė žemė investuotojui išnuomojama ne aukciono būdu; - infrastruktūra (iki investuotojui suteikto sklypo ribų) sutvarkoma valstybės (savivaldybės) lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Žin., 1999, Nr.: ; 2003, Nr.: ). Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo paskirtis (1 str.) yra nustatyti: autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises); atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises); duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises); autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą, taip pat sui generis teisių įgyvendinimą ir gynimą. Šis įstatymas (4 str.) numato platų ratą objektų kurie gali būti saugomi

23 22 jo normomis, neatlieka jokių išankstinių privalomų registravimo procedūrų, Autorių teisių objektai - originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. ir yra svarbūs inovacijų vystymui informacinės visuomenės procese. Įstatymo 15 str. reglamentuojamos išimtinės autorių teisės, suteikiamos autorių teisių turėtojams ir šių teisių perėmėjams, tarp jų: 1) teisė atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu (įskaitant atgaminimą elektroninėmis formomis); 2) teisė išleisti kūrinį; 3) teisė versti kūrinį; 4) teisė adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; 5) teisė platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant; 6) teisė viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; 7) teisė viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; 8) teisė transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). 5. Lietuvos Respublikos patentų įstatymas (Žin., 1994, Nr.: 8-120). Jis reglamentuoja išradimų apsaugą Lietuvos Respublikoje (1 str.). Įstatymas numato šiuos reikalavimus išradimų patentabilumui (4 str.): naujumas, išradimo lygis ir pramoninis pritaikomumas. Tačiau įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikoje patentinė apsauga nesuteikiama (4 str.) atradimams, mokslo teorijoms ir matematiniams metodams; gaminių išoriniams vaizdams; žaidimų, intelektinės arba ūkinės veiklos planams, taisyklėms ir būdams, taip pat kompiuterių programoms; informacijos teikimo būdams; natūralioje aplinkoje esantiems žmogaus kūno ar jo elementas, įskaitant geno seką ar jos dalis, bet kuriais jo formavimosi ir raidos etapais. Remiantis šio Įstatymo 10 str. Teisė į patentą priklauso išradėjui arba teisių perėmėjui, arba darbdaviui, jeigu išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimą sukūrė asmuo, atliekantis mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teisė gauti patentą nustatoma šioje sutartyje. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises gauti patentą, jeigu jie nėra susitarę kitaip.. Remiantis šio Įstatymo 11 str.: Darbuotojas, sukūręs tarnybinį išradimą, privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti darbdaviui. Iki patento paraiškos padavimo darbdavys ir darbuotojas negali atskleisti išradimo esmės tretiesiems asmenims. Jeigu darbdavys atsisako teisės į patentą arba per keturis mėnesius nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė į patentą pereina išradėjui.. 6. Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas (Žin., 2002, Nr.: ). Šis įstatymas (1 str.) reglamentuoja pramoninio dizaino (toliau - dizainas) teisinę apsaugą, registraciją ir naudojimą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos dizaino registro tvarkymą. Minėto įstatymo nuostatos gali būti taikomos apsaugoti informacinės visuomenės objektams kurie atitinka Dizaino įstatymo

24 23 reikalavimus (4 str. 2) Dizainas registruojamas ir saugomas šio Įstatymo nustatyta tvarka, jeigu jis yra naujas ir turi individualių savybių. 7. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr ; Žin., 2004, Nr ). Šis įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje. Jo pagrindu valstybinės žemė perduodama neatlygintinai ja naudotis (panauda). Valstybinė žemė gali būti perduota laikinai naudotis viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti. 8. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (Žin., 1998, Nr ). Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai. Įstatymo 13 straipsnyje yra reglamentuojama valstybės ir savivaldybių turto panauda. Šio straipsnio 1 dalis nurodo subjektus, kuriems šis turtas panaudos pagrindais gali būti perduodamas vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais ir tvarka: 1) viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybių institucija, arba viešosioms švietimo įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti, ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje; 2) socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims; 3) labdaros ir paramos fondams; 4) asociacijoms ir politinėms partijoms; 5) valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus; 6) kitiems subjektams, jei tai nustatyta įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse. Sprendimą dėl valstybės turto ar savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį atitinkamai priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija arba savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Valstybės ir savivaldybių turto panaudos aspektai aktualūs klasteriams, kadangi kai kurioms klasterio veikloms ir organizacijoms gali būti panaudos pagrindais perduotas valstybės ir savivaldybių turtas.

25 24 Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo 17 straipsnio 5 dalyje numatytas apribojimas perleisti valstybės ir savivaldybių turtą kitų subjektų nuosavybėn. Nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas negali būti perduodamas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susiejamas su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Esant šio įstatymo 19 straipsnyje numatytiems atvejams yra galimybė perduoti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kaip įnašą. Sprendimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima Vyriausybė. Sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima savivaldybės taryba Klasterių teisinio reguliavimo Lietuvoje apibendrinimas Šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktų, kurie tiesiogiai reguliuotų klasterių kūrimą ir jų veiklą, iš esmės nėra. Tokios sąvokos kaip klasteris ar klasterizacija teisės aktuose minimos tik labai fragmentiškai ir neretai yra klaidingai tapatinamos su slėnių, mokslo ir technologijų parkų ar technologijų platformų veikla. Paminėtini tik keletas Lietuvos Respublikos teisės aktų, kuriuose galima rasti užuominų į klasterius ir jų veiklos teisinius aspektus. Remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų 9.26 punktu, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija koordinuoja klasterių steigimąsi ir plėtrą. Šiuo metu Lietuvoje veikia Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos priemonė Inoklaster LT VP2-1.4-ŪM-01-K, kurios tikslas yra pagerinti žinių ir technologijų sklaidos terpę, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Šios priemonės pagrindu yra remiama klasterio koordinatoriaus veikla, susijusi su: tyrimų, kurių reikia klasteriui plėtoti, atlikimu; klasterio rinkodaros, skirtos naujiems klasterio nariams pritraukti, organizavimu; klasterio bendro naudojimo (atviros prieigos) infrastruktūros valdymas ar administravimu; mokymo programų, seminarų ir konferencijų rengimu siekiant skatinti klasterio narius keistis žiniomis, patirtimi ir įgūdžiais, stiprinti klasterio vidinius ir išorinius bendradarbiavimo ryšius. Termino klasteris apibrėžimai yra pateikti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 12 str. 2 d. 6 p. (Žin., 1999, Nr.: ), kuriame nurodyta, kad klasteriai tai geografinės tarpusavyje sujungtos tam tikros srities įmonių ir institucijų santalkos, bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2009 m. birželio 8 d. įsakyme Nr Dėl VP2-1.4-ŪM-01-K priemonės Inoklaster LT projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo (Žin., 2009, Nr ), kuriame nurodyta, jog klasteris tai ne mažesnė kaip 5 nepriklausomų privačių juridinių asmenų grupė, kurią sieja bendri ekonominiai interesai dalyvaujant konkretaus produkto (-ų) vertės kūrimo grandinėje. Klasteryje, siekiant jo ekonominių interesų, turi dalyvauti ir mokslinių tyrimų įstaigos arba aukštosios mokyklos, taip pat gali dalyvauti profesinio lavinimo mokyklos, asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys. Juridinių asmenų dalyvavimas klasteryje turi būti įformintas jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi.

26 25 Remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos tinklalapyje pateikiamu leidiniu Klasterių vadovas, klasteris tai geografiškai koncentruota susijusių ir viena kitą palaikančių įmonių, organizacijų ir institucijų grupė, veikianti konkrečioje veiklos srityje.1 Klasteriams yra būdinga tai, kad juose sutelktos įmonės konkuruoja tarpusavyje, bet tuo pačiu ir bendradarbiauja tose srityse, kuriose galimas bendrų veiksmų sinerginių efektų išlaisvinimas (pvz. bendri tyrimų-plėtros darbai). Taip pat iš pateiktų apibrėžimų akivaizdu, jog į klasterį gali patekti ne tik privatūs juridiniai asmenys, bet ir kitos institucijos bei organizacijos, tokios kaip mokslo centrai, tyrimų-plėtros institucijos, aukštosios mokyklos. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo Universiteto pateikiamoje informacijoje Klasteris tai mokslo grupė, mokslinius tyrimus vykdanti projekto pagrindu, integruojanti studijas ir mokslą, apjungianti kelių padalinių pajėgas. 2 Sprendžiant iš viešai pateiktos informacijos, minėtos aukštosios mokyklos mokslo grupėse, įvardytuose kaip klasteriai, privatūs juridiniai asmenys nedalyvauja. Taigi, šios mokslo grupės neatitinka Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 12 str. 2 d. 6 p. (Žin., 1999, Nr.: ) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2009 m. birželio 8 d. įsakyme Nr Dėl VP2-1.4-ŪM-01-K priemonės Inoklaster LT projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo (Žin., 2009, Nr ) numatytų klasterio apibrėžimų. Apibendrinant akcentuotinos trys didžiausios klasterių teisinės aplinkos problemos: 1) aiškaus teisinio klasterio apibrėžimo nebuvimas; Netikslus termino klasteriai vartojimas įvairiuose teisės aktuose ir šaltiniuose, mūsų vertinimu, yra žalingas, vien jau dėl to, kad poįstatyminiai aktai negali nustatyti teisinių kriterijų, keičiančių įstatyminį reguliavimą. Būtina svarstyti tikslesnį klasterio apibrėžimo nustatymas Lietuvos Respublikos įstatyminio lygio teisiniame reguliavime. 2) Klasterio (ne) atskyrimas nuo kitų jungtinių MTEP ir jos infrastruktūros darinių; Suformavus klasterių sampratą bus galima detaliai apibrėžti tokios veiklos teisinius pagrindus, ir klasterių vietą bei santykį su kitais jungtiniais MTEP plėtros ir MTEP infrastruktūros dariniais, ypač mokslo ir technologijų parkais, technologijų platformomis bei integruotais mokslo, studijų ir verslo centrais (slėniais). 3) teisinio reguliavimo padrikumas. Šiuo metu yra keliolika skirtingos teisinės galios teisės aktų reglamentuojančių klasterių strateginius, veiklos ir gretutinių sričių klausimus. Esami teisės aktai, nustatantys ir įgyvendinantys strateginius klausimus, nėra pagrįsti vieningais principais bei vieningais tikslais. Daugeliu atveju jie bando savo srities klausimus 1 JUCEVIČIUS, R. Klasterių vadovas, P. 7.< doc/klasteriu%20vadovas.pdf> 2 <

27 26 reguliuoti autonomiškai, neatsižvelgiant į kitus jau egzistuojančius (ankstesnius) teisės aktus. Siekiant klasterių stabilios veiklos ir plėtros, tokia situacija yra nepriimtina. 4. Lietuvos klasterių ekosistemos apžvalga Siekiant įvertinti esamą klasterizacijos ekosistemą Lietuvoje, buvo atlikta klasterių koordinatorių apklausa. Respondentų sąrašas buvo sudarytas remiantis identifikuotas Lietuvos klasteriais, kurie pateikė paraiškas gauti ES struktūrinių fondų paramą per priemonę Inoklaster LT Inoklaster LT+", bei kitais žinomais Lietuvos klasteriais. Iš viso buvo identifikuoti ir apklausti 46 klasterių koordinatoriai. Į klausimyną atsakė 12 klasterių koordinatorių. Dalis klasterių koordinatorių neatsakė į klausimyną motyvuodami tuo, jog klasteriai nėra gyvybingi. Apklausos klausimynas yra pateikiamas ataskaitos prieduose (priedas Nr. 2). Apklausa buvo atliekama naudojantis internetine apklausos sistema publika.lt 2013 m. sausio 7-16 dienomis. Lietuvoje šiuo metu yra identifikuojami 46 klasteriniai dariniai, dalis kurių tėra užuomazgos stadijoje ar tėra įmonių dariniai, kurių susibūrimą lėmė siekis pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Prie natūraliai susiformavusių per ilgametę tarpusavio bendradarbiavimo patirtį klasterių galima priskirti sekančius klasterinius darinius: Vilniaus kino klasteris, Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris, E - paslaugų klasteris, Fotoelektros technologijų klasteris, Modernių namų kūrimo klasteris MONAK2, Odontologijos inovacijų klasteris, ABBI klasteris, Plastikų ir naujų medžiagų klasteris, Sveikatingumo klasteris ivita, ELIT Cluster. Šių klasterinių darinių susiformavimo pagrindas ilgalaikis bendradarbiavimas tarpusavyje vystant naujus produktus ar paslaugas bei galimybė kartu užimti didesnę rinkos dalį, taip padidinant bendrą klasterio įmonių konkurencingumą. Atsižvelgiant į atliktos apklausos rezultatus, galima teigti, kad pagrindinės priežastys, lėmusias klasterinių struktūrų formavimąsi Lietuvoje yra bendrai kuriamas galutinis produktas ar paslauga, prie kurio kūrimo prisideda visos klasterio įmonės, siekis bendrai efektyviau konkuruoti globalioje rinkoje bei galimybė pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimo priemonėmis. Apklausos metu taip pat buvo įvardintos tokios klasterių susikūrimo priežastys kaip politinis lobizmas bei poreikis kurti bendrą infrastruktūrą. Analizuojant klasterius pagal ūkio sritis (lentelė Nr. 1), galima daryti išvadą, jog apdirbamosios pramonės sektoriuose daugiausiai klasterinių darinių kuriasi chemijos pramonės bei maisto ir gėrimų pramonės sektoriuose. Mažiausiai klasterių yra tekstilės bei medienos ir baldų pramonės sektoriuje. Paslaugų sektoriuje klasterinių darinių skaičius yra žymiai didesnis nei pramonės sektoriuose, ypač daug klasterinių struktūrų yra inicijuojama paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes (ypač sveikatinimo ir kultūrinių industrijų srityse) bei informacinių paslaugų sektoriuje. Tokią situaciją galėjo lemti ir ES struktūrinių fondų paramos per priemonę Inoklaster LT Inoklaster LT+" sąlygos, kai yra skatinami klasteriai, veikiantys aukštųjų ar vidutiniškai aukštų technologijų srityse.

28 27 Veiklos sritis Pavadinimas Koordinatorius Klasterio nariai Klasterio veikla Maisto ir gėrimų pramonės sektorius Išvestinių maisto ir UAB "Silmasta" Nėra duomenų Klasterio veikla - inovatyvios grūdų chemijos produktų klasteris perdirbimo technologijos ir aukštos pridėtinės vertės maisto ir chemijos produktai. Klasterio narių veikla apima visą grūdinių kultūrų perdirbimo grandinę - grūdinių kultūrų augintoją, saugotoją/sandėliuotoją, perdirbėją, gamintojus, rinkodaros specialistą, prekybininką. Klasterio nariai planuoja kurti inovatyvius grūdinių kultūrų perdirbimo metodus, paremtus biotechnologijomis bei nanotechnologijomis ir vėliau diegti į gamybą. Tikimasi, kad nauji gamybos metodai pagerins produktų kokybę, sumažins energijos sąnaudas, minimalizuos gamybos atliekas, neturės neigiamo poveikio aplinkai. Maisto ir gėrimų pramonės sektorius Šiaurės ir Vakarų Lietuvos maisto ir gėrimų pramonės sektoriaus įmonių klasteris UAB Nepriklausoma tyrimų laboratorija Nėra duomenų Klasterio veikla - padidinti pieno ir kitų maisto produktų kokybinius parametrus, sukurti naujas produktų grupes bei prailginti esamų gaminių realizavimo terminą, taip sudarant galimybes jų eksportui į santykinai tolimas eksporto rinkas. Maisto ir gėrimų pramonės sektorius ABBI klasteris Asociacija Baltijos gėrimų pramonės aljansas UAB Birštono mineraliniai vandenys ir Ko" AB Stumbras" Klasterio tikslas - bendro gėrimų pramonės konkurencingumo didinimas, suvienijant Lietuvos gėrimų pramonės gamintojus ir vertės grandinės narius UAB Italiana Lt UAB Boslita ir Ko" UAB Mineraliniai vandenys" AB Warta Glass Panevėžys" UAB Tromina"

29 28 UAB Ekstara" Pakuočių tvarkytojų asociacija KTU Maisto ir gėrimų pramonės sektorius Maisto (vaisių ir UAB "Paslaugos daržovių) klasteris žemdirbiams" Nėra duomenų Klasterio tikslas - įdiegti naujas technologijas vaisių ir daržovių perdirbimo srityje, šitaip pagerinant produkcijos panaudojimo efektyvumą, paliekant kuo mažiau nesunaudotų atliekų. Elektronikos pramonės sektorius Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris VšĮ Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas" UAB Arginta UAB Eksma UAB Ekspla Klasterio veikla - naujų lazerinių įrenginių kūrimas ir gamyba. UAB Elas VšĮ Intechcentras UAB Optida UAB Optolita UAB Optonas UAB Progresyvūs verslo sprendimai Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras Elektronikos pramonės sektorius Fotoelektros technologijų klasteris VšĮ Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas UAB Šiaurės miestelis VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas MG AB PRECIZIKA VĮ Lietuvos tekstilės Klasterio veikla - ekonomiškai efektyvių ir aplinką tausojančių polikristalinio silicio, tinkamo saulės elementams, gamybos technologijos, plonasluoksnio silicio gamybos technologijų kūrimas ir technologinė plėtra, kristalinio silicio saulės elementų technologinė plėtra ir gamyba, medžiagų skirtų naujos

30 29 institutas VšĮ Mokslininkų sąjungos institutas Fizinių ir technologijos mokslų centro Chemijos institutas UAB Europarama UAB Baltic Solar Solutions UAB Baltic Solar Energy AB Anykščių kvarcas UAB Modernios E- Technologijos UAB Precizika metrology AB VITI AB Vilniaus vingio mechanika UAB Saulės energija UAB Telebaltikos importas ir eksportas UAB Altechna VGTU VU KTU kartos saulės elementams fundamentiniai ir taikomieji tyrimai, naujos kartos saulės elementų technologinė plėtra ir įgyvendinimas, koncentruotos šviesos saulės elementų taikomieji moksliniai tyrimai ir gamyba, fotoelektros modulių ir fotoelektros sistemų gamyba ir instaliavimas, fotolelektros sistemų valdymo elektronikos, skirtos FE energijos kaupimo sistemų ir (arba) elektros energijos perdavimui skirstomiesiems tinklams, vystymas ir gamyba, energiją taupančių ir ją generuojančių pastatų projektavimas ir statyba, saulės elementų taikymas tekstilės pramonėje, namų elektronikos ir kitose naujose srityse, fotoelektros sistemų ir jų komponentų logistika ir realizacija, pasyvaus namo sprendimai, energijos taupymo pastatuose koncepcijos ir sprendimai, zoliųgelių ir Aerogelių taikymų statybos pramonėje tyrimai, zolių-gelių ir Aerogelių tekstilės pramonėje taikymas, naujos kartos vaistus pernešančių dalelių nešėjų (polimerinių micelių) tyrimai. Elektronikos pramonės sektorius Saugios spaudos poligrafinis klasteris UAB Garsų pasaulis UAB Lodvila UAB Solveris UAB Optomeda VU Onkologijos Klasterio veikla produktų tobulinimas: 1) Paso su inovatyviomis apsaugos priemonėmis, 2) ID kortelės su dvigubu lustu bei inovatyviomis apsaugos priemonėmis.

31 30 institutas Medienos ir baldų pramonės sektorius Modernių namų kūrimo klasteris MONAK² VšĮ Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centras Alytaus krašto verslininkų asociacija UAB ELSIS TS Klasterio veikla - sukurti ir pastatyti konkurencingos kainos, sveiką, tausojantį energiją, ilgaamžį, ekologišką, draugišką aplinkai modernų namą. UAB Baltijos lyderystės ugdymo institutas AB Snaigė UAB Arpolis UAB Heliantos medis UAB Multivanas UAB Costum UAB Blue Bridge UAB INNO HOUSE KTU Chemijos pramonės sektorius Antrinių žaliavų perdirbimo technologijos gamybos ir MTTP vystymo klasteris UAB "Užvadas" UAB Ugira UAB Bendida UAB Ekoverslas Griškabūdžio ŽŪB Demontuotojų asociacija Klasterio veikla - aukštųjų technologijų alternatyvaus kuro bei kitų produktų gamyba iš šalutinių produktų, antrinių žaliavų bei menką perdirbamąją vertę turinčių atliekų kūrimas, atliekų susidarymo prevencija. ASU

32 31 Chemijos pramonės sektorius Naujos organinių junginių technologijos klasteris UAB "Tikslioji sintezė" Nėra duomenų Klasteris vienija chemijos pramonės, biotechnologijų, elektroninės pramonės įmones, kurių veikla paremta organinių medžiagų naudojimu. Klasterio paskirtis - sukurti šiuolaikinę bazę naujų organinių junginių gavimo bei gryninimo technologijoms kurti. Chemijos pramonės sektorius Plastikų ir naujų VšĮ medžiagų klasteris Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas UAB "Amber infra" Klasterio tikslas - kurti naujus produktus, paremtus naujausiais UAB "Biocentras" pasiekimais pramoninės biotechnologijos ir medžiagų Lietuvos - Vengrijos chemijos srityse, t.y. vystyti naujus įmonė UAB "Brača fermentus skirtus biopolimerų Sport" sintezei, atlikti plastikų ekstruzijos, liejimo, tempimo ir kitus bandymus, UAB "Modernios E - Technologijos" UAB "Putokšnis" UAB "Superion Baltic" kurti naujus nanodalelių ir polimerų mišinius antrininių plastikų gamybai, tirti plastiko panaudojimo maisto taroje galimybes. UAB "Via Solis" VU Chemijos pramonės sektorius Biomedicinos tyrimų klasteris UAB "Ave vita" medicinos centras Nėra duomenų Klasterio veikla - sukurti naujus tyrimų metodus, inovatyvius gydymo metodus bei farmacijos produktus. Chemijos pramonės sektorius Fosfogipso perdirbimo tyrimų centras UAB "Balteva" Nėra duomenų Klasterio veikla - naujų statybinių medžiagų sukūrimas ir pritaikymas Lietuvos statybinių medžiagų gamybos bei statybinių konstrukcinių sprendimų kūrimo ir pritaikymo srityje. Chemijos pramonės sektorius Biokonversijos klasteris Lietuvos sliekų augintojų asociacija Nėra duomenų Klasterio tikslas - atliekų perdirbimas sukuriant naujus produktus bei pridėtinę vertę biokonversijos srityje

33 32 Chemijos pramonės sektorius Nacionalinis farmacijos sektoriaus klasteris UAB "STADA- Nizhpharm- Baltija" Nėra duomenų Klasterio tikslas - sukurti sistemines prielaidas klasterio narių ir visos farmacijos pramonės srities konkurencingumui bei verslo plėtrai ekonominės globalizacijos sąlygomis užtikrinti. Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektorius Klasteris GEOTERMIKA UAB "Geotyrimų centras" Nėra duomenų Klasteryje dalyvauja ITC, projektavimo, mašinų gamybos ir biotechnologijų bendrovės. Klasterio veikla - kurti ir rinkai siūlyti kompleksinius ir unikalius geosprendimų produktus ir paslaugas. Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektorius STOD klasteris UAB "Invictus Group" Nėra duomenų Klasterio veikla - kramtymo sistemų individualizuotų reabilitacijos įtaisų gamyba. Paslaugų, keičiančių kliento materialinių gėrybių savybes, sektorius Vėjo energetikos UAB skatinimo klasteris "EKSPONENTĖ" Nėra duomenų Klasterio veikla - siekti, jog vėjo energetika taptų pramonės šaka, kuri neštų ekonominę ir socialinę naudą ne tik verslo subjektams, bet ir gyventojams bei valstybei. Paslaugų, keičiančių kliento materialinių gėrybių savybes, sektorius IE-klasteris UAB "SENERGY UAB Kalvis group LT" UAB Didma UAB Finansinių konsultacijų centras Klasterio veikla - kurti energijos vartojimo efektyvumą didinančias inovacijas. UAB Prosfera Antimonopolinis Lietuvos piliečių sąjūdis (ALPIS) VŠĮ Projektų valdymo ir mokymo

34 33 centras Lietuvos energetikos institutas ASU Paslaugų, keičiančių kliento materialinių gėrybių savybes, sektorius ECO Industry Socio-Economic Cluster ECO Industry Socio-Economic Cluster Nėra duomenų Klasterio veikla - vystyti įkraunamų hibridinių bei vien elektra varomų, pagal neįgaliųjų poreikius pritaikytų automobilių kūrimo ir distribucijos rinką Lietuvoje, efektyviai integruotis tarptautinėse rinkose. Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius Vilniaus kino klasteris UAB "Vilniaus kino klasteris" UAB Artbox UAB Idee Fixe Vilnius UAB Dansu Klasterio veikla - skaitmeninių medijų (audiovizualinės) pramonės produktų kūrimas ir platinimas. UAB Cinepunk UAB Cineskopė UAB Cinevera UAB Hipė UAB Kino komanda UAB Cineeffects studio VšĮ Cinerama VGTU Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius Aukštos raiškos audiovizualinio turinio paslaugų klasteris VšĮ "Combo concert" Nėra duomenų Klasterio veikla - audiovizualinio turinio paslaugų plėtra.

35 34 Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius Kompleksinių UAB sprendimų "Tarptautinė sveikatinimui skubiosios (antiaging medicinos solutions) klasteris akademija" Lietuvos sveikatos mokslų universitetas IĮ Kardiologijos ir reabilitacijos klinika UAB Marių klinika UAB Entafarma Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacinių įstaigų asociacija G. Šakalytės IĮ UAB Pirmoji viltis UAB Privatus medicinos centras Kardivita Klasterio veiklos kurti naujus sveikatinimui skirtus sprendimus, įrodant juos moksliniais tyrimais, kompleksinių sveikatinimo programų rengimas. Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius Odontologijos inovacijų klasteris UAB "MED GRUPĖ" Implantologų asociacija UAB Vilniaus implantologijos centro klinika Klasterio veikla - odontologijos bei implantologijos produktų ir paslaugų kūrimas ir tiekimas. IĮ Senamiesčio stomatologijos klinika Valstybinis mokslinių tyrimų institutasinovatyvios medicinos centras UAB Vilniaus mokslo grupė VšĮ Praktinė odontologija Kitos odontologijos įmonės Paslaugų, Kamieninių ląstelių UAB "Kamieninių UAB Northway Klasterio veikla - tyrimai kamieninių

36 35 keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius ir regeneracinės medicinos inovacijų klasteris ląstelių tyrimų centras" medicinos centrai ląstelių bei regeneracinės medicinos srityje, medicinos paslaugų užsienio UAB Pašilaičių turistams teikimas, technologijų šeimos medicinos eksportas. centras UAB Lirema UAB Privatus medicinos centras Kardivita VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras UAB Biotechpharma UAB Biotechnologijų parkas UAB Biosantara Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius Gerovės klasteris "Darnus miestas" Asociacija Nėra duomenų Visuomenės gerovės centras "Darnus miestas" Klasterio veikla - gerovės sektoriaus paslaugų bei sprendimų vystymas. Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius Skaitmeninių VšĮ Socialinių kūrybinių industrijų mokslų kolegija klasteris "Mediapolis" Baltijos pažangių technologijų institutas VšĮ E2K VšĮ Filmų kopa VšĮ Kauno kino studija Klasterio veikla - skaitmeninių kūrybinių industrijų produktų kūrimas. Vystant Mediapolio klasterį, siekiama, kad Vilnius taptų Europos skaitmeninių kūrybinių industrijų centru, puoselėjančiu kūrybinę kultūrą ir pritraukiančiu tiesiogines užsienio investicijas į įvairias kūrybinių industrijų sritis. VšĮ Kultūros

37 36 inovaciniai projektai Lietuvos inovacijų ir technologijų institutas Asociacija Naujos kartos mokslo ir verslo klasteris UAB OSM Games VšĮ PRO S studija UAB Ultra Nominum UAB Uno Perfecto VšĮ Vilniaus dizaino kolegija Asociacija JCI Lietuva VU Algirdas Dvarionas Justas Jaskonis Vygaudas Juozaitis Kęstutis Meškys Povilas Oželis Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius Užupio kūrybinis klasteris Asociacija "Užupis creative cluster" UAB "Kantorius" UAB "Ikolta" UAB "Informacijos saugumo agentūra" UAB "IVEDUS" UAB "Infosistema" VšĮ "Bendruomenių santykių konsultantai" Klasterio veikla - mokomųjų socialinių simuliatorių kūrimas ir distribucija.

38 37 UAB "Draugas.lt" UAB "Media traffic" VšĮ "Vizualinių komunikacijų studija" UAB "Terra IT" UAB Artium Magister VšĮ Užupio meno inkubatorius Paddock magazine Ltd. VGTU MRUNI VšĮ Vilniaus kolegija Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius UAB "Solmina" Korektyvinės medicinos centras Vingio parkas Nėra duomenų Klasterio veikla - specializuotų poilsio paslaugų ir gydymo metodų tyrimai, sveikatą tausojančių priemonių kūrimas. Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius Sveikatingumo klasteris UAB "De Futuro" AB "Audimas" AB "Ortopedijos technika" UAB "Baltec CNC Technologies" UAB "Elinta" UAB "Amžių linija" UAB G Sportas Klasterio veikla - fizinio aktyvumo matavimo ir indikavimo kompleksinių produktų, produktų "komunikatorių" skirtų informacijos gavimui ir perdavimui bei komunikacijai su aplinka, reabilitacijos produktų su matavimo ir indikavimo galimybėmis, informacijos, reikalingos tiksliai diagnostikai atlikti, surinkimo ir kaupimo produktų, gydymosi proceso stebėjimo produktų kūrimas ir platinimas. Lietuvos sporto universitetas Paslaugų, Ekologinio dizaino Viešoji įstaiga Ekologiškos Klesterio veikla sprendimai ir

39 38 keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius ir technologijų klasteris (EDiT) Klasterio navigatorius statybos asociacija produktai, orientuoti į energetiškai efektyvių pastatų (EEP) statybos UAB Durisolis group sektorių UAB "Klemiškės prekyba" UAB "Baumit Lit" UAB PREMMIER UAB "ŽALI STOGAI" UAB "Sprendimų biuras" UAB MAIDINA V. Mikalausko statybos-remonto įmonė "RUSTIKA" IĮ "MERODA" Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius Inovatyvių mokymosi aplinkų klasteris Viešoji įstaiga "Baltijos ekspertų lyga" Nėra duomenų Klasterio veikla - plėtoti inovatyvių mokymosi aplinkų sprendimų technologijas. Informacinių paslaugų sektorius E-paslaugų klasteris UAB E-verslo klasteris UAB "Selteka" UAB "Baltpay" Klasterio veikla - E- paslaugų sistemų vystymas, atsiskaitymo sistema TAPSIS. UAB "Skaitos kompiuterių servisas" UAB "Ambernetas" UAB "Viena sąskaita" UAB "BMG Consulting" UAB "Pardavimo automatai"

40 39 KTU Informacinių paslaugų sektorius Banking Cluster LT UAB Banking cluster LT Nėra duomenų Klasterio veikla - bankinių inovatyvių IT produktų kūrimas ir esamų integracija siekiant sinergijos efekto. Informacinių paslaugų sektorius CLEAR DIGITAL WORLD klasteris UAB "Clear Digital World" Nėra duomenų Klasterio veikla - kurti naujas kūrinių ir skaitmeninių produktų apsaugos nuo neteisėto kopijavimo ir platinimo technologijas, kurti naujus skaitmeninių produktų prototipus, teikti naujas žinias ir gebėjimus IT ir skaitmeninių technologijų sektoriaus įmonėms ir šioje srityje dirbančioms mokslo įstaigoms. Informacinių paslaugų sektorius Vėjo energetikos ir jos integruotų oro erdvės stebėjimo, analizės ir prognozavimo sistemų vystymo klasteris UAB Stalita Nėra duomenų Klasterio veikla - vėjo energetikos ir jos integruotų oro erdvės stebėjimo, analizės ir prognozavimo sistemų vystymas. Informacinių paslaugų sektorius Intelektinių paslaugų klasteris VšĮ Socialinių mokslų kolegija Nėra duomenų Klasterio veikla - integruotos rizikos ir vertės valdymo sistemos sukūrimas ir realizacija. Informacinių paslaugų sektorius Multisektorinis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros klasteris UAB "Arbor Medical Corporation LT" Nėra duomenų Klasterio tikslas - sujungti IT ir biotechnologijų bei prietaisųįrengimų gamybos pramonės potencialą medicinos pažangai, surasti papildančių vienas kitą informacinių ir biotechnologijų, prietaisų-įrengimų gamybos inovatyvių sprendinių. Informacinių paslaugų Sumanių informacijos valdymo sistemų UAB "DocLogix" UAB Telesoftas UAB Estina Klasterio veikla - informacijos valdymui skirtos programinės įrangos (Applications) kūrimas ir jos

41 40 sektorius inovacijų klasteris UAB Target Works platinimas. UAB TLV Labs VšĮ Baltijos pažangių technologijų institutas VGTU Informacinių paslaugų sektorius Išmaniojo žalio miesto klasteris VšĮ "Smart & green city" UAB Informatikos ir Klasterio veikla - išmaniųjų miestų ryšių technologijų sprendimų kūrimas, populiarinimas ir centras diegimas. Tikslas plėtoti išmaniųjų miestų sprendimų technologijas ir UAB Technologinių vykdyti šių sprendimų rinkodarą. paslaugų sprendimai UAB Agilitus UAB CID Baltic UAB Blue Bridge UAB Baltic Orbis VGTU Informacinių paslaugų sektorius IT klasteris Asociacija Inovatyvių sprendimų integracijos centras UAB ATEA UAB Tetraneta UAB Sistemų integracijos sprendimai Klasterio veikla - IRT specializuoti sprendimai ir paslaugos finansų ir draudimo, telekomunikacijų, logistikos ir transporto srityse. UAB Amidus UAB Baltic Orbis UAB Inherent Simplicity Baltic VU

42 41 Informacinių paslaugų sektorius Klasteris "Smart IT VšĮ "SMART IT cluster" cluster" UAB Art21 UAB BENCO BALTIC ENGINEERING COMPANY UAB Audifina UAB Legisperitus Klasterio veikla - kompleksinės programinės įrangos žemės ūkio sektoriui sprendimai, kurių pagrindiniai sudedamieji komponentai yra operatyvinės verslo informacijos valdymas bei analizė, energijos išteklių valdymas bei kritinių taškų paieška ir finansinių procesų tvarkymas. UAB Vinlita UAB Simplit UAB Blue solutions UAB Biudžeto valdymo sistemos VGTU Informacinių paslaugų sektorius INFOBALT informacinių ir ryšių technologijų klasteris Asociacija "INFOBALT" UAB Duomenų centras UAB Informacinė raida Klasterio veikla - IRT specializuoti sprendimai ir paslaugos finansų ir draudimo, telekomunikacijų, logistikos ir transporto srityse. UAB Etronika UAB Metasite Business Solutions UAB Data House UAB 1ClickFactory VU Informacinių paslaugų sektorius Naujos Kartos Mokslo ir Verslo klasteris Asociacija Naujos kartos mokslo ir verslo klasteris VšĮ Socialinių mokslų kolegija Asociacija AVADA UAB Cursus UAB PrimeConsultants Lietuva Klasterio veikla - skatinti mokslo ir verslo sektorių partnerystę, diegti pažangiausius žinių vadybos metodus, kurti naujus intelektualinės veiklos produktus, konsoliduoti Lietuvos mokslo institucijų ir verslo įmonių, dirbančių žinių vadybos srityje, potencialą.

