ISTORI OS 5ALTINIV TYRIMAI

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "ISTORI OS 5ALTINIV TYRIMAI"

Transkriptas

1 LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS VILNIAUS UNIVERSITETAS ISTORI OS 5ALTINIV TYRIMAI Sudare Darius Antanavi6ius 3 VERSUS AUREUS

2 UDK 930.2(093) Is81 Knygos rengim? ir leidim? finansavo LIETUVOS MOKSLO TARYBA Sutartis Nr. LIT-1-4 Recenzavo M±ndan8a,s Pa,knys (Lietuvos kultdros tyrimap institutas) Redaktoriu kolegija: Darius Antanavi ius (Lietuvos istorijos institutas) Darius Baronas (Lietuvos istorijos institutas) Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas) Artdras Dubonis (pirmininkas) (Lietuvos istorijos institutas) Mathias Niendorf (Kylio universitetas) Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universitetas) Irena Valikonyte (Vilniaus universitetas) Visi leidinio straipsniai recenzuoti dvieju mokslininku ISSN Lietuvos istorijos institutas, 2oio Straipsniu autoriai, 2010 Versus aureus" leidykla, 2oii

3 TURINYS Pratarme... Straipsniai Artdras Dubonis Kelios Lietuvos istorines geografijos XIII-XIV a. problemos: tarp teorijos ir altiniu tyrimu praktikos... On some problems of 13-14th c. Lithuanian historical geography: between a theory and a practical investigation of the sources. S#mfflczry Darius Baronas Zemaiciu krik tas Jono Dlugo o Kronikos" viesoje... The conversion of Zemaitija to the Roman Catholic faith as seen through the chronicle of Jan Dlugosz. S%fflfflczry... Tomas Celkis Priva ios Zemevaldos ribu nustatymas ir Zymejimas XV-XVI a. Lietuvos Didziojoje Kunigaik tysteje... Grand Duchy of Lithuania private land-ownership lines setting and marking in the i4th - i6th centuries. S%onfflczry... Reda Bruzait6 LDK parapines dvasininkijos ir pasaulieciu teisminiai gincai XVI a. (Lietuvos Metrikos teismu bylu knygu duomenimis)... Lawsuits between parish clergy and lay persons in the i6th century in the light of the court records books of the Lithuanian Metrica. S#mow ry... Raimonda Ragauskien6 Ding? istorijoje": XVI a. LDK priva iq archyvu dokumentu dinamika... "Lost in history": the movements of documents within the private archives in the Grand Duchy of Lithuania in the i6th century. Swow"czry... Darius Antanavi6ius Cnotliwy Litwin" (1592 in.) autorius ir teksto altiniai... The work Cnotliwy Litwin" (1592): its author and sources. StJowow ry... Zivil6 Nedzinskait6 LDK jezuitu retorikos ir poetikos paskaitu rankra iai: teorijos ir praktikos derme... The manuscripts of Jesuit courses of study in rhetoric and poetics in the Grand Duchy of Lithuania: a harmony of theory and practice. St/owmczry...

4 Agne Railaite Jonas Skarulskis ir jo ry iai su Kantakuzenais: Kauno mar alai io vestuviu epitalamijo tyrimas... John Skarulskis and his relationship with the Cantacuzenes: a study in the epithalamium of the son of the marshal of Kaunas. Swowmczry... Adam Stankevi6 Skilusiu tribunoliniu seimeliu problema ir jos sprendimas 1779 in... The problem of duplication of the Tribunal dietines and their resolutions lrl T779. Summary... Saltinio Publikacij a Irena Valikonyte Pirmasis Lietuvos statutas zemaitijoje The First statute of Lithuania in zemaitija. StJ771m ry Recenzijos V. Ali auskas, T. Jaszczolt, L. Jovai a, M. Paknys, Lz.efwvos k fczjg.k# dv sz.#z.7tkai XIV-Xvl a... 1:95 Akty cech6w wilehskich Lenkijos-Lietuvos valstybes padalijimap dokumentai... 2.o2. Pabaisko dekanato vizitacija in. --Visitatio decanatus Pobojscensis iussu et voluntate Ignatii Jacobi Massalski episcopi Vilnensis A. D Peracta Santrumpos... Apie autorius... Autoriams... Guide for Authors...

5 CNOTLIWY LITWIN" (1592 M.) AUTORIUS IR TEKSTO SALTINIAI Darius Antanavi6ius Autorius 5io straipsnio tikslas -vienos XVI a. pabaigoje Lietuvos Didziojoje Kungaik5tysteje (toliau - LDK) pasirodziusios anonimines knygos autorystes atribucija ir teksto altiniu i ai kinimas. Pirmoje straipsnio dalyje nagrinejama autorystes problema. Tyrimu siekiama, pirma, pristatyti istoriografijoje mazai Zinom? sen? spaudini, antra, aptarti kontroversijas, susijusias su jo autoriumi, trecia, paneigti iki iolineje literatdroje paplitusi? nuomon? del tariamo autoriaus ir, ketvirta, pateikti tikrojo autoriaus kandidatdr? ir j? pagristi. Kiekvienas anoniminis kdrinys pana5us i vaiki5k? delion?, i5 kurios dingo keletas svarbiu sudedamuju daliu: bendras vaizdas tarsi ai kus, bet Ziojejantys tarpai neleidzia grozetis visuma. Abejone ir netikrumas del tikrojo kdrinio autoriaus -tai spraga, trukdanti mokslininkui i vysti savo tyrimo objekt? teisingame kontekste. Bdna dar kebliau, jei kdrinys priskiriamas ne tarn autoriui, kuris ji i5 tikruju sukdre. Begant amziams susiklosciusi tradicija, klaidingu teiginiu kartojimas tariamam autoriui sukuria netgi savoti k? mokslini alibi". Ji patvirtinti arba paneigti, o paneigus nurodyti tikr?ji autoriu nera lengvai ir paprastai ivykdoma. Vieniems kdriniams iuo pozidriu,,sekasi" 1abiau, kiti ilgus imtmecius laukia savo eiles, treti laukia, bet taip ir nesulaukia. XVI a. LDK rankra Ciu ir spausdintu knygu pavidalu buvo sukurti pirmieji istoriniai darbai, kuriuos dabar galime vadinti ankstyv?ja Lietuvos istoriografija. Tai pirmiausia Platesnysis Lietuvos metra5ciq s?vadas (,,Lietuvos ir Zemai iq Didziosios Kunigaik5tystes kronika") ir Bychov(e)co kronika", paskelbti tik XIX viduryje ir XX a. pradzioje, literatdroje yra Ziniu apie Vilniaus vaito A. Rotundo Mieleskio lotyni kai ra5yt?, bet nei5likusi? Lietuvos istorij?, 1582 in. buvo i51eista M. Stryjkowskio Kronika". Prie io ketverto darniai 1iejasi keletas su Livonijos tematika susijusiu istoriografiniu darbu. XVI a. viduryje LDK susiddre su rimtu geopolitiniu i dkiu: iaurineje jos pa- 5oneje iro ir geso Livonijos konfederacija. Kad perimtu jos valdym? ir isitvirtintu rytineje Baltijos jdros pakranteje, tarpusavyje rungesi LDK, Maskva ir Svedija.

6 DARIUS ANTANAVICIUS Gelbedamasi Livonijos konfederacija pasirinko s?jung? su LDK in. Pasvalio sutarties aktais Livonija pasidave Zygimanto Augusto globai ir sudare su juo karin? tarpusavio pagalbos sutarti, nukreipt? pries Maskv? in. Vilniaus sutartimi Livonija buvo prijungta prie LDK in. Gardino sutartis formalizavo LDK ir Livonijos unij?. Del 1569 in. susikdrusios naujos konfederacines Respublikos LDK vaidmuo Livonijoje teisi5kai sumenko, nes Liublino seimo nutarimu buvo itvirtinta Livonijos priklausomybe ne vien LDK, bet ir Lenkijos Karalystei in. Pasvalio sutartis buvo dingstis Maskvai pradeti kar?, kuris su pertraukomis t?sesi iki 1582 in. ir istoriografijoje yra Zinomesnis Livonijos karo vardu. Po pergalingu Stepono Batoro in. karo Zygiu Maskvos teritorijoje 1582 in. Zapolsko Jamo taikos sutartimi Livonija buvo visi kai atgauta, bet LDK joje prarado vyraujan- Cias pozicijas ne tik teisi kai, bet ir realiai (po nesekmingai pasibaigusios Pskovo apgulties LDK kariuomene i siskirste nesulaukusi taikos paskelbimo ir atgautose Livonijos pilyse buvo ikurdintos vien lenku igulos, lenkams taip pat atiteko dauguma senidnu vietu). Negana to, naujojo Respublikos valdovo Zigmanto Ill i5 Vazu dinastijos pretenzijos i Svedijos karaliaus sost? ivele Respublik? i nesutarimus su Svedija, kurie netrukus virto ilgais varginan iais karais del pacios Livonijos in. Respublika neteko Rygos, o 1625 in. -ir didesnes Livonijos dalies in., kone Per Pati in. Iaikotarpio viduri, buvo i spausdintas pirmas Lietuvos istoriografijoje teminis istoriniu dokumentu rinkinys. Visas originalus knygos pavadinimas yra toks: C77ofJ.vy LJtw!.# kt/ wz.czdoonos'c. br cj.e/. swej narodu litewskiego Podaje, jakie prawo zdawna nar6d litewski rna do ziemie lifoandskiej i braterstwo, konfederacyjq, uniq, a nar6d polski nic do tego nie mial. Rokt/ P sk.ego 1592 [Gerasis (Dorasis) 1ietuvis supazindina savo lietuviq tautos brolius, koki? teis? nuo seno lietuviu tauta turi i Livonijos Zem?, taip pat brolyb?, s?jung?, unija, o 1enku tauta nieko to neturejo Vie paties metais]. Knyga yra vadinamojo qt"rfo formato. Jos spausdinimo vieta niekur nenurodyta, bet remiantis toliau i5destytais faktais galima speti, kad ji turejo pasirodyti LDK teritorijoje, grei iausiai -kurioje nors i5 keliu tuo metu Vilniuje veikian iu spaustuviu. Nebtldami XVI a. spaudos technikos Zinovai ir nelaikydami pastarojo mdsu tyrimo aspekto svarbiausiu, 5i klausim? paliekame i ai kinti dalyko specialistams. Iki mdsu dienu i 1iko tik trys knygos egzemplioriai. Lietuvoje, deja, nera ne vieno, visi jie saugomi Lenkijos bibliotekose. Pirmasis -Krokuvoje, Cartoryskiu bibliotekoje (B.Z7Jg.ofekcz Czc}rforyskz.cfo, 5ifras - XVI.266/I)1, antrasis - K6rnike prie Poznanio, K6rniko bibliotekoje (Bz.bJ!.ofek K6r7".ckc}, ifras -Cim. Qu. 2648[a])2, treciasis - 1. Lenkijos nacionalines bibliotekos (Bi.bJf.ofekc} N rodomro) Var uvoje centrinio senuju knygu katalogo duomenys. 2. Katalog Biblioteki K6rnickiej. Tom I: Polonica XVI-go wieku, zestawllk. P±eharskl, Krck6w,1929, nr

