atidaryta renovuota gastroenterologijos klinika

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "atidaryta renovuota gastroenterologijos klinika"

Transkriptas

1 Nr. 16 (1923) LSMU IR LSMU LIGONINËS KAUNO KLINIKŲ SAVAITRAŠTIS M. BALANDŽIO 20 D. ISSN X atvirų Durų Diena lsmu Balandžio 13 d. viename didžiausių Lietuvoje Lietuvos sveikatos mokslų universitete vyko Atvirų durų dienos renginys. Moksleiviai turėjo puikią progą tiesiogiai pabendrauti su dėstytojais, apžiūrėti Universiteto studijų bazę ir išsiaiškinti visus jiems rūpimus klausimus. 7 p. Abiturientai lankėsi laboratorijose klausėsi studijų programų pristatymo. Autorės nuotr. atidaryta renovuota gastroenterologijos klinika Balandžio 13 d. Kauno klinikose buvo atidaryta renovuota Gastroenterologijos klinika ir Virškinimo sistemos tyrimų institutas. Naujai įkurto instituto vadovu tapo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys ir Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas. Naujai suremontuotose patalpose atnaujintos palatos, personalo patalpos, įrengtos laboratorijos. E. Žemaitienės nuotr. Renovuotos klinikos ir instituto veiklos pradžia sutapo su šį pavasarį švenčiamu džiugiu šios klinikos jubiliejumi 20 metų veiklos sukaktimi. Per šį laikotarpį iš nedidelio ir kuklaus dietologijos skyriaus buvo sukurtas plataus profilio šiuolaikinis virškinimo sistemos ligų diagnostikos ir gydymo padalinys, kuriame derinama aukščiausio lygio klinikinė veikla, mokslinis darbas ir mokymas. Mokslinė veikla buvo siejama su klinikinio darbo poreikiais. Šiuolaikinė universiteto klinika ligoniams turi suteikti visų sričių aukščiausio lygio pagalbą. Reikėjo suderinti tai, kas buvo aktualu klinikai praktiniu aspektu su gastroenterologijos mokslo aktualijomis ir tendencijomis tarptautiniu mastu. Gastroenterologijos klinikos darbuotojai stengėsi pirmieji spręsti Helicobacter pylori sukeltų ligų (gastrito, opos, skrandžio vėžio) problemą. Pradėjus m. dar nebuvo aiški šios naujai atrastos bakterijos reikšmė. Šioje srityje buvo padarytas pirmasis tarptautinis proveržis ir sulaukta pripažinimo. Svarbi veiklos sritis buvo uždegiminių žarnyno ligų naujų diagnostikos ir gydymo metodų įdiegimas. Klinikos darbuotojai pirmieji Lietuvoje įdiegė daug naujų virškinimo ligų diagnostikos ir gydymo metodų kapsulinę endoskopiją, enteroskopiją, uždegiminių žarnyno ligų gydymą biologine terapija, selektyviosios aferezės procedūromis, geriamąją (peroralinę) cholangioskopiją, kepenų auglių embolizavimo procedūrą vaistais padengtomis mikrokapsulėmis, įkūrė Kauno regiono uždegiminių žarnyno ligų registrą. 7 p. su magnetiniu rezonansu suderinamas kardiostimuliatorius kauno klinikose Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos klinikos medikai pirmą kartą Baltijos šalyse implantavo su magnetiniu rezonansu (MR) suderinamą kardiostimuliatorių. Eglė Žemaitienė Šis stimuliatorius buvo implantuotas vidutinio amžiaus moteriai, kuri jau buvo sirgusi onkologine liga. Todėl ateityje tikėtina, kad magnetinio rezonanso tyrimas šiai pacientei bus atliekamas. Naujos rūšies stimuliatorių didžiausias privalumas pacientui, turinčiam tokį prietaisą, ateityje galima atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Su MRT suderinamo kardiostimuliatoriaus implantavimo procedūrą atliko gydytojas kardiologas dr. Tomas Kazakevičius. Bandymai su naujos rūšies stimuliatoriais pradėti atlikti nuo 1997 metų, o į klinikinę praktiką šie stimuliatoriai buvo įdiegti 2010 m. Praeityje pacientui, turinčiam elektrostimuliatorių, magnetinio rezonanso tyrimo atlikti nebuvo galima prireikus buvo taikoma kompiuterinė tomografija, sukelianti didelę rentgeno spinduliuotę. Pacientui, kuriam būtinai reikia atlikti MR tyrimą, iškildavo didelė rizika, kad stimuliacija nevyks arba ištiks komplikacijos. Kardiostimuliatoriaus zondai yra sudaryti iš metalinių vijų, kurios magnetinio rezonanso tyrimo metu reaguoja į bangas ir kaista. Įkaitusios vijos gali pradeginti širdies sienelę, sukelti kitų sunkių komplikacijų. Su MR suderinami kardiostimuliatoriai yra nejautrūs magnetiniams laukams dėl specialių metalo lydinių ir elektrodų vijų konstrukcijos. Žmogus, turintis atsparų MR stimuliatorių, atvykęs MR tyrimui turi kreiptis į kardiologą, kad stimuliatorius būtų perprogramuotas. 10 p. RËMËJAI:

2 2 avevita/2012 m. balandžio 20 d., Nr. 16 ataskaita lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos kauno klinikų 2011 m. veiklos ataskaita Prof. Juozas Pundzius, Kauno klinikų generalinis direktorius Pratarmė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga Kauno klinikos (toliau Kauno klinikos) yra didžiausia daugiaprofilinė gydymo įstaiga Lietuvoje m. pradėjusi veikti ligoninė pateisino steigėjų lūkesčius ji tapo viena moderniausių ligoninių šalyje. Ypatingas dėmesys kreipiamas medicinos paslaugų kokybės gerinimui. Sėkmingai diegiamos naujausios diagnostikos ir gydymo technologijos, siekiant teikti kuo daugiau moksliniais įrodymais pagrįstų medicinos paslaugų, laipsniškai diegiama kokybės sistema. Ši 2011 metų veiklos ataskaita keturioliktoji. kauno klinikų tikslas Pagrindinis Kauno klinikų veiklos tikslas Universiteto mokslo ir klinikinės praktikos potencialo pagrindu organizuoti ir teikti kokybiškas, kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas, siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą. struktūra, pokyčiai ir plėtra 2011 m. vidinė Kauno klinikų struktūra kaip ir ankstesniais metais buvo tobulinama m. laikotarpiu Kauno klinikose veikė: 34 profilinės klinikos su 39 stacionaro skyriais; 8 reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai; 4 filialai Romainių tuberkuliozės ligoninė, Viršužiglio reabilitacijos ligoninė Onkologijos ligoninė ir Vaikų reabilitacijos ligoninė Lopšelis ; Konsultacinė poliklinika, kurioje teikia paslaugas 15 ambulatorinių skyrių; Įvairūs kiti padaliniai. Vadovaujantis 2008 m. birželio 28 d. LR sveikatos apsaugos ministro ir Kauno medicinos universiteto rektoriaus įsakymu Nr. V-625/V-228 ir 2010 m. lapkričio 3 d. Kauno medicinos universiteto klinikų visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimu patvirtintais įstatais nuo 2011 m. sausio 1 d. pakeistas Kauno medicinos universiteto klinikų pavadinimas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga Kauno klinikos. Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų reorganizaciją, Vaikų reabilitacijos ligoninė Lopšelis nuo 2011 m. tapo ketvirtuoju Kauno klinikų filialu. Siekiant tinkamai išnaudoti filialo potencialą parengtas filialo veiklos plėtros planas, numatytos naujos paslaugos, optimizuota struktūra ir ištekliai. Vadovaujantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarybos 2011 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 1-3 Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto struktūros pertvarkymo plano Hematologijos klinika prijungta prie Onkologijos klinikos ir įsteigta Onkologijos ir hematologijos klinika. Siekiant užtikrinti nepriekaištingą Kauno klinikų aprūpinimą kraujo komponentais, pasirengta įsteigti Kauno klinikų Kraujo centrą. Tam buvo pritaikytos patalpos, įsigyta reikiama įranga, suformuota profesionali darbuotojų komanda. Kraujo centro veikla pradėta 2012 metų kovo mėn. Panaudojant Valstybės investicines lėšas, 2011 metais buvo tęsiama Vaikų ligų klinikos priestato statyba m. jau planuojama pradėti veiklą naujame, jaukiame priestate m., panaudojant ES Struktūrinių fondų paramos lėšas, buvo sparčiai vykdomi naujo Radiologinės diagnostikos centro statybos darbai. Kauno klinikų lėšomis pastatytas naujas ūkinis pastatas, kuris leis efektyviau ir racionaliau organizuoti ūkio tarnybų darbą ir sudarys sąlygas tolesnei infrastruktūros plėtrai m. planuojama perkelti ūkio tarnybas į naująjį pastatą. VšĮ Kauno klinikose ir jos filialuose Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų m. programavimo laikotarpiu įgyvendinta 14 projektų. 