ŠIMTAS PENKTASIS POSĖDIS

Transkriptas

1 ŠIMTAS PENKTASIS POSĖDIS 1992 m. kovo 26 d. Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Pradedame kovo 26 dienos rytinį plenarinį posėdį. Posėdžio pradžioje pareiškimui žodžio paprašė deputatas Vladas Terleckas. Deputato V. Terlecko pareiškimas V.TERLECKAS. Labas rytas, gerbiami deputatai. Pirmą sykį išeinu į šią tribūną su pareiškimu. Geri pavyzdžiai, matyt, įkvepia m. kovo 24 d. Aukščiausiosios Tarybos plenarinio posėdžio metu, svarstant Aukščiausiosios Tarybos sudarytos komisijos bankininkystės reikalams ištirti išvadas, posėdžiui pirmininkavęs seniūnas E.Gentvilas nusižengė etikos principams, kadangi: 1. Neįvykdė deputatų reikalavimo ir duoto jiems pažado dėl svarstymo transliavimo per Lietuvos radiją. Negana to, deputatai buvo suklaidinti patikinimu dėl daromo radijo įrašo ir jo transliavimo m. kovo 25 d. per Lietuvos radiją transliuota tiktai kupiūruota posėdžio medžiaga, net nepaminėta, jog pranešimą padarė Aukščiausiosios Tarybos Teisinės komisijos pirmininkas deputatas J.Prapiestis. Visa tai vertinu kaip trukdymą deputatams pasinaudoti masinės informacijos priemonėmis, o Lietuvos žmonėms gauti objektyvią visapusišką informaciją apie Vyriausybės puolimą prieš Lietuvos banko valdybą. 2. Matydamas, kad finansų ministrė nepajėgia suvokti mano jai pateikto klausimo ir į jį atsakyti, neužtikrino, jog paaiškinimus duotų kompetentingas šios ministerijos pareigūnas. Tikiu, kad ten dar liko tokių. Šitai turėjo neabejotinos įtakos deputatų apsisprendimui balsuojant dėl protokolinio nutarimo. 3. Balsavimui nepateikė visų deputatų pasiūlymų dėl protokolinio nutarimo turinio, o parinko tik vieną suinteresuotų pareigūnų, premjero ir jo patarėjo deputato E.Vilko variantą. Seniūno pasiaiškinimas, kad kitų deputatų pasiūlymai nebuvę pateikti raštu, yra nepagrįstas ir nepriimtinas, nes balsuotasis pasiūlymas taip pat buvo pateiktas žodžiu. 4. Nepaaiškinęs priežasčių, pareikalavo pakartotinio balsavimo ne elektroniniu būdu, bet mandatais. Tokiu savo elgesiu pirmininkavęs posėdžiui

2 seniūnas E.Gentvilas prisidėjo prie to, kad būtų priimtas Aukščiausiosios Tarybos protokolinis nutarimas, pažeidžiantis Lietuvos banko įstatymo 5 straipsnį, Lietuvos banko statuto 20 straipsnį. Todėl net neapsvarsčius Aukščiausiojoje Taryboje faktiškai buvo pareikštas nepasitikėjimas Lietuvos banko Revizijos skyriumi, jo viršininku, kuris yra atsakingas Aukščiausiajai Tarybai pareigūnas. Taigi seniūnas E.Gentvilas parėmė ne įstatymus, ne tiesą, todėl reiškiu nepasitikėjimą juo ir prašau Aukščiausiąją Tarybą nušalinti jį nuo pirmininkavimo mažiausiai vienam plenariniam posėdžiui. Aukščiausiosios Tarybos nuožiūra, kada nušalinti. Simboliškai protestuodamas dviem valandoms paliksiu Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salę. Be to, prašyčiau Aukščiausiąją Tarybą įpareigoti Lietuvos radijo vadovus, kad artimiausiu laiku būtų perduota per radiją visa posėdžio medžiaga, apie tai iš anksto įspėjus klausytojus. Ačiū. PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Terleckai, jūsų pareiškimas bus pridėtas prie posėdžio protokolo. Nenorėdamas gaišt laiko, aš tik turiu pasakyti, kad radijo darbuotojai man parodė, kad daromas įrašas, aš apie tai informavau deputatus. Beje, aš reglamentiškai neatsakau už radijo darbuotojų veiksmus ir šičia nereiktų manęs kaltinti. Šiaip jau aš sutinku, kad būtų iškeltas Reglamento 212 straipsnio numatyta tvarka klausimas dėl priimto sprendimo teisėtumo. Jūsų dėmesiui aš turiu pasakyti, kad kai balsavome mygtukais, aš balsavau prieš šito protokolinio nutarimo priėmimą, o balsuojant kortelėmis, aš nebalsavau, kaip ir nurodo Reglamento 100 straipsnis. Taigi aš neturiu jokių tendencijų, kad būtų priimtas ar nepriimtas šitas nutarimas. Kita vertus, Tautos pažangos frakcija ir Centro frakcija prašė, esant salėje didžiajam kvorumui, perbalsuoti už šitą protokolinį nutarimą. Tai bus vykdoma. Na, ir paskutinė jūsų replika dėl mano nušalinimo nuo posėdžio. Aš, be jokios abejonės, sutinku, kad ir šiandien nepirmininkauti, jeigu ponas Č.Juršėnas tai sutiktų padaryti. Arba toliau svarstant štai šituos klausimus aš sutinku perleisti dirigento batutą savo pavaduotojams. Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad pirmininkas netyčia vakar buvo nušalintas. Gal šito užtenka. PIRMININKAS. Ne, matyt, geriau bus, jeigu aš šitais klausimais daugiau nebepirmininkaučiau. Gerai. O šios dienos darbotvarkė buvo patvirtinta vakar plenariniame posėdyje. Galėsime pagal ją pradėti dirbti, tačiau dar prieš tai deputatas L.Jankelevičius prašė žodžio pareiškimui.

3 Deputato L. Jankelevičiaus pareiškimas L.JANKELEVIČIUS. Gerbiami deputatai. Vakar plenarinio posėdžio metu buvo pasakyta, jog man už nuopelnus tragiškuose sausio įvykiuose buvo suteiktas Tarybų Sąjungos gynybos pajėgų majoro laipsnis. Kadangi gerbiamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas jau ne kartą asmeniškai domisi mario,,karine" biografija, noriu atsakyti. Aš, kaip ir nemažas Lietuvos vaikinų būrys, kažkada esu tarnavęs Tarybinėje armijoje m. grįžau iš Murmansko srities seržantu. Vėliau man, bedirbančiam civilinį darbą, buvo suteiktas karininko laipsnis metais buvau pašauktas į 60 dienų atsargos karininkų kursus į Minską. Tai vienintelis atvejis, kada aš privalėjau dėvėti karininko uniformą, ir tai tik kiemo ribose. Minsko kursams baigiantis, visi gavome nurodymą parašyti vienas kitam charakteristikas, kurios turėjo baigtis žodžiais, nežinau, kaip išversti į lietuvių kalbą, bet rusiškai skambėjo taip:,,dostojen prisvojenija očerednovo voinskovo zvanija." Tuo mano trumpalaikė atsargos karininko karjera pasibaigė. Daugiau šiuo klausimu su manimi niekas nekalbėjo. Jokių dokumentų dėl laipsnio suteikimo nesu matęs, tuo labiau rašęs ar prašęs to laipsnio. Netiesa yra ir tai, kad lyg manęs kažkas klausė, ar aš sutinku gauti tą laipsnį. Niekas su manim apie tai nekalbėjo, jeigu būtų kalbėjęs, patikėkit, būčiau atsisakęs. Nematau jokio ryšio su sausio įvykiais. Ką veikiau tuo metu, esu ne kartą aiškinęs. Nei aš tuos įvykius organizavau, nei aš juos vykdžiau. Jeigu būčiau pritaręs įvykiams, būčiau ėjęs į televiziją ir kalbėjęs. Mano asmeniniai tų dienų vertinimai buvo paskelbti spaudoje sausio mėnesį ir ne vieną kartą. Vieną tokį straipsnį aš pats turiu, padauginsiu, kad būtų istorijai, vienas egzempliorius liks man, o kitą norėčiau pridėti prie to pareiškimo. Taigi tą melagingą informaciją dėl,,nuopelnų" vertinu kaip nepagrįstą šmeižtą, o dėl atsargos karininko, tai, mano supratimu, tarp mūsų kolegų deputatų yra ne vienas atsargos majoras, o gal ir pulkininkas. Man rodos, reikia vieną kartą baigti tas raganų medžiokles, o galvoti apie ateitį. Ačiū. PIRMININKAS. Ačiū ponui L.Jankelevičiui. Dėl radijo transliacijos Reglamentas tik tiek sako, kad apie posėdžių darbotvarkę radijo ir televizijos atstovus informuoja Aukščiausiosios Tarybos seniūnas. O dėl transliacijos radijas turi gauti Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus sutikimą. Šiuo atveju, sakau, lyg buvo

