Audrius Bertašius VIRTUALUS DARBALAUKIS KAIP DEBESŲ KOMPIUTERIJOS TECHNOLOGIJA IR JO TAIKYMŲ ANALIZĖ. Magistro darbas

Transkriptas

1 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS GAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS INFORMATIKOS KATEDRA Audrius Bertašius VIRTUALUS DARBALAUKIS KAIP DEBESŲ KOMPIUTERIJOS TECHNOLOGIJA IR JO TAIKYMŲ ANALIZĖ Magistro darbas Darbo vadovas - dr. Aleksandr Igumenov Vilnius, 2014

2 TURINYS Santrumpų ir terminų ţodynas... 4 SANTRAUKA... 5 SUMMARY... 6 ĮVADAS... 7 DARBO TIKSLAS, UŢDAVINIAI APŢVALGA Debesų kompiuterijos formos Infrastruktūra kaip paslauga Aplikacija kaip paslauga Platforma kaip paslauga Debesų kompiuterijos išdėstymo modeliai Dedikuotieji debesys Debesų kompiuterijos sujungimai Viešoji debesų kompiuterija Individualizuoti Exchange serverio sprendimai Debesų kompiuterijos nauda Verslui IT specialistams Galutiniams naudotojams Pirmosios virtualizavimo platformos Virtual Box GPL Virtual PC Microsoft VmWare Workstation ANALIZĖ SUSE Linux Enterprise Desktop 11 SP2 Xen Microsoft Hyper-V Windows Server 2008 R2, Remote Desktop Services Windows Server 2008 R2 pritaikymas Nuotolinės aplikacijos VMware Workstation vsphere PRAKTINIS DARBAS. VIRTUALAUS DARBALAUKIO REALIZAVIMAS VmWare Workstation vsphere Aparatinės įrangos specifikacija

3 3.3. VmWare komponentai TYRIMAS Reikalavimai programinei įrangai Naujų kompiuterių pirkimas mokyklos informatikos klasei Kainų palyginimas ĮMONIŲ SIŪLOMA NAUDA VIEŠAI SKELBIAMOS VIRTUALIZACIJOS GALIMYBĖS Terminalinė darbo vieta VMware virtuali darbo vieta VMWARE VCENTER CONVERTER Efektyvumas ir patikimumas IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS:

4 Santrumpų ir terminų ţodynas 1. IaaS (angl. Infrastructure as a Service) infrastruktūra kaip paslauga. 2. SaaS (angl. Software as a Service) aplikacija kaip paslauga. 3. PaaS (angl. Platform as a Service) platforma kaip paslauga. 4. VPN (angl. virtual private network) - virtualus privatus tinklas 5. API (angl. Application programming interface) aplikacijų programavimo sąsaja. 6. AWS (angl. Amazon Web Services) tai nutolę servisai, kurie kartu sudaro debesų kompiuterijos platformą. 7. NIST (angl. The National Institute of Standards and Technology) Nacionalinis standartų ir technologijų institutas. 8. CPU (angl. Central processing unit) centrinis procesorius. 9. IS informacinė sistema. 10. AK asmeninis kompiuteris. 11. IT informacinė sistema. 12. VM virtuali mašina. 13. VMM (angl. Virtual Machine Manager) Virtualios mašinos valdytojas. 14. VDI (angl. Virtual Desktop Infrastucture) Virtualaus darbalaukio infrastruktūra. 4

5 SANTRAUKA Pastaruoju metu debesų kompiuterija ir jos technologijos sparčiai populiarėja. Taigi, šiame magistro darbe buvo nuspręsta išanalizuoti virtualų darbalaukį kaip vieną iš debesų kompiuterijos aspektų. Darbo tikslas - išanalizuoti debesų kompiuterijos technologijas. Šiam tikslui pasiekti buvo išsikelti tokie uţdaviniai: (1) išnagrinėti debesų kompiuterijos formas; (2) išanalizuoti debesų kompiuterijos išdėstymo modelius; (3) išanalizuoti debesų kompiuterijos naudą; (4) išanalizuoti duomenų saugumą galutiniams vartotojams; (5) išanalizuoti virtualizacijos diegimo platformas; (6) palyginti virtualizacijos diegimo ir naujų kompiuterių pirkimo kaštus; (7) ištirti virtualizacijos platformas, kurias būtų galima pritaikyti seniems mokyklos klasės kompiuteriams, bei praktiškai realizuoti vieną iš jų. Darbe buvo išanalizuotos šios darbalaukio diegimo programinės įrangos: SUSE Linux Enterprise Desktop 11 SP2 Xen; Microsoft Hyper-V Windows Server 2008 R2, Windows Server 2012 R2; VmWare Workstation vsphere (praktiškai realizuota). Išanalizavus debesų kompiuterijos naudą pastebėta, kad virtualizuota aplinka turi daug technologinių privalumų ir verslui atneša didelį ekonominį pranašumą. Išnagrinėjus debesų kompiuterijos platformas paaiškėjo, kad virtualizacijos technologijos gali būti pritaikytos įmonėms pagal jų IT infrastruktūrą ir ateities poreikius. Virtualizavus IT infrastruktūrą reikia maţiau fizinės įrangos ir investicijų į ją. Taip pat techninei prieţiūrai reikia skirti maţiau laiko. Pasiekiamas didesnis patikimumas ir našumas. Resursai naudojami efektyviau, todėl elektros energijai reikia maţiau kaštų. Tačiau mokyklos klasei verčiau reikėtų rinktis naujų kompiuterių pirkimą, o virtualizacijos technologijas - nuolat augančioms įmonėms, kurių IT ūkis reikalauja vis daugiau resursų. Pastebėta, kad VMware vcenter vconverter turi pranašumą prieš kitas virtualizavimo platformas, tuo, kad šia programa galima realizuoti virtualizaciją virtualios sistemos viduje. Praktiškai realizavus virtualizavimo platformą VMware vsphere pastebėta, kad tai šiuolaikiškas, IT specialistui kaip vartotojui nesudėtingas įrankis virtualizacijai. 5

6 SUMMARY Virtual desktop as cloud computing technology and its analysis Master Thesis Audrius Bertašius Cloud computing and its technologies are very popular in these days. So it was decided to analyze virtual desktop as cloud computing technology in this Master Thesis. The goal of this Thesis was to investigate cloud computing theoretically and practically. To achieve this goal following tasks were performed: (1) forms of cloud computing analyzed; (2) analyzed the benefits of cloud computing; (3) analyzed data security for customers of cloud computing technology; (4) analyzed the applicability for education; (5) analyzed the installation and configuration of virtualization platforms; (6) compared the costs of virtualization versus new computers buying; (7) investigated virtualization platforms which could be used in the old school's computer classes and practically realized VmWare Workstation vsphere. There were analyzed the tools which can create the virtual desktops: SUSE Linux Enterprise Desktop 11 SP2 Xen; Microsoft Hyper-V Windows Server 2008 R2, Windows Server 2012 R2; VmWare Workstation vsphere (practically realized). The results of this research demonstrate that virtualized environment has many technological advantages and brings huge economic advantage to business. It requires less physical hardware, less investment, less time for technical maintenance and less cost of electricity for companies who have a big IT infrastructure. But it is better to buy new computers for schools because it is cheaper as well as for small companies. Practical realization of VmWare Workstation vsphere showed that it is a modern and quite a simple way of virtualization. 6

7 ĮVADAS Pradinės debesų kompiuterijos koncepcijos uţuomazgos prasidėjo apie 1950 metus, kai didelio masto universalieji kompiuteriai tapo prieinami akademinės bendruomenės ir korporacijos. Norėdami juos efektyviau išnaudoti, leido keliems vartotojams dalintis tiek fiziniu priėjimu prie kompiuterio, iš daugelio terminalų, tiek procesoriaus darbo laiku metais John McCarthy išreiškė nuomonę, kad skaičiavimai kada nors gali būti organizuojami, kaip komunalinės paslaugos. Daugelis korporacijų ir organizacijų galėtų pasinaudoti tais pačiais galingais kompiuteriais ir pasidalinti jų naudojimosi laiką metais terminas Debesis (angl. Cloud) pasiskolintas iš telefonijos telekomunikacijų bendrovės, kuri iki 1990 metų pradėjo siūlyti privatų virtualų tinklą (angl. virtual private network) paslaugas su panašiomis paslaugų kokybėmis, tačiau ne per daug maţesne kaina. Debesies simbolis buvo naudojamas ţymėjimui tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo atsakomybės. Moderniąja kompiuterių virtualizacijos pradţia galime laikyti 1997 metus, kai pasirodė pirmasis Virtual PC produktas, skirtas MAC aplinkoms, o Debesų kompiuterijos metų pradţią, kai Eukaliptas tapo pirmoji atviro kodo Amazon Web Services (AWS) Application programming interface (API) suderinama platforma, kurioje buvo diegiama Debesų technologija. Pati debesų kompiuterijos sąvoka (angl. cloud computing) buvo apibrėţta JAV nacionalinio standartų ir technologijų instituto NIST (angl. The National Institute of Standards and Technology). Ji paskelbė 16-tą ir galutinį šios sąvokos apibūdinimą. NIST oficialiai skelbia, kad debesų kompiuterija yra modelis, kuris leidţia visur, patogiai, pagal poreikį (angl. on-demand) per tinklo prieigą naudotis bendrais kompiuteriniais ištekliais (pavyzdţiui, kompiuteriniai tinklai, serveriai, duomenų laikmenos, taikomosios programos ir programinės įrangos tarnybos), tuos išteklius valdant su minimaliu paslaugų tiekėjo įsikišimu.[1] 7

8 DARBO TIKSLAS, UŢDAVINIAI Magistro baigiamojo darbo tikslas: Išanalizuoti debesų kompiuterijos technologijas. Uţdaviniai: Išnagrinėti debesų kompiuterijos formas Išanalizuoti debesų kompiuterijos išdėstymo modelius Išanalizuoti debesų kompiuterijos naudą Išanalizuoti duomenų saugumą galutiniams vartotojams Išanalizuoti virtualizacijos diegimo platformas Palyginti virtualizacijos diegimo ir naujų kompiuterių pirkimo kaštus Ištirti virtualizacijos platformas, kurias būtų galima pritaikyti seniems mokyklos klasės kompiuteriams, bei praktiškai realizuoti vieną iš jų. 8

