ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS AGRONOMIJOS FAKULTETAS AGROEKOSISTEMŲ IR DIRVOŽEMIO MOKSLŲ INSTITUTAS MARTYNAS ADAMKEVIČIUS

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS AGRONOMIJOS FAKULTETAS AGROEKOSISTEMŲ IR DIRVOŽEMIO MOKSLŲ INSTITUTAS MARTYNAS ADAMKEVIČIUS"

Transkriptas

1 ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS AGRONOMIJOS FAKULTETAS AGROEKOSISTEMŲ IR DIRVOŽEMIO MOKSLŲ INSTITUTAS MARTYNAS ADAMKEVIČIUS METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ ĮTAKA SKRTINGU LAIKU SĖTIEMS ŽIEMINIAMS RAPSAMS Magistro studijų baigiamasis darbas Studijų sritis: Biomedicinos mokslai Studijų kryptis: Žemės ūkio mokslai Studijų programa: Agronomija Akademija, 2014

2 Magistro baigiamojo darbo valstybinė kvalifikacinė komisija: (Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr....) Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas: Pirmininkas: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo (LAAMC) direktorius, profesorius habil..dr. Zenonas Dabkevičius (mokslininkas) Nariai: Agronomijos fakulteto dekanas, Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas dr. Viktoras Pranckietis (mokslininkas praktikas) Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktorius, docentas dr. Evaldas Klimas (mokslininkas praktikas) Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto profesorius habil. dr. Rimantas Velička (mokslininkas praktikas) Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentė dr. Darija Jodaugienė (mokslininkė) UAB Dotnuvos projektai atstovas dr. Rimantas Dapkus (socialinis partneris praktikas) Vadovas Butkevičienė Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto lektorė dr. Lina Marija Recenzentas Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto profesorius habil. dr. Rimantas Velička (mokslininkas praktikas) Oponentas Malinauskaitė Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto docentė dr. Regina 2

3 Adamkevičius, M. Meteorologinių sąlygų įtaka skirtingu laiku sėtiems žieminiams rapsams. Agronomijos studijų programos magistro baigiamasis darbas / Vadovė lekt. dr. Lina Marija Butkevičienė; ASU. Akademija, 2014, 47 p., 4 pav., 10 lentelių. Bibliogr.: 57. Santrauka Magistratūros studijų baigiamajame darbe pateikiami metų žieminių rapsų sėjos laiko ir skirtingų veislių pasiruošimo žiemojimui, pavasario vegetacijos pradžios bei derliaus struktūros elementų ir derliaus tyrimų duomenys ir palyginami su metais atlikto eksperimento duomenimis. Darbo objektas skirtingu laiku sėti žieminių rapsų (Brassica napus L. spp. oleifera bennis. Metzg.) linijinės veislės Cult ir hibridinės Kronos pasėliai. Darbo metodai: Tyrimai atlikti Aleksandro Stulginskio universiteto bandymų stotyje. Vertinami biometriniai rodikliai (antžeminės dalies masė, šaknies kaklelio diametras, lapų skaičius ir viršūninio pumpuro aukštis), peržiemojimas, produktyvumo formavimasis vertinamas pagal derlingumo elementų kiekybinius ir kokybinius rodiklius, kurie priklauso nuo sėjos laiko ir peržiemojimo sąlygų: derliaus struktūros elementai (1000 sėklų masė, ankštarų skaičius, sėklų skaičius ankštaroje, 1000 sėklų masė, derlingumas). Darbo rezultatai. Vėlinant sėjos laiką, Cult ir Kronos rapsų biometriniai rodikliai esmingai mažėjo visais tyrimo laikotarpiais. Tinkamiausią žiemojimui viršūninio pumpuro aukštį turėjo rugpjūčio 10 d. ir 20 d. sėti abiejų veislių rapsai. Labai mažus viršūninius pumpurus turėjo rapsai pasėti rugpjūčio 30 d. ir rugsėjo 10 d. Geriausiai peržiemojo hibridiniai rapsai Kronos. Daugiausiai ankštarų taip pat užaugino hibridiniai rapsai, sėti rugpjūčio 10 d., tačiau suvėlinus sėja ankštarų daugiau formavo linijinės veislės rapsai. Cult ir Kronos žieminiai rapsai suvėlinus sėją užmezgė esmingai vidutiniškai 10,5 proc. mažiau sėklų ankštaroje, bet jų 1000 sėklų masė buvo didesnė. Didžiausią 1000 sėklų masę užaugino abiejų veislių rapsai sėti rugpjūčio 30 d. ( Cult 5,43 g, Kronos 5,58 g), tačiau nei sėjos laikas, nei veislė 1000 sėklų masei esminės įtakos neturėjo. Didžiausi Cult ir Kronos derlingumai (atitinkamai 6,2 ir 8,1 t ha -1 ) gauti pasėjus rapsus rugpjūčio 10 d., tačiau sėjos laiko esminė įtaka nustatyta tik hibridiniams Kronos veislės rapsams. Suvėlinus sėją iki rugpjūčio 30 d. jų derlingumas sumažėjo vidutiniškai 18,8 proc., bet vis tiek išliko esmingai 12,1 proc. derlingesni nei Cult veislės rapsai. Palyginus gautus rezultatus su prieš keturis metus atlikto eksperimento duomenimis gauti panašūs pasiruošimo žiemojimui rezultatai m. žiemojimo sąlygos buvo palankesnės rapsams ir peržiemojo visais terminais sėti rapsai, o m. neperžiemojo 3

4 rugsėjo 10 d. sėti augalai m. taip pat derlingesni buvo hibridiniai rapsai, tačiau esmingai didesni derliai gauti juos pasėjus anksti: rugpjūčio 20 d. ir 30 d. Raktažodžiai: sėjos laikas, meteorologinės sąlygos, žieminiai rapsai, biometriniai rodikliai, produktyvumas. 4

5 Adamkevičius M. The influence of weather conditions on winter oilseed rape sown at different time. Agronomy degree program Master's thesis / Head Lecturer. Dr. Lina Maria Butkevičienė; ASU. Akademija, 2014, 47 pg. 4 Fig., 10 Table. Bibliography. : 57. Summary Master's degree thesis presents the data of studies of winter rape sowing time and the preparation for the winter of different varieties, the beginning of spring vegetation and structural elements of crops and harvest survey and compares it with the data of experiment carried out in The object arable crops of winter oilseed rape linear variety Cult and the hybrid Kronos (Brassica napus L. ssp. Oleifera Bennis. Metzq) sown at different time. Methods of work: Research has been carried out in Aleksandras Stulginskis university Experimental Station. Biometric indicators ( terrestrial mass, root collar diameter, number of leaves and apical bud height) and wintering have been valued ; formation of productivity has been measured by the harvest elements of quantitative and qualitative indicators, which depend on the time of sowing and wintering conditions: structural harvest elements ( 1000 seed weight, pod number, seeds per pod, 1000 seed weight, yield ). Results. Having delayed the sowing time, Cult and Kronos rape biometric indicators substantially decreased in all study periods. The most appropriate for wintering apical bud height of both varieties of rape was on August 10 th and 20 th. Rape sown on August 30 th and September 10 th had a very small apical bud. The best overwintered variety of winter rape was hybrid Kronos. Hybrid rape sown on August 10 th brought up the most pods, however delayed sowing time brought up more pod in linear rape. Cult and Kronos winter oilseed rape after delayed sowing established essentially an average of 10.5 percent less seeds in the pod, but their 1000 seed weight was greater. The largest mass of 1000 seeds originated from both varieties of oilseed rape sown on August 30 th ( Cult 5.43 g, Kronos 5.58 g ), but neither the time of sowing, nor the variety of oilseed rape had no significant influence on 1000 seed mass. The biggest Cult and Kronos crops (respectively 6.2 and 8.1 t ha -1) was achieved sowing oilseed rape on August 10 th, yet the sowing time had an essential influence only on the hybrid Kronos rape. Delayed sowing until August 30 th led to the average crop decrease of 18.8 percent., but remained substantially more fertile by 12.1 percent than the linear variety of rape. Similar results of preparation for the wintering have been received in comparison with the results obtained in the experiment carried out four years ago. In wintering conditions were favorable for rape and it overwintered sown at any time, whereas oilseed rape 5

6 sown on September 10 th in didn t overwinter. Hybrid rape was also more productive in 2009, but substantially higher crops have been achieved sowing them early on August 20 th and 30 th. Keywords: time of sowing, meteorology, winter oilseed rape, biometric indicators, productivity 6

