GAIRĖS MOKYTOJAMS. siekiant atkreipti dėmesį į karjeros pasirinkimų klausimus lyčių aspektu dirbant su mokiniais

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "GAIRĖS MOKYTOJAMS. siekiant atkreipti dėmesį į karjeros pasirinkimų klausimus lyčių aspektu dirbant su mokiniais"

Transkriptas

1 GAIRĖS MOKYTOJAMS siekiant atkreipti dėmesį į karjeros pasirinkimų klausimus lyčių aspektu dirbant su mokiniais Šios gairės parengtos bendradarbiaujant Innove fondui ir Talino Universitetui Gairės mokytojams, siekiant atkreipti dėmesį į lyčių lygybės ir stereotipinių karjeros pasirinkimų klausimus dirbant su mokiniais. Autoriai: Meril Ümarik, Tiia Õun, Virve Kinkar, Marju Põld 2019 m. Talinas BREAK! NUGALĖKIME LYČIŲ STEREOTIPUS ŠVIETIME, PASITELKDAMI SKIRTINGAS MEDIJAS.

2 TURINYS Įvadas Pasikeitusi darbo rinka ir mokinio gebėjimas planuoti savo karjerą Lyčių lygybė Europos Sąjungoje Lyčių stereotipai ir lyčių stereotipų koncepcijos Profesijos pasirinkimas pagal lyčių stereotipus, lyčių segregacija ir nelygybė darbo rinkoje Mokytojo vaidmuo vengiant naujų lyčių stereotipų kūrimo Užduočių, susijusių su lyčių lygybės ir lyčių stereotipų tema pamokose, pavyzdžiai tema. Karjeros pasirinkimai pagal lyčių stereotipus tema. Darbo rinka ir diskriminacija dėl lyties tema. Galimybėms darbo rinkoje įtakos turinti lytis, amžius ir tautybė...23 Finansuojamas Europos Sąjungos Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos ( ) lėšomis. Šis projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos ( ) lėšomis. Visą atsakomybę už jo turinį prisiima Talino Universitetas ir jis jokiu būdu neatspindi Europos Komisijos požiūrio. 4 tema. Darbo užmokesčio skirtumas tema. Lyčių vaidmenys šeimoje tema. Drabužiai, mada ir stereotipai...29 Santrauka...31 Literatūra

3 ĮVADAS Šios gairės parengtos kaip projekto BREAK! nugalėkime lyčių stereotipus švietime, pasitelkdami skirtingas medijas ( ) dalis, kurių tikslas yra supažindinti su lyčių lygybės ir lygių galimybių pobūdžiu. Kaip įvairių medijų projekto dalis sukurtas televizijos serialas Kodėl gi ne?!, kurį galima naudoti mokymo procese, pristatant lyčių lygybės ir lyčių stereotipų temas. Mokykla ir mokytojai vaidina svarbų vaidmenį formuojant mokinių pasaulėjautą, vertybes ir įpročius. Mokymo procese mokytojo užduotis yra laikytis lyčių lygybės principų ir taikyti lyčių nelygybės mažinimo metodus. Mokytojams sudarytų gairių tikslas yra atkreipti dėmesį į lyčių stereotipus ir lygybę pagrindinio ir vidurinio bendrojo ugdymo mokyklose, socialinių mokslų, gamtos mokslų, matematikos, muzikos istorijos, meno istorijos ir (užsienio) kalbų pamokų metu. Gairėse apžvelgiama lyčių stereotipų pobūdžio teorija, pasikeitusios darbo rinkos ir asmenybe grįstos karjeros kūrimo teorija, bei pateikiama pavyzdžių, koks dėmesys pamokose galėtų būti skiriamas lyčių lygybės temoms įvairiose mokomųjų dalykų srityse (pvz., diskriminacija darbo rinkoje, darbo užmokesčio skirtumas, lyčių vaidmenys šeimoje). Į siūlomas užduotis yra įtraukti įvairūs mokymo metodai ir priemonės (pvz., diskusija, teksto analizė, vaizdo medžiaga, darbas grupėse), kurios galėtų paskatinti mokytojus papildomai integruoti lyčių ir lyčių nelygybės temą į savo mokomus dalykus tikslinėms grupėms. Pavyzdinėse gairių užduotyse taip pat pateikiama pavyzdžių, kaip naudoti Kodėl gi ne?! serijos dalis ir vaizdo medžiagą mokymo procese. Pirmame skyriuje pristatoma platesnė pasikeitusios darbo rinkos ir karjeros valdymo įgūdžių modelio apžvalga. Antrame skyriuje apžvelgiama Europos Sąjungos lyčių lygybės ir asmenų lygybės reglamentavimo sistema. Trečiame skyriuje pristatoma lyčių stereotipų sąvoka ir visuomenėje dažniausiai pastebimi stereotipiniai požiūriai. Ketvirtame skyriuje dėmesys sutelkiamas į lyčių segregacijos ir nelygybės klausimą bei į mokytojo, kaip mokinių pasirinkimus ir galimybes lemiančio asmens, vaidmenį. Penktame skyriuje pateikiamos praktinės gairės kaip mokytojas galėtų išvengti lyčių stereotipų stiprinimo mokymo procese. Šeštame skyriuje mokytojams pateikiam užduočių pavyzdžiai ir praktinė pagalbinė medžiaga, skirta atkreipti dėmesį į lyčių vaidmenų, lyčių stereotipų ir vienodo traktavimo temas. Kiekviena tema, užduočių pavyzdžiai ir konkrečios mokinių mokymosi gairės yra trumpai pristatomos. Be to, jame pateikiama pavyzdžių, kaip naudoti Kodėl gi ne?! serijos vaizdo klipus įvairioms mokymo temoms. Siekiant, kad dalykų mokytojai lengviau rastų jiems reikalingą medžiagą, užduotys yra suskirstytos pagal dalykus, nors jas galima integruoti ir į skirtingus dalykus ir kompetencijas. 1. PASIKEITUSI DARBO RINKA IR MOKINIO GEBĖJIMAS PLANUOTI SAVO KARJERĄ Darbo rinka tapo visuotine, pasikeitė profesijų pobūdis, darbuotojo gebėjimų reikalavimai, organizacinė struktūra ir funkcionavimas. Informacinė visuomenė skatina spartų gyvenimo tempą ir pabrėžia nuolatinį ryšių, mokslo ir technologijų priemonių plėtojimą. Vis labiau įprasti yra lankstūs darbo susitarimai (darbas ne visu etatu, laisvai samdomi darbuotojai, projektiniai darbai). Žmonės per savo gyvenimą turi kelis darbus. Visa tai pakeitė karjeros sąvoką ir karjeros planavimo bei valdymo pobūdį. Naujoji karjeros sąvoka yra apibrėžiama kaip neribojanti (Arthur, 1996), nuolatos besikeičianti (Hall, 1996), aiškinama (Benko ir Weisberg, 2007), planuojama (Savickas, 2005), kuriama (Poehnell ir Amundson, 2002) kaleidoskopinė karjera arba skirtingų veiklų paketas (Handy, 1998). Dėl sparčiai besikeičiančios darbo rinkos ypač jauni žmonės susiduria su klausimu: kaip tokiomis nestabiliomis sąlygomis planuoti ir susidėlioti savo studijas bei darbą taip, kad kiek įmanoma geriau įdarbintų savo turtą ir tuo pačiu metu pasiektų asmeninį pasitenkinimą. Siekiant tvaraus bet kurios visuomenės vystymosi, svarbu, kad žmonės rastų jų kvalifikaciją ir gebėjimus atitinkančią programą ir, prireikus, gebėtų reaguoti į pokyčius darbo rinkoje (Põld, 2017). Taip pat svarbu, kad jauni žmonės žinotų, kaip kompetentingai pasirinkti, planuojant savo karjerą netrukdant jų pačių ar visuomenės stereotipiniam supratimui apie tai, kas yra vadinama teisingais sprendimais. Šiais laikais manoma, kad kiekvienas žmogus vadovauja savo paties karjerai, t.y. prisiima atsakomybę už savo gyvenimą. Karjera visą gyvenimą trunkantis žmogaus mokymosi ir profesinis tobulėjimas, atsižvelgiant į visus jo gyvenimo vaidmenis. Karjeros pasirinkimas nebėra vienkartinis sprendimas. Žmonės priima karjeros sprendimus kelis kartus savo gyvenime, todėl jie turi būti lankstūs ir pasiruošę visą gyvenimą priimti žiniomis pagrįstus sprendimus ir mokytis. Svarbu didinti savo konkurencingumą, įskaitant perduodamų įgūdžių (pavyzdžiui, organizacinių, problemų sprendimo, analitinių) tobulinimą, kurį galima įgyvendinti įvairiose srityse bei vykdant įvairias užduotis (Fugate ir kt., 2004). Stereotipų veikiamas mąstymas gali lengvai paveikti asmens gebėjimą konkuruoti ir prisitaikyti. Todėl, planuojant karjerą, svarbu pažinti ir vengti lyčių stereotipinio mąstymo. Besikeičiančioje darbo rinkoje taip pat labai svarbus lankstumas ir prisitaikymas. Remiantis konstruktyvizmo paradigma, karjera nebėra pastovus sprendimas, o labiau nuolatinis, visą gyvenimą trunkantis karjeros konstravimo ir planavimo procesas nuolat besikeičiančioje aplinkoje, reikalaujančioje nuolatinių persikėlimų ir karjeros valdymo įgūdžių (Savickas, 2012). Karjeros planavimas reiškia lankstų prasmingo ir pasitenkinimą keliančio gyvenimo kūrimą, remiantis konkrečiais tobulėjimo poreikiais ir galimybėmis. Šiose gairėse karjeros valdymo ir karjeros kūrimo sąvokos yra vartojamos sugretintos, kartais kaip sinonimai. Žmonėms reikia tam tikrų įgūdžių arba kompetencijų, kad galėtų planuoti savo karjerą. Karjeros valdymo įgūdžiai tai tam tikras kiekis kompetencijų, įgūdžių ir požiūrių, kurie padeda asmenims ir grupėms rinkti, analizuoti, sintezuoti ir sisteminti asmeninę, edukacinę ir profesinę informaciją, priimti sprendimus ir organizuoti edukacinius ir profesinius persikėlimus (ELGPN, 2012). Mokytojai ir karjeros konsultantai vaidina svarbų vaidmenį padedant mokiniams tobulinti savo karjeros valdymo įgūdžius. Moksliniai tyrimai parodė, kad augančios karjeros planavimo kompetencijos skatina jaunų žmonių motyvaciją mokytis ir lemia labiau apgalvotus karjeros pasirinkimus, įskaitant sprendimus tęsti mokslus (Meijers, Kuijpers ir Gundy, 2013). Puikūs karjeros planavimo įgūdžiai padeda asmeniui keisti profesiją, didina jo lankstumą darbo rinkoje ir padeda prisitaikyti prie pokyčių (Akkermans, 2013). Turėdamas gerus karjeros projektavimo įgūdžius, asmuo yra labiau patenkintas darbu, ir labiau atsidavęs organizacijai. (Fleisher, Khapova ir Jansen, 2014). Karjeros valdymo įgūdžiai tai bendrosios kompetencijos, kurias asmuo naudoja projektuodamas 4 5