9 1. APŢVALGA 1.1. Debesų kompiuterijos formos Egzistuoja trys debesų kompiuterijos formos, praktikoje mes daţniausiai sutinkame dvi. Kuomet naudotojui yra pateikiama tik IT infrastruktūra arba jau paruoštos naudojimui programos. Debesų kompiuterijos formos: IaaS (angl. Infrastructure as a Service) infrastruktūra kaip paslauga. SaaS (angl. Software as a Service) aplikacija kaip paslauga. PaaS (angl. Platform as a Service) platforma kaip paslauga Infrastruktūra kaip paslauga Infrastruktūra kaip paslauga leidţia vartotojams naudotis serverių, duomenų saugyklų ištekliais bei tinklo įranga pagal poreikį. Įmonė teikianti šią paslaugą turi uţtikrinti įrangos kompiuterinės infrastruktūros stabilumą ir veikimą, o vartotojas tuo metu naudojasi ištekliais, kuriuos yra nusipirkęs, taip palikdamas uţ operacinės sistemos ir programų valdymą atsakingą pačią įmonę. IaaS išlaisvina naudotoją nuo investicijų į techninę įrangą, mokama tik uţ panaudotus resursus bei galima greitai keisti paslaugos apimtį. Pvz. Amazon, Hosting.com, Rackspace, GoGrid, CSC. (Lietuvoje: Bluebridge, Baltnetos komunikacijos, Baltic data center, Hostex Aplikacija kaip paslauga Vartotojas interneto pagalba gali naudotis konkrečiomis programomis: elektroninis paštas, CRM, ERP (angl. Enterprise resource planning). Jam nereikia investuoti į ţmogiškuosius išteklius ar infrastruktūras, kurias reikia įdiegti ir valdyti. Šio tipo paslaugų apimtis taip pat galima greitai plėsti ir nesirūpinti dėl IT resursų. Aplikacija sukurta taip, kad panorėjus būtų galima prijungti papildomus techninius pajėgumus. Pvz. Microsoft Office 365, Google Apps, Zoho CRM, Gmail, Reval, RightNow Technologijos, EZNEC Antenna Software, Cloud9 Analytics, Facebook, SuccessFactors. 9

10 1.1.3 Platforma kaip paslauga Platforma kaip paslauga vartotojui suteikia visus struktūrinius komponentus: operacinę sistemą, programas, programavimo kalbų paketą, bibliotekas bei kitus įrankius ir paslaugas. Vartotojai daţniausiai sumoka uţ sąsajos bei reikiamų resursų naudojimo laiką. Šia platforma kaip paslauga naudojasi programinių įrangų kūrėjai bei programuotojai. Galimas dinamiškas platformos IT infrastruktūros apimčių kitimas. Pvz. Microsoft Azure, Salesforce.com, Google Apps engine, Softlayer.com GigaSpaces Cloud, Zoho Creator, BungeeConnect Debesų kompiuterijos išdėstymo modeliaidebesų kompiuterija pagal išdėstymo modelius skirstoma į 4-ias grupes: Dedikuotieji debesys (angl. private cloud) Debesų kompiuterijos sujungimai (angl. hybrid cloud) Viešoji debesų kompiuterija (angl. public cloud) Individualizuoti mainų serverio sprendimai (angl. exchange) Dedikuotieji debesys Dedikuotieji debesys (angl. private cloud) tai debesų technologijos diegimas privačiai įmonei. Ši infrastruktūra gali būti diegiama nutolusiame duomenų centre. Taip pat ją galima sujungti su visa įmonės IT infrastruktūra. Šis modelis yra saugiausias pasirinkimas, kuris siūlo visus debesų technologijoms būdingus privalumus. Tačiau jis yra ribotas ir gali būti naudojamas tik vieno kliento infrastruktūrai. Sistema gali plėstis tiek kiek įmanoma(iki iš anksto įsigytų resursų limito). Dedikuotieji debesys pasiţymi patikimumu ir optimaliu resursų išnaudojimu, kuris daţniausiai pasiekiamas turint didelę IT infrastruktūrą (ţr. 1 pav.).[2] 10

11 Dedikuotieji debesys Klientas 1 CPU (1GHz) RAM (1GB) Klientas 2 Klientas 3 1 pav. Dedikuotų debesų pavyzdys Debesų kompiuterijos sujungimai Debesų kompiuterijos sujungimai (angl. hybrid cloud) šis modelis geriausiai tinka tada, kai dedikuotas vidinis debesis naudojamas pagrindinėms IT sistemoms. Visos kitos sistemos, tokios kaip testavimo aplinka, apkrovų aplinka talpinama tiekėjo debesų infrastruktūroje. Ši organizuota IT sistema išnaudoja dedikuoto debesies privalumus. Taip nepatiriami nereikalingi kaštai ir rizika. Ši aplinka yra valdoma per nuotolį iš nuosavos debesies valdymo sistemos, todėl nepatiriama nepatogumo dirbant su keliais valdymo įrankiais. Taip pat nereikia rūpintis jų diegimu. Turint tik dedikuotą infrastruktūrą nėra galimybės naudotis tokiais funkcionalumais, kaip: avarinis atstatymas, nutolęs kopijavimas, apkrovų subalansavimo sprendimai. Debesų kompiuterijos sujungimai pavaizduoti 2-ame paveikslėlyje.[3] 11

12 Debesų kompiuterijos sujungimai CPU (1GHz) RAM Klientas 1 CPU (1GHz) RAM (1GB) 2 pav. Debesų kompiuterijos sujungimų pavyzdys Viešoji debesų kompiuterija Viešoji debesų kompiuterija (angl. public cloud) visi funkcionalumai teikiami iš IT paslaugų teikėjo infrastruktūros. Kiekvienam klientui uţsakomi ir rezervuojami pasirinkti resursai. Klientai pagal savo poreikius kuria ir valdo savo pasirinktus serverius. Šis sprendimas yra reikalauja maţiausiai įsipareigojimų ir investicijų. Jis leidţia susipaţinti su pasirinktu debesų sprendimu ir jo funkcionalumu. Viešai prieinamoms IT paslaugoms (pvz. interneto svetainės) tai yra optimaliausias sprendimas. Ją galima nesunkiai atskirti nuo įmonės pagrindinės infrastruktūros bei laikyti paslaugų tiekėjo infrastruktūroje Viešoji debesų kompiuterija pavaizduota 3-iame paveikslėlyje.[4] 12

13 Viešoji debesų kompiuterija Klientas 1 CPU (1GHz) RAM (1GB) Klientas 2 Klientas 3 3 pav. Viešosios debesų kompiuterijos pavyzdys Individualizuoti Exchange serverio sprendimai Exchange Server sprendimas yra sukurtas tam, kad būtų galima parankiai suorganizuoti įmonei reikalingus darbus, tokius kaip: elektroninių laiškų siuntimas ir gavimas, organizuota įmonės veikla, susitikimai, reikalingos įrangos uţsakymas ir rezervaviomas, susirašinėjimo istorijos matymas viename lange, leidimų suteikimas kitam asmeniui naudotis elektroninio pašto ir komunikavimo sistemų paskyra, bendrų kalendorių, katalogų, adresų knygų prieiga ir prieigos suteikimas, per atstumą valdomos elektroninio pašto paskyros, el. pašto apsaugojimas nuo šiukšlių (angl. Spam). Exchange paskyros gali veikti ne tik standartiniame įmonės kompiuteryje per MS Outlook programinę įrangą. Jos gali būti pasiekiamos iš bet kurio kompiuterio ar mobiliojo telefono, kuris turi interneto ryšį. Exchange Server tai debesų kompiuterijos principu paremtas bendradarbiavimo sprendimas, kuris pasitelkus programinės įrangos funkcijas leidţia išnaudoti duomenų centrų resursų lankstumą. Naudojantis šiuo sprendimu nebereikia rūpintis sistemos prieţiūra ir mokama tik uţ jos naudojimosi laiką.[5] 13

14 CMDB valdymas CMDB (angl. configuration management database) yra duomenų centrų aktyvinės, pasyvinės bei programinės įrangos valdymo ir apskaitos įrankis uţtikrinantis įrangos talpinimo duomenų centre apskaitą, resursų rezervavimą ir pakeitimų registrą. Per CMDB galime kaupti bei išsaugoti visą duomenų centro ir IT ūkio konfigūraciją. Galimas skubus įrangos audito vykdymas, bei konkrečių serverių naudojamų verslo procesuose nustatymas, kaip susijusios aplikacijos ar duomenų bazės (ţr. 4 pav.).[6] CMDB Reali duomenų centro uţpildymo būsena Įrangos savininkas, valdytojas Talpinamos įrangos konfigūracija Duomenų centro virtualizavimas Programinės įrangos ir duomenų bazių sąryšiai Greita resursų paieška Tiksli įrangos vieta duomenų centre ir komutacinėje spintoje Sąryšių tarp talpinimo įrangos atvaizdavimas 4 pav. CMDB veikimo schema[6] 1.3. Debesų kompiuterijos nauda Debesų kompiuterijos naudą galima suskirstyti į tris grupes: Verslui IT specialistams Galutiniams naudotojams 14

15 Verslui Investicijos, kurios skiriamos informacinių technologijų įrangai ir jos nusidėvėjimui yra nepajaučiamos, nes išlaidos skirtos IT yra pakeičiamos kitoms operacijoms skirtomis išlaidomis. Įsigydami IT paslaugas mokate uţ resursus, naudojamus tuo metu. Investuoti į aparatinę ir programinę įrangą nebereikia, nes nebereikia nuspėti ateityje įmonės IT ūkio laukiančių pokyčių. Nedidelei įmonei taip pat suteikiamos tokios pat kokybiškos paslaugos. Debesų kompiuterija ir jos paslaugų architektūra leidţia saugiai bei efektyviai paskirstyti IT resursais susijusius kelis paslaugų naudotojus. Taigi atsarginių duomenų kopijų darymą, laiškų servisus, resursų planavimo programinę rangą ir paslaugas nedidelės įmonės gali įsigyti uţ prieinamą kainą. Lankstumas. Jei mes pirktume daug fizinės įrangos, ją diegtume, tai uţtruktume kelis mėnesius, o debesų kompiuterijos pagrindu veikiančias technologijas ir resursus pasiektume per kelias minutes, reiktų tik viską sukonfigūruoti pagal kliento poreikį. Debesų kompiuterijos paslaugos veikai atsiţvelgiant į verslo situaciją. pavyzdţiui pasikeičia situacija rinkoje, arba yra vykdomi projektiniai darbai ir reikalingi laikini resursai. Darbo optimizavimas. Debesų kompiuterija atlaisvina ţmogiškuosius resursus, nes nebereikia įmonei samdyti IT ūkį priţiūrinčių specialistų. Rūpesčių eliminavimas. Nebereikia periodiškai keisti techninės įrangos, o senąją utilizuoti, pirkti licencijų, rūpintis garantiniu aptarnavimu, gedimais. Visus administravimo darbus atlieka darbuotojai, kurie dirba paslaugos tiekėjui IT specialistams Pagreitėja informacinės sistemos pirkimas, todėl darbai vyksta ţymiau sparčiau. IT specialistas sistemą gali sudiegti ir paruošti darbui per kelias minutes. Uţ virtualius serverius, darbo vietas, saugyklas, testavimo aplinkas, galima susimokėti internetu ir tuoj pat gauti ir valdyti naujus resursus. Aukštas paslaugų patikimumas. Paslaugos teikiamos iš sertifikuotų visus reikalavimus tenkinančių duomenų centrų, naudojant virtualizacijos sprendimus, kurie pasiţymi mobilumu. Jei sugenda koks fizinis serveris, kurioje veikia naudojama virtuali mašina, ji per kelias minutes gali būti perkeliama į kitą serverį. 15