1) LR Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau tekste SAM) ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau tekste CPVA) 2011 metais buvo tęsiamas 5 projektų įgyvendinamas: Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas projektas ; Ankstyvosios onkologinių susirgimų diagnostikos ir visaverčio gydymo užtikrinimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose ; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų trečio (aukščiausio) lygio traumos ir skubios pagalbos centro plėtra ; Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose ; Kompleksinių vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Parengtas investicinis projektas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų laboratorinės diagnostikos infrastruktūros atnaujinimas ir paraiška pateikta LR Sveikatos apsaugos ministerijai. 2) LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste SADM) ir Europos socialinio fondo agentūros (toliau tekste ESFA) metais įgyvendinamas projektas Sveikatos priežiūros specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. 3) LR Ūkio ministerijos (toliau tekste ŪM) ir Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau tekste (LVPA) metais buvo tęsiamas 4 projektų įgyvendinimas: Kauno klinikų Akušerijos-ginekologijos korpuso rekonstrukcija ; Kauno klinikų Nervų ligų ir Neurochirurgijos korpuso rekonstrukcija ; Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės pastatų rekonstrukcija ; Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės nerenovuotų atitvarų korpusuose rekonstrukcija m. buvo sėkmingai užbaigtas projekto Kauno klinikų centrinio ir Endokrinologijos korpusų rekonstrukcija įgyvendinimas. Kauno klinikos paskirtos projekto Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje vykdytoju Lietuvos respublikoje. VšĮ Kauno klinikos 2011m. sėkmingai įgyvendino Norvegijos finansinių mechanizmų ir Europos ekonominės erdvės finansuojamus projektus: Efektyvesnė vaikų su negalia ir jų šeimos narių abilitacija ; Nauja gyvenimo perspektyva rizikos šeimų ankstyvojo amžiaus vaikams ; Bendros pastangos vardan sutrikusios raidos vaikų. Žmogiškieji ištekliai Kiekybiniai pokyčiai 2011 m. pabaigoje Kauno klinikose bendras etatų skaičius buvo Per metus šis skaičius padidėjo 253 etatais. Etatų skaičiaus didėjimui turėjo įtakos dviejų srautų rezidentų įdarbinimas bei naujo filialo Vaikų reabilitacijos ligoninė,,lopšelis atsiradimas m. bendras darbuotojų skaičius (fiziniai asmenys, 2011 m d. duomenimis) buvo 7314, (+285). Jį sudarė: 2143 gydytojai, iš jų 930 gydytojų rezidentų (+145); 2424 slaugytojai (+26); 1412 pagalbinio personalo (+44), 1335 kito personalo (+127) m. bendro darbuotojų skaičiaus struktūra (fiziniai asmenys) Pagalbinis med. personalas (19 proc.) Slaugos personalas (33 proc.) Kitas personalas (18 proc.) Gydytojai (30 proc.) Kokybiniai pokyčiai 2011 m. 384 Kauno klinikose dirbantys gydytojai turėjo mokslų daktaro laipsnį. Lyginant su 2010 m., gydytojų, turinčių mokslo laipsnį, skaičius padidėjo 3 gydytojais m. Kauno klinikose dirbo 349 mokslų daktarai ir 35 habilituoti mokslų daktarai (gydytojai) m. dirbo 20 mokslų daktarų (ne gydytojų). Viso 2011 m. Kauno klinikose dirbo 404 mokslo laipsnį turintys darbuotojai. Gydytojų, turinčių mokslinį laipsnį, skaičiaus palyginimas m. 349 mokslų daktarai habilituoti mokslų daktarai Didžiąją dalį Kauno klinikų personalo sudaro slaugytojai, todėl didelis dėmesys skiriamas slaugos personalo kvalifikacijai m. slaugos specialistai tobulinosi ir specializavosi pagal Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro (SDTSC) parengtas programas: 120 tobulinimosi programų, iš jų 94 vyksta LSMU ligoninėje Kauno klinikose; 10 kvalifikacijos kėlimo, iš jų 5 vyksta LSMU ligoninėje Kauno klinikose m. tobulinimuisi buvo pateiktos 180 paraiškų. Tobulinimosi kursus baigė 180 Kauno klinikų slaugos specialistų m. buvo vykdomi Europos Sąjungos finansuojami tobulinimosi kursai, kuriuose dalyvavo 185 slaugos specialistai. Vadovaujantis patvirtinta Kauno klinikų slaugos specialistų kvalifikacijos kėlimo sistema, kiekvieną mėnesį visuose skyriuose, padaliniuose vyksta kvalifikacijos kėlimo užsiėmimai pagal skyriaus vyr. slaugytojos-slaugos administratorės sudarytus ir profilio slaugos vyriausios specialistės patvirtintus užsiėmimų planus Darbuotojų sauga ir sveikata Darbuotojų saugos tarnybos bei Darbo medicinos tarnybos specialistams tenka koordinacinis konsultacinis vaidmuo Kauno klinikų struktūrinių padalinių vadovams įgyvendinant prevencines organizacines, technines ir kt. darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemones. Ženklią Darbuotojų saugos tarnybos specialistų darbo laiko fondo dalį sudarė nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas bei jų įforminimas, o taip pat prevencinių funkcijų vykdymas: struktūrinių padalinių vadovų informavimas bei konsultavimas, mokymas ir atestavimas, įvadinis darbuotojų instruktavimas ir kt metais buvo ištirta 70 susiję su darbu nelaimingi atsitikimai: 22 iš jų įvyko darbe, 48 pakeliui iš darbo ar į darbą. Ataskaitiniais metais įstaigoje gaisrų nekilo. Specialistai 2011 metais pravedė įvadinį darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktažą 759 asmenims m. dalyvauta atestuojant 210 pavojingus darbus dirbančių darbuotojų. kauno klinikų veiklos sritys Pagrindinės Kauno klinikų veiklos sritys: Asmens sveikatos priežiūra; Visuomenės sveikatos priežiūra; Integruotas su klinikine praktika sveikatos priežiūros specialistų rengimas ir tobulinimas; Medicinos, odontologijos, farmacijos, slaugos, visuomenės sveikatos ir kitų krypčių moksliniai tyrimai; Ekonominė ir ūkinė veikla. 3 p.

3 ataskaita avevita/2012 m. balandžio 20 d., Nr lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos kauno klinikų 2011 m. veiklos ataskaita 2 p. asmens sveikatos priežiūros veikla Ambulatorinė veikla 2011 m. ir toliau daugėjo ambulatorinių apsilankymų Kauno klinikų pagrindinėje ligoninėje ir filialuose. Lyginant su 2010 m., šis skaičius padidėjo apsilankymais. Kauno klinikų ambulatorinių apsilankymų skaičiaus dinamika m. (kartu su filialais) Apsilankymai (tūkst.) m. Kauno klinikų ambulatorinių apsilankymų skaičiaus pasiskirstymas Pagrindinė ligoninė (87 proc.) Onkologijos filialas (39,6 proc.) Romainių filialas (7,2 proc.) Pagrindinės ligoninės ambulatorinė veikla Kauno klinikų Šeimos klinikoje, kur teikiamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos, prisirašiusių pacientų skaičius nuo 2002 m. didėjo, tačiau didėjimo intensyvumas lėtėjo ir pacientų skaičius pasidarė stabilus m. pabaigoje buvo prisirašę Kauno miesto ir rajono gyventojai, tai yra 482 gyventojais mažiau nei 2010 m. Klinikų konsultacinė poliklinika šiuo metu turi 15 padalinių. Čia teikiamos antrinio ir tretinio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos m. Kauno klinikų Konsultacinėje poliklinikoje ir toliau daugėjo apsilankymų, kurių skaičius padidėjo 4,67 proc. ir pasiekė (2010 m. buvo ). Ambulatorinių apsilankymų skaičiaus dinamika m. Į Kauno klinikų Konsultacinę polikliniką ligoniai atvyksta iš visų Lietuvos regionų. Apsilankymai (tūkst.) m. daugiausiai pacientų Konsultacinėje