4 savo karjerą visą gyvenimą. Šie įgūdžiai padeda rinkti, analizuoti, sintezuoti ir sisteminti asmeninę, edukacinę ir profesinę informaciją bei priimti sprendimus, organizuoti persikėlimus ir sąmoningai planuoti savo karjerą (Innove fondas, 2016). Šios kompetencijos (žinios, įgūdžiai, vertybės, nuostatos) ne tik sutelkia dėmesį į pasirinkimus ir sprendimų priėmimo procesą pereinamaisiais etapais (pvz., pereinant iš vieno švietimo lygmens į kitą, pasirenkant specialybę ar pareigas), jos taip pat padeda asmenims suteikti prasmę savo vaidmenims plačiąja prasme: būti visuomenės, šeimos, įvairių kultūrinių grupių nariais ir prisiimti atsakomybę už savo pačių tobulėjimą ir likimą. Savo stiprybių žinojimas, teigiamas savęs vertinimas, asmens pasirinkimams įtakos turinčių aspektų (įskaitant stereotipus), aktualios informacijos apie mokymąsi ir darbo galimybes žinojimas yra tik keli iš karjeros planavimo įgūdžių, kurie gali reikšmingai padėti žmonėms, plečiant savo galimybes ir gyvenant juos tenkinantį, prasmingą gyvenimą. Kiekvienas asmuo pats sau gali tobulinti savo kompetencijas. Karjeros projektavimas tai procesas, kuriame mokinys siekia atsakyti į jam svarbius klausimus, pavyzdžiui: Kokios mano stiprybės? Kas man svarbu gyvenime? Kokia dabar darbo rinka ir kokia ji bus rytoj? Kokios mano studijų ir darbo galimybės? Kokios mano svajonės? Kas turi įtakos mano pasirinkimams? Ką reikia padaryti, kad pasiekčiau savo tikslus? Karjeros valdymo įgūdžių vystymas yra nuolatos vykstantis procesas, kurį, tinkamai įsikišus, galima nukreipti ir palaikyti. Mokyklų mokymo programose įtrauktų žinių, vertybių ir praktinių įgūdžių įgijimą ir ugdymą lemia bendros mokyklos mokymo proceso dalyvių pastangos, šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas ir tiesioginė mokinio gyvenamoji aplinka. Mokykla suteikia galimybę tobulinti savo karjeros valdymo įgūdžius, integruojant juos į įvairius mokymo dalykus, mokant jų kaip atskiro dalyko, arba suderinant abu. Karjeros valdymo įgūdžius galima įtraukti į įvairius dalykus ir užklasines veiklas, pasirenkamas karjeros pamokas, arba naudojant įvairius jungtinius metodus. Pavyzdžiui, Estijos nacionalinėse pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyklų mokymo programose karjeros planavimo ir karjeros valdymo įgūdžių tobulinimo temai yra skiriamas prioritetas. Net galima sakyti, kad mokyklos kaip mokymo institucijos tikslas iš esmės sutampa su karjeros studijų tikslais: abiem atvejais pabrėžiamas geras pasirengimas įvairiems gyvenimo vaidmenims, mokslams kitame švietimo etape ir žiniomis pagrįstas savo karjeros planavimas. 1) Pasitikėjimo savimi didinimas Mokiniai analizuoja savo vertybes, pomėgius, žinias ir įgūdžius, charakterio bruožus, patirtis, stiprybes ir t. t., kad susietų jas su realiomis mokymosi ir darbo galimybėmis. Mokiniai motyvuojami tobulėti ir būti atsakingais už tobulinimąsi. Tokiu būdu mokytojas gali nurodyti mokiniams įvertinti savo galimybes, išvengiant stereotipų ir remiantis savo interesais. 2) Galimybių analizė Mokinys geba suprasti ryšius tarp švietimo ir darbo rinkos bei gali rasti, analizuoti ir tikslingai naudoti reikalingą informaciją, susijusią su jo švietimo, darbo ir asmeninio gyvenimo pasirinkimais. Todėl mokytojas gali nurodyti mokiniams pamokose kritiškai išanalizuoti ribojantį stereotipinių pasirinkimų poveikį. 3) Planavimas Mokiniai supranta įvairius aspektus, į kuriuos jiems reikia atsižvelgti planuojant savo karjerą, nustatant atitinkamas alternatyvias galimybes pagal jų situaciją, apibrėžiant savo tikslus ir priimant pagrįstus sprendimus. Mokytojas gali nurodyti mokiniams kritiškai išanalizuoti savo stereotipinius požiūrius ir pasirinkimus. 4) Veikla Mokiniai įsitraukia į veiklas, kad pasiektų tikslų, susijusių su įvairiais jų gyvenimo vaidmenimis, kurdami ir palaikydami pozityvius ir funkcionuojančius santykius, mokslo arba darbo pradžioje ir jų metu. Siekdamas padėti mokiniams kurti savo karjerą ir išvengti ribojančių stereotipų, mokytojas turi būti susipažinęs su atitinkama teisine aplinka ir plačiai paplitusiais stereotipiniais požiūriais. Toliau bus pateikta trumpa Europos Sąjungos lyčių lygybės reguliavimo sistemos apžvalga. Kitose Europos mokyklose taip pat skiriamas dėmesys mokymuisi visą gyvenimą ir karjeros planavimo įgūdžiams. Tikslas yra tas, kad mokinys taptų asmeniu, kuris nori mokytis visą gyvenimą, atlikti įvairius vaidmenis, keičiantis mokymosi, gyvenimo ir darbo aplinkai, bei projektuoti savo gyvenimą priimdamas žiniomis pagrįstus sprendimus, įskaitant pagrįstus karjeros pasirinkimus. Temoje taip pat gali būti atkreipiamas dėmesys į lyčių stereotipus, kurie turi įtakos žmonių karjeros pasirinkimams. Mokytojai gali pasirinkti, kaip pasiekti mokymo programoje nustatytų mokymo rezultatų, ir, ar į pamokas, mokinių kūrybinius ir tiriamuosius darbus ar mokykloje vykstančius renginius ir t. t. integruoti su karjeros projektavimo veiklomis susijusias temas. Be išsamių karjeros studijų, kurios apima visą mokymosi procesą, mokyklose gali būti dėstomas pasirenkamas dalykas, kuriame būtų mokoma specialių karjeros įgūdžių. Ir išsamiose karjeros studijose ir pasirenkamuosiuose dalykuose pabrėžiami mokinių karjeros valdymo įgūdžiai. Abu gali sėkmingai padėti mokiniui sujungti pamokų metu įgytas žinias su savo ateities planais ir juos įgyvendinti, o mokytojams juos tikslingai integruoti į dalykus, užtikrinant puikius mokinių rezultatus. Mokinių karjeros valdymo įgūdžiai apibrėžiami pagal modelį, kurį sukūrė Estijos Innove fondas. Tačiau, kadangi jis yra universalus, jį galima naudoti plačiau (Innove fondas, 2016). Šis modelis tai struktūrizuotas rinkinys, apimantis kompetentingumą, kompetencijas, požiūrius, vertybes ir mokymosi rezultatus, kurie leidžia ir patiems asmenims, ir karjeros specialistams bei įvairioms susijusioms šalims stebėti reikalingų kompetencijų vystymąsi, tokiu būdu sąmoningai ir tikslingai tobulinant šias kompetencijas. Atsižvelgiant į modelį, karjeros projektavimui galima nustatyti toliau išvardintas kompetencijų sritis. 6 7

5 2. LYČIŲ LYGYBĖ EUROPOS SĄJUNGOJE Mokytojas vaidina svarbų vaidmenį patardamas mokiniams kaip laikytis lyčių lygybės ir vienodo traktavimo principų bei pastebėti galimą diskriminaciją kasdienėje veikloje. Ir mokyklos ir mokytojai privalo laikytis nacionalinių ir Europos Sąjungos nustatytų lyčių lygybės ir vienodo traktavimo sistemos principų. lygybės integravimas visose politikos srityse ir priemonėse (Europos Taryba, 2018). Be to, valstybės ir vietos valdžios institucijos yra įsipareigojusios tikslingai skatinti lyčių lygybę ir jų užduotis yra pakeisti sąlygas ir aplinkybes, kurios trukdo pasiekti lyčių lygybę. Mokymus organizuojančios švietimo ir mokslo įstaigos ir institucijos taip pat yra įsipareigojusios skatinti lyčių lygybę; jos privalo užtikrinti vienodą požiūrį į vyrus ir moteris, konsultuojantis dėl karjeros, įgyjant išsilavinimą, tęsiant mokymą ir persikvalifikuojant. Švietimo įstaigų mokymo programos, mokymo medžiaga ir mokymo procesas turi padėti panaikinti vyrų ir moterų nelygybę bei skatinti lygybę. Lyčių lygybė vienas iš esminių Europos Sąjungos principų. Lyčių lygybės įstatymas buvo kuriamas žingsnis po žingsnio. Nuo 1957 metų, kai įsigaliojo Europos Ekonominės Bendrijos steigimo sutartis, įsigaliojo daug reglamentų ir teisės aktų, įpareigojančių valstybes nares užtikrinti vyrų ir moterų vienodą traktavimą ir lygias galimybes (Europos Komisija, 2016). Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (2012) draudžia bet kokio pobūdžio diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją dėl lyties, tautybės, rasės, odos spalvos, religijos ar kitų įsitikinimų, amžiaus, neįgalumo arba seksualinės orientacijos. Joje pripažįstama teisė į lyčių lygybę visose gyvenimo srityse ir galimybę imtis pozityvių, ją skatinančių veiksmų. Beveik visų Europos Sąjungos šalių konstitucijose aiškiai draudžiama diskriminacija dėl lyties. Daugelis šalių savo konstitucijose yra priėmusios nuostatas dėl lyčių lygybės. Visos ES šalys, išskyrus Latviją, yra priėmusios specialius vienodo traktavimo teisės aktus, kuriais reglamentuojamas vienodas vyrų ir moterų traktavimas kaip Kovos su diskriminacija įstatymo arba Lyčių lygybės įstatymo dalis (Europos Komisija, 2016). Vienodas vyrų ir moterų traktavimas reiškia, kad nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl lyties. Tiesioginės diskriminacijos dėl lyties atveju su asmeniu elgiamasi blogiau dėl jo lyties nei su kitu asmeniu panašioje situacijoje. Tiesioginė diskriminacija dėl lyties taip pat yra ir nepalankus požiūris į asmenį dėl nėštumo ir gimdymo, tėvystės, šeimos įsipareigojimų vykdymo ar kitų su lytimi susijusių aplinkybių bei lytinio ir seksualinio priekabiavimo. Netiesioginė diskriminacija dėl lyties yra tada, kai dėl iš pažiūros įprasto papročio ar veiklos požiūris į vienos lyties asmenis yra mažiau palankus nei į kitos lyties asmenis. Draudžiama diskriminacija dėl lyties, įskaitant ir nurodymą tai daryti. Profesiniame gyvenime diskriminuojantis elgesys yra tais atvejais, kai darbdavys pasirenka įdarbinti vienos lyties asmenį, priima jį praktikai, arba skatina ir siunčia jį mokytis, nepaisydamas to, kad kitos lyties asmens kvalifikacija yra aukštesnė. Yra daugybė nevienodo traktavimo darbo rinkoje, įskaitant konkurenciją, pavyzdžių: pirmenybė teikiama mokytojui vyrui; profesoriaus atlyginimas yra didesnis nei profesorės; atlyginimas mokamas pagal darbuotojo asmenį ir lytį, o ne įgūdžius; vyrai gauna paaukštinimą pareigose lengviau, nes jie yra laikomi ambicingesniais ir atsparesniais stresui; tėvas neišleidžiamas vaiko priežiūros atostogų; seksualinis priekabiavimas darbo vietoje, pernelyg didelė kontrolė ir galios rodymas. Teigiama, kad nepaisant lyčių lygybės srityje padarytos didžiulės pažangos, lygių galimybių užtikrinti Europos Sąjungoje dar nepavyko. Išlieka daugybė iššūkių, pvz., skirtumų tarp lyčių ir struktūrinių barjerų daugelyje sričių, pavyzdžiui, moterų dalyvavimas politikoje, lyčių stereotipų, seksizmo bei smurto prieš moteris panaikinimas (Europos Taryba, 2018) metais Europos Taryba pradėjo savo pirmąją Lyčių lygybės programą Europos Tarybos Lyčių lygybės strategija (Europos Taryba, 2014). Naujoji Europos Tarybos Lyčių lygybės strategija (Europos Taryba, 2018) yra paremta ankstesne strategija. Pagrindinis jos tikslas yra įgyvendinti lyčių lygybės principą ir suteikti moterims daugiau galių valstybėse narėse. Atkreipiamas dėmesys į šešias strategines sritis: 1) prevencija ir kova su lyčių stereotipais bei seksizmu; 2) prevencija ir kova su smurtu prieš moteris ir artimoje aplinkoje; 3) lygių moterų teisių į teisingumą užtikrinimas; 4) politikoje ir sprendimų priėmimo procese dalyvaujančių moterų ir vyrų pusiausvyra; 5) migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašančių moterų ir mergaičių apsauga; 6) lyčių 8 9

6 3. LYČIŲ STEREOTIPAI IR LYČIŲ STEREOTIPŲ KONCEPCIJOS Lyčių stereotipai yra supaprastinti ir pernelyg apibendrinami, tačiau vis dar yra giliai įsišakniję visuomenės įsitikinimai ir požiūriai į vyrų ir moterų skirtumus, bruožus, savybes, tinkamus vaidmenis, tinkamas profesijas, elgesį, išvaizdą ir pan. (Moterų asociacijų apskritasis stalas, 2012). reikšmę. Mokytojas savo veiksmais neturi sustiprinti stereotipinių požiūrių arba elgtis su mokiniais nevienodai, atsižvelgdamas į jų lytį. Kita vertus, mokytojas turi galimybę ir yra įsipareigojęs padėti mokiniams mokymo procese pastebėti ir nurodyti lyčių stereotipų reikšmę, pastebėti lyčių nelygybę mokykloje ir kasdieniame gyvenime bei pasverti savo būsimos karjeros galimybes nevaržomi lyčių stereotipų. Spartūs socialiniai-ekonominiai pokyčiai didina poreikį dar kartą apsvarstyti tai, kaip mes suvokiame karjerą ir tradicinius lyčių vaidmenis. Stereotipiniai požiūriai kasdien lydi žmones, priimant sprendimus. Jais bandoma numatyti, kokie pomėgiai, požiūriai, elgesio modeliai ar veiklos tinka vyrams ir moterims. Pavyzdžiui, dažnai susiduriama su stereotipu, kad berniukai geriau supranta matematiką ir inžineriją nei mergaitės. Tokie įsitikinimai dažnai yra taip įsišakniję visuomenėje, kad net yra savaime suprantami kaip mitai. Taigi kasdien bendraudami ir vykdydami veiklas žmonės gali netyčia atkurti klaidingas koncepcijas ir mitus. Tačiau tokios klaidingos koncepcijos ir mitai neturi jokio mokslinio pagrindo ir gali nesutapti su šiuolaikinių mokslinių tyrimų rezultatais. Savo pobūdžiu lyčių stereotipai yra supaprastinantys ir apibendrinantys. Manoma, kad tam tikros savybės ar pomėgiai apibūdina lyčių grupes kaip visumą, nepripažįstant individualių skirtybių. Stereotipiniai požiūriai į vyrams ar moterims tinkamas veiklas ir profesijas taip pat riboja jaunų ir suaugusių asmenų švietimo, profesijos ir darbo pasirinkimo galimybes. Dažnai šie stereotipiniai požiūriai sustiprina žemesnę moterų padėtį visuomenėje, įskaitant žemesnes pareigas darbo rinkoje, mažesnes pajamas ir mažiau galimybių užimti vadovaujančias pareigas. Be to, stereotipinių vaidmenų lūkesčiai riboja asmens tobulėjimą ir pasirinkimo laisvę (Papp, 2012). Problemiški atvejai yra tada, kai stereotipiniai požiūriai neleidžia žmonėms realizuoti savo interesų ir talentų. MITŲ IR STEREOTIPŲ PAVYZDŽIAI: vyrų ir moterų interesai ir gebėjimai skiriasi; berniukai ir mergaitės mokosi skirtingais būdais; vyrai ir moterys gerai vykdo skirtingas veiklas; berniukai ir mergaitės paveldi skirtingas stipriąsias puses; moterys yra skirtos rūpintis vaikais ir šeima, vyrai uždirba duonai. Tyrimais patvirtinta, kad vyrai ir moterys savo kognityviniais gebėjimais nesiskiria, tačiau socializacijos metu jie išmoksta naudoti savo smegenis skirtingai. Skirtumai labiau pastebimi grupėse nei tarp mergaičių ir berniukų (Moterų asociacijų apskritasis stalas, 2012). Tai, kad tam tikros sritys ir sferos labiau patinka berniukams ar mergaitėms, labiausiai lemia aplinka (šeima, mokykla, draugai) ir auklėjimas. Ir šeima ir mokyklos moko vaikus tam tikrų sričių ir elgesio modelių. Šeimoje, darželyje ir mokykloje dėmesys skiriamas skirtingoms berniukų ir mergaičių savybėms. Daugelis tėvų mano, kad yra svarbu ugdyti skirtingas savybes berniukams ir mergaitėms: manoma, kad svarbiausia mergaites išmokyti gaminti maistą, rūpintis savimi ir tvarkyti namus, o berniukų atveju pirmenybė teikiama iniciatyvoms ir techniniams įgūdžiams (Turu-uuringute AS, 2016). Tėvai vadovaujasi visuomenėje vyraujančiais stereotipiniais požiūriais ir savo veiksmais sustiprina šiuos stereotipus. Tai, kad versle yra daugiau vyrų nei moterų dar nereiškia, kad vyrai iš prigimties yra labiau verslūs nei moterys. Tai reiškia, kad aplinka (tėvai, mokykla, visuomenės normos) labiau vertina vyrų iniciatyvą ir pritaria atitinkamų kompetencijų ugdymui. Vyrams ir moterims priskiriamos skirtingos asmeninės savybės, dažnai ignoruojant vidinius lyties grupės skirtumus. Pavyzdžiui, kai visuomenė vertina vyrišką aktyvumą, nuotykių dvasią, dominavimą ir racionalumą, berniukai pradeda ugdytis tokią individualistinę sąmonę ir vyriškai ekstravertiškus būdo bruožus, o mergaitės mokomos pasyvumo, švelnumo ir kuklumo (Moterų asociacijų apskritasis stalas, 2012). Mokyklos aplinka taip pat sustiprina kelis stereotipus. Mokytojai vaidina svarbų vaidmenį pripažįstant stereotipinius požiūrius ir praktiką, matydami problemas ir suteikdami įsitikinimams 10 11