16 Galutiniams naudotojams Debesų kompiuterijos technologijų paslaugomis galime naudotis visur, jei tik turimę prieigą prie interneto Pirmosios virtualizavimo platformos Virtual Box GPL Virtual PC Microsoft VmWare Workstation Virtual Box GPL Oracle VM VirtualBox (anksčiau vadinta Sun VirtualBox ir Innotek VirtualBox) yra virtualizacijos programinės įrangos paketas, skirtas x86 ir AMD64/Intel64 kompiuteriams iš Oracle korporacijos. Jis yra įdiegtas kompiuterio operacinėje sistemoje, kuris veikia kaip priimančioji programa, leidţianti prisijungti papildomų klientų operacinių sistemų, kurių kiekviena vadinama Svečių OS. Jie turi būti paleisti ir veikia, kaip kiekvienas atskiras kompiuteris su savo virtualia aplinka (ţr. 5pav.).[7] Specifikacija: Galime paleisti kelias operacines sistemas viename darbalaukyje; Cross-platform svečiai ir šeimininkai, įskaitant Windows, Linux ir Mac OS X, kaip priimančiosios; Aukšta kokybė; Palaiko iki 32 virtualių procesorių; OVF formato palaikymas(angl. Open Virtualization Format); Originalus autorius: Innotek GmbH. Kūrėjas: Oracle Corporation. Išleidimo metai:

17 5 pav. Oracle VM VirtualBox Virtual PC Microsoft Windows Virtual PC yra Microsoft virtualizavimo technologija. Ją galime naudoti, kad paleistumėme daugiau nei vieną operacinę sistemą tuo pačiu metu viename kompiuteryje. Naujausia versija Windows Virtual PC neveikia su Windows versijomis ankstesnėmis, nei Windows 7 ir nėra oficialiai palaikoma MS-DOS arba operacinės sistemos senesnės, nei Windows XP Professional SP3. Windows Virtual PC palaiko šias priimančiąsias ir svečių operacines sistemas: Priimančioji: Windows 7 Home Basic, Windows 7 Home Premium, Windows 7 Professional, "Windows 7 Ultimate, Windows 7 Enterprise. Svečias: Windows XP Service Pack 3 (SP3), Professional, Windows Vista Enterprise Service Pack 1 (SP1), Windows Vista Ultimate Service Pack 1 (SP1), Windows Vista Business Service Pack 1 (SP1), Windows 7 Professional, "Windows 7 Ultimate, Windows 7 Enterprise.[8] Kūrėjas: Microsoft. Išleidimo metai:

18 VmWare Workstation VMware Workstation yra pripaţinta dėl savo plataus operacinių sistemų palaikymo, dėl turtingos vartotojo sąsajos ir išsamaus funkcijų rinkinio bei aukštos kokybės pateikimo (ţr. 6pav.). [9] Šia programa galime: Tuo pačiu metu kompiuterio neperkraunant paleisti daug skirtingų operacinių sistemų. Įvertinti ir išbandyti naujų operacinių sistemų bei taikomųjų programų galimybes izoliuotoje aplinkoje. Paprastai perkelti virtualias mašinas iš savo kompiuterio į vsphere arba Debesis. Kūrėjas: VmWare. Išleidimo metai: pav. VmWare Workstation Dabartiniu metu egzistuoja naujausiomis technologijomis paremtos virtualizacijos platformos, kurios išanalizuotos plačiau sekančiame skyriuje. 18

19 2. ANALIZĖ Rašant darbą pirmiausia buvo padaryta apţvalga įrankių, kuriais galime sukurti virtualius darbalaukius: SUSE Linux Enterprise Desktop 11 SP2 Xen Microsoft Hyper-V Windows Server 2008 R2, Windows Server 2012 R2 VmWare Workstation vsphere 2.1. SUSE Linux Enterprise Desktop 11 SP2 Xen Virtualizacija operacinėse sistemose yra naudojama daugelyje skirtingų kompiuterinių sričių. Ji randa savo aplikacijas serverio konsolidavime, energijos taupyme bei galimybe paleisti senesnę programinę įrangą naujoje įrangoje. Aprašiau ir paaiškinau komponentus ir technologijas, kurių reikia, kad suprasti kaip konfigūruojama bei valdoma virtualizacijos aplinka Xen pagrindu Pagrindiniai komponentai Pagrindinės sudedamosios dalys Xen pagrindu veikiančios virtualizacijos aplinkos: Xen hypervisor, Domain0, bet kuris numeris VM svečių, įrankiai, komandos ir konfigūracijos failai, kurie leidţia valdyti virtualizaciją. Bendrai, tai fizinis kompiuteris veikiantis su visais šiais komponentais. Jis vadinamas VM Host Serveriu, nes kartu šie komponentai sudaro prieglobą virtualių mašinų platformai. Xen hypervisor Xen hypervisor, kartais vadinamas, kaip virtualios mašinos monitoriumi. Tai yra atviro kodo programa, kuri koordinuoja ţemo lygio sąveiką tarp virtualių mašinų ir fizinės kompiuterinės įrangos. Domain0 Virtualios mašinos priimančiosios organizacijos aplinka, taip pat vadinama Domain0 arba kontroliuojantis domenas. Jis susideda iš kelių komponentų: SUSE Linux operacinė sistema, kuri suteikia administratoriui grafinę ir komandų eilutės aplinką valdyti virtualios mašinos, priimančios komponentus ir savo virtualias mašinas. 19

20 Terminas Domain0 reiškia specialų domeną, kuris suteikia valdymo aplinką. Tai gali veikti grafiniame arba komandinių eilučių reţime. Xend daemon saugo konfigūravimo informaciją apie kiekvieną virtualią mašiną ir kontroliuoja, kaip virtualios mašinos yra sukurtos ir valdomos. Modifikuota versija QEMU yra atviro kodo programa, kuri kopijuoja visą kompiuterio sistemą, įskaitant procesorius ir įvairius periferinius įrenginius. Tai suteikia galimybę parengti operacines sistemas visišku virtualizacijos reţimu. Xen-based virtualios mašinos Xen-based virtuali mašina, taip pat vadinama VM svečiu. Ji susideda iš šių komponentų: Bent vienas virtualus diskas, kuriame yra įkraunama operacinė sistema. Virtualus diskas gali būti, kaip failas, particija ar kito tipo blokinis įrenginys. Virtualios mašinos konfigūracijos informacija, kuri gali būti keičiama eksportuojant tekstinį konfigūracijos failą iš xend arba per virtualios mašinos valdytoją (angl. Virtual Machine Manager). Kiekis tinklo įrenginių, prisijungusių prie virtualaus tinklo per kontrolinį domeną. Administravimo įrankiai, komandos ir konfigūracijos failai Tai derinys GUI įrankių, komandų ir konfigūravimo failų, kurie padeda jums valdyti ir pritaikyti savo virtualizavimo aplinką Virtualizacijos reţimai Svečių operacinės sistemos talpinamos virtualiose mašinose visiškai pilnu virtualizacijos reţimu arba paravirtualiu reţimu. Kiekvienas virtualizacijos reţimas turi privalumų ir trūkumų. 1. Pilnas virtualizacijos reţimas leidţia virtualią mašiną paleisti nemodifikuota operacine sistema. Pavyzdţiui: Windows Server 2003 ir Windows XP, tačiau būtina, kad kompiuteris veiktų kaip VM Host serveris, remiantis techninės įrangos ir virtualizacijos technologija(pvz.: AMD ar Intel virtualizacijos technologija). Kai svečių operacinės sistemos talpinamos visiškos virtualizacijos reţimu, gali būti sukonfigūruota, kad veiktų Novell Virtual Machine tvarkyklės, o ne tvarkyklės iš operacinės sistemos. Virtualių mašinų tvarkyklės gerina našumą svečių operacinėse sistemose. Pvz. Windows XP ir Windows Server

21 2. Paravirtualus reţimas nereikalauja pagrindinio kompiuterio remiamo techninės įrangos ir padedamo virtualizacijos technologijos, tačiau jis reikalauja, svečių operacinės sistemos, kuri turi būti pritaikyta virtualizacijos aplinkoje. Paprastai operacinės sistemos, kurios veikia paravirtualiu reţimu veikia geriau, nei tos, kurioms reikia visiško virtualizacijos reţimo. Operacinės sistemos, šiuo metu modifikuotos paravirtualaus reţimo paleidimui, vadinamos paravirtualizuotomis operacinėmis sistemomis ir apima SUSE Linux Enterprise Desktop 11 ir NetWare 6.5 SP Xen virtualizacijos architektūra Pateiktame paveikslėlyje pavaizduota pagrindinė virtuali mašina su keturiomis virtualiomis mašinomis. Xen hypervisor parodo, kaip veikia tiesiogiai fizinėje kompiuterinės įrangos platformoje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kontroliuojantis domenas taip pat yra tik virtuali mašina, nors ji turi keletą papildomų valdymo uţduočių, palyginti su visomis kitomis virtualiomis mašinomis (ţr. 7 pav.) Virtualios mašinos pagrindinis serveris Virtuali mašina 1 Paravirtualizuota OS (Linux) Virtuali mašina 2 Paravirtualizuota OS (NetWare) Virtuali mašina 3 Nemodifikuota OS (MS Windows) Virtualios mašinos monitorius IO (angl. input/output) komunikacija tarp informacinių procesų Techninė įranga Atmintis ir CPU (centrinis procesorius) AMD-V ir Intel VT procesoriai su virtualizacijos technologija Fizinė mašina 7 pav. XEN virtualizacijos architektūra 21

