LIETUVOS ŽEMöS ŪKIO UNIVERSITETAS EKONIMKOS IR VADYBOS FAKULTETAS Ekonomikos katedra. Inga MARCINKEVIČIENö. Magistratūros studijų baigiamasis darbas

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "LIETUVOS ŽEMöS ŪKIO UNIVERSITETAS EKONIMKOS IR VADYBOS FAKULTETAS Ekonomikos katedra. Inga MARCINKEVIČIENö. Magistratūros studijų baigiamasis darbas"

Transkriptas

1 LIETUVOS ŽEMöS ŪKIO UNIVERSITETAS EKONIMKOS IR VADYBOS FAKULTETAS Ekonomikos katedra Inga MARCINKEVIČIENö ES STRUKTŪRINöS PARAMOS ĮTAKA ALTERNATYVIŲ ŽEMöS ŪKIUI VEIKLŲ PLöTOTEI KAIMO VIETOVöSE Magistratūros studijų baigiamasis darbas Studijų sritis: Socialiniai mokslai Studijų kryptis: Ekonomikos Studijų programa: Žem s ūkio ekonomika Akademija, 2009

2 Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija: (Patvirtinta d. Rektoriaus įsakymu Nr. 124-Kb) 2 Pirmininkas: Prof. Remigijus Čiegis, Vilniaus universitetas Nariai: 1. Prof. Dr. V.Vitunskien, Lietuvos žem s ūkio universitetas 2. Dr. G.Radzevičius, Lietuvos žem s ūkio ministerija 3. Doc. D.Makut nien, Lietuvos žem s ūkio universitetas 4. Doc. A. Gargasas, Lietuvos žem s ūkio universitetas Mokslinis vadovas: Prof. hab. Dr. J.Čiulevičius, Lietuvos žem s ūkio universitetas Recenzentas: Doc. Dr. J.Kristukas, Lietuvos žem s ūkio universitetas Katedros ved jas: Prof. Dr. V. Vitunskien, Lietuvos žem s ūkio universitetas Opotentas: Doc. V. Atkočiūnien, Lietuvos žem s ūkio universitetas

3 3 SANTRAUKA Inga MARCINKEVIČIENö ES STRUKTŪRINöS PARAMOS ĮTAKA ALTERNATYVIŲ ŽEMöS ŪKIUI VEIKLŲ PLöTOTEI KAIMO VIETOVöSE Magistratūros studijų baigiamasis darbas, 56 puslapiai, 22 paveikslai, 4 lentel s, 47 literatūros šaltiniai, 2 priedai, lietuvių kalba. RAKTINIAI ŽODŽIAI: alternatyvi žem s ūkiui veikla, struktūrin parama, ES struktūriniai fondai, ES struktūrinių fondų parama. Tyrimo objektas ūkio subjektai, užsiimantys alternatyvia žem s ūkiui veikla. Tyrimo dalykas alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl tot kaimo vietov se naudojant ES struktūrinę paramą. Darbo tikslas išanalizuoti ir įvertinti ES struktūrin s paramos reikšmę alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl totei kaimo vietov se. Iškeltam tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: Nustatyti alternatyvių žem s ūkiui veiklų ypatumus ir pl tros raidą. Nustatyti ES struktūrin s paramos įtaką alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl totei. Išnagrin ti alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl trą skatinančias priemones. Numatyti alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl tros perspektyvas kaimo vietov se. Rengiant šį baigiamąjį darbą buvo panaudoti šie tyrimo metodai: mokslin s ir periodin s literatūros, statistinių duomenų login analiz bei sintez, anketin apklausa raštu, indukcijos, palyginimo, grupavimo, grafinio vaizdavimo metodai. Tyrimo rezultatai: Pirmoje darbo dalyje pateiktas alternatyvių žem s ūkiui veiklų mokslinis pagrindimas, nustatyti alternatyvių žem s ūkiui veiklų ypatumai ir pl tros raida, pateiktos paramos alternatyvioms žem s ūkiui veikloms formos. Antroje dalyje atlikta alternatyvių žem s ūkiui veiklų analiz kaimo vietov se, alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl tra, išnagrin tos alternatyviomis žem s ūkiui veiklomis besiverčiančių subjektų galimyb s įsisavinti ES struktūrinę paramą. Trečioje darbo dalyje pateiktos alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl trą skatinančios priemon s, numatytos alternatyvių žem s ūkiui veiklų perspektyvos Lietuvos kaime.

4 4 Remiantis teorine literatūra, susisteminus, apdorojus ir išanalizavus statistinę informaciją, taip pat atlikus anketinę apklausą, buvo išnagrin ta ES struktūrin s paramos įtaka alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl tot panaudojant ES struktūrinę paramą bei įvertintos šių veiklų pl tros perspektyvos ir pateiktos išvados. Taip pat buvo parengtas straipsnis tema ES struktūrin s paramos įtaka alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl totei kaimo vietov se, šis straipsnis buvo pristatytas d. vykusioje Lietuvos žem s ūkio universiteto mokslin je konferencijoje Jaunasis mokslininkas , ir įtrauktas į šios konferencijos straipsnių rinkinį.

5 5 SUMMARY Inga MARCINKEVIČIENö Impact of the European Union structural support towards the development of alternative activities in rural areas MA thesis, 56 pages, 22 pictures, 4 tables, 47 sources of reference, 2 appendixes, written in Lithuanian language. KEY WORDS: alternative activities to agriculture, EU structural funds, the support from the EU structural funds. The object of the research - agricultural agents engaging in alternative activities to agriculture. The subject of the research - the development of alternative activities to agriculture in rural areas using the EU structural funds. The aim of the research - to analyze and to evaluate the importance of the EU structural funds for the development of alternative activities to agriculture in rural areas. In order to achieve the set aim, the following objectives were defined: 1. To ascertain alternative singularities and development process to the agriculture activities; 2. To ascertain influence of EU structural funds to the alternative agriculture activities development; 3. To explore stimulating tools to the alternative agriculture activities; 4. To analyze and provide outlook to the alternative agriculture activities development in rural areas. Writing the MA thesis, the following research methods were used: the analysis of scientific books and periodicals, the logical analysis and synthesis of statistical data, questionnaires, comparison, grouping as well as graphical charts. The results of the study: In the first part of the work is presented scientific substantiation of alternative agriculture activities, is established it s singularities and development process, is shown support forms to the alternative activities of agriculture. In the second part of this work is accomplished the analysis of alternative agricultural activities in rural areas and it s development process, also is shown the examination of

6 6 alternative activities for agriculture development opportunities for players to absorb the EU structural support. The third part of the work is set measures, which stimulates alternative agricultural activities and it s development, also is provided alternative agricultural activities perspectives in the Lithuanian village. After looking through theoretical information, systemizing and processing the statistical data as well as distributing questionnaires, the development of alternative activities to agriculture using the EU structural funds was analyzed and the perspectives of their development were evaluated. It has also been prepared article on the EU's structural support for the influence of alternative agricultural development activities in rural areas, this article was presented in at the Lithuanian University of Agriculture scientific conference "Young Scientist " and included in this conference of the set.