poliklinikoje apsilankė iš Kauno TLK aptarnaujamo regiono 86,97 proc. (2010 m. 85,89 proc.), o iš kitų regionų didžiausias pacientų srautas buvo iš Vilniaus TLK regiono 4,15 proc. (2010 m. 4,61 proc.). Iš Klaipėdos TLK regiono atvyko 3,81 proc. (2010 m. 4,16 proc.), iš Šiaulių TLK regiono atvyko 3,02 proc. (2010 m. 3,21 proc.), iš Panevėžio TLK regiono 2,05 proc. (2010 m. 2,13 proc.) pacientų. Stacionaro veikla 2011 m. pabaigoje Kauno klinikose bendras stacionaro lovų skaičius buvo 2442 (2010 m. 2421), iš jų 107 intensyviosios terapijos lovos (2010 m. 103) m. bendras lovų skaičius padidėjo 21 lova. Kauno klinikų lovų skaičiaus dinamika m. (kartu su filialais) Lovų sk m. bendras Kauno klinikų stacionare gydytų pacientų skaičius lyginant su 2010 m. padidėjo 823 pacientais Kauno klinikų pagrindinės ligoninės (be filialų) stacionaro veikla 100 Pacientų sk. (tūkst.) m. stacionaro lovų skaičius padidėjo 8 lovomis. Metų pabaigoje funkcionavo 1906 stacionaro lovos, iš jų 101 intensyviosios terapijos. Atsižvelgiant į didėjantį paslaugų poreikį, širdies chirurgijos skyriuje lovų skaičius padidintas 1 lova, širdies chirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje 4 lovomis, kraujagyslių chirurgijos skyriuje 3 lovomis m. padidėjo gydytų pacientų skaičius Anesteziologijos, Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, Akių ligų, Ortopedijos traumatologijos, Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos, Pulmonologijos ir imunologijos, Gastroenterologijos, Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikose. Pacientų sk. (tūkst.) Efektyvus darbo organizavimas, spartus pacientų ištyrimas sudarė galimybes sutrumpinti gydymo stacionare trukmę m. vidutinė gydymo trukmė buvo 6,39 dienos (2010 m. buvo 6,49). Be intensyviosios terapijos, psichiatrijos ir reabilitacijos paslaugų šis rodiklis yra 5,90 dienos. Lietuvos sveikatos sistemos vienas iš siekinių yra vidutinė gydymo stacionare trukmė iki 7 dienų. Stacionarinės lovos apyvartos rodiklis 2011 m., kaip ir 2010 m. išliko ganėtinai aukštas ir buvo 45,60 (2010 m. 44,90). Šio skaičiaus didėjimas rodo efektyvų lovų fondo naudojimą. Nuo 2011 m. birželio 1 d. pradėjus naudoti naują Valstybinės ligonių kasos stacionarinių paslaugų apskaitos posistemę (SPAP) ir diegiant apskaitą pagal giminingų diagnozių grupes, sutriko chirurginių operacijų apskaita, iki tol Kauno klinikose naudota programa apskaitė operacijas, kurios buvo koduojamos pagal įstaigos klasifikatorių, o SPAP sistemoje chirurgės operacijos koduojamos pagal Australijos medicininių intervencijų klasifikaciją (ACHI). Kurios intervencijos iš ACHI klasifikatoriaus priskiriamos operacijoms SAM įsakymu buvo patvirtinta 2012 m. vasario 27 d. Taip pat operacijos pagal naują klasifikaciją skirstomos į didžiąsias ir mažąsias. Atsižvelgiant į tai, neturime galimybės išskirti tikslaus operacijų skaičiaus kaip ankstesniais metais, todėl palyginti dinamikos su ankstesniais metais negalima. Turimais duomenimis Kauno klinikose atliktos didžiosios operacijos. Tačiau šis skaičius neapima ne operacinėse atliktų intervencijų, priskiriamų chirurginėms operacijoms ir atspindi operuotų pacientų skaičių, bet ne operacijų skaičių. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu sudėtinga apskaičiuoti ir operacinio aktyvumo rodiklius. Įdiegtų ir naujų gydymo metodikų pavyzdžiai: 2011 m. Kauno klinikose buvo atliktos 5 kepenų, 3 širdies, 27 inkstų ir 23 ragenų persodinimo operacijos. Dvi širdies transplantacijos operacijos, atliktos 2011 m., buvo ypatingos: vienos operacijos metu tam pačiam asmeniui donoro širdis buvo persodinta antrą kartą, kitos operacijos metu buvo persodinta dirbtinė širdis, visiškai pakeičianti paties žmogaus širdies veiklą. Tiek pakartotinė, tiek dirbtinės širdies persodinimo operacijos buvo pirmos Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Chirurgų komanda koloproktologas, urologas ir akušeris-ginekologas pirmą kartą atliko sudėtingą operaciją dubens egzanteraciją (išvalymą). Atlikta aortos vožtuvų implantacijos procedūra dviem garbaus amžiaus pacientėms aortos vožtuvai implantuoti per kirkšnies arteriją. Kauno klinikose jau taikomas naujoviškas Achilo sausgyslės gydymo būdas endoskopinė operacija, kurios metu pjūviai nenaudojami, o visa operacija atliekama per du mažus pjūvelius su specialia endoskopine aparatūra. Trims pacientams, operuojant peties sąnarį ir kelio priekinius kryžminius raiščius, pritaikyta visiškai nauja metodika Kauno klinikose ortopedų traumatologų komanda pirmą kartą Lietuvoje bei Baltijos šalyse vienu etapu atliko vienpusę kelio sąnario endoprotezavimo, panaudojant mobiliąją platformą, operaciją, kartu su kryžminio raiščio rekonstrukcija. Viena chirurgine intervencija buvo išspręstos dvi klinikinės problemos. Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje buvo atlikta reta vidinės miego arterijos ekstrakranijinės dalies didelės (gigantinės) aneurizmos operacija. Dienos stacionaro veikla 2011 metais chemoterapijos dienos stacionare buvo gydyti (2010 m ) pacientai ir jiems buvo taikyti (2010 m ) chemoterapijos kursai, t. y chemoterapijos kursais daugiau nei pernai m. suteiktos dienos chirurgijos paslaugos, 2010 m. suteiktos paslaugos. Dienos chirurgijos paslaugų skaičius 2011 m. stabilizavosi. Diagnostinė veikla Laboratorijų veikla Hematologijos ir bendrosios citologijos hematologijos laboratorija 2011 m. Hematologijos ir bendrosios citologijos laboratorijoje bendras tyrimų skaičius saikingai padidėjo (0,7 proc.) m. atlikti tyrimai, 2010 m. šių tyrimų buvo Nežymiai padidėjo hematologinių, imunohematologinių, krešėjimo sistemos, tėkmės citometrinių tyrimų, sumažėjo transplantacinių tyrimų, kurie tiesiogiai susiję su atliekamų inkstų transplantacijų skaičiumi Kauno klinikose. Tyrimai (tūkst.) Hemat Imunohem Bendraklin Krešėj Tėkmės cit m m m. Transpl m. Hematologijos ir bendrosios citologijos laboratorijoje įdiegtos naujovės: Instaliuoti vieni iš moderniausių automatiniai hematologiniai analizatoriai Sysmex XE-5000, matuojantys 37 kraujo ir 6 kitų kūno skysčių parametrus. Pradėti bandomieji transplantaciniai tyrimai nauju analizatoriumi Luminex. Šiuo moderniu amplifikuotų nukleosekų mikrosferų srautinės analizės principu veikiančiu analizatoriumi galima greičiau ir tiksliau atlikti ŽLA I ir II klasės tipavimą, nustatyti antikūnų prieš ŽLA I ir II klasės buvimą, bei identifikuoti šiuos antikūnus. Laboratorijų veikla Mikrobiologijos laboratorija 2011 m. Mikrobiologijos laboratorijoje buvo atlikti tyrimai lyginant su 2010 m., tyrimų skaičius išaugo 8,3 proc. Kaip ir kiekvienais metais, didžiąją mikrobiologinių tyrimų dalį (70,8 proc.) sudarė mikrobiologiniai diagnostiniai tyrimai. Tuberkuliozės tyrimų skaičius padidėjo 13,3 proc. ir beveik pasiekė 2009 m. lygį. Infekcinių serologinių tyrimų skaičius išliko stabilus, o infekcinių molekulinių tyrimų kiekis ženkliai padidėjo (+32,8 proc.). Mikrobiologinių tyrimų pasiskirstymas 2011 m. pagal rūšis (pokytis, lyginant su 2010 m. duomenimis): mikrobiologiniai diagnostiniai tyrimai (2010 m ); tuberkuliozės diagnostiniai (2010 m ); infekcinių ligų serologiniai tyrimai (2010 m ); infekcinių ligų molekuliniai tyrimai (2010 m ) m. Mikrobiologijos laboratorijoje įdiegtos naujovės: BK viruso RNR nustatymas polimerazės grandininės reakcijos metodu. Virusas svarbus pacientams po inksto transplantacijos. Pradėtas nustatyti Gripo viruso RNR polimerazės grandininės reakcijos metodu. Pradėti bandomieji tyrimai sepsio sukėlėjo nustatymui pirosekvenavimo metodu. 4 p.

