Finansų rinkos priežiūra Europos Sąjungoje ir jos įtaka Lietuvai

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Finansų rinkos priežiūra Europos Sąjungoje ir jos įtaka Lietuvai"

Transkriptas

1 View metadata, citation and similar papers at core.ac.uk ISSN (print) ISSN (online) brought to you by CORE provided by Mykolas Romeris University Institutional Repository VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2012, T. 11, Nr. 1 / 2012, Vol. 11, No 1, p Finansų rinkos priežiūra Europos Sąjungoje ir jos įtaka Lietuvai Vytautas Šenavičius, Tomas Talutis Mykolo Romerio universitetas Ateities g. 20, LT Vilnius Anotocija. Efektyvus finansų rinkų subjektų viešasis administravimas yra ypač svarbus kiekvienos Europos Sąjungos valstyb s nar s ekonominei pl trai. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos siekį tobulinti valstybių narių finansų rinkų priežiūrą, Lietuvoje nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos finansų rinkos priežiūros reforma, pagal kurią Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija yra likviduojamos, o jų teis s ir pareigos perduodamos Lietuvos bankui. Straipsnyje skiriami pagrindiniai su viešuoju administravimu susiję finansų rinkos priežiūros pakeitimai Lietuvoje. Akcentuojama, kokia apimtimi šie pakeitimai atitinka Europos Sąjungos siekį harmonizuoti ir sugriežtinti nacionalinių finansų rinkų priežiūrą makroekonominiu ir mikroekonominiu lygmenimis. Straipsnyje siekiama įvertinti viešojo administravimo, vykdomo per Lietuvos banką, efektyvumą ir galimą naudą Lietuvos finansų rinkos tobulinimui. Raktažodžiai: finansų rinkos priežiūros institucijos, Lietuvos bankas, finansų rinkos priežiūros koncepcijos, viešasis administravimas. Keywords: financial market supervisory authorities, bank of the Republic of Lithuania, financial market supervision approaches, public administration. Įvadas Kiekvienos valstyb s finansų įstaigų veiklos veiksmingas funkcionavimas yra jos finansinio stabilumo ir efektyvaus veikimo pagrindas. Viena svarbiausių valstybin s priežiūros institucijų funkcijų prižiūr ti finansų rinką: licenzijuoti finansų įstaigas, kontroliuoti jų veiklą, nagrin ti skundus ir taikyti poveikio priemones. Ilgainiui finansų rinkos priežiūros modeliai keit si tiek visoje Europos Sąjungoje, tiek jos valstyb se nar se. Šiuos pokyčius sąlygojo tiek makroekonomin s, tiek mikroekonomin s priežastys. Straipsnio tyrimo objektas Lietuvos finansų rinkos priežiūros pertvarka ir jos sąsaja su Europos Sąjungos ir valstybių narių finansų rinkos pertvarka. Straipsnio tikslas įvertinti Lietuvos finansų rinkos viešojo administravimo pakeitimus Atliekant Europos Sąjungos ir Lietuvos finansų rinkos priežiūros pertvarkos analizę, straipsnyje taikomi retrospektyvinis, analiz s, sintez s, lyginamasis metodas. Taikant retrospektyvinį metodą, išryškinamos finansų rinkos priežiūros formavimosi prielaidos ir

2 130 Vytautas Šenavičius, Tomas Talutis. Finansų rinkos priežiūra Europos Sąjungoje ir jos įtaka Lietuvai raida, taikant lyginamąjį metodą Lietuvos finansų rinkos viešojo administravimo reforma lyginama su kitų Europos Sąjungos valstybių narių modeliais, taikant analiz s ir sintez s metodus nagrin jamas ir apibendrinamas finansų rinkos priežiūros įgyvendinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Lietuvos finasų rinkos priežiūra iki reformos ir po jos Iki 2012 m. sausio 1 d. vertybinių popierių rinką ir draudimo rinką Lietuvoje atitinkamai prižiūr jo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau VPK) ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija (toliau DPK). Jų pagrindinis uždavinys buvo prižiūr ti, kaip laikomasi sąžiningos prekybos ir verslo organizavimo taisyklių konkrečioje kiekvienai priežiūros institucijai priskirtoje srityje, taip pat imtis priemonių, užtikrinančių veiksmingą finansinių priemonių rinkos ir draudimo rinkos veikimą ir subjektų, dalyvaujančių šiuose teisiniuose santykiuose, interesų apsaugą ir pusiausvyrą. Siekdamos suformuoti stabilią ir galinčią pritraukti užsienio kapitalą Lietuvos finansų rinką, VPK ir DPK vykd dvi ypač svarbias funkcijas: 1) finansų rinkos teisinį reglamentavimą viešojo administravimo srityje; 2) viešojo intereso finansų rinkose gynimą kreipiantis į teismą. Šias funkcijas panagrin sime plačiau. Kalbant apie finansų rinkos teisinį reglamentavimą būtina pažym ti, kad abi priežiūros institucijos aktyviai ir nuolat pateikdavo savo kaip ekspertų nuomonę išsamiau nereglamentuotais teisiniais klausimais, susijusiais su viešojo administravimo įgyvendinimu Lietuvos finansų rinkoje. Įvairios gair s, rekomendacijos ir konsultacijos dažnai tapdavo svarbia teis s normos interpretavimo priemone, kurios laikydavosi ne tik prižiūrimi subjektai, bet ir į ją atsižvelgdavo ir teismai, nagrin dami šioje sferoje kilusius ginčus. Pažym tina, kad, įsigaliojus teis s aktams, kuriais pabr žiama priežiūros institucijų pateiktų išaiškinimų, rekomendacijų reikšm [20, 21, 22], šių dokumentų svarba išryšk jo dar labiau. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimus [22], jei priežiūros institucijų pateikta išvada, rekomendacija ar kitas panašus aktas v liau būtų pripažintas klaidingu, poveikio priemon s už vadovavimąsi tokiu teis s aktu nebūtų taikomos 1. Taigi buvusių priežiūros institucijų iš dalies vykdytas finansų rinkos teisinis reglamentavimas (teis s normų konkretizavimas ir interpretavimas išleidžiant poįstatyminius teis s aktus) ir toliau lieka ypač svarbus Lietuvos finansų rinkos pl trai. Viešojo intereso gynimas reišk si tuo, kad VPK ir DPK, atlikdamos joms paskirtas užduotis, dažniausiai kreipdavosi į teismą d l šio intereso gynimo. Remiantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo [15] 71 straipsnio 1 dalies 13 punktu, VPK tur jo teisę kreiptis į teismą d l viešojo intereso gynimo, atstovaudama investuotojų interesams. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo [19] 52 straipsnio 5 dalimi, VPK tur jo teisę kreiptis į teismą d l viešojo intereso gynimo, 1 Konsultacija buvo laikomi oficialūs, t. y. VPK patvirtinti ir paskelbti, išaiškinimai, gair s, rekomendacijos, atsakymai (VPK vardu pasirašyti atsakymai ir tinklalapio rubrikoje Klausiate atsakome paskelbti atsakymai) į ūkio subjektų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų klausimus, kuriuais buvo pateikta VPK nuomon jos kompetencijai priskirtais klausimais. Pažym tina, kad konsultacija nebuvo laikoma VPK darbuotojų nuomon, ūkio subjektams arba kitiems asmenims VPK darbuotojų išsakyta žodžiu, elektroniniu paštu ar telefonu.