7 7 TURINYS ĮVADAS ALTERNATYVIŲ ŽEMöS ŪKIUI VEIKLŲ YPATUMAI Alternatyvių žem s ūkiui veiklų mokslinis pagrindimas Alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl tros raida ir ypatumai Paramos alternatyvioms žem s ūkiui veikloms formos ES STRUKTŪRONöS PARAMOS ALTERNATYVIOMS ŽEMöS ŪKIUI VEIKLOMS KAIMO VIETOVöSE ANALIZö IR VERTINIMAS Alternatyvių žem s ūkiui veiklų analiz kaimo vietov se Alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl tra įsisavinant ES paramą Alternatyviomis žem s ūkiui veiklomis besiverčiančių subjektų galimyb s įsisavinti ES paramą ES STRUKTŪRINöS PARAMOS ALTERNATYVIŲ ŽEMöS ŪKIUI VEIKLŲ PRIEMONöS BEI PLöTROS PERSPEKTYVOS KAIMO VIETOVöSE ES struktūrin s paramos alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl tros priemon s Alternatyvių žem s ūkiui veiklų perspektyvos Lietuvos kaime...46 IŠVADOS...50 LITERATŪROS SĄRAŠAS...53 PRIEDAI...57

8 8 ĮVADAS Šiuolaikiniame, greitai besivystančiame pasaulyje kiekvienai valstybei svarbu neatsilikti nuo naujausių socialin s ir ekonomin s raidos tendencijų. Lietuvos žem s ūkio sektorius vaidina didelį vaidmenį Lietuvos ekonomikoje, taip pat ir socialiniame gyvenime. Lietuvoje vyrauja smulkūs, mažai specializuoti ūkiai, kuriuose vyrauja dalinis užimtumas, gaunamos pajamos iš žem s ūkio veiklos yra nepakankamos, kad sudarytų palankias sąlygas ūkio pl totei, bei ūkio narių socialiniam saugumui. Daugumos Lietuvos kaimo vietov se dirbančiųjų asmenų žem s ūkio veikla yra pagrindin, taigi didel priklausomyb nuo šios veiklos rezultatų yra silpnoji kaimo gyventojų pus, kuri turi neigiamos įtakos subalansuotai kaimo pl trai, kaimo žmonių gyvenimo kokybei, tod l kaimo vietov se būtina įvairinti ekonominę veiklą, užtikrinti kaimo gyventojams kitus pajamų šaltinius. Siekiant pakeisti susiklosčiusią situaciją smulkūs ūkiai priversti ieškoti alternatyvių žem s ūkiui veiklų, kuriomis rinka dar n ra užpildyta bei pasižymi didele ar sparčiai augančia paklausa. Alternatyvios žem s ūkiui veiklos, kurios apima ir netradicines žem s ūkio veiklas yra vienas iš būdų užtikrinti žem s ūkio pl trą, kaimo gyventojų pajamų iš įvairesn s veiklos did jimą, nedarbo lygio maž jimą, užimtumo did jimą bei kaimo gyventojų gyvenimo kokyb s augimą ir darnią kaimo pl trą. Darbe nagrin jamos galimyb s panaudoti ES struktūrinių fondų paramą alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl totei, siekiant kaimo gyventojų pajamų did jimo, nedarbo lygio maž jimo, skurdo lygio maž jimo bei kitų kaimo veiklų efektyvumo rodiklių augimo. Hipotez - ES struktūrin parama skatina gyventojus pl toti alternatyvias ir netradicines žem s ūkiui veiklas kaimo vietov se. Problema - ūkiai, užsiimantys tradicine žem s ūkio veikla nesugeba atlaikyti konkurencinio spaudimo tiek vietin je, tiek tarptautin se rinkose. Darbo tikslas išanalizuoti ir įvertinti ES struktūrin s paramos reikšmę alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl totei kaimo vietov se. Iškeltam tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: Nustatyti alternatyvių žem s ūkiui veiklų ypatumus ir pl tros raidą. Nustatyti ES struktūrin s paramos įtaką alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl totei. Išnagrin ti alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl trą skatinančias priemones. Numatyti alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl tros perspektyvas kaimo vietov se. Tyrimo objektas ūkio subjektai, užsiimantys alternatyvia žem s ūkiui veikla.

9 9 Rengiant baigiamąjį darbą buvo panaudoti šie tyrimo metodai: mokslin s ir periodin s literatūros, statistinių duomenų login analiz bei sintez, anketin apklausa raštu, palyginimo, grupavimo, grafinio vaizdavimo metodai. Tyrimo laikotarpis metai. Rengiant baigiamąjį darbą buvo panaudoti šie tyrimo metodai: mokslin s ir periodin s literatūros, statistinių duomenų login analiz bei sintez, anketin apklausa raštu, indukcijos, dedukcijos metodai, statistinio tyrimo, palyginimo, grupavimo, grafinio vaizdavimo metodai.

10 10 1. ALTERNATYVIŲ ŽEMöS ŪKIUI VEIKLŲ YPATUMAI 1.1. Alternatyvių žem s ūkiui veiklų mokslinis pagrindimas Pastaraisiais metais itin sparčiai maž ja dirbančiųjų žem s ūkyje, tod l būtina kaime pl toti kuo įvairesnę ekonominę veiklą. Lietuvos agrarin s ekonomikos institutas kaimo socialinę ir ekonominę pl trą sieja su jo socialiniu bei ekonominiu potencialu ir tam tikrais vidiniais prieštaravimais. Ramanauskas (1999) analizuodamas Lietuvos žem s ūkio sektorių pasteb jo, kad žem s ūkis Lietuvoje išgyveno nemažai permainų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo pereita nuo planin s į rinkos ekonomiką bei ūkininkavimą. Taipogi, žem s ūkio infrastruktūros privatizacija l m tai, kad smulkių ūkių pad tis dar labiau pablog jo. Efektyvi gamyba, paslaugos bei visa vykdoma veikla buvo pasiekiama tik stambiems, gerai techniškai aprūpintiems bei moderniems ūkiams. Simonaityt bei Kšivickien (2005) pabr žia, kad didel dalis Lietuvos kaimo gyventojų pl toja tradicinę žem s ūkio veiklą, kuri jiems yra pagrindin veikla. Kaimo gyventojų priklausomyb nuo min tos veiklos rezultatų yra silpnoji kaimo gyventojų pus, turinti neigiamos įtakos kaimo pl trai, kaimo gyventojų pajamų įvair jimo procesui, užimtumo did jimui bei kaimo žmonių gyvenimo kokybei. Taip pat Mačiulyt (2005) pabr žia, kad šiandien kaime vyrauja smulkūs ūkiai, nedidelis kaimo gyventojų užimtumas, žemas darbo našumas, did janti konkurencija, mažos pajamos iš žem s ūkio veiklų, maža kaimo ekonomin s veiklos įvairov, kuri atsiliepia kaimo gyventojų pajamoms. Šie veiksniai lemia sunkią kaimo gyventojų materialinę pad tį. Gebremedhin (1991) pažymi, kad alternatyvios veiklos žem s ūkiui tampa vis labiau populiarios bei įgauna vis didesnę ekonominę svarbą bei teikia ūkininkams papildomas pajamas ir galimybę rinkai pateikti aukštos kokyb s produkciją. Alternatyvios žem s ūkiui veiklos gali suteikti galimybę efektyviai bei pelningai veikti ūkiams, turintiems mažus žem s plotus bei menką kapitalą. Autorių kolektyvas Hockhmuth, Halsey, Landrum (2004) taip pat pabr žia, kad labai svarbu ūkininkams galimyb užsiimti netradicin mis ar alternatyviomis žem s ūkiui veiklomis. Alternatyvios žem s ūkiui veiklos padeda ūkiams didinti pelningumą, o smulkiems ūkiams atneša ir papildomos naudos t.y. padeda mažinti finansinę ūkio riziką, tam tikrais atvejais padeda mažinti investicijų poreikį, didina ūkininko bei jo šeimos narių užimtumą, taip pat suteikia galimybę dirbti pilną darbo dieną bei ištisus metus, padeda išnaudoti kitus natūralius ūkio išteklius ir t.t.