4 4 avevita/2012 m. balandžio 20 d., Nr. 16 ataskaita Slauga Tobulinant slaugytojų gebėjimus, teikti saugias ir kokybiškas paslaugas bei didinant jų atsakomybę už atliekamą darbą ir gerinant pacientų priežiūros kokybę, Kauno klinikų slaugos specialistai visas procedūras, numatytas slaugos specialistų medicinos normose, atlieka vadovaudamiesi paruoštomis slaugos procedūrų darbo instrukcijomis. Viena iš prioritetinių veiklos krypčių yra pacientų mokymas, t. y. mokymo programų planavimas, praktinis įgyvendinimas bei slaugymo rekomendacijų ruošimas. Pagal patvirtintas mokymo programas, slaugos specialistai ataskaitiniu laikotarpiu apmokė pacientų, besigydančių staciolietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos kauno klinikų 2011 m. veiklos ataskaita 3 p. nariniuose skyriuose ir pacientus, apsilankiusius ambulatoriniuose padaliniuose. Finansuojant Rotary, pradėtas molekulinis tyrimas tiesiogiai tiriamojoje medžiagoje nustatyti 5 kliniškai svarbias mikobakterijas (M. avium, M. intracellulare, M. kansasii, M. malmoensae, gyvensenos mokymo programa, turintiems antsvorio ir nutu m. patvirtintos dvi pacientų mokymo programos Sveikos M. tuberculosis complex) sunkios būklės pacientams, kliniškai kusiems vaikams ir Išsėtine skleroze sergančių pacientų ir jų įtariant tuberkuliozę, taip pat tiesiogiai tiriamojoje medžiagoje artimųjų mokymas. nustatyti M. tuberculosis complex ir sukėlėjo atsparumą rifampicinui bei izoniazidui. Laboratorijų veikla Klinikinės chemijos ir genetikos laboratorija 2011 m. Klinikinės chemijos ir genetikos laboratorijoje atlikti tyrimai, t. y. 12,5 proc. daugiau nei 2010 m. Tyrimų pasiskirstymas 2011 m. pagal rūšis (pokytis, lyginant su 2010 m. duomenimis): Klinikinės chemijos tyrimai (+13,8 proc.); Aparatiniai imunofermentiniai tyrimai (+3 proc.); Imunologiniai tyrimai (+7,4 proc.); Biocheminiai genetiniai (tyrimai prenatalinei biocheminei genetinei rizikai įvertinti) (+20,2 proc.); Citogenetiniai tyrimai (+4,3 proc.); Molekuliniai genetiniai tyrimai 680 (+12,4 proc.). Patologinės anatomijos tarnybos veikla Patologinės anatomijos klinika yra akredituota pagal Lietuvos patologijos tyrimų kokybės reikalavimus ir turi licenciją atlikti visus, išskyrus inkstų biopsijas, patologijos tyrimus. Kauno klinikų Patologinės anatomijos klinikoje atliekamų tyrimų skaičiaus dinamika m m m m m. Histologiniai tyrimai Citologiniai tyrimai Autopsijos Storosios žarnos vėžio ankstyvos diagnostikos programa Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa Radiologijos paslaugos Radiologijos klinikos atliekami tyrimai sudaro Kauno klinikų diagnostinės veiklos branduolį. Ataskaitiniais metais atlikti magnetinio rezonanso tyrimai 330 tyrimų daugiau, negu 2010 m. Pagrindinių tyrimų ir procedūrų skaičių palyginimas pateikiamas diagramoje. Brangių radiologinių tyrimų skaičiaus dinamika m m m m Kompiuterinė tomografija Magnetinio rezonanso tomografija Intervencinės radiologijos proc. Kauno klinikų miestelio teritorijoje 2010 metais prasidėjo naujo Radiologinės diagnostikos korpuso statybos darbai, kuriame 2012 metų viduryje numatoma instaliuoti naują šiuolaikinį daugiapjūvį kompiuterinį tomografą ir aukšto galingumo MR aparatą, ypač pritaikytus širdies ir kraujagyslių ligoms diagnozuoti. Taip pat šiame korpuse pradės veikti ir pirmasis Lietuvoje pozitronų emisijos tomografijos (PET) aparatas. Kauno klinikų specialistų konsultacinė ir specializuota pagalba kitose gydymo įstaigose Skubi (ir planinė) konsultacinė pagalba kitoms Kauno, taip pat Marijampolės, Alytaus ir kitų apskričių asmens sveikatos priežiūros įstaigoms buvo teikiama per Operatyvųjį darbo koordinavimo centrą. Jis užtikrina vidaus konsultacijas Kauno klinikų skyriuose ir filialuose m. kitos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultantų iškvietimo, ligonių pervežimo ar ligonių ištyrimo ir gydymo taktikos klausimais į centrą kreipėsi (2010 m ) kartus. Į kitas sveikatos priežiūros įstaigas vykta 965 kartų (2010 m. 990). Išvykų metu konsultuoti 979 pacientai. Išvykų metu atliktos 214 diagnostinės ir gydomosios procedūros ir 13 operacijų m. telefonu konsultuota 486 kartus m. intensyviosios terapijos gydytojų ir slaugytojų brigados konsultavo 909 pacientus, iš jų transportuota 903. (2010 m. buvo įvykdytas pervežimas). Lyginant su 2010 m. šis skaičius sumažėjo 218 pervežimų. Filialų veikla Kauno klinikų filialas Romainių tuberkuliozės ligoninė Romainių tuberkuliozės ligoninėje gydomi pacientai, kuriems naujai diagnozuota tuberkuliozė, ir sunkūs ligoniai, pakartotinai sergantys kvėpavimo takų ir ekstrapulmonine tuberkulioze, taip pat sergantys komplikuotomis, kombinuotomis ligų formomis. Veiklos rodikliai m metai 2011 metai Ambulatorinių apsilankymų skaičius Stacionaro pacientų skaičius Lovų skaičius Vidutinė gulėjimo trukmė 92,5 98,8 Lovos panaudojimo trukmė 283,2 298,7 Lovos apyvarta 3,0 3,0 Kauno klinikų filialas Viršužiglio reabilitacijos ligoninė Viršužiglio reabilitacijos ligoninėje teikiamos II lygio stacionarinės medicininės reabilitacijos, palaikomosios reabilitacijos, ambulatorinės reabilitacijos I ir ambulatorinės reabilitacijos II paslaugos pacientams, sergantiems nervų sistemos ir kraujotakos sistemos ligomis. Ligoninėje yra 60 lovų. Ligoninėje teikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos: gydymas vaistais, individualizuota kineziterapija, ergoterapija, gydomasis masažas, fizioterapija, hidroterapija, psichologo konsultacijos, relaksacijos užsiėmimai, logoterapeuto, socialinio darbuotojo konsultacijos, techninių reabilitacijos priemonių taikymas, pacien to ir jo artimųjų mokymas. Veiklos rodikliai m metai 2011 metai Išvykusių ligonių skaičius Vidutinis lovų skaičius Lovadienių skaičius Vidutinė gulėjimo trukmė Lovos panaudojimo trukmė Lovos apyvarta Kauno klinikų filialas Onkologijos ligoninė Onkologijos ligoninėje teikiamos specializuotos ir kvalifikuotos piktybinių navikų bei ikinavikinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugos. Konsultacinėje poliklinikoje 2011 m. lankėsi pacientai ( pacientų mažiau nei 2010 metais). Stengiamasi optimizuoti pacientų srautus tarp LSMUK ir filialo, todėl jie persiskirstė tarp abiejų įstaigų, tai galėjo lemti ir pacientų sumažėjimą filiale. Daugiausiai pacientų apsilankė pas šiuos specialistus: Onkologus-chemoterapeutus (16,29 proc.); Onkologus-radioterapeutus (15,12 proc.); Radiologus (13,5 proc.); Akušerius ginekologus (7,87 proc.); Chirurgus (9,23 proc.); Urologus (7,38 proc.). Ataskaitinių metų pabaigoje funkcionavo 241 lova (iš jų 6 intensyviosios terapijos), 3 stacionaro skyriai (Chirurgijos skyrius su ginekologijos sektoriumi 90 lovų, Paliatyviosios onkologijos 80 lovų, Konservatyviosios onkologijos 65 lovos) m. stacio nare gydyta 6120 pacientų (lentelė). Veiklos rodikliai m. Metai Apsilankymų skaičius Stacionaro pacientų skaičius Vidutinis lovų skaičius Vidutinė gulėjimo 10,72 10,16 10,39 10,7 10,66 trukmė Lovos panaudojimo 250,34 243,57 284,68 270,81 251,56 trukmė Lovos apyvarta 23,75 23,97 27,39 25,31 23,61 Chirurginių operacijų skaičius Kauno klinikų filialas Vaikų reabilitacijos ligoninė Lopšelis Vaikų reabilitacijos ligoninė Lopšelis (toliau tekste Lopšelis) buvo prijungta prie Kauno klinikų filialo teisėmis Lopšelio etatinę struktūrą sudaro 145 etatai. Lopšelio struktūroje yra 3 skyriai: Abilitacijos, reabilitacijos ir slaugos skyrius 35 lovos; Kūdikių namų skyrius 65 lovos; Dienos ir trumpalaikės socialinės globos skyrius 15 vietų. Veiklos rodikliai m. Lovų skaičius 35 Gydyta ligonių 339 Lovadienių skaičius Vidutinė gulėjimo trukmė 18,5 Lovos užimtumas 49,9 proc. Lovos apyvarta 9,69 Mirusiųjų skaičius 1 Paslaugų kokybė ir veiklos sauga Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė Kasmet Kauno klinikos analizuoja savo veiklą ir atlieka pacientų apklausas m. gegužės 4 dieną atlikta ambulatorinių skyrių pacientų anoniminė anketinė apklausa. Apklausos metu anketas užpildė 570 pacientų, tai sudarė apie 30 proc. visų ambulatoriniuose skyriuose apklausos dieną apsilankiusių pacientų. Vertinta: bendra informacija, poliklinikos paslaugų prieinamumas, gydytojų ir slaugytojų darbas, poliklinikos vidinė atmosfera. Poliklinikos paslaugų prieinamumas vertinamas teigiamai. Gydytojų darbas vertinamas teigiamai (labai gerai 39 proc., gerai 51 proc.), Slaugytojų darbą pacientai įvertino teigiamai (48 proc. labai gerai, 49 proc. gerai), Poliklinikos vidinė atmosfera įvertinta teigiamai, nes dauguma pacientų poliklinikoje jaučiasi saugiai (46 proc. visada), bei pacientai kartotinai rinktųsi šią įstaigą (95 proc. taip) m. lapkričio mėn. 16 d. organizuota Kauno klinikų stacionaro pacientų anketinė apklausa. Apklausos metu anketas užpildė 464 pacientai, tai sudarė apie 30 proc. visų stacionaro skyriuose apklausos dieną besigydančių pacientų (1 295). Išanalizavus anketinius duomenis gauti tokie rezultatai: Dauguma respondentų patenkinti ligoninės aplinka. Gydytojų darbas vertinamas teigiamai (labai gerai 61 proc., gerai 35 proc.), gydytojai bendrauja (62 proc. visada) ir yra dėmesingi savo pacientams (63 proc. visada). Slaugytojų darbą pacientai įvertino teigiamai (59 proc. labai gerai, 38 proc. gerai). Ligoninės vidinė atmosfera įvertinta teigiamai, nes dauguma pacientų ligoninėje jaučiasi saugiai (64 proc. visada). Kiekvieną savaitę iš skyrių, padalinių renkama informacija apie pacientų atsiliepimus m. gautos 242 padėkos, adresuotos skyrių personalui. 5 p.