3 Viešoji politika ir administravimas. 2012, T. 11, Nr. 1, p atstovaudama pensijų asociacijos narių interesams. Remiantis Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo [18] 57 straipsnio 2 dalimi, VPK, atstovaudama pensijų fondo dalyvių interesams, taip pat tur jo teisę kreiptis į teismą d l viešojo intereso gynimo. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo [14] 193 straipsnio 1 dalies 10 punktu, DPK, siekdama užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir stabilumą bei draud jų, apdraustųjų asmenų, naudos gav jų ir nukent jusių trečiųjų asmenų interesų ir teisių apsaugą, tur jo teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti ir (ar) įtraukti į procesą savo iniciatyva. Tai buvo ypač svarbu siekiant tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo principus, juos naudojant ir viešojo intereso apsaugą Lietuvos finansų rinkoje. Pavyzdžiui, gavusi smulkiųjų AB Linas akcininkų prašymus ir įvertinusi sutartinai veikiančių AB Linas akcininkų atsisakymą vykdyti 2006 m. liepos 11 d. jiems kilusią pareigą pateikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą d l likusių AB Linas akcijų supirkimo, atstovaudama daugiau nei tūkstančiui AB Linas akcininkų, VPK 2008 m. gruodžio 24 d. Kauno apylink s teismui pateik ieškinį viešajam interesui ginti [10] 2. Neabejotina, kad silpnesnioji sandorio šalis (smulkieji akcininkai) nebūtų tur jusi pakankamai l šų apginti savo pažeistų teisių, tod l čia VPK iniciatyva ne tik apgyn viešąjį interesą, tačiau prisid jo prie precedento, formuojančio teisingą teismų praktiką. Priežiūros institucijų neaktyvumas būtų buvęs naudingas stipresniajai sandorio šaliai (stambusis akcininkas, draudikas), kuri būtų tur jusi galimybę piktnaudžiauti savo teis mis žinodamas, kad silpnesnioji ginčo šalis neturi pakankamai teisinių žinių ar piniginių l šų tam, kad gal tų kreiptis į teismą ir apginti savo teises. Taigi VPK ir DPK veiklai vykdyti suteikta teis tam tikrais atvejais kreiptis į teismą d l viešojo intereso apsaugos sudar sąlygas Lietuvoje formuotis teisin s valstyb s koncepcijai. Negalima nepamin ti ir kitų VPK bei DPK atliktų funkcijų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo [23] 4 skirsnio nuostatas ir Vertybinių popierių komisijos veiklos nuostatus [20], Vertybinių popierių komisija prižiūr jo, kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių finansinių priemonių apyvartoje, m si priemonių, užtikrinančių veiksmingą finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų apsaugą, teik pasiūlymus d l valstyb s ekonomin s politikos, skatinančios finansinių priemonių rinkų pl trą, formavimo, skleid informaciją apie finansinių priemonių rinkų veikimo principus ir pan. Draudimo priežiūros komisija, panašiu būdu prižiūr dama Lietuvos draudimo rinką, užtikrino draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir stabilumą, draud jų, apdraustųjų asmenų, naudos gav jų ir nukent jusių trečiųjų asmenų interesų ir teisių apsaugą [14]. Remiantis Europos Sąjungos pozicija, pagal kurią valstyb ms nar ms buvo rekomenduota reformuoti veikusias priežiūros institucijas, 2010 m. geguž s 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb patvirtino Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros institucijų sujungimo koncepciją. Po viešų diskusijų, padarius kelis struktūrinius pakeitimus, 2011 m. lapkričio 17 d. Lietuvoje buvo priimtas finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymas [2]. 2 Kitas pavyzdys Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo m n. 31 d. nutartis civilin je byloje Nr /2011 d l restitucijos taikymo. DPK v AS Baltikums Bankas Grupa [12].

4 132 Vytautas Šenavičius, Tomas Talutis. Finansų rinkos priežiūra Europos Sąjungoje ir jos įtaka Lietuvai Remiantis naująja finansų rinkos priežiūros sistema [16], nuo 2012 m. sausio 1 d. viešąjį administravimą finansų rinkoje prad jo vykdyti Lietuvos bankas. Šis svarbus pokytis tur jo optimizuoti finansų rinkos viešojo administravimo priežiūros sąnaudas. Antra vertus, yra nuomonių, kad jis gali tur ti įtakos šios ypač svarbios visuomen s srities administravimo kokybei. Įvykdžius finansų rinkos pertvarką Lietuvoje, visos VPK ir DPK funkcijos pereina Lietuvos bankui, kuris įgyja visas VPK ir DPK teises ir pareigas. Tačiau kyla abejonių, ar priežiūrą sukoncentravus vienoje institucijoje ir visiškai pakeitus Lietuvos finansų rinkos priežiūros sistemą Lietuvos bankas taip pat, kaip prieš tai VPK ir DPK, ir toliau kryptingai bei intensyviai sieks Lietuvos finansų rinkos tobulinimo bei skaidrinimo ir savo iniciatyva, pasinaudodamas jam suteikta dispozicija, kreipsis į teismus, siekdamas apginti finansų rinkose sudarytų sandorių silpnesniųjų šalių interesus. Kadangi Lietuvos finansų rinkos priežiūros reforma yra įgyvendinta vos prieš kelis m nesius, vienareikšmiškai atsakyti, kaip viskas bus, būtų sunku. Tačiau svarbu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausyb, patvirtindama struktūrinių finansų rinkos viešojo administravimo pakeitimų koncepciją, atsižvelg į tai, kad Lietuvos finansų rinka yra viena iš mažiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungoje, ir pasinaudojo Europos Sąjungos valstybių narių patirtimi. Priežiūros institucijų sujungimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje Dar Mastrichto sutartimi [30] valstybių narių monetarin politika buvo atskirta nuo finansų rinkos priežiūros funkcijų. Įvykdžius šią pertvarką, Europos Sąjungos valstyb s nar s gal jo pasinaudoti globalizacijos procesais ir harmonizuoti finansų rinkas, taip siekdamos didesnio rinkų likvidumo ir laisvesnio kapitalo jud jimo tarp valstybių narių. Anot Dirk Schoenmaker [26, p. 3 4], Europos Sąjungoje jau daugiau nei prieš dešimtmetį prireik vienodinti finansų rinkos priežiūrą. Harmonizuoti priežiūros institucijų mechanizmus reik jo d l to, kad valstyb s nar s dažnai nebuvo pakankamai finansiškai stiprios. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2010 m. geguž s 19 d. nutarimu Nr. 580 patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros institucijų sujungimo koncepcijoje [24, p. 3] akcentuojama, kad Europos Sąjungoje n ra aiškaus ir vienodo finansų rinkos priežiūros institucinio modelio, kuris gal tų būti pritaikytas visose Europos Sąjungos valstyb se nar se: Netgi tose valstyb se, kuriose veikia jungtin s priežiūros tarnybos, priežiūros instituciniai modeliai pakankamai skirtingi. Renkamasi tuos modelius, kurie įgyvendina politinę valią ir geriausiai atitinka rinkos struktūrą, finansų įstaigų konsolidavimo laipsnį, rinkos dydį, išsivystymo laipsnį ir padeda siekti ilgalaikio finansų rinkų stabilumo. Tod l kiekviena valstyb nar ieško geriausio jai tinkančio finansų rinkos priežiūros institucijos modelio. Tokiai nuomonei pritaria ir Europos Sąjungos akademin visuomen. Pasak autorių, analizuojančių finansų rinkos ir jos priežiūros reguliavimą, atskirose valstyb se nar se finansų rinkos priežiūros institucijų sujungimas ir šio sujungimo mastas priklauso nuo daugelio veiksnių: valstyb s siekio pritraukti užsienio kapitalą ir liberalizuoti kapitalo rinką [3, p. 8 10], skirtingo finansų rinkų išsivystymo lygio ir finansų rinkos reguliavimo savitumų [6, p. 22].