22 Pagrindinė virtuali mašina Domain0 rodo veikiančią SUSE Linux operacinę sistemą. Dvi virtualios mašinos parodytos viduryje veikia, kaip paravirtualizuotos operacinės sistemos. Virtuali mašina dešinėje rodo visiškai virtualią mašiną veikiančią nemodifikuotoje operacinėje sistemoje, kaip pavyzdţiui, Windows Server 2003 ar Windows XP Virtualios mašinos šeimininkas Virtualios mašinos šeimininkas (angl. Virtual maschine Host) Įdiegus virtualizacijos komponentus ir perkrovus kompiuterį, GRUB 1 įkrovos meniu parodo Xen meniu. Pasirinkus Xen meniu įkeliamas Xen hypervisor ir paliedţiamas Domain0 veikiantis SUSE Linux operacinėje sistemoje. Veikiant Domain0, SUSE Linux operacinė sistema rodo įdiegtą tekstinę konsolę arba darbalaukio aplinką. Pavyzdţiui: GNOME ar KDE. VM svečio sistemos terminalai rodomi savo languose, viduje kontroliuojančios Domain0, kai jis atidarytas (ţr. 8 pav.). 8 pav. Virtualios mašinos šeimininkas ir jo virtualios mašinos 1 GRand Unified Bootloader - įkrovos paketas, leidţiantis pasirinkti ką instaliuoti, ir kokius nustatymus pasirinkti. 22

23 Palaikomos virtualizacijos ribos 32 bitų Xen Kadangi didţioji dauguma kompiuterių jau persikėlė į 64 bitų Xen hypervisorius, tai nuspręsta sutelkti kūrimo ir testavimo pastangas remti tik 64-bitų Xen hypervisors. Todėl 32 bitų Xen hypervisor buvo pašalintas iš SUSE Linux Enterprise Server 11 SP2. Tai reiškia, kad yra palaikomi tik 64 bitų (x86) VM Hosts. Tai neturi įtakos VM svečiams, jie palaikomi ir 32 bitų ir 64 bitų sistemų. Minimali reikalaujama atmintis VM priimančiajam serveriui reikia bent 512 MB atminties. Jei norima pridėti virtualias mašinas į jį, tai reikia pridėti papildomos atminties. Nors Xen gali veikti gerai su išplėstais parametrais, SUSE Linux Enterprise Server 11 SP2 yra palaikoma tik iki tam tikrų ribų, nurodytų pateiktose lentelėse (ţr. 1-ą ir 2-ą lenteles). Vertėtų atkreipti dėmesį, kad PV reiškia paravirtualizaciją, o FV - visišką virtualizaciją. 1 lentelė. Virtualiai mašinos palaikomos ribos VM limitai Xen 4.1 Maks. virtualus procesorius Maks. atmintis 32 PV, 16 FV 256 GB Maks. virtualių tinklo plokščių 8 Maks. virtualių įrangų 100, 4 FV 2 lentelė. Virtualios mašinos serverio palaikomos ribos VHS limitai Xen 4.1 Maks. fizinis procesorius 64 Maks. dom0 fizinis procesorius 64 Maks. fizinė atmintis Maks. blokiniai įrenginiai 500 GB (dom0), 2 TB (Xen) 12,000 SCSI Maks. iscsi įrenginiai 128 Maks.. interneto kortų 8 Maks. virtualių mašinų vienam CPU branduoliui 8 Maks. virtualių mašinų vienam VM host 64 23

24 VHS limitai Xen 4.1 Maks. virtualių įrangų vienam VM host 2,048 Maks. virtualių tinklo kortų Palaikomi VM Svečiai Šiame skyriuje išvardytos įvairios svečių operacinės sistemos virtualizuotos su SUSE Linux Enterprise Server 11 SP2. Visos svečių operacinės sistemos palaiko tiek visišką virtualizaciją, tiek paravirtualizaciją, išskyrus du atvejus: Windows, kuri palaiko tik visišką virtualizaciją, bei OES ir Netware operacinės sistemos, kurios palaiko tik paravirtualizaciją. Visos svečių operacinės sistemos palaiko tiek 32 bitų, tiek 64 bitų sistemas, jei nenurodyta kitaip. Šios svečių operacinės sistemos yra pilnai palaikomos: SUSE Linux Enterprise Server 10 SP4 SUSE Linux Enterprise Server 11 SP1 SUSE Linux Enterprise Server 11 SP2 Atidaryti Enterprise Server 2 "SP3 NetWare 6.5 SP8 (tik 32 bitų) "Windows 2003" SP2 + Windows 2008 SP2 + "Windows 2008 R Palaikomi VM šeimininkai Šiame skyriuje išvardyti statusai SUSE Linux Enterprise Server 11 SP2, kurie veikia kaip svečiai pagrindinėje VM šeimininko(angl. host) stotyje. Tiek 32 bitų ir 64 bitų versijos yra palaikomos. Yra visiškai palaikoma SUSE host operuojanti (tiek, kaip svečias ir šeimininkas). Taip pat visiškai palaikomi trečiųjų šalių šeimininkai operacinių svečiams. Šios SUSE priimančiosios operacinės sistemos palaiko: SUSE Linux Enterprise Server 10 SP4 SUSE Linux Enterprise Server 11 SP 1 SUSE Linux Enterprise Server 11 SP 2 Šios trečios šalies šeimininko operacinės sistemos palaiko: VMware ESX

25 VMware ESXi 4.1 Windows 2008 SP2 + Windows 2008 R2 + Citrix XenServer 5.6 GP Virtual Machine Host konfigūravimas Šiame skyriuje aprašyta, kaip nustatyti ir naudoti SUSE Linux Enterprise Desktop 11 SP2 kaip pagrindinę virtualią mašiną. Daugeliu atvejų, aparatūros reikalavimai Domain0 yra tokie pat kaip ir SUSE Linux Enterprise Desktop operacinė sistemos, bet papildomas procesoriaus, disko, atminties ir tinklo ištekliai turėtų būti pridėti, kad susiderintų pagal poreikius visų planuojamų VM svečių sistemų. Lentelėje (nr. 3) pateikiami minimalūs sistemos komponentų reikalavimai veikiant tipinei virtualiai aplinkai. Papildomi reikalavimai turi būti pridedami pagal numerį ir tipą atitinkamai svečių sistemai. Sistemos komponentai Kompiuteris Atmintis Laisva disko atmintis Optinis įrenginys Kietasis diskas Interneto plokštė IP adresas 3 lentelė. Sistemos komponentų reikalavimai Minimalūs reikalavimai Kompiuteris su Pentium II arba AMD K7 450 MHz procesoriumi 512 MB RAM VM šeimininkui 7 GB VM šeimininkui DVD-ROM 20 GB Ethernet 100 Mbps Vienas IP adresas VM šeimininkui VienasIP adresas kiekvienam VM svečiui. Pagrindinė virtuali mašina reikalauja programinės įrangos paketų skaičiaus, kurie turi būti įdiegti. Norėdami įdiegti visus reikiamus paketus reikia paleisti YaST valdymo programinę įrangą, pasirinkti Xen Virtual Machine Host Server įdiegimui. Instaliacija gali būti atliekama su YaST naudojant modulį: Virtualizacija, hypervisorius ir įrankiai. 25

26 Domain0 atminties valdymas Kai pagrindinis kompiuteris yra nustatytas, tam tikras sistemos atminties procentas yra skirtas hypervisoi, ir visa likusi atmintis automatiškai priskiriama Domain0. Geresnis sprendimas yra nustatyti numatytą sumą atminties skirtą Domain0, todėl atmintis gali būti atitinkamai paskiriama hypervisor. Tinkamas dydis būtų 20 procentų visos sistemos atminties iki 2 GB. Tinkama minimali atmintis būtų 512 MB Tinklo plokštė pilnai virtualizuotiems svečiams Visiškai virtualizuotam svečiui, numatytoji tinklo plokštė yra emuliuota Realtek tinklo plokštė. Tačiau ją taip pat galima naudoti kaip padalintą tinklo tvarkyklę, kad padarytume ryšį tarp Domain0 ir VM svečio. Numatyta, kad abi sąsajos būtų pateiktos kaip numatytosios VM svečiui, nes kai kurių operacinių sistemų tvarkyklės reikalauja, kad būtų pateiktos abi. Naudojant SUSE Linux Enterprise, VM svečiui pagal nutylėjimą yra prieinamos tik paravirtualizuotos tinklo plokštės. Jom galimos šios tinklo funkcijos: Emuliuotas Norėdami naudoti emuliuotą tinklo sąsają panašią į emuliuotą Realtek kortą, reikia nurodyti jos tipą. Paravirtualizuotas Kai nenurodome tipo ar modelio, Xend naudoja paravirtualizuotą tinklo sąsają. Emuliuota ir paravirtualizuota Jei administratoriui būtų pasiūlyti abu variantai, reikia nurodyti ir tipą ir modelį. Tokiu atveju viena iš tinklo sąsajų VM Svečiui turėtų būti išjungta Pagrindinės virtualios mašinos paleidimas Jei Virtualizacijos programinė įranga įdiegta tinkamai, paleidţiamas kompiuteris rodo GRUB įkrovą su Xen parinkties meniu. Pasirinkus šią parinktį galima paleisti pagrindinę virtualią mašiną. Xen hypervisor valdo atminties išteklius. Jei reikia rezervuoti sistemos atminties, kernel atkūrimui in Domain0, ši atmintis turi būti saugoma pagal hypervisorių. Taigi, būtina pridėti parametrą: crashkernel=size@offset kernel eilutėje, o ne naudojant kitas įkrovos parinktis. 26