11 11 Kitų autorių kolektyvo Radzevičiaus, Kriščiukaitien s bei Tamošaitien s (2004) nuomone, alternatyvios žem s ūkiui veiklos derinimas smulkiame ūkyje padeda siekti pagrindinio tikslo didinti užimtumą, kelti gyvenimo lygį ir kokybę. Grabowski (2007) teigia, kad alternatyvių žem s ūkio bei tradicinio žem s ūkio veiklų svarba suprantama skirtingai. Dalis visuomen s bei politikos atstovų ją laiko viena svarbiausių sričių, galinčių užtikrinti subalansuotą kaimo pl trą, kita visą svarbą suteikia industrializacijai. Kartu svarbu sutikti su autoriaus nuomone, kad šių veiklų svarbą stipriai įtakoja jo modernizacijos lygis bei technologin pažanga. Lenkijoje, kaip rašo Borawski (2004) atlikta smulkių ūkių apklausa parod, kad alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl tot lemia ir pokyčius ekonomikoje. Tokių veiklų pl tra smulkiuose ūkiuose skatina viso kaimo pl trą, lemia kaimo gyventojų gyvenimo kokyb s augimą, didina pajamas bei užimtumą kaimo vietov se. Kartu svarbu pamin ti, kad smulkių ūkių veiklos efektyvumas yra neatsiejamas nuo turimų ekonominių išteklių, vadybos kokyb s bei finansin s būkl s. Dažnai šių išteklių trūkumas lemia tai, kad ūkiai veiklą turi nutrauktu nepra jus n metams. Siekiant didinti kaimo gyventojų užimtumą, pajamų did jimą, gerinti gyvenimo kokybę Lietuvos kaime būtina įvairinti ekonominę veiklą teigia Simonaityt, Kšivickien (2005), o taip pat užtikrinti kaimo gyventojams kitus pajamų šaltinius. Vietoj tradicinio žem s ūkio reikia užsiimti alternatyvia ekonomine veikla. Jau dabar daugelyje kaimo vietovių pl tojami amatai, kaimo turizmas, poilsio paslaugos ir paslaugos žem s ūkiui, vietin s kilm s žem s ūkio produktų bei miško g rybių perdirbimas ir pan. Cannarella (2003) pastebi, kad postkomunistinių bei Rytų Europos valstybių kaimo pl tros procesas bei jo sparta skiriasi nuo ES valstybių senbuvių kaimo pl tros procesų. Šių valstybių regionai pasižymi skurdžiu kaimo žmonių gyvenimu, netolygiomis kaimo gyventojų galimyb mis bei išteklių pasiskirstymu ir kitomis kaimo problemomis. Autorius pabr žia, kad be galo svarbu yra nustatyti veiksnius galinčius užtikrinti bei spartinti kaimo pl trą bei visos kaimo bendruomen s gyvenimo kokyb s ger jimą. Kitame moksliniame darbe Cannarella (2002), savo mintis papildo teiginiu, kad kaimo pl tros analiz, siekiant didinti kaimo gyventojų gyvenimo kokybę, pajamas, jų įvair jimą, užimtumo did jimą, nedarbo lygio maž jimą, neatsiejamai nuo kompleksinių rodiklių analiz s t.y. individo, bendruomen s, žem s ūkio, kraštovaizdžio, aplinkos, alternatyvių žem s ūkiui veiklų, kultūros bei kitų rodiklių. Apibendrinant poskyrį galima pasteb ti, kad užsienio autoriai dažniau pabr žia tradicinio žem s ūkio intensyvumo mažinimo reikmę. Tuo tarpu Lietuvos autoriai alternatyvias žem s ūkiui

12 12 veiklas daugiausia sieja su kaimo gyventojų gyvenimo sąlygų ger jimu bei viso kaimo infrastruktūros ger jimu. Svarbu pamin ti, kad tiek užsienio, tiek Lietuvos mokslininkai pripažįsta, kad per jimas nuo tradicinio žem s ūkio prie alternatyvių žem s ūkiui veiklų didina smulkių ūkių pelningumą, pajamas, skatina pajamų įvair jimo procesą, didina užimtumo lygį bei mažina nedarbą kaimo vietov se Alternatyvių žem s ūkui veiklų pl tros raida ir ypatumai Ūkin s veiklos įvairinimas, arba diversifikavimas, dažniausiai suvokiamas kaip alternatyvios žem s ūkiui veiklos pl tra kaime. Kaip moksliniame darbe rašo Vitunskien (1999), diversifikuotos ekonomikos teigiami ypatumai: kaimo gyventojų pajamų did jimas, lankstus darbo grafikas, galimyb dirbti namuose, darbą derinti su vaikų ir senų žmonių priežiūra, realizuoti save naujoje veikloje. Vertikalioji diversifikacija reiškia naują gamybos stadijų tame pačiame ūkio subjekte įdiegimą ir veikos išpl timą realizacijos sferoje. Horizontalioji diversifikacija reiškia įsiskverbimą į visiškai naujas, nesusijusias su jau vykdoma veikla ar gamyba, sritis. Alternatyvios žem s ūkiui veiklos pl tra yra daugumai kaimo gyventojų naujų verslo sričių kūrimas tiek pačiame ūkyje, tiek už jo ribų. Situacija rinkoje bei esamo verslo resursai apriboja galimų naujų veiklų spektrą. Kai kurių verslo šakų rinka yra susiformavusi arba net perpildyta, tod l būtina atsižvelgiant ir į regiono bendrą situaciją: stipriąsias, silpnąsias galimybes ir gr smes. Alternatyvios žem s ūkiui veiklos duomenų bazę tur tų bendromis j gomis kurti verslo informacijos centrai, Žem s ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos prekybos ir žem s ūkio rūmai, gamintojų asociacijos, kooperatin s bendrov s ir kt. Norint geriau suprasti alternatyvios žem s ūkiui veiklos sąvoką, būtina išsiaiškinti tradicin s žem s ūkio veiklos sąvokos apibr žimą bei pateikti tradicinei žem s ūkio veiklai priskiriamų veiklų sąrašą. Tradicin žem s ūkio veikla tai veikla, teikianti kaimo gyventojams pagrindines ar papildomas pajamas ir sudaranti ne mažiau kaip 2 proc. bendrosios šalies žem s ūkio produkcijos vert s. Tradicinei žem s ūkio veiklai priskiriama (LR žem s ūkio ministro 2004 m. geguž s 20 d. įsakymu Nr. 3D-312 D l specializuoto ūkio apibr žimo bei tradicinių žem s ūkio produktų sąrašo patvirtinimo, Valstyb s žinios, 2004): Gyvulininkyst (karv s, galvijai, kiaul s, avys ir jų produktai); Paukštininkyst (vištos, kalakutai, kiaul s, avys, žąsys ir jų produktai);

13 13 Augalininkyst (javai, pašariniai augalai, linai, cukriniai runkeliai, bulv s, žol s s klai); Daržininkyst (lauko ir šiltnamių daržov s); Sodininkyst (vaismedžiai: obelys, kriauš s, vyšnios, sąlygos ir jų sodinamoji medžiaga; uogakrūmiai; serbentai, agrastai, aviet s, brašk s ir jų sodinamoji medžiaga). Tas pats įstatymas rodo, kad alternatyvi žem s ūkiui veikla tai bet kuri kaimo vietov je vykdoma veikla, nepriskirtina žem s ūkio veiklai. Alternatyviai žem s ūkui veiklai priskiriama: Vietin s kilm s žem s ūkio produktų ir miško g rybių perdirbimas; Kaimo turizmo, laisvalaikio ir poilsio paslaugos (apgyvendinimas ir maitinimas, vandens pramogos, sportiniai žirgai, gyvūnai medžiokliai); Amatai (Dailid s, staliaus, stogdengio, krosnininko, kubiliaus, račiaus, kalvio, siuv jo, puodžiaus, batsiuvio, odininkyst s, juvelyriška, muzikos instrumentų gaminimas, kryždirbyst ir kt.); G lininkyst s paslaugos žem s ūkiui. Kitas teisinis dokumentas aktualus nagrin jant alternatyvios veiklos pl trą naudojant ES struktūrinę paramą yra LR Žem s ūkio ministro 2004 m. gegužes 20 d. įsakymas Nr. 3D 313 D l žem s ūkio ir artimų ekonomin s veiklos sektorių įvairinimo bei alternatyvios žem s ūkiui veiklos sričių nustatymo, (Valstyb s Žinios, 2004), kuris sako, kad alternatyvi žem s ūkio veikla, kuriai bus teikiama parama pagal Lietuvos m BPD taip pat yra ir netradicinių žem s ūkio produktų gamyba bei paslaugos žem s ūkiui, kurios yra nurodytos LR žem s ūkio ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr Netradiciniais žem s ūkio produktais laikomi tie produktai, kurie neįeina į tradicinių žem s ūkio produktų sąrašą, patvirtintą LR žem s ūkio ministro 2004 m. geguž s 20 d. Įsakymu Nr. 3D- 312 D l specializuoto ūkio apibr žimo bei tradicinių žem s ūkio produktų sąrašo patvirtinimo (Valstyb s žinios, 2004). Netradicin žem s ūkio veikla senų tradicinių ištakų neturinti veikla, teikianti kaimo gyventojams pagrindines ar papildomas pajamas. Netradicin mis veiklomis laikomos tos žem s ūkio veiklos ir jų produktai, kurie neįeina į tradicinių žem s ūkio veiklų ir jų produktų sąrašą. Būtų šios veiklos ir jų produktai: Ožkos, pienin s avys, arkliai m sai, triušiai ir jų produktai; Putpel s, fazanai, stručiai ir jų produktai; Sraig s; Sliekai; Vaistažol s;