4 planuota, kad bus transliuojama, tačiau ir aš pats nežinau, ar buvo ir kuri dalis mūsų posėdžio transliuota. P dabar galėtume pradėti dirbti pagal darbotvarkę? Kviečiu į tribūną deputatą Vytautą Kolesnikovą. Aš primenu, kad balsuojant už šį klausimą, reiks salėje pakankamo deputatų skaičiaus, bent 67 balsuojančių už, kadangi darbotvarkė patvirtinta iš anksto ir balsavimas yra skelbtas iš anksto. Gal per tą laiką, kol pranešėjas pasisakys, galėtume užsiregistruoti. Vyksta registracija. Įstatymo Dėl spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo papildymo ir pakeitimo projekto svarstymas V.KOLESNIKOVAS. Gerbiami kolegos. Šitas įstatymas dėl įstatymo pakeitimo buvo seniai pateiktas. Čia yra trečias svarstymas ir balsavimas. Mes per tą laiką gavom deputatų V.Puplausko ir A.Svarinsko pasiūlymus kaip alternatyvas Mokslo, švietimo ir kultūros komisijos pateiktiems straipsniams. Aš jus ir norėčiau supažindinti su šitom alternatyvom. PIRMININKAS. Salėje dabar užregistruoti 75 deputatai, jeigu reikės, registruosimės dar papildomai. Prašom. V.KOLESNIKOVAS. 6 straipsnio pavadinimas komisijos yra siūlomas,,neskelbtina informacija bei informacija, kurios platinimas ribojamas", o alternatyvoj siūloma,,neskelbtina ir draudžiama informacija". Toliau, 6 straipsnio antrą pastraipą išdėstyti taip: komisija siūlo,,erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinių platinimo, kino filmų ir videoprogramų bei kitų žiūrovinių renginių viešo rodymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė". V.Puplauskas su A.Svarinsku siūlo:,,neleidžiama informacija, kurstanti karą, smurtą, nacionalinę, religinę nesantaiką, taip pat draudžiama gaminti, platinti ir rodyti erotinius ir pornografinius kūrinius". Ir 32 straipsnyje po žodžių,,saugomų paslapčių skelbimą" įrašyti žodžius,,už erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos platinimo, taip pat tokio pobūdžio kino filmų ir videoprogramų, kitų žiūrovinių renginių viešo rodymo tvarkos pažeidimus". Siūloma pataisa,,už erotinių, pornografinių, smurtinio pobūdžio spaudos leidimą, jos platinimą, taip pat tokio pobūdžio kino filmų, videoprogramų platinimą ir rodymą bei kitų žiūrovinių renginių viešą rodymą kalti asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus".

5 PIRMININKAS. Gerbiamas Kolesnikovai, noriu pasiteirauti, ar Reglamento numatyta tvarka per posėdžio sekretoriatą išplatintos šitos pataisos? Tiksliau čia reikia klausti deputatų A.Svarinsko ir V.Puplausko, nes posėdžio sekretoriatas negavo prieš 24 valandas šitų pataisų. Taip, kaip sako Reglamento 208 straipsnis. V.KOLESNIKOVAS. Pataisos įteiktos 1992 m. sausio 30 dieną. PIRMININKAS. Sausio 30 dieną. V.KOLESNIKOVAS. Taip. PIRMININKAS. Gerai. Aš prašau salėje tylos, labai didelis triukšmas. Bandom iš karto pereiti prie 1 straipsnio, kuriame kalbama apie 6 straipsnio pakeitimą. Daugiau pataisų nėra gauta, ar ne? V.KOLESNIKOVAS. Ne. PIRMININKAS. Visi deputatai turi įstatymo projekto variantą, prašau tada dar kartą perskaityti 1 straipsnio pakeitimus, kuriuos siūlo deputatai V.Puplauskas ir A.Svarinskas. Prašau deputatų... V.KOLESNIKOVAS. 6 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:,,neskelbtina ir draudžiama informacija". Aš gavau dar raštą, kurį man atnešė. Mokslo, švietimo ir kultūros komisija šioms pastaboms pritarė 1992 m. vasario 20 d. komisijos posėdyje. PIRMININKAS. Tai gal galėtume mes tada balsuoti dėl tos pataisos, kurią siūlo deputatai A.Svarinskas ir V.Puplauskas, kad 6 straipsnio pavadinimas būtų toks:,,neskelbtina ir draudžiama informacija". Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo papildymas. 1 straipsnis, kuriame kalbama apie originalaus įstatymo 6 straipsnio pavadinimą. Kad būtų taip:,,neskelbtina ir draudžiama informacija". Ar galime balsuoti dėl to? Ar visi sutinka su tokiu pasiūlymu? Deputatas V.Andriukaitis. V.ANDRIUKAITIS. Aš labai norėčiau kolegų deputatų dėmesio. Iš tikrųjų, ar mes eisime tuo nepasitvirtinusiu draudimų keliu? Siūlant šitokią formuluotę reiktų pagalvoti, juk ir taip 50 metų buvo vien draudimų sistema, buvo viskas draudžiama, bet tai visai neapsaugojo nuo filmų rodymo, nuo to, ką mes turime. Aš visiškai nesuprantu pasiūlymo autorių, ar jie iš tikrųjų tiki, kad draudimais šitą problemą galima išspręsti? Aš labai abejoju šita redakcija, jos teisine išraiška, tokiu problemos sprendimu ir šio Spaudos įstatymo papildymu. PIRMININKAS. Gerai. Vienas deputatas pasisakė prieš šią pataisą. Deputatas B.Rupeika. B.RUPEIKA. Man tektų pasisakyti už, taip?

6 PIRMININKAS. Nebūtinai, du už, du prieš. B.RUPEIKA. Aha. Aš norėčiau kolegoms priminti. Ne taip seniai buvo mūsų balsuota ir priimta pataisa dėl padidintų baudų varantiems naminę degtinę ir kitus panašaus stiprumo gėrimus. Štai praėjo beveik pusmetis ir mes pagalvokime, ką mes ta pataisa pasiekėme, ar sumažėjo tų gėrimų gamyba Lietuvoje ir jų pardavimo intensyvumas. Atvirkščiai, padidėjo, nes šitą situaciją sukuria ekonomika ir šitos srities Vyriausybės politika, bet ne mūsų draudimai. Jie neturi jokios reikšmės arba paskatina. Šiuo atveju man telieka pritarti deputatui V.Andriukaičiui. Mes galime pasižymėti paukščiuką, jog apie tai kalbėjome ir priėmėme, bet rezultato kol kas nebus. PIRMININKAS. Deputatas A.Svarinskas. A.SVARINSKAS. A.Brazausko laikais šitas įstatymas buvo uždraustas ir tada nė vienas nekėlė balso, kad draudžia. Juk jeigu nedraudžiam, tai reikia ir vagims nedrausti, leisti laisvai veikti. Mes dabar matome, ką per tuos dvejus metus padarė pornografija. Pavyzdžiui, Žemės ūkio akademijoje per Vasario 16-ąją atėjo 70 dėstytojų ir tik 30 studentų. Jaunimas tiktai pasinėrė į pornografijos liūną ir visiškai nesidomi nei tautinėm, nei dvasinėm vertybėm. Kas dabar kovos prieš šitą draudimą, tas pasirodys, kas yra iš tikrųjų ir ko jis nori Lietuvai. Taigi baikime dangstytis demokratija, o žiūrėkime, ką padarė Lietuvoj. Paimkite policijos suvestines ir pamatysite, kas darosi Lietuvoj. Reikia vienąkart pabaigt. Kas balsuos, be abejo, pasakys, kas toks ir kaip jis žiūri į Lietuvą. Taigi prašau visus dėl Tėvynės ateities balsuoti už šitą pataisą. PIRMININKAS. Taip, du deputatai kalbėjo prieš pataisą, 1 deputatas už, dar vienas deputatas gali paremti šią pataisą. Ar deputatas V.Plečkaitis ją remia? P.PLEČKAITIS. Pirmiausia norėčiau sužinoti, ar bent vienas deputatas turi šito įstatymo projektą, apie kurį mes kalbame? PIRMININKAS. Įstatymą, įsitikinęs, kad turi, bent jau turi turėt. V.P.PLEČKAITIS. Bet mes nė vienas neturim ir nežinom, ką svarstom. Aš norėčiau pasakyti štai ką: būtina skirti pornografiją nuo erotikos. Neįmanoma taip balsuoti. Vienas dalykas yra erotika, kitas dalykas pornografija. Aš irgi prieš pornografiją. PIRMININKAS. Aš suprantu, kad čia daugiau kalbėta dėl procedūros. Savaitės darbotvarkėje seniai buvo numatytas šito klausimo svarstymas, deputatai turėjo