7 4. PROFESIJOS PASIRINKIMAS PAGAL LYČIŲ STEREOTIPUS, LYČIŲ SEGREGACIJA IR NELYGYBĖ DARBO RINKOJE Lyčių nelygybė darbo rinkoje yra viena ekonominės nelygybės dalis, susijusi su švietimo, sveikatos ir socialine vyrų ir moterų nelygybe. Lyčių lygybės skatinimas darbo rinkoje prisideda prie lygybės ir pusiausvyros kitose srityse ir, atvirkščiai, lyčių nelygybės sumažinimas švietimo srityje, viešajame gyvenime ir sprendimų priėmimo procese palaiko lygybę darbo rinkoje. Lyčių nelygybei darbo rinkoje įtakos turi ekonominiai veiksniai (visuomenės išsivystymo lygis, globalizacija, technologijų pažanga, pramonės struktūra, darbo rinkos segregacija ir t. t.), instituciniai veiksniai (antidiskriminaciniai teisės aktai, mokesčių sistema, minimalaus darbo užmokesčio sistema, gamybos santykiai, profesinės sąjungos, švietimo sistema ir t. t.), asmeniniai gebėjimai, įgūdžiai, žinios, darbdavio ir darbuotojų požiūriai bei visuomenėje vyraujantys mitai, stereotipai, nuostatos, socialinės normos ir tradicijos. Darbo užmokesčio skirtumas dėl lyties yra vienas iš rodiklių, parodančių, ar visuomenė susiduria su lyčių nelygybės problemomis ir tokių problemų dydį. Nors pastaraisiais dešimtmečiais lyčių nelygybės temai buvo skiriama nemažai dėmesio daugelyje šalių, profesinės karjeros pasirinkimo pagal lyčių stereotipus problema vis dar išlieka, ir vienas iš pagrindinių to veiksnių yra nelygybė darbo rinkoje. Tai yra ir horizontali segregacija, kai vyrai ir moterys pasirenka skirtingas profesijos sritis (pvz., švietimo ir sveikatos priežiūros srityse dirba daugiau moterų, o vyrai dažniau renkasi finansų ir inžinerijos sritis), ir vertikali segregacija, kai vyrai ir moterys paskiriami nevienodoms pareigoms (daugiau vyrų nei moterų užima vadovaujančias pareigas). Lyties segregacija vyksta įvairiuose švietimo lygmenyse ir profesinio rengimo, ir aukštojo mokslo įstaigose, ir darbo rinkoje. Plačiai paplitusi segregacija pastebima iš to, kokias profesijas moterys ir vyrai pasirenka Europos Sąjungoje. Mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityse daugiausia vaikinų studijuoja IRT ir inžineriją (merginų 17 %) bei gamybos ir statybos mokslus (merginų 19 %) (Europos lyčių lygybės institutas, 2017). Švietimo, sveikatos ir gerovės (EHW) studijų srityse, segregacija švietimo srityje yra didesnė nei sveikatos ir gerovės srityse, kuriose atitinkamai yra 19 % ir 21 % vaikinų (Europos lyčių lygybės institutas, 2017). Per pastaruosius dešimt metų nepadaryta jokia pažanga kovojant su lyčių segregacija švietimo srityje (Europos lyčių lygybės institutas, 2017). Dažnai susiduriame su nuomone, kad ir vyrai ir moterys gali pasirinkti bet kurią iš profesijų, todėl jokios problemos nėra. Realybėje paaiškėja, kad stereotipiniai pasirinkimai lemia daugialypę nelygybę. Pirma, galima pastebėti, kad pajamos už įprastas vyriškas profesijas ir vyriškus darbus darbo rinkoje yra didesnės, o keli moteriški darbai (mokytoja, slaugytoja, keli darbai aptarnavimo sektoriuje) išsiskiria mažesnėmis pajamomis. Todėl tradiciniai profesijos pasirinkimai yra susiję su mažesnėmis moterų ekonominėmis galimybėmis. Stereotipinis profesijos ir darbo pasirinkimas pagal lytį be viso kito buvo laikomi vienu iš pagrindinių darbo užmokesčio skirtumo paaiškinimų. Europos Sąjungoje moterys uždirba vidutiniškai 16 % mažiau nei vyrai (Eurostat, 2018) metais didžiausias darbo užmokesčio skirtumas ES buvo Estijoje (25,3 %), o Rumunijoje užfiksuotas žemiausias nekoreguotas darbo užmokesčio skirtumas (5,2 %) Europos Sąjungoje (Eurostat, 2018) metais Islandijoje skirtumas buvo 16,3 %, o Lietuvoje 14,4 % (Eurostat, 2018). Antra, su profesijos pasirinkimu susiję lyčių stereotipai vienodai riboja abi lytis. Netradicinės profesijos gali lemti visuomenės patyčias ar nuosprendį, visų pirma tais atvejais, kai vyrai dirba moteriškose srityse (pvz., vaikų darželio auklėtojai, slaugytojai) (Fuller, Beck ir Unwin, 2005). Baimė būti visuomenės atstumtuoju potencialiai riboja daugelio jaunų žmonių pasirinkimus, įdarbinimo galimybes ir interesus. Trečia, dabartinėje darbo rinkos situacijoje, kai keli STEM (mokslo, technologijų, 12 inžinerijos ir matematikos) bei informacinių technologijų srityse trūksta darbo jėgos, reikšmingas darbo rinkos ir socialinis potencialas lieka neišnaudotas dėl to, kad netradicinės profesijos bei darbai nepasirenkami dėl stereotipinių požiūrių. Savo ruožtu, lyties segregacija darbo rinkoje turi reikšmingos įtakos vyrų ir moterų pajamoms išėjus į pensiją dėl darbo užmokesčio skirtumo, moterų pensijos išmokos yra mažesnės nei vyrų, todėl daugumai vyresnių moterų (kurių vidutinė gyvenimo trukmė yra didesnė nei vyrų) kyla skurdo rizika. Taigi kyla klausimas, kodėl vyriškos profesijos ir moteriškos profesijos vis dar yra atskiriamos. Profesijos pasirinkimas pagal lytį atspindi kelis skirtingus mechanizmus. Viena vertus, kiekvienas asmuo pats pasirenka profesiją. Tačiau tuo pačiu metu jų asmeniniai pasirinkimai yra susiję ir veikiami tiems asmenims svarbių žmonių (tėvų ir draugų) bei institucinių ribojimų (švietimo ir darbo rinkos sistemos) įtakos (Smyth ir Steinmetz, 2015). Yra atlikta tyrimų, kaip skirtingas švietimas ir darbo rinkos sistemos yra susijusios su lyčių segregacija renkantis profesiją ir darbo rinkoje, o svarbus švietimo sistemos vaidmuo yra suprantamas kaip mokinių atranka į įvairias sritis ir veiksnys, turintis įtakos pereinant į darbo rinką (Hillmert, 2015; Smyth ir Steinmetz, 2015). Taip pat yra atlikta tyrimų apie profesijos lūkesčius, kurių rezultatai rodo, kad lūkesčių skirtumas dėl lyties yra palyginti mažesnis nei skirtumas darbo rinkoje, o tai rodo, kad dažnai pradiniai profesijos lūkesčiai yra pritaikomi, atsižvelgiant į darbdavio lūkesčius (Hillmert, 2015: ). Todėl lyčių segregacija ir jos formavimo bei sustiprinimo mechanizmai yra kompleksiniai. Nors švietimo sistemą galima matyti kaip atrankinę mašiną (Kerckhoff, 1995), reikia pripažinti, kad, jeigu dalis atrankos vyksta mokiniams ir tėvams renkantis įvairias studijų programas, o kita atranka yra institucinė, pagal mokytojų ar organizacijos praktiką padėti mokiniams mokslo ar profesijos pasirinkimo kelyje (Reisel, Hegna ir Imdorf, 2015), abiem atvejais įtakos turi normos, pažiūros ir stereotipiniai požiūriai. Švietimo sistema yra vertinama kaip institucija, kuri sustiprina lyčių stereotipus. Nors kiekvienas asmuo kasdien aktyviai aiškina savo savivoką, jiems įtaką daro visuomenėje vyraujančios, kasdienės praktikos sustiprinamos normos. Čia svarbų vaidmenį vaidina švietimo įstaigos. Švietimo sistema svarbus socialinis ir kultūrinis kontekstas, kuriame kuriami ir perkuriami identiteto ir galios ryšiai (Renold, 2006). Nors pirminė socializacija vyksta namuose, švietimo sistema yra antroji pagal svarbą institucija, kuri formuoja šeimoje ir visuomenėje vyraujančių lyčių vaidmenų, profesijos ir karjeros perspektyvų supratimą. Tyrimuose (pvz., Kuurme, Kasemaa, Roots, 2012, Neudorf, Õun, Tuul, Elissaar, 2016 ir kt.) nurodomi mokytojai kaip svarbūs veikėjai ir užslėpta mokymo programa, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai moko lyčių skirtumų ir lyčių nelygybės. Jau vaikų darželyje berniukai ir mergaitės dažnai yra vertinamos kaip grupės, turinčios skirtingų gebėjimų ir interesų, todėl su jais elgiamasi skirtingai. Tai, savo ruožtu, daro įtaką berniukų ir mergaičių sprendimams ir karjeros pasirinkimams visą jų gyvenimą. Karjeros ir profesijos stereotipai gali būti įvardijami pagrindiniais veiksniais, dėl kurių perkuriami lyčių segregacijos modeliai. Nustatyta, kad vienas iš paaiškinimų, kodėl lyčių segregacija išlieka renkantis profesiją ir darbą bei nuolatos yra perkuriama, yra tas, kad tai nėra įvardinama kaip problema švietimo srityje, darbo rinkoje ar bendrai visuomenėje, o jos platus poveikis darbo rinkos nelygybėms nėra pripažįstamas (Fuller ir kt., 2005). Pasirinkimai pagal lyčių stereotipus turi įtakos būsimoms mokinių karjeroms ir mokslo keliams. Dažniausiai pirmąjį savo karjeros sprendimą jie turi priimti 9-oje klasėje, kai reikia nuspręsti, ar baigti vidurinę mokyklą ar profesinio ugdymo mokyklą. Todėl jau tada svarbu žinoti įvairias galimybes. Mokiniai yra linkę į labiau tradicinius sprendimus; tai yra problemiškas klausimas visose Europos šalyse. Suinteresuotos šalys įvairiuose švietimo sistemos etapuose (planuojant švietimo politiką, mokykloje ir klasėje) per mokymo programas, karjeros konsultacijas ir mokymo metodus vaidina svarbų vaidmenį, kuris turi įtakos mokinių pasirinkimams ir požiūriams. Lyčių stereotipai gali atsiskleisti mokymo medžiagoje ir mokiniui bendraujant su mokiniu. Taip pat tai, koks yra mokytojų ir mokinių požiūris į su lytimis susijusias temas pamokose, atsispindi visuomenėje vyraujančiose normose ir, savo ruožtu, paveikia mokymosi aplinką (Europos lyčių lygybės institutas, 2016). Visi žmonės turi turėti mokymosi galimybių, kurios yra pritaikytos prie jų poreikių ir gebėjimų 13