5 ataskaita avevita/2012 m. balandžio 20 d., Nr lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos kauno klinikų 2011 m. veiklos ataskaita 4 p. sudaro 1,59 proc. nuo turimos medicininės technikos sąmatinės vertės. macinė sistema Laboratorinės medicinos klinikoje pradėta naudoti nauja infor- Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios Birželio mėnesį Kauno klinikose pradėta pildyti nauja Nr. 066/aįstai gos Kauno klinikų Vidaus audito tarnyba yra atskiras Kauno klinikų struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus ir atskaigų apskaitos posistemę (SPAP). LK forma, duomenys vedami į VLK įdiegtą stacionarinių paslautingas Kauno klinikų generaliniam direktoriui. Tarnyba vykdo Visus metus buvo plėtojami vidiniai Klinikų kompiuteriniai vidaus audito ir vidaus medicininio audito funkcijas. Tarnybos tink lai bei atnaujinama kompiuterinė technika. Per metus įrengta 76 nauji prisijungimo prie tinklo taškai. pagrindiniai tikslai padėti didinti Kauno klinikų veiklos efektyvumą, įgyvendinti strateginį ir kitus veiklos planus; padėti gerinti Kauno klinikose teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę m. atlikti 9 planiniai profilinių klinikų ir kitų padalinių patikrinimai m. atlikti 3 neplaniniai patikrinimai. Tarnybos darbuotojai taip pat dalyvavo Kauno klinikų generalinio direktoriaus įsakymais sudarytose komisijose, atliekančiose įvairius neplaninius patikrinimus, vykdė tyrimus pagal teisėsaugos organų pateiktus dokumentus bei pacientų prašymus. Taip pat tarnybos darbuotojai dalyvavo patikrinimuose, kuriuos Kauno klinikose atliko kontrolės teisę turinčios išorinės institucijos, kontroliuojančios suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pateikimo apmokėjimui pagrįstumą, jų prieinamumą ir kokybę. Infekcijų kontrolė Infekcijų kontrolės skyrius (IKS) organizuoja ir vykdo hospitalinių infekcijų epidemiologinę priežiūrą bei kontrolę, infekcinių susirgimų registrą, atlieka epidemiologinius tyrimus, vertina klinikų ir filialų higienos būklę ir nustatyta tvarka informuoja visuomenės sveikatos priežiūros centrus, analizuoja atsparių antibiotikams mikroorganizmų paplitimą, dezinfekcijos, sterilizacijos procesų efektyvumą, kontrolę, rengia infekcijų valdymo darbo instrukcijas bei personalo mokymus. Per 2011 metus skyrius Klinikose ir filialuose atliko: 342 (2010 m. 396) higieninio-priešepideminio režimo patikrinimus, pagal infekcinius susirgimus 261 (2010 m. 287), (2010 m ) instrumentų paruošimo sterilizacijai kokybės patikrinimus, aplinkos mikrobiologinių tyrimų 55 (2010 m. 28), paviršių dezinfekcijos kontrolės testų 230, darbuotojų patikrinimų dėl patogenų nešiojimo 95 tyrimai. Radiacinė sauga Kauno klinikų radiacinės saugos tarnyba 2011 m. toliau tęsė radiacinės saugos funkcijas, padėties stebėjimą bei kontrolę Kauno klinikų skyriuose, kuriuose naudojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai. Teikė informaciją ir konsultacijas kitiems skyriams ir darbuotojams. Medicininių technologijų ištekliai Aprūpinimas medikamentais ir slaugos priemonėmis Kasmet gerėja pacientų aprūpinimas vaistais. Medikamentų ir Slaugos priemonių, išduotų vaistinėje, struktūra (mln. Lt) m. (iš Kauno klinikų lėšų) m m Vaistai Dezinfekcinės medž. Slaugos priem. Tvarsliava Laboratorinės priem. Iš viso iš Kauno klinikų biudžeto (PSDF lėšos) pirktų vaistų, slaugos bei diagnostikos priemonių 2011 m. išduota už 52,76 mln. Lt, t. y. 5,3 mln. Lt (+11 proc.) daugiau, negu 2010 m. Aprūpinimas medicinine technika 2011 m. Kauno klinikos iš įvairių investicinių ES finansuojamų programų: Sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo Vaikų psichiatrinės pagalbos gerinimo programa, Suaugusių psichiatrijos programa, Efektyvesnė vaikų su negalia ir jų šeimos narių abilitacija, Onkologijos programa, medicininės technikos įsigijo už 22,11 mln. Lt., iš savo lėšų už 7,85 mln. Lt., iš viso už 29,96 mln. Lt., nurašyta medicininės technikos (pagal panaudos sutartis) pagal jos pirminę vertę už 6,25 mln. Lt. Medicininės technikos eksploatacijai ir panašioms išlaidoms 2011 m. išleista 5,23 mln. Lt, tai visuomenės sveikatos priežiūros veikla Kauno klinikos buvo pirmoji ligoninė, kuri 1992 m. pradėjo vykdyti Sveikatą stiprinančių ligoninių (SSL) projektą. Buvo vykdomi sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos projektai: Ligoninė be tabako, Personalo sveikatos mokymas, Natūralaus maitinimo propagavimo, Naujagimiui palankios ligoninės bei Sergančiųjų cukriniu diabetu sveikatos mokymas. Daug projektų yra vykdoma pacientų sveikatos mokymo, sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos srityje. Kauno klinikų Kardiologijos, Pulmonologijos ir imunologijos, Nefrologijos, Endokrinologijos bei kitų profilinių klinikų vadovai siekia sukurti ir įdiegti lėtinėmis ligomis sergančiųjų ir jų artimųjų sveikatos mokymo metodikas. Pagal patvirtintas mokymo programas, slaugos specialistai 2011 metais apmokė ambulatorinių skyrių ir stacionarinių skyrių pacientų 2011 m. patvirtintos dvi pacientų mokymo programos Sveikos gyvensenos mokymo programa, turintiems antsvorio ir nutukusiems vaikams ir Išsėtine skleroze sergančių pacientų ir jų artimųjų mokymas. Kauno klinikų darbuotojai aktyviai dalyvauja tarptautinėse ir nacionalinėse SSL konferencijose, pristatydami savo rezultatus žodiniuose ir stendiniuose pranešimuose m. UNICEF/PSO suteiktas Naujagimiams palankios ligoninės vardas, kurį 2011 m. Kauno klinikos išsaugojo. Naujagimiui palankios ligoninės pagrindinis tikslas kūdikių žindymo skatinimas. sveikatos priežiūros specialistų rengimas ir tobulinimas 2011 m. Kauno klinikų padaliniuose dirbančių gydytojų rezidentų skaičius, lyginant su 2010 m., padidėjo. Ataskaitiniais metais Kauno klinikose dirbo 930 rezidentų 2010 m. 818 rezidentų. Podiplominių studijų centro duomenimis 2011 m. tobulinosi sveikatos priežiūros specialistai, stažavosi 176 įvairių sričių specialistai. mokslinė veikla, moksliniai tyrimai Svarbiausiu mokslinės produkcijos rezultatu reikėtų laikyti darbuotojų publikacijas žurnaluose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto (MII) duomenų bazes. Tokių straipsnių padidėjo nuo 2010 metais buvusių 5,78 iki 7,73 institucijos autorių indėlio dalių m. Kauno klinikų padaliniuose dirbo 132 doktorantai, tai sudaro 59 proc. visų Medicinos akademijoje studijuojančių doktorantų skaičiaus m. daktaro mokslo laipsnio disertacijas apgynė 21 doktorantas, dirbantis Kauno klinikų padaliniuose. kita veikla Socialinė kultūrinė sfera Kauno klinikose veikia 2 meno saviveiklos kolektyvai. Intensyviai repetuoja ir koncertuoja moterų choras Kanklės (30 dalyvių) ir vokalinis ansamblis Kolegės (13 dalyvių) m. suteikta pašalpų už Lt. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga mažas pajamas gaunantiems darbuotojams buvo skirti 100 LT vertės dovanų čekiai apsipirkti prekybos centre Maxima. Šiai akcijai Kauno klinikos skyrė Lt. Naujametinei eglutei Kauno klinikų darbuotojų vaikams (apie vaikų), ir vaikams, gulintiems stacionaro skyriuose, už šventinį spektaklį ir naujametines dovanėles buvo sumokėta Lt. Lapkričio mėnesį Kauno klinikose buvo suorganizuotas smuikininko Vilhemo Čepinskio koncertas, skirtas visiems klinikų dirbantiesiems. Jau daugelį metų dvasinę pagalbą ligoniams teikia 5 kapelionai, kasmet Kauno klinikas aplanko Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Finansinė, ekonominė veikla Savo veiklai užtikrinti Kauno klinikos naudoja tiek savo lėšomis įsigytą, tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) bei kitų įstaigų pagal panaudos sutartis gautą turtą. SAM ilgalaikis turtas, perduotas Kauno klinikoms pagal panaudos sutartis 2011 metais (tūkst. Lt.) Turto rūšis Pastatai ir statiniai ,90 Mašinos ir įrenginiai 4 290,20 Kitas ilgalaikis materialus turtas ,02 Nematerialusis turtas 3 166,78 Iš viso ,90 Kauno klinikų išlaidų struktūra Komunalinės paslaugos, ryšiai (20 proc.) Medicinos reikmenys ir paslaugos (20 proc.) Ūkinė veikla Darbo užmokestis Infrastruktūros atnaujinimas (remonto, rekonstrukcijos darbai) Einamasis remontas ir įnašai SoDrai Kauno klinikų bei filialų pastatų ir juose esančių inžinerinių (1 proc.) (67 proc.) sistemų ūkis eksploatuojamas savo jėgomis. Gydymo veikla vykdoma 23 pastatuose. Kitos (8 proc.) 2011 m. klinikų objektuose buvo vykdomi šie pagrindiniai projektai: Vaikų ligų klinikos priestato statyba; Suteiktų ir TLK apmokėtų paslaugų dinamika Renovuojami Endokrinologijos, Akušerijos-ginekologijos, Neurologijos ir Neurochirurgijos korpusai. Faktas Pastatytas radiologinės diagnostikos korpusas; Sutartis Pastatytas ūkio tarnybų pastatas; 400 Keičiami centrinio korpuso langai, remontuojami skyriai; Renovacijos darbai vykdyti filiale Onkologijos ligoninėje ir Romainių tuberkuliozės ligoninėje. Informacinių technologijų plėtra 2011 m. Kauno klinikose funkcionavo ligoninės informacinė sistema Soarian Medsuite, įdiegta pagal projektą Sveikatos 0 priežiūros įstaigų informacinės sistemos, kuris yra nacionalinio projekto E. sveikatos paslaugos dalis. Problemos ir sprendimai Šios sistemos tolesnės plėtros finansavimui paruošta ir pateikta paraiška pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 Esanti infrastruktūra neužtikrina efektyvios klinikinės, mokslinės, studijų plėtros. Kauno klinikos dalyvauja Lietuvos sveikatos prioriteto Informacinė visuomenė visiems įgyvendinimo priemonę VP2-3.1-IVPK-10-V Elektroninės sveikatos paslaugos. mokslų universiteto generaliniame plėtros plane. Vadovaujantis juo, Kauno klinikų plėtros plane numatyta daugelio sričių infrastruktūros plėtra: Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu T-38 šiam projektui patvirtintas ,23 Lt. finansavimas. Parengtas projektas, kuriuo numatyta pastatyti ir įrengti Skubios pagalbos centrą, kuris užtikrintų aukščiausios kokybės Visus 2011 metus sėkmingai veikė pagal projektą Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo skubios pagalbos paslaugas, atitinkančias šiuolaikinius standartus ir geriausią praktiką. širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei Didėjant darbų apimtims, esanti laboratorinių tarnybų infrastruktūra teikiamas paslaugas įsigytas medicininių skaitmeninių vaizdų archyvas, kurio vaizdų peržiūrai nėra riboto vienu metu dirbančių nesudaro sąlygų plėtrai. Šiai problemai spręsti siūlomas atskiro laboratorinio korpuso projektavimas ir vartotojų licencijų skaičiaus. statyba. 6 p. Tūkst. Lt 168,10 161,14 227,66 219,58 264, , , , , , , , , ,898