7 TURINYS ĮVADAS LITERATŪROS APŽVALGA Klimato pokyčių įtaka augalininkystei Lietuvoje Žieminių rapsų biologinės ir morfologinės savybės Žieminių rapsų fotosintetiniai rodikliai Žieminių rapsų auginimo agrotechnika, sėjos laikas ir pasiruošimas žiemojimui TYRIMŲ OBJEKTAS, SĄLYGOS IR METODAI Tyrimų objektas Tyrimų vieta ir dirvožemis Bandymo schema ir agrotechnika Meteorologinės sąlygos Atlikti stebėjimai, analizės ir jų metodai DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ Skirtingu laiku sėtų žieminių rapsų pasiruošimas žiemojimui ir palyginimas 2012 m. rezultatų su 2008 m. rezultatais Žieminių rapsų pasėliø tankumas rudens vegetacijos pabaigoje Žieminių rapsų biometriniai rodikliai rudens vegetacijos pabaigoje Sausųjų medžiagų kiekis rapsų morfologinėse dalyse rudens vegetacijos pabaigoje Pasiruošusių žiemoti rapsų fotosintetiniai rodikliai Žieminių rapsų pasėlių būklė pavasario vegetacijos pradžioje ir palyginimas 2013 m. rezultatų su 2009 m. rezultatais Sėjos laiko ir veislės įtaka rapsų peržiemojimui ir biometriniams rodikliams Sėjos laiko ir veislės įtaka sausųjų medžiagų kiekiui rapsų morfologinėse dalyse Sėjos laiko ir veislės įtaka rapsų fotosintetiniams rodikliams Žieminių rapsų sėklų derlius ir derliaus struktūros elementai IŠVADOS...41 LITERATŪRA

8 LENTELĖS IR PAVEIKSLAI 1 lentelė. Pagrindinių meteorologinių veiksnių pasiskirstymas rapsų žiemojimo metu, m. Kauno hidrometeorologinės stoties duomenys lentelė. Pagrindinių meteorologinių veiksnių pasiskirstymas rapsų žiemojimo metu, m. Kauno hidrometeorologinės stoties duomenys lentelė. Pasiruošusių žiemoti rapsų biometriniai rodikliai lentelė. Sausųjų medžiagų kiekis pasiruošusių žiemoti rapsų skrotelėje ir šaknyse lentelė. Sausųjų medžiagų (y) priklausomumas nuo temperatūrų ( +2 C) sumos iki vegetacijos pabaigos rudenį ir saulės spindėjimo trukmės (x) ASU Bandymų stotis lentelė. Pasiruošusių žiemoti rapsų fotosintetiniai rodikliai lentelė. Žieminių rapsų biometriniai rodikliai pavasario vegetacijos pradžioje lentelė. Sausųjų medžiagų kiekis rapsų morfologinėse dalyse vegetacijos pradžioje pavasarį lentelė. Žieminių rapsų fotosintetiniai rodikliai vegetacijos pradžioje pavasarį lentelė. Žieminių rapsų derliaus struktūros elementai pav. Pasiruošusių žiemoti rapsų pasėlių tankumas rudens vegetacijos pabaigoje vnt. m -2, 2012 m pav. Peržiemojusių augalų proc. pavasario vegetacijos pradžioje pav. Skirtingu laiku sėtų žieminių rapsų biologinis sėklų derlius

9 ĮVADAS Rapsai pagrindiniai vidutinių klimato juostų aliejiniai augalai, jų plotai pasaulyje nuolat didėja (Butkute et al., 2006). Lietuvoje žieminiai rapsai yra vieni rentabiliausių augalų, jie vertingi ne tik agronominiu, bet ir ekonominiu požiūriu. Tai ne tik maistinio aliejaus, bet mažėjant naftos ištekliams, biologinio kuro žaliava. Mūsų šalyje jie įsitvirtino kaip prekinis, bei dirvožemio derlingumą didinantis augalas (Bernotas, 1999). Rapsų išspaudos puikus baltymų priedas, padedantis subalansuoti gyvulių mitybos racioną (Jatkauskas, Vrotniakienė, 1995). Tačiau jų auginimas vis tiek išlieka sudėtingas. Viena iš priežasčių nestabilus žiemojimas, kuris priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo augalų išsivystymo rudenį ir meteorologinių sąlygų. Dėl veislių gausos bei jų gebėjimo prisitaikyti prie neretai net labai įvairuojančių augimo sąlygų, galima rapsus auginti labai įvairiomis agroklimatinėmis sąlygomis. Gausus, geros kokybės rapsų derlius užauginamas tik maksimaliai prie optimalių priartinus jų augimo, vystymosi, žiemojimo, mitybos, derliaus struktūros elementų formavimosi bei kitas sąlygas, kintančias dėl gamtinių klimatinių veiksnių, dirvožemio ypatumų, agrotechnikos priemonių taikymo ir naudojamų rapsų augimo technologijų (Velička, 2002). Rapsų derlių gali labai sumažinti ir nedideli nuokrypiai nuo jų auginimo agrotechnikos. Žieminiai rapsai jautrūs sėjos laikui. Sėjos laiką taip pat lemia rapsų biologinės savybės ir regiono agroklimatinės sąlygos. Daugelis autorių nurodo, jog optimalus žieminių rapsų sėjos laikas vidurio Lietuvoje yra rugpjūčio 5 10 dienos (Bernotas, 1999; Montvilas, Mittas, 2000;). Šylant klimatui Lietuvoje ir vėliau pasėti rapsai geriau žiemoja bei formuoja daugiau produktyvumo elementų (Velička ir kt., 2009). Yra nuomonių, kad vėlinant sėją, geriau pasirinkti hibridines veisles (Frauern, 1996). Pagal Lietuvos klimato kaitos prognozes, paremtas ketvirtosios Tarptautinės klimato kaitos komisijos ataskaitos išvadomis bei klimato modeliavimo rezultatais, XXI amžiuje Lietuvoje, o ypač Vidurio Lietuvoje, oro temperatūra didės (Rimkus ir kt., 2007). Galima manyti, kad šiltėjant orams rudenį, ir vėliau pasėti žieminiai rapsai suspės tinkamai pasiruošti žiemojimui. Keičiantis klimatui, žiemojimo laikotarpiu periodiškai besikartojant atšilimams (kai vidutinė paros oro temperatūra >+2 C), atsinaujina rapsų vegetacija, jų skrotelėje ir šaknyse vyksta biocheminiai pokyčiai, kurie įtakoja žiemojimą ir rapsų augimą pavasarį. (Cramer, 1990; Velička, 2002). Ūkininkai supranta žieminių rapsų vertę, tačiau, jų nuomone, pagrindinis šių augalų trūkumas žiemojimas. Žiemojimas pirmiausiai priklauso nuo augalų biologinių savybių, o dar labiau nuo auginimo technologijos reikalavimų vykdymo. Šylant klimatui Lietuvoje ir 9

10 vėliau pasėti rapsai geriau žiemoja bei formuoja daugiau produktyvumo elementų (Velička ir kt., 2009, Butkevičienė, 2012). Tyrimų hipotezė meteorologinės sąlygos rudens - žiemos periodu turi nevienodos įtakos skirtingu laiku sėtų linijinių ir hibridinių žieminių rapsų vystymuisi. Tyrimų tikslas nustatyti žieminių rapsų vystymosi dėsningumus skirtingos trukmės šiltėjančiu rudens žiemos periodu. Tyrimų uždaviniai: 1. Įvertinti skirtingu laiku pasėtų žieminių rapsų pasiruošusių žiemoti pasėlių būklę 2. Nustatyti pasiruošusių žiemoti rapsų biometrinius parametrus. 3. Nustatyti rapsų biometrinius parametrus atsinaujinus vegetacijai pavasarį. 4. Nustatyti fotosintetinius rodiklius rudenį prieš žiemojimą ir atsinaujinus vegetacijai pavasarį; 5. Įvertinti rapsų peržiemojimą. 6. Įvertinti sėklų brandos tarpsnyje, skirtingu laiku sėtų rapsų derliaus struktūros elementus, sėklų derlingumą ir sėklų kokybę. 7. Gautų rezultatų m. palyginimas su m. 10