27 Jei Xen parinkties nėra GRUB meniu parinktyje, reikia perţiūrėti įrengimo veiksmus ir įsitikinti, kad GRUB boot loader buvo atnaujintas. Jei instaliacija buvo atlikta be Xen modelio pasirinkimo, paleidţiamas YaST Software Management, pasirinkus filtro modelius(patterns) ir pasirinkus Xen Virtual Machine Host Server įdiegimui. Po hypervisor paleidimo, Domain0 virtuali mašina uţsikrauna ir rodo savo grafinę aplinką. Jeigu nepavyko įdiegti grafinės aplinkos, bus rodoma komandinės eilutės aplinka. Laiko Paslaugos Virtualiems svečiams Aparatinės įrangos laikrodţiai paprastai nėra labai tikslūs. Visos šiuolaikinės operacinės sistemos bando ištaisyti sistemos laiką, palyginti su įrangos laiku naudojant papildomą laiko šaltinį. Norėdami gauti teisingą laiką visoms VM sistemoms, taip pat suaktyvinti Network Time paslaugas kiekvienam atitinkamam svečiui arba reikia įsitikinti, kad svečias naudoja pagrindinio kompiuterio sistemos laiką PCI pass-through Norint pasinaudoti visomis VM svečių sistemos galimybėmis, kartais yra būtina paskirti konkrečius PCI įrenginius į tam skirtą domeną. Naudojant visiškai virtualius svečius, ši funkcija galima tik jei sistemoje Chipset palaiko šią funkciją, ir jei jis yra aktyvuotas iš BIOS. Ši funkcija yra prieinama tiek AMD, tiek Intel. AMD mašinose ši funkcija vadinama IOMMU, o Intel tai vadinama VT-d. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Intel VT technologija nepakankama, kai naudojamos funkcijos visiškai virtualizuotiems svečiams. Norėdami įsitikinti, kad jūsų kompiuteris palaiko šią funkciją, reiktų kreiptis į tiekėją, kad specialiai uţsakytų sistemą, kuri palaiko PCI pass-through. Trūkumai Kai kurios grafikos tvarkyklės naudoja labai optimizuotus būdus pasiekti DMA (angl. Direct memory access). Tai ne visada palaikoma, todėl naudoti šias grafikos kortas gali būti sunku. Kreipiantis į PCI įrenginius uţ PCIe tilto, visi PCI įrenginiai turi būti priskirti vienam svečiui. Svečiai, turintys specialius PCI įrenginius negali būti gyvai perkelti į kitą pagrindinį kompiuterį. 27

28 PCI pass-through konfigūracija yra dvejopa. Pirma, hypervisor turi būti informuota įkrovos metu, kad PCI įrenginiui būtų galima persiskirstyti. Antra, PCI prietaisas turi būti priskiriamas VM svečiui Virtualios mašinos konfigūravimas Virtuali mašina susideda iš duomenų ir operacinės sistemos failų, kurie apibrėţia virtualią aplinką. Virtualios mašinos yra talpinamos ir kontroliuojamos VM pagrindiniame serveryje. Jei operacinė sistema nebuvo optimizuota pagrindinei virtualios mašinos aplinkai, nemodifikuota OS gali veikti tik aparatūros padedamu Virtualizacijos kompiuterine įranga, visiškai virtualizuotu reţimu ir reikalauja, kad būtų pakraunamos specialios tvarkyklės. Aparatinė įranga, kuri yra pateikta VM Svečiui priklauso nuo Xend konfigūracijos Virtualios mašinos architektūra Pagrindinė virtuali mašina veikia tik su AMD64 ir Intel64 technine įranga. Ji neveikia kitoje sisteminėje architektūroje, pavyzdţiui Itanium ar POWER. 64 bitų pagrindinės virtualios mašinos vis dėlto gali paleisti tiek 32 bitų ir 64 bitų operacines sistemas Virtualios mašinos kūrimas Prieš kuriant virtualią mašiną: Įdiegiamas kompiuterio serveris ir Virtual Machine Host konfigūravimas. Jei naudojamas automatizuoto įdiegimo failas (AutoYaST NetWare ar RedHat Kickstart), tai reikia sukurti ir atsisiųsti jį į pagrindinės serverio mašinos direktoriją serveryje arba padaryti ją prieinamą tinkle. NetWare ir OES Linux virtualioms mašinoms reikia turėti statinį IP adresą kiekvienai virtualiai mašinai kurią kuriate. Jei diegiama Open Enterprise Server (OES) 2 Linux, reikia tinklo diegimo šaltinio OES 2 Linux programinei įrangai. Kuriamos virtualios mašinos vedlys YaST padeda eiti per veiksmus, reikalingus sukurti virtualų kompiuterį ir įdiegti savo operacinę sistemą. Informacija, kuri yra apibendrinta, skirta įdiegti bet kokiai operacinei sistemai. 28

29 Operacinės sistemos diegimas Galima pasirinkti paleisti diegimo programą arba pasirinkti disko, arba disko image, kuris jau turi būti įdiegtas, ir įkrovos operacinę sistemą. Jei norima paleisti diegimo programą yra pateikiamas operacinių sistemų sąrašas. Reikia pasirinkti tą, kurią norite įdiegti. Santraukos lapas rodo santrauką iš virtualios mašinos, kuri kuriama. Galima paspausti ant bet kurios pozicijos ir redaguoti informaciją (ţr. 9 pav.). Virtualizacijos metodas Virtualios mašinos vardas Techninė įranga Periferiniai įrenginiai Atminties talpykla Tinklo plokštė Operacinė sistema 9 pav. Diegimo santrauka Kuriant VM svečią, turi būti atlikti šie veiksmai: 1. Pasirinkta, ar VM Svečias turėtų veikti kaip visiškai virtualizuotas ar paravirtualizuotas svečias. Jei kompiuteris palaiko aparatūros asistuojamą virtualizaciją, galima sukurti virtualią mašiną, kuri veikia visiškai virtualiu reţimu. Jei įdiegiama operacinė sistema, kuri yra modifikuota virtualizacijai, galima sukurti virtualią mašiną, kuri veikia paravirtualizuotu reţimu. 29

30 2. Kiekviena virtuali mašina turi turėti unikalų pavadinimą. Vardas įrašytas į šį puslapį yra naudojamas siekiant sukurti ir pavadinti virtualios mašinos konfigūracijos failą. Konfigūracijos faile yra parametrai, kurie apibrėţia virtualią mašiną. Vartotojo sąsaja į virtualios mašinos pavadinimą, taip pat suteikia galimybę pridėti aprašymą naujai sukurtam svečiui. 3. Aparatinės įrangos puslapis leidţia jums nurodyti, kiek atminties bei virtualių procesorių skaičių pridėti savo virtualiai mašinai. Pradinė atmintis Atmintis skirta pradinei virtualiai mašinai (nurodoma megabaitais). Maksimali atmintis Didţiausias atminties kiekis virtualiai mašinai, kurio kada nors reikės. Virtualiųjų procesorių Jei pageidaujama, galima nurodyti, kad virtuali mašina turi daugiau virtualų procesorių nei fizinis procesorių skaičius. Galima nurodyti iki 32 virtualių procesorių. Tačiau, jei norima geriausių rezultatų, virtualiųjų procesorių skaičius turėtų būti maţesnis arba lygus fizinių procesorių skaičiui Grafikos palaikymas Virtualios mašinos veikia kaip serveris be monitoriaus. Galima patekti į operacinę sistemą per operacinės sistemos palaikomas paslaugas, tokias kaip SSH ar VNC. Paravirtualizuotas grafinis adapteris Reikalauja tinkamos grafikos tvarkyklės įdiegimo operacinėje sistemoje. Virtuali mašina turi turėti bent vieną virtualų diską. Virtualūs diskai gali būti: File backed, tai reiškia, kad virtualus diskas yra vienas image failas didesniame fiziniame diske. Retas image failas, kuris reiškia, kad virtualus diskas yra vienas vaizdo failas, tačiau erdvė yra iš anksto skirta. Konfigūruota iš bendrojo įrenginio(pvz. visą disko, particijos, arba kitos laikmenos). Norint gauti geriausius rezultatus, kuriama kiekvieną virtualų diską iš viso disko arba particijos. Antras geriausias variantas geriausiam rezultatui, sukurti image failą, bet nesukurti 30

31 jo kaip retą image failą. Virtualus diskas kaip išskaidytas image failas suteikia maksimalų disko vietos lankstumą, bet lėtina įrengimo ir prieigos prie disko greitiį. Kaip numatytasis(by default) vienas File backed virtualus diskas yra sukurtas kaip išskaidytas image failas. Jis yra virtualios mašinos pavadinimas. Galima pakeisti šią konfigūraciją, kad atitiktų sau keliamus konkrečius reikalavimus. Jei norima įdiegti iš DVD arba CD-ROM, reikia pridėti įrenginį prie turimų kietųjų diskų sąrašo. Norėdami suţinoti apie vardus iš įrenginio turimų optinių diskų, paleidţiama paieška ir ieškokoma eilutės, pradedant nuo Device File. Pridėjus šį įrenginio failą į VM svečio turimus standţiuosius diskus. Įtaiso tipas, kuris turėtų būti naudojamas DVD ar CD- ROM yra CD-ROM. Vietoj tikro DVD arba CD-ROM, galima taip pat pridėti ISO atvaizdą diegimo laikmenoje. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kiekvienas CD-ROM arba ISO atvaizdas gali būti naudojamas tik vienam VM svečiui tuo pačiu metu. Diegiant daug VM svečių sistemų, gali būti geriau naudoti tinklo diegimo šaltinį. Numatyta, kad virtualiai mašinai sukurta viena virtualaus tinklo plokštė. Ji atsitiktinai sugeneruoja MAC adresą, kad būtų galima pakeisti taip, kad atitiktų norimą konfigūraciją. Virtualaus tinklo plokštė pridedama prie numatytojo tilto ir sukonfigūruota pagrindiniame kompiuteryje. Taip pat galima sukurti papildomų virtualaus tinklo kortų tinklo adapterių puslapyje VM-install. Operacinė sistema gali būti įdiegta iš CD / DVD įrenginio arba ISO atvaizdo faile. Be to, jei diegiama SUSE Linux operacinė sistema, galite įdiegti operacinę sistemą iš tinklo diegimo šaltinio. Jei diegiama paravirtualios mašinos operacinė sistema iš CD arba DVD, baigus diegimą reiktų pašalinti virtualų CD skaitytoją iš virtualios mašinos. Priešingu atveju nebūtų galima naudotis kitais įrenginiais. Jei diegimo programa gali atpaţinti diegimo profilį, atsako į failą ar scenarijų, galima automatizuoti diegimo parametrus nurodant profilio, atsako į bylą arba scenarijaus vietą, kurią norite naudoti. Pavyzdţiui, SUSE Linux naudoja AutoYaST profilį, NetWare naudoja NetWare reagavimo failą, ir Red Hat naudoja Kickstart failą judėjimui per diegimo ekranus, kuriuose nėra sąveikos. Taip pat yra galimybė pereiti instrukcijas kernel, instaliacijos metu įvesdant parametruose papildomų argumentų laukus. Šie argumentai gali būti kernel parametrai, ar pasirinkimai linuxrc. 31