6 6 avevita/2012 m. balandžio 20 d., Nr. 16 informacija lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos kauno klinikų 2011 m. veiklos ataskaita 5 p. esamos aparatūros atnaujinimo problema. Kauno klinikos aktyviai dalyvauja medicininės technikos atnaujinimo programose, Siekiant plėsti bei modernizuoti radiologinių diagnostinių paslaugų apimtis, pastatytas naujas moderniausios radiologinės rengia naujus investicinius projektus. diagnostikos korpusas. Jame bus sukoncentruota pati tobuliausia radiologinė aparatūra. tarnybų darbo organizavimą ir sudarys sąlygas tolimesnei inf m. ūkio tarnybos persikels į naują korpusą, tai pagerins Vaikų sveikatos priežiūros paslaugų teikimui optimizuoti, diagnostinei ir gydymo kokybei bei prieinamumui gerinti skirtas invesrastruktūros plėtrai. ticinis projektas m. duris atvers naujas Vaikų ligų korpusas. Perspektyvos ir plėtra 2011 m. Kauno klinikose funkcionavo ligoninės informacinė Šiuolaikinis medicinos progresas ir auganti konkurencija ne tik sistema Soarian Medsuite. Šios sistemos tolesnės plėtros Lietuvoje, bet ir regione įpareigoja Kauno klinikas būti pasiruošusioms operatyviai ir efektyviai reaguoti į aplinkos pokyčius ir (orientuotos į klinikinės informacijos kaupimą ir valdymą) finansavimui paruošta ir pateikta VšĮ Centrinei projektų iššūkius, didinti savo konkurencingumą, plėtoti retų susirgimų, valdymo agentūrai projekto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Klaipėdos universitetinės gą specializuotą diagnostiką ir sudėtingą specializuotą, daugia- sudėtingų (sunkių) ligų ir komplikacijų ištyrimą, taikant sudėtin- ligoninės informacinių sistemų plėtra paraiška, Informacinės dalykį gydymą, plėtoti tas sritis, kurioms reikalingas itin didelis visuomenės plėtros komiteto prie LR Susisiekimo ministerijos aukštos kvalifikacijos specialistų potencialas, modernizuoti infrastruktūrą: direktoriaus įsakymu Nr. T-38 šiam projektui patvirtintas finansavimas. Sudėtingos, modernios, radiologinės diagnostikos plėtra. Plečiantis Kauno klinikų atliekamų diagnostinių ir gydomųjų Aukščiausios kokybės skubios pagalbos paslaugų plėtra. paslaugų spektrui ir siekiant išlaikyti aukščiausio lygio ir tarptautinius standartus atitinkančias paslaugas, neišvengiamai Sveikatos priežiūros paslaugų vaikams kokybės ir prieinamumo Laboratorinės diagnostikos infrastruktūros plėtra. kyla naujos šiuolaikinės medicininės technikos įsigijimo bei gerinimas. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas. Reabilitacijos paslaugų kokybės gerinimas ir plėtra. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimui reikalingų išteklių infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra. Infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra. Ūkio tarnybų veiklos optimizavimas ir infrastruktūros plėtra. Baigiamosios nuostatos 2011 m. Kauno klinikos dar labiau sustiprino savo pajėgumą gerindamos infrastruktūrą, diegdamos pažangias naujausias technologijas. Efektyvus darbo organizavimas, ekonominių svertų decentralizavimas leido pagerinti pagrindinius ligoninės veiklos rodiklius. Sėkmingai vykdoma bei toliau tobulinama mokslo ir klinikinės praktikos integracija, leidžianti, vertinant pacientų poreikius, garantuoti aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Kauno klinikos, dalyvaudamos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto plėtros procese, ir toliau rengia konkrečius plėtros planus bei įgyvendina pažangius projektus, plečia skubios pagalbos, ambulatorinių, stacionarinių ir diagnostinių paslaugų spektrą, diegia naujas medicinines technologijas. Doktorantų konferencija: mokslas sveikatai Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vyko jau jubiliejinė penktoji nacionalinė doktorantų mokslinė konferencija Mokslas sveikatai, tradiciškai skirta Pasaulinei sveikatos dienai paminėti. Konferenciją organizavo LSMU Doktorantų taryba ir LSMU Mokslo centras. Apdovanota 10 geriausių doktorantų. E. Žemaitienės nuotr. Džiuljeta Kulvietienė Pasaulinė sveikatos diena minima kasmet balandžio 7 d. šiemet jos paminėjimą Universitete pakoregavo šv. Velykų šventės. Kiekvienais metais ši diena turi kitą temą m. Pasaulinės sveikatos dienos tema buvo Sveikas senėjimas, šūkis Gera sveikata ilgesnis gyvenimas. Minime Pasaulinę sveikatos dieną, o peržvelgę konferencijos temas, skaitome pavadinimus apie ligas, jų patogenezę, gydymą, diagnostiką. Manau, tai teisinga, nes priešą gali nugalėti tik gerai jį pažindamas, pradėdama konferenciją sakė LSMU prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė ir pasveikino doktorantus, ypač tuos, kuriems ši diena pirmojo jų žodinio pranešimo diena mokslinėje konferencijoje. Šia diena minime ne tik Pasaulinę sveikatos dieną. Šiandien tikra mokslo šventė mūsų Universitetui. Ji ir tiltas į jūsų ateitį, sveikindamas LSMU ir visos Lietuvos doktorantus sakė LSMU prorektorius studijoms prof. Renaldas Jurkevičius. Ši konferencija puiki proga doktorantams parodyti save, tarsi pateikti, rekomenduoti save ateičiai. O juk gera jūsų ateitis, puiki jūsų karjera, tai ir yra Universiteto gerovė, Lietuvos mokslo ateitis. Su Pasauline sveikatos diena doktorantus ir jų mokytojus, mokslinių darbų vadovus sveikino ilgametė PSO darbuotoja dr. Aušra Šačkutė. Po kelerių metų pasaulyje žmonių, kuriems daugiau nei 60 m. (t. y. vyresnio amžiaus), bus daugiau nei tų, kurie bus jaunesni nei vienų metų. Tokių vyresnio amžiaus žmonių daugiausia bus vidutinio ir žemesnio nei vidutinio išsivystymo lygio šalyse, sakė dr. A. Šačkutė ir pabrėžė ligų profilaktikos būtinybę. Dr. A. Šačkutė sakė didžiuojasi, kad yra PSO Vykdomojo komiteto nario, atstovaujančio Lietuvai, prof. Viliaus Grabausko mokinė: Tai labai didelė garbė ne tik Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, Dr. R. Liutkevičienė apdovanota jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų premijos laureato diplomu, kurį įteikė LSMU kancleris prof. Henrikas Žilinskas. bet ir visai Lietuvai, kad iš daugelio šalių mokslininkų PSO Vykdomojo komiteto narys yra LSMU profesorius V. Grabauskas. Sveikinimo žodį tarė ir LSMU Doktorantų tarybos pirmininkas Linas Leonas. Prof. Vaiva Lesauskaitė pakvietė į sceną atsiimti Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo apdovanojimo buvusią LSMU doktorantę dr. Rasą Liutkevičienę. Dr. R. Liutkevičienė apdovanota jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų premijos laureato diplomu, kurio negalėjo atsiimti, nes tuo metu susilaukė dukrytės. Apdovanojimą dr. R. Liutkevičienei įteikė Lietuvos mokslų akademijos akademikas, LSMU kancleris prof. Henrikas Žilinskas. Prof. Vaiva Lesauskaitė pasidžiaugė, kad metai buvo geri ne tik doktorantams, bet ir kitiems mokslininkams, bei pranešimą Neuropsichofarmakologija: sena istorija ir naujos galimybės pakvietė Vlado Lašo (medicina) premijos laureatą LSMU Elgesio medicinos instituto direktorių habil. dr. Robertą Bunevičių, kuris sakė: Viskas pas mus gerai, išskyrus tai, Autorės nuotr. kad vieną gražią dieną gali tekti uždaryti ką tik (nuo gegužės 1 d.) pavadinimą pakeitusio instituto duris ir ant jų pakabinti užrašą: Visi išėjo į pensiją. LSMU MA Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė skaitė pranešimą Demografinės tendencijos: žilstanti Lietuva m. paskelbti Europos vyresnių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Žemės gyventojų senėjimo fenomenas buvo XX a. aktualija, ši problema išliko ir XXI a. Išgyvename itin dramatišką pagyvenusių žmonių skaičiaus ir proporcijos didėjimą. Tai suminis procesas, sakė prof. J. Macijauskienė. Kas yra pagyvenęs žmogus? Remiantis PSO, tai yra sulaukę 65 m. ir vyresni. Pagal Tarptautinę darbo organizaciją pensininkai. Pagal Jungtinių tautų statistikos biurą 60 m. ir vyresni. Apklausti 27 Europos šalių gyventojai mano, kad jauną žmogų nuo pagyvenusio skiria 47 m. (sakė lietuviai) ir 42 m. (sakė kiti europiečiai) riba. Lietuviai sakė, kad senas žmogus yra nuo 67 m. Kiti europiečiai sakė, kad nuo 65 m. 7 p.