7 CNOTLIWY LITWIN" (1592 M.) AUTORIUS IR TEKSTO 5ALTINIAI 113 Vroclave, Osolinskiu fundacijos bibliotekoje (Z kzczd N rodovy z.in. OssoJ.7isk!.cfo, 5ifras -XVI. Qu. 2723)3. Pirmojo istoriniu dokumentu skelbejo Lietuvos istoriografijoje laurai iki iol priskiriami Motiejui Dogieliui ir jo XVIII a. viduryje paskelbtam Codex d!.pjoonczf+ cws Reg7". PoJo#!.cze c M g#. Dwcofws Lztfowcz#!. e. Tad kodel teigiame, kad,,cnotliwy Litwin" yra pirmas spausdintas teminis istoriniu dokumentq rinkinys Lietuvos istoriografijoje? Knyg? sudaro i5 viso tik 65 puslapiai ir titulinis lapas. Visa medziaga graziai dalijasi i tokias dvi dalis: 16 puslapiu, t. y. Iygiai 25 procentus, uzima originalus knygos rengejo tekstas, o 49 puslapius, t. y.1ikusius tris ketvircius, -patys dokumentai. Kokie dokumentai paskelbti ioje knygoje? Jq i viso yra de5imt. Toliau pateikiame s?rag?. Nr. Data Dokumentas Psl. Publikuota IX14 Livonijos ordino magistro Vilhelmo Fiurstenbergo ir Zygimanto Augusto karines s?jungos sutartis, nukreipta pries Maskvos didiji kunigaik5ti Jon? IV (vienas i vadinamosios Pasvalio sutarties dokumentu) 2-6 Codex4, nr. 128, P olll4 3156o Il 15 Livonijos ordino magistras Gotardas Kettleris Patvirtina 1559 in. rugpjdcio 31 d. Vilniaus sutarties, kuria Livonijos ordinas pasidave Zygimanto Augusto globai ir gynybai, susitarimus Rygos arkivyskupas vilhelmas Hohenzollernas patvirtina, kad pagal 1559 in. Vilniaus sutarties nuostatas Zygimantui Augustui perduot? Lielvardes pili atgavo valdyti iki gyvos galvos ikaito teisemis 7-14 Codex, nr. 133, P Codex, nr. 135, P X128 Vilniaus sutartis, kuria Livonija buvo prijungta prie Lietuvos Didziosios Kunigaik tystes, o Gotardui Kettleriui buvo suteiktas kunigaik Cio titulas ir leno teisemis skirtas valdyti Kur5as Codex, nr. 138, P in. LDK Gardino seimo nutarimas del Livo- 3o-32 LM5, nijos Skil nr in. LDK Gardino seimo nutarimas del Livo LM, nijos Skil , nr Katalog starych druk6w Biblioteki zakladu Narodowego im. Ossolihskich. Polonica wieku XVI, pod kierownictwem K. Zatheya, opr. M. Bohonos, Wroclaw [etc.],1965, nr Codex diplomaticus Regni poloniae et Magni Ducatus Lithuaniae, t. 5,V±lna,e, T Jlumo6cKaf[ MempuKa. Knu2u ny6iiuunbix bell, t. 1 (RIB, t. 3o), noht. V1. JTa"o, ropbeb, igi4.

8 114 DARIUS ANTANAVICIUS Nr. Data Dokumentas Psl. Publikuota 7 i566x1126 Zygimantas Augustas patvirtina LDK ir Livoni Codex, jos unij? nr.155, P X1126 Zygimantas Augustas patvirtina Jono chodkevi Codex, Ciaus su Rygos kapitula sutartas s?lygas, kurio- nr. 153, mis pastaroji bus supasaulietinta p g in. Liublino seimo nutarimas del Livonijos 56 io 1569 V1116 ZygimantasAugustasapibreziaLivonijosatstovu Codex, priesaikos Lenkijos Karalystei ir sau paciam, kaip nr. 166, naujosios jungtines valstybes valdovui, s?lygas p iu lo dokumentu iki 1592 in. buvo skelbtas tik vienas in. Liublino seimo nutarimas (konstitucija) del Livonijos6, visi kiti neskelbti. Tik XVIII a. viduryje juos publikavo jau minetasis M. Dogielis savo rinkinyje (Zr. paskutin? lenteles skilti). Turedami galvoje valstybini daugumos paskelbtu dokumentq pobddi, teigiame, kad LDK valstybiniu sutar iu publikavimas prasidejo ne XVIII a., o jau XVI a. pabaigoje, bdtent 1592 in. Taip pat atkreiptinas demesys i tai, kad del vertingu istoriniu dokumentu i knyga buvo nura inejama ranka. Vienas toks rankra tinis perra as dabar saugomas K6rniko bibliotekoje7. Paties knygeles rengejo komentarai uzima, kaip mineta, i5 viso tik 16 puslapiu. Kaip byloja pats pavadinimas, knyga skirta po 1569 in. Liublino unijos ir Livonijos karo pabaigos (1582 in.) tarp lietuviq ir lenku virusiems gincams del Livonijos valstybinio pavaldumo i kelti ir lietuviu pozicijoms apginti. 5ie nesutarimai gana gerai aptarti ir lietuviu, ir lenkq istoriografijoje8, todel prie ju ilgiau nesustosime. Pasakytina tik tick, kad, kaip daznai bddavo mdsq istorijoje, kai auk tai po pietu, i kov? kyla Kleja. Nera abejones, kad knygos pasirodymo priezastis buvo po Liublino unijos sumenk?s LDK vaidmuo Livonijoje, ypac 1587 in. Respublikos elekciniame seime lenku ir lietuviu priimtas kompromisinis sprendimas del Livonijos pasidalijimo per pus? (nors tai ir nebuvo igyvendinta)9, taip pat 1589 in. seime pa in. Liublino seimo nutarimai buvo i5spausdinti atskiru leidiniu, o iki 1592 in. dar kelis kartus perspausdinti keliuose seimu nutarimu rinkiniuose (Zr. M. Cytowska, Bf.bJ.ogr drwk6w urz?dowych XVI wieku (Ksiqzka w dawnej kulturze Polskiej, t.11), Wrocla:w,1961, r\r. L3,15, \6, 84, 85). Lengvai prieinamas su Livonija susijes konstitucijos tekstas: VoJwm!."a Jeg#m, wydal I. Ohryzko, t. 2, Petersburg,1859, P. 94, nr Biblioteka K6rnicka, rankr. 242 Ill, p. 3o3-3o6, (Zr. K fcljog r?kap.s6w sfclrapojsk!.cfo Bz.bJ!.ofck. K6r#!.ck!.e/. XVJ-XVIIT w., opr. R. Marciniak, M. Myszyriski, J. Wiesiolowski, t. 2, Wroclaw [etc.],1985, P ). 8. A. TylaL, Lietuva ir Livonija XVI a. Pabaigoje - XVII a. Pradzioje, VLlrLins, 1986, p , H. Lulew±cz, Gniew6w o uni? ciqg dalszy. Stosunki Polsko-litewskie w latach , WaLrsza:wan 2002, P , , , g. A. Tyla, op. c!t., p ; H. Lulewicz, op. C!.i., P