8 visą gyvenimą, tam, kad maksimaliai padidintų orios savirealizacijos galimybes visuomenėje, savo darbe bei savo šeimos gyvenime. Priešmokykliniame ir pagrindinio švietimo etapuose formuojasi berniukų ir mergaičių mokymosi įgūdžiai, motyvacija bei jų gebėjimų ir galimybių įsivaizdavimas. Todėl šiuo laikotarpiu svarbu vengti lyčių lyginimo ir prisidėti prie formavimosi be pasenusių lyčių vaidmenų ir stereotipų. Lygios galimybės švietimo procese reiškia, kad mergaitės ir berniukai mokosi pagal tą pačią mokymo programą, tų pačių dalykų visuose švietimo lygmenyse, pradedant nuo priešmokyklinio ugdymo, įgyja panašią patirtį, ir kad vaikai susiduria su tais pačiais reikalavimais ir lūkesčiais be stereotipų. Be to, tai reiškia, kad švietimo įstaigos naudoja mokymo metodus ir medžiagą, kurioje nėra lyčių stereotipų ir nepalaikomi pasenę lyčių vaidmenys. Kuriant lygias galimybes atsižvelgiama į individualius mokymosi būdus ir skirtumus, stengiantis išvengti skirtingo berniukų ir mergaičių vertinimo ir palyginimo. Toks mokymosi procesas lemia tai, kad berniukai ir mergaitės yra lygiai vertinami, jaučiasi fiziškai ir psichologiškai saugūs, jų santykiai su savo ir kitos lyties atstovais yra geri, o reikalavimai, lūkesčiai, dėmesys, stebėsena ir panašūs vertinimo kriterijai yra vienodi (Sugu ja soolisus haridusvaldkonnas, 2015). Mokytojai ir karjeros konsultantai gali būti tradicinių lyčių vaidmenų ir lyčių nelygybės mechanizmų sergėtojai, arba, atvirkščiai, pokyčių skatintojai. Todėl iš anksto mokytojų ir konsultantų turimos žinios, atitinkamas išsilavinimas, dažnai ir asmeniniai įsitikinimai, nuostatos ir elgsena yra pagrindiniai aspektai. Švietimo įstaigos kiekvienam vaikui turi užtikrinti lygybę ir teisingumą. Privaloma mokytojų ir patarėjų užduotis laikytis šių lyčių lygybės principų (Papp, 2000). 5. MOKYTOJO VAIDMUO VENGIANT NAUJŲ LYČIŲ STEREOTIPŲ KŪRIMO Kasdienėje kalboje atsispindi žmonių supratimas ir požiūriai į lyčių vaidmenis bei įvairios jų vertybės visuomenėje. Vartojama kalba subtiliai įteisina nustatytus lyčių vaidmenis, visuomenėje priimtus elgesio modelius ir požiūrius. Pavyzdžiui, nuolatos girdime, kad mokykla netinka berniukams arba C yra geriausias įvertinimas, kokį gali gauti berniukas tai turi įtakos berniukų pasiekimų mokslo srityje lūkesčiams. Tam tikros profesijos taip pat turi lingvistinę nuorodą į vyriškus ir moteriškus darbus. Ką gali padaryti mokytojas? Mokytojas gali ir turi žinoti, kad jo kalboje, mokymo procese ir mokomojoje medžiagoje neturi būti vartojama kalba ir požiūris, palaikantis lyčių stereotipus. Be to, mokytojas turi skatinti mokinius kritiškai analizuoti įvaizdžius ir vartojamą kalbą mūsų kasdienėje kalboje, žiniasklaidoje ir politikoje. Tai galima pasiekti į įvairiuose mokymo dalykuose atliekamas užduotis integruojant kritinę analizę. Nustatyta (Mikk, 2002), kad mokykloje naudojama mokymo medžiaga yra vienas iš mechanizmų, kuris sustiprina stereotipinius lyčių vaidmenis, perteikiant stereotipinius vyrų ir moterų vaidmenų, gebėjimų ir patirties įvaizdžius. Vadovėliuose ir mokomojoje medžiagoje vartojama kalba ir požiūriai yra vienas iš aspektų, kuriam reikia kritinės analizės, kurią būtų galima panaudoti kaip atskirą užduotį, jeigu ji atliekama kartu su mokiniais. Mokymosi aplinka ir mokytojų naudojami metodai taip pat yra svarbūs lyčių stereotipus stiprinantys kanalai ir būdas juos išbandyti. Ankstyviausiame vaiko vystymosi etape tėvai rodo lytimi pagrįstą elgesį. Remiantis vaiko elgesio pagal lytį lūkesčiais, pateikiamas teigiamas arba neigiamas grįžtamasis ryšys apie jo elgesį. Be to, vaikai patenka į lyčių stereotipų pilną aplinką, kalbant apie baldus, žaidimus ir priemones (Papp, 2012). Namuose prasidėjusiai socializacijai įtakos turi bendraamžiai ir mokyklos aplinka. Daroma prielaida, kad berniukų ir mergaičių interesai ir polinkiai yra skirtingi, nepripažįstant jų šeimos poveikio ankstyvajai socializacijai ir to, kad priežastis gali būti berniukų ir mergaičių skirtingų gebėjimų ir elgesio ugdymas nuo pat ankstyvo jų amžiaus. Darželiuose ir mokyklose berniukai sulaukia daugiau dėmesio, o iš mergaičių tikimasi daugiau padorumo kalbant ir apie jų elgesį, ir apie mokymosi užduočių rezultatus. Ką gali padaryti mokytojas? Mokytojas gali kritiškai įvertinti savo mokymo procesą, mokymosi užduotis ir bendravimą su mokiniais bei savo lūkesčius dėl jų. Įvairūs dalykai taip pat leidžia ugdyti mokinių kritinį požiūrį ir pripažinti stereotipines nuostatas įvairiuose gyvenimo etapuose ir skirtinguose kontekstuose (namuose, darželyje, mokykloje, neformaliojo ugdymo procese, darbo vietoje ir t. t.). Naudodami įvairius mokymo metodus, mokytojai gali paraginti mokinius apgalvoti įvairius ribojimus, kurie turi įtakos jaunų žmonių pasirinkimams ir kokie gali būti netradicinių sprendimų rezultatai ir poveikiai. Mokytojas gali nurodyti mokiniams pateikti savo pasirinkimų, įskaitant karjeros pasirinkimų, reikšmę ir juos plėtoti be stereotipinių ribojimų. Be to, planuojant edukacines išvykas ar į mokyklą kviečiant įvairių sričių atstovus pasidalinti savo patirtimi, reikia atkreipti dėmesį, kad mokiniai susipažintų su profesijų įvairove ir netradicinėmis galimybėmis. Žemiau pateiktos užduotys gali įkvėpti mokytojus suteikti įkvėpimo mokytojams, kaip spręsti lygybės ir lyčių stereotipų klausimą įvairiuose mokomuosiuose dalykuose

9 6. UŽDUOČIŲ, SUSIJUSIŲ SU LYČIŲ LYGYBĖS IR LYČIŲ STEREOTIPŲ TEMA PAMOKOSE, PAVYZDŽIAI Toliau pateikiame užduočių pavyzdžių pagal pagrindines temas (pvz., lyčių vaidmenys, stereotipiniai profesinės karjeros pasirinkimai, darbo užmokesčio skirtumas, diskriminacija pagal lytį ir t. t.), siekiant išanalizuoti platesnį stereotipinių profesijos pasirinkimų poveikį. Mokytojas gali pritaikyti šias pavyzdines užduotis amžiaus grupei (13 15 metų amžiaus ir metų amžiaus mokiniams), atsižvelgdamas į mokomąjį dalyką ir ankstesnę mokinių patirtį. Kiekviena tema yra apžvelgiama pateikiant statistinius duomenis ir tyrimus, po kurių pateikiamos, mokiniams skirtos, konkrečios mokymo užduotys. Nors užduotys pateikiamos pagal mokomuosius dalykus, lyčių vaidmenų ir stereotipų temą galima nagrinėti ir keliose skirtingose pamokose. 1 TEMA. KARJEROS PASIRINKIMAI PAGAL LYČIŲ STEREOTIPUS Besimokančiųjų karjeros pasirinkimai paprastai būna tradiciniai ir atspindi lyčių segregacijos modelius darbo rinkoje. Jaunų žmonių karjeros pasirinkimą lemia tėvai, bendraamžiai, taip pat ir visuomenėje vyraujančios nuomonės ir įsitikinimai, susiję su vyrams ir moterims tinkamomis profesijomis. Mokytojas gali padėti mokiniams apgalvoti savo karjeros sprendimus ir pripažinti ribojančius stereotipus bei vyraujančius mitus, suprasti, kodėl stereotipai karjeros sprendimuose riboja asmenybę ir trukdo visuomenės raidai plačiąja prasme. Karjeros pasirinkimo ir lyčių stereotipų nulemtų profesinių sprendimų pavyzdžiai pamokose SOCIALINIAI MOKSLAI, ŽMOGAUS STUDIJOS A) Grupinis darbas, plakatų pristatymas 1) Susiskirstykite į grupes. 2) Grupėje pasirinkite temą ir paruoškite plakato pristatymą a) Moterys ir vyrai valstybės administracijoje arba b) Lyčių stereotipų nulemtas profesijos pasirinkimas ir jo poveikis visuomenei. Suraskite atitinkamos statistikos ir pavyzdžių. Apibrėžkite pagrindinį tyrimo klausimą ir suformuluokite pagrindines tezes, paremtas šaltiniais, su kuriais dirbote. Grupėje sukurkite plakatą, kuriame pristatomi pagrindiniai analizės rezultatai. Galite naudotis esamais plakatais (pavyzdžiui, Pristatykite klasėje. B) Viešosios erdvės analizė 1) Susiskirstykite į grupes. 2) Aptarkite lyčių stereotipų reikšmę, renkantis profesiją. 3) Miesto erdvėse, mokyklos aplinkoje (pvz., reklamos, pranešimai, darbo skelbimai) paieškokite pavyzdžių, kurie atspindi arba pabrėžia lyčių stereotipų reikšmę, renkantis profesiją. Nufotografuokite savo atrastus pavyzdžius arba užfiksuokite savo pastabas kitu būdu. 4) Pristatykite savo grupės darbo rezultatus kitoms grupėms. 5) Padiskutuokite klasėje, kaip galima sulaužyti lyčių stereotipus. C) Žiniasklaidos analizė: stereotipai ir stereotipų tendencijos, susijusios su darbu ir darbuotojais žiniasklaidoje (integruotos socialinės studijos, žiniasklaidos studijos, IT, mokymasis visą gyvenimą ir karjeros planavimas) 1) Laisvai pasirinktuose arba iš anksto sutartuose žiniasklaidos kanaluose vieną savaitę stebėkite ir analizuokite įvairius stereotipinius požiūrius, susijus su darbu ir darbuotojais. 2) Dokumentuokite stebėjimo rezultatus. 3) Pristatykite darbo santrauką ir išvadas (iki 5 PowerPoint skaidrių). D) Su lytimi susijusių požiūrių ir sprendimų mitų analizė 1) Darbas grupėje: perskaitykite medžiagą apie plačiai paplitusius mitus (žr. dalomąją medžiagą žemiau). Ką manote apie šiuos teiginius? Kodėl? Pagrįskite savo nuomonę. 2) Diskusija klasėje. 3) Susipažinkite, ką apie šiuos mitus sako mokslas (žr. žemiau pateiktą mitų paneigimą). Dalomoji medžiaga: mitai apie mokyklą ir darbą. Dažnai manoma, kad berniukų ir mergaičių interesai ir gebėjimai skiriasi. KĄ MANOTE? PAGRĮSKITE SAVO NUOMONĘ! TAIP / NE a) Mergaitės tiesiog nesutvertos dirbti su technologijomis. b) Berniuko nebūtina mokyti gaminti, nebent jis planuota tapti aukščiausios klasės virtuvės šefu. c) Mergaitės ir berniukai turi galimybę vystyti skirtingus gebėjimus ir išbandyti įvairius dalykus, kad galėtų nuspręsti kas jiems tinka. Dažnai sakoma, kad mokykla ir jos kultūra labiau tinka mergaitėms. Mergaitės geriau išmoksta faktus, o berniukams reikia daugiau kūrybinių užduočių. KĄ MANOTE? PAGRĮSKITE SAVO NUOMONĘ! TAIP / NE a) Tai tiesa, mergaitės mokosi stropiau. Tokia jų prigimtis. b) Mergaitės žinias iškala, tačiau berniukai yra kūrybiškesni. c) Mergaitės patiria daugiau streso dėl mokymosi naštos ir joms keliamų lūkesčių. Dažnai manoma, kad vyrams ir moterims labiau tinka skirtingos profesijos ir sritys. KĄ MANOTE? PAGRĮSKITE SAVO NUOMONĘ! TAIP / NE a) Sutinku, kad kai kurios darbo vietos (pvz., vaikų darželio auklėtoja, mokytoja) labiau tinka moterims, nes jos yra rūpestingesnės. b) Šiandieniame pasaulyje neturėtų būti vyriškų darbų ir moteriškų darbų. c) Mergaitės net neturėtų bandyti IT, nes tai joms per daug sudėtinga; jos nesugeba atskirti žalio laido nuo mėlyno

10 Dažnai sakoma, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo nėra. KĄ MANOTE? TAIP / NE a) Estijoje yra vienas iš didžiausių moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų Europoje. b) Darbo užmokesčio skirtumo tema eskaluojama žiniasklaidoje, tačiau iš tikrųjų tam nėra jokio pagrindo. c) Vyrai pagrįstai gauna didesnį atlyginimą, moterys negali atsiduoti darbui kaip jų kolegos vyrai, nes turi rūpintis namų ūkiu. MATEMATIKA: A) Statistikos analizė 1) Raskite savo šalies ir visos Europos Sąjungos statistiką apie profesijos pasirinkimą lyties pagrindu. 2) Išanalizuokite studentų pasirinkimus pagal lytį profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijų kryptyse (apskaičiuokite pasiskirstymą procentais). 3) Pagrindinius analizės rezultatus pristatykite sudarydami Excel skaičiuokles. MITŲ GRIOVĖJAI: KĄ SAKO TYRIMAS? 1 mitas. Berniukų ir mergaičių interesai ir gebėjimai yra skirtingi Tyrimai rodo, kad berniukų ir mergaičių kognityviniai gebėjimai nesiskiria, tačiau jie yra naudojami skirtingai. Jie vadovaujasi skirtingomis interesų sritimis namuose, darželyje ir mokykloje, todėl ugdomi skirtingi bruožai ir kompetencijos. 2 mitas. Mokykla ir jos kultūra labiau tinka mergaitėms. Mergaitės geriau išmoksta faktus, o berniukams reikia daugiau kūrybinių užduočių. Tyrimai rodo, kad mergaitės patiria daugiau nerimo sutrikimų ir depresijos. Dažnai tai yra nepastebima. Problemos, kurios mokykloje kyla berniukams, yra aptariamos atviriau. 3 mitas. Moterys ir vyrai yra geri skirtingose srityse. Tyrimai rodo, kad tradiciniam darbo paskirstymui, kuris buvo sukurtas per visą istoriją, biologinio pagrindo nėra. Berniukai ir mergaitės nukreipiami link skirtingų esminių (šeima, draugai, mokytojai) pasirinkimų gaunamų per žiniasklaidą. Šiandien kiekvienas turi turėti galimybę pasirinkti savo profesiją pagal savo interesus, be ribojančių lyčių stereotipų. 4 mitas. Darbo užmokesčio skirtumo nėra. Statistika rodo, kad daugelyje šalių vyrų ir moterų darbo užmokesčiai skiriasi. Dažnai vyrai yra siejami su sektoriais, kur mokami didesni atlyginimai (pvz., finansai), o moterys su sektoriais, kuriuose dirbamas mažai apmokamas darbas (pvz., mokyklos, vaikų darželiai, parduotuvės). Daugiau vyrų dirba vadovaujančiose pozicijose, nes moterys nėra taip dažnai paaukštinamos. Darbo rinkoje taip pat galima aptikti diskriminacijos dėl lyties, nes vienodas pareigas užimantys vyrai ir moterys negauna vienodo atlyginimo. (UŽSIENIO) KALBOS A) Interviu su draugais mokiniais apie populiarius berniukų ir mergaičių karjeros pasirinkimus 1) Susiskirstykite poromis. 2) Paruoškite interviu klausimus partneriui profesijos pasirinkimo tema. Aptarkite šias potemes: Karjeros planai; Veiksniai ir svarbūs nuomonės formuotojai (draugai, žiniasklaida, tėvai ir t.t.), kurie daro įtaką pasirenkant profesiją. 3) Vykdykite interviu. 4) Sudarykite išvadų santrauką ir pristatykite klasei. 5) Diskusija klasėje. B) Lyčių specifika kalboje 1) Aptarkite kaip išreiškiama lytis jūsų kalboje. 2) Kaip lytis yra išreiškiama kitomis kalbomis? MUZIKA IR MENAS A) Skaidrių pristatymas apie vyrus ir moteris meno ir muzikos istorijoje 1) Išanalizuokite tam tikro laikotarpio (šalies) muziką arba literatūrą: Kiek vyrų ir moterų galite rasti tarp kompozitorių ir menininkų? Kuriame laikotarpyje buvo daugiausiai moterų arba vyrų? Kaip tai atspindi vyraujančius požiūrius į lyčių vaidmenis tuo metu? ISTORIJA A) Pranešimas 1) Parenkite ataskaitą, kurioje analizuojamas lyčių aspektas įvairiose profesijose (pvz., mokytojai, valstybės tarnautojai, teisėjai, gydytojai ir t. t.): Kaip bėgant laikui profesinėje grupėje pasikeitė lyčių pusiausvyra? Kaip keitėsi įsitikinimai, susiję su vyrams ir moterims tinkamomis profesijomis? 2) Raskite jūsų teiginius patvirtinančią medžiagą ir statistiką. 3) Tinkamai pateikite nuorodas ir laikykitės formato reikalavimų

