LIETUVOS MINERALINIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "LIETUVOS MINERALINIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS"

Transkriptas

1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS APLINKOTYROS KATEDRA Genovaitė Liobikienė LIETUVOS MINERALINIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS Magistro baigiamasis darbas Aplinkotyros studijų programa, valstybinis kodas 62403B103 Ekologijos ir aplinkotyros studijų kryptis Vadovas dr. Nerijus Jurkonis Apginta ( (Parašas) (Data) ) (Parašas) (Data) Kaunas, 2008

2 TURINYS SANTRAUPŲ SARAŠAS... 3 SANTRAUKA... 4 SUMMARY... 5 ĮVADAS LITERATŪROS APŽVALGA GAMTINIAI IŠTEKLIAI LIETUVOS MINERALINIAI IŠTEKLIAI APLINKOS POLITIKA DARNIAM IŠTEKLIŲ VALDYME Šeštoji aplinkosaugos veiksmų programa Darnusis vystymasis Ekologinis efektyvumas TAUSAUS GAMTINIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO RODIKLIAI IŠTEKLIŲ VALDYMO TAISYKLĖS DARBO METODIKA REZULTATAI BENDRA IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO LIETUVOJE APŽVALGA Tiesioginės ir netiesioginės išteklių sąnaudos Išteklių naudojimo kaita MINERALINIŲ IŠTEKLIŲ ANALIZĖ BENDRAS BEI VIETINIS MINERALINIŲ IŠTEKLIŲ SUNAUDOJIMAS Smėlio ir žvyro bendras bei vietinis sunaudojimas Dolomito bendras bei vietinis sunaudojimas Klinties bendras bei vietinis sunaudojimas Molio bendras bei vietinis sunaudojimas MINERALINIŲ IŠTEKLIŲ EFEKTYVUMAS MINERALINIŲ IŠTEKLIŲ VIETINĮ SUNAUDOJIMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI IŠVADOS LITERATŪRA

3 SANTRAUPŲ SARAŠAS MFA (Material flow analyze) - Išteklių srautų analizė; Input įeitis; Output išeitis; DE (domestic extraction used materials) - tesioginio naudojimo ištekliai; DEN (domestic extraction unused) - netiesioginio naudojimo ištekliai; Indirect hidden flows - paslėpti išteklių srautai; DMI (Direct material Input) - tiesioginis bendras išteklių sunaudojimas; DMC (Direct material consumtion) - tiesioginis vietinis išteklių sunaudojimas; TMR (Total Material Requirement) - visų išteklių bendras poreikis; TMC (Total material consumption) - visų išteklių vietinis poreikis; Physical Trade Balance - prekybos balansas; Decoupling atsiejamumas; Life-cycle būvio ciklas. EE ekologinis efektyvumas 3

4 SANTRAUKA Didėjant žmonių poreikiams, didėja ir išteklių naudojimas. Todėl yra labai svarbu išteklius naudoti kuo efektyviau. O kadangi mineraliniai ištekliai yra neatsinaujinantys ištekliai, tai jų efektyvus naudojimas yra ypač svarbus. Šio darbo tikslas ir buvo atlikti Lietuvos mineralinių išteklių naudojimo pokyčių analizę darnaus vystymosi požiūriu. Mineraliniai ištekliai bendroje išteklių struktūroje sudarė 32 %. Lietuvoje yra eksploatuojamos 5 mineralinių išteklių rūšys: smėlis bei žvyras, klintis, dolomitas ir molis. Smėlis bei žvyras sudaro pagrindinę eksploatuojamų išteklių dalį - 75, dolomitas 14 %, klintis 8 %, molis 3 %. Visų mineralinių išteklių bendrą balansą sudarė gavyba 95 %, importas 5 %, eksportas 4 %. Mineralinių išteklių bendras bei vietinis sunaudojimas nuo 1996 m. iki 2006 m. kito netolygiai. Didžiausias jų sunaudojimo augimas buvo nuo 2001 m. iki 2006 m., jis išaugo 2 kartais. Mineralinių išteklių ekologinis efektyvumas (EE) m. buvo nepastovus. Tam turėjo įtakos 1999 m. Rusijos ekonominė krizė, kuri iškraipė m. EE duomenis. Tačiau 2006 m. ekologinis efektyvumas buvo net 46 % didesnis lyginant su 1996 m. Didžiausią įtaką vietiniam mineralinių išteklių sunaudojimui turėjo pastatytų naujų namų skaičius. Tiesioginių užsienio investicijų statybų sektoriui, bendro BVP įtaka mineralinių išteklių naudojimui buvo mažesnė. Mažiausiai šių išteklių vietinį sunaudojimą veikė naudingo ploto tenkančio vienam gyventojui veiksnys bei nutiestų kelių ilgis. Remiantis bendros ekonomikos, statybų, transporto sektoriaus ilgalaikėmis strategijomis, yra teigiama, kad mineralinių išteklių naudojimas vis augs. Tik skatinimas panaudoti antrines mineralines atliekas, ieškojimas bei diegimas inovacijų, padės mineralinius išteklius naudoti kuo efektyviau. 4

5 SUMMARY The estimation of mineral resourceseco-efficiency in Lithuania. Physical growth of society increases the consumption of materials. Therefore nowadays the material eco-efficiency became very important. Since the construction minerals are one of the nonrenewable resources thus their eco-efficiency is the most important. The aim of this work was to evaluate the eco-efficiency of construction minerals by sustainability approach. It is estimated that the construction minerals make 32 % of all resources. In Lithuania there are five kinds of construction minerals that are exploited: limestone, dolomite, clay, gravel and sand. Sand and gravel form a major part of all exploitable resources (75 %), while dolomite only 14 %, limestone 8 %, and clay 3 %. The extraction of all construction minerals is estimated to be 95 %, import 5%, and export 4% of total construction mineral input. In this work it was determined that during the analysed period, from 1996 to 2006, the direct construction materials input and consumption fluctuated. The biggest consumption s growth twofold incease was during the period of It was determined that the eco-efficiency of construction minerals also underwent fluctuation during It was influenced by the economical crisis in Russia in 1999ies. However, the change of eco-efficiency got a tendency of slight increase, and in 2006 the eco-efficiency was higher by 46 % than in It can be concluded that construction sector, especially new buildings, has the highest impact on the consumption of construction minerals. However, the length of driven roads and the house square per capita have the lowest effect on the consumption of construction minerals. On the basis of long-term strategies of these sectors it is proposed that the consumption of construction minerals will be increasing in the future. Furthermore, the effectiveness of construction mineral exploitation will be achieved through motivation to utilise the secondary mineral waste, and by search and implementation of innovations into the industry. 5

6 ĮVADAS Sparčiai vystantis ekonomikai, didėjant žmonių populiacijai, kartu didėjant ir žmonių poreikiams, didėja ir išteklių naudojimas. Siekiant palaikyti jau esamą gyvenimo lygį, Lietuvoje išteklių jau yra sunaudojama dvigubai daugiau nei buvo sunaudojama praeitame dešimtmetyje. Išteklių naudojimas ateityje tikrai dar augs. Nesaikingas išteklių naudojimas sukelia labai dideles aplinkos problemas, tokias kaip išteklių išnaudojimą, jų degradaciją. Didelis išteklių vartojimas yra glaudžiai susijęs ir su tokiomis problemomis kaip: oro, vandens, dirvožemio tarša, atliekų susidarymu. Taigi nesaikingas išteklių naudojimas labai neigiamai veikia gamtą ir veda prie jos degradacijos. Išteklių naudojimas negali būti begalinis, priešingai, ypač neatsinaujinančių išteklių naudojimas turi mažėti. O atsinaujinančių išteklių naudojimas turėtų būti saikingas. Bet kaip tą padaryti? Akivaizdu, kad išteklių poreikiai tikrai nemažės, vadinasi lieka vienintelė išeitis - išteklius naudoti kuo efektyviau. Efektyvus išteklių naudojimas yra apibrėžtas politiniame lygmenyje darnaus vystymosi 2003 strategijoje. Vienas svarbiausių ir bene geriausiai darnų vystymąsi apibūdinančių rodiklių yra gamybos ir paslaugų ekologinis efektyvumas (EE) ekonominės gerovės ir gamtos išteklių sunaudojimo ir aplinkos taršos santykis. Lietuvos gamtiniai ištekliai yra palyginti skurdūs: neturime metalų rūdų, turime labai nedaug naftos, o pagrindiniai Lietuvos ištekliai yra mineraliniai ištekliai, bei biomasė. Kadangi Lietuvos žemės gelmėse yra pakankamai daugiausia pasaulyje suvartojamų išteklių, tai yra mineralinių išteklių žvyro, smėlio, dolomito skaldai gaminti, cemento, klinties, molio, tai šio darbo objektas ir bus mineraliniai ištekliai. Kadangi jie dar priskiriami prie neatsinaujinančių išteklių, tai jų naudojimo efektyvumas yra labai svarbus, ypač jų efektyvus naudojimas statybų sektoriuje. 6

7 Darbo tikslas: Atlikti Lietuvos mineralinių išteklių naudojimo pokyčių analizę darnaus vystymosi požiūriu. Darbo uždaviniai: Išanalizuoti Lietuvos išteklių naudojimo pokyčius; Išanalizuoti Lietuvos mineralinių išteklių gavybos pokyčius m.; Įvertinti Lietuvos eksploatuojamų mineralinių išteklių (smėlio bei žvyro, dolomito, molio ir klinties) bendro bei vietinio sunaudojimo tendencijas; Įvertinti mineralinių išteklių naudojimo ekologinį efektyvumą ir jo pokyčius; Nustatyti mineralinių išteklių vietinį sunaudojimą lemiančius veiksnius. 7

8 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. GAMTINIAI IŠTEKLIAI Gamtiniais ištekliais paprastai įvardijami tie gyvosios ir negyvosios gamtos komponentai, kurie naudojami arba gali būti panaudoti žmogaus reikmėms tenkinti. Terminas ištekliai labiau siejamas ne su pačiu daiktu ar medžiaga, bet su funkcija, kurią daiktas ar medžiaga gali atlikti. Yra išskiriamos tokios išteklių funkcijos: 1. rekreacijos funkcija (kraštovaizdis); 2. informacijos funkcija (genai, techninių sistemų sukūrimui naudojami gamtiniai pavyzdžiai pvz., lėktuvų mechanizmas yra paremtas paukščių fiziologijos pavyzdžiu); 3. ciklo funkcija (visuotinis medžiagų ciklas, biomasės perdirbimas); 4. šaltinio funkcija (naudojami gamybai atsinaujinantys ir neatsinaujinantys ištekliai); 5. nukenksminimo funkcija (ištekliai, kurie absorbuoja atliekas bei teršalus) (ETC-WMF, 2003). Pastaruoju metu yra pastebima tendencija vietoje gamtinių išteklių termino naudoti aplinkos išteklių terminą, nors dėl šių sąvokų tapatumo nėra prieita vieningos nuomonės. Gamtos komponentai nėra patys savaime aplinkos ištekliai, o jais tampa tada, kai žmogus suvokia vienokias ar kitokias jų naudingąsias savybes (Ozolinčius, 2001). Europos bendrijos nuostatose (CEC, 2002) gamtiniai ištekliai yra klasifikuojami atsižvelgiant į jų prigimtį ir atsinaujinimą. Jie skirstomi į penkias kategorijas: 1. Sąlygiškai pastovūs gamtiniai ištekliai - tokie kaip vėjas, šviesa. Vandenynai ir oras taip pat gali būti priskiriamas šiai kategorijai iki tol, kol jų rezervas laike vis atsinaujina. Iš kitos pusės, jei šių rezervų naudojimas viršija atsinaujinimo greitį, tai šie ištekliai gamtoje tampa neatsinaujinančiais. Pavyzdžiui deguonis: jei deguonies sunaudojimas dėl žmonių veiklos viršija deguonies kiekį, kurį pagamina žalieji augalai, tai deguonies ištekliai tampa išeikvojami. 2. Nepastovūs atsinaujinantys ištekliai - šiems ištekliams priskiriami biologiniai ištekliai (įskaitant ir biologinę įvairovę) bei pažeidžiami ištekliai (kaip derlingas dirvožemis, gėlas vanduo). 3. Neatsikuriantys sąlygiškai pastovūs ištekliai - šiems ištekliams priskiriami metalai ir mineralai. Šie ištekliai yra pastovūs, nors, iš principo, jų atsinaujinimas yra įmanomas, pavyzdžiui metalus perlydant, bet šis atsinaujinimas reikalauja daug energijos. 4. Neatsikuriantys nepastovūs ištekliai - kaip pavyzdžiui iškastinis kuras. Šios kategorijos ištekliai vaidina tik laikinai svarbų vaidmenį, nes jų naudojimas tuoj gali 8

