PAAUGLIŲ DORINIŲ VERTYBIŲ UGDYMAS ETIKOS PAMOKOSE

Transkriptas

1 Vilniaus pedagoginis universitetas Pedagogikos psichologijos fakultetas Etikos katedra Zina Piličiauskienė Etikos didaktikos programa PAAUGLIŲ DORINIŲ VERTYBIŲ UGDYMAS ETIKOS PAMOKOSE Magistro baigiamasis darbas Mokslinė vadovė doc. dr. Dalia Marija Stančienė Vilnius, 2007

2 TURINYS ĮVADAS DORINIO UGDYMO SAMPRATA Filosofiniai dorinio ugdymo bruožai Psichologinės dorinimo prielaidos Pedagoginiai dorinio ugdymo pagrindai DORINIŲ VERTYBIŲ NEIGIMO PRIEŽASTYS Deformuotos ugdymo turinio vertybės Hipertrofuotas ugdymo turinio sudėtingumas Autoritariniai ugdytojo ir ugdytinio santykiai DORINIŲ VERTYBIŲ INTERIORIZACIJOS TYRIMAS: SITUACIJA IR UGDOMOJO PROJEKTO GALIMYBĖS Ugdomojo tyrimo bazė ir eiga Lyginamoji vertybinių orientacijų analizė Ugdomojo projekto,,per grožį į gėrį vertybinės nuostatos Ugdomojo projekto,,per grožį į gėrį dorinamasis modelis Fenomenologinės analizės metodas: privalumai ir trūkumai Ugdytinių charakteristika ir atvejų pristatymas Pirmojo atvejo pristatymas Antrojo atvejo pristatymas Trečiojo atvejo pristatymas Ketvirtojo atvejo pristatymas Penktojo atvejo pristatymas Šeštojo atvejo pristatymas IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS LITERATŪROS SĄRAŠAS VARDŲ RODYKLĖ SANTRAUKA SUMMARY PRIEDAI

3 PADĖKOS Dėkoju doc. dr. Daliai Marijai Stančienei už nuoširdžią dalykinę pagalbą rašant magistro baigiamąjį darbą,- formuojant jo tikslą, uždavinius, tyrimo strategiją, išvadas. Vilniaus Pedagoginio universiteto Etikos katedrai (vedėjas doc. dr. Jonas Balčius) už suteiktą galimybę atlikti pasirinktą tyrimą ir leidimą ginti jo rezultatus bei išvadas. Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos bendruomenei (direktorė Reiza Zinkevičienė) už sudarytas palankias sąlygas atliekant ugdomąjį tyrimą. Autorė 3

4 ĮVADAS Atkūrus šalies valstybingumą ženkliai pakito žmonių tarpusavio santykiai: anksčiau deklaruotos piliečių demokratinės teisės tampa akivaizdžiomis šių dienų gyvenimo normomis; informacijos prieinamumo ir žodžio laisvė suteikia didesnę galimybę asmens saviraiškai,- įtakoja išsakomų minčių ir veiksmų turinį; autoritarinį bendravimo pobūdį keičia humanistinės sąveikos atmosfera... Tačiau šiame procese ryškėja akivaizdžios probleminės situacijos: asmens laisvių (laisvai reikšti mintis, elgtis...) suvokimas akivaizdžiai pralenkė jo pilietinės atsakomybės (už išsakytus teiginius ar (ne)veikimą) įsisąmoninimą; teisės (gauti, reikalauti ir pan.) smarkiai nutolo nuo pareigų (įvykdyti, padėti...); ir kt. Ši moralinių vertybių raidos disharmonija neaplenkė ir paauglių gyvenimo,- nereti atvejai, kai jie piktnaudžiauja savo konstitucinėmis laisvėmis ir teisėmis, užmiršdami kiekvienam valstybės piliečiui privalomas pareigas ar atsakomybę už elgesį ir veiksmus. Svarbu tai, kad nepilnamečių padaromų nusikalstamų veikų skaičius, tame tarpe smurtinių 1, yra akivaizdžiai didelis. (Pavyzdžiui, bendras m. asmenų, įtariamų (kaltinamų) nusikalstamų veikų padarymu, skaičius 2006 m. siekė 3583) 2. Prisiminkime žiniasklaidoje nuolat skelbiamus faktus, kurie jaudina (turėtų jaudinti) ne tik švietimo specialistus: pirmaujame pasaulyje pagal vaikų priekabiavimą,- pravardžiavimą, erzinimą, tyčiojimąsi, spardymą...; Lietuvos vaikai ir paaugliai Europos kontekste jaučiasi prasčiausiai ir blogiausiai vertina savo pačių gyvenimo kokybę...; mūsų paauglės mergaitės žiaurumu Europoje priklauso pirmaujančių grupei...; lyginant su Europos Sąjungos šalimis, turime daugiausia policininkų 1000 gyventojų... Antra vertus, paauglys kaip besiformuojanti asmenybė yra labiausiai pažeidžiama ne tiek teisinės pagalbos pasinaudojimo subtilybėmis, kiek psichologinio saugumo / klimato aspektu. Vaikai 3, visų pirma, siekia sulaukti dėmesio iš suaugusiųjų, pripažinimo iš bendraamžių, pagyrimų iš mokytojų... Tačiau neretai tėvai neturi laiko bendrauti su atžala, užsiimti auklėjamuoju jo švietimu. Begalė rūpesčių (jau nekalbant apie abejingumo atvejus) priverčia vaiką prisiminti pavėluotai,- kai jis jau įvykdė nusikalstamą veiką. Akivaizdu ir tai, jog paaugliai, veikiami žiniasklaidoje eskaluojamų kriminalinių istorijų, pasirenka įvairių užduočių (dažniausiai nusikalstamų) įvykdymą kaip būtiną pripažinimo sąlygą. Mokytojai neturi laiko atviriau bendrauti su mokiniais dėl labai apkrautų ugdymo programų. Tad vaikai, nesulaukdami savo vilčių pateisinimo, pasirenka kitą dėmesio į save atkreipimo būdą ar tiesiog ima maištauti prieš visus ir dėl visko. 1 Statistiniai duomenys aprėpia šias Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse uždraustas veikas: nužudymus ( str.), sunkius sveikatos sutrikdymus (135 str.), išžaginimus (149 str.) ir seksualinį prievartavimą (150 str.). 2 Duomenys apie asmenis, įtariamus (kaltinamus) nusikalstamų veikų padarymu Lietuvos Respublikoje (Forma 30- SAV). Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. ( ) 3 Šiame darbe sąvoka vaikas vartojama JTO Vaiko teisių konvencijos kontekste, t.y. aprėpia amžiaus tarpsnį iki 18 metų. 4

5 Ir vis tik mokykla turėtų padėti mokiniui suprasti darnaus žmonių gyvenimo principus ir taisykles, mokyti šiais principais ir taisyklėmis grįsti kasdieninę asmeninę gyvenseną, plėtoti asmens gebėjimus savarankiškai svarstyti esminius žmogaus egzistencijos klausimus, atsakingai apsispręsti ir veikti sudėtingame šiandienos pasaulyje. Sykiu turi būti ugdoma pagarba tradicinėms gimtojo krašto ir pasaulio kultūros paveldo vertybėms, skatinant pažinti bei suprasti įvairias dorinių santykių su savimi pačiu ir pasauliu sampratas, kurtis asmens dorinius pagrindus, remiantis įvairia pasaulėžiūrine žmonijos patirtimi (Jackūnas, 2000). Taigi, asmenybės tapsmas nuo dorinio asmens jautrumo, dorinės įžvalgos iki savarankiško dorinio mąstymo ir brandžia dorine sąmone grindžiamos asmens gyvensenos. Todėl pedagogui, suvokiančiam atsakomybę už tautos ir jos vertybių išsaugojimą, nepakanka tik stebėti faktus ir juos konstatuoti,- jis turėtų padėti mokiniams suvokti gyvenimo problemas ir save, priimti sprendimus vadovaujantis bendražmogiškomis vertybėmis (Barkauskaitė, 2000). Kaip organizuoti ugdymą, darbą, bendravimą taip, kad dorinės vertybės pagarba žmogaus gyvybei, jo laisvei ir neliečiamybei, jo vertės ir orumo gerbimas nepriklausomai nuo rasės, kūno ypatybių, tautybės, religinių ir politinių pažiūrų lyties, socialinės padėties ar individualių gabumų taptų vaikui artimos, suprantamos ir naudojamos? Juk ugdytojų uždavinys ne tik padėti auklėtiniui atrasti vertybes, bet ir jas internalizuoti: pažinti, pripažinti, įprasminti, išgyventi, apsispręsti jų siekti ir jas įkūnyti konkrečiais veiksmais savo gyvenime. Suvokta ir įprasminta vertybė iš išorės normatyvo gali virsti vidaus stimulu, reguliuojančiu žmogaus elgesį (Aramavičiūtė, 2002). Temos aktualumą ir problematiškumą patvirtina ir tai, kad dorinis ugdymas kol kas taip ir netampa Lietuvos mokykloje kertine ugdymo proceso ašimi, nors ugdymo standartuose, pažymių knygelėse, dienynuose jį rašome priekyje, tarsi duodami suprasti, kad čia pamatinė disciplina. Esu įsitikinusi, kad dorinis ugdymas turi būti ugdymo turinio pagrindas, jungiantis žinias ir elgseną į darnią sistemą, padedančią jaunam žmogui ne tik ugdyti savo dorines nuostatas, bet ir galinčią formuoti adekvačią vertybinę struktūrą, kuri padėtų pastarajam augti kaip mylinčiai ir laisvai asmenybei. Kaip žinia, problemos sprendžiamos efektyviau tada, kai yra suvokiamos ir panaikinamos jų atsiradimo priežastys, t.y. atliekamas tam tikras prevencinis darbas, o ne kovojama su jau esamomis pasekmėmis. Vadovaujantis šia nuostata yra pagrindo teigti, kad šių dienų nemažos dalies jaunų žmonių vertybines nuostatas, elgesio modelius formuoja ne tiek mokykla, kiek radijo stotys M-1, Radiocentras, Tango TV, įvairiausi teležaidimai ir loterijos, meksikiečių serialai, realybės šou Kelias į Žvaigždes, Dangus, žurnalas Panelė, Marijonas Mikutavičius, Tru Sabaka... ir kt. 5

6 Minėtų veiksnių kontekste galima pateikti ir šiuolaikinio idealaus jaunuolio vertybinę samonę, jo charakteringąjį tipažą. Galima teigti, jog prieš dešimtmetį vyravo gana paprastas, primityvokas rūkantis ir plempiantis alų jaunuolis, uždirbantis pinigus Gariūnuose ar apskritai neaiškioje vietelėje...; paslaptingas sekso pasaulis jau seniai jam nebe paslaptingas, o mokytoja apgailėtina ubagė, nieko daugiau nesugebanti, kaip tik zysti apie dvasingumą. Dabar šaunumo paradigma gerokai pasikeitė. Tai, visų pirma, linksmas jaunuolis, neblogai besimokantis, bet ne zubryla, nepataikaujantis mokytojams, pakankamai darbštus, aktyvus visuomenininkas. Prie naujojo šaunumo dar galėtume pridėti auskarą ausyje. Jis ne asketas, nevengiantis cigaretės, alkoholio, narkotikų... Jis moka angliškai, siunčia SMS žinutes, sėdi prie kompo, lankosi klubuose... Esant žemam paauglio asmenybės dorinamajam poveikiui mokykloje, būtinos atitinkamos dorinio ugdymo korektyvos, kurių pagalba galima konstruoti pageidaujamą edukacinę įtaką žmogui. Šis sociokultūrinės situacijos sudėtingumas ir lėmė tyrimo problemos pasirinkimą etikos pamokų dorinio ugdymo efektyvumas. Pedagoginis patyrimas Vilniaus,,Saulėtekio vidurinėje mokykloje apsprendė šio darbo objektą: mokinių dorinių 4 vertybių ugdymas etikos pamokose. Kadangi, dėl skirtingų mokinių amžiaus grupių ypatumų dorinės vertybės skiriasi, todėl buvo pasirinkta šio tyrimo sritis metų mokinių dorinių vertybių ugdymo ypatumai. Darbo tikslas išaiškinti paauglių dorinių vertybių sklaidos ir interiorizacijos galimybes etikos pamokose. Hipotetinė kokybinio ugdomojo projekto siekiamybė: specialaus dorinamojo modelio naudojimas etikos pamokose leidžia tikslingai plėtoti mokinių vertybinių orientacijų interiorizaciją. Minėto tikslo realizavimui ir hipotetinės siekiamybės patvirtinimui keliami šie pagrindiniai uždaviniai: 1) nustatyti m. mokinių vertybinius prioritetus; 2) parengti vertybinių orientacijų internalizacijos etikos pamokose modelį; 3) ištirti modelio efektyvumą ugdomojo projekto metu; 4) įvertinti dorinamąjį modelio veiksmingumą m. mokinių asmenybei. 4 Nenorėdama apsunkinti teorinių sąvokų gausa, jų turinio aiškinimu, autorė sąmoningai vengia subtilių skirtumų, aptinkamų mokslinėje literatūroje, analizės. Pavyzdžiui, darbe sąvokos dorovė ir dora vartojamos kaip sinonimai, nors mokslinėje literatūroje galima rasti ir skirtingą jų turinio aiškinimą: dorovė aprėpia dorovinę sąmonę ir yra elgesio ir santykių sritis, kitaip tariant neaktualizuota gamtinių, antgamtinių ir sutartinių normų visuma žmonių sąmonėje; dora realizuota dorovė, doras elgesys, t. y. gyvenimas dorovės vertybėmis (objektyvus poelgis, turintis dorovinę reikšmę dorybė). Viena yra žinoti, o kas kita daryti. (Jovaiša, P. 64.) Tad dorinimas gali būti suprantamas kaip dorovės virsmas dora. Kitais žodžiais, dorovinis auklėjimas apima dorovinės sąmonės ir elgesio vienovės formavimą ir yra nukreiptas į dvasingumą (dvasinio prado sklaidą), artimas dvasingumo ugdymo specifikai (aktyvaus dorovingo piliečio ugdymas), kurio pagrindą sudaro vertybių internalizacija. Taigi, dvasingumas persmelkia žmogaus santykį su pasaulio gėriu, grožiu ir tiesa. 6

7 Iškeltų uždavinių sprendimui buvo naudojami atitinkami tyrimo metodai, iš kurių svarbiausi: ugdomasis projektas 5, skirtas hipotetinei siekiamybei patikrinti; teoriniai filosofinės, psichologinės, pedagoginės literatūros (atitinkamų mokslinių publikacijų, etikos vadovėlių bei metodinių leidinių ir kt.) analizė; empiriniai tiriamųjų apklausa (anketos su atviraisiais ir uždaraisiais klausimais, pokalbiai su respondentais, laiškai pačiam sau, piešiniai) ir kokybinė gautos medžiagos analizė; inovatyvūs Asmeninės prasmės (APM; žr. Piličiauskas, 1998) ir Emocinio imitavimo (EIM; žr. Navickienė, 2005) metodai. Tyrimo dalykinį-teorinį pagrindą sudaro galiojančių ir su švietimu susijusių teisės aktų bei švietimo reformos dokumentų (Lietuvos švietimo koncepcija, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai ir kt.) nuostatos, etikos dalyko programų ir vadovėlių ugdomieji prioritetai. Tyrimo metodologinį pagrindą sudaro humanistinės A. Maslou, K. Rodžersas, egzistencialistinės P. Sartras, S. Kierkegoras, M. Greenas, A. Kamiu ir personalistinės pedagogikos K. Wojtyla vertybiniai principai ir nuostatos, kurių praktinis taikymas, autorės nuomone, galėtų teigiamai veikti ir padėti atstatyti egzistuojantį moralinių vertybių nuosmukį ne tik mokykloje, bet ir visuomenėje. Tyrimo ugdomojo turinio didžiąją dalį sudaro edukacinė medžiaga, paimta iš spaudai parengtos knygos (Navickienė, 2007) rankraščio. 6 Tyrimo empirinė bazė Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos, 6 paauglių grupė ugdomojo projekto branduolys. Siekiant tikslesnės ugdytinių vertybinių orientacijų diagnostikos tyrime taip pat talkino šių mokinių tėvai ir klasių auklėtojai (pildė anonimines anketas, dalyvavo individualiuose pokalbiuose ir kt.) 7. Tokia tiriamųjų imtis įpareigoja kai kurias šiame darbe pateikiamas išvadas taikyti tik konkrečios ugdymo institucijos erdvėje. Autorė, suprasdama pasirinktos temos aktualumą, prie minėtų klausimų norėtų artimiausioje ateityje sugrįžti. 5 Ugdymo praktikoje <...> projektų metodas pagrįstas amerikiečių pedagogo V. Kilpatriko darbuose. <...> Projektų metodas paplito XX a. antroje pusėje kaip vienas iš progresivyzmo pedagogikos realizavimo būdų, kuriuo siekiama išmokyti ugdytinius spręsti praktines problemas. <...> Pedagogo profesinė veikla yra ugdomojo projekto kūrimas ir praktinis jo realizavimas, o ugdymo projektavimo gebėjimai yra vienas esminių pedagogo profesinio kompetentingumo bruožų. Todėl yra pakankamos prielaidos įtvirtinti projektą ir mokslinio tyrimo struktūroje kaip vieną iš pedagoginės idėjos aprobavimo metodų. (Bitinas, P ). 6 Leidinys Grožio ir Gėrio link yra sudėtinė projekto Pilietiškumo ir demokratinių vertybių ugdymas taikant inovatyvius metodus, kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, dalis. Už šio projekto įgyvendinimą atsakinga Lietuvos demokratinio ugdymo kolegija ir jos partneriai Vilniaus pedagoginis universitetas bei Šiuolaikinių didaktikų centras. Projekto siekiamybė strateginiai ugdymo tikslai, orientuoti mokinių pilietinimo, demokratinių vertybių ir kitų dorinių idealų puoselėjimui, žmogiškosios būties prasmės įsisąmoninimui, amžiaus tarpsniams reikšmingų aktualijų nagrinėjimui ir kt. 7 Tačiau šios sukauptos įdomios ir vertingos duomenų bazės, turėjusios neabejotinos reikšmės tyrimo rezultatų validumui, dėl reglamentuotos magistrinio darbo apimties teko atsisakyti. 7

8 Tyrimo etapai: temos pasirinkimas, problemos apsibrėžimas, literatūros analizė; darbo rašymas, anketos ruošimas, rengimasis empiriniam tyrimui; respondentų apklausa, rezultatų analizė ir interpretacija; tyrimo tikslo ir uždavinių korekcija, išvadų rašymas; darbo gynimas. Tyrimo naujumas ir praktinis reikšmingumas. Paruoštas ugdomasis projektas Per grožį į gėrį, kuris įgyvendintas taikant inovatyvius (APM ir EIM) metodus ir jų pagrindu sukurtas dorinimo modelis. Fenomenologinės mokinių vertybinių orientacijų analizės būdu kokybiškai ištirtas minėto ugdomojo modelio efektyvumas etikos pamokose. Darbe nustatytas kompleksas prielaidų ir priežasčių, trukdančių internalizuoti paaugliams dorines vertybes. Tai: deformuotos ugdymo turinio vertybės ir pažeista jų prioritetų skalė, autoritariniai ugdytojų ir ugdytinių tarpusavio santykiai, silpna ugdomoji tėvų ir mokytojų partnerystė; ir kt. Darbo struktūra. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, 3 dalys, teorinės ir empirinės analizės pagrindu suformuluotos išvados bei rekomendacijos, literatūros sąrašas, vardų rodyklė. Darbo pabaigoje pateikiama santraukos lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai. 8

9 1. DORINIO UGDYMO SAMPRATA Nūdienos sociokultūrinė situacija, kaip buvo paminėta šio darbo įvade, kelia naujus reikalavimus ugdymo proceso optimizavimui. Žinant sociokultūrinės situacijos sudėtingumą, edukologams kelia nerimą ryškėjantis dvasinis nuosmukis (neribotas laisvės pajautimas, atsipalaidavimas, vedantis į nusikaltimus, narkotikų naudojimas, įstatymų nesilaikymas ir pan.). Todėl galima pagrįstai teigti, jog,,žmogiškumą ir dvasingumą ištiko didelė krizė (Aramavičiūtė, 2005, p. 9). Tai reiškia, jog švietimas tampa būtina dorinės brandos puoselėjimo sąlyga. Ši nuostata akivaizdi Švietimo gairėse, kur pabrėžiama, jog itin opi tampa asmens integralumo, jo gyvenimo darnos ir prasmingumo problema. (Švietimo gairės, 2002, p. 21). Minėta situacija suponuoja poreikį ugdyti būsimojo piliečio dorovinės elgsenos pamatą, orientuotą į gėrį, grožį, tiesą; puoselėti vaiko meilę ir pagarbą Žmogui, asmens orumą ir teisingumą, pilietiškumą ir atsakingumą, siekį dvasiškai tobulėti. Todėl mokykloje iškyla reikmė sudaryti dorinį mikroklimatą, kuriame vaikas augtų kaip darnios ir išmintingos visuomenės narys, puoselėjantis humanistinių vertybių sistemą. Kitais žodžiais, mokiniui svarbu teikti ne tik žinias bei atitinkamų įgūdžių kompleksą, bet lygiagrečiai ugdyti jo valią ir jausmus, nes tik humaniškoje sąveikoje pasiekiama dorinimo sėkmė. Visa tai liudija, kad dorinis ugdymas, humanistinių vertybių puoselėjimas yra vienas aktualiausių švietimo reformos bei jos plėtotės uždavinių. Mokslininkai, įvertinę socialinę ugdymo svarbą, įvairiais aspektais nagrinėja asmenybės tapsmo galimybes, pabrėždami žmogaus ugdymo daugiamatiškumą. Istorinė ugdymo patirtis padeda spręsti aktualias šių dienų pedagogikos problemas, ir konkrečiai etikos pamokos poveikį mokinių dorinime. Šioje dalyje skirsime dėmesį specialiosios mokslinės filosofinės, psichologinės ir pedagoginės literatūros analitinei apžvalgai. Šios apžvalgos pagrindiniai teiginiai panaudoti, ruošiant tyrimo metodologinį pagrindą Filosofiniai dorinio ugdymo bruožai Netenka įrodinėti ir aiškinti, kodėl skirtingų epochų ir pasaulėžiūrų atstovai savitai supranta žmogaus dorovinį pasaulį, pamatinių vertybių pagrindimą, doros santykius ar dorinimą. Pastarasis terminas (dorinimas) šiame darbe yra suprantamas kaip,,pagalba ir vadovavimas žmogui santykiauti su aplinka pagal vertingiausius kriterijus arba gyventi pagal aukščiausias vertybes (Jovaiša, 2003, p. 12) kitaip tariant, asmenybės auklėjimą. Pateiksiu pagrindines kai kurių epochų ar ženklesnių jų autorių dorinimo nuostatas, kurios ir sudarė šio tiriamojo darbo ugdomąsias gaires. 8 Minėta literatūros klasifikacija yra sąlyginė: neretai filosofiniuose darbuose analizuojami pedagogikos, o pastaruosiuose psichologijos ar filosofijos ir t.t. klausimai. 9

10 Jau antikos filosofai dorinėmis vertybėmis laikė tai, kas teisinga, gražu ir gera. Iš čia mūsų laikus pasiekusi aksiologinė triada: tiesa, grožis ir gėris, sudaranti dorinio ugdymo turinio pagrindą. Įsidėmėtinas Sokrato teiginys, jog pasaulis yra dieviškos galybės kūrinys, todėl jau žmogaus prigimtyje slypi dorybės, kurias tikslinga puoselėti (Platonas, 1968). Aktualus ir Platono idealistinio pobūdžio teiginys, jog žmogaus gyvenimo prasmė yra siekis dorovingos būties, derančios su visuomenės gyvenimu, kur protas yra svarbiausias įrankis, orientuotas pažinti tiesos, gėrio, grožio idėjas (Platonas, 2000). Mūsų tyrimui svarbi ir Aristotelio (1990) atskleistoji tezė, kad vaiko prigimtyje slypi dora, kuriai tereikia padėti užgimti... Kaip matome, jau antikos filosofų darbuose aptinkame vertingas strategines dorinio ugdymo nuostatas (gėrio, grožio ir tiesos sąveika; asmenybės suinteresuotumas tobulėti; išankstinis atitinkamos įsisąmonintos patirties kaupimas ir kt.). Tačiau etikos mokytojui jos kelia aktualų uždavinį: kaip paskatinti asmenybę tikslingai ir kryptingai saviauklai? Krikščioniškosios filosofijos pradininkas šv. Augustinas (1980) teigė, kad gėris slypi Dievo malonėje ir meilėje, nes tai (Dievas, meilė ir darna) vienovė. Tai suprantant ir taip modeliuojant mokinių dorinimą vyraujančia ugdomojo proceso jausmine spalva tampa meilė, kuria grindžiami santykiai tarp visų klasės bendruomenės narių mokinių, jų tėvų ir mokytojų. Meilės reikšmę dar labiau išryškina šv. Tomas Akvinietis (1980), greta jos įtvirtindamas dar tikėjimą ir viltį. Tai pagrindinių krikščioniškų vertybių triada, kurią papildo teisingumas, nuoširdumas, pasitikėjimas. Manytume, jos gali deramai sudaryti šių dienų mokinių ugdomojo proceso principines nuostatas: meilė siejama su tikėjimu (pasitikėjimu), jog mokinio žmoniškosios prigimties sklaida bus sėkminga; meilė persipina su viltimi, jog ugdytinio asmenybėje rusenantys gėrio pradai artimiausiu metu įveiks blogio apraiškas; ir pan. Renesanso epocha toliau plėtoja humaniškumo sampratą ir skatina žmogaus individualybės vystymąsi ir raidą, ryškinant socialiai turtingos asmenybės kaip vertybės ugdymą. F. Bekonas (1986), R. Dekartas (1986), Dž. Lokas (1996) akcentavo socialinės aplinkos ir ugdymo reikšmę puoselėjant mokinio asmenybę. Reikšmingomis lieka pedagoginės nuostatos: žmogaus asmenybė iškeliama kaip vertybė; esmine žmogiškojo patyrimo savybe laikomas veiklumas, kurio dėka žmogus tampa individualybe; įsitikinimus tikslinga argumentuoti mąstymo procese ir kasdienio gyvenimo patyrimu; tik humaniškais santykiais grindžiamas auklėjimas sudaro sąlygas vaiko individualumo formavimui, o pats auklėjimas lemia asmenybės tapsmą. Natūralu, kad naujieji amžiai toliau plėtojo dorinio ugdymo tiek filosofinę sampratą, tiek ir praktinio instrumentarijaus švietimo metodų įvairovę. Dž. Diuji požiūriu, mąstymas ir žinios yra tie instrumentai, kurie padeda spręsti žmogiškąsias problemas. Todėl vaiko asmenybės ugdymas iškeliamas kaip gyvenimo būtinybė, nes pasaulis yra kintantis ir dinamiškas, o žmogus susiduria su įvairiomis gyvenimiškomis problemomis, kurias spręsdamas kaupia individualią 10