11 B) Vadovėlio analizė 1) Išanalizuokite istorijos knygą lyties požiūriu. Kiek vyrų ir moterų galite rasti istorijos knygose? Kaip ir kokia vyrų ir moterų veikla, vaidmenys ir profesijos yra aprašoma? Su kokiomis temomis yra susijęs vyrų ir moterų paminėjimas? 2) Išanalizuokite abu tekstus ir vaizdus! 3) Analizės rezultatus pateikite PowerPoint skaidrėje. PAVYZDINĖ UŽDUOTIS PAGAL TV SERIALĄ KODĖL GI NE?! - 5 SERIJA, ALTERNATYVI PABAIGA Situacija: karinio rengimo klasė. Diskusija tarp mokytojo Tarnin ir mokinių apie tai, ar karinis rengimas tinkamas moterims. Užduotis mokiniams. 1) Peržiūrėkite alternatyvią 5 serijos pabaigą. 2) Užsirašykite stereotipinį požiūrį atspindinčias frazes (mokytojui: Dauguma berniukų svajoja tarnauti kariuomenėje, gal net tapti kariais profesionalais., Moterys linkusios pagalvoti ir neveikia skubotai. ir t.t.) 3) Diskusija: kaip TV serialo personažų įsitikinimai atspindi jūsų mintis? Kokių su lyčių stereotipais susijusių situacijų esate patyrę? PAVYZDINĖ UŽDUOTIS PAGAL TV SERIALĄ KODĖL GI NE?! 2 SERIJA, ANTRA ALTERNATYVI PABAIGA Situacija: Karmen, Birgit ir Stela aptaria būsimas studijas. I Užduotis mokiniams (diskusija klasėje): 1) Pažiūrėkite 2 seriją ir antrą alternatyvią pabaigą. 2) Diskusija klasėje: kokius stereotipus pastebėjote vaizdo klipe? 3) Ar susidūrėte su panašiais savo draugų, šeimos, visuomenės požiūriais? Nurodykite! 4) Ką galima padaryti mokykloje, kad būtų sugriauti su karjera susiję stereotipai? Ką galėtumėte padaryti jūs ir jūsų draugai? II Užduotis mokiniams (žiniasklaidos analizė): 1) Pažiūrėkite 2 serijos antrą alternatyvią pabaigą. 2) Vieną savaitę stebėkite žiniasklaidos priemones (televiziją, laikraščius, žurnalus). Pasirinkite vieną kanalą (pvz., konkretų laikraštį, TV programą, TV serialą ir pan.) Stebėkite ir dokumentuokite (užrašykite, nufotografuokite), kaip pristatomi vyrai ir moterys. Kokius lyčių stereotipus pastebite? 3) Įkelkite darbo rezultatus į žiniatinklį (pvz., Padlet, Moodle, Google Classroom, klasės blogas). 4) Diskusija klasėje. Ar žiniasklaida daro įtaką, skatindama rinktis lyčių stereotipų nulemtus karjeros pasirinkimus ir kaip? III Užduotis mokiniams (karjeros pasirinkimai, individualiai ir grupėse, naudojant ICT įrankius): 1) Pagalvokite ką norėtumėte veikti, kai baigsite 9 klasę. Ką norėtumėte veikti per ateinančius 10 metų. Kuo grindžiate savo pozicijas? 2) Kur galima mokytis specialybės (paieškokite informacijos apie profesines ir aukštąsias mokyklas)? PAVYZDINĖ UŽDUOTIS PAGAL TV SERIALĄ KODĖL GI NE?! 4 SERIJA, ALTERNATYVI PABAIGA Situacija: vyrų ir moterų galimybės darbo rinkoje. Dialogas tarp Anos tėvo Martino ir santechniko Aino. Užduotis mokiniams. 1) Peržiūrėkite 4 seriją ir jos alternatyvias pabaigas. 2) Diskusija klasėje: su kuriais Anos tėvo ir santechniko Aino argumentais sutinkate, o su kuriais ne? Pagrįskite. 3) Grupinis darbas koliažas: žiniasklaidoje suraskite nuotraukų, kuriose vaizduojami vyrai ir moterys įvairiuose profesiniuose vaidmenyse, naudodami surinktą medžiagą, padarykite koliažą TEMA. DARBO RINKA IR DISKRIMINACIJA DĖL LYTIES Vienodas traktavimas yra vienas iš pagrindinių žmogaus teisių principų. Viena iš pagrindinių žmogaus teisių yra teisė nebūti vertinamu nepalankiau dėl nuo asmens nepriklausomų priežasčių (pvz., asmens lyties). Tiesioginė diskriminacija dėl lyties atsiranda tada, kai panašioje situacijoje asmuo dėl savo lyties yra vertinamas blogiau nei kitas priešingos lyties asmuo. Netiesioginės diskriminacijos dėl lyties pavyzdžiu galima laikyti tariamai neutralią reguliavimo sistemą, nuostatas, kriterijus, veiksmus ar papročius, kai vienos lyties žmonės patenka į prastesnę padėtį nei kitos lyties atstovai, išskyrus atvejus, kai nuostatai, kriterijai ar veikla yra objektyviai pateisinami siekiant teisėto tikslo (Papp ir Kütt, 2013). Todėl, kai tariamai neutrali teisinė nuostata arba įgyvendinta priemonė vieną lytį pastato į palankesnę padėtį nei kitą, tai gali reikšti netiesioginę diskriminaciją dėl lyties. Diskriminacijos dėl lyties negalima nustatyti vien tik analizuojant potencialią diskriminacinę veiklą, tačiau taip pat svarbu analizuoti atitinkame visuomenės lygmenyje vykstančius procesus ir mechanizmus. Svarbu surinkti ir išanalizuoti su lytimi susijusius duomenis, kad būtų galima suprasti, kaip skirtingos taisyklės, priemonės ir praktika veikia skirtingas lyčių grupes. Diskriminacijos dėl lyties darbo rinkoje temos nagrinėjimo pamokose pavyzdžiai (UŽSIENIO) KALBOS A) Smegenų šturmas ir minčių žemėlapio kūrimas 1) Pasidalinkite į dvi grupes, panaudokite smegenų šturmo techniką tema Kas yra diskriminacija darbo rinkoje ir kokios galimos skirtingos jos išraiškos? 2) Užsirašykite visas mintis, kurias paminėjo jūsų grupės draugai. 3) Pasirinkite dažniausiai sutinkamas diskriminacijos formas ir paruoškite koncepcinį žemėlapį Bubble svetainėje ( B) Vaizdo įrašo analizė ir dalykinio el. laiško rašymas 1) Pasirinkite vaizdo įrašą anglų kalba a) Kas yra diskriminacija dėl lyties darbo vietoje? 21

12 b) Emma Watson kalba apie lyčių lygybę: 2) Grupėje aptarkite, kaip užtikrinti lyčių lygybę švietimo srityje ir darbe bei kokią diskriminaciją pastebėjote ar girdėjote iš savo pažįstamų arba giminaičių. 3) Grupės darbo rezultatus pristatykite Padlet aplinkoje ( Diskusija klasėje. 4) Diskriminacijos atveju galima kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Internete suraskite Tarnybos kontaktus ir aprašymą ir išsiaiškinkite, kokius klausimus ji nagrinėja bei kokios yra institucijos kompetencijos. 3 TEMA. GALIMYBĖMS DARBO RINKOJE ĮTAKOS TURINTI LYTIS, AMŽIUS IR TAUTYBĖ Amžius, lytis ir tautybė yra svarbios savybės, turinčios įtakos mūsų galimybėms darbo rinkoje. Stereotipinis vyrams ir moterims tinkamų darbo vietų supratimas, tradiciniai vaidmenys šeimoje, kai didžioji dalis su vaikais susijusių darbų gula ant moterų pečių ir pan., pastato moteris į nepalankią padėtį darbo rinkoje. PAVYZDINĖ UŽDUOTIS PAGAL TV SERIALĄ KODĖL GI NE?! 1 SERIJA, PIRMA ALTERNATYVI PABAIGA Situacija: jaunimo teisės darbo rinkoje, dialogas tarp Anos ir restorano vadovo. 1) Peržiūrėkite 1 seriją ir jos antrą alternatyvią pabaigą. 2) Debatai: klasė suskirstyta į 3 grupes. Pirmoji grupė remia Anos požiūrį, antroji grupė nesutinka nei su vienu iš jų, trečioji grupė, tai auditorija, kuri turi įvertinti, kurie argumentai labiau įtikina. 3) Darbas grupėje: internete paieškokite medžiagos, kuri paremtų Anos argumentą, kad jos teisės buvo pažeistos. 4) Į ką galėtumėte kreiptis, jeigu pastebėtumėte, kad jūsų teisės buvo pažeistos? Dirbdami grupėje, paieškokite atitinkamų šaltinių internete. Galimybėms darbo rinkoje įtakos turinčios lyties, amžiaus ir tautybės temų pavyzdžiai pamokoms. SOCIALINIAI MOKSLAI, ŽMOGAUS STUDIJOS A) Grupinis tyrimas apie lyties, amžiaus ir tautybės sukeliamą nelygybę darbo rinkoje. 1) Mokiniai suskirstomi į grupes. 2) Kiekviena grupė pateikia išsamesnį klausimo tyrimą (pagal platesnę temą Lytis, amžius ir tautybė darbo rinkoje, nelygybės priežastys ). 3) Grupės atlieka tyrimus ir skaito literatūrą šia tema. 4) Jie pasirenka tinkamą duomenų rinkimo metodą ir renka duomenis (pvz., analizuoja esamą statistiką, atlieka apklausas arba interviu ir pan.). 5) Rezultatai perdaromi į tyrimą. 6) Tyrimas pristatomas klasėje arba tyrimų dienoje. Mokytojas veda diskusiją. B) Žiniasklaidos analizė 1) Laikraščiuose ir žurnaluose raskite straipsnių, kuriuose aptariama diskriminacija darbo rinkoje. 2) Išanalizuokite straipsniuose pateikiamus argumentus, kaip pasireiškia diskriminacija darbo rinkoje ir kokios jos galimos priežastys? 3) Tekste pažymėkite atitinkamas frazes arba sakinius. 4) Diskusija klasėje. MATEMATIKA A) Statistikos analizė 1) Išanalizuokite ES šalių statistiką, žiūrėkite lenteles EUROSTAT puslapyje: eurostat/statistics-explained/index.php/employment_statistics#employment_rates_by_sex.2c_ age_and_educational_attainment_level. Lietuvos situacijos analizei susipažinkite su interaktyviu lyčių lygybės statistikos atlasu (žemėlapis) asrcgravgatxfreipt32mimo1khy8qc 2) Padarykite duomenų palyginimo brėžinius. 3) Paruoškite skaidres ir pristatykite analizės rezultatus

13 PAVYZDINĖ UŽDUOTIS PAGAL TV SERIALĄ KODĖL GI NE?! 1 SERIJA, ANTRA ALTERNATYVI PABAIGA Situacija: vyrų ir moterų galimybės darbo rinkoje, dialogas tarp Anos mamos Monikos ir įmonės direktoriaus. 1) Peržiūrėkite 1 seriją ir jos trečią alternatyvią pabaigą. 2) Grupinio darbo užduotis: atkurkite tą patį scenarijų, tik vietoje motinos, vaidina vyras, norintis grįžti į darbą iš tėvystės atostogų. 3) Klausimai diskusijai: Palyginkite dvi situacijas, vaizdo įrašą ir jūsų sukurtą versiją. Ar šios situacijos skiriasi ir kuo? Kokius lyčių stereotipų požiūrius atspindi direktoriaus nuomonės? Kaip tai gali paveikti asmens savigarbą, galimybes ir pasirinkimus? PAVYZDINĖ UŽDUOTIS PAGAL TV SERIALĄ KODĖL GI NE?! 3 SERIJA, ALTERNATYVI PABAIGA Situacija: (darbo) pokalbis tarp senelio ir parduotuvės vadovės. 1) Peržiūrėkite 3 seriją ir jos alternatyvią pabaigą. 2) Poromis mokiniai vaidina Darbo pokalbio situaciją. 3) Mokytojas paruošė korteles, iš kurių mokiniai gali pasirinkti savo amžių, lytį, tautybę, gimtąją kalbą ir pareigas. 4) Mokiniai suskirstomi poromis. Vienas mokinys yra darbuotojas, o kitas darbdavys, kuris veda darbo pokalbį. 5) Mokinys, kuris kreipiasi dėl darbo: a) pasirenka darbą, kurį nori dirbti. Abu partneriai turi pasirinkti savo tapatybę (amžių, lytį, tautybę, gimtąją kalbą). 6) Poromis mokiniai suvaidina darbo pokalbį. Darbo ieškančiųjų užduotis pagrįsti, kodėl jie geriausiai tinka darbo vietai, remiantis biografija ir patirtimi. 4 TEMA. DARBO UŽMOKESČIO SKIRTUMAS Yra šalių, kuriose vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra didžiulis. Viena vertus, tai atspindi lyčių stereotipų nulemtą profesiją ir karjeros pasirinkimą. Dažnai vyrai nukreipiami į sektorius, kuriuose darbo užmokestis yra didesnis (pvz., finansų sektorius), o moterys į tuos sektorius, kuriuose dirbamas mažiau apmokamas darbas (švietimas, paslaugos). Darbo užmokesčio skirtumas taip pat gali būti vertinamas pagal sektorius. Be lyčių segregacijos, darbo užmokesčio skirtumas sektoriuose taip pat atspindi vertikalią segregaciją, t. y. vyrų kopimas karjeros laiptais ir diskriminacija darbo vietoje, kai vienodas pareigas užimantys vyrai ir moterys gauna skirtingus darbo užmokesčius. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo problemos aptarimo pamokose pavyzdžiai SOCIALINIAI MOKSLAI, ŽMOGAUS STUDIJOS A) Diskusija klasėje 1. Išnagrinėkite lyčių darbo užmokesčio skirtumą Europos Sąjungoje. 2. Diskusija grupėje: a) Kokia situacija yra jūsų šalyje, lyginant su kitomis šalimis? b) Kokios, jūsų manymu, yra darbo užmokesčio skirtumo priežastys? c) Koks darbo užmokesčio poveikis šeimų ir vaikų pragyvenimui? Koks darbo užmokesčio poveikis pensinio amžiaus moterims? d) Kokie yra darbo užmokesčio skirtumo mechanizmai? Kodėl bėgant metams nepavyksta reikšmingai sumažinti darbo užmokesčio skirtumo? B) Debatai apie darbo užmokesčio skirtumą: a) Ar valstybė turėtų kištis į darbo užmokesčio mažinimą? arba b) Ar darbo užmokesčio viešinimas padėtų sumažinti darbo užmokesčio skirtumą? 1. Klasė suskirstoma į dvi grupes ir auditoriją. Vienas mokinys veda diskusiją ir paeiliui leidžia kalbėti kitiems. Auditorija užduoda klausimus, į kuriuos turi atsakyti debatų dalyviai. Grupės burtų keliu išsiaiškina, kurią poziciją turi palaikyti pateikiant argumentus (pvz., valstybė turi (neturi) kištis, darbo užmokesčio duomenų atskleidimas sumažintų užmokesčio skirtumą / darbo užmokesčio duomenų atskleidimas nebūtų naudingas mažinant užmokesčio skirtumą). 2. Pasiruošimo metu mokiniai turi surinkti informaciją apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. 3. Auditorija nusprendžia, kurios pusės argumentai įtikina labiau. MATEMATIKA (SU INTEGRUOTOMIS INFORMACINĖMIS TECHNOLOGIJOMIS): A) Statistika, palyginimo analizė 1) Suraskite statistinius duomenis apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą Europos šalyse. 2) Sukurkite šalių duomenų palyginimą, naudokite Gapminder svetainę 3) Paruoškite įvairių žodinių uždavinių, kuriuos būtų galima išspręsti, naudojant įvairius skaičiavimus, įskaitant procentų apskaičiavimą. UŽSIENIO KALBOS: A) Vaizdo įrašo analizė anglų kalba 1 variantas: 1) Peržiūrėkite vaizdo įrašą apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą Global Gender Gap Report 2015: 24 25