14 14 Vynuog s, šaltalankiai, m lyn s, spanguol s, šilauog s, gervuog s, aronijos ir jų sodinamoji medžiaga; Kultūriniai grybai; Energetiniai augalai, bitininkyst ; Ekologinis ūkininkavimas; Kailiniai žv reliai ir jų produktai. Paslaugos žem s ūkiui, kaip nurodoma LR žem s ūkio ministro įsakyme D l paslaugų žem s ūkio sąrašo patvirtinimo, 2002 m. gruodžio m n. 31 d. Nr. 528 (Valstyb s žinios, 2002) apima ekonomin s veiklos rūšių klasifikatoriaus A sekcijos 01 skyriuje 01.4 grup je nurodytos paslaugos: Veterinariniai patarnavimai, gyvulių produktyvumo kontrol ; Žem s ūkio technikos, inventoriaus ir įrengimų remontas bei technin priežiūra; Žem s gerinimo darbai, įskaitant melioraciją; Paslaugos žuvininkystei; Žem s ūkio veiklos subjektų aprūpinimas s klomis, žem s ūkio technika, atsargin mis dalimis, šaldymo bei perdirbimo įrengimais ir kita žem s ūkio veiklai vykdyti reikalinga įranga, remonto medžiagomis, dyzeliniai degalais, tepalais, dujomis ir kietu kuru, mineralin mis trąšomis, pesticidais, pašarais ir jų papildais ir kitomis žem s ūkio veiklai reikalingomis priemon mis; Ekologiškų žem s ūkio produktų ir maisto produktų sertifikavimas; Žem s ūkio veiklai naudojamų pastatų statyba, remontas, atlygintinas arba neatlygintinas tokių pastatų teikimas naudotis žem s ūkio subjektams; Žem s ūkio produktų, nuosavyb s teise priklausančių kitam žem s ūkio veiklos subjektui, sand liavimas; Žem s ūkio veiklos subjektų pagamintų, apdorotų bei perdirbtų produktų transportavimo paslaugos; Žem s ūkio veiklos subjektų aprūpinimas informaciniais leidiniais bei konsultavimas įvairiais žem s ūkio veiklos klausimais; Superkamo pieno bandinių pa mimas, tyrimams paimto pieno valymas, atšaldymas; Žem s ūkio veiklos subjektų ūkin je gamybin je veikloje susidarančių gyvulin s kilm s atliekų tvarkymas.

15 15 Apibendrinant alternatyvios žem s ūkiui veiklos apibūdinimą galima teigti, kad alternatyviai veiklai priskiriama: 1) bet kokią ekonomin s veiklos rūšį, išskyrus susijusią su tradicine žem s ūkio veikla; 2) bet kokią kitokią ne žem s ūkio naudinga, siekiant alternatyvių pajamų šaltinių, veiklą pačiame ūkyje arba už jo ribų, išskyrus namų ūkio darbus ūkyje. Ekonomin s veiklos sritys sukuriančios pajamas pl tojant ūkinę veiklą kaimo vietov se pateikiamos 1 paveiksle. Ekonomin s veiklos sritys kaimo vietov se Alternatyvi žem s ūkio veikla Tradicin žem s ūkio veikla Netradicin žem s ūkio veikla Miškininkyst Miško priežiūra Medienos ruoša - gamyba Ekologinis ūkininkavimas, uogininkyst, vaistažol s ir prieskoniniai augalai, avininkyst, triušininkyst, paukštininkyst, kailiniai žv reliai, bitininkyst, žuvininkyst, arklininkyst ir kt. Žem s apželdinimas mišku Žem s ūkio perdirbimas ir pardavimas (smulkūs ir vidutiniai verslai) Tiesiogin prekyba Maisto perdirbimas Ūkininkų parduotuv s, prekyviet s ir kt. Nedidel s maisto perdirbimo įmon s Gamyba Medžio apdaila, statiniai, keramikos gaminiai, rankdarbiai, įrankių gamyba, valčių gamyba ir kt. Turizmas ir poilsin veikla Įvairios apgyvendinimo formos (su viešuoju maitinimu ir be jo, pramogos), rekreacin s galimyb s r kt. Pramonin ir aplinkosaugin veikla Dirbtuv s, sand liavimo paslaugos, mineralinių išteklių naudojimas, kultūrinio kraštovaizdžio kūrimas ir kt. 1 pav. Ekonomin s veiklos sritys sukuriančios pajamas pl tojant ūkinę veiklą Lietuvos kaimo vietov se (sudaryta autoriaus) Alternatyvi veikla mažina pajamų skirtumą tarp smulkių ūkių, ūkininkaujančių palankiose ir mažiau palankiose žem s ūkio vietov se. Taip yra, tod l, kad ūkiai turi galimybę pl toti jiems

16 16 palankiausią bei efektyviausią alternatyvią veiklą atsižvelgiant į gamtines, ekonomines bei kitas sąlygas. Kšivickien bei Ribašauskien (2007) pabr žia, kad veiklos įvairinimo pl tra susiduria ir su problemomis, tai ribotų smulkiųjų žemdirbių investicinių paj gumų, neišpl tota kooperacija, didel mis paskolų palūkanomis. Kaimo gyventojai stokoja informacijos apie alternatyvių veiklų pranašumus didinant užimtumą ir pajamas, finansavimo galimybes bei teisin s konsultacijos sunkiai prieinamos d l didel s jų kainos. Prekybos ir kitos paslaugos, netradicin s žem s ūkiui veiklos produkcija labiau orientuota į vietinę rinką, produktams ir paslaugoms sunku atitikti Europos Sąjungos (ES) ir pasaulio keliamiems kokyb s reikalavimams. Lietuvoje vyrauja įvairūs ES struktūrinių fondų remiami alternatyvūs žem s ūkio verslai. Šiandien dienai stipriai išpl stas bei dideliu paklausos augimo tempu pasižymi kaimo turizmo verslas, amatai, agroserviso paslaugos, nuo seno pl tojamas pievagrybių, vaistažolių auginimas. Taip pat naujas, tačiau sparčiai plintantis verslas yra stručių, sraigių auginimas. Kaimo turizmo ir tradicinių amatų pl tros kaimo vietov se m. programoje (2007) taip pat nurodoma, kad kaimo turizmas kaip turizmo paslaugų verslas, pl tojamas kaimo gyvenamose vietov se bei miesteliuose, turinčiuose ne daugiau 3000 gyventojų. Kaimo turizmo sodybose teikiamos papildomos su gamtine aplinka susijusios paslaugos: žvejyba, grybavimas, uogavimas, medžiokl, plaukiojimas, jodin jimas. Kaimo turizmo paslaugų tiek jai rūpinasi poilsiautojų užimtumu esant nepalankiam orui, siūlo pasinaudoti namų biblioteka, organizuoja sportinius žaidimus. Vis dažniau sodybų šeimininkai teikia įvairias papildomas paslaugas ir pramogas: prižiūri vaikus, įrengia amatų kiemus, kuriuose demonstruoja kaip mušamas sviestas, spaudžiamas sūris, gaminamos dešros. Dažnai turistams siūloma ekologiškų produktų, šviežios žuvies, krosnyje keptos duonos. Kaip pateikiama Smulkaus ir vidutinio verslo pl tros kaimo vietov se strategijoje ir priemon se (2004), viena iš alternatyvių veiklų kaime sparti smulkių ir vidutinių įmonių pl tra. Steigiant mažas ir vidutines įmones, kaimo vietov se sparčiau kurtųsi naujos darbo vietos maž tų socialin atskirtis. Did jantis tokių įmonių skaičius ir augantis jų konkurencingumas yra šalies ekonominio augimo pagrindas. Apibendrinant 1.2. skyrių galima pamin ti, kad Lietuvoje tradicinę žem s ūkiui veiklą vis labiau keičia alternatyvios žem s ūkiui veiklos. Šios veiklos kaip vienas iš efektyvaus bei konkurencingo ūkininkavimo būdų remiamos ir ES. Alternatyvios žem s ūkiui veiklos, kurios apima ir netradicines žem s ūkio veiklas yra vienas iš būdų užtikrinti žem s ūkio pl trą, kaimo gyventojų pajamų įvair jimą, nedarbo lygio