11 gyvenimiškąją patirtį. Jo teigimu, su mokyklos kaip socialinio gyvenimo formos samprata susijęs dorinis ugdymas turi remtis socialine paties vaiko veikla (Diuji, 1996, p.198). Kadangi socialiniai santykiai keičiasi, tad nuolatos turėtų būti ieškoma ir naujų vertybių, vyraujant eksperimentiniam požiūriui į mokymą. Būtent šių nuostatų erdvėje mokytojas, mokykla ieško galimybių, kaip, kuo papildyti ugdymo turinį. Akivaizdu, jog tyrimo problemos kontekste tikslinga etikos pamokų teminį planą papildyti mokiniams aktualiomis nūdienos dorovinėmis situacijomis, kurių sprendimas būtų įmanomas panaudojant jų pačių savianalizę. Reikšmingu tampa I. Kanto teiginys, kad ugdytojas, skatindamas ugdytinių savarankiškumą, kūrybiškumą bei aktyvumą, išmoko juos vadovautis protu, doroviniu imperatyvu ir tuo būdu gali išugdyti laisvą žmogų kaip asmenybę, kuri gali pati apsirūpinti, tapti visuomenės nariu, bet jaučiančiu savo vidinę vertę (Kantas, 1990, p. 23). Remiantis šiais teiginiais, auklėjimo procese reikia kuo ankščiau suformuoti sąvokų: gera ar bloga supratimą. Tuo būdu ugdymo turinio esmę turėtų sudaryti proto logika ir etika, kur svarbią vietą užima mokinio mąstymas, padedantis ugdytiniui įsisąmoninti, jog pareiga ypač būtina siekiant pagarbos ir atsakomybės tarpusavio santykiuose. Kai pareiga atliekama gera ir laisva valia ir prisiimant už tai atsakomybę, tai poelgis tampa elgesio pavyzdžiu kitiems. Reikšminga Kanto humanistinė mintis: jei žmogaus veikla neturi dorovinio tikslo, ji yra nežmoniška. Paminėtinos filosofų egzistencialistų,- M. Heidegerio (1989), K. Jasperso (1998), Ž. Sartro (1974) filosofinės nuostatos, raginančios asmenybę išsiveržti iš vulgarių vertybių pasaulio, akcentuojančios pasitikėjimą savimi, atsakomybės svarbą už savo veiksmus ir kt. Ypač pažymėtina S. Kierkegoro (1974) teorijoje išryškinta meninio emocinio pažinimo koncepcija, kurioje dvasiniam asmenybės tobulėjimui išskiriamos tarpusavyje susijusios estetinė (malonumas) ir etinė (pareiga, kančia) žmogaus egzistencijos sritys. Manytume, jog meno ir etikos sąsajos gali būti produktyvios sprendžiant auklėjamuosius šių dienų mokyklos uždavinius, kadangi ugdytinių gyvenimo prasmės įsisąmoninimas, gyvenimo tikslo supratimas ir kt. neretai provokuojančiai atsispindi grožinės literatūros, dailės, muzikos ir kt. kūriniuose 9. Sutikime, įgyvendinus šias siekiamybes, išspręstume ir daugelį panašaus pedagoginio pobūdžio problemų 10. Taigi, egzistencializmo krypties autorių darbuose keliamas pagrindinis ugdymo tikslas įveikti savo vidines problemas bei išorinio pasaulio naštą. Tam turi tarnauti visi mokomieji dalykai, o ne vien tik etika. Šios koncepcijos atstovų manymu, lavinimo turinio pagrindą turėtų sudaryti humanitariniai ir meniniai dalykai, nes jie geriausiai gali sudaryti sąlygas dorinių vertybių suvokimui ir jų savirealizacijai. Vadinasi, auklėjimo paskirtis mokyti ugdytinius būti lais- 9 Pažymėtina, kad Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos ugdymo procese ši meno ir mokinių dorinio ugdymo sąveika, naudojant specialius Asmeninės prasmės (Piličiauskas) ir Emocinio imitavimo (Navickienė) metodus, turi atitinkamą patirtį. Žr.: mokyklos direktorės Zinkevičienės (2003) publikaciją. 10 Kaip vėliau matysime (žr. šio darbo 3 dalį), ugdomasis projektas patvirtino minėtos siekiamybės pagrįstumą. 11

12 vais ir atsakingais už savo pasirinkimą, neliekant nuošalyje nuo kultūros vertybių, normų, šiuolaikiškų tendencijų. Suprantama, svarbu ir individualią reikšmę turinčios žinios, kurios ugdymo procese individualizuojamos, derinamos su individo poreikiais. Esmine dorine vertybe iškyla atsakingumas, kuris suvokiamas kaip rūpestis ir rūpinimasis kiekvienu bei buvimu drauge su kitais, esant galimybėms laisvai pasirinkti ir atsakyti už pasirinkimą. Tad kyla ne retorinis klausimas: ar gali ir kaip dorinis ugdymas konkrečiai etika analizuoti ir spręsti vidines problemas, palengvinti išorinio pasaulio naštą, puoselėti asmens atsakingumą? Pažymėtina M. Buberio (1998) dialogo filosofija, kai per ugdytojo ir ugdytinio santykį Aš ir Tu plėtojami žmonių tarpusavio santykiai gyvenimo prasmės ir dvasinio pasaulio pažinimo klausimais, atveriančiais kelią į aukščiausių vertybių pažinimą. Šiame kontekste prisimintina K. Woitylos mintis, kad meilė yra didžiausia dorybė, jos raida atspindi žmogaus dvasiškumą, o žmogaus dvasiškumas reiškiasi sąmonėje ir jos dėka per išgyvenimus sukuriama žmogaus egzistavimo ir veikimo patirtis (Woityla, 1997, p. 95). Lietuvos filosofų veikaluose asmenybės doriniam ugdymui taip pat suteikiama svari vieta. Vydūnas (1990) dorovę sieja su kultūra, o dorą laiko esmine žmoniškumo savybe. Todėl pagrindiniu ugdymo tikslu laiko žmogiškųjų vertybių tobulinimą, o aukščiausias humaniškumo apraiškas mato moksle, mene, dorovėje. Vydūnas mano, kad pati meno kūrinio prigimtis slypi žmogaus dvasioje, jo esmėje žmoniškume. Todėl, manyčiau, visiškai natūralu, kad etikos pamokos metu būtų puoselėjamos amžinosios vertybės, kurios sudarytų tvirtą pagrindą mokinio tolimesniam gyvenimui. Pilnutinio ugdymo sistemos srityje pažymėtina S. Šalkauskio (1992) filosofija, kurioje svarbiais uždaviniais laikomi intelektualinis ir estetinis išsilavinimas bei dorinis išsiauklėjimas. Filosofo nuomone, dora tik ryšyje su Dievu yra žmogaus laimingo ir pilnutinio gyvenimo tikslas ir prasmė, todėl dorinimas iškeliamas kaip būtina sąlyga aukščiausiam gyvenimo tikslui siekti. Jis akcentavo dorinio auklėjimo sunkumą: auklėtinis tegali tikrai dorintis sulig savo laisvu apsisprendimu (Šalkauskis, 2002, p. 191), o tai liudija vaiko sąmoningą nusiteikimą. Tyrimo metodologiniam pagrindimui buvo panaudota svari A. Maceinos ugdymo koncepcija. Svarbiausia ugdymo, kaip kūrybos proceso, funkcija jis laikė dorovinį auklėjimą, integruotą į visą ugdymą, kuriam pasiekti kuriama tautinė kultūra (1938). Būtent auklėjimo procesą A. Maceina laikė žmogaus dorinimu, o dorą auklėjimo tikslu, nes ji sudvasina pačią žmogaus prigimtį (Maceina, 1936, p. 21). Doroviškai brandžios asmenybės ypatumams, humanistinių vertybių puoselėjimui nemažai dėmesio skiriama Č. Kalendos (1981; 1989; 1991),V. Žemaičio (1990), J. Uzdilos (1993), K. Stoškaus (1994), V. Kavolio (1995), J. Morkūnienės (1995), J. Girniaus (1998), B. Kuzmicko 12

13 (2001), R. M. Vabalaitės (2004), J. Balčiaus (2005), D. M. Stančienės (2005; 2006) ir kitų Lietuvos filosofų (o drauge ir pedagogų) darbuose. Apibendrinant šiame skyriuje išsakytas mintis galima teigti, kad dorinio ugdymo teorinį pagrindą tikslinga grįsti įvairiomis filosofinių koncepcijų nuostatomis, kurios sudaro sąlygas: išryškinti vaiko individualumą, asmenybės dvasinio pasaulio tobulinimą, remiantis jo saviraiška; nukreipti teorines bei praktines laikmečio žinias ugdymo procese mokinių žmogiškųjų dorybių interiorizacijai; kurti humaniškų santykių aplinką ugdymo procese; ugdyti vaiko individualybę, mokyti(is) įvertinti ir spręsti dorovines šių dienų socialinio konteksto problemas; padėti vaikui susikurti dorovinių vertybių sistemą, išsaugant jo individualumą ir sąmoningumą Psichologinės dorinimo prielaidos Žmogaus elgesys yra sudėtingas savirealizacijos reiškinys, priklausantis nuo sąmonės ir pasąmonės reiškinių, nuo sugebėjimo pasirinkti veikimo būdą konkrečioje situacijoje. Būtent tai didele dalimi ir sąlygoja individo santykį su aplinkiniais ir pačiu savimi, o šis santykis su aukščiausiomis vertybėmis yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių gyvenimo prasmę. Vaiko asmenybės brendimas yra sudėtinga psichinio, biologinio ir socialinio pradų sąveika, sąlygojanti gebėjimą vertinti socialinį kultūrinį kontekstą. Todėl aktualu analizuoti psichikos reikšmę, apsprendžiančią asmenybės dorovinį tapsmą individualioje žmogaus veikloje. Psichoanalitinės teorijos atstovai akcentuoja sąmonės ir pasąmonės, intelekto ir emocijų vaidmenį dorovinio elgesio raiškai. Žvelgiant šios teorijos požiūriu, asmenybė veikia trijų komponentų pavidalu Id, Ego, Superego. Šios krypties pradininkas Z. Froidas (1999) teigia, jog žmogaus elgesiui didelę įtaką daro biologiniai instinktai ir instinktyvūs libido energijos potraukiai, kurie prisideda kuriant kultūrines, menines, socialines žmogaus dvasios vertybes. Jo nuomone, vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo sėkmės laidų yra meilė ir darbas. Meilė didžiausia dorovinė vertybė, kurios dėka galima išspręsti daug gyvenimo problemų, ugdymo klausimų; ji yra tautiškumo, pilietiškumo, tikėjimo ir gėrio pagrindas. Darbe žmogus siekia išreikšti save per brandžios asmenybės bruožus: darbštumą, pareigingumą, toleranciją, kompetenciją, iniciatyvumą, gali remtis aukščiausiomis dvasinėmis vertybėmis. Z. Froido teigimu, Ego ir Superego atspindi emocinių santykių auklėjime organizavimo kokybę ir priklauso nuo ugdytinio ir ugdytojo, tėvų tarpusavio ryšių plėtotės, jų išgyvenimų patirties. 13

14 Pasak Ė. Fromo, meilė yra žmogaus dvasinės raidos pagrindas, bendriausia prasme apibūdinant kaip davimas, o ne gavimas (1992, p. 19); vaikui svarbu padėti įsisąmoninti šį jausmą, puoselėti abipusę pagarbą, supratimą, pasitikėjimą, nes jis suponuoja rūpinimosi, atsakomybės, pagarbos ir pažinimo sindromą (1974, p. 446). Psichologiniu požiūriu pamokoje svarbu atverti humanistinių vertybių įžvalgas (pagarbą, sąžiningumą, kito nuomonės gerbimą, išklausymą, teisingumą ir pan.), analizuoti dorovinį krūvį tam, kad vaikas galėtų išsakyti ir savo jausmus. Ė. Fromas pažymi socialinės aplinkos ir Ego sąveiką, auklėjimo įtaką biologinio prado pozityviai raiškai, intelekto ir emocijų sferos stimuliavimui (1998). Kognityvinės psichologijos atstovai teigia, kad ugdytinio dorovinį elgesį apsprendžia dorovinių sprendimų įsisavinimas, kurių supratimas siejamas su vaizdiniais, mąstymu ir socialiniu patyrimu, intelekto plėtra, vaiko kognityviniu subrendimu. Ž. Pjaže (1968) nuomone, vaiko doriniai įsitikinimai, intelektualumas keičiasi visuomeninės dorovinės sąmonės įtakoje ir formuojasi elgesio schemų pagrindu. Moralinę raidą jis sieja su intelekto operacine teorija, kuri grindžiama interiorizacijos procesu. Vaiko vaizdiniai teorijos analizuojami per pateikiamas situacijas su tarpusavyje konfliktuojančiais faktais. Taip pabrėžiamas vaiko ir jį supančios aplinkos kontaktas. Kognityvinę patirtį bei jos gilinimą J. Pjaže (2002) sieja su kalbos ir mąstymo reikšmingumu, vaiko išradingumu ir aktyvumu, kūrybiškumo skatinimu, geranoriškos pedagoginės aplinkos bei humaniškų santykių kūrimu. Dorinio vystymosi teoriją išplėtojo L. Kolbergas (žr. N. A. Sprinthall, R. C. Sprinthall, 1990). Kaip ir J. Pjaže, naudodamas interviu metodą bei pateikdamas dorovines dilemas, parengė specialų dorovinės raidos etapų modelį, reprezentuojantį dorovinio mąstymo augimą. Tyrimuose akcentavo sprendimų priėmimo ypatumus bei dorovinio samprotavimo procesą. L. Kolbergo nuomone, svarbu ne tiek konkretus dorovinis pasirinkimas, kiek pastarojo vertinimas, samprotavimo lygis, kas parodo dorinio brendimo augimą. Jo nuomone, vaiko dorovinei plėtrai neužtenka tik kognityvinio pagrindo, reikalingas ir perspektyvos supratimas. Vertinant L. Kolbergo teoriją galima teigti, kad besiformuojant vaiko socialinio gyvenimo pažiūroms, formuojasi ir jo doroviniai įsitikinimai, sudarantys dorovinės pozicijos branduolį, o tarpasmeniniai santykiai ir jų dinamika lemia dorinę raidą. Socialinio išmokimo teorijos atstovai daug dėmesio skiria elgesio savikontrolės dėsningumams, individo ir aplinkos sąveikai, pabrėžiant psichikos procesų svarbą (emociniai išgyvenimai, jausmai, mąstymas; samprotavimas apie supančios aplinkos veiksnius ir jų įtaką poelgiui), dorovinės sąmonės bei elgesio ryšį. Teorijos šalininkai aiškina, kad įgytų žinių ir įgūdžių pagrindu atsispindi žmogaus asmenybiniai (jausmai, vertybinės nuostatos) bei socialiniai veiksniai (poelgiai) ir, kad elgesio išmokimui reikalingas vidinis poreikis (motyvacija), kurį lydi paskatinimas (pastiprinimas). Šios krypties atstovų nuomone, dorovinio elgesio išmokstama stebint kitų poel- 14

15 gius bei įvairias socialines situacijas ir tuo pagrindu formuojant elgesio modelius. Pavyzdžiui, A. Bandura (2000) pabrėžia masinės komunikacijos priemonių poveikį, kuris turi subjektyvią reikšmę poelgiui ir ne visada atspindi dorovinį mąstymą. Pažymi, kad išmokimui didelę reikšmę turi žmonių tarpusavio santykių dėsningumas bei emocinis ryšys, kuris lydi poelgio pasirinkimą ir jo vertinimą, kurio pagrindu internalizuojamos dorovinės vertybės. Vaikas tarsi potencialus galimybių indas, kurio išpuoselėjimą lydi suaugusieji, o jo elgesio apsisprendimas priklauso nuo įsisąmoninimo, kaip elgtis, nuo mąstymo, numatyto rezultato, elgsenos modeliavimo. Didelę įtaką dorinei brandai turi greta esantys žmonės (tėvai, pedagogai, bendraamžiai) ir kiti supančios aplinkos faktoriai. Dorinės brandos lygmenų analizė rodo, kad pradinėse stadijose ugdytiniai perima ir įsisavina vertybes, jų reikšmę pagal suaugusiųjų pateikiamą traktuotę. Todėl svarbu mokytojo poelgių reikšmingumas ne vien veiksmais, bet ir žodžiu. Jų emocinę reakciją (įgimtą malonumo ar nemalonumo jausmą; džiaugsmą, gėrėjimąsi, sėkmę ar liūdesį, baimę, nusivylimą ir pan.) gali sužadinti mokytojo inspiruojama minties ir jausmo vienovė. Tai liudija dorinio ugdymo tikslingumą. Humanistinės pedagogikos ištakos slypi humanistinės psichologijos pažiūrose: tai siekis visapusiškiau atskleisti žmogiškąsias galias bei suvokti būtį supančiame pasaulyje. Žmogus yra nuolatiniame tapsme, aktyvus, autonomiškas, orientuotas į rinkimąsi (geba rinktis vieną iš esminių savybių). A. Maslou (1989) pripažino, kad žmogaus poreikiai sudaro vientisą struktūrą, kurioje siekis vertybių tai poreikių tenkinimas. Asmenybės augimo koncepcijos ( poreikių hierarchija ) viršūnėje greta pažinimo, kūrybos iškelia saviraiškos (saviaktualizacijos) poreikius, kurie paremti ne vien gebėjimais, bet ir išgyvenimais. Jo nuomone, žmogaus išgyvenimų pasaulio raida turi didesnę vertę, nei suvokiama tik kognityviniu būdu, nes jautriau leidžia įžvelgti santykį su pasauliu. Metodologiniam tyrimo pagrindimui buvo reikšmingos šios, psichologiniu būdu atskleistos asmenybės bendražmogiškos savybės: realistiškas požiūris į tikrovę, vertinant žmogaus dvasinę prigimtį; laisvos asmenybės saviaktualizacija, vystanti gebėjimus pasirinkti ir atsakyti už savo veiksmus; savęs pažinimas, leidžiantis suprasti kitus, jausti jų išgyvenimus, juos mylėti ir būti mylimam; savianalizė, kaip save išreiškiančios asmenybės nesibaigiantis tobulėjimas; sąmoningumas ir tobulėjimas, kaip asmenybės nuolatinio kismo priežastys; vidinė motyvacija, kaip asmenybės savipildos ir kūrybos potyrių raiška. Sėkmingą asmenybės augimą ir saviraiškos siekimą, K. Rodžerso (1967) nuomone, skatina aplinkos emocinis fonas veiksniai, kurie galėtų būti pamokoje vyraujančios atmosferos dėsningumai. Tai, visų pirma, nuoširdumas (sau ir visiems ugdomojo proceso dalyviams), pagarba 15

16 (gebėjimas kitą žmogų vertinti ir pripažinti tokiu, kokiu jis yra), empatija (mokėjimas suprasti ir išgyventi kito jausmus). Šių prielaidų pagrindu galima kurti saugią pamokos atmosferą, kurioje tampa įmanoma nuoširdi visų ugdymo partnerių jausmoraiška. K. Rodžersas (1972) tikėdamas žmogaus gera prigimtimi, teigia, kad visos dorovinės vertybės slypi žmogaus prigimtyje. Todėl asmenybės susiformavimas priklauso nuo tarpusavio bendravimo, nuo supančios aplinkos įtakos, nuo augančio ugdytinio sugebėjimo atskleisti žmogiškąsias vertybes, nuo siekiamų poreikių. Paauglio asmeninė patirtis per jausminius potyrius, jo poreikių tenkinimą, sąveikoje su jį supančia aplinka formuoja savasties (savojo Aš) sampratą, kuri linkusi teigiamai suvokti pasaulį ir pozityviai elgtis. Neigiama samprata (ugdymo nesėkmė) yra ne kas kita, kaip tam tikrų išgyvenimų neįsisąmoninimas (nepasitenkinimas, pyktis, baimė), sustiprinantis mokinio gynybiškumą ir atitolimą nuo idealaus Aš. Taigi pedagoginiame procese ugdytiniui svarbu jausti savo reikšmingumą (turėti galimybę išreikšti save, būti pastebėtam, išgirstam) kaip pozityvaus mokymosi motyvaciją, o taip pat kaip savęs aktualizavimą, kuris glūdi jo prigimtyje. Asmenybės ugdymo galutinis tikslas, remiantis sukurta nedirektyvaus mokymo teorija, yra harmoningas žmogus (visiškai funkcionuojanti asmenybė). Kaip teigia K. Rodžersas (1989), jis atviras patirčiai, faktams iš visų šaltinių; sveikai ir realistiškai socialus, gyvena čia ir dabar esamoje egzistencinėje akimirkoje, kiekvieną naują potyrį jausdamas ir įprasmindamas; supranta, kad tai teisingiausias gyvenimas ir jo elgesio tinkamiausias pasirinkimo kelias; suvokia save kaip procesą nuolat kintančiame pasaulyje; pasitiki savo gebėjimais ir jaučia atsakomybę už pasirinkimą. Toks žmogus suvokia ir vertina dorovines vertybes ir idealus, siekia jomis vadovautis ir įgyvendinti visuomenėje. Kad mokymasis būtų prasmingas ir išlaikantis savipildos procesą, K. Rodžersas (1969) nurodo kelis principus, kuriais grindžiama nedirektyvaus mokymo teorija. Ši teorija orientuota ne į galutinį rezultatą, bet į vykstantį procesą prasmingas mokymasis tas, kuris kyla iš asmenybės vidinio Aš noro ir kai yra galimybė įsisąmoninti prasmes per savo paties patyrimą. Tyrimui aktualūs ir priimtini šie K. Rodžerso iškelti principai: žmogus turi natūralų siekį atrasti, sužinoti; mokinys informaciją įsisąmonina lengviau, kai suvokia, kad ji susijusi su jo asmeniniais siekiais; mokinys patirtį įgyja realiai veikdamas; mokinys geriausiai įsisąmonina informacinę medžiagą, kuri paliečia visą asmenybę ir jos psichines galias. 16

17 Taigi humanistinė psichologija skatina orientuotis į paauglio būties aktualijas, artimą ir prieinamą pažinimą, rasti tinkamus būdus pastarojo struktūros plėtimui 11. Vaiko dorovinių samprotavimų raidą (kaip suprasti kitą savo paties akimis) nagrinėja socialinės kognicijos atstovai. N. Eisenbergas (1978), akcentavęs empatijos sąvoką, interpretavo ją kaip dorovinio mąstymo formą. Todėl natūralu, kad nuo empatijos priklauso asmenybės poelgio sprendimas, altruistiškas elgesys (pvz., kaip aš jausiuos, jei jam sumeluosiu? ir pan.), skatinamas dorovinis mąstymas, vaizduotė. Išdėstytai minčiai pritaria ir D. Golemanas, pabrėždamas altruizmo ir empatijos sąveiką (2003, p. 13). Verta paminėti ir G. Kolomberą, kuris ypatingą reikšmę skiria gebėjimui suprasti kitus ir būti kitų suprastam, nes gyventi tai jausti (2004, p. 197). Šiame kontekste išgyvenimų įtaką veiksmų motyvacijai pagrindžia M. Fiurst (2000) ir D. Majers (2000). Tyrimui svarbūs ir darbai, kuriuos atliko Lietuvos psichologai: A. Gučas (1990), G. Butkienė, A. Kepalaitė (1996), K. Trimakas (1997), J. Pikūnas, A. Palujanskienė (2000), R. Žukauskienė (2002) ir kt. Pavyzdžiui, pažymėtina V. Viliūno mintis, kad visa žmogaus veikla tiesiogiai nukreipta į poreikius, kur emociniai reiškiniai (jausmai, nuotaika) tuos poreikius subjektyviai išreiškia (1997, p. 49). Galima daryti išvadą, kad psichologiniuose tyrimuose, analizuojant asmenybės dorinimą: vyrauja empiriniai ieškojimai, kurie mokinių dorinimo procese atskleidžia vaizduotės, emocijų, mąstymo ir valingumo sąveiką bei svarbą; dorovinių vertybių internalizacijos procese ypatingas vaidmuo priklauso empatijai, o jos ugdymas įmanomas patirtais emociniais išgyvenimais, kurie skatina asmenybės kognityvinę brandą ir formuoja savimonę Pedagoginiai dorinio ugdymo pagrindai Žmogaus tapsmas asmenybe yra ilgas ir sudėtingas procesas, kurį įtakoja visa aplinka. Augantis vaikas nuolat mokosi, dalyvauja ugdymo procese, todėl mokyklai tenka itin svarus mokymo ir auklėjimo vaidmuo. Tai, kas įgyjama vaikystėje ir paauglystėje, niekada nekompensuojama jaunystės metais. Tad mokytojas turėtų skatinti ugdytinių poreikį grožiui ir jo emociniam išgyvenimui, o su juo drauge gėriui ir dorinių vertybių suvokimui bei įsisavinimui. Remdamasis Biblija bei Aristotelio teiginiais, J. A. Komenskis sukūrė ugdymo sistemą, kurios daugelis idėjų neprarado vertės ir šiandien. Mąstytojas tikėjo ugdytinio jėgomis ir polinkiu į gera jei teisingai vaikai auklėjami, jie išauga dorais piliečiais, nes dorybės sėklos gimsta su žmogumi ir žmoguje. Tai liudija individo išorės ir vidaus harmonija. Pasak jo, auklėjimas 11 Anot Kočiūno (1992), humanistinės psichologijos atsiradimas susijęs su žmogiškųjų vertybių perkainavimu, iškeliant žmogiškosios būties reikšmingumą ir nepakartojamumą. 17

18 reikalauja didžiulio rūpesčio, o sėkmė priklauso nuo mokytojo. Mąstytojas išskiria pagrindines dorybes, kurias valingame mokymo/si procese mokytojas turi padėti ugdyti: išmintingumą, saikingumą, vyriškumą ir teisingumą. J. Komenskis laikėsi nuomonės, kad žmogus yra gamtos dalis ir paklūsta visuotiniams dėsniams, todėl auklėjimas turi atitikti amžiaus ypatumus: ateinantis amžius bus toks, kokie dabar rengiami piliečiai (1975, p. 34). Gilindamasis į sensualizmą bei didaktinio vaizdumo principą iškėlė auksinę mokymo taisyklę, kad nieko nėra sąmonėje, ko anksčiau nebuvo pojūčiuose, nes protui pojūčiai yra vadovai į žinojimą. Plėtodamas J. A. Komenskio teoriją, Ž. Ž. Ruso (1989) siūlė tobulinti vaiko dvasinį pasaulį, kuris iš prigimties yra geras, todėl pedagogas turėtų tik sudaryti sąlygas jo dorovingumo atsiskleidimui. Akcentavo, kad bet kokio skonio matas priklauso nuo žmogus jausmingumo, išlavinimo, nuo visuomenės, kurioje jis gyvena. Todėl, ugdant vaikų moralines savybes, svarbu atsižvelgti į jų amžių, lytį, charakterio savybes, remtis natūralia aplinka bei patirtimi, paaiškinant paprasta ir prieinama forma. Pedagoginės teorijos kūrėjo J. H. Pestalocio (1989) mokymo procese reikšmingą vietą užima vaizduotės galia, mąstymas ir sąžinė. Suabsoliutinęs jutiminį suvokimą, auklėjimo tikslu laikė ugdytinio savęs kaip vertybės suvokimą. Mąstymo ir vaizdinių pagalba galima kurti save, keisti aplinką, ieškoti dorybingos ir idealios būtybės. Jo manymu, kiekvienas žmogus yra savo sąžinės ir valios kūrinys. XX a. pabaigoje pastebimi intensyvūs pasaulio pedagogų ir psichologų tyrinėjimai gilinantis į asmenybės ugdymo problemas, vertybines ugdymo nuostatas. M. Fulano nuomone, mokyklos misija ugdyti išsilavinusius žmones, kurie sugeba suprasti tiesą, grožį ir teisingumą ir, tuo remdamiesi, vertina savo ir visuomenės dorybes bei trūkumus. Tai moralinė atsakomybė (1998, p. 24). Todėl natūralu, kad šiame kontekste mokytojui tenka ypatinga atsakomybė, lemianti esminius socialinius ugdymo pokyčius. Vadinasi ugdymo procese reikia kurti tokias sąlygas, kurios leistų atsižvelgti ne tik į asmenines, bet ir į bendras sociokultūrinės plėtros vizijas. Reikšminga autoriaus nuomonė, aiškinanti, jog asmenybės jėga orientuota domėtis, todėl kuo daugiau ugdytojas griežtina nurodymus, tuo menkesnius ugdymo tikslus jis pasiekia... M. Fullano minčių tąsa pastebima taip pat D. Hopkinso, M. Ainskovo ir M. Vesto požiūryje į švietimo reformą. Jų nuomone, mokyklos, keisdamos vidaus sąlygas (išorinius pokyčius pritaiko vidaus tikslams) gali lemti kultūros pokyčius. Būtent kultūros kaita palaiko mokymą ir mokymąsi, nuo kurių priklauso mokinių rezultatai, o sėkmės priežastis slypi auklėjime ir priklauso nuo mokytojų, kurie geranoriškai eidami į mokinį formuoja nuomonę (1998, p. 271, 276). 18