14 2) Diskusija grupėje: ką rodo tarptautinis šalių palyginimas? 2 variantas: 1) Peržiūrėkite vaizdo įrašą Gender Gap (kalba vaikai): 2) Diskusija grupėje: ar sutinkate su vaikų argumentais? Ką galėtumėte pridurti? B) Vertimo užduotis pasirinkite tekstus lyčių darbo užmokesčio skirtumo ir jo priežasčių tema, kuriuos mokiniai galėtų išversti. PAVYZDINĖ UŽDUOTIS PAGAL TV SERIALĄ KODĖL GI NE?! 8 SERIJA, ALTERNATYVI PABAIGA DARBO UŽMOKESČIO SKIRTUMAS Situacija: Monika ir Martin, Anos motina ir tėvas aptaria Monikos galimybes tapti generaline direktore ir organizacijos, kurioje nori įsidarbinti Monika, darbo užmokesčio skirtumo problemas. Užduotis mokiniams (grupėse, diskusija, trumpi interviu ir plakato pristatymas): 1) Peržiūrėkite 8 seriją ir alternatyvią pabaigą Darbo užmokesčio skirtumas. Atkreipkite dėmesį į skirtingus požiūrius į darbo užmokesčio skirtumą! 2) Grupėje aptarkite, kokius požiūrius pastebėjote žiniasklaidoje arba tarp pažįstamų ir šeimos narių. 3) Paimkite trumpus interviu iš savo šeimos narių, pažįstamų, draugų, kad suprastumėte, kokios jų nuomonės apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą. 4) Plakate pristatykite interviu metu surinktus duomenis savo klasės draugams. 5 TEMA. LYČIŲ VAIDMENYS ŠEIMOJE Auginant berniukus ir mergaites ugdomi skirtingi įgūdžiai, 43 % respondentų manė, kad yra svarbu ugdyti mergaičių maisto gaminimo įgūdžius ir tik 9 % mano, kad tai yra svarbu berniukams (Turu-uuringute AS, 2016). Vaikų socializacija visų pirma prasideda nuo tėvų, po to prisideda kiti: vaikų darželis, mokykla, draugai, žiniasklaida. Visi šie svarbūs kiti kanalai formuoja mūsų visuomenėje priimtinų elgesio normų supratimą. Berniukai ir mergaitės auginami skirtingai beveik nuo pat gimimo. Svarbiausiais mergaitėms ugdomais gebėjimais laikomi maisto ruošimas, rūpinimasis savimi ir valymas (Turu-uuringute AS, 2016). Tačiau berniukams šios kompetencijos nėra laikomos svarbiomis. Vertingiausiais jų įgūdžiais laikomi mašinų ir technologijų valdymas, iniciatyvumas ir gebėjimas vairuoti (Turu-uuringute AS, 2016). Šios tendencijos atspindi visuomenėje vyraujančias stereotipines nuomones, ne tik kokios profesijos, bet ir vaidmenys namuose, tinka vyrams ir moterims. Vaikų darželis ir mokykla taip pat yra svarbios institucijos, kuriančios, atkuriančios ir galimai laužančios lyčių vaidmenis ir stereotipus. Tyrimai (Aavik ir Kajak, 2009) rodo, kad darželio aplinka ir praktika formuoja tradicinius šeimos ir profesinius vaidmenis. Tyrimo medžiagos analizė leidžia daryti tą pačią išvadą ir apie mokyklą (Mikk, 2002). Mokytojas gali padėti mokiniams atlikti užduotis, kad mokiniai kritiškai analizuotų vyraujančius vyrų ir moterų vaidmenis ir suteiktų reikšmę savo skirtingiems vaidmenims. Lyčių vaidmenų šeimoje temos nagrinėjimo pamokose pavydžiai SOCIALINIAI MOKSLIAI, ŽMOGAUS STUDIJOS A) Analizės ir interpretacijos užduotis 1) Atlikite savo šeimos, draugų ir mokytojų mini apklausą (klausimynas, trumpi interviu). Kokius įgūdžius jie laiko itin svarbiais moterims ir vyrams / mergaitėms ir berniukams? 2) Rezultatus pristatykite klasėje. B) Darbas grupėje lyčių vaidmenų šeimoje tema 1) Susiskirstykite į grupes. 2) Grupėje aptarkite, kas daro įtaką lyčių vaidmenims šeimoje (pvz., įstatymai, žiniasklaida, požiūriai). 4) Pagrįskite savo nuomonę. 5) Mokytojas veda diskusiją klasėje. (UŽSIENIO) KALBOS A) Dialogas su partneriu lyčių vaidmenų šeimoje tema 1) Susiskirstykite į grupes. 2) Paruoškite dialogą lyčių vaidmenų šeimoje tema. 3) Naujus žodžius užsirašykite į žodynėlį. 4) Dialogo pristatymas ir diskusija klasėje

15 B) Plakatas tema Mano mamos ir tėčio diena 1) Sukurkite plakatą tema Mano mamos ir tėčio diena. Ruošdami plakatą, atsakykite į šiuos klausimus: Kokius kasdienius darbus atlieka tavo tėtis ir mama, kurie darbai tenka vaikams, įskaitant brolius ir seseris? Kas šeimoje turi daugiau įsipareigojimų? Kas turi daugiau laisvo laiko? Kokius sprendimus priima mama / tėtis arba, ar visi sprendimai yra priimami kartu? Kokie jūsų mamos ir tėčio pomėgiai? Įtraukite aspektus, kurie jūsų manymų yra tinkami! 2) Plakatą kurkite naudodami Padlet ( platformą. 3) Pristatykite plakatą klasėje. 4) Diskusija klasėje. ISTORIJA: Interviu apie lyčių vaidmenis praeityje ir dabar 1) Interviu su tėvais arba seneliais apie lyčių vaidmenis praeityje ir dabar. 2) Sudarykite interviu klausimyną. 3) Paimkite interviu (padarykite įrašą telefonu arba užsirašykite atsakymus). 4) Sukurkite skaidres, kuriose atspindimi pagrindiniai interviu rezultatai. 5) Pristatykite rezultatus klasėje. 6) Diskusija klasėje. PAVYZDINĖ UŽDUOTIS PAGAL TV SERIALĄ KODĖL GI NE?! 6 SERIJA, ALTERNATYVI PABAIGA MAISTAS IR STEREOTIPAI Situacija: dialogas tarp mokyklos psichologo ir Tarnin klasės mokytojo. Užduotis mokiniams (darbas grupėje ir straipsnio rašymas): 1) Peržiūrėkite 6 serijos alternatyvią pabaigą Maistas ir stereotipai, atkreipkite dėmesį į visas nuomones, kurios jums atrodo stereotipinės. 2) Grupėse: palyginkite savo pastabas. Kokius stereotipus galite rasti vaizdo įraše? Raskite argumentų, kodėl šios stereotipinės nuomonės yra žalingos. 3) Parašykite savo nuomonę pasirinkimo tema mokyklos laikraščiui, tinklaraščiui, klasės Facebook grupei (pvz., Stereotipai aplink mus, Kaip sulaužyti stereotipus? ). 6 TEMA. DRABUŽIAI, MADA IR STEREOTIPAI Ar visos mergaitės atrodo gerai su rožiniais drabužiais ir nori žaisti su lėlėmis; ar visi berniukai dėvi mėlynus drabužius ir domisi automobiliais? Vaikų socializacija, susijusi su skirtingomis socialiai priimtinomis normomis berniukams ir mergaitėms, tarp kurių yra ir tinkami drabužiai, žaislai, interesai bei elgesys, prasideda labai ankstyvame amžiuje. Be to, mada visada atspindi visuomenėje vyraujančius standartus. Mados ir stereotipų tema pamokose SOCIALINIAI MOKSLAI, ŽMOGAUS STUDIJOS A) Debatai mokyklinių uniformų ir lyčių stereotipų tema 1) Burtų keliu klasė padalinama į tris grupes (dvi grupės dalyvauja debatuose, viena grupė auditorija). Vienas iš mokinių atlieka debatų vedėjo vaidmenį, suteikdamas žodį abiems grupėms ir auditorijai. 2) 1 grupė gina poziciją, kad mokyklinės uniformos padeda sulaužyti su mada susijusius stereotipus ir nelygybę; 2 grupė gina poziciją mokyklinės uniformos nepadeda sulaužyti su mada susijusių stereotipų ir nelygybės bei nėra svarbios. 3) Pasiruošimas: abi grupės ieško ir surenka argumentus, reikalingus apginti poziciją. 4) Baigus pasirengimą, grupės dalyvauja debatuose, vadovaujant debatų vedėjui. Auditorija nusprendžia, kurios pusės argumentai buvo labiau įtikinantys. B) Žiniasklaidos analizė 1) 1) Pristatykite straipsnį Ar mergaitėms turėtų būti leista mokykloje dėvėti kelnes? ( revisesociology.com/2017/11/19/schoolgirls-uniform/). 2) Porose atsakykite į šiuos klausimus: Kokius argumentus straipsnyje iškėlė skirtingos pusės? Kurie argumentai jums atrodo įtikinantys, o kurie ne? Kodėl? Kokiais įstatymais remiantis galima išspręsti šią problemą ir koks, jūsų nuomone, būtų teisingas sprendimas? Pagrįskite savo nuomonę. 3) Mokytojo vedama diskusija klasėje. (UŽSIENIO) KALBOS A) Trumpo vaizdo įrašo kūrimas (darbas grupėje) drabužių, mados ir lyčių stereotipų tema 1) Grupėje sukurkite trumpą vaizdo įrašą (iki 5 minučių) drabužių, mados ir lyčių stereotipų tema. 2) Galite laisvai pasirinkti temos vaizdavimo perspektyvą, šie laikai ar istoriniai, susitelkiant į konkrečią amžiaus grupę (pvz., vaikai). 3) Pristatydami įvairius drabužius, naudokite žodyną praplečiančius žodžius. 4) Klasėje kartu peržiūrėkite vaizdo įrašą. 5) Visa klasė užsirašo ir peržiūri naujus žodžius žodyne