9 sustoti dėl greitai senkančių jų šaltinių, ir spėjama, kad juos pakeis jau dabar atrastos geresnės kuro išteklių alternatyvos kaip: biomasė, hidroelektrinės, vėjo, saulės jėgainės. 5. Erdvės - apibrėžtas plotas, kuris reikalingas kažkokių tai išteklių atsiradimui. Pavyzdžiui: energijos ištekliams yra reikalingi saulės ir vėjo parkai, žemės ūkio ir miškų plotai, kurie taip pat įtraukia ir biologinę įvairovę. Visos šios funkcijos yra sujungtos su žmogaus veikla, kuri susijusi su šių išteklių naudojimu kaip transportavimu, saugojimu bei apdirbimu. Kaip matome, ši išteklių klasifikacija yra pakankamai sudėtinga ir plati. Kalbant apie gamtinių išteklių klasifikaciją, daugelis autorių apsibrėžia tik dviem išteklių kategorijomis tai atsinaujinantys ir neatsinaujinantys išteklia (EEA, 2005; Bringezu, 2006 ir kt.). Kiti autoriai kaip V. Mališauskas (2003) gamtos išteklius suklasifikuoja į tris kategorija: 1) į sąlygiškai pastovius gamtos išteklius (oras, vanduo), 2) atsikuriančius (biologiniai ištekliai) bei 3) neatsinaujinančius išteklius. Neatsinaujinantys ištekliai dar yra skirstomi į organinio kuro iškasenas (akmens anglis, nafta, durpės, dujos) ir mineralines iškasenas, kurios savo ruožtu dažniausiai skirstomos į metalų rūdas ir nemetalines mineralines medžiagas, kurios sudaro statybinių medžiagų pagrindą (gipsas, molis, smėlis, akmenys ir pan.). Gamtiniai ištekliai dar yra klasifikuojami pagal jų panaudojimą. Šie ištekliai klasifikuojami į tiesioginio bei netiesioginio naudojimo išteklius. Išteklių srautų analizės metodikoje gamtiniai ištekliai dar skirstomi į vietinius (šalies) bei bendrus išteklius, taip pat į paslėptus bei tiesioginius išteklius (Moll, 2003; EEA, 2001 ir kt.) Šių išteklių klasifikacijos plačiau bus aptartos darbo metodikoje LIETUVOS MINERALINIAI IŠTEKLIAI Lietuvos ištekliai yra skurdūs: turime labai mažai metalų rūdų, šiek tiek naftos, visai neturime akmens anglies. Šiuos išteklius daugiausiai eksportuojame iš Rusijos. Taigi kaip matome, mes esame labai priklausomi nuo mūsų kaimynės ekonomine prasme, nes pagrindiniai kuro ištekliai ateina iš Rytų (Nacionalinė bendroji strategija, 2007). Lietuvos pagrindiniai ištekliai yra biomasė, kurią sudaro miškų ištekliai, žemės ūkio produkcija, žvejyba. Taip pat ir mineraliniai ištekliai, kurių mes turime pakankamai. Mūsų šalies žemės gelmėse yra pakankamai daugiausiai pasaulyje suvartojamų išteklių, tai yra mineralinių išteklių žvyro, smėlio, dolomito skaldai gaminti, klinties, molio, opokos, anhidrido ir kt. Lietuvoje yra ištirta 17 rūšių naudingųjų išteklių (išvardinta išteklių mažėjimo tvarka): anhidridas, žvyras, smėlis, klintis, akmens druska, molis, geležies rūda, dolomitas, sapropelis, 9

10 kreidos mergelis, opoka, gėlavandenė klintis, glaukonito turtingos uolienos, gipsas ir gintaras. Tik šešių rūšių ištekliai (klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis kreidos mergelis) yra eksploatuojami, o dar dviejų rūšių (opokos ir sapropelio) eksploatavimas nutrūko praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje. Svarbiausi vietiniai mineraliniai ištekliai yra smėlis, žvyras, molis, klintis, dolomitas, kreidos mergelis (LGT, 2007). Smėlis Smėlis dažniausiai susidaro dūlant atsparioms uolienoms tai įvairūs silikatai. Lietuvoje 1997 m. buvo išžvalgyta daugiau kaip 100 statybinio ir silikatiniams dirbiniams tinkamo smėlio telkinių, kurių ištekliai sudarė per 150 mln. m m. detaliai išžvalgytų smėlynų jau buvo 112 (LGT, 2007). Daugiausia tokio smėlio susikaupė prieledyninių upių slėniuose ir kai vėjas perpustė smėlį į kopas. Šio smėlio telkinių gausu Pietryčių Lietuvoje didžiausias Sandrupio telkinys (Varėnos raj.) 35,6 mln. m 3. Didelis telkinys yra ir palei Šventosios upę žemiau Ukmergės. Nauji telkiniai gali būti aptinkami Šimonių girioje (Kupiškio raj.), taip pat Nemuno žemupyje. Prognoziniai ištekliai vertinami 1,3 mlrd. m 3. Monomineralinis kvarcinis smėlis Lietuvoje aptinkamas labai retai. Šio kvarcinio smėlio buvo rasta tik vienoje vietoje Anykščių rajone. Šis smėlis yra labai švarus 98,5 % sudaro SiO 2, o kitu elementų yra nedaug. Telkinio ištekliai 8,5 mln. t. o kasmet kasybos apimtis būdavo apie 180 tūkst. t. (Kadūnas, 1998). Smėlis yra naudojamas betono gamyboje. Monomineraliniai smėliai, pavyzdžiui kvarcinis smėlis, yra naudojami stiklo gamyboje. Smėlis taip pat yra naudojamas kaip abrazyvinė medžiaga vandens filtruose (LGT, 2007). Žvyras Žvyras tai nuosėdinė stambiatrupinė, biri uoliena, susidaranti iš riedulių, žvirgždo, smėlio, aurelito ir molio, vyraujant nugludintiems žvirgždo smėlio grūdams m. į balansą buvo įrašyti 302 žvyrynai su didesniais kaip 400 mln. m. 3 ištekliais, o 2006 m. detaliai išžvalgytų žvyrynų jau buvo 335 (LGT, 2007). Prognoziniai ištekliai vertinami apie 0,7 mlrd. m 3. Itin dideli žvyrynai yra Kalnėnų ir Rizgonių, Jonavos rajone. Pats didžiausias žvyrynas yra Kviklių, Utenos rajone: jo ištekliai sudarė 76 mln.m 3, o klodo storis siekė 28 metrus (Kadūnas, 1998). Žvyras yra naudojamas statybose betonui gaminti, kelių tiesimui, nusausinimo darbams. Taip pat gali būti naudojamas kaip dekoratyvinė medžiaga (LGT, 2007). Molis Molis tai nuosėdinė, smulkiadispersinė, plastiška uoliena, turinti daugiau kaip 50 % dalelių smulkesnių už 0,001 mm ir nemažiau kaip 30 % smulkesnių už 0,005 mm. Tai sudėtinga 10

11 polimineralinė uoliena, sudaryta daugiausiai iš molio mineralų (koalito, montmorilonito, hidrožėručio) ir kitų medžiagų priemaišų (karbonatų, kvarco ir kt.). Lietuvoje buvo surasta ir ištirta daug molio telkinių. Balanse 1997 m. buvo įrašyti 52 molynai su 90 mln. m 3 ištekliais, o 2006 m. tame balanse jau buvo 59 molynai, kurių bendri ištekliai sudarė 105,5 mln. m 3 (LGT, 2007). Jūros Šešupės, Kauno Kaišiadorių ir Dysnos baseinuose išžvalgyti telkiniai yra dideli, ištekliai sudaro kelis arba keliolika mln. m 3. Juose molio klodas yra gana vienodo storio, vidutiniškai apie 5 metrų. Mažesnių išteklių molynai buvo surasti Mūšos, Ventos, Simno Stakliškių, Vievio Širvintų ir kituose baseinuose. Molis yra daugiausiai kasamas Šaltiškių karjere (Akmenės raj.) (Kadūnas, 1998). Molis yra plačiai naudojamas keramikoje. Iš jo daromos plytos, porcelianas, gaminiai buičiai. Taip pat naudojamas cemento, popieriaus gamyboje, bei kaip filtruojanti medžiaga. Kadangi molyje yra daug cheminių medžiagų, tai jis taip pat naudojamas medicinoje bei kosmetikoje (LGT, 2007). Klintis Klintis, dolomitas ir kreidos mergelis yra priskiriami karbonatinėms nuosėdinėms uolienoms, sudarytoms iš karbonatinių mineralų ir turinčioms tam tikrą molingos medžiagos priemaišą. Klintis tai nuosėdinė karbonatinė uoliena, kurios sudėtyje daugiau kaip 50 % yra mineralinio kalcito. Be to, ji turi dolomito ir aurelito bei molio priemaišų. Pagrindiniai klinties telkiniai buvo rasti Akmenės rajono dalyje. Čia išžvalgyti ištekliai sudarė 88,4 mln. t. Šio rajono didžiausi telkiniai yra: Karpėnų (eksploatuojama 76,112 mln.t.) bei Menčių (eksploatuojama 76,658 mln. t.). Šiek tie mažesnis yra Narbučių telkinys (eksploatuojama apie 73,112 mln. t.) (Kadūnas, 1998) m. detaliai išžvalgytų klinties telkinių buvo aštuoni: penki telkiniai klinties ir trys telkiniai gėlavandenės klinties. Bendras jų kiekis sudarė 370,9 mln. m 3 (LGT, 2007). Klinties panaudojimas gana platus. Sutrupinta klintis naudojama kelių tiesimui. Klinties blokai pastatų statymui. Klinties ištekliai ir kokybė leidžia neribotai vystyti cemento gamybą, taip pat ji yra naudojama rūgščių dirvožemių kalkinimui. Švari ir labai švari klintis gali būti pritaikoma popieriaus pramonėje bei vandens nuotėkų valymui (LGT, 2007). Dolomitas Dolomitas karbonatinė uoliena sudaryta iš dolomito mineralų. Dolomito sudėtyje yra kalcio oksido (20-30 %), magnio oksido (17-22 %), anglies dioksido (37-48 %). Dolomito telkiniai aptinkami tik Šiaurės Lietuvoje m. detaliai buvo ištirti septyni telkiniai, kuriuose surasta per 100 mln. m 3 dolomito m. išžvalgytų telkinių buvo tik vienu daugiau 8 (LGT, 2007). 11