7 susirasti šito įstatymo projektą. Dabar kas dar remia deputato... Prašau salėje tylos! Deputatas V.Puplauskas nori paremti siūlomą pataisą. V.PUPLAUSKAS. Gerbiami deputatai, pataisos pasiūlymo esmė ta, kad Spaudos įstatymas būtų veiksmingas, kad ji atliktų tą užduotį, kuriai yra skirta. (Salėje triukšmas) Mano pasiūlymas yra tas, kad būtų uždrausta, nes aš laikausi tos nuostatos. Ką reiškia apriboti? Apriboti narkotikų vartojimą tai apriboti ar vietą, ar laiką? Tai juk yra nesąmoningas dalykas. Narkotikai žaloja žmogaus nervų sistemą, taip pat pornografija žaloja žmogaus vaizduotę, kenkia jo kūrybinėms galioms, ypač jauname amžiuje. (Salėje triukšmas) Siūlau gerbiamiems deputatams pagalvoti, kad tai ne mano vieno pasiūlymas. Juk tikriausiai ir jūs, kai susitinkat su rinkėjais, dažnai girdite klausimą, kad būtina padaryti šito įstatymo pataisą tam, kad nebūtų mūsų jaunimo sąmonė teršiama, kad mūsų tauta ir toliau išliktų dora, kūrybinga ir gabi. Prašau paremti mano pasiūlymą. A.SAKALAS. Gerbiamas pirmininke, galima dėl procedūros? PIRMININKAS. Gerai, du deputatai pasisakė už, du deputatai prieš. Dėl procedūros deputatas A.Sakalas. A.SAKALAS. Gerbiamas pirmininke, gerbiamas pranešėjau, iš tiesų labai sunku yra iš klausos spręsti ir apie pataisas, ir apie patį dokumentą. Ar jūs nesutiktumėte nukelti balsavimo valandą, dvi ir prieš tai išdalyti tas pataisas ir siūlomą projektą su pataisomis? PIRMININKAS. Nekelkit salėje triukšmo! Aš nežinau, jeigu tikrai dauguma deputatų neturi, nors, mano manymu, turėjo turėti. Tiek to. Gal tada tikrai atidėkime popiet. Skirsime mažai laiko, kad priimtume šitą įstatymą, nes tikrai yra beviltiška balsuoti, jeigu daug kas neturi, o posėdžių sekretoriatą prašyčiau padauginti pakankamą skaičių egzempliorių kartu su deputatų V.Puplausko ir A.Svarinsko pataisomis. Atleiskit, gerbiamas Kolesnikovai, jeigu tokia situacija, deja, tenka atidėti. Dabar kitu darbotvarkės klausimu kviečiu į tribūną deputatą J.Jurgelį. Jo salėje nėra. Tada prašau užsiregistruoti visus deputatus. Patikrinsime, ar yra didysis kvorumas, galėsime perbalsuoti kai kuriuos priimtus sprendimus. Registracija prasidėjo. Deputatas P.Varanauskas dėl procedūros. Nutarimo Dėl lengvatų projekto svarstymas P.VARANAUSKAS. Vakar prašė deputatas J.Jurgelis, kad aš pateikčiau šį projektą.

8 PIRMININKAS. A, jūs vietoj pono J.Jurgelio. Gerai. Salėje registruoti 78 deputatai, nors jų tikrai yra žymiai daugiau. Prašau balsų skaičiavimo grupę perskaičiuoti, kiek salėje yra deputatų. Gerbiamas Varanauskai, tada prašome į tribūną. P.VARANAUSKAS. Primenu, kad mes jau aiškinamąją dalį, arba, kitaip tariant, preambulę, jau esame priėmę ir mūsų susitarimas ne visai atsispindi darbotvarkėje. Sutrumpintas pavadinimas. Tiesiog nutarimas,,dėl lengvatų", o išimtinės teisės, jau tada nutarėm, kad tie žodžiai bereikšmiai. Be to, įžangos antroj daly praleistas pasikartojimas, žodžiai,,tik pareigūnų ir piliečių kategorijoms". Tai tokia preambulės redakcija, kaip mes esame susitarę. Dabar pradedu nuo 1 straipsnio. Ar jau galima, pirmininke? 1 straipsnis. Lengvatos atskiroms pareigūnų ar asmenų kategorijoms, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, įtvirtinamos tik Lietuvos Respublikos įstatymais. PIRMININKAS. Noriu paklausti, ar nebuvo pataisų ir pasiūlymų dėl šio punkto? P.VARANAUSKAS. Pataisų ir pasiūlymų nebuvo. PIRMININKAS. Nebuvo. Ar deputatai sutinka balsuoti už tokį 1 punktą? Niekas neprieštarauja? Turbūt galiu skelbti, kad 1 punktas yra priimtas be balsavimo. Priimta. BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje šiuo metu 87 deputatai. PIRMININKAS. Gerai būtų, kad dar ateitų bent vienas arba keli deputatai. Bus didysis kvorumas, galėsime perbalsuoti kai kuriuos priimtus klausimus. 2 punktas. P.VARANAUSKAS. 2 punktas skirtas tai padėčiai, kad nesusidarytų neaiškumų ir kad būtų pereinamasis laikotarpis. Todėl yra bendroji dalis ir du papunkčiai. Bendroji dalis:,,siekiant realizuoti galiojančias lengvatas bei įteisinti jas įstatymais, pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei". Dvitaškis. Nepaklausite dėl bendrosios dalies? PIRMININKAS. Ne, gal apskritai dėl 2 punkto. P.VARANAUSKA., Dėl 2 punkto buvo redakcinio pobūdžio pataisų ir ne raštu pateiktų, o žodžiu. Mes jas ir įvertinome. PIRMININKAS. Jūs į jas atsižvelgėte, o esminių pataisų, pastabų nebuvo? P.VARANAUSKAS. Tai kai prieisim prie tos dalies, pasakysim. PIRMININKAS. Gerai. Tai 2 punkto pirmas papunktis yra priimtinas deputatams? Na, klausinėti nebereiktų per trečią svarstymą. Jau trečias svarstymas ir balsavimas. Gerai. Galima skelbti, kad 2 punkto pirmas papunktis yra priimtas. Taip, priimta be balsavimo.