32 Jei visa santraukos ekrano informacija yra teisinga, išsaugoma sukurta virtuali mašina. Pasirodo Virt perţiūros ekranas ir tuo momentu pradedamas OS diegimas. Nuo šio momento, atliekamos reguliarios diegimo instrukcijos, kaip įdiegiant OS Microsoft Hyper-V Windows Server 2008 R2, Remote Desktop Services Hyper-V leidţia kurti ir tvarkyti virtualių kompiuterių aplinką naudojant virtualizavimo technologijas integruotas į Windows Server 2008 R2 ir Windows Server 2012 R2. Hyper-V virtualizacinės aparatūros aplinka, kurioje galima paleisti kelias operacines sistemas vienu metu viename fiziniame kompiuteryje. Kiekviena operacinė sistema turi savo virtualią mašiną. Microsoft Hyper-V Windows Server 2008 R2 suteikia galimybę: Sumaţinti veiklos ir prieţiūros kaštus fizinių serverių didinimui ir savo aparatūros panaudojimui. Yra galimybė sumaţinti įrangos dydį, jei reikia paleisti savo serverį pilnu krūviu. Padidinti plėtrą ir testavimų efektyvumą, maţinant laiko kaštus sukurti techninę ir programinę įrangą, kuri atkuriama testavimo aplinkoje. Pagerinti serverio prieinamumą nenaudojant tiek fizinius kompiuterius tiek perkėlimo konfigūraciją, kurią naudoja tik fiziniai kompiuteriai Windows Server 2008 R2 pritaikymas Nuotolinio darbalaukio paslauga, anksčiau vadinta terminalo paslauga, teikia technologijas, kurios leidţia vartotojams gauti prieigą prie virtualiu pagrindu veikiančių darbalaukių ar programų tiek įmonės tinkle, tiek iš interneto. Nuotolinio darbalaukio tarnybos padeda saugiai prisijungti nutolusiems vartotojams iš valdomų arba nevaldomų prietaisų. Windows Server 2008 R2 su pakeitimų paketu (SP1), Microsoft RemoteFX buvo pridėtas prie nuotolinio darbalaukio tarnybų. RemoteFX leidţia plačiai naudoti kompiuterį virtualios mašinos vartotojams per 3D adapterį ir USB nukreipimus. 3D scenarijai virtualiems darbastaliams suteikia virtualų grafikos apdorojimo įrenginį (GPU), per virtualią mašiną. Toliau esančioje lentelėje pateikiamos tarnybos ir jų funkcijos (ţr. 4 lentelę) bei nuotolinio darbalaukio paslaugos valdymo įrankiai (ţr. 5 lentelę). 32

33 4 lentelė. Nuotolinio darbalaukio tarnybos ir jų funkcijos Tarnyba Remote Desktop Services Remote Desktop Session Host (RDSH) Remote Desktop Licensing (RDL) Remote Desktop Gateway (RDG) Remote Desktop Connection Broker (RDCB) Remote Desktop Web Access (RDWA) Windows Server 2008 R2 tarnybų funkcijos Tai serverio įrankis, kuris teikia technologijas leidţiančias vartotojams gauti prieigą prie seanso pagrindu veikiančio stacionaraus kompiuterio, pagrįsto virtualios mašinos veikimu. Nuotolinio darbalaukio paslauga suteikia galimybę vartotojams saugiai prisijungti prie nutolusių valdomų arba nevaldomų prietaisų. Vartotojai gali prisijungti prie RD Session Host serverio ir paleisti programas, įrašyti failus ir naudotis tinklo ištekliais tame serveryje. Vartotojai gali visa tai pasiekti naudojant Remote Desktop Connection arba RemoteApp. Valdo kliento prieigos licencijas, kurios reikalingos kiekvienam prietaisui ar vartotojui prisijungti prie Remote Desktop Session Host. Leidţia nutolusiems autorizuotiems vartotojams prisijungti prie vidinių išteklių arba privataus tinklo iš bet kokio prietaiso, kuris prijungtas prie interneto ir gali paleisti Remote Desktop Connection (RDC) Leidţia vartotojams prisijungti prie esamų Host serverio sesijų. Leidţia tolygiai paskirstyti sesijos apkrovą. Suteikia vartotojams prieigą prie virtualių darbalaukių virtualizuotame RD Host ir RemoteApp programoms RD Session Host per RemoteApp ir Darbalaukio prisijungimą Leidţia vartotojmas gauti prieigą prie RemoteApp ir darbalaukio prisijungimo per meniu Pradėti arba per interneto naršyklę. 5 lentelė. Nuotolinio darbalaukio paslaugos valdymo įrankiai Įrankiai Funkcijos Remote Desktop Services Manager Remote Desktop Session Host Configuration Remote Desktop Gateway Manager Remote Desktop Licensing Manager RemoteApp Manager Suteikia galimybė perţiūrėti informaciją apie vartotojus, jų sesijas Remote Desktop Session Host serveryje. galima atlikti administracines uţduotis(pvz. atjungti prisijungusį vartotoją) Galimybė konfigūruoti nustatymus naujiems ryšiams, keisti esamų jungčių parametrus, ištrinti prisijungimus. Naudoja nuotolinio darbalaukio protokolą per saugią HTTPS su šifruotu ryšiu tarp nutolusio vartotojo ir vidinio interneto resursų, kuriose paleistos programos. Kliento prieigos licencijų tvarkymas, perkėlimas į kitą serverį. Leidţia suteikti prieigą prie standartinių Windows programų. 33

34 Nutolęs klientas RDWA Interneto prieiga RDSH programos RDG Interneto prieiga RDCB prieiga, sesijos apkrova RDVH sesijos Licencijų serveris 10 pav. Nuotolinio darbalaukio paslaugos struktūra Nuotolinės aplikacijos Nuotolinės aplikacijos (angl. RemoteApp) yra specialus reţimas Remote Desktop Services "Windows Server 2008 R2", jei nuotolinės sesijos konfigūracija yra integruota į AK klientų operacinę sistemą, tai galima naudotis sudiegtomis aplikacijomis tiesiai per naršyklės langą, nenaudojant savo kompiuterio resursų. Galima paleisti net kelias uţduotis vienu metu skirtinguose languose (ţr. 11 pav.). 11 pav. Nuotolinės aplikacijos 34

35 2.3. VMware Workstation vsphere VMware vsphere 5.5 yra naujausia virtualizacijos sistema sukurta VMware platformai. VMware vsphere, ţinomas kaip ESXi dėl pagrindinės hypervisor architektūros vardo, kuris yra įdiegiamas tiesiogiai fiziniame serveryje į keletą virtualių mašinų. Kiekviena virtuali mašina naudojasi tais pačiais fiziniais ištekliais kaip ir kitos virtualios mašinos ir jie visi gali būti paleisti tuo pačiu metu. Skirtingai nuo kitų hypervisor, visi valdymo funkcionalumai vsphere yra įmanomi su nuotolinio valdymo priemonėmis. Virtuali mašina susideda iš programinės įrangos, kuri yra kontroliuojama VMware vsphere hypervisor. Virtualios mašinos yra pagrindiniai virtualios infrastruktūros komponentai. Vietoj fizinių sistemų, jie yra programinės įrangos konstruktai, kurie veikia duomenų centro pagrindu. Visų virtualių mašinų konfigūracijos informacija, būsenos ir duomenų informacija yra saugomi diskrečiuose failuose, kurie saugomi duomenų saugyklose. Toks failų apdorojimas daro virtualias mašinas lengvai perkeliamomis iš vienų serverių į kitus bei suteikia galimybę lengvai padaryti atsarginę kopiją arba klonuoti (ţr. 12 pav.). Paprasta architektūra Virtuali architektūra 12 pav. Virtuali architektūra 35

36 3. PRAKTINIS DARBAS. VIRTUALAUS DARBALAUKIO REALIZAVIMAS Praktiniam virtualaus darbalaukio realizavimui pasirinkau VmWare Workstation vsphere. Prieţastis: Windows Server 2008 ir Windows Server 2012 yra mokama ir reikalinga licencija. SUSE Linux Enterprise Desktop 11 SP2 yra nemokama, tačiau neturint patirties dirbant su Linux sistema virtualizacijos diegimas tampa labai sudėtingas. Su VmWare Workstation sistema jau turėjau patirties. Taip pat VmWare suteikia 3mėn. nemokamą licenciją vsphere virtualizacijai išbandyti. VmWare yra praktiškai vienintelė sistema leidţianti realizuoti virtualizaciją virtualios sistemos viduje. Šią galimybę suteikia įrankis VMware vcenter Converter, kuris plačiau aprašytas 7 tame skyriuje VmWare Workstation vsphere VmWare Workstation vsphere diegimas susideda iš tokių komponentų: 3.2. Aparatinė įranga Procesorius Pagrindinė plokštė Darbinė atmintis Kietasis diskas Operacinė sistema 3.3. VmWare komponentai VMware Workstation Base Template Windows 2008 R2_Base Domain Controller SQL server vcenter ESXi Atmintis vmotion 36

37 3.2. Aparatinės įrangos specifikacija Procesorius Reikalingas procesorius maţiausiai 4 rių branduolių, su virtualizacijos technologija. Tyrimui naudojamo kompiuterio procesorius: Intel Core i Processor (6M Cache, up to 3.20 GHz) Intel Intel Core i5 minimalių galimybių pasirinkimas. Jame nebus HyperThreading technologijos, kuri galima Intel Core i7, tačiau darbo tyrimui tokio procesoriaus pilnai uţteks. Geriausias pasirinkimas būtų Intel Core i7. Hyperthreading ir virtualizacijos technologijos jame aktyvintos, kaip numatytosios. HyperThreading - Intel Hyper-Threading (Intel HT technologija) suteikia du apdorojamus veiksmus per vieną fizinį branduolį. Keliais veiksmais dirbanti programa gali gauti daugiau darbų lygiagrečiai ir greičiau uţbaigti uţduotis. AMD Turėtų būti maţiausiai 4-ių branduolių, ir palaikyti virtualizacijos technologiją. Tyrimui tiktų Athlon 2, Phenom 2 ir FX procesoriai Pagrindinė plokštė Svarbiausia, kad prireikus būtų galimybė pridėti daugiau atminties(ram) Darbinė atmintis Geriausia būtų turėti maţiausiai 16GB darbinės atminties. Tyrimui naudojamo kompiuterio atmintis: KINGSTON 8GB DDR3 1600MHz Non- ECC Reg CL11 DIMM. Kadangi tyrime prie serverio nesijungė daug virtualių svečių, atminties pakako Kietasis diskas Geriausias pasirinkimas pagal rekomendacijas būtų maţiausiai 40 GB SSD diskas. Tyrimui naudojamo kompiuterio kietasis diskas: SEAGATE Desktop TB HDD 7200aps/min. SATA 6Gb/s NCQ 64MB cache 3,5 BLK. 37