17 17 maž jimą, užimtumo did jimą bei kaimo gyventojų gyvenimo kokyb s augimą ir darnią kaimo pl trą Paramos alternatyvioms žem s ūkiui veikloms formos Ekonomin je literatūroje yra pateikiamos įvairios paramos žem s ūkiui ir kaimo pl trai formos. Priklausomai nuo šalies pasirinktos žem s ūkio politikos vykdymo krypties paramos formos gali keistis. Lietuvos žem s ūkis pertvarkos laikotarpiu nukent jo nuo žemo produktyvumo lygio, susiskaldžiusios gamybos ir žemos kokyb s produkcijos. Šią situaciją reik jo pakeisti siekiant prisid ti prie ekonomikos augimo ir įdarbinimo, kai garantijos žmon ms, gyvenantiems kaimo vietov se, gauti pastovias pajamas. Vienas iš būdų tai pasiekti alternatyvių ekonominių veiklų kaime skatinimas. Kaimo veiklų ir paslaugų įvairumas buvo būtinas dabartinio žem s ūkio restruktūrizacijos proceso elementas, nes ne visi ūkiai yra konkurencingi bendroje Lietuvos ir ES žem s ūkio rinkoje. Pasaulin praktika rodo, kad alternatyvių žem s ūkio veiklų skatinimas įtakoja kaimo darbingumą, sukuriamos tinkamos sąlygos ūkių įvairinimui, įsidarbinimo galimyb ms ir papildomoms pajamoms kaimo vietov se. Tikslingas paramos krypčių parinkimas įgalina alternatyvių ūkių ir kaimo įmonių kūrimąsi. Ūkininkavimas daugelyje pasaulio šalių yra viena svarbiausių kaimo gyventojų veiklų, tod l kokios staigios ir stiprios permainos šiame sektoriuje gali stipriai įtakoti valstyb s bei visuomen s stabilumą. Kaimo pl tros r mimas, ekonomin s veiklos įvair jimas reiškia paramą užimtumo didinimui, verslo pl trai, bei did jančias paslaugų apimtis kaime. Kaip pažymi Kšivickien bei Ribašauskien (2007) ūkin s veiklos įvairinimo teigiami ypatumai yra kaimo gyventojų pajamų did jimas, lankstus darbo grafikas, galimyb dirbti namų aplinkoje, darbą derinti su vaikų ir senų žmonių priežiūra, realizuoti save naujoje veikloje. Grabowski nuomonei pritaria ir Kšivickien bei Ribašauskien (2007) teigdamos, kad mokslininkai neretai atstovauja vienai iš dviejų teorinių ekonominių veiklų įvairinimo perspektyvų. Augimo ir struktūrin s transformacijos teorijų grup teigia, kad veiklų įvairinimas reiškia augančią ekonomiką, sukuriančią naujas darbo vietas ir didinančią kaimo gyventojų pajamas. Kita teorijų grup į pragyvenimo šaltinių įvairinimą žvelgia kaip į paskutinę galimybę smulkiems ūkininkams, nesugebantiems s kmingai verstis pirmin je žem s ūkio gamyboje. Pagal šalyje įgyvendintą ES Specialiąją žem s ūkio ir kaimo pl tros programą (SAPARD) programą, kaip pažymi Stonkut (2006), šalies kaimo gyventojai iki 2004 m. pradžios įsisavino apie

18 mln. Lt ES paramos. Tuo metu daug l šų buvo skirta investicijoms į pirminę žem s ūkio gamybą, žem s ūkio ir žuvininkyst s produktų perdirbimo bei rinkodaros tobulinimą. Buvo įrengtos naujos sand liavimo ir šaldymo patalpos, perkama š rimo, melžimo įranga, žem s ūkio technika, statomos naujos ES standartus atitinkančios gyvulių skerdyklos. Taip pat buvo investuojama į ekonomin s veiklos įvairinimą ir alternatyvių veiklų skatinimą. Šiomis l šomis buvo pastatytos ir rekonstruotos kaimo turizmo sodybos, poilsio vietos. Kaimo infrastruktūrą papild naujos vandens tiekimo linijos ir inžinerinių įrenginių sistemos, nauji arteziniai gręžiniai, polderiai, naujos vandens tiekimo linijos ir kanalizavimo sistemos, net 21 tūkst. kaimo gyventojų išklaus įvairius kursus ir įgijo profesinių žinių. Kaip pažymima SAPARD įgyvendinimo Lietuvoje ataskaitoje Lietuvai tapus ES nare, buvo nuostata teikti paramą pagal ES paramos programą SAPARD ir pereita prie alternatyvios veiklos r mimo naudojant bendrąjį programavimo dokumentą (BPD). Nacionalin mok jimo agentūra (NMA) oficialiai prad jo naują, daug sud tingesnį ir gerokai platesn s veiklos etapą ES BŽŪP priemonių įgyvendinimą Europos žem s ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) kaimo pl trai skirtą kompensacin s ir investicin s paramos programų bei Žuvininkyst s orientavimo finansinio instrumento (ŽOFI) paramos l šų administravimą. Iš EŽŪOGF orientavimo skyriaus finansuojamos priemon s buvo SAPARD tęsinys. Tai struktūrin parama, kurios tikslas finansin mis priemon mis mažinti ES valstyb s ekonominius ir socialinius skirtumus bei gerinti atsilikusių Europos regionų konkurencingumą. Pagrindinis šios politikos įgyvendinimo instrumentas yra ES struktūrinių fondų l šos, kurios skirstomos vadovaujantis programų finansavimo nuostatomis. ES struktūrinių fondų l šų efektyviam naudojimui buvo parengtas ir su EK suderintas Lietuvos BPD. Europos komisija (EK) 2004 m. birželio m n. 18 d. oficialiai patvirtinto BPD, kuriame nustatyta šalies pl tros strategija, ES struktūrin s paramos investavimo kryptys ir priemon s, paramos finansavimas. Vienas iš BPD tikslų parama subalansuotai kaimo pl trai, susijusiai su ekonomin s veiklos įvairinimu. Struktūrin parama numat remti atitinkančių alternatyvių žem s ūkio produktų gamybą, kuri būtų paklausi bei konkurencinga ES rinkose. Siekiant skatinti alternatyvias žem s ūkio bei netradicines žem s ūkio veiklas BPD numat priemonę Kaimo vietovių pritaikymas ir pl tros skatinimas, veiklos sritys: Žem s ūkio ir artimų ekonomin s veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonomin s veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių, bei kaimo turizmo ir amatų skatinimas. Alternatyvia žem s ūkio veikla buvo pripažįstama ne tik kaimo turizmas, paslaugų sritis, miško verslas, bet ir vaistinių bei prieskoninių augalų auginimas ir rinkimas, kailinių žv relių auginimas, grybų verslas, bitininkyst,