16 B) Vertimo užduotis 1) Internete raskite straipsnį savo pasirinkta užsienio kalba mados ir stereotipų tema. Rekomenduojame pasirinkti straipsnį Gender stereotypes in children s clothing ( 2) Išverskite straipsnį (arba jo dalį). 3) Naujus žodžius įrašykite į žodynėlį. 4) Klasėje: mokytojas veda diskusiją vaikų ir (arba) jaunimo mados ir stereotipų tema. MUZIKA IR DAILĖ A) Moterų drabužiai meno istorijoje 1) Išanalizuokite meno kūriniuose vaizduojamus drabužius. 2) Pasirinkite laikotarpį ir knygose arba internete suraskite to laikotarpio meno kūrinių. 3) Išanalizuokite to laikotarpio moterų drabužius: Į ką galėtumėte atkreipti dėmesį drabužiuose? Ar drabužiai atspindi vyrų ir moterų vaidmenis tuometėje visuomenėje? 4) Klasėje: peržiūrėkite vaizdus ir diskutuokite grupėse. SANTRAUKA Šios gairės parengtos, siekiant padėti mokytojams atkreipti dėmesį į lyčių stereotipų ir lygybės klausimus pamokose, naudojant įvairius mokymo metodus. Todėl daug dėmesio skiriama galimybėms, kaip išnaudoti įvairias technologijų galimybes ir žiniasklaidos priemones. Mokyklos aplinkos, mokytojų ir studentų tarpusavio sąveikos vaidmuo yra ypatingai svarbus, formuojant jaunų žmonių nuostatas, supratimą, vertybes ir praktiką, kuri vėliau turės įtakos būsimiems jų karjeros pasirinkimams. Lyčių stereotipai yra susiję su daugybe mitų, todėl labai svarbu aptarti šias temas su mokiniais ir paskatinti juos kritiškai įvertinti nusistovėjusias normas. Šiose gairėse pristatytos užduotys yra pavyzdinės. Jas mokytojai gali pritaikyti pagal savo dėstomą dalyką, mokinių interesus ir lygį (pagrindinės mokyklos trečiojo lygmens mokiniams ir vidurinės mokyklos mokiniams). Mokiniai taip pat gali naudoti TV serialą Kodėl gi ne?! ir pavyzdines užduotis pagal alternatyvias TV serialo serijų pabaigas, kuris yra parengtas kaip projekto BREAK! dalis. ISTORIJA A) Nuotraukos pristatymas 1) Pasirinkite keletą šeimos nuotraukų, atspindinčių skirtingus laikotarpius. 2) Išanalizuokite nuotraukose matomų žmonių drabužius. 3) Diskusija klasėje: kaip drabužiai yra susiję su tuometiniais vaidmenimis visuomenėje ir lyčių vaidmenimis? B) Interviu 1) Interviu su savo tėvais arba seneliais apie drabužius ir lyčių vaidmenis. 2) Sudarykite interviu klausimyną. 3) Paimkite interviu (įrašykite naudodami telefoną arba užsirašykite atsakymus). 4) Sukurkite skaidres, kuriose atspindimi pagrindiniai interviu rezultatai. 5) Pristatykite rezultatus klasėje. 6) Diskusija klasėje. PAVYZDINĖ UŽDUOTIS PAGAL TV SERIALĄ KODĖL GI NE?! 2 SERIJA, PIRMA ALTERNATYVI PABAIGA Situacija: mokyklinės uniformos kaip barjeras stereotipams, dialogas tarp Anos ir jos tėvo, kuriame Ana pateisina poreikį sukurti mokyklinę uniformą. 1) Peržiūrėkite serialo Kodėl gi ne?! 2 seriją ir antrą alternatyvią pabaigą. 2) Debatai tema Už arba prieš mokyklinę uniformą. 3) Klasė padalinama į 3 grupes. Pirmą grupė palaiko Anos požiūrį, antra grupė nesutinka su Anos požiūriu, trečia grupė yra auditorija ir nusprendžia, kurios grupės argumentai yra labiau įtikinantys

17 32 33

18 LITERATŪRA Aavik, K., & Kajak, K. (2009). Soo sotsiaalne konstrueerimine Eesti lasteaedades 7 Tallinna lasteaia vaatlusandmete põhjal: empiiriline uurimus, Talinas. Akkermans. J. (2013). Well Begun is Half Done: Investigating the Work and Career of the Young Workforce Enschede : Ipskamp Drukkers. Arthur, M. B., & Rosseau, D. M. (1996). Boundaryless careers: a new employment principle for the new organizational era. Niujorkas: Oxford, University Press. Benko, C., & Weisberg, A. (2007). Mass career customization. Bostonas, MA: Harvard Business School Press. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (2012). EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:12012P/TXT&from=EN Europos Taryba (2018). Europos Tarybos lyčių lygybės strategija strategy-en /16807b58eb Europos Taryba (2014). Europos Tarybos lyčių lygybės strategija int/ Moterų asociacijų apskritojo stalo fondas. (2013). Soolise võrdõiguslikkuse teemade käsitlemine põhikooli ja gümnaasiumi ühiskonnaõpetuses. Käsiraamat õpetajatele. Talinas. Moterų asociacijų apskritojo stalo fondas (2012). Soostereotüübid varjavad individuaalsuse ja piiravad valikuvõimalusi. Talinas. enu.ee/lisa/513_soostereotyybid.pdf Europos Komisija (2017). Lyčių lygybės įstatymas Europoje. Kaip ES taisyklės perkeliamos į nacionalinę teisę? Tyrimas. Europos Komisija: Briuselis. publications.europa.eu/en/publication- detail/-/publication/7b50bf08-dc81-11e6-ad7c- 01aa75ed71a1/language-en Europos lyčių lygybės institutas (2017). Lyties segregacija švietimo, mokymo ir darbo rinkos srityse. Briuselis: Europos Sąjungos Taryba. ST ADD-2/en/pdf Europos lyčių lygybės institutas (2016). Lytis švietimo ir mokslo srityje. Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras. Europos visą gyvenimą trunkančio konsultavimo politikos tinklas (ELGPN; 2012). Visą gyvenimą trunkančio konsultavimo politikos plėtra: Europos išteklių rinkinys, Jyväskylä. Eurostat. (2018). Eurostat naujienų pranešimas. documents/ / / bp-en. pdf/fb e7fd-42b8-a7cc-4e33587d79aa Fleisher, C., Khapova, S. N., Jansen, P. G. W. (2014). Effects of employees career competencies development on their organizations: Does satisfaction matter? The Career Development International, 19 (6), Fugate, M., Kinicki, A. J., & Ashforth, B. E. (2004). Employability: A psycho-social construct, its dimensions, and applications. Journal of Vocational Behavior, 65, Fuller, A., Beck, V., Unwin, L. (2005). The gendered nature of apprenticeship: Employers and young people s perspectives, Education + Training, Vol. 47, 4/5, Hall, D. T. (1996). Proetean careers of the 21st century. Academy of Management Executive, 10, Handy, C. (1998). The age of unreason. Kembridžas, MA: Harvard Business School Press. Hillmert, S. (2015). Gender Segregation in Occupational Expectations and in the Labour Market: International Variation and the Role of Education and Training Systems. Gender Segregation in Vocational Education, Kerckhoff, A. C. (1995). Institutional arrangements and stratification processes in industrial societies. Annual Review of Sociology, 21, Kuurme, T., Kasemaa, G., Roots, E.-M. (2012). Eesti haridustegelaste soodiskursus. Leidinyje: Papp, Ü-M. (Ed.-s.) Kas õpilased või poisid ja tüdrukud? Uurimus Eesti õpetajate ja haridustöötajate valmisolekust sootundlikuks õpetamiseks ja kasvatamiseks , Moterų asociacijų apskritojo stalo fondas. Mikk, J. (2002). Soorollid õppekirjanduses. Tartu Universitetas, Pedagogikos fakultetas, Leidinio nr. 12, Tartu. Meijers, F., Kuijpers, M., & Gundy, C. (2013). The relationship between career competencies, career identity, motivation and quality of choice. International Journal for Educational and Vocational Guidance, 13, 1, Neudorf, E., Õun, T., Tuul, M., Elissaar, E. (2016). Lasteaiaõpetajate arusaamad tüdrukutele ja poistele võrdsete võimaluste tagamisest. Leidinyje: Kuurme, T., Papp, Ü-M. Sugu ja haridus keeles ja meeles Talinas: Moterų asociacijų apskritojo stalo fondas. Papp, Ü-M. (2012). Ärka, märka, tegutse. Käsiraamat soolise võrdõiguslikkuse seaduse normide täitmiseks ja sugupoolte aspekti arvestamiseks üldhariduskoolide õppe- ja kasvatustöös. Talinas: Moterų asociacijų apskritasis stalas. Papp, Ü-M. (2000). Riiklikust võrdõiguslikkuspoliitikast Teel tasakaalustatud ühiskonda. Naised ja mehed Eestis. Talinas. Poehnell, P., & Amundson, N. (2002). Career craft: Engaging with, energizing, and empowering creativity. Oksfordas, JK: Oxford University Press. Põld, M. (2017). Eesti noore karjäärijuhtimise pädevuste mudel. Magistro darbas. lib.ttu.ee/i/file.php?dlid=8827&t=1 Reisel, L.; Hegna, K., & Imdorf, K. (2015). Gender Segregation in Vocational Education: Introduction. Segregation in Vocational Education, Renold, E (2006). Gendered Classroom Experiences. Leidinyje: Skelton, Ch., Francis, B., Smulyan, L. (eds.). The SAGE Handbook of Gender and Education. Londonas: SAGE Publications. Innove fondas, (2016). Karjääri kujundamise pädevuste mudel ee/wp-content/uploads/2017/11/kom_ kirjeldus_29_12_ pdf Savickas, M. L. (2012). Life Design: A paradigm for career intervention in the 21st Century. Journal of Counseling and Development, 90, Savickas, M. L. (2005). The theory and practice of career construction. Career development and counseling: Putting theory and research to work. Hoboken, NJ: Wiley. Smyth, E. & Steinmetz, S. (2015). Vocational Training and Gender Segregation Across Europe. Gender Segregation in Vocational Education, Sugu ja soolisus haridusvaldkonnas I. Teemaleht. Üldharidus. wp-content/uploads/2014/09/teemaleht- YldHaridus-I-pdf.pdf Turu-uuringute AS (2016). Gender Equality Monitoring. Population survey report

19 36

PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš

PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo 2017-12-05 įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Viešosios įstaigos Klaipėdos sveikatos priežiūros centro

Detaliau

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS I SKYRIUS

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Nr. VP1.-1.3-SADM-01-K-02-008 Įvadinio modulio tematikos trumpa apžvalga Bendrieji diskriminacijos pagrindai ir jų apraiškos Lyčių lygybės samprata, stereotipai Žiniasklaidos įtaka stereotipų formavimuisi

Detaliau

PATVIRTINTA VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-88 VŠĮ ALYTAUS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ

PATVIRTINTA VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-88 VŠĮ ALYTAUS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PATVIRTINTA VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-88 VŠĮ ALYTAUS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ CENTRO LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO

Detaliau

Microsoft Word - Lygiu galimybiu politika.docx

Microsoft Word - Lygiu galimybiu politika.docx PATVIRTINTA Alytaus lopšelio-darželio Girinukas direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu V-29 ALYTAUS LOPŠELIO-DARŽELIO GIRINUKAS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS APRAŠAS

Detaliau

ŠIRVINTŲ R

ŠIRVINTŲ R PATVIRTINTA Širvintų r. Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus 2017 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 61-PC ŠIRVINTŲ R. BARTKUŠKIO MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius 2012 M. VEIKLOS ATASKAITA Viešoji įstaiga Ateities visuomenės institutas Buveinės adresas A.Vienuolio g. 8-409, Vilnius Įstaigos kodas 302807593 1 Turinys I. Veiklos tikslai, pobūdis ir veiklos rezultatai

Detaliau

Dalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu

Dalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu Dalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu, eksperimentavimu ir kūryba, teise klysti, rasti savo

Detaliau

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO SKELBIME 2016-09-21 Nr. (16)SN-137)SP-105 Vilnius Lygių

Detaliau

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Institucijos pavadinimas Kretingos rajono pedagogų švietimo

Detaliau

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P 2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012 Lyderystė vardan mokymosi Eglė Pranckūnienė Mokyklų tobulinimo centras 2012 02 29 Įsivertinimas Ką aš labiausiai vertinu savo darbe? Kokios profesinės karjeros aš siekiu? Kaip man to pasiekti? Kokios galėčiau

Detaliau

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB NATŪRALIOS IDĖJOS DARBO SKELBIME TYRIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB NATŪRALIOS IDĖJOS DARBO SKELBIME TYRIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB NATŪRALIOS IDĖJOS DARBO SKELBIME TYRIMO 2018 m. gruodžio 11 d. Nr. (18)SN-215)SP-123 Vilnius

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB SAUKRISTA DARBO SKELBIME TYRIMO 2019 m.

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB SAUKRISTA DARBO SKELBIME TYRIMO 2019 m. LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB SAUKRISTA DARBO SKELBIME TYRIMO 2019 m. sausio 11 d. Nr. (18)SN-231)SP-5 Vilnius Lygių galimybių

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO TYRIMAI REIKALAUJANT PATEIKTI INFORMACIJĄ APIE AMŽIŲ

Detaliau

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką

Detaliau

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis  _suredaguotas_ P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,

Detaliau

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas PATVIRTINTA Mažeikių r. Tirkšlių darželio Giliukas: Direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V1-8 METINIO VEIKLOS VERTINIMO POKALBIO SU DARBUOTOJU TVARKOS APRAŠAS I. SKYRIUS ĮVADINĖ DALIS 1. Metinio

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

Projektas

Projektas BALTOSIOS VOKĖS ŠILO GIMNAZIJA VEIKLOS PROGRAMA 2015 2016 m. m. SITUACIJOS ANALIZĖ 2014-2015 m.m. tikslai: 1. Aktualizuoti ugdymo(si) turinį bei formas atsižvelgiant į visuomenės kaitą, vietos bendruomenės

Detaliau

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m.

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA 2017 2018 M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas 190138895 Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. 1. Už kurį laikotarpį pateikiate ataskaitą? (pasirinkite)

Detaliau

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Tarybos 2016 sausio 14 d. protokoliniu nutarimu (protokolas

Detaliau

Europos lyčių lygybės institutas Europos lyčių lygybės institutas Trumpai apie instituto veiklą 2017 m.