9 P.VARANAUSKAS. 2.,,Iki 1992 m. gegužės 31 d. pateikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai svarstyti pasiūlymus dėl įstatymų, kuriuose įtvirtintos lengvatos kai kurių kategorijų pareigūnams ar asmenims." Čia siūlome tašką, o toliau viską nubraukti, nes ta dalis prieštarautų, jau iš dalies prieštarautų 1 punktui ir gražiau atrodo, jeigu čia... PIRMININKAS. Nuo kurios vietos nubraukiama? P.VARANAUSKAS. Nuo paskutinio kablelio, pradedant žodžiais:,,pa pildymo ar pakeitimo bei kitų įstatymo projektų šiuo klausimu priėmimo. PIRMININKAS. Gerai, išbraukiam. Jūs atsižvelgėt į tokią pataisą ir siūlote dabar balsuoti už tokią formuluotę. Dėl 2 punkto antro papunkčio deputatas B.Rupeika. Dėl balsavimo motyvų. B. RUPEIKA. Aš norėčiau paklausti, ar į šio punkto sritį įeis, sakykime, lengvatos deputatams. Ar patenkama į,,asmenis"? Nes neatitinka 1 punkto, kuriame kalbama apie,,asmenų kategorijas", o čia tik,,asmenis".,,asmenų kategorijų" vėl nebelieka 2 punkto antrajame papunkty? Pastebit? Gal čia korektūros dalykai? P.VARANAUSKAS. Bet ar lingvistiniu požiūriu... B.RUPEIKA. Tai tada reikia sutapatinti. Siūlyčiau,,asmenų kategorijos". Tai tada būtų aiškiau, nes... P.VARANAUSKAS. Gerai, tada sutinku. Jeigu žurnalistas sako, kad taip gražiau, tai ką gi. B.RUPEIKA. Na, valdinių lengvatų mes kol kas dar nedaug esame suteikę. Tai tegul dar jos čia būna. PIRMININKAS. Kaip čia yra?,,įtvirtintos lengvatos kai kurių asmenų kategorijoms"? P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, aš dabar pagalvojau. Gal,,asmenims" šiuo atveju būtų platesnė sąvoka. Dabar jau matau, kad čia sąmoningai padaryta ir norėčiau pasiklausti, ar čia tiesiog lingvistika? Nes asmuo gali būti ir personalija, iš kur nors ištraukta, o kategorijos tai jau plati šeimyna. Tai būtų... B.RUPEIKA. Taip, invalidai, pavyzdžiui. P.VARANAUSKAS. Invalidai. Ir šiaip nusipelnęs Lietuvai žmogus gali būti. Tai galbūt palikime žodį,,asmenims". B.RUPEIKA. Bet nebelieka asmenų grupės? P.VARANAUSKAS. Tai tada bus kategorijos, na, jeigu galės būti kategorija ir kiti Lietuvai nusipelnę žmonės. Ir kiekviena personalija tada bus atskirai. Gerai, jeigu

10 lituanistai neprieštarauja, kad būtų. Suprato, ką aš pasakiau. Jeigu suprato, kad,,asmenų kategorijoms" platesnė sąvoka, tai priimtina. PIRMININKAS. Gerai, redakcinė pastaba:,,kai kurių asmenų kategorijoms", taip? Deputatas L.Sabutis. L.SABUTIS. Man išvis iškilo abejonė, ar reiktų vartoti čia žodį,,privilegijos"? Ar negalėtų būti čia surastas koks nors tikslesnis apibrėžimas? Tam tikrų teisių suteikimas ar panašiai arba įvardijama,,tiems asmenims"? O dabar mes vienu punktu naikinam, atsisakom tam tikrų privilegijų, lengvatų, o kitu punktu vėl papildom? PIRMININKAS. Gerbiamas Varanauskai, vis dėlto reiktų, ir į deputatus aš kreipiuosi, dabar kalbėti dėl balsavimo motyvų. Jūs galėsite tik apibendrinti. Jeigu klausimo nėra, tai jūs neatsakinėkite. P.VARANAUSKAS. Ačiū. PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius. Č. STANKEVIČIUS. Iš svarstymo susidarė įspūdis, kad nutarimas dar galėjo būti suredaguotas prieš balsuojant. Pavyzdžiui, kalbama apie,,pareigūnų". Tai ne visi darbuotojai, kurie turės lengvatų, yra pareigūnai. Tarsi orientuojamasi tik į pareigūnus. Gali būti kategorija darbuotojų ar mokytojų, ar medicinos, kuriems irgi teikiama, bet jie nebus pareigūnai. Truputį redakcija dar galėjo būti patobulinta. Čia visuose straipsniuose, pavyzdžiui, vartojama tik,,pareigūnai" arba,,asmenų kategorijos". Aš manyčiau, kad yra darbuotojų, kuriems įstatymas suteiks lengvatų. P.VARANAUSKAS. Ar reikia atsakyti? PIRMININKAS. Tai gal tada apibendrinsim po deputato A.Sakalo pasisakymo. Gerai? A.SAKALAS. Aš dėl 3 punkto. PIRMININKAS. Gerai. Deputatas V.Žiemelis. V.ŽIEMELIS. Aš iš esmės pritarčiau, tačiau taip pat pasiūlyčiau pagalvoti dėl žodžio,,lengvatos" atsisakymo. Mes vėl grįžtam prie to paties. PIRMININKAS. Dabar, gerbiamas P.Varanauskai, jūs atsakykite į tas pastabas ir žiūrėsime galime balsuoti, ar ne. P.VARANAUSKAS. Aš atsakau. Pirmiausia noriu pasakyti, kad redagavimui ribų nėra. Čia mes galime iki senatvės redaguoti. Bet mes jau priėmėme šį žodį ir jis buvo visapusiškai mūsų aptartas. Liko nutarimas dėl lengvatų. O dėl išimtinių teisių nubraukta. Tai ir išlaikyta. Be to, pasakyta ne privilegijos, o lengvatos. Vis dėlto žodis,,lengvatos" lietuvių kalboje nevisiškai tą patį reiškia, ką tarptautinis žodis

11 ,,privilegija". Privilegija reiškia teisę būti virš kitų, o lengvata, kad tau palengvinimas bus darbe ar panašiai. Jeigu ten sunkiom sąlygom mokytojauji, tai suteikia tau lengvatą atveža malkų. Arba gydytojai, jeigu sunkiom sąlygom gydo, tai irgi aprūpina kuo nors kitu. Tai čia nėra privilegija. Privilegija, kai tomis pačiomis sąlygomis dirbi ir vienas yra vergas, o kitas ponas. Manyčiau, kad čia nieko blogo nėra. Juo labiau kad mes jau susitarę ir pavadinimas toks. PIRMININKAS. Gal tada perskaitykite galutinę redakciją. P.VARANAUSKAS. Iki 1992 m. gegužės 31 d. pateikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai svarstyti pasiūlymus dėl įstatymų, kuriuose įtvirtintos lengvatos kai kurių kategorijų pareigūnams ar asmenų kategorijoms." Kartu aš atsakau ir į Pirmininko pavaduotojo Č.Stankevičiaus pastabą, kad mes rašom,,asmenų kategorijoms". Išplečiam. Dėl žodžio,,pareigūnų" esame jau aną kartą susitarę. Aš asmeniškai buvau, kad išvis nebūtų žodžio,,pareigūnai", o tiktai,,asmenų kategorijos", kadangi apima ir pareigūnus. Bet atrodė, kad bus gražiau ir deputatai taip nutarė priimdami įžanginę dalį preambulę. PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl šito 2 punkto antro papunkčio? Galima priimti be balsavimo, taip? Blogai, kai reikia redaguoti. P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, kokią pastabą dar? PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis. L.SABUTIS. Kadangi nebuvo atsakyta į klausimą, pranešėjas nerado kito, tikslesnio, žodžio, todėl prasyčiau, kad išties nebūtų suteikiama pareigūnams jokių lengvatų, o jų tam tikros teisės būtų apibrėžtos nutarime ar kitoje vietoje, kad būtų priimtas oficialus Aukščiausiosios Tarybos išaiškinimas arba apibrėžimas, ką reiškia lengvata, kaip mes ją turime visi suprasti, o ne taip, kaip supranta pranešėjas arba koks nors čia sėdintis pareigūnas. PIRMININKAS. Ir deputatas S.Pečeliūnas. S.PEČELIŪNAS. Aš manau, pranešėjas gali labai gražiai įvertinti pono Česlovo Stankevičiaus pasiūlymą ir punkte 2.1, ir punkte 2.2 pabaigą rašyti vienodą:,,kai kurioms pareigūnų, darbuotojų ar asmenų kategorijoms". Suvienodintume tas pabaigas ir išspręstume šitą problemą. Neliktų ginčo. PIRMININKAS.,,Kai kurioms pareigūnų, darbuotojų ir asmenų kategorijoms", gerai? Ir dar deputatas A.Taurantas šituo klausimu. A.TAURANTAS. Aš tik norėjau bendro pobūdžio lyg pastabą, lyg klausimą. Man balsuojant nevisiškai būtų aišku dėl paties šio nutarimo principo. 1 punkte mes