5 Viešoji politika ir administravimas. 2012, T. 11, Nr. 1, p Europos Sąjungoje galima skirti šiuos pagrindinius finansų rinkos priežiūros institucinius modelius: 1) įsteigiama viena finansų rinkos priežiūros institucija, kuri prižiūri rizikos ribojimą ir paslaugų teikimą (vadinamasis centralizuotas modelis [1, p. 3], taikomas, pvz., Belgijoje, Suomijoje); 2) įsteigiama priežiūros institucija, kuri prižiūri vertybinių popierių rinką, ir viena ar kelios priežiūros institucijos, kurios prižiūri draudimo, pensijų rinkas (pvz., Portugalija, Ispanija); 3) įsteigiamos atskiros paslaugų teikimo ir rizikos ribojimo priežiūrą vykdančios priežiūros institucijos (vadinamasis Twin-Peaks modelis (pvz., Olandijoje) [6, p. 7 9]. Apibendrinus kitų valstybių patirtį ir atsižvelgus į tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos nustatytus finansų rinkos priežiūros reikalavimus, Lietuvoje taip pat buvo renkamasi tarp kelių finansų rinkos priežiūros institucinių modelių, tačiau nuspręsta pasirinkti populiariausią, t. y. centralizuotą, modelį. Šiai nuomonei pritar ir Europos centrinis bankas (toliau ECB), kuris, atsižvelgdamas į Čekijos finansų priežiūros institucijų sujungimo patirtį, teig, kad Lietuvos finansų rinka yra santykinai maža, tod l šiai valstybei narei toks priežiūrų sujungimo modelis yra tinkamiausias [5, p. 2]. Galima manyti, kad Lietuvos pasirinkimą iš dalies l m ir tai, kad centralizuotas modelis yra įgyvendintas Skandinavijos šalyse [1, p. 5]. Žinant, kad Lietuvos finansų sektorius yra glaudžiai susijęs su Skandinavijos kapitalu (ypač bankų sektorius), galima laukti, jog šis modelis pad s pritraukti Skandinavijos šalių investicijas. Be svarbiausio finansų rinkos priežiūros sutelkimo vienose rankose pertvarkymo, įvykdyti ir kiti labai svarbūs su viešuoju finansų rinkos administravimu susiję struktūriniai pakeitimai: 1) vartotojui sudaryta teis kreiptis į Lietuvos banką d l pažeistų teisių gynimo (neteismin ginčų nagrin jimo tvarka); 2) nuspręsta finansų rinkos priežiūros finansavimą vykdyti finansų rinkos dalyvių l šomis. Šiuos pakeitimus aptarsime išsamiau. Remiantis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo [17] 47 straipsnio 3 dalimi, vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeid jo sutartinių ar susijusių santykių teises ar teis tus interesus, turi teisę kreiptis į teismą arba į išankstinio ginčų sprendimo ne teisme instituciją Lietuvos banką. Svarbu, kad toks ginčų nagrin jimas yra nemokamas ir jį reikia išnagrin ti per 3 m nesius nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos. Priimamas sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. neprivalomas nei vartotojui, nei paslaugų teik jui, taigi kiekvienam iš jų išlieka teis kreiptis į teismą. N ra abejon s, kad pakeitimas turi teigiamą įtaką finansų rinkos formavimuisi. Pirma, vartotojui paprasčiau ginti pažeistas savo teises, išvengiama klaidų, kada skundas pateikiamas ne tai institucijai. Pavyzdžiui, asmenys, įsigiję investicinį gyvyb s draudimą ir manydami, kad šis jiems skirtas produktas iš esm s did ja investuojant į kolektyvinio investavimo subjektų išleistus vertybinius popierius, o ne palaikant draudimo teisinius santykius, kreipdavosi į VPK, o ne į šį

6 134 Vytautas Šenavičius, Tomas Talutis. Finansų rinkos priežiūra Europos Sąjungoje ir jos įtaka Lietuvai produktą iš esm s prižiūrinčią DPK. Antra, netgi rekomendacinio pobūdžio sprendimas dažnai yra svarus argumentas, sprendžiant klausimą, ar buvo pažeisti draud jo ar kliento (investicinių paslaugų gav jo) interesai. Kadangi anksčiau buvusios priežiūros institucijos, o dabar Lietuvos bankas turi daugiausia kompetencijos nagrin jant ginčus šiame specifiniame sektoriuje, teismai dažnai atsižvelgia į šias rekomendacinio pobūdžio išvadas. Iš teismų praktikos [29] galima teigti, kad priežiūros institucijos vaidmuo kontroliuojant, kaip laikomasi nustatytų finansų veiklos reikalavimų, yra ypač svarbus visai Lietuvos finansų rinkos sistemai. Taip pat nemažai diskutuota apie finansų priežiūros sistemos finansavimą iš prižiūrimų subjektų įmokų. Toks priežiūros funkcijų finansavimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausyb s metų programoje, be to, analogiškas priežiūros funkcijų finansavimo modelis jau anksčiau veik Lietuvos draudimo sektoriuje. ECB 2011 m. geguž s 30 d. d l finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos Lietuvoje [5, p. 4] pažym jo, kad, remiantis finansinio nepriklausomumo principu, Lietuvos bankui perduoti darbai turi būti tinkamai finansuojami iš subjektų, kurie bus prižiūrimi, įmokų, taip pat Lietuvos bankas, vykdydamas šiuos uždavinius turi nepatirti jokių nuostolių. ECB pažym jo, kad Lietuvos banko priežiūros uždavinių finansavimo nuo 2012 m. sausio 1 d. sąlygos privalo atitikti Lietuvos banko finansinio nepriklausomumo principą, t. y. užtikrinti, kad Lietuvos bankas šias įmokas nustatytų nepriklausomai. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo [17] 44 straipsnyje pateikti principai, pagal kuriuos prižiūrimi finansų rinkos dalyviai moka įmokas Lietuvos bankui. Lietuvos banko įstatymo [17] 44 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskirų metų įmokų dydžius nustato Lietuvos bankas, pasikonsultavęs su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais ir atsižvelgdamas į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, taip pat į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos mastą ir jų prisiimamą riziką. Kai kurių teisininkų nuomone, Lietuvos banko prioritetas, nustatant finansų priežiūros sistemos finansavimo dydį iš prižiūrimų subjektų įmokų, yra susijęs su gr sme, kad kai kurie mokesčiai bus nustatyti neproporcingai ar atsižvelgiant į tam tikrų verslo grupių interesus. Tačiau, atsižvelgiant į priežiūros funkcijų finansavimo modelio praktiką Europos Sąjungoje, finansų rinkos priežiūros institucijos s kmingai finansuojamos rinkos dalyvių l šomis (pvz., Jungtin je Karalyst je [9]), Vokietijoje [31]), Suomijoje [28]) ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių narių [27, p ]. Be to, teigiama, kad finansų rinkos priežiūros sistemos nepriklausomyb nuo valstyb s biudžeto yra būtina prielaida pačios priežiūros institucijos instituciniam nepriklausomumui [27, p ]. Taigi Lietuvos banko įstatyme pateikta nuostata apie finansavimą iš privačių subjektų yra naudinga d l kelių priežasčių. Pirma, neabejojama, jog finansuojantys subjektai atidžiai steb s, kad jų l šos būtų naudojamos optimaliai. D l to Lietuvos bankas gali sulaukti daugiau iniciatyvos iš prižiūrimų subjektų, kurie reikalaus jiems pateikti rekomendacijas, išaiškinimus ar konsultacijas. Antra, sumažinus finansavimą iš valstyb s,