Europos lyčių lygybės institutas Europos lyčių lygybės institutas Trumpai apie instituto veiklą 2017 m. Europos lyčių lygybės institutas Europos lyčių lygybės institutas Trumpai apie instituto veiklą 2017 m. Europe Direct tai paslauga, padėsianti Jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą. Informacija

Detaliau

Terminai

Terminai SVEIKI ATVYKĘ!!! 2014-02-04 susitikimo programa 14.00 14.05 Susitikimo tikslai 14.05 14.20 PUP rengiamos temos išbandymo su vaikais rezultatai. Darbas temos rengimo grupėse 14.20 14.40 Išvadų pristatymas

Detaliau

NLF

NLF Mažiau galimybių turinčių asmenų socialinė įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės, nediskriminavimas ~ 2017 11 29 Kas mes esame? Didžiausia skėtinė negalios organizacijas vienijanti asociacija

Detaliau

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas tolerancij mas draugiškumas

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation KAIP FORMUOJAMASIS VERTINIMAS PADEDA SIEKTI INDIVIDUALIOS PAŽANGOS: REFLEKSIJA KOKYBĖS SIEKIANČIŲ MOKYKLŲ KLUBO KONFERENCIJA MOKINIŲ UGDYMO(SI) PASIEKIMAI. SAMPRATA IR SKATINIMO GALIMYBĖS Doc. dr. Viktorija

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI Liudmila Lobanova VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Inga Veževičienė VGTU Integracijos ir karjeros direkcija Vilnius 2005.02.25

Detaliau

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2016 M. VASARIO 2 D. SPRENDIMU NR. T-20 PATVIRTINTŲ PANEMUNĖS PAPLŪDIMIO PA

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2016 M. VASARIO 2 D. SPRENDIMU NR. T-20 PATVIRTINTŲ PANEMUNĖS PAPLŪDIMIO PA LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2016 M. VASARIO 2 D. SPRENDIMU NR. T-20 PATVIRTINTŲ PANEMUNĖS PAPLŪDIMIO PASTATO PREKYBOS PAVILJONO A.SMETONOS AL. 4, KAUNE, NUOMOS

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Naujosios (Z) kartos vaikai Sociologija. Kartų teorijos 1955-1965 1966-1976 1977-1994 1995-2012 Kūdikių bumo II karta X karta Y karta Z karta Šiuo metu mūsų visuomenėje susiformavę gyvena 4 kartos. Kiekviena

Detaliau

Microsoft Word - B AM MSWORD

Microsoft Word - B AM MSWORD 25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti

Detaliau

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra

Detaliau

Moterų ir VYRŲ PADĖTIES SKIRTUMAI LIETUVOJE

Moterų ir VYRŲ PADĖTIES SKIRTUMAI LIETUVOJE Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija Factus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija MOTERŲ IR VYRŲ PADĖTIES SKIRTUMAI LIETUVOJE Tyrimo ataskaita 2017 Šioje ataskaitoje pateikiami

Detaliau

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS 2017-2018 MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Rudnosiukas ikimokyklinės grupės ugdymo planas reglamentuoja

Detaliau

Microsoft Word - Direktores metu veiklos ataskaita uz 2018 metus.docx

Microsoft Word - Direktores metu veiklos ataskaita uz 2018 metus.docx Reikalavimų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veiklos ataskaitai priedas IGNALINOS ČESLOVO KUDABOS PROGIMNAZIJA DANUTĖS JATULĖS METŲ VEIKLOS ATASKAITA Nr. (data) Ignalina I SKYRIUS

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti

Detaliau

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokytojų kūrybiškumas ir lyderystės gebėjimai sudaro sąlygas

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. A1-476,,DĖL DARBO RINKOS PASLAUGŲ

Detaliau

ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO BIUDŽETINIŲ IR VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ DALYVAVIMAS PROJEKTINĖJE VEIKLOJE M. M. / M. M. Mokyklos pavad

ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO BIUDŽETINIŲ IR VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ DALYVAVIMAS PROJEKTINĖJE VEIKLOJE M. M. / M. M. Mokyklos pavad ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO BIUDŽETINIŲ IR VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ DALYVAVIMAS PROJEKTINĖJE VEIKLOJE M. M. / 2017 2018 M. M. Mokyklos pavadinimas: Alytaus Volungės pagrindinė mokykla pavadinimas, logotipas

Detaliau

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl edupro.lt Ežero g. 8-1 77141 Šiauliai Tel./faksas: (8 41) 552 469 Mob. 8 647 43544 VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, plėtoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą programos

Detaliau

European Commission

European Commission EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Kauno miesto savivaldybės kontrolieriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. V-20 KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBOS ETIKOS KODEKSAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno miesto

Detaliau

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m.

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai 2014-2015 m. m. Pasirinkti šie veiklos rodikliai Atsakingi KVA

Detaliau

Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr.

Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr. Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr. Paauglystė svarbus gyvenimo laikotarpis, kuris tęsiasi nuo fizinio lytinio brendimo

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2015 m. sausio 29 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr redakcij

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2015 m. sausio 29 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr redakcij PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2015 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 03-10 (Lietuvos banko valdybos 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 03-202 redakcija) PRIĖMIMO Į TARNYBĄ LIETUVOS BANKE TVARKOS APRAŠAS

Detaliau

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO

Detaliau

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo

Detaliau

PR_INI

PR_INI EUROPOS PARLAMENTAS 2009 2014 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas 21.12.2011 2011/2155(INI) PRANEŠIMO PROJEKTAS dėl Vidaus rinkos rezultatų suvestinės (2011/2155(INI)) Vidaus rinkos ir vartotojų

Detaliau

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. Įsakymu Nr. ISAK 970 BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO FORMAVIMO, VERTINIMO, ATNAUJINIMO IR DIEGIMO STRATEGIJA I. BENDROSIOS

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Tarptautinės studijos iššūkis visai akademinei bendruomenei Dr. Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva, LSMU, TRSC, Užsieniečių studijų skyriaus vedėja 25 metų patirtis 682 studentai Tarptautinės studijos LSMU

Detaliau

VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga

VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga atitinka pagrindines demokratijos vertybes ir principus (asmens ir tautos

Detaliau

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis ( VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (toliau Organizacija) parengė 2019 m. Visuomenės švietimo

Detaliau

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra Europos socialinio fondo agentūros 2019 2021 m. strateginis veiklos planas 1 2 Turinys Europos socialinio fondo agentūra. Misija, vizija, vertybės _ 3 Esamos situacijos įvertinimas: jėgų lauko analizė

Detaliau

Microsoft PowerPoint - 2.pptx

Microsoft PowerPoint - 2.pptx KAS LEMIA MOKINIŲ PASIEKIMUS? KAUNO MIESTO BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ IŠORINIO VERTINIMO REZULTATAI monika.bilotiene@nmva.smm.lt KAUNO M. VADOVŲ KONFERENCIJA 2016 08 29 Valstybinė švietimo 2013 2022 metų

Detaliau

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf 2 p. 3 p. 4 p. Šiame straipsnyje pristatoma profsąjungų svarba ir galimos jų veiklos kryptys, kovojant su diskriminacija darbo rinkoje. Ši profesinių sąjungų veiklos sritis reikšminga ne tik socialiai

Detaliau

PATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI

PATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI PATVIRTINTA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. (toliau mokyklos) mokinių pažangos

Detaliau

Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS ATITIKTIES REIKALAVIMAMS PARAIŠ

Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS ATITIKTIES REIKALAVIMAMS PARAIŠ Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS ATITIKTIES REIKALAVIMAMS PARAIŠKOS FORMA INFORMACIJA APIE NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO

Detaliau

VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal

VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal individualius ugdymosi planus. (Pagal vidurinio ugdymo

Detaliau

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos

Detaliau

Naujasis Darbo kodeksas Lietuvoje

Naujasis Darbo kodeksas Lietuvoje Naujasis Darbo kodeksas Lietuvoje Informacinis pranešimas Naujasis Darbo kodeksas Lietuvoje Kokie pokyčiai laukia? 2017 m. birželio 6 d. Lietuvos parlamentas priėmė naujojo Darbo kodekso pakeitimus, taip

Detaliau

Socialiniai tinklai ir bendrinimas Dalyviai turės progą pagalvoti apie privatumą, kai internete bendrina informaciją ir bendrauja su kitais, o ypač, k

Socialiniai tinklai ir bendrinimas Dalyviai turės progą pagalvoti apie privatumą, kai internete bendrina informaciją ir bendrauja su kitais, o ypač, k Socialiniai tinklai ir bendrinimas Dalyviai turės progą pagalvoti apie privatumą, kai internete bendrina informaciją ir bendrauja su kitais, o ypač, kai naudojasi socialiniais tinklais. Dalyviai gebės

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation #HRSavaitėLietuva VDI IR DARBDAVIŲ TEISĖS BEI PAREIGOS NAUJAJAME DARBO KODEKSE 2017 Kas atsitiko: 1. Naujas teisinis reiškinys, iš esmės keičiantis darbo teisinių santykių reguliavimą. 2. Dialogo arba

Detaliau

Valstybės kontrolės rašto Nr. S-(10-1.8)-233 priedas Aukščiausioji audito institucija, jau daug metų skirdama ypatingą dėmesį vaiko teisių

Valstybės kontrolės rašto Nr. S-(10-1.8)-233 priedas Aukščiausioji audito institucija, jau daug metų skirdama ypatingą dėmesį vaiko teisių Valstybės kontrolės 2017-02-21 rašto Nr. S-(10-1.8)-233 priedas Aukščiausioji audito institucija, jau daug metų skirdama ypatingą dėmesį vaiko teisių apsaugai, yra atlikusi ne vieną auditą ir teikusi rekomendacijas

Detaliau

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra Nr. 10 2014 gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra draudimas diskriminuoti dėl negalios. Apžvelgsime

Detaliau

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkričio d. FORMAI PRITARTA 2014-2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikat

ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikat ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedra Mokslinė-praktinė konferencija

Detaliau

MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamen

MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamen 1 2018-2019 MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamentuoja pradinio ir pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą

Detaliau

9bfe3ab5-5c62-4c35-b951-ec1b281bbc9d

9bfe3ab5-5c62-4c35-b951-ec1b281bbc9d Projektas PATVIRTINTA Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. d. įsakymu Nr. ŠVIETIMO SEKTORIAUS PROFESINIS STANDARTAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Švietimo sektoriaus

Detaliau

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIAUS 2016 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO NR. VK-24 DĖL BENDROJO UGDYMO DALYKŲ

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIAUS 2016 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO NR. VK-24 DĖL BENDROJO UGDYMO DALYKŲ UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIAUS 2016 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO NR. VK-24 DĖL BENDROJO UGDYMO DALYKŲ VADOVĖLIŲ TURINIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

Detaliau

Projektą vykdančiojo personalo darbo užmokesčio ir savanoriško darbo įnašo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaita 2016 m. birželio 8 d. redakci

Projektą vykdančiojo personalo darbo užmokesčio ir savanoriško darbo įnašo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaita 2016 m. birželio 8 d. redakci Projektą vykdančiojo personalo darbo užmokesčio ir savanoriško darbo įnašo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaita 2016 m. birželio 8 d. redakcija Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Neformalusis vaikų švietimas ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas: kas, kaip, kodėl? Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2019-04-30 Vilnius Pranešime vartojami trumpiniai NVŠ neformalusis vaikų

Detaliau

A. Merkys ASOCIACIJA LANGAS Į ATEITĮ, 2015 m. Elektroninis mokymasis Tikriausiai šiais laikais daugelis esate girdėję apie elektroninį bei nuotolinį m

A. Merkys ASOCIACIJA LANGAS Į ATEITĮ, 2015 m. Elektroninis mokymasis Tikriausiai šiais laikais daugelis esate girdėję apie elektroninį bei nuotolinį m A. Merkys ASOCIACIJA LANGAS Į ATEITĮ, 2015 m. Elektroninis mokymasis Tikriausiai šiais laikais daugelis esate girdėję apie elektroninį bei nuotolinį mokymą(si) ar net jį išbandę. Jis taikomas ne tik išsivysčiusiose

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt MOKYMO PROGRAMA DARBO IR ŠEIMOS SUDERINAMUMAS: MOKYMAI VISAI ŠEIMAI Ši mokymo programa parengta pagal EK Mokymosi visą gyvenimą programos Grundtvig projektą Darbo ir šeimos suderinamumas: mokymai visai

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

Microsoft Word - Plan metod. ob doc

Microsoft Word - Plan metod. ob doc Vilniaus darželis mokykla Svaja 2016 2017 m.m. priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo metodinės grupės metinė veiklos programa 1 1.Tikslas: didinti mokymosi efektyvumą, užtikrinant įvairių gabumų ugdytinių

Detaliau

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaip

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaip PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro tarybos

Detaliau

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 PRIORITETINĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS KRYPTYS 1) Plėsti socialines paslaugas šeimoms ir jose augantiems vaikams. 2) Gerinti

Detaliau

UKĮ „Ottensten-Lietuva“

UKĮ „Ottensten-Lietuva“ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU AB PREMIA KPC DARBO SKELBIME TYRIMO 2016-07-29 Nr. (16)SI-35)SP-80 Vilnius Agneta Lobačevskytė 2016 m. gegužės 24 d. gavo

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO PATVIRTINTA Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Tarybos 2019 m. vasario 19 d. Nutarimu Nr. (1.1) 150000-TP-3-3 STOJANČIŲJŲ Į VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS KRYPTIES REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMAS

Detaliau

VAIKŲ DIENOS CENTRŲ VAIDMUO SOCIALIZACIJOS PROCESE: PAGALBOS GALIMYBĖS LIETUVOS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS Nesenai lankiausi viename vaikų dienos centre. R

VAIKŲ DIENOS CENTRŲ VAIDMUO SOCIALIZACIJOS PROCESE: PAGALBOS GALIMYBĖS LIETUVOS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS Nesenai lankiausi viename vaikų dienos centre. R VAIKŲ DIENOS CENTRŲ VAIDMUO SOCIALIZACIJOS PROCESE: PAGALBOS GALIMYBĖS LIETUVOS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS Nesenai lankiausi viename vaikų dienos centre. Radau vaikus sėdinčius prie bendro stalo ir valgančius

Detaliau

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA PASVALIO R. PUMPĖNŲ GIMNAZIJOS IŠORINIO VERTINIMO TRUMPOJI ATASKAITA ĮŽANGA Vizito laikas 2018 m. vasario 26 kovo 1 d. Vizito tikslas mokyklų veiklos kokybės išorinis

Detaliau

Briefvorlage

Briefvorlage Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos kokybę Bendra ataskaita Bendra informacija apie šią apklausą Apklausos pabaigos data: 2013-10-13 Naudotas klausimynas: Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos kokybę El.

Detaliau

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ, KURIAS ĮGYVENDINA ŠIAULIŲ MIESTO NEVALSTYBINĖS ŠVIETIMO ĮSTAIGOS IR LAISVIEJI

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ, KURIAS ĮGYVENDINA ŠIAULIŲ MIESTO NEVALSTYBINĖS ŠVIETIMO ĮSTAIGOS IR LAISVIEJI LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ, KURIAS ĮGYVENDINA ŠIAULIŲ MIESTO NEVALSTYBINĖS ŠVIETIMO ĮSTAIGOS IR LAISVIEJI MOKYTOJAI, FINANSAVIMO TVARKOS GALIMO PRIEŠTARAVIMO

Detaliau

Modulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond

Modulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond Modulio Mokymosi, asmenybės pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respondente, Kviečiame Jus dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos

Detaliau

Microsoft Word - Dokumentas1

Microsoft Word - Dokumentas1 2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr. 03.3.1-LVPA-K-803 Regio Invest LT+ projektų finansavimo

Detaliau

VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTI

VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTI VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTIZUOTUS VERTINIMO ĮRANKIUS ATASKAITOS PRIEDAS MOKYKLOMS,

Detaliau

BZN Start straipsnis

BZN Start straipsnis Lilija Šmeliova ir Roma Žilionytė. Asmeninio albumo nuotr. Ilgalaikio makiažo meistrės Lilija Šmeliova (44) ir Roma Žilionytė (39) prieš kelerius metus nusprendė, kad jau pats metas dalytis savo patirtimi.

Detaliau

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450)

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) 54275 El.p.rastine@vabalninko.birzai.lm.lt. GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO

Detaliau

PATVIRTINTA Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr PRIE

PATVIRTINTA Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr PRIE PATVIRTINTA Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-209 PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE

Detaliau