12 pasakome, kad įtvirtinamos lengvatos tik Lietuvos įstatymais. Ar tai reiškia, kad negalioja visi ankstesni aktai, ar čia tik nuostata ateičiai yra? Čia turbūt būtų viso šio nutarimo esmė. P.VARANAUSKAS. 1 punktas nuostata ateičiai, o kaip pasielgti su tuo, kas dabar yra, mes išaiškiname 2 punkte ir nurodome terminus Vyriausybei. Siūlome,,nuo šio įstatymo priėmimo dienos" nebraukti, o kad išsiaiškintų Vyriausybė. Noriu pasakyti, kad Vyriausybei buvo nurodyta visa tai išsiaiškinti iki 1990 metų birželio, regis, 15 dienos. Bet mes negavome to paaiškinimo ir užtai dar primename. PIRMININKAS. Ar priimate deputato S.Pečeliūno pastabą, kad kai kurių kategorijų pareigūnams, darbuotojams ar asmenims? Ar nepriimat? P.VARANAUSKAS. Kad čia iš esmės nieko nekeičia. Nereikia. PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti už 2 punkto antrą papunktį? Niekas nereikalaujate? Na, jau jūs kalbėjote, deputate Rupeika. Na, tada aš turėčiau nutraukti apskritai visus klausimus ir naujus siūlymus. Dar yra be jūsų trys deputatai, norintys kalbėti. Deputatas B.Rupeika. B. RUPEIKA. Mes tik norime, kad iš karto viskas būtų gerai. Aš kreipiuosi į deputatą S.Pečeliūną, man atrodo, kad žodis ar terminas,,pareigūnas"... PIRMININKAS. Tai kad dėl šito jau sutarta, ponas Rupeika. B. RUPEIKA. Tik mes keturiasdešimt metų manydavome, kad pareigūnas yra uniformuotas. Atsisakykime to manymo ir bus normalu. PIRMININKAS. Gerai, suderinta. Niekas nereikalauja balsuoti už 2 punkto antrą papunktį? Priimta. 3 prašom. P.VARANAUSKAS.,,Iki Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba įstatymais įteisins lengvatas bei jų teikimą kai kurių pareigūnų ar asmenų kategorijoms, užtikrinti, kad galiojančios lengvatos būtų teikiamos nustatyta tvarka." Taip mes nutariame dėl tų lengvatų, kurios šiuo metu yra nepanaikintos ir neperžiūrėtos. Kad Vyriausybė galėtų elgtis taip, kaip ji nori, ir nebrauktų nuo šios dienos. Tokia esmė. PIRMININKAS. Čia gal po žodžio,,kategorijoms" reikia kablelio ar bent tam tikros prasminės pauzės, nes išeitų, kad,,kategorijoms užtikrint". O iš tikro,,kategorijoms", užtikrinti, kad galiojančios lengvatos būtų nustatyta tvarka teikiamos... Kad nebūtų dviprasmiško supratimo. P.VARANAUSKAS. Jeigu, pirmininke, patikėsite, tai tada su Protokolinio skyriaus lingvistais, redaktoriais...

13 PIRMININKAS. Gerai. Aš tiesiog deputatams, kad aiškesnė būtų prasmė. Deputatas A.Sakalas dėl 3 punkto. A.SAKALAS. Gerbiami deputatai, šis 3 punktas, man regis, prieštarauja 1, nes 1 numatyta, kad šios lengvatos galios tiktai įtvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymais, o 3 aiškiai prieštarauja juridine prasme. Aš suprantu, ką nori ponas P.Varanauskas pasakyti, todėl aš siūlyčiau bent jau ponui P.Varanauskui priimti tokią formuluotę. Pirmiausia pakomentuosiu, paskui pasakysiu jums formuluotę. 2 punkto antrame papunktyje yra numatyta, kad iki gegužės 31 dienos Vyriausybė pateiks Aukščiausiajai Tarybai naujus norminius aktus. Todėl siūlyčiau 3 punkto tokią formuluotę: šio nutarimo 1 punktas įsigalioja nuo šių metų birželio 10 dienos. Tai yra dešimčia dienų vėliau po to, kai Vyriausybė pateiks norminius aktus. Priešingu atveju, mes būsime juridinėj aklavietėj. P.VARANAUSKAS. Gali būti taip, kad mes per tas dešimt dienų nepriimsime. PIRMININKAS. Atsiranda naujų pasiūlymų. Aš vėl siūlau atidėti iki popietinio posėdžio arba nepriiminėti jokių pasiūlymų. P.VARANAUSKAS. Ne, nereikia. Tai mes sutarkim. Juridiniu atžvilgiu žiūrėjome su juristais, neprieštarauja. Mes sakome įstatymu ir yra įstatymai, bet tai, kas jau įvykę, kad viskas būtų realizuota. Mes patys pakliūsim į kilpą. Per dešimt dienų galime nepriimti įstatymo. Nebent iki birželio 30 dienos. PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų reikia kalbėti. Deputatas G.Šerkšnys. G.ŠERKŠNYS. Ne visai dėl balsavimo motyvų. Norėjau anksčiau kalbėti. Kadangi kol kas nėra tiksliai apibrėžta, kuo skiriasi lengvatos, privilegijos ir teisės, aš siūlyčiau visur naudoti terminą,,teisės". O vėliau, kai bus apibrėžta, kai bus išaiškinta, kuo jie skiriasi iš esmės, tai tada bus galima žiūrėti. P.VARANAUSKAS. Gal galėtume mes, jeigu reikės, dėl lengvatų apibrėžimo priimti nutarimą ar kokį norminį aktą. PIRMININKAS. Gerbiamas... P.VARANAUSKAS. Dabar mes vėl viską pradedam, ką mes jau buvom nutarę, aš paaiškinau. PIRMININKAS. Gerbiamas Varanauskai, puikiai matot, kad ne iki galo yra parengta ir suderinta. P.VARANAUSKAS. Parengta iki galo. Pastabų niekas nedavė, neteikė. PIRMININKAS. Gerai, tai tada jūs kategoriškai turite padėti man atmetinėti visas pavėluotai gautas pastabas.

14 P.VARANAUSKAS. Gerai. PIRMININKAS. O nepriiminėti ir įvelti mane j konfliktą su Reglamentu. P.VARANAUSKAS. Gerai. Tada aš siūlau palikti 3 punktą taip, kaip yra. PIRMININKAS. Deputatas J.Mačys. J.MAČYS. Aš neprašiau. PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius. Prašom. Č.STANKEVIČIUS. Aš pasisakau prieš 3 punktą ir balsuosiu prieš jį. 1 punkte sakoma, kad galioja tik tos lengvatos, kurias suteikia įstatymas, o 3 punkte sakoma, kad galiojančias lengvatas, t.y. tik tas, kurios suteiktos įstatymo. Iš tikrųjų šio punkto prasmė yra ta, kad toliau negaliojančios lengvatos būtų teikiamos nustatyta negaliojančia tvarka, t.y. įteisinamos neteisėtos lengvatos. Nuo 1990 metų šitoks delsimas tęsiasi ir tęsiasi, o šitas punktas dar įteisina kažkuriam laikui, mažiausiai keliems mėnesiams. Aš balsuosiu prieš. PIRMININKAS. Gerai, deputatas Č.Stankevičius pasisakė prieš. Deputatas B.Lubys. B.LUBYS. Gerbiamas deputatas Č.Stankevičius pasakė beveik viską, ką aš norėjau pasakyti. Aš labai noriu pasakyti viena, kad šitas nutarimas yra visiškai alogiškas. 1 ir 3 punktai vienas su kitu absoliučiai nesutampa. Aš manyčiau, kad tas nutarimas yra labai reikalingas ir buvo jau jūsų, gerbiamas deputate, nurodyta kelis kartus Vyriausybei ir keliamas klausimas. Bet manyčiau, kad jis turi būti be 3 punkto. Visas nutarimas yra reikalingas ir reikalingas visuomenei šiandien, bet 3 punktas yra visiškai alogiškas ir visiškai nereikalingas. PIRMININKAS. Gerai. Dar. Jūsų neklausia, deputate Varanauskai. P.VARANAUSKAS. Bet aš pasakyt norėčiau. PIRMININKAS. Jūsų kol kas niekas neklausia ir jums kol kas niekas nesuteikė žodžio. P.VARANAUSKAS. Ačiū, kad paaiškinot. PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas nepageidauja. Deputatas A.Ambrazevičius. A.AMBRAZEVIČIUS. Turbūt aš jau tas vienas nereikalingas, kuris dar kartą sako prieš. Bet iš tikrųjų tas 3 punktas nubraukia visa tai, kas buvo pasakyta. Palieka visas privilegijas, lengvatas ir viską, ką jūs tik norit. Galios. Niekas nebus suinteresuotas, kad tie pasiūlymai būtų pateikti. Aš manau, jeigu ne viso punkto, tai paskutinių, kur prasideda po kablelio, tų visų žodžių pranešėjas galėtų atsisakyti.