7 Viešoji politika ir administravimas. 2012, T. 11, Nr. 1, p atsiras mažiau galimybių lobistin ms grup ms priimti sau naudingus sprendimus. Trečia, einant šiuo keliu, sumaž s valstyb s viešojo administravimo finansavimo našta. Finansų kriz s įtaka Europos Sąjungos valstybių narių finansų rinkų priežiūrai ir Lietuvos situacija Esant dabartinei finansų krizei išryšk jo finansų rinkos trapumas. Netgi likvidžiausios Europos Sąjungos draudimo, bankinio sektoriaus bendrov s susidūr su kapitalo nepakankamumo ir netgi nemokumo gr sme, o Europos Sąjungos valstybių narių vyriausyb ms, politikams ar piliečiams kilo klausimas, kod l jų veiklą prižiūrinčios institucijos nesi m veiksmų neleisti toms gr sm ms atsirasti. Šį klausimą aptar ir pasaulio akademinis sluoksnis, ir Europos Sąjungos mokslininkai. Daugelio autorių nuomone, pasaulin s finansų rinkos kriz parod, kad Europos Sąjungos finansų rinkų priežiūros institucijų vykdomos viešojo administravimo funkcijos yra nepakankamos arba vykdomos netinkamai. Jacques de Larosière ir grup s 2009 m. vasario 25 d. pranešime (toliau Larosiere pranešimas) teigiama, kad valstyb s nar s tiek makroekonominiu, tiek mikroekonominiu lygmeniu neužtikrino, kad investicin s bendrov s, bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai tinkamai įvertintų likvidumo ir kapitalo pakankamumo riziką ir prisiimtų atsakomybę. Dažnai finansų rinkos priežiūros institucijos nematydavo arba žiūr davo pro pirštus į blog jančius prižiūrimų finansų rinkos dalyvių balansus ir laiku nesiimdavo reikalingų veiksmų. Be to, nepais bekylančių globalinių ekonominių problemų ir neįvertino jų įtakos nacionalinei finansų rinkai [12, p ]. Šis, taip pat ir kiti Europos Sąjungoje inicijuoti vertinimai [2] parod bendrą Europos Sąjungos poziciją, kuria remiantis nacionalinių finansų rinkų priežiūrą bandyta pamatyti makroekonominiu rakursu ir sukurti mechanizmus, leidžiančius sistemiškai vertinti ir tobuliau prognozuoti būsimas finansų rinkų krizes, griežčiau ribojant finansų rinkų subjektų veiklą ir prisiimamos rizikos galimybes. Tokia pozicija r m si ir Karel Lannoo, teigdamas, kad nacionalin s finansų rinkos nepaj gios atsilaikyti prieš pasaulines krizes, tod l finansų rinkos viešojo administravimo funkcijos tur tų būti perskirstomos, suteikiant daugiau galių Europos Sąjungos institucijoms [11, p. 2]. Siekiant min tų tikslų, visos Europos Sąjungos institucijos prižiūrinčios bendrą finansų rinką (bankų, vertybinių popierių rinkos, draudimo rinkos), buvo modernizuotos, įkurta Europos sistemin s rizikos valdyba, kuri steb tų ir vertintų pasaulin s finansų sistemos stabilumo riziką makroekonominiu lygmeniu, taip pat planuojama sukurti ir kitus visai Europos Sąjungai skirtus centralizuotus priežiūros mechanizmus [8, p ]. Nacionaliniu lygmeniu Europos Sąjungos valstyb s nar s taip pat prad jo modernizuoti finansų rinką. Pavyzdžiui, Jungtin je Karalyst je finansų rinka prižiūrima centralizuotai, tačiau yra svarstoma galimyb modernizuoti finansų rinkos priežiūrą perduodant kai kurias viešojo administravimo finansų rinkos priežiūros funkcijas kitoms institucijoms [7, p. 16]. Olandijoje 2011 m. įsigaliojo ypač daug finansų rinkos priežiūrą griežtinančių teis s aktų ir rekomendacijų [25].

8 136 Vytautas Šenavičius, Tomas Talutis. Finansų rinkos priežiūra Europos Sąjungoje ir jos įtaka Lietuvai Iš pateiktų pavyzdžių, taip pat žvelgiant į dabartines Lietuvos realijas (AB banko Snoras nemokumas) galima daryti išvadą, kad Lietuvoje tik dabar įgyvendinamos kitose valstyb se nar se jau prieš dešimtmetį įvykdytos finansų rinkos priežiūros reformos, taigi jos gali būti nebepakankamos Europos Sąjungos planuojamam efektyvumui užtikrinti. Kita vertus, finansų rinkos priežiūros sujungimo reforma yra sveikintinas žingsnis tobuliau vykdyti finansų rinkos priežiūros viešąjį administravimą. Išvados 1. Ištikus pasaulinei finansų krizei Europos Sąjungos valstyb s nar s tur jo iš naujo apsvarstyti tradicinio finansų rinkos priežiūros modelio efektyvumą. Tokia tendencija tur jo įtakos ir Lietuvos finansų rinkos tobulinimui. Lietuvos finansų rinkos, kaip vienos iš mažiausių ir paprasčiausių finansų rinkų Europos Sąjungoje, priežiūrai efektyviausiai taikytinas centralizuotos priežiūros modelis. 2. Finansų rinkos viešojo administravimo reforma, centralizuojanti finansų rinkos priežiūros institucijų funkcijas Lietuvos banke, turi tiek teigiamų, tiek ir neigiamų aspektų. Viena vertus, ją vykdant atsiras teigiamų postūmių, tobulinant Lietuvos finansų rinką ir harmonizuojant ją su Europos Sąjungos tradicija. Antra vertus, jeigu Lietuvos bankas nevykdys aktyvios finansų rinkos formavimo ir reguliavimo politikos, reforma gali tur ti neigiamų pasekmių tinkamam finansų rinkos viešajam administravimui. 3. Finansų rinkos priežiūros finansavimas iš prižiūrimų rinkos dalyvių l šų Lietuvos ekonomikai yra itin svarbus. Toks finansavimas sudarys galimybę atriboti finansų rinkos priežiūros institucijas nuo centrin s valdžios, o tai pagerins priimamų teis kūros aktų kokybę ir pad s įgyvendinti finansų rinkos priežiūros nepriklausomumo principą. Literatūra 1. Cervellati, E., M., Fioriti, E. Financial Supervision in EU Countries. Social Science Research Network, [ ]. 2. Communication for the Spring European Council, Driving European Recovery, Commission of the European Communities, Brussels: LexUriServ. do?uri=com:2009:0114:fin:en:pdf [ ]. 3. De la Torre, A., Gozzi Valdez, J. C., Schmukler, S. L. Stock Market Development under Globalization: Whither the Gains from Reforms?, World Bank, worldbank.org/dec/resources/schmukler_stockmarketdevptunderglobalizationwhithert hegainsfromreforms.pdf [ ]. 4. European Commission Directorate-General for Communication. General Report on the Activities of the European Union Brussels: Europos centrinio banko 2011 m. geguž s 30 d. nuomon d l finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos Lietuvoje (Nr. CON/2011/46) /html/act_11416_amend.lt.html [ ]. 6. Ferran, E. Understanding the New Institutional Architecture of EU Financial Market Supervision. University of Cambridge Faculty of Law Legal Studies (Paper No. 29/2011), [ ].