43 42 UAB EORO UAB Training Expert Group Lietuvos inovacijų ir technologijų institutas VšĮ Valakupių reabilitacijos centras UAB Arcus Novus" VšĮ Profat UAB Baltic Coaching Centre UAB Vevaldis UAB Mokslo vadybos centras UAB Druka UAB Balco LTD UAB IT Inovacijos UAB Akrisida VšĮ Alytaus kolegija VšĮ Vakarų Lietuvos verslo kolegija UAB Hexacon Baltija Informacinių paslaugų sektorius Nacionalinis programinės įrangos ir paslaugų klasteris Asociacija "Nacionalinis programinės įrangos ir paslaugų klasteris" UAB "Alna" UAB "Baltic Amadeus" UAB "No magic Europe" Klasterio veikla - Lietuvos programinės įrangos ir IT paslaugų sektoriaus konkurencingumo didinimas, eksporto skatinimas. UAB "B.G.M." UAB "Blue Bridge"

44 43 UAB "ImPro" UAB "Mit-Soft" UAB "Sintagma" UAB "S4ID" BĮ UAB "TEV" VšĮ "Visorių informacinių technologijų parkas" BĮ UAB "VTE" VšĮ "Europos technologinių platformų ir pramoninių klasterių nacionalinis biuras" VU KTU VGTU VU Matematikos ir informatikos institutas Informacinių paslaugų sektorius ELIT Cluster UAB "Telesoftas" UAB "Informacinių technologijų organizacija" Klasterio veikla - IRT specializuoti sprendimai ir paslaugos. UAB "Metasite business solutions" UAB "Agmis" Lentelė 1. Lietuvos klasteriniai dariniai (Šaltinis: Analizuojant klasterių koordinatorių kompetencijas galima daryti išvadą, jog klasterių koordinatoriai daugiausiai klasteryje atlieka klasterio veiklų administravimo, klasterių atstovavimo, vidinių ir išorinių ryšių plėtojimo veiklas, bei dažniausiai klasterio koordinatorius tiesiogiai dalyvauja klasterio vertės kūrimo grandinėje. Vertinant klasterių koordinatorių kompetencijas, galima teigti, jog labai mažai klasterių koordinatorių turi klasterių veiklų organizavimo patirties, kadangi dauguma klasterinių darinių yra susikūrę

45 44 labai nesenai. Remiantis anketos duomenimis daugiausiai patirties ir kompetencijų klasterių koordinatoriai turi inicijuojant ir valdant projektus bei atstovaujant interesus ir plėtojant išorinius bei vidinius ryšius. Išanalizavus Lietuvos klasterių valdymo struktūras, galima teigti, jog dauguma atvejų į klasterių valdymą yra įtrauktos visos klasterių įmonės, kurios dalyvauja visuotiniuose susirinkimuose, įmonių atstovai sudaro kolegialų valdymo organą Tarybą ar dalyvauja nuolatiniuose posėdžiuose. Analizuojant klasterių paraiškas pagal ES struktūrinių fondų paramos priemonę Inoklaster LT+" bei gautus anketos duomenis, matome, jog net 29 klasteriniai dariniai iš 46, t.y. daugiau nei pusę visų klasterių, identifikavo klasterių mokymo ir tyrimų centrų ir bendro naudojimo (atviros prieigos) MTTP infrastruktūros poreikį. Remiantis VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros duomenimis, finansavimas pagal priemonę Inoklaster LT+ infrastruktūros įsigijimui yra skirtas tik 9 klasteriams: Kompleksinių sprendimų sveikatinimui (antiaging solutions) klasteriui, Kamieninių lastelių ir regeneracinės medicinos inovacijų klasteriui, Užupio kūrybiniui klasteriui, Odontologijos inovacijų klasteriui, Vilniaus kino klasteriui, Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteriui, E-verslo klasteriui, Fotoelektros technologijų klasteriui ir modernių namų kūrimo klasteriui MONAK2. Iš apklausos rezultatų galima daryti išvadą, jog kiti klasteriai bendros infrastruktūros neturi. Tai rodo, jog nors klasteriai ir identifikuoja bendros infrastruktūros poreikį, tačiau jis yra greičiau lemiamas galimybe pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama, tačiau ne realiu klasterių poreikiu. Vertinant Lietuvos klasterių tarptautiškumą, galima teigti, kad apie puse klasterinių struktūrų dalyvauja įvairiose tarptautinėse veiklose. Daugiausiai tai yra dalyvavimas tarptautiniuose projektuose (Baltic Sea Region , EUREKA Eurostars, ES 7-osios bendrosios programos finansuojamuose projektuose ir pan.), kitose ES iniciatyvose kuriant žinių ir inovacijų erdvę, komercinis bendradarbiavimas su užsienio partneriais. Klasteriai, nedalyvaujantys tarptautinėse iniciatyvose pagrindines priežastis įvardijo tai, kad klasteriai yra nesenai susikūrę ir tarptautiškumo veiklas planuojama įgyvendinti ateityje. Analizuojant klasterių finansavimo šaltinius ir įvertinus anketos rezultatus, galima teigti, kad didžiąją klasterių veiklų finansavimo dalį sudaro išorinis finansavimas (ES struktūrinių fondų parama, tarptautinių fondų parama ir pan.). Net 91 proc. iš visų į anketą atsakiusių klasterių šis finansavimas sudaro nuo 31 iki 100 proc. visų finansavimo šaltinių. 83 proc. klasterių turi 1-3 bendrus pateiktus/finansuojamus ES struktūrinių fondų projektus ir 54 proc. klasterių turi bendrus pateiktus/finansuojamus tarptautinius (ne ES struktūrinių fondų) projektus. Tuo tarpu klasterio narių investicijos į klasterių veiklas 92 proc. klasterių sudaro ne daugiau nei 60 proc. Į anketą atsakiusių 30 proc. klasterių apyvarta padidėjo nuo 1 iki 10 proc., 54 proc. klasterių apyvarta padidėjo nuo proc., o 15 proc. klasterių apyvarta nepadidėjo. Eksporto apimtys nuo 1 iki 10 proc. padidėjo 50 proc. klasterių, nuo proc. 33 proc. klasterių, o 17 proc. klasterių eksporto apimtys nepadidėjo. Tai rodo, jog įmonių tarpusavio bendradarbiavimas klasteriniuose dariniuose didina įmonių konkurencingumą ir skatina augimą bei plėtrą tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose.

46 45 5. Klasterizacijos procesai užsienio šalyse Šios studijos dalies uždavinys apžvelgti užsienio šalių klasterizacijos procesus. Analizuojami pasirinkti penkių užsienio šalių (Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Latvijos ir Estijos) atvejai. Siekiant geriau suvokti aplinką, kurioje vyksta užsienio šalių klasterizacijos procesai, trumpai makrolygmeniu pristatoma kiekvienos pasirinktos šalies klasterizacijos politika. Vėliau pateikiama konkrečios šalies klasterių apžvalga. Reikia pabrėžti, kad ši analizė apima atskirų šalių klasterizacijos procesų pristatymą, tačiau neapima nuodugnesnės lyginamosios ar vadinamosios benchmarking analizės pagal skirtingus duomenų pjūvius, leidžiančius lyginti užsienio šalių klasterizacijos procesus globaliame konkurencingumo kontekste. Tokiai analizei atlikti reikėtų parengti specialią metodologiją, apimančią nuodugnesnę pasirinktų šalių klasterizacijos procesų analizę, leidžiančią įvertinti kontekstą bei funkciškai jas palyginti. Tokiai analizei atlikti reikėtų atskiros plačios apimties studijos, kuri nėra šio tyrimo objektas Suomija Suomijoje klasterių koncepcija yra suvokiama skirtingai nei Europoje. Šioje šalyje klasterių politika netraktuoja klasterių kaip įmonių geografinės koncentracijos, tačiau greičiau laiko juos tematiniais tinklais kurie nebūtinai turi būti fiziškai arti vienas kito, kaip tradiciniai regioniniai klasteriai. Pagrindinė to priežastis yra mažas gyventojų skaičius bei didelė pramonės geografinė sklaida. Iki 1990 m. Suomijos išsikeltas klasterių politikos tikslas buvo skatinti struktūrinius pokyčius, atnaujinti ir sukurti nacionalinėmis stiprybėmis grįstus gamybos veiksnius m. buvo inicijuojamos plačios mokslinių tyrimų programos. To pasėkoje buvo sukurta 10 nacionalinių mega klasterių (miškininkystės, IRT, energetikos technologijų ir kt.). Pagrindinis Suomijos pramonės politikos tikslas užtikrinti, kad pagrindinė veikla ir funkcijos vidaus ekonomikoje pasiliktų šalyje ir nebūtų perkeltos į kitas šalis. Politika skirta ne klasterių kūrimui, bet jų palaikymui per tinklus. Nuo 1996 m. Suomija įgyvendino kompetencijos centrų programą, paremtą klasterių politika. Iki to laiko politika buvo regioninė, kai kiekvienas regionas kūrė savo strategiją. Nuo 2007 m. Suomijoje imta orientuotis į bendradarbiavimo tinklus. Šiuo metu Suomijoje yra 13 teminių tinklų, kuriuose dalyvauja 22 šalies centrai. Jie skatina bendradarbiavimą ir gali būti laikomi klasteriais. Siekiant įgyvendinti tinklų politiką, kaip priemonė tam buvo sukurti SHOK strateginiai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai. SHOK yra nacionaliniu lygmeniu koordinuojami teminiai centrai, kurių pagrindas yra ilgalaikis bendradarbiavimas vykdant bendrus mokslinius tyrimus. Suomijos mokslo, technologijų ir politikos taryba nusprendė suformuoti minėtus centrus penkiose srityse: miškininkystės, metalo gaminių ir mechaninės inžinerijos, energetikos ir aplinkos, sveikatos ir gerovės, ir IRT pramonės ir paslaugų.

47 46 Strateginių mokslo, technologijų ir inovacijų centrų pagrindinis tikslas yra iš pagrindų atnaujinti pramonės klasterius ir kurti esmines inovacijas, kuriant ir taikant naujus bendradarbiavimo metodus ir sąveikas. Pagrindinė centrų veikla yra testavimo ir pilotavimo aplinkų ir ekosistemų sukūrimas. Strateginiuose centruose atliekant mokslinius tyrimus, glaudžiai bendradarbiauja įmonės ir mokslinių tyrimų grupės. Mokslinių tyrimų tikslas - patenkinti Suomijos pramonės ir visuomenės poreikius penkerių-dešimties metų laikotarpyje. OSKE programų kompetencijos centrai - regioninis, į verslą orientuotas tinklas. OSKE tikslas - didinti regioninę specializaciją ir stiprinti kompetencijos centrų bendradarbiavimą 13 nacionalinės svarbos sričių (gyvenimo verslo, skaitmeninio verslo, maisto, plėtros, energijos technologijų, Bio sveikatos, sveikatos ir gerovės, plačiajuostės kompiuterijos, turizmo ir valdymo patirties, jūrų, nanotechnologijų, miškininkystės, švarių technologijų ir pažangių mašinų). Kompetencijos centrus sudaro įmonių, mokslinių tyrimų ir viešojo sektoriaus atstovai, orientuoti į regiono stipriąsias puses ir specializaciją (iš apačios į viršų). Regioninius centrus nacionaliniu lygiu koordinuoja daugiasektoriniai komitetai (iš viršaus į apačią). HealtBIO sveikatos priežiūros klasteris Koneteknologiakeskus technologijų klasteris ICT Turku IT klasteris Farma - žemės ūkio technologijų klasteris Turku Touring turizmo klasteris Logisity logistikos klasteris Visuotinio kompiuterijos paplitimo klasteris Robotikos klasteris PrizzTech medžiagų technologijų klasteris Suomijos EduKlasteris švietimo paslaugų klasteris Foodwest maisto pramonės klasteris Merinova energetikos technologijų ir ekonomikos klasteris Micropolis mikroelektronikos klasteris Teknia Agrobiotechnology žemės ūkio technologijų klasteris GIGA telekomunikacijų klasteris DENSY energetikos technologijų klasteris Nordite telekomunikacijų klasteris NewPro plieno pramonės klasteris Sara statybos technologijų klasteris VAMOS logistikos ir transportavimo klasteris Turizmo ir vadybos patirties kompetencijų klasteris IMTEC plastikų pramonės klasteris Įterptųjų sistemų klasteris SimBio biotechnologijų klasteris Pav. 7. Suomijos klasteriai pagal regionus (Šaltinis: Kompetencijos centrai kiekvienam klasteriui turi parengtą programą, atsižvelgiant į įmonių ir kitų inovacijų sistemos veikėjų poreikius ir galimybes. Pagrindiniai partneriai yra įmonės, universitetai, taikomųjų mokslų universitetai, mokslinių tyrimų įstaigos, technologijų centrai ir įvairios finansavimo institucijos, pavyzdžiui, miestų, savivaldybių, regionų tarybos, užimtumo ir ekonominės plėtros centrai ir jų technologijų plėtros departamentai. Klasterių programa apibrėžia kompetencijos klasterių strateginio dėmesio sritis ir tikslus. Klasterių programų tikslai yra:

48 47 aukšto lygio inovacijų aplinkos regionuose kūrimas ir pasaulinio žinomumo skatinimas; verslo augimo, pagristo aukščiausio lygio kompetencija skatinimas; skatinimas SVĮ padidinti savo mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą; specialiųjų kompetencijų regionuose stiprinimas ir atnaujinimas; siekis efektyviai panaudoti švietimą ir žmogiškuosius išteklius. Suomijoje klasterių politikoje vyrauja sektorinis požiūris. Dėmesys skiriamas žinioms imliems pramonės, gamybos sektoriams, taip pat pramonės šakoms, kurios yra unikalios šalyje ir generuoja dideles pajamas, pavyzdžiui, miškininkystė. Tokia klasterizacijos politika Suomijoje įtakojo sparčius klasterizacijos procesus. Šiuo metu Suomijoje veikia apie 30 klasterių, iš kurių daugiausia yra susikoncentravę vakarų ir pietų Suomijos regionuose (žr. pav. 7) Švedija Švedijos geografiniai veiksniai bei ekonominės veiklos tankis lemia klasterių plėtros svarbą šioje šalyje. Švedijos ekonomikoje dominuoja keletas vidutinio dydžio regionų, kuriuose gyventojų tankumas nėra didelis. Didžioji dalis populiacijos ir ūkinės veiklos yra sukoncentruota pietinėje šalies dalyje. Švedijoje yra keletą lyderiaujančių klasterių transporto, statybos ir metalo pramonės srityse. Taip pat stiprūs klasteriai veikia informacinių technologijų, medienos pramonės, ir komunikacijų pramonės srityse.

49 48 Trariket - medžio technologijų klasteris Sweden Logistics logistikos klasteris Industriellt Distrikt Skaraborg automobilių pramonės klasteris Tracentrum Nassjo medžio technologijų klasteris Rock City muzikos klasteris Teknocenter technologijų klasteris Skarteknikcentrum- apdorojimo technologijų klasteris Brewhouse Innovation muzikos klasteris Innovatum- žiniasklaidos klasteris MedCoast Scandinavia biotechnologijų klasteris Medicon Valley Alliance- medicinos, biotechnologijų klasteris IUC Sydpoolen medžio technologijų klasteris Film i Vast- kino ir TV produktų klasteris Mobelriket Furniture Kingdom- baldų klasteris CHARMEC transportavimo technologijų klasteris CERC automobilių detalių gamybos klasteris PLUS plastikų pramonės klasteris Kalmar Bioscience biomokslų klasteris Automation Technology Cluster of West Sweden gamybos technologijų klasteris Halsoteknikalliansen sveikatos apsaugos klasteris Oresund Logistics logistikos klasteris Skanes Livsmedelsakademi maisto gamybos klasteris PUCK - plastikų pramonės klasteris Aluminiumriket aliuminio pramonės klasteris High Temperature Corrosion mechanikos inžinerijos klasteris Microwave Road elektronikos klasteris Innovation i Gransland maisto pramonės klasteris Telecom City telekomunikacijų klasteris Koksriket maisto pramonės klasteris Center of Visualization Gotebrg IT klasteris CLUSTER 55Ā - IT klasteris Polymercentrum i Ostbo- Vastbo AB polimerų klasteris Advantage Hardwood medžio technologijos Telematics Valley telematikos klasteris Soft Center Network Ronneby IT klasteris Tratartan medžio technologijų klasteris Livsmedel i Vast maisto pramonės klasteris Heavy Vehicles sunkiosios technikos klasteris GoteborgBIO biomedicinos klasteris Automotive Sweden automobilių pramonės klasteris Filmpool Nord kino ir TV produkcijos klasteris ProcessIT Iinnovation IT klasteris Acusticum muzikos klasteris Internet Bay - sveikatos apsauga, IT Packaging Mid Sweden pakavimo klasteris Processum popieriaus, žaliųjų technologijų, atsinaujinančios energetikos klasteris ywood medžio technologijų klasteris Future Position geografinių informacinių sistemų klasteris Livets Nya Verktyg sveikatos apsaugos klasteris IDEA Plant sistemų projektavimo klasteris CID sistemų projektavimo klasteris Swedish Maritime Forum transportavimo technologijų klasteris Subtopia pramogų klasteris NIMED medicinos technologijų klasteris BIOMIME biotechnologijų klasteris PSCI mokslo kompiuterijos klasteris S-SENCE chemijos klasteris BioMedley.com gyvybės mokslų klasteris SNAP chemijos klasteris HomeCom ITR klasteris WURC medžio technologijų klasteris KCEM chemijos klasteris Robotdalen robotikos klasteris CTT IT klasteris Uppsala BIO biotechnologijų klasteris Biotech Valley biotechnologijų klasteris CBioPT biomokslų klasteris Pav. 8. Švedijos klasteriai pagal regionus (Šaltinis: Nepaisant to, kad Švedijos verslo aplinka ir akademinė tradicija yra palanki klasterių plėtrai, ekonomikos politikoje ilgą laiką vyravo skeptiškas požiūris į klasterius. Ilgą laiką Švedijos ekonomikos politika buvo orientuota į fundamentalią, t.y. tvirtą makroekonominė politiką, atvirą rinką su visiems vienodomis taisyklėmis, pagrindinėmis investicijomis į infrastruktūrą, švietimo ir mokslo sistemą. Buvo abejojama sektoriniu požiūriu pagrįsta politika, kuri galėtų paskatinti iškraipymus ir tai lėmė dideles abejones dėl klasterių politikos. Nepaisant skepticizmo, klasterių politika tapo svarbiu veiksniu vyriausybės politikoje, o inicijuotos klasterius skatinančios programos lėmė gerus rezultatus m. Švedijos nacionalinėje inovacijų strategijoje ekonominės politikos kontekste buvo įvesta klasterio terminologija. Be kita ko, ši strategija paskatino šešių sektorių specifines pramonės strategijas pagrindiniuose Švedijos ekonomikos sektoriuose. Atskiros

50 49 vyriausybinės agentūros kaip NUTEK, VINNOVA, KK-Stiftelsen, ISA ir Švedijos regionai vis labiau linko į klasterių/inovacijų sistemų mąstymą. Svarbiausiаs Švedijos klasterių politikos projektas yra Vinnväxt programa, kurią vykdo Švedijos inovacijų agentūra VINNOVA nuo 2001 m. VINNVÄT programos tikslas yra skatinti tvarų augimą, pagristą regionų tarptautiniu konkurencingumu, plėtojant inovacijų sistemos funkcionalumą, dinamiką ir efektyvumą regionuose tarptautiniu lygiu m. įgyvendinant šią programą buvo atrinkti pirmieji trys regioniniai klasteriai dešimties metų programai su iki 10 mln. Švedijos kronų finansavimu per metus. Dar penki klasteriai į programą buvo atrinkti 2004 ir 2008 metais metų programos iniciatyva apima sekančias sritis: - Ateities biologinis perdirbimas. Ši iniciatyva, pagrįsta Örnsköldsvik srities pramonės tradicijomis, remia tvarų augimą per miško žaliavų ir energetinių augalų biologinį perdirbimą. - Piko inovacijos. Šia iniciatyva siekiama pozicionuoti Åre-Östersund regioną kaip tarptautiniu mastu konkurencingą aplinką žiemos sporto, turizmo ir lauko užsiėmimų moksliniams tyrimams ir verslo plėtrai. - Spausdinimo elektronikos sritis. Siekiama sukurti tvarų augimą Norrköping - Linköping regione per spausdinimo elektronikos komercializavimą ir eksploatavimą. - Išmanioji tekstilė - siekiama užtikrinti Västra Götaland regiono tarptautinio masto lyderiaujančias pozicijas projektuojant, kuriant ir gaminant naujos kartos tekstilės gaminius. Šios keturios skirtingos inovacijų grupių iniciatyvos skatina skirtingus klasterizacijos procesus atskirose srityse. Ateities biologinio perdirbimo srityje susiformavo pumpurinis klasteris (išaugęs iš medienos perdirbimo pramonės), veikiamas labai stiprių inovacinių paskatų. Šis klasteris prasidėjo kaip privati iniciatyva, kuriai vadovavo vietinis verslas. Verslo įmonės kartu įsteigė konsorciumą Processum, skirtą organizuoti ir koordinuoti veiklas, išteklius ir finansus, reikalingus pagrindinėms biologinio perdirbimo paslaugų teikimo gamybos stadijoms Šiaurės Rytų Švedijos pakrantės regione. Šiuo metu biologinio perdirbimo srityje veikiantis klasteris yra palaikomas klasterio narių iniciatyvos pagrindu ir pagrindinias tikslas yra suburti kritinę masę tarpusavyje susijusių įmonių, kurios prisijungtų prie medžio apdorojimo vertės grandinės kūrimo. Piko inovacijų srityje veikia augantis ir vis labiau diversifikuotas klasteris. Žiemos sporto ir turizmo klasterio vystymąsi lemia tai, jog šiame regione veikia daug įmonių, susijusių su turizmu, žiemos sportu, apgyvendinimu ir pan., kas lemia jau susiformavusius stiprius tarpusavio klientų tiekėjų ryšius, specializuotų darbuotojų pasiūla, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti socialiniai santykiai, vietoje veikiančios atitinkamos viešosios ir privačios institucijos. Šiame klasteryje vyksta diversifikacijos procesai, kai pamažu ima skirtis žiemos ir vasaros turizmo ir sporto paslaugų sritys.

51 50 Spausdinimo elektronikos srities klasteris yra mokslinių tyrimų skatinamos embrioninės iniciatyvos atvejis. Spausdinimo elektronika yra naujos technologijos, kurios vis dar yra etape, kur moksliniai tyrimai yra vykdomi mokslinių tyrimų institucijose, o paklausa šioms technologijoms dar turi būti sukurta. Spausdinimo elektronikos klasterio atsiradimas yra skatinamas per klasterių iniciatyvas, kitaip tariant, ši pramonė yra užuomazgos stadijoje, kai yra modernizuojamas regiono tradicinis celiuliozės ir popieriaus klasteris. Išmaniosios tekstilės atveju yra skatinamos galimybės klasteriams atsinaujinti. Sumanios tekstilės klasteris yra Borås srities tekstilės klasterio atnaujinimo galimybė. Borås tekstilės klasteris apims ne tik tekstilės įmones, bet ir įmones, veikiančias automobilių pramonės, baldų, medicinos, dizaino srityse. Klasterių politikos vystymas Švedijoje nėra sektorinis, bet labiau lemiamas ekonomikos augimo ir konkurencingumo skatinimo potencialo visuose sektoriuose. Tai lemia koncentraciją į didžiausią augimo potencialą ir gali daryti įtaką netiesioginėms vieno sektoriaus poreikių privilegijoms Norvegija Norvegijos verslo ir pramonės politika turi senas tradicijas prisidėti prie prekybos ir pramonės vertės kūrimo tobulinimo, remiant individualių įmonių plėtros projektus. Įmonės gali kreiptis dėl paramos konkretiems projektams, kurie yra inovatyvūs ar tam tikru būdu prisidedantys prie papildomos veikla. Papildoma veikla regionuose su specialiaisiais poreikiais buvo ypač svarbi šiame kontekste. Nuo 1990-ųjų metų vidurio buvo atkreiptas dėmesys, kad daugiausiai inovacinių projektų yra sukuriama bendradarbiaujant skirtingoms įmonėms, taip pat ir verslo aplinkai bendradarbiaujant su akademine aplinka. Remiantis šia įžvalga, Norvegijos plėtros politika buvo nukreipta į esamų ir naujų klasterių skatinimo politiką m. Norvegijoje pradėjo veikti programa Arena inovacijos tinkluose. Pagrindinis programos tikslas profesionali ir finansinė parama verslo aplinkos ir klasterių plėtros procesams, pagristiems bendradarbiavimu tarp verslo ir pramonės, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sektoriaus ir visuomenės. Programa yra siekiama sustiprinti regiono verslo aplinkos inovacijų ir vertės kūrimo gebėjimus per stipresnes ir labiau dinamiškas sąveikas tarp verslo subjektų, žinių teikėjų ir viešojo sektoriaus m. pradėjo veikti Norvegijos kompetencijų centrų (NCE) programa. Ši programa skirta remti inovacijų ir tarptautiškumo procesų tvarų augimą dinamiškiausiuose ir į augimą orientuotose Norvegijos klasteriuose. Programa palaiko ilgalaikius klasterių vystymosi procesus, pagrįstus pramonės šakų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros institucijų bei viešojo sektoriaus tarpusavio bendradarbiavimu. Šios programos rėmuose buvo atrinkta 12 klasterių (9 pav.), kuriems suteiktas prioritetas.

52 51 Pav. 9. Norvegijos prioritetiniai klasteriai (Šaltinis: The Norwegian Centres of Expertise, 2008) Remiami klasteriai šiose srityse: - Akvakultūra. Klasteris orientuotas į vertės kūrimą ir inovacijas, susijusias su ūkiuose auginamų žuvų ir jūros gėrybių pramonine gamyba pasaulinei rinkai; - Instrumentuotės. Klasteris veikia jutiklių technologijų ir pažangios kontrolės bei komunikacijos sprendimų srityje; - Jūrinė sritis. Šis jūrų klasteris Norvegijos vakarinėje pakrantėje yra pasaulinis lyderis pažangiausių pasaulyje naftos pramonės laivų projektavimo, statybos, įrengimo ir eksploatavimo srityje; - Fiordų turizmas. Šio klasterio tikslas - padaryti Norvegijos fiordų regioną pasaulio turizmo lyderiu, taip prisidedant prie Vakarų Norvegijos turizmo sektoriaus augimo. - Povandeninė sritis. Bergeno srityje įsikūręs klasteris, pirmaujantis povandeninių technologijų srityje orientuojasi į povandeninių technologijų priežiūrą, modifikaciją ir eksploatavimą. - Kulinarijos sritis. Maisto klasterio Rogalande pagrindinis tikslas yra stiprinti žinių platformą ir inovacinius gebėjimus gastronomijos ir kulinarijos srityje, siekiant diferenciacijos Norvegijos maisto gamyboje. - Tinklai. Naftos ir dujų technologijų klasteris Norvegijos pietinės pakrantėje veikia trijose nišose pakrantės gręžiniai, pakrovimas ir iškrovimas, švartavimas ir inkaravimas bei sunkieji kranai. - Raufoss klasterio pagrindinė veikla yra automatizuota lengvųjų medžiagų pramonės produktų gamyba. Pagrindinės rinkos yra automobilių ir gynybos sektoriai. - Onkologija. Oslo vėžio klasteryje kuriami nauji vėžio gydymo ir diagnostikos metodai.

53 52 - Sistemų inžinerija. Kongsbergo sistemų inžinerijos klasteris jungia aukštųjų technologijų įmones, pasaulyje pirmaujančias sudėtingose pramonės šakose, tokiose kaip povandenės srities, jūrų, automobilių, orlaivių, gynybos ir kosmoso pramonės. - Mikro ir nano technologijos. Šis klasteris jungia įmones, veikiančias mikro ir nano technologijų srityje, elektronikos ir ITR srityse. - Energetika ir taršos leidimų prekyba. Šis klasteris orientuojasi į klausimų, susijusių su energetikos pramonės sunkumais, sprendimus. Norvegijos kompetencijų centrų programą kartu valdo ir įgyvendina trys pagrindinės Norvegijos inovacijų agentūros: Innovation Norway, Norvegijos mokslo taryba ir SIVA. Programa buvo pradėta 2006 metais, ir yra finansuojama dviejų ministerijų: Prekybos ir pramonės ministerijos ir Vietos valdžios ir regioninės plėtros ministerijos Latvija Latvijoje klasterių vystymasis imtas remti jau nuo 1999 m. pagal ES PHARE programą. Prioritetiniais klasterizacijos sektoriais Latvijoje buvo įvardinti IT paslaugų sektorius, medienos pramonės sektorius, mašinų gamybos ir naujų medžiagų pramonės sektoriai. Šiuose sektoriuose buvo inicijuotos klasterių iniciatyvos, tačiau nuo 2001 m. įsikūrė tik du klasteriai, kurie veikia ir šiandien. ES PHARE parama klasterių plėtrai turėjo keletą svarbių rezultatų buvo pagerintas supratimas apie klasterių svarbą ir jų kūrimąsi, pagerėjo tarpusavio bendradarbiavimas tarp žaidėjų įvairiuose sektoriuose. Tačiau šiandien Latvijoje klasterių vaidmuo nėra visiškai pripažintas ir suprantamas. Lyginant su kitomis ES šalimis, Latvijoje yra mažiausiai klasterių iniciatyvų, klasterių prekių ženklų, iniciatyvų organizuojant klasterizacijos palaikymo veiklas, teikiant finansinę paramą skirtingoms klasterizacijoms veikloms. Latvija turi ekonominės veiklos koncentracijas įvairiuose sektoriuose ir regionuose. Tai lemia klasterizacijos procesų fragmentiškumą. Dėl savo fragmentiškumo klasteriai Latvijoje gali būti laikomi ankstyvoje vystymosi stadijoje. Dauguma klasterių rėmimo iniciatyvų paprastai yra trumpalaikės ir atsitiktinės visuose sektoriuose. Papildomos paskatos ir politikos kryptis remiant klasterių plėtrą labai priklauso nuo valstybės biudžeto paskirstymo. Klasterių plėtros svarba yra minima Latvijos nacionaliniame plėtros plane , Latvijos pramonės plėtros gairėse ir Nacionalinėje Inovacijų programoje m. Latvijos Ūkio ministerija yra atsakinga už klasterių rėmimo politiką Latvijoje ir jos įgyvendinimo užtikrinimą bendradarbiaujant su Latvijos investicijų ir plėtros agentūra m. Latvijos Ministrų kabinetas patvirtino Komercinių inovacijų skatinimo ir konkurencingumo programą , už kurią yra atsakinga Latvijos ūkio ministerija. Joje teigiama, kad,

54 53 nepaisant dabartinės pramonei palankios aplinkos klasterių sukūrimas atsilieka ir aktyvesniu valstybės ir verslo politikos koordinavimu būtina skatinti klasterių plėtrą. Iki 2009 metų, kai Latvijos vyriausybė ėmėsi teikti finansinę paramą klasterių plėtrai, egzistavo tik du klasteriai - IT klasteris ir Latvijos miško pramonės klasteris. Po 2009 m. finansinėmis priemonėmis ėmus skatinti klasterizacijos procesus, Latvijoje buvo inicijuoti dar keliolika klasterių: 2 IT klasteriai, 3 metalo apdirbimo ir susijusių pramonės šakų klasteriai, 3 elektronikos ir elektrotechnikos klasteriai, 3 farmacijos, chemijos ir susijusių pramonės šakų klasteriai, 3 baldų ir susijusių pramonės šakų klasteriai, kosmoso technologijų klasteris, pramonės eksporto produkcijos klasteris, 2 tiekimo grandinės klasteriai, 3 tekstilės ir susijusių pramonės šakų klasteriai, 3 maisto pramonės klasteriai. Mažoje valstybėje kaip Latvija yra neįmanoma konkuruoti tarptautinėje rinkoje išlaikant visą gamybos ciklą, todėl reikia specializuotis tam tikrų produktų ar paslaugų gamyboje, o klasteriai turi būti kuriami Baltijos jūros regiono, kuriam reikalinga regioninė specializacija, mastu Estija Estijoje klasterių politika yra integruota į MTTP ir inovacijų politiką ir yra jos sudedamoji dalis. Klasterių politika buvo vykdoma nuo 2006 m., prasidėjus ES SF ir Sanglaudos fondo finansavimo laikotarpiui. Labiausiai su inovacijų politika yra susijusi Inovacijų strategija Žiniomis grįsta Estija , kuria siekiama remti inovacijas, verslumą, konkurencingumą, pasitelkiant mokslinius tyrimus ir plėtrą, bei skatinti inovacijoms palankią aplinką. Klasterių politikos pagrindinis tikslas yra tinklų kūrimas pritraukiant investicijas ir tarptautiškumo skatinimas. Šalies politikoje dominuoja horizontalus klasterių politikos suvokimas. Estijoje nėra identifikuoti klasterizacijai palankūs sektoriai, kadangi Estija yra maža šalis ir siekiama paskatinti visus sektorius, kurie gali gauti finansavimą per programą valdomą Versli Estija. Kadangi klasterių politika nėra orientuota į konkrečius prioritetinius sektorius, inovacijų politikos pagrindinis dėmesys skiriamas prioritetiniams pagrindiniams sektoriams: ITR, biotechnologijų ir medžiagų sektoriams. Pagrindiniai socioekonominiai pokyčiai yra orientuoti taip pat pagal sektorius, pavyzdžiui, aplinkos, energetikos, saugumo, sveikatos priežiūros sritis. Tačiau klasterių iniciatyvos yra finansuojamos visuose sektoriuose, jei jie atitinka tam tikrus reikalavimus. Šiuo metu Estijoje veikia 6 klasteriai: - Logistikos klasteris. Logistikos sektorius yra vienas iš Estijos ekonomikos variklių ir yra glaudžiai susijęs su kitų sektorių plėtra. Logistikos klasteris jungia 21 transporto ir logistikos įmonę, du universitetus ir transporto įmonių asociaciją. Pagrindiniai klasterio tikslai yra Estijos kaip tranzito mazgo pozicionavimas, produktų kūrimas bendradarbiaujant įvairiems transporto rūšių sektoriams ir bendravimo tarp su tranzitu susijusių sektorių gerinimas.