19 19 retų paukščių veisimas ir laikymas, sraigių auginimas ir pan. Min tos veiklos yra patrauklios ne vienam ūkininkui, tačiau jų pl trą stabd arba per mažos galimos gamybos apimtys arba gana didel s investicijos siekiant išpl sti gamybą. Šias problemas tur jo pad ti spręsti ne tik teikiama ES finansin parama, bet ir smulkių ūkininkų kooperacija. Lietuvos kaimo pl tros m. programoje (2007) pažym ta, kad teigiamą poveikį Lietuvos ekonominių veiklų įvair jimo procesui pereinamuoju laikotarpiu dar nacionalin s pasirengimo narystei ES programos, finansuojamos iš Lietuvos biudžeto, taip pat ES specialiosios paramos žem s ūkio ir kaimo pl trai programos sudar sąlygas modernizuoti ūkius, pl toti alternatyvius verslus bei užsiimti žem s ūkio gamyba. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje su naryste ES buvo siejamos visos šalies ekonomin pl tra, modernizacija, naujų technologijų bei ūkininkavimo metodų pl tros id jos. Žem s ūkyje buvo siekiama bei tikimasi spartesn s jo modernizacijos, geros praktikos pavyzdžiu per mimo, ES naudojamos technikos bei technologijų taikymo, kaimo pl tros skatinimo, kaimo gyventojų gyvenimo kokyb s gerinimo bei kt. Taip pat suprantama, kad kaimo gyventojų gyvenimo kokybę, kaimo pl trą užtikrinti galima tik didinant kaimo gyventojų pajamų įvair jimo būdus, mažinant nedarbo lygį bei didinant užimtumą. Visi šie procesai galimi smulkiuose ūkiuose atsisakant tradicinio ūkininkavimo bei pereinant prie alternatyvių žem s ūkio veiklų. Apibendrinant pirmą skyrių galima pamin ti, kad atkūrus nepriklausomybę įsigal jo laisvos rinkos sąvoka, kuri reiškia laisvą prekių, paslaugų jud jimą. Toks laisvas prekių ir paslaugų jud jimas l m augantį konkurencinį spaudimą, kurį tradicine žem s ūkio veikla užsiimantiems ūkiams tapo vis sunkiau atlaikyti. Tokia susidariusi situacija skatina kaimo gyventojus imtis alternatyvių žem s ūkiui veiklų. Daugumai alternatyvių žem s ūkio produktų gamybai yra tinkamos mūsų krašto klimatin s, gamtin s, ekologin s ir kitos sąlygos. Alternatyvios žem s ūkiui veiklos suteikia kaimo žmon ms naujų galimybių. Šios veiklos taip pat buvo, yra ir bus remiamos ES, o tai leidžia spartinti jų pl tojimo tempus ir kokybę.

20 20 2. ES STRUKTŪRONöS PARAMOS ALTERNATYVIOMS ŽEMöS ŪKIUI VEIKLOMS KAIMO VIETOVöSE ANALIZö IR VERTINIMAS 2.1. Alternatyvių žem s ūkiui veiklų analiz kaimo vietov se Maž jant užimtumui žem s ūkyje pasteb ta, kad kol kas n ra sukurta pakankamai galimybių surasti darbą iš žem s ūkio sektoriaus pasitraukiantiems darbuotojams. Vis dar nepakankama kaimo ekonomin s veiklos sferų pl tra bei vangus naujų darbo vietų kūrimas lemia l tai did jantį žmonių užimtumą kaime. D l ribotų persikvalifikavimo galimybių, sunkiai besiverčiančių smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kaime, menko darbo j gos lankstumo iš žem s ūkio verslo išstumti žmon s ilgam netenka darbo ir pagrindinio pajamų šaltinio. Verčiamasi atsitiktiniu uždarbiu, siekiama socialinio pobūdžio kompensacijų. Pagrindinis, nors ir ne vienintelis kelias pad čiai kaime gerinti kurti alternatyvius verslus. Iš dalies šią problemą padeda spręsti tradicinių amatų atgaivinimas ir retesnių verslų populiarinimas, kaimo turizmas. Atskirų verslų paplitimą rajonuose lemia gamtin s sąlygos. Palankiose žem s ūkiui vietov se populiarus žem s ūkio produkcijos perdirbimas ir statybos paslaugos, o mažiau palankiose ūkininkauti vietov kaimo turizmas, prekyba, su miškininkyste susiję verslai. Gyvenantys netoli didesnių miestų, daugiausia pelnosi iš pieno perdirbimo ir realizavimo. Kaimo turizmo ir poilsio paslaugos pl tojamos vietov se, pasižyminčiose gražiu kraštovaizdžiu, geru kelių tinklu. Pasaulin praktika rodo, kad alternatyvių žem s ūkiui veiklų skatinimas įtakoja kaimo darbingumą, sukuriamos tinkamos sąlygos ūkių įvairinimui, įsidarbinimo galimyb s ir papildomos pajamos kaimo vietov se. Tikslingas paramos krypčių parinkimas įgalina alternatyvių veiklų ir įmonių kūrimąsi kaimo vietov se. Analizuojant alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl trą Lietuvos kaimo vietov se, svarbu apžvelgti užimtumo lygį kaimo vietov se, kaimo namų ūkių pajamas ir jų įvair jimą. Pradedant nagrin ti pagrindinius kaimo darbo rinkos rodiklius, tikslinga apžvelgti, kaip kaimo gyventojų užimtumas pasiskirstęs pagal ekonomin s veiklos rūšis m. gyventojų užimtumo pasiskirstymas pagal ekonomin s veiklos rūšis pateikiamas 2 paveiksle.

21 Proc žem s ūkis, medžiokl, miškininkyst pramon paslaugos 2 pav. Užimti gyventojai pagal ekonomin s veiklos rūšis kaimo vietov se m. tūkst. (statistikos departamentas, 2008) Kaip matome iš 2 paveikslo duomenų, 2003 m. net 51 proc. kaimo gyventojų dirbo žem s ūkio, medžiokl s ir miškininkyst s sektoriuje. Šis dirbančių skaičius po truputį maž ja ir 2007 m. lyginant su 2003 m. sumaž jo 13,1 proc. punkto. Tuo tarpu pramon je ir paslaugose užimtųjų skaičius nuo 2003 m. nuolat augo. Pramon je 2007 metus lyginant su 2003 m. užimtųjų skaičius padid jo 6,9 proc. punkto, užimtumas paslaugose nuo 2003 m. iki 2007 m. išaugo 5,1 proc. punkto. Užimtųjų skaičiaus maž jimą žem s ūkio, medžiokl s ir miškininkyst s sektoriuje iš dalies lemia smulkaus tradicinio žem s ūkio neefektyvumas, nesugeb jimas gaminti aukštos kokyb s, ES standartus atitinkančios bei pigios produkcijos, kuri būtų konkurencinga tiek vietin je, tiek tarptautin je rinkose. Taipogi galima manyti, kad vienas iš veiksnių, lemiančių dirbančiųjų žem s ūkio sektoriuje maž jimą yra alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl tra, kurią skatina ir remia ES teikiama parama kaimo gyventojams. Kaip nurodyta Lietuvos ūkio (ekonomikos) pl tot s iki 2015 m. ilgalaik je strategijoje (2002) kaimas turi būti patraukli ir saugi vieta gyventi. Turi būti išpl tota infrastruktūra, gyvybingi žem s ūkio ir kitos veiklos sektoriai, sveika aplinka, puosel jamas kraštovaizdis. Kaimo vietov ms, kur patrauklus kraštovaizdis ir gera gyvenamoji aplinka, būdingas didesnis užimtumas ir pagaminama daugiau produkcijos, reikiama daugiau paslaugų, spartesnis jų augimo tempas. Nagrin jamos tendencijos rodo maž jantį užimtumą žem s ūkio ir žuvininkyst s sektoriuje, kuris dažnai d l menko ūkio dydžio yra neefektyvus ir nekonkurencingas, bei did jantį užimtumą alternatyviose žem s ūkiui veiklose. Kartu reikia pamin ti, kad nuo 2002 m. Lietuvai yra skiriama