19 Panašios vertybinės nuostatos stebimos P. Dalino, H. G. Rolffo ir B. Kleekampo (1999) ugdymo programoje. Jos siejamos su kasdiene praktika ir reiškiasi trimis skirtingais lygmenimis: 1) transracionaliu (suvokiamos kaip metafizinės ir pagrįstos tikėjimu, etikos kodeksu, moralinėmis idėjomis); 2) racionaliu (tam tikras normų, papročių bei standartų kontekstas); 3) subracionaliu (glūdi emocijose, jos tiesioginės, afektinės ir bihevioristinės, asocialios ir amoralios). Todėl vertinant ugdytinio elgesį ir veiksmų motyvaciją svarbu jų supratimas ir daromas poveikis dorovinių problemų sprendimui. N. L. Gage (1994) mokymo procesą apibūdina kaip instrumentinį meną, kuris nukrypsta nuo formulių, algoritmų, nurodymų. Todėl mokytojui reikia mokėti improvizuoti ir žinoti tinkamiausius būdus, norint suvaldyti daugybę ugdymo proceso aspektų: suprasti bei daryti poveikį mokinių mintims ir elgesiui. Šias mintis toliau plėtoja K. Paterson (2002), R. I. Arends (1998). Pavyzdžiui, R. I. Arends pažymi, kad mokymo menui tikslinga priskirti ir auklėjimo funkciją moralinį ugdymą, gerą psichologinę ir emocinę jaunuomenės savijautą. Reikia pastebėti, jog tai naujas žingsnis Vakarų švietimo sistemoje. (Ši mokyklos funkcija ilgą laiką, pavyzdžiui, JAV buvo priskirta šeimai ir bažnyčiai.) Pažymėtina, jog mokslinėje pedagogikos literatūroje vyrauja skirtingos nuomonės, susijusios su asmenybės ugdymo problemomis, žmonių jausmais, įsitikinimais, pomėgiais. Akademinio mokymo šalininkų teigimu, pirmiausia reikia kreipti dėmesį į intelektualias vaikų savybes; kita vyraujanti nuomonė, kad mokymuisi reikalingas ne tik protas, bet ir jausmai, emocijos (širdis ir kūnas). Pastaruosius galėtų atstovauti N. M. Grendstado teigimas: mokymas turi ugdyti asmenybę, atsižvelgiant į jausmus, kaip ir į intelektą (1999, p. 7). O vaizduotė yra viena iš mąstymo formų. Patiriamų išgyvenimų visybiškumas vaizduotėje veikia kūno reakcijas, emocijas, mintis lygiagrečiai, kaip konkreti reali tikrovė. Tai leidžia geriau pažinti save tam tikrose situacijose, suteikia plačių galimybių ugdymui kalbant apie bendražmogiškus dalykus. Humanistinio ugdymo idėjas mokslininkas plėtoja susiliejančio ugdymo kontekste, kur ir mokiniai, ir mokytojai ugdymo procese turėtų įsisąmoninti intelektualinio, emocinio ir psichomotorinio aspektų ryšį ir kaitą (1996). Dvasinei, moralinei, emocinei ir estetinei kultūrai ugdyti pirmiausia reikia jutiminių organų lavinimo, nes jausmas visuomet stovi sąmonės sargyboje,- pažymi V. Suchomlinskis (1975, p. 178). Žmogiškumas ir mokymas turi būti siejama su kūrybiniu darbu. Jo manymu, tai pirmasis moralinės kultūros šaltinis ir dvasinės kultūros pagrindas, kurį inicijuoja paskatinamasis mokytojo žodis. Nuo aplinkinio pasaulio pažinimo ir kūrybinio darbo formuojasi pareigos jausmas sąžinės balsas, nusakantis požiūrį į visuomenę. Todėl mokytojas turėtų kuo aktyviau pamokos metu bendradarbiauti su mokiniais, įtraukiant juos į savarankišką ugdymosi procesą. Taip susidaro prielaida pačiam mokiniui siekti tobulėjimo, dvasinės palaimos bei jaustis atsakingam ne tik 19

20 už save, bet ir už klasės draugus. Juk taip dedamas moralinis pagrindas mokinio gyvenimui. Manau, kad šito ir privalėtų siekti mokykla, t.y. ne suteikti kuo daugiau žinių, o turtinti dvasinį mokinio pasaulį, leidžiant pačiam pajausti atsakomybę už atliktus darbus. Norėtųsi pažymėti ir V. Suchomlinskio įžvalgą į nūdieną: nesižavėti techninėmis ugdymo priemonėmis, kurios gali skleisti tikrą ar tariamą grožį, o nuolat galvoti apie estetinio ir dorovinio poveikio sąveiką. Kitais žodžiais, tai jau auklėjimo problema. Pasak B. A. Johansen, A. L. Rathe ir J. Rathe (1999), svarbiausia mokyme turi būti holistinis požiūris į ugdytinį, aprėpiant jo minčių, vaizduotės, jausmų, patirties, racionalaus mąstymo, poreikių ir kultūriškai bei istoriškai pagrįstų veiksmų vienovę. Darbas mokykloje su vaikais pirmiausia turi remtis jausminiais įspūdžiais. Vaikai, pasikliaudami savo vaizduote, jausmais ir dalyvaudami dialoge, mokosi ne tik išreikšti savo nuomonę, bet ir atrasti vertybes kasdieniniame gyvenime jautrumą, supratingumą, imlumą ir aktyvumą. Šiam tikslui siekti, mokslininkų nuomone, geriausi atramos taškai yra humanitariniai mokslai. O pokalbis su mokiniais jiems svarbiomis temomis padeda atskleisti įspūdį. Jo dėka galima padėti gimti teisingam doroviniam supratimui, formuoti vaikų požiūrius, įsitikinimus, jausmus. (Dar Antikoje Sokratas buvo įsitikinęs, kad asmeninis pažinimas kyla iš žmogaus vidaus, jis negali būti primestas.) Todėl pokalbis prasmingas, kai partneriai supranta, kad turi galimybę tartis, yra atviri ir lygiaverčiai dalyviai, kai pokalbio metu klausiama ir ieškoma atsakymo. Vaikai gali išsakyti skirtingus asmeninius įspūdžius ir suprasti, kad žmonės skirtingai patiria, suvokiant kas yra svarbu susitikus dviem AŠ. E. Džensin (1999) nuomone, sėkmingą mokymą lemia mokytojo gebėjimas įeiti į mokinio pasaulį, kurio svarbiausi sandai mąstymas ir jausmai. Tai ir yra svarbiausios prielaidos dialogui tarp mokinio ir mokytojo puoselėti (kai tikrovė paverčiama problema, kurios analizei lyg ir susivienija dialogo dalyviai). Dialogiško bendravimo svarbą palaiko F. Oseris, N. Eisenbergas, G. Kolombero, M. Buberis, B. A. Johansen, A. L. Rathe, J. Rathe ir kiti autoriai, matydami tame galimybę geriau suvokti ne tik asmeninę, bet ir socialinę tikrovę, joje slypinčius prieštaravimus. Taip plėtojamas kritinis mąstymas skatina asmenybės augimą, žmonių tarpusavio supratimą, padeda suvokti sudėtingo ir kintančio gyvenimo prasmę. (Aktyvaus mokymosi metodai, 1998). Pasak A. Hargryvso (1999) postmodernus pasaulis meta iššūkį švietimo sistemai. Modernizavimas iškelia didėjantį vertybių atspindėjimą pinigine išraiška, inicijuoja vertybių deformacijas, veikia asmenybės identitetą. Šioje situacijoje nepakankamai vertinami mokinių jausmai (Stoll, Fink, 1998). Jei teigiama, kad technika moralės atžvilgiu neutrali, tai ją reikėtų panaudoti tikslingai, t.y. taip, kad puoselėtų kūrybiškumą, moralę ir etiką (t. p., p. 153). Lietuvoje dorinio ugdymo problema turi deramas tradicijas. Vydūno (1990) žodžiais, dora glūdi kiekviename žmoguje, todėl dorinimo galia slypi ir ateina iš paties žmogaus, siekiant pagrindinio auklėjimo tikslo nuolat tobulėti gyvenimo prasme. Ryškus pavyzdys S. Šalkauskio 20

21 Pilnutinio ugdymo sistema. Pagal ją, remiantis priklausomumo palenkimo principu, tikslinga jaunosios kartos prigimtį palenkti kultūrai, o pastarąją religijai; jausmus valiai, o valią protui (1992). Tuomet dorine prasme jausmingumas yra širdis, apvaldytas valia ir pilnas entuziazmo visam, kas tikra, gražu ir gera. A. Maceina analizuodamas ugdymo procesą ypač išryškina dvasinio prado vaidmenį ir dorinio ugdymo svarbą asmenybės brandinimui, nes šie dalykai paliečia asmens branduolį ir sudaro tautinio auklėjimo šerdį (1991). Mokyklos sąveiką su tauta, iškeliant aukščiausią auklėjimo tikslą ateities meilę, be kurios neįmanoma dorovinė raida, nagrinėja J. Vabalas Gudaitis (1983). Jo nuomone, auklėjimo proceso raida neįmanoma be emocinių, vaizduotės ir abstrahavimo funkcijų. Pripažindamas švietimo ir gyvenimo integracijos reikšmę J. Laužikas (1993) nurodė, kad švietimo gyvenimiškumas ir integralumas skatina laisvą ir spontanišką žmogaus veiklą, atitinkančią vaiko dvasinių galių išsivystymą. Jis išskyrė ugdymo veiksnius, darančius įtaką asmenybės vystymuisi: prigimtinius biologinius, aplinkos ir didelį poveikį darantį auklėjimą bei saviauklą, priklausančią nuo asmenybės išsivystymo. L. Jovaiša parengė auklėjimo teoriją, kurios esmė nusakoma žmogaus dorinimu, tai yra vertybių ir adekvačių santykių su savimi ir esamybe ugdymo vyksmas (2003, p. 13). Integralinė ugdymo sistema apskritai rodo išskirtinį dėmesį individo dvasinių galių bei ugdymo proceso tobulinimui, nes tai sudėtingas, daugiaaspektis ir giluminis procesas (1993, p. 245; 2001, 2002). Ypatingą vietą doroviniam auklėjimui dvasinio ugdymo kontekste skiria V. Aramavičiūtė (1985, 1993). Ji pažymi, kad,,dorovinė pozicija, kaip vientisa dorovinių žinių, dorovinių požiūrių ir išgyvenimų, dorovinių siekių ir poelgių sistema sudaro dorovinio auklėjimo išraišką, kurios turinį nusako vertybių sistemos pasirinkimas (1998, p. 119). Pasak mokslininkės, gėrio ir grožio išgyvenimas žadina siekti dorovinio ir estetinio idealo. Tuomet estetinių išgyvenimų šaltinis gali būti elgesio bei santykių dermė, sužadinanti minčių, žodžių, jausmų, siekių bei veiksmų grožio troškimą (2005, p. 131). Pažymėtina, kad autorė greta dorovinio auklėjimo svarbiais taip pat laiko estetinį, tautinį, visuomeninį. Apie asmenybės dorinio ugdymo svarbą rašo ir D. Stančienė. Autorė teigia, kad,,sielų gelmėje yra įgimtas teisingumo ir dorybės pradas (2006, p. 250). Todėl moralės šaltinis yra žmogaus prigimtis, kurios pagrindas gėris, išliekantis nepaisant visuomeninio gyvenimo pagedimo.,,gėris tai toks dalykas, kuris, kai yra daromas, nesukelia jokio nepatogumo ar kokios nors skriaudos (Stančienė, 2006, p. 107). Belieka tikėtis, kad ši siekiamybė taps viena svarbiausių mūsų mokyklos strateginių nuostatų. Juolab, kad ir mokytojas, anot R. M. Vabalaitės,,,turi suvokti esamą padėtį, išskirti deramo elgesio pavyzdžius, parodyti, kas teisinga. Necivilizuotas elgesys nėra toleruotinas (2004, p. 51). Nors, kaip bebūtų skaudu, šiandien dar mūsų mąstymas 21

22 skiriasi nuo poelgių. Tai patvirtina ir J. Balčius, teigiantis, jog,,ypač pavojingas tautos dorovinei, politinei bei socialinei ateičiai, kaip ir jos individualybei, yra nepaliaujamai didėjantis tautos moralinis pakrikimas, pasireiškiantis kaip alkoholizmas, nusikalstamumas <> jaunimo emigracija ir t. t. (2005, p.13). Taigi, mokytojai turėtų susirūpinti jaunosios kartos ateitimi ir jos moraliniu veidu, įtraukiant mokinius į popamokinę bei visuomeninę veiklą, bendruomenės gyvenimą. Būtinas glaudus bendravimas ir bendradarbiavimas tarp mokinių ir mokytojų. Dvasingumo ugdymo prielaidas mokykloje analizuoja E. Martišauskienė. Jos nuomone, dvasinį tapsmą išreiškia pažinimo prasmingumas, meilė pažįstamai tikrovei bei kūrybinis santykis su ja (2004, p. 164). Autorė dabartinę žmogaus sampratą apibūdinama kaip trijų dimensijų fizinių, psichinių ir dvasinių galių lydinį (Martišauskienė, 2004, p. 68). Šiame kontekste žmogaus išgyvenimai ne tik atspindi žmogiškąją būtį, bet tampa esminiu vertybių internalizacijos mechanizmu. B. Bitinas nurodo dorinio auklėjimo tikslo socialinį turinį, kurio psichologinę formą atspindi asmenybės pozicija. Gilindamasis į auklėjimo procesą, emocinius išgyvenimus laiko pagrindiniu vertybių įtvirtinimo mechanizmu, svarbia sėkmingo dorinio auklėjimo prielaida, o empatiškumo ugdymą esminiu dorinio auklėjimo uždaviniu (Bitinas, 2004, p. 153). Auklėjimo struktūroje ugdytinių vertybinės orientacijos autorius suvokia kaip reikšmingą ugdymo rezultatą (Bitinas, 2000, 2002, 2006). M. Barkauskaitė teigia, kad didėjantį šių dienų mokinių smurtą didele dalimi lemia humaniškumo stygius, pagarbos ugdymo partneriui nevertinimas (2001, p. 106). Tokioje erdvėje žmogiškojo AŠ skleidimasis silpsta, sudarydamas prielaidas negatyvizmo apraiškoms (Barkauskaitė, 1980, 2004). Laisvojo ugdymo paradigma kelia ugdymo tikslams reikalavimus, susijusius su žmogaus kaip asmenybės ugdymo ir ugdymosi pasirinkimo galimybėmis. V. Rajecko nuomone, geras auklėjimas stebimas tada, kai nuo išorinio elgesio reguliavimo pereinama prie savireguliacijos, kai doroviškai išauklėtas žmogus giliai išgyvena ne tik savo, bet ir kitų sėkmę ar nelaimę (1995, 1999, 2002). Analizuodama dorinio ir pilietinio ugdymo prielaidas M. Lukšienė pažymi: atsakomybė yra pagrindinis piliečio bruožas (2000, p. 245). K. Pukelis atkreipia dėmesį į tai, kad mokymas(is) kaip socialinis reiškinys bei pedagoginis procesas tampa vis sudėtingesnis savo turiniu žmogaus personalizacijos amžiuje (1998). Dorovinių idealų formavimą bei moralinių normų reikšmę asmenybės ugdymui taip pat pristato S. Dzenuškaitė (1984), R. Vasiliauskas (1992), D. Žilienė (1997), L. Zajančkauskaitė (1998), R. Paleckytė (2000); vertybinių nuostatų formavimosi ypatumus asmenybės tapsmo procese, įtraukiant tam tikrus ugdymo veiksnius analizuoja V. J. Černius (1992), N. Bižys, G. Linkaitytė, A. Valiuškevičiūtė (1996), M. Teresevičienė, G. Gedvilienė (1999); humaniškumo apraiškas edukacinių pokyčių plotmėje tyrinėja A. Grabauskienė (1993, 1996), J. J. Dailidienė 22

23 (1996); ugdymo sistemos raidos poveikį individui nagrinėja R. Želvys (1998), V. Targamadzė (1999); pilietinio ugdymo individualizavimo svarbą analizuoja I. Zaleskienė, L. Žadeikaitė (2004). Taigi apžvelgus pedagoginius dorinio ugdymo specialistų darbus galima teigti, kad: ugdymo procesas kaitos procesas, kuriame svarbi vieta skiriama doroviniam auklėjimui ir kuris siejamas žmogaus santykių su pasauliu tobulinimu; asmenybės dorinimas plėtojamas, aktyvinant ugdytinio kritinį mąstymą, išryškinant dorovės idealus bei padedant įsisąmoninti jo savivertę; dorinių nuostatų formavimas, atitinkantis asmens poreikius bei deramai juos koreguojantis, inspiruoja humanistiškai reikšmingas mintis, jausmus ir darbus; saviugdos skatinimas, dvasios ir intelekto turtinimas, remiantis gyvenimo ir egzistencinėmis būties vertybėmis, stiprina mokinių dorovinį kryptingumą; humanistinis demokratinių, tautinių ir pilietinių vertybių ugdymas formuoja moralią asmenybę. 23

24 2. DORINIŲ VERTYBIŲ NEIGIMO PRIEŽASTYS Norint suvokti dorinių vertybių neigimo mokykloje priežastis, pirmiausia dėmesį reikėtų perkelti į šeimą, kaip pagrindinę instituciją, kuri formuoja dorinių vertybių turinį. Silpnėjant teigiamam požiūriui į šeimą kaip vertybę, vis mažiau laiko skiriant vaikų auklėjimui, bendravimui su jais, vaikai,,dorinių vertybių sampratą dažnai formuoja bendraamžių susibūrimuose. Tėvų užimtumas, beieškant pragyvenimo šaltinių ar laimės svečiose šalyse, atima iš paauglių paskutinius saitus su šeima, ir taip paauglys jaučiasi išstumtas iš gyvenimo bei praradęs gyvenimo prasmę. Antra vertus, gal jis jaučiasi visiškai laisvas, nekontroliuojamas ir laimingas, kad, atseit, pats galės kurti savąjį gyvenimą ir tapti nepriklausomu... Tačiau kyla pagrįstas klausimas: kuo jis taps?.. Iš kur semsis praeities išminties? Kas bus ta atrama jo gyvenime, arba tas šaltinis, kuris atgaivins nykstantį dorinių vertybių lauką?.. Vienintelė išeitis mokykla, kuriai privalo rūpėti ateinančios kartos gyvenimas. Ji turėtų būti ta vieta, kuri padėtų paaugliui atrasti gyvenimo prasmę, jo pašaukimą. Tačiau realybėje dažnai gaunasi atvirkštinis dalykas: idant formuotume paauglių pažiūras į visavertę būtį, padėtume jam susivokti vertybių maišatyje mes, mokytojai, teikiame vien žinias ir gebėjimus. Taigi pabandykime pasiaiškinti, kodėl mokykla nepajėgi deramai puoselėti paauglių dorinių vertybių turinio, kas jai trukdo tai padaryti? Manyčiau reikėtų ypatingai akcentuoti šias akademines, t.y. sietinas su ugdymo turiniu ir procesu, priežastis, turinčias tiesioginės įtakos paauglių dorinių vertybių sampratai ar jų neigimui: deformuotas ugdymo turinys ir jo prioritetai (dėmesys skiriamas vien žinioms, neįrodant jų gyvenimiškosios reikšmės); perkrautas žinių pateikimas (žinių kiekis ir jų sudėtingumas yra sunkiai prieinamas net vidutinių gabumų vaikams, nekalbant apie mažiau gabiuosius ar stokojančius motyvacijos); autoritariniai ugdytojų ir ugdytinių santykiai Deformuotos ugdymo turinio vertybės Daugumos šiandieninių mokytojų svarbiausias tikslas pasiekti reikiamą rezultatą, t.y. suteikti mokiniams kompleksą žinių. Tuo tikslu vartojama tarptautinė TIMSS (Trends in International Mathematics and Science Study) (Dudaitė, 2005, p ) vertinimo programa, kurios kriterijais remiantis mūsų mokiniai pralenkia tarptautinį vidurkį 12. Neretai tuo didžiuojamasi 12 Mūsų švietimo sistema, skirtingai nuo 30 labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių, tebėra orientuota į visai kitokius rezultatus: mums teberūpi mokinių žinios, o jiems moksleivių gebėjimas spręsti praktines problemas ir veikti savarankiškai. Mūsų moksleiviai turi daug akademinių žinių, gerai pasirodo tarptautinėse olimpiadose, bet 24

25 pamirštant esminį faktą, jog ši vertinimo programa laikoma atgyvenusia (tik silpnai išsivysčiusios tinių interesai suprantami gana siauriai, deformuotai ir nešiuolaikiškai, juos orientuojant tik į žinių kiekį, t. y. atminties lavinimą. Siekiant sėkmingo ugdymo reiktų koncentruotis į mokinių gebėjimą realizuoti ir įsisąmoninti jiems teikiamą ugdymo turinį, kuris turi būti grindžiamas metodais, skatinančiais mokinius aktyviai mąstyti, ieškoti sprendinių aplinkoje, asmeninėje patirtyje (Viršilienė, 2004, p. 164). Įgyjamų žinių gausa, nesusiejama su jų gyvenimišku aktualumu, ugdytinio asmenine reikšme ar praktine jų nauda, mokiniui atrodo menkavertė, o neretai ir visai nereikalinga. Būtent tokia situacija autorės analizuojamos problemos erdvėje tampa problemiškai aktuali, o socialine prasme pavojinga, kadangi vėliau vienaip ar kitaip įtakoja paauglių pasirenkamą elgesį. Siekiant įtakoti pastarųjų pasirenkamus gyvenime prioritetus bei moralinį veidą galėtų ženkliai pasitarnauti pasaulyje populiari pragmatizmo pedagogika, kurios kūrėjai V. Džeimsas (1995) ir Dž. Diuji (1980) įvykdė didžiausią perversmą XX a. ugdymo teorijoje ir praktikoje. Jie kritiškai įvertino klasikinę pamoką, kurioje mokytojas pateikia daugybę nuo gyvenimo atitrūkusių faktų, su kuriais nežinoma ką daryti; todėl mokiniai tampa pasyvūs; akivaizdi mokymo prievarta. Minėtų autorių devizas hic et nunc, t.y. čia ir dabar įrodyk teikiamos informacijos svarbą, kuri leis ugdytiniui gebėti realizuoti save šiuo metu. Pragmatizmo pedagogikos išeities taškas žinomas Darvino teiginys: žmogus siekia palaikyti gyvybę, optimaliai prisitaikyti prie aplinkos, maksimaliai save realizuoti. Nuolat keičiantis aplinkai svarbu gebėti įžvelgti ir kurti problemines situacijas ir dalyvauti jų sprendimo procesuose taip, jog mokinys nepajustų, kad yra ugdomas, o gyventų natūralų gyvenimą. Kitais žodžiais tariant, mokytojas sudaro tik tinkamą terpę, o paaugliai kaupia patirtį harmonizuodami save su visuomene ir taip tapdami individualybėmis. Taigi, pragmatizmas patogi filosofinė švietimo koncepcija tokiam mokytojui, kuris ieško būdų, kaip visą ugdymo procesą palenkti mokinio ir jo tėvų interesams bei poreikiams tenkinti. Reikia pažymėti, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OCED) priklausančios išsivysčiusios šalys 13, didele dalimi dabar ir remiasi pragmatizmo pedagogikos nuostatomis. Tuo tikslu jos taiko ne minėtą TIMSS, o kitą tarptautinę mokinių vertinimo programą PISA (Programme for international student assessment). Jos esmė ne dalyko mokymas, bet jo turinio praktinis taikymas sprendžiant gyvenimo uždavinius, ekonomines ir socialines problenesugeba spręsti gyvenimiškų uždavinių. Vakaruose tokių žmonių klausia: Jei esi toks protingas, kodėl taip skurdžiai gyveni? Būtų gerai, kad tokį klausimą užduotume sau. Ir rastume atsakymą (Dialogas, ). 13 Šiuo metu OECD priklauso 30 labiausiai pasaulyje išsivysčiusių valstybių: Airija, Australija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Japonija, JAV, Kanada, Lenkija, Liuksemburgas, Meksika, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Norvegija, P. Korėja, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija ir Vokietija. Lietuva panašiai kaip Latvija bei Estija, turi specialias bendradarbiavimo programas. 25

26 mas 14. Tačiau pastarosios programos kriterijų diagnostikai nei mūsų universitetai, nei bendrojo lavinimo mokykla nepasirengę: neturi ne tik specialiai parengtų testų, bet ir adekvačios strategijos. (Vieni vaidina, kad moko, o kiti kad mokosi.) Svarbu atkreipti dėmesį į socialines šio ugdymo vertybes deformuojančio fakto pasekmes. Mokykla, kol kas visą ugdymo procesą ir turinį orientuodama vien tik savitiksliam žinių įsisavinimui ir įgūdžių lavinimui, kasmet išleidžia dešimttūkstantines abiturientų, menkai suvokiančių bendrojo lavinimo naudą ir reikšmę, nejaučiančių pagarbos ir meilės žmogui, laidas. Kaip rašo A. Piličiauskas, tai lyg rafinuotai racionalistiniai robotai (RRR), kadangi bet koks žinių ir įgūdžių suabsoliutinimas dažniausiai esti žalingas (2003). Todėl, nemenkinant žinių reikšmės ir svarbos, reikia ieškoti joms deramos atsvaros, nes žinios, be doros ir dvasingumo, tai kalavijas bepročio rankose (Mendelejevas) Taigi, suabsoliutinta žinių arba racionalistinio prado reikšmė gali būti labai pavojingų socialinių pasekmių šaltinis. Tuo labiau, kad prisideda dar viena nepalanki prielaida, apie kurią tikslinga pakalbėti kiek išsamiau. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos ir Išsilavinimo standartai XI-XII klasėms teigiama: Lietuvos mokykla įsipareigoja padėti kiekvienam įgyti < > socialinę kompetenciją: ugdyti dorinę ir pilietinę kultūrą, įkūnijančią asmens apsisprendimą savo gyvenimą < > grįsti humanizmo bei demokratijos vertybėmis ir principais ( Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai XI-XII klasėms, 2002, p. 7). Taigi, pirmasis Bendrųjų programų ir Išsilavinimo standartų keliamas tikslas mokyklai dorinis ugdymas. Šis prioritetas akivaizdus ir žvelgiant į ugdymo uždavinius, skirtus tikslui įgyvendinti: išsiugdyti atsakomybės, humanizmo ir demokratijos principais bei vertybėmis pagrįstą dorovinę ir pilietinę savimonę bei nuostatą vadovautis šiomis vertybėmis savo gyvenime ir veikloje (2002, p. 8). Taigi, prioritetine siekiamybe pripažįstamas dorinis ir pilietinis ugdymas, ir tik po jų seka pažintiniai, komunikaciniai ir kt. gebėjimai. Paradoksalu, bet adekvatūs ugdymo tikslai ir uždaviniai pateikiami visuose pagrindiniuose švietimo dokumentuose (LR švietimo įstatymas, Švietimo koncepcija ir pan.), tačiau jais nesivadovaujama. Reikia pažymėti, kad dorinių vertybių sklaida dažnai neišvengia deklaratyvumo tiek etikos, tiek ir tikybos pamokose. Stebint dabartinę šalies kriminogeninę padėtį suprantame, jog šių dalykų pamokos dažniau patiria nesėkmes, bet ne pasiekimus. Tai be abejo įtakoja ir pačios mokyklos bendruomenės narių požiūris, jog šios pamokos yra tik antraeilės; taip pat mokinių elgesys atviras šaipymasis iš tikėjimo bei maldos dalykų (beje, draudžiamas Lietuvos Konstitucijos!), cinizmo demonstravimas, kuomet į klausimus atsakoma šūkaujant, piktinantis, rėkiant ar net kei- 14 Pavyzdžiui, minėtomis pažangiomis ugdymo nuostatomis besivadovaujantys suomiai stebina pasaulį aukštais mokinių mokymosi pasiekimais: 2003 metais Suomija buvo visais atžvilgiais geriausia iš OECD šalių (po jos eina Korėja, Olandija, Japonija), o iš visų kitų šalių Suomiją vos vos lenkia Hon Kongas (Kinija). Žr.: Dagienė, 2005, Nr.7.- P