12 Dolomitas yra kasamas Petrašiūnų, Klovainių (Pakruojo raj.) ir Skaisgirio (Joniškio raj.) karjeruose. Lietuvoje randamas dolomitas pasižymi minkštumu, yra lengvai skaldomas ir pjaunamas (Kadūnas, 1998). Dolomito skalda Lietuvoje naudojama kelių tiesimui, o jo blokai statybose, taip pat kaip apdailos medžiaga. Dolomitas yra gera termoizoliacinė medžiaga, tad jis dar yra naudojamas metalų lydimo aukštakrosnių išklojimui. Taip pat jis dar naudojamas chemijos bei stiklo pramonėje (LGT, 2007). Kreidos mergelis Kreidos mergelis taip pat karbonatinė uoliena sudaryta iš kalcito ir dolomito bei molio, kurio kiekis svyruoja nuo 30 iki 50 %. Šios iškasenos telkinių buvo rasta Jurbarko, Varėnos, Vilniaus, Kauno ir Šalčininkų rajonuose m. buvo išžvalgyti du telkiniai su menkais ištekliais - apie 5 mln. t m. šių telkinių jau buvo septyni (LGT, 2007). Iki 2002 m. buvo eksploatuojamas Juodžių telkinys (Vilniaus raj.), kurio kreidos mergeliu kalkinamos apylinkių rūgščios dirvos (Kadūnas, 1998). Tačiau dabar kreidos mergelis nėra eksploatuojamas. Mergelis yra natūrali cemento medžiaga, tačiau iki šiol Lietuvoje mergelis cemento gamyboje dar nėra naudojamas (LGT, 2007). Lietuvoje taip pat yra aptinkama ir kitų mineralinių išteklių: tai gipsas, gintaras, opoka, sapropelis ir anhidritas, tačiau jie, kaip ir kreidos mergelis, yra nenaudojami. Nors geologų manymu, opokos, sapropelio bei anhidrito išteklių naudojimas tikrai taps perspektyvūs ateityje (LGT, 2007). Opoka Opoka iš opalinio sudaryta kieta, kriauklėto lūžio, poringa uoliena. Geriausiai buvo išžvalgyti opokos telkinys Stoniškių bei Žemaitkiemio (Šilutės raj.) apylinkėse. Telkinio ištekliai sudarė 34 mln. tonų. Jis buvo pradėtas eksploatuoti 1989 m. ir iki 1992 m. buvo iškasama tūkst. t. kasmet, tačiau dabar gavyba yra nutrūkusi (Kadūnas, 1998) m. detaliai išvalgytų opokos telkinių bendrame balanse buvo užregistruota tik vienas telkinys (LGT, 2007). Opoka gali būti naudojama kaip aktyvus mineralinis priedas cemento atmainų gamybai bei kaip statybinis akmuo, taip pat kaip absorbentas (LGT, 2007). Bet, deja, Lietuvoje ji dar nėra naudojama, tačiau tikimasi, kad jos panaudojimas ateityje pasidarys aktualesnis ir svarbesnis. Anhidritas Anhidritas druska, kurią sudaro bevandenis gipso mineralas. Tai sunki, neporinga, nelaidi vandeniui, tvirta, lengvai poliruojama uoliena. Anhidritas yra paplitęs Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje. Jo randama Kauno ir Prienų apylinkėse. Kauno rajone netoli Garliavos yra Pagirių anhidrito 12

13 telkinys, jo ištekliai sudarė 80 mln. t. (Kadūnas, 1998) m. detaliai išžvalgytų anhidrito telkinių tesudarė tik vienas telkinys (LGT, 2007). Anhidritas tinka portlandcemento, anhidritinio cemento gamybai, jis dar gali būti naudojamas aliejiniams dažams, popieriui gaminti. Iš anhidrito klodo gali būti išpjaunami norimo dydžio blokai, o iš jų įvairaus dydžio ir įvairios konfigūracijos interjero apdailos plokštelės (LGT, 2007). Lietuvoje anhidritas nėra eksploatuojamas, nors jo pritaikymas yra pakankamai platus. Kiti Nedideliais kiekiais Lietuvoje yra randama ir gipso. Nedideli gipso telkiniai žinomi Šiaurės Lietuvoje, tačiau dėl neišvengiamos kasybos įtakos karstinio proceso plėtrai jų eksploatuoti gamtosauginiu požiūriu negalima (Kadūnas, 1998) m. bendrame balanse buvo įrašytas tik vienas detaliai išžvalgytas gipso telkinys (LGT, 2007). Taip pat negausūs Lietuvoje yra akmens druskos ištekliai. Akmens druską sudaro vidutingrūdis ir stambiagrūdis halitas (94 %) ir priemaišos molinga medžiaga, anhidritas, karbonatai. Šių išteklių buvo aptikta Nemuno žemupyje netoli Usėnų kaimo (Šilutės raj.). Šiame kupole druskos gali būti ne mažiau kaip 0,5 mlrd. t. Prognozuojama, kad Šilutės rajone gali būti ir daugiau druskos kupolų su 2,5 mlrd. t. ištekliais (LGT, 2007). Taigi, eksploatuojami mineraliniai ištekliai yra paplitę visoje Lietuvoje. Dolomito ir klinčių gavyba sukoncentruota šiaurinėje šalies dalyje, o didžiausi eksploatuojami žvyro ir smėlio telkiniai yra išsidėstę Vilniaus apskrityje bei vidurio Lietuvoje. Detaliai išžvalgytų išteklių kiekiu ypač išsiskiria Šiaulių apskritis. Jai priklauso visi detaliai išžvalgyti pagrindinių statybinių medžiagų dolomito ir klinties žaliavų telkiniai. Palyginti skurdžiausios detaliai išžvalgytais žemės gelmių turtais yra Telšių ir Marijampolės apskritys. Likusioje šalies teritorijoje ištekliai pasiskirstę maždaug tolygiai, iš esmės skiriasi tik procentinis atskirų jų grupių pasiskirstymas (Aplinkos būklė, 2004) APLINKOS POLITIKA DARNIAM IŠTEKLIŲ VALDYME Aplinkos politika per 30 metų vis keitėsi, ir tai buvo vien dėl to, kad keitėsi aplinkosaugos problemos. Pradžioje buvo aktuali aplinkos taršos problema. Nuo 1980 m. vidurio pradėjo ryškėti dar viena aplinkos problema tai pradėjusi keistis produkcijos bei vartojimo struktūra, kuri yra susijusi su tokiomis problemomis kaip: klimato kaita (šiltnamio reiškiniu), biologinės įvairovės nykimu, nemažėjančiu žemės eikvojimu, vis gausesniu energijos ir išteklių naudojimu. Šios visos problemos yra susijusios su ekonomikos vystymusi (EEAC, 2003; EPSD, 2004; Jordan, 2003 ir kt.). Vis augantis gamtinių išteklių naudojimas sukelia labai dideles aplinkos problemas, tokias kaip išteklių išsekimas, pavyzdžiui, dėl per didelių žvejybos mastų m. FAO (maisto ir žemės ūkio organizacija) užfiksavo, kad pradėjo nykti kai kurių žuvų, o ypač pagrindinių plėšrūnų tunų ir 13

14 ryklių rūšys. Dažniau yra prabylama apie naftos, akmens anglies išteklių išsekimą. Didelis išteklių vartojimas yra glaudžiai susijęs ir su tokiomis aplinkos problemomis kaip: oro, vandens, dirvožemio tarša, atliekų susidarymo ir pašalinimo keliamomis problemomis. Taigi, nesaikingas išteklių naudojimas labai neigiamai veikia gamta ir veda prie jos degradacijos. Išeitis iš šios susidariusios padėties galėtų būti kaip kuo greičiau pereiti prie koordinuotų tausesnių išteklių vartojimo modelių, kurie ekologiniu ir ekonominiu požiūriu būtų naudingesni Europai ir visam pasauliui (KOM, 2006). Pagrindiniai gamtinių išteklių politikos tikslai yra išteklius naudoti kuo taupiau bei efektyviau. Europos sąjungos lygyje aplinkos politika, o ypač gamtinių išteklių politika, yra charakterizuojama tinkamu ekonomikos ir poveikio aplinkai atsiejimu (angl. decoupling). Kadangi ekonomika ir ekologija (gamtinė aplinka) yra glaudžiai persipynusios: dažniausiai ekonomikai vystantis, aplinka patiria tik neigiamą poveikį (išteklių mažėjimą, taršą, atliekų susidarymą), todėl yra svarbu šias dvi sritis kaip nors atskirti, kad ir ekonomika vystytųsi ir aplinkai būtų gerai. Apie šį ekonomikos ir poveikio aplinkai atsiejimą yra kalbama pagrindinėje ES teminėje tausaus gamtinių išteklių naudojimo strategijoje (2006). Ši strategija apima ir kitas strategijas, kuriose kalbama apie efektyvų ir tausų gamtos išteklių naudojimą. (Hinterberg, Zacherl, 2003 ir kt.). Jos yra tokios: Šeštoji aplinkosaugos veiksmų programa (AVP) sudaryta iš Europos aplinkos politikos direktyvų, kaip ir yra nustatyta ES aplinkos politikos ekologinės pusiausvyros išlaikymo strategijoje. Europos darnaus vystymosi strategija, kuri yra paremta Johanesburgo planų įgyvendinimu. Skirtumų vyksmas čia apibūdinama aplinkosaugos integracija į visų sektorių strategijas ir kitas politikos sritis. Pavyzdžiui, aplinkosaugos įtraukimas į transporto sektorių, nors šių sektorių tikslai dažnai nesutampa su aplinkosaugos reikalavimais, todėl juos įgyvendinti yra labai sunku (COM, 2002) Šeštoji aplinkosaugos veiksmų programa Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (Šeštoji AVP) buvo pripažinta ir paraginta parengti tausaus išteklių naudojimo ir valdymo teminę strategiją.... Ši strategija buvo paremta išteklių naudojimo ES analizės rezultatais ir esamomis pagrindinėmis analizės ir politikos nuostatomis. Ji buvo parengta intensyviai konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis. Strategijoje buvo plėtojamas metodas, užtikrinantis, kad būtų gauti geriausi įdėtų aplinkos apsaugos darbų rezultatai. Laikantis tokio požiūrio buvo siekta riboti vyriausybių ir ekonomikos subjektų ištekliai, kurie daugiausiai buvo skiriami pagrindinėms aplinkos problemoms spręsti. Bėgant laikui dėl strateginio metodo, kuriuo buvo siekiama tausiau naudoti gamtinius išteklius, turėtų padidėti išteklių naudojimo našumas ir turėtų būti sumažėtas neigiamas tokio naudojimo poveikis aplinkai, o bendras aplinkos būklės gerinimas, neatsiliekant nuo ekonomikos 14