11 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1 Klimato pokyčių įtaka augalininkystei Lietuvoje Klimato kaita tampa vienu iš svarbiausių veiksnių tiesiogiai ir netiesiogiai veikiančių žemės ūkio augalų produktyvumą, žemės ūkio ir su juo susijusių pramonės šakų efektyvumą ir stabilumą. Atliktos įvairios analizės leidžia daryti prielaidą, jog ateityje klimatas turės tendenciją šiltėti, o kritulių kiekis išliks panašus su neženkliais pakitimais (Lazauskas ir kt., 2009). Ryškus atšilimas pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas šiaurės pusrutulyje. Stebint sezonų vidutinę temperatūrą pastebėta, kad klimato atšilimas paprastai yra didesnis žiemą ir pavasarį. Tendencija, kad visoje Europoje klimatas šiltėja jau įrodyta: nuo m. oro temperatūra pakilo 0,9 C (Jones, Moberg, 2003; IPCC, 2007). Ypač ryškus teigiamų temperatūrų padidėjimas pastebimas nuo m., bet nepastebima, neigiamų temperatūrų sumažėjimo, tačiau trumpėja laikotarpiai su neigiamomis temperatūromis (Klein, Tank et. al., 2002; IPCC,). Lietuvos klimato kaitos prognozės, paremtos ketvirtosios Tarptautinės klimato kaitos komisijos ataskaitos išvadomis bei klimato modeliavimo rezultatais, rodo, kad XXI a. Lietuvoje oro temperatūra didės. Didžiausi temperatūros didėjimo pokyčiai numatomi Vidurio Lietuvoje: žiemą 4-8 C, rudenį ir pavasarį 2 2,5 C, vasarą 1,5 3,5 C. Kritulių kiekis didės žiemą ir pavasarį, tuo tarpu vasarą ir rudenį šio rodiklio reikšmės mažės. Temperatūrai augant žiemą vis didesnę kritulių dalį sudarys skysti krituliai. Antroje vasaros pusėje bei rudens pradžioje labai padidės sausringumas. Saulės spindėjimo trukmė labiausiai išaugs gegužėsrugsėjo mėnesiais, tuo tarpu žiemos mėnesiais (ypač vasarį) sumažės (Rimkus et al., 2007). Todėl svarbu nustatyti augalų, ypač žiemojančių bei naujai įvežtų iš kitų šalių (veislių) adaptaciją kintantiems klimato veiksniams bei agrotechnikos priemonėmis sumažinti neigiamąjį poveikį. Tikimasi, kad klimato kaita šiltėjimo linkme ir didesnis CO 2, išsiskyrimas į atmosferą didins Europinės dalies pasėlių produktyvumą. tačiau įtakos turi ir naujų technologijų atsiradimas: veislės, agrotechnika...(novickienėet al., 2010; IPCC, 2007; Ewert et al., 2005). Lietuvoje klimatas priklauso ne tik nuo teritorijos geografinės padėties, bet ir nuo atmosferos cirkuliacijos, t. y. ciklonų ir anticiklonų darinių bei įvairios kilmės oro masių advekcijos. Šie procesai užtikrina nenutrūkstamą šilumos ir drėgmės apykaitą tarp žemynų ir vandenynų, t. p. tarp žemės paviršiaus ir atmosferos. Atmosferos cirkuliacją Lietuvos teritorijoje formuoja trys slėgio centrai: Šiaurės Atlanto (Islandijos) žemo slėgio sritis, Azorų anticiklonas ir Azijos anticiklonų vakarinis gūbrys. Šių centrų išsidėstymui, atsižvelgiant į 11

12 Lietuvos padėtį, ir aktyvumo kitimui būdinga ne tik metinis ciklas, bet ir ilgalaikiai, kelis ar net keliolika metų trunkantys svyravimai (Bukantis ir kt., 2008). Lietuvos klimato kaitos prognozės, paremtos ketvirtosios Tarptautinės klimato kaitos komisijos ataskaitos išvadomis bei klimato modeliavimo rezultatais, rodo, kad XXI a. Lietuvoje oro temperatūra augs. Didžiausi temperatūros didėjimo pokyčiai numatomi Vidurio Lietuvoje: žiemą 4 8 C, rudenį ir pavasarį 2 2,5 C, vasarą 1,5 3,5 C. Kritulių kiekis augs žiemą ir pavasarį, tuo tarpu vasarą ir rudenį šio rodiklio reikšmės mažės (Galvonaitė ir Valiukas, 2008). Pastaraisiais dešimtmečiais didėja ekstremalių temperatūrų tikimybė (karščiai, kai paros maksimali oro temperatūra lygi arba viršija 30 C ir speigai, kai paros minimali oro temperatūra nukrinta iki -20 C ir žemiau). XX a. pabaigoje ekstremaliai karštų dienų tikimybė m. lyginant su m. išaugo 2 2,5 karto ir dabar siekia 2 6 dienas per metus. Tuo tarpu speiguotų dienų Lietuvoje pastebimai sumažėjo 2 3 kartus. "Nustatyta, jog šie karščių ir speigų tikimybės pasikeitimai daugiausiai susiję su anticikloninių procesų dažnesnių pasikartojimu vasarą ir retesniu žiemą (Bukantis ir kt., 2008). Trakų Vokėje atlikti vidutinių žiemos mėnesių oro temperatūrų stebėjimai ( m. buvo palyginti su m.) rodo, kad žiemos tapo šiltesnės: vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra 13 metų buvo aukštesnė už daugiametį vidurkį, o 1989, 1990, 1995 ir 1998 m. net pasiekė teigiamas reikšmes (Romanovskaja et al., 2009). Apibendrinus visos Lietuvos duomenis, galima teigti, kad vidutinis metinis kritulių kiekis padidės (30 85 mm). Didžiausią kritulių kiekio augimą prognozuoja žiemos metu (5 60 mm per šimtmetį) ir ne tokį intensyvų pavasarį (5 38 mm per šimtmetį), o mažėjimą vasarą iki 0,3088 mm per metus. Žiemos metu intensyviausiai kritulių kiekis augs aukštumose mm. Augant oro temperatūrai žiemą vis didesnę kritulių dalį sudarys skysti krituliai. Skirtinga kritulių kiekio kaita prognozuojama rudeniui, tačiau šiuo metų laiku vidutinis kritulių kiekis turėtų išlikti mažiausiai pakitęs (Galvonaitė ir kt., 2007; Rimkus ir kt., 2007). Šylantis klimatas paankstina augalų vegetaciją, todėl augalams kyla didelis pavasarinių šalnų pavojus. Šalnos pažeidžia jautrius augalus, kai jų audiniuose susiformuoja ledas (Janda ir kt., 2002). 12

13 1.2 Žieminių rapsų biologinės ir morfologinės savybės Rapsai (Brassica napus var. oleifera DC) priklauso bastutinių (Cruciferae arba Brassiceae) šeimai. Citologinių tyrimų pagalba nustatyta, kad rapsai kilę iš rapsiukų ir kopūstų. Šie augalai yra žieminės (biennis) ir vasarinės (annua) formos ir vadinamos vienu bendru terminu rapsai (Botanikos vardų žodynas, 1998). Jų sėklose yra proc. riebalų, proc. baltymų. Rapsai ilgos vegetacijos augalai, žieminių veislių vegetacija tęsiasi dienų, o vasarinių dienų. Rapsai sėjomaininis augalas, įsitvirtino kaip dirvų fitosanitaras (ypač javų sėjomainoje), gerina dirvų struktūringumą. Šie augalai taip pat turi alelopatinių savybių, savo šaknų išskyromis pristabdo kai kurių piktžolių augimą (Amelung ir kt., 1996; Šidlauskas, 1997; Velička, 2002). Žieminiai rapsai yra priskiriami prie šalčiui atsparių augalų. Jų užšalimo riba, mūsų klimato sąlygomis, yra apie -5-7 C, o minimali augimo temperatūra yra apie 1 3 C, optimali apie 20 C. Pakilus temperatūrai virš optimalios ir trūkstant drėgmės, lėtėja augimas, trumpėja vegetacija, mažėja derlius ir prastėja jo kokybė. Optimali temperatūra kinta per vegetacijos periodą ir per parą (Velička, 2002). Teigiama, kad žieminiams rapsams labiau pavojingi permainingi pavasario nei žiemos periodo orai. Nustatyta, kad pavasariniame (kovo balandžio mėn.) augimo periode žieminiams rapsams geriau vėsūs ir normalaus drėgmės režimo nei labai šilti bei sausi orai. Lietuvoje optimali žieminiams rapsams kovo pabaigos temperatūra yra 2 3 C, o balandžio mėnesio temperatūra prilygstanti daugiamečiams vidurkiams. Rapsų žydėjimas ir apsivaisinimas geriausiai vyksta esant C temperatūroms. Esant šaltokiems ir lietingiems orams žydėjimas užsitęsia. Viršūniniai kekių žiedai tada gali net nepražysti, o šalutinių stiebų žiedynuose lieka daug neapsivaisinusių žiedų. Žiedų apsivaisinimui kenkia ir per šilti (virš 22 C) orai, ir ypač jei ilgai užsitęsia sausros (Velička, 2002). Rapsų ankštarų susidarymui, augimui bei brendimui palankiausios temperatūros intervalas yra labai didelis: C. Yra maža tikimybė, kad Lietuvoje dėl orų temperatūros birželio liepos mėnesiais gali stipriau nukentėti rapsų derlius. Šią tiesą gerai liudija ir 2001 (karšti orai) bei 2004 (šaltoki orai) metų rezultatai, kada žieminių rapsų sėklų derliai buvo panašūs. Žieminiai rapsai priskiriami prie augalų, reiklesnių drėgmės režimui. Rapsai gerai pakelia ir ilgiau užsitęsusias sausras, dėl savo galingos bei gilios šaknų sistemos dėl to gali išauginti gerą derlių net ir lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose. Jiems padeda stipri šaknų sistema geriau už kitus augalus paimti maistinius elementus iš gilesnių 13