55 54 - ITR klasteris. Šio klasterio tikslas - padidinti Estijos ITR produktų ir paslaugų eksportą, taip pat kaip ir kitų svarbių Estijos ekonomikos sektorių eksportą per efektyvesnių ITR pagrįstų sprendimų kūrimą ir diegimą. Šis klasteris jungia 15 pirmaujančių Estijos ITR įmonių. Klasteris bendradarbiauja su universitetais, rengiančiais mokymo programas ir darbuotojus, taip pat bendradarbiauja su kitomis įmonėmis, ekonomikos sektoriais. - Vėjo jėgainių klasteris. Vėjo jėgainių klasteris susikūrė iš Estijos įmonių noro dalyvauti greitai besikeičiančiame vėjo jėgainių sektoriuje. Vėjo jėgainės yra glaudžiai susijusios su elektros energijos gamyba ir įtakoja daugelio pramonės šakų veiklą. Šis klasteris jungia 15 narių, įskaitant energijos gamybos bendroves ir gamybos technologinių sprendimų įmones, taip pat universitetus ir mokslo įstaigas. - Medinių namų eksportuotojų klasteris. Klasteris buvo sukurtas siekiant pagerinti klasterio narių tarptautinį konkurencingumą, padidinti pridėtinę vertę ir eksporto apyvartą. Klasteris jungia 25 partnerius, iš kurių 17 yra medinius namus gaminančios įmonės, o likę yra profesinės asociacijos, mokslinių tyrimų ir švietimo institucijos, taip pat paramos organizacijos, prisidedančios prie sektoriaus plėtros. - Sveikatos technologijų klasteris. Klasterio misija yra didinti dirbančių žmonių gerovę, plėtojant ir taikant novatoriškus sveikatos technologijų produktus ir paslaugas Estijoje, taip pat tarptautinėje rinkoje. Klasteris skatina mokslinių tyrimų ir plėtros institucijų, verslininkų ir medicinos paslaugų teikėjų abipusį bendradarbiavimą ir suteikia galimybes gerinti sveikatos priežiūros technologijų sektoriaus tarptautinį konkurencingumą. Konsorciumą sudaro 20 sveikatos priežiūros įstaigų, gydymo ir medicinos technologijų bendrovių. - Paldiskio miesto verslumo klasteris. Vieno regiono savivaldybė ir verslininkai veikia kartu siūlydami naujoms bendrovėms ir naujiems investuotojams įvairias paslaugas ir produktus. Šios paslaugos ir produktai sudaro skirtingas vertės grandines, padedančias pradėti ir paskatinti naują verslą Estijoje. Apibendrinant šį skyrių galima daryti sekančias išvadas: išsivysčiusiose užsienio šalyse (Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje) skatinant klasterizacijos procesus yra remiamasi tiek sektoriniu tiek horizontaliu požiūriu, tačiau nepriklausomai nuo to, klasterizacijos politika šiose šalyse vaidina svarbų vaidmenį skatinant šalių konkurencingumą bei yra glaudžiai susijusi su šalių ekonominėmis politikomis. Siekiant skatinti klasterizacijos procesus, minėtose šalyse yra suformuotos priemonės, palaikančios ilgalaikius klasterių vystymosi procesus. Latvijoje kol kas klasterizacijos procesai dar nėra tapę šalies ekonominio konkurencingumo skatinimo varikliu. Dėl savo fragmentiškumo klasteriai Latvijoje gali būti laikomi ankstyvoje vystymosi stadijoje. Dauguma klasterių rėmimo iniciatyvų paprastai yra trumpalaikės ir atsitiktinės visuose sektoriuose. Estijoje klasterizacijos procesų vystymo būdas buvo pasirinktas racionaliai įvertinant šalies galimybes. Estijoje nėra identifikuoti klasterizacijai palankūs sektoriai, o klasterizacijos procesai skatinami visuose sektoriuose.

56 55 Skatinant Lietuvoje klasterizacijos procesus ir įvertinant gerąją užsienio šalių patirtį, reiktų pirmiausia suvokti klasterizacijos politikos, kaip vienos iš pagrindinių šalies ekonominio konkurencingumo skatinimo sąlygų svarbą. Klasterių vystymas turi tapti vienas iš svarbiausių Lietuvos inovacijų politikos tikslų. Tuo pačiu klasterizacijos strategija turi būti glaudžiai susijusi su kitomis (pramonės, verslo, inovacijų ir kt.) strategijomis. Klasterizacija nėra savitikslė ja siekiama didinti konkrečios šalies, regiono ar ekonomikos sektoriaus produktyvumą. Netgi nesant atskiros klasterizacijos strategijos, daugelis svarbių procesų gali būti numatomi kitose strategijose pramonės konkurencingumo, smulkaus verslo skatinimo, regioninės plėtros, mokslo ir verslo inovacijų. Skatinant Lietuvoje klasterizacijos procesus taip pat turėtų būti suformuojamos ilgalaikės priemonės, nukreiptos į esamų ir naujų klasterių skatinimą. Remiantis Estijos pavyzdžiu, šios priemonės galėtų būti nukreiptos ne į tam tikrų išskirtinių sektorių klasterizacijos skatinimą, tačiau į visų sektorių klasterių iniciatyvų skatinimą. 6. Klasterizacijos procesai Lietuvoje 6.1. Klasterizacijos procesai Lietuvos apdirbamojoje pramonėje Lietuvos ūkio struktūra yra įvairialypė. Lietuvoje labiausiai išvystyta yra apdirbamoji pramonė, sukurianti apie penktadalį šalies BVP ir eksportuojanti apie 67,6 proc. savo produkcijos. Apdirbamąją pramonę sudaro šeši subsektoriai: maisto ir gėrimų, tekstilės ir drabužių, elektronikos, medienos ir baldų, chemijos ir metalų, mašinų ir įrenginių pramonės subsektoriai. Didžiausią pridėtinę vertę kuria maisto ir gėrimų, metalų, mašinų ir įrenginių bei chemijos pramonės subsektoriai. Pramonės sektorių sukuriama pridėtinė vertė (proc.) apdirbamojoje pramonėje 27,99 23,6 11,92 25,3 8,68 2,51 Maisto ir gėrimų pramonės subsektorius Tekstilės ir drabužių pramonės subsektorius Elektronikos pramonės subsektorius Medienos ir baldų pramonės subsektorius Chemijos pramonės subsektorius Metalų, mašinų ir įrenginių pramonės subsektorius Pav. 10. Lietuvos pramonės sektorių sukuriama pridėtinė vertė apdirbamojoje pramonėje (proc.) (Šaltinis, Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

57 56 Aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų gamybos dalis pramonės struktūroje yra maža - aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių sukurta pridėtinė vertė apdirbamosios gamybos sukurtoje pridėtinėje vertėje 2011 m. siekė 23 proc. Lietuvos bendras darbo produktyvumas 2011 m. siekė tik 45 proc. senųjų Europos Sąjungos narių darbo produktyvumo rodiklio. Darbo jėgos produktyvumo skirtumai formuojasi dėl sektorių produktyvumo, darbo organizavimo ir vadybos skirtumų. Nepatenkinamą bendrą darbo produktyvumą iš dalies sąlygoja maža aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių sukuriamo produkto dalis visoje šalies pramonėje, maža tradicinių verslo sektorių, sudarančių didžiąją dalį Lietuvos ūkio struktūroje, sukuriama pridėtinė vertė. Lietuvoje didžioji dalis šalies apdirbamosios pramonės įmonių (70 proc.) nevykdo jokios inovacinės veiklos. Itin menkas strategiškai reikšmingą inovacinę veiklą vykdžiusių įmonių skaičius (2,2 proc.), kurį lemia neišplėtota MTEP veikla versle ir pramonėje. Nedidelė ir įmonių, plėtojančių technologinių procesų modifikavimu pagrįstas inovacijas, dalis (7,9 proc.). Lietuvoje bendros išlaidos fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams (toliau moksliniai tyrimai) ir eksperimentinei (technologijų) plėtrai išlieka labai nedidelės (tik 0,92 proc. BVP, 2011 m.; ES vidurkis apie 2 proc.). Privataus sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai yra ypač mažos ir sudaro 28,1 proc. visų šalies MTEP išlaidų. Lietuvoje, analizuojant pagal ekonomines veiklas, daugiausia išlaidų MTEP verslo įmonių sektoriuje patyrė apdirbamoji gamyba 31,17 proc. nuo visų išlaidų. Didžiausia išlaidų MTEP dalis apdirbamojoje gamyboje teko kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybai 17,7 proc., pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybai 10,3 proc. ir niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybai 10,2 proc. visų apdirbamosios pramonės išlaidų MTEP. Pramonės sektorių išlaidos MTEP (proc.) apdirbamojoje pramonėje 32,8 8,6 2,05 22,46 Maisto ir gėrimų pramonės subsektorius Tekstilės ir drabužių pramonės subsektorius Elektronikos pramonės subsektorius 27,37 6,72 Medienos ir baldų pramonės subsektorius Chemijos pramonės subsektorius Metalų, mašinų ir įrenginių pramonės subsektorius Pav. 11. Lietuvos pramonės sektorių išlaidos MTEP apdirbamojoje pramonėje (proc.) (Šaltinis, Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

58 57 Apdirbamojoje pramonėje dominuoja mažos ir vidutinės įmonės, kurių struktūroje dar dominuoja mikro įmonės, tačiau pamažu auga lyginamoji mažų, taip pat vidutinių įmonių dalis. Veikiančių įmonių skaičius Lietuvos apdirbamosios pramonės sektoriuje išlieka pastovus (apie 65 tūkst.). Daugiausiai įmonės yra susikoncentravusios didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tačiau kai kuriuose Lietuvos regionuose, turinčiuose išskirtinę specifiką (pvz. Jonava, Kėdainiai, Mažeikiai), taip pat yra susiformavusios įmonių sankaupos tam tikrose veiklos srityse. Toliau studijoje bus analizuojamas atskirai kiekvienas apdirbamosios pramonės sektorius, identifikuojant veiksnius ir esmines sąlygas, įtakojančius klasterizacijos procesus. Apdirbamosios pramonės sektorių analizė klasterizacijos prasme remsis Porterio deimanto modeliu. Kiekvieno pramonės sektorius konkurencingumas bus vertinamas remiantis keturiomis pagrindinėmis veiksnių grupėmis: 1) veiksniai ir sąlygos veiklai; 2) paklausos pobūdis; 3) įmonių vyraujančios strategijos ir konkurencija; ir 4) klasterizacijos procesai. Šie elementai nuolat sąveikaujant ir funkcionuojant kaip sistema, sustiprina arba susilpnina konkurencinių pranašumų, kuriuos įgyja šalies įmonės, lygį. Kiekvienam veiksniui įvertinti yra priskiriami atitinkami veiksnių rodikliai. Analizuojant atskirus pramonės sektorius, yra vertinamas kiekvienas rodiklis ir priskiriama rodiklio reikšmė (žemas/vidutinis/aukštas). Ši analizė leidžia identifikuoti pagrindinius atitinkamo pramonės sektoriaus konkurencingumo veiksnius, stiprybes, silpnybės bei klasterizacijos potencialą Klasterizacijos procesai maisto produktų ir gėrimų pramonės sektoriuje Maisto produktų ir gėrimų pramonė yra viena didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės šakų metais šios šakos įmonių produkcijos dalis sudarė 17,9 proc. parduotos apdirbamosios pramonės produkcijos. Šią pramonės šaką sudaro 9 subsektoriai (mėsos, žuvies, vaisių ir daržovių, riebalų ir aliejaus, pieno, grūdų, pašarų, kitų maisto produktų, gėrimų), kurie tarpusavyje turi menkas sąsajas ir palaiko tik fragmentinį bendradarbiavimą. Maisto pramonės produkcijos pardavimai (proc.) 18% 82% Maisto pramonė Apdirbamoji pramonė Pav. 12. Lietuvos maisto pramonės sektoriaus parduotos produkcijos dalis (proc.) (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) 2012 m. maisto produktų ir gėrimų pramonėje veikė 845 įmonės, iš kurių maisto produktų gamybos srityje, 86 gėrimų gamybos srityje ir 1 - tabako gaminių gamybos srityje. Maisto produktų ir gėrimų pramonės sektoriuje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės, kurios sudaro 78 proc. visų sektoriaus įmonių.

59 58 Maisto ir gėrimų pramonės sektoriaus apyvarta pastaraisiais metais augo ir šiuo metu sudaro 12,54 mlrd. litų. Lyginant su bendra šalies įmonių apyvarta, šio sektoriaus įmonių apyvarta sudaro 5,96 proc. Paskutiniais metais teigiamą poveikį maisto produktų ir gėrimų pramonės gamybos plėtrai darė didėjantis darbo našumas m. vidutiniškai per vieną faktiškai dirbtą valandą maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos įmonėse sukurta pridėtinė vertė buvo 47,3 Lt. Tačiau nepaisant pastaruoju metu išaugusio maisto produktų ir gėrimų pramonės darbo našumo, vienas Lietuvos maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos įmonės darbuotojas per metus sukūrė kelis kartus mažiau pridėtinės vertės nei vidutiniškai ES šalyse. Tai rodo, jog maisto produktų ir pramonės sektoriuje būtina diegti naujas technologijas, inovacijas, aktyvinti naujų rinkų paiešką. Maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje dirba 42,8 tūkst. darbuotojų, kas sudaro 5 proc. visų užimtųjų Lietuvos ūkyje. Analizuojant žmogiškuosius šio pramonės sektoriaus išteklius galima teigti, jog šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra žemesni nei darbo užmokestis šalies mastu, o, palyginus su kitomis apdirbamosios gamybos šakomis, yra vieni žemiausių. Užimtieji maisto pramonės sektoriuje (proc.) 5% 95% Maisto pramonės sektorius Visas šalies ūkis Pav. 13. Užimtųjų maisto pramonės sektoriuje dalis (proc.) (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Remiantis profesinio mokymo metodikos centro duomenimis, visoje apdirbamojoje gamyboje, kuriai priklauso ir maisto ir gėrimų pramonės sektorius, dirbo beveik tris kartus daugiau kvalifikuotų darbininkų nei specialistų. Tačiau, priimamų studijuoti/mokytis pagal šio sektoriaus programas bei šių programų absolventų skaičius rodo priešingas tendencijas: 1) studijuoti pagal aukštojo mokslo programas priimta beveik 2,5 karto daugiau jaunuolių nei mokytis pirminio profesinio rengimo programose; 2) aukštųjų mokyklų absolventų skaičius, nors ir nežymiai, viršija pirminio profesinio mokymo absolventų skaičių. Dėl šių disproporcijų darbo rinkoje specialistų pasiūla viršija paklausą, o kvalifikuotų darbininkų stinga (Profesinio mokymo metodikos centras, 2008). Pagal eksporto apimtis maisto produktų ir gėrimų pramonės šaka yra viena pirmaujančių tarp apdirbamosios gamybos šakų, todėl galima teigti, kad ši šaka yra konkurencinga tarptautiniu mastu. Maisto ir gėrimų gamybos įmonių, kaip ir kitų ūkio subjektų, plėtra ir veiklos efektyvumas labai priklauso nuo investicijų. Per pastaruosius penkerius metus į maisto produktų ir gėrimų gamybos sektoriaus materialųjį

60 59 turtą investuota 453 mln. lt., o tai yra beveik dvigubai daugiau nei bet kuri kita apdirbamosios pramonės šaka. Po ekonominės krizės, ėmus augti produkcijos kainoms, 2011 m. investicijos į šį sektorių tolygiai auga. Šiuo metu materialinės investicijos maisto ir gėrimų gamybos sektoriuje sudaro 36 proc. visų materialinių apdirbamosios pramonės investicijų. Bendram investicijų į maisto produktų gamybos įmones augimui įtakos turėjo SAPARD parama, EŽŪOGF parama pagal Lietuvos metų bendrąjį programavimo dokumentą ir Kaimo plėtros metų programą. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis daugiausia šio pramonės sektoriaus įmonės investavo į naują statybą (naujus pastatus ir statinius), mašinas, įrengimus transporto priemones ir inventorių. Taip pat nemažai buvo investuota į programinės įrangos įsigijimą. Vertinant maisto ir gėrimų pramonės sektoriaus MTEP išlaidas, galima konstatuoti, jog šis sektorius pagal viso apdirbamosios pramonės sektoriaus MTEP išlaidas yra ketvirtoje vietoje pagal daugiausiai MTEP išlaidų patyrusių šakų. Maisto ir gėrimų pramonės sektoriaus MTEP išlaidos sudaro 6,8 mln. litų, kas sudaro 8,6 proc. visų apdirbamosios pramonės MTEP išlaidų metais maisto produktų ir gėrimų gamybos pramonės sektoriuje apie pusę visų įmonių nurodė diegusios inovacijas (maisto produktų gamyboje 42,9 proc. visų įmonių, gėrimų gamyboje 69,6 proc. visų įmonių). Daugiausiai iš visų inovacijas diegusių įmonių yra technologiniai novatoriai (maisto produktų gamyboje 89,4 proc. visų inovacijas diegusių įmonių, gėrimų gamyboje 96,9 proc. visų inovacijas diegusių įmonių). Daugiausiai technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidų inovacinei veiklai buvo skirta mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimui, o vidiniams ir išoriniams moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai buvo skiriama santykinai maža suma (12 pav.). Maisto ir gėrimų pramonės tchnologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) 2% 9% 4% Vidiniai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Išoriniai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra 85% Mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimas Išorinių žinių įsigijimas Pav. 14. Maisto ir gėrimų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 )

61 60 Nagrinėjant maisto ir gėrimų pramonės sektoriaus klasterizacijos galimybes, galima teigti, jog šiame sektoriuje klasterizacijos procesai yra menki. Tik 16 proc. visų technologines inovacijas diegusių įmonių įmonių yra linkusios bendradarbiauti su konkurencinėmis ar kitomis įmonėmis vystant naujas veiklas ar naujus produktus. Su aukštosiomis mokyklomis ir universitetais bendradarbiauja 16,8 proc. įmonių, o su tyrimų institutais 14 proc. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, maisto ir gėrimų pramonės sektoriaus įmonės yra linkusios bendradarbiauti tik su kitomis įmonėmis susijusių įmonių grupėje, įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinės įrangos tiekėjais, bei klientais ar vartotojais. Maisto ir gėrimų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos Aukštosios mokyklos, universitetai Konsultantai, laboratorijos Konkurentai ar kitos įmonės 14 16,8 18,2 16,1 Klientai ar vartotojai 30,8 Įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinės įrangos tiekėjai 37,1 Kitos įmonės susijusių įmonių grupėje 23, Pav. 15. Maisto ir gėrimų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Viena iš galimų maisto pramonės klasterizacijos procesų vystymo iniciatyvų galėtų būti integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) Nemunas, siekiantis plėtoti Lietuvos žemės, miškų ir maisto ūkio sektorių. Šio slėnio paskirtis sutelkti žemės, miško ir maisto ūkio mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą, turintį bendrą ir tinklinę MTEP infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantį prie žemės, miškų ir maisto ūkio plėtros, žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimo. Šio slėnio veikloje dalyvauja maisto pramonės sektoriaus įmonės UAB Arvi ir ko, AB,,Kauno grūdai, UAB Utenos mėsa, chemijos pramonės įmonė UAB koncernas Achemos grupė, mokslo įstaigos Baltijos agroverslo institutas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos akademija, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos žemės ūkio, Konsultavimo tarnyba, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, Mykolo Romerio universitetas ir kt. Visa tai sudaro palankias sąlygas kurtis klasterinėms struktūroms ir bendradarbiauti vertės kūrimo grandinėje. Tuo labiau jog Nemuno slėnyje yra kuriama bendra MTEP infrastruktūra, vykdomi bendri moksliniai tyrimai maisto technologijų, saugos ir sveikatingumo srityse.

62 61 Maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje veikia tokios šakinės asociacijos kaip Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija, asociacija,,lietuvos maisto pramonė", asociacija Nacionalinis Maisto Ūkio Klasteris, Lietuvos pieno perdirbėjų asociacija, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija, asociacija Baltijos gėrimų pramonės aljansas ir kt. Tačiau šių asociacijų veikla yra nukreipta atitinkamai į tam tikrų subsektorių atstovavimą, o jų veiklos yra daugiau reakcinės, nei pagrįstos sistemine ir nuolatine veikla bei viso sektoriaus konsolidavimu ir atstovavimu. Toliau studijoje bus detaliau nagrinėjama maisto ir gėrimų pramonės didžiausi subsektoriai pieno, mėsos, grūdų ir gėrimų pramonės subsektoriai Pieno pramonės subsektorius Lietuvoje veikia 31 pieno gamybos įmonė, kuriose dirba 5526 darbuotojai metais pieno pramonės subsektoriuje parduota produkcijos už 2736,6 milijonus litų. 63 proc. pagamintos produkcijos buvo eksportuojama į ES valstybes, Rusiją ir kitas šalis. Didžiausios pieno pramonės subsektoriaus įmonės: AB Pieno žvaigždės, AB grupė Rokiškio sūris, AB grupė Žemaitijos pienas, UAB Marijampolės pieno konservai, AB Vilkyškių pieninė, ŽŪK Pienas LT. Lietuvos pieno pramonės subsektoriuje dominuoja kelios didelės pieno perdirbimo įmonių grupės: AB Rokiškio sūris, AB Pieno žvaigždės, AB Žemaitijos pienas, AB Vilkyškių pieninė. Šioms įmonėms priklauso didžioji dalis Lietuvos perdirbimo bei pieno supirkimo punktų, o perdirbimo mastai siekia 80 proc. viso Lietuvos superkamo pieno. Šios įmonės yra pasidalinusios rinkos dalis, o tarpusavio kooperacijos ir klasterizacijos lygis yra žemas, kadangi beveik visos pieno perdirbimo įmonės vykdo gana įvairiapusę veiklą, specializacija labiau pastebima tik įmonių grupių viduje. Tarp pieno pramonės posakyje veikiančių įmonių ar įmonių grupių praktiškai nėra vykdoma bendrų tyrimų, rinkodaros, tarptautinio verslo programų bei projektų. Gana silpni ryšiai ir su mokslo įstaigomis. Naujų produktų kūrimu ir esamų tobulinimu daugiausiai užsiima pačios įmonės, o technologijos yra perkamos iš užsienio kompanijų. Klasterizacijos procesus taip pat riboja tai, jog pieno pramonės subsektoriuje veikiančios įmonės nesiekia specializuotis veiklose, o visas produktų kūrimo grandinės operacijas siekiama atlikti įmonių ar įmonių grupės viduje Mėsos pramonės subsektorius Mėsos pramonės subsektorius yra labai svarbi apdirbamosios pramonės šaka. Lietuvoje veikia 159 mėsos pramonės subsektoriaus įmonių, kuriose dirba 8726 darbuotojai metais šio subsektoriaus įmonių parduota produkcija vidaus rinkoje sudarė 1306,4 milijonus litų, o eksportuota produkcijos už 522,7 mln. litų. Daugiausia mėsos produktų buvo eksportuojama į Olandiją, Italiją, Švediją, Lenkiją, Rusiją.

63 62 Didžiausios mėsos pramonės subsektoriaus įmonės: UAB Utenos mėsa, AB Krekenavos agrofirma, AB Vilniaus paukštynas, AB Kaišiadorių paukštynas, UAB Agrovet, UAB Biovela, ŽŪB Nematekas, UAB Samsonas. Mėsos pramonės subsektoriaus įmonės tarp kitų subsektorių išsiskiria sparčiu augimu, ką lėmė reikšmingos investicijos į įmonių modernizavimą ir infrastruktūrą. Daugelyje šio subsektoriaus įmonių yra įdiegtos šiuolaikinės technologijos, kokybės valdymo sistemos, didelis dėmesys skiriamas gamybos efektyvumo didinimui. Klasterizacijos požiūriu, nors šio subsektoriaus įmonės, įvertinant sektoriaus augimo galimybes ir ekonominius pajėgumus galėtų veikti kartu ir formuoti klasterius, tačiau stiprių bendradarbiavimo ryšių tarp atskirų įmonių nėra. Tokią situaciją, kaip ir pieno pramonės subsektoriuje, lemia tai, jog įmonės nesiekia specializuotis, bet įgyvendina visas vertės kūrimo grandis organizacijos viduje Grūdų perdirbimo pramonės subsektorius Grūdų perdirbimo pramonės subsektoriuje veikia 28 įmonės, kuriose dirba 1245 darbuotojai metais šio subsektoriaus įmonių parduota produkcija vidaus rinkoje sudarė 298,2 milijonus litų, o eksportuota produkcijos už 353,2 mln. litų. Didžiausios grūdų perdirbimo pramonės subsektoriaus įmonės: AB Kauno grūdai, AB Amilina, UAB Malsena, UAB Ustukių malūnas, UAB Kratonas, UAB Viking Malt ir UAB Maltosa. Grūdų perdirbimo pramonės įmonės grupuojamos į maltų grūdų produktus gaminančias ir gatavus pašarus bei maistą gyvuliams gaminančias įmones. Lietuvoje nemaža dalis įmonių vykdo abi veiklas. Pavyzdžiui AB Kauno grūdai veikla apima miltų ir jų produktų gamybą, augalininkystės veiklas, kombinuotųjų pašarų ir premiksų gamybą, baltyminių papildų gamybą, žaliavų gamybą, naminių gyvūnų ėdalo gamybą, veterinarines paslaugas. Visos abiems įmonių grupėms priklausančios įmonės vykdo bendrus grūdų pirkimus. Bendras visų įmonių interesas apsirūpinti kokybiškais ir pigesniais grūdais. Svarbų tarpininkavimo vaidmenį tarp grūdų augintojų ir perdirbėjų vaidina įmonės, prekiaujančios žemės ūkiui skirtomis trąšomis, chemikalais bei technika. Grūdų perdirbimo versle išsiskiria dvi vertės grandinės: duonos ir pyrago gaminių bei pašarų ir maisto gyvuliams gamybos. Neretas reiškinys šiame pramonės sektoriuje yra vertikali integracija, kuomet grūdų produktų įmonės įkuria kepyklas ar steigia /perka žemės ūkio bendroves arba atvirkščiai kepyklos įsigyja malūnus. Taip jos bando spręsti produktų kokybės užtikrinimo klausimus bei didinti bendrą pelną. Tačiau daugelis duonos ir pyrago gaminių įmonių yra mažos, finansiškai silpnos, priklausomos nuo prekybos tinklų.

64 63 Analizuojant grūdų perdirbimo pramonės subsektorių, galima teigti, kad šiam sektoriui yra būdingi besiformuojantys klasterizacijos bruožai. Grūdų perdirbimo subsektoriaus įmonės - išteklių tiekėjai, grūdų perdirbėjai, miltų gamintojai, grūdų perdirbimo technologijų tiekėjai, galutinio produkto gamintojai, fasuotojai - yra tarpusavyje susiję vertės grandinėje. Susiformavęs šio subsektoriaus klasteris taip pat gali tapti visą maisto perdirbimo pramonę jungiančia grandimi Gėrimų pramonės subsektorius Gėrimų pramonės subsektoriuje veikia 86 įmonės, kuriose dirba 3586 darbuotojai metais šio subsektoriaus įmonių parduota produkcija sudarė 1,43 mlrd. litų. Pardavimai ne Lietuvos rinkose 2011 m. sudarė 16 proc. visų pardavimų. Didžiausios gėrimų pramonės subsektoriaus įmonės: UAB Švyturys-Utenos alus, AB Kalnapilio-Tauro grupė, AB Stumbras, UAB Volfas Engelman metų gruodį Baltijos gėrimų pramonės aljanso pagrindu suvienijo kelios stambios gėrimus ir pakuotes gaminančios bei tvarkančios įmonės, tokios, kaip UAB Birštono mineraliniai vandenys" ir Ko, AB Stumbras", UAB Italiana LT", AB Warta Glass Panevėžys", UAB Ekstara" ir kt. Nacionalinis Gėrimų pramonės klasteris jungia mokslo ir studijų institucijas, alkoholinių gėrimų gamintojus, gaiviųjų gėrimų gamintojus, žaliavų, medžiagų tiekėjus, komercinius tarpininkus, logistikos paslaugų teikėjus, rinkodaros paslaugų teikėjus, pakuočių gamintojus. Klasterio įmonės bendradarbiauja eksporto vystymo, ekologiškos gamybos skatinimo, pakuočių atliekų tvarkymo srityse. Taigi, galima teigti, jog šiame subsektoriuje įmonių kooperaciniai ryšiai yra stiprūs, formuojasi bendradarbiavimo kultūra, kuriasi klasteriai. Klasteriai kuriasi ne vertikalios integracijos, o horizontalios integracijos pagrindu, kai pagrindinis konsolidacijos veiksnys tampa ne vertės grandinė, o bendra vystymosi strategija. Apibendrinus maisto ir gėrimų pramonės sektoriaus analizės rezultatus, galima daryti išvadą, jog nepaisant sunkumų, šiame pramonės sektoriuje vyksta klasterizacijos procesai, kuriasi klasteriai, įmonės pradeda suvokti tarpusavio bendradarbiavimo naudą ir svarbą. Pagrindiniai šio sektoriaus privalumai vystant klasterius yra palankūs veiksniai ir sąlygos veiklai bei paklausos pobūdis (žr. lentelę Nr.1). Tačiau šio sektoriaus pagrindiniai klasterizacijos trukdžiai yra vis dar menkas įmonių bendradarbiavimas tiek su mokslo sektoriumi, tiek ir su konkurencinėmis įmonėmis, bei įmonių vyraujančios strategijos, neskatinančios orientacijos į kompetencijos didinimą, know-how sklaidą, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą.

65 64

66 65 Lentelė 2. Maisto ir gėrimų pramonės šakos konkurencingumo vertinimas Konkurencingum ą lemiantys veiksniai Veiksnių kategorijos Veiksnių rodikliai Žemas/ Mažas Vertinimas Vidutinis Aukšta s/dideli s Kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla Žmogiškieji Papildomo specialistų ugdymo pasiūla ištekliai Produktyvumas Pigios darbo jėgos pasiūla Vadybos ir darbo kultūra Privačių /viešųjų investicijų lygis Veiksniai ir Kapitalo ištekliai Įmonių investicijų į MTEP lygis sąlygos veiklai Vietinių finansinių institucijų paramos lygis Fiziniai ištekliai Vietinių žaliavų prieinamumo lygis Vietos palankumas regioniniam tranzitiniam transportui Logistikos infrastruktūros lygis Palankumas supranacionalinio susisiekimo ryšiams Infrastruktūra Palankumas susisiekimo ryšiams tarp regionų MTEP infrastruktūros lygis Įmonių technologinės bazės lygis Vidinės rinkos dydis Paklausos Išorinės rinkos dydis pobūdis Vartojimo lygis Šakos įmonių apyvartos dalis bendroje visų įmonių apyvartoje Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis fundamentiniuose moksliniuose tyrimuose Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis produkto ar procesų vystymo procese Klasterizacijos Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis įrangos procesai naudojimo procese Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis pardavimo procesuose Šakinių asociacijų veiklos efektyvumo lygis Įmonių Sektoriaus įmonių skaičius

67 66 vyraujančios strategijos ir konkurencija Sektoriaus įmonių dydis Vadybos ir verslo valdymo kompetencijų lygis Korupcijos lygis Valdymo know-how sklaida sektoriuje Sektoriaus specializacija Integracijos į tarptautinius tinklus lygis Orientacija į AT grindžiamą gamybą Sektoriuje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės

68 Klasterizacijos procesai tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje Tekstilės ir drabužių pramonės produkcijos dalis 2011 m. sudarė 4,6 proc. parduotos apdirbamosios pramonės produkcijos. Šią pramonės šaką sudaro 3 subsektoriai tekstilės gaminių gamyba, drabužių siuvimas (gamyba) ir gamyba bei odos ir odos dirbinių gamyba m. maisto produktų ir gėrimų pramonėje veikė 850 įmonių, iš kurių tekstilės gaminių gamybos srityje, 626 drabužių gamybos srityje ir 42 - odos ir odos dirbinių gamybos srityje. Tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės, stambių įmonių šiame sektoriuje Lietuvos statistikos departamento duomenimis tėra 12 įmonių. Tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) 87% 13% Tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje veikiantys ūkio subjektai Iš viso apdirbamojoje pramonėje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Pav. 16. Tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Tekstilės ir drabužių pramonės sektoriaus apyvarta pastaraisiais metais pamažu augo ir šiuo metu sudaro 2,96 mlrd. litų. Lyginant su bendra šalies įmonių apyvarta, šio sektoriaus įmonių apyvarta sudaro 1,4 proc. Nors pastaraisiais metais tekstilės ir drabužių pramonės gamybos plėtrai darė pamažu didėjantis darbo našumas, tačiau jis vis vien išlieka labai žemas m. vidutiniškai per vieną faktiškai dirbtą valandą tekstilės ir drabužių pramonės įmonėse sukurta pridėtinė vertė buvo 22,1 Lt., o tai yra daugiau nei dvigubai mažiau nei visos apdirbamosios pramonės našumas. Tai rodo, jog tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje būtina įdiegti naujas technologijas, valdymo metodus, inovacijas ir naujus gamybos metodus. Tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje dirba 29,3 tūkst. darbuotojų, kas sudaro 3,42 proc. visų užimtųjų Lietuvos ūkyje. Analizuojant žmogiškuosius šio pramonės sektoriaus išteklius galima teigti, jog šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra žemesni nei darbo užmokestis šalies mastu, o, palyginus su kitomis apdirbamosios gamybos šakomis, yra patys žemiausi.