7 informacija avevita/2012 m. balandžio 20 d., Nr atvirų Durų Diena lsmu 1 p. Jolanta Jonikienė Visus susirinkusiuosius pasveikino ir puikios dienos bei tinkamo specialybės pasirinkimo palinkėjo LSMU VA kancleris prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas. Renginyje dalyvavę abiturientai ir jų tėveliai išklausė LSMU absolventų, šiandien užimančių aukštas pareigas Lietuvos institucijose, atsiminimų apie studijas, dėstytojus ir puikią karjerą. LSMU Studentų atstovybės prezidentas Vytenis Simenas pristatė moksleiviams studentų veiklą, studentų priėmimo komisijos atsakingoji sekretorė doc. dr. Marija Stankevičienė supažindino moksleivius su bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir priėmimo į LSMU tvarka ir sąlygomis bei paprašė pakelti rankas tų, kurie norėtų studijuoti LSMU. Rezultatas pradžiugino gausus būrys susirinkusiųjų pareiškė norą tapti LSMU studentais. Išklausę pranešimus, abiturientai analizavo pateiktą informacinę medžiagą, tiesiogiai bendravo su studentais, fakultetų dekanais, katedrų atstovais, laboratorijų vadovais bei darbuotojais, domėjosi konkrečiomis studijų programomis, priėmimo sąlygomis, perspektyvomis. Lankydamiesi laboratorijose galėjo stebėti dirbančius darbuotojus bei užduoti jiems klausimus. Autorės nuotr. E. Žemaitienės nuotr. atidaryta renovuota gastroenterologijos klinika 1 p. Pirmieji Baltijos šalyse į klinikinę praktiką įdiegė Vilsono ligos, hemochromatozės genetinius tyrimus, kartu su Kauno klinikų radiologais transjugulinę kepenų biopsiją, kepenų kraujagyslių šuntavimo procedūras (dirbtinės kraujagyslės įstatymą į kepenis). Šios procedūros gali išgelbėti ligonius, sergančius kepenų venų tromboze ir labai padėti gydant kepenų cirozės sukeltas komplikacijas. Daugelį šių diagnostikos ir gydymo naujovių integruoti į klinikinę praktiką leido aktyvus mokslinis klinikos darbas, bendradarbiavimas su geriausiomis užsienio klinikomis. Moksliniai klinikos gydytojų darbai publikuojami prestižiniuose mokslo žurnaluose (taip pat ir Nature grupės žurnaluose). Ši jau sukaupta patirtis tapo pagrindu įsteigti pirmąjį Lietuvoje Virškinimo sistemos tyrimų institutą. Ave vita inf. Doktorantų konferencija: mokslas sveikatai 6 p. Kas nulėmė gyventojų senėjimą? Gimstamumas, mirtingumas ir migracija, sakė prof. J. Macijauskienė. Natūralus Lietuvos gyventojų prieaugis nuo 2009 m. neigiamas. Mirtingumo mažėjimas yra svarbiausia gyventojų senėjimo priežastis. Lietuvos migracijos indeksas didelis. Vadinasi, kad iš Lietuvos išvyksta vis daugiau. Per 20 m. iš Lietuvos emigravo daugiau nei pusė milijono, dauguma jaunimas. Šie skaičiai auga m. pateikti aliarmuojantys skaičiai, bet manau, kad tai sietina su emigracijos deklaravimu. Rezultatas: pasimatė tikrasis emigracijos mastas, apie kurį mes neoficialiai, bet žinojome. Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. Kitose šalyse kalbama tik apie senėjimą, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, atspindinčių depopuliacijos fenomeną: šalis su mažėjančiu gyventojų skaičiumi. Atsiranda tokie ekonomistų posakiai kaip išlaikytinių santykis, geriatrės požiūrį pateikė prof. J. Macijauskienė. Pasaulio tendencijos: 2020 m. pagyvenusių žmonių padaugės 8 19 proc., vaikų mažės. Kai kuriose šalyse jau dabar pagyvenusių žmonių yra daugiau nei vaikų m. pagyvenusių žmonių bus 2 kartus daugiau nei vaikų taip išlaikytinių santykis tampa itin aktualus. Atsirado terminas ketvirtoji karta : 75 m. ir vyresni sudaro 23 proc. visų pagyvenusių žmonių. Greičiausiai didėjanti yra vyriausių žmonių grupė. Nuo 1990 m. vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje pailgėjo 20 m. Pasaulio vidurkis 66 m. Daugiausia pagyvenusių žmonių turi Kinija, Indija, JAV. Tie, kas 2025 m. bus 60 metų jau yra gimę, sakė profesorė ir kalbėjo apie sveikatos, užimtumo, vienišumo, gyvenamosios vietos ir kt. aktualias problemas. Doktorantė Diana Žaliaduonytė-Pekšienė (LSMU MA Kardiologijos klinika) skaitė pranešimą Renino-angiotenzino bei matrikso metaloproteinazių sistemų genų sąsajos su poinfarktiniu kairiojo skilvelio remodeliavimusi. Doktorantas Darius Kubilius (LSMU MA Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika) skaitė pranešimą Lietuvos nudegimų epidemiologija m.: tendencijos, rizikos populiacijos, prevencijos pagrindai. Po pertraukos konferencija tęsė darbą sekcijose. Sekcijai Biotechnologijos (6 pranešimai) pirmininkavo prof. Vilmantė Borutaitė ir prof. Edgaras Stankevičius. Sekcijai Gastroenterologija (4 pranešimai) pirmininkavo prof. Limas Kupčinskas. Sekcijai Mikrobiologija ir veterinarija (6 pranešimai) pirmininkavo prof. Jūratė Šiugždaitė ir doc. Mindaugas Malakauskas. Sekcijai Neuromokslai (7 pranešimai) pirmininkavo doc. Kęstutis Petrikonis ir dr. Giedrė Gelžinienė. Sekcijai Psichinė ir socialinė sveikata bei slauga (7 pranešimai) pirmininkavo prof. Jūratė Macijauskienė ir habil. dr. Robertas Bunevičius. Sekcijai Pulmonologija ir alergologija (5 pranešimai) pirmininkavo prof. Kęstutis Malakauskas. Sekcijai Širdies ir kraujagyslių ligos (6 pranešimai) pirmininkavo prof. Vaiva Lesauskaitė ir prof. Dainius H. Pauža. Baigiamojo posėdžio metu apdovanoti geriausių doktorantų pranešimų autoriai. Prizus įsteigė žurnalo Medicina redakcija ir Thermo Fisher Scientific kompanija. Thermo Fisher Scientific atstovas padėkojo LSMU Mokslo fondo valdybos pirmininkei, LSMU prorektorei mokslui prof. Vaivai Lesauskaitei už puikiai organizuotą ir pravestą konferenciją, kurios tęstinumas rodo jos svarbą bei reikšmę Lietuvai, mokslui ir sveikatai apskritai. Kompanija Thermo Fisher Scientific apdovanojo 10 doktorantų. Pirmąjį prizą pelnė doktorantė Diana Žaliaduonytė-Pekšienė. Mokslo žurnalo Medicina valdybos pirmininkas ir mokslinis redaktorius prof. Edgaras Stankevičius penkiems doktorantams įteikė pakvietimus publikuoti straipsnius žurnale Medicina ir dešimčiai doktorantų žurnalo prenumeratą. naujagimio, kūdikio, mažo vaiko maitinimo aktualijos Balandžio 13 dieną vyko ataskaitinė-rinkiminė Neonatologijos asociacijos organizuota konferencija, kurios metu buvo nagrinėjami praktiniai ir moksliniai aspektai tema Išnešioto ir neišnešioto naujagimio, kūdikio ir mažo vaiko maitinimo aktualijos. Konferencijos temos aktualumą ir svarbą puikiai atspindėjo jos dalyvių įvairovė ir gausa. Renginyje dalyvavo visų sričių gydytojai specialistai ir medicinos personalas, dirbantis motinos ir vaiko sveikatos priežiūros srityje. Eglė Svitojūtė Tinkamas ir taisyklingas vaiko maitinimas nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ne tik stabilų fiziologinių funkcijų palaikymą, bet ir tinkamą bei visavertį vaiko vystymąsi. Taip pat jis garantuoja gerą sveikatos būklę ir imunitetą. Šiuo metu visuomenėje maitinimo krūtimi klausimas yra plačiai diskutuojamas ir aktualus. Dažnai ginčijamasi, kiek turėtų trukti kūdikio maitinimas motinos pienu, kada jis turėtų būti pamažu nutraukiamas. Vaiko maitinimas ne visuomet yra paprastas vyksmas tiek motinoms, tiek naujagimius bei gimdyves prižiūrintiems medicinos darbuotojams. Iškyla daug problemų, kurias būtina gana greitai spręsti ir garantuoti nuolatinį ir tinkamą vaiko maitinimą. Šiais ir kitais aktualiais neonatologijos klausimais buvo diskutuojama konferencijos metu. Sveikinimo žodį renginio dalyviams tarė ir konferenciją atidarė Neonatologijos asociacijos prezidentė doc. E. Markūnienė, kuri linkėjo produktyvaus darbo ir įdomių pranešimų. Visos konferencijos metu buvo aptariami su vaiko maitinimu susiję klausimai ir aktualijos. 8 p.