9 CNOTLIWY LITWIN" (1592 M.) AUTORIUS IR TEKSTO SALTINIAI 115 skelbti Livonijos valdym? apibreziantys nutarimai, kurie iteisino proporcini Livonijos senidniju pasidalijim? (puse buvo numatyta lenkams, o puse - lietuviams)[. Akivaizdu, kad knygos rengejas atstovavo tarn sluoksniui patrioti kai nusiteikusiu Lietuvos bajoru, kurie nepaisydami susiklosciusiq realiju tebereikalavo LDK naudai visos Livonijos. Labai ai kiai ir glaustai jo pozicij? del Livonijos pavaldumo nusako ie Zodziai*: Bezpiecznie tedy tu ka2dy moze obaczy, iz panowie Polacy Zadnego prawa nigdy nie mieli do ziemie liflantskiej i dzi nie maj?, ale gwaltem jako i insze prowincyje, tak i liflantsk? ziemi? u Litwy odj li, bo stosowawszy prawa nasze i przywileje, kt6re mamy na Liflanty, z ich prawem parczowskim i lubelskim, takze obron? albo naklad wojenny z litewsk? obron? i nakladem, tak si? jasnie pokaze przed wszytkim Swiatem sprawiedliwos nasza jako slohce poludniowe, Ze Litwa niewinna ani nagrody Zadnej czyni, ani polowice liflantskiej ziemie dawac, bo wszystka liflantska ziemia z Litwa si? zuniowala, a nie polowica, a tych zamk6w, kt6re u nieprzyjaciela w r?ku byli, rekuperowa Litwa /vi.e#os Zod.s #e!.skch.foow s -D. A.J. A jesli Polacy pomagali, to czynili z strony unijej, postrzegaj?c przysi?gi swej (p. 62). [Tad Cia kiekvienam akivaizdu, kad ponai lenkai niekados neturejo jokios teises i Livonijos Zem ir dabar neturi, bet kaip ir kitus kra tus, taip ir Livonijos Zem? smurtu ateme i5 Lietuvos, nes sulyginus mdsu teises ir privilegijas, kurias turime i Livonij?, su ju Par ovo ±r Lirbhino telse (turimos galvoje 1564 in. Par6ovo ir 1569 in. Liublino seimap ko#sfftwcg./.os - D. AJ, taip pat gynybos veiksmus arba karines i51aidas su lietuviu gynybos veiksmais ir i laidomis, visam pasauliui i ry5kes mdsu teisingumas kaip pietq saule, kad Lietuva neturi nieko nei dovanoti, nei duoti puses Livonijos Zemes, nes su Lietuva sudare unij? visa Livonijos Zeme, o ne puse, o tas pilis, kurios buvo prie5o rankose, (pradejo?) atgauti Lietuva. 0 jei lenkai padejo, tai dare pagal unij?, laikydamiesi savo priesaikos.] Kdrinys baigiamas tokiais Zodziais: Ja dalej o tym dyskutowa nie chc?, a tom ci, bracie Litwinie, wypisal, wymalowal wszystko, a to nie dla tego, aby mial targa uni? z Polakiem, jedno dla wiadomosci, gdyz per ignorantiam wiele naszy starszy i my sobie ujmuj? a prawie facti sumus in obprobrium vicinis nostris, subsannatio et illusio his, qui in circuitu nostro sunt. Ty sic juz sprawuj, jako ci? Pan 86g nauczy, kt6remu kiedy gor?co modli si? bedziesz i Zywota poprawisz wyslucha (?), przyjdzie nam na wspomozenie i mocen do pierwszego stanu przywr6ci (p. 65). 1o. M. Cytowska, ap. c!t., nr Lengvai prieinami iu nutarimu tekstai: VoJz/mJ.# Jcgwm, t. 2, P * Del prastos turimos 5ios knygos kopijos i Vroclavo osolinskiu fundacijos bibliotekos ioje ir kitose citatose vienas kitas originalo Zodis gali bdti perskaitytas (ar veikiau i 5ifruotas) netiksliai. Del to atsipra ome. Lenki5ki tekstai patogumo sumetimais pateikiami perra5yti ne czd J.#crc}m principu, o paredaguoti pagal Zinomos instrukcijos taisykles (Zr. J#sfrwkc/.c} vydc}w".czcz djcz Zr6dez JH.sforycznycfo OCZ XVI do Pozovy XJX M.ektj, red. naukowy K. Lepszy, Wroclaw, ig53).

10 116 DARIUS ANTANAVICIUS [A toliau apie tai nenoriu kalbeti, o tau, broli lietuvi, tai sura5iau, visk? pavaizdavau ne tarn, kad nutrauktum unij? su lenku, bet tik kad Zinotum, nes del nezinojimo mdsu proteviai ir mes daug sau kenkiame ir kone pasidareme panieka savo kaimynams, pajuoka ir pasity iojimas tiems, kurie yra aplink mus (Ps. 74, 4). Tu jau elkis, kaip tave mokys Ponas Dievas, kuriam kai kar5tai mielsiesi (foj!.o# #ec.syk!. owf.#f!.s - D. AJ, ateis mums i pagalb? ir gales gr?zinti i ankstesn? padeti.] Taigi knygos autorius piktinasi netinkamu lenku elgesiu ir tuo, kad lietuviai be pagrindo turi su jais dalytis Livonija, kuri teisetai priklausanti tik LDK. Nors jis nesidlo nutraukti Liublino unijos, del pastarosios sudarymo aplinkybiu taip pat turi kar iu Zodziu unijos partneriams: 0 kt6rym sejmie lubelskim wiele nar6d litewski m6wi moze, jakiej szczerosci w zl?czeniu w braterstwo od pan6w Polak6w doznal i do czego kr6la nieboszczyka Zygmunta Augusta przywiedli obietnicami swemi panowie Polacy, 2e narodowi litewskiemu przysi?gi i przywileju swego w Wojnie danego Litwie nie zdzierzal, kt6ry przywilej dla wyrozumienia na kohcu si? tu (?) pisze. Prowincyj kilka za namow? ich od regimentu Wielkiego Ksi?stwa Litewskiego odl?czywszy do Korony przyl?czyl. Nullo iure i z jakiem placzem i narzekaniem to si? dzialo w Lublinie, pami?taj? ci wszyscy, co tarn byli, i obcy ludzie cudzodziemcy nasluchali si? tego, czego juz i w historyjach cudzoziemskich pelno. Obiecali bowiem byli Kr6lowi Jego M(ilosci) za to Ksi?stwo Mazowieckie, pozwalaj?c kr61owi odda i zapisac komuby chcial, i w tym panom Mazowszanom je li prawi, to juz kazdy obaczyc moze, kt6rej obietnice Kr6l JM kiedy si? im upominal na sejmie pierwszym po unijej, tarn nie chcieli tego uczyni ani mogli, bo si? im dobrze panowie Mazowszanie oparli, poczuwaj?c si? w wolno- 5ciach swych, zaczym ten sejm rozerwal si? i nic si? na nim nie postanowilo, a kr6l b?d?c frustrowany w nadzieji swej o ziemie mazowieck? od pan6w Polak6w, Zalowal tego, Ze kiedy gwalt narodowi litewskiemu i liflantskiemu uczynil k woli Polakom, i nasluchali si? tego pewni ludzie cz?sto od niego, iz widz?c krzywd? wielk?, kt6r? narodowi litewskiemu uczynil, stara si? chcial o to, jakoby naprawil abo wi?c t? uni? w niwecz obr6cil, jakoz z tego sejmu zarazem w chorobe wpadl i Smierci? frasunek sw6j zapiecz?towal (p. 59-6o). [Apie i Liublino seim? 1ietuviu tauta gali daug pasakyti, koki nuo5irdum? susijungdama i brolybes s?jung? patyre i5 ponu lenku puses ir k? savo pazadais padare velioniui karaliui Zygimantui Augustui ponai lenkai, kad jis nesilaike Lietuvai Vohynyje lietuviu tautai duotos priesaikos ir privilegijos, kuri del ai5kumo pateikiama Cia (?) pabaigoje. Ju ikalbetas, kelet? kra5tu atskyre nuo Lietuvos Didziosios Kunigaik5tystes ir prijunge prie Kardnos. [Tai buvo padaryta] be jokio teisinio pagrindo, ir su kokiu verksmu ir nusiskundimu tai vyko Liubline, atmena visi tie, kurie ten buvo, taip pat svetim aliai Zmones to prisiklause, ir to pilna svetur pasirodziusiose istorijose (aprczsyyowwose.? - D. AJ. Nes [lenkai] pazadejo jo malonybei karaliui uz tai Mazovijos kunigaik tyst?, leisdami [j?] atiduoti ir uzra5yti kam nores; kiekvienam jau akivaizdu