15 PIRMININKAS. Gerai. Deputatai pasisakė. A.AMBRAZEVIČIUS....galioja, kol nėra įstatymo. PIRMININKAS. Deputatai pasisakė dėl balsavimo motyvų, dar deputatas P.Varanauskas taria baigiamąjį žodį ir balsuosime dėl 3 punkto. P.VARANAUSKAS. Suprantat, čia išėjo toks paradoksas. Komisijoje aš irgi galvojau taip, kaip čia pasisako deputatai Č.Stankevičius, B.Lubys ir A.Ambrazevičius. Aš balsuosiu taip, kaip jūs balsuosite. Bet tai yra komisijos nuomonė, prieš kurią aš pralaimėjau. Taigi prašau visus spręsti. Man regis, kad be to 3 punkto įstatymas būtų logiškesnis ir gražesnis. PIRMININKAS. Žodžiu, reikalauja deputatai balsuoti dėl 3 punkto. Deputatas A.Sakalas dėl procedūros. A.SAKALAS. Gerbiamas pirmininke, gerbiamas pranešėjau! Aš matau išeitį. Gal jūs sutiktumėt vis dėlto 3 punktą perredaguoti ir po pietų pateikti balsuoti. Man atrodo, kad taip būtų geriau, nes dabar jaučiu jis bus atmestas. PIRMININKAS. Betgi aš tai jau seniai siūliau. P.VARANAUSKAS. Aš pats už tai, kad jis būtų atmestas, tai kodėl dar man sutikti. Nutarimo priėmimas PIRMININKAS. Gerai, balsuojame dėl 3 punkto. Dauguma deputatų pasisakė, kad jis būtų atmestas. Balsuojame spausdami mygtukus. Kas balsuoja už 3 punktą? Jeigu negaus balsų daugumos, jis bus atmestas. Vyksta balsavimas dėl 3 punkto. Už balsavo 6, prieš 52, susilaikė punktas yra atmestas. Ar galime balsuoti už visų nutarimą, kuriame yra preambulė ir du punktai? Gerai, prašau pasiruošti balsų skaičiavimo grupę skaičiuoti. Prašau pasiruošti balsuoti už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą,,dėl lengvatų". Kas už šį nutarimą be 3 punkto, kuris atmestas. Be 3 punkto. BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 76. PIRMININKAS. Už 76. Kas prieš? BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra. PIRMININKAS. Nėra. Kas susilaikė? BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2. PIRMININKAS. Susilaikė 2 deputatai. Nutarimas priimtas. P.VARANAUSKAS. Ačiū.

16 PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną deputatą Virgilijų Kačinską. Gal leisite informuoti, kad salėje yra 88 deputatai. Jeigu deputatas J.Jurgelis grįžtų, galėtume balsuoti dėl tų nutarimų, dėl kurių buvo prašyta perbalsuoti. Salėje yra 89 deputatai. Taigi aš primenu, kad Tautos pažangos ir Centro frakcijos prašė pakartotinai balsuoti esant salėje didžiajam kvorumui dėl protokolinio nutarimo, priimto užvakar. Protokolinis nutarimas skambėjo šitaip:,,įgalioti Lietuvos banką sudaryti tinkamas sąlygas Finansų ministerijai atlikti finansinę reviziją." Salėje nebuvo didžiojo kvorumo ir buvo priimtas šitas nutarimas vieno balso persvara. Teisėtas dviejų frakcijų reikalavimas balsuoti esant salėje didžiajam kvorumui. Balsuosime keldami korteles. Mane informuoja, kad yra daugiau ir kitų nutarimų, tačiau jie kol kas nėra kaip alternatyvos šitam. Mes jį galime panaikinti. Na, ponas Prapiesti, dėl balsavimo motyvų mes buvom ketvirtadienį, antradienį ilgai šnekėję. Na, gerai, du deputatai už, du deputatai prieš, tačiau tik dėl balsavimo motyvų, o ne dėl formuluočių, kadangi formuluotės mes negalime keisti. Kokia priimta, tokia priimta. Deputatas Jonas Prapiestis. J.PRAPIESTIS. Aš tik tiek galiu pasakyti, kad šituo balsavimu dėl tokio protokolinio nutarimo, kurį siūlė premjeras, mes balsuojame, ar pažeisti įstatymus, ar nepažeisti įstatymų. O kokius, aš jau minėjau tada savo pranešime. Taigi rinkitės. V.ŽIEMELIS. (Negirdėti) PIRMININKAS. Ne, gerbiamas deputate Žiemeli, mes privalome pirmiausia perbalsuoti tai, kas jau yra priimta. O tik po to svarstyti alternatyvas. Deputatas A.Ambrazevičius. Ne. Deputatas S.Kropas. Prašau salėje tylos. Gerai. Diskusija dėl priimto protokolinio nutarimo dėl leidimo atlikti finansinę reviziją Lietuvos banke ir pakartotinis balsavimas S.KROPAS. Aš siūlyčiau balsuoti dėl komisijos parengto nutarimo, kuris buvo parengtas remiantis Sekretoriaus L.Sabučio siūlymu ir mano siūlymu. Šiandien komisija yra pritarusi. Tas protokolinis nutarimas, kuris yra priimtas, įsigilinus nieko neišsprendžia, nes jis tiktai įpareigoja pagal įstatymus sudaryti sąlygas Finansų ministerijai vykdyti reviziją. Taigi dabar ir sudaryta, ir atlikta šita revizija. Jis visiškai nesuteikia aiškumo, todėl aš siūlyčiau balsuoti už šitą nutarimą. Būtų kaip Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, kuris turėtų galią.

17 PIRMININKAS. Gerbiamieji, jūs dabar verčiate mane pažeidinėti procedūrą. Yra priimtas protokolinis nutarimas, už jį mes turime perbalsuoti esant salėje didžiajam kvorumui. Aš manau, kad jis bus atmestas, o tada mes galime svarstyti kitą protokolinį nutarimą dėl ekspertų grupės bankininkystės klausimais sudarymo. Pirmiau mes privalome perbalsuoti tai, kas priimta. V.ANDRIUKAITIS. Gerbiamas seniūne! PIRMININKAS. Gerai, aš prašau, kad ponas Č.Juršėnas atsisėstų, kadangi jau man buvo išreikštas nepasitikėjimas ir yra Reglamento nesupratimas. Aš prašau, kad dar du deputatai pasisakytų dėl balsavimo motyvų, ir balsuojame dėl to priimto nutarimo. V.ANDRIUKAITIS. Jeigu galima? PIRMININKAS. Prašom, ponas Juršėnai. V.ANDRIUKAITIS. Galima? Č.JURŠĖNAS. Gerbiamas seniūne, gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia reiškiu gilų protestą dėl pirmininko pareiškimo. V.ANDRIUKAITIS. Jeigu galima? PIRMININKAS. Prašom., V.ANDRIUKAITIS. Mano mygtukas neveikia. Aš tariausi. Gerbiami deputatai, man atrodo, kad deputato S.Kropo pasiūlymas yra visiškai logiškas, bet reikėtų pirma atšaukti tą protokolinį nutarimą, nieko nepadarysi, tą turime padaryti, ir balsuoti už deputato S.Kropo pasiūlytos komisijos nutarimą ir jį patvirtinti. PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, jeigu galima, dabar aš įsiterpsiu jau savo teise. Labai gaila, bet aš pritariu seniūno minčiai. Mes turime užbaigti šitą klausimą. Kadangi frakcijos neatšaukia savo pasiūlymo dėl perbalsavimo esant didžiajam kvorumui, mes turim balsuoti. Aš taip pat sutinku su seniūnu, kad, ko gero, reikiama dauguma bus, kad šitas balsavimas būtų neigiamas. Vadinasi, tada lieka atviras klausimas ir mes nagrinėjam šitą pasiūlymą. Ko mes ginčijamės? Apie tai seniūnas ir kalbėjo. Dabar, aš manau, kad galiu jūsų vardu paprašyti jį grįžti į savo tradicinę vietą. BALSAI IŠ SALĖS. Taip, taip. PIRMININKAS. Prašom. BALSAI IŠ SALĖS. Balsuojam, balsuojam. PIRMININKAS. Pakeldami korteles. Po to. Pirmiau šitą. Atsiprašau, na, valdžiai reikia duot pasisakyt. Prašom, gerbiamas Sabuti.