69 68 Užimtieji tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje (proc.) 3% 97% Tekstilės ir drabužių pramonės sektorius Visas šalies ūkis Pav. 17. Užimtųjų tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje dalis (proc.) (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Ilgą laiką, analizuojant Lietuvos tekstilės ir drabužių siuvimo pramonės konkurencingumą, buvo akcentuojamas šio pramonės sektoriaus pranašumas tai pigi ir kvalifikuota darbo jėga. Tačiau situacija keičiasi sparčiai integruojantis į pasaulio ekonomiką, nes kvalifikuota darbo jėga masiškai emigruoja, o prastas profesinio rengimo lygis neužtikrina, kad darbo jėgos rinkoje pakaktų kvalifikuotų darbininkų tai labai didelis pramonės plėtros trūkumas. Tai atspindi ir labai mažas studijuojančių/besimokančių pagal šio sektoriaus programas absolventų skaičius. Lietuvos tekstilės pramonės produkcija didžiąja dalimi yra skirta ne Lietuvos rinkai apie 80 proc. šioje pramonės šakoje pagamintos produkcijos yra skirta eksportui. Šios pramonės šakos produkcija bendroje šalies eksporto struktūroje sudaro daugiau nei 5 proc. viso šalies eksporto metais tekstilės pramonės produkcijos buvo eksportuota už 3,6 mlrd. litų. Taigi, galima teigti, kad ši pramonės šaka yra labiau orientuota į tarptautines rinkas, o vidaus rinkoje paklausa yra maža. Analizuojant tekstilės pramonės investicijas, galima teigti, jog palyginus su kitomis apdirbamosios pramonės šakomis, šio sektoriaus pramonės įmonės investavo mažiausiai, lyginant su kitais apdirbamosios pramonės sektoriais m. šios pramonės šakos investicijų suma sudarė vos 66 mln. litų ir. sudaro vos 5,89 proc. visų materialinių apdirbamosios pramonės investicijų. Daugiausia šios pramonės šakos įmonių investavo į mašinas, įrengimus, transporto priemones ir inventorių (67 proc. visų investicijų), senus pastatus ir statinius (16,7 proc.). Investicijos į programinės įrangos įsigijimą ar patentų ir licencijų įsigijimą lyginant su materialinėmis investicijomis, sudaro labai menką procentą visų investicijų atitinkamai 0,86 proc. ir 1,7 proc. Tai rodo, jog ši pramonės šaka nėra technologiškai pažangi, techninė bazė nėra moderni, nesiorientuojama į aukštą pridėtinę vertę. Tokią situaciją lemia ir žemas nepakankama vyriausybės parama šiai pramonės šakai. Vertinant tekstilės pramonės sektoriaus MTEP išlaidas, galima konstatuoti, jog šis sektorius pagal viso apdirbamosios pramonės sektoriaus MTEP išlaidas yra viena iš mažiausiai MTEP išlaidų patyrusių šakų.

70 69 Tekstilės pramonės sektoriaus MTEP išlaidos sudaro 1,6 mln. litų, kas sudaro 2 proc. visų apdirbamosios pramonės MTEP išlaidų metais tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje apie 24 proc. visų įmonių nurodė diegusios inovacijas (tekstilės gaminių gamyboje 29,7 proc. visų įmonių, drabužių gamyboje 23,9 proc. visų įmonių, odos ir odos dirbinių gamyboje 20 proc. visų įmonių). Daugiausiai iš visų inovacijas diegusių įmonių yra netechnologiniai novatoriai (tekstilės gaminių gamyboje 63,6 proc. visų inovacijas diegusių įmonių, drabužių gamyboje 74,6 proc. visų inovacijas diegusių įmonių, odos ir odos dirbinių gamyboje įmonės vienodai diegė tiek technologines tiek netechnologines inovacijas). Tekstilės gaminių gamyboje netechnologiniai inovatoriai daugiausiai diegė organizacines, o grabužių gamyboje - rinkodaros inovacijas. Odos ir odos dirbinių gamyboje įmonės vienodai diegė tiek rinkodaros tiek organizacines inovacijas. Daugiausia technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidų inovacinei veiklai buvo skirta mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimui, o vidiniams ir išoriniams moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai buvo skiriama santykinai maža suma (16 pav.). Tekstilės ir drabužių pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) 77% 2% 16% 5% Vidiniai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Išoriniai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimas Išorinių žinių įsigijimas Pav. 18. Tekstilės ir drabužių pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 ) Nagrinėjant tekstilės pramonės sektoriaus klasterizacijos galimybes, galima teigti, jog šiame sektoriuje klasterizacijos procesai yra menki. Tik šiek tiek daugiau nei 15,4 proc. visų technologines inovacijas diegusių įmonių yra linkusios bendradarbiauti su konkurencinėmis ar kitomis įmonėmis vystant naujas veiklas ar naujus produktus. Su aukštosiomis mokyklomis ir universitetais bendradarbiauja 12,4 proc. įmonių, o su tyrimų institutais 17,7 proc. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tekstilės ir drabužių pramonės sektoriaus įmonės daugiausiai yra linkusios bendradarbiauti su įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinės įrangos tiekėjais, klientais ar vartotojais bei konsultantais ir laboratorijomis. Tokie rodikliai rodo, jog inovacijas diegiančios tekstilės pramonės įmonės nėra linkusios bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su aukštojo mokslo institucijomis.

71 70 Tekstilės ir drabužių pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos 17,7 Aukštosios mokyklos, universitetai 12,4 Konsultantai, laboratorijos 22,05 Konkurentai ar kitos įmonės 15,4 Klientai ar vartotojai Įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinės įrangos tiekėjai 23,45 23,45 Kitos įmonės susijusių įmonių grupėje 14, Pav. 19. Tekstilės ir drabužių pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Tekstiles pramonės sektoriuje veikia šakinė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija, kuri yra aktyviai veikianti ir vienija daugumą šios pramonės šakos įmonių. Ši šakinė asociacija galėtų būti pagrindinis šią pramonės šaką konsoliduojantis veikėjas ir klasterizacijos procesų iniciatorius. Apibendrinus tekstilės pramonės sektoriaus analizės rezultatus, galima daryti išvadą, jog šiame sektoriuje klasterizacijos procesai praktiškai nevyksta, o sektoriaus konkurencingumo sąlygos yra labai žemos. (žr. lentelę Nr.2). Šio sektoriaus pagrindiniai privalumai yra užsienio rinkos dydis, palanki geografinė padėtis logistikai bei šakinės asociacijos veiklos efektyvumas. Norint Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės šaką išlaikyti gyvybingą, reikėtų ją iš esmės restruktūrizuoti: sumažinus žemos pridėtinės vertės produktų gamybą, išsaugoti konkurencingas jos kryptis bei pradėti gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip pat efektyvinti gamybinius ir organizacinius procesus, naudojant technologines ir vadybines inovacijas, didinti inovatyvumą, kurti naujus gaminius ir į pasaulinę rinką pateikti patentuotus gaminius, pereiti prie gamybos, orientuotos į individualius vartotojų poreikius.

72 71 Lentelė 3. Tekstilės ir drabužių pramonės šakos konkurencingumo vertinimas Konkurencingumą lemiantys veiksniai Veiksnių kategorijos Veiksnių rodikliai Žemas/ Mažas Vertinimas Vidutinis Aukštas/ Didelis Kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla Veiksniai ir sąlygos veiklai Paklausos pobūdis Klasterizacijos procesai Įmonių vyraujančios strategijos ir Žmogiškieji ištekliai Kapitalo ištekliai Fiziniai ištekliai Infrastruktūra Papildomo specialistų ugdymo pasiūla Produktyvumas Pigios darbo jėgos pasiūla Vadybos ir darbo kultūra Privačių /viešųjų investicijų lygis Įmonių investicijų į MTEP lygis Vietinių finansinių institucijų paramos lygis Vietinių žaliavų prieinamumo lygis Vietos palankumas regioniniam tranzitiniam transportui Logistikos infrastruktūros lygis Palankumas supranacionalinio susisiekimo ryšiams Palankumas susisiekimo ryšiams tarp regionų MTEP infrastruktūros lygis Įmonių technologinės bazės lygis Vidinės rinkos dydis Išorinės rinkos dydis Vartojimo lygis Šakos įmonių apyvartos dalis bendroje visų įmonių apyvartoje Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis fundamentiniuose moksliniuose tyrimuose Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis produkto ar procesų vystymo procese Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis įrangos naudojimo procese Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis pardavimo procesuose Šakinių asociacijų veiklos efektyvumo lygis Sektoriaus įmonių skaičius Sektoriaus įmonių dydis Vyrauja smulkios ir vidutinės

73 72 konkurencija Vadybos ir verslo valdymo kompetencijų lygis Korupcijos lygis Valdymo know-how sklaida sektoriuje Sektoriaus specializacija Integracijos į tarptautinius tinklus lygis Orientacija į AT grindžiamą gamybą įmonės

74 Klasterizacijos procesai elektronikos pramonės sektoriuje Elektronikos pramonės produkcijos dalis 2011 m. sudarė 2,6 proc. parduotos apdirbamosios pramonės produkcijos. Šią pramonės šaką sudaro 2 subsektoriai kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba ir spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas m. elektronikos pramonėje veikė 373 įmonės, iš kurių 116 kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje ir 257 įmonės spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo srityje. Elektronikos pramonės sektoriuje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės, stambių įmonių šiame sektoriuje Lietuvos statistikos departamento duomenimis tėra 3 įmonės. Elektronikos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) 94% 6% Elektronikos pramonės sektoriuje veikiantys ūkio subjektai Iš viso apdirbamojoje pramonėje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Pav. 20. Elektronikos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Elektronikos pramonės sektoriaus apyvarta pastaraisiais metais pamažu augo ir šiuo metu sudaro 1,2 mlrd. litų. Lyginant su bendra šalies įmonių apyvarta, šio sektoriaus įmonių apyvarta sudaro 0,57 proc., tačiau darbo našumas šiame pramonės sektoriuje yra ypač aukštas m. vidutiniškai per vieną faktiškai dirbtą valandą tekstilės ir drabužių pramonės įmonėse sukurta pridėtinė vertė buvo 89,3 Lt., o tai yra vienas iš didžiausių darbo našumo rodiklių visoje apdirbamojoje pramonėje. Tai rodo, jog elektronikos pramonės sektorius yra konkurencingas ir konkuruoja aukštos pridėtinės vertės produkcija, naudoja naujausias technologijas bei kvalifikuotą darbo jėgą. Elektronikos pramonės sektoriuje dirba 6,4 tūkst. darbuotojų, kas sudaro 0,56 proc. visų užimtųjų Lietuvos ūkyje. Analizuojant žmogiškuosius šio pramonės sektoriaus išteklius galima teigti, jog šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra žymiai aukštesni nei vidutinis darbo užmokestis šalies mastu, o, palyginus su kitomis apdirbamosios gamybos šakomis, yra beveik du kartus aukštesni nei kitų pramonės sektorių. Tai rodo, jog šioje pramonės šakoje dirba kvalifikuota darbo jėga, kas didina šakos konkurencingumą ir gebėjimą kurti aukštos pridėtinės vertės produktus bei orientuotis į žinioms imlų aukštųjų technologijų verslą. Lietuvoje yra pakankamai studijų programų rengti specialistus elektronikos krypčiai. Kvalifikuotą personalą darbui aukštųjų technologijų verslo įmonėse ir mokslinio tyrimo įstaigose elektronikos srityje rengia Kauno

75 74 technologijos universitetas, Šiaulių universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo Universitetas ir Vilniaus Universitetas. Pagrindinės studijų kryptys yra: Elektronikos inžinerija, Fizika, Informatikos inžinerija, Elektros inžinerija ir Matavimų inžinerija. Vykdant magistrantūros ir doktorantūros studijas šie universitetai bendradarbiauja su Fizikos institutu, Puslaidininkių fizikos institutu ir kt. Tačiau aukščiausios kvalifikacijos elektronikos specialistų poreikis nepaliaujamai didėja, nes sparčiai vystosi informacinės technologijos, gamybos automatizacija bei ryšių ir komunikacijų technika ir technologijos, todėl parengiamų kvalifikuotų specialistų nepilnai užtenka patenkinti rinkos poreikius. Lietuvos elektronikos pramonės produkcija didžiąja dalimi yra skirta ne Lietuvos rinkai - apie 80 proc. šioje pramonės šakoje pagamintos produkcijos yra skirta eksportui. Šios pramonės šakos produkcija bendroje šalies eksporto struktūroje sudaro apie 3,4 proc. viso šalies eksporto metais elektronikos pramonės produkcijos buvo eksportuota už 1,2 mlrd. litų. Taigi, galima teigti, kad ši pramonės šaka yra labiau orientuota į tarptautines rinkas, o vidaus rinka yra sąlyginai maža. Elektronikos pramonės materialinės investicijos siekia 27 mln. litų ir sudaro 2,8 proc. visų materialinių apdirbamosios pramonės investicijų. Daugiausia šios pramonės šakos įmonių investavo į mašinas, įrengimus, transporto priemones ir inventorių (68 proc. visų investicijų). Tačiau pagal investicijas patentų ir licencijų įsigijimui, elektrotechnikos pramonė yra viena iš daugiausiai investicijų šiai sričiai skiriančių iš visų apdirbamosios pramonės šakų. Tai rodo, jog ši pramonės šaka yra technologiškai pažangi, yra orientuojamasi į naujų pasaulyje konkurencingų produktų kūrimą, inovacijas ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą. Vertinant elektronikos pramonės sektoriaus MTEP išlaidas, galima konstatuoti, jog šis sektorius pagal viso apdirbamosios pramonės sektoriaus MTEP išlaidas yra daugiausiai MTEP išlaidų patyrusių šakų. Elektronikos pramonės sektoriaus MTEP išlaidos sudaro 17,8 mln. litų, kas sudaro 22,5 proc. visų apdirbamosios pramonės MTEP išlaidų metais 68,2 proc. kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos įmonių diegė inovacijas, o spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimo pramonės subsektoriuje 36,2 proc. įmonių. Daugiausiai technologines inovacijas diegusių kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos įmonių išlaidų inovacinei veiklai buvo skirta vidiniams moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, o spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimo pramonės subsektoriuje - mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimui (19 pav.). Tai rodo, jog kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos pramonės subsektoriuje yra sutelktas didelis technologinis potencialas ir žmogiškieji ištekliai, kurie turi gebėjimų generuoti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas.

76 75 Elektonikos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) Išorinių žinių įsigijimas Mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimas 0 16,85 22,85 82,35 Spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo pramonės įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) Išoriniai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Vidiniai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra 0 3,37 17,65 56,93 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) Pav. 21. Elektronikos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) m. pagal atskirus subsektorius (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 ) Nagrinėjant elektronikos pramonės sektoriaus klasterizacijos galimybes, galima teigti, jog šiame sektoriuje klasterizacijos procesai yra gan ryškūs. Net 23 proc. kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos įmonių bendradarbiauja su kitomis įmonėmis susijusiomis įmonių grupėje ir daugiau nei 8 proc. įmonių bendradarbiauja su konkurentais ar kitomis įmonėmis vystant naujas veiklas ar naujus produktus. Su aukštosiomis mokyklomis ir universitetais bendradarbiauja 17 proc. įmonių, o su tyrimų institutais 10,4 proc. Tai rodo, jog kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos įmonės yra linkusios bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su mokslo institucijomis. Tuo tarpu spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo pramonės subsektoriaus įmonės yra linkusios bendradarbiauti su įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinės įrangos tiekėjais bei konkurentais ar kitomis įmonėmis, kas rodo šio subsektoriaus įmonių bendradarbiavimo su kitomis įmonėmis galimybes. Elektronikos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos Aukštosios mokyklos, universitetai Konsultantai, laboratorijos ,4 10,4 16,7 Spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo pramonės subsektoriaus įmonių inovacinės veiklos partneriai (proc.) Konkurentai ar kitos įmonės Klientai ar vartotojai Įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinės įrangos tiekėjai 8,3 4,5 18,2 22, ,3 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos įmonių inovacinės veiklos partneriai (proc.) Kitos įmonės susijusių įmonių grupėje 0 22, Pav. 22. Elektronikos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) m. pagal atskirus subsektorius (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

77 76 Kadangi elektronikos pramonės subsektoriai vienas nuo kito skiriasi daugeliu parametru, tikslinga yra panagrinėti šiuos sektorius atskirai Spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo subsektorius Lietuvoje veikia 257 spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo įmonės, kuriose dirba 3094 darbuotojai metais spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo subsektoriuje parduota produkcijos už 460,69 milijonus litų ir tik 32,9 proc. produkcijos buvo parduota ne Lietuvos rinkose. Didžiausios spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo subsektoriaus įmonės: AB Spauda, UAB "BOD Group", AB KOPA, UAB Aurika, UAB Druka", UAB Inčas", IĮ InSpe, UAB Flexpro" ir pan. Maždaug du trečdalius Lietuvos spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo pramonės subsektoriaus įmonių sudaro leidybos (knygų, laikraščių, žurnalų ir kt.) veiklų įmonės, ir vieną trečdalį spausdinimo ir susijusias paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau, įvertinat tai, kad dauguma spausdinimo veiklą registravusių įmonių ją vykdo tik nominaliai, galima teigti, jog realią ir ekonomiškai prasmingą veiklą vykdo tik ribotas spaustuvių skaičius. Leidybos pramonės sektoriui priskiriamoje įrašytų laikmenų tiražavimo veikloje Lietuvoje veikia vos keliolika įmonių, kuriose dirba nedaug darbuotojų, o sukuriamos produkcijos vertė siekia vos keletą milijonų litų. Kadangi šio subsektoriaus įmonių produkcija didžiąją dalimi yra realizuojama vietinėje vidaus rinkoje, kuri nėra didelė, tokia situacija neigiamai veikia bendradarbiavimą tarp subsektoriaus įmonių, kadangi vyksta intensyvi konkurencija siekiant išlaikyti esamą rinkos dalį. Tačiau iš kitos pusės tokia konkurencija verčia įmones gerinti veiklos kokybę ir siekti naujovių; sukuriamos geresnės prielaidos specializuoti veiklą. Šiame pramonės subsektoriuje yra galimybės vystyti klasteriams, apjungiant įvairius tiekėjus, t.y. autorius, autorių agentus, iliustracijų autorius, redaktorius, leidėjus, spaustuvininkus, platintojus, didmeninės ir mažmeninės prekybos veikėjus. Ypatingas vaidmuo spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo subsektoriuje tenka Lietuvos spaustuvininkų asociacijai (LISPA), kurios veikla yra ypač aktyvi jungiant šio sektoriaus įmones bei atstovaujant jų interesus. Šiuo metu poligrafijos srityje formuojasi naujas saugios spaudos poligrafinis klasteris, kurio koordinatorius yra UAB Garsų pasaulis. Šio klasterio nariai yra UAB Lodvila (poligrafija), UAB Solveris (IT), UAB Optomeda (taikomieji moksliniai tyrimai), VU Onkologijos institutas (biomedicininės fizikos laboratorija - taikomieji moksliniai tyrimai). Klasterio tikslas tobulinti poligrafijos produktus saugios spaudos srityje, diegiant inovatyvias apsaugos priemones. Taigi, galima teigti, jog šiame subsektoriuje formuojasi bendradarbiavimo kultūra, vystosi kooperaciniai ryšiai, kuriasi klasterinės struktūros asocijuotų struktūrų ar įmonių lyderių iniciatyvų pagrindu.

78 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos subsektorius Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos pramonės subsektoriuje veikia 105 įmonės, kuriose dirba virš 3 tūkstančių darbuotojų metais šio subsektoriaus įmonių parduotos produkcijos vertė buvo 594 mln. litų, iš kurios 83,6 proc. buvo parduota ne Lietuvos rinkoje. Elektronikos srityje Lietuvoje egzistuoja pramonės potencialas, apimantis tiek didžiąsias elektronikos įmones, tokias kaip uždarosios akcinės bendrovės Elga, Šiaulių tauro televizoriai, Katra, Vilniaus Ventos puslaidininkiai, akcinė bendrovė Lietkabelis, tiek smulkias ir vidutines elektronikos įmones tokias kaip uždarosios akcinės bendrovės Elsis, Elektroninės technologijos, Elgama-elektronika, Elmika, Geozondas, Eltesta, UAB Teltonika, UAB Terra ir kitos, kurios yra atviros inovacijų plėtrai gamyboje. Stiprėjanti konkurencija tarp elektronikos įmonių pasaulyje, sąlygojama pigių elektronikos gaminių pasiūlos iš Azijos, skatina Lietuvos elektronikos įmones ieškoti naujų gamybos technologijų ir techninių sprendimų tarpusavyje bendradarbiaujant ir kuriant naujus tinklus. Optoelektronikos srityje, nepaisant pastarojo meto stambių buvusių optoelektronikos centrų žlugimo (Panevėžio kineskopų gamykla AB Ekranas, Kauno radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo institutas ir jo gamybinės įmonės, Vilniaus radijo matavimo prietaisų gamykla ir mokslinio tyrimo institutas, Elektrografijos mokslinio tyrimo institutas ir jo gamybinė įmonė) Lietuvoje yra pasiektas proveržis, kurį realizavo smulkiosios įmonės. Dauguma jų specializuojasi lazerinių technologijų srityje, jos tampriai siejasi su VU ir FI lazerinių mokslinių tyrimų pasiekimais ir buvo įkurtos siekiant juo sukomercinti. Tarp reorganizuotų optoelektronikos įmonių minėtina UAB Precizika (įkurta 1990 m. vietoje buvusio ENIMS padalinio Vilniuje), gaminanti fotoelektrinius enkoderius. UAB Tikslioji Sintezė įkūrimas siejasi su VU MTMI Skystųjų kristalų laboratorijoje išvystytais pramoniniais organinių medžiagų, skirtų fotonikos elementams, sintezės ir gryninimo metodais. Terahercinės fotonikos požiūriu svarbus UAB TERAVIL įkūrimas (2006 m.; įmonės ištakos PFI Optoelektronikos laboratorija). Optoelektronikos srityje jau 2008 m. susiformavo Fotoelektros technologijų klasteris, kurio koordinatoriumi yra Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas. Šiuo metu klasteriui priklauso tokios įmonės ir įstaigos kaip UAB Šiaurės miestelis, VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas, MG AB PRECIZIKA, VGTU, VU, KTU, Lietuvos tekstilės institutas, Mokslininkų sąjungos institutas, Fizinių ir technologijos mokslų centro Chemijos institutas, UAB Europarama, UAB Baltic Solar Solutions, UAB Baltic Solar Energy, Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas, Anykščių kvarcas, UAB Modernios E-Technologijos, UAB Precizika metrology, AB VITI, AB Vilniaus vingio mechanika, UAB Saulės energija, UAB Telebaltikos importas ir eksportas, UAB Altechna. Klasterio veiklos yra nukreiptos į klasterio narių bendradarbiavimą vystant naujas saulės elementų gamybos technologijas, plėtojant fotoelektros sistemų gamybą ir jų valdymą, projektuojant ir statant pasyvius namus, energiją taupančius ir ją generuojančius pastatus, taikant saulės elementus tekstilės pramonėje, namų elektronikos ir kitose naujose srityse ir pan. Šis klasteris taip pat investuoja į bendrą atviros prieigos MTTP infrastruktūrą.

79 78 Lazerinių technologijų plėtra Lietuvoje yra labai perspektyvi, kadangi šalyje susiformavęs stiprus pramonės, mokslo ir studijų susivienijimas iš daugiau keliolikos pramonės įmonių, kelių mokslinių tyrimų institutų ir universitetų. Lazerinių technologijų sektoriuje Lietuvoje veikia daugiau kaip 15 aukštųjų technologijų gamybos bendrovių - uždarosios akcinės bendrovės Eksma, Ekspla, mokslinė-gamybinė firma Šviesos konversija, Geola, Standa, Optika ir kitos, kurios kuria ir gamina lazerinių technologijų produktus. Įmonių kuriami produktai turi didelę pridėtinę vertę (ji siekia % produkcijos pardavimo kainos). Nors absoliučiais skaičiais lazerių pramonės dalis bendroje ūkio struktūroje nėra didelė, tačiau, jei lygintume santykinius parametrus, Lietuvos pramonės vidurkį stipriai lenkia. Antai Lietuvos lazerių sektoriaus kuriama pridėtinė vertė sudaro net du trečdalius produkcijos vertės, o tai liudija aukštą gamybos efektyvumą. Pagrindinė Lietuvos lazerinių technologijų įmonių veikla yra nukreipta į mokslui skirtų lazerių rinką. Siekiant padidinti įmonių konkurencingumą, tenkinant ne tik mokslo visuomenės poreikius, bet ir pakreipiant lazerių gamybą medžiagų apdirbimo ir ekologijos sritims, 2006 m. buvo įkurta Lietuvos Nacionalinė lazerių ir šviesos technologijų platforma Fotonika I. Platforma jungia akcines bendroves Eksma, Altechna, Ekspla, Šviesos konversija, Standa, Optida, Eksperimentiniai lazeriai, VU (Lazerių tyrimų centras ir Kvantinės elektronikos katedra) ir FI. Platforma siekia lazerinių technologinių procesų plėtros Lietuvoje, numato skverbtis į medžiagų lazerinio apdirbimo, ekologinių matavimų, ekologinės kontrolės prietaisų rinkas m. buvo įkurta Lietuvos lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija, kuri suvienijo devynias lazerių pramonės įmones - Eksma, Elas, Altechna, Ekspla, Šviesos konversija, Standa, Optida, Optronika, Teravil ir mokslo institucijas Vilniaus universitetą ir Fizinių ir technologijos mokslų centro fizikos institutą. Vienas iš asociacijos tikslų inovacinės aplinkos, verslumo ir partnerystės tarp pramonės ir mokslo skatinimas Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvoje veikia Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris, kurio koordinatorius yra VšĮ Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas". Šis klasteris jungia tokias įmones kaip UAB Arginta, UAB Eksma, UAB Ekspla, UAB Elas, VšĮ Intechcentras, UAB Optida, UAB Optolita, UAB Optonas, UAB Progresyvūs verslo sprendimai, Valstybinį mokslinių tyrimų institutą Fizinių ir technologijos mokslų centrą. Įmonės apjungė pajėgas siekiant sujungti tyrėjus, tiekėjus, gamintojus ir pardavėjus tiekimo grandinėje ir didinti lazerinių ir su jomis susijusio inžinerinių technologijų sektoriaus tarptautinį konkurencingumą. Šis klasteris taip pat investuoja į bendrą klasterio Mokymo ir tyrimų centro infrastruktūrą, susijusią su lazerinių įrenginių kūrimu ir gamyba. Išanalizavus šį pramonės subsektorių, galima teigti, jog subsektorius yra konkurencingas, bendradarbiavimo ir partnerystės ryšiai tarp atskirų įmonių yra stiprūs, vystosi esami ir formuojasi nauji klasteriai su aiškia specializacija ir aiškiais konkurenciniais pranašumais. Apibendrinus elektronikos pramonės sektoriaus analizės rezultatus, galima daryti išvadą, jog šiame sektoriuje klasterizacijos procesai yra labai ryškūs, įmonės yra linkusios tarpusavyje bendradarbiauti ir kurti

80 79 partnerystę (žr. lentelę Nr.3). Šis sektorius visomis prasmėmis yra konkurencingas ir turi visas sąlygas tokiu išlikti ir ateityje.

81 80 Lentelė 4. Elektronikos pramonės šakos konkurencingumo vertinimas Konkurencingumą lemiantys veiksniai Veiksnių kategorijos Veiksnių rodikliai Žemas/ Mažas Vertinimas Vidutinis Aukštas/ Didelis Kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla Veiksniai ir sąlygos veiklai Paklausos pobūdis Klasterizacijos procesai Įmonių vyraujančios strategijos ir Žmogiškieji ištekliai Kapitalo ištekliai Fiziniai ištekliai Infrastruktūra Papildomo specialistų ugdymo pasiūla Produktyvumas Pigios darbo jėgos pasiūla Vadybos ir darbo kultūra Privačių /viešųjų investicijų lygis Įmonių investicijų į MTEP lygis Vietinių finansinių institucijų paramos lygis Vietinių žaliavų prieinamumo lygis Vietos palankumas regioniniam tranzitiniam transportui Logistikos infrastruktūros lygis Palankumas supranacionalinio susisiekimo ryšiams Palankumas susisiekimo ryšiams tarp regionų MTEP infrastruktūros lygis Įmonių technologinės bazės lygis Vidinės rinkos dydis Išorinės rinkos dydis Vartojimo lygis Šakos įmonių apyvartos dalis bendroje visų įmonių apyvartoje Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis fundamentiniuose moksliniuose tyrimuose Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis produkto ar procesų vystymo procese Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis įrangos naudojimo procese Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis pardavimo procesuose Šakinių asociacijų veiklos efektyvumo lygis Sektoriaus įmonių skaičius Sektoriaus įmonių dydis Vyrauja smulkios ir vidutinės

82 81 konkurencija Vadybos ir verslo valdymo kompetencijų lygis Korupcijos lygis Valdymo know-how sklaida sektoriuje Sektoriaus specializacija Integracijos į tarptautinius tinklus lygis Orientacija į AT grindžiamą gamybą įmonės

83 Klasterizacijos procesai medienos ir baldų pramonės sektoriuje Medienos ir baldų pramonė yra svarbi Lietuvos apdirbamosios pramonės šaka turinti gilias tradicijas. Šią pramonės šaką sudaro 3 subsektoriai: medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba ir baldų gamyba metais šios šakos įmonių produkcijos dalis sudarė 11 proc. parduotos apdirbamosios pramonės produkcijos m. medienos ir baldų pramonėje veikė 1977 įmonių, iš kurių medienos bei medienos ir kamštienos gaminių gamybos srityje, 88 popieriaus ir popieriaus gaminių gamybos srityje ir baldų gaminių gamybos srityje. Medienos ir baldų pramonės sektoriuje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės, kurios sudaro 98 proc. visų sektoriaus įmonių. Medienos ir baldų pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) 70% 30% Elektronikos pramonės sektoriuje veikiantys ūkio subjektai Iš viso apdirbamojoje pramonėje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Pav. 23. Medienos ir baldų pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Medienos ir baldų pramonės sektoriaus apyvarta pastaraisiais metais pamažu augo ir šiuo metu sudaro 7,14 mlrd. litų. Lyginant su bendra šalies įmonių apyvarta, šio sektoriaus įmonių apyvarta sudaro 3,38 proc. Tačiau šiame sektoriuje darbo našumas yra vienas iš žemiausių, lyginant su kitais apdirbamosios pramonės sektoriais m. vidutiniškai per vieną faktiškai dirbtą valandą medienos ir baldų pramonės įmonėse sukurta pridėtinė vertė buvo 24,25 Lt. Medienos ir baldų pramonės sektoriuje dirba 36,93 tūkst. darbuotojų, kas sudaro 5,57 proc. visų užimtųjų Lietuvos ūkyje. Analizuojant žmogiškuosius šio pramonės sektoriaus išteklius galima teigti, jog šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra žemesni nei darbo užmokestis šalies mastu, o, palyginus su kitomis apdirbamosios gamybos šakomis, yra vieni iš žemesnių. Remiantis profesinės metodikos centro duomenimis, medienos ir baldų pramonės sektoriuje stokojama kvalifikuotų darbininkų - didžiausia yra staklininkų bei baldžių paklausa. Taip pat stokojama inžinerijos specialistų, ypač technologų ir konstruktorių, bei pardavimų ir rinkodaros specialistų, tarp kurių labiausiai trūksta tiekėjų. Tai rodo, jog medienos ir baldų pramonės sektorius vis dar yra susiorientavęs į gamybą ir surinkimą, konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose pirmiausia grindžia santykinai pigia darbo jėga ir pigia vietine žaliavine mediena ir neinvestuoja į kitus vertės grandinės komponentus. Lietuvos medienos ir baldų

84 83 pramonės produkcija galutiniam vartotojui dažniausiai pateikiama Vakarų įmonių-užsakovių marketinginiais kanalais ir prekių vardais. Tokiu būdu didžioji dalis Lietuvos gamintojų nedalyvauja aukščiausią pridėtinę vertę kuriančiose vertės kūrimo grandyse. Analizuojant medienos ir baldų pramonės šakos gamybos struktūrą pagal parduotą produkciją, galima daryti išvadą, jog duomenys rodo klasterizacijos požiūriu pozityvų vaizdą. Beveik 50 proc. medienos produkcijos sudaro galutinis gaminys baldai. Tai rodo, jog šios pramonės įmonės ima orientuotis ne tik į žaliavos gamybą (37 proc.), tačiau į produktų kūrimą ir gamybą. Gerėjančias tendencijas rodo ir pastarųjų metų tendencijos, kai baldų gamybos apimtys padidėjo trečdaliu, o žaliavų gamyba sumažėjo beveik per pusę). Pagal eksporto apimtis medienos ir baldų pramonės šakos įmonės eksportuoja apie 63 proc. savo produkcijos. Medienos ir baldų pramonės sektoriaus įmonių investicijos į materialųjį turtą yra gan didelės lyginant su bet kuria kita apdirbamosios pramonės šaka ir prilygsta maisto ir gėrimų pramonės sektoriaus investicijoms. Per 2010 m. į medienos ir baldų pramonės sektoriaus materialųjį turtą investuota 323,99 mln. lt. Šiuo metu materialinės investicijos maisto ir gėrimų gamybos sektoriuje sudaro 26 proc. visų materialinių apdirbamosios pramonės investicijų. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis daugiausia šio pramonės sektoriaus įmonės investavo į infrastruktūrą bei įrenginius. Tai lemia jog daugiau nei 50 proc. šio sektoriaus įmonių gamyboje naudoja modernias technologijas. Iš jų medienos ir medienos gaminių subsektoriuje populiariausios yra efektyvios atliekų panaudojimo technologijos, baldų gamyboje moderni technologinė įranga. Analizuojant medienos ir baldų pramonės sektoriaus MTEP išlaidas, deja, apibendrinimo negalima daryti, nes Lietuvos statistikos departamentas nepateikia duomenų apie vieno iš didžiausių subsektorių - medienos bei medienos ir kamštienos gaminių MTEP išlaidas, todėl išvados gali būti klaidingos ir neatitikti tikrovės metais 21 proc. medienos ir baldų pramonės sektoriaus įmonių diegė inovacijas, iš kurių daugiausiai diegė netechnologines, o rinkodaros ir organizacines inovacijas. Daugiausiai technologines inovacijas diegusių medienos ir baldų pramonės įmonių išlaidų (85 proc.) buvo skirta mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimui, o vidiniams ir išoriniams moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai buvo skiriama santykinai mažas procentas.