22 22 struktūrinių fondų parama, kuri skatina alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl totę. Ši parama yra vienas iš veiksnių skatinančių kaimo gyventojus pl toti, modernizuoti alternatyvias žem s ūkiui veiklas. Viena aktualiausių kaimo ekonominių - socialinių problemų menkas pajamų lygis, jų svyravimas. Atsižvelgiant į tai, svarbu panagrin ti kaimo gyventojų pajamų struktūrą. 23% 29% 24% samdomo darbo pajamos kitos pajamos socialin s išmokos 3% 21% žem s ūkio pajamos Pajamos iš verslo, individualios veiklos 3 pav. Vidutinių disponuojamų pajamų struktūra vienam namų ūkio nariui kaimo vietov se 2007 m., proc. (Statistikos departamentas, 2008) Iš paveiksle pateiktų duomenų matome, kaimo namų ūkių vidutin s disponuojamas pinigines pajamas vienam namų ūkio nariui galima pasteb ti, kad 2007 m. išaugo samdomų darbuotojų pajamų reikšm kaimo vietov se ir sudar 29 proc. visų pajamų. Šį procesą l m did jančių agroserviso įmonių veiklos reikšm kaimo vietov se, o taip pat did jantis smulkių ir vidutinių įmonių skaičius. Tiek viena, tiek kita veikla yra remiama ES kaip alternatyvi žem s ūkiui veikla, skatinanti pajamų įvair jimą bei did jimą kaimo vietov se. Taip pat matome, kad kaimo vietov se 2007 m. pajamos, gaunamos ir verslo bei individualios veiklos sudar 24 proc. visų pajamų. Svarbu pamin ti, kad 2007 m. žem s ūkio pajamos sudar 23 proc. visų pajamų. Šie duomenys rodo, kad gana didel dalis kaimo gyventojų vis dar pl toja tradicinį, neefektyvų žem s ūkį, kuris n ra konkurencingas bei lemia mažas kaimo gyventojų pajamas. Kadangi pajamos iš žem s ūkio veiklos yra nepastovios, dalis ūkių prad dami alternatyvią žem s ūkiui veiklą, tikisi padidinti ūkio pajamas. Lietuvos agrarin s ekonomikos instituto atliktos apklausos duomenys rodo, kad nors ir neženkliai, bet tų ūkių, kurie užsiima alternatyvia veikla, pajamos nors ir neženkliai, bet yra didesn s. Duomenys pateikti 1 lentel je.

23 23 1 lentel. Ūkių, užsiimančių žem s ūkiu ir alternatyvia žem s ūkiui veikla, pajamų palyginimas, litais, 2006 m. (LAEI, 2006) Kaip matome iš lentel je pateiktų duomenų, Palyginus ūkius, užsiimančius tik žem s ūkio veikla su ūkiais, kurie papildomai verčiasi ir alternatyvia žem s ūkiui veikla, nepriklausomai nuo ūkio dydžio pajamos yra didesn s ūkiuose, kurie papildomai užsiima alternatyvia veikla. Svarbu pasakyti, kad situacija per nagrin jamą m. laikotarpį keičiasi, kartu kinta ir kaimo gyventojų veiklų pobūdžiai. Vis daugiau kaimo gyventojų ima pl toti alternatyvias žem s ūkiui veiklas, kurios yra vienas iš veiksnių lemiančių pamažu did jančias kaimo gyventojų pajamas, jų įvair jimą. Negalime pamiršti ir vieno iš svarbiausių šį procesą spartinančių veiksnių ES struktūrin s fondų paramos, kuria remiami alternatyvia žem s ūkiui veikla besiverčiantys ūkiai. Alternatyvių žem s ūkiui veiklų pl tot s bei r mimo tikslas mažinti dirbančiųjų skaičių tradiciniame žem s ūkio sektoriuje, sukuriant alternatyvias žem s ūkio sektoriui darbo vietas bei taip didinant užimtumą ir pajamas kaimo vietov se. ES bei Lietuvos Respublikos vyriausyb (LRV) prie alternatyvių žem s ūkiui veiklų priskiria bei skatina kaimo gyventojus pl toti netradicines žem s ūkiui veiklas. Kaip pažymi Kšivickien ir Ribašauskien (2007), alternatyvi žem s ūkiui veikla aktuali ne tik ūkininkams, bet ją taip pat pl toja ir kaimo įmon s, sukuriančios darbo vietas gyventojams m. pradžioje kaime veik beveik 7,6 tūkst. mažų ir vidutinių įmonių, iš jų 70 proc. buvo įmon s, įdarbinančios mažiau kaip 10 darbuotojų m. mažų ir vidurinių įmonių kaimo vietov se padid jo 12 proc. Mažos ir vidutin s įmon s kaimo vietov se laibai svarbios bei daugiausiai pl tojamos vietov se, kuriose išvystyta infrastruktūra, gyventojai turi finansin s, ekonomines galimybes pl toti veiklą, o taip pat yra pakankamai aukštos kvalifikacijos bei paklausių įgūdžių turinčių darbuotojų.

24 4 paveiksle pateiktas mažų ir vidutinių įmonių pasiskirstymas apskrityse. 24 6% 17% 5% 19% 7% 5% 12% 11% 7% 11% Alytaus Kauno Klaip dos Marijampol s Panev žio Šiaulių Taurag s Telšių Utenos Vilniaus 4 pav. Kaimo vietov se veikiančių mažų ir vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 2007 m. proc. (Statistikos departamentas, 2008) Kaip matyti iš pateikto paveikslo, didžioji dalis mažų ir vidutinių įmonių susitelkusios Kauno, Vilniaus, Šiaulių bei Klaip dos apskrityse. Tai lemia geresn didžiųjų miestų suformuota infrastruktūra, geresn s gyventojų socialin s bei ekonomin s galimyb s, didesnis galimyb s pl trai bei investicijoms. Taip pat svarbu išsiaiškinti kokia veikla daugiausia užsiima mažos ir vidutin s įmon s Lietuvos kaimo vietov se. Mažų ir vidutinių įmonių struktūra pateikiama 5 paveiksle. 13% 4% 39% 22% 22% Prekyba Paslaugos Pramon s Žem s ūkis, miškininkyst ir žuvininkyst Kita veikla 5 pav. Kaimo vietov se veikiančių mažų ir vidutinių įmonių struktūra, 2007 m. (Statistikos departamentas, 2008) Kaip matome iš pateikto paveikslo daugiausia mažų ir vidutinių įmonių Lietuvos kaime užsiima didmenine ir mažmenine prekyba (39 proc.), apdirbamąja gamyba (22 proc.), paslaugomis (22 proc.)