8 8 avevita/2012 m. balandžio 20 d., Nr. 16 informacija m. Lietuvos švietimui ir mokslui numatyta skirti daugiau kaip 4 mlrd. litų ES struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto lėšų. Iš jų apie 2,4 mlrd. litų skiriama Lietuvos mokslo ir studijų plėtrai investuojama į mokslo ir studijų sistemos pertvarkymą, atnaujinimą, gerinant mokslo ir studijų kokybę bei pasiekiamumą. Didelė lėšų dalis skiriama ir mokslo ir studijų infrastruktūros atnaujinimui planuojama, kad iki 2015 m. naujomis auditorijomis, laboratorijomis, bibliotekomis, kabinetais pasinaudos kviečiame apsilankyti lr švietimo ir mokslo ministerijos surengtoje virtualioje Projektų mugėje Balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, būdama atsakinga už bendrai Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamus projektus, interneto svetainėje atidarė virtualią projektų mugę, kuri veiks iki gegužės 25 d. Šioje mugėje lankytojai galės ne tik susipažinti su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ar kitų institucijų įgyvendinamais projektais, bet ir balsuoti už labiausiai patikusius projektus bendruomeniškumo, inovatyvumo, kūrybiškumo, šiuolaikiškumo, žinomumo nominacijose. apie pusė milijono Lietuvos moksleivių, mokytojų, studentų, dėstytojų ir mokslininkų m. itin svarbūs Lietuvai, nes tuomet baigiasi ES finansavimo periodas, t. y. iki to laiko turės būti įgyvendinti visi projektai, kuriems buvo skirtos paramos lėšos m. laikotarpiu. Todėl Programa 2015 simboliškai apibendrina šiuo metu vykstančias Lietuvos švietimo ir mokslo sistemos permainas, kurių pirmieji rezultatai galės būti įvertinti periodo pabaigoje. Plėtros tarnyba Programa 2015 lietuvos sveikatos mokslų universiteto Projektai nominantai Projekto numeris VP2-1.1-ŠMM-04-V VP2-1.1-ŠMM-04-V VP3-2.2-ŠMM-18-V VP2-1.1-ŠMM-04-V VP1-2.2-ŠMM-09-V VP1-2.2-ŠMM-07-K VP1-2.2-ŠMM-07-K VP1-3.1-ŠMM-07-K VP1-3.1-ŠMM-07-K VPI-3.1-ŠMM-07-K Projekto pavadinimas Santakos slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro sukūrimas Nemuno slėnio projektas Gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių žaliavų mokslo ir studijų infrastruktūros plėtra, mokslinio potencialo konsolidacija Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas kuriant Lietuvos sveikatos mokslų universitetą Medicinos mokslų nacionalinės kompleksinės programos pagrindai: studijų infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas; MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas Medicinos mokslų nacionalinės kompleksinės programos pagrindai: studijų programų kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I II studijų pakopose; dėstytojų kompetencijų ugdymas ir mobilumo skatinimas Visuomenės sveikatos, slaugos ir reabilitacijos praktinio mokymo centro sukūrimas Slaugos, Veterinarinės maisto saugos ir Visuomenės sveikatos studijų programų atnaujinimas, skatinant tarptautiškumą (SVeViT) T-bangos alternavimo mechanizmai išeminiuose širdies modeliuose Mitochondrijos, azoto monoksidas ir citochromą c redukuojantys junginiai apsaugant miokardą ir smegenis nuo išeminių pažaidų Mikro-RNR kaip biožymenys ankstyvajai ikivėžinių ir vėžinių virškinamojo trakto ligų diagnostikai Kviečiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendruomenę būti aktyvia ir skirti keletą minučių internetiniam tinklalapiui atiduoti savo balsą Jus sudominusiam Universiteto projektui bendruomeniškumo, inovatyvumo, kūrybiškumo, šiuolaikiškumo, žinomumo nominacijose. Dėkojame! ateitininkų medikų korporacija gaja Balandžio 14 dieną Kaune šurmuliavo, mirgėjo kepurėlėmis ir perpetinėmis juostelėmis pasipuošę korporantai, kurie jau trečiąjį pavasarį pasitiko Lietuvos korporacijų konvente (korporacija tai tradicinė studentiška organizacija, turinti tam tikrą hierarchinę struktūrą, tradicijas, atributus, simbolius ir idėjas). Šventinė diena prasidėjo šv. Mišiomis Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. L. Pankratjevaitės nuotr. sen! Vytenė Šliumpaitė Šis renginys, vykstantis kas dveji metai, skirtas lietuviškų korporacijų ryšiams gilinti, skatinti jų bendradarbiavimą, diskutuoti aktualiomis temomis bei ieškoti būdų, kaip įgyvendinti išsikeltus tikslus. Tai ypatinga proga visoms Lietuvos korporacijoms bent vieną dieną susiburti draugėn rimtiems pokalbiams ir malonioms linksmybėms. Šventinė diena prasidėjo šv. Mišiomis Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Regėdamas tiek daug jaunų šviečiančių veidų, iškilmingai išsirikiavusių vėliavnešių, kunigas karo kapelionas Tomas Karklys linkėjo korporacijoms drąsos ir jėgų gyventi deklaruojamomis vertybėmis nuo ryto aušros iki vakaro žaros. Po iškilmių bažnyčioje korporacijos dalyvavo eisenoje Laisvės alėja švietė korporacijų Fraternitas Lituanica et Patria, Neo-Lithuania, Vytis ir ASD, Gaja, Grandis, TauTiTo, RePublica, Saja, Tilia vėliavos. Praeiviai smalsiai žvalgėsi į ryškius korporantus, drąsiausi stengėsi prieiti artyn, nufotografuoti ir pakalbinti jaunuolius. Oficialioji konvento dalis prasidėjo Istorinėje LR Prezidentūroje. Šventės organizatoriai ir šeimininkai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medikų korporacija Fraternitas Lituanica et Patria pasveikino visus dalyvius ir palinkėjo malonių įspūdžių bei darbingos nuotaikos. Jauniausi korporacijų nariai, vadinami juniorais, patraukė į jiems skirtą renginio dalį, o vyresnieji senjorai ir jau universitetus baigę nariai filisteriai patraukė į A. Mickevičiaus gatvėje esančią KTU aulą. Čia dalyviai išsiskirstė į keturias darbo grupes, kuriose kalbėjo apie lietuviškojo korporantyvizmo tradicijas, korporanto vaidmenį visuomenėje, būdus tapti joje daugiau matomais ir girdimais, galimybę šią veiklą koordinuoti, organizuojant korporacijų pirmininkų susirinkimus. Baigiantis oficialiajai daliai korporacijų pirmininkai pasirašė deklaraciją, kurioje patvirtino bendradarbiavimo planą bei bendrus lietuviškųjų korporacijų bruožus. Pavargę, bet džiugūs šventės dalyviai atsipalaidavo tradiciniame korporacijų alutyje. Tenepritrūksta korporantams drąsos ugdyti pagarbą ir meilę tėvynei, puoselėti universitetinę dvasią bei būti doroms ir atsakingoms asmenybėms. Vivat, crescat et floreat Corporationes Lituaniae in aeternum! naujagimio, kūdikio, mažo vaiko maitinimo aktualijos Konferencija sulaukė didelio susidomėjimo. 7 p. Aptarti maitinimo krūtimi sunkumai, jų priežastys, gydytojo bei motinos įtaka šiems sunkumams atsirasti. Pateikti galimi kūdikio maitinimo būdai, jų parinkimas ir taisyklingas taikymas kiekvienu individualiu atveju. Taip pat nepamirštas ir logopedo vaidmuo koreguojant ankstyvus maitinimo sutrikimus. Antroji konferencijos dalis daugiausia buvo skirta klausimams, susijusiems su mažo svorio ar neišnešiotų naujagimių maitinimu ir kitais jų augimo aspektais, aptarti. Pateikti enterinio maitinimo principai ir galimybės mažo svorio nau- Autorės nuotr. jagimiams, neišnešiotų naujagimių augimo ypatybės ir jų papildomo maitinimo schemos. Aptarta relaktacija, kuri yra taikoma sumažėjus motinos pieno kiekiui, bei sukeltosios (indukuotos) laktacijos galimybės motinoms, įsivaikinusioms kūdikius. Nepamiršti ir aktualūs emociniai, psichologiniai žindymo aspektai. Konferencijos metu pristatytas pranešimas apie žindymo įtaką motinos ir vaiko ryšio formavimuisi. Konferencijos pabaigoje pateikta 2011 metų Neonatologijos asociacijos ataskaita, vyko asociacijos prezidento ir valdybos narių rinkimai.