18 L.SABUTIS. Ne dėl to, kad valdžiai. Iš tikrųjų mes tada, prisimenat, kai balsavome, išsprendėme vieną Vyriausybės, t.y. premjero, pasiūlymą, už kitą pasiūlymą, kurį aš teikiau, mes net nepradėjom balsuoti. Vertėtų dabar balsuoti. Aš pritariu ir komisijos parengtam projektui. Bet kuris iš jų vis dėlto yra lemiamas? Po to galima kalbėti ir apie ginčijamą, esant didesniam kvorumui arba esant mažesniam balsuoti. Bet aš sutinku, atsiprašau, aš sutinku. Siūlau svarstyti pateiktą dabartinį komisijos projektą. PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Sabuti. Mes su seniūnu liekam prie savo nuomonės ir todėl siūlom balsavimo komisijai pradėt balsavimo procedūrą. Taigi jau pasisakyta dėl balsavimo motyvų. BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Mes, balsavimo komisija, pasiruošusi. Galit skelbti balsavimą. PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą kartoju: kas už tai, kad esant didžiajam kvorumui būtų patvirtintas mūsų ankstesnis sprendimas dėl pritarimo po pirmojo svarstymo įstatymui... O, čia ne tas. A,,,įgalioti Lietuvos banką sudaryti tinkamas sąlygas Finansų ministerijai atlikti finansinę reviziją". Kas už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas? BALSAS IŠ SALĖS. Juk buvo priimtas. PIRMININKAS. Patvirtintas balsavimu. Prašom palaikyti rankas, gerbiamieji kolegos. BALSAS IŠ SALĖS....ar jūs jį turit raštišką. Mes vakar protestavom, kad nėra raštiško, ir šiandien nėra. O jūs vis tiek balsuojat. BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 22. PIRMININKAS. Už 22. Kas prieš? Gerbiamieji kolegos, tylos! BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 45. PIRMININKAS. Prieš 45. Kas susilaikė? BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 16. PIRMININKAS. Susilaikė 16. Taigi skelbiu balsavimo rezultatus. Už priimto nutarimo patvirtinimą 22, prieš 45, susilaikė 16. Taigi perbalsavus esant didžiajam kvorumui nutarimas nepriimtas. Tokiu būdu atveriamas kelias nagrinėti nutarimo projektą, kuris jums, atrodo, yra išdalytas. Dėl ekspertų grupės bankininkystės klausimais sudarymo. V.JARMOLENKA. Dėl procedūros. PIRMININKAS. Minutėlę, bet siūlymas yra, seniūnijos siūlymas yra, kad mes dabar grįžtume prie to klausimo, kurį jau turėjom pradėti ir kuris buvo anonsuotas.

19 Prašom. Deputatas V.Jarmolenka. V.JARMOLENKA. Dėl procedūros. Ačiū. PIRMININKAS. Prašau. V.JARMOLENKA. Pirmiausia aš norėčiau, kad kaip nors jūs patys paskui save suspėtumėt, gerbiamieji pirmininkai. Mes antrą dieną balsuojam už kažkokį protokolinį nutarimą, bet neturime jo teksto. Ačiū Dievui, kad mes jo nepriėmėm. Ką tik mes nubalsavom. S.MALKEVIČIUS. Aš ir dėl procedūros. PIRMININKAS. Prašom, deputate Malkevičiau. S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau... PIRMININKAS. Tylos, kolegos. S.MALKEVIČIUS. Dėl Reglamento pažeidimo, kurį atlikote jūs, ponas Česlovai, aš prašyčiau grįžti seniūną į savo pareigas. PIRMININKAS. Sutinku. S.MALKEVIČIUS. Kadangi jūs nedavėt pasisakyt dėl balsavimo motyvų priešingai pusei. PIRMININKAS. Ačiū, sutinku ir užleidžiu vietą. (Juokas) PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Pagal Reglamentą apskritai nepriklausė pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Prašom, gerbiamas Kačinskai. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas deputatas V.Landsbergis. V.LANDSBERGIS. Gerbiami kolegos, aš norėčiau geriau suvokti situaciją. Aš manau, kad jūs suprantate, jog ta situacija, ta konfrontacija, kuri tęsiasi tarp banko ir Vyriausybės, yra labai nenaudinga visais atžvilgiais, taip pat įvairiais tarptautiniais aspektais. Ir mes turime ką nors pozityvaus padaryti, o ne tykiai atmesti ir atidėti klausimo sprendimą. Aš labai norėčiau, kad tuoj pat būtų priimamas konkretus nutarimas, kuris yra pasiūlytas, apie kurį kalbėjo deputatas S.Kropas. PIRMININKAS. Aš sutikčiau su tuo, jeigu taip nutartų Aukščiausioji Taryba. Tačiau kol kas Aukščiausioji Taryba yra nutarusi dirbti pagal darbotvarkę ir turiu kviesti į tribūną deputatą V.Kačinską. Jeigu būtų pageidavimas, žinoma, galime sutarti, kad, pavyzdžiui, 12 val. pradedame nagrinėti šitą protokolinį nutarimą. Skiriame ne ilgiau kaip 10 minučių jo svarstymui. Na, aš jau dabar matau, kad yra prieštaravimų. Gerai. Prašom, gerbiamas Kačinskai.

20 Nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo 1 ir 8 punktų pakeitimo priėmimas V.KAČINSKAS. Gerbiami deputatai, šiandieną jau trečiasis svarstymas ir nutarimo,,dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo" pakeitimo" projekto balsavimas. Norėčiau aptarti tas pataisas, kurios buvo Reglamento tvarka pateiktos ir kurios įvertintos jau jums išdalytame kovo 11 dienos projekte. Iš 1 punkto išbraukti žodžiai,,socialinės infrastruktūros", kaip terminas, apimantis labai plačią sferą ir konkrečiai nereglamentuojantis, todėl vietoj jo tekstas papildytas,,kultūros ir švietimo įstaigomis, kurioms yra davusi sutikimą Švietimo ir kultūros ministerija". Tai numatyta Pirminio turto privatizavimo įstatyme. Taip pat yra suteikta teisė Centrinei privatizavimo komisijai nustatyti ir kitoms neišvardytoms šiame nutarime įmonėms ne ilgesnį kaip trejų metų terminą, kad nebūtų keičiamas pagrindinės veiklos pobūdis. Nutarimo projektas papildytas 8 punktu, kuriame yra papildantis tekstas,,išskyrus bendrosios serijos ES ir SU tipo skaičiavimo techniką", tai yra Sovietų Sąjungoje gaminta technika, kuri šiom dienom didelės paklausos neturi ir netgi susidaro problemų norint ją parduoti. Vyriausybės pasiūlymai yra įvertinti. Visus pasiūlymus, kuriuos aš dabar išdėsčiau, yra pateikusi Vyriausybė, kitokių pasiūlymų iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų, frakcijų, komisijų Reglamento nustatyta tvarka nėra gauta. Todėl siūlyčiau balsuoti už šitą nutarimo projektą. PIRMININKAS. Dėl 1 punkto pastabų nebuvo. Gerai. Daugiau nėra jokių pastabų. Galima būtų balsuoti dėl pirmojo punkto? Gal nereikia balsuoti dėl 1 punkto apskritai? Niekas neprašo. Taigi 1 punktas priimtas be balsavimo. O 2 punktas, kur kalbama apie turimą 8 punktą? Taip pat niekas nepageidauja. 2 punktas taip pat priimtas be balsavimo. Mums lieka balsuoti už visą Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Prašau pasiruošti. Balsuosime keldami korteles. Gerbiami deputatai, balsuojame už Aukščiausiosios Tarybos nutarimą,,dėl nutarimo,,dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo" 1 ir 8 punktų pakeitimo". Kas už šį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą? BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 63. PIRMININKAS. Už balsavo 63 deputatai. Kas prieš? BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra. PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