85 84 Medienos ir baldų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) 85% 1% 12% 2% Vidiniai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Išoriniai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimas Išorinių žinių įsigijimas Pav. 24. Medienos ir baldų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 ) Nagrinėjant medienos ir baldų pramonės įmonių diegusių inovacijas tarpusavio bendradarbiavimo galimybes, galima teigti, jog tiek bendradarbiavimo ryšiai tarpusavyje, tiek su mokslo institucijomis yra menki. Tik 2,6 proc. technologines inovacijas diegusių įmonių yra linkusios bendradarbiauti su konkurencinėmis ar kitomis įmonėmis vystant naujas veiklas ar naujus produktus. Su aukštosiomis mokyklomis ir universitetais bendradarbiauja 6,4 proc. įmonių, o su tyrimų institutais 2,1 proc. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, medienos ir baldų pramonės sektoriaus įmonės daugiausiai yra linkusios bendradarbiauti tik su kitomis įmonėmis susijusių įmonių grupėje, įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinės įrangos tiekėjais, bei klientais ar vartotojais. Medienos ir baldų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos 2,1 Aukštosios mokyklos, universitetai 6,4 Konsultantai, laboratorijos 5,8 Konkurentai ar kitos įmonės 2,6 Klientai ar vartotojai 27,7 Įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinės įrangos tiekėjai 24,2 Kitos įmonės susijusių įmonių grupėje 13, Pav. 25. Medienos ir baldų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

86 85 Didžiausios medienos ir baldų pramonės įmonės pagal parduotą produkciją yra UAB Swedspan Girių Bizonas, AB grupė Vilniaus baldai, UAB Boen Lietuva, AB Freda, AB Klaipėdos baldai, įmonių grupė Klaipėdos mediena, AB Grigiškės, UAB Stora Enso Timber, UAB Sakuona, UAB Jūrės medis ir kt. Tačiau, nepaisant to, kad bendrai sektoriuje bendradarbiavimo rodikliai kuriant naujus produktus ar paslaugas su kitomis įmonėmis ar mokslo institucijomis yra menki, tačiau dėka klasterizacijai palankios pagaminamos produkcijos struktūros, apimančios praktiškai visą vertės kaštų grandinę nuo pjautinės medienos, statybinės paskirties gaminių, įpakavimo taros iki įvairaus asortimento baldų gamybos, Lietuvos medienos ir baldų sektoriuje yra matomi sparčiai besivystantys klasterizacijos procesai. Lietuvos medienos pramonės klasteriuose vertės kūrimo grandinėse gali sėkmingai bendradarbiauti miško savininkai, medienos ruošos įmonės, lentpjūvės, medienos gaminių gamintojai, medienos plokščių gamintojai, popieriaus (pakuotės) gamintojai, baldininkai, technologijų, įrangos tiekėjai, furnitūros tiekėjai, medienos prekybininkai, medienos kuro ruošos įmonės, katilinės, transporto sektorius, chemijos pramonė, audimo ir odos pramonė, energetika, paslaugos (finansų, rizikos valdymo), bei švietimas ir tyrimai. Kai kurie Europos klasteriai (pvz. Suomijos) įtraukia ir leidybos šaką. Šiuo metu Alytaus regione medienos ir baldų pramonės sektoriuje yra susiformavęs Modernių namų kūrimo klasteris, kurio koordinatorius yra, VšĮ Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centras. Klasteris jungia medienos ir baldų bei informacinių ir komunikacinių technologijų sektorių įmones. Klasterio nariai - pagrinde mažos ir vidutinės įmonės. Klasteryje dalyvauja Alytaus krašto verslininkų asociacija, UAB ELSIS TS, UAB Baltijos lyderystės ugdymo institutas, AB Snaigė, UAB Arpolis, UAB Heliantos medis, UAB Multivanas, UAB Costum, UAB Blue Bridge, UAB INNO HOUSE. Klasterio tikslas kurti modernius, sveikus, tausojančius energiją, ilgaamžius, ekologiškus, draugiškus aplinkai gyvenamuosius namus nuo pamatų iki vidinio interjero, dalyvaujant statybos, projektavimo, inžinerinių tinklų tiesimo, energetikos, baldų gamybos įmonėms, mokslo įstaigoms. Dar vienas klasteris bręsta Vakarų Lietuvoje. Jo iniciatorė Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija. Klasteris vienija vidutines ir smulkias regiono medienos perdirbimo įmones. Klasterio narių tikslas bendros pardavimų, eksporto ir marketingo strategijos ir veiksmai. Galimybė medienos ir baldų įmonėms jungtis į tarptautinį klasterį yra koncerno IKEA veikla. Baldų gamybos įmonės, jau integruotos į IEAE klasterį, naudojasi kai kuriomis specializuotomis šio koncerno pastangomis. Visų pirma tai - transporto logistikos paslaugos. Dalį pervežimų vykdo pačios įmonės, tačiau didžiąją dalį pagal suderintą grafiką specializuotos transporto firmos. Labai svarbus elementas, tam tikra prasme klasterizuojantis medienos ir baldų pramonės įmonės, yra specializuotos verslo organizavimo paslaugos, pasireiškiančios suomių specialistų ekspertizėmis ir siūlymais, kaip tobulinti gamybos organizavimą, mažinti kaštus. Tokios pagalbos negauna neklasterizuotos įmonės. Galima teigti, jog tos Lietuvos medienos ir baldų pramonės įmonės, kurios yra IKEA partneriai, jau yra klasterizuotos ir integruotos į tarptautinį klasterį.

87 86 Tauragės regione taip pat buvo klasterizacijos iniciatyvų. Tauragės regiono medienos ir baldų klasteris vienijo šešias įmones nuo medienos apdirbimo iki galutinio aukštos pridėtinės vertės produkto sukūrimo, bet junginys netapo gyvybingas dėl tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo naudos suvokimo stokos. Klasteriui išsivystyti taip pat kliudė mažųjų gamintojų nenoras specializuotis, bei nepakankama valstybės parama klasterizacijai. Vilniaus regione taip pat buvo įsikūręs Lietuvos baldų klasteris, kuris jungė 5 medžio ir baldų gamybos bendroves, tačiau šiuo metu įmonių junginys nėra likviduotas, tačiau realiai neveikia ir bendros veiklos nevykdomos. Šie klasteriai formavosi kaip sektoriniai klasteriai. Sektoriniai klasteriai tai įmonių, gaminančių panašius produktus, grupė. Toks klasteris yra daugiau kompetencijos tinklas, nei vertės kūrimo grandinė, kadangi nėra visiškos specializacijos tarp įmonių. Apibendrinus medienos ir baldų pramonės sektoriaus analizės rezultatus, galima daryti išvadą, jog nepaisant sunkumų, šiame pramonės sektoriuje vyksta spartūs klasterizacijos procesai, kuriasi klasteriai, įmonės pradeda suvokti tarpusavio bendradarbiavimo naudą ir svarbą. Pagrindiniai šio sektoriaus privalumai vystant klasterius yra palankūs fiziniai veiksniai, infrastruktūra, įmonėms dalinai leidžia išlikti konkurencingoms ir žmogiškieji ištekliai. Taip pat palankias sąlygas sukuria ir esanti paklausa. (žr. lentelę Nr.4). Tačiau šio sektoriaus pagrindiniai klasterizacijos trukdžiai yra vis dar menkas įmonių bendradarbiavimas tiek su mokslo sektoriumi tiek ir su konkurencinėmis įmonėmis, bei įmonių vyraujančios strategijos, neskatinančios orientacijos į kompetencijos didinimą, know-how sklaidą, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą.

88 87 Lentelė 5. Medienos ir baldų pramonės šakos konkurencingumo vertinimas Konkurencingumą lemiantys veiksniai Veiksnių kategorijos Veiksnių rodikliai Žemas/ Mažas Vertinimas Vidutinis Aukštas/ Didelis Kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla Veiksniai ir sąlygos veiklai Paklausos pobūdis Klasterizacijos procesai Įmonių vyraujančios strategijos ir Žmogiškieji ištekliai Kapitalo ištekliai Fiziniai ištekliai Infrastruktūra Papildomo specialistų ugdymo pasiūla Produktyvumas Pigios darbo jėgos pasiūla Vadybos ir darbo kultūra Privačių /viešųjų investicijų lygis Įmonių investicijų į MTEP lygis Vietinių finansinių institucijų paramos lygis Vietinių žaliavų prieinamumo lygis Vietos palankumas regioniniam tranzitiniam transportui Logistikos infrastruktūros lygis Palankumas supranacionalinio susisiekimo ryšiams Palankumas susisiekimo ryšiams tarp regionų MTEP infrastruktūros lygis Įmonių technologinės bazės lygis Vidinės rinkos dydis Išorinės rinkos dydis Vartojimo lygis Šakos įmonių apyvartos dalis bendroje visų įmonių apyvartoje Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis fundamentiniuose moksliniuose tyrimuose Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis produkto ar procesų vystymo procese Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis įrangos naudojimo procese Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis pardavimo procesuose Šakinių asociacijų veiklos efektyvumo lygis Sektoriaus įmonių skaičius Sektoriaus įmonių dydis Sektoriuje vyrauja smulkios ir

89 88 konkurencija Vadybos ir verslo valdymo kompetencijų lygis Korupcijos lygis Valdymo know-how sklaida sektoriuje Sektoriaus specializacija Integracijos į tarptautinius tinklus lygis Orientacija į AT grindžiamą gamybą vidutinės įmonės

90 Klasterizacijos procesai chemijos pramonės sektoriuje Chemijos pramonė - svarbi Lietuvos ekonominės plėtros ir viena svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Chemijos pramonės produkcijos vertės dalis 2011 m. sudarė 27,7 proc. visos parduotos apdirbamosios pramonės produkcijos. Šią pramonės šaką sudaro 5 subsektoriai kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba, chemikalų ir chemijos produktų gamyba, pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba, guminių ir plastikinių gaminių gamyba, kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba. Šioje pramonės šakoje taip pat reiktų atskirai atskirti ir biotechnologijų pramonės sektorių m. chemijos pramonėje veikė 869 įmonės, iš kurių daugiausiai guminių ir plastikinių gaminių gamyboje bei kitų nemetalo mineralinių produktų gamyboje (atitinkamai 343 ir 414 įmonės). Chemijos pramonės sektoriuje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės, stambių įmonių šiame sektoriuje pagal pateiktus Lietuvos statistikos departamento duomenis tėra 12 įmonių. Chemijos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) 13% Chemijos pramonės sektoriuje veikiantys ūkio subjektai 87% Iš viso apdirbamojoje pramonėje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Pav. 26. Chemijos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Chemijos pramonės sektoriaus apyvarta pastaraisiais metais pamažu augo ir šiuo metu sudaro 11 mlrd. litų. Lyginant su bendra šalies įmonių apyvarta, šio sektoriaus įmonių apyvarta sudaro 5,2 proc., tačiau darbo našumas šiame pramonės sektoriuje yra aukštas m. vidutiniškai per vieną faktiškai dirbtą valandą chemijos pramonės įmonėse sukurta pridėtinė vertė buvo 55,09 Lt., o tai yra beveik tris kartus daugiau nei bendras apdirbamosios pramonės našumas. Tai rodo, jog Lietuvos chemijos produktų gamybos pramonės sektorius yra aukšto veiklos efektyvumo (darbo našumo) sektorius, kuriame gaminama aukštą pridėtinę vertę turinti produkcija. Kitaip tariant, galima konstatuoti, kad analizuojamas sektorius yra itin konkurencingas kitų Lietuvos apdirbamosios pramonės sektorių atžvilgiu. Chemijos pramonės sektoriuje dirba 18,26 tūkst. darbuotojų, kas sudaro 2,76 proc. visų užimtųjų Lietuvos ūkyje. Analizuojant žmogiškuosius šio pramonės sektoriaus išteklius galima teigti, jog šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra 1,5 kerto didesni nei vidutinis darbo užmokestis šalies mastu, o, palyginus su kitomis apdirbamosios gamybos šakomis, yra beveik du kartus aukštesni nei kitų pramonės sektorių. Tai rodo, jog šioje pramonės šakoje dirba kvalifikuota darbo jėga, kas didina šakos konkurencingumą ir gebėjimą kurti aukštos pridėtinės vertės produktus bei orientuotis į žinioms imlų aukštųjų technologijų verslą.

91 90 Chemijos sektorius yra žiniomis paremta pramonės šaka, todėl jame dirba daugiau aukštąjį išsilavinimą turinčių kvalifikuotų darbuotojų nei kitose apdirbamosios gamybos šakose. Remiantis profesinės metodikos centro duomenimis, darbuotojų trūkumas yra bene didžiausias tarp apdirbamosios gamybos šakų. Sektoriuje labiausiai trūksta kvalifikuotų darbininkų. Tai aiškintina tuo, jog pastaroji grupė gausiausia ir joje gana didelė metinė darbuotojų kaita. Didžiausia laisvų vietų pasiūla buvo pramoninių mašinų ir įrenginių operatoriams. Taip pat trūksta gamybos meistrų, elektrikų bei šaltkalvių. Specialistų grupėje trūksta inžinierių mechanikų bei rinkodaros, tiekimo ir pardavimų (vidaus ar užsienio rinkos) specialistų. Gamybos modernizacija turi įtakos sektoriui reikalingų gebėjimų kaitai. Kuro, chemikalų, guminių, plastikinių ir mineralinių produktų gamybos srityje vyraus kvalifikuotų, mokančių užsienio kalbas bei gebančių naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, darbuotojų paklausa. Šiuo metu darbo jėgos kvalifikacija nepakankamai atitinka sektoriaus poreikius: trūksta užsienio kalbų mokėjimo, mašinų bei įrenginių techninės priežiūros ir remonto, gamybos proceso valdymo, darbo planavimo ir organizavimo, kokybės valdymo gebėjimų. Ypatingai darbuotojams trūksta mokėjimo turimas žinias pritaikyti praktikoje, atsakingumo bei praktinės patirties. Gebėjimų stoka daugiausiai sietina su mokymo/studijų programų turinio ir dėstytojų kvalifikacijos problemomis bei bendradarbiavimo tarp švietimo ir pramonės įmonių trūkumu. Lietuvos chemijos pramonės produkcija didžiąja dalimi (80 proc.) yra skirta užsienio rinkoms. Šios pramonės šakos produkcija bendroje šalies eksporto struktūroje sudaro apie 16,1 proc. viso šalies eksporto. Šie duomenys rodo, jog chemijos pramonė yra konkurencinga tarptautiniu mastu. Chemijos pramonės materialinės investicijos siekia 302 mln. litų ir sudaro 25 proc. visų materialinių apdirbamosios pramonės investicijų. Daugiausia šios pramonės šakos įmonių investavo į mašinas, įrengimus, transporto priemones ir inventorių bei naujų pastatų ir statinių statybą. Tai rodo, jog chemijos pramonės įmonėse yra naudojamos modernios technologijas, daugiausiai investicijų skyrusios guminių ir plastikinių gaminių gamybos įmonės daugiausia iš visos chemijos pramonės įmonių investuoja į patentų ir licencijų bei programinės įrangos įsigijimui. Vertinant chemijos pramonės sektoriaus MTEP išlaidas, galima konstatuoti, jog šis sektorius pagal viso apdirbamosios pramonės sektoriaus MTEP išlaidas yra viena iš daugiausiai MTEP išlaidų patyrusių šakų. Chemijos pramonės sektoriaus MTEP išlaidos sudaro 21,6 mln. litų, kas sudaro 27,27 proc. visų apdirbamosios pramonės MTEP išlaidų metais 42 proc. chemijos pramonės sektoriaus įmonių diegė tiek technologines, tiek netechnologines inovacijas. Daugiausiai technologines inovacijas diegusių chemijos pramonės įmonių išlaidų buvo skirta mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimui ir vidiniams moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Į mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimą 100 proc. investavo kokso ir rafinuotų naftos produktų gamybos įmonės. Kitų chemijos pramonės šakos įmonių didžiausios investicijos sudarė išlaidos vidiniams moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Tai rodo, jog šios pramonės sektoriuje yra sutelktas didelis technologinis potencialas ir žmogiškieji ištekliai, kurie turi gebėjimų generuoti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, kas įtakoja pramonės šakos konkurencingumą.

92 91 Chemijos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) 88% 1% 10% 1% Vidiniai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Išoriniai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimas Išorinių žinių įsigijimas Pav. 27. Chemijos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 ) Nagrinėjant chemijos pramonės sektoriaus klasterizacijos galimybes, galima teigti, jog šiame sektoriuje klasterizacijos procesai yra gan ryškūs. Apie 20 proc. technologines inovacijas diegusių chemijos pramonės įmonių teigia, jog savo veikloje bendradarbiauja su konkurentais ar kitomis įmonėmis. Apie 70 proc. įmonių bendradarbiauja su įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinės įrangos tiekėjais, apie 63 proc. su kitomis įmonių grupėje susijusiomis įmonėmis. Apie 60 proc. technologines inovacijas diegusių chemijos pramonės įmonių vystant naujas veiklas ar naujus produktus bendradarbiauja su konsultantais ir laboratorijomis, apie 37 proc. su aukštosiomis mokyklomis ir universitetais ir apie 33 proc. su valstybės mokslinių tyrimų įstaigomis. Tai rodo, jog chemijos pramonės įmonės yra linkusios bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su mokslo institucijomis kuriant ir diegiant naujus produktus bei vystant naujas veiklas. Tačiau analizuojant chemijos pramonės sektoriaus atskirų subsektorių bendradarbiavimą, galima teigti, kad nors bendrai rodikliai atrodo teigiamai, tačiau atskirų subsektorių bendradarbiavimo intensyvumai skiriasi mažiausiai yra linkusios bendradarbiauti chemikalų ir chemijos produktų gamybos, guminių ir plastikinių gaminių bei kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos subsektorių įmonės.

93 92 Chemijos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos Aukštosios mokyklos, universitetai Konsultantai, laboratorijos Konkurentai ar kitos įmonės Klientai ar vartotojai Įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinės įrangos tiekėjai Kitos įmonės susijusių įmonių grupėje 16 14, , , , , , , Kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos pramonės subsektoriaus įmonių inovacinės veiklos partneriai (proc.) Guminių ir plastikinių gaminių gamybos pramonės subsektoriaus įmonių inovacinės veiklos partneriai (proc.) Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos pramonės subsektoriaus įmonių inovacinės veiklos partneriai (proc.) Chemikalų ir chemijos produktų gamybos pramonės subsektoriaus įmonių inovacinės veiklos partneriai (proc.) Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamybos įmonių inovacinės veiklos partneriai (proc.) Pav. 28. Chemijos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) pagal atskirus sektorius m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Chemikalų ir chemijos produktų subsektoriaus įmonės nėra linkusios bendradarbiauti tiek su susijusiomis teik su palaikančiosiomis pramonės šakomis. Sektoriaus įmonių bendradarbiavimo tarpusavyje intensyvumas yra žemas, stokojama vietinių tiekėjų, galinčių sektorių aprūpinti svarbiais ištekliais, o jų teikiamų produktų ir paslaugų kokybė nėra aukšta, žemi vietinių mašinų ir įrangos gamintojų pajėgumai. Be to, dėl savo nepakankamo konkurencingumo sektoriaus įmonėms sudėtinga integruotis į kitų šalių pramonę ir panaudoti savo potencialą tarptautinėse rinkose. Guminių ir plastikinių gaminių gamybos subsektorius dėl savo gaminių įvairovės turi daug galimybių ieškoti šio sektoriaus įmonių vertės grandinių racionalizavimo būdų, pasitelkiant klasterių ir tinklų teikiamas galimybes. Ir nors šiuo metu klasteriams kurtis yra menkos prielaidos dėl itin menkų ryšių tarp įmonių, šis procesas daugeliui įmonių yra tiesiog neišvengiamas, be kurio jos nesugebės radikaliai padidinti verslo efektyvumo ir produktyvumo. Biotechnologijų sektorių dėl jo išskirtinumo yra tikslinga panagrinėti plačiau Biotechnologijų sektorius Biotechnologijos sektorius Lietuvoje apima dvi stambias mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei pramonės kryptis: farmacinę biotechnologiją, produktus molekulinei biologijai ir diagnostikai bei pramoninę biotechnologiją ir agrobiotechnologiją. Šalyje geriausiai išvystytas yra biofarmacijos subsektorius.

94 93 Pastaraisiais metais labais sparčiai vystosi pramoninė biotechnologija ir ypatingai biodegalų bei biokuro pramonė. Per pastaruosius penkerius metus kasmetinis biotechnologijos pramonės pardavimų augimas viršijo 15 proc. Lėšos, skiriamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbams kasmet augo vidutiniškai 34 proc. Biotechnologijos tyrimai vykdomi įvairiose mokslo institucijose ir įmonėse, biotechnologijos metodai, produktai naudojami daugelyje veiklos sričių medicinoje, farmacijoje, chemijos pramonėje, žemės ūkyje, aplinkos apsaugos darbuose ir kt. Biotechnologijas galima skirstyti į keturis subsektorius pramoninę arba baltąją, raudonąją, žaliąją ir mėlynąją biotechnologiją. Pramoninė, arba baltoji, biotechnologija suprantama kaip modernus biotechnologijos panaudojimas darniajai cheminių medžiagų ir kuro gamybai (tausojant aplinką). Biotechnologija naudoja fermentus ir mikroorganizmus tokių sričių, kaip tiksliosios bei stambiosios chemijos pramonės produktai, vaistinės medžiagos, maistas ir pašarai, popierius, tekstilė, polimerai, produktams gaminti. Pramoninei biotechnologijai taip pat priskiriama cheminių medžiagų ir produktų gamyba biotechnologiniais ar kitais metodais iš atsinaujinančių žaliavų bei bet kokių žaliavų perdirbimas biotechnologiniais metodais (fermentacija, biokatalitiniais procesais). Pramoninės biotechnologijos sričiai galima priskirti šiuo metu besiformuojantį Antrinių žaliavų perdirbimo technologijos gamybos ir MTTP vystymo klasterį, kurios koordinatorius yra UAB Užvadas, o nariai - UAB Ugira, UAB Bendida, UAB Ekoverslas, Griškabūdžio ŽŪB, Demontuotojų asociacija bei Aleksandro Stulginskio universitetas. Šios įmonės jungiasi siekiant pritaikyti, tobulinti ir plėsti esamas bei kurti naujas aukštąsias technologijas alternatyvaus kuro bei kitų produktų gamybai iš šalutinių produktų ir antrinių žaliavų bei menką perdirbamąją vertę turinčių atliekų. Lietuvoje taip pat yra susiformavęs plastikų ir naujų medžiagų klasteris (OPENPLAST). Šio klasterio koordinatorius - Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas. Klasterio nariai - VšĮ Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas, UAB "Amber infra", UAB "Biocentras", Lietuvos - Vengrijos įmonė UAB "Brača Sport", UAB "Modernios E - Technologijos", UAB "Putokšnis", UAB "Superion Baltic", UAB "Via Solis", Vilniaus universitetas. Klasterio tikslas Naujų medžiagų kūrimas ir žaliavos atgavimas, taikant biotechnologijas ir nanotechnologijas. Žalioji biotechnologija - tai biotechnologijos taikymas žemės ūkyje. Ši biotechnologija yra naudojama maisto pramonėje bei žemės ūkyje siekiant didinti augalų įvairovę ir mažinti cheminių medžiagų vartojimą. Šioje biotechnologijų srityje Lietuvoje formuojasi išvestinių maisto ir chemijos produktų klasteris, kurio koordinatorius yra UAB Silmasta. Klasterį sudaro 7 bendrovės bei 1 mokslo institucija. Klasterio narių veikla

95 94 apima visą grūdinių kultūrų perdirbimo grandinę - grūdinių kultūrų augintoją, saugotoją/sandėliuotoją, perdirbėją, gamintojus, rinkodaros specialistą, prekybininką, kurių tikslas - remiantis biotechnologijomis bei nanotechnologijomis kurti inovatyvias grūdų perdirbimo technologijas ir aukštos pridėtinės vertės maisto ir chemijos produktus. Šioje srityje Kaune vystosi Maisto (vaisių ir daržovių) klasteris, kurio koordinatorius - UAB Paslaugos žemdirbiams. Šis klasteris siekia kurti ir į gamybą diegti inovatyvius, biologiškai vertingus, nišinius produktus bei funkcionaliojo maisto produktus, taip pat vaisių, uogų bei daržovių perdirbimo nepaliekant atliekų technologijas, padedančias iš šalutinių perdirbimo produktų išgauti biologiškai aktyvius komponentus. Lietuvos sliekų augintojų asociacija iniciavo Biokonversijos klasterį, kuris jungia verslo ir mokslo sektoriaus įmones, veikiančias biokonversijos srityje. Klasterio tikslas - efektyvus atliekų tvarkymas ir atliekų panaudojimas ir perdirbimas sukuriant naujus produktus bei pridėtinę vertę. Raudonoji biotechnologija - tai biotechnologijos taikymas sveikatos apsaugoje. Didžiausia jos dalis yra biofarmacija, apimanti vaistinių medžiagų paiešką ir gamybą. Lietuvoje yra 8 biotechnologijų kompanijų, besispecializuojančios vaistinės biotechnologijos srityje. Trys didžiausios, kurios užsiima tiek moksliniais tyrimais tiek gamyba: Thermo Fisher Scientific Vilniaus padalinys (UAB Fermentas), UAB Sicor Biotech ir UAB Biocentras yra Biotechnologijos instituto pumpurinės įmonės (angl. spin-off). Biotechnologijų srityje taip pat veikia tokios įmonės kaip UAB Biok, UAB Sorpo, UAB Imunolita, UAB Profarma, UAB Biotechpharma. Šiuo metu Lietuvoje yra įkurtas Kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos inovacijų klasteris, kurio koordinatorius yra UAB "Kamieninių ląstelių tyrimų centras". Klasterio nariai - UAB "Kamieninių ląstelių tyrimų centras", UAB Northway medicinos centrai, UAB Pašilaičių šeimos medicinos centras", UAB Lirema, UAB Kardivita", VšĮ VUL Santariškių klinikos, mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, UAB Biotechpharma, UAB Biotechnologijų parkas, UAB Biosantara. Klasterio tikslas - vykdyti MTTP veiklas kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos srityje bei sukurti inovatyvius gydymo metodus. Taip pat vystosi Biomedicinos tyrimų klasteris, kurio koordinatorius - UAB "Ave vita" medicinos centras. Klasterį sudaro 11 organizacijų: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos gydytojų sąjunga, privačios gydymo įstaigos, farmacijos produktų gamintojas, taip pat mokslo vadybos, IT ir mokymų įmonė. Klasterio tikslas - vykdyti MTTP biomedicinos srityje, atlikti klinikinius ir ikiklinikinius tyrimus, skirtus sukurti naujus tyrimų metodus, inovatyvius gydymo metodus bei farmacijos produktus. Lietuvoje taip pat veikia Lietuvos Biotechnologijų asociacija (LBTA), kuri buvo įkurta 2003 metais ir yra viena iš pagrindinių Lietuvos biotechnologijos industrijos rėmėjų ir propaguotojų. Asociacijoje yra virš 60 narių, iš kurių 56 yra fiziniai asmenys ir 7 nariai yra įmonės. Realybėje, Lietuvos Biotechnologijų asociacija yra daugiau formali asociacija ir nėra labai funkcionali. Siekiant sukurti žinių ekonomikos branduolį sutelkiant potencialą ir sudarant glaudesnes biotechnologijos, biofarmacijos, molekulinės medicinos, informatikos, ekosistemų ir saugios aplinkos tyrimų, studijų ir verslo

96 95 sąveikos sąlygas Vilniuje yra vystomas integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) Santara. Šiame slėnyje yra kuriama infrastruktūra mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, aktyviau taikyti mokslo rezultatus gamyboje ir versle, sudaryti sąlygas žinioms imlaus verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, tyrėjų grupėmis. Slėnio dalyviai yra šios verslo įmonės: UAB Sicor Biotech, UAB Biotechpharma, UAB Biocentras, UAB Imunolita, UAB Northway medicinos centras, UAB Medelcom, UAB Valentis, UAB Bioeksma, UAB Eksmos medicininės technikos centras, UAB Altechna, UAB Optomeda, UAB Inovacijų vadyba, UAB Baltijos informacinių technologijų institutas, UAB Comtechna ir UAB Šiaurės miestelis. Kaune vystosi integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) Santaka, kurio viena iš vystymo krypčių yra darnioji chemija. Viena iš slėnio steigėjų yra stambiausia chemijos pramonės įmonė UAB konsernas Achemos grupė, partneriai AB Sanitas, UAB Putokšnis, UAB Biotechpharma. Taigi, galima teigti, jog tarp biotechnologijų ir kitų pramonės šakų sektorių formuojasi ir vystosi stiprūs bendradarbiavimo ryšiai, įtakojantys klasterių susikūrimą ir vystymąsi. Biotechnologijų srityje Lietuvoje bene daugiausiai ir besikuriančių besivystančių klasterinių struktūrų, apimančių įvairių sričių verslo įmones, organizacijas, mokslo institucijas. Tai lemia vis labiau stiprėjantį šio sektoriaus konkurencingumą tiek Lietuvos, tiek tarptautiniu mastu. Apibendrinus chemijos pramonės sektoriaus analizės rezultatus, galima daryti išvadą, jog šiame sektoriuje klasterizacijos procesai yra labai ryškūs biotechnologijų sektoriuje. Tačiau kitų subsektorių įmonės nėra linkusios bendradarbiauti ir kurti partnerystę. Pagrindiniai šio sektoriaus konkurenciniai pranašumai yra išvystyta logistikos infrastruktūra, išorinės rinkos paklausa ir dydis, žmogiškieji ištekliai (santykinai pigi darbo jėga, aukštos kvalifikacijos specialistai). Šio sektoriaus stiprybė yra ta, jog daugėja įmonių, aktyviai investuojančių į naujas technologijas bei inovacijas, pagrindinės įmonės turi strateginius partnerius arba yra stambių tarptautinių industrinių grupių dalis.

97 96 Lentelė 6. Chemijos pramonės šakos konkurencingumo vertinimas Konkurencingumą lemiantys veiksniai Veiksnių kategorijos Veiksnių rodikliai Žemas/ Mažas Vertinimas Vidutinis Aukštas/ Didelis Kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla Veiksniai ir sąlygos veiklai Paklausos pobūdis Klasterizacijos procesai Įmonių vyraujančios strategijos ir Žmogiškieji ištekliai Kapitalo ištekliai Fiziniai ištekliai Infrastruktūra Papildomo specialistų ugdymo pasiūla Produktyvumas Pigios darbo jėgos pasiūla Vadybos ir darbo kultūra Privačių /viešųjų investicijų lygis Įmonių investicijų į MTEP lygis Vietinių finansinių institucijų paramos lygis Vietinių žaliavų prieinamumo lygis Vietos palankumas regioniniam tranzitiniam transportui Logistikos infrastruktūros lygis Palankumas supranacionalinio susisiekimo ryšiams Palankumas susisiekimo ryšiams tarp regionų MTEP infrastruktūros lygis Įmonių technologinės bazės lygis Vidinės rinkos dydis Išorinės rinkos dydis Vartojimo lygis Šakos įmonių apyvartos dalis bendroje visų įmonių apyvartoje Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis fundamentiniuose moksliniuose tyrimuose Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis produkto ar procesų vystymo procese Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis įrangos naudojimo procese Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis pardavimo procesuose Šakinių asociacijų veiklos efektyvumo lygis Sektoriaus įmonių skaičius Sektoriaus įmonių dydis Vyrauja smulkios ir vidutinės

98 97 konkurencija Vadybos ir verslo valdymo kompetencijų lygis Korupcijos lygis Valdymo know-how sklaida sektoriuje Sektoriaus specializacija Integracijos į tarptautinius tinklus lygis Orientacija į AT grindžiamą gamybą įmonės

99 Klasterizacijos procesai metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriuje Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonė yra viena iš svarbiausių Lietuvos ūkio sektorių. Ši pramonės šaka teikia gamybos priemones visoms pramonės šakoms, todėl mašinų ir prietaisų gamybos pramonės sektoriaus lygis daro įtaką tiek kitų pramonės šakų technologiniam modernizavimui, tiek visos šalies pramonės pažangai. Lietuvos metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonėje išskiriami 6 pošakiai: metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba, elektros įrangos gamyba, niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba, variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba, kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba, mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas m. metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonėje veikė 1307, iš kurių 603 metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyboje, 92 - elektros įrangos gamyboje, niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyboje, 34 - variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyboje, 31 - kitų transporto priemonių ir įrangos gamyboje ir mašinų ir įrangos remonte ir įrengime. Metalų, mašinų ir įrenginių elektronikos pramonės sektoriuje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės, stambių įmonių šiame sektoriuje Lietuvos statistikos departamento duomenimis tėra 22 įmonės. Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) 80% 20% Metalo, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriuje veikiantys ūkio subjektai Iš viso apdirbamojoje pramonėje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Pav. 29. Metalo, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės produkcijos dalis 2011 m. sudarė 8,1 proc. visos pramonės produkcijos. Daugiausiai produkcijos buvo sukurta metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos ir mašinų ir įrangos remonte ir įrengime. Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriaus apyvarta 2011 metais sudarė 5,5 mlrd. litų. Lyginant su bendra šalies įmonių apyvarta, šio sektoriaus įmonių apyvarta sudaro 2,6 proc., tačiau darbo našumas šiame pramonės sektoriuje yra žemas m. vidutiniškai per vieną faktiškai dirbtą valandą metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės įmonėse sukurta pridėtinė vertė buvo 37,77 Lt., o tai yra vienas iš žemesnių darbo našumų apdirbamosios pramonės sektoriuose.

100 99 Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriuje dirba 26,6 tūkst. darbuotojų, kas sudaro 4,02 proc. visų užimtųjų Lietuvos ūkyje. Analizuojant žmogiškuosius šio pramonės sektoriaus išteklius galima teigti, jog šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra aukštesni nei vidutinis darbo užmokestis šalies mastu, o, palyginus su kitomis apdirbamosios gamybos šakomis, yra per puse aukštesni nei kitų pramonės sektorių. Tai rodo, jog šioje pramonės šakoje dirba kvalifikuota darbo jėga, kas didina šakos konkurencingumą ir gebėjimą kurti aukštos pridėtinės vertės produktus. Daugiau nei puse Lietuvos metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės produkcijos yra skirta ne Lietuvos rinkai - 70 proc. šioje pramonės šakoje pagamintos produkcijos yra skirta eksportui. Didžiausią produkcijos dalį eksportavo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos bei kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos įmonės (atitinkamai 82,6 ir 82,5 proc.). Taigi, galima teigti, kad ši pramonės šaka yra orientuota tiek į vietinę, tiek į tarptautines rinkas. Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės įmonių materialinės investicijos siekia 136 mln. litų. ir sudaro 10,9 proc. visų materialinių apdirbamosios pramonės investicijų. Daugiausia šios pramonės šakos įmonių investavo į mašinas, įrengimus, transporto priemones ir inventorių (74 proc. visų investicijų). Tačiau pagal investicijas patentų ir licencijų įsigijimui, metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonė yra viena iš daugiausiai investicijų šiai sričiai skiriančių iš visų apdirbamosios pramonės šakų. Tai rodo, jog ši pramonės šaka yra technologiškai pažangi, yra orientuojamasi į naujų pasaulyje konkurencingų produktų kūrimą, inovacijas ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą. Vertinant metalų, mašinų ir įrenginių pramonės sektoriaus MTEP išlaidas, galima konstatuoti, jog šis sektorius pagal viso apdirbamosios pramonės sektoriaus MTEP išlaidas yra daugiausiai MTEP išlaidų patyrusių šakų. Metalų, mašinų ir įrenginių pramonės sektoriaus MTEP išlaidos sudaro 24,1 mln. litų, kas sudaro 30 proc. visų apdirbamosios pramonės MTEP išlaidų metais apie 41 proc. metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriaus įmonių diegė inovacijas, iš kurių daugiausiai diegė elektros įrangos gamybos, niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybos bei variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos įmonės (pav. 28)

101 % 90% 80% 70% 60% 50% 29, ,7 62,5 22,2 28 Inovacijas diegusių įmonių dalis (proc.)2 Inovacijų nediegusių įmonių dalis (proc.) 40% 30% 20% 70, ,3 37,5 77, % 0% Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba Elektros įrangos gamyba Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas Pav. 30. Inovacijas diegusių įmonių dalis metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriuje (proc.) (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Daugiausiai technologines inovacijas diegusių metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės įmonių išlaidų buvo skirta vidiniams moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimui. Tai rodo, jog šios pramonės sektoriuje yra sutelktas didelis technologinis potencialas ir žmogiškieji ištekliai, kurie turi gebėjimų generuoti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, kas įtakoja pramonės šakos konkurencingumą. Metalų, mašinų ir įrenginių gamybo pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) 3% 32% 3% 62% Vidiniai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Išoriniai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimas Išorinių žinių įsigijimas Pav. 31. Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 ) Nagrinėjant metalų, mašinų ir įrenginių pramonės sektoriaus bendradarbiavimo galimybes, galima teigti, jog inovacijas diegusios įmonės, kurdamos naujus produktus ar vystant naujas veiklas daugiausiai bendradarbiauja su įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinės įrangos tiekėjais (42,9 proc.) bei

102 101 klientais ir vartotojais (35,5 proc.). Taip pat nemaža dalis įmonių bendradarbiauja su konsultantai, laboratorijomis bei kitomis įmonėmis susijusiomis įmonių grupėje (atitinkamai 25,6 ir 23,5 proc.). Su konkurentais ar kitomis įmonėmis bendradarbiavo 16,6 proc. visų inovacijas diegusių įmonių. Tai rodo, jog metalų, mašinų ir įrenginių pramonės įmonės yra linkusios bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su tiekėjai bei klientais. Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos 7 Aukštosios mokyklos, universitetai 19 Konsultantai, laboratorijos 26 Konkurentai ar kitos įmonės 17 Klientai ar vartotojai 35 Įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinės įrangos tiekėjai 43 Kitos įmonės susijusių įmonių grupėje Pav. 32. Medienos ir baldų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Metalų, mašinų ir įrenginių pramonės sektoriuje veikia aktyvi organizacija, atstovaujanti sektoriaus įmonių interesus Lietuvos inžinierinės pramonės asociacija (LINPRA). LINPRA vienija inžinerinės pramonės įmones, taip pat su pramone susijusias mokslo ir mokymo įstaigas, paslaugų pramonei tiekėjus. Asociacijos kryptinga veikla sukuria prielaidas glaudesniam bendradarbiavimui sektoriuje. Kadangi metalų, mašinų ir įrenginių pramonės subsektoriai vienas nuo kito skiriasi daugeliu parametru, todėl tikslinga yra panagrinėti kai kurių šių sektorių bendradarbiavimą atskirai Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos subsektorius Lietuvoje veikia 603 metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos subsektoriaus įmonės, kuriose dirba 9,75 tūkst. darbuotojų metais metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos subsektoriuje parduota produkcijos už 1,84 mlrd. litų, iš kurios daugiau nei puse (54 proc.) buvo parduota ne Lietuvos rinkose. Didžiausios metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos subsektoriaus įmonės: UAB Mechel Nemunas, UAB Arginta, UAB Stansefabrikken, AB Umega ir kt.