27 kiantis; įžūlus naudojimasis mobiliaisiais telefonais ar ausinukais (jau nekalbant apie gumos kramtymą); kitų pamokų ruošimas; atsainus ar net demonstratyvus vėlavimas, kartais vaikščiojimas po klasę; sėdėjimas pamokose su viršutiniais drabužiais; atsisakymas dirbti raštu ar susėsti darbui grupelėmis mokytojo nurodyta tvarka ir pan. (Stasiulevičiūtė, 2004, p. 126). Panašiai vertintinos ir etikos pamokos, kuriose prioritetinis dėmesys skiriamas žinių (apie dorines vertybes, žymių filosofų požiūrius ir kt.) perteikimui, bet ne atitinkamų dorinių įsitikinimų formavimui. Tad ar reikia stebėtis, jog,,nyksta iš paauglių gyvenimo amžinosios vertybės? Ar reikia piktintis, jog mokiniai nevertina arba ignoruoja tai, kas mums, mokytojams brangu ir artima širdžiai? Apibendrinant šiame skyriuje išsakytas mintis galime teigti: vertybiniu aspektu bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinys yra deformuotas, prioritetą teikiant racionaliajam pradui savitikslėms žinioms ir įgūdžiams, neįprasminant jų ir neįrodant naudos ugdytinio asmenybei; dorinės ir pilietinės kultūros ugdymas, įkūnijantis asmens apsisprendimą savo gyvenimą grįsti humanizmo bei demokratijos vertybėmis ir principais, o taip pat mokinių dorinimas yra arba neefektyvus, arba jis tik deklaruojamas; paaugliai, nesuvokdami savitikslių žinių naudos ir neturėdami atitinkamų dorovinių stabdžių, nustoja branginti šeimą, savo artimuosius,vertinti tautos kultūrinį palikimą ir grįsti savo gyvenimą amžinosiomis vertybėmis Hipertrofuotas ugdymo turinio sudėtingumas Dar viena pedagoginė paauglių dorinių vertybių išnykimą skatinanti priežastis perkrautos ugdymo programos. Bendrojo lavinimo mokykla kelia sau tokius įtampą skatinančius reikalavimus, kuriuos geba įgyvendinti tik ypatingai gabūs mokiniai. Kaip žinia, dalis mokytojų, mokinių ir jų tėvų spaudoje aliarmuoja, kad Bendrosios programos ir Išsilavinimo standartai numato tokį žinių kiekį ir jų sudėtingumą, kad ugdymo turinys tampa sunkiai prieinamas net vidutinių gabumų vaikams (nekalbant apie mažiau gabiuosius ar stokojančius mokymosi motyvacijos) 15. Būtent daugeliu atvejų ši pedagoginė strategija skatina mokinių tarpe nihilizmą, kartais net pasižodžiavimus tarp mokinių ir mokytojų, o ugdytojas pasiteisina: Aš mokykloje dirbu tam, kad vaikai gautų žinių, o ne kad su jais bendraučiau (Dialogas, ). Dabartinėje situacijoje 15 Mokykloje fiziškai neįmanoma į vaikų galvas sutalpinti viso valstybiniais standartais apibrėžto mokymo turinio. Ir ministerija su tuo sutinka. Kam, pavyzdžiui, vidurinėje mokyti aukštosios matematikos elementų? Aukštoji matematika aukštajai mokyklai. Tačiau ta pati ministerija tvirtina ir tuos pačius mokymo medžiagos, reikalavimų perkrautus standartus bei egzaminų turinį (Dialogas, ); Vidurinės mokyklos programos yra tiek perkrautos, kad, žinias, kurias reikalaujama įsisavinti per 12 mokyklos metų, normaliomis sąlygomis žmogus gali įsisavinti maždaug per 21 metus. Ne visai cenzūriškai pasakė viena abiturientė iš Jurbarko: Bliamba iš mūsų daro genijus, o tampame ligoniais (Dialogas, ). 27

28 mokytoją iš dalies galima pateisinti, mat, priešingu atveju, jis mokyklos administracijos, mokinių ir jų tėvų gali būti apkaltintas, kad neparengė abiturientų stojimui į aukštąją mokyklą. Iš to seka dar viena paradoksali paauglių suvulgarėjimą ar kitais žodžiais tariant,,nudvasėjimą sąlygojanti priežastis bendrojo lavinimo mokyklą prievartauja aukštoji mokykla!.. Aukštasis mokslas, matydamas, kad stojančiųjų į universitetus konkursai nemažėja, pastoviai kaltina bendrojo lavinimo mokyklą prastais ugdymo rezultatais. Ši situacija, kelianti nuolatinę įtampą, gerai žinoma mokytojams, mokiniams ir jų tėvams. Pvz., 2005 m. sausio 27 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje Brandos egzaminų raida aukštųjų mokyklų atstovai 250-čiai renginio dalyvių tradiciškai kartojo, kad vidurinė mokykla prastai parengia studijoms (ateinančių jaunuolių kompetencijos lygmuo yra žemas) (Švietimo naujienos, 2005, Nr. 3). Tačiau intelektualioji visuomenės dalis turėtų susimąstyti: o gal bendrojo lavinimo mokyklos misija yra teikti asmenybei bendrąjį išsilavinimą, o ne rengti mokinius studijoms universitetuose? Juolab, kad civilizuotose šalyse ši nuostata yra visaapimanti. Ir būtent todėl dabartinių lietuvių emigrantų vaikai stebina tenykščių valstybių vaikus žinių gausa, 1-2 metais pralenkiančia jų bendraamžių išsilavinimą. Šiandien mūsų bendrojo lavinimo mokykla, atsižvelgdama į panašaus pobūdžio kritiką, iš abiturientų reikalauja tokio žinių ir gebėjimų lygio, kurio patys universitetai vėliau nesugeba pakelti iki sociokultūrinių šalies poreikių tenkinimo, nes jų siūlomas studijų programų turinys labai dažnai neatitinka darbdavių reikalavimų, darbo rinkos poreikių. (Darbdaviai iš specialisto neretai reikalauja gebėjimo bendrauti, empatijos ir intuicijos įžvalgų, kritinio ir kūrybinio mąstymo.) Kaip liudija Universitetų studentų ir absolventų sociologinių tyrimų rezultatai, 2004, studentai sutaria jiems < > universitetai nesuteikė arba nepakankamai suteikė praktinių žinių ir jų taikymo įgūdžių.< > Priežastis < >, dabartiniai studentai dažniau aiškino pasenusiomis mokymo programomis, absolventai per dideliu dėmesiu teoriniams dalykams, o ne praktiniam parengimui. Absolventai taip pat dažnai akcentavo tai, kad darbo rinka keičiasi sparčiau nei universitetas (Respublika, ). Galima galvoti, jog universitetai kaltina bendrojo lavinimo mokyklą todėl, kad esant reikalui būtų galima pateisinti savo darbo trūkumus, studijų broką. Taigi, ryškėja besiplečiančios akademinių dorinio nuosmukio priežasčių grandinės kontūrai: universitetas prievartauja mokyklą, mokykla mokinius, mokiniai visuomenę. Grįžkime prie probleminės situacijos bendrojo lavinimo mokykloje. Hipertrofuoto ugdymo turinio pavojaus neišsprendė ir daug vilčių teikęs profilinis mokymas, kuriuo buvo siekta labiau individualizuoti ugdymą, sudaryti mokiniams sąlygas įgyti nuodugnesnes ir kryptingesnes žinias, išugdyti bendruosius bei specialiuosius gebėjimus, tikslingai orientuotis į pasirinktą profesinės 28

29 veiklos ar tolesnių studijų sritį, sparčiau socializuotis 16. Priešingai, moksleivių darbo diena pailgėjo mažiausiai 2-3 valandomis. Atsirado vadinamieji langai, kurių laiką moksleiviai praleidžia neproduktyviai, didėja pagunda pasimėgauti žalingais įpročiais. Moksleivio, iš mokyklos grįžusio val., dar laukia namų darbai ir kitokios užduotys, kurias stropesnieji baigia apie 2-3 val. nakties (Dialogas, ). Galima suprasti, kodėl šalyje toks populiarus tapo korepetitorių verslas: mokinys, ketinantis stoti į aukštąją mokyklą, programinius reikalavimus gali įsisavinti tik papildomos pagalbos dėka 17. Teigiama, jog karaliaujantiems korepetitoriams kasmet vien dvyliktokų tėvai sumoka daugiau nei 25 mln. Lt. <...> Dideliais pinigais tėvai siekia pirkti savo vaiko ateitį. Tai lenktynės be pabaigos (Švietimo naujienos, 2005, Nr.3). Ši padėtis akivaizdžiai didina socialinę atskirtį: turtingi užpildo spragas pas korepetitorius, o vargšai patenka į užburtą ratą: esi neturtingas nebūsi konkurencingas neįgysi geros profesijos niekada nebūsi turtingas. Korepetitorių darbas tampa vienu iš socialinės nelygybės puoselėjimo įrankių (Dialogas, ). Neigiama hipertrofuoto ugdymo turinio įtaka mokinio asmenybei gali būti pagrindžiama ir mokslininkų tyrimais. Pavyzdžiui, manyčiau, įtikinamai akademinių (ne)sėkmių priežastis ir jų rūšis nurodo N. L. Geidž ir D. C. Berlineris, pateikdami ne tik grafinę schemą (žr pav.), bet ir paaiškindami jų praktinį veikimą 18. Suprantama, autorei aktualus tas minėtų mokslininkų tyrimais nustatytas priežasčių aspektas, kuris atskleidžia nesėkmingą užduoties įvykdymą arba nesimokymo argumentus (1994). Įsivaizduojamos priežastys Vidinė Išorinė Stabili Nestabili Stabili Nestabili Nevaldoma Valdoma Nevaldoma Valdoma Nevaldoma Valdoma Nevaldoma Valdoma pav. Nesėkmingo mokymosi priežastys (pagal N. L. Gage, D. C. Berliner) 16 Lietuvos švietimas Ugdymo turinio pasirinkimai: profilinis mokymas. LR švietimo ir mokslo ministerija. ( ) 17 Iš 25 mokinių tik 5 pažangūs! Laukti stebuklo ir nieko, visiškai nieko nedaryti!- toks naivumas turbūt pateisinamas tik... Naujųjų metų naktį! (Dialogas, ). Tyrimai parodė, kad net 4/5 moksleivių priversti naudotis korepetitorių paslaugomis. Apie tai daug kalbama įvairiose konferencijose. Nematyti to negalima, bet kažkodėl mažai kas keičiasi (Dialogas, ). 18 Pavaizduotoje schemoje išsiaiškinus, kuriai grupei priklauso užduoties nesėkmingo įvykdymo priežastys, įmanoma teisingai parinkti priemones joms šalinti. Tiesa, ne visi moksleiviai tiki savo gabumais ir pastangomis kaip sėkmę lemiančiais veiksniais, todėl, pradėję kokią nors veiklą, jie jau laukia nesėkmės. Ir vis dėlto, pagal Geidž ir Berlinerį, tie, kurie visada priskiria sėkmę arba nesėkmę savo pačių elgesiui (asmeninėms pastangoms arba gabumams), sakoma, kad jų įsivaizduojamų priežasčių kilmės šaltinis yra vidinis. Tų, kurie paprastai priskiria savo sėkmę arba nesėkmę laimingam arba nelemtam atsitiktinumui ar užduoties sunkumui, įsivaizduojamos priežastys turi išorinį kilmės šaltinį. ( P. 275). 29

30 Kaip matyti iš schemos, galimos įvairios įsivaizduojamų priežasčių kombinacijos 19, tačiau autorės nagrinėjamos temos atveju reikšmingiausias junginys, kai netinkamai atliktos užduoties priežastis yra vidinė, stabili ir nevaldoma. Šiuo atveju mokiniai jaučiasi bejėgiai, netiki, kad pastangos padės pasiekti gerų rezultatų, t.y. tinkamai patenkinti saviugdos poreikį. Tokioje situacijoje paaugliams itin svarbus suaugusiųjų išreikštas pasitikėjimas jų sugebėjimais, naujų galimybių suteikimas ar pan., bet jokiu būdu ne išsakomas pyktis, jų (paauglių) užuojauta ar tėvų skiriamos bausmės dėl nesėkmingai įvykdytos užduoties. Vis dažniau išgirsti pedagogo adresuojamus priekaištus ir kaltinimus ugdytinio pusėn nei susimąstymą dėl nesėkmingo mokymo tikrųjų priežasčių. Suprantama, tam paprasčiausiai neužtenka laiko, nes mokytojas yra slegiamas ugdymo turinį bendrojo lavinimo mokyklose reglamentuojančių dokumentų reikalavimų, verčiamas pildyti daug laiko atimančias ataskaitas ar pan. Dabartinė mokyklos reforma sąlygoja kelias pasekmes. Kaip antai, mažesnių gabumų ar stokojantis motyvacijos paauglys tokiame ugdymo procese nesusiformuoja poreikio 20 mokytis. Nesugebėjimas realizuoti (R) užduočių, neišryškėjusi jų nauda (N), tvyrojantys neigiami išgyvenimai ir malonios (M) atmosferos stygius pagrindinės priežastys, dėl kurių mokinys neturi poreikio (P) mokytis (P = R + N + M) (Piličiauskas, 1996, p ). Natūralu, kad tokia situacija, t.y. nuolatinis nesugebėjimas atlikti skiriamų užduočių, kurias, kaip minėta, neretai perpranta tik gabūs mokiniai, įtakoja ne tik mokymosi motyvaciją, bet ir liudija paauglio žemą savęs vertinimo lygį. Logiška, kad tada jis ieško kompensuojančios išeities ir neretai ją suranda arba kvaišalų prieglobstyje, arba iššaukiančioje smurto elgsenoje. 21 Nesusiformavę imuniteto išorės blogiui, neįvaldę psichologinės savireguliacijos technologijų, mokiniai tampa abejingi viskam, kas vyksta mokykloje 22. Todėl šioje situacijoje labai svarbus yra auklėtojo darbas. Kaip iš naujo atrasti kelią į mokinio širdį, kaip įgyti pasitikėjimą, kaip tapti jam artimu ir galinčiu padėti žmogumi?.. Ar tai nėra užuomina į tai, kad vėl reikėtų ne tik veidu, bet ir visu kūnu atsisukti į dorinį ugdymą, kaip 19 Mokinio įsivaizduojamų priežasčių interpretavimas: vidinė, stabili, nevaldoma Aš negabus skaičiams (sugebėjimai); vidinė, stabili, valdoma Aš tingiu mokytis (pastangos); vidinė, nestabili, nevaldoma Kai turiu dirbti vėlai vakare, iš ryto būnu kaip pritrenktas ; vidinė, nestabili, valdoma Buvau per daug pavargęs po pobūvio vakar vakare, todėl negalėjau gerai atsakinėt. Išorinė, stabili, nevaldoma Ši mokytoja visus sukerta ji tokia šykšti pažymiams ; išorinė, stabili, valdoma Šis mokytojas nė vieno iš mūsų negerbia ; išorinė, nestabili, nevaldoma Kai kada pataikau išmokti, ko klaus, o kai kada ir ne (laimės dalykas); išorinė, nestabili, valdoma Šią savaitę namuose buvo daug svečių (Pedagoginė psichologija, P. 274) 20 Poreikis organizmo bet kokio aktyvumo, veiklos akstinas.<...> Poreikis patenkinamas tik kokia nors veikla, kartu jos išmokstama. Poreikis <...> skatina kryptingą veiklą. (Psichologijos žodynas, P. 215) 21 Griežti reikalavimai moksleiviams nedaug kuo skiriasi nuo smurto: jautresni, baimingesni negali pasipriešinti mokytojui, brukančiam žinias ir reikalaujančiam ne pagal vaiko sugebėjimus. Jeigu vaikui nesiseka mokslai, jis ieškos kitų būdų, kaip tapti pripažintam, geriausiam. Tai gali būti gebėjimas tobulai pasityčioti, mokėjimas mokykloje suburti gaują ir pan. (Dialogas, ). 22 Ateina laikas, kai vaikas klasėje tebūna fiziškai, bet jokioje veikloje jau nebedalyvauja. Reikia aiškintis, kas vaiką slegia: santykiai su bendraamžiais ar mokytojais, per sudėtingas ugdymo programų turinys... Mokytojai čia gali daug padėti. Kai vaikas ima savaitėmis nebelankyti mokyklos, sugrąžinti jį yra labai sunku (Dialogas, ). 30

31 vieną iš svarbiausių prioritetų mokykloje. Manau, kad būtų naudinga kuo daugiau kitų dalykų integruotų ar netradicinių pamokų kartu su doriniu ugdymu. Taigi, nors ugdymo procese jaunuoliui keliamas reikalavimas įvertinti savo poreikius, išmokti juos tinkamai ir teisingomis priemonėmis patenkinti, tačiau, kaip matome, ugdytojas taip pat privalėtų gebėti įrodyti paaugliui, jog ugdymo turinys jam tikrai gali būti dabar ir ateityje naudingas, reikšmingas. Priešingu atveju mokytojas modeliuoja psichologinę prievartą neigiamą pamokos atmosferą. Todėl pedagogas turi nuolat rasti atsakymus į sau užduodamus klausimus: ar mokiniai sugeba realizuoti mano teikiamas užduotis? Ar aš sugebu įrodyti, jog visa tai yra vertybė? Tik esant tokioms mokytojo pastangoms sumažėtų bereikalingas laiko švaistymas raminant judriuosius, niekuo nesidominčius mokinius ir daugiau laiko liktų artimesniam bendravimui su paaugliais jiems rūpimais klausimais (žinoma prisilaikant pamokos plano ir Bendrųjų programų reikalavimų). Tiesa, reikia sutikti, jog žiniasklaida šiuo metu formuoja dvi prieštaringas nuomones optimistinę ir pesimistinę. Pirmosios pavyzdžiu galėtų būti R. Motuzo teiginys, jog tebevykstanti švietimo reforma yra orientuojama į darnų vystymąsi, kurio esmė naujas požiūris į visa tai, ko mokoma, kiek mokoma, kaip mokoma ir kodėl mokoma. Tai skatina susirūpinti ne tik labiau integruotai perteikti ugdymo turinį, bet ir patiems mokytojams <...> partneriškai bendradarbiauti (Švietimo naujienos, 2005, Nr. 6). Tačiau, autorės nuomone, numatomos priemonės, kurios turėtų teikti optimizmo, sunkiai įgyvendinamos. Pavyzdžiui, pastaruoju metu moksleivių krūvių mažinimas nuleistas į mokyklas ir mokomųjų dalykų metodikos grupes. Bet juk mokytojai negali mažinti moksleivio krūvio tol, kol nebus tinkamai pakeisti mokymą reglamentuojantys dokumentai: Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai bei brandos egzaminų turinys ir reikalavimai (Dialogas, ). Tokių, pesimistinių pavyzdžių, liudijančių švietimo reformos eigą, galima būtų pateikti žymiai daugiau. Be to, egzistuojančios problemos vien organizacinėmis priemonėmis išspręsti neįmanoma,- būtina esminių vertybinių orientacijų kaita, arba realus įgyvendinimas bet ne deklaravimas!- tų strateginių nuostatų, kurios fiksuojamos pagrindiniuose švietimo dokumentuose. Pavyzdžiui, kaip žinia, viena iš sėkmingo ugdymo prielaidų yra empatijos plėtojimas, originalumo, kūrybiškumo ir vaizduotės skatinimas. Lietuvoje šios savybės sąrašo gale. Mums svarbiausia uolumas, kruopštumas, paklusnumas, nuolankumas. O juk pastarųjų dviejų ypatybių privalumai demokratinėje visuomenėje tikrai turėtų kelti rimtų abejonių (Dialogas, ). 31

32 Apibendrinant 2.2. skyriaus teorinės analizės medžiagą galima teigti: siekiant prevenciškai šalinti paauglių dorinių vertybių nuosmukio prielaidas, būtina keisti bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinį ženklios diferenciacijos, atliepiančios individualius mokinio gabumus ir interesus, kryptimi 23 ; ugdymo turinio ir vertybių korekcija leistų deramai atsižvelgti į silpnesnių gabumų vaikus (tausotume jų sveikatą, mažintume mokyklose nervinę įtampą, rodytume mokiniams pagarbą, šalintume nepasitikėjimą savimi sąlygojančias prielaidas) Autoritariniai ugdytojo ir ugdytinio santykiai Jokiu būdu neneigiant žinių 24, mokėjimų 25, įgūdžių 26 (ŽMĮ) svarbos, švietimo reformos sėkmę autorė mato išmintingame žinių ir dvasinių vertybių santykyje. Šiuo metu jis akivaizdžiai deformuotas, nes, kaip jau buvo minėta, mokykla prioritetą teikia racionaliajam ugdymo pradui, t.y. savitikslėms žinioms. Todėl, norint iš tikrųjų įgyvendinti švietimo reformos siekius, būtina paritetiškai puoselėti žinojimą ir dvasingumą. Būtent tuomet pateisintume ir švietimo reformos būtinybę. Sutikime su prieštara: faktai, datos, dėsniai nesikeičia, tačiau dar išlieka jų interpretacijos, o tuo pačiu ir auklėjimo galimybė, kurios ugdomosios tendencijos gali ženkliai skirtis nuo ankstesnės mokyklos. Tačiau taip pat sutikime, kad ja beveik visiškai nesidomime. Auklėjamąjį mokytojų abejingumą patvirtina ir televizijoje transliuotas ( ) siužetas apie porą vienos Vilniaus mokyklos paauglių, pašalintų iš jos už alkoholio vartojimą. Pirmąjį kartą tokį nusikaltimą įvykdę mokiniai nuoširdžiai gailisi ir atsiprašinėja, už juos laiduoja jų bendraklasiai, tačiau mokytojų nuosprendis nepajudinamas. Toks poelgis dar kartą įrodo, kad ugdymo sistemoje tebeišlikęs sovietinis paveldas autoritarinis vadovavimo mokyklai stilius, nepripažįstantis alternatyvių sprendimų... Panašaus emocinio turinio santykių, lemiančių ugdytojo ir ugdytinių tarpusavio bendravimą, gausu beveik kiekvienoje klasėje ir mokykloje. Drįstu teigti tokią situaciją esant beveik visose ugdymo institucijoje pradedant ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir baigiant universitetu. Šią kaltinamąją tezę pagrįsti nesunku. Įsivaizduokime ugdymo instituciją, kurioje tikroji vertybė ugdytinio gabumai, orientuoti į ŽMĮ. Natūralu, kad vidutinių (tuo labiau žemesnių) gebėjimų 23 Jokiu būdu nereikėtų mažinti reikalavimų ypatingai gabiems, nes jie tautos turtas. 24 Žinios tikrovės pažinimo rezultatai, teikiantys žodinę ar simbolinę informaciją apie daiktus, reiškinius, jų savitarpio ryšius. (Jovaiša, P. 260) 25 Mokėjimas individo išmoktas veiksmo atlikimo būdas, pagrįstas įgytomis žiniomis ir įgūdžiais. (Psichologijos žodynas, P.174) 26 Įgūdis labai gerai išmoktas veiksmas, kurio elementų nebereikia sąmoningai reguliuoti ir kontroliuoti. (Psichologijos žodynas, P.109) 32

33 mokiniui ar studentui beviltiška sulaukti diferencijuotos užduoties ar moralinės pedagogo paramos. Už tad patyčių, sarkazmo, ironijos apstu! 27 Įsivaizduokime ir antrąjį šio proceso dalyvį ugdytinį, arba, kaip sako šiuolaikiniai humanistinės psichologijos klasikai (netrukus apie juos kalbėsiu), pabūkime mokinio kailyje. Tarkime, autoritaras mokytojas teikia žinias, kurių asmeninės reikšmės mokiniai nesuvokia, ir tai nuolat kartojasi (žr. 2.1.). Ar lengva paaugliui išlikti tolerantiškai kantriam, žinant, kad ši informacija bus reikalinga gal tik vienam-kitam iš pamokoje esančių bendraamžių? Ar reikia stebėtis jų pakantumo stygiumi, kai mokinį slegia abejotinos vertės informacijos gausa? Juk žmogiškoji kantrybė nėra beribė. Beje, tai pasakytina ne tik apie mokinius, bet ir apie mokytoją, žinantį, kad jo darbo efektyvumas bus vertinamas ne pagal žmogiškųjų santykių tarp jo ir ugdytinių kokybę, o pagal tai, kiek mokinių iš valstybinio egzamino gavo 100 balų, ir kiek abiturientų įstojo į universitetą? Tačiau būtina atkreipti dėmesį į dar vieną svarbią prielaidą, galinčią turėti tiesioginių sąsajų su dorinių vertybių ignoravimu. Vyraujantis ŽMĮ kultas bei antihumaniški ugdytojo ir ugdytinių tarpusavio santykiai sudaro tinkamas prielaidas korupcijos plitimui, kuri pradžią įgyja universitetuose, o vėliau atsispindi visame socialiniame kontekste. Pavyzdžiui, LR Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikti tyrimai Korupcijos situacijos vertinimas valstybiniuose universitetuose liudija nemalonius faktus. Iš Vilniaus universiteto respondentų (apklausoje dalyvavo 2003 studentai ir 241 dėstytojas) 37% studentų ir 14% dėstytojų teigė, kad neoficialiai mokant galima spręsti įvairias studijų problemas; iš Kauno medicinos universiteto atstovų (apklausta 851 studentas ir 160 dėstytojų) net 63% studentų ir 64% dėstytojų tvirtino, jog gali sėkmingai reikalus tvarkyti susimokėję pinigus 28 (Švietimo naujienos, 2005, Nr. 3.). Bendrojo lavinimo mokykloje korupcija dažnai vyksta subtilesnėmis formomis: mokinių tėvai siūlo materialinę ar finansinę pagalbą mokyklos (klasės) remontui, teikia dovanas mokyklos vadovybės gimtadienių, švenčių ar kitomis progomis. Nesunku suprasti, kad po panašaus pobūdžio pamaloninimo dažnas mokytojas, administracijos ar klasės vadovas psichologiškai jaučiasi įsipareigojęs turtingesnio ar įtakingesnio mokinio tėvų atžvilgiu ir tai netrunka atsispindėti bendravimo su ugdytiniu santykiuose. Tačiau šiuos pokyčius lengvai pastebi ir jų priežastis nesunkiai suvokia kiti mokiniai, kurių dažna reakcija tylus, paslėptas ar garsiai išsakytas, tačiau 27 Užtenka to socializmo. Visi jau suprato, tik niekas viešai nepasako: neišmokysi nei kvailų, nei sąlygų mokytis neturinčiųjų. Todėl ką darysi tegul jie į mokyklą vaikšto, bet dėl jų galvos mokytojams sukti tikrai nereikia (įdomu, jeigu šio asmens vaikas patektų į minėtą kvailų kategoriją?- Z.P.). Tas vaikščiojimas įteisintas tik dėl formalumo kitaip ES nesupras. <...> mums mokyti tereiks tik tuos, kurie patys nori (o jei negabus ar neturintis sąlygų nori mokytis?- Z.P.). Kitaip sakant, reikia švietimo politiką ir toliau vykdyti taip, kad visi geri mokytojai dirbtų kaip korepetitoriai (Dialogas, ). 28 Būdingiausios išvardytos korupcinės situacijos: grupinis susimetimas per egzaminą, skolos laikymas individualia tvarka ir gyvenamosios vietos bendrabutyje įgijimas. Tyrimu išaiškinti taip pat mokėjimų tarifai (vidurkiai): įstojimas į universitetą 1453,62 Lt, akademinės skolos išlaikymas 138,62 Lt, kambario bendrabutyje gavimas 89 Lt ir t.t. 33