11 CNOTLIWY LITWIN" (1592 M.) AUTORIUS IR TEKSTO SALTINIAI 117 (foj.cz# #ec".sykz. onz.#f!.s -D. AJ. Kai pirmame po unijos surengtame seime jo malonybe karalius primine jiems 5i pazad?, [lenkai] nenorejo jo teseti ne galejo, nes ponai mazovi5kiai gerai jiems atkirto, Zidredami savo laisviu, todel tas seimas i5iro ir jame nebuvo priimta jokiu nutarimu, o karalius, nuviltas ponu lenku del Mazovijos zemes, gailejosi, kad pavartojo prievart? pries lietuviu ir livonenu taut? lenku labui. Ir kai kurie Zmones daznai girdedavo ji sakant, kad matydamas didel? skriaud?, kuri? padare lietuviu tautai, noris deti pastangas tai i taisyti arba t? unij? paversti i niek?, bet po to seimo netrukus pasiligojo ir mirtimi apmokejo savo rdpesti.] Kas parenge i pirm?ji Lietuvos istoriografijoje spausdint? dokumentu rinkini? Antra tiniame knygos lape kdrinio autorius nenurodytas. Atidziai perzvelgus tekst? taip pat nematyti jokiu irodymu, kuriais remiantis bdtu galima ji ivardyti. Taigi knyga yra anonimine. Vis delto jos autorius jau seniai buvo Zinomas ir nurodomas. Tai Krizostomas Volodkevicius, Volodkavicius (Chryzostom Wolodkiewicz, Wolodkowicz)11. Bibliografineje literatdroje K. Volodkeviciaus plunksnai priskiriamo kito anoniminio kdrinio - Lietuvio bajoro knygos Apie de imtmeti Livonijos karof` (Equitis Lituani de bello Livonico per decennium gesto) - a;utorystes geneze domejosi ir j? i samiai apra5e iu eiluciu autorius]2, todel Cia tik glaustai pakartosime pagrindinius savo darbo teiginius, susijusius su K. Volodkeviciumi. K. Volodkeviciaus, kaip Cnotliwy Litwin" ir kitu jam priskiriamu anoniminiu knygu autoriaus, kandidatdr?" mokslineje literatdroje itvirtino Albertas Vijdkas Kojalavicius savo Herbyne". Lenki kame ir lotyni kame Herbyno" variante i asmeni jis apibddina taip: Chryzostom Wolodkowicz wprzod woyskj, potym pisarz ziemskj x. Zmodzkiego, dlugo w woysku sluzyl za Karola Chodkiewicza. M?i wielce vczony. Pisal sila. Lacihskim i?zykiem wydal histori? dziesi?cioletniey woyny Inflantskiey bardzo gladko; po polsku xi?zeczk? nazwan? Cnotliwy Litwin: o inkorporaciy Inflant do w. x. Lit. za Zygmunta Augusta. Zacz?I byl pisac po lacinie Krzyzakow Iflantskich histori?, ale nieskonczoney odumar 13. [Krizostomas Volodkevicius, i pradziu Zemaitijos kunigaik5tystes vaiskis, paskui Zemes [teismo] ra tininkas, ilgai tarnavo kariuomeneje Karolio Chodkeviciaus [vadovavimo] laikais. Labai mokytas vyras. Daug rage. Lotynu kalba i leido de5imtmecio Livonijos karo istorij?, [para yt?] labai sklandziai; lenki kai [i leido] knygel? pavadinimu,,cnotliwy Litwin" apie Livonijos ijungim? i Lietuvos Didzi?j? Kunigaik5tyste 11. Naujausioje XV-XVI a. Zemaitijos bajorijos elitui skirtoje studijoje 5ios gimines pavarde lietuvinama kaip Valadkeviciai (Zr. E. Savi5Cevas, ZemcH.f!./.os sov!.vc}jcz t.r vczjdz!.os ej!.fas 14og-1566 mefcz!.s, Vilnius, 2olo, p. 4o3 ir kt.), bet paties Krizostomo pavarde altiniuose visada buvo ra5oma tik kaip Wolodkiewicz", todel vartojame originalui artimesn? form?. \2.. D. Autar\av±6ins, Lietuvio bajoro Livonijos karas" (i6io in.) irjo autorius, V±1nins, 2oo6, p. 18-2,3. L3. W. WLjck KojaLhow±cz, Herbarz rycerstwa W. Ks. Litewskiego tak zwany Compendium..., wyd. F. Piekosihski, Krak6w,1897, p. 121.

12 118 DARIUS ANTANAVICIUS Zygimanto Augusto laikais. Lotyni5kai pradejo ra yti Livonijos kryziuociu [ordino] istorij?, bet mire jos nebaig?s.] Chrysostomus Wolodkowicz primum tribunus Samog/itiae.?J, deinde subiudex. Annis septem militavit in Livonia sub Chodkievicio. Vir perquam eruditus. Vulgavit Latine eleganti stylo Historiam decennalis belli Livonici, Polonice Cnotliwy Litwin intitulatum de incorporatione Livoniae in Magnum Ducatum Lituaniae editum anno 1592, imperfectam Historiam generalem Livoniae]4. [Krizostomas Volodkevicius, i pradziu Zemaitijos vaiskis, paskui viceteisejas. Septynerius metus kariavo Livonijoje, vadovaujamas Chodkevi iaus. Labai mokytas vyras. Lotyni kai paskelbe de imtmecio Livonijos karo istorij?, [para5yt?] grak5ciu stiliumi, lenki5kai - [knyg?] pavadinimu,,cnotliwy Litwin" apie Livonijos ijungim? i Lietuvos Didzi?j? Kunigaik tyst?, i5leist? 1592 metais; nebaigt? Livonijos istorij?.] Visus tyrejus, kurie iki 5iol remesi A. Vijdko Kojalavi iaus Ziniomis, varze jo autoritetas. Turbdt manyta, kad Lietuvos istoriko Ziniu altinis buvo Volodkevi iu gimines nariu (galbdt paties K. Volodkevi iaus) suteikta informacija, todel jos turin ios bdti patikimos. Bet tai netiesa. Visos aplinkybes byloja, kad A. Vijdkas Kojalavicius K. Volodkevi iaus asmeni kai nepazinojo ir remesi treciuju asmenu informacija. Pirmiausia tai irodo klaidingas K. Volodkevi iaus herbo apibddinimas: A. Vijdkas Kojalavicius teige, kad K. Volodkevicius turejo vadinam?ji Gulbes (I, b?dz) herb?, nors i5 tikruju K. Volodkevi iaus herbas buvo Rczw. Sunku patiketi, kad A. Vijdkas Kojalavicius, laikomas geriausiu XVII a. LDK bajorijos heraldiku, bdtu padar?s i? klaid?, jeigu bdtu pazinoj?s K. Volodkevi iu asmeni kai. Antra, A. Vijdkas Kojalavi ius nurode netiksli? jo pavardes form? (Wolodkowicz), nes visuose dokumentuose Krizostomas vadinamas tik Volodkevi iumi (Wolodkiewicz). Tre ia, A. Vijdkui Kojalavi iui visi kai nebuvo Zinomas K. Volodkevi iaus benediktiniu vienuolyno Kraziuose, kur veike jezuitq kolegija, fundacijos faktas]5. Visa tai apibendrindami teigiame, kad K. Volodkevi iu, kaip,,cnotliwy Litwin" autoriu, A. Vijdkas Kojalavicius nurode remdamasis netikslia savo kolegu, Vilniaus akademijos destytoju, informacija. K. Volodkevi iaus autoryste suabejojo tik lenku istorikas G. BIaszczykas. 1g89 in. jis paskelbe K. Volodkevi iaus testament? ir ta proga para e didok? straipsni apie jo autoriq]6. Straipsnio autorius nustate, kad K. Volodkevicius priklause Zemaitijos bajoru Volodkevi iu (Valadkevi iu) giminei. Jis gime 159o-1591 in. ir buvo Mikalojaus Motiejavi iaus Volodkevi iaus ir Onos Bernatavi idtes-sidlausi4. Biblioteka czartoryskich, rankr.1352, I A WrjukKoja.1ow±cz, Miscellanea rerum ad statum ecclesiasticum in Magno Lituaniae Ducatu Pertinentium..., V±lna.e, i65o, p. io7 (Zr. A. V±jckaLs-Kojalav± ins, Lietuvos istorijos ivairenybes. 2 dalis [Se#o/.z. L.efztvos Jgter f#rc}, kn.16], Vilnius, 2oo4, P ). 16. G. BIaszczyk, Chryzostom Wolodkiewicz - zapomniany pisarz i jego testament", Lz.fz/ #o- Slavica Posnaniensia. Studia Historica, t. 3, Poznalfi,1989, P. 2.o3-2.32