9 Viešoji politika ir administravimas. 2012, T. 11, Nr. 1, p Financial markets: supervisory and structural reform the draft Financial Services Bill. Standard note SN/BT/ [ ]. 8. Jackson, K. J. Financial Market Supervision: European Perspectives, Congressional Research Service, Jungtin s Karalyst s finansų rinkos priežiūros institucijos puslapis. Pages/about/who/funded/index.shtml [ ]. 10. Kauno apylink s teismas, civilin byla Nr (528) D l įsipareigojimo pateikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą. VPK v L.L., R.L. ir kt.: [ ]. 11. Lannoo, K. It's High Time to Create a Truly European System of Financial Supervisors, Center for European Policy Studies, June Larosière J. ir kt. The High Level Group on Financial Supervision in EU, Brussels: [ ]. 13. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo m n. 31 d. nutartis civilin je byloje Nr /2011 d l restitucijos taikymo. DPK v AS Baltikums Bankas Grupa. 14. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Valstyb s žinios, 2003, Nr Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas. Valstyb s žinios, 2007, Nr Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymas. Valstyb s žinios, 2011, Nr Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas. Valstyb s žinios, 1994, Nr Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas. Valstyb s žinios, 2003, Nr Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymas. Valstyb s žinios, 2006, Nr Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimas Nr. 1K-3 D l Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos darbo reglamento patvirtinimo. Valstyb s žinios, 2011 m. vasario 3 d. 21. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimas Nr. 1K-5 D l asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje taisyklių patvirtinimo. Valstyb s žinios, 2011, Nr Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1, 2, 9, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo nauju ketvirtuoju skirsniu ir 9 1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas. Valstyb s žinios, 2010, Nr Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Valstyb s žinios, 1999, Nr Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2010 m. geguž s 19 d. nutarimas Nr. 580 D l Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros institucijų sujungimo koncepcijos patvirtinimo. Valstyb s žinios, 2010, Nr Netherlands: Financial Markets Newsletter, king+law/financial+markets+newsletter+june+2011 [ ]. 26. Schoenmaker, D., Oosterloo, S. Financial Supervision in an Integrating Europe: Measuring Cross- Border Externalities. International Finance. Oxford: Blackwell Publishing Ltd., 2005, p Seelig, S. and Novoa, A. Governance Practices at Financial Regulatory and Supervisory Agencies. IMF working paper No. WP/09/135, International Monetary Fund, Suomijos finansų rinkos priežiūros institucijos puslapis us/pages/default.aspx [ ]. 29. Teismas: DNB banko platintos obligacijos klaidino investuotojus savaite.lt/index.php/teismas-dnb-banko-platintos-obligacijos-klaidino-investuotojus.html [ ].

10 138 Vytautas Šenavičius, Tomas Talutis. Finansų rinkos priežiūra Europos Sąjungoje ir jos įtaka Lietuvai 30. Treaty on European Union (92/C 191/01). Official Journal, C 191, 29 July Vokietijos finansų rinkos priežiūros institucijos puslapis: 228/nn_721604/EN/BaFin/Funding/funding node.html? nnn=true [ ]. Vytautas Šenavičius, Tomas Talutis Financial Market Supervision in the European Union and Its Impact on Lithuania Abstract Financial sector supervisory bodies are organized in different forms in different countries of the European Union. These models range from independent stand-alone supervisory authorities to consolidated (centralized) supervisors responsible for supervising the entire financial sector, including banks, insurance companies and securities firms. The aim of this article is to analyse the new financial market supervision approach in the Republic of Lithuania. Since 1 January 2012 the supervision of the Lithuanian financial market has been centralized. Therefore, the Central Bank of the Republic of Lithuania is the sole supervisory authority that supervises the Lithuanian financial market. The new financial market supervision approach has led to the further amendments. Under the Law on Bank of the Republic of Lithuania (Central Bank); since 1 January 2012 the supervision of the financial market funding partly derives from the fees imposed on regulated entities. The operational independence of the supervisory authority leads to more transparent and professional financial market supervision and unburdens public administration costs. However, as it is mentioned in the article, the global financial crisis has led to the disputes that the supervision of the national financial market as well as the financial market of the European Union should develop a harmonized core set of supervision standards that can be applied throughout the European Union. Therefore, by the de Larosiere report as a basis, the European Commission is attempting to establish a new European financial supervision system. Consequently, the new macroeconomic supervision approach will impact the further developments in the Lithuania s financial market supervision. Vytautas Šenavičius Mykolo Romerio universiteto Teis s fakulteto Verslo teis s katedros lektorius. E. paštas: vytautas.senavicius@mruni.eu Tomas Talutis Mykolo Romerio universiteto Teis s fakulteto Verslo teis s katedros docentas, daktaras. E. paštas: ttalutis@mruni.eu Vytautas Šenavičius Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Department of Business Law, lecturer. vytautas.senavicius@mruni.eu Tomas Talutis Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Department of Business Law, assoc. professor, PhD. ttalutis@mruni.eu Straipsnis įteiktas redakcijai 2011 m. gruodžio m n.; recenzuotas; parengtas spaudai 2012 m. kovo m n.

Microsoft Word - B AM MSWORD

Microsoft Word - B AM MSWORD 25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti

Detaliau

Microsoft Word - Apibendrinimas pagal skundus del asmens kodo _galutinis_ doc

Microsoft Word - Apibendrinimas pagal skundus del asmens kodo _galutinis_ doc APIBENDRINIMAS DöL ASMENS KODO TVARKYMO PAGAL PATEIKTUS ASMENŲ SKUNDUS I. Apibendrinimo tikslas Asmens kodas pirmiausia yra asmens duomuo. Jis n ra priskiriamas prie ypatingų asmens duomenų, priešingai

Detaliau

Ekonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X se

Ekonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X se Ekonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X sektoriaus įmonių specializacijos lygiui. Impact of Globalization

Detaliau

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

Microsoft Word - PISKISVĮ18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology

Microsoft Word - PISKISVÄ®18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology Informacija asmenims, įsigyjantiems SUTPKIB INVL Technology išleistų nuosavybės vertybinių popierių, parengta pagal LR profesionaliesiems investuotojams skirtų subjektų įstatymo 18 straipsnio reikalavimus

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv.

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv. Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 19 / LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 19 ISSN 2335-8335 (online) Santrumpos ES Europos Sąjunga TPVCAD

Detaliau

Suvestinė redakcija nuo Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr , i. k ANUTA Nauja redakcija nuo : Nr , 2

Suvestinė redakcija nuo Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr , i. k ANUTA Nauja redakcija nuo : Nr , 2 Suvestinė redakcija nuo 2010-06-30 Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 22-696, i. k. 104505ANUTA00000001 Nauja redakcija nuo 2010-06-30: Nr. 03-58, 2010-05-25, Žin. 2010, Nr. 63-3141 (2010-05-31), i.

Detaliau

informacija_apie_banku_veikla_2012_m_pirmaji_ketvirti

informacija_apie_banku_veikla_2012_m_pirmaji_ketvirti 1 INFORMACIJA APIE BANKŲ VEIKLĄ 2012 m. PIRMĄJĮ KETVIRTĮ 2012 m. pirmąjį ketvirtį šalies bankų sistema 1 veik sklandžiai, svarbesni jos pokyčiai buvo susiję su efektyvesn s turto ir įsipareigojimų struktūros

Detaliau

MEDIO II SAA 08 Lt

MEDIO II SAA 08 Lt 2008 metų finansin atskaitomyb Turinys Informacija apie fondą 1 Nepriklausomo auditoriaus išvada UAB MP Pension Funds Baltic akcininkams 2 Balansas 4 Grynųjų aktyvų pokyčių ataskaita 5 Aiškinamasis raštas

Detaliau

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 217 m. I III ketvirtis ISSN 2335-8335 (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Lietuvos bankas, 217 Gedimino pr. 6,

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Ar sankcijos už nesąžiningų sąlygų naudojimą efektyvios? Dr. Danguolė Bublienė Nesąžiningų sąlygų kontrolės būdai Teisinių gynybos priemonių Preventyvi (NSD 7 str.) Ultrapreventyvi Abstrakti Atsitiktinė