34 visuomet protestuojantis vertinimas, vėlgi sąlygojantis prielaidas dorovės ar sąžiningumo praradimui. Kad humanistinių vertybių puoselėjimas aktuali švietimo ir mokslo problema, liudija 2005 birželio mėnesį Delfi interneto svetainėje patalpintas O. Lapino straipsnis Pedagogika lietuvišku stiliumi, sulaukęs per 300 skaitytojų nuomonių ir vertinimų. Pateiksiu keletą sutrumpintų pavyzdžių....lietuvoje mokymo sistema nepasikeis, kol nepasikeis mokytojų MĄSTYSENA. Yra labai daug puikių mokytojų, bet jie prapuola pilkoje ir piktoje masėje. Aš profesoriauju viename Šiaurės Amerikos universitetų ir žinau, kokie čia yra studentų/dėstytojų santykiai. Grįžus Lietuvon ir pasikalbėjus su draugais/kolegomis apie Lietuvos mokymo sistemą šiaušiasi plaukai. Mielieji, juk tai VIDURAMŽIAI!!! Dauguma mokytojų yra paprasčiausiai pikti ir net pavydūs, o garą nuleidžia ant studentų ar mokinukų. Mielieji, patys daugiau šypsokitės ir vaikai/studentai jums atsakys tuo pačiu. Jūs būsite geresni ir laimingesni. Dabar dauguma vaikų Lietuvoje yra gniuždomi ir žalojami morališkai. Tai negatyvios pažiūros į gyvenimą apskritai pradžia, o iš čia nauja pikta visuomenė......pritariu nuomonei, kad Lietuvos mokykloje ir universitete moko kãlti, bet ne mąstyti. Dabar mokausi užsienio universitete, pagaliau galiu gauti normalų pažymį už savo išsakytas ir pagristas mintis....sistema bjauri, ir tai tiesa, bet ne mes, mokytojai ją sugalvojom, supraskit pagaliau. Į mūsų pasiūlymus niekas TEN, ministerijoj, dėmesio nekreipia. Tiesą sakant, mokykloj dar nieko, bet aukštoji ypač negaluoja: dėstytojui reikia atsakinėti TIK IŠ JO vadovėlio; studentai randa savo netikrintus darbus šiukšlių dėžėje... Pati kaip mokytoja, lankydamasi kursuose, esu du kartus girdėjusi to paties dėstytojo visiškai tą pačią paskaitą, nors jas abi skyrė 10 metų tarpas, nors abu kartus jos vadinosi X dalyko metodikos naujovės... Kas ir kada panorės išgirsti mūsų, švietimo užsakovų, balsą?...amerikoje visi studentai turi galimybe anonimiškai įvertinti dėstytojo darbą. Anketos nukeliauja į universiteto administraciją ir pateikiamos dėstytojui, kad jis galėtų padaryti išvadas, kas buvo gerai ir kas ne....mokausi Amerikoje ir nepasakyčiau, kad dėstytojai labai jau ten giria ar meilikauja studentams. Bet pagrindinis skirtumas yra tame, kad dėstytojas niekada nežemins studento asmenybės. Dėstytojas nėra tironas, o draugas, kuris padeda išmokti dalyką. Tai va, problema, manyčiau, požiūris į studentą....žmogaus negerbimas, menkinimas, žeminimas - ne vien mokyklų/mokymo institucijų juoda bėda. Tai apskritai būdinga mūsų mylimai Tėvynei. TOTALUS ŽMOGAUS NEVERTINIMAS. Darbovietėse panašiai....dar ir dabar, po šešerių metų, negaliu atsigauti jaučiuosi, kaip kenkėjo nuniokotas augalas,- buvusio profesoriaus nususintas depresuojantis nevykėlis... Ir tai - viename garsiausių Lietuvos universitetų!...vilniaus universitetas. Sėdžiu su kitais devyniasdešimt keliais pirmakursiais laiptuotoj auditorijoj. Dėstytojams dzin: įdomu tau ar ne, supranti tu ką nors, ar ne, mąstai tu, ar ne. Vertinama pagal tai, kaip gerai iškaltas vadovėlio tekstas. Nenuostabu, kad čia taip klesti nusirašinėjimas. Neįmanoma šitiek mintinai iškalti. Todėl studentas ir gyvena nuo sesijos iki sesijos. Galvoj iš to visiškai nieko nelieka....vakaruose NIEKAM nereikia sausų formulių ar beprasmiškų mintinų kalimų. Mokinys/studentas turi išmokti, kaip ir kur susirasti/panaudoti informaciją. Informacijos pritaikomumas yra mokymo/mokymosi esmė. 29 Šiais pavyzdžiais autorė siekė pagrįsti kiek anksčiau išsakytos minties, kad universitetas prievartauja mokyklą, mokykla mokinius, mokiniai visuomenę (žr. 2.2.), antivertybines ištakas. Taigi, pirmiausiai kritikuojantį žvilgsnį vertėtų nukreipti į aukštosiose mokyklose egzistuo- 29 Lapinas O. Pedagogika lietuvišku stiliumi. Delfi. id= ( ). 34

35 jančius dėstytojo ir studento tarpusavio (neretai antihumaniškus) santykius. Štai studento nuoskauda jo universiteto adresu (pavadinimas specialiai nenurodomas, nes situacija nėra išimtinė): Politikai stebisi, kad jaunimas bėga iš Lietuvos į užsienį mokytis, dirbti. Kaip nebėgs ten studentas gerbiamas, jo buvimas vertinamas, jis nėra žeminamas <...> (Mūsų) studentų link neretai keliaujančios frazės pasigailėsi, kad gimei, durnius, idiotas, nevisaprotis, parodo, kokio aukšto intelekto dėstytojai dirba <... > O ir studijos yra beprotiškai perkrautos studentui visiškai nenaudingų dalykų, bet vargšas neturi pasirinkimo teisės. <...> O mes ir toliau klausome paskaitų dėstytojų, laikančių mus žemiausia klase... (Studentų era, ). Tiesa, egzistuoja ir maloni išimtis, įrodanti, jog norėdama universitetų bendruomenė galėtų liudyti žmogiškumą. Štai šalies aukštojoje neuniversitetinėje (tiesa, ir ne valstybinėje) mokykloje svečią pasitinka nuoširdžios studentų ir darbuotojų šypsenos.<...> Į akis krinta nuoširdus studentų ir darbuotojų bendravimas, nesaistantis tarpusavio santykių biurokratiniais veiksmais. Čia kiekvienas studentas vadinamas vardu, kad pasijustų esąs lygiavertis šios bendruomenės narys, prisidėdamas prie institucijos kultūros kūrimo ir išlaikydamas pagarbą jai (Dialogas, ). Bet vis dėlto kelia nerimą tai, kad vyraujant antihumaniškom vertybėm, šiandien universitetuose vietoje meilės ir pagarbos žmogui kaip vertybei, netiesiogiai išugdoma egocentriška puikybė ir nepakantumas, neapykanta pavaldiniui ar interesantui. Taip rengiami būsimi pedagogai ir įvairių institucijų vadovai, medikai, teisininkai..., vėliau vienaip ar kitaip atskleisiantys išsiugdytą abejotiną bendravimo kultūrą, kuri ženkliai įtakos (ir jau įtakoja) jų sąveiką su artimaisiais, draugais, pažįstamais, pavaldiniais, studentais, mokiniais... Dažnas mokytojas taip pat atsineša į mokyklą panašią išankstinę nuostatą. Keičiant esamą mokyklų bendruomenių narių antihumanistinio bendravimo ir bendradarbiavimo formą didžiulį vaidmenį galėtų ir privalėtų suvaidinti institucijos vadovo pavyzdys. Tačiau daugeliu atvejų direktoriai yra menkiausiai pasikeitę iš visų pedagogų. Jie nesuprato, kad turi patys keistis: jiems, kaip anais laikais, atrodo, kad keistis turi kiti, o juos pakeičia kėdė. Sėdi savo kabinetėliuose su ta pačia viršuj esančiųjų baime ir su tuo pačiu noru spausti apačias, kad juos gerbtų ir pripažintų (Dialogas, ). Ne vienas vadovas nūnai pavaldinius temoka auklėti baisingus įsakymus rašydamas; jau tapo beveik norma aprėkti mokytoją ar mokinį stebint žioplių miniai. O juk ramus, konfidencialus pokalbis su prasižengusiuoju būtų kur kas vaisingesnis. Tiesa, tam reikia intelekto, išminties (Dialogas, ). Tačiau, sutinkant su esamos padėties ugdymo institucijose ir šalyje vertinimu, tenka revizuoti ir priemones, kurių situacijos neutralizavimui imasi ne tik LR Švietimo ir mokslo ministerija, bet ir kitos organizacijos. Pavyzdžiui, ministerija parengė LR Vyriausybei tvirtinti projektą Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa, kurioje stebina pastangų ir projektų, orien- 35

36 tuotų pilietiškumui 30 ir tautiškumui 31 ugdyti, gausa. Paminėsiu keletą jų: Pilietinio ugdymo įgyvendinimo švietimo įstaigose programa (patvirtinta LR Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr.1105); Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kartu su partneriais kasmet organizuojamas tradicinis konkursas Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės bei netekčių istorija ; Pilietinių iniciatyvų centro vykdomas projektas Aš galiu ; Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos vykdoma programa Pilietis ; Regioninės pilietinės edukacijos centro įgyvendinama programa Konstitucinės vertybės jaunimui ; Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro vykdoma programa Pilietinė savisaugos iniciatyva ; Pilietinės visuomenės instituto vykdoma programa Civitas, Atviros Lietuvos fondo įgyvendinta Pilietinės visuomenės programa ir kiti projektai... Autorės nuomone, kol ugdymo institucijose autoritarinių santykių bei principų nepakeis humanistinių ir demokratinių vertybių ekvivalentai, ženklesnių pokyčių neturėsime. Todėl ministerijos prevencinių priemonių plane numatomas papildomo ugdymo ar kitos nepamokinės veiklos išplėtimas yra labai sveikintinas, tačiau tai tėra tik būtina mokinių psichikos reabilitacija, norint išvengti psichinių ligų epidemijos. O dorinių vertybių nuosmukio židinys vis tiek išlieka, toliau štampuodamas rafinuotai racionalistinius robotus. Kokias prielaidas galima siūlyti esamos situacijos kaitai. Suprantama, žinios labai svarbu, bet jų galima rasti kompiuteryje, tačiau bendravimo ir bendradarbiavimo mūsų ugdymo institucijose mokyklose ir universitetuose akivaizdus deficitas, kuris gali būti užpildomas tik bendraujant su žmonėmis, priešingu atveju taps kompensuojamas antivertybėmis. Ko pasėkoje amžinosios vertybės tampa nemadingomis, o visokiausios nešvankybės, amoralus gyvenimas moderniojo pasaulio vertybėmis... Dabartinio autoritarinio ugdymo šalinimui galėtų būti pasitelkta šiuo metu Lietuvoje plačiai populiarinama humanistinė psichologija, kurios kūrėjai A. Maslou, K. Rodžersas ir kt. Pagal šią teoriją, svarbiausias asmenybės bruožas jos įgimtas veržimasis į ateitį, siekimas laisvai realizuoti savas galias. Tuo pagrindu modeliuojamas ir ugdymo tikslas: padėti ugdytiniui suvokti savo poreikius ir taip skatinti jo asmenybės tapsmą ir sklaidą. Jau pats koncepcijos pavadinimas rodo, kad joje pagrindinis dėmesys skiriamas humanistinių santykių puoselėjimui: mokytojas skatinamas pabūti ugdytinio kailyje, nebijoti suklysti ir negalvoti, kad yra viską žinantis; laikomasi nuostatos, kad ugdytojas ir ugdytinis partneriai; didelė laisvė teikiama mokiniui ren- 30 Pilietiškumas asmens įsipareigojimas grupei, bendruomenei, Lietuvos valstybei sąmoningai ir aktyviai įgyvendinant pilietines teises ir atliekant pareigas. (Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa. Europos Tarybos informacijos biuras. ) ( ). 31 Tautiškumas sąmoningas įsipareigojimas Lietuvos tautai, prisiimant atsakomybę už kultūros savitumo išsaugojimą, plėtojimą bei tęstinumo užtikrinimą daugiakultūrinėse visuomenėse. (Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa. Europos Tarybos informacijos biuras. %200531%20(1).doc ) ( ). 36

37 kantis vertybes, kurių viršūnėje atsakomybė, būtina pasirinkimo metu. Suprantama, minėti principai kelia naujus reikalavimus ugdytojo kompetencijai: mokinys, pagal humanistinę psichologiją,- centrinė ugdomojo proceso figūra; svarbu įpratinti mokinius skirti tikruosius poreikius nuo spontaniškų norų, kuriuos reikia mokytis valdyti; būtina auklėtinius įtikinti, jog ugdymas svarbus, tačiau saviugda yra svarbesnė (tuo tikslu rekomenduojami individualūs mokymo tempai, atitinkantys mokinio gebėjimus). Ypač didelis dėmesys ugdymo procese skiriamas jausmams (siūloma dėstyti specialią jausmoraiškos discipliną), kurių akivaizdžiai stokoja dabartinė mūsų šalies pedagogika. Juk akivaizdu, kad be emocinių išgyvenimų neįmanomas įsitikinimų, vertybinių orientacijų puoselėjimas. Todėl neverta stebėtis, kodėl mūsų mokiniai žino moralės normas, elgesio taisykles ir principus, tačiau jais nesivadovauja, t.y. tas žinojimas netampa jų gyvenimo credo. Pasak L. Jovaišos, jie yra dorovingi, bet nebūtinai dori. Geriausiu atveju paaugliai gali nenusikalsti sociokultūrinės aplinkos papročiams ir tradicijoms, tačiau išlikti abejingi ne tik aplinkos netvarkai, bet ir artimo skausmui ar jį ištikusiai nelaimei. Tai pasyviai dorovingieji piliečiai, akivaizdžiai stokojantys slapto altruistinio aktyvumo 32. Pateikti samprotavimai dar kartą leidžia suabejoti mūsų švietimo sistemoje praktiškai taikomų strateginių nuostatų (prioritetas ŽMĮ) ir deklaruojamų dorovinių priemonių efektyvumu, nes akivaizdu, jog asmenybės tapsmas orientuojamas pasyvaus dorovingumo linkme. Kadangi panašios vertybinės orientacijos gaubia beveik visas ugdymo institucijas pradedant ikimokyklinėmis įstaigomis ir baigiant universitetais, tai, grįžtant į bendrojo lavinimo mokyklą, galima teigti: čia mažiausiai kam rūpi alkanas ir neišsimiegojęs asocialių tėvų vaikas ar, tarkim, vidutinių (tuo labiau menkų) gabumų, nors ir trokštantis išsilavinimo, paauglys. Jiems visiems bus taikoma tas pats išsilavinimą liudijantis standartas ŽMĮ ir dar kartą ŽMĮ. (Apie tokios strategijos ir taktikos žalą kelią, vedantį į paauglių dorovinį nuosmukį, jau kalbėjome 2.1. ir 2.2.) Glaustai pateikta humanistinės psichologijos esmė, autorės nuomone, leidžia atsakyti į reikšmingą klausimą: kodėl apie šią koncepciją Lietuvoje daug kalbama ir rašoma, kodėl ji įtvirtinta atitinkamais principais pagrindiniuose švietimo dokumentuose 33, tačiau praktinėje veikloje tik deklaruojama? 32 Moksleivis, žengdamas mokyklos koridoriumi, koja paspiria popiergalį, tačiau jo neįmeta į netoliese esančią šiukšlių dėžę, nes tai ne jo darbas, nes jis, atseit, pažangus mokinys,- nešiukšlina, o, dar daugiau,- tikruosius šiukšlintojus mintyse smerkia Universiteto profesorius, pokalbyje neigia įsisąmoninamų emocijų svarbą ugdymo procese. Į klausimą Kaip tada, be jausmų, siekti moksleivių auklėjimo, humanistinių įsitikinimų puoselėjimo?- atsako klausimu: O kam auklėti? Na, pavyzdžiui, kad nevartotų narkotikų Jeigu durnas,- tegu vartoja, o jeigu nori žudytis,- tegu žudosi Du skirtingi pavyzdžiai, tačiau jų priežastis, autorės nuomone, ta pati: pilietinio aktyvumo ir dorovinio principingumo stygius, esant pakankamai aukštam dorinio išprusimo (= žinių) lygiui. 33 Pakanka paminėti vien tai, kad Lietuvos švietimo koncepcijos skyriuje Tikslai ir principai, nurodant principus, pirmuoju įvardijamas humaniškumas nelygstamas asmens vertingumo, jo pasirinkimo laisvės ir atsakomybės teigimas. (Tada išvardijami ir paaiškinami likusieji demokratiškumas, nacionalumas ir atsinaujinimas) (Lietuvos švietimo koncepcija, P. 7). 37

38 Atsakymas galėtų būti toks: pagrindinė priežastis ankstesnės santvarkos palikimas,- paveldėta asmens nevertingumo nuostata, kuri kol kas aprėpia visas mūsų gyvenimo sritis. Pavyzdžiui, universitete dėstytojas nevertina studento būsimojo mokytojo, šis mokykloje nevertina mokinio, o direktorius nevertina jų abiejų. Tuo būdu kiekvienas asmuo, esantis žemesnėje hierarchinėje pakopoje, suvokia nepelnytą moralinę skriaudą ir natūraliai tampa potencialiu protestuotoju. Ši psichologinė būsena kurį laiką gali būti toleruojama,- užgniaužiama, jai neleidžiama prasiveržti. Tačiau, susidarius kritinei situacijai, t.y. atsiradus papildomoms prielaidoms išorinėms/vidinėms, pastovioms ir nevaldomoms priežastims (pavyzdžiui, antagonistiniai santykiai šeimoje, hipertrofuotas ugdymo turinys ir kt.),- priešiška būsena modifikuojasi į viešą protestą amžinųjų vertybių bei doro gyvenimo ignoravimą. Apibendrinant antroje darbo dalyje išsakytas mintis ir teiginius galima pateikti šias išvadas. Dorinių vertybių nuosmukio akademines prielaidas paauglių tarpe daugiausia lemia: nesubalansuotas, t.y. deformuotas ugdymo turinys, kai prioritetas teikiamas racionaliajam pradui savitikslėms žinioms ir įgūdžiams, neįprasminant jų ir neįrodant naudos ugdytinio asmenybei, neskiriant dėmesio tikslingam ir kryptingam asmenybės puoselėjimui; hipertrofuotas ugdymo turinio sudėtingumas, kurio pilnavertiškai įsisąmoninti negali menkesnių ar net vidutinių gabumų mokiniai, tuo negalėdami sėkmingai plėtoti asmeninės savivertės; autoritariniai ugdytojo ir ugdytinio santykiai, kai nemaža dalis paauglių jaučia nuolatinį priešiškumą ne tik bendraamžiams, bet ir tėvams, mokytojams. Šalinant minėtas akademines paauglių (ir ne tik jų) dorinių vertybių nuosmukio prielaidas ypatingai reikšmingu tampa humanistinio bendravimo vertybių diegimas ugdymo institucijose. Įgyvendinant šią siekiamybę pirmaeilis uždavinys naujos kartos ugdytojų rengimas, kurių pagrindinė pedagoginio poveikio priemonė kantrus įtikinėjimas, o jo neišsenkamas šaltinis nuoširdi meilė ugdytiniui, altruistinis rūpinimasis jo aktualijomis, derinami su išmintingu reiklumu. Kadangi šių aktualių klausimų studijos išeina už autorės darbo objekto ribų, čia jų nenagrinėsime, sutelkdami dėmesį empiriniam tyrimui paauglių atsakymų analizei. 38

39 3. DORINIŲ VERTYBIŲ INTERIORIZACIJOS TYRIMAS: SITUACIJA IR UGDOMOJO PROJEKTO GALIMYBĖS 3.1. Ugdomojo tyrimo bazė ir eiga Tyrimo tikslo įgyvendinimui buvo pasirinkta Vilniaus Saulėtekio vidurinė mokykla, kurioje dirbu jau 7 metai. Šioje rusakalbėje ugdymo įstaigoje mokosi 700 mokinių. Tai 14 tautinių mažumų atstovai, kurių 40 % socialiai remtini, našlaičiai ir neretai asocialių šeimų vaikai. Pažymėtina, kad Saulėtekyje didelis dėmesys skiriamas: kitataučių socializacijai į šalies visuomenę; dvikalbiam mokinių ugdymui; sustiprintam meniniam ir estetiniam ugdymui; mokinių asmenybės dorinimui. Pastarieji siekiai atsispindi mokyklos misijoje 34 ugdyti dalykiškai kompetentingus, dvasingus ir kūrybingus žmones, kupinus pilietinės drąsos bei gyvenimo džiaugsmo, suvokiančius ir įprasminančius savo nepakartojamą vaidmenį ne tik asmeniniame, bet ir visos šalies gyvenime 35. Prieš atliekant ugdomąjį tyrimą buvo svarbu išsiaiškinti bendrą Vilniaus,,Saulėtekio vidurinės mokyklos 5-10 klasių mokinių požiūrį į pilietinę poziciją, dvasingumą, humaniškumą, t.y. sužinoti mokinių vertybines orientacijas. Todėl atlikome anketavimą, kuris buvo grindžiamas tiriamųjų savanoriškumo ir anonimiškumo principais, tikintis gauti autentiškus, nuoširdžius ir atvirus tiriamųjų atsakymus į pateiktus teiginius. Tyrime dalyvavo 60 tiriamųjų: 30 mergaičių ir 30 berniukų. Anketos buvo pildomos etikos pamokų metu, todėl visos jos tvarkingai užpildytos, nesugadintos ir tinkamos tyrimo analizei. Anketa (žr. 1 priedą) sudaryta iš 3 blokų, kiekviename po 10 teiginių (iš viso 30, paimtų ir atitinkamai adaptuotų [Bitinas, 2002]): Pirmas blokas pilietinė pozicija. Kas slepiasi po šiuo žodžių junginiu? Autorės nuomone, pilietinę poziciją deramai nusako teiginiai, liudijantys žmogaus suinteresuotumą paties savęs tobulinimu, valstybės išlikimu ir ekonominiu stabilumu, mokslo siekimu, idant galėtų savo žiniomis tobulinti Lietuvos dabartį ir ateitį. Pavyzdžiui: Tausoju visuomeninį turtą; Man rūpi Lietuvos dabartis ir ateitis; Gerbiu kitų tautų kultūrą, religines vertybes; Reikalauju iš klasės draugų, kad jie vykdytų pareigas ir kt. Antras blokas dvasingumas. Jo turinį sudaro, mūsų manymu, tokie žodžių sandai, be kurių sunku būtų save įsivaizduoti dabartinėje į Europą besiveržiančių ir joje jau esančių žmonių terpėje. Matant pasaulyje kariaujančias tautas ir valstybes, vaikus, augančius be tėvų ar šalia šiukšlių besikuisiančius benamius ir kt., būtina save revizuoti, susimąstant: ką aš galiu padaryti, pakeičiant dabartinę situaciją kita? Todėl dvasingumui parinkome tokius teiginius: Siekiu, kad 34 Misija atsakingas uždavinys, pavedimas, paskirtis, pašaukimas. (Tarptautinių žodžių žodynas, P. 323). Mokyklos misija tai mokyklos paskirties apibūdinimas, vertybių nusakymas, skirtumų apibrėžimas nuo kitų ugdymo įstaigų. Misija apibrėžia mokyklos pobūdį, veiklos specifiką. Ji padeda pritraukti būsimų mokinių; yra tam tikra atskaitos sistema, vertinant darbuotojų veiklą pagal vadybinius, ugdomuosius ir finansinius kriterijus. 35 Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos archyvas. 39

40 visiems žmonėms būtų geriau; Ginu silpnesniuosius nuo skriaudėjų; Gebu susivaldyti, užėjus pykčiui; Neįskaudinu žmonių ir kt. Trečias blokas - humaniškumas. Mūsų akimis, jį liudija šie teiginiai: Tikiu žmonių gerumu; Stengiuosi kitam žmogui atlikti ką nors gera; Myliu žmones, nežiūrint jų amžiaus, turtų, pareigų; ir kt. Žemiau pateikiamos tyrimo duomenų lentelės ir grafiniai paveikslai, rodantys respondentų vertybinius požiūrius į atitinkamų teiginių turinį ir jų interiorizacinę reikšmę. Tiriamųjų pilietinė pozicija (N, %) lentelė Tiriamieji Vilniaus Saulėtekio vidurinė mokykla Teiginiai Mergaitės (N=30) Berniukai (N=30) Visada (%) Niekada (%) Visada (%) Niekada (%) Tausoju visuomeninį turtą ,33 10 Man rūpi Lietuvos dabartis ir ateitis 36,67 16,67 16,67 20 Reikalauju iš klasės draugų, kad jie vykdytų pareigą 16, ,33 Stropus, mokausi gyvenimui 50 3,33 26,67 20 Gerbiu kitų tautų kultūrą, religines vertybes 56, ,67 13,33 Tiriamųjų pilietinė pozicija Procentai Visada Niekada Visada Niekada Tausoju visuomeninį turtą- Man rūpi Lietuvos dabartis ir ateitis Reikalauju iš klasės draugų, kad jie vykdytų pareigą Stropus, mokausi gyvenimui Mergaitės (N=30) Berniukai (N=30) Gerbiu kitų tautų kultūrą, religines vertybes Pav Grafinis vertybinių orientacijų, liudijančių tiriamųjų pilietinę poziciją, vaizdas Išanalizavus gautus duomenis galima stebėti akivaizdžius mergaičių ir berniukų požiūrių, liudijančių pilietinę poziciją, skirtumus. Pavyzdžiui, jeigu mergaitės dar linkusios tausoti visuomeninį turtą (60%), tai berniukams šis pareigos jausmas ženkliai mažiau būdingas (23,33%). Panašią situaciją stebime ir analizuodami teiginį Man rūpi Lietuvos dabartis ir ateitis: teigiamai atsakė tik 36,67% mergaičių, tačiau berniukų per pus mažiau 16,67%. Lyčių kriterijus išlieka svarbus analizuojant ir kitus mokinių vertybinius atsakymus: Reikalauju iš klasės draugų, kad jie vykdytų pareigą teigiamai atsakė tik 16,67% mergaičių ir nei vienas berniukas (!). Kai tuo tarpu neigiamai į tą patį teiginį atsakė 50% mergaičių ir net 63,33% berniukų. Stropus, mokausi gyvenimui teigiamai atsakė 50% mergaičių ir 26,67% berniukų. O į teiginį Gerbiu kitų tautų kultūrą, religines vertybes teigiamai atsakė 56,67% mergaičių ir tik 16,67% berniukų. 40

41 Galima daryti išvadą, kad dauguma mokinių yra abejingi tiek savo pačių būsimai karjerai (žemas stropumas ir mokymosi gyvenimui motyvacija), tiek mokyklos bendruomenei (pilietinis reiklumas klasės draugams), tiek ir valstybės vystymosi vizijai. Tai apgailėtina (jeigu ne aliarmuojanti?) padėtis, kuri reikalauja iš mokytojo išskirtinio dėmesio mokinių vertybinių orientacijų korekcijai. Tiesa, šią išvadą galima hipoteziškai amortizuoti : gal tokią pilietiškumui nepalankią vertybinių prioritetų situaciją suponuoja respondentų tautinė specifika (kaip minėta, tai rusakalbė mokykla, kurioje mokosi 14 tautinių mažumų atstovai)? Todėl svarbu išsiaiškinti tiriamųjų aksiologinį požiūrį į bendražmogiškas vertybes dvasingumą. Kitais žodžiais, kuo turtingas ugdytinių vidus ir ar tiriamieji nori dalintis tuo, ką sukaupė per savo gyvenimą. Tiriamųjų dvasingumas (N, %) lentelė Tiriamieji Vilniaus Saulėtekio vidurinė mokykla Teiginiai Mergaitės (N=30) Berniukai (N=30) Visada (%) Niekada (%) Visada (%) Niekada (%) Siekiu, kad visiems žmonėms būtų geriau 40 6,67 16,67 10 Gebu susivaldyti užėjus pykčiui 33,33 6,67 16,67 10 Neįskaudinu žmonių, net ir nemėgstamų asmenų 40 13,33 13,33 16,67 Ginu silpnesniuosius nuo skriaudėjų 53, ,33 23,33 Rūpinuosi ligoniais ir neįgaliaisiais ,67 20 Tiriamųjų dvasingumas Procentai Visada Niekada Visada Niekada Mergaitės (N=30) Berniukai (N=30) Siekiu, kad visiems žmonėms būtų geriau Gebu susivaldyti užėjus pykčiui Neįskaudinu žmonių, net ir nemėgstamų asmenų Ginu silpnesniuosius nuo skriaudėjų Rūpinuosi ligoniais ir neįgaliaisiais Pav Grafinis vertybinių orientacijų, liudijančių tiriamųjų dvasingumą, vaizdas Analizuojant atsakymus į antrojo bloko klausimus stebime situaciją, daug kuo panašią į aukščiau minėtąją. Kaip matome iš lentelės, teiginį Siekiu, kad visiems žmonėms būtų geriau patvirtina 40% mergaičių ir tik 16,67% berniukų. Teiginys Gebu susivaldyti užėjus pykčiui priimtinas 33,33% mergaičių ir tik 16,67% berniukų. Vertybine nuostata Ginu silpnesniuosius nuo skriaudėjų gyvenime vadovaujasi 30% mergaičių ir vos 6,67% berniukų. Teiginys Rūpinuosi vargšais, jiems padedu priimtinas tik 16,67% mergaičių, o berniukų dar mažiau 10%... 41