13 CNOTLIWY LITWIN" (1592 M.) AUTORIUS IR TEKSTO SALTINIAI 119 kienes (Bernatowiczowna Szydlowska) sdnus. Saltiniuose pirm? kart? minimas 1613 in. kaip Zemaitijos senidnijos atstovas Respublikos seime, in. minimas be pareigybiq /1633 in. buvo LDK instigatorius (valstybes kaltintojas teismo bylose), apie in. galejo eiti Zemaitijos senidnijos vaiskio pareigas, o bent nuo 1632 in. iki mirties buvo Zemaitijos Zemes teismo viceteisejas. K. Volodkevi ius buvo gana pasiturintis Zemaitijos bajoras, valde kelet? dvaru. Jam priklause Dirvenai Mazuju Dirvenu tijdnijoje (dabar Dirvonenu kaimas Tel5iu rajone), Galna (GOJ#g.e) Josvainiu tijdnijoje (dabar 5ios vietoves nebera), Sauki5kiai (?) netoli Galnos, namai Raseiniuose in. jis fundavo benediktiniu vienuolyn? Kraziuose. Buvo ved?s On? Vaclovait?-Chrz?stowsk?, bet palikuoniu neturejo. Mire 1642 in. po vasario io d., kai sudare savo testament?. G. BIaszczykas pirmasis atmete K. Volodkeviciaus, kaip,,cnotliwy Litwin" autoriaus, versij? ir i kele spejim?, kad knyg? galejo para yti kitas Volodkevi ius, Krizostomo dede Mikalojus Volodkevicius, bet placiau savo minties nepagrinde]7. Svariausias objektyvus argumentas, neigiantis K. Volodkeviciaus Cnotliwy Litwin" autoryst?, yra jo gimimo data. Nors ji nera Zinoma i5 pirminiq XVI- XVII a. altiniu, bet gana tiksliai nustatoma remiantis kitais faktais. Kaip mineta, V. Volodkevicius mire 1642 in. po vasario io d., kai sudare savo testament?18. 1 kitu altiniu Zinoma, kad jis mire 51 metu, vadinasi, turejo bdti gim?s apie 1591 metus. Kokie ie altiniai? Tai T. Zychlihskio Herbynas"19. Cia nurodytas ir informacijos apie K. Volodkevi iu pagrindas - kazkokio pono Adamo Stefanowskio uzra ai (z 7iofczf p. Ad mcz Sfe/cz#owskg.ego).1 pirmo Zvilgsnio galima abejoti tokios moksli kai neiformintos" informacijos patikimumu, bet, pazvelgus atidziau, iuo atveju ja galima pasikliauti. Pirma, nurodyta tiksli K. Volodkeviciaus mirties data, kada dar nebuvo Zinomas jo testamentas, kuri tik ig89 in. paskelbe G. BIaszczykas. Jei mirties data - tiksli, nera pagrindo abejoti ir nurodytu K. Volodkevi iaus am- Ziumi mirties akimirk?, juoba kad tiems laikams jis visi kai realus. 1 Zodziu, kad K. Volodkevi ius buvo palaidotas savo funduotame Kraziu benediktiniu vienuolyne, galima speti, kad minetasis A. Stefanowskis galejo vienuolyno bazny ioje regeti koki? nors fundatoriaus atminim? iamzinan i? paminklin? lent?, kurios informacija pasinaudojo. Pagaliau 1591 metus, tariam? K. Volodkevi iaus gimimo dat?, netiesiogiai patvirtina pirminis XVI a. pabaigos 5altinis. Yra Zinoma, kad 159o in. geguzes 5 d. Zemaitijos bajoras Petras Jonavi ius su sdnumi Baltramiejumi 17. Tenpat,P Kaip velionis K. Volodkevicius minimas 1643 in. kovo 26 d. Zemaitijos senidnijos vaznio Jono Aleknavi iaus (Olechnowicz) kvite del Galnos valdu neperleidimo Baltazarui Sidlauskui (MAB RS, f. 12, b. 76o,I.1g-1gv; originalus i ra as i Zemaitijos pilies teismo knygu). 19. T. Zychlihski, Zzofa ks!. ga szjczcjtfy PoJskz.cj, t. 24, Poznah, 19o2, p. 151: Chryzostom Wolodkowicz, pods?dek Ksi?stwa Zmudzkiego, zmarly r. 1642, maj?c lat 51, fundowal w Krozach kosci6i PP. Benedyktynek i w tymze kosciele zostal pochowanym".

14 DARIUS ANTANAVICIUS uz 2o kapu lietuvi ku gra5iu amzinos nuosavybes teise pardave K. Volodkeviciaus tevams Galnos valdas Josvainiu tijdnijoje. 5iame akte minima, kad Volodkevi iai pirko Galn? uz 0. Bernatavicidtes-Volodkevicienes kraicio pinigus, t. y. jie, jei pirkiniui naudojo kraiti, turejo bdti susituok? visai neseniai. Minetas aktas yra apskritai pirmas K. Volodkeviciaus tevu santuokos liudijimas2. Apibendrindami teigiame, kad K. Volodkevi iaus, kaip,,cnotliwy Litwin" autoriaus, kandidatdra" yra neimanoma, j? reikia atmesti ir tikrojo autoriaus ie koti visai kitu asmenu aplinkoje. 1 to, kas i destyta, ai keja du dalykai, kuriuos turedami omenyje galime meginti apibrezti t? aplink?, kurioje reiketu ie koti tikrojo knygos autoriaus. Pirma, akivaizdu, kad rengejas turejo moketi lotyni kai, nes dauguma jo atrinktu ir paskelbtu dokumentu ra yti lotyni kai. Antra, matyti, kad autorius yra ne 5iaip LDK ir Livonijos santykiu istorijos megejas, kuriam i rankas atsitiktinai pateko valstybines reik mes uzsienio politikos dokumentai, o gerai publikuojamoje medziagoje susigaudantis, gal net jos atrank? darantis Zinovas profesionalas. Kur jo mums ie koti? Su kokia aplinka sieti? Atidziau skaitydami tekst?, jau pirmame sakinyje pastebesime anonimo mums palikt? sidlo gal?: Nie wspominam s?siedztwa, przyleglosci ziemie liflantskiej, tego ju2 i r?koma dotknac sic kazdy moze. Nie wspominam te2 starych spis6w Litwy z Liflanty, kt6re mi?dzy sob? mieli, skoro po przyj?ciu wiary chrzescijanskiej za Witolta w roku 1422, a potym z Zygmuntem wielkim ksi?zeciem litewskim i bratem /./J jego Kazimierzem w roku 1436 i potym w roku 15ol z wielkim ksi?z ciem Aleksandrem i z stany litewskiemi, tego pelne skrzynie przywilej6w, i zawsze Litwa z Liflanty z jednego przeciw kazdemu nieprzyjacielowi, a mianowicie moskiewskiemu, z sob? si? konfederowali, Polacy o tym nic nie wiedzieli (p. 1). [Neminesiu Livonijos Zemes kaimynystes, artumo, kiekvienas tai gali jau ir rankomis paliesti. Taip pat neminesiu senu Lietuvos sutarciu su Livonija, kurias tarpusavyje sudare, pirmiausia po krik Cioniu tikejimo priemimo valdant Vytautui 1422 metais, paskui su Lietuvos didziuoju kunigaik5 iu Zygimantu ir jo broliu (./) Kazimieru 1436 metais ir paskui 15ol metais su Lietuvos didziuoju kunigaik Ciu Aleksandru ir Lietuvos luomais, to pilnos skrynios privilegiju, ir visada Lietuva su Livonija drauge pries kiekvien? pries?, bdtent maskven?, sudarydavo tarpusavio s?jung?, lenkai apie tai nieko nezinodavo.] To pilnos skrynios privilegiju" (fego PeJ#e skrzy#.e Przywz.Je/.6w). Kaip suprasti 5i? viet?? I? galima ai5kinti dvejopai: arba tai metafora, arba iuos Zodzius reikia su- 2o. VUB RS, f. 7, Zemaitijos Zemes teismo 159o in. knyga (N. Gorbacevskio katalogo nr ), I ; Senosios Paginacijos I : [...] IIpoHa7" ecmo Ha BettHocTb Toe MMeHMqo [...] 3eMeHMHy rocllohapbckomy 3eMT>7" XoMOMTT>cKoe Bo7Ioc" HCBOHCKoe 11. MMKo7Iaro MaTeeBIHy 807IoaKeBMtla M Ma xohi e ero 11. rahhe BepHaTOBHe 3a ee 87IacTT>Hble IIeHe3M 3 rlocary Om IIaH06 6pa" ee 83HTI]Ie [...]".