38 Operacinė sistema Tyrimui naudojamo kompiuterio operacinė sistema: Windows 7 Ultimate x VmWare komponentai VMware Workstation 9 Įdiegtas VMware Workstation 8 ir parsisiųsti atnaujinimai, bei nauji komponentai. Sukuriame virtualų vidinį tinklą, kuriuo apjungiame visas virtualizacijai reikalingas tarnybas. Pasirenkame Host-Only tinklą. Sukuriame du virtualius tinklus: VMnet0 (su interneto jungtim) ir VMnet2 (vidiniam tinklui) Base Template Windows 2008 R2_Base Kuriama nauja virtuali mašina su Windows 2008 R2. Virtuali infrastruktūra susideda iš VM hosting Active Directory, SQL Server, vcenter. Windows 2008 R2 naudojama kaip bazinė operacinė sistema kitoms virtualioms mašinoms. Linked Clones technologija panaudojama tam, kad VM patalpintume į maţiausią galimą erdvę. Įdiegiama viena bazinė Windows 2008 R2, įskaitant visus paketus. Tada sukuriamas susietas identiška kopija kiekvienai VM. Susijusi kiopija nuo bazinės VM skiriasi tik tiek kiek sudaro skirtumo dalis. Daugeliu atveju, tai yra maţiau nei 5 GB vienai virtualiai mašinai Domain Controller Pasirinkus įdiegtą bazinį Windows 2008 R2 sukuriamas susijęs klonas. Nustatomi interneto nustatymai VMnet2. Kloną pavadiname Domain Controller. Domeno valdiklis (DC) yra serveris, kuris reaguoja į saugumo autentifikavimo prašymus (prisijungimas, leidimų patikrinimas) per Windows Server domeną. Domenas yra Windows NT sąvoka, pagal kurią vartotojui gali būti suteikta prieiga prie kompiuterinių išteklių su vienu vartotojo vardu ir slaptaţodţiu. 38

39 SQL server Pasirenkus įdiegtą bazinį Windows 2008 R2 sukuriamas susijusęs klonas. Nustatomi interneto nustatymai VMnet2. Klonas pavadinamas SQL server. Active Directory sukuriame vartotoją SQL Admin. Sukuriame du.vmdk tipo failus, vieną duomenims ir kitą registrams vcenter Instaliuojame vcenter Server, po to vsphere Client. AD sukuriame vcenter Admin ir svečių prisijungimus ESXi Instaliuojame ESXi. Suteikiame jam procesoriaus 2 branduolius, 4GB darbinės atminties, 40GB kietojo disko ir išsaugome kaip vieną failą. Pasirenkame procesoriaus nustatymus ir paţymime Virtualize Intel VT-x/EPT ar AMD-V/RVI. Tai leidţia paleisti x64 virtualius svečius šiame ESXi, veikiančiame kaip Host. VMware ESXi yra kompiuterio virtualizavimo programinė įrangą sukurta VMware Inc. Su VMware Infrastruktūra, ESXi gali būti naudojamas siekiant palengvinti centralizuotą valdymą įmonės kompiuteriuose ir duomenų centro programose Atmintis Sukūrus ESXi host klasteriui pajungiame atmintį 500GB iš kietojo disko, kurią naudos vartotojai prisijungę prie virtualių mašinų vmotion Galime migruoti virtualias mašinas tarp host, klasterių ir duomenų centrų. Hypervisor Kompiuteris su hypervisoriumi, kuriame veikia viena ar daugiau virtualių mašinų yra apibrėţiamas kaip HOST Machine. Kiekviena virtuali mašina vadinama svečio mašina. Hypervisor pristato svečių operacines sistemas su virtualiomis operacinėmis platformomis ir yra valdomos iš tų svečių operacinių sistemų. Tokiu būdu virtualūs svečiai gali pasidalinti virtualios techninės įrangos ištekliais. 39

40 4. TYRIMAS Pirmiausia reikėjo ištirti ką labiau vertėtų rinktis mokyklai kainos atţvilgiu: 1. Naujų kompiuterių pirkimas; 2. Terminalinių darbo vietų nuomojimas darbui su senais kompiuteriais; 3. VMware virtualių darbo vietų nuoma; 4. Virtualių darbo vietų instaliavimas ir administravimas nusamdytam it specialistui; Reikalavimai programinei įrangai Kompiuteriams, kurie naudojami informacinių technologijų brandos egzaminui vykdyti, turi būti įdiegta reikalinga programinė įranga: 1. Failų ir katalogų tvarkymo programa (įskaitant ir pakavimo programą): Mano kompiuteris(angl. My Computer), 7-Zip; 2. PDF failų perţiūros programa (ne ankstesnė kaip Adobe Reader 8 versija arba ne ankstesnė, kaip Foxit Reader 3 versija); 3. Tekstų rengyklė (ne ankstesnė kaip raštinės paketo MS Office 2007 versija arba ne ankstesnė, kaip OpenOffice.org 3 Writer versija); 4. Skaičiuoklė (ne ankstesnė kaip raštinės paketo MS Office 2007 arba ne ankstesnė kaip OpenOffice.org 3 Calc versija); 5. Naršyklė (ne ankstesnė kaip MS Internet Explorer 7.0 versija arba ne ankstesnė, kaip Mozilla Firefox 3.x versija); 6. Programavimo aplinkos FreePascal 0.6.4a versija, CodeBlocks versija, DEV C++; 7. Elektroninio parašo formavimo ir tikrinimo programa Justa GE arba Signa. 8. Kompiuteriuose, kurie naudojami egzaminui vykdyti, turi būti įdiegta spausdintuvo (pavyzdţiui, virtualiojo) tvarkyklė Naujų kompiuterių pirkimas mokyklos informatikos klasei Skaičiuojamas naujų kompiuterių pirkimas mokyklos informatikos klasei su 16 kompiuterių. Pagal mokyklai teikiamų programų sąrašą pasirinkta vidutinio kompiuterio su monitorium, klaviatūra ir pele kaina apie 1700Lt. Uţ tokią kainą pasirinkta kompiuterio komplektacija atitiktų mokinių ir mokytojo poreikius. 16-kos kompiuterių kainą būtų 27200Lt Kompiuterinė technika oficialiai nusidėvi per 3 metus, tačiau ja galima naudotis dar apie 2 metus po nusidėvėjimo. Taip pat kainuotų remonto išlaidos. Iš viso kompiuteris tarnautų apie 5 metus. Todėl skaičiuojami kaštai 5-ių metų laikotarpiui. 40

41 Per 5 metus kompiuterinės technikos tarnavimo laikas bus lygus 60 mėnesių. Vidutinė programinės įrangos kaina kompiuteriui 2 : 479,99Lt Office Home & Student ,99Lt Microsoft OEM Windows 7 Professional SP1 64 bit, Lithuanian, 1pk, DVD Nemokama arba mokama: pvz.: 73,99Lt ESET NOD32 Antivirus 7, 1-komp., 12 mėnesių licencija. Sudėję pagridinių programinių įrangų kainą vienam kompiuteriui gautume 981Lt prie kiekvieno kompiuterio kainos. Uţ programinę įrangą 16-kai kompiuterių būtų sumokėta 15696Lt. Iš viso uţ kompiuterius ir programinę įrangą būtų sumokėta 42896Lt Lt padalinus iš tarnavimo laiko (60mėn.) ir 16 kompiuterių gauname 45 Lt/mėn. 3 vienam kompiuteriui Kainų palyginimas Terminalinių darbo vietų; VMware virtualių darbo vietų; Naujų kompiuterių pirkimas klasei Paskaičiuota suma per mėnesį vienam naujam kompiuteriui, 5-iems metams ir palyginta su įmonės Baltneta siūlomomis kainomis. (plačiau ţiūrėti 6 skyriuje). Gauti rezultatai: Naujo kompiuterio pirkimas: 45Lt/mėn. Terminalinė darbo vieta su programine įranga: 75Lt/mėn. Virtuali darbo vieta: 189Lt/mėn. 2 Kompiuterinės technikos kainos paimtos iš internetinės parduotuvės Ţiūrėta: Formulė: 42896Lt/16komp./60mėn. 41

42 5. ĮMONIŲ SIŪLOMA NAUDA Aukštas pateikiamumas VMware HA (angl. high availability) suteikia ekonomiškai naudingą aukštą pateikiamumą kiekvienai aplikacijai, veikiančiai klasteryje. Svarbių verslui aplikacijų veikimo uţtikrinimui nebereikia kurti sistemų su dubliuota technine ir programine įranga, kuri leistų veikti aplikacijai ir fizinės įrangos gedimo atveju. Stebimas sistemoje esančių dinaminių serverių ir techninės įrangos veikimas. Identifikavus fizinio serverio gedimą, dinaminiai serveriai automatiškai paleidţiami kitame fiziniame serveryje, kuris yra aukšto pateikiamumo klasteryje. Sujungimas su duomenų centru Klientams, naudojantiems optinį ryšį, suteikiama galimybė apjungti duomenų centre nuomojamus resursus su vidiniu įmonės tinklu. Serveriai, perkelti į IaaS, gali toliau būti saugiai naudojami vidiniame tinkle, sistemų vartotojai naudosis programomis jiems įprastoje darbinėje aplinkoje. Suderinamumas Dinaminiuose serveriuose gali būti įdiegtos reikiamos operacinės sistemos: Windows, Linux ir kiti. VMware virtualizacijos platforma palaiko visas pagrindines populiariausias operacines sistemas. Reikiamas Microsoft licencijas galima išsinuomoti kartu su visais resursais, todėl nereikia papildomai investuoti į programinę įrangą. Duomenų saugykla Pagal serverių atliekamas operacijas galima nuomotis vietą duomenims dviejų tipų diskuose: greitam darbui su duomenų bazėmis, verslo valdymo sistemoms FC diskuose; failų serveriams, Microsoft Active Directory, pašto sistemoms FATA diskuose. Duomenų apsauga Kasdien, po darbo valandų, yra atliekamos virtualių mašinų atsarginės kopijos. Prireikus tai leidţia operatyviai atstatyti visą veikiančią IT sistemą. Duomenys yra kopijuojami į atskirą, geografiškai nutolusią, duomenų saugyklą. 42