15 augimo. Todėl bendras tikslas buvo sumažinti neigiamą poveikį aplinkai dėl išteklių naudojimo augančios ekonomikos šalyse ši koncepcija vadinama atsiejimu. Praktiškai tai reiškia, kad sumažinamas išteklių naudojimo poveikis aplinkai, visos ES ekonomikos mastu padidinant išteklių naudojimo našumą. Kai kalbama apie atsinaujinančiuosius išteklius, tai taip pat reiškia, kad neperžengiamas pereikvojimo slenkstis. Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, strategijoje buvo numatyti šie veiksmai: Gilinti mūsų išmanymą ir žinias apie tai, kaip Europoje naudojami ištekliai, tokio naudojimo žalą aplinkai ir svarbą ES bei pasauliui; kurti priemones pažangai ES valstybėse narėse ir ekonomikos sektoriuose stebėti; skatinti ekonominiuose sektoriuose ir valstybėse narėse diegti strateginius metodus ir procesus, ir kurti atitinkamus planus ir programas; labiau informuoti suinteresuotąsias šalis ir piliečius apie tai, kokį didelį neigiamą poveikį išteklių naudojimas daro aplinkai. Tai ilgai trunkantis procesas, todėl buvo siūloma jam skirti 25 metus, nes reikia, kad įvairiais valdžios lygmenimis įvairūs subjektai imtųsi suderintų veiksmų. Esama politikos krypčių veikla turėtų duoti geresnių rezultatų, pagal poreikį išplėtus tų krypčių išteklių naudojimo aspektus ir parengus naujų iniciatyvų, užtikrinančių, kad formuojant politiką būtų būtinai atsižvelgiama į išteklių naudojimo poveikį įvairiais gyvenimo etapais. Šeštojoje AVP programoje buvo svarbu kiekybinių tikslų nustatymas, nes to buvo reikalaujama komisijos komunikate Tarybai, dėl tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminėje strategijoje (2006). Ji reikalavo: surasti pažangos, pasiektos gerinant gamtinių išteklių, tarp jų ir energijos, naudojimo efektyvumą ir našumą, vertinimo rodiklius; gerinti rodiklius atskiroms išteklių rūšims, skirtus įvertinti, kaip neigiamas poveikis aplinkai yra atsietas nuo išteklių naudojimo; sukurti bendrą rodiklį, kuriuo matuojama pažanga mažinant žalingą poveikį, kurį aplinkai daro ES naudodama išteklius (ekologinio našumo rodiklis) (KOM, 2006). Kaip matome, šeštojoje APV programoje buvo svarbu ieškoti bei tobulinti šiuos tausaus gamtinių išteklių naudojimo rodiklius Darnusis vystymasis Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos suformuluotos pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire 1992 metais. Konferencijoje buvo priimtas veiksmų planas XXI amžiui, žinomas kaip Darbotvarkė 21. Jis skirtas darnaus vystymosi principams diegti visose gyvenimo srityse ir visais 15

16 lygiais. Šioje konferencijoje darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija. Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą sudaro trys lygiaverčiai komponentai: aplinkosauga, ekonominis bei socialinis vystymasis (Lietuvos darnaus vystymosi strategija, 2003). Ekonomikos, socialinės aplinkos ir aplinkosaugos dimensijos, kurios tarpusavyje yra glaudžiai susiję, gali ir turi būti aptariamos kartu. Kiekviena iš jų yra tarsi atskiras dinaminis kompleksas, kuris pats funkcionuoja, vystosi savo linkme, bet sudarydamas bendrą sistemą su kitais kompleksais į vieną didelę visumą. Kad ši sistema išlaikytų pusiausvyrą, reikia, kad tos trys subsistemos palaikytų galimybę kiekvienos sistemos išlikimui ir vystymuisi, ir sudarytų bendrą darniai funkcionuojančią sistemą. Pagal J. Spanhenberg (2005) svarbiausia yra išlaikyti ekonomikos darniąją plėtrą, kuri daugiausia ir turi įtakos aplinkos bei socialiniam vystymuisi. Kiti autoriai, kaip A. Norja ir D. Maenpaa (2007), kaip neišskiriama visumą aprašo aplinką, ekonomiką, politiką, neįtraukdami socialinės dimensijos, bet pridėdami politiką, kuri ir gali kontroliuoti bendrą aplinkos ir ekonomikos pusiausvyrą. S. Giljum (2005) aprašo, kad aplinka, ekonomika, socialinė plėtra, institucijos (valdžia) sudaro neatskiriamą vienovę. Darnus vystymasis suprantamas kaip ekonomikos, socialinės plėtros ir aplinkos apsaugos tikslų derinimas, atkreipiant dėmesį į daugialypę jų tarpusavio priklausomybę bei numatomus įgyvendinimo padarinius (Nacionalinė bendroji strategija, 2007) bei toks poreikių tenkinimas, kuris neužkirs kelio kitoms kartoms juos tenkinti (Liedke, 2004; Lietuvos darnaus vystymosi strategija, 2003). Darnaus vystymosi koncepcijoje susiejami du labai svarbūs tikslai: pirma užtikrinti tinkamą, saugų, gerą gyvenimą visiems žmonėms (tai vystymosi tikslas), ir antra gyventi ir dirbti atsižvelgiant į biofizines aplinkos ribas (tai darnumo principas). Šie tikslai gali pasirodyti priešingi, bet nepaisant to, jie turi būti pasiekti kartu. Be to, šis etinis būtinumas garantuoti būsimoms kartos galimybes, analogiškas toms, kuriomis naudojosi ankstesnės kartos, traktuotinas kaip darnaus vystymosi normatyvinis pagrindas. Plačiąja prasme darnumas sietinas su paskirstymo teisingumu vystymosi galimybių pasiskirstymu tarp dabartinės ir ateities kartų (Čiegis, 2003). ES darnaus vystymosi strategijoje (2003) nustatyti šie šeši darnaus vystymosi prioritetai: pasaulinė klimato kaitos sušvelninimas; transporto poveikio aplinkai mažinimas; efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas; skurdo ir socialinės atskirties mažinimas; visuomenės senėjimo problemų sprendimas. Lietuvos darnaus vystymosi strateginiai prioritetai ir principai išdėstyti atsižvelgiant į nacionalinius Lietuvos interesus, savitumą, ES darnaus vystymosi strategijos bei kitų programinių dokumentų nuostatas. Jie yra tokie: nuosaikus ir darnus ūkio šakų ir regionų ekonomikos vystymasis; socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimas, išsaugant regionų savitumą; 16

17 pagrindinių ūkio šakų (transporto, pramonės energetikos, žemės ūkio, būsto turizmo) poveikio aplinkai mažinimas; efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas; pavojaus žmonių sveikatai mažinimas; pasaulio klimato kaitos ir jų padarinių švelninimas; geresnė biologinės įvairovės apsauga; geresnė kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvarkymas; užimtumo didinimas, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas; švietimo ir mokslo vaidmens didinimas; Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas. Kaip matome, vienas iš prioritetų yra efektyvus gamtos išteklių naudojimas, kurį galime pavadinti ekologiniu efektyvumu. Čia svarbiausia yra pasiekti, kad išteklių naudojimas ir aplinkos tarša didėtų daug lėčiau negu gamyba ir paslaugos. ES darnaus vystymosi strategijoje ypač daug dėmesio yra skiriama gamybos ir paslaugų ekologinio efektyvumo didinimui Ekologinis efektyvumas Vienas svarbiausių ir bene geriausių darnų vystymąsi apibūdinančių rodiklių yra gamybos ir paslaugų ekologinis efektyvumas (EE) ekonominės gerovės ir gamtos išteklių sunaudojimo ir aplinkos taršos santykis. Sąvoka ekologinis efektyvumas pirmą kartą buvo paminėtas 1992 metais Pasaulio verslo darnaus vystymosi tarybos (WBCSD) ataskaitoje. Pirmajame pasitarime šiuo klausimu, vykusiame 1993 metais Antverpene, EE buvo charakterizuojamas kaip rodiklis, pasiekiamas dėka konkurencingai įkainotų prekių ir paslaugų, kurios patenkina žmonių poreikius bei leidžia kurti kokybišką gyvenimą, palaipsniui mažinant poveikį aplinkai ir išteklių naudojimo intensyvumą. Kitais žodžiais sakant, ekonomikos maksimumo pasiekimas mažiausiomis aplinkos sąnaudomis (Liedtke, 2004; Riviere, Ketelhut, 2004). Kiti autoriai EE apibūdina kaip instrumentą ekologinės pusiausvyros analizei, kuris rodo empirinį ryšį tarp ekonominės veiklos (išteklių kainos ar vertės) ir poveikio aplinkai (Huppes, Ishikawa, 2005; Ekins, 2005; Figge Hahn, 2005). Pagal EEA (1999) ekologinis efektyvumas yra vienas iš svarbiausių aplinkos ir ekonomikos būtinybių. Pasaulio verslo vystymosi taryba (WBCSD) įvardina šešias sėkmingam ekologiniam efektyvumui būtinas sąlygas: Sumažinti žaliavų naudojimo intensyvumą prekėms ir paslaugoms; Sumažinti energijos naudojimą intensyvumą prekėms ir paslaugoms; Sumažinti nuodingų medžiagų išmetimą; Padidinti antrinio panaudojimo mastus; Optimaliai išnaudoti atsinaujinančius šaltinius, užtikrinant jų ilgaamžiškumą; Padidinti prekių ir paslaugų naudojimo intensyvumą. Ekologinis efektyvumas įvertinamas gamtinių išteklių ir BVP santykiu. Šie rodikliai atspindi gamtos naudojimą socialiniuose-ekonominiuose procesuose ir išryškina aplinkoje vykstančius 17