15 CNOTLIWY LITWIN" (1592 M.) AUTORIUS IR TEKSTO SALTINIAI prasti tiesiogiai, t. y. rengejas turejo tiesiogini priejim? prie archyviniu dokumentu. Kad tai nera metafora, byloja cituotos i5traukos del Liublino unijos sudarymo a,pllnkyblng Zodzlai narodowi litewskiemu przysi?gi i przywileju swego w Wojnie danego Litwie nie zdzierzal, kt6ry przywilej dla wyrozumienia na kohcu si? tu (?) pz.sze [nesilaike Lietuvai Vohynyje lietuviu tautai duotos priesaikos ir privilegijos, kuri del ai kumo pateikiama Cia (?) pabaigoje]. Reikalas toks, kad Cia minima 1568 in. gruodzio 21 d. Lenkijos ir LDK pasienio Vohynio miestelyje Zygimanto Augusto duota privilegija, kuria jis patvirtino LDK luomams salygas, kuriomis sudarys unij? su Lenkija2]. Si privilegija iki 1592 in. niekur nebuvo skelbta. domiausia, kad, prie ingai autoriaus teiginiui apie jos paskelbim? knygos pabaigoje, ten jos nera! Kitoje vietoje autorius teigia: I od tego czasu zawsze Litwa bronila przez hetmany swym wlasnym nakladem Liflant6w, czego pewne znaki s?, bo i teraz d6br Wielkiego Ksiestwa Litewskiego wi?tsza cz?s jest w zastawie, co sic zadluzyli na t? obron [...] (p. 29). [Ir nuo to laiko Lietuva per etmonus savo pacios karinemis i5laidomis visada gyne Livonij?, tai visai akivaizdu, nes ir dabar didesne Lietuvos Didziosios Kunigaik5tystes valdu dalis yra ikeista uz skolas tos gynybos reikmems [...]. Ir paskutinis pavyzdys. Aptardamas 1561 in. Iapkricio 28 d. Vilniaus sutarties aplinkybes autorius ra5o: Tamze Kr6l Jego Milos ze wszystkimi stany litewskimi po dlugich namowach i kontrakciech wzi?i od mistrza liflandskiego wszystk ziemie liflandsk?, a onego uczyniwszy ksi?i?ciem, wzi?i od niego insignia, kt6re nosil na sobie, to jest krzy2 zloty i piecz?c, kt6rych do tego czasu jako mistrz uzywal, podal do r?ku hetmanowi litewskiemu wszystkie Liflanty, co i dzi jest w skarbie litewskim [...] (p ). [Ten pat (f#r!."czs grzjvo/.e VI.J#z.ws -D. AJ jo malonybe karalius (fwr!."czs gczjvo/.c Zyg!." #fc}s Awgwsfczs - D. A.) su visais Lietuvos luomais po ilgu pasitarimu ir derybu pereme i5 Livonijos magistro (fwr!.mos gczjvo/.c G. KcffJcrz.s -D. A.) vis? Livonijos Zem? ir pakel?s ji kunigaik Ciu paeme i jo (valdzios) insignijas, kurias ne5iojo ant saves, t. y. auksini kryziu ir spaud?, kuriuos iki tol naudojo kaip magistras, atidave i Lietuvos etmono rankas vis? Livonij?, jos (i. y. z.#s!.g#r./.os -D. A.) ir iandien yra Lietuvos izde [...]. Taigi jau vien 5iu keliu pavyzdziu pakanka, kad tikrojo knygos autoriaus ie5kotume ne kur kitur, o LDK izdo arba kanceliarijos aplinkoje, nes tik jos pareigdnai galejo Zinoti, kas saugoma LDK izde. Mus dominancio laikotarpio LDK izdo ir 21. Akf ##!.!. PoJskz. z Lztwg, wyd. S. Kutrzeba i W. Semkowicz, Krak6w,1932, nr. 95.

16 DARIUS ANTANAVICIUS kanceliarijos vyriausieji pareigdnai yra gerai Zinomi22. Kitas klausimas, ar i paie5- ku lauk? turetume itraukti tik juos, ar ir Zemesnio lygmens iu instituciju asmenis, kurie, deja, beveik nezinomi. Pats knygos pasirodymas mums taip pat byloja, kad jos autorius buvo ne iaip pilkas Zmogus, o nemenku patriotiniu ir kultdriniu uzmoju turinti asmenybe. Kaip pagal tokius gana nery5kius pedsakus rasti adata ieno kupetoje? Yra du paie5ku keliai: pirmasis reikalautu, naudojant ndnai dalies lietuviu istoriku itin pamegt? prozopografini metod?, susisteminti Zinias apie potencialius kandidatus ir remiantis turima informacija meginti i rinkti" tinkamiausi? kandidat?. Sis bddas reikalauja ilgu tyrimu, kurie autorystes atribucijos atveju gali neduoti teigiamo rezultato, nes net keli,,kandidatai" gali bdti kvalifikuojami kaip galimi autoriai, o itikinamu argumentu nebdtu galima pateikti. Todel megindami iminti,,cnotliwy Litwin" autorystes misl? pasukome antruoju keliu: pirmiausia bandeme rasti, mdsu nuomone, t? sidlo gal?, kuris atvestu iki tikrojo autoriaus. Pastaruoju atveju reikia ir sekmes, kuri nusi5ypso arba aplenkia in. Vilniuje Jokdbas Morkdnas (Markovi ius) i spausdino taip pat anoniminio autoriaus eiliuot? kdrini Dz.oJog s'j cfecz.c Jztewsk.ego Prtzwdzz.vy wo/.ny ifoantskiej Kr6la Jego Milosci Stefana, Swi?tej i drogiej pami?ci pana naszego, z ksi?- dzem moskiewskim od poczqtku do korica kr6tko zebrany. Roku 1594 (w Wilnie, z drukarniej Jakuba Markowicza roku Pahskiego 1594) TTe±stnga.s lietuv±o ba;joro pokalbis apie jo malonybes viesaus ir brangaus atminimo karaliaus Stepono, mdsu valdovo, kar? su Maskvos kunigaik Ciu, trumpai sudetas nuo pradziu iki galo. 15g4 metais (Vilniuje, i Jokdbo Markoviciaus spaustuves, 1594 Vie paties metais)]. Tai yra nepaprastai reta knyga, iki iol i liko vienintelis jos egzempliorius Jogailai iu universiteto bibliotekoje Krokuvoje (Cim. Qu. 5125). Eiliuota forma para ytas,,pokalbis" skirtas trims garsiesiems Stepono Batoro in. Zygiams i Maskva apdainuoti. Kdrinio izangoje pokalbininkai, isivaizduojamas Cekas ir Zygdnas (veliau Zygdn? kei ia Riteris, Karys), tarp sav?s kalbasi taip: Cursor: 0 Iflanty ta wojna nie teraz si? wszcz?ia, / Za Zygmunta Augusta pocz?tek sw6j wzi?ia. / Czech: Spos6b wojny od ciebie barzobym rad wiedzial, / Zebym wi?c gdy si? trafi i drugim powiedzial (p. A2 / 212) [Zygdnas: Sis karas del Livonijos ne dabar kilo, Zygimantui Augustui valdant jis prasidejo. Cekas: Labai nore iau i5 tav?s suzinoti karo eig?, kad pasitaikius progai ir kitiems ja papasakociau.] Ir Zygdnas pradeda pasakoti Zinomus faktus apie nesantaik? tarp Livonijos konfederacijos nariu, bdtent Livonijos magistro ir Rygos arkivyskupo, mini 2.2 Urz?dnicy centralni i dygnitarze Wielkiego Ksi?stwa Litewskiego XIV-XVIII wieku. Spisy, opt. H. Lulewlcz i A. Ra.chiba, (Urz?dnicy dawnej Rzeczypospolitej XII-XVIII wieku, t.11), K6rnlk,1994.

17 CNOTLIWY LITWIN" (1592 M.) AUTORIUS IR TEKSTO SALTINIAI 123 Pasvalio sutarti ir t. t. Ir 5tai em?s destyti 1561 in. Vilniaus sutarties sudarymo aplinkybes, Zygdnas teigia: Mikolaj ksi?i? zacne, Radziwil nazwany, / Wojewoda wilehski do Iflant poslany, / W takich sprawach senator przewazny i wierny / I w dostatki i w dowcip i w rozum niezmerny. / Ze wszystkiemi w Iflanciech stany czynil o tym, / Coby bylo z obu stron z nalepszym na potym. / Sprawil, Ze si? ryzanie z drugiemi podali, / Ze Zygmunta Augusta za kr6la przyznali. / Ze do Wilna do kr6la sami przyjechali(,) / Arcybiskup, mistrz Ketler(,) kr6lowi oddali / Znak poddahstwa, chor?gwie, wszelakie ozdoby, / Kt6re dzis w Wilnie lei? w skarbie do tej doby (p. [A3v]-[A4] / 213v-214). [Kilnusis kunigaik tis, vardu Mikalojus Radvilas, Vilniaus vaivada, pasiustas i Livonij?, tokiuose reikaluose rimtas ir i5tikimas senatorius, didis turtais, gabumu ir protu. Livonijoje su visais luomais taresi del to, kas abiem pusems bdtu geriausia ateityje. Pasieke, kad rygieciai su kitais tapo pavaldds, kad Zygimant? August? pripazino karaliumi, kad i Vilniu pas karaliu patys atvyko(,) arkivyskupas, magistras Kettleris(,) karaliui atidave pasidavimo Zenkl? - veliavas, visas insignijas, kurios iandien Vilniuje guli izde iki ios dienos.] Dabar pakartosime atitinkam? Cnotliwy Litwin" viet?: Tamze Kr6l Jego Milo5 ze wszystkimi stany litewskimi po dlugich namowach i kontrakciech wzi?i od mistrza liflandskiego wszystk? ziemie liflandsk?, a onego uczyniwszy ksi?i?ciem, wzi?i od niego insignia, kt6re nosil na sobie, to jest krzyz zloty i piecz?c, kt6rych do tego czasu jako mistrz uzywal, podal do r?ku hetmanowi litewskiemu wszystkie Liflanty, co i dzis jest w skarbie litewskim [...] (p.16-17). [Ten pat jo malonybe karalius su visais Lietuvos luomais po ilgu pasitarimu ir derybu pereme i5 Livonijos magistro vis? Livonijos Zem? ir pakel?s ji kunigaik Ciu paeme i5 jo (valdzios) insignijas, kurias ne5iojo ant sav?s, t. y. auksini kryziu ir spaud?, kuriuos iki tol naudojo kaip magistras, atidave i Lietuvos etmono rankas vis? Livonij?, jos (I. y.!.77s!.gquj.os -D. AJ ir 5iandien yra Lietuvos izde [...] Kaip matyti, minima ta pati smulkmena: Livonijos magistro G. Kettlerio atiduotu ordino magistro insigniju saugojimas Lietuvos izde. Kaip vertinti 5i fakt?? Paprastai Zidredami galetume sakyti, kad tas, kuris i5leido knyg? 1594 in., nusira e nuo to, kuris i leido sav?j? 1592 in. Ir tai gali bdti du skirtingi asmenys. Logi ka, bet 5iuo atveju kalbame apie tokias subtilias smulkmenas, kurios idomios tik labai nedide- 1iam iu dalyku Zinovu bdriui. Tikimybe, kad,,pokalbio" autorius atkreipe demesi ir nusira e" nuo Cnotliwy Litwin" bdtent 5i subtilu dalyk?, yra labai menka. Pokalbyje" esama ir daugiau subtiliu sutapimu. Pavyzdziui, minint 1526 in. Sv. Romos Imperijos imperatoriaus Karolio V privilegij?, kuri? livonenai gr?zin? Zygimantui Augustui ir Lietuvai.