14 dirvožemio horizontų. Jie biomasės kaupimui sunaudoja daug maistinių medžiagų (Knittel, 2000; Makowski, 1998; Nedzinskas, Nedzinskienė, 1998). Žieminių rapsų pati silpniausia biologinė savybė jų nesugebėjimas prisitaikyti prie dirvų užmirkimo. Mokslinėje literatūroje yra daug publikacijų apie žieminių rapsų jautrumą, esant staigiems temperatūros pokyčiams, per trumpą laiko periodą (Momoh, Zhou, 2001; Rapacz, Markowski, 1999; Stoškus, 1996; Šidlauskas, 1997). Tai daug kartų pasitvirtina kiekviename ūkyje, auginančiame žieminius rapsus. Reikia atkreipti dėmesį į užmirkusių bei šaltų dirvų neigiamą poveikį rapsams jų pavasarinės vegetacijos pradžioje. Kovo pabaigoje, balandžio pradžioje orų temperatūrai pakilus virš 3 o C, atsinaujina jų vegetacija. Lapuose prasideda intensyvūs fotosintezės bei kvėpavimo procesai. Saulėtomis dienomis įšilę orai intensyvina transpiracijos procesą. Tačiau tik viršutinėje dalyje atgyja šaknų veikla, nes užmirkusiuose dirvožemiuose cm esantys horizontai būna visiškai pripildyti vandens, ir temperatūra čia dažnai būna tik 0 2 C. Vanduo išstumia deguonį, šaknys nekvėpuoja. Žemesnėje už minimalią temperatūroje negali vykti ir šaknies vidiniai procesai. Todėl, orams staigiau atšilus, lapija ir viršutinė šaknies dalis pradeda funkcionuoti, o žemiau esanti jos dalis pradeda paprasčiausiai pūti, dėl to tokie pasėliai palaipsniui žūsta arba stipriai išretėja (Упманиc, 1972). Rapsai yra vidutiniškai jautrūs dirvožemių reakcijai. Esant dirvos reakcijai ph 6,0, žieminiai rapsai faktiškai nejaučia diskomforto. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale darytų bandymų duomenys rodo, kad patenkinamą žieminių rapsų derlių galima gauti net esant ph 4,5 5,0 dirvos reakcijai (Bernotas, 1999; Mineikienė, 1998). 1.3 Žieminių rapsų fotosintetiniai rodikliai Su šviesa susijusios fotosintezės parametrai lemia augalų produktyvumą (Šlapakauskas, 2006). Rapsai yra ilgos dienos augalai. Jie gerai ir greitai auga, kai dienos trukmė valandų (Lazauskas, 1998). Žieminiai rapsai turi pereiti šviesos stadiją žemoje temperatūroje ir kai diena ilga, ir kai trumpa. Nustatyta, kad žieminių rapsų pasėlių tankumas yra svarbi jų žiemojimo sąlyga. Daugelis autorių nurodo, kad rudenį žieminių rapsų pasėlio tankumas neturi viršyti 80vnt./m², tai yra sėjos norma 4 6 kg/ha (Velička ir kt., 2002; Šidlauskas, 2002). Toks augalų tankis užtikrina gerą jų apšvietimą skrotelės lapų auginimo tarsnyje, ir rapsai suformuoja galingą asimiliacinį paviršių. Blogas apšvietimas sukelia ląstelių pailgėjimą bei jų sienelių suplonėjimą, todėl pavasarį augalai išaugina netvirtą stiebą. Šviesa ir temperatūra turi ypatingos reikšmės augalų morfogenezės procesams, fotosintezės veiklai, bei 14

15 sezono ir paros laiko jutimui. Augalų vystymasis priklauso nuo dienos ir nakties trukmės santykio per parą, fotoperiodo. Šie procesai turi įtakos augalų dygimo, augimo ir brendimo spartai, jų produktyvumui, išvaizdai ir kt. Augale vykstantys fotofiziologiniai procesai priklauso ne tik nuo fotoperiodo, bet ir nuo šviesos fotonų srauto tankio bei spektro (Jankauskienė, Brazaitytė, 2002; Samuolienė. 2007). Pagrindinis augalų produktyvumo šaltinis yra fotosintezės metu sukurta organinė medžiaga, ir nors pagrindinė produktyvumo tiekėja yra fotosintezė, saulės radiacija, bet produkcijos formavimasis yra sudėtingas, integruotas procesas, todėl vien sugertu šviesos kiekiu jo paaiškinti ne visada galima. Augalų produktyvumas atspindi skirtumą tarp to, kas sukurta ir tarp to, kas augaluose sunaudojama kvėpavimui, kitoms egzistavimo reikmėms. Augalų produktyvumas dažniausiai siejamas su lapų paviršiaus plotu, kuris gretinamas su dirvos, kurioje augalai auga, plotu, ir apskaičiuojamas lapų indeksas (LI). Augalų lapų plotas priklauso nuo sėjos laiko, lapų išsiskleidimo ir stiebo šakojimosi greičio, senėjimo, augalų sėjimo tankio bei nuo ligų ir kenkėjų. Didžiausią augalų produktyvumą sąlygoja kritinis lapų indeksas (lapų plotas) (Šlapakauskas, Duchovskis, 2008). Lapų ploto indeksas (LI) parodo, koks augalų lapų plotas dengia tam tikrą dirvos paviršiaus plotą. Jo nustatymas atskleidžia žemės ūkio augalų gebą absorbuoti saulės šviesos energiją, kuri yra svarbi siekiant maksimaliai išnaudoti augalų galimybes (Liatukas, Leistrumaitė, 2009). Vienas svarbiausių fotosintezės rodiklių yra grynasis fotosintezės produktyvumas. Jis išreiškiamas sausųjų medžiagų kiekiu, kurį per parą lapų asimiliacinio ploto vienetui pagamina augalas (Bluzmanas ir kt., 1991). Grynasis fotosintezės produktyvumas geriausiai atspindi aplinkos veiksnių poveikį augalų augimui ir vystymuisi (Третьяков, 1998). Augalų fiziologiniams procesams įtakos turi klimatas ir aplinkos veiksniai (Šlapakauskas, Duchovskis, 2008). Fotosintezė, kaip ir kiti fiziologiniai procesai, priklauso nuo aplinkos, kurioje auga augalas. Jos metu sukaupiama proc. visos augalo biomasės. Šviesa, temperatūra, lapo morfologija, vanduo, CO 2, O 2 visi šie veiksniai kompleksiškai veikia fotosintezės procesus. Vieni iš dažniausiai augalų produktyvumą ribojančių aplinkos veiksnių yra sausra ir ekstremalios temperatūros. Žemos teigiamos temperatūros sukeliami augalų pažeidimai dažniausiai pasireiškia laikinais metabolizmo sutrikimais, o neigiamos temperatūros sukelia ir negrįžtamus pakitimus. Kiekvienai augalo rūšiai yra būdinga minimali ir maksimali temperatūra, kuriai esant fotosintezė nevyksta ir optimali temperatūra, skatinanti sparčius fotosintezės procesus. Optimali kiekvieno veiksnio reikšmė susijusi su genetiniais ir fiziologiniais veiksniais. Nuo augalo rūšies, porūšio, genetinių ir fiziologinių veiksnių priklauso, kaip jis reaguos į įvairias aplinkos sąlygas. Be to, augalo išsivystymas taip pat lemia fiziologinį atsaką. Bendrais bruožais galima pasakyti, kad fotosintezės intensyvumas ir 15

16 maksimalus pirminių metabolitų kiekis susintetinamas esant palankiausioms konkrečiam augalui vystytis sąlygomis ir priklauso nuo augalo išsivystymo (Šlapakauskas, 2006). 1.4 Žieminių rapsų auginimo agrotechnika, sėjos laikas ir pasiruošimas žiemojimui Rapsai geriausiai auga lygiuose, drenažu nusausintuose, vidutinio sunkumo ir smėlingo priemolio bei priesmėlio su laidžiu podirviu, neutraliuose bei rūgštokuose (ph KCl 5,6 ir daugiau), gausiai maisto medžiagų turinčiuose dirvožemiuose (Brazauskienė, Šidlauskas, 2001). Dirva turi turėti gerą nuolydį pavasariniam vandens pertekliui nutekėti, turi neužmirkti. Netinka sunkaus molio, smėlio, rūgščios su negiliai esančiu gruntiniu vandeniu dirvos, kalvotos vietovės (Šidlauskas, 1997; Velička, 2002). Geriausi žieminių rapsų priešsėliai yra juodieji pūdymai, vikių avižų mišinys žaliajam pašarui, daugiametės žolės, ankstyvosios bulvės. Esant būtinybei, juos galima sėti po žieminių kviečių ir miežių (Lazauskas, 1998; Velička, 2002). Rapsai reiklūs agrotechnikai, todėl, jų žiemojimas, derlingumas tiesiogiai priklauso nuo dirvos paruošimo būdo, bei pasėlio priežiūros darbų. Rapsų sėklos labai smulkios ir jų negalima sėti į bet kaip išdirbtą dirvą. Nuo žemės paruošimo priklauso sėjos kokybė, sudygimo tolygumas. Vienodas, tolygus pasėlis augimo pradžioje garantuoja savalaikį visų augalų apsaugos priemonių panaudojimą, gerą žiemojimą ir gausų derlių ( Pagrindinis dirvos ruošimas galimas dvejopas: tradicinis ir supaprastintas. Tradicinis dirvos dirbimas pradedamas ne vėliau kaip 3 savaitės iki sėjos: ražienų skutimas, cm, po dienų arimas cm gyliu ir paliekama susigulėti iki sėjos. Atliekant priešsėjinį dirbimą, dirva lyginama, purenama, germinuojama. Jeigu nespėjame atlikti visų darbų, galima dirvą arti su ariamojo sluoksnio tankintuvais (Brazauskienė, Šidlauskas, 2001). Supaprąstintas dirvos dirbimas atliekamas naudojant paviršinio purenimo agregatus, padargus lėkštines ir virbalines akėčias, kultivatorius, germinatorius. Šis būdas yra tinkamas žieminius rapsus sėjant į nepiktžolėtas dobilienas ir po kitų priešsėlių, kada tinkamai naudojami herbicidai. ASU atliktų bandymų duomenimis, visais tyrimų metais, sėjant į ražienines dirvas, Lietuvoje registruotos žieminių rapsų veislės peržiemojo taip pat gerai, kaip ir žemę dirbant tradiciniu būdu (Velička, 2002). Supaprastintas dirvos dirbimas naudingas tuo, kad dirvos struktūra tampa patvaresnė, suaktyvėja mikroorganizmų veikla, pagerėja dirvos vandens imlumas, sukaupta drėgmė ilgiau išsilaiko, energijos sąnaudos sumažėja %, tačiau sausais metais rapsų šaknys blogiau vystosi dėl per daug suspausto podirvio. 16

17 Tiesioginė sėja galima tik gerai sukultūrintuose, nepiktžolėtose dirvose, sėjama specialiomis sėjamosiomis (Brazauskienė, Šidlauskas, 2001). Rapsai mineralinių trąšų sunaudoja daugiau nei javai ir daugelis kitų lauko augalų. Vidutinio intensyvumo ūkiuose reikia tręšti N 180 P 90 K 120 trąšų norma. Aukšto intensyvumo ūkiuose, kur derliai gaunami didesni, trąšų normas reikia padidinti N 210 P 110 K 150. Šie augalai yra labai jautrūs maisto medžiagų trūkumui ir negaudami jų, išaugina nedidelį ir prastos kokybės sėklų derlių. Kad išaugintų toną sėklų, iš vieno hektaro dirvos rapsai paima kg azoto, kg fosforo, kg kalio, kg kalcio, 6 11 kg magnio ir kg sieros. Jei augalams yra palankios mitybos ir vystymosi sąlygos, rudenį žieminiai rapsai sukaupia proc. viso jiems reikalingo azoto, fosforo ir kalio kiekio. Labai svarbu, kad visos vegetacijos metu, ypač augimo pradžioje, augalams užtektų azoto. Parenkant trąšų normas, reikia atsižvelgti į dirvožemio agrochemines savybes ir į prieš tai augusį priešsėlį. Dėl to, trąšų norma gali būti 20 ir net 30 proc. didesnė arba mažesnė.rapsams, daugiau negu kitiems augalams, reikia molibdeno, boro ir sieros. Boras ir molibdenas skatina augalo formavimąsi, didina atsparumą grybinėms ligoms, didina atsparumą sausrai, padeda rapsui geriau pasiruošti žiemojimui ir peržiemoti.todėl šie elementai žieminiam rapsui rudenį yra labai svarbūs ( Tyrimais nustatyta, kad aktyvių temperatūrų suma bei kalendorinių dienų skaičius nuo sudygimo iki vegetacijos pabaigos vėlų rudenį nulemia išsivysčiusių lapų skaičių. Kiekvienam išsivysčiusiam lapui reikalinga apie 10 kalendorinių dienų arba 60 C aktyvių temperatūrų suma (Šidlauskas, 2002). Latvių mokslininkas V. M. Upmanis, 1972 m. savo tyrimuose nustatė, kad rapsai nustoja augę kai temperatūra nukrenta iki +2 C, tuo tarpu daugumos kitų augalų vegetacija sustoja jau + 5 C (Упманис, 1972). Šiltėjant ir ilgėjant rudens periodui mūsų sąlygose kinta ir žieminių rapsų pasiruošimo žiemojimui trukmė, o tuo pačiu ir sėjos laikas. Žieminių rapsų žiemojimas ir būsimas derlius priklauso nuo to, kaip augalai pasiruoš ramybės periodui. Rapsai gerai žiemoja, kai rudenį prieš žiemojimą užaugina 6 8 lapus, šaknies kaklelio storis būna 8 10 mm, o viršūninis pumpuras pakilęs virš žemės paviršiaus ne daugiau kaip 30 mm (Cramer, 1990; Маковски, 1990, Velička, 2002). Jei orai rudenį vėsta palaipsniui, tinkamai išsivystę augalai, net ir nepadengti sniegu, nesušąla esant iki o C šalčiui, o po sniegu išsilaiko spaudžiant ir o C speigui. Ypač svarbus rapsų užsigrūdinimo procesas. Rapsų užsigrūdinimo pradžia dažniausiai būna spalio mėnesį, kai oro temperatūra paros bėgyje stipriai svyruoja, nukrisdama iki C. Viršūniniame pumpure ir šaknies kaklelyje kaupiasi tirpios sausosios medžiagos (cukrus, riebalai). Ši pirmoji užsigrūdinimo stadija tęsiasi dienų (iki spalio mėn. vidurio arba 17

18 pabaigos). Antroji užsigrūdinimo stadija tęsiasi 5 7 dienas, kai žemiausia oro temperatūra paros bėgyje būna neigiama nuo -5 iki -7 C. Tada reikia mažai šviesos arba augalai gali būti ir po sniegu. (Третьяков, 1998). Pirmoji gero rapsų pasiruošimo žiemojimui sąlyga tinkamas sėjos laikas, kuris Lietuvoje yra nuo rugpjūčio 5 iki 15 dienos. Sėjant žieminius rapsus po rugpjūčio 15 dienos kasdien didėja rizika, kad augalai nespės tinkamai pasiruošti žiemojimui, ir belieka tikėtis tik ilgo ir šilto rudens ( Žieminiai rapsai optimalią būklę pasiekia tik tada, kai nuo sudygimo pradžios iki vegetacijos pabaigos rudenį praeina dienų, kurių metu oro temperatūra nenukrenta žemiau 5 o C. Hibridinių veislių žieminius rapsus galima pasėti ir savaite vėliau, nes jie turi savybę sparčiau vystytis augimo pradžioje (Butkevičienė, 2012; Velička ir kt., 2006). Per anksti pasėjus ir esant labai palankiems rapsams augti rudens orams, jie gali peraugti. Kitas labai svarbus faktorius, lemiantis tinkamą rapsų išsivystymą ir žiemojimą, yra sėklos norma. Jei kvadratiniame metre išdygsta per daug augalų, jie tarpusavyje konkuruoja, tįsta, išeikvoja maisto medžiagas reikalingas žiemojimui. Visada reikia prisilaikyti konkrečiai veislei rekomenduojamos sėklos normos. Įvertinant daigumą, viename kvadratiniame metre, reikia sėti sėklų tiek, kad sudygtų augalai ( Lietuvos žemdirbystės institute (dabar LAMMC filialas ŽI) Dotnuvoje m. atliktų tyrimų duomenimis, optimalus žieminių rapsų sėjos laikas vidurio Lietuvoje rugpjūčio 5 10 dienos (Montvilas, Mittas, 2000). Pasėjus žieminius rapsus rugpjūčio 5 10 dienomis, buvo gautas 30,9 proc. didesnis sėklų derlius, palyginti su rugpjūčio 30 d. sėtų žieminių rapsų sėklų derliumi. Vėlesni, m., Žemdirbystės institute atliktų žieminių rapsų tyrimų duomenys rodo, kad optimalus žieminių rapsų sėjos laikas rugpjūčio vidurys, nes tada pasėti rapsai neperauga, spėja gerai pasiruošti žiemojimui ir duoda didžiausią sėklų derlių, palyginti su liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje ir rugpjūčio pabaigoje sėtais žieminiais rapsais (Butkutė et al., 2006). Tyrimais nustatyta, kad pasėjus optimaliu laiku 4 6 kg ha-1 sėklos, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, žieminiai rapsai rudenį suformuoja 39,2 41,5 tūkst. m2 ha-1 lapų asimiliacinį paviršių, kurio fotosintezės produktyvumas sudaro 2,0 3,0 g m-2. Toks rapsų pasėlis gerai pasiruošia žiemoti. Tuo tarpu tankiame pasėlyje augalai vienas kitą stelbia, prieš laiką žūsta neapšviesti apatiniai lapai (Velička, 2002). 18

19 Jei augalai gerai sudygo ir jų tankumas yra optimalus, svarbu rapso neperauginti rudenį. Praėjusio rudens patirtis parodė, kad augimo reguliatorių-fungicidų naudojimas ekonomiškai atsiperka užsitęsus rudeniui, rapsai nenustoja vegetuoti, susidaro palankios sąlygos plisti ligoms. Rapsų augimą padeda sustabdyti fungicidai, kurie turi ir augimo reguliatorių savybių. Jie taip pat apsaugo nuo fomozės, pilkojo puvinio kuriais rapsai gali užsikrėsti dar rudenį ( 19

20 2. TYRIMŲ OBJEKTAS, SĄLYGOS IR METODAI 2.1 Tyrimų objektas Tyrimų objektas skirtingu laiku sėtų, skirtingų veislių žieminių rapsų (Brassica nupus L.) pasėliai. 2.2 Tyrimų vieta ir dirvožemis Tyrimo vieta: Tyrimai atlikami metais Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Bandymų stotyje. Bandymų stotis yra 6 km nuo Kauno miesto, kairėje Nemuno pusėje. Šis žemės masyvas priklauso Nemuno vidurupio plynaukštės smėlingų ir dulkiškų priemolių, paprastųjų ir karbonatingųjų glėjiškijjų bei stagniškųjų išplautžemių rajonui. Dirvožemis: ASU Bandymų stotyje (54 534N 'E) dirvožemis susiformavęs dugninės morenos arba dugninių ledynų darinių, padengtų limnoglacialinėmis nuosėdomis srityje. Paprastasis sekliai glėjiškas išplautžemis (Hcipli-Epihypogleyic Luvisol) - Idg8- p(lvg-p-w-ha). Dugninės morenos smulkžemio granuliometrinėje sudėtyje vyrauja priemolis ant sunkaus priemolio. Dirvožemio ariamasis sluoksnis cm. Vandens režimas sureguliuotas uždaru drenažu, mikroreljefas išlygintas. Dirvožemio ph 6,5 7,2, suminio azoto 1,47 1,59 proc., humuso 2,2 3,0 proc., judriojo fosforo mg kg -1, judriojo kalio mg kg -1, judriosios sieros 5,6 26,4 mg kg -1, Dirvožemio vienetas bandyme nustatytas pagal naująją Lietuvos dirvožemių klasifikaciją (LTDK-99), suderintą su FAO UNESCO Pasaulio dirvožemių žemėlapio legenda (Buivydaitė ir kt. 2001). 2.3 Bandymo schema ir agrotechnika m. tyrimas atliktas pagal dviejų veiksnių eksperimento schemą, 4 pakartojimais. Žieminiai rapsai sėti 4 terminais ir augintos dvi rapsų veislės: linijinė Cult ir hibridinė Kronos. Veiksnys A sėjos laikas: 1. Rugpjūčio 10 d. 2. Rugpjūčio 20 d. 3. Rugpjūčio 30 d. 4. Rugsėjo 10 d. 20

21 Veiksnys B veislė Culto linijinė Kronos hibridinė Cult linijinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Lantmännen SW Seed Hadmersleben GmbH sėklininkystės įmonėje. Ūkinio vertingumo tyrimai atlikti m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT skyriuose. Dėl nepalankių žiemojimo sąlygų 2010 m. Utenos AVT skyriuje ir 2011 m. visuose AVT skyriuose pasėliai žuvo. Tai turėjo neigiamos įtakos derlingumo ir žiemkentiškumo vertinimo rezultatams. Pagal 1 9 balų skalę Cult veislės daugiametis žiem-kentiškumas vidutiniškai įvertintas tik 4,2 balo, tačiau nuo standartinių veislių atsilieka nežymiai 0,2 balo (1 balas pasėlis labai išretėjęs, 9 balai pasėlis neišretėjęs). Veislė derlinga. Tyrimo metais sėklų derliaus vidurkis buvo 3,99 t ha -1, arba 31,8 proc. didesnis palyginti su standartinėmis veislėmis. Didžiausias 4,52 t ha -1 derlius gautas 2012 m. Sėklos smulkios. Sėklose vidutiniškai randama 47,92 proc. aliejaus, mažiau kaip 0,1 proc. eruko rūgšties ir 10,6 µmol g-1 gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė Cult priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui Veislė vidutinio vėlyvumo, augalai vidutinio aukščio. Vidutinė vegetacijos periodo trukmė 205 dienos, augalai vidutiniškai užauga 145 cm. Pagal 1 9 balų skalę atsparumas išgulimui įvertintas 9 balais, o sėklų išbyrėjimas iš ankštarų 8,4 balo (Nacionalinis augalų veislių sąrašas, 2013). Kronos žieminių rapsų hibridas sukurtas Vokietijoje, NPZ/Saaten-Union sėklininkystės firmoje. Jų tėvinė linija veislė Voton. Lietuvoje veislė registruota 2003 m., vidutinis sėklų derlius 3,56 t/ha. Didžiausias jų derlius buvo subrandintas 2002 m. Plungės AVT stotyje 4,35 t/ha. Nustatyti tokie vidutiniai kokybės rodikliai: riebalai sudarė 42,6 proc., baltymai 23,3 proc., gliukozinolatai 12,8 μmol/g, o eruko rūgšties iš viso nerasta. Bandymo metais augalai gerai žiemojo. Jų ištvermingumas žiemojimo sąlygoms įvertintas 8 balais. Kronos augalai užauga gana aukšti (135 cm), tačiau neišgula. Šio hibrido augalai taip pat atsparūs sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šis jų požymis vidutiniškai įvertintas 8,7 balo. Kronos augalai yra vidutinio ankstyvumo. Jų sėklos vidutiniškai subręsta per 196 dienas (Augalų veislių ūkinio vertinimo 2008 m. tyrimų duomenys, 2008). Sunday žieminių rapsų veislė sukurta Švedijos selekcijos ir sėklininkystės firmoje SW Seed, registruota Danijoje Danisco seed sėklininkystės firmoje. Lietuvoje veislė tirta m. trijose augalų veislių tyrimo stotyse ir įrašyta į Nacionalinį augalų veislių 2006 m. sąrašą. Veislės tyrimo metais gautas nuo 3,96 iki 5,56 t ha -1 sėklų derlius. Didžiausias derlingumas gautas Kauno AVTS 2006 m. 6,16 t ha -1. Sėklos stambios, vidutinė 1000 sėklų masė 4,86 g, vidutinis riebalų kiekis sudarė 43,6 proc., baltymų 23,3 proc., eruko 21

22 rūgšties 0,7 proc. ir gliukozinatų 5,1 μmol g -1. Tyrimų metais šios veislės rapsai žiemojo gerai, ištvermingumas žiemojimui įvertintas 8 balais. Augalų vidutinis aukštis 131 cm, jie pakankamai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šie Sunday veislės rodikliai įvertinti atitinkamai 8,9 ir 8,0 balais. Vegetacinio periodo trukmė 209 dienos. Šios veislės rapsai, auginti tyrimų stotyse, buvo mažai pažeisti ligų (Augalų veislių ūkinio vertinimo 2008 m. tyrimų duomenys, 2008). Agrotechnika. Sėklos norma 4 kg ha Bandymo laukelio dydis 120 m 2. Žemės dirbimas ir pasėlių priežiūra bandyme buvo atliekama pagal įprastą intensyvią technologiją. Žieminių rapsų priešsėlis juodasis pūdymas. Tręšta N 120 P 60 K 90 (PK rudenį prieš sėją, N pavasarį). Po sėjos rapsai buvo purkškiami herbicidu butizanu star (2,5 l ha -1 ), insekticidais 3 kartus: karate zeon (0,1 0,15 l ha -1 ), fastaku (0,1 0,15 l ha -1 ), buldoku (0,1 0,15 l ha -1 ), fungicidu folikuru (1 l ha -1 ) žydėjimo pradžioje. 2.4 Meteorologinės sąlygos 2012 metų vasaros pabaiga ir ruduo buvo ypatingai šilti ir drėgni. Oro temperatūra buvo artima daugiametei vidutinei, o kritulių kiekis 1,1 karto buvo mažesnis nei įprastai. Labai lietingas buvo tik pirmas rugpjūčio dešimtadienis, o antrą dekadą, kai buvo sėjami žieminiai rapsai kritulių beveik nebuvo, negausiai palijo ir paskutinę šio mėnesio dekadą, nors mėnesio (hidroterminis koeficientas) HTK 1,3 rodė optimalų drėgnumą. Rugsėjo mėn. vyravo aktyvios teigiamos temperatūros, buvo laipsniu šilčiau nei įprastai. Kritulių iškrito 14,6 mm daugiau lyginant su daugiamečiu vidutiniu kritulių kiekiu. Šio mėnesio HTK 1,7 rodė perteklinį drėgnumą. Spalio mėn. taip pat buvo laipsniu šiltesnis lyginant su daugiamečiais vidurkiais. Ypač šilta buvo pirma mėnesio dekada, vyravo teigiamos aktyvios temperatūros, tačiau per šią dekadą iškrito beveik visa vidutinė mėnesio kritulių norma, o per mėnesį kritulių iškrito 1,5 karto daugiau lyginant su daugiamečiais vidurkiais. Ypatingai šiltas buvo lapkričio mėn., šio mėn. vidutinė paros oro temperatūra net 3,2 karto, o kritulių kiekis 1,5 karto viršijo daugiamečius vidurkius. Pirmasis gruodžio dešimtadienis buvo palyginti nešaltas, vidutinė oro temperatūra buvo 3 C laipsniai, o kritulių praktiškai nebuvo kiekis nesiekė nei 1 mm (0.97). Antrojo dešimtadienio temperatūros vidurkis buvo kone dvigubai didesnis nei pirmojo, ir siekė 6,4 C, o sniego danga padidėjo tik iki 2,73 mm. Trečiasis dešimtadienis prasidėjo kiek didesniu šalčiu, kuris siekė 12,8 C, tačiau tokia temperatūra ilgai nesilaikė ir jau gruodžio 25 dieną, sulaukėme pliusinės temperatūros. Šis mėnuo buvo labai nepalankus rapsų žiemojimui, kadangi minusinė temperatūra buvo pakilusi beveik iki -13 C, o sniego buvo labai mažai. 22

23 Kalbant apie įšalą, gruodžio pirmąjį dešimtadienį jo beveik nebuvo (1 3 cm). Tačiau nuo gruodžio 11 d., įšalo storis ėmė sparčiai didėti, ir iki mėnesio pabaigos laikėsi cm. Tuo tarpu sniego danga kilo labai mažu tempu, ir sniego storis aukščiausiai siekė 11 cm. paskutinę dekadą sniegas nutirpo ir iki pat mėnesio pabaigos daugiau kritulių nebuvo. Šiuo metu augalai patyrė daug streso, kadangi įšalas buvo apie 20 cm, o lauke pliusinė temperatūra. Tokiu metu augalai yra labiau pažeidžiami. Sausio pradžia buvo tokia pat kaip ir gruodžio pabaiga sniego nebuvo, o įšalas siekė apie 15 cm. Tačiau sausio 4 6 dienomis buvo atodrėkis ir įšalas sumažėjo iki minimumo. Nuo sausio 6 dienos vėl prasidėjo neigiama temperatūra ir įšalo storis ėmė palaipsniui didėti, kartu didėjo ir sniego dangos storis. Mėnesio pabaigoje įšalo storis siekė 27 cm, tuo tarpu sniego danga laikėsi apie 15 cm. Iki vasario 13 įšalo storis laikėsi tolygiai, apie 25 cm. Sniego danga nesiekė 10 centimetrų. Nuo vasario 14 dienos įšalo storis sumažėjo ir beveik visą likusį mėnesį laikėsi cm ribose. Kovo mėnesį įšalo storis labai tolygiai dideliu tempu didėjo nuo 16 cm mėnesio pradžioje, iki 44 cm kovo pabaigoje. Sniego dangos storis visą mėnesį laikėsi toks pat, apie 4 cm. Balandžio mėn. antrą dekadą jau vyravo teigiamos temperatūros, tačiau įšalo gylis vis dar siekė 40 cm. Susidarė ypač nepalankios sąlygos rapsams. Gilus įšalas neleido susigerti susikaupusiai drėgmei. Visiškai įšalas ištirpo tik balandžio pabaigoje. Gegužės mėnuo buvo 1,3 karto šiltesnis ir drėgnesnis nei įprastai Šio mėnesio HTK buvo 1,3 (optimalus drėgnumas). Šiltesnis ir drėgnesnis nei įprastai buvo birželio mėnuo (HTK 1,2 optimalus drėgnumas), todėl augalai labai sparčiai augo ir vystėsi. Liepos paskutinę dekadą buvo pakankamai šilta ir mažai kritulių, todėl rapsai buvo sėkmingai nukulti m. eksperimento vykdymo metais žieminiai rapsai turėjo apie 2 sav. trumpesnį pasiruošimo žiemojimui laikotarpį (1 lentelė) palyginti su 2008 m. šiuo laikotarpiu (2 lentelė). Augalams teko atitinkamai mažiau teigiamų >2 C temperatūrų suma. Spalio mėn. 26 d. temperatūra nukrito žemiau +2 C, keletą dienų nukrito iki neigiamos ir rapsų vegetacija pasibaigė. Tačiau atšalimas truko tik 5 dienas lapkričio mėn. 1 d. pakilo iki +4 C, ir rapsai vėl pradėjo vegetaciją. Visą lapkričio mėn. vidutinė oro temperatūra buvo teigiama +4,8 C. Palyginus 2012 m. atsinaujinusios vegetacijos laikotarpį su 2008 m. matyti, kad 2012 m. šis laikotarpis buvo 1,5 karto šiltesnis, nors truko tiek pat dienų (30). Per šį laikotarpį, skirtingai nei 2008 m. nepasitaikė neigiamų temperatūrų, todėl rapsai sėkmingai didino savo biomasę. Žiemos laikotarpis beveik 1,5 mėnesio buvo 2012 m. ilgesnis nei 2008 m. ir šiais metais sniego danga buvo 2,8 karto plonesnė. Per šį laikotarpį pasitaikė atšilimų (sausio pradžioje ir vasario pabaigoje) per kuriuos sniego danga suplonėdavo arba visai ištirpdavo. 23

24 1 lentelė. Pagrindinių meteorologinių veiksnių pasiskirstymas rapsų žiemojimo metu, Tyrimų laikotarpiai x I tyrimų laikotarpis: (nuo rapsų sudygimo iki vegetacijos pabaigos) I sėja m. Kauno hidrometeorologinės stoties duomenys Pastaba: x naujo tyrimų laikotarpio pradžia, kai 3 paras iš eilės vidutinė paros oro temperatūra ±2 C. Kovo mėn. sniego dangos storis buvo apie 5 cm., o žemės įšalas siekė 44 cm m. kovo 30 d. prasidėjo žieminių rapsų vegetacija, o 2012 m., tuo pačiu metu, vis dar vyravo neigiamos temperatūros ir 2,0 kartus gilesnis žemės įšalas m. tik balandžio antrąją dekadą oro temperatūra pakilo iki teigiamos ir pamažu pradėjo mažėti žemės įšalas, kuris visiškai ištirpo tik balandžio pabaigoje. Augalus analizėms paimti buvo galima tik balandžio 30 d. mėnesiu vėliau negu 2008 m. Trukmė dienomis iki tiriamojo laikotarpio pradžios Tempera tūrų >2 C suma Neigia mų temper atūrų suma C Krituli ų suma mm Įšalas dienos/ cm Sniego danga dienos/ cm ,8-3,60 157,6 0 0 II sėja ,4-3,60 138,7 0 0 III sėja ,4-3,60 122,2 0 0 IV sėja ,0-3,60 99,5 0 0 II tyrimų laikotarpis: (prasidėjus rapsų vegetacijai pavasarį) ,5 (Balan džio mėn. 2 sav.) 539,5 228,3 143/44 98/16 2 lentelė. Pagrindinių meteorologinių veiksnių pasiskirstymas rapsų žiemojimo metu, m. Kauno hidrometeorologinės stoties duomenys Tyrimų laikotarpiai x I tyrimų laikotarpis: (nuo rapsų sudygimo iki vegetacijos pabaigos) I sėja Trukmė dienomis iki tiriamojo laikotarpio pradžios Temperatūrų >2 C suma Neigiamų temperatūrų suma C Kritulių suma mm Įšalas dienos/cm Sniego danga dienos/ cm , ,

25 II sėja , ,3 0 0 III sėja ,4 0 89,6 0 0 IV sėja ,7 0 75,3 0 0 III tyrimų laikotarpis: (prasidėjus rapsų vegetacijai ,7 287,9 177,3 111/20 89/44 pavasarį) Pastaba: x naujo tyrimų laikotarpio pradžia, kai 3 paras iš eilės vidutinė paros oro temperatūra ±2 C. 2.5 Atlikti stebėjimai, analizės ir jų metodai 1. Dirvos agrocheminių savybių tyrimai. Dirvos agrocheminės savybės nustatytos prieš lauko bandymų įrengimą. Tyrimams atlikti kiekviename pakartojime dirvožemio grąžtu paimti jungtiniai dirvos ėminiai iš 0 25 cm dirvos sluoksnio. Agrocheminiai rodikliai nustatyti infraraudonųjų spindulių analitine sistema PSCO/ISI IBM-PC 4250 pagal sudarytas kalibruotes iš duomenų banko (Rimkevičienė, 2000). Dirvožemio vienetas eksperimente nustatytas pagal naująją Lietuvos dirvožemių klasifikaciją (LTDK-99), suderintą su FAO UNESCO Pasaulio dirvožemių žemėlapio legenda (Buivydaitė ir kt. 2001). 2. Žieminių rapsų pasėlių būklės tankumo prieš augalų žiemojimą ir peržiemojus vertinimas: žieminių rapsų tankumas buvo nustatytas skaičiuojant augalus kiekvieno laukelio 4 vietose 1 m 2 plote rudenį ir pavasarį, kai 3 paras iš eilės vidutinė paros oro temperatūra 2 C. 3. Rapsų fotosintetinių rodiklių (asimiliacinio lapų ploto, grynojo fotosintezės produktyvumo) nustatymas: augalų asimiliacinis lapų plotas nustatytas rudenį ir pavasarį (rudenį temperatūrai nukritus tris paras iš eilės iki +2 C bei mažiau ir pavasarį vegetacijos pradžioje). Iš kiekvieno eksperimento laukelio paimta po 10 augalų, jų lapai skanuoti lapų ploto matuokliu ir apskaičiuotas jų plotas naudojant kompiuterinę programą WinDias 3. Grynasis fotosintezės produktyvumas (GFP) apskaičiuotas pagal formulę (Bluzmanas ir kt., 1991): F pr = M 2 M 1 / 1 / 2 (L 0 + L 1 ) T, (1) čia F pr fotosintezės produktyvumas g m -2 ; M 2 M 1 sausosios masės prieaugis per tam tikrą laikotarpį g; 25

26 L 0 + L 1 lapų paviršiaus plotas laikotarpio pradžioje ir pabaigoje m 2 ; T laikotarpio trukmė paromis. Fotosintezės pigmentai chlorofilai a ir b žaliuose lapuose nustatyti spektrofotometriniu būdu 100 proc. аcetono ištraukoje Vetšteino (Wetshtein) metodu spektrofotometru Genesys 6 (ThermoSpectronic, USA), (Гавриленко и др., 2003). 4. Rapsų biometrinių parametrų (lapų skaičiaus, šaknies kaklelio skersmens, viršūninio pumpuro aukščio ir kt. nustatymas: žieminių rapsų biometriniai matavimai atlikti rudens žiemos periodu atsinaujinus augalų vegetacijai, kiekvieną kartą temperatūrai nukritus tris paras +2 C ir pavasarį kai temperatūra pakyla +2 C. Iš kiekvieno laukelio skirtingų vietų paimta po 10 augalų biometriniams matavimams: vidutinei antžeminės dalies masei, šaknies kaklelio skersmeniui, viršūninio pumpuro aukščiui, lapų skaičiui ir šaknų ilgiui bei masei nustatyti. 6. Rapsų biometrinių rodiklių, derliaus struktūros elementų ir sėklų derliaus nustatymas: žieminiams rapsams pasiekus visišką brandą iš kiekvieno varianto skirtingų vietų 4 pakartojimais paimta po 20 augalų, nustatyti biometriniai rodikliai: viršūninio žiedyno ir šalutinių šakelių ankštarų skaičius, sėklų skaičius ankštaroje ir 1000 sėklų masė. 7. Hidroterminis koeficientas (HTK), pagal G. Selianinovą, apskaičiuojamas pagal formulę: čia Σp kritulių suma analizuojamu laikotarpiu mm;, (2) ΣΤ paros vidutinės oro temperatūros, didesnės už 10 º C, suma tuo pačiu laikotarpiu, sumažinta 10 kartų (prilyginama garingumui apibūdina garavimo sąlygas). Jeigu HTK > 2,0 drėgmės perteklius, HTK = nuo 1,6 iki 1,9 laikotarpis drėgnas, HTK = nuo 1,0 iki 1,5 optimalus, HTK = nuo 0,6 iki 1,0 vidutinė sausra (derlius gali sumažėti iki 25 proc.), HTK = nuo 0,4 iki 0,5 stipri sausra (derlius gali sumažėti iki 50 proc.), HTK < 0,4 labai stipri sausra (derlius gali sumažėti daugiau kaip 50 proc.). 7. Tyrimų duomenų statistinė analizė: Skirtumų tarp variantų vidurkių esmingumas nustatytas pagal Fišerio kriterijų ir mažiausią esminį skirtumą R 0,05 95 proc. tikimybės lygiui (P <0,05). Požymių tarpusavio priklausomumai įvertinti koreliacijos ir regresijos analizės metodais. Naudota kompiuterinės programos: ANOVA, STATENG (Tarakanovas, Raudonius, 2003). 26

27 3. DARBO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ 3.1 Skirtingu laiku sėtų žieminių rapsų pasiruošimas žiemojimui ir palyginimas 2012 m. rezultatų su 2008 m. rezultatais Žieminių rapsų pasėlio tankumas rudens vegetacijos pabaigoje Auginant žieminius rapsus, labai svarbu suformuoti optimalaus tankumo pasėlį. Atliktų bandymų duomenimis nustatyta kad hibridinių veislių pasėlių tankumas gali būti mažesnis 40,1 60,0 vnt. m -2, linijinių iki 80 vnt m -2. (Šiuliauskas ir kt., 2003). Skirtingais terminais pasėti rapsai dygo palyginti tolygiai, išskyrus rugpjūčio 20 d. sėją (1. pav). Įtakos rapsų sudygimui turėjo drėgmės kiekis rugpjūčio mėn. Labai lietingas buvo tik pirmas rugpjūčio dešimtadienis, o antrą dekadą, kai buvo sėjami rapsai kritulių beveik nebuvo, negausiai palijo ir paskutinę šio mėnesio dekadą. Todėl rugpjūčio 20 d. pasėtų rapsų sudygo mažiausiai. Cult veislės rapsų sudygo esmingai 17,7 proc. Mažiau, lyginant su sėtais rugpjūčio 30 d. Tuo pačiu laiku sėtų Kronos veislės hibridinių rapsų sudygo esmingai mažiau, palyginti su sėtais tiek ankščiau tiek ir vėliau (vidutiniškai 19,5 proc.). Hibridiniai rapsai dygo geriau, tačiau esminė veislės įtaka nustatyta tik rapsus pasėjus anksčiausiai - rugpjūčio 10 d. Kronos veislės rapsų sudygo 24,0 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku pasėtų Cult veislės rapsų. Cult' Kronos' Augalų skaičius m ,5a* 77,0a 75,5a 73,5a 62,5b* 67,0ab 60,5b 62,5b Rugpjūčio 10 Rugpjūčio 20 Rugpjūčio 30 Rugsėjo 10 Sėjos laikas 1 pav. Pasiruošusių žiemoti rapsų pasėlių tankumas rudens vegetacijos pabaigoje vnt. m -2, 2012m. Veiksnio A (sėjos laikas) skirtumai tarp variantų vidurkių, pažymėtų ne ta pačia raide, yra esminiai. Veiksnio B (veislė) skirtumai tarp variantų, vidurkių pažymėtų žvaigždute, yra esminiai (P<0,05). Palyginus šių metų duomenis su 2008 m. gautais duomenimis, kai buvo auginamos dvi rapsų ir rapsų hibridų veislės: Sunday ir Kronos, nustatyti panašūs rezultatai. Pastarųjų metų ruduo buvo palankus jų sudygimui, augimui bei vystymuisi. Anksčiausiai sėti (08 10) 27