103 102 Vertinant šio subsektoriaus įmonių tarpusavio bendradarbiavimą, galima teigti, kad metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos sektoriaus įmonės neišnaudoja partnerystės teikiamų privalumų. Su kitomis įmonėmis ar konkurentais bendradarbiauja mažiau nei 8 proc. visų naujus produktus kūrusių ar vysčiusių įmonių. Vidutinio lygio bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmonių ir organizacijų apriboja įmonių konsolidaciją ir dalyvavimą bendruose projektuose. Kitas sektoriaus įmonių neišnaudojamas veiksnys yra bendradarbiavimo su mokslo įstaigomis galimybės. Su mokslo įstaigomis bendradarbiauja 21 proc. šio subsektoriaus naujus produktus kūrusių ar vysčiusių įmonių. Įmonių ir mokslo bendruomenių interesų skirtumas, iniciatyvos iš abiejų pusių stoka, pasenusi mokslo bazė bei kitos kliūtys lemia neefektyvų mokslo ir pramonės bendradarbiavimą Elektros įrangos gamyba Elektros įrangos gamybos subsektoriuje veikia 92 įmonės, kuriose dirba 3160 darbuotojų metais elektros įrangos gamybos subsektoriuje buvo parduota produkcijos už 679,6 mln. litų, iš kurios daugiau nei puse (68,5 proc.) buvo parduota ne Lietuvos rinkose. Didžiausios elektros įrangos gamybos subsektoriaus įmonės: UAB Kitron, AB Snaigė, UAB Artiflux NMF, UAB Banga Electronics, AB Vilma, UAB Elga, UAB Televizijos ir ryšio sistemos, UAB Carlo Gavazzi Industy Kaunas, AB Lietkabelis, UAB Accel elektronika, UAB Elinta ir kt. Vieną įmonių grupę pagal technologiškai vertikaliai susijusius produktus - televizorių kreipiamųjų sistemų ir transformatorių detalių gamyba kineskopai - kitos dalys televizoriai televizijos sistemos sudaro UAB "Vilniaus Vingio Mechanika", UAB Banga Electronics, UAB Televizijos ir ryšio sistemos, UAB Šiaulių tauro televizoriai bei susijusios smulkios įmonės. Tačiau jų tarpusavio bendradarbiavimas nėra labai ryškus ir sisteminis, o įmonės didžiąją savo veiklos dalį sieja su užsienio įmonėmis. Kita elektros įrangos įmonių grupė UAB Elsis, UAB Elinta, UAB Agava, UAB Kemek elektronika ir kitos, daugiausia projektuoja ir gamina telekomunikacijų įrangą ar gamybinių procesų automatizavimo sistemas. Tarp tokių įmonių (o jų yra kelios dešimtys) pastebimi fragmentiniai partnerystės ryšiai, kooperuojamasi, vykdant konkrečius projektus, palaikomas asmeninis ryšys. Analizuojant elektros ir telekomunikacijos tinklų instaliavimo gaminius gaminančias įmones AB Lietkabelis, AB Vilma, UAB Elga ir kitas, bei ryšius tarp jų, galima teigti, kad jog šių įmonių veikla yra gana fragmentuota, tarpusavio ryšių yra mažai, nors potencialo tokiems ryšiams plėtoti yra. Vertinant visą susektoriaus įmonių tarpusavio bendradarbiavimą, galima teigti, kad jis yra didesnis nei metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos subsektoriaus įmonių. Su kitomis įmonėmis ar konkurentais bendradarbiauja 13,3 proc. visų naujus produktus kūrusių ar vysčiusių įmonių ir net 20 proc. bendradarbiavo su kitomis įmonėmis, susijusiomis įmonių grupėje. Tačiau šio subsektoriaus bendradarbiavimas su mokslo

104 103 institucijomis ypač žemas - su mokslo įstaigomis bendradarbiauja 6,7 proc. šio subsektoriaus naujus produktus kūrusių ar vysčiusių įmonių Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba. Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba Šiame subsektoriuje veikia 65 įmonės, kuriose dirba 2527 darbuotojai metais šiuose dviejuose subsektoriuse buvo pagaminta produkcijos už 736 mln. litų, iš kurių 82,5 proc. buvo skirta ne Lietuvos rinkoms. Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos didžiausia įmonė - UAB Schmitz Cargobull Baltic, kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos subsektoriaus didžiausios įmonės AB Vakarų laivų gamykla, AB Baltijos laivų statykla, AB Baltic vairas, UAB Vakarų Baltijos laivų statykla, UAB Vilniaus lokomotyvų depas, UAB Vakarų laivų remontas, UAB AK Aviabaltika, UAB Gridins Group, UAB VAE Legetecha. Šių subsektorių įmones galima suskirstyti į grupes pagal transporto rūšis laivų, geležinkelio transporto, automobilių, o taip pat - kėlimo įrenginius. Vyrauja stambios įmonės. Jų tarpusavio ryšių analizė leidžia teigti, kad šiame pošakyje potencialus yra regioninis (Klaipėdos) vandens transporto klasteris. Į jį įeina toli gražu ne tik šio pošakio, bet ir visos jūrinio transporto bei jo infrastruktūros įmonės. Tarpusavio įmonių bendradarbiavimo ryšius atspindi ir statistinių duomenų analizė. Su kitomis įmonėmis ar konkurentais bendradarbiauja net 40 proc. visų naujus produktus kūrusių ar vysčiusių variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos įmonių bei 20 proc. kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos įmonių. Toks aukštas bendradarbiavimo lygis tarp sektoriaus įmonių ir organizacijų sudaro palankias sąlygas įmonių konsolidacijai ir dalyvavimui bendruose projektuose. Šių subsektorių įmonės taip pat aktyviai išnaudoja bendradarbiavimo su mokslo įstaigomis galimybes. Su mokslo įstaigomis bendradarbiauja 20 proc. variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos įmonių ir net 66,7 proc. kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos įmonių. Apibendrinus metalų, mašinų ir įrenginių pramonės sektoriaus analizės rezultatus, galima daryti išvadą, jog šiame sektoriuje bendradarbiavimo lygis tarp skirtingų pramonės šakos subsektorių yra labai nevienodas, tačiau iš esmės įmonės yra linkusios tarpusavyje bendradarbiauti ir kurti partnerystę (žr. lentelę Nr.6).

105 104 Lentelė 7. Metalų, mašinų ir įrenginių pramonės šakos konkurencingumo vertinimas Konkurencingumą lemiantys veiksniai Veiksnių kategorijos Veiksnių rodikliai Žemas/ Mažas Vertinimas Vidutinis Aukštas/ Didelis Kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla Veiksniai ir sąlygos veiklai Paklausos pobūdis Klasterizacijos procesai Įmonių vyraujančios strategijos ir Žmogiškieji ištekliai Kapitalo ištekliai Fiziniai ištekliai Infrastruktūra Papildomo specialistų ugdymo pasiūla Produktyvumas Pigios darbo jėgos pasiūla Vadybos ir darbo kultūra Privačių /viešųjų investicijų lygis Įmonių investicijų į MTEP lygis Vietinių finansinių institucijų paramos lygis Vietinių žaliavų prieinamumo lygis Vietos palankumas regioniniam tranzitiniam transportui Logistikos infrastruktūros lygis Palankumas supranacionalinio susisiekimo ryšiams Palankumas susisiekimo ryšiams tarp regionų MTEP infrastruktūros lygis Įmonių technologinės bazės lygis Vidinės rinkos dydis Išorinės rinkos dydis Vartojimo lygis Šakos įmonių apyvartos dalis bendroje visų įmonių apyvartoje Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis fundamentiniuose moksliniuose tyrimuose Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis produkto ar procesų vystymo procese Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis įrangos naudojimo procese Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis pardavimo procesuose Šakinių asociacijų veiklos efektyvumo lygis Sektoriaus įmonių skaičius Sektoriaus įmonių dydis Vyrauja smulkios ir vidutinės

106 105 konkurencija Vadybos ir verslo valdymo kompetencijų lygis Korupcijos lygis Valdymo know-how sklaida sektoriuje Sektoriaus specializacija Integracijos į tarptautinius tinklus lygis Orientacija į AT grindžiamą gamybą įmonės

107 Klasterizacijos procesai Lietuvos paslaugų sektoriuje Paslaugų sektorius yra viena iš ekonomikos sudedamųjų dalių. Spartus Lietuvos ekonomikos augimas per pastarąjį dešimtmetį lėmė intensyvią paslaugų sektoriaus plėtrą šalyje. Kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, Lietuvoje sparčiai auga žmonių, dirbančių paslaugų ir aptarnavimo sektoriuje, skaičius, didėja šio sektoriaus sukuriama bendrojo vidaus produkto dalis. Lietuvos paslaugų sektoriuje yra sukuriama 65,2 proc. šalies BVP. Visą paslaugų sektorių galima klasifikuoti pagal paslaugų naudą tikslinėms grupėms: 1) Paslaugos, keičiančios kliento materialinių gėrybių savybes. Šiai paslaugų grupei galima priskirti sekančias paslaugas pagal EVRK2 paslaugų klasifikatorių: sandėliavimas ir saugojimas, nekilnojamo turto operacijos, nuoma ir išperkamoji nuoma, apsaugos ir tyrimo veikla, pastatų aptarnavimas ir kraštovaizdžio tvarkymas, kompiuterių ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų taisymas. 2) Paslaugos, keičiančios kliento fizines ar protines savybes. Šiai paslaugų grupei galima priskirti sekančias paslaugas pagal EVRK2 paslaugų klasifikatorių: apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, įdarbinimo paslaugos, kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, švietimo paslaugos, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla, kita asmenų aptarnavimo veikla. 3) Informacinės paslaugos. Šiai paslaugų grupei galima priskirti sekančias paslaugas pagal EVRK2 paslaugų klasifikatorių: transportas ir saugojimas (išskyrus sandėliavimą ir saugojimą), informacija ir ryšiai; finansinė ir draudimo veikla, profesinė, mokslinė ir techninė veikla, išskyrus moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla. Toliau bus nagrinėjama kiekviena paslaugų grupė atskirai Klasterizacijos procesai paslaugų, keičiančios kliento materialinių gėrybių savybes, sektoriuje Šiame paslaugų sektoriuje Lietuvoje veikia 6387 įmonės, iš kurių daugiausiai nekilnojamo turto operacijų bei nuomos ir išperkamosios nuomos srityse (atitinkamai 3431 ir 658 įmonės). Šiame sektoriuje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės, stambių įmonių šiame sektoriuje Lietuvos statistikos departamento duomenimis tėra 35 įmonės. Paslaugų, keičiančių kliento materialinių gėrybių savybes, sektoriaus įmonėse dirba darbuotojai, kas sudaro 6 proc. visų dirbančiųjų šalies ūkyje. Daugiausiai jų dirba sandėliavimo bei pastatų aptarnavimo ir kraštovaizdžio tvarkymo paslaugas teikiančiose įmonėse. Analizuojant žmogiškuosius šio paslaugų

108 107 sektoriaus išteklius galima teigti, jog šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra tokie pat ar šiek tiek aukštesni nei vidutinis darbo užmokestis šalies mastu. Paslaugų, keičiančių kliento materialinių gėrybių savybes, sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) 87% 13% Paslaugų, keičiančių kliento materialinių gėrybių savybes, sektoriuje veikiantys ūkio subjektai Iš viso Lietuvos paslaugų sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Pav. 33. Paslaugų, keičiančių kliento materialinių gėrybių savybes, sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Lietuvos paslaugų sektoriuje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Paslaugų, keičiančių kliento materialinių gėrybių savybes, sektoriaus įmonės 2011 metais pardavė paslaugų už 6 mlrd. litų. Daugiausiai paslaugų pardavė sandėliavimo bei nekilnojamojo turto operacijų srityse dirbančios įmonės. Didžiausias našumas, remiantis statistikos departamento duomenimis, yra nekilnojamo turto operacijas bei nuomą ir išperkamoji nuomą vykdžiusiose įmonėse (atitinkamai 60 Lt ir 59,68 Lt per vieną darbo valandą). Daugiausia sandėliavimo ir saugojimo įmonių yra įsikūrę Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, t.y. pagrindiniuose logistikos centruose. Didžiausios šios paslaugų grupės kompanijos yra UAB ACE logistic, įmonių grupė AD REM, AB KLASCO, ir kt. Visos šios įmonės taip pat teikia ir transportavimo bei logistikos paslaugas. Tačiau analizuojant jų bendradarbiavimą galima teigti, jog jų tarpusavio bendradarbiavimo ryšiai yra menki. Tačiau yra galimybės formuoti klasterius, apimančius tokius logistikos grandinės dalyvius, kaip pvz. laivybos ir logistikos bendroves, vietos viešojo transporto, mažmeninės prekybos tinklus, MTTP ir IT kompanijas. Nekilnojamo turto operacijomis užsiimančių įmonių tarpusavio bendradarbiavimas nėra labai aktyvus. Tačiau yra palaikomi glaudūs ryšiai su architektais, statybų kompanijomis, bankais, finansiniais tarpininkais. Nekilnojamo turto paslaugų sektoriuje veikia Lietuvos nekilnojamo turto asociacija, jungianti 23 statybų ir nekilnojamo turto srityje veikiančius subjektus. Ši asociacija aktyviai dalyvauja teritorijų planavimo ir statybų teisėkūros, viešosios infrastruktūros plėtros, nekilnojamo turto plėtros srityse ir galėtų tapti nekilnojamo turto klasterio koordinatoriumi. Šioje paslaugų srityje yra galimybės vystytis klasteriui apjungiant įvairių sričių specialistus: architektus, kraštovaizdžio architektus, inžinierius, statybos produktų tiekėjus diegėjus ir nekilnojamojo turto vystytojus bendro produkto kūrimo grandinėje.

109 108 Saugos paslaugų rinkoje pastaruoju metu vyrauja privatus saugos sektorius (privačios saugo struktūros, tarnybos ir jų padaliniai, įmonių, įstaigų organizacijų saugos padaliniai), užimantis atsiradusią nišą asmens, jo turto, visuomenės saugumo užtikrinimo ir viešosios tvarkos apsaugos srityje. Šioje srityje veikia 149 įmonės, daugiausia iš jų privačios apsaugos srityje. Šio sektoriaus įmonių bendradarbiavimas yra gan glaudus, privačios apsaugos srityje veikiančios įmonės bendradarbiauja su apsaugos sistemų paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Šioje paslaugų srityje yra galimybės kurti glaudesnį bendradarbiavimą tarp apsaugos paslaugas teikiančių įmonių, IT įmonių, statybos bendrovių ir pan. kuriant bendrus produktus ir paslaugas. Pastatų aptarnavimo ir kraštovaizdžio paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje yra Daugiausiai įmonių veikia valymo paslaugų, kraštovaizdžio tvarkymo ir niekur kitur nepriskirtų verslui būdingų paslaugų teikimo srityje. Didžiausios šios srities įmonės yra UAB Inreal pastatų priežiūra, UAB Corpus A, UAB Servico. Šios įmonės savo veikloje bendradarbiauja su statybos įmonėmis, architektais, taip pat su kitomis toje pačioje srityje dirbančiomis įmonėmis. Kompiuterių ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų taisymo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje yra 2015 įmonės. Kompiuterių taisymo paslaugas teikiančios įmonės dažniausiai teikia kompleksines paslaugas informacijos ir ryšio, programavimo ir kitas paslaugas, todėl šias paslaugas teikiančias įmones tikslinga nagrinėti kartu su informacinių paslaugų subsektoriaus įmonėmis. Taigi, apibendrinant, galima daryti išvadas, jog šiame paslaugų sektoriuje veikiančios įmonės palaiko ryšius su kitomis įmonėmis, vysto bendradarbiavimą tiek tarp tos pačios srities, tiek su susijusių sričių įmonėmis. Galimybės šioje srityje kurtis klasteriams yra, tačiau jos nėra išnaudojamos. Taip pat šioje srityje yra svarbios asocijuotos struktūros, kurios gali vaidinti konsoliduojantį vaidmenį Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius Šiame sektoriuje Lietuvoje veikia įmonės, iš kurių daugiausiai veikia meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, švietimo ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo srityje. Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektoriuje dirba darbuotojai, kas sudaro 7,79 proc. visų dirbančiųjų šalies ūkyje. Daugiausiai jų dirba apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (48 proc. visų darbuotojų dirbančių šiame paslaugų sektoriuje). Analizuojant sektoriaus darbo užmokesčio lygi, galima teigti, kad darbo užmokestis čia yra panašus į vidutinį šalies darbo užmokestį. Didesnis jis yra tik įdarbinimo veikla, švietimo veikla ir kelionių organizavimo veikla užsiimančiose įmonėse. Žemiausi atlyginimai sektoriuje yra apgyvendinimo ir maitinimo veikla užsiimančiose įmonėse.

110 109 Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) 70% 30% Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar materialinių gėrybių savybes, sektoriuje veikiantys ūkio subjektai Iš viso Lietuvos paslaugų sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Pav. 34. Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Lietuvos paslaugų sektoriuje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektoriaus įmonėse 2011 metais buvo parduota paslaugų už 5,12 mlrd. litų. Daugiausiai paslaugų pardavė apgyvendinimo ir maitinimo bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo paslaugas teikiančios įmonės. Didžiausias našumas, remiantis statistikos departamento duomenimis, yra įdarbinimo ir švietimo vykdžiusiose įmonėse (atitinkamai 29 Lt ir 31 Lt per vieną darbo valandą). Analizuojant šių paslaugų sektoriuje klasterizacijos prasme aiškiai išsiskiria turizmo paslaugų sektorius, kuris apima apgyvendinimo ir maitinimo, kelionių agentūrų ir ekskursijų organizavimo, žmonių sveikatos priežiūros, transportavimo, menines, pramogines ir poilsio organizavimo paslaugas. Lietuvoje apgyvendinimo paslaugas teikia 296 įmonės, maitinimo ir gėrimų paslaugas 2647 įmonės. Šiose įmonėse dirba darbuotojai. Šiame sektoriuje labai stiprias pozicijas skatinant bendradarbiavimą ir vienijant įmones bendrai veiklai, veikia Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija. Ši asociacija yra didžiausia svetingumo verslą vienijanti visuomeninė organizacija, kuri jungia virš 320 narių viešbučius, restoranus, pasilinksminimo paslaugas teikiančias įmones, viešbučių ir restoranų tiekėjus, konsultantus, smulkiuosius gamintojus, baldininkus, viešbučių ir restoranų valdymo sistemų kūrėjus, grožio paslaugas teikiančias įmones, tekstilininkus, valymo paslaugas teikiančias įmones. Galima teigti, jog šios asociacijos nariai kartu su kitomis įmonėmis veikia kaip klasteris, kuriame bendradarbiauja įvairių sričių įmonės, kurdamos bendras paslaugas. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius yra glaudžiai susijęs su kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Šių įmonių Lietuvoje veikia 386 įmonės, kuriose dirba 1996 darbuotojai. Kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių paslaugas teikiančios įmonės paskutiniu metu populiarėjant su sveikata susijusiam turizmui, itin glaudžiai bendradarbiauja ir su sveikatinimo sektoriumi. Su sveikata susijęs turizmas gana nauja šiuo metu klestinti sektoriaus šaka. Su sveikata susijęs turizmas apima viską, kas puoselėja ir gerina sveikatą, įskaitant kosmetologines procedūras, sveikatinimo įstaigų

111 110 veiklą, toksinų šalinimą, sporto atostogas ir sveiką mitybą atostogų metu. Tokias paslaugas vis dažniau teikia patys viešbučiai, šiuo metu tai laikoma įprasta aukštos kokybės viešbučio paslaugų dalimi. Labai didėja vietinių turistų paklausa specializuotoms sveikatinimo paslaugoms su ir be apgyvendinimo. Sveikatingumo srityje kartu dirba ir bendradarbiauja medicinos ir medicininio spa paslaugų teikimo įmonės, sveikatinimo turizmo vertės grandinėje esančios kitos įmonės, teikiančios apgyvendinimo, sveikatinimo turistų vežimo (tarpininkavimo) ir kitas susijusias paslaugas. Tarp privačių sveikatos priežiūros įstaigų reikšmingų ir pasirengusių Sveikatinimo turizmui įstaigų yra nemažai. Praktiškai kiekviena didesnė šiuolaikiška sveikatos priežiūros įstaiga turi potencialo eksportuoti medicinos paslaugas. Daugumos jų aukšta paslaugų ir aptarnavimo kokybė. Reikšmingiausios privačios sveikatos priežiūros įstaigos yra UAB,,SK Impeks Medicinos diagnostikos centras, UAB,,Northway medicinos centrai, UAB,,Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika, UAB,,Vilniaus širdies chirurgijos centras (Kardiolita), UAB Lirema ; UAB,,Grožio terapijos ir chirurgijos klinika, UAB Plastinės chirurgijos centras ; UAB Valakupių plastinės chirurgijos klinika; UAB Denticija ; UAB Vilniaus implantologijos centro klinika" ir kt. Medicininių SPA lyderiai yra Birštone: Tulpės sanatorija, Versmė, Karališkoji rezidencija ; Druskininkuose: Eglė, Spa Vilnius sana, Draugystė, Grand Spa Lietuva, Baltarusija, Druskininkų gydykla; Palangoje: Baltija, Palanga, Palangos Linas, Palangos reabilitacijos ligoninė, Energetikas ; Trakuose: Trasalis. Taip pat reabilitacijos paslaugas teikia reabilitacijos skyriai prie didžiųjų ligoninių, tačiau šioje srityje labiausiai minėtinos respublikinės ligoninės. Šioje srityje veikia tarpininkai, kurie panašiai kaip turizmo agentūros padeda suplanuoti kelionę, gydymą, apgyvendinimą ir kasdien palaiko kontaktą. Vieni tarpininkai labiau veikia kaip kelionės organizatoriai, o kiti turi ir medicininės kompetencijos pakomentuoti tyrimų rezultatus, pasiūlyti, kokios galimos gydymo alternatyvos ir panašiai. Šiuo metu Lietuvos medicinos turizmo asociacija Medicinos Lietuva vysto medicinos klasteris, kurį sudaro medicinos paslaugas teikiančios įstaigos, ligoninės, klinikos bei turizmo paslaugas teikiantys operatoriai, SPA, apgyvendinimo, kelionių organizavimo ir transporto paslaugas teikiančių bendrovių kurie dirba kartu tam, kad populiarintų medicininį turizmą. Klasterio veiklos diagnostika, gydymas, reabilitacija, medikamentų įsigijimas, maitinimas, apgyvendinimas, pramogos, ryšių paslaugos, sveikatingumo paslaugos, ekskursijos. UAB Solmina inicijavo sveikatinimo turizmo - Vingio klasterio įkūrimą. Klasterio tikslas - skatinti atvykstamąjį sveikatinimo turizmą bei vykdyti su asmens sveikata susijusius mokslinius tyrimus. Tačiau šio klasterio nariai, negavę ES SF paramos išsiskirstė. Klasterizacijos procesai sveikatinimo turizmo srityje taip pat sparčiai vystosi Lietuvos kurortiniuose miestuose Birštone, Druskininkuose, Palangoje, kur yra susitelkę daugiausiai sveikatinimo paslaugas teikiančių įmonių.

112 111 Žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugų srityje Lietuvoje veikia 2615 įmonės, kuriose dirba 9942 darbuotojai. Iš jų 560 įmonių yra valstybinės įstaigos. Nors valstybinių ligoninių tinklas yra labai platus, daugiausiai paslaugų teikia didžiausios ligoninės - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos dėl siūlomų paslaugų bei ten dirbančių savo srities specialistų (pavyzdžiui, kardiochirurgijoje, neurochirurgijoje, onkohematologijoje). Šiame paslaugų sektoriuje glaudžiai bendradarbiauja valstybinės ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos, mokslo įstaigos, reabilitacijos centrai, sanatorijos, medicinos įstaigos, biotechnologai, farmacininkai ir pan. Šioje paslaugų srityje Lietuvoje kuriasi net keli klasteriai. UAB Tarptautinė skubiosios medicinos akademija inicijuoja kompleksinių sprendimų sveikatinimo klasterį, kurio tikslas skatinti sveikatinimo sektoriuje dirbančių mokslo ir verslo įstaigų bendradarbiavimą siekiant sukurti infrastruktūrą žinių, inovacijų ir technologijų sklaidai. Klasterio nariai yra didžiausios Lietuvos sveikatinimo sektoriuje dirbančios mokslo, paslaugų ir prekybos įmonės: UAB Tarptautinė skubiosios medicinos akademija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, IĮ Kardiologijos ir reabilitacijos klinika, UAB Marių klinika, UAB Entafarma, Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacinių įstaigų asociacija, G. Šakalytės IĮ, UAB Pirmoji viltis, UAB privatus medicinos centras Kardivita. Klasterio veiklos - maisto papildų ir žolinių preparatų, skirtų senėjimo procesų kontrolei, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevencijai, kraujagyslių ir mikrocirkuliacijai gerinti, tyrimai, naujų maisto pakaitalų (smart food) ir papildų, skirtų svorio kontrolei, organizmo metabolizmui ir ištvermei gerinti, specialios maisto formulės sportininkams kūrimas, sveikatinimui skirtų procedūrų ir jų sudedamųjų dalių (gydomojo purvo, mineralinio vandens ir kt.) įtakos mikrocirkuliacijai, širdies ir kraujagyslių sistemai tyrimai, kompleksinių sveikatinimo programų, skirtų širdies išeminėms ligoms ir metabolinių ligų bei senėjimo prevencijai rengimas. Sveikatinimo srityje taip pat vystosi sveikatingumo klasteris ivita. Klasterio koordinatorus UAB "De Futuro", klasterio nariai AB "Audimas"; AB "Ortopedijos technika", UAB "Baltec CNC Technologies", UAB "Elinta"; UAB "Amžių linija"; UAB G Sportas, Lietuvos kūno kultūros akademija. Klasterio tikslas - sveikatingumo skatinimas ir sveikatingumo sampratos žmonių sąmonėje didinimas; bendros klasterio rinkodaros strategijos įgyvendinimas, bendros pardavimų platformos, apimančios pardavimų tinklus, e-prekybos įrankius, rinkodaros įrankius ir informacinius įrankius, kūrimas ir įgyvendinimas. Klasterio kūriami produktai - fizinio aktyvumo matavimo ir indikavimo kompleksiniai produktai, produktai "komunikatoriai" skirti informacijos gavimui ir perdavimui bei komunikacijai su aplinka, reabilitacijos produktai su matavimo ir indikavimo galimybėmis, informacijos, reikalingos tiksliai diagnostikai atlikti, surinkimo ir kaupimo produktai, gydymosi proceso stebėjimo produktai. Odontologijos paslaugų srityje kuriasi odontologijos inovacijų klasteris, kurio iniciatorius - UAB Med Grupė. Šis klasteri vienija vienuolika dantų gydymo ir priežiūros organizacijų. Klasteris jungia labai įvairias įmones jo nariais yra ir Implantologų asociacija, Vilniaus Implantologijos centro klinika, Senamiesčio stomatologijos klinika, UAB Medgrupė, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas-inovatyvios medicinos centras, UAB Vilniaus mokslo grupė, VšĮ Praktinė odontologija. Organizacijos susibūrė į klasterį, siekdamos bendradarbiauti

113 112 mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklose ir taip bendru darbu didinti klasterio, odontologijos sektoriaus ir kiekvieno klasterio dalyvio atskirai konkurencingumą rinkoje. Klasteryje kuriami produktai - odontologijos produktai ir paslaugos, implantologijos produktai. Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo paslaugų sektoriuje, ypač kūrybinių industrijų srityje pastebimi ryškus klasterizacijos procesai. Kūrybinės industrijos tai tokios veiklos, kurių pagrindas yra individo kūrybiškumas, gebėjimai bei talentas ir kurios gali kurti materialią gerovę bei darbo vietas, kurdamos intelektinę nuosavybę. Kūrybinėms industrijoms priskiriama architektūra, amatai, atlikėjų menai, dizainas, interaktyviosios kompiuterinės programos, drabužių modeliavimas, meno ir antikvarinių vertybių rinka, muzika, kinas ir videoprodukcija, leidyba, televizija ir radijas, programinė įranga ir kompiuterinės paslaugos, reklama. Kūrybinių industrijų srityje Lietuvoje vystosi net keli klasteriai. Kino industrijų srityje yra susikūręs "Vilniaus kino klasteris". Šio klasterio nariai - UAB "Vilniaus kino klasteris", VGTU, UAB Artbox, UAB Idee Fixe Vilnius, UAB Dansu, UAB Cinepunk, UAB Cineskopė, UAB Cinevera, UAB Hipė, UAB Kino komanda, UAB Cineefects studio, VšĮ Cinerama. Šio klasterio tikslas kurti naujus audiovizualinius produktus. Vilniaus kino klasterio nariai nuolat dalyvauja produktų ir paslaugų tarptautinės pridėtinės vertės kūrimo grandinėse, formuoja tarptautinius tinklus, kas rodo klasterio tarptautiškumo lygį. Kūrybinių industrijų srityje taip pat buvo inicijuotas audiovizualinių paslaugų klasteris, kurio iniciatorius yra VšĮ Combo concert. Ši įmonė specializuojasi pramoginių renginių organizavime bei aptarnavime. Klasterio tikslas kurti ir teikti daugiafunkcines audiovizualinio turinio paslaugas. VšĮ Socialinių mokslų kolegija inicijavo skaitmeninių kūrybinių industrijų klasterio "Mediapolis" sukūrimą. Klasterio tikslas - suburti kino, integruotų media produktų ir informacinių technologijų, kompiuterinių žaidimų, mobiliųjų telefonų programėlių, televizinių laidų, animacinių filmų kūrėjus, 3D architektus, kino studijas, nepriklausomus menininkus, mokslininkus ir kitų sričių profesionalus bendrų projektų kūrimui. Klasterio nariai Baltijos pažangių technologijų institutas, VšĮ E2K, VšĮ Filmų kopa, VšĮ Kauno kino studija, VšĮ Kultūros inovaciniai projektai, Lietuvos inovacijų ir technologijų institutas, Asociacija Naujos kartos mokslo ir verslo klasteris, UAB OSM Games, asociacija JCI Lietuva, VšĮ PRO S studija, UAB Ultra Nominum, UAB Uno Perfecto, VšĮ Vilniaus dizaino kolegija, VU, fizinius asmenis. Vilniuje yra įsikūręs Užupio kūrybinis klasteris, jungiantis UAB "Kantorius", UAB "Ikolta", UAB "Informacijos saugumo agentūra", UAB "IVEDUS", UAB "Infosistema", VGTU, VšĮ "Bendruomenių santykių konsultantai", UAB "Draugas.lt", UAB "Media traffic", VšĮ "Vizualinių komunikacijų studija", UAB "Terra IT", UAB Artium Magister, MRUNI, VšĮ Užupio meno inkubatorius, Vilniaus kolegija, Paddock magazine Ltd. Klasterio tikslas - mokomųjų socialinių simuliatorių kūrimas ir distribucija.