18 124 DARIUS ANTANAVICIUS Cnotliwy Litwin" (p. 45) Pokalbis" (P. [A4] / 214) A na ostatek i ten przywilej, co od cesarza chrze- Scijahskiego mieli Liflanci, kt6rym on ich w obron? sw? wzi?i, za konsensem samegoz cesarza oddali do r?ku litewskich, czego uczyni by nie mogli bez wiadomo ci jego, i barzo si? Liflanci na to ogl?dali dlugo, az im konsens od cesarza poslan, o czym wspomina w poswolskim przywileju, Ze sic mieli starac, tog dopiero ten przywilej oddali i sami sic z Litw? zl?czyli. [Galiausiai livonenai su paties imperatoriaus sutikimu atidave i lietuviu rankas ir t? privilegij?, kuri? buvo gav? i5 krik Cioniu imperatoriaus ir kuria jis buvo isipareigojes juos ginti; to nebdtu galej? padaryti be jo (f."perczforf.czws - D. AJ Zinios, ir livonenai labai ilgai tai turejo omenyje, kol jiems buvo atsiustas imperatoriaus sutikimas; apie tai uzsimenama Pasvalio (sutarties) privilegijoje, kad turejo to siekti, paskui atidave t? privilegija ir patys susijunge su Lietuva.] I przywilej poddahstwa swego cesarzowi / Danego jegoz rad? oddali kr6lowi. / Bowiem zin?d pomocy nie mogli mie Zadnej, / Tej cesarz pozwolil im tu szukac nasnadniej. [1r jo (Mikalojaus Radvilo - D. A.) patalriami atidave karaliui savo pavaldumo privilegij?, kuri? buvo dav? imperatoriui, nes i kitur negalejo tiketis jokios pagalbos, pastarosios imperatorius jiems leido Cia ie5koti kuo grei iau.] Abiejuose kdriniuose akivaizdziai sutampa 1566 in. Gardino seime Zygimanto Augusto duotu privilegiju (dokumentai nr. 7 ir 8) vertinimas LDK ir Livonijos unijos terminu: Cnotliwy Litwin" (p. 3o) Pokalbis" (p. [A4] / 214) ToZ dopiro kr6l Zygmunt August [...] zlozyl sejm w Grodnie narodowi litewskiemu i liflantskiemu [...]. Tarn juz uni? Liflantom z Litw? wiecznemi czasy uczynil, zl?czyl dwa narody w jeden a prawie inkorporowal. [VIliau karalius Zygimantas Augustas [...] paskyre seim? Gardine lietuviu ir livonenu tautai [...]. Tame sudare Livonijos ir Lietuvos unij? visiems laikams, dvi tautas sujunge i vien? ir kone inkorporavo.] I na sejmie to w Grodnie walnym uczynili, / Ze unia wsp6i z Litw? przysi?g? stwierdzili. / Przemieniwszy w ksi?z cy tytul mistrza swego, / zstali si? czlonkiem jednym Ksi?stwa Litewskiego. [Ir visuotiniame seime, Gardine, (livonenai) priesaika sutvirtino unij? kartu su Lietuva, savo magistro titul? pakeite i kunigaik Cio (vard?), tapo vienu Lietuvos Kunigaik tystes nariu.] Taigi remdamiesi cituotais pavyzdziais, darome visai paprast? i vad?: ir vien?, ir kit? knyg? rage to paties asmens plunksna. Kyla klausimas, kam priklause i plunksna? Anoniminio Pokalbio" autorius dedikacij? LDK stalininkui Jonui Hlebaviciui pasira e tik savo inicialais E. P. PJ".J JcfJ3es Lt# #z.cze (E. P. Lietu-

19 CNOTLIWY LITWIN" (1592 M.) AUTORIUS IR TEKSTO 5ALTINIAI 125 vos myletojas, patriotas). Jie neabejotinai priklauso Elijui Pielgrzymowskiui23. Tai patvirtina ir dedikacijos datacijos formuleje ira5yta vietove (Dcz77 z Dwbg.ny - p. [a6] / 2io). 5i vietove taip pat datacijos formuleje minima viename E. Pielgrzymowskio ra te24. Taigi darome i5vad?, kad,,cnotliwy Litwin" ir Pokalbi" para5e tas pats asmuo ir Sis asmuo yra E. Pielgrzymowskis. Tiems, kurie tyrineja LDK XVI a. antrosios puses istorijos problemas, E. Pielgrzymowskis yra Zinomas, todel nesiimdami i5samiai pristatyti jo biografijos toliau tik trumpai paminesime svarbiausius dabar Zinomus faktus25. Tis i5augo garsaus LDK XVI a. antrosios puses valstybes veikejo Venclovo Agripos (apie in.) eimoje, nes buvo jo posdnis, t. y. jo pirmosios Zmonos Magdalenos sdnus i jos pirmosios santuokos su kazkokiu Enochu Olfiroviciumi. Apie jo motina ir tev? i5samesniu Ziniu kol kas nera. Patevis Venclovas Agripa dar 1564 in. testamentu posdniui buvo uzra5?s vis? savo turet? bibliotekel? in. E. Pielgrzymowskis studijavo Karaliauciaus universitete in. ar net truputi anksciau E. Pielgrzymowskis, matyt, ne be patevio itakos ir uztarimo, tapo karali kuoju sekretoriumi in. dar minimas kaip Stepono Batoro lietuvi5- ko dvaro dvarionis ( wjz.c#s Lztw #ws) in. vasario 8 d., bddamas liuteronas, vede pravoslavo, perbegelio i Maskvos Ivano Ivanoviciaus Liackio jauniausi?j? dukr? Bogdan?, su kuria vaiku neturejo in. jis pasieke savo karjeros vir5dn?, tapdamas LDK ra5tininku. sidemetina, kad E. Pielgrzymowskis atliko keleta su Livonijos administravimu susijusiu Zigmanto Ill pavedimu: 1588 in. kartu su J. Piotrowskiu jis buvo paskirtas karaliaus igaliotiniu (komisaru) Livonijos luomu atstovams prisaikdinti, o 159o in. -vienu i5 igaliotiniu valdovo stalo valdu Livonijoje revizijai atlikti. Pastarieji faktai ypac gerai dera su minetu anoniminio Cnotliwy Litwin" autoriaus Livonijos reikalu pazinimu. E. Pielgrzymowskis taip pat Zinomas kaip XVI a. antrosios puses -XVII a. pradzios ra5tijos veikejas, jis savo vardu paskelbe keturias knygas26. Jei sutiksime, kad Cnotliwy Litwin", Pokalbis" ir 1597 in. i51eista taip pat anonimine knygele Philopatris ad senatum populumque Lituanum"27 yra para5yti jo plunksna, turetume sakyti, kad jis buvo vienas produktyvesniu XVI a. paskutiniu dvieju de imtme iu LDK literatu. Zymiausias 23. 5io asmens pavarde mdsu istorineje literatdroje ivairuoja (Piligrimas, Pielgrimovijus, Pilgrimovijus, Pelgrimovskis ir pan.). Pasisakome uz jo paties ranka originaliuose rankra5ciuose ra5ytos formos vartojim?, o ne lotyni5ku knygu pavadinimuose aptinkamu jos sulotynintu variantu adaptavim?. 24. O. B. Bo6KOBa,JIMCT "capfl Be7"Koro KHjlxecTBa JIMTOBCKoro re7i"ma He7IbrpMMOBCKoro (abryct i6oo I.)", J4cmap#ttecKw# czpxw6, MocKBa, 2oo4, nr. 6, p. 2oi: HMcaH y Hy6MHe". 25. A. Przybos, Pielgrzymowski Eliasz", PoJskf. SZow J.L' B!.ogrcz czny, t. 26` Wroclaw [etc.], ig8i, p ; E. Rim5a, Venclovas Agripa ir jo gimine", Lz.efwvos TSR moksj# kczde77"jos darbc.. A scrz/.a. VI.swome#Gs moksjc., t. 1 (94), Vilnius, 1986, P. 68, 7o. 26. XV-XVI a. Lietuvos lotyni3kap knygap sqra3as, sudare D. INarbut±en ±r S. INarbutas (Senoji Lietuvos J!tcrc} rir, kn. 12), Vilnius, 2oo2, nr o. 27. Tenpat,nr. 221.