42 Todėl išvada, apibendrinanti respondentų požiūrius į antrojo anketos bloko klausimus, taip pat neteikia didesnio optimizmo. Galima teigti, kad tiriamųjų dvasingumas (kaip ir aukščiau minėti duomenys, liudijantys pilietiškumo poziciją) jokiu būdu neatitinka tų strateginių reikalavimų, kurie teikiami pagrindiniuose švietimo kaitos dokumentuose Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose, Išsilavinimo standartuose, Švietimo koncepcijoje ir kt. Trečiojo bloko teiginiai buvo skirti diagnozuoti mokinių humaniškumą, t.y. rūpėjo išsiaiškinti, kiek tiriamasis yra dėmesingas kitiems, o kiek jis rūpinasi tik savimi. Tiriamųjų humaniškumas (N, %) lentelė Tiriamieji Vilniaus Saulėtekio vidurinė mokykla Teiginiai Mergaitės (N=30) Berniukai (N=30) Visada (%) Niekada (%) Visada (%) Niekada (%) Tikiu žmonių gerumu 46,67 16,67 16,67 13,33 Stengiuosi išklausyti kitą žmogų 56,67 3,33 23,33 50 Elgiuosi sąžiningai 40 6,67 26,67 6,67 Myliu žmones, nežiūrint jų amžiaus, turtų, pareigų 50 6,67 13,33 13,33 Stengiuosi kitam žmogui atlikti ką nors gera ,33 16,67 Tiriamųjų humaniškumas Procentai Visada Niekada Visada Niekada Mergaitės (N=30) Berniukai (N=30) Tikiu žmonių gerumu Stengiuosi išklausyti kitą žmogų Elgiuosi sąžiningai Myliu žmones, nežiūrint jų amžiaus, turtų, pareigų Stengiuosi kitam žmogui atlikti ką nors gera Pav Grafinis vertybinių orientacijų, liudijančių tiriamųjų humaniškumą, vaizdas Analizuojant respondentų požiūrio į teiginį Tikiu žmonių gerumu duomenis nustatyta, kad teigiamai jį vertina 46,67% mergaičių ir tik 16,67% berniukų. Teiginį Stengiuosi išklausyti kitą žmogų patvirtino (teigiamai atsakė) 56,67% mergaičių ir 23,33% berniukų, o neigiamai atsakė 3,33% mergaičių ir net 50% berniukų. Elgiuosi sąžiningai prisipažino 40% mergaičių ir 26,67% berniukų. Teiginį Stengiuosi kitam žmogui atlikti ką nors gera patvirtino 50% mergaičių ir 23,33% berniukų. Vertybinę nuostatą Myliu žmones, nežiūrint jų amžiaus, turtų, pareigų deklaravo 50% mergaičių ir tik 13,33% berniukų... Taigi, trečiojo bloko teiginiai taip pat nerodo kokių nors reikšmingesnių vertybinių pokyčių. 42

43 Todėl galima daryti išvadą, kad: 1) vertybių interiorizacijos procese lyties faktorius atlieka reikšmingą vaidmenį; 2) vertybinės orientacijos tiriamiesiems nėra svetimos žinojimo prasme, tačiau didelės dalies respondentų kasdieniniame gyvenime jos nėra tapusios būties principais (naudotis jomis nemadinga, senamadiška?); 3) vertybių (pilietinių, dvasinių, humanistinių ir kt.) puoselėjimas ugdymo procese, mokytojams turėtų būti pats didžiausias uždavinys Lyginamoji vertybinių orientacijų analizė Žinant, kad socializacija vaidina labai svarbų vaidmenį asmenybės gyvenime, ir kad nuo sėkmingo šio proceso įgyvendinimo priklauso jos gebėjimas realizuoti savo gabumus ir būties tikslus, gautus kiekybinio tyrimo duomenis buvo aktualu palyginti su panašiais vertybinių nuostatų rezultatais, kuriuos kiti autoriai gavo analizuodami atitinkamos populiacijos respondentų aksiologines pozicijas. Taigi diagnozuotas 2006 metų Vilniaus,,Saulėtekio vidurinės mokyklos mokinių vertybines orientacijas bandėme palyginti su šių, žemiau išvardintų, autorių atliktų tyrimų duomenimis: M. Barkauskaitės (1997, p ) tarptautiniu tyrimu 36 ; V. Aramavičiūtės (2005, p ) tyrimu 37 ; R. Zinkevičienės (2003, p ) tyrimu 38 ; D. Stančienės, M. Vabalaitės, T. Tamošiūno, A. Sprindžiūno, L. Baltrušaitytės, J. Jackevičiūtės (2006, 68 p.) tyrimu 39. Lyginamąją šių tyrimų analizę atliksime būtent pagal tuos tris, mūsų tyrimui svarbius kriterijus: pilietinę poziciją, dvasingumą ir humaniškumą. 1. Pilietinė pozicija. Teiginys Rūpi Lietuvos ateitis. Šią nuostatą svarbia pripažino: M. Barkauskaitės tyrime 33,4% respondentų; V. Aramavičiūtės 29,1% tiriamųjų; R. Zinkevičienės 34% tiriamųjų; D. Stančienies (ir kolegų) 38% tiriamųjų; šio darbo autorės atliktame tyrime 26,67% tiriamųjų. Kaip matome gautų rezultatų panoramoje ryškesnių skirtumų nėra. Teiginys Rūpi kitų tautų kultūra ir religija. Šią vertybinę nuostatą svarbia pripažino: V. Aramavičiūtės tyrime 30,5% respondentų; R. Zinkevičienės tyrime 48% respondentų; D m. tyrime (tarptautinė programa Pingis Pings ( Iš klasės į klasę )) dalyvavo Lietuva, Estija, Vokietija, Olandija, Norvegija, Šveicarija, Latvija, Kazachstanas, Rusija m. buvo tiriamos didesnių Lietuvos miestų mokyklų vyresniųjų klasių mokinių vertybinės orientacijos m.vilniaus,,saulėtekio vidurinės mokyklos direktorės atliktas vyresniųjų klasių mokinių dorinių vertybių ir socialinių įgūdžių kaitos tyrimas. 39 Tai 2006 m. Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslinis projektas Tautinis tapatumas globalizacijos sąlygomis: etinės implikacijos ir demokratijos paradoksai. Tyrime dalyvavo Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas (etikos katedros darbuotojai bei studentai), Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Tyrimų medžiagos rankraštis saugomas KFMI. 43

44 Stančienies (ir kolegų) tyrime 38,7% respondentų; autorės atliktame tyrime 36,67% respondentų (M. Barkauskaitė šio reiškinio netyrė). Kaip matome, kiek ryškiau išsiskiria R. Zinkevičienės tyrimo rezultatai. Tikėtina, kad tam įtakos galėjo turėti mokykloje metais organizuotos kasmetinės mokslinės metodinės konferencijos būtent dorinių vertybių puoselėjimo klausimais. Imkime teiginį Mokausi sau. Šią vertybinę nuostatą svarbia pripažino: M. Barkauskaitės tyrime 37% respondentų; V. Aramavičiūtės tyrime 53,6% respondentų; R. Zinkevičienės tyrime 40% respondentų; D. Stančienies (ir kolegų) tyrime 49,7% respondentų; autorės atliktame tyrime teigiamai atsakė 38,33% respondentų. Čia jau krinta į akis vertybinių prioritetų kontrastai (palyginkime, pavyzdžiui, V. Aramavičiūtės ir darbo autorės gautus tyrimų duomenis). Kas galėjo turėti įtakos? Interpretuojant šiuos duomenis galima būtų paminėti dalies Saulėtekio respondentų abejingumą būsimai asmens karjerai (neretai siejamą su valstybinės kalbos barjeru), sparčiai plintančių narkotikų poveikį (įprasta sakyti, kad Naujininkai, kuriuose įsiskurusi mokykla, yra sunkus Vilniaus rajonas ). Neatmestinos ir priežastys, kurias analizavome 2.1. ir 2.2. skyriuose: per sunkios ugdymo programos, negebėjimas įsisavinti dėstomo dalyko, per dideli krūviai. Galiausiai vis plačiau žiniasklaidoje rodomi beprasmiai siužetai apie rytdienos,,rojų, t. y. žvaigždžių kalvę, kai be mokslo galima visa tai pasiekti karjeros aukštumas (pavyzdžiui, tik mokėk kalbėti, o jau dainuoti išmokinsime ). Tiriamųjų pilietinė pozicija: lyginamoji analizė (%) Metai lentelė Teiginiai Visada (%) Visada (%) Visada (%) Visada (%) Visada (%) Man rūpi Lietuvos dabartis ir ateitis 33,4 29, ,67 Gerbiu tautų kultūrą, religines vertybes - 30, ,7 36,67 Stropus, mokausi gyvenimui 37 53, ,7 38,33 Tiriamųjų pilietinė pozicija: lyginamoji analizė Procentai Visada Visada Visada Visada Visada Man rūpi Lietuvos dabartis ir ateitis Gerbiu tautų kultūrą, religines vertybes Stropus, mokausi gyvenimui Pav Grafinis vertybinių orientacijų, liudijančių tiriamųjų pilietinę poziciją, lyginamosios analizės vaizdas 44

45 2. Dvasingumas. Teiginys Siekiu, kad visiems žmonėms būtų gerai. Šią vertybinę nuostatą svarbia pripažino: M. Barkauskaitės tyrime 28,7% respondentų; V. Aramavičiūtės tyrime 35,6% respondentų; R. Zinkevičienės tyrime 48% respondentų; D. Stančienės (ir kolegų) 34,8% respondentų; autorės atliktame tyrime teigiamai atsakė 28,33% tiriamųjų. Taigi šiame tyrime taip pat stebime nemažos dalies ugdytinių abejingumą kito asmens gyvenimo gerovei, altruizmo nuostatų eroziją, egocentrizmo prioritetų įsigalėjimą... Peršasi mintis, jog dvasingumas kaip vertybė tapo nemadinga, devalvuota, o jo vietą palaipsniui užima brutalumas, sadizmas, žalingi įpročiai ir kt. Tiriamųjų dvasingumo lyginamoji analizė (%) Metai lentelė Teiginiai Visada (%) Visada (%) Visada (%) Visada (%) Visada (%) Siekiu, kad visiems žmonėms būtų gerai 28,7 35, ,8 28,33 Tiriamųjų dvasingumo lyginamoji analizė Procentai Visada Visada Visada Visada Visada Siekiu, kad visiems žmonėms būtų gerai Pav Grafinis vertybinių orientacijų, liudijančių tiriamųjų dvasingumą, lyginamosios analizės vaizdas 3. Humaniškumas. Teiginys Stengiuosi kitam atlikti ką nors gera. Šią vertybinę nuostatą randame visų autorių tyrimuose ir ją svarbia pripažino: M. Barkauskaitės tyrime 36,3% respondentų; V. Aramavičiūtės tyrime 53,6% respondentų; R. Zinkevičienės tyrime 40% respondentų; D. Stančienės (ir kolegų) tyrime 49,7% respondentų; autorės atliktame tyrime 38,33% respondentų. Teiginys Myliu žmones, nežiūrint jų amžiaus, turtų, pareigų. Šią vertybinę nuostatą svarbia pripažino: M. Barkauskaitės tyrime 42% respondentų; V. Aramavičiūtės tyrime 36,8% respondentų; R. Zinkevičienės tyrime 34% respondentų; D. Stančienės (ir kolegų) tyrime 37,9% respondentų; autorės atliktame tyrime 31,66% respondentų. Kaip matome humaniškumo samprata taip pat tampa pakankamai devalvuota. Tyrimo rezultatai tik patvirtina faktą, kad mūsų gyvenimą užvaldo neapykanta, nepagarba vienas kitam, nesusikalbėjimas. 45

46 lentelė Tiriamųjų humaniškumo lyginamoji analizė (%) Metai Teiginiai Visada (%) Visada (%) Visada (%) Visada (%) Visada (%) Stengiuosi kitam atlikti ką nors gera 36,3 53, ,7 38,33 Myliu žmones nepaisant nieko 42 36, ,9 31,66 Tiriamųjų humaniškumo lyginamoji analizė Procentai Visada Visada Visada Visada Visada Stengiuosi kitam atlikti ką nors gera Myliu žmones nepaisant nieko Pav Grafinis vertybinių orientacijų, liudijančių tiriamųjų humaniškumą, lyginamosios analizės vaizdas Apibendrinant kiekybinio tyrimo, atlikto Vilniaus Saulėtekio vidurinėje mokykloje, rezultatus galima teigti: 1. Gauti duomenys daugeliu atvejų sutampa su kitų autorių M. Barkauskaitės (1997), V. Aramavičiūtės (2001), R. Zinkevičienės (2003) ir D. Stančienės, M. Vabalaitės, T. Tamošiūno, A. Sprindžiūno, L. Baltrušaitytės, J. Jackevičiūtės (2006) tyrimų duomenimis. 2. Akivaizdu, jog mokytojui atsiveria plati erdvė tokių fundamentalių vertybių kaip dvasingumas, pilietiškumas, humaniškumas ir kt. ugdymui. Žinant, kad: 1) asmens santykiai su pasauliu grindžiami visomis dvasinėmis vertybėmis; 2) pastarosios tampa vienų ar kitų pasaulio reiškinių bei objektų vertinimo ir pripažinimo, pasirinkimo ir siekimo, realizavimo ar kūrimo orientyrais; 3) vertybių prioritetai daugiausia ir lemia santykių darną šeimoje, klasės bendruomenėje, mokykloje,- tampa aktualu tyrimą tęsti toliau, t.y. išsiaiškinti praktines galimybes etikos pamokų dorinamajam efektyvumui didinti. Įgyvendinant šią siekiamybę buvo parengtas ugdomasis projektas, kurio tikslas ieškoti naujų prielaidų ir būdų paauglių dorinimui etikos pamokose optimizuoti. Kitais žodžiais, buvo siekiama išsiaiškinti ugdomojo projekto poveikį paauglių socializacijos procese. Tuo tikslu pradžioje reikėjo nustatyti esmines ugdomojo projekto vertybines nuostatas. 46

47 3.3. Ugdomojo projekto Per grožį į gėrį vertybinės nuostatos Atsižvelgiant į jau pateiktą filosofinę dorinio ugdymo sampratą (žr.1.1.), laikantis. atitinkamų psichologinių dorinimo prielaidų (1.2), o taip pat remiantis pedagoginiais dorinio ugdymo pagrindais (1.3.), ir siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą 40 bei uždavinius 41 buvo parengtas ugdomasis projektas Per grožį į gėrį. Jo (projekto) kūrimas taip pat buvo grindžiamas, jau Įvade minėtų, Asmeninės prasmės (APM) ir Emocinio imitavimo (EIM) metodų, plačiai taikomų Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos ugdymo procese (žr. Zinkevičienė, 2003) bei kitose šalies mokyklose, meninėmis nuostatomis. Todėl galima teigti, kad ugdomojo projekto Per grožį į gėrį siekiamybė etikos pamokų turinio ir proceso optimizavimas. Projekto Per grožį į gėrį ugdomąjį dorinimo turinį sudarė kompleksas (šešiolika) pagrindinių temų, paimtų iš jau minėtos knygos Gėrio ir grožio link antrosios dalies Pilietinių ir demokratinių vertybių ugdymo praktika (Navickienė, 2007). Parinktas temas galima suskirstyti į tris pagrindines grupes, liudijančias esminių vertybinių orientacijų puoselėjimo strategines kryptis: 1) Ugdymas šeimai. Šeimos identitetas; 2) Ugdymas bendruomenei. Bendruomeninis identitetas; 3) Ugdymas tautai. Tautinis identitetas. Konkrečios temos parinkimą taip pat lėmė dar vienas kriterijus jos aktualumas, t. y. atitikimas konkretaus amžiaus tarpsnio sociokultūriniams interesams, asmenybės raidos poreikiams ir kt. Štai keleto temų paauglių dorinimo aktualijų pavyzdžių: Vaikų ir tėvų santykiai; Vaikų tarpusavio sąveika; Atsakomybė ir pareiga; Bendruomenė kaip vertybė; Mano klasės, mokyklos garbė ir orumas; Mokinių tarpusavio santykiai; Mokinių ir mokytojų santykiai; Mokytojų, mokinių ir jų tėvų tarpusavio sąveika; Gyvenimo tikslas ir būsimoji profesija; Mokymasis visą gyvenimą; Lietuva kaip vertybė; Didžiuojuos, kad esu lietuvis; Ar skalsi emigranto dalia?; Ką ateinančioms kartoms turiu išsaugoti?; Pagarba kitoms tautoms; Asmens laivės ir pareigos; ir kt. 42 Ugdymo dorinamasis procesas buvo organizuojamas taikant įvairias formas, tačiau populiariausia jų etikos dalyko pamoka. Jos struktūra neretai priklausydavo nuo analizuojamos aktualijos specifikos: reikalui esant pamoka vykdavo ne klasėje, bet ir gamtoje, muziejuje, vaikų globos namuose Kaip žinia, kiekvieno į mokyklą atėjusio ugdytinio, turinčio individualų pasaulio suvokimo modelį, tinkamas įvedimas į vertybių pasaulį yra svarbus ugdymui bei turi socialinę ir dorovinę 40 Išaiškinti paauglių dorinių vertybių sklaidos etikos pamokose galimybes (žr. Įvadą). 41 Nustatyti m. mokinių vertybinius prioritetus; parengti vertybinių orientacijų internalizacijos etikos pamokose modelį; ištirti modelio efektyvumą ugdomojo projekto metu; įvertinti dorinamąjį modelio veiksmingumą m. mokinių asmenybei, 42 Galima teigti, kad autorės etikos pamokos atliko savitą minėto ES finansuojamo projekto Pilietiškumo ir demokratinių vertybių ugdymas taikant inovatyvius metodus edukacinę ekspertizę. 43 Šio darbo 2 priede pateikiamas vienos etikos pamokos aprašymas dorinio pobūdžio aktualijos turinio analizės gairės. 47

48 vertę. Iš čia seka svarbi išvada: mokymo kontekstas, ugdymo bendruomenėje vyraujanti psichologinė atmosfera gali būti palankūs ir nepalankūs vertybėms ugdyti. Todėl mokytojui patartina atrasti tiesiausią kelią optimalų ir individualų būdą!- į kiekvieno ugdytinio širdį, sudominant jį tik jam vienam reikšmingais dalykais ir priimant jį kaip didžiausią vertybę, kaip asmenybę. Ar tai įmanoma, ir kaip tai pasiekti? Pateiksiu ugdomosios taktikos mechanizmą, kuriuo buvo siekiama įgyvendinti projekto Per grožį į gėrį edukacinius tikslus. Šį kartą norėčiau pasinaudoti štai tokiu sugretinimu 44. Sutarkime, jog Žemėje daugiausia žmonių gyvena didžiulėje juostoje, artėjančioje Pusiaujo link, ir mažėja jos ašigalių kryptimi. Aiškesniam analizuojamos problemos suvokimui, įsivaizduokime dar ir tai, kad savo prigimtimi dalis žmonių yra jautrūs svetimam skausmui, linkę artimą užjausti, dėl jo aukotis; jų priešingybė asmenys (gal stokojantys empatijos, auklėjimo ar kitų veiksnių paveikti?), ženkliai abejingesni arba net visiškai abejingi artimo ir aplinkos problemoms. Sutarkime, kad abiejų pastarųjų grupių mūsų planetoje klasėje yra vienodas kiekis (tarkime, po 25%). Apgyvendinkime juos ašigalių zonose (žr. pav ). Likusius jų tebūnie daugiausia (50%) pusiaujo juostose. 25% 25% 25% 25% Pav Vertybinis ugdytinių išsidėstymo modelis. Analizės tikslu Pusiaujo gyventojus pavadinkime dorovingais žmonėmis, kurie gerbia ir vykdo visuomenėje nusistovėjusias bendravimo normas (pavyzdžiui, Dekalogo įsakymus ar valstybėje galiojančius įstatymus, būties tradicijas, papročius...). Tačiau, stengdamiesi nenusižengti (t.y., nesipykti su Baudžiamuoju ar Civiliniu kodeksais), jie išlieka pasyvūs visa kam, kas aplink juos vyksta, t.y. šiuo metu tiesiogiai jų neliečia. Šiaurės ašigalio ugdytiniai ne tik vykdo visus įstatyminius aktus, laikosi nusistovėjusių tradicijų ir papročių, bet jiems yra būdingas dar ir altruistinis rūpinimasis kitais, aukojimasis visuomenės, artimo labui. Tai aktyvūs dorovingieji, arba pilietiškumo nuostatas įsisąmoninę asmenys. Galėtume juos pavadinti ir dvasingais žmonė- 44 Medžiaga paimta iš Įvade minėtos knygos (Navickienė, Karalienė..., 2007) rankraščio. 48

49 mis 45. Suprantama, jog Pietų ašigalyje apgyvendinome tuos, kurie pirmumą teikia egoistiniams poreikiams, savanaudiškiems tikslams tenkinti... Kuo gali būti ugdytojui naudingas toks vertybinis ugdytinių gaublys? Pirmiausia, sutikime, jog daugumai ugdytinių pažinti patį save yra viena įdomiausių užduočių, todėl, tinkamai progai esant, galima jiems pasiūlyti patiems pasirinkti geografines jų vertybinės būties, arba gyvensenos, koordinates. Ta proga tikėtinos įdomios diskusijos, pagrindžiančios jų tokį pasirinkimą, o ugdytojui leidžiančios geriau pažinti savo ugdytinius. Tačiau tikroji šio vertybinio gaublio paskirtis paaiškinti ugdytojui jo auklėjamųjų pastangų taktiką, kuri, manyčiau, ypač aktuali klasės auklėtojui: gerai pažindamas savo auklėtinių vertybines orientacijas, akivaizdu, jog ugdymo procese jis privalėtų remtis dvasingaisiais mokiniais (t.y. Šiaurės ašigalio gyventojais ). Jie auklėtojo asistentai, konkretūs sektinos elgsenos pavyzdžiai. Tačiau žinotina, jog dvasingieji auklėtiniai reikšmingi net ir tais (retais?) atvejais, kai jie suklumpa nelygiame kasdienybės kelyje: juk jie liudija ne šventumą, o mūsų įprastą, t.y. mums visiems būdingą žmogiškumą. Todėl subtilus auklėtojo komentaras juos galėtų apsaugoti nuo nepatrauklaus baltos varnos įvaizdžio, suteikdamas normalaus, t.y. sektino mokinio įvaizdį. Tokia ugdytojo pozicija, kai nesmerkiamas suklydęs asmuo, o tik jo poelgis, gali skatinti visų geografinių platumų mokinius atviram prisipažinimui tuo atveju, kai įvyko koks nors nesusipratimas, kivirčas, pastebėti aplaidumo ar kitokie, mokinio elgesio normas pažeidžiantys atvejai. Panašia taktika vadovaudamasis klasės auklėtojas Pusiaujo gyventojus siekia priartinti kuo arčiau Šiaurės ašigalio platumų. Tokios migracijos tikslas aktyvinti pasyviuosius dorovingus ugdytinius, kad šie taptų pilietiškai angažuoti, principingesni, nepakantūs blogiui ir nekaltam abejingumui Taigi, bet kokio ugdytojo siekiamybė didinti dvasingųjų, t.y. altruistiškai nusiteikusių ugdytinių skaičių. Jeigu šis procesas vyksta sėkmingai, galima džiaugtis: sužmogėjimo vyksmas plėsis, pamažu apimdamas ir Pietų ašigalio platumų ugdytinius. Juk, sutikime, žmogaus prigimtis, įveikusi ankstyvosios vaikystės egoistinius instinktus, savo esme užkoduota gėriui, bet ne blogiui. Agresyvumas ir smurtas suvešėja tik todėl, kad daugelis dabartinių vaikų, nepatirdami kryptingų gerumo pamokų (nes jos, kaip minėta, šiuo metu nevedamos ), patiria nuolatinį (kad ir žiniasklaidos dėka) blogio ir įvairiausios bjaurasties poveikį... Ar reikia stebėtis, kad asmenybė, neturinti imuniteto aplinkos teršalams, šią nepageidaujamą patirtį perima? Ir todėl, sužmogėjimo procesui sėkmingai vykstant, dalis pietiečių dėsningai pajudės pusiaujo link, dar labiau izoliuodami ir silpnindami pasiliekančius blogiečius Minėtame darbe siūloma supaprastinta žmonių (o taip pat ir klasės mokinių) grupavimo schema, reflektuojanti jų vertybines būties orientacijas: pirmiausia visus skirstome į nedorovingus ir dorovingus, o pastaruosius į pasyvius dorovinguosius ir aktyvius, arba dvasingus. 46 Daugelis pamename klasikine tapusią frazę iš lietuviško kino filmo: Kodėl tu stovėjai po medžiu, kai šalia tavęs žmogų žudė?. 49