18 kitimus (EEA, 1999). Vadinasi, kuo daugiau prekių ir paslaugų sukuriama (kuo didesnis BVP), tam sunaudojant mažesnį kiekį gamtinių išteklių, tuo EE yra didesnis. Norint gerinti EE, visų pirma reikia naudoti kuo mažiau gamtinių išteklių pramonės produkcijai. Tai yra vienas iš aplinkos pusiausvyros siektinų tikslų visuotiniu lygiu (WWF, 2004; Giljum, 2005; Bleischwitz, 2006). EE nustatyti yra naudojama išteklių srautų analizė (Ekins, 2005), bet apie ją plačiai bus kalbama antroje darbo dalyje. Pagrindiniai būdai teigiamiems EE pokyčiams įtvirtinti yra šie: Įteisinti aplinkos apsaugai skirtų mokesčių sistemą; Įgyvendinti teisines ir ekonomines priemones; Patobulinti darnaus vystymosi įgyvendinimo programą. Ekologinis efektyvumas gali būti didinamas įvairiais būdais: tobulėjant naujoms technologijoms (Oka ir al., 2005; Kuosmanen, 2005), diegiant inovacijas (Bleischwitz 2005) ir didinant atliekų perdirbimą (Bringezu, 2002). Be to, EE yra didinamas ekonominėmis: gaminių kaina, akcizais, mokesčiais už išteklių naudojimą bei politinėmis priemonėmis: nustatant išteklių politiką, kuriant tausojančių išteklių strategijas ( Liedtke, 2004; Riviere, Ketelhut; 2004; Darnaus vystymosi strategija, 2003). Reikia pabrėžti, kad didėjant EE dar nereiškia, kad mažėja išteklių naudojimas, kadangi čia gali būti daug ekonominių priežasčių: sparčiai auganti BVP, didelio importo pasekmė (Bringezu, 2002). Kalbant apie ekologinį efektyvumą yra dar yra naudojama dematerializacijos sąvoka, kuri reiškia išteklių efektyvumo augimą (, Bringezu, 2002, 2006; Hammer, Hubacek, 2003). Dematerializacija taip pat gali būti priskiriama ir išeities srautams. Pavyzdžiui, anglies dioksido mažėjimas didėjant pakuočių dematerializacijai tai reiškia, kad kuo pakuočių naudojimas bus efektyvesnis, tuo mažiau mes jų sunaudosime ir tuo mažiau bus jų gaminama. Kuo mažiau pakuočių bus gaminama, tai tuo mažiau bus sunaudojama gamtinių išteklių, tuo mažiau bus naudojama energijos ir tuo mažiau bus išmetama į aplinką anglies dioksido (Hakkert, 2002, 2000). Tas pats gali būti ir su emisijoms į orą, vandenį ir atliekų susidarymu (EEA, 1999; WBCSD, 2000). Lietuva, kaip ir visos buvusios Sovietinio bloko valstybės, paveldėjo labai neefektyviai ir neracionaliai energijos ir kitus gamtos išteklius naudojantį ūkį. Nors per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ir pasiekta nemaža pažanga, bet vis dar yra sunaudojama 1,7 karto daugiau BVP produkto vienetui pagaminti nei vidutiniškai kitose ES valstybėse. Dėl labai prastų daugumos namų šiluminių savybių ir fiziškai pasenusios šilumos tiekimo infrastruktūros energijos naudojimo būsto reikmėms efektyvumas Lietuvoje yra 2 2,5 karto mažesnis nei daugelyje ES valstybių. Gamtos išteklių naudojimo efektyvumo didinimas, atliekų kiekio mažinimas, racionalus tvarkymas ir antrinis 18

19 naudojimas tai labai svarbūs prioritetai Lietuvos darnaus vystymosi kelyje (Nacionalinė bendroji strategija, 2007) TAUSAUS GAMTINIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO RODIKLIAI Tausaus gamtinių išteklių naudojimo rodiklių buvo sukurta pakankamai daug ir įvairių. Vienas iš jų yra ekologinis pėdsakas tai dirbamos žemės plotas, reikalingas išlaikyti vieną žmogų. Čia į ekologinio pėdsako vertinimo sąvoką įeina ne tik žemės resursai, kurie reikalingi žmogui išgyventi, bet taip pat ir žemės plotas, kuris reikalingas absorbuoti atliekas (Redefining progress, 2005; Wackenagel, 2006 ir kt.). Kitas rodiklis anglies dioksido emisijų kiekis, kuris parodo šių teršalų susidarymo mastus, kurie kartu parodo ir iškastinio kuro naudojimo kiekius (Greenfield, Wackenagel 2006). Dar vieni gamtinių išteklių naudojimo rodikliai yra mineralinių išteklių srautų analizės rodikliai, bet apie juos plačiau bus kalbama darbo antroje dalyje. Tausaus gamtinių išteklių naudojimo rodikliai yra nustatomi vadovaujantis dvejomis metodikomis. Viena iš jų, būvio-ciklo analize, kuria yra nustatomas ekologinis pėdsakas ir anglies dioksidų emisijų rodikliai. Jos principas yra kiekvienam produktui įvertinti jo energijos bei išteklių kiekių sunaudojimą, taršos susidarymą viso jo gyvavimo metu: nuo jo pagaminimo, transportavimo, panaudojimo, iki išmetimo į sąvartyną arba perdirbimo laikotarpio. Kita metodika remiasi pramonės metabolizmo koncepcija, kuri vadovaujasi įeities-išeities analize. Išteklių srautų analizė atsirado ir pradėjo vystytis nuo 1980 m. (Bringezu, 1993; 2006; Hinterber, 2003). Pirmiausia tam turėjo įtakos pramonės metabolizmo sąvokos atsiradimas, kurią pristatė Fisher-Kowalski (1998). S. Ayers ira. Kneese (1998) pristatė šią sąvoką kaip ekonomikos teoriją, kuriai priskyrė plačiosios-ekonomikos išteklių srautų analizei. (Hammer, Hubacek 2003). Pramonės metabolizmo idėja atėjo ir yra analogiška kiekvieno organizmo metabolizmui. Ji apima pramonę ir ekonomiką, kurioje vyksta energijos, išteklių srautų reakcijos, pokyčiai, iš kurių išeina atliekos įvairios emisijos, ir visa tai vyksta aplinkoje, kaip viename dideliame, mus supančiame organizme (Ayres, 2002; Hammer ir Hubacek, 2003). Pramonės metabolizmo poveikis aplinkai yra susijęs su gavyba, derliaus nuėmimu, išteklių išgavimu, taip pat su jų gamyba, naudojimu,transportavimu bei nebereikalingų prekių ir produktų išmetimu. Kalbant apie pramonės metabolizmą yra labai svarbu, dėl ekonomikos spartaus vystymosi atrasti tokius rodiklius, kurie parodytų kokio dydžio tiesioginį poveikį ekonominė veikla daro aplinkai bei atskleistų, ar yra daroma pažanga, siekiant aplinkos pusiausvyros, darnumo užtikrinimui, o tai padaro išteklių srautų analizė. (Bartelmus, 2005). Išteklių srautų analizė nagrinėja techninių bei gamtinių procesų našumą (Bringezu, 2006) bei ekologinį efektyvumą. Ši analizė parodo, kokie yra ekonomikos metabolizmo rodikliai ir padeda 19

20 juos įvertinti (EUROSTAT, 2001; Bringezu, Moriguch, 2002), o rodiklių įverčiai parodo aplinkos pusiausvyros ir ekonomikos bendrą vystymąsi (Bringezu, Stuth, 2004). Išteklių srautų analizės matas parodo bendrą nacionalinį ekonomikos metabolizmo vaizdą (EEA, 2003) ir yra skaičiuojamas visiems išteklių įeitims (gamyboje naudojami gamtiniai ištekliai) ir išeitims (tarša, atliekų susidarymas) plaukiančioms per ekonomikos ir aplinkos sieną. Taip pat čia yra įvertinamos nacionalinės išteklių charakteristikos, tai yra importas ir eksportas. Išteklių srautų analizė apima tik išteklių įeitis, ir gali parodyti ekonomikos ir poveikio aplinkai atsiejamumą. Išteklių srautų analizė gali būti nacionalinio bei globalaus lygio (Bringezu, 2006), ilgo arba trumpo laiko, periodo (Hammer, Hubacek, 2003). Pagal Fischer-Kowalski (1999), ji gali apimti skirtingus sektorius, pavyzdžiui, Risku-Norja ir D. Maenpaa (2007) MFA modelį taikė tik maisto produkcijai ir vartojimui. Iš tikro išteklių srautų analizė Lietuvoje dar nėra taikoma, o pasaulyje ji taip pat žengia pirmuosius žingsnius. Išteklių srautų analizė gali būti naudojama planuojant aplinkos politiką, įvertinant jos efektyvumą bei ją kontroliuojant (Bringezu, 2004, 2006), taip pat ji gali būti naudojama aplinkos problemų diagnostikos nustatyme, planuojant atitinkamus valdymo matus, suteikiant duomenų bazę efektyvumo matų monitoringui. Ši analizė taip pat padėtų numatyti aplinkos problemas ir kurti prevencines priemones, siekiant didesnio išteklių ekologinio efektyvumo (Bringezu, 2002) IŠTEKLIŲ VALDYMO TAISYKLĖS Išteklių valdymo taisyklių nustatymas buvo paremtos mokslininkų ir taikomos ekonomikai, kad būtų užtikrintas darnus ekonomikos vystymasis. Nors šios taisyklės buvo daugiau taikytos ekonomikai, bet taip pat jos buvo suformuluotos ir siekiant išsaugoti aplinką, arba kitaip tariant užtikrinti darnų vystymąsi. Išteklių valdymo taisyklės: 1. Naudojami atsinaujinantys ištekliai neturi pralenkti jų atsinaujinimo greičio. 2. Naudojami neatsinaujinantys šaltiniai turėtų būti pakeisti į atsinaujinančius išteklius abra jų naudojimo produktyvumas turėtų augti, taip kompensuodamas jų naudojimą. 3. Gamybos išeitys (emisijos, atliekos) į aplinką, kurios ją teršia, turėtų neviršyti aplinkos absorbcijos talpos (EEA, 2005). Šios išteklių valdymo taisyklės buvo priimtos ir tausaus išteklių naudojimo strategijoje. Kalbant apie darnaus vystymosi užtikrinimą, kad gamtinių išteklių užtektų ir dabarties, ir ateities kartoms, mokslininkas Bringezu (2002) nustatė tris pagrindinius elementus, kurie turėtų padėti tai užtikrinti, tai: 20

21 1. Apsirūpinimui ištekliams iš gamtinių resursų yra svarbu didinti biomasės kaupimąsi. 2. Užbaigti technosferos augimą. 3. Neatsinaujinančių išteklių naudojimas turi būti minimizuotas, o jų naudojimas turi būti sietinas su jų perdirbimu. Šie trys elementai, pasak mokslininko, yra tikrai būtini ir turėtų užtikrinti darnų išteklių naudojimą, ir gal ateityje jie bus įtraukti kaip vienos iš papildomų išteklių valdymo taisyklių (EEA 2005). 21

22 2. DARBO METODIKA Analizuojant visų m Lietuvoje esančių išteklių grupių: iškastinio kuro, biomasė, mineralų bendrus, bei tiesioginio ir netiesioginio naudojimo šių išteklių sąnaudų pokyčius, buvo remtasi 2003 m. MOSUS projekto (MOSUS, 2003) duomenimis, kurie buvo gauti naudojant MFA metodiką. Nuo 2002 iki 2006 m.visi Lietuvoje naudojami ištekliai buvo įvertinti naudojant statistikos departamento duomenimis: biomasė buvo įvertinta remiantis Lietuvos žemės ūkis 2006 (2007) ataskaita, iškastinis kuras - kuro ir energijos balanso ataskaita 2006 (2007). Šiame tiriamajame darbe buvo pagrinde vadovautasi išteklių srautų analizės (angl. Mineral flow analyze) - MFA metodika. MFA metodika: MFA metodika remiasi plačiosios ekonomikos išteklių srautų analizės metodika, kuri buvo aprašyta EUROSTAT 2001 m. Plačiosios-ekonomikos MFA yra sudaryta iš visuminės balanso koncepcijos, plaukiančios per ekonomikos ir aplinkos sistemą. Buvo galvojama, kad ekonomika yra kaip juodoji dėžė, per kurią palaukia visi išteklių srautai. Plačiosios ekonomikos MFA metodikoje yra apskaičiuojamos visų išteklių įeitys (angl. Input) vidaus ištekliai: iškastinis kuras, mineralai, biomasė, netiesioginiai ištekliai, paslėpti ištekliai, ir išeitys (angl. Output) emisijos į orą, vandenį, atliekos, išeikvojimas, netiesioginės, paslėptos išteklių išeitys. Taip pat šioje plačiosios ekonomikos MFA metodikoje yra priskiriamas nacionalinės išteklių charakteristikos, tai importas ir eksportas. Plačiosios-ekonomikos išteklių srautų analizę ir sudedamosios dalys yra pavaizduotos 2 paveikslėlyje. Išteklių įeitis yra apibūdinama kaip dėl gavybos, ar dėl žmogaus veiklos, ar dėl technologinių procesų susijęs gamtinių išteklių judėjimas. Išteklių išeitis yra tiesiog po gamybos likusių ir nenaudojamų išteklių pasišalinimas arba su perdirbimu susijusių išteklių kaip emisijų, atliekų susidarymas ir gamybos metu pasišalinimas. Nustatant visišką išteklių poreikį, neužtenka įvertinti tik tiesiogiai ekonomikoje naudojamų išteklių, čia įtraukiami dar ir netiesioginio naudojimo, paslėpti ištekliai (Hammer, Hubacek 2003). 22