20 126 DARIUS ANTANAVICIUS jo rankra tinis darbas yra i6oo-i6oi in. LDK didziosios pasiuntinybes i Maskv? pasakojimai proza ir eilemis. Variantas proza jau paskelbtas28. E. Pielgrzymowskis mire i6o5 in. Kodel E. Pielgrzymowskiui reikejo slepti savo autoryst?? Atsakyti i i klausima galima tik apytikriai. Mdsq nuomone, nuo 1586 in. bddamas Zinomas LDK pareigdnas, tvark?s ivairius vie5us, taip pat su Livonija susijusius reikalus, E. Pielgrzymowskis del ivairiu dabar sunkiai susekamu sumetimq nenorejo, galbdt ir negalejo savo vardu skelbti tokio poleminio darbo, kurio mintys buvo atvirai separatistines (,,lituanofilines"), kirtosi su oficialia, ypa lenku alies primesta pozicija del bendro Livonijos valdymo. Pagrindziant i spejim? galima nurodyti, kad, tap?s LDK ra tininku, po 1586 in. E. Pielgrzymowskis savo vardu apskritai nebepaskelbe jokios knygos. Kas leme knygos pasirodym? bdtent 1592 in.? Jau minejome, kad tiesioginiu politiniq priezasciu tarn nebuvo: aktualiausi Livonijos pavaldumo ir administravimo reikalai buvo i spr?sti dar 1589 in. seime in. rugsejo 7 - spalio 19 d. Var uvoje posedziavo Respublikos seimas, bet knygoje nera jokiu irodymu, kurie leistu teigti, kad ji buvo rengiama ir i leista turint pries akis artejanti seim?, nors to negalima visai atmesti. Vis delto 1592 in. seimas, istoriografijoje dar vadinamas inkviziciniu, t. y. tiriamuoju, daugiausia demesio skyre Respublikos pamatus sudrebinusiam politiniam skandalui - slaptiems Zigmanto Ill planams mainais uz Svedijos karaliaus kardnos uztikrinim? perleisti Ernestui Habsburgui Respublikos valdovo sost?, o Livonijos reikalai jame buv? antraeiliai29. Todel spetume, kad E. Pielgrzymowskis paskelbe savo knygel? bdtent 1592 in. turedamas ne koki nors konkretu politini tiksla ar vykdydamas itakingesniu asmenu nurodym?, o tiesiog patrioti kai noredamas priminti tevynainiams ju teises i Livonij?. Suprantama, tai tik spejimas. Paai kejus kitiems faktams, i? i vad? reiketu tikslinti. Antroje studijos dalyje aptarsime ne maziau intriguojanci? Cnotliwy Litwin" paskelbtu dokumentu ir teksto proveniencijos problem?. 2,8. E. P±lgr±rnovLjus, Didzioji Leono Sapiegos pasiuntinybe i Maskvq i6oo-i6oi in., parenge I. K±anp±ene (Historiae Lituaniaefontes minores, t. 4), V±lnLus, 2oo Diariusze i akta sejmowe r , wydale. Ba.rwifeski (Scriptores Rerum Polonicarum, t. 2.1), Krak6w, 1911.

21 THE WORK CNOTLIWY LITWIN" (1592): ITS AUTHOR AND SOURCES Darius Antanavi6ius Summary The object of this research paper is the 1592 book, which was published presumably in Vilnius and was titled by an anonymous author C#ofJz.vy Lgtw.# kw w!.czdo"os'cz. braciej swej narodu litewskiego Podaje, jakie Prawo zdawna nar6d litewski rna do ziemie liflandskiej i braterstwo, konfederacyjq, uniq, a nar6d polski nic do tego nie owz.czj. Rokw Pczrisk!.ego Only three copies of this book have survived to our days. There is no any original copy in Lithuania, all the known ones have been preserved in Poland. The first is kept in the Czartoryski Library in Cracow (Biblioteka Czartoryskich, signature: XVI.266/I), the second - in the K6rnik Library, not far from Poznah, (Biblioteka K6rnicka, signature: Cim. Qu. 2648[a]), the third -in the Ossolineum Library in Wroclaw (Zaklad Narodowy im. Ossolihskich, signature: XVI.Qu. 2723). The work Cnotliwy Litwin" ("The Virtuous Lithuanian'') presents the first, thematically arranged publication of historical source material in Lithuanian historiography. There are lo documents published in this book that deal with Lithuano-Livonian relations in They are enumerated in a separate appendix. By 1592 there was only one document published, namely the 1569 Lublin decision (the so-called constitution) concerning Livonia, all the rest had remained unpublished so far. Bearing in mind that these documents reflect international relations we can state that the practice of publishing international treaties in Lithuania started not in the i8th century, as is generally assumed, but already in the 16th century, to be precise in the year It is also worth noting that this book used to be transcribed by hand owing to the value of the documents published there. One such manuscript copy is kept at the K6rnik Library (manuscript ). Who was the editor of this first collection of published documents? The title page does not indicate the editor. A close investigation into the contents of the book has also produced no positive results. So the book is rightly considered anonymous. However, the putative editor has long been known and referred to as Krizostomas Volodkevicius/Volodkavicius (Chryzostom Wolodkiewicz, Wolodkowicz). The authorship of Volodkevicius with regard to "Cnotliwy Litwin" as well as to a number of other anonymous works became current in scholarly literature thanks to the information supplied by Albertas Vijdkas-Kojalavicius in his "Coat of Arms Book''.

22 128 DARIUS ANTANAVICIUS In our opinion the most significant argument against the authorship of Volodkevicius is to be seen in his date of birth. Notwithstanding that it is not known from primary sources of the 16-i7th centuries, it can fairly well be estab- 1ished by other circumstantial evidence. It is known that Volodkevicius died soon after he made his last will, that is after io February, Other sources allow us to know that he died in the age of 51, hence he must have been born in about This is a compelling piece of evidence to deny his authorship of the work under consideration. That is why we should look around for quite a different circle of persons. Relying on textual criticism a suggestion has been advanced in this article that we must concentrate our search for the editor in the milieu of the grand ducal treasury or chancellery. For this purpose we suggest to draw attention to the book Df.clJog s'j cfocg.c litewskiego prawdziwy wojny ifoantskiej Kr6la Jego Milosci Stefana, wi?tej i drogiej pami?ci pana naszego, z ksi?dzem moskiewskim od poczqtku do korica kr6tko zebrany. Roku 1594 (w Wilnie, z drukarniej Jakuba Markowicza roku Pahskiego 1594)., it was published in Vilnius in 1594 by the publisher named Jokdbas Morkdnas. This is an extremely rare book, it has survived in the only copy and is kept in the Library of the Jagiellonian University, Cracow (signature Cim. Qu. 5125). The rhymed "Dialog" is devoted to praise the three most famous military campaigns of king Stephen Bathory undertaken against Moscow in The comparative analysis of both texts has enabled us to draw a conclusion that both works were composed by one and the same author. Judging by the initial letters (E. P. Pfoz.J Jeffoes Lgtw #J.oe) at the end of the dedication of the "Dialogue" it turns out that this work was composed by Elijas Pielgrzymowski. Consequently, it remains to state that he is who composed the work,,cnotliwy Litwin". Elijas Pielgrzymowski grew up in the family of a prominent statesman of the Grand Duchy of Lithuania, Venclovas Agripa (c ), he was the latter's stepson, a son of his first wife fathered by some Enokh Olfirowicz. There is no more detailed information about his parents so far. On the other hand it is known that already in 1564 his stepfather Venclovas Agripa bequeathed in his last will his relatively small library to his stepson. It is also known that Pielgrymowski studied at the University of K6nigsberg in Presumably in 1583 or even some time earlier Pielgrzymowski became royal secretary, one can assume not without intercession of his stepfather. He is mentioned as a member of the Lithuanian part of the royal court in 1585 ( wj!.cws LJtw #ws). On 8 February, 1585, he, himself a Lutheran, married Bogdana, the youngest daughter of an Orthodox believer who fled Moscow for Lithuania` Ivan lvanovii-h Liacki: their mai.riage remained childless. In 1586 he reached the peak o±- his career by having come to occupy the position of the gran ducal scribe. In 1588 and 159o king Sigismundus Vasa commissioned Piel-

23 CNOTLIWY LITWIN" (1592 M.) AUTORIUS IR TEKSTO 5ALTINIAI 129 grzymowski to carry out a number of administrative tasks regarding Livonia. The latter fact falls very well in line with the knowledge of Livonian matters that is a characteristic feature of the editor of "Cnotliwy Litwin''. Pielgrzymowski is also known as a man of letters active in the second half of the i6th century and the early i7th century. He published four books authorised by his name. If we agree that he was also the author of "Cnotliwy Litwin'', and "Dialog" and of anonymously published book "Philopatris ad senatum populumque Lituanum" (1597) we will be right in saying that Pielgrzymowski was one of the most fruitful literary men in the Grand Duchy of Lithuania in the last decades of the i6th century. He passed away in 16o5. This article represents the first part of a more extensive study. Its second part will deal with no less fascinating problem of the provenance of the documents published in "Cnotliwy Litwin''. Translated by Darius Baronas

24 ` -.-3_ * --I-i--:==-==-i: -,--- as-_ -- -`.v.-.~.`.a.-, in. Kraziq kolegijos retorikos klases studenty pratybap sqsiuvinio Fructus horni" antra tinis lapas (BCz 1866 IV)