25 25 Taip pat per tiriamąjį laikotarpį buvo pasteb ti ir kaimo gyventojai, turintys verslininko gyslelę ir užsiimantys savarankiškai pagal verslo liudijimus ir individualias veiklas Proc žem s ūkis, medžiokl, miškininkyst pramon paslaugos 6 pav. Savarankiškai dirbančiųjų kaime pasiskirstymas pagal ūkio sektorius m. proc. (Statistikos departamentas, 2008) Kaip matome iš pateikto paveikslo per metus laiko savarankiškai dirbančiųjų žmonių skaičius paslaugų sektoriuje išaugo 4,4 procentinio punkto, kai tuo tarpu žem s ūkio sektoriuje dirbančiųjų skaičius sumaž jo 7,1 procentinio punkto. Nors tendencijos rodo, kad mažas bei vidutinis verslas vis labiau plinta kaimo vietov se, tačiau atokiuose kaimuose jų steigimasis bei pl tra vis dar išlieka problematiška. Kaimo gyventojams dažnai stinga išsilavinimo, įgūdžių, verslumo, ekonominio paj gingumo verslui įkurti bei pl toti. Tai lemia, kad tokiose vietov se kaimo gyventojai vis dar stipriai priklausomi nuo tradicin s žem s ūkio veiklos, kuri neužtikrina jiems reikiamo užimtumo lygio, reikiamų pajamų, siekiant patenkinti savo fiziologinius, socialinius, sveikatingumo, išsilavinimo ir kitus poreikius. Kaip nurodoma m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje (2007), viena svarbiausių bei sparčiai besiplečiančių alternatyvių žem s ūkiui veiklų amatai. Ši veikla m. buvo remiama pagal BPD ketvirtosios priemon s Kaimo vietovių pritaikymo ir pl tros skatinimas penktą veiklos sritį Kaimo turizmo ir amatų skatinimas. Amatai Lietuvoje turi senas bei gilias tradicijas, yra svarbi etnokultūros dalis, garsi Lietuvos keramika, tekstil, kalvyst, kryždarbyst s, amatai siejasi su bitininkyste, namų apyvokos daiktų gamyba, tradiciniais nacionaliniais apdarais ir kitais rankų darbo gaminiais.

26 26 Lietuvos statistikos departamentas pateikia šalyje dirbančių kvalifikuotų darbininkų bei amatininkų duomenis, neišskiriant, kiek atskirai egzistuoja bei savo veiklą pl toja amatininkų, tod l šios veiklos analiz tampa gan tinai apsunkinta. Visuotinio žem s ūkio surašymo duomenimis, 2003 m. Lietuvoje egzistavo 164 amatininkai bei tuo užsiimantys ūkiai. Daugiausia jų buvo Vilniaus apskrityje 26, Klaip dos 23, Šiaulių 22, Kauno 19. Pagal pateiktus Lietuvos kaimo turizmo asociacijos duomenis, Lietuvoje 2007 m. liepos m nesį buvo įregistruota 142 amatininkai bei amatų įmon s. Daugiausia amatininkų bei amatų įmonių veik Kauno r. 17, Ukmerg s 16, Kazlų Rūdos sav. Bei Prienų raj. Po 11 vnt. Iš pateiktų duomenų matome, kad Lietuvoje amatai yra pakankamai mažai išpl tota alternatyvi žem s ūkio veikla. Šioje srityje trūksta rinkodaros žinių, nepakankamai teikiama informacijos apie amatus. Daugelis amatininkų darbų taip ir nepatenka į rinką, o taip pat nesugeba atlaikyti pigių trečiųjų šalių gaminių konkurencijos. Tam, kad būtų atlikta išsami amatų, kaip vienos iš pagrindinių alternatyvių veiklų analiz, tampa aktualu pateikti amatininkų pasiskirstymą pagal amatus m. (žr. 7 pav.) Tekstil Odos gaminiai Pynimas Juvelyrika Kalvyst Gintaras Šiaudų dirbiniai Popieriaus karpiniai Suvenyrai Keramika Namų statyba Medžio darbai Akmens darbai Muzikos instrumentai 7 pav. Amatininkų pasiskirstymas pagal amatus Lietuvoje m., vnt. (Aleksandravičius, 2007) Iš pateiktų duomenų galima daryti išvadas, kad Lietuvoje nagrin jamu laikotarpiu daugiausia amatininkų užsi m tekstil s gamyba (654 vnt.), nemažai amatininkų užsi m medžio darbais ir tokių per šį laikotarpį buvo (460 vnt.). Matosi, kad menkai buvo išpl totas gintaro apdirbimas, o taip pat įvairūs suvenyrai, kuriuos gamino amatininkų.

27 27 Kaip ir kitose veiklose, taip ir pl tojant amatus susiduriama su tam tikromis problemomis. Daugelis amatininkų yra senyvo amžiaus, jiems dažnai stinga verslumo, išsilavinimo, rinkos žinių bei kitų įgūdžių, siekiant s kmingai pl toti verslą ir gauti pakankamai pajamų. 8 paveiksle pateikiami duomenys apie amatininkų pajamas. Proc daugiau kaip 50 proc. pajamų 1 82 mažiau kaip 50 proc. pajamų 8 pav. Amatininkų pajamos iš jų vykdomo amato, nuo visų jų gaunamų pajamų, 2007 m. proc. (Ribašauskien, 2008) Iš pateikto paveikslo matyti, kad 2007 metais didžiajai daliai (82 proc.) amatininkų pajamos iš jų vykdomo amato sudar mažiau nei 50 proc. nuo jų visų gaunamų pajamų. Tik 18 proc. amatininkų šios pajamos sudar daugiau nei 50 proc. jų gaunamų pajamų. Galima daryti išvadas, kad amatai Lietuvoje yra daugiau m g jiško nei verslinio pobūdžio. Viena perspektyviausių kaimo alternatyvių žem s ūkiui veiklų kaimo turizmas. Lietuvos kaimo turizmo produktą sudaro nakvyn s, maitinimo, įvairių poilsio pramogų bei nedidelių renginių ar seminarų organizavimo paslaugos, kurios teikiamos kaip kompleksinis poilsio ir (ar) renginių produktas. Pagrindin vartotojų rinka yra Lietuvos miestų gyventojai ar atvykę užsienio turistai. Vartotojų rinka ir į ją orientuoto kaimo turizmo produkto specifika reikalauja šiam verslui atitinkamų sąlygų, kurias sudaro aplinkos rekreacinių išteklių kokyb ir galimyb s, pasiekiamumas, investicin aplinka, teisinis reguliavimas, žmogiškieji geb jimai, savivaldos ir vietos bendruomen s požiūris. Kaimo turizmas veiksminga gamtos ir kultūros paveldo vertybių, kultūros ir tradicijų išsaugojimo priemon. Turizmas suteikia prasmę senųjų dvarų, rūmų atstatymui, vandens ar v jo malūnų panaudojimui, savitų kraštovaizdžių apsaugai, socialinių ir istorinių reiškinių pristatymui, didina bendruomen s narių dom jimąsi gamta, tradicijomis ir papročiais. Plečiantis kaimo turizmui šalyje auga ir tradicinių amatų paklausa, tod l jaučiamas poreikis sustiprinti šią alternatyvią

28 28 ekonominę veiklą. Taip būtų ne tik diversifikuojama kaimo gyventojų ūkin veikla, bet ir pl tojamos Lietuvos etnokultūrin s vertyb s; Vnt Metai 9 pav. Kaimo turizmo sodybų skaičius Lietuvoje m. vnt. (Statistikos departamentas, Turizmas Lietuvoje, 2008) Kaip matome iš pateiktų duomenų kaimo turizmo sodybų skaičius per visą nagrin jamą laikotarpį augo m. lyginant su 2003 m. jų skaičius padid jo 84,4 proc. Tokį kaimo turizmo sodybų skaičiaus augimą l m did janti šių paslaugų paklausa bei palanki ES politika, kuri nukreipta į alternatyvių žem s ūkiui veiklų r mimą. Alytaus apks. 14 Kauno apsk. 9 Klaip dos apsk. 10 Marijampol s apsk. 3 Panev žio apsk. 5 Šiaulių apsk. 2 taurag s apsk. 2 Telšių apsk. 6 Utenos apsk. 36 Vilniaus apsk Proc. 10 pav. Kaimo turizmo sodybų skaičius Lietuvos apskrityse 2007 m. proc. (Statistikos departamentas., 2008)