114 113 Vilniuje veikia Lietuvos architektūros ir susijusių verslų klasteris, telkiantis šios srities mokslo institucijas (VGTU, VDA, KTU ir kitas), pavienius menininkus ir profesionalus bei verslo subjektus: urbanistus, architektus, kraštovaizdžio architektus, dizainerius, interjerų kūrėjus, kitus projektuotojus ir kitus su jų veikla susijusius asmenis. Nuo 2008 metų kūrybinių industrijų srityje veikia Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija. Ši asociacija vienija Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus organizacijas, verslo įmones, fizinius asmenis. Ši asociacija dėl savo aktyvios veiklos galėtų tapti dar vienu kūrybinių industrijų klasterio branduoliu. Taigi, apibendrinus paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektoriaus klasterizacijos procesus, galima teigti, jog šiame sektoriuje įmonės yra linkusios tarpusavyje bendradarbiauti, kuriasi tinklai, veiklios asocijuotos struktūros, įmonės integruojasi į verslo bendradarbiavimo tinklus, klasterius, stiprina tarpusavio ryšius. Didžiausią potencialą tapti nacionaliniais ir tarptautiniais klasteriais šiame paslaugų sektoriuje turi sveikatinimo turizmo ir kūrybinių industrijų srityje besivystantys jungtiniai dariniai. Sveikatinimo turimo klasterio vystymuisi lemiamą įtaką daro aukšta turizmo, sveikatinimo ir medicinos paslaugų kokybė bei kompetencijos, kurortiniuose miestuose susiformavusi infrastruktūra ir paslaugas teikiančių įmonių koncentracija, įmonių tarpusavio ryšiai. Kūrybinių industrijų paslaugų srityje stiprių klasterių susikūrimą įtakoja stiprus bendradarbiavimas tarp kūrybininkų, verslo įmonių ir akademinių institucijų, orientavimasis į tarptautines rinkas, bendradarbiavimas tarptautiniuose tinkluose. Logistikos ir IT srityje kuriasi klasteriniai dariniai, kurie ateityje gali išaugti į stiprius, tarptautinės reikšmės klasterius. Logistikos srityje klasterių kūrimuisi didelę įtaką turi palanki tranzitui geografinė šalies padėtis, išvystyta transporto infrastruktūra, Klaipėdos jūrų uostas, kas suteikia visas galimybes vystyti stiprų tarptautinį klasterį. IT srityje galimybes klasterių kūrimuisi ir plėtrai suteikia dinamiškų ir greitai augančių IT įmonių skaičius, kvalifikuota darbo jėga, slėnių iniciatyvos, vis stiprėjantis tarpusavio įmonių bendradarbiavimas ir ryšiai. Siekiant sukurti nacionalinės reikšmės klasterį IT paslaugų sektoriuje reikia stiprinti tarpusavio pasitikėjimą bei specializaciją Informacinės paslaugos Šiame sektoriuje Lietuvoje veikia 7641 įmonės, iš kurių daugiausiai veikia sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais paslaugų teikimo srityje. Informacinių paslaugų sektoriuje dirba darbuotojai, kas sudaro beveik 13 proc. visų dirbančiųjų šalies ūkyje. Daugiausiai jų dirba sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais paslaugų teikimo srityje (64,9 proc. visų darbuotojų dirbančių šiame paslaugų sektoriuje). Analizuojant sektoriaus darbo užmokesčio lygi, galima teigti, kad darbo užmokestis čia yra beveik per puse didesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis.

115 114 Informacinių paslaugų sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) 84% 16% Informacinių paslaugų sektoriuje veikiantys ūkio subjektai Iš viso Lietuvos paslaugų sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Pav. 35. Informacinių paslaugų sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Lietuvos paslaugų sektoriuje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Informacinių paslaugų sektoriaus įmonėse 2011 metais paslaugų buvo parduota už 16,22 mlrd. litų. Daugiausiai paslaugų pardavė sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais bei telekomunikacijos paslaugas teikiančios įmonės. apgyvendinimo ir maitinimo bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo paslaugas teikiančios įmonės. Transportavimo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje yra Daugiausiai jų teikia sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais paslaugas. Šio paslaugų sektoriaus įmonėse dirba darbuotojas. Transporto sektorius Lietuvoje yra tarp pirmaujančių šakų eksporto srityje. Lietuvos krovinių vežėjai plačiai išplėtoję paslaugas Vakarų Europoje. Sektoriaus konkurencingumą lemia ir palanki tranzitui geografinė šalies padėtis šalies teritoriją kerta vienas iš penkių Transeuropinio tinklo plėtotės į ES kaimynines šalis prioritetinių ašių Šiaurės ašis, į Transeuropinio tinklo plėtotės projektus įtraukti Europinės vėžės geležinkelio tiesimo per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją projektas, jūrų greitkelių projektas. Neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, konkurencingas Baltijos jūros regione, turintis modernius konteinerių, skystų krovinių, birių krovinių, generalinių krovinių šiaurinėje dalyje rekonstruotas iki 14 metrų gylio krantines. Išplėstas automobilių kelių tinklas kurio pagrindinės arterijos yra Transeuropinio tinklo dalis, labai geros kokybės jų priežiūros ir remonto sistema. Geri politiniai ir ekonominiai santykiai su kaimyninėmis šalimis. Šiame paslaugų sektoriuje pavieniai Lietuvos transporto mazgai ar atskiros transporto kompanijos negali veiksmingai konkuruoti globaliose transporto paslaugų rinkose. Todėl čia ypač svarbu glaudžiai ir veiksmingai bendradarbiauti įvairioms transporto rūšims ir paskirstymo paslaugų verslo kompanijoms. Ir tai turi būti daroma tiek šalies mastu, tiek tarptautinėje erdvėje. Klasteriais gali tapti atviro tipo logistikos centrai, kurie integruotų visus transporto sektorius: kelių, geležinkelių, oro ir vandens transportą. Tokiuose centruose veikti kartu galėtų draudimo kompanijos, bankų filialai, informacinių technologijų centrai, transporto tyrimų bei mokymo įstaigos, o taip pat tiesiogines pagalbines transporto verslui funkcijas vykdantys verslai (degalinės, plovyklos, automobilių servisai, detalių parduotuvės, techninės apžiūros centrai).

116 115 Siekiant įgyvendinti naujo tipo bendradarbiavimo struktūrą, 2007 m. bendradarbiavimo (partnerystės) sutarties pagrindu buvo suformuota Lietuvos intermodalinio transporto technologinė platforma (LITTP), kurios steigėjais tapo svarbiausios Lietuvos transporto paslaugų verslo struktūros: Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA, Lietuvos nacionalinė ekspeditorių asociacija LINEKA, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, AB Lietuvos geležinkeliai ir kitos organizacijos. Šiuo metu Lietuvoje yra vienas transporto ir paskirstymo klasteris - Klaipėdos jūrų uostas, kuriame infrastruktūra priklauso valstybei, o transportavimo, krovos, sandėliavimo ir kitas pridėtinės vertės kūrimo operacijas atlieka privačios kompanijos. Tačiau šalis, turėdama tik vieną tokį objektą, negali pretenduoti tapti bent kiek svarbesniu žaidėju tarptautinėje transporto ir logistikos paslaugų rinkoje. Lietuva, plėtodama transporto ir paskirstymo klasterius logistikos centrus, prisidėtų prie Baltijos jūros regiono transporto sistemos technologinio pajėgumo ir konkurencingumo didinimo. Globalizacijos iššūkiai verčia Baltijos jūros regiono šalis bendradarbiavimo srityje pasukti nuo sektorinės prie multisektorinės kooperacijos. Transportavimo logistikos sistemų atveju tai reikštų perėjimą prie transnacionalinių grandinių: gamintojas komunikacija (informacinės technologijos, tyrimai) transportavimas-paskirstymas formavimo ir jų plėtotės. Informacijos ir ryšių paslaugų sektoriuje veikia 1416 įmonės, iš kurių daugiausiai užsiima kompiuterių programavimo, konsultacine ir susijusi veikla, kuriose dirba darbuotojai. Šiame paslaugų sektoriuje pastaraisiais metais ėmė ryškiai stiprėti partnerystės ryšiai tarp mokslo tyrimų, švietimo institucijų, verslo bendruomenių ir verslo organizacijų. Susikūrė ir sėkmingai veikia organizacijos ir asociacijos, siekiančios bendradarbiavimo tikslams, susijusiems su žinių ekonomikos, klasterizacijos, informacinių technologijų plėtrai pasiekti (asociacija Žinių ekonomikos forumas, asociacija Infobalt ir kt.) m. mobiliojo ryšio bendrovė "Omnitel", fiksuoto ryšio kompanija "TEO", bankai AB "Swedbank" ir "SEB Vilniaus bankas" bei didžiausios Lietuvos IT bendrovės - "Alna" ir "Sonex" subūrė aljansą "Langas į ateitį", kurio tikslas per privataus verslo ir valstybės bendradarbiavimą skatinti informacinės visuomenės plėtrą. Nuo 2006 m. šiame paslaugų sektoriuje buvo inicijuojami verslo įmonių ir mokslinių tyrimų įstaigų susivienijimai, siekiantis mobilizuoti ir nukreipti pastangas į perspektyviausias ateities ūkiui veiklas - programinės įrangos ir paslaugų nacionalinė technologijų platforma, mobilių ir belaidžių komunikacijų nacionalinė technologijų platforma, įterptinių sistemų nacionalinė technologijų platforma, visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų platforma. Šios technologinės platformos vienijo didžiausias šio paslaugų sektoriaus įmones -UAB Alna Software, UAB Baltijos programinė įranga, UAB Bitė Lietuva, UAB Omnitel, AB Teo, UAB Teltonika, UAB ELGAMA-ELEKTRONIKA, UAB Axis industries, UAB ELSIS TS, UAB Baltic Amadeus, UAB Blue Bridge, UAB Sintagma ir kt., didžiausius Lietuvos universitetus VGTU, VDU, KTU, VU ir kt., mokslo institutus, asociacijas ir viešąsias įstaigas. Tačiau technologinių platformų iniciatyvos nebuvo realizuotos.

117 116 Verslo ir mokslo sinergijos plėtojant informacijos ir ryšių paslaugų sektorių taip pat siekiama integruotuose mokslo studijų ir verslo centruose (slėnuose). Santaros slėnyje šio paslaugų sektoriaus įmonės ir mokslininkai įsikurs ir dirbs čia esančiame Visorių informacinių technologijų parke (VITP). Tiek pat svarbias proveržio kryptis plėtos ir Kaune steigiamas Santakos slėnis: technologijos ir verslas bus plėtojami Mokslo ir technologijų parke (MTP) Technopolis, kuris yra Kauno Santakos slėnio partneris. Šiame paslaugų sektoriuje sparčiai formuojasi klasterinės struktūros m. buvo įkurtas e-paslaugų klasteris vienija informacinių technologijų įmones bei mokslo įstaigas, kurių tikslas vystyti pažangias skaitmeninių paslaugų sistemas. Šis klasteris jungia šias įmones - UAB "E-verslo klasteris", UAB "Selteka", UAB "Baltpay", UAB "Skaitos kompiuterių servisas", UAB "Ambernetas", UAB "Viena sąskaita", UAB "BMG Consulting", UAB "Pardavimo automatai", KTU. Vienas pirmųjų E-paslaugų klasterio įgyvendinamų projektų yra Kauno miesto Turisto kortelė, skirta naudotis visuomeniniu transportu, muziejų lankymui, nuolaidų suteikimui restoranuose, viešbučiuose, pramogų vietose. Siekiant paskatinti bankinių inovatyvių IT produktų kūrimą bei esamų integraciją siekiant sinergijos efekto, buvo mėginta įmones suburti į klasterį Banking cluster LT. Šis klasteris siekė apjungti mokslo instituciją, bankinių IT produktų naudotojus, IT produktų kūrėjus. Tačiau negavus finansinės paramos klasterio plėtrai, šis veiklos nevykdo. Finansavimo stoka taip pat įtakojo CLEAR DIGITAL WORLD klasterio narių išsiskirstymą. Šio klasterio tikslas buvo kurti naujas kūrinių ir skaitmeninių produktų apsaugos nuo neteisėto kopijavimo ir platinimo technologijas, kurti naujus skaitmeninių produktų prototipus. Nesėkmingai buvo bandymas sukurti ir sumanių informacijos valdymo sistemų inovacijų klasterį, kurio nariais ketino tapti UAB DocLogix, UAB Telesoftas, UAB Estina, UAB Target Works, UAB TLV Labs, VšĮ Baltijos pažangių technologijų institutas, VGTU. Klasterio tikslas buvo informacijos valdymui skirtos programinės įrangos (Applications) kūrimas ir jos platinimas, tačiau dėl tarpusavio nepasitikėjimo klasteris neišsivystė. Kitas IT klasteris, kurio veiklos sritis yra inovatyvūs sprendimai, jungia šešias informacinių technologijų įmones - UAB ATEA, UAB Tetraneta, UAB Sistemų integracijos sprendimai, UAB Amidus, UAB Baltic Orbis, UAB Inherent Simplicity Baltic ir Vilniaus universitetą. Įmonės kartu siekia kurti verslo valdymo programas, kurios galėtų būti pateikiamos vartojimui tarptautinėje rinkoje. Dar vienas bandymas burtis į klasterį - klasteris "Smart IT cluster". Šio klasterio nariai - VŠĮ Smart IT cluster, UAB Art21, UAB Benco, UAB Audifina, UAB Legisperitus, UAB Vinlita, UAB Simplit, UAB Blue solutions, UAB Biudžeto valdymo sistemos, VGTU. Klasterio veikla - kompleksinės programinės įrangos žemės ūkio sektoriui sprendimai, kurių pagrindiniai sudedamieji komponentai yra operatyvinės verslo informacijos valdymas bei analizė, energijos išteklių valdymas bei kritinių taškų paieška ir finansinių procesų tvarkymas.

118 117 INFOBALT informacinių ir ryšių technologijų klasteris jungia UAB Duomenų centras, UAB Informacinė raida, UAB Etronika, UAB Metasite Business Solutions, UAB Data House, UAB 1ClickFactory, asociacija Infobalt ir Vilniaus Universitetas. Klasterio tikslas - IRT specializuoti sprendimai ir paslaugos. Klasterio Išmanusis žaliasis miestas tikslas informacinių technologijų pagalba sukurti aplinką, mokančią optimaliai naudoti gamtinius, energetinius resursus. Klasterio koordinatorius VšĮ Smart&green city, nariai UAB Informatikos ir ryšių technologijų centras, UAB Technologinių paslaugų sprendimai, UAB Agilitus, UAB CID Baltic, UAB Blue Bridge, UAB Baltic Orbis, VGTU. Nuo 2011 m. IT srityje ėmė veikti Elit cluster, jungiantis keturias Lietuvos IT bendroves UAB METASITE BUSINESS SOLUTIONS, UAB TeleSoftas, UAB "Informacinių technologijų organizacija" ir UAB Agmis. Šio klasterio narių tikslas - padidinti klasterio narių kuriamų produktų ir paslaugų pardavimus tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose, vykdyti bendrus projektus. Taigi, galima daryti išvadą, jog šiame paslaugų sektoriuje vyksta spartūs klasterizacijos procesai, įmonės buriasi į bendradarbiavimo tinklus, tačiau kliūtimi stiprinti bendradarbiavimą vis dar išlieka tarpusavio pasitikėjimo stoka bei menka specializacija. Taigi, apibendrinus informacinių paslaugų sektoriaus klasterizacijos procesus, galima teigti, jog šiame sektoriuje įmonės glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja kuriant bendrus tinklus, klasterinius junginius, tiek tarpusavio iniciatyvų, tiek tinklinių organizacijų pagrindu. Logistikos ir IT srityje kuriasi klasteriniai dariniai, kurie ateityje gali išaugti į stiprius, tarptautinės reikšmės klasterius. Logistikos srityje klasterių kūrimuisi didelę įtaką turi palanki tranzitui geografinė šalies padėtis, išvystyta transporto infrastruktūra, Klaipėdos jūrų uostas, kas suteikia visas galimybes vystyti stiprų tarptautinį klasterį. IT srityje galimybes klasterių kūrimuisi ir plėtrai suteikia dinamiškų ir greitai augančių IT įmonių skaičius, kvalifikuota darbo jėga, slėnių iniciatyvos, vis stiprėjantis tarpusavio įmonių bendradarbiavimas ir ryšiai. Siekiant sukurti nacionalinės reikšmės klasterį IT paslaugų sektoriuje reikia stiprinti tarpusavio pasitikėjimą bei specializaciją. 7. Klasterių veiklos efektyvumo vertinimo metodologija Sėkmingi klasteriai teikia daug konkrečios naudos klasterio įmonėms. Šią naudą atspindi augimo efektyvumas, produktyvumas, inovacinės veiklos ir konkurencingumo didėjimas. Kokią naudą teikia klasteris ir kaip tai pasiskirsto kiekvienai klasteryje dalyvaujančiai įmonei, yra svarbi informacija, vertinant klasterio efektyvumą. Šiandien yra daug metodų, galinčių įvertinti klasterių efektyvumą: - Klasterių iniciatyvų veiklos modelis; - Klasterių iniciatyvų lyginamoji analizė;

119 118 - Klasterių projektų ir plėtros tyrimų žemėlapių sudarymas; - Klasterio veiklų vertinimas remiantis Kanados Nacionaline mokslinių tyrimų taryba; - Regioninio intelektinio kapitalo klasteryje vertinimas; - Klasterių ir klasterių iniciatyvų daugiadimencinis vertinimas. Toliau trumpai aptarsime kiekvieną iš metodikų, išskiriant pagrindinius jų bruožus. Klasterių iniciatyvų veiklos modelis. Šis modelis buvo pasiūlytas 2003 m. O. Solvel, G. Lindquist, CH. Ketels tyrime Žalioji klasterių iniciatyvų knyga. Modelio autoriai siūlo stebėti ir vertinti klasterius remiantis trimis pagrindiniais aspektais. Pirmasis aspektas yra inovacijos ir tarptautinis konkurencingumas - tarptautinio konkurencingumo gerinimas, ryšiai tarp pramonės ir mokslo bei naujų technologijų atsiradimas. Antrasis aspektas yra klasterio augimas - vidinis augimas (pvz., naujų įmonių kūrimasis) ir išorės augimas (pvz., naujų įmonių). Trečiasis elementas yra tikslų įgyvendinimas - tikslų įgyvendinimo lygis ir terminų laikymasis, taip pat veiklų iniciatyvų suvokimo lygis. Klasterių iniciatyvų lyginamoji analizė. Įgyvendinant iniciatyvą Europos klasterių ryšiai, buvo pasiūlyti klasterių lyginamosios analizės rodikliai. Šie rodikliai turėtų būti vertinami reguliariai, bent kartą per metus. Stebėsena turėtų būti vykdoma kartu su apklausomis. Šie rodikliai suderina tarpusavyje tiek kiekybinio vertinimo prielaidas tiek dinamiką, stebint kitas veiklas, tokias kaip inovacijų poveikį, eksporto augimą ir pan. Trys pagrindiniai lyginamosios analizės rodikliai: - klasterio narių skaičius; - klasterio narių bendra apyvarta; - klasterio narių bendras darbuotojų skaičius. Klasterių projektų ir plėtros tyrimų žemėlapių sudarymas. Tai yra vienas iš metodų, kuris nagrinėja klasterius ir jų vystymąsi. Klasterių stiprumas yra vertinamas atsižvelgiant į klasterių istoriją, konkurencingumo lygį, pirkėjų ir tiekėjų pajėgumus, kompetencijos lygį, technologinį lygį ir klasterio reikšmę šaliai ir regionui. Pasaulinis klasterių iniciatyvų tyrimas, skelbtas Žalioji klasterių iniciatyvų knyga, identifikavo veiksnius, darančius įtaką klasterių sėkmei. Išorinės aplinkos požiūriu, klasterių veikla yra lemiama pasitikėjimo tarp viešojo ir privataus sektorių, bei regioninio lygmens sprendimų. Geriausiai yra tada, kai vystyti klasterizacijos procesus padeda stiprūs ir svarbūs klasteriai ar klasteriai, turintys ilgą istoriją. Klasterių konkurencingumui labai daug įtakos daro tikslinė parama inovacijoms ir naujoms technologijoms, klasterių eksporto skatinimui, kuriant prekės ženklą regione ir teikiant specializuotą išsilavinimą. Vidinių procesų požiūriu, klasterių veiklą labiausiai lemia tikslinė klasterio narių atranka. Klasterio veiklų vertinimas remiantis Kanados Nacionaline mokslinių tyrimų taryba. Kita metodika, susijusi su klasterių veiklos vertinimu buvo pristatyta Kanados Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos. Ji susideda iš dviejų pagrindinių dalių esamų sąlygų ir vykdomos veiklos. Esamos sąlygos yra skirstomos į tris pagrindines sritis: institucijų, užsiimančių klasterių vystymu, stiprinimas, esama klientų ir konkurentų

120 119 konkurencinė aplinka ir paties klasterio konkurencinė aplinka, kuri veikia visas sritis (galimybė gauti kvalifikuotą darbo jėgą, verslo aplinka ir pan.). Regioninio intelektinio kapitalo klasteryje vertinimas. Dauguma pasiūlytų klasterių vertinimo metodų remiasi ekonominės veiklos vertinimu ekonominių rodiklių pagalba. Nauda ne visada yra lengvai ir kiekybiškai išmatuojama per trumpą laiką. Produktyvumo šaltinis yra inovacijos ir jos priklauso nuo žinių ir informacijos mainų. Organizacijų žinių matmenys gali būti išreikšti naudojant intelektinio kapitalo koncepciją. Intelektinio kapitalo vertinimo ir ataskaitų metodika klasteriams buvo pasiūlyta RICARDA projekto. Šis projektas siūlo tris intelektinio kapitalo metmenis, kurie apibrėžiami sekančiai: 1) žmogiškasis kapitalas yra žinios, ateinančios į klasterį per jo narius. Jis apima žmonių įgūdžius ir žinias, jų patirtis ir gebėjimus. 2) struktūriniai fondai yra galimybės ir įrankiai, naudojami keistis ir dokumentuoti žinias (duomenų bazės, organizacijos procesų tvarkymas ir pan.) 3) santykių kapitalas apima visus turimus šaltinius, kurie yra susiję su klasterių valdymu išoriniais ryšiais. Klasterių ir klasterių iniciatyvų daugiadimencinis vertinimas. Remiantis šiuo metodu, klasteriai yra vertinami atsižvelgiant į: - atskirų klasterio narių veiklos vertinimą; - kiekvienos klasterio vykdomos veiklos efektyvumo vertinimą; - klasterio kaip visumos vertinimą; - šalies/regiono klasterių politikos vertinimą. Šios studijos ekspertai siūlo klasterių efektyvumo vertinimo metodiką, paremta daugiafunkciniu vertinimu, kuris apima platų rodiklių spektrą ir daugiapusiškai atspindi klasterių veiklos efektyvumą. Remiantis šia metodika klasterių efektyvumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į sekančius rodiklius: Žmogiškieji ištekliai ir know-how Finansiniai ištekliai Infrastruktūriniai ištekliai Klasterio ištekliai Klasterį koordinuojančių asmenų skaičius (administracinis palaikymas) (matavimo vienetas - skaičius) Klasterio dalyvių skaičius verslo įmonės, MTEP subjektai, palaikančios organizacijos (matavimo vienetas - skaičius) MTEP darbuotojų skaičius klasteryje (matavimo vienetas - skaičius) Universitetų absolventai, dirbantys klasterio įmonėse (matavimo vienetas procentai, nuo visų klasterio įmonėse dirbančių asmenų) Bendri klasterio projektai, vykdyti dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - skaičius) Finansuoti bendri projektai dviejų metų laikotarpyje su klasterio iniciatyvų koofinansavimu (matavimo vienetas - skaičius) Dviejų metų laikotarpyje gautas išorinis finansavimas klasterio iniciatyvoms (matavimo vienetas - litai) Bendra klasterio narių investicijų suma klasterio iniciatyvų įgyvendinimui dviejų metų laikotarpiu (matavimo vienetas - litai) Biurų ir konferencijų salių erdvė, skirta klasterio tikslams (matavimo vienetas kvadratiniai metrai) Laboratorijų erdvė, skirta klasterio nariams (matavimo vienetas kvadratiniai metrai) Klasterio narių, naudojančių bendrą vidinį tinklą, dalis (matavimo vienetas -

121 120 procentai) Laboratorijos infrastruktūros, prieinamos klasterio nariams, vertė (matavimo vienetas - litai) Klasterio procesai (vertinimo skalė nuo 1 iki 10, kur 1 procesai nevyksta, 10 procesai vyksta Rinkos aktyvumas Rinkodara ir ryšiai su visuomene Vidinė komunikacija Komunikacija Žmogiškųjų išteklių vystymas Klasterio konkurencinės padėties pokyčiai Klasterio inovatyvumo pokyčiai Klasterio tarptautiškumo lygis labai intensyviai) Bendras tiekimas ir užsakymai Bendri paskirstymo kanalai Bendri klasterio narių pasiūlymai, parengti išorės klientams Bendros rinkos informacijos keitimasis tarp klasterio narių Klasterio reklama (lankstinukai, žiniasklaida) Bendras dalyvavimas parodose ir mugėse Lobizmas Bendra internetinė svetainė Vaizdinė identifikacija (bendras logotipas, prekės ženklas) Kontaktai ir klasterio įvaizdis masinėje žiniasklaidoje Klasterio narių reguliarūs susitikimai Klasterio integracijos renginiai Bendra komunikacijos platforma Bendri klasterio leidiniai (bukletai, naujienlaiškiai ir pan.) Bendradarbiavimas kuriant naujus produktus ar technologijas Bendradarbiavimas kuriant inovacijas (organizacines, rinkodaros ir pan.) Bendri mokymai, seminarai, konferencijos, stažuotės Bendros duomenų bazės Neformalus žinių ir patirties pasidalijimas tarp klasterio narių Technologijų perdavimas Klasterio veiklos Klasterio narių darbuotojų skaičiaus padidėjimas per dvejus metus (matavimo vienetas - procentai) Vidinių klasterio mokymų dalyvių skaičius dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - skaičius) Klasterio suorganizuotų bendrų mokymų skaičius dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - skaičius) Darbuotojai, patobulinę savo kvalifikaciją dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - procentai) Klasterio produktai/prekės, realizuotos vidaus rinkoje (matavimo vienetas - procentai) Klasterio produktai/prekės, realizuotos užsienio rinkoje (matavimo vienetas - procentai) Nauji klasterio nariai prisijungę dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - skaičius) Startuoliai klasteryje (matavimo vienetas - skaičius) Tiesioginio užimtumo klasterio inovacinėse veiklose augimas (matavimo vienetas - procentai) Klasterio narių inovacijų skaičius dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - skaičius) MTEP išlaidų dalis bendrose inovacijų išlaidose dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - procentai) Bendrų pateiktų/finansuojamų ESSF projektų skaičius dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - skaičius) Bendrų MTEP tarptautinių projektų, finansuojamų ne ES SF, skaičius dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - skaičius) Užsienio rinkos, kuriose veikia klasterio nariai (matavimo vienetas - skaičius) Eksporto dalis klasterio produktų pardavime (matavimo vienetas - procentai) Skaičius oficialių bendradarbiavimo susitarimų, sudarytų su užsienio subjektais (matavimo vienetas - skaičius) Dalyvavimas tarptautinėse parodose ir prekybos atstovybėse per pastaruosius

122 121 dvejus metus (matavimo vienetas - skaičius) Lentelė 8. Klasterių efektyvumo vertinimo rodikliai Remiantis šia metodologija, turi būti vykdoma nuolatinė klasterių efektyvumo stebėsena. Šie rodikliai turi būti vertinami ne rečiau kaip vieną kartą per du metus, surenkant iš klasterių atitinkamus duomenis interviu ir apklausos metodais. Siekiant padidinti klasterių veiklos efektyvumą, reiktų remtis klasterių efektyvumo vertinimo rezultatais ir suformuoti atitinkamas skatinimo priemones, užtikrinančias atsiliekančių rodiklių reikšmių pokyčius, tuo pačiu užtikrinant viso klasterio veiklos efektyvumą. 8. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) ir mokslo ir technologijų parkų vaidmuo skatinant klasterizacijos procesus Lietuvoje Šiuo metu Lietuvoje veikia 5 integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) (toliau slėniai) - Nemuno slėnis, Santakos slėnis, Saulėtekio slėnis, Santaros slėnis, slėnis Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai. Pagrindiniai slėnių tikslai - Lietuvoje sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius, paspartinti žinių visuomenės kūrimą, sustiprinti Lietuvos ūkio konkurencingumo ilgalaikius pagrindus. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos užsakymu 2011 m. asociacijos Žinių ekonomikos forumas ir VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas atliko studija Lietuvos mokslo ir verslo sričių bendradarbiavimo efektyvumo bei finansavimo galimybių koordinavimo vertinimas. Jos metu buvo atlikta verslo įmonių apklausa dėl slėnių teikiamų paslaugų poveikio. Apklausos duomenimis, slėniuose vykdoma veikla neužtikrina klasterizacijos procesų skatinimo efektyvumo. Tik ketvirtadalis apklaustų įmonių nurodė, jog slėnių veikla turės didelį ar esminį poveikį naujiems bendradarbiavimo ryšiams su kitomis verslo įmonėmis užmegzti, ir tik penktadalis įmonių nurodė, jog slėnių veikla turės didelį ar esminį poveikį naujų tinklų, klasterių sukūrimui. Daugiau nei pusę apklaustųjų verslo įmonių nurodė, jog slėnių veikla neturės jokio poveikio ar turės labai nežymų poveikį klasterizacijos procesų skatinime. Pagrindinės studijoje įvardintos priežastys yra tai, jog slėnių teikiamos paslaugos neatitinka verslo poreikių, jie nesistengia kurti verslui pridėtinės vertės, nėra motyvuoti pritraukti verslo sektorių, o orientuojasi tik į mokslo interesų tenkinimą. (asociacija Žinių ekonomikos forumas, VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas, 2011). Geroji užsienio šalių patirtis, kaip padidinti slėnių efektyvumą skatinant klasterizacijos procesus, galėtų būti Suomijos SHOK strateginių mokslo, technologijų ir inovacijų centrų veikla. SHOK yra nacionaliniu lygmeniu koordinuojami teminiai centrai, kurių pagrindas yra ilgalaikis bendradarbiavimas vykdant bendrus mokslinius tyrimus. SHOK centruose įmonės ir mokslinių tyrimų įstaigos dirba glaudžiai bendradarbiaudamos ir vykdydamos bendrus mokslinius tyrimus, kartu apibrėžtus kiekvieno Centro strateginėje mokslinių tyrimų darbotvarkėje.

123 122 Strateginių mokslo, technologijų ir inovacijų centrų pagrindinis tikslas yra iš pagrindų atnaujinti pramonės klasterius ir kurti esmines inovacijas, kuriant ir taikant naujus bendradarbiavimo metodus ir sąveikas. Pagrindinė centrų veikla yra testavimo ir pilotavimo aplinkų ir ekosistemų sukūrimas. Mokslinių tyrimų tikslas patenkinti Suomijos pramonės ir visuomenės poreikius penkerių-dešimties metų laikotarpiu. Lietuvoje veikia 11 mokslo ir technologijų parkų (toliau parkai) - VšĮ Kauno aukštųjų informacinių technologijų parkas, VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, VšĮ KTU regioninis mokslo parkas, VšĮ Panevėžio mokslo ir technologijų parkas, VšĮ Saulėtekio mokslo ir technologijų parkas, VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas, VšĮ Technopolis, VšĮ Visorių informacinių technologijų parkas, Liepiškių technologijų parkas, Mokslo ir technologijų parkas ir ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas. Remiantis LR Vyriausybė patvirtinta Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepciją, pagrindiniai parkų tikslai didinti Lietuvos pramonės ir viso ūkio konkurencingumą, skatinti mokslo, pramonės ir kitų ūkio šakų bendradarbiavimą, kelti inovacijų kultūrą Lietuvoje ir skatinti įmonių inovacinę veiklą ir kt. Remiantis studijos Lietuvos mokslo ir verslo sričių bendradarbiavimo efektyvumo bei finansavimo galimybių koordinavimo vertinimas duomenimis, beveik visi parkai teikia paslaugas, susijusias su partnerystės ir klasterizacijos bei tinklaveikos skatinimu. Tačiau šios studijos rėmuose verslo įmonių apklausa parodė, jog šiomis parkų paslaugomis naudojasi apie 20 proc. apklaustųjų įmonių. Tai rodo, jog verslo įmonių poreikis šioms paslaugoms nėra didelis (asociacija Žinių ekonomikos forumas, VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas, 2011). Studijos ekspertų nuomone, siekiant didesnio įsitraukimo ir dalyvavimo skatinant klasterizacijos procesus Lietuvoje, parkai galėtų atlikti sekančius vaidmenis: - klasterių katalizatorius. Parkų funkcija galėtų būtų inicijuoti bei vystyti klasterius, palaikant potencialių ar esamų klasterių dalyvių bendradarbiavimą, inicijuojant bendrus projektus, padedant surasti tinkamą finansavimą, partnerius ir pan. - bendrų klasterių projektų koordinatorius. Šiuo atveju parkai atliktų bendrų klasterio projektų koordinavimo funkcijas identifikuotų klasterio dalyvių poreikius, interesus ir veiklos sritis, potencialą ir pan., padėtų potencialiems projektų dalyviams identifikuoti bendrus galimus projektus, padėtų šiuos projektus koordinuoti, vystyti ir plėtoti, pasitelkiant kitus inovacijų sistemos subjektus (technologijų perdavimo centrus, inkubatorius, Slėnius ir pan.) bei koordinuojant jų pagalbą prisidedant prie bendrų projektų įgyvendinimo. - klasterių brokeris. Parkas būtų atsakingais už naujų inovatyvių įmonių prisijungimą prie klasterių, mokslo-verslo dialogo skatinimą, inovacijų paramos paslaugų teikimą. Analogija galėtų būti brokerių kontoros, t.y. vienas parkas galėtų siūlyti įmonėms prisijungti prie skirtingų klasterių, veikiančių skirtingose sektoriuose, esančių skirtinguose regionuose ar net valstybėse. Užsienio šalis, iš kurios būtų galima perimti sėkmingo parkų dalyvavimo klasteriuose modelį yra Suomija. Suomijoje inovacijų politikos santykis su mokslo ir/ar technologijų parkais bei dalinis mokslo ir/ar technologijų

124 123 parkų veiklos finansavimas pasireiškia per ekspertizės centrų programas, skirtas klasterių kūrimuisi. Į Ekspertizės centrų programos įgyvendinimą yra įtrauktas 21 ekspertizės centras ir 13 nacionalinių klasterių. Programa skatinamas aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančių žinių ir ekspertinės patirties, kuri sukaupta atskiruose regionuose, platesnis pritaikymas. Šiuo tikslu išvystytas ekspertizės centrų tinklas bendradarbiauja tarpusavyje ir su regionuose MTTP veiklas vystančiais subjektais, ugdo jų kompetenciją, atlieka nacionalinių ir tarptautinių programos bei projektų stebėsenos funkcijas ir įgalina suinteresuotų pusių dalyvavimą juose. Taip pat įgyvendinant programą siekiama skatinti inovacijas, naujų produktų, paslaugų, verslo sričių ir darbo vietų kūrimą, duoti impulsą regionams specializuotis ir pasidalinti funkcijas, tokiu būdu suformuojant tarptautiniu lygmeniu konkurencingus žinių centrus ir didinant regionų patrauklumą aukščiausios klasės profesionalams ir užsienio investicijoms. Makinen ir Lauronen (2011) teigimu, mokslo ir/ar technologijų parkai aktyviai dalyvauja trylikoje kompetencijos klasterių ir dvidešimt viename ekspertizės centre. Kalbant apie ekspertizės centrus, tai parkai dažniausiai ir tampa tais ekspertizės centrais. Taigi galima teigti, kad nors išoriškai mokslo ir/ar technologijų parkai nėra labai matomi inovacijų politikoje, bet per ekspertizės centrų ir kompetencijos centrų programas jie absoliučiai dominuoja kaip pagrindinis mazgas, per kurį integruojamos klasterių iniciatyvos. Remiantis geraisiais Suomijos pavyzdžiais, Lietuvos mokslo ir/ar technologijų parkai galėtų tapti pagrindiniais centrais, kurių pagrindinis tikslas būtų integruoti ir skatinti klasterizacijos iniciatyvas. Iš aukščiau paminėtų vaidmenų Suomijos modeliui labiausiai tiktų klasterio katalizatoriaus ir bendrų klasterių projektų koordinatoriaus vaidmenys. Parkų funkcijos būtų bendradarbiavimas su regionuose MTTP veiklas vystančiais ar ketinančiais vystyti subjektais, siekiant pritraukti juos į klasterius, įgalinti jų bendradarbiavimą su mokslo institucijomis bei kitais klasterio dalyviais, įtraukti į bendras iniciatyvas bei programas. MTP klasteriuose turėtų skatinti inovacijas, naujų produktų, paslaugų, verslo sričių ir darbo vietų kūrimą, taip prisidedant prie tarptautinio lygio žinių centrų susikūrimo ir didinant regionų bei klasterių patrauklumą potencialiems dalyviams bei užsienio investuotojams. Taip pat geras pavyzdys būtų Suomijos organizacija Culminatum Innovation. Ši organizacija priskiriama mokslo ir technologijų parkams, nors jos tiesioginė funkcija inovatyvumo vystymas Helsinkio regione, įgyvendinant įvairias regiono plėtros programas, kompetencijų klasterių kūrimą. Culminatum Innovation Oy Ltd siekia pagerinti Helsinkio regiono tarptautinį konkurencingumą ir paskatinti regiono mokslinių, tyrimų ir mokymosi išteklių komercinį panaudojimą. Culminatum Innovation Oy Ltd teikia paslaugas privataus verslo atstovams per devynis klasterius. Culminatum Innovation Oy Ltd vykdo tyrimus siekdama vystyti skirtingus sektorius ir su jais susijusias verslo operacijas Helsinkio regione. Norėdama sėkmingai įvykdyti šiuo tyrimus ir įgyvendindama vystymo projektus, įmonė stengiasi apjungti visus projekto dalyvius. Remiantis šiuo pavyzdžiu, Lietuvos parkai galėtų išvystyti specializacijas tam tikroje inovacijų paramos paslaugų srityje (technologijų perdavimo, žinių komercializavimo ar pan.) ir pagal atitinkamą sritį teikti savo paslaugas visų klasterių dalyviams priklausomai nuo susiformavusio poreikio. Tokia parkų specializacija užtikrintų paslaugų kokybę, padėtų išvengti perteklinių paslaugų ar jų dubliavimosi ir pan.