43 Katalogai Bendri ir privatūs katalogai, kuriuose saugomi aplikacijų, virtualių mašinų šablonai, operacinių sistemų image. Todėl naują virtualią mašiną galima įdiegti vieno mygtuko paspaudimu. Bendrą katalogą pateikia įmonė siūlanti virtualizacijos paslaugą, jis neuţima duomenų centrui skirtos vietos. Privatų katalogą galima susiformuoti pačiam jam bus naudojama virtualaus duomenų centro vieta. Virtualių mašinų valdymas Virtualių mašinų valdymas galimybė kurti, šalinti, stabdyti virtualias mašinas, keisti mašinų resursus su Hot Add technologija. Vartotojų valdymas Galimybė kurti vartotojus ir leisti jiems valdyti, pavyzdţiui, tik vieną aplikaciją. Saugumas Integruotos vshield technologijos perimetro apsauga, portų lygio ugniasienės, NAT ir DHCP. vshield Egde suteikia papildomas savybes, tokias kaip site-to-site VPN, tinklo izoliacija ir Web load balancing. Virtualios programos Virtualios programos (angl. vapps) suteikia galimybę operuoti aplikacijomis, kur viena aplikacija susideda iš kelių virtualių mašinų. Taip suteikiama galimybė greitai jas diegti iš katalogų. Taip pat kurti atskirus tinklo nustatymus. Greitas klonų diegimas Unikali VMware Linked Clones technologija pagreitina klonavimą talpindama tik klone atliktus pakeitimus, o kitus duomenis nuskaitydama iš bazinės aplikacijos. Taupoma vieta duomenų saugykloje. Labai greitai galima įdiegti klonuotą aplikaciją galutiniam vartotojui. VMware vcloud API ir atviri virtualizacijos standartai (OVF) Leidţia migruoti virtualias mašinas iš virtualizuotos infrastruktūros į virtualų duomenų centrą išsaugant aplikacijų nustatymus, tinklo konfigūraciją. 43

44 Aušinimas Aušinimo uţtikrinimui gali būti naudojama APC, vienos paţangiausių šioje srityje, kompanijos įranga. Skysčio aušinimo sistema leidţia efektyviai išnaudoti Lietuvos gamtines sąlygas, pašalinti didelius kiekius šilumos ir moduliškumo pagalba apsisaugoti nuo sistemos sustojimo. Palaikoma 21 C 24 C paduodamo į serverius oro srauto temperatūra. Kritinių sistemų stebėjimas 24 val. per parą. Daugiau nei 18 kw galios IT įrangos per komutacinę spintą. Energija Elektros energijos uţtikrinimui naudojami nepertraukiamo maitinimo šaltiniai (UPS), kurie veikdami dvigubos konversijos principu saugo IT įrangą nuo įtampos viršijimo. Elektros dingimo atveju maitina serverius iki kol uţsiveda dyzelinis generatorius, kuris nepapildytas kuru, dirba 24 val. N+1 UPS sistema. Autonominis 300 kw dyzelinis generatorius. 2 elektros įvadai nuo skirtingų pastočių. Nuolatinės generatoriaus, UPS patikros. Ryšiai Sudubliavus tarptautinį srautą, optinius įvadus į duomenų centro pastatą, susijungimą su Lietuvos interneto mazgu, aktyvią bei pasyvią tinklo įrangą, pasiekiamas: 99,99% ryšio pateikiamumo uţtikrinimas. Dubliuotas 10 Gbps susijungimas su Lietuvos interneto mazgu. Optiniai sujungimai su dauguma verslo centrų. Fizinė apsauga Duomenų centro perimetrą, praėjimus, serverių kambarius nuolat stebi vaizdo kameros, kurias kontroliuoja budintis apsaugos darbuotojas. Patekti į duomenų centrą gali tik autorizuoti asmenys. DC grindys yra pakeltos, saugant serverius nuo vandens. 44

45 Priešgaisrinė apsauga Duomenų centre įrengta dujinio gesinimo sistema, kuri gavusi signalą iš priešgaisrinių detektorių, išleidţia į serverių patalpas inertines dujas, kurios, išstumdamos iš patalpų deguonį, uţgesina ugnies ţidinį. Dūmų detektoriai. Gaisro šaltinių stebėjimas. Gesinimas inertinėmis dujomis. Komutacinės spintos Klientams nuomojamos uţdaro tipo, saugios komutacinės spintos. Pagal poreikį gali būti įrengti individualūs durų atidarymo/uţdarymo detektoriai, individuali spintos vaizdo stebėjimo kamera. Procesų stebėjimas Infrastruktūros stebėjimas 24 val. per parą uţtikrina patikimą jos darbą ir greitą reagavimą į incidentus. Aušinimo sistemos stebėjimas 24x7. Elektros tiekimo stebėjimas 24x7. Interneto ryšio tiekimas 24x7. 45

46 6. VIEŠAI SKELBIAMOS VIRTUALIZACIJOS GALIMYBĖS 6.1. Terminalinė darbo vieta Terminalinė darbo vieta tai tinkamas sprendimas įmonei turinčiai daug kompiuterizuotų darbo vietų ir nenori labai daug mokėti uţ jų valdymą. Vartotojai jungiasi prie terminalinio serverio, kur vyksta visas duomenų apdorojimas, o jų kompiuteris veikia tik kaip iš tų duomenų gautų rezultatų atvaizdavimo įrenginys. Terminalinių darbo vietų vartotojai darbuojasi naudodamiesi centralizuotai valdoma viena operacine sistema bei bendromis programomis Apţvelgus viešai skelbiamus terminalinių darbo vietų paslaugos planus, kaip pavyzdys rastas pasiūlymas, kurį siūlo įmonė Baltneta. Visa kainodara ir kas įskaičiuotą į planą pateikta 6-oje lentelėje. 6 lentelė. Įmonės Baltneta terminalinių darbo vietų pasiūlymas 4 Paslaugos planas Bazinis Standartinis Pro Minimalus vartotojų skaičius Disko talpa vartotojo duomenims 5 GB 10 GB 20 GB Disko talpa bendro naudojimo duomenims 5 GB 10 GB 20 GB MS Windows vartotojo aplinka Windows 7 Windows 7 Windows 8 Office programų paketas Open Office MS Office Standard MS Office Professional Plus El. paštas MS Exchange (1 GB) MS Exchange (5 GB) Vartotojų programų integravimas Standartinės programos Anti-virus, Anti-spam apsauga Rezervinės duomenų kopijos Centralizuotas darbo vietų valdymas Monitoringas (24x7) Nuotolinė prieţiūra Kaina (Lt, be PVM, vartotojui) 75 Lt/mėn. 145 Lt/mėn. 185 Lt/mėn. 4 Ţiūrėta:

47 6.2. VMware virtuali darbo vieta VDI (angl. Virtual Desktop Infrastucture) virtualių darbo vietų sprendimas, sudarantis galimybę visus darbui su kompiuteriu reikalingus resursus iškelti į duomenų centrą, vartotojui paliekant tik informacijos išsiuntimui, gavimui, atvaizdavimui reikalingus įrankius. Šis sprendimas leidţia sukurti virtualius kompiuterius su atskiromis operacinėmis sistemomis, aplikacijomis ir vartotojo duomenimis. Kiekvienas vartotojas turi dedikuotus sisteminius resursus bei galimybę perkrauti sistemą. VDI paslauga gali būti teikiama nudojant visame pasaulyje populiaria VMware virtualizacijos platforma VMware vsphere. Ji sudaro galimybę viename serveryje kurti atskiras ir tarpusavyje nepriklausomas virtualias mašinas, turinčias atskiras operacines sistemas ir programas bei galinčias nepriklausomai veikti tuo pačiu metu. Tai pagrindinis ir svarbiausias skirtumas nuo terminalinių darbo vietų, naudojančių vieną centralizuotai valdomą operacinę sistemą.[12] Apţvelgus viešai skelbiamus virtualios darbo vietos paslaugos planus, kaip pavyzdys rastas pasiūlymas, kurį siūlo įmonė Baltneta. Visa kainodara ir kas įskaičiuotą į planą pateikta 7-oje lentelėje. 7 lentelė. Įmonės Baltneta virtualių darbo vietų planai 5 Paslaugos planas VDI standartinis VDI Pro Disko talpa (vartotojo duomenims) 10 GB 20 GB RAM 1.5 GB 1.5 GB CPU 1 core 1 core Office programų paketas Open Office 3.3 MS Office 2010 Standart Standartinės programos Internet Explorer, Mozilla Firefox, Adobe Reader, Adobe Flash Player, 7- Zip Internet Explorer, Mozilla Firefox, Adobe Reader, Adobe Flash Player, 7-Zip Vartotojo programų integravimas

48 Elektroninis paštas su prieţiūra BaltMail (POP3/IMAP) BaltMail Exchange Interneto planas 10 Mbps 20 Mbps Paruoštas darbui su mobiliais įrenginiais Antivirus Rezervinės duomenų kopijos Virtualizacijos ir techninė prieţiūra OS ir programinė prieţiūra Sujungimas su duomenų centru 10 Mbps (VLAN) Sujungimas su duomenų centru 100 Mbps (VLAN) SLA 99,9 % 99,9 % Kaina (Lt, be PVM, vartotojui) 99 Lt/mėn. 189 Lt/mėn. 48

49 7. VMWARE VCENTER CONVERTER Galima transformuoti Windows ir Linux pagrindu veikiančias mašinas ir trečiosios šalies image formatus į virtualias mašinas su VMware vcenter Converter (ţr. 10 pav.) Efektyvumas ir patikimumas Daugialypės vienalaikės konversijos sąlygos didelio masto virtualizacijos diegimui. Kopijavimas sektoriaus pagrindu pagerina klonavimo ir konversijos greitį Valdymas Centralizuotas valdymo pultas vienu metu leidţia vartotojams stebėti kelias nuotolines bei vietos konversijas. Lengvai naudojamas, sumaţina konversijos etapų skaičių. Parama tiek vietiniui ar nuotoliniam klonavimui leidţia konversijas atokiose vietose, pavyzdţiui, filialuose Sąveika vcenter Converter palaiko daug fizinių mašinų, įskaitant Windows XP, Windows 2003, Windows Server ir Linux. Jis taip pat palaiko trečiųjų šalių disko vaizdus iš Microsoft Hyper-V, virtualius serverius iš Virtual PC; Parallels Desktop; Symantec Recovery sistema; Norton Ghost; Acronis ir StorageCraft (ţr. 13 pav.).[13] Ištekliai VMware produktai Fizinė mašina VMware virtualios mašinos 3-ųjų šalių virtualios mašinos 3-ųjų šalių sistemų image 13 pav. VMware vcenter Converter 49