23 Įeitys ekonomika išeitys Tiesioginiai vidaus ištekliai: Iškastinis kuras Mineralai metalai biomasė Netiesioginiai vidaus ištekliai importas Išteklių kaupimasis Išteklių pralaidumas Gamtoje: Emisijos į orą Emisijos į vandenį Atliekos išeikvojimas Netiesioginiai naudojamų vidaus išteklių išeitys eksportas Paslėpti srautai susiję su importu perdirbima Paslėpti srautai susiję su eksportu 2pav. Plačiosios-ekonomikos MFA komponentai (Eurostat, 2001). Įeities sudedamosios dalis: 1. Tiesiogiai naudojami vidaus ištekliai: į šią kategoriją įeina visos šalies viduje išgaunamos žaliavos, kurios yra tiesiogiai naudojamos ekonomikos procesuose. Šie ištekliai yra grupuojami į pagrindines keturias grupes: iškastinis kuras (nafta bei jos produktai, durpės, akmens anglis, gamtinės dujos), metalai (auksas, aliuminis ir kt.), mineralai (statybiniai mineralai: kaip smėlis, žvyras, molis ir kt., industriniai mineralai: druskos, kalkės ir kt.), bei biomasė (žemės ūkio, pievų, gyvulininkystės produkcija, miškininkystės, medžioklės, žvejybos produkcija) 2. Netiesiogiai naudojami vidaus ištekliai: jiems priklauso visi jau viršuje paminėti ištekliai, bet jiems priskiriami tokie ištekliai, kurie ekonominius procesus veikia netiesiogiai arba kitaip sakant, neturi įtakos ekonomikai. Jiems priskiriami ištekliai, kurie susidaro kasybos, eksploatacijos arba derliaus nuėmimo metu ir tampa tiesiog kaip atliekos, kurios niekur nėra naudojamos. Jiems dar priskiriama dirvožemio sluoksnio erozija bei pašalintas dirvožemio sluoksnis kasybos metu. 3. Importas: čia įeina visi iš užsienio importuojami ištekliai. 4. Paslėpti srautai susiję su importu (užsienio paslėpti srautai): šiai kategorijai priskiriami tokie ištekliai, kurie susiję su importuojamomis medžiagomis bei produktais, netiesioginiais (paslėptais) srautais per visą jų būvio-ciklą (angl. life-cycle). Šiuos išteklius įvardinti yra labai sunku. Išteklių išeities plačiosios-ekonomikos MFA sudedamosios dalys: 23

24 1. Gamtinių išteklių apdorojimo išeitis: šiai kategorijai priskiriami per gamtinių išteklių apdorojimą, gamyba, transportavimą, vartojimą susidariusios emisijos, atliekos arba tiesiog resursų išeikvojimas. 2. Eksportas: visi ištekliai, kurie yra eksportuojami į užsienį. 3. Netiesiogiai naudojamų išteklių išeitis: šiai kategorijai priklauso dėl netiesiogiai naudojamų išteklių įeities susidariusios išteklių išeitys: kaip emisijos, atliekos. 4. Paslėpti srautai susiję su eksportu: šiai kategorijai priskiriami tokie ištekliai, kurie susiję su eksportuojamomis medžiagomis bei produktais, netiesioginiais (paslėptais) srautais per visą jų būvio-ciklą (angl. life-cycle). Šiuos išteklius įvardinti yra labai sunku. (EEA, 2003, 2005; Bringezu, 2002; Hammer, Hubacek, 2003). Išteklių srautų analizė (MFA) būtent ir yra atliekama įvertinant plačiosios ekonomikos MFA įeities rodiklius, kurie yra tokie: Tiesioginis bendras išteklių sunaudojimas (angl. Direct material Input) DMI, tai yra toks matas, kuris parodo kiek išteklių, kurie tiesiogiai veikia ekonomiką, bendrai yra sunaudojama šalyje. Jo komponentai: a) Tiesioginiai naudojami ištekliai (angl. domestic extraction used materials) (DE), Iškastinis kuras (anglis, nafta, dujos ir kt.) Mineralai (konstrukcijų, pramonės) Metalai (aliuminis, auksas ir kt.) Biomasė (mediena, javai ir kt.) b) Importas (I) DMI = DE + I Tiesioginis vietinis išteklių sunaudojimas (angl. Direct material consumtion) DMC - šis matas apima šalies išteklių sunaudojimą. Į jį įeina: a) Tiesioginis bendras išteklių sunaudojimas (DMI) b) Eksportas (E) DMC = DMI + E Visų išteklių bendras poreikis (angl. Total Material Requirement) TMR šis rodiklis parodo kiek išteklių yra sunaudojama bendrai, įskaitant ir netiesioginio naudojimo bei paslėptus išteklių srautus. Jis susideda iš: a) Tiesioginių bendrų išteklių sunaudojimo (DMI); b) Netiesioginio naudojimo išteklių (angl. Domestic extarction unused materials) (DEN) Iš kasybos/eksploatacijos Iš biomasės nuėmimo 24

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx Žaliosios inovacijos suslėgtų gamtinių dujų gamybos technologiniuose procesuose Informacinis renginys: Žaliosios pramonės inovacijų programos įgyvendinimas 2016 m. rugsėjo 29 d., Vilnius Apie mus UAB SG

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

1

1 8-19/31/17-1604.15.15 ENERGETIKOS KOMPLEKSINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA LIETUVOS ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS TYRIMAS 1 DALIS TECHNINĖ EKONOMINĖ ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS ANALIZĖ SANTRAUKA Dr. A. Galinis

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas Lietuvos agroverslo tendencijos DNB Bankas 2015 m. gegužės 22 d. Agroverslas iki šiol buvo vienas iš atspariausių Lietuvos ūkio stuburo slankstelių 8,5 8,7 Maisto sektoriaus pridėtinė vertė, dalis BVP,

Detaliau

Vietiniu ištekliu panaudojimas didinant energetini ir ekonomini sauguma

Vietiniu ištekliu panaudojimas didinant energetini ir ekonomini sauguma Durpės Lietuvos energetikoje kaip realu? Giedrius Kavaliauskas, 2015.04.29, Kaunas Vietiniai ištekliai - durpės Pelkės Lietuvoje, % 2% 1% Naturalios pelkės Klaipeda Kaunas 44% 28% Nusausintos žemės ūkiui

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ekonomikos raida: naujausios tendencijos ir iššūkiai Pristato Nerijus Černiauskas Makroekonomikos ir prognozavimo skyrius Ekonomikos departamentas 2017 m. spalio 16 d. Turinys I. Realusis sektorius

Detaliau

AM_zemes_gelmiu_naudojimo_planu_rengimo_aktualijos_2015_03_10_skaidyta

AM_zemes_gelmiu_naudojimo_planu_rengimo_aktualijos_2015_03_10_skaidyta ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMO PLANO RENGIMO AKTUALIJOS LIETUVOS KARJERŲ ASOCIACIJA LIETUVOS DURPIŲ ĮMONIŲ ASOCIACIJA LIETUVOS PRAMONINKŲ KONFEDERACIJA Dr. Ginutis Juozapavičius,UAB GJ Magma Dr. Tatjana Kuzavinienė,

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Biomasės energetikos plėtra Lietuvoje Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA Prezidentas Virginijus Ramanauskas Asociacija LITBIOMA Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA įsteigta

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2012 04 18 C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS 2012 04 18 kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl

Detaliau

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis ( VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (toliau Organizacija) parengė 2019 m. Visuomenės švietimo

Detaliau

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr 2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės 03.3.2-LVPA-K-832 Eco-inovacijos LT projektų finansavimo

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIO 2017 M. GRUODŽIO 22 D. POTVARKIO NR. A3-241

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIO 2017 M. GRUODŽIO 22 D. POTVARKIO NR. A3-241

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIO 2017 M. GRUODŽIO 22 D. POTVARKIO NR. A3-241

Detaliau

Microsoft Word - B AM MSWORD

Microsoft Word - B AM MSWORD 25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti

Detaliau

Užduotys 12 klasei 2017 m. geografijos olimpiada Dalyvio kodas Surinkti taškai

Užduotys 12 klasei 2017 m. geografijos olimpiada Dalyvio kodas Surinkti taškai Užduotys 12 klasei 2017 m. geografijos olimpiada Dalyvio kodas Surinkti taškai 1. Kurios tautos gyvenamoji teritorija parodyta žemėlapyje? A berberų B fulbių C hausų D tuaregų 3. Ką vaizduoja šis neįprastu

Detaliau

EN

EN LT LT LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2010.8.26 KOM(2010) 430 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl programos Forest Focus įgyvendinimo pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Lietuvos šilumos ūkio apžvalga Vytautas Stasiūnas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas 2009 m. sausio 23 d. Viešbutis Reval Hotel Lietuva h Europos šalys,

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA BIOKURO RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2017 M. I KETV. Vilnius, 2017 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370 5 213 5270 El.

Detaliau

G_Juozapavicius_NI_istekliai_ir_gavyba_Suvaziavimas_2012

G_Juozapavicius_NI_istekliai_ir_gavyba_Suvaziavimas_2012 LGS XXIII SUVAŽIAVIMAS NEMETALINĖS NAUDINGOSIOS IŠKASENOS: IŠTEKLIAI IR GAVYBA Dr. Ginutis Juozapavičius (UAB GJ Magma ) Lietuvoje įvairiu detalumu ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų. 1 eksploatuojamos

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 8589 final ANNEX 1 PRIEDAS prie Komisijos įgyvendinimo reglamento dėl duomenų patikros ir tikrintojų ak

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 8589 final ANNEX 1 PRIEDAS prie Komisijos įgyvendinimo reglamento dėl duomenų patikros ir tikrintojų ak EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 12 19 C(2018) 8589 final ANNEX 1 PRIEDAS prie Komisijos įgyvendinimo reglamento dėl duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą

Detaliau

Microsoft Word - Biokuro ataskaita 2018 m IV ketv

Microsoft Word - Biokuro ataskaita 2018 m IV ketv BIOKURO RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 M. IV KETV. Vilnius, 2019 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370 5 213 5270 El.