21 BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7. PIRMININKAS. Susilaikė 7 deputatai. Nutarimas priimtas. Pagal darbotvarkę kviečiu į tribūną poną G.Bulotą pateikti antrajam svarstymui Administracinių teisės pažeidimų kodekso naujos redakcijos projektą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso naujos redakcijos svarstymas G.BULOTAS. Gerbiami deputatai, ponas posėdžio pirmininke. Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcinėms pataisoms rengti komisija apsvarstė visas pastabas, kurios buvo pasakytos pateikimo ir pirmojo svarstymo metu, ir padarė kai kuriuos pakeitimus ir papildymus šitame projekte. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad atsižvelgiant į pasakytas pastabas buvo patikslintos kai kurių baudų ribos, ypač žemutinė riba. Ten, kur buvo didelės vadinamosios žirklės iki 1000 rublių, tai nustatyta žemutinė riba 500 rublių arba kitokia siekiant, kad būtų ši nuobauda konkretesnė. Taip pat yra padaryta kai kurių redakcinio pobūdžio pataisų, kurių konkrečiai aš nenorėčiau vardyti ir varginti jūsų dėmesio. Yra padarytos pataisos ryšium su Valstybinės geologijos tarnybos sukūrimu ir su geologinės žemės gelmių tyrimo darbų vykdymo taisyklių ar reikalavimų pažeidimų nauja redakcija. Tai 54 straipsnis, 53, 53 straipsnis. Taip pat padarytos kai kurios pataisos ryšium su Vyriausybės ir kai kurių žinybų pasiūlymais. Projektas papildytas 109 straipsniu dėl gyvulių veislininkystės norminių aktų pažeidimų. Taip pat peržiūrėtos normos dėl smulkiosios spekuliacijos. Patikslinta redakcija, kadangi buvo teikiamas Baudžiamasis kodeksas. Atsižvelgiant į transportininkų pasiūlymus, taip pat patikslintos normos, reguliuojančios administracinę atsakomybę už transporto taisyklių pažeidimus. Peržiūrėtos ir patikslintos kai kurios normos, susijusios su pareigūnų teisių nurodymų nevykdymu, su muitų taisyklių pažeidimu. Visa tai yra pataisose. Norėčiau pažymėti ir tai, kad konkretizuotas straipsnių išvardijimas kai kuriems pareigūnams ir žinyboms. Liko neišspręstas ginčas, apie jį aš esu minėjęs, tarp Aplinkos apsaugos departamento ir Miškų ūkio ministerijos, nes tai yra principinis klausimo sprendimas. Jį svarstė ne vieną kartą ir Gamtos apsaugos komisija, ir mūsų komisija. Na, manome, kad čia turi būti principinis Aukščiausiosios Tarybos sprendimas, kadangi Vyriausybės nuomonė yra likusi ankstesnė. Norėčiau pažymėti ir tai, kad svarstant šituos pasiūlymus ir pataisas dalyvavo suinteresuotų žinybų vadovai ir komisijos posėdyje visada būdavo pasiekiamas

22 susitarimas, tačiau po komisijos posėdžių žinybos vėl siūlydavo savo ankstesnius variantus kartu nesutikdamos su ta nuomone, kurią jos buvo pasakiusios komisijos posėdyje. Tai sunkino komisijos darbą. Šiuo metu vėl yra gauta ankstesnių pasiūlymų, kurie prieštarauja suderintoms redakcijoms. Aš daugiau nenorėčiau vardyti konkrečių pastabų ir pasiūlymų, kurie padaryti kodekso projekte. Štai yra patikslinta 279 straipsnio redakcija,,nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams išmokėtinos sumos". Taip pat patikslintas baudos išieškojimo procesas. Na, ir kitos pataisos, kurios buvo būtinos padaryti ryšium su administracinių nuobaudų vykdymu. Todėl aš, taip trumpai išdėstęs, esu pasiryžęs atsakyti į visus klausimus. PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas. V.KVIETKAUSKAS. Aš į jus noriu kreiptis dėl 111 straipsnio. Susijęs su geležinkeliu. Vakar papasakojo tokią istoriją, kad geležinkeliečiai, negaunantys butų, susėdo šiomis dienomis ant bėgių ir trukdė traukinių eismą. G.BULOTAS. Na, galbūt. V.KVIETKAUSKAS. Pagal 111 straipsnį baudžiamas tiktai dėjimas ant geležinkelio daiktų, dėl kurių gali sutrikti traukinių eismas. Šiuo atveju tie žmonės nėra daiktai. Gal galima būtų pakeisti,,veiksmai, dėl kurių gali sutrikti traukinių eismas, baudžiami"? G.BULOTAS. Aš norėčiau pacituoti šitą straipsnį. 111 straipsnio dabartinė redakcija skelbia štai ką:,,savavališkas važiavimas traukiniais, įlipimas, išlipimas važiuojant traukiniui, važiavimas ant vagono laiptelių, savavališkas traukinio sustabdymas be reikalo". Sustabdymas galimas ir kitokiais būdais. Neleidžiant traukiniui važiuoti yra sustabdymas. PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas. I.ŠIMĖNAS. Aš trumpą repliką turiu, ne klausimą, todėl aš užsirašau replikai. PIRMININKAS. Gerai. Deputatas R.Ozolas. R.OZOLAS. Gerbiamas pranešėjau. Norėčiau sužinoti, kas siūlė, su kuo derintos nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimą? Ar, jūsų nuomone, tos nuobaudos yra patenkinamos jų efektyvumo požiūriu? G.BULOTAS. Už kelių eismo taisyklių pažeidimą? R.OZOLAS. Taip. G.BULOTAS. Už kelių eismo taisyklių pažeidimus... Galbūt aš visą istoriją papasakosiu. Iniciatorė yra Kelių policija. Šitie jų pasiūlymai buvo svarstomi ne vieną kartą. Vyriausybė juos aprobavo. Tai buvo pernai metų rudenį ir žiemos pradžioj. Šita

23 redakcija su kai kuriom nežymiom pataisom yra pateikta dabar. Žinoma, mes žinom Kelių policijos poziciją, kad šitos nuobaudos jau nebeatitinka šių dienų realijų. Bet čia yra principinis administracinės politikos klausimas. Mes tada vadovavomės ta nuomone, kad administracinės nuobaudos rūšies baudos maksimali riba būtų iki 5000 rublių. Atsižvelgiant į tai, nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus beveik daugeliu atvejų ir siekia tą maksimalią ribą. Jeigu Aukščiausioji Taryba nutars, kad administracinėje teisėje nuobaudos, tai yra baudos, turi būti žymiai didesnės, na, tai... Bet čia jau yra politikos dalykas. Mes, atsižvelgdami į realijas, į gyventojų realias pajamas ir potencialių pažeidėjų pajamas, manėme, kad jau 5000 rublių bauda yra žymi bauda. Tačiau čia jau administracinės politikos klausimas. PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas. P.GINIOTAS. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba jau priėmė apie septynis įstatymus darbo klausimais. Ir juose visuose yra straipsnis kur parašyta, kad darbdavys atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jeigu pažeidžia juos. Galiu patvirtinti, kad nė viename priimtame įstatyme tokios konkrečios atsakomybės nėra nurodyta. Administracinių teisė pažeidimų kodekse, manyčiau, turėtų būti bent vienas ar du straipsniai, kurie numatytų tokią atsakomybę. Tai yra paskutiniai įstatymai, kuriais galėtų būti įtvirtinta tokia atsakomybė. G.BULOTAS. Iš principo sutikčiau su šituo pasiūlymu. Bet yra principinis klausimas, kas formuluos ir kas pateiks konkrečias straipsnio redakcijas. Mūsų komisija tiktai darė redakcines pastabas ir nekūrė konkrečių nuobaudų dispoziciją ir aprašymų. Paprastai yra tokia procedūra, kad Vyriausybė aprobuoja siūlomas pataisas ir teikia jas. Tokių pasiūlymų dėl darbo įstatymų pažeidimų mes konkrečiai nesame gavę. PIRMININKAS. Galite siūlyti iki trečiojo svarstymo ir pateikti. Deputatas E.Jarašiūnas. Atsisakot žodžio? Aš jums suteikiau žodį, deputate Jarašiūnai. E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau paklausti. Yra priimtas Imigracijos įstatymas, bet aš niekur neradau atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus ir ypač darbdavio atsakomybės dėl neteisėto imigrantų priėmimo į darbą ir gyvenamųjų patalpų jiems gyvent suteikimo. Kodėl nėra numatyta tokios atsakomybės? G.BULOTAS. Aš jau minėjau, kad Administracinio kodekso normų kūrimo praktika yra tokia: konkrečios žinybos teikia siūlomas redakcijas, Vyriausybė aprobuoja ir teikia komisijai, rengiančiai šias pataisas. Mes tokių pataisų nesame gavę. Tačiau Aukščiausiojoje Taryboje buvo aprobuota dėl Emigracijos įstatymo