125 Klasterių žinomumo didinimas Nors Lietuvoje besikuriantys klasteriai turi labai skirtingus tikslus bei jų įgyvendinimo planus ir priemones, tačiau siekiant užtikrinti tolimesnę sėkmingą klasterių plėtrą, naujų narių pritraukimą ir integraciją į tarptautinius tinklus, labai svarbu yra klasterių žinomumo didinimas ir prestižo gerinimas. Siekiant užtikrinti klasterių žinomumo didinimą, galimi šie būdai: 1) Sukurti internete veikiantį interaktyvų Lietuvos klasterių žemėlapį, kuriame būtų pateikta ši informacija: a) klasteriai pagal regionus bei sektorius; b) klasterio koordinatorius bei įmonės, klasterių dalyvės; c) klasterių pasiekimų analizė inicijuoti projektai, pritraukta naujų narių, pradėtos naujos veiklos; d) klasterizacijos mokymų medžiaga, rekomendacijos, sėkmės istorijos, patirties žinių bazė; e) regioninė informacija - veikiančios nišinės įmonės, priklausymas veikiantiems klasteriams, naujų klasterių iniciatyvos; Nuoroda į šį klasterių žemėlapį turi būti patalpinta užsienio internetiniuose puslapiuose, susijusiuose su tarptautinių klasterių organizacijomis, verslo paramos agentūromis, klasterizacijos iniciatyvomis ir pan. Žemėlapio informacija turėtų būti paruošta įvairiomis kalbomis ir orientuotas į kuo platesnę pasaulinę auditoriją. Klasterių tinklapis taip pat būtų naudingas ir vidaus rinkai, jo pagalba lengviau būtų galima surasti reikalingas kompetencijas turinčias įmones, jų kontaktinę informaciją. Šiuo metu šis žemėlapis yra kuriamas šio projekto rėmuose. 2) Kooperuojantis su Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atsakingomis institucijomis paruošti ir įgyvendinti priemones, nukreiptas į regiono įvaizdžio gerinimą Vakarų ir Rytų šalių rinkose. Tai galėtų būti daroma skleidžiant informaciją apie Baltijos regiono įvairių sektorių inovacines iniciatyvas tarptautiniuose žiniasklaidos kanaluose ir verslo leidiniuose. 3) Pristatyti Lietuvos klasterių veiklą pasaulio šalių verslo asociacijoms, platinti informaciją apie klasterius šių asociacijų vidiniais kanalais. 4) Informacija apie klasterius galėtų būti platinama tarptautinėse parodose, seminaruose ir kituose renginiuose ir pan. Klasterių žinomumo didinimo veiklos yra remiamos pagal metų ES struktūrinės paramos priemonę Inoklaster LT, kuri skirta klasterio rinkodarai, skirtai naujiems klasterio nariams pritraukti, organizavimu, seminarų ir konferencijų rengimui siekiant skatinti klasterio narius keistis žiniomis, patirtimi ir įgūdžiais, stiprinti klasterio vidinius ir išorinius bendradarbiavimo ryšius. 10. Pasiūlymai dėl Lietuvos klasterių vystymo Siekiant suformuluoti pasiūlymus ir priemonių planą dėl klasterių plėtros Lietuvoje, buvo naudotas galimybių alteranatyvų analizės taikymo metodas. Ekspertinių diskusijų metu buvo sukurti ir nagrinėjami keturios galimos klasterių plėtros alternatyvos:

126 Aukštųjų technologijų sektoriaus klasterių vystymo alternatyva. Ši alternatyva remiasi nuostata, jog ekonomikos augimą ateityje gali užtikrinti tik aukštųjų technologijų gamybos, t. y. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatams imlios gamybos, sektoriuje dalies didėjimas. Siekiant šio tikslo reikia kryptingai koncentruoti lėšas ir pastangas plėtoti konkurencingą pasaulyje aukštųjų technologijų gamybą. Viena iš priemonių pasiekti aukštųjų technologijų sektoriaus plėtros ir augimo remti ir skatinti klasterių vystymąsi biotechnologijų, mechatronikos, lazerių technologijų, informacinių technologijų, nanotechnologijų ir elektronikos srityje. Valstybės vaidmuo vystant klasterius šioje alternatyvoje turėtų būti labai stiprus. Valstybė turėtų tapti klasterių pagrindine varomąja jėga, kuri skatintų konkrečių klasterių kūrimąsi aukštųjų technologijų sektoriuose per įvairias technologines programas, investicijas į klasterių MTEP infrastruktūrą, bendrus projektus tarp mokslo ir verslo, tarpusavio klasterių narių bendradarbiavimą kuriant naujus produktus ir pan. 2. Klasterių, kaip regioninės plėtros variklių, vystymo alternatyva. Įgyvendinant šią alternatyvą, valstybė turėtų atlikti katalizatoriaus/palengvintojo vaidmenį, skatindamos vietinę/regioninę iniciatyvą ar prisidėdamos prie klasterio identiteto formavimo. Ši alternatyva galėtų remtis Estijos klasterių skatinimo pavyzdžiu, kai nėra išskiriami klasterizacijai palankūs sektoriai, o siekiama paskatinti klasterių iniciatyvas visuose sektoriuose, taip užtikrinant regiono plėtrą ir konkurencingumą. Valstybės priemonės turėtų būti orientuotos į vietos lygio iniciatyvas, skatinančias inovacijoms palankios aplinkos kūrimą, verslumą, bendradarbiavimo ryšių stiprinimą, tarptautinio konkurencingumo skatinimą. 3. Didelių tradicinės pramonės sektorių klasterių vystymas. Įgyvendinant šią alternatyvą, valstybės vaidmuo būtų remti didžiausių, turinčių gilias tradicijas šalies tradicinės pramonės sektorių klasterius, siekiant atnaujinti bei sustiprinti tradicines pramonės šakas Lietuvoje. Šiam tikslui pasiekti, turėtų būti formuojamos priemonės, skatinančios tradicinių pramonės šakų įmonių bendradarbiavimą tiek tarpusavyje, tiek su mokslo institucijomis, įmonių inovacijas, modernizaciją bei konkurencingumą. Studijos ekspertai, įvertinę galimas alternatyvas, vystan klasterių politika Lietuvoje vadovautis klasterių, kaip regioninės plėtros variklių, vystymo alternatyva. Šis sprendimas pasirinktas remiantis tuo, jog Lietuva yra maža šalis ir dar nėra susiformavusių stiprių tarptautinės reikšmės klasterių konkrečiuose sektoriuose, todėl siekiant paskatinti klasterizacijos procesus, tikslinga yra remti klasterių iniciatyvas visuose sektoriuose, taip sukuriant sąlygas atsirasti glaudesniam įmonių bendradarbiavimui, konsolidacijai ir tarptautiniam konkurencingumui.

127 126 1 PRIEDAS. KLASTERIŲ PLĖTROS SKATINIMO METŲ PRIEMONIŲ PLANAS Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) Atsakinga institucija Dalyvaujančios institucijos 1. TIKSLAS FORMUOTI APLINKĄ, PALANKIĄ KLASTERIŲ VYSTYMUI IR PLĖTRAI 1.1. UŽDAVINYS FORMUOTI KLASTERIŲ VYSTYMUI IR PLĖTRAI PALANKIĄ REGIONINĘ POLITIKĄ Atsižvelgiant į regionų ekonominį potencialą, skatinti įmonių jungimąsi į klasterius per įmonių bendrus projektus ir veiklas Parengti bendrą Lietuvos klasterių plėtros strategiją (ES SF m.) Sukurti klasterių vertinimo rodiklių ir stebėsenos sistemą Vykdyti nuolatinę klasterių stebėseną ir monitoringą LR Ūkio ministerija, savivaldybės, VšĮ Versli Lietuva 100 LR Ūkio ministerija, MITA 50 LR Ūkio ministerija, MITA - LR Ūkio ministerija, MITA savivaldybių asociacijos, sektorinės asociacijos, verslo asociacijos, ŽEF, LIC, LPK Klasterių atstovai, savivaldybės, savivaldybių asociacijos, sektorinės asociacijos, verslo asociacijos, ŽEF, LIC, LPK Į klasterių skatinimo iniciatyvas įtraukti regioninę valdžią - Savivaldybės LR Ūkio ministerija

128 127 Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) Atsakinga institucija Dalyvaujančios institucijos 1.2. UŽDAVINYS SUKURTI INFRASTRUKTŪRĄ KLASTERIŲ TIKSLAMS IR UŽDAVINIAMS VYKDYTI Pagal identifikuotus klasterių poreikius, skatinti bendros klasterių MTTP infrastruktūros kūrimą LR Ūkio ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija Remti verslumą skatinančių institucijų (mokslo ir/ar technologijų parkų, technologijų perdavimo centrų, inkubatorių, inovacijų centrų, institucijų, susijusių su MTEP, studijų ir ūkio plėtros sąveikų stiprinimu) infrastruktūros ir paslaugų plėtrą LR Ūkio ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija Slėnių valdytojai, Mokslo ir technologijų parkai, Verslo inkubatoriai, MITA ŽEF, LIC, LPK 2. TIKSLAS STIPRINTI KLASTERIŲ KONKURENCINGUMĄ BEI TARPTAUTIŠKUMĄ 2.1. UŽDAVINYS SUKURTI IR IGYVENDINTI KLASTERIŲ KŪRIMĄSĮ IR VYSTYMĄSĮ SKATINANČIUS FINANSINIUS MECHANIZMUS Sukurti valstybės paramos schemas įmonių bendradarbiavimui skatinti Sukurti ir įgyvendinti finansines priemones, skirtas skirtingų sektorių įmonių bendradarbiavimo projektams remti LR Ūkio ministerija, MITA, VšĮ Versli Lietuva LR Ūkio ministerija, MITA, VšĮ Versli Lietuva Savivaldybės, sektorinės asociacijos, verslo asociacijos, ŽEF, LIC, LPK Savivaldybės, sektorinės asociacijos, verslo asociacijos, ŽEF, LIC, LPK Sukurti savivaldybėse su klasterių vystymu susijusias finansinės priemonės 500 Savivaldybės Sektorinės asociacijos, verslo asociacijos, ŽEF, LIC, LPK

129 128 Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) Atsakinga institucija Dalyvaujančios institucijos Skatinti šakinių asocijuotų struktūrų veiklą regionuose 500 LR Ūkio ministerija, MITA, VšĮ Versli Lietuva Sektorinės asociacijos, verslo asociacijos, ŽEF, LIC, LPK 2.2. UŽDAVINYS SUDARYTI PALANKIAS SĄLYGAS KLASTERIŲ TARPTAUTIŠKUMUI SKĄTINTI Numatyti priemonę, skirtą klasterių integracijai į tarptautinius tinklus Numatyti priemonę, skirtą klasterių integracijai į tarptautinius projektus Parengti užsienio kapitalo įmonių pritraukimo į klasterius strategiją Ugdyti klasterių viešinimo tarptautinėje erdvėje gebėjimus Numatyti finansines priemones klasterių užsienio rinkų tyrimams, užsienio partnerių paieškai, rinkodaros veiklų įgyvendinimui Numatyti finansines priemones klasterių produkcijos pristatymui užsienio rinkose, tarptautinėse parodose, mugėse, verslo LR Ūkio ministerija, MITA, VšĮ Versli Lietuva LR Ūkio ministerija, MITA, VšĮ Versli Lietuva 200 LR Ūkio ministerija, MITA, VšĮ Versli Lietuva LR Ūkio ministerija, MITA, VšĮ Versli Lietuva LR Ūkio ministerija, MITA, VšĮ Versli Lietuva LR Ūkio ministerija, MITA, VšĮ Versli Lietuva Klasterių atstovai, sektorinės asociacijos, verslo asociacijos, ŽEF, LIC, LPK Klasterių atstovai, sektorinės asociacijos, verslo asociacijos, ŽEF, LIC, LPK Klasterių atstovai, sektorinės asociacijos, verslo asociacijos, ŽEF, LIC, LPK Klasterių atstovai, sektorinės asociacijos, verslo asociacijos, ŽEF, LIC, LPK Klasterių atstovai, sektorinės asociacijos, verslo asociacijos, ŽEF, LIC, LPK Klasterių atstovai, sektorinės asociacijos, verslo asociacijos, ŽEF, LIC, LPK

130 129 Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) Atsakinga institucija Dalyvaujančios institucijos misijose 2.3. UŽDAVINYS KURTI PASKATAS INOVATYVIŲ KLASTERIŲ PLĖTRAI Numatyti priemones, skirtas plėtoti ir komercializuoti inovatyvius produktus klasteryje visuose etapuose nuo idėjos iki bandomosios gamybos (įskaitant idėjų vystymą, galimybių studijas, mokslinius ir inžinerinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, prototipų kūrimą, testavimą ir naujų produktų bandomąją gamybą) Tęsti mokestines ir kurti kitas paskatas klasterio įmonių investicijoms į MTEP Stiprinti klasterio įmonių intelektinės nuosavybės valdymo gebėjimus Numatyti finansines priemones bendriems mokslo-verslo bendradarbiavimo projektams LR Ūkio ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija, MITA LR Ūkio ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija, MITA 500 LR Ūkio ministerija, MITA, VšĮ Versli Lietuva LR Ūkio ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija Slėnių valdytojai, mokslo ir technologijų parkai - - Slėnių valdytojai, universitetai

131 130

132 131 2 PRIEDAS. KLASTERIŲ KOORDINATORIŲ APKLAUSOS ANKETA

133 132

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 TURINYS 1. Informacija apie viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (toliau KMTP) veiklą

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

FORMAI PRITARTA m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m.

FORMAI PRITARTA m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. FORMAI PRITARTA 2014 2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1K-243 Dėl darbo grupės sudarymo,

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

Microsoft PowerPoint - pristatymas_viesas aptarimas_ pptx

Microsoft PowerPoint - pristatymas_viesas aptarimas_ pptx 2014 2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ INVESTICIJOS ŪKIO MINISTERIJA Rita Armonienė ES paramos koordinavimo departamentas Kultūros ir gamtos paveldo objektų rinkodara ir ženklinimas 120,951

Detaliau

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“ VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016 2023 m. VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016-2023 m. Bendra strategijos vertė 2 486 600,00 Eur. Lėšos vietos

Detaliau

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889

Detaliau

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr 2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės 03.3.2-LVPA-K-832 Eco-inovacijos LT projektų finansavimo

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti

Detaliau

temos

temos 11-14 temos Pavedimo sutartis / Komiso sutartis / Distribucijos sutartis / Franšizės sutartis Dr. V. Mizaras. Prievolių teisė II Analizuojamos sutartys Pavedimo sutartis CK 6.756-6.765 str., įskaitant

Detaliau

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius 2012 M. VEIKLOS ATASKAITA Viešoji įstaiga Ateities visuomenės institutas Buveinės adresas A.Vienuolio g. 8-409, Vilnius Įstaigos kodas 302807593 1 Turinys I. Veiklos tikslai, pobūdis ir veiklos rezultatai

Detaliau

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Institucijos pavadinimas Kretingos rajono pedagogų švietimo

Detaliau

Veiksmų programų administravimo

Veiksmų programų administravimo (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2015 m. gegužės 19 d. FORMAI PRITARTA 2014 2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI Liudmila Lobanova VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Inga Veževičienė VGTU Integracijos ir karjeros direkcija Vilnius 2005.02.25

Detaliau

2 priedas

2 priedas 1 PRIEDAS Viešosios įstaigos.. Rietavo verslo informacijos centras (viešosios įstaigos pavadinimas) Eil. Nr. 2015 m. veiklos planas Priemonės pavadinimas* Priemonės aprašymas Įvykdymo terminas Rezultatas

Detaliau

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO

Detaliau

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKA

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKA PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto tarybos 2013 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. V7-T-13 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO

Detaliau

GENERALINIS DIREKTORIUS

GENERALINIS DIREKTORIUS KLAIPĖDOS UNIVERSITETO TARYBA NUTARIMAS DĖL KLAIPĖDOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKOS PATVIRTINIMO 2015 m. lapkričio 4 d. Nr. 9N-64 Klaipėda

Detaliau

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir informatikos fakulteto veiklos vertinimo ekspertų

Detaliau

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkričio d. FORMAI PRITARTA 2014-2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 20160408 Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

European Commission

European Commission EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos

Detaliau

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv 2007 3 20 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių

Detaliau

leidinys-v2.indd

leidinys-v2.indd 1 Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos įgyvendinimas 2 Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos įgyvendinimas UDK 338.43(474.5) Li239 Leidinyje pateikiama Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaip

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaip PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro tarybos

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 12 d. įsakym

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 12 d. įsakym PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 4-554 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 12 d. įsakymo Nr.4-139 redakcija) Tikslo ir uždavinio pavadinimas

Detaliau

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Tarybos 2016 sausio 14 d. protokoliniu nutarimu (protokolas

Detaliau

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 215 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę priemonę I. Programa ir prioritetas arba priemonė, pagal kuriuos

Detaliau

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014

Detaliau

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Prapiestis Studijų pakopa: Studijų rūšis: Studijų forma:

Detaliau

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. d. įsakymu Nr. 3D- LIETUVOS KAIMO TINKLO 2018 METŲ VEIKSMŲ PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NU

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. d. įsakymu Nr. 3D- LIETUVOS KAIMO TINKLO 2018 METŲ VEIKSMŲ PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NU PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. d. įsakymu 3D- LIETUVOS KAIMO TINKLO 2018 METŲ VEIKSMŲ PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos kaimo tinklo 2018 metų veiksmų planas

Detaliau

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis ( VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (toliau Organizacija) parengė 2019 m. Visuomenės švietimo

Detaliau

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. B-3 LIETUVOS NACIONALINĖS MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKOS (Asignavimų valdytojo 90 900

Detaliau

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P 2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:

Detaliau

DAINAVOS

DAINAVOS DALININKŲ SUSIRINKIMO NUTARIMAS DĖL VIEŠO KONKURSO VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PANEVĖŽIO MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKO DIREKTORIAUS PAREIGOMS UŽIMTI ORGANIZAVIMO IR VIEŠOJO KONKURSO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2017 m.

Detaliau

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation JAUNIMO UŽIMTUMO PRIEMONIŲ KOMUNIKACIJA 2015-03-26 Julija Kačanova Aivaras Vencevičius 2 INSTITUCIJOS Komunikacijos strategijų analizė ES ŠALYS Geroji užsienio šalių patirtis PASIŪLYMAI Išvados ir tolimesni

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos ūkio augimas išlieka

Detaliau

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis  _suredaguotas_ P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,

Detaliau

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra Europos socialinio fondo agentūros 2019 2021 m. strateginis veiklos planas 1 2 Turinys Europos socialinio fondo agentūra. Misija, vizija, vertybės _ 3 Esamos situacijos įvertinimas: jėgų lauko analizė

Detaliau

Linas Agro Group Presentation

Linas Agro Group Presentation AB LINAS AGRO GROUP VERTIKALIAI INTEGRUOTA ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRAMONĖS GRUPĖ Tomas Tumėnas, finansų direktorius VIETA MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS GRANDINĖJE Tarptautinė vertikaliai integruota įmonių grupė.

Detaliau

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO SKELBIME 2016-09-21 Nr. (16)SN-137)SP-105 Vilnius Lygių

Detaliau

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr SUKČIAVIMO PREVENCIJOS, NUSTATYMO IR TYRIMO TAISYKLĖS www.krka.biz Gyventi sveikai 3 4 5 6 8 9 10 11 Tikslai Aprėptis ir taikymas Nevienodų sąlygų taikymo ir sukčiavimo draudimas Sukčiavimo valdymo kontrolės

Detaliau

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS SVEIKATINIMO, ŠVIETIMO, KULTŪROS IR UŽIMTUMO SKATINIMO

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. Įsakymu Nr. ISAK 970 BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO FORMAVIMO, VERTINIMO, ATNAUJINIMO IR DIEGIMO STRATEGIJA I. BENDROSIOS

Detaliau

Slide 10

Slide 10 EUROSTARS 2 su inovacijomis sparčiau į rinką Daiva Keršienė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra 2019-06-19 Atsakykite į klausimus... Poreikis ko jūsų klientams/vartotojams reikia? Sprendimas koks

Detaliau

„PowerPoint“ pateiktis

„PowerPoint“ pateiktis LIETUVOS INŽINERINĖS PRAMONĖS ASOCIACIJA TURINYS KAS YRA LINPRA? TIKSLAI NARIAI STRUKTŪRA KOMITETAI KOMUNIKACIJA KLASTERIAI KODĖL VERTA BŪTI LINPRA NARIU? KAIP TAPTI NARIU? LIETUVOS INŽINERINĖS PRAMONĖS

Detaliau

1 ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BALTIJOS ORO ERDVĖS STEBĖJIMO

1 ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BALTIJOS ORO ERDVĖS STEBĖJIMO 1 ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BALTIJOS ORO ERDVĖS STEBĖJIMO IR KONTROLĖS SISTEMOS PLĖTOJIMO Estijos Respublikos

Detaliau

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. pasirašė projekto,,viešosios vandens turizmo infrastruktūros

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. pasirašė projekto,,viešosios vandens turizmo infrastruktūros Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. pasirašė projekto,,viešosios vandens turizmo infrastruktūros sukūrimas saugomose teritorijose" (toliau Projektas)

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation EKSPORTO PARTNERIŲ PAIEŠKA SKANDINAVIJOJE. RYŠIŲ UŽMEZGIMAS IR PALAIKYMAS Silvija Bisigirskytė www.kame.lt UAB Kamė UAB Kamė 1990 vonios baldus gaminančios UAB Raguvos Baldai & Co. dukterinė įmonė įkurta

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Daugiafunkcis sveikatinimo, ugdymo, kultūros ir užimtumo centro kompleksas 2015 m. liepos 8 d. Pristatymo turinys I. Projekto įgyvendinimo kontekstas ir vieta II. III. IV. Pagrindiniai duomenys apie projektą

Detaliau

Microsoft Word - Dokumentas1

Microsoft Word - Dokumentas1 2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr. 03.3.1-LVPA-K-803 Regio Invest LT+ projektų finansavimo

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012 Lyderystė vardan mokymosi Eglė Pranckūnienė Mokyklų tobulinimo centras 2012 02 29 Įsivertinimas Ką aš labiausiai vertinu savo darbe? Kokios profesinės karjeros aš siekiu? Kaip man to pasiekti? Kokios galėčiau

Detaliau

Data Suma Pirkėjas Pirkimo objektas , , , , ,

Data Suma Pirkėjas Pirkimo objektas , , , , , Data Suma Pirkėjas Pirkimo objektas 2009.08.21 80.809,85 2009.09.08 2.977,87 2009.09.24 46.339,2 2009.09.29 23.829,94 2009.10.30 333,06 2009.11.03 3.909,87 2009.11.23 1.303,29 2010.05.11 59.892,55 2010.06.02

Detaliau

Microsoft Word - PISKISVĮ18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology

Microsoft Word - PISKISVÄ®18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology Informacija asmenims, įsigyjantiems SUTPKIB INVL Technology išleistų nuosavybės vertybinių popierių, parengta pagal LR profesionaliesiems investuotojams skirtų subjektų įstatymo 18 straipsnio reikalavimus

Detaliau

Microsoft Word - B AM MSWORD

Microsoft Word - B AM MSWORD 25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti

Detaliau

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 PRIORITETINĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS KRYPTYS 1) Plėsti socialines paslaugas šeimoms ir jose augantiems vaikams. 2) Gerinti

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Taryba

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Taryba Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Tarybai MI 82 COMPET 40 MAP 5 TELECOM 37 Tarybos išvadų dėl

Detaliau

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO M

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO M PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO 2016 2018 M. KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS IR JOS PRIEMONIŲ

Detaliau

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr.

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio? Indrė Genytė-Pikčienė Vyriausioji analitikė Luminor 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ekonomikos šuolis didžiausias

Detaliau

untitled

untitled EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 05 20 COM(2014) 284 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl makroregioninių

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA UAB Investicijų ir verslo garantijos valdybos 2015-03-27 sprendimu (posėdžio protokolas Nr.14) PAPILDOMOS SĄLYGOS, KURIOS TAIKOMOS TEIKIANT PASKOLAS SU UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Invaldos LT pristatymas birzoje

Microsoft PowerPoint - Invaldos LT pristatymas birzoje AB Invalda LT raida orientuota į vertės kūrimą 2014 m. birželio 3 d. Listinguojamų bendrovių vadovų susitikimas su investuotojais Klausimai, į kuriuos atsakysime šioje prezentacijoje 1. Kas yra Invalda

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2011 spalio 19 d. Nr. ĮV-639 Vilnius Įgyvendindamas Lietuvos kultūros politikos

Detaliau

Microsoft Word - REGIONU PROGRAMA patvirtinta.doc

Microsoft Word - REGIONU PROGRAMA patvirtinta.doc PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ministro 2011 m.spalio 19 d. įsakymu Nr.ĮV-639 REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMA I. ĮŽANGA 1. Regionų kultūros plėtros programos (toliau programa) parengimo

Detaliau

AR

AR Viešosios įstaigos Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos PALANGOS GINTARAS 2016 metų trečio ketvirčio aiškinamasis raštas 2016 m. spalio 25 d. I. BENDROJI DALIS Viešoji įstaiga Palangos vaikų reabilitacijos

Detaliau

Microsoft Word - Direktores metu veiklos ataskaita uz 2018 metus.docx

Microsoft Word - Direktores metu veiklos ataskaita uz 2018 metus.docx Reikalavimų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veiklos ataskaitai priedas IGNALINOS ČESLOVO KUDABOS PROGIMNAZIJA DANUTĖS JATULĖS METŲ VEIKLOS ATASKAITA Nr. (data) Ignalina I SKYRIUS

Detaliau

Microsoft Word Nr P-135.doc

Microsoft Word Nr P-135.doc MINISTERIJŲ UŽSAKOMŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TIKSLINGUMAS Vilnius 2005 m. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA 2 T U R I N Y S SANTRAUKA 3 ĮŽANGA 5 AUDITO REZULTATAI 8 Mokslinių tyrimų vertinimas 8 Ministerijų užsakomų

Detaliau

Logotypes, ppt and webbsites for Agoing abroad, two alternatives

Logotypes, ppt  and webbsites for Agoing abroad, two alternatives Keliaujame į užsienį moterų socialinio ir ekonominio aktyvumo skatinimas ir tinklaveika tarp ES ir Rytų Europos Rasa Baliulevičienė Rietavo verslo informacijos centro projektų administratorė 2015 liepos

Detaliau

UŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SKYRIAUS 2018 M. VEIKLOS ATASK

UŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SKYRIAUS 2018 M. VEIKLOS ATASK UŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SKYRIAUS 2018 M. VEIKLOS ATASKAITA Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės

Detaliau

Slide 1

Slide 1 PANEVĖŽIO MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO TINKLŲ MODERNIZAVIMAS PROJEKTO TIKSLAI Projekto įgyvendinimo tikslas yra užtikrinti kokybišką, efektyvų ir reikalavimus atitinkantį Savivaldybės gatvių apšvietimą. Projekto

Detaliau

Microsoft Word m. I ketv. finansinių ataskaitų aiškinamasis rastas

Microsoft Word m. I ketv. finansinių ataskaitų aiÅ¡kinamasis rastas TAURAGĖS AUŠROS PAGRINDINĖ MOKYKLA 2019 METŲ I KETVIRČIO FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 2019-04-23 BENDROJI DALIS 1. Duomenys apie subjektą, parengusį finansinių ataskaitų rinkinį Tauragės

Detaliau

Eil. Nr METŲ LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS Pajamų pavadinimas Patikslintas planas (tūkst. eurų) Vykdymas 1. Mokesčiai

Eil. Nr METŲ LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS Pajamų pavadinimas Patikslintas planas (tūkst. eurų) Vykdymas 1. Mokesčiai Eil. Nr. 2018 METŲ LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS Pajamų pavadinimas Patikslintas planas (tūkst. eurų) Vykdymas 1. Mokesčiai 11682 11930 1.1. Gyventojų pajamų mokestis (gautas iš VMI) 10749

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation STATYBA 2017 Ilgiausiai šalyje gyvuojanti paroda, kuri vietoje suburia verslo lyderius, įvairių sričių specialistus, architektus, kompanijų vadovus, mokymo įstaigas ir galutinius vartotojus, kurie ne tik

Detaliau

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKOLINTŲ LĖŠŲ ĖMIMO INVESTICIJŲ PROJEKTAMS FINANSUOTI

Detaliau

Slide 1

Slide 1 DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMA VALIUS SERBENTA VILNIUS 2008 BŪSTO IR URBANISTINĖS PLĖTROS AGENTŪRA Švitrigailos g. 7, Vilnius, Lietuva Tel. +3705 262 9853 Fax. +3705 262 2154 El.p. v.serbenta@bkagentura.lt

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2012 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-91 (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2013 m. gruodis 19 d. įsakymo Nr. V-270 redakcija) ASOCIACIJŲ

Detaliau

AM_zemes_gelmiu_naudojimo_planu_rengimo_aktualijos_2015_03_10_skaidyta

AM_zemes_gelmiu_naudojimo_planu_rengimo_aktualijos_2015_03_10_skaidyta ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMO PLANO RENGIMO AKTUALIJOS LIETUVOS KARJERŲ ASOCIACIJA LIETUVOS DURPIŲ ĮMONIŲ ASOCIACIJA LIETUVOS PRAMONINKŲ KONFEDERACIJA Dr. Ginutis Juozapavičius,UAB GJ Magma Dr. Tatjana Kuzavinienė,

Detaliau

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx Žaliosios inovacijos suslėgtų gamtinių dujų gamybos technologiniuose procesuose Informacinis renginys: Žaliosios pramonės inovacijų programos įgyvendinimas 2016 m. rugsėjo 29 d., Vilnius Apie mus UAB SG

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ekonomikos raida: naujausios tendencijos ir iššūkiai Pristato Nerijus Černiauskas Makroekonomikos ir prognozavimo skyrius Ekonomikos departamentas 2017 m. spalio 16 d. Turinys I. Realusis sektorius

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. A1-476,,DĖL DARBO RINKOS PASLAUGŲ

Detaliau

AR

AR Viešosios įstaigos Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos PALANGOS GINTARAS 2016 metų pirmo pusmečio aiškinamasis raštas 2016 m. liepos 29 d. I. BENDROJI DALIS Viešoji įstaiga Palangos vaikų reabilitacijos

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2012 04 18 C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS 2012 04 18 kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl

Detaliau

Microsoft Word - VET-naujienos-55.doc

Microsoft Word - VET-naujienos-55.doc INFORMACINIS BIULETENIS NR. 55/ 2009 M. BIRŽELIS Skelbimai, naujienos Europos visą gyvenimą trunkančio profesinio orientavimo politikos tinklo renginys 2009 m. birželio 15 17 d. Prancūzijoje vyko tarptautinis

Detaliau

1_II_et_P_Sav_mokymai

1_II_et_P_Sav_mokymai 1 Projektinių pasiūlymų Utenos regiono plėtros tarybai projektinių pasiūlymų apibendrinimo Utenos regiono plėtros tarybos sekretoriate tvarkos 3 priedas PATVIRTINTA Utenos regiono plėtros tarybos 2010

Detaliau

1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio

1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio 1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo

Detaliau

Vietiniu ištekliu panaudojimas didinant energetini ir ekonomini sauguma

Vietiniu ištekliu panaudojimas didinant energetini ir ekonomini sauguma Durpės Lietuvos energetikoje kaip realu? Giedrius Kavaliauskas, 2015.04.29, Kaunas Vietiniai ištekliai - durpės Pelkės Lietuvoje, % 2% 1% Naturalios pelkės Klaipeda Kaunas 44% 28% Nusausintos žemės ūkiui

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS

Detaliau

Linas Agro Group Presentation

Linas Agro Group Presentation AB LINAS AGRO GROUP FINANSŲ IR VEIKLOS APŽVALGA UŽ 2014 2015 FINANSINIUS METUS Tomas Tumėnas, finansų direktorius VIETA MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS GRANDINĖJE Tarptautinė vertikaliai integruota įmonių grupė.

Detaliau

7S-18_priedas

7S-18_priedas 1 Projektinių pasiūlymų Utenos regiono plėtros tarybai projektinių pasiūlymų apibendrinimo Utenos regiono plėtros tarybos sekretoriate tvarkos 3 priedas PATVIRTINTA Utenos regiono plėtros tarybos 2010

Detaliau