Detaliau

Vinter-workshop 2013

Vinter-workshop 2013 SEMINARAS DIRVOŽEMIS IR ŽMOGUS skirtas Tarptautiniams dirvožemio metams paminėti Gediminas Čyžius UAB DGE Baltic Soil and Environment Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 2015 m. balandžio 30 d.,

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA 2014 2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS I SKYRIUS 2014 2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIO 2017 M. GRUODŽIO 22 D. POTVARKIO NR. A3-241

Detaliau

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai GENERALINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS GENERALINIS MIŠKŲ URĖDAS BENJAMINAS SAKALAUSKAS VILNIUS 2013m. spalio 10 d. 1 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta Nacionalinės energetikos strategija

Detaliau

Sveikatinimo plėtros prognozavimas naudojant konvergencijos ir sveikatinimo veiksnių modelius

Sveikatinimo plėtros prognozavimas naudojant konvergencijos ir sveikatinimo veiksnių modelius SVEIKATOS SISTEMOS EKONOMIKOS AKTUALIJOS IR SVEIKATOS GERINIMO PERSPEKTYVOS Prof. Gediminas Černiauskas Mykolo Romerio universitetas 2012 m. spalio 24 d. 1 Milijonai litų Lietuva sugeba balansuoti sveikatos

Detaliau

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek Sausio mėnesio rinkos apžvalga 2015 02 24 2015 metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efektyvus Rygos šiluminių elektrinių veikimas sausį Nord

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos ūkio augimas išlieka

Detaliau

leidinys-v2.indd

leidinys-v2.indd 1 Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos įgyvendinimas 2 Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos įgyvendinimas UDK 338.43(474.5) Li239 Leidinyje pateikiama Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 11 11 COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą

Detaliau

1. Druskininkų savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 2017 m. Druskininkų savivaldybė yra suskirstyta į 16 nekilnojamojo turto verčių zonų,

1. Druskininkų savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 2017 m. Druskininkų savivaldybė yra suskirstyta į 16 nekilnojamojo turto verčių zonų, 1. Druskininkų savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 217 m. Druskininkų savivaldybė yra suskirstyta į 16 nekilnojamojo turto verčių zonų, kuriose nekilnojamojo turto kainos yra skirtingos. segmente,

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos poveikio Lietuvos miestams ir miesteliams vertinimo rezultatų pristatymas Neringa Viršilienė, ESTEP vertinimo grupės vadovė, vertinimo ekspertė Mindaugas Sereičikas,

Detaliau

719347LT

719347LT ASAMBLEA PARLAMENTARIA EURO LATINOAMERICANA EUROPOS IR LOTYNŲ AMERIKOS PARLAMENTINö ASAMBLöJA REZOLIUCIJA Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos energetikos politika remiantis Politinių reikalų, saugumo ir

Detaliau

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2018 m., Vilnius Turinys 1. Santrauka... 1 2. Pagrindiniai 2016 m. ekonominiai ir energetiniai rodikliai... 2 3. Pirminės

Detaliau

European Commission

European Commission EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos

Detaliau

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDACIJŲ DĖL DIDŽIAUSIO LEISTINO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, PAREIGYBIŲ SKAIČI

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDACIJŲ DĖL DIDŽIAUSIO LEISTINO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, PAREIGYBIŲ SKAIČI VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDACIJŲ DĖL DIDŽIAUSIO LEISTINO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, PAREIGYBIŲ SKAIČIAUS NUSTATYMO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOJE ĮGYVENDINIMO

Detaliau

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS LIETUVOJE 2017 M. IR TENDENCIJOS M. Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Dėl besikeičianči

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS LIETUVOJE 2017 M. IR TENDENCIJOS M. Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Dėl besikeičianči ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS LIETUVOJE 217 M. IR TENDENCIJOS 199-217 M. Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus. Dėl besikeičiančio klimato šyla oro ir vandenynų temperatūra, tirpsta kalnų

Detaliau

programa patvirtinta

programa patvirtinta A. Juozapavičiaus g. 9 LT-09311 Vilnius Tel. +370 52662808 Fax. +370 52662800 Lietuvos kultūros Kongresas http://aaa.am.lt Konferencija Tausojantis vartojimas ir gamyba kaip tai pasiekti? link tausojančio

Detaliau

Title

Title LIETUVOS BALTARUSIJOS PREKYBINIAI RYŠIAI 2019 m. kovo 18 d. Lietuvos pramoninkų konfederacijos Eksporto ir Užsienio ryšių komiteto posėdis 3 кв. 2011 4 кв. 2011 1 кв. 2012 2 кв. 2012 3 кв. 2012 4 кв. 2012

Detaliau

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŢEMĖTVARKOS FAKULTETAS Ţemėtvarkos ir geomatikos institutas Gintarė Montautaitė AKMENĖS RAJONO SA

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŢEMĖTVARKOS FAKULTETAS Ţemėtvarkos ir geomatikos institutas Gintarė Montautaitė AKMENĖS RAJONO SA ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŢEMĖTVARKOS FAKULTETAS Ţemėtvarkos ir geomatikos institutas Gintarė Montautaitė AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TELKINIŲ TERITORIJŲ

Detaliau

1 PATVIRTINTA Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. v-487 NEKILNOJAMOJO TURTO NORMATYVINĖS VERTĖS 2019 META

1 PATVIRTINTA Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. v-487 NEKILNOJAMOJO TURTO NORMATYVINĖS VERTĖS 2019 META 1 PATVIRTINTA Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. v-487 NEKILNOJAMOJO TURTO NORMATYVINĖS VERTĖS 2019 METAMS MIESTUOSE Eil. Nr. Masinio nekilnojamojo turto vertinimo

Detaliau

Lietuvos regionų apžvalga 2018 metai

Lietuvos regionų apžvalga 2018 metai Lietuvos regionų apžvalga 2018 metai 2019 m. balandžio 05 d. A n o t a c i j a Apžvalgoje informacija apie Lietuvos regionų ekonomikos rodiklius, jų tarpusavio palyginimas. Daugiau informacijos ieškokite

Detaliau

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS Projektas VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL ŠILUMOS TIEKĖJŲ, NEPRIKLAUSOMŲ ŠILUMOS GAMINTOJŲ, GERIAMOJO VANDENS TIEKĖJŲ IR NUOTEKŲ TVARKYTOJŲ, PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYTOJŲ

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Vėjo energetikos plėtra ir tinkamiausių vietų nustatymas AEI technologijų taikymas pramonėje, miestuose Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos vadovas Dr. Mantas Marčiukaitis

Detaliau

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai GENERALINIS MIŠKŲ URĖDAS BENJAMINAS SAKALAUSKAS 2013 m. kovo 7 d. VILNIUS 1 Bendras kirtimo tūris valstybiniuose miškuose 2013m. 3.76 mln. m³. iš jo pagrindinio naudojimo 2.63 mln. m³; iš jo tarpinio naudojimo

Detaliau

Zona_2009

Zona_2009 2009 m. oro kokyb s tyrimų zonoje apžvalga Oro kokyb s vertinimui ir valdymui Lietuvos teritorijoje išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos bei zona (likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų).

Detaliau

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkričio d. FORMAI PRITARTA 2014-2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA UAB Naujasis turgus užsakymu parengė UAB Eurointegracijos projektai Vilnius,

UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA UAB Naujasis turgus užsakymu parengė UAB Eurointegracijos projektai Vilnius, UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA UAB Naujasis turgus užsakymu parengė UAB Eurointegracijos projektai Vilnius, 2017 1 UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA

Detaliau

Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr.

Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr. Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr. Palyginamosioms sąnaudos pagal naują Aprašo projektą

Detaliau

Microsoft Word - Moletu_Raj_Koncepcija_7_Redakcija doc

Microsoft Word - Moletu_Raj_Koncepcija_7_Redakcija doc 6. MOLĖTŲ RAJONO SUSISIEKIMO SISTEMA Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane yra nustatyta trijų lygmenų integracijos ašių hierarchija (6.1 pav.). 6.1 pav. Ištrauka iš LR teritorijos bendrojo

Detaliau

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf 2 p. 3 p. 4 p. Šiame straipsnyje pristatoma profsąjungų svarba ir galimos jų veiklos kryptys, kovojant su diskriminacija darbo rinkoje. Ši profesinių sąjungų veiklos sritis reikšminga ne tik socialiai

Detaliau

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA N U T A R I M A S DĖL ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ BŪSTUI ŠILDYTI IR ŠALTAM VANDENIUI PAŠILDYTI 2003 m. gruodţio 22 d. Nr. O3-116

Detaliau

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. pasirašė projekto,,viešosios vandens turizmo infrastruktūros

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. pasirašė projekto,,viešosios vandens turizmo infrastruktūros Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. pasirašė projekto,,viešosios vandens turizmo infrastruktūros sukūrimas saugomose teritorijose" (toliau Projektas)

Detaliau

untitled

untitled EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 11 26 COM(2013) 818 final 2013/0405 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos 2014 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje

Detaliau

VIEŠO NAUDOJIMO Aplinkos oro teršalų koncentracijos tyrimų, atliktų 2017 m. rugpjūčio d. Šiltnamių g. 23 Vilniaus mieste, naudojant mobiliąją la

VIEŠO NAUDOJIMO Aplinkos oro teršalų koncentracijos tyrimų, atliktų 2017 m. rugpjūčio d. Šiltnamių g. 23 Vilniaus mieste, naudojant mobiliąją la Aplinkos oro teršalų koncentracijos tyrimų, atliktų 2017 m. rugpjūčio 11 25 d. Šiltnamių g. 23 Vilniaus mieste, naudojant mobiliąją laboratoriją, rezultatų apžvalga Vilnius, 2017 m. Turinys Įžanga... 3

Detaliau

2014 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 metai, Vilnius

2014 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 metai, Vilnius 2014 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 metai, Vilnius 2 Turinys Santrauka... 3 Pagrindiniai 2014 m. ekonominiai ir energetiniai rodikliai... 4 Pirminės

Detaliau

COM(2018)37/F1 - LT

COM(2018)37/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 01 18 COM(2018) 37 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Pirmoji pažangos ataskaita dėl neveiksnių

Detaliau

ŠIAULIŲ MUNICIPALINĖ APLINKOS TYRIMŲ LABORATORIJA Gegužių g. 94, Šiauliai. Įmonės kodas Tel. : +370 (41) ; el.p.:

ŠIAULIŲ MUNICIPALINĖ APLINKOS TYRIMŲ LABORATORIJA Gegužių g. 94, Šiauliai. Įmonės kodas Tel. : +370 (41) ; el.p.: ŠIAULIŲ MUNICIPALINĖ APLINKOS TYRIMŲ LABORATORIJA Gegužių g. 94, 78365 Šiauliai. Įmonės kodas 145412194. Tel. : +370 (41) 51 41 44; el.p.: matl@splius.lt; www.matl.lt. ŠIAULIŲ MUNICIPALINIS PAVIRŠINIŲ

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

Eil. Nr. Įmonės kodas 2015 M. PLANUOJAMŲ TIKRINTI ŪKIO SUBJEKTŲ SĄRAŠAS Įmonės pavadinimas ir adresas Struktūrinio (teritorinio) padalinio pavadinimas