Detaliau

VI_2013_pusmet

VI_2013_pusmet VALDYMO ĮMONIŲ PUSMEČIO ATASKAITOS TURINYS I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. UAB MP PENSION FUNDS BALTIC 1.2. buveinė Savanorių pr. 349, Kaunas. 1.3. telefono (8 37)

Detaliau

COM(2018)37/F1 - LT

COM(2018)37/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 01 18 COM(2018) 37 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Pirmoji pažangos ataskaita dėl neveiksnių

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889

Detaliau

Ataskaita

Ataskaita VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA AR UŽTIKRINAMA VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGA 2019 m. liepos 16 d. Nr. VA-4 SANTRAUKA Audito svarba Kiekvienas fizinis asmuo vartotojas, nes savo poreikiams patenkinti perka prekių

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

C(2016)7159/F1 - LT (annex)

C(2016)7159/F1 - LT (annex) EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2016 11 11 C(2016) 7159 final ANNEXES 1 to 3 PRIEDAI prie KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO kuriuo 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014

Detaliau

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv 2007 3 20 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių

Detaliau

SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis INVESTICINIAI LAKŠTAI

SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis INVESTICINIAI LAKŠTAI SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis 2013 01 22 2013 02 04 INVESTICINIAI LAKŠTAI Su Brent naftos kaina susieti investiciniai lakštai Emisija SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis 2013 m. sausio

Detaliau

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom L 247/38 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2013 9 18 GAIRĖS EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS 2013 m. liepos 30 d. kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės

Detaliau

Slide 1

Slide 1 BANKROTO ADMINISTRATORIAUS ATASKAITA BANKRUTAVUSIOS AKCINĖS BENDROVĖS SNORO BANKAS KREDITORIAMS UŽ 2017 M. 2018 m. kovo 16 d. Vilnius PAREIŠKIMAS DĖL ATSAKOMYBĖS RIBOJIMO Šią Ataskaitą parengė bankrutavusios

Detaliau

KONSTITUCINIS TEISMAS [8.1. KONSTITUCINIS TEISMAS KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS INSTITUCIJA] [8.2. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ KONSTITUCINIS STATUS

KONSTITUCINIS TEISMAS [8.1. KONSTITUCINIS TEISMAS KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS INSTITUCIJA] [8.2. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ KONSTITUCINIS STATUS 253 [8.1. KONSTITUCINIS TEISMAS KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS INSTITUCIJA] [8.2. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ KONSTITUCINIS STATUSAS] 8.3. KONSTITUCINIO TEISMO ĮGALIOJIMAI 8.3.1. Konstitucinio Teismo įgaliojimai

Detaliau

Mediacija gegužės penktadieniai.pdf_didelis

Mediacija gegužės penktadieniai.pdf_didelis I šeštadienis (2019-08-31) Mediacijos pagrindai Mokymų dieną veda CEDR (Didžioji Britanija) akredituota mediatorė doc. dr. Agnė Tvaronavičienė Ginčo samprata ir sprendimo būdų įvairovė Mediacijos samprata

Detaliau

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017 2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse įgyvendinimo aprašo 3 priedas (Pavyzdinė

Detaliau

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf 2 p. 3 p. 4 p. Šiame straipsnyje pristatoma profsąjungų svarba ir galimos jų veiklos kryptys, kovojant su diskriminacija darbo rinkoje. Ši profesinių sąjungų veiklos sritis reikšminga ne tik socialiai

Detaliau

temos

temos 11-14 temos Pavedimo sutartis / Komiso sutartis / Distribucijos sutartis / Franšizės sutartis Dr. V. Mizaras. Prievolių teisė II Analizuojamos sutartys Pavedimo sutartis CK 6.756-6.765 str., įskaitant

Detaliau

Microsoft Word - mb lt _2_.doc

Microsoft Word - mb lt _2_.doc BALANSAS Turtas Grynieji pinigai ir lėšos centriniame banke Grynieji pinigai 18.510 Lėšos centriniame banke 33.881 52.390 Lėšos bankuose 107.869 Finansinis turtas, pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas

Detaliau

AB Linas Agro Group 2018 m. spalio 31 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo BENDRASIS BALSAVIMO BIULETENIS GENERAL VOTING BALLOT at Annual Gener

AB Linas Agro Group 2018 m. spalio 31 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo BENDRASIS BALSAVIMO BIULETENIS GENERAL VOTING BALLOT at Annual Gener 1 AKCININKAS SHAREHOLDER FIZINIS ASMUO / NATURAL PERSON Vardas, pavardė Name, surname Asmens kodas: Personal code: JURIDINIS ASMUO / LEGAL PERSON Juridinio asmens pavadinimas Name of legal person Juridinio

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Projekto

Detaliau

Ginčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL E. I. IR

Ginčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL E. I. IR Ginčo byla Nr. 2019-00163 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL E. I. IR ADB COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP GINČO NAGRINĖJIMO

Detaliau

2013 m

2013 m 2019 m. Finansų olimpiada Regioninis etapas I-asis Finansų olimpiados etapas. Finansų žinių testas. (Iš viso 50 balų) Klausimams nuo 1 iki 21 apibraukite vieną teisingą atsakymą. Klausimams nuo 22 iki

Detaliau

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra Nr. 10 2014 gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra draudimas diskriminuoti dėl negalios. Apžvelgsime

Detaliau

Microsoft PowerPoint _3Q_ _LT.pps

Microsoft PowerPoint _3Q_ _LT.pps Preliminarūs 28 m. 9 mėnesių AB Invalda grupės rezultatai Vilnius, 28-11-28 Turinys Apie AB Invalda Įmonių grupė Svarbūs įvykiai Finansiniai rezultatai Informacija apie akcijas Akcininkų struktūra Prekyba

Detaliau

Busto pritaikymo pirkimo salygos 10 obj rekonstr

Busto pritaikymo pirkimo salygos 10 obj rekonstr PATVIRTINTA Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb s direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-121 (Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb s direktoriaus

Detaliau

LT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies

LT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 8 4 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies keičiantis Sprendimą ECB/2006/17 dėl Europos centrinio

Detaliau

CL2013O0023LT _cp 1..1

CL2013O0023LT _cp 1..1 02013O0023 LT 01.09.2018 001.001 1 Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės

Detaliau

Vardas

Vardas GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: Teodoras Pavardė: Medaiskis Gimimo data ir vieta: 1951-01-02, Vilnius Mokslinis vardas, laipsnis: Soc. m. dr., docentas Pareigos: Profesorius Telefonas:

Detaliau

LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis

LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

Ginčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL N. J. IR

Ginčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL N. J. IR Ginčo byla Nr. 2016-00757 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL N. J. IR UAB PZU LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS GINČO NAGRINĖJIMO

Detaliau

Suvestinė redakcija nuo iki Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr , i. k ISTAVIII-480 TAR pastaba. Privatizavimo

Suvestinė redakcija nuo iki Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr , i. k ISTAVIII-480 TAR pastaba. Privatizavimo Suvestinė redakcija nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 107-2688, i. k. 0971010ISTAVIII-480 TAR pastaba. Privatizavimo fondo lėšų likutis, padengus Privatizavimo fondo įsipareigojimus,

Detaliau

Ginčo byla Nr. 2017-00724 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL V. N. IR ADB COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP GINČO NAGRINĖJIMO

Detaliau

UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 I ketvirtis

UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 I ketvirtis UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 I ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

LLBAM VA 2013 Q1

LLBAM VA 2013 Q1 LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2013 m. I ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS VIRŠININKO

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ 2019 m. gegužės 27 d. Nr. 4D-2019/1-384 Viln

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ 2019 m. gegužės 27 d. Nr. 4D-2019/1-384 Viln LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ 2019 m. gegužės 27 d. Nr. 4D-2019/1-384 Vilnius SKUNDO ESMĖ 1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius

Detaliau

European Commission

European Commission EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos

Detaliau

L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A / m. I I I k e t v i r t i s 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDI

L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A / m. I I I k e t v i r t i s 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDI 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDIMO ĮMONIŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ APŽVALGA... III. DRAUDIMO TARPININKŲ RINKOS APŽVALGA....7 L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A

Detaliau

1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio

1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio 1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo

Detaliau

Ginčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL V. M., K.

Ginčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL V. M., K. Ginčo byla Nr. 2018-01296 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL V. M., K. M. IR BANKO LUMINOR BANK AB GINČO NAGRINĖJIMO 2018

Detaliau

PATVIRTINTA Marijampolės apylinkės teismo pirmininko 2019 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1RV-3 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS Kodas ME

PATVIRTINTA Marijampolės apylinkės teismo pirmininko 2019 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1RV-3 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS Kodas ME PATVIRTINTA Marijampolės apylinkės teismo pirmininko 2019 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1RV-3 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS Kodas 191446312 2019 2021 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS I SKYRIUS MISIJA Marijampolės

Detaliau

GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: Pavardė: Marija Kučinskienė Mokslo vardas ir laipsnis: Profesorė, socialinių mokslų daktarė Pareigos:

GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: Pavardė: Marija Kučinskienė Mokslo vardas ir laipsnis: Profesorė, socialinių mokslų daktarė Pareigos: GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: Pavardė: Marija Kučinskienė Mokslo vardas ir laipsnis: Profesorė, socialinių mokslų daktarė Pareigos: Profesorė Telefono numeris: + 370 5 2366 137 El. pašto

Detaliau

G L v SEB bankas nuasmeninta

G L v SEB bankas nuasmeninta Ginčo byla Nr. 2018-00589 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL G. L. IR AB SEB BANKO GINČO NAGRINĖJIMO 2018 m. birželio 27

Detaliau

Microsoft PowerPoint _LE_Investuotoju mugei.ppt [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint _LE_Investuotoju mugei.ppt [Compatibility Mode] AB Lietuvos energija pokyčiai įgyvendinant nacionalinę elektros energetikos strategiją Vilnius, 2010-09-30 1 Aloyzas Koryzna Darius Grondskis Elektros energetikos sektoriaus pertvarkos tikslai 1. Didinti

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS

Detaliau

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Ekonomikos augimas - esminė skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo prielaida Tvariai auganti ekonomika Struktūrinės reformos Tvarūs

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2012 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-91 (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2013 m. gruodis 19 d. įsakymo Nr. V-270 redakcija) ASOCIACIJŲ

Detaliau

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Institucijos pavadinimas Kretingos rajono pedagogų švietimo

Detaliau

Microsoft Word - DV_Rekomendacijos2

Microsoft Word - DV_Rekomendacijos2 DOKUMENTŲ VALDYMO FUNKCIJOS EFEKTYVAUS ATLIKIMO REKOMENDACIJOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS Dokumentų valdymo funkcijos efektyvaus atlikimo rekomendacijų (toliau Rekomendacijos) tikslas nustatyti valstybės

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv.

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv. Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv. BANKŲ VEIKLOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 2019 m. I ketv. ISSN 2335-8319 (online) Lietuvos bankas Gedimino pr. 6,

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Nuo ko pradėti investuoti? Aurimas Martišauskas auskas AB FMĮ FINASTA Direktorius Robertas Kijosakis Vargšai dirba dėl pinigų ir juos išleidžia, turtingųjų paslaptis gebėjimas pinigus priversti dirbti

Detaliau

Microsoft Word - TS

Microsoft Word - TS Projektas PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBöS TARYBAA SPRENDIMAS DöL NUOMOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINĘ ŽEMĘ ADMINISTRAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2014 m. balandžio 24 d. Nr. T- Pakruojis Vadovaudamasi Lietuvos

Detaliau

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKOLINTŲ LĖŠŲ ĖMIMO INVESTICIJŲ PROJEKTAMS FINANSUOTI

Detaliau

Sutartis aktuali nuo

Sutartis aktuali nuo VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ASMENS DUOMENŲ TEIKIMO SUTARTIS 201_ m. d. Nr. ADS- Vilnius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie

Detaliau

Kliento anketa JA - DNB Trade [ ]

Kliento anketa JA - DNB Trade [ ] KLIENTO ANKETA JURIDINIAM ASMENIUI DĖL PREKYBOS DNB TRADE PLATFORMOJE Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/39/EB (MiFID) bei šią direktyvą įgyvendinančio LR Finansinių priemonių rinkų

Detaliau

2010 m. Inspekcijos veiklos ataskaita

2010 m. Inspekcijos veiklos ataskaita VALSTYBINö KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2010 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2011-02-18 Nr. 21B-2 Vilnius 2 TURINYS I. ĮŽANGA...3 II. VYKDYTA VEIKLA IR PASIEKTI REZULTATAI...4 III.

Detaliau

Microsoft Word - Biuletenis Nr 35 _8_.doc

Microsoft Word - Biuletenis Nr 35 _8_.doc ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS NAUJIENŲ BIULETENIS Nr. 8 (35) VALSTYBINö DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJA tai Lietuvos Respublikos Vyriausyb s įstaiga, įkurta 1997 m. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1996 m. spalio

Detaliau

Microsoft Word - LE_Sutarties su NEPRIKLAUSOMU ST nariu salygos

Microsoft Word - LE_Sutarties su NEPRIKLAUSOMU ST nariu salygos SUTARTIES DĖL NEPRIKLAUSOMO STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIO VEIKLOS SĄLYGOS ATSIŽVELGIANT Į TAI, KAD: (A) Stebėtojų tarybos narys [data] Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Nr.[...] buvo

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation 2014 M. 3 MĖNESIŲ VEIKLOS REZULTATAI TEO LT, AB ĮMONIŲ GRUPĖ / PAGRINDINIAI ĮVYKIAI IR SKAIČIAI Pagrindiniai 2014 m. I ketv. įvykiai TEO įmonių grupės struktūra Veiklos skaičiai Darbuotojai / PAGRINDINIAI

Detaliau

PAŽYMA

PAŽYMA LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ 2017-06-29 Nr. 4D-2017/2-465 Vilnius SKUNDO ESMĖ 1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

Jūsų duomenys, jūsų teisės. Ericsson duomenų tvarkytojo įmonei privalomos duomenų apsaugos taisyklės Įžanga Ericsson veikla pasižymi sąžiningumu, skai

Jūsų duomenys, jūsų teisės. Ericsson duomenų tvarkytojo įmonei privalomos duomenų apsaugos taisyklės Įžanga Ericsson veikla pasižymi sąžiningumu, skai Jūsų duomenys, jūsų teisės. Ericsson duomenų tvarkytojo įmonei privalomos duomenų apsaugos taisyklės Įžanga Ericsson veikla pasižymi sąžiningumu, skaidrumu ir atsakomybe. Mes, kaip duomenų tvarkytojas,

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga Julita Varanauskienė SEB banko šeimos finansų ekspertė Pajamos augo visose šalyse, iš ateities daugiausia tikisi latviai Vidutinis neto darbo užmokestis (EUR)

Detaliau

Slide 1

Slide 1 DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMA VALIUS SERBENTA VILNIUS 2008 BŪSTO IR URBANISTINĖS PLĖTROS AGENTŪRA Švitrigailos g. 7, Vilnius, Lietuva Tel. +3705 262 9853 Fax. +3705 262 2154 El.p. v.serbenta@bkagentura.lt

Detaliau

V.Jonusio_veiklos programa_2

V.Jonusio_veiklos programa_2 Kandidato į Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentus LASF veiklos programa 2011-2014 metams Vilnius 2011 m. kovo 21 d. LASF veiklos programa 2011-2014 Tarptautin s automobilių federacijos (FIA)

Detaliau

Pensijų fondo - SEB pensija m. sausio-birželio mėnesių ataskaita

Pensijų fondo - SEB pensija m. sausio-birželio mėnesių ataskaita PENSIJŲ FONDO SEB PENSIJA 1 2008 M. SAUSIOBIRŽELIO MöNESIŲ ATASKAITA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Pensijų fondo pavadinimas, visas pensijų fondo taisyklių, pagal kurias jis veikia, pavadinimas, Vertybinių

Detaliau

prkimu_taisykles_

prkimu_taisykles_ 1 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBöS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DöL VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBöS ADMINISTRACIJOS VIEŠŲJŲ SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2012 m. geguž s 23 d. Nr.