50 Antra vertus, žinotina, jog ištikimi pietiečiai turėtų ne vien tik liūdinti ugdytoją ir visą klasės bendruomenę: nepamirškime, jog jie savo buvimu gali turėti ir teigiamą pedagoginį krūvį (apie kurį ugdytojai kol kas mažiausiai kalba). Pastarasis reiškiasi tuo, kad šie blogiukai konkrečiu savo elgesiu likusiems klasės mokiniams gali nuolat liudyti ir iliustruoti atstumiančiojo blogio pavyzdžius 47. Beje, patys aktyviausieji altruistiški šiauriečiai, jausdami gailestį ir užuojautą šiems Likimo nuskriaustiesiems, gali rodyti pageidautiną asmeninę iniciatyvą, kuri šiems padėtų kuo greičiau susigaudyti tikrų vertybių sistemoje... Juk neabejotina tai, kad bendraamžių pavyzdys teigiamas ar neigiamas, gražus ar bjaurus yra įtaigesnis už suaugusiojo žodinių raginimų poveikį... Taigi, ugdytojas sulaukia ištikimų asistentų paramos: mokytojas klasėje nesijaučia vienišas, stovintis šioje barikadų pusėje... Atvirkščiai, vyksta vertybinė priešprieša atvira ar paslėpta tarp abiejų ašigalių gyventojų,- priešprieša, kurią, beje, akylai stebi klasės auklėtojas ir reikalui esant provokuoja atitinkamas diskusijas. Reikia sutikti, kad šio nepaprastai sudėtingo ir svarbaus proceso sėkmę bei rezultatus lemia... ugdytojo asmenybė. Tačiau negalima pamiršti dar vienos pagalbos, ji svarbiausia todėl, kad slypi... pačiame ugdytinyje. Šioje savybėje jos neįkainojama vertė. Todėl ugdytojas, modeliuodamas auklėjamąjį vertybių puoselėjimo procesą privalo tikėti, jog: kiekvienas ugdytinis bent vienoje veiklos srityje yra gabus, unikalus; jis taip pat turi bent keletą teigiamų charakterio bruožų, asmenybės savybių... Būtent šis prigimtinis ugdytinio turtas patikimiausias pagrindas, į kurį ugdytojas ne tik gali, bet ir privalo remtis, sudarydamas humanistinės sąveikos modelį. Sutinkant su šia teze iškyla objektyvios ugdytinio gabumų ir charakterio bruožų diagnostikos svarba. Suprantama, ji lengvesnė šeimoje, kai auginami 1-3 vaikai, ir sunkesnė klasėje, esant 30 mokinių. Tačiau, antra vertus, mokytojas (o ypač klasės auklėtojas), 4-8 metus jausdamas atsakomybę už savo klasės mokinių sužmogėjimo procesą ir jo efektyvumą, taip pat gali rasti laiko individualizuotam ugdytinių pažinimui: svarbu į mokinius žvelgti ne kaip į vientisą pilką masę, o, atvirkščiai, stengtis joje įžvelgti kiekvieno vaiko nepakartojamumą. Taigi, visais atvejais šiai pažintinei ugdytinių diagnostikai reikia skirti reikiamo dėmesio, nes ji ne tik reikšminga ugdytojo sėkmingos profesinės veiklos prielaida, bet ir gelbėjimosi ratas asmenybei, įgyvendinančiai nuolatinio tobulėjimo siekiamybę. Imkime gabumų sritį. Tarkime vienas ugdytinis gabus matematikai, kitas kalboms, trečias vaidybai... O juk dar yra didžiulė erdvė sportui (šachmatai, lengvoji atletika, žaidimai...), piešimui, poezijai, šokiams, vokaliniam ir instrumentiniam muzikavimui, turizmui, jumoristiniams pasakojimams, mezgimui, siuvinėjimui, riedučiams, automobiliams, įvairiausiems hobi... Lygiai taip kiekvieno vaiko charakterio bruožų ir asmenybės savybių panoramoje galime rasti ne 47 Tikintysis žmogus tokiais atvejais gali dėkoti Viešpačiui, o netikintysis Likimui, kad jam skyrė visai kitokį žmogiškąjį gyvenimo būdą... 50

51 tik blogų, neigiamų (ką mes dažniausiai prisimename ir, reikalui esant, bandome apibūdinti žmogų tokiais epitetais...), bet ir gerų, arba teigiamų charakteristikų. Nuoširdžiai pasistengus tiek tėvai, tiek ir klasės auklėtojas galėtų diagnozuoti ugdytinį, nustatydamas jo stiprias teigiamas (+ +), silpnas teigiamas (+), silpnas neigiamas ( ) ir stiprias neigiamas ( ) asmenybės savybes. Pavyzdžiui, vaikas yra puikus krepšininkas, žaidžiantis mokyklos komandoje, iniciatyvus optimistas (+ +), komunikabilus (+), tačiau silpnas jo mokymosi motyvuotumas ( ) ir ryškus tyčiojimasis iš kitų vaikų... ( ) ( Žvaigžduko sindromas?) Sutikime, galimos įvairios taktikos koreguojant ir puoselėjant šio mokinio vertybių sistemą. Viena jų (kuri dažna šių dienų ugdytojo pasirenkamųjų priemonių arsenale ir kurios efektyvumu galėtume pagrįstai abejoti) būtų tokia: galimybių ribose baudžiame už patyčias, ironizuodami patariame savo išmintį rodyti atsakinėjant pamokos užduotis (bet ne šaipantis iš kitų vaikų), ketiname kalbėtis su treneriu, kad netrauktų į komandos sudėtį, kol ugdytinis nepradės gerbti kitų vaikų ir nepagerins mokymosi pasiekimų... Šį kartą pasirinkta vertybinių orientacijų kaitos schema būtų tokia: koncentruojame poveikį į stipriųjų neigiamų savybių (tyčiojimasis) slopinimą, greta prisimindami ir silpnų neigiamų (tinginystė) šalinimą. Toks auklėjimo procesas, sutikime, būdingas ugdytojams, siekiantiems greitų poveikio rezultatų. Pavadinkime šią poveikio ataką, nuspalvintą autoritarinio auklėjimo atšvaitais, totalinės kovos taktika, nukreipta ne tik prieš visas mokinio blogybes 48, bet kas labai svarbu!- ir... prieš jį patį. Prieš jo dabartinį Ego! Pateikiame alternatyvią taktiką, kurios sėkmė kelia mažiau abejonių 49. Štai jos glausta schema, tačiau aprėpianti ilgą ugdymo procesą....visada, esant galimybei pasiteirauju ugdytinio apie jo ir visos mokyklos krepšinio komandos sportinius laimėjimus; tinkamai progai pasitaikius nuoširdžiai ir subtiliai primenu visai klasei ne tik išskirtinius šio mokinio gabumus, bet ir jo iniciatyvumą, optimistinę nuotaiką, kuria jis geba užkrėsti ir kitus, su juo bendraujančius asmenis... Gali kilti natūralūs klausimai: kaip ugdytojui prisiversti taip pagarbiai kalbėti su tinginčiu mokytis ir psichinį smurtą propaguojančiu ugdytiniu? Ar tokia taktika nepaskatins šio mokinio dar didesnei puikybei, neaktyvins ir taip jau bujojančios žvaigždžių ligos? Atsakant į pirmąjį klausimą (Kaip ugdytojui prisiversti taip pagarbiai kalbėti su tinginčiu mokytis ir psichinį smurtą propaguojančiu ugdytiniu?) reikia akcentuoti, kad šį kartą jokio savęs prievartavimo negali būti. Dar daugiau. Šioje vietoje turėtų paaiškėti, ar ugdytojas gali keisti ankstesnę (autoritarinę?) auklėjimo metodiką ir išbandyti jam neįprastosios veiksmingumą. Testo esmė tokia: aš, ugdytojas, privalau nuoširdžiai mylėti visus mano ugdytinius,- ne vien tik tuos, 48 Čia save galime dar sustiprinti reikiamais liaudies pedagogikos argumentais: Lenk medelį, kol jis jaunas, Griebk jautį už ragų ir neleisk jam atsikvošėti Tačiau kurios jokiu būdu nedrįstume rekomenduoti visiems kolegoms aklai taikyti, kadangi auklėjime ypatingai svarbus individualus ir nepakartojamas ugdomosios sąveikos žavesys: kas vienam ugdytojui gali garantuoti sėkmę, kitam taps pagrindine profesinio fiasko priežastimi... 51

52 kurie jos daugiau nusipelnę, bet ypatingai tuos, kuriems, mano įsitikinimu, tos meilės labiausiai reikia. Kitais žodžiais, mokytojas skelbia moratoriumą blogio istorijai jis pats stengiasi pamiršti visas antihumaniškas ir antimokininkiškas konkretaus ugdytinio veikas. Ar lengva priimti tokį sprendimą ir jį vykdyti? Vietoje atsakymo galime patarti: bus lengviau, jei visa klasės (mokyklos) bendruomenė apsispręstų nuvalyti subjaurotą tarpusavio santykių lentą, kad joje galėtų fiksuoti naujo turinio, liudijančio meilę ir pagarbą, toleranciją ir pagalbą artimui, faktus. Ši prielaida ypatingai svarbi, nes liudija profesinį ugdytojo tinkamumą ugdytinių dorinimui, jo galimybę vadovauti vaikų sužmogėjimo procesui. Maža to, tai savotiškas testas, akivaizdžiai rodantis mokytojo profesinę kompetenciją, t.y. gebėjimą: 1) tik mokyti, ar taip pat 2) mokant ir auklėti? O jeigu liudija tinkamumą auklėti, tai ne mažiau svarbu, kokios visuomenės būsimą pilietį autoritarinės (kai visas procesas dažnai grindžiamas tik išorine baime, prievartos elementais ir paklusniu įsakymų vykdymu 50 ) ar demokratinės visuomenės, kai laisvas žmogus vadovaujasi vidiniais, t.y. savosios sąžinės principais, sąmoningai nukreiptais ne tik siaurų asmeninių, bet tautinių ir visos valstybės vertybinių orientacijų įtvirtinimui? Pasakysime daugiau: įsisąmoninamos vertybės orientuojamos į dar aukštesnį bendražmogiškąjį, t.y. globalinės kultūros pasiekimų lygmenį. Tam ugdytojui, kuris nuoširdžiai norėtų mylėti visus savo ugdytinius, tačiau nežino, iš kur tos meilės gauti, arba, kaip ją savyje pasigaminti, galima būtų glaustai paaiškinti taip: žmogaus prigimtis savo esme yra sumodeliuota MEILEI 51. Kitais žodžiais, Kūrėjas siekė, kad mes, žmonės, mylėtume ir gerbtume viens kitą 52 (ir visa, kas šioje Žemėje gyva). Nekalbėdami apie skaudžias išimtis, prisiminkime: aklą mažylio meilę tėvams, o šių savo kūdikiui. (Jeigu pastarasis jausmas ilgainiui kai kada išblėsta, galėtume surasti nemažai paaiškinančių priežasčių, dažniausiai liudijančių gimdytojų elgsenos klaidas...); kaip įsimylėjėliai ir jaunavedžiai (anksčiau buvę visiškai svetimi žmonės!) dabar meiliai ir pagarbiai elgiasi viens kito atžvilgiu... O juk absoliuti jų dauguma meilę ir pagarbą partneriui išsaugo visą jų gyvenimą... (Pasitaikančias skyrybas taip pat lemia abipusės partnerių bendravimo klaidos...); kaip žvelgiame į svetimus žmones svečios šalies turistus, atvykusius susipažinti su mano krašto gamta, gyventojais, jų kultūra... (Juk ne dėl jų paliekamų pinigų juos mylime, gerbiame, bendraujame...). 50 Prisiminkime žinomą komjaunuolių veiklos devizą: Partija pasakė reikia, komjaunimas atsakė bus. 51 Medžiaga paimta iš Įvade minėtos knygos (Navickienė, Karalienė..., 2007) rankraščio. 52 Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau (Jn.15). 52

53 Taigi, turėtume sutikti su mintimi, jog pats Žmogus yra Meilės rezultatas, Jos pasekmė ir nešėjas. Būtent ši (greta kitų) vertybinė nuostata, papildyta išmintingu reiklumu ugdymo partneriui, tapo autorės atlikto tyrimo vedančiuoju principu Ugdomojo projekto Per grožį į gėrį dorinamasis modelis Ugdomojo projekto Per grožį į gėrį siekiamybė etikos pamokų turinio ir proceso optimizavimas buvo įgyvendinama laikantis atitinkamo nuoseklumo. Pastarajame galima nurodyti aštuonis struktūrinius sandus (žr. Pav ), kurių visumą galėtume vadinti dorinamuoju modeliu, ir kurio elementus čia tikslinga glaustai pristatyti. 1. Sociokultūrinės situacijos ypatumai 2. Lokalinė dorinio pobūdžio problema 3. Esminiai probleminiai dorinio turinio klausimai 4. Meno (dailės, muzikos, poezijos) kūrinio pristatymas 8. Postkomunikacinis auklėjamasis poveikis asmenybei 7. Diskusijos dorinės problemos kontekste 6. Meno potyrių išsakymas, atsakant į klausimus 5. Ugdytinių sąveika su meno kūriniu Pav Ugdomojo projekto Per grožį į gėrį dorinamasis modelis 1. Sociokultūrinės situacijos ypatumai. Šiame pamokos etape mokiniams pateikiamas pasirinktos dorinamojo turinio temos aktualumas, t.y., kuo ji šiuo metu svarbi visuomenės vystymuisi, šalies kultūros plėtrai, individualios asmenybės tobulėjimui, humanistinių vertybių sklaidai, žmonių tarpusavio sąveikai ir pan. Tai lyg įvadinis pokalbis, ugdytinių dėmesio sutelkimas būsimai problemos analizei. (Ši dalykinė informacija pateikiama minėtos knygos Grožio ir Gėrio link (Navickienė, 2007) antrojoje dalyje.) Pavyzdžiui, analizuojant temą Dvasinio ugdymo svarba (žr. 3 priedo [1] epizodą) mokiniams papasakojama apie dvasingumo sampratą, jo reikšmę žmonių bendravimui ir bendradarbiavimui, egzistuojantį susvetimėjimo pavojų ir kt. 2. Lokalinė dorinio pobūdžio problema. Šio struktūrinio elemento funkcija dar labiau priartinti mokinius prie analizuojamos problemos. Kitais žodžiais, ugdytojas ją siekia lokalizuoti, padaryti sava ar net asmenine. Sėkmės atveju galima neabejoti aktyviu mokinių dalyvavimu tolesniame ugdymo (temos analizės) procese. O tai, suprantama, lems ir tolesnį vertybių interiorizacijos efektyvumą. (Pavyzdžiui, minėtame 3 priede pateiktos pamokos gairėse ([2] epizodas), mokytoja klausia mokinių nuomonės: Įdomu, jeigu Diogenas užsuktų į mūsų klasę, mokyklą, mūsų šeimas: ką jis pamatytų ir kokius žodžius ištartų?) 53

54 3. Esminiai probleminiai dorinio turinio klausimai. Jų funkcija nukreipti, arba koncentruoti ugdytinių mąstymą konkrečios dorinės aktualijos nagrinėjimui. Kitais žodžiais, ugdytojas siekia, kad visi mokiniai ieškotų atsakymų į tuos pačius klausimus. Pastaruosius dar galime vadinti dorinės aktualijos analizės nuostatomis, kurioms būdingas emociogeninis vaizdumas, konkretumas, aiškumas. Pavyzdžiui, tęsdama jau minėtos pamokos gairių komentavimą (žr. 3 priedą) mokytoja pasakoja: Tarkim, vienas jaunuolis, sekdamas Diogeno pavyzdžiu, nusprendė leistis į Dvasingumo paieškos kelionę. <...> Keliavo, kol priėjo Kelią <...> išvydo Kalną <...> pamatė Saulę <...> priėjo Namą <...> pamatė Medį 53.<...> Pažvelgęs į Medį jaunuolis pajuto, kad jis...labai panašus į jį patį. Tikriausiai esate ne kartą girdėję, kad medžiai ir žmonės dažnai lyginami tarpusavyje. Juk mūsų tarpe būna virpančių drebulių, galingų ąžuolų, tarsi nusvirusiom rankom gluosnių, rūsčių ir mąslių eglių, svajingų pušelių... Kokį jaunuolis atpažino save esant svyruoklį gluosnį ar ąžuolą galiūną, svajoklę pušelę ar rūsčiai mąsliąją eglę?... Taip ugdytiniai parengiami veiklai, kurios esmę nusako kitas struktūrinis modelio elementas. 4. Meno (dailės, muzikos, poezijos) kūrinio pristatymas. Žinant, kad mūsų ugdytiniai priešingai negu jų bendraamžiai, besimokantys civilizuotų užsienio valstybių mokyklose,- nepasižymi savarankišku mąstymu ar kūrybinių minčių dėstymu, t.y. jie bijo klausti ar išreikšti savo nuomonę 54, atsakymai į panašaus turinio klausimus neretai kaustančiai stingdo mokinių mąstymą, jų kūrybinį aktyvumą. Šiuokart pageidaujamą pagalbą gali suteikti meno pedagogika, pasitelkdama akademinių, t.y. specialiai sukurtų ar parinktų dailės, muzikos, poezijos ir kt. kūrinių pažinimą. Čia belieka priminti tik vieną svarbų persergėjimą: prezentacija ir klausimai turi išvengti menotyrinio turinio elementų. Atvirkščiai, jie privalo atitikti mėgėjiško meno pažinimo galimybes... Pavyzdžiui: Jaunuolis, priėjęs prie Medžio, apglėbė jį savo tvirtomis rankomis, nes suprato pasiekęs savo tikslą. Jis ieškojo dvasingumo ir surado...save. Pažvelkite į paveikslą,,medis, kurį piešė S. Karalienė (demonstruojama reprodukcija, žr. 4 priedą), ir kuris simbolizuoja patį jaunuolį. Apibūdinkite šį medį? Ar jis jums patinka? Kuo jis jums yra / nėra patrauklus? 5. Ugdytinių sąveika su meno kūriniu. Tai erdvė, kurioje ugdytinis sąveikauja su emociogeninio turinio informacija. Ją mokinys įgyja savotiškai dekoduodamas muzikos intonacijų, dailės spalvų ar linijų, poezijos garsinių vaizdų ar kitokių meno kūrinių jausminį krūvį. Tik čia ugdytojui svarbu žinoti vieną svarbią taisyklę: meno kūrinių pažinimo rezultatai visada yra 53 Mokiniai šio ilgoko pasakojimo metu gali piešti Kelią, Kalną ir kt. minimus objektus, tuo pačiu suteikdami mokytojui reikšmingos informacinės medžiagos, išryškinančios kai kurias jų vertybines nuostatas (žr.3 priedą). Taip mokytoja gauna galimybę geriau pažinti savo ugdytinius, nes pastarųjų meninė raiška atlieka akivaizdžią diagnostinę vertybinių orientacijų atodangos funkciją. 54 Galima nurodyti bent dvi šio nepageidaujamo reiškinio priežastis: 1) pasyvumas reprodukcinės pedagogikos pasekmė, kai mokiniai skatinami atkartoti vadovėlio teksto turinį, bet ne produkuoti savas mintis, puoselėti asmeninę poziciją; 2) vis dar jaučiamas totalitarinės santvarkos palikimas (tą patvirtina ir specialūs UNESCO tyrimų duomenys), kai vienintelė partija skleidė vienintelę tiesą, kai alternatyvios mintys ar idėjos galėjo turėti labai nepageidaujamų pasekmių... 54

55 individualūs. Tai reiškia, kad kiekvieno mokinio patiriamos (ir vėliau išsakytos) impresijos visada bus subjektyvios ir teisingos, jeigu, žinoma, jos nuoširdžios. 6. Meno potyrių išsakymas, atsakant į klausimus. Vadovaujantis aukščiau minėta nuostata, liudijančia meno pažinimo rezultatų subjektyvumą, pageidautina, kad mokiniai savo impresijų ekspoziciją pradėtų reliatyviaisiais žodžiais: Man atrodo, kad..., Aš manyčiau,..., Mano nuomone,... ir t.t. Toks vieno mokinio pasisakymas ne tik palieka vietos kitai nuomonei išsakyti, bet skatina ir likusius klasės ugdytinius reikšti savo impresijas, pozicijas... Toks mėgėjiško pobūdžio nuomonių išsakymas tai savotiškas apšilimas prieš būsimą esminių dorinio pobūdžio pozicijų ekspoziciją. 7. Diskusijos dorinės problemos kontekste. Tai centrinis dorinamojo modelio elementas, kai ugdytiniai išsako savo asmenines, neretai viena kitą neigiančias pozicijas. Kitais žodžiais, mokinys privalo pasirinkti jam priimtiniausią barikadų pusę, tuo natūraliai ir nepastebimai atskleisdamas savo vertybinių orientacijų prioritetus. Mokytojas vėl įgyja ne tik galimybę geriau pažinti savo mokinių dorinius idealus, bet ir modeliuoti tolesnę jų korekciją (tarkim, kitų pamokų metu). Pavyzdžiui: 1. Kodėl su vienais žmonėmis norisi bendrauti, ateiti pas juos į svečius, klausti patarimo ar tiesiog kartu patylėti, o kiti stumia nuo savęs, tarsi tie patys magneto poliai? 2. Kaip jūs apibūdintumėte dvasingą žmogų? Kaip tokiu žmogumi tapti? Ar dvasingu žmogumi tampama savaime? 3. Ar dvasingumas ir tikėjimas yra giminingos sąvokos? 4. Ar netikintis žmogus gali būti dvasingas? Belieka priminti, kad diskusijoje savo poziciją privalo eksponuoti ir mokytojas, išsakydamas ne tik atitinkamus asmeninius argumentus, bet ir vengdamas autoritarinio presingo ar tiesmuko teisinių aktų demonstravimo. Svariausiu jo aiškinimų ir įrodymų pagrindu turėtų būti Dekalogas, Aukso taisyklės reikalavimas, bendražmogiškosios vertybės, moralinės normos, papročiai, visuomenės raidos galimybės, gyvenimo tikslo ir prasmės įsisąmoninimas ir kt. Tuo būdu diskusijos etikos pamokoje tampa savita laboratorija, kurioje atsiveria galimybė mokytis iš svetimų klaidų, t.y. vengiant du kartus atsistoti ant to paties grėblio. 8. Postkomunikacinis auklėjamasis poveikis asmenybei. Šis modelio struktūrinis elementas įmanomas tik tada, jeigu pamokoje pavyko išjudinti (žr. 7 modelio sandą) diskusijų dalyvius. Natūralu, kad sėkmės atveju abi (ar daugiau) oponuojančios viena kitai ugdytinių grupės gali dar ilgai prisiminti buvusią situaciją vertybių sankirtos procesą. Tai savotiškas dorovinis rezonansas, neabejotinai teigiamai veikiantis visą vertybių interiorizacijos procesą. Nepaprastai svarbu tai, kad ugdytiniai skatinami mąstyti,- mąstyti ne tik pamokose, bet ir pertraukų metu, atliekant namų darbus... Juolab, kad mokytojas gali skirti / rekomenduoti ir atitinkamo turinio užduotis: 55

56 Galima patarti mokiniams namuose drauge su tėveliais taip pat nupiešti siektiną,,,pavyzdinį Medį, Namą, Kalną, Saulę, Kelią, naudojantis pateiktomis piešinių psichologinėmis charakteristikomis. Taip glaustai atrodo ugdomojo projekto Per grožį į gėrį dorinamasis modelis ir jo struktūrinių elementų turinys. Tolesnio tyrimo kontekste buvo aktualu išbandyti jo efektyvumą, t. y. jo įtaką etikos pamokų dorinamosioms galimybėms atskleisti ir išsiaiškinti. Tuo tikslu buvo panaudotas kokybinio tyrimo metodas Fenomenologinės analizės metodas: privalumai ir trūkumai Siekiant pagrįsti šio darbo tikėtiną siekiamybę 55 buvo atliktas ugdomasis projektas, kuriame greta žinomų metodų (mokslinės literatūros studijos, stebėjimas, interviu, pokalbis, anketavimas, dokumentų studijavimas, piešiniai ir kt.) rezultatų apdorojimui buvo pasitelktos ir fenomenologinės analizės galimybės. Kadangi šis tyrimo metodas Lietuvoje, palyginti, yra mažai naudotas, glaustai pateiksiu jo esmę, kaip ji suprantama šio tyrimo kontekste. Šis metodas taikomas tiriant žmogaus unikalumą, t. y. tiriant grynosios (subjektyviosios) sąmonės struktūrą 56. Kitais žodžiais, siūloma sąmonės turinį tirti tokį, koks jis yra, drauge analizuojant individo ryšius ir santykius su jį supančiu pasauliu. Taigi, šio metodo pagalba tiriamo subjekto sąveiką su aplinka bandoma apibūdinti kaip tik per jo suvokimo prizmę. Natūralu, kad tokiu būdu gautas analizės rezultatas yra ženkliai individualizuotas, liudijantis respondento (ugdytinio) kokybinį savitumą, unikalumą. D. M. Stančienė teigia, kad,,taikant fenomenologinę redukciją yra atskleidžiamos žmogaus vertybinės orientacijos. <...> Fenomenologija, atskleisdama žmogų per jo patirtį, ugdymą traktuoja ne kaip tam tikrų reakcijų sklaidą, ne kaip tinkamų elgesio įgūdžių formavimą, ne kaip receptų pateikimą įvairioms problemoms spręsti, bet kaip hierarchinės vertybių skalės skleidimą (2005, p. 46).,,Dar vienas argumentas atskiro atvejo tyrimų naudai,- teigia A. Martišius,- yra tas, kad šis metodas teikia galimybę atskleisti asmenybės unikalumą, jos psichinio gyvenimo sudėtingumą. Kitais metodais sunku apibūdinti individualias asmens savybes (Martišius, 1999, p. 66). Autorius pabrėžia, kad šiais tyrimais taip pat rėmėsi tokie mokslininkai, kaip G. T. Fechneris, W. Wundtas, E. B. Titcheneris, H. Ebbinghausas, I. Pavlovas, S. Freudas ir kt. Neatsitiktinai ir pats metodas kartais vadinamas kokybiniu (atvejo) metodu 57.,,Joks kitas tyrimo būdas,- pažymi A. Martišius,- negali susilyginti su atskiro atvejo metodo galimybėmis aprašyti ir dokumentuoti sensacingus, unikalius faktus. <...> Kai norima parodyti konkrečių veiksmų efektyvumą, patogu remtis atskirų atvejų duomenimis. Žinomas 55 Specialaus dorinamojo modelio naudojimas etikos pamokose leidžia tikslingai plėtoti mokinių vertybinių orientacijų interiorizaciją (žr. Įvadą). 56 Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, P Išsamiau apie kokybinio tyrimo taikymą žr.:19;

57 prancūzų neuropatologas ir psichiatras J. M. Charcot labai dažnai rėmėsi atskirais atvejais (Martišius, 1999, p. 67). Apie kokybinių metodų šiuolaikinį renesansą pasaulinėje edukologijoje rašo ir B. Bitinas.,,Kokybiniai metodai naudingi, kai siekiama suformuluoti sąvokas, nusakančias žmogiškuosius fenomenus, taip pat atskleisti patirties atvejų prasmę. <...> Kai siekiama psichologiškai turtingo, gilaus individų elgsenos supratimo (2006, p. 84). Mokslininkas tvirtina, kad dauguma tyrėjų kruopščiai apibūdina eksperimentinio ugdymo turinį, diagnozuoja jo rezultatus, tačiau labai retai aprašo ugdytojų ir ugdytinių sąveiką kaip esminį eksperimento komponentą. Kiekybiniais metodais to padaryti neįmanoma, reikia ieškoti kitų būdų (2006, p. 85). Kuo gi fenomenologinis tyrimas skiriasi nuo kiekybinio? Pastarojo validumas, kaip žinia, yra imties dydyje (pavyzdžiui, reikėtų 150 tiriamųjų, kad 1/3 dydžio skirtumas tarp duomenų būtų įvertintas kaip reikšmingas). Išeities paprastai ieškoma renkant keleto grupių darbo rezultatus. Tačiau tokiu atveju ignoruojamas kiekvienos grupės ar juolab asmens (individo) unikalumas, o taip pat ir daugybė priežasčių, galėjusių įtakoti būtent grupę x, bet ne grupę y. Todėl mėginami atlikti taip vadinami metatyrimai, kuriais bandoma susisteminti įvairių tyrimų duomenis. Tačiau, kaip pagrįstai teigia A. Deltuva, nelengva ignoruoti tyrimo, o ir paties poveikio skirtumus, kuriuos sunku pastebėti atliekant tyrimą, tiesiogiai nedalyvaujant jo procese ir situacijoje (1999, p. 32). Minėtų trūkumų (informacijos stygiaus) išvengti leidžia kokybinis tyrimas, nes jis padeda geriau suprasti respondentus (ugdytinius) ir jų potyrius, veikiant juos supančiai aplinkai: juk duomenys gaunami iš konkretaus patyrimo, stengiantis suvokti tiriamo fenomeno reikšmę. Be to, mokslinės analizės procesas vyksta tyrėjui asmeniškai bendraujant su tiriamuoju. Taigi, manytume, fenomenologijos teikiamas galimybes reikėtų panaudoti, tikintis objektyvesnių ir išsamesnių mokslinio tyrimo rezultatų. Kaip galėtų būti paaiškinamas kokybinio metodo taikymas šio darbo autorės moksliniame tyrime? Dorinių vertybių pasiskirstymą mokinių sąmonėje lemia daug įvairių aspektų: tai aplinka, kurioje vaikas gimė, auga (šeima, klasė, mokykla, visuomenė), psichologiniai, psichofiziniai ir socialiniai ypatumai (bendravimo būdas, savimonė, pasaulėžiūra, saviraiška, mąstymas, jausmingumas, emocionalumas) ir t. t. Todėl sunku tiksliai apibrėžti dorinių vertybių sklaidos priežastis, pasiskirstymą. Tam reikalinga detali šių aspektų analizė. Paauglys vis geriau pažįsta jį supančią tikrovę. Pagaliau ateina toks momentas, kai pažinimo objektu tampa žmogus, jo vidinis pasaulis. Šiame amžiuje pradeda intensyviai vystytis paauglio savimonė, poreikis aiškiai suprasti ir įvertinti savo asmens savybes. 57