Eil. Nr. Įmonės kodas 2015 M. PLANUOJAMŲ TIKRINTI ŪKIO SUBJEKTŲ SĄRAŠAS Įmonės pavadinimas ir adresas Struktūrinio (teritorinio) padalinio pavadinimas Eil. Nr. Įmonės kodas 2015 M. PLANUOJAMŲ TIKRINTI ŪKIO SUBJEKTŲ SĄRAŠAS Įmonės pavadinimas ir adresas Struktūrinio (teritorinio) padalinio pavadinimas Planinio tikrinimo data (ketv., mėnuo) Tikrinama veikla

Detaliau

A D M I N I S T R A C I N I S P A S T A T A S S Ė L I Ų G. 4 8, V I L N I U J E A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S

A D M I N I S T R A C I N I S P A S T A T A S S Ė L I Ų G. 4 8, V I L N I U J E A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S A D M I N I S T R A C I N I S P A S T A T A S S Ė L I Ų G. 4 8, V I L N I U J E A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S PASTATO IR SKLYPO BENDRIEJI RODIKLIAI SKLYPO PLOTAS 0,1253 ha UŽSTATYMO PLOTAS 744.19

Detaliau

Verification Opinion Template

Verification Opinion Template Nepriklausomos pagrįsto patikinimo patikros ataskaitos išvada apyvartinių taršos leidimų prekybos ES ATLPS metinių ataskaitų teikimas DUOMENYS APIE VEIKLOS VYKDYTOJĄ Veiklos vykdytojo pavadinimas: VĮ Visagino

Detaliau

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889

Detaliau

Slide 1

Slide 1 ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VANDENTVARKOS VEIKLOS EFEKTYVINIMO GAIRĖS ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS VADOVYBEI IR SAVIVALDYBĖS KOMITETAMS Direktorius Vaidas Litinskas Vandentvarkos ūkis 2014 metais

Detaliau

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius 2012 M. VEIKLOS ATASKAITA Viešoji įstaiga Ateities visuomenės institutas Buveinės adresas A.Vienuolio g. 8-409, Vilnius Įstaigos kodas 302807593 1 Turinys I. Veiklos tikslai, pobūdis ir veiklos rezultatai

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation XIII tarptautinės geografijos olimpiada Pekine. Pasiruošimas, užduočių analizė, įžvalgos. Pasiruošimas iki pasaulinės olimpiados Teminis pasiruošimas Techninis pasiruošimas Individualus darbas su mokiniais

Detaliau

Bioduju rinka LT ir jos pletra

Bioduju rinka LT ir jos pletra Biodujų rinka Lietuvoje ir jos plėtra Biodujų asociacijos prezidentas Virginijus Štiormer Biodujų ir energijos gamyba Lietuvoje v Nors Lietuvoje biodujų energetika plėtojama daugiau kaip 15 metų,, per

Detaliau

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo

Detaliau

Veiksmų programų administravimo

Veiksmų programų administravimo (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2015 m. gegužės 19 d. FORMAI PRITARTA 2014 2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: IFEB B029 Pavadinimas lietuvių kalba: Atsinaujinančiosios energetikos sistemos. Pavadinimas anglų kalba: Renewable energy systems. Dalyko apimtis: 6 kreditai, 160 valandos,

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKAL

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKAL EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 07 28 COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl Europos Sąjungos

Detaliau

Visuomenės informavimo ataskaita_2019

Visuomenės informavimo ataskaita_2019 APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA ATASKAITA Visuomenės informavimas apie nuotekų ir dumblo tvarkymą pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos Nr. 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo 16 straipsnį Nuotekų

Detaliau

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius bankus, duomenys. Remiamasi emitentų viešai skelbta

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Kęstutis Juščius 2016 05 03 2015 metai esminių permainų pradžia AB Agrowill Group yra viena didžiausių ekologinio ūkininkavimo ir investicijų grupių Europoje, vystanti unikalų bei tvarų ūkininkavimo modelį.

Detaliau

EUROPOS SĄJUNGOS TAR YB A Briuselis, 2012 m. gruodžio 3 d. (04.12) (OR. en) 16889/12 Tarpinstitucinė byla: 2012/0339 (NLE) PECHE 505 PASIŪLYMAS nuo: E

EUROPOS SĄJUNGOS TAR YB A Briuselis, 2012 m. gruodžio 3 d. (04.12) (OR. en) 16889/12 Tarpinstitucinė byla: 2012/0339 (NLE) PECHE 505 PASIŪLYMAS nuo: E EUROPOS SĄJUNGOS TAR YB A Briuselis, 2012 m. gruodžio 3 d. (04.12) (OR. en) 16889/12 Tarpinstitucinė byla: 2012/0339 (NLE) PECHE 505 PASIŪLYMAS nuo: Europos Komisijos data: 2012 m. gruodžio 3 d. Komisijos

Detaliau

1. ANTROPOGENINĖS TARŠOS ŠALTINIŲ APKROVOS IR JŲ POKYČIAI 1.1. Sutelktosios taršos poveikis vandens telkiniams 2012 m. Lietuvoje buvo identifikuoti 17

1. ANTROPOGENINĖS TARŠOS ŠALTINIŲ APKROVOS IR JŲ POKYČIAI 1.1. Sutelktosios taršos poveikis vandens telkiniams 2012 m. Lietuvoje buvo identifikuoti 17 1. AROPOGEIĖS ARŠOS ŠALIIŲ APKROVOS IR JŲ POKYČIAI 1.1. Sutelktosios taršos poveikis vandens telkiniams 2012 m. Lietuvoje buvo identifikuoti 18 išleistuvai, kuriais į paviršinius vandens telkinius buvo

Detaliau

EN

EN LT LT LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2010.9.8 SEK(2010) 999 galutinis KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas POVEIKIO VERTINIMAS Santrauka COM(2010) 461 SEC(2010)

Detaliau

_SGD_SPRENDINIAI TARYBAI_AR SANTRAUKA_12005

_SGD_SPRENDINIAI TARYBAI_AR SANTRAUKA_12005 1. ĮVADAS Suskystintųjų gamtinių dujų (toliau SkGD) terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo teritorijų planavimo dokumentas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos

Detaliau

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio

Detaliau

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir informatikos fakulteto veiklos vertinimo ekspertų

Detaliau

Microsoft Word - elektra-stebesena_2017_III.docx

Microsoft Word - elektra-stebesena_2017_III.docx ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 217 METŲ III KETVIRTĮ Vilnius, 218 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1 LT-8223 Vilnius Tel. +37 5 213 5166 Faks. +37 5 213

Detaliau

ATSAKYMAI Geografiniai tyrimai internete XXIX Lietuvos mokinių geografijos olimpiada Tema: Globalizacija tarp galimybių ir iššūkių Dalyvio Nr. Druskin

ATSAKYMAI Geografiniai tyrimai internete XXIX Lietuvos mokinių geografijos olimpiada Tema: Globalizacija tarp galimybių ir iššūkių Dalyvio Nr. Druskin ATSAKYMAI Geografiniai tyrimai internete XXIX Lietuvos mokinių geografijos olimpiada Tema: Globalizacija tarp galimybių ir iššūkių Dalyvio Nr. Druskininkai 2017 m. gegužės 4 6 d. 1 užduotis Geografiniai

Detaliau

LIETUVOS ITS POLITIKA IR ĮGYVENDINIMAS: STATUS QUO IR ESMINIAI POKYČIAI FORMUOJANT ITS DARBOTVARKĘ GRAŽVYDAS JAKUBAUSKAS Konferencija Intelektinės tra

LIETUVOS ITS POLITIKA IR ĮGYVENDINIMAS: STATUS QUO IR ESMINIAI POKYČIAI FORMUOJANT ITS DARBOTVARKĘ GRAŽVYDAS JAKUBAUSKAS Konferencija Intelektinės tra LIETUVOS ITS POLITIKA IR ĮGYVENDINIMAS: STATUS QUO IR ESMINIAI POKYČIAI FORMUOJANT ITS DARBOTVARKĘ GRAŽVYDAS JAKUBAUSKAS Konferencija Intelektinės transporto sistemos ir išmaniosios technologijos transporte

Detaliau

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 TURINYS 1. Informacija apie viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (toliau KMTP) veiklą

Detaliau

Visuomenės informavimo ataskaita_2016

Visuomenės informavimo ataskaita_2016 APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA ATASKAITA Visuomenės informavimas apie nuotekų ir dumblo tvarkymą pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos Nr. 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo 16 straipsnį Lietuva,

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti

Detaliau

Nexa serija Stūmokliniai ir hidrauliniai dozavimo siurbliai su dviguba diafragma UAB Elega, Žalgirio , Vilnius, LT 08217, Lietuva, Tel:

Nexa serija Stūmokliniai ir hidrauliniai dozavimo siurbliai su dviguba diafragma UAB Elega, Žalgirio , Vilnius, LT 08217, Lietuva, Tel: Nexa serija Stūmokliniai ir hidrauliniai dozavimo siurbliai su dviguba diafragma UAB Elega, Žalgirio 131-211, Vilnius, LT 08217, Lietuva, Tel: +370 5 2 715444; tel./faksas: +370 5 2 715445; mob. tel.:

Detaliau

Projektas

Projektas Aplinkos apsaugos agentūrai ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO ATASKAITA 1. Informacija apie ūkio subjektą: 1.1. teisinis statusas: juridinis asmuo juridinio asmens struktūrinis padalinys (filialas, atstovybė)

Detaliau

Galutine ataskaita_

Galutine ataskaita_ ENERGETIKOS KOMPLEKSINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA NACIONALINIŲ IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO PROGNOZIŲ RENGIMO METODINIŲ GAIRIŲ PARENGIMAS Galutinė ataskaita Dr. I. Konstantinavičiūtė

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. vasario 14 d. (OR. en) 6223/17 ADD 1 ENV 126 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos gavimo data: 2017

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. vasario 14 d. (OR. en) 6223/17 ADD 1 ENV 126 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos gavimo data: 2017 Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. vasario 14 d. (OR. en) 6223/17 ADD 1 ENV 126 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos gavimo data: 2017 m. vasario 8 d. kam: Tarybos generaliniam sekretoriatui

Detaliau

Kaimo pletra Lietuvai integruojantis i ES

Kaimo pletra Lietuvai integruojantis i ES Biokuro gamyba alternatyvus verslas žemdirbiui Darius Liutikas Kaimo plėtros departamentas Žemės ūkio ministerija 2006 01 11 Paramos galimybės greitai augančių medžių rūšių augintojams 2004-2006 metais

Detaliau

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/  m. gruodžio 11 d. - dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių e

EUROPOS  PARLAMENTO  IR  TARYBOS  DIREKTYVA  (ES)  2018/  m.  gruodžio 11 d.  -  dėl  skatinimo  naudoti  atsinaujinančiųjų  išteklių  e L 328/82 2018 12 21 DIREKTYVOS EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/2001 2018 m. gruodžio 11 d. dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) (Tekstas svarbus

Detaliau

`

` 218 METŲ ENERGETIKOS IR GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO BEI NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIŲ APŽVALGA 2 TURINYS 1. PAGRINDINIAI ENERGETIKOS IR GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO BEI NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIŲ RODIKLIAI... 3

Detaliau

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016 VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016 1 REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS 1. Savivaldybės strateginio tikslo/strateginių

Detaliau