Detaliau

Présentation PowerPoint

Présentation PowerPoint Imigracija ir Darbo migracija ES ir Lietuvoje Audra Sipavičienė TMO, EMN Migracijos svarba pasaulyje 2,9% 2,8% 2,8% 2,9% 3,2% 3,3% 3,4% 3,5% Iš kurių 75+ milijonai arba maždaug 1/3 yra Europoje 153 mln

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VAIKO GLOBOS ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. kovo 27 d. Nr. 405 Vilnius Vadovaudamasi

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VAIKO GLOBOS ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. kovo 27 d. Nr. 405 Vilnius Vadovaudamasi LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VAIKO GLOBOS ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. kovo 27 d. Nr. 405 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000,

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA UAB Investicijų ir verslo garantijos valdybos 2015-03-27 sprendimu (posėdžio protokolas Nr.14) PAPILDOMOS SĄLYGOS, KURIOS TAIKOMOS TEIKIANT PASKOLAS SU UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS

Detaliau

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO SKELBIME 2016-09-21 Nr. (16)SN-137)SP-105 Vilnius Lygių

Detaliau

TURTO VALDYMO IR ŪKIO DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PERSONALO FORMAVIMO, VALDYMO IR ADMINISTRAVIMO VEIKLOS SRITI

TURTO VALDYMO IR ŪKIO DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PERSONALO FORMAVIMO, VALDYMO IR ADMINISTRAVIMO VEIKLOS SRITI TURTO VALDYMO IR ŪKIO DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PERSONALO FORMAVIMO, VALDYMO IR ADMINISTRAVIMO VEIKLOS SRITIES VERTINIMO APRAŠYMAS 2018 m. rugsėjo 25 d. Turto

Detaliau

VPA Nr. 33 Galutinis

VPA Nr. 33 Galutinis ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2010, Nr. 33, p. 23 34 Tarptautinių organizacijų vaidmuo elektronin s valdžios lygmens

Detaliau

GENERALINIS DIREKTORIUS

GENERALINIS DIREKTORIUS KLAIPĖDOS UNIVERSITETO TARYBA NUTARIMAS DĖL KLAIPĖDOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKOS PATVIRTINIMO 2015 m. lapkričio 4 d. Nr. 9N-64 Klaipėda

Detaliau

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS SVEIKATINIMO, ŠVIETIMO, KULTŪROS IR UŽIMTUMO SKATINIMO

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation 2016 m. 9 mėnesių veiklos rezultatai 2016-10-21 Teo ir Omnitel įmonių grupė teikia integruotas telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugas Lietuvos gyventojams ir verslui bei kuria pažangiausius duomenų

Detaliau

Antikorupcijos_programa_2016_2019

Antikorupcijos_programa_2016_2019 Patvirtinta VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktoriaus 2016-02-08 įsakymu Nr. V-16 VŠĮ MYKOLO MARCINKEVIČIAUS LIGONINĖS KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMA 2016-2019 METAMS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.Programos

Detaliau

Foresta

Foresta Vilnius, 2010 m. balandžio 21 d. Asociacija Draudimo brokerių rūmai Algirdo g. 9A, Vilnius, Lietuva 2009 m. gruodžio 31 d. metinių finansinių ataskaitų rinkinys bei Auditoriaus išvada ir Audito ataskaita

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 11 11 COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą

Detaliau

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir informatikos fakulteto veiklos vertinimo ekspertų

Detaliau

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKA

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKA PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto tarybos 2013 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. V7-T-13 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO

Detaliau

(Microsoft Word - Versta i\360 angli\360ko vertimo i\360 dan\370 k.docx)

(Microsoft Word - Versta i\360 angli\360ko vertimo i\360 dan\370 k.docx) Versta iš angliško vertimo iš danų k. Neoficialus vertimo tekstas Žiniasklaidos atsakomybės įstatymas 1 dalis Taikymo sritys 1 straipsnis. Šis įstatymas taikomas šioms žiniasklaidos priemonėms: 1) nacionaliniams,

Detaliau

Microsoft Word ESMA CFD Renewal Decision (2) Notice_LT

Microsoft Word ESMA CFD Renewal Decision (2) Notice_LT ESMA35-43-1562 ESMA pranešimas Pranešimas apie ESMA sprendimo dėl produktų intervencinės priemonės, susijusios su sandoriais dėl kainų skirtumo, atnaujinimo 2019 m. sausio 23 d. Europos vertybinių popierių

Detaliau

Valstybės kontrolės rašto Nr. S-(10-1.8)-233 priedas Aukščiausioji audito institucija, jau daug metų skirdama ypatingą dėmesį vaiko teisių

Valstybės kontrolės rašto Nr. S-(10-1.8)-233 priedas Aukščiausioji audito institucija, jau daug metų skirdama ypatingą dėmesį vaiko teisių Valstybės kontrolės 2017-02-21 rašto Nr. S-(10-1.8)-233 priedas Aukščiausioji audito institucija, jau daug metų skirdama ypatingą dėmesį vaiko teisių apsaugai, yra atlikusi ne vieną auditą ir teikusi rekomendacijas

Detaliau

2011_m._finansin_ataskaita_ataskaita.xls

2011_m._finansin_ataskaita_ataskaita.xls Pakruojo rajono sporto centras (įstaigos pavadinimas) BIUDŽETO IŠLAIDŲ SĄMATOS VYKDYMO 20 M. GRUODŽIO MöN. 3 D. 4 ketvirtis (metin, ketvirtin ) ATASKAITA 202.0.09 Nr. (data) g.3.pakruojis (sudarymo vieta)

Detaliau

Statements of Income

Statements of Income AB SEB VILNIAUS BANKAS 2005 METŲ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ FINANSINĖ ATASKAITA 2 Pelno (nuostolių) ataskaita už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį birželio 30 d. Grupė Bankas 2005 2004 2005 2004 218 440 167 299

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LYDIMŲJŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įs

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LYDIMŲJŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įs LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LYDIMŲJŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų

Detaliau

2017 m. gruodžio 7 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija dėl investicinių fondų likvidumo ir finansinio sverto rizikos (ESRV/2017/6)

2017 m. gruodžio 7 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija dėl investicinių fondų likvidumo ir finansinio sverto rizikos (ESRV/2017/6) 2018 4 30 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 151/1 I (Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės) REKOMENDACIJOS EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBA EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS REKOMENDACIJA

Detaliau

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras steigėjams, vadovybei Nuomonė Mes atlikome VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darb

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras steigėjams, vadovybei Nuomonė Mes atlikome VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darb NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras steigėjams, vadovybei Nuomonė Mes atlikome VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras (toliau Įstaiga) finansinių

Detaliau