58 Paauglio savarankiškumo, savigarbos siekimas išreiškiamas savo priklausomybės prie suaugusių įsisąmoninimu, t.y. paauglys pradeda laikyti save suaugusiu. Į asmeninių savybių rinkinį įeina įvairios dorovinės savybės bei vertybės. Savo asmeninių savybių palaipsninio pažinimo procese išsaugomas toks eiliškumas, kaip ir kito žmogaus savybių pažinime, t. y. pradžioje nurodomos išorinės, fizinės charakteristikos, po to savybės, susijusios su kokios nors veiklos atlikimu ir, galiausiai, asmeninės savybės, labiau paslėptos vidinio pasaulio ypatybės. Paauglio vystymesi savęs vertinimas tampa vis labiau tikslesnis ir tobulesnis, jis lydimas pačių įvairiausių jausmų, išgyvenimų. Paauglystės laikotarpis bendrai skiriasi dideliu ekspresyvumu, ir pergyvenimai, įjungti į savęs pažinimo procesą, savęs vertinimą, vyksta aukšto emocionalumo lygyje. Kadangi paauglio dėmesys sau yra,,užaštrintas, kartais kritinės suaugusių pastabos duoda stimulą nepasitikėjimo savimi, savo galimybėmis ir gabumais terpės augimui, savęs negerbimui susiformuoti. Tokios situacijos iššaukia stiprius, negatyvius išgyvenimus savyje, pasireiškiančius pykčiu, liūdesiu, savigarbos praradimu. Jie gali privesti prie neigiamų savybių, pvz., uždarumo, nepasitikėjimo savimi, nepilnavertiškumo, neapykantos ir kt. atsiradimo bei vystymosi. Įvairialypių išgyvenimo formų, susijusių su savo ypatybių, savo vertės, vietos tarp žmonių, įsisąmoninimu, taip pat santykių kitų žmonių su pačiu paaugliu supratimas yra viena pagrindinių paauglio emocinės vertybinės sferos formavimosi sąlygų. Šiame kontekste mokyklos tikslas turėtų būti orientuotas ne tik į mokinio proto, mąstymo, sugebėjimų sklaidą, bet taip pat į bazinių vertybių puoselėjimą. Reikia pažymėti, kad kokybinis metodas tenkino ir dar vieną tyrimo sąlygą. Atliekant ugdomąjį projektą svarbu pasirinkti atitinkamą jo lygmenį, t.y. bendravimo tipą: ar, anot M. Buberio (1998), bendraujama su tiriamuoju, kaip su sąmoninga būtybe asmeniniame lygyje (Aš Tu), ar bendraujame, kaip su stebima iš šalies, t.y., kada patys darome apie tiriamąjį išvadas ir bendraujame objektyviame santykyje (Aš Tai). Būtent mūsų atliekamo ugdomojo projekto metu, kaip tik ir buvo svarbu bendrauti su tiriamuoju asmeniniame lygyje (žr. 3.3.) jau vien dėl to, kad, paauglių emocijų, nuotaikų, asmeninių savybių bei dorinių vertybių kaita didžiulė. Šiame kontekste natūraliai kyla klausimas: koks šio tyrimo patikimumas? Ar įmanoma rezultatus, gautus unikalioje situacijoje su konkrečiais žmonėmis, apibendrinti, t.y. perkelti į kitą situaciją ir tikėtis panašių rezultatų? Niekas neabejoja, kad kiekybiniai (eksperimentiniai, koreliaciniai) ir kokybiniai (fenomenologiniai, psichobiografiniai) metodai gali papildyti vieni kitus ir atskleisti platesnį tiriamojo reiškinio vaizdą. Jeigu kiekybinės priemonės su griežtais, susistemintais tyrimo būdais įgalina mus pažinti fizinį pasaulį, tai kokybiniai metodai ne mažiau griežti ir susisteminti įgalina mus suprasti, kaip žmonės patiria pasaulį. Taigi, žinant kiekybinių metodų ribotas galimybes kontroliuoti mokinių asmeninių savybių bei dorinių vertybių kaitą, kuri mūsų darbe būtent ir 58

59 svarbi (t.y. ne kiek, bet kaip pasikeitė tiriamojo vertybinės orientacijos, taikant dorinamąjį modelį (žr. 3.4) etikos pamokose, mes pasirinkome fenomenologinę ugdomojo proceso analizę, sudarančią galimybes atsiskleisti žmogiškajai įžvalgai, intuicijai ir tarpžmogiškam supratimui kaip moksliniams įrankiams. Tiesa, nepamirštant, jog bešališko objektyvumo požiūriu tai kartu yra ir ženklus trūkumas 58. Taigi siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį etikos pamokose vykdomas ugdomasis projektas turi socializacijos procese besiformuojančioms mokinių vertybėms ir vertybinėms orientacijoms, pasirinkome atvejų analizę Ugdytinių charakteristika ir atvejų pristatymas Atlikdami kokybinį tyrimą rėmėmės: anketomis (žr. 5 priedą ), kurias užpildė tiriamieji; tiriamųjų piešiniais 59, atliktais ugdomojo projekto metu; laiškais, rašytais sau (žr. 7 priedą ); pokalbiais su tiriamaisiais; stebėjimu ir kt. Trumpai pristatysime anketas, kurios buvo pateiktos tiriamiesiems. Įgyvendinant ugdomojo projekto tikslą parengtos keturios anketos su atvirais klausimais mokiniams. Pirma anketa apie asmenines tiriamojo savybes, kurią sudaro 3 blokai. Pirmasis blokas skirtas išsiaiškinti mokinio pilietinę pozicija, antrasis dvasingumą, trečiasis humaniškumą. Antra anketa apie klasės bendravimo etiką ir ypatumus. Trečioji anketa skirta santykių tarp tėvų ir vaikų turinio atskleidimui. Galiausiai ketvirtoji anketa skirta mokinio požiūriui į šiuolaikinį žmogų. Manytume, kad šių priemonių (kurių pagalba analizavome mokinių pilietinę poziciją, dvasingumą, humaniškumą, išgyvenimų dinamiką ir pačiam tiriamajam svarbius aspektus-priežastis, veikusias jo asmenybę bei dorovinių vertybių kaitą ugdomojo projekto metu) dėka gavome pakankamai patikimus duomenis, nes tiriamųjų subjektyvūs vidiniai išgyvenimai (gauti instrospekcijos pagalba) buvo papildyti observacijos būdu, o taip pat analizuojant jų piešinių, rašinėliųlaiškų turinį, bendraujant su ugdytinių klasių vadovais, mokinių tėvais... Visa tai ženkliai pratur- 58 Apie tai išsamiau rašo A. Deltuva, P Kad turėtume pilnesnį vaizdą apie tiriamųjų vidinį pasaulį, ugdomojo projekto metu paprašėme savo nuotaikas išreikšti spalvomis, t y. piešimu. Projekto metu mokiniai noriai piešdavo savo nuotaikas, jausmus, išgyvenimus. Nustebino vienos ugdytinės piešiniai įdomūs ne tik paslaptinga tematika, bet ir spalvine išraiška. Ji piešė tai, ką jautė savyje, tiksliau savo vizijas, ko tikisi iš rytdienos, iš ją supančio pasaulio. Reikia pažymėti, kad projekto pradžioje mums piešinius pateikė ir du tiriamieji piešę vien tamsiomis, niūriomis spalvomis. Paklausus jų, kodėl tokios spalvos, jie tvirtino, kad nieko gero aplinkui nėra,- vien tik problemos... Svarbu tai, kad tolimesnių užsiėmimų metu spalvos pradėjo keistis. Tiriamieji teigė, kad dabar jau jiems per sunkios tamsios spalvos, nes dirbant su jomis trūksta oro... Pasirodo, kad abu tiriamieji gyveno šeimose, kuriose pastoviai girtaujama... Manome, kad ugdomojo projekto metu naudojant daugiau priemonių, padedančių atskleisti tiriamųjų vidinį pasaulį, galima susidaryti pilnesnį vaizdą apie ugdytinius. Tačiau darbo apimtis neleidžia plačiau aiškinti piešinius (žr. 6 priedą). 59

60 tino asmenybės, dorinių vertybių kaitos vaizdą ir objektyvizavo jų priežastis. Todėl galima teigti, jog kokybinis tyrimas įgalino šio darbo autorę žvelgti į tiriamąjį kaip į unikalią asmenybę ir tuo pačiu leido suvokti priežastis, įtakojančias vienus ar kitus pasikeitimus jo asmenybėje bei dorinių vertybių panoramoje 60. Kaip jau minėta, atlikdami kokybinį tyrimą ir šiame darbe pateikdami ugdymo rezultatus, tikslingai dėmesį kreipėme į tai, kas aktualiausia ir svarbiausia pačiam tiriamajam, t. y. į jų vertybinius prioritetus iki ugdomojo projekto ir po jo, todėl ir anketos su atviraisiais klausimais buvo sudarytos būtent išsiaiškinti, kaip paaugliai suprantą dorovę, ar vadovaujasi moralės normomis, kas juos jaudina, neramina ar džiugina. Tuo tikslu buvo siekiama surasti tinkamą ugdomąjį modelį, įgalinantį kryptingai plėtoti mokinių vertybinių orientacijų interiorizaciją bei asmens kaip vertybės įsisąmoninimą. Žinome, kad vertybinių orientacijų objektais būna ne tik materialūs, ekonominiai, bet ir dvasiniai, filosofiniai, religiniai, politiniai, etiniai ir estetiniai reiškiniai. Dvasinės kultūrinės vertybinės orientacijos formuojasi tada, kai materialūs poreikiai pakankamai patenkinami. Tada dvasinių vertybių orientacijų pagrindu formuojasi visa jų sistema. Vertybinėmis orientacijomis gali tapti ne tik vertybės objektai, bet ir vertybės priemonės, ir vertybės sąlygos. Atskirų asmenų ar grupių vertybinės orientacijos dažniausiai perimamos iš tos kultūros visuomenės, kuriai individai priklauso. Tačiau atskirų individų vertybinių orientacijų sistemos vis tik turi skirtumų, nes priklauso nuo grupių, kuriose jie veikia (šeimos, mokyklos, organizacijos ir kt.), nuo asmenybės gabumų ir sugebėjimų, nuo veiklos ypatybių ir kt. Vertybinių orientacijų skirtumai priklauso ir nuo amžiaus (vaikų, jaunuolių, senėjančių žmonių), ugdymo turinio, masinės informacijos skleidžiamų nuostatų ir kitų vidinių bei išorinių sąlygų. Socialinių permainų metu, kaip minėta Įvade, Lietuvoje aiškiai pastebimi vertybiniai konfliktai, keičiasi požiūriai į egzistuojančias vertybes. Ypač didelį poveikį jaunajai kartai daro masinės informacijos priemonės, kur fizinis smurtas, prievarta pateikiama tiesmukai (2.1.; 2.3.). Neretai galima išgirsti diskusijas apie vertybių, vertybinių orientacijų kaitą bei devalvaciją. Tyrimui pateikdami atviro tipo klausimus, juos formulavome taip, kad tiriamieji laisva valia savo atsakymuose galėtų konkrečiai įvardinti asmenines savybes bei vertybines orientacijas. Todėl apdorojant anketų atsakymus mes jau turėjome fiksuotus prasminius vienetus, t. y. asmenines savybes, dorinių vertybių 61 kaitą ugdomojo projekto pradžioje ir pabaigoje. Kitais žodžiais, 60 Neveltui A. Georgi teigia, kad kokybinio tyrimo prasmė tai ne tie dalykai, prie kurių galima pridėti liniuotę (1981), o esmė tame, jog mes galime lyginti metodo rodomą pasikeitimą su tiriamųjų vidine realybe, tai reiškia, kad mes galime matyti ne tik išorėje matomą tiriamųjų pasikeitimą, bet per tiriamąjį pajusti jo (pasikeitimo) vidinę prasmę. Todėl, manytume, pagrįstas autoriaus paaiškinimas: kaip negalima tirti kėdės sąmonės kokybiškai, taip negalima ir sąmonės išmatuoti kiekybiškai (1992). 61 Žinoma, galima buvo ir plačiau analizuoti šį tyrimą (kaip tai darė savo disertacijoje A. Deltuva), bet žinoma magistrinio darbo apimtis neleido plėstis. Pavyzdžiui, mes sąmoningai atsisakėme išplėtoto informacinių kokybinių vienetų gavimo proceso, kurį sudaro keli etapai. Antra vertus, mums nebuvo būtina, kaip kad A. Deltuvos disertaci- 60

61 mes jau galėjome operuoti prasminiais asmeninių savybių ir dorinių vertybių vienetais, reikalingais gautų rezultatų lentelėms sudaryti. Todėl autorė aprašydama atskirus atvejus ir juos komentuodama galėjo parodyti bendrą tiriamojo paveikslą, t. y., kodėl ir kas įtakojo vieną ar kitą asmeninių savybių ar dorinių vertybių kaitą ugdomojo projekto metu 62. Tyrime dalyvavo šeši mokiniai, kurie mokosi Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos 8 mch (muzika ir choreografija) klasėje. Šį apsisprendimą lėmė tai, kad mokiniai patys pasisiūlė dalyvauti projekte. Be to, jie visi lankė etikos pamokas jau nuo penktos klasės (lankomumas 100 procentinis, išskyrus ligos atvejus). Tad kontaktas su šios klasės mokiniais nuolatinis, todėl pasirinktą dorinimo modelį (žr. 3.4.) galėjome vykdyti nenutrūkstamai kas savaitę. Antra vertus, ilgesnės trukmės dalykinė sąveika palengvino kontaktą su tiriamaisiais,- tapome lyg viena šeima. Šešių tiriamųjų socialinė šeimos padėtis: vienas berniukas našlaitis ir gyvena su vyresniąja seserimi, ji dirba; antras berniukas - gyvena su seneliais, nes tėvai užsienyje; viena mergaitė gyvena pilnoje šeimoje, t.y. su abiem tėvais ir turi dar brolį; kita mergaitė gyvena su mama, nes tėtis paliko jas ir turi dar sesutę; trečioji mergaitė vienturtė ir gyvena su tėveliais; ketvirtoji tiriamoji iš globos namų, savo tėvų net nepažįsta Pirmojo atvejo pristatymas Tiriamasis Rimas 63 : jam 15-ka metų, tėvai mirę, jį globoja vyresnė sesuo, kuri baigusi vidurinę pradėjo dirbti. Pasak tiriamojo, santykiai su seserimi šalti, t.y. kiekvienas gyvena savo gyvenimą. Jokio dvasinio artumo ar užuojautos. Mokinys nenoriai kalba apie namus, kaip jis pats anketoje rašo, ten šalta ir nejauku, dažnas alkoholio tvaikas... Šiaip ugdytinis komunikabilus, gebantis atlikti užduotis, nors ne visada stengiasi, neparodo noro savarankiškam darbui. Klasėje neturi draugų, kaip jis pats tvirtina, tai tik bendraklasiai. Mums buvo svarbu išsiaiškinti mokinio požiūrį į žmonių tarpusavio santykius, jų bendravimo sėkmę ar negebėjimą viens kito suprasti. Sužinoti jo požiūrį į patį save ir paprašyti įvertinti asmenines savybes pilietiškumo, dvasingumo ir humaniškumo klausimais. joje, iš gautų tiriamųjų tekstų, kur buvo aprašyti subjektyvūs darbo grupėje patyrimai, juos perrašyti trečiuoju asmeniu, nes šią informaciją mes jau turėjome anketose, kur konkrečiai įvardintos vertybės reikšminiai informacijos vienetai. 62 Pažymėtina tai, kad A. Deltuva, analizuodamas respondentų gyvenimo patyrimą, nurodo tris svarbiausius žmogaus būties pasaulyje matmenis ( P ), tačiau tuo pačiu nurodo, jog galimas ir neutralus požiūris, kai tekstą bandoma suvokti be išankstinių kategorijų. Beje, tai žvilgsnis, leidžiantis atskleisti platesnį patyrimo spektrą. Taigi mes savo tyrime ir taikėme būtent pastarąjį požiūrį. Vien tik iš atsakymų į atviruosius anketų klausimus susidarėme pakankamai aiškų vaizdą, kas ir kaip veikią tiriamųjų vidinį pasaulį, ir kokios priemonės bei būdai padeda asmenybės bei dorinių vertybių kaitai etikos pamokose. 63 Tiriamųjų vardai pakeisti. 61

62 Asmeninės savybės Rimo asmeninės savybės (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą,,retai kada manimi gali pasikliauti kiti... ;,,netausoju visuomeninio turto... ;,,nereikalauju, kad klasės draugai vykdytų pareigas... ;,,ne visada negerai pasielgęs stengiuosi ištaisyti klaidą...,,nesistengiu, kad kitiems būtų gerai... ;,,nesugebu susivaldyti užėjus pykčiui... ;,,nepastebiu nuliūdusių... ;,,nesuprantu užuojautos silpnesniesiems... ;,,ligoniai, neįgalieji, paukšteliai, vargšai man retai rūpi...,,ar yra gerų žmonių?.. ;,,neturiu laiko geriems darbams...;,,ne visada gerbiu kito nuomonę... ;,,mandagumas nemadingas, nieks manęs nesupras... ;,,tegul su manimi elgiasi sąžiningai, o tada ateis eilė ir iš mano pusės elgtis sąžiningai... ; retai susimąstau apie meilę kitiems žmonėms... Pilietinė pozicija Po ugdomojo projekto lentelė,,stengiuosi laikytis duoto žodžio, neapgauti draugų... ;,,jeigu kyla noras ką nors sugadinti, pagalvoju, jog tai ne mano ir susilaikau nesugadinęs... ;,,kažkaip nedrįstu klasiokams duoti pastabų, nors reikėtų... ;,,stengiuosi nedaryti, bent jau mano akimis, klaidų... Dvasingumas,,Džiaugiuosi ką nors padaręs kitiems mielo... ;,,nustojau pykti ir bartis su artimaisiais... ;,,beveik visada pasidomiu, kas atsitiko, kodėl liūdnas ar susimastęs... ;,,na, atėjus žiemai pažeriu trupinių paukšteliams... Humaniškumas,,Manau, kad yra gerų žmonių... ;,,jeigu pasitaiko, galiu padėti kitam ;,,kartais paisau kitų nuomonės, jei man tai priimtina... ;,,jei gerai nusiteikęs, pasisveikinu su vyresniais... ;,,bandau būti sąžiningu, nors sunkiai sekasi... ;,,mane supantys žmonės pasidarė mielesni, už tai aš juos gerbiu lentelė Rimo atsakymai apie bendravimo etiką ir ypatumus klasėje (iki projekto ir jam pasibaigus) Klasės ypatumai Prieš ugdomąjį projektą,,klasėje nebūna aštrių konfliktų, bet draugiškumo stokojama... ;,,bendraklasiai susiskaldę į atskiras grupeles... ;,,mokiniai nesistengia informuoti mokytojų apie klasėje iškilusias problemas... ;,,klasėje nėra tradicijos padėti vienas kitam... ;,,man tas pats, kurioje klasėje mokytis... Po ugdomojo projekto,,klasės draugiškumas priklauso nuo mūsų pačių... ;,,grupelės klasėje normalu, nes kiekviena grupelė turi savų interesų... ; iškilusias problemas turime gražiai išspręsti patys... ;,,pagalba kitam, kokia čia tradicija, tai būtinybė... ;,,norėčiau mokintis tik šioje klasėje, juk mes jau nuo pirmos kartu... Santykių turinys Rimo santykių turinys su seserimi (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą,,kadangi sesuo manimi nesidomi, tai išeina, kad galiu būti savarankišku... ;,,sesuo priima viena sprendimus ir manęs net nepaklausia... ;,,visiškai manimi nepasitiki sesuo... ;,,ji į mane nekreipia jokio dėmesio, kartais net vengia manęs... ;,,nesutarimai mūsų kasdienis gyvenimas lentelė Po ugdomojo projekto,,suprantu, kad ir seseriai sunku, mat aš jai nesistengdavau padėti... ;,, jeigu pats rodau iniciatyvą, tai sesuo kartais paiso mano nuomonės... ;,,sesuo mano, kad aš pinigus slapčia imu iš jos, nors pati pamiršta, kad juos išleido svaigalams, tai todėl ji manimi ir nepasitiki... ;,,manau, kad ir pats esu kaltas santykiuose su seserimi... ;,,pastebėjau, jeigu aš su seserim pradedu gražiai bendrauti, tai ir sesuo su manimi būna maloni... 62

63 Kas svarbiausia šiuolaikiniam žmogui Tiriamojo požiūris į šiuolaikinį žmogų (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą,,šiuolaikinis žmogus verslininkas arba teisininkas, politinis veikėjas ar policininkas, nes tik tokie žmonės gerai gyvena... ;,,svarbu savarankiškumas, domėjimasis, organizuotumas ir žinojimas, ką darai... ;,,siekdamas tikslo šiuolaikinis žmogus turi pasinaudoti visomis įmanomomis ir neįmanomomis priemonėmis, kad tik jį pasiektų, jokių skrupulų... ;,,kieno rankoj pinigai, to ir galia lentelė Po ugdomojo projekto,,šiuolaikinis žmogus pasiturintis verslininkas, galintis išsilaikyti rinkos sąlygomis... ;,,jis žino įstatymus, kurie leidžia jam puikiai nardyti gyvenimo verpetuose... ;,, galiausiai, šiuolaikinis žmogus turėtų būti šiek tiek visuomenininkas bei pasirūpinti labdaros reikalais... Pasirinktų vertybių turinys ir jų priežastys (ugdytinio atsakymų interpretacija) Išsamiai išanalizavus tiriamojo anketinius duomenis galima teigti, kad tokį vertybių pasirinkimą gyvenime inspiravo jį supusi aplinka bei žmonės, su kuriais jam teko bendrauti. Anksti tapęs našlaičiu, turėjo gyventi su seserimi, kuriai labiau rūpėjo svetimi, linksmi žmonės, negu mokyklinio amžiaus berniukas, kurį privalėjo ruošti gyvenimui. Kaip matyti iš pirmos anketos pirmojo bloko apie pilietiškumo poziciją, tiriamasis nesidrovėdamas rašo, jog juo vyresnieji pasitikėti negali. Kodėl? Galima tik spėlioti, jog tokioje aplinkoje, kur pastoviai buvo linksmybės ir juntamas alkoholio tvaikas, formavosi tiriamojo vertybinės orientacijos. Kas gi aiškino berniukai, kas tai yra pasitikėjimas, atsakomybė, pareiga, jei tokie dalykai namuose buvo svetima tema. Todėl išryškėja pareigos jausmo stoka ne tik sau pačiam, visų pirma, bet tiriamasis neparodo jokio reiklumo draugams. Galiausiai Rimas nerodo suinteresuotumo ir domėjimosi Lietuvos dabartimi ir ateitimi, lyg tai jo visai neliestų, lyg jis gyventų šalia Lietuvos..., bet ne joje ir nesinaudotų jam suteiktomis mokslo galimybėmis. Jau pats gyvenimas įpareigoja žmogų būti dėkingam ir atsakingam už save patį. Pereinant prie antrojo bloko apie dvasingumą tiriamasis aiškiai atsakymuose parodo, kad jam tai svetima tema. Niekada pats nepatyręs užuojautos ir švelnumo, todėl nesuprantąs, kodėl to reikalauja iš jo kiti. Ir kokia čia gali būti užuojauta, kaip atsako Rimas, kiekvienas tegul pats save apgina. Ir tai suprantama, nes gyvenime jam pačiam teko daug ką išmokti ir tuo pačiu apginti save nuo neteisybės ir melo, nuo smurto ir užgauliojimo. Todėl užuojauta, gailestis, rūpinimasis kitais jam svetimi. Čia ryškiai dominuoja pyktis ir nepasitenkinimas gyvenimu. Apžvelgiant trečiąjį bloką, t.y. humaniškumą, buvo dar skaudžiau skaityti atsakymus. Berniukas gana niūrokai nupiešia jį supantį pasaulį. Nepatyrus šilumos ir meilės pačiam, rodos, kad ir visas pasaulis toks, t.y. be gerų žmonių, be meilės ir sąžiningumo bendraujant su artimais žmonėmis. Trumpai apžvelgiant kitas tris anketas apie bendravimą klasėje ir su seserimi, bei kaip jis įsivaizduoja šiuolaikinį žmogų, stebima tokia tendencija tiriamasis laikosi vidurio pozicijos, t.y. niekur nelenda ir nieko nesprendžia kitų labui. Jis, tam tikra prasme, yra tik vartotojas, o ne kūrėjas. Iš atsakymų matyti, kad geriau būti nuošalyje, tada niekam neužkliūsi ir nenukentėsi. Klasės reikalai irgi ne per labiausiai jį domina, mat jam nesvarbu, kokioje klasėje mokintis, kas sprendžia iškilusias problemas, ir kuo gyvena klasiokai. O šiaip jau gyvenimą vertina tik per piniginę prizmę ir per užimamą padėtį, kadangi šiuolaikinį žmogų mato tik kaip verslininką, politiką, policininką. Tiriamasis teigia, kieno pinigai, to ir valdžia. Kas gi pasikeitė berniuko viduje po ugdomojo projekto? Kokios dabar dominuoja jo asmeninės savybės? Ar sušilo ir atbudo jo pilietinė pozicija, t.y. pareigos jausmas, atsakomybė pačiam sau, artimiesiems, Lietuvai? Iš atsakymų matyti, kad kažkas švelnaus ir atsakingo pradėjo jo viduje rusenti. Žinoma, kardinaliai tiriamasis negalėjo pasikeisti, bet poslinkiai matyti. Nuo griežtų ne jis jau pereina prie stengiuosi negadinti to, kuo naudojuosi ir ko pats nesukūriau, t.y. tausoju turtą, nelaužau. Taip pat Rimas vis dažniau laikosi duoto žodžio, bei bando ištaisyti padarytas elgesio klaidas. Manome, kad tiriamasis pradeda suvokti, kas yra atsakomybė, pareiga, duotas žodis ir t.t. O ar išryškėjo vidujai slėptas dvasingumas? Ar nesidrovi jo tiriamasis parodyti? Iš atsakymų matyti, kad jam šis jausmas nesvetimas ir vis dažniau stebimas atsakymuose. Jam rūpi šalia esantis kitas, kodėl artimas žmogus liūdnas, ar tylus, kas jam nutiko, ar negalėsiantis pagelbėti. Taip pat kažkur dingo ir pyktis, vis dažniau atsakymuose stebime, kad galiu suvaldyti pyktį. Tiriamasis rašo, jog su šypsena galima daugiau gerų darbų atlikti, negu pykstant ir rodant jėgą..., bet tai dar ne visada gaunasi. Ką stebime humaniškumo bloke. Ogi iš atsakymų matome, kad atsirado mielų ir gerų žmonių, kurių Rimas anksčiau nepastebėdavo. Vis dažniau jam kyla ranka padėti kitam. Atsakymai byloja ir išaugusį mandagumą bendraujant su vyresniaisiais. O likusios trys anketos nuteikia mus optimistiškai. Tiriamasis išsinėrė iš savo kiauto ir įsiliejo į klasės gyvenimą. Jam rūpi bendri reikalai, kurie vienija klasę. Problemų sprendimas pačių jėgomis irgi nesvetimas. Atsirado pasitikėjimas savimi, turėjimas savosios nuomonės ir noras užmegzti kuo geresnius santykius su seserimi. Noras padėti jai surasti prasmę gyvenime, o ne alkoholyje, nors taip pat supranta, kad bus sunku užmegzti gerus santykius su ja. Svarbu ir tai, kad keičiasi požiūris į šiuolaikinį žmogų. Iki ugdomojo projekto dominavusi piniginė galia, pamažu 63

64 perauga į verslininką, žinantį įstatymus. Taip pat šiuolaikiniam žmogui nesvetimi ir visuomