MEILĖS EMOCIJŲ RAIŠKA AUDIOVIZUALINĖJE PLOTMĖJE
|
|
- Rojus Narušis
- prieš 2 metus
- Peržiūrų:
Transkriptas
1 Respectus Philologicus ISSN , (38), IV. AUDIOVIZUALINIAI TYRIMAI / BADANIA NAD AUDIOWIZUALNOŚCIĄ E-ISSN Jurgita Kerevičienė Vilniaus universitetas Kauno fakultetas Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas Muitinės g. 8, LT Kaunas, Lietuva E. paštas: jurgita.kereviciene@knf.vu.lt Moksliniai interesai: lingvistinė tipologija, multimodalumas, kognityvinė lingvistika, audiovizualinis vertimas, subtitravimas Livija Grikietis Vilniaus universitetas Kauno fakultetas Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas Muitinės g. 8, LT Kaunas, Lietuva E. paštas: livija.grikietis@knf.vu.lt Moksliniai interesai: kognityvinė lingvistika, multimodalumas, kino semiotika MEILĖS EMOCIJŲ RAIŠKA AUDIOVIZUALINĖJE PLOTMĖJE Audiovizualiniuose kūriniuose svarbus pasakojamas siužetas, kuriamas vaizdas, nuošaly nepaliekamos emocijos, jausmai, jų perteikimas, atpažinimas ir išgyvenimas. Filmų kūrėjai, pasitelkę pačias įmantriausias vaizdo ir garso priemones, siekia ne tik įtraukti žiūrovą į filmo istoriją, bet ir kviečia atpažinti veikėjų jausminius pokyčius, pajusti jų išgyvenimus ir suvokti jų emocinę transformaciją. Pasitelkus kognityvines metaforų ir metonimijų teorijas bei pastebėtas dominuojančias emocijų įkūnijimo multimodalines raiškos priemones, šiame straipsnyje siekiama atskleisti su meilės jausmu susijusių emocijų konceptualizaciją filme Malonus miestelis (Soderbergh, Ross 1998). Pirmoje straipsnio dalyje aptariamos emocijos, jų samprata, tipai, su meile susijusių emocijų somatiniai aspektai, taip pat nagrinėjamos multimodalinės reikšmės konstrukcijos, jų audiovizualinė realizacija. Antroje straipsnio dalyje analizuojamos filme pastebėtų su meile susijusių ryškių emocijų ekstazės ir susižavėjimo raiška bei jas atskleidžiančios multimodalinės metaforos ir metonimijos. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: multimodalinė metafora, multimodalinės raiškos priemonės, audiovizualinė raiška, emocijų konceptualizacija. Įvadas Audiovizualiniuose kūriniuose, kuriuose, be verbalinės informacijos, glaudžiai susipina vaizdo ir garso informaciniai elementai, žiūrovai susipažįsta ne tik su veikėjų išorinio gyvenimo specifika, siužeto linija, bet kartu gali pajusti, išgyventi personažų įkūnijamas vidines nuotaikas, permainas, jausmus ir emocijas. Vidinį pasaulį padeda atskleisti įvai- CC BY-NC 4.0
2 SPRENDIMAI J. Kerevičienė, L. Grikietis. MEILĖS EMOCIJŲ RAIŠKA AUDIOVIZUALINĖJE PLOTMĖJE 167 rios raiškos priemonės ir jų kombinacijos. Šio straipsnio tikslas pasitelkus multimodalinių metaforų ir metonimijų teorines įžvalgas ir pritaikomumo galimybes, atskleisti filmo veikėjų meilės jausmą brandinančias emocijas, nustatyti jų konceptualizaciją. Analizei pasirinktas amerikiečių režisieriaus Gary o Rosso filmas Malonus miestelis (Soderbergh, Ross 1998), iš kurio kaip tyrimo objektas buvo atrinktos ryškiausiai neverbalinėmis ir verbalinėmis raiškos priemonėmis išreikštos dvi su meile susijusios emocijos susižavėjimas ir ekstazė. Siekiant atskleisti meilės konceptualizaciją, iš pradžių straipsnyje yra pristatomos emocijos, jų samprata, būdingiausi požymiai, R. Plutchiko sudarytas emocijų ratas. Vėliau apžvelgiamas multimodalumo reiškinys audiovizualinėje plotmėje, tipiškiausios jo raiškos priemonės ir funkcijos audiovizualiniame tekste. Antroje straipsnio dalyje aptariami atlikto tyrimo rezultatai, susiję su meilės transformacijos sklaidos raiška. Tyrimas buvo atliktas taikant aprašomają strategiją ir analitinį kognityvinės lingvistikos, susijusios su emocijų konceptualizacija, metodą. Multimodalinių metaforų ir metonimijų tyrimai sulaukia vis didėjančio mokslininkų dėmesio. Nuo 2008 metų, kai savo studijoje C. Forcevillis pristatė konceptualiąją metafo - rą ne vien tik kaip žodinę kategoriją, užsienio mokslininkai atkreipė dėmesį į šios metaforos multimodalumą ir jos vaizdinę raišką (El Refaie 2003, Fahlenbrach 2008, Ortiz 2011). Imta tirti multimodalinės metaforos suvokimą per kūno kalbą, aiškius raiškos sig nalus, ypač gestus (Cienki, Müler 2008, Cienki 2010, Kappelhoff, Müller 2011), tyrimams pasitelkta vaizdinė medžiaga, pvz., reklamos (Caballero 2009, Forceville, Urios- Aparisi 2009, Pollaroli, Rocci 2015) arba paveikslėliai, komiksų iliustracijos (El Refaie 2003, Teng 2009, Bounegru, Forceville 2011, Popa 2013). Vis dėlto multimodalinių metaforų ir metonimijų, kurių analizei taikoma audiovizualinė medžiaga, išsiskirianti ne tik kalbos, vaizdo, bet ir kitais raiškos elementais, studijos nepasižymi gausa ir įvairove. Kai kuriuose tyrimuose multimodalinė metafora yra empiriškai analizuojama kaip filmų ir kitų audiovizualinių kūrinių reikšmės perteikimo ir komunikavimo priemonė (Rohdin 2009, Eggertsson, Forceville 2009, Ortiz 2011, Coëgnarts, Kravanja 2012), filmų naratyvas (Monaco 2000) ar pagrindinis jausmų ir emocijų raiškos instrumentas (Fahlenbrach 2014, Kövecses 2000). Atkreipiamas dėmesys ir į atskirų filmuose išsiskiriančių multimodalinių metaforų raiškos elementų, pavyzdžiui, juodos ir baltos spalvos, muzikos elementų taikymą (Molina Plaza 2015, Gabbard 2004, Machin 2011). Lietuvos mokslininkų, analizavusių vertimo problemas, darbuose pastebėti tik kai kurie audiovizualinės medžiagos tyrimų aspektai. Multimodalinės metaforos yra tiriamos ir aprašomos dažniausiai tik spausdintinių arba trumpų vaizdo reklamų plotmėje (Juzelėnienė, Šarkauskienė 2007, 2011; Šidiškytė 2015). Tačiau tyrimų, nagrinėjančių multimodalines metaforas ir metonimijas, susijusias su emocijų raiška ir kaita per spalvas, muziką ir kitas multimodalines raiškos priemones filmuose kaip audiovizualiniuose kūriniuose, nėra. Taigi, šiame straipsnyje bus pristatomi pirmieji bandymai pažvelgti į filme konceptualizuojamas meilės emocijas per ryškiai išsiskiriančias multimodalines raiškos priemones.
3 168 IV. AUDIOVIZUALINIAI TYRIMAI / BADANIA NAD AUDIOWIZUALNOŚCIĄ Emocijos ir jų ypatumai Emocijos yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Sąvoka emocija paprastai nurodoma viso organizmo reakcija, pasireiškianti fiziologiniu sužadinimu, išraiškos veiksmais ir sąmoningu išgyvenimu (Myers 2000: 465). Kitaip tariant, emocijos tai vidaus judesys išorės link (Filliozat 2001: 52), kuriam būdinga tam tikra išraiška, perteikianti aplinkiniams informaciją apie individo vidinę būseną, jam kylančius išgyvenimus ir atskleidžianti tai, kaip žmogus pats vertina susiklosčiusią situaciją, kaip išgyvena savo santykį su aplinka, daiktais, reiškiniais, kitais žmonėmis ir pačiu savimi. Emocijos yra kompleksinis psichinis reiškinys, susijęs su trijų šaltinių raiškos signalais: fiziologiniais, psichologiniais ir elgsenos pokyčiais. Fiziologiniai signalai, susieti su organizme vykstančiais pakitimais, kūno kalba, veido išraiška, gali suteikti informacijos apie asmens emocijos intensyvumą ir kokybę. Akivaizdžiausiai emocijos raiškos signalus atskleidžia pakitusi širdies ritmo, kvėpavimo, akių vyzdžių pokyčių, veido (išraiškos) ir kitų raumenų grupių suaktyvėjusi veikla. Pavyzdžiui, susijaudinus stipriau ima plakti širdis, supykęs žmogus ima greičiau ir giliau kvėpuoti, pakinta veido ir kūno judesiai, aktyvėja įvairių liaukų funkcijos (teka ašaros, prakaitas, seilės) (Antinienė ir kt. 2005: 85), išsiplečia akių vyzdžiai, pasikeičia balso tonas ir garsumas. Psichologiniai emocijų bruožai yra susiję su tarpasmeniniu sąmoningu emocijų išgyvenimu, kuris apima asmens patirtį, interesus, prisiminimus, mintis, asmenybės skirtumus, jutiminės sistemos ypatumus ir kitokius psichologinius faktorius, lemiančius žmonių emocinių reakcijų panašiose ar vienodose situacijose skirtumus. Emocijų raiška taip pat glaudžiai susijusi ir su žmogaus elgesio pokyčiais. Išgyvenant skirtingas emocijas, keičiasi ir asmens elgesys. Akivaizdžiausios su emocijomis susijusios atviro elgesio formos yra šaukimas, kam nors smogimas, durų trankymas, pabėgimas nuo šaltinio ir pan. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad emocijos tai psichologinės, fiziologinės ir elgesio reakcijos į situaciją, įvykius, mintis ir kitokias socialines veiklas, kurios padeda pažinti save, kitus ir tarpusavio santykius. Emocijų paletė yra labai įvairi: tai baimė, susierzinimas, neapykanta, nustebimas ir pan. Ryškiausiomis įvardijamos pyktis, baimė, liūdesys, džiaugsmas ir meilė. Atsižvelgdamas į emocijų išskyrimo problematiką, R. Plutchikas (1980) sudarė emocijų modelį, nurodydamas pagrindines emocijas ir tai, kaip jos koreliuoja su teigiamomis ar neigiamomis žmogaus išgyvenimo būsenomis: džiaugsmas liūdesys, pasibjaurėjimas pasitikėjimas, baimė pyktis, nujautimas nuostaba. Pagal šį modelį emocijų intensyvumas nusakomas emocijų variantais, išdėstytais apskritimo centre ir, priešingai, emocijų intensyvumo silpnėjimas nurodomas emocijų variantais apskritimo periferijoje (žr. 1 pav.). Pavyzdžiui, emocijų rato centre nurodomas įniršis, mažiau intensyvesnė emocija pyktis, dar silpnesnė apmaudas. Antrinės emocijos kaip susiformavę jausmai yra nurodomos tarp pirminių: pavyzdžiui, apmaudas ir nuobodulys sukuria agresyvumą, ramybė ir susitaikymas perauga į meilę. Respectus Philologicus, 2018, 33 (38),
4 SPRENDIMAI J. Kerevičienė, L. Grikietis. MEILĖS EMOCIJŲ RAIŠKA AUDIOVIZUALINĖJE PLOTMĖJE pav. R. Plutchiko emocijų ratas Šaltinis: portalas Verslas.in. Prieiga: R. Plutchikas teigia, kad pagrindinės emocijos, panašiai kaip spalvos, tarsi liejasi tarpusavyje, taip sudarydamos išsamų žmogaus emocijų spektrą. Pavyzdžiui, meilės jausmas apima tokias emocijas, kaip ramybė, švelnumas, gerumas, palankumas, susižavėjimas, pasitikėjimas, džiaugsmas, ekstazė. Kai vienos išryškėja, tampa nuolatinės, kitos gali tik jas papildyti arba slopinti. Tačiau tik bazinės emocijos (šiuo atveju aistra ir susižavėjimas) yra susijusios su konkrečiais aiškiais fiziologiniais ir elgesio pokyčiais, kuriuos filmų kūrėjai stengiasi adaptuoti savo kūriniuose. Be to, siekdami informatyvumo, akivaizdumo ir tikrumo, tikėdamiesi, kad žiūrovai perteikiamas emocijas tikrai gebės suvokti, pasitelkia tiek verbalines, tiek ir informatyvias neverbalines priemones: spalvas, muziką, veido išraišką, gestus ir pan., 1 kurios audiovizualiniuose kūriniuose tampa tam tikrais multimodalinės raiškos instrumentais. 1 Kaip pastebi Pease (2003: 32), psichologai ir neverbalinių signalų tyrėjai Mehrabianas ir Birdwhistelis akcentuoja tai, kad bendraudami žmonės žodžiais (tekstu) perduoda vos apie 7 proc. informacijos, vokalu (balso tonas, moduliacija, papildomi garsai) perteikia 38 proc., o neverbaliniais signalais 55 proc. informacijos. Verbalinė tiesioginio bendravimo dalis yra mažesnė nei 35 proc., o daugiau nei 65 proc. informacijos perteikiama neverbaliniu būdu, nes tikros žmogaus išorės emocijos (veido mimikos, laikysena ir pan.) atsispindi pirmiau nei žodžiai.
5 170 IV. AUDIOVIZUALINIAI TYRIMAI / BADANIA NAD AUDIOWIZUALNOŚCIĄ Multimodalumas kaip daugialypė meilės jausmo sklaidos priemonė Verbalinių ir neverbalinių priemonių kombinacijos, padedančios išreikšti vidinius pokyčius, sukuria daugiasluoksnį, arba multimodalinį, naratyvą. Remiantis S. Price o, C. Jewitto ir B. Browno teorinėmis prielaidomis, padedančiomis atskleisti multimodalumą, pirmiausiai išskiriama kalba, kaip viena svarbiausių raiškos būdų (Price ir kt. 2013: 251), tada nurodomi ir kiti svarbūs neverbaliniai multimodalinio teksto struktūros elementai. Jų apibendrinimas pateiktas žemiau esančioje schemoje (žr. 2 pav.). Multimodalinis tekstas Kompozicija Veikėjai Veiksmai / procesai Figūros Spalvos Interaktyvūs Pasyvūs Keturkampiai Apskritimai... 2 pav. Multimodalinio teksto struktūra Adaptuota pagal šaltinius: Kress, Van Leeuwen 2001; 2006; O Halloran Pasak mokslininkų, multimodaliniame tekste (puslapis, vaizdas ekrane ir kt.) yra svarbi kompozicija, turinti konkrečią struktūrą įvairius tekstinius ir netekstinius elementus, vaizdo bei teksto išdėstymą. Kompozicija taip pat atskleidžia skaitytojo, žiūrovo įtraukimo laipsnį, kuris išreiškiamas vaizdų dydžiu, veikėjų vaizdavimu pirmame plane, tolesniame arba fone, įvairiais atspalviais. Kitas svarbus multimodalinio teksto elementas interaktyvūs ir pasyvūs veikėjai. Pagal šį aspektą, multimodalinį tekstą galima analizuoti atsižvelgus į įvairius kintamuosius: išvaizdą (pvz., rasė, apranga, akių kontaktas), veiksmus, kontaktą su kitais veikėjais (mažas ar didelis atstumas), aplinką (namų, darbo, atviros erdvės). Parinktos spalvos, muzikiniai elementai taip pat gali turėti kelias funkcijas: paryškinti ar retušuoti tam tikrą informaciją, išreikšti simbolines prasmes. Taigi filme, kaip tam tikrame multimodaliniame tekste, audiovizualinio kūrinio mintis atskleidžiama pasitelkus minėtas komunikacijos raiškos priemones ir įvairias semiotinių priemonių kombinacijas: sakytinę ar rašytinę kalbą, vaizdus, muziką, garsus, gestus, mimiką, spalvas, apšvietimą, kompozicijas ir kt. (Thibault 2000: 311). Viena iš minėtų vaizdinių raiškos priemonių, atskleidžiančių veikėjų išgyvenamas emocijas, yra spalvos. Kaip teigia M. Knowlesas ir R. Moonas (2004: 146), tai svarbios priemonės, padedančios užfiksuoti filmo pasakojimą, perteikti neverbalinę informaciją. Todėl jos gali būti laikomos verbalinių ir neverbalinių metaforų susikirtimo tašku. Nuo 1930-ųjų, kai į filmus pradėti įtraukti spalvoti kadrai, jos dažniausiai buvo pasitelkiamos kaip instrumentas išreikšti tai, kas susiję arba nesusiję su realiais įvykiais. Filmų kūrėjai, Respectus Philologicus, 2018, 33 (38),
6 SPRENDIMAI J. Kerevičienė, L. Grikietis. MEILĖS EMOCIJŲ RAIŠKA AUDIOVIZUALINĖJE PLOTMĖJE 171 pasitelkę juodą ir baltą spalvas spalvotuose filmuose, sukurdavo kitokios, kartais įsivaizduojamos realybės jausmą: prisiminimus, svajones ar sapnų vaizdus. 2 Kinematografijoje spalvos padeda sukurti tam tikrą psichologinę auditorijos reakciją, atkreipti dėmesį į svarbias detales, suteikti filmui išskirtinį toną, atskleisti tam tikrus veikėjų bruožus ar emocijas arba akcentuoti siužeto pokyčius, būsimas detales. Taigi spalvos ir jų savybės, pavyzdžiui, sodrumas, intensyvumas, grynumas gali žiūrovui, skaitytojui suteikti papildomos neverbalinės informacijos ir taip konstruoti multimodalines metaforas bei metonimijas, susijusias su perteikiamomis emocijomis. Su audiovizualinių tekstų multimodalumu, kaip specifiniai minties raiškos instrumentai, yra glaudžiai susijusios konceptualiosios metaforos ir metonimijos. Audiovizualinio naratyvo suvokimo procese autorių įkūnytas mintis žiūrovai, skaitytojai gali suprasti tik susiedami kalbinius ir jutiminius (vaizdų, garsų, kvapų, lytėjimo) dalykus, nes, kaip pastebi M. Coëgnartsas ir P. Kravanja (2012: 80), kine reikšmės sklaida yra už prasminės kalbos ribų. Toks reikšmės generavimas čia pastebimas tada, kai tikrovės reiškiniai yra konceptualizuojami per multimodalinės metaforos, kurios tikslo (angl. target) ir ištakos (angl. source) sritys yra išskirtinai ženklinamos daugiau nei vienu raiškos būdu (Eggertsson, Forceville 2009), kada filmų kūrėjų pasirinktos aiškios raiškos priemonės padeda konceptualizuoti tikslo sritį. Būtent metaforizacijos metu akivaizdi tampa šių sričių sąveika, kai A tampa B [TIKSLAS YRA IŠTAKOS], o vizualinėje plotmėje abstraktūs konceptai ir mintys yra konceptualizuojami vaizdinėmis kognityvinėmis priemonėmis, t. y. kai abstrakčioms kategorijoms yra priskiriami konkrečių kategorijų požymiai. Taigi filmo kaip audiovizualinio teksto kalba yra veiksmingas ir kartu subtilus minties perteikimo būdas, kurio galia susijusi su platesniu bei gilesniu žmogaus ir jį supančios aplinkos suvokimu. Meilės emocijų konceptualizacija filme Malonus miestelis Meilės konceptualizacijos tyrimui pasirinktas amerikiečių režisieriaus Gary o Rosso filmas Malonus miestelis (angl. Pleasantville (Soderbergh, Ross 1998). Šiame audiovizualiniame kūrinyje pasakojama apie 1990 metais JAV gyvenančius paauglius Deividą ir jo seserį Dženiferę, kurie vieną vakarą yra netikėtai įtraukiami į svetainėje stovintį televizorių ir įkalinami populiariame šeštojo dešimtmečio nespalvotame televizijos seriale Malonus miestelis. Fikciniame pasaulyje gyvenimas yra paprastas: čia nuolat šviečia saulė, visi turi darbus, gražiai rengiasi, šypsosi, niekas nesipyksta, sutuoktiniai miega atskirose lovose, stropiai atlieka stereotipinius vyro ir žmonos kasdienius vaidmenis. Visi atrodo patenkinti savo nesudėtinga kasdienybe ir niekam nekyla klausimų, kodėl, pavyzdžiui, čia niekada nelyja arba kas yra už jų miestelio ribų. Kitaip tariant, Maloniame miestelyje visi jauni ir seni gyvena laimingą, jiems įprastą, be jokių pokyčių ar vidinių sukrėtimų sterilų gyvenimą. Tame išgalvotame pasaulyje paauglius pasitinka mylintys ir rūpes- 2 Pavyzdžiui, Wimo Wenderso filme Troškimų sparnai (1987) nespalvotos filmo scenos pasakodavo įvykius, matomus angelo akimis. Kai pagrindinis veikėjas Damielis vėl tampo žmogumi, filme vaizduojamas pasaulis įgijo spalvas, tarsi grąžindamas žiūrovą į jam artimą tikrovišką pasaulį.
7 172 IV. AUDIOVIZUALINIAI TYRIMAI / BADANIA NAD AUDIOWIZUALNOŚCIĄ tingi tėvai, kurie tikisi iš jaunuolių stereotipinių vaikų ir tėvų santykių, puikių elgesio rezultatų. Tačiau kito pasaulio atvykėliai sutrikdo įprastą gyvenimą ir žmonės susiduria su dar nepatirtais išgyvenimais ir emocijomis, ima keistis, panašėti į šiuolaikinės visuomenės individus. Filme vaizduojamas fikcinis pasaulis tarsi pradeda skilti į dvi dalis: įprastą ir naują. Siekdamas sukurti aiškią ano ir šio pasaulio atskirtį, režisierius pasirenka spalvų žaismą: tai, kas yra idiliška, nusistovėję, nekintama, yra vaizduojama nespalvotai, o jaunuolių sužadinti veikėjų vidiniai pokyčiai ir su jais susijusios kitokios situacijos koduojamos spalvomis. Kitaip tariant, kai Malonaus miestelio gyventojai išgyvena dvasinį, emocinį ar kognityvinį virsmą, jie patys ir jų išorinis pasaulis taip pat pasikeičia: tampa spalvoti. Be to, filmo Malonus miestelis veikėjams, kaip ir visiems žmonėms, nesvetimos ne tik teigiamos bei neigiamos intensyvios emocijos (pyktis, įniršis, aistra, ekstazė), bet ir silpnesnės emocijos, pirminių emocijų deriniai: baimė, susižavėjimas, nuostaba, gailestis ir pan. Po filmo peržiūros pastebėta, kad nemažai dėmesio kino juostoje skiriama meilės ir draugystės jausmams ir su jais susijusioms džiaugsmo, pasitikėjimo, susitaikymo, susižavėjimo ir ekstazės emocijoms (pagal R. Plutchiko emocijų ratą). Ryškiausiai atskleistas ekstazės, stipraus emocinio sužadinimo pajautimas ir įkūnijimas. Remiantis psichologų įžvalgomis, ekstazei paprastai būdingas begalinės laimės ir pasitenkinimo pojūtis, savikontrolės praradimas, tam tikras išėjimas iš savęs, kartais patiriamas orgazmas. Tai gali būti traktuojama net kaip tam tikra transo būsena. Vertinant žmogaus kūno signalus, šią emociją padeda pažinti tam tikri ryškūs fiziologiniai požymiai (pakilęs kraujo spaudimas, suaktyvėjęs kvėpavimas) ir elgesio pakitimai (ritmingi judesiai, aimanos arba intensyvūs išgyvenamą potyrį žymintys jaustukai, sušukimai ir pan.). Audiovizualinėje plotmėje ši emocija žiūrovams atskleidžiama per aktorių kūno kalbą, garso, vaizdo ir verbalinius elementus (sušukimus, jaustukus). Nagrinėtame filmo fragmente ekstazės sužadinimas prasideda, kai vieną vakarą įdukra Dženiferė bando savo įmotei Betei papasakoti apie seksualinius santykius, patiriamas emocijas, o ši nesupranta užuominų, neatpažįsta nupasakotų emocinių išgyvenimų. Betė gyvena įprastą XX a. 6-ojo dešimtmečio stereotipinį šeimos moters gyvenimą, yra dviejų paauglių motina, pavyzdinga žmona ir namų 3 pav. Betės patiriama ekstazė (Fragmentas iš filmo Malonus miestelis; Soderbergh, Ross 1998) 4 pav. Suliepsnojęs medis (Fragmentas iš filmo Malonus miestelis; Soderbergh, Ross 1998) Respectus Philologicus, 2018, 33 (38),
8 SPRENDIMAI J. Kerevičienė, L. Grikietis. MEILĖS EMOCIJŲ RAIŠKA AUDIOVIZUALINĖJE PLOTMĖJE 173 šeimininkė. Ji net nenutuokia, kad egzistuoja džiaugsmas ar meilė. Miestelyje prasidėję pokyčiai, įdukros prisipažinimai ir niekada nepatirta emocija joje sužadina smalsumą. Įsigilinusi į Dženiferės užuominas apie galimus būdus, kaip sužadinti naują potyrį, vieną vakarą Betė vonioje patiria ekstazę. Išgyvenamą stiprią ekstazės emociją žiūrovai gali atpažinti iš Betės fiziologinių kūno požymių praviros burnos, padažnėjusio kvėpavimo, kylančių antakių, išplėstų akių (žr. 3 pav.), verbalinių aspektų (pasikartojančių jaustukų), garsinių ir vaizdinių raiškos priemonių (stiprėjančios balso intonacijos, intensyvėjančių muzikos garsų, dinamiškų vaizdų, kameros priartinimo prie Betės veido). Be to, pasitelkdamas multimodalines raiškos priemones (spalvas, muziką, garsus), filmo režisierius akcentuoja ekstazės kaip ypač stiprios energijos stiprumą ir galią. Tai filmo fragmentas, kai Betės kulminaciniame emocijų taške išgyvenamos būsenos jėga medyje įplieskia ugnies fakelą (žr. 4 pav.). Pirmiausia, vizualiai ekrane sukuriamas šio momento kontrastas tarp bespalvės aplinkos ir oranžinės spalvos. Taip atkreipiamas žiūrovo dėmesys į spalvinį elementą ugnį, metaforiškai atspindintį patiriamos personažo emocijos intensyvumo galią. Be spalvinės raiškos, svarbūs garsiniai elementai. Stiprėjant emocijos intensyvumui, keičiasi ir muzikinis fonas: nuo ramaus, lėto styginių instrumentų kuriamo muzikinio fono pereinama prie garsėjančio, vis susiliejančio su Betės aimanomis ir jaustukais, ir, galiausiai, sprogimo garsą imituojančių baigiamųjų muzikinių akordų, po kurių žiūrovas girdi tik tyloje liepsnojančio medžio garsus. Taigi, įvertinus akivaizdžius veikėjos išgyvenamos vidinės įtampos ir emocijos intensyvėjimo momentus bei Kövecseso (2000) įžvalgų apie emocijų konceptualizaciją, galima daryti išvadą, kad režisierius linkęs ekstazę konceptualizuoti multimodalinių metaforų seka: EMOCIJA YRA SKYSTIS SUSPAUSTOJE TALPOJE, EMOCIJA YRA STIPRI FIZINĖ JĖGA, EKSTAZĖ YRA KARŠTIS ir EKSTAZĖ YRA UGNIS. Aktyvi personažo emocija kūne sukelia spaudimą, o kai šis tampa toks stiprus, kad jo neįmanoma sulaikyti, kai talpa (kūnas) persipildo, emocija išsiveržia išorėn fizine jėga deginančia ugnimi. Čia ugnis taip pat asocijuojasi su šviesa, prabudimu, tam tikra būsenos transformacija, todėl žiūrovas gali numanyti, kad filme veikėja patyrė vidinį virsmą: viduje kažkas suaktyvėjo, įsiliepsnojo ir transformavo jos įprastą, nespalvotą pasaulį. Filmo istorija patvirtina pokyčio faktą nebepakeičiamą ar nebesuvaldomą, naują veikėjos aplinką. Itin svarbi raiškos priemonė, atskleidžianti emocijos transformaciją iš neutralios į intensyvią, yra spalvų kontrastas: filmavimo kamera nukreipiama tai į nespalvotą vonios aplinką, tai į vonios kambaryje Betės akimis regimus daiktus ir už lango ant šakos tupintį paukštį, kurie staiga tampa spalvoti. Spalvą įgaunantys daiktai perteikia ekstazės emocijos įkūnijimą ir vidinį personažo virsmą. Taip žiūrovo sąmonėje konstruojama dar viena multimodalinė metafora VIRSMAS YRA SPALVA. Greta nagrinėtos intensyvios emocijos filme atskleidžiama ir silpnesnė, su meile susijusi susižavėjimo emocija. Kuriant šį abstraktų konceptą (susižavėjimo emociją), pasitelkiami ir panašūs, ir kiek kitokie, nei ekstazės, audiovizualiniai aspektai: spalvotas elementas (žaismingas rožinių žiedlapių šokis ir nespalvotoje Deivido rankoje atsiradęs rožinis žiedlapis), kūno kalba (vaikinas parodo žiedlapį savo merginai, jų žvilgsniai susitinka,
9 174 IV. AUDIOVIZUALINIAI TYRIMAI / BADANIA NAD AUDIOWIZUALNOŚCIĄ ji droviai nusišypso) ir Ettos James atliekamos Macko Gordono and Harry o Warreno romantiškos dainos Pagaliau (angl. At Last ), sklindančios iš automobilio grotuvo, žodžiai: Pagaliau mane aplankė meilė, baigėsi vienišos mano dienos, gyvenimas yra tarsi daina. Iš multimodalinių raiškos priemonių žiūrovas supranta, kad jaunuoliai patiria virsmą jų gyvenime atsiranda nauja, susižavėjimo emocija, o rožiniai žiedlapiai perteikia emocijos trapumo, nekaltumo įspūdį. Kūno ir elgesio požymiai skatina supratimą, kad personažų širdyse užgimsta emocija, kad ji dar silpna, ne tokia intesyvi. Kalbant apie emocijų intensyvumą, pastebėta aiški tendencija, kad filme sukurtos multimodalinės metonimijos atskleidžia personažo emocijų preliudijas, o multimodalinės metaforos skirtos perteikti aiškiau išreikštas emocijas. Tą galima pastebėti filmo siužete, kai jaunuolis Bifas pirmą kartą įsimyli ir grįždamas namo nespalvotame gėlyne išvysta raudoną rožės žiedą (žr. 5, 6 pav.): 5 pav. Nustebęs Bifas žvelgia į rožę (Fragmentas iš filmo Malonus miestelis; Soderbergh, Ross 1998) 6 pav. Raudonas rožės žiedas (Fragmentas iš filmo Malonus miestelis; Soderbergh, Ross 1998) Netikėtai tamsiame fone jaunuolio pastebėta sodriai raudona rožė atskleidžia įsimylėjimo emociją, pakeitusią tiek veikėjo vidinį (išgyvena džiugią, pakylėtą būseną), tiek ir išorinį pasaulį (atkreipia dėmesį į romantinius santykius, tampa atidus ir rūpestingas). Be to, išskirdamas dar tik besiformuojančią susižavėjimo emociją, režisierius vaizdinėmis raiškos priemonėmis jas sieja su rožės žiedlapiais ir konceptualizuoja meilės emocijas: įsimylėjimą multimodaline metafora EMOCIJA YRA AUGALAS, susižavėjimą multimodaline metonimija SUSIŽAVĖJIMAS YRA AUGALO DALIS. Be to, remiantis vaizdinėmis ir garsinėmis filmo fragmento pateiktomis užuominomis, gali būti konstruojama ir apibendrinamoji multimodalinė metafora SUSIŽAVĖJIMAS YRA TRAPUMAS. Kino juostoje spalvų spektras ir ryškumas padeda atskleisti patiriamos emocijos intensyvumą, o pasteliniai švelnūs atspalviai nurodo į personažų patiriamas silpnesnes emocijas, galinčias transformuotis į daug raiškesnius vidinius išgyvenimus. Pavyzdžiui, scenoje, kurioje sninga rožiniais žiedlapiais tuo metu, kai beįsimylinti pora atviru automobiliu lėtai važiuoja žydinčių vyšnių alėja (žr. 8 pav.) ir per radiją klausosi lyriškos dainos, žiūrovui vizualiai perteikiama personažų vidinė transformacija: jų pilkoje aplinkoje staiga atsiranda spalva. Ši susižavėjimo scena nudažoma pasteline, švelniai rožine spalva, Respectus Philologicus, 2018, 33 (38),
10 SPRENDIMAI J. Kerevičienė, L. Grikietis. MEILĖS EMOCIJŲ RAIŠKA AUDIOVIZUALINĖJE PLOTMĖJE 175 atskleidžiančia, kad personažai dar tik pradeda patirti naują jausmą, kad emocija dar nėra labai intensyvi, todėl ir spalva, atspindinti tą emociją, nėra itin sodri (žr. 7, 8 pav.). Galima būtų daryti išvadą, kad tokiu spalvos parinkimu, kai žiedlapiai tampa rožiniai, o ne ryškiai raudoni, bandyta atskleisti susižavėjimo, kaip beužsimezgančios meilės, emociją. 7 pav. Rožinės spalvos žiedlapis Deivido rankoje (Fragmentas iš filmo Malonus miestelis; Soderbergh, Ross 1998) 8 pav. Žydinčių vyšnių alėja (Fragmentas iš filmo Malonus miestelis; Soderbergh, Ross 1998) Atsižvelgus į tai, kad susižavėjimo naratyvas kuriamas pasitelkus spalvas, galima teigti, kad režisierius audiovizualinį meilės emocijų tekstą sutvirtina bendra multimodaline metafora VIRSMAS YRA SPALVA, kurios variacijoms taikomos tiek vaizdinės raiškos priemonės (dinamiškas vaizdas, spalvos, neverbalinė kūno kalba), tiek ir garsinės raiškos įrankiai (muzika, garsai, dainos, žodžiai, personažų kalba). Taigi, pagal intensyvumą, stiprumą meilės emocijos kino juostoje perteikiamos pasitelkus įvairias multimodalines raiškos priemones. Tačiau būtent spalva, anot paties režisieriaus, tampa svarbiausiu įrankiu, atskleidžiant veikėjų pirmą kartą patiriamas meilės emocines galias ir jaučiamus potyrius (Klein 1998). Išvados Apibendrinant teorines įžvalgas ir tyrimo rezultatus, galima teigti, kad emocijos yra sudėtingas psichinis reiškinys, kurį aplinkiniai atpažįsta iš matomų fiziologinių, psichologinių ir elgsenos pokyčių. Kurdami filmus, režisieriai stengiasi adaptuoti emocijas atskleidžiančius tiek verbalinius, tiek ir neverbalinius raiškos būdus, kuriuos žiūrovai gali lengvai atpažinti, suvokti ir taip įsijausti į filmo naratyvą. Kadangi emocijų konceptualizacijai parenkamos įvairios raiškos priemonės, tai filme kaip tam tikrame multimodaliniame tekste audiovizualinio kūrinio mintis atskleidžiama pasitelkus režisieriaus sukurtas multimodalines metaforas ir metonimijas. Multimodaliniam tyrimui buvo pasirinktos dvi su meilės jausmu susijusios emocijos: ekstazė ir susižavėjimas filme Malonus miestelis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad akcentuojant emocijų fiziologinius ir elgesio požymius, analizuotos emocijos yra konceptua-
11 176 IV. AUDIOVIZUALINIAI TYRIMAI / BADANIA NAD AUDIOWIZUALNOŚCIĄ lizuojamos kaip skystis arba medžiaga uždaroje talpoje, kuris, emocijai intensyvėjant, kaista, plečiasi ir veržiasi iš talpos. Ekstazė kaip intensyvi ir ryški emocija filme siejama su karščio ir ugnies pliūpsnio konceptualizavimu, o mažiau intensyvi susižavėjimo emocija atskleidžiama konceptualiosiomis metonimijomis DALIS YRA VISUMA, o SUSIŽAVĖJIMAS YRA AUGALO DALIS. Pastebėta, kad emocijų transformacijos raiškai buvo pasitelktos įvairios ryškios verbalinės, vaizdinės ir garsinės multimodalinės raiškos priemonės spalvos, filmavimo atstumas, vaizdo fokusavimas, vaizdinių elementų kompozicija, žodžiai, muzikos elementai, padedančios žiūrovui suprasti veikėjų išgyvenamas emocijas ir patiriamas transformacijas per multimodalines metaforas EKSTAZĖ YRA UGNIS ir SUSIŽAVĖJIMAS YRA TRAPUMAS. Šias emocijas filme vienija bendra multimodalinė metafora TRANSFORMACIJA YRA SPALVA. Spalvų atsiradimas atspindi emocijų transformaciją nuo neutralios iki intensyvios, kurių proveržis kartu lemia ir veikėjų vidinius pokyčius. Literatūra ANTINIENĖ, D., AUSMANIENĖ, N., JAKŠTYS, J., LEKAVIČIENĖ, R., LUPEIKIENĖ, L., MAR- KEVIČIENĖ, E., MATULIENĖ, G., PAUŽIENĖ, E., TOMKEVIČIENĖ, D., VASILIAUSKAITĖ, Z., ZA JANČKAUSKAITĖ, L., Psichologija studentui. KTU: Technologija. BOUNEGRU, L., FORCEVILLE, CH., Metaphors and Editorial Cartoons Representing the Global Financial Crisis. Journal of Visual Communication, 10, CABALLERO, R., Cutting across the senses: Imagery in winespeak and audiovisual promotion. In: Ed. Ch. J. Forceville, E. Urios-Aparisi. Multimodal Metaphor. Berlin: Mouton de Gruyter, CIENKI, A., MÜLLER, C., Metaphor and Gesture. John Benjamins Publishing Company. CIENKI, A., Gesture and (cognitive) linguistic theory. In: Ways and Forms of Human Communication. Ed. R. Cabellero Rodriguez, M. J. P. Sanz. Cuenza: Ediciones de la Universidad de Castilla-La Mancha, COËGNARTS, M., KRAVANJA, P., From Thought to Modality: A Theoretical Framework for Analysing Structural Conceptual Metaphors and Image Metaphors in Film. Image & Narrative, 13, 1, EGGERTSSON, G. T., FORCEVILLE, CH. J., Multimodal Expressions of the human victim is animal Metaphor in Horror Film. In: Multimodal Metaphor. Applications of Cognitive Linguistics. Ed. Ch. J. Forceville, E. Urios-Aparisi. Berlin: Mouton de Gruyter, EL REFAIE, E., Understanding Visual metaphor: The example of newspaper cartoons. Visual Communication, 2, 1, FAHLENBRACH, K., Emotions in sound: Audiovisual metaphors in the sound design of narrative films. Projections. The Journal of Movies and Mind, 12, 2, FAHLENBRACH, K., Metaphoric Narratives: Paradigm Scenarios and Metaphors of Shame in Narrative Films. Image & Narrative, l, 15, FILLIOZAT, I., Kas dedasi su manim? Vilnius: Tyto alba. FORCEVILLE, C Metaphor in Pictures and Multimodal Representations. In: The Cambridge Handbook of Metaphor and Thought. Ed. R. W. Gibbs. Cambridge: Cambridge University Press, FORCEVILLE, C., URIOS-APARISI, E., Multimodal Metaphor. Berlin: Mouton de Gruyter. GABBARD, K., Black Magic: White Hollywood and African American Culture. London: Rutgers University Press. Respectus Philologicus, 2018, 33 (38),
12 SPRENDIMAI J. Kerevičienė, L. Grikietis. MEILĖS EMOCIJŲ RAIŠKA AUDIOVIZUALINĖJE PLOTMĖJE 177 JUZELĖNIENĖ, S., ŠARKAUSKIENĖ, S., Vaizdinė metafora spausdintinėje reklamoje. Respectus Philologicus, 12, Prieiga: Nr.1217.pdf [Žiūr ]. JUZELĖNIENĖ, S., ŠARKAUSKIENĖ, S., Vaizdažodinė (multimodalinė) metafora spausdintinėje reklamoje. Lietuvių kalba, 1. Prieiga: view/34 [Žiūr ]. KAPPELHOFF, H., MÜLLER, C., Embodied meaning construction. Multimodal metaphor and expressive movement in speech, gesture, and feature film. Metaphor and the Social World, 1, 2, KLEIN, J., Garry Ross. Interviu. Prieiga: [Žiūr ]. KNOWLES, M., MOON, R., Introducing Metaphor. Oxford: Routledge. KÖVECSES, Z., Metaphor and Emotion: Language, Culture and the Body in Human Feeling. Port Chester: Cambridge University Press. KRESS, G., VAN LEEUWEN, T., Multimodal Discourse: The Modes and Media of Contemporary Communication. London: Edward Arnold. KRESS, G., VAN LEEUWEN, T., Reading Images: The Grammar of Visual Design. 2nd ed. London: Routledge. MACHIN, D., Sound and Music as Communication: A Social Semiotic Approach. Prieiga: [Žiūr ]. MOLINA PLAZA, S., Black and White Metaphors and Metonymies in English and Spanish. In: Yearbook on Corpus Linguistics and Pragmatics. Ed. J. Romero-Trillo. Springer Publishing, MONACO, J., How to Read a Film. New York: Oxford University Press. MYERS, D. G., Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika. O HALLORAN, K., Open Linguistics: Multimodal Discourse Analysis: Systemic Functional Perspectives, 1. London: Continuum. ORTIZ, M. J., Primary metaphors and monomodal visual metaphors. Journal of Pragmatics, 43, 6, PEASE, A., Kūno kalba. Vilnius: Dajalita. PLUTCHIK, R., A general psychoevolutionary theory of emotion. Emotion: Theory, research, and experience. Vol. 1. Theories of emotion. Eds. R. Plutchik, H. Kellerman. New York: Academic, POLLAROLI, CH., ROCCI, A., The argumentative relevance of pictorial and multimodal metaphor in advertising. Journal of Argumentation in Context, 4, 2, POPA, D. E., Multimodal metaphor in political entertainment. In: Review of Cognitive Linguistics, 1, 2, PRICE, S., JEWITT, C., BROWN, B., The SAGE Handbook of Digital Technology Research. London: Sage Publications Ltd. ROHDIN, M., Multimodal metaphor in classical film theory from the 1920 to the 1950 s. In: Multimodal Metaphor. Ed. Ch. J. Forceville, E. Urios-Aparisi. Berlin: Mouton de Gruyter, SODERBERGH, S. (Producer), ROSS, G. (Director), Pleasantville [Motion picture]. USA: New Line Cinema. ŠIDIŠKYTĖ, D., Multimodal Language of the Intertitles in the Trailers of American Romance- Comedy Feature Films. Kalbų studijos, 27, TENG, N. Y., Image alignment in multimodal metaphor. In: Multimodal Metaphor. Ed. Ch. J. Forceville, E. Urios-Aparisi. Berlin: Mouton de Gruyter, THIBAULT, P., The Multimodal Transcription of a Television Advertisement: Theory and Practice. In: Multimodality and Multimediality in the Distance Learning Age. Ed. A. Baldry, A. Campobasso: Palladino Editore,
13 178 IV. AUDIOVIZUALINIAI TYRIMAI / BADANIA NAD AUDIOWIZUALNOŚCIĄ Jurgita Kerevičienė Vilnius University, Lithuania Research interests: linguistic typology, cognitive linguistics, multimodality, audiovisual translation, subtitling Livija Grikietis Vilnius University, Lithuania Research interests: cognitive linguistics, multimodality, film semiotics EXPRESSION OF LOVE EMOTIONS IN THE AUDIOVISUAL FIELD Summary Audiovisual work is significant in its narrative and created images. Conveyance, recognition and experiences of characters emotions are not disregarded. By using the most elaborated audio and visual means, filmmakers try not only to involve the viewers in the film plot but also encourage them to discover characters emotions and feelings, go through their experiences and perceive their emotional transformation. This article aims at revealing the conceptualisation of transformation of characters love emotions in the film Pleasantville. Cognitive metaphor and metonymy theories as well as the identified multimodal meaning making resources indicating the embodiment of prevailing love emotions are applied in the analysis. Firstly, emotions, their notion, typology and somatic aspects of love emotions are discussed. Then the focus is put on multimodal constructions and their audiovisual expression. The empirical part of the article deals with the analysis of the most intense love emotions discerned in the film, namely, ecstasy and admiration, paying the primary attention to the multimodal modes used to reveal their conceptualisation. KEY WORDS: Multimodal Metaphor, Multimodal Modes, Audiovisual Expression, Conceptua lisation of Emotions. Pateikta / Submitted Priimta / Accepted Respectus Philologicus, 2018, 33 (38),
Microsoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx
TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Tai vienintelė Lietuvoje studijų programa, rengianti teatro mokytojus. Teatro ir kino pedagogika jungia dvi sudėtingas ir įdomias sritis teatro meną ir asmenybės
DetaliauPrivalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_
P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,
DetaliauPowerPoint Presentation
Bandžiusių nusižudyti merginų išgyvenimai Jolanta Jarmolovičiūtė IV Vilniaus traumų psichologijos konferencija 2013 m. kovo 22 d. Problemos aktualumas 1 pav. 0-19 metų amžiaus moterų mirtingumo nuo savižudybių
Detaliauedupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl
edupro.lt Ežero g. 8-1 77141 Šiauliai Tel./faksas: (8 41) 552 469 Mob. 8 647 43544 VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, plėtoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą programos
DetaliauKAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru
KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS 2017-2018 MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Rudnosiukas ikimokyklinės grupės ugdymo planas reglamentuoja
Detaliau9 Daugybė žingsnių aidi pirmo ir antro aukšto koridoriuose, trinksi varstomos durys, koridoriaus gale garsiai groja muzika. Be perstojo skamba telefon
9 Daugybė žingsnių aidi pirmo ir antro aukšto koridoriuose, trinksi varstomos durys, koridoriaus gale garsiai groja muzika. Be perstojo skamba telefonas. Pats įkarštis mums, ligoniams, ir visam personalui.
DetaliauPATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI
PATVIRTINTA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. (toliau mokyklos) mokinių pažangos
DetaliauBZN Start straipsnis
Lilija Šmeliova ir Roma Žilionytė. Asmeninio albumo nuotr. Ilgalaikio makiažo meistrės Lilija Šmeliova (44) ir Roma Žilionytė (39) prieš kelerius metus nusprendė, kad jau pats metas dalytis savo patirtimi.
Detaliauancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa
ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas tolerancij mas draugiškumas
DetaliauAlkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr.
Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr. Paauglystė svarbus gyvenimo laikotarpis, kuris tęsiasi nuo fizinio lytinio brendimo
DetaliauPANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT Panevėžys, tel.(8 45) , el.
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT 35158 Panevėžys, tel.(8 45) 46146, el. p. info@panevezysvsb.lt Duomenys kaupiami ir saugomi
DetaliauMicrosoft Word - IKIMOKYKLINČ IR PRIEŀMOKYKLINČ PEDAGOGIKA.docx
IKIMOKYKLINĖ IR PRIEŠMOKYKLINĖ PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Studijų programa Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika skirta rengti pedagogus darbui su vaikais nuo gimimo iki 7 metų. Studijų programa yra
DetaliauPATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į
PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.
DetaliauJONAVOS VAIKŲ LOPŠELIS-DARŽELIS ŽILVITIS IKIMOKYKLINIO UGDYMO(-SI) P R O G R A M A MŪSŲ ŠAKNYS IR APLINKA Jonava, 2015 Programą parengė: Jonavos vaikų
JONAVOS VAIKŲ LOPŠELIS-DARŽELIS ŽILVITIS IKIMOKYKLINIO UGDYMO(-SI) P R O G R A M A MŪSŲ ŠAKNYS IR APLINKA Jonava, 2015 Programą parengė: Jonavos vaikų lopšelio-darželio Žilvitis direktorė Vitalija Jagelavičienė
DetaliauBZN Start straipsnis
Dominykas Orda.Asmeninio albumo nuotr. Kaunietis Dominykas Orda (25) siekia užkariauti užsienio rinkas ir pelnyti pasitikėjimą platformoje Indiegogo, pristatydamas nuotaikingą sporto inventorių Funky Dumbbells.
DetaliauViešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO
Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką
DetaliauLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: IFEB B029 Pavadinimas lietuvių kalba: Atsinaujinančiosios energetikos sistemos. Pavadinimas anglų kalba: Renewable energy systems. Dalyko apimtis: 6 kreditai, 160 valandos,
DetaliauSlide 1
Naujosios (Z) kartos vaikai Sociologija. Kartų teorijos 1955-1965 1966-1976 1977-1994 1995-2012 Kūdikių bumo II karta X karta Y karta Z karta Šiuo metu mūsų visuomenėje susiformavę gyvena 4 kartos. Kiekviena
DetaliauVABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450)
VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) 54275 El.p.rastine@vabalninko.birzai.lm.lt. GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO
DetaliauVAIKŲ DIENOS CENTRŲ VAIDMUO SOCIALIZACIJOS PROCESE: PAGALBOS GALIMYBĖS LIETUVOS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS Nesenai lankiausi viename vaikų dienos centre. R
VAIKŲ DIENOS CENTRŲ VAIDMUO SOCIALIZACIJOS PROCESE: PAGALBOS GALIMYBĖS LIETUVOS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS Nesenai lankiausi viename vaikų dienos centre. Radau vaikus sėdinčius prie bendro stalo ir valgančius
Detaliau2014 m. lapkritis Nr. 3 Leidžia: Jaunųjų žurnalistų būrelis Adresas: Panevėžio g.53, Pumpėnai El.versija: pumpenu.pasvalys.lm.lt El.paštas:
2014 m. lapkritis Nr. 3 Leidžia: Jaunųjų žurnalistų būrelis Adresas: Panevėžio g.53, Pumpėnai El.versija: pumpenu.pasvalys.lm.lt El.paštas: ggrazinak@gmail.com TOLERANCIJOS DIENAI SKIRTAS SPECIALUS NUMERIS
DetaliauVADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga
VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga atitinka pagrindines demokratijos vertybes ir principus (asmens ir tautos
DetaliauSlide 1
UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS PUBP struktūra. Vertinimo normos ugdymo procesui (pagrindiniam ugdymo koncentrui) 1 Kalbos kurso uždaviniai Kalbos vartojimo ugdymo mokymosi pasiekimai Kalbos sistemos pažinimo
DetaliauLIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA
Projektas PATVRTNTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 08 m. lapkričio d. įsakymu Nr. (..)-V- LETUVŲ KALBOS R LTERATŪROS VALSTYBNO BRANDOS EGZAMNO UŽDUOTES VERTNMO KRTERJA. Literatūrinio rašinio
Detaliau„This research is funded by the European Social Fund under the Global Grant masure“
VERSLUMO KOMPETENCIJOS POREIKIS IR RAIŠKA VEIKLOJE Tarptautinė konferencija - 2015 SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ MOKSLINIAI TYRIMAI IR PLĖTRA/ RESEARCH AND DEVELOPMENT OF KEY COMPETENCES FOR ADULTS
DetaliauEtninės kultūros olimpiada
Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada: galimybės ir perspektyvos Daiva Briedienė Klaipėda 2014 03 14 Apžvalga: dalykinės olimpiados, konkursai Olimpiadų yra apie 20: lietuvių kalbos, matematikos,
DetaliauPofsajungu_gidas_Nr11.pdf
2 p. 3 p. 4 p. Šiame straipsnyje pristatoma profsąjungų svarba ir galimos jų veiklos kryptys, kovojant su diskriminacija darbo rinkoje. Ši profesinių sąjungų veiklos sritis reikšminga ne tik socialiai
DetaliauPATVIRTINTA Gretutinių teisių asociacijos Greta 2018 m. spalio 14 d. Visuotinio narių susirinkimo sprendimu GRETUTINIŲ TEISIŲ ASOCIACIJA GRETA ATLYGIN
PATVIRTINTA Gretutinių teisių asociacijos Greta 2018 m. spalio 14 d. Visuotinio narių susirinkimo sprendimu GRETUTINIŲ TEISIŲ ASOCIACIJA GRETA ATLYGINIMO ATLIKĖJAMS IR FONOGRAMŲ GAMINTOJAMS PASKIRSTYMO
DetaliauPsichologinis atsparumas: kaip jis ugdomas?
Psichologinis atsparumas: kaip jis ugdomas? Gimnazijos psichologė Inga Jankauskienė 2017-12-06 Kas tai yra? Kas tas psichologinis atsparumas? Kokius žmones galima vadinti psichologiškai atspariais? Psichologinis
DetaliauPowerPoint Presentation
Skaitmeninės kabelinės televizijos galimybės Mindaugas Žilinskas Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktorius Vilnius, 2012 m. 1 Turinys 1. Raiškiosios (HD) televizijos standartai ir
DetaliauSocialiniai tinklai ir bendrinimas Dalyviai turės progą pagalvoti apie privatumą, kai internete bendrina informaciją ir bendrauja su kitais, o ypač, k
Socialiniai tinklai ir bendrinimas Dalyviai turės progą pagalvoti apie privatumą, kai internete bendrina informaciją ir bendrauja su kitais, o ypač, kai naudojasi socialiniais tinklais. Dalyviai gebės
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012
Lyderystė vardan mokymosi Eglė Pranckūnienė Mokyklų tobulinimo centras 2012 02 29 Įsivertinimas Ką aš labiausiai vertinu savo darbe? Kokios profesinės karjeros aš siekiu? Kaip man to pasiekti? Kokios galėčiau
DetaliauSveiki virtualieji santykiai Dalyviai ištirs sveikų ir gerų santykių savybes ir kokią įtaką elgesys internete turi sveikiems ir nesveikiems santykiams
Sveiki virtualieji santykiai Dalyviai ištirs sveikų ir gerų santykių savybes ir kokią įtaką elgesys internete turi sveikiems ir nesveikiems santykiams. Taip pat dalyviai savo bendraamžių grupėje ištirs
DetaliauSlide 1
H2020 Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra Informacinis renginys, Lietuvos mokslo taryba Živilė Ruželė, zivile.ruzele@lmt.lt 2019 m. birželio 7 d. Turinys 1. Plėtros stipendijos 2. Patarimai Twinning
DetaliauPowerPoint Presentation
KAIP FORMUOJAMASIS VERTINIMAS PADEDA SIEKTI INDIVIDUALIOS PAŽANGOS: REFLEKSIJA KOKYBĖS SIEKIANČIŲ MOKYKLŲ KLUBO KONFERENCIJA MOKINIŲ UGDYMO(SI) PASIEKIMAI. SAMPRATA IR SKATINIMO GALIMYBĖS Doc. dr. Viktorija
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Pilietiskumas_klasteris [Compatibility Mode]
Mokslo ir tyrimų klasteris Pilietiškumas ir tapatumas šiuolaikinėje visuomenėje Pilietiškumo kaita, tapatumo iššūkiai: dalyvavimo ir įgalinimo strategijų ieškant Vadovas: prof. dr. Artūras Tereškinas,
DetaliauLithuanian translation of Induction of labour - Information for pregnant women, their partners and families Gimdymo sužadinimas Informacija nėščiosiom
Lithuanian translation of Induction of labour - Information for pregnant women, their partners and families Gimdymo sužadinimas Informacija nėščiosioms, jų partneriams ir šeimoms Šiame lankstinuke rasite:
DetaliauMOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamen
1 2018-2019 MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamentuoja pradinio ir pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą
DetaliauKritinio mąstymo užduotys Bažnytinio meno paskirtis Bažnyčiai, norinčiai perteikti Kristaus jai patikėtą Naujieną, reikia meno, nes jai privalu padary
Bažnytinio meno paskirtis Bažnyčiai, norinčiai perteikti Kristaus jai patikėtą Naujieną, reikia meno, nes jai privalu padaryti dvasios, neregimybės, Dievo pasaulį jusliškai suvokiamą, negana to, kiek įmanoma
DetaliauVERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO
DetaliauISSN ANDRAGOGIKA, 2013, 1 (4) GERBIAMAS SKAITYTOJAU, Su malonumu pristatau Jums šį išskirtinį Andragogikos mokslo žurnalo numerį. Išskirtin
ISSN 2029-6894. ANDRAGOGIKA, 2013, 1 (4) GERBIAMAS SKAITYTOJAU, Su malonumu pristatau Jums šį išskirtinį Andragogikos mokslo žurnalo numerį. Išskirtinį tuo, kad jis skirtas projekto Andragogikos bakalauro
DetaliauMicrosoft Word - Ak noretum grizti v04.docx
Laimutės Kisielienės choreografija Jūratės Baltramiejūnaitės muzika, Bernardo Brazdžionio žodžiai PAKEITIMAI 2015/08/09 Originalas išdalintas šokių kursuose 2015/09/01 Pakeitimai padaryti po šokių kursų
DetaliauLIETUVIŲ KALBA
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK- 751 LIETUVIŲ KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ MOKYKLOMS I.
Detaliautmp1A0C.tmp
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedra Greta Petrauskait Komunikacijos mokslų magistro programos student INTERNETO VARTOJIMAS: PANAUDOJIMO IR ATLYGIO TEORIJOS
DetaliauMediacija gegužės penktadieniai.pdf_didelis
I šeštadienis (2019-08-31) Mediacijos pagrindai Mokymų dieną veda CEDR (Didžioji Britanija) akredituota mediatorė doc. dr. Agnė Tvaronavičienė Ginčo samprata ir sprendimo būdų įvairovė Mediacijos samprata
DetaliauMENAS ir sveikata
MENAS SVEIKATA Programa Menas žmogaus gerovei http://www.ltkt.lt/?psl=projektufinansavimas&do=konkursai&step=view&id=128 Paraiškos priimamos nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. kovo 14 d. Leonardo da
DetaliauPROJEKTAS SUDERINTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas PATVIRTINTA Tytuvėnų g
PROJEKTAS SUDERINTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas PATVIRTINTA Tytuvėnų gimnazijos direktoriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. V- TYTUVĖNŲ
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Siaulys_Tomas.ppt [Tik skaityti]
VILNIAUS LICĖJUS Tomas Šiaulys Second Life taikymas švietime Tarptautinė konferencija Mokymosi bendruomenė ir antrosios kartos saityno (Web 2.0) technologijos VILNIUS 2010 2 Apie Second Life Nemokamai
DetaliauVAIKŲ, VARTOJANČIŲ NARKOTINES IR PSICHOTROPINES MEDŽIAGAS VARTOJIMO NUSTATYMO ORGANIZAVIMAS Atmintinė ugdymo įstaigų darbuotojams ir jose dirbantiems
VAIKŲ, VARTOJANČIŲ NARKOTINES IR PSICHOTROPINES MEDŽIAGAS VARTOJIMO NUSTATYMO ORGANIZAVIMAS Atmintinė ugdymo įstaigų darbuotojams ir jose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams Vilnius, 2011 Atpažinti
DetaliauSlide 1
Neformalusis vaikų švietimas ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas: kas, kaip, kodėl? Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2019-04-30 Vilnius Pranešime vartojami trumpiniai NVŠ neformalusis vaikų
DetaliauMicrosoft Word - Attachment_5.Magistro_darbu_reikalavimai.doc
Vertimo studijų katedros MAGISTRO DARBŲ reikalavimai Magistro darbas yra kvalifikacinis darbas, savarankiška studija, kurioje atskleidžiami studento (-ės) mokslo tiriamojo darbo įgūdžiai. Darbe pateikiami
DetaliauProgramų sistemų inžinerija Saulius Ragaišis, VU MIF
Programų sistemų inžinerija 2014-02-12 Saulius Ragaišis, VU MIF saulius.ragaisis@mif.vu.lt SWEBOK evoliucija Nuo SWEBOK Guide to the Software Engineering Body of Knowledge, 2004 Version. IEEE, 2004. prie
DetaliauMOLĖTŲ PPT PSICHOLOGĖS RŪTOS MISIULIENĖS
MOLĖTŲ PEDAGOGINĖS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA 1. Veiklos tikslas ir prioritetai: 1.1. Tikslas švietimo pagalbos prieinamumo didinimas specialiųjų ugdymosi poreikių ir/ar psichologinių
DetaliauSUSITIKIMO VIETA – NAUJAS ITALIJOS LIETUVIŲ TINKLAPIS
SUSITIKIMO VIETA NAUJAS ITALIJOS LIETUVIŲ TINKLAPIS Italijos lietuvių bendruomenė (ILB) pradeda naują etapą savo istorijoje ir pristato naują interneto tinklapį ITLIETUVIAI.IT. Jis atveria galimybę sužinoti,
DetaliauTAURAGĖS ŠALTINIO PROGIMNAZIJA Integruota anglų-vokiečių kalbų pamoka Mano šeima, My family-meine Familie Anglų kalbos mokytoja metodininkė Lina Valuc
TAURAGĖS ŠALTINIO PROGIMNAZIJA Integruota anglų-vokiečių kalbų pamoka Mano šeima, My family-meine Familie Anglų kalbos mokytoja metodininkė Lina Valuckienė, anglų kalbos mokytoja metodininkė Vaiva Janonienė,
DetaliauSTUDIJŲ DALYKO (MODULIO) APRAŠAS Dalyko (modulio) pavadinimas KRIMINOLOGIJOS TEORIJOS Kodas Dėstytojas (-ai) Koordinuojantis: prof. dr. Aleksandras Do
STUDIJŲ DALYKO (MODULIO) APRAŠAS Dalyko (modulio) pavadinimas KRIMINOLOGIJOS TEORIJOS Kodas Dėstytojas (-ai) Koordinuojantis: prof. dr. Aleksandras Dobryninas Kitas (-i): doc. dr. Gintautas Sakalauskas
DetaliauStazuotes uzsienyje on-line
Tomas Jovaiša MD PhD FRCA FFICM Kodėl jauni gydytojai turi išvažiuoti į užsienį ir ko reikia, kad jie sugrįžtų. 15 metų ir 1 500 000 svarų patirtis Truputį apie mane VU medicinos fakultetas VU anesteziologijos
Detaliau2 priedas VILKAVIŠKIO MUZIKOS MOKYKLOS PAGRINDINIO MUZIKINIO FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO PROGRAMA I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Pagrindi
2 priedas VILKAVIŠKIO MUZIKOS MOKYKLOS PAGRINDINIO MUZIKINIO FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO PROGRAMA I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo
Detaliau2018
2018 NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ TYRIMO KLAIPĖDOS RAJONO VAIKŲ UGDYMO ĮSTAIGŲ IR ATVIRŲ JAUNIMO ERDVIŲ APLINKOSE REZULTATAI ĮVADAS Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintoje, Klaipėdos rajono savivaldybės
DetaliauDATA: TURINYS ĮVADAS 5 Teksto skaitymo būdai 5 LIETUVIŲ KALBA UŽRAŠAI I SKYRIUS. KALBA KAIP SOCIALINIS KULTŪRINIS REIŠKINYS 8 1. Vaizdinės ir tekstinė
TURINYS ĮVADAS 5 Teksto skaitymo būdai 5 LIETUVIŲ KALBA UŽRAŠAI I SKYRIUS KALBA KAIP SOCIALINIS KULTŪRINIS REIŠKINYS 8 1 Vaizdinės ir tekstinės informacijos šaltiniai, jų patikimumas 8 2 Kalbos kilmė 9
DetaliauSlide 1
Nr. VP1.-1.3-SADM-01-K-02-008 Įvadinio modulio tematikos trumpa apžvalga Bendrieji diskriminacijos pagrindai ir jų apraiškos Lyčių lygybės samprata, stereotipai Žiniasklaidos įtaka stereotipų formavimuisi
DetaliauMuzikos duomenų bazės NAXOS Music Library naudojimo vadovas Turinys Kas yra NAXOS Music Library... 2 Kaip pradėti naudotis... 3 Kaip atlikti paiešką..
Muzikos duomenų bazės NAXOS Music Library naudojimo vadovas Turinys Kas yra NAXOS Music Library... 2 Kaip pradėti naudotis... 3 Kaip atlikti paiešką... 3 Paprastoji paieška... 3 Išplėstinė paieška... 3
DetaliauMicrosoft Word - Plan metod. ob doc
Vilniaus darželis mokykla Svaja 2016 2017 m.m. priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo metodinės grupės metinė veiklos programa 1 1.Tikslas: didinti mokymosi efektyvumą, užtikrinant įvairių gabumų ugdytinių
DetaliauPRIEDAI 199 G priedas. Skirtingų kartų elektroninių vartotojų portretai G.1 lentelė. Kūkikių bumo kartos elektroninio vartotojo portretas (sudaryta au
PRIEDAI 199 G priedas. Skirtingų kartų elektroninių vartotojų portretai G.1 lentelė. Kūkikių bumo kartos elektroninio vartotojo portretas (sudaryta autorės) Table G.1. Electronic customer profile of baby
DetaliauNAUDOTOJO VADOVAS Turinys I. Įžanga... 3 II. Prisijungimas... 3 III. Darbo pradžia... 5 IV. Metaduomenų įvedimas. Pirm
https://eureka.lrt.lt/metadata/ NAUDOTOJO VADOVAS Turinys I. Įžanga... 3 II. Prisijungimas... 3 III. Darbo pradžia... 5 IV. Metaduomenų įvedimas. Pirmasis žingsnis... 6 IV. Metaduomenų įvedimas. Antrasis
DetaliauI. Bendrosios nuostatos 1. Ugdymo srities paskirtis 1.1. Kalbinis ugdymas svarbi bendrojo ugdymo dalis. Kalbinių gebėjimų ugdymas sudaro prielaidas mo
I. Bendrosios nuostatos 1. Ugdymo srities paskirtis 1.1. Kalbinis ugdymas svarbi bendrojo ugdymo dalis. Kalbinių gebėjimų ugdymas sudaro prielaidas mokinių intelektinių ir kūrybinių galių plėtotei, emocinei,
DetaliauSkaidrė 1
Vidurinio ugdymo programos aprašas Individualus ugdymo planas Telšių Džiugo vidurinės mokykla Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Šalkauskytė Svarbūs klausimai baigiantiems 10 klasę: Ko aš noriu? Ką
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VAIKO GLOBOS ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. kovo 27 d. Nr. 405 Vilnius Vadovaudamasi
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VAIKO GLOBOS ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. kovo 27 d. Nr. 405 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000,
DetaliauPhoto Album
Mokinio gabumų atskleidimas kryptingo meninio ugdymo procese Vilniaus Tuskulėnų vidurinėje Daiva Pilukienė Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, pradinių klasių mokytoja metodininkė Ingrida-Viktorija Umbrasaitė
DetaliauJaunųjų žurnalistų tyrimas Nr. 2 – kūno kultūros mokytoja Oksana Zakarauskaitė – Paplauskienė
Jaunųjų žurnalistų būrelio nariai nusprendė pasidomėti tais mokytojais, kurie tik šiais mokslo metais prisijungė prie Butrimonių gimnazijos bendruomenės. Šįkart į mūsų akiratį pateko mažutė, sportiška,
DetaliauTerminai
SVEIKI ATVYKĘ!!! 2014-02-04 susitikimo programa 14.00 14.05 Susitikimo tikslai 14.05 14.20 PUP rengiamos temos išbandymo su vaikais rezultatai. Darbas temos rengimo grupėse 14.20 14.40 Išvadų pristatymas
DetaliauModulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond
Modulio Mokymosi, asmenybės pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respondente, Kviečiame Jus dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos
DetaliauDĖL APLINKOS IR SVEIKATOS MOKSLO KOMITETO ĮSTEIGIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 011 M. KOVO D. ĮSAKYMO NR. V-199 DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 80:011 ELEKTROMAGNETINIS
DetaliauBirutė Kurgonienė Organizacijos lyderio kišeninis vadovas Patarimų ir instrukcijų knyga visais gyvenimo atvejais Vietoj įžangos 13 TURINYS I. ASMENYBĖ
Birutė Kurgonienė Organizacijos lyderio kišeninis vadovas Patarimų ir instrukcijų knyga visais gyvenimo atvejais Vietoj įžangos 13 TURINYS I. ASMENYBĖ IR TAUTA 15 Kur pasibaigia mano Aš" 16 Asmenybės saviugda
DetaliauSnap v1.4.1
2019 Gegužės 19d. apie SNAP tikslas - suburti fotografus ir medijų srities atstovus į vieną vietą, kurioje įgytų naujos informacijos, patirties, bendraminčių būryje. Informuoti žmones apie šiuo metu -
DetaliauLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Agronomijos fakultetas Žemdirbystės katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: AFŽEB07E Pavadinimas lietuvių kalba: Mokslinių tyrimų metodika Pavadinimas anglų kalba:
DetaliauBZN Start straipsnis
Rūta Davidonienė, Rasa Mikutienė, Ieva Ąžuolaitytė-Staneikienė. Asmeninio archyvo nuotr. Mes visos nešiojomės mintį apie paauglėms skirtus užsiėmimus, kurie būtų ne tik smagūs, bet ir naudingi. Likimas
DetaliauKANITERAPIN∏S PAGALBOS CENTRAS
KANITERAPINĖS PAGALBOS CENTRAS PADEDAME SVEIKTI Kaniterapijos ištakos Kaniterapijos istorija rašoma nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Kapralas Williamas Wynas karo lauke rado Jorkšyro terjerų kalaitę
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt
MOKYMO PROGRAMA DARBO IR ŠEIMOS SUDERINAMUMAS: MOKYMAI VISAI ŠEIMAI Ši mokymo programa parengta pagal EK Mokymosi visą gyvenimą programos Grundtvig projektą Darbo ir šeimos suderinamumas: mokymai visai
DetaliauDoc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos
Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra
DetaliauPowerPoint Presentation
Montažų kūrimas iš skaitmeninių nuotraukų naudojant Windows Photo Story 3 programą Photo Story 3 Priedas Windows XP, Windows 8, Windows 10 Skirtas kurti dinamiškus fotoreportažus iš turimų skaitmeninių
DetaliauISSN ACTA HISTORICA UNIVERSITATIS KLAIPEDENSIS X KULTŪRINIAI SAITAI ABIPUS NEMUNO: MAŽOSIOS LIETUVOS REIKŠMĖ DIDŽIAJAI LIETUVAI SPAUDOS DRAU
ISSN 1392-4095 ACTA HISTORICA UNIVERSITATIS KLAIPEDENSIS X KULTŪRINIAI SAITAI ABIPUS NEMUNO: MAŽOSIOS LIETUVOS REIKŠMĖ DIDŽIAJAI LIETUVAI SPAUDOS DRAUDIMO METAIS (1864-1904) KLAIPĖDOS UNIVERSITETO BALTIJOS
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
PATVIRTINTA Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Tarybos 2019 m. vasario 19 d. Nutarimu Nr. (1.1) 150000-TP-3-3 STOJANČIŲJŲ Į VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS KRYPTIES REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMAS
DetaliauLT LT KALBOS IŠŠŪKIŲ VADOVAS SLAPTIESIEMS AGENTAMS
LT LT KALBOS IŠŠŪKIŲ VADOVAS SLAPTIESIEMS AGENTAMS ĮVEIK VISUS 50+1 KALBOS IŠŠŪKIUS IR TAPK GERIAUSIU(-IA) AGENTU(-E) LABAS, AGENTE, kaip slaptasis(-oji) agentas(-ė), dirbantis(-i) tarptautiniu mastu,
DetaliauDacia_Techroad_2019_03_LT.indd
Dacia Ribotojo leidimo serija TECHROAD Ribotojo leidimo serija Techroad Kiekviena diena gali būti kupina malonumų ir jaudinančių nuotykių. Būtent dėl to sukurta ribotojo leidimo serija TECHROAD, apimanti
DetaliauPowerPoint Presentation
Autorių teisės ir plagiato prevencija Jūratė Kuliešienė Daiva Steponavičienė KTU biblioteka Turinys Intelektinė nuosavybė Autorių teisės Plagiato prevencija Intelektinė nuosavybė (IN) Intelektinė nuosavybė
Detaliau(Microsoft Word - Filologija_dalyk\370_apra\360ai_ENG)
COURSE DESCRIPTION Course code Volume in ECTS Institution Faculty Department credits FLG8001 5 Vytautas Magnus University Faculty of Humanities Departments of Lithuanian Language and Literature Šiauliai
DetaliauETNINĖ KULTŪRA -INTEGRALI UGDYMO PROCESO DALIS
ETNINĖ KULTŪRA - INTEGRALI UGDYMO PROCESO DALIS Egidija Kontrimienė Etikos mokytoja ekspertė Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras ETNINĖ KULTŪRA INTEGRALI UGDYMO PROCESO DALIS (1) Etninė kultūra
Detaliau1 k. BUTAS Vilniaus m. sav., Šnipiškės, Žalgirio g. Tadas Dapkus tel
1 k. BUTAS Vilniaus m. sav., Šnipiškės, Žalgirio g. Tadas Dapkus tel. +370 650 41 890 Dapkus@vilniaus-turtas.lt Objekto informacija Objektas BUTAS Adresas Vilniaus m. sav., Šnipiškės, Žalgirio g. Plotas
DetaliauSlide 1
EKOLOGINIS UGDYMAS ĮGYVENDINANT GAMTOSAUGINIŲ MOKYKLŲ PROGRAMĄ MAŽEIKIŲ R. TIRKŠLIŲ DARŽELYJE GILIUKAS 2013 Kiekviena pradžia yra sunki, kad ir ką bepradėtumei, pirmieji žingsniai visad būna nedrąsiausi,
Detaliautemos
11-14 temos Pavedimo sutartis / Komiso sutartis / Distribucijos sutartis / Franšizės sutartis Dr. V. Mizaras. Prievolių teisė II Analizuojamos sutartys Pavedimo sutartis CK 6.756-6.765 str., įskaitant
DetaliauŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikat
ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedra Mokslinė-praktinė konferencija
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO
DetaliauVšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurio
VšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi emociškai saugūs. Mes tai nevyriausybinė
DetaliauManagement of psychosocial risks in European workplaces - evidence from the second European survey of enterprises on new and emerging risks (ESENER-2)
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra Psichosocialinės rizikos valdymas Europos darbo vietose. Antrosios Europos įmonių apklausos apie naują ir kylančią riziką (ESENER-2) duomenys Europos rizikos
Detaliau2016 m. gegužė, Nr. 3 Apie globą ir įvaikinimą Susidomėjimas įtėvių ir globėjų pasirengimo sistema Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarny
2016 m. gegužė, Nr. 3 Apie globą ir įvaikinimą Susidomėjimas įtėvių ir globėjų pasirengimo sistema Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tyrimas Globa abipusė nauda: tu įkrauni vaiką,
DetaliauMARIJAMPOLĖS MENO M. M. MOKYKLOS UGDYMO PLANAS BENDROJI DALIS PATVIRTINTA Marijampolės meno mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V1-
MARIJAMPOLĖS MENO 2018-2019 M. M. MOKYKLOS UGDYMO PLANAS BENDROJI DALIS PATVIRTINTA Marijampolės meno mokyklos direktoriaus 2018-09-03 įsakymu Nr. V1-21 Marijampolės meno mokykla yra vaikų ir jaunimo ugdymo
DetaliauPRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški
PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014
DetaliauINTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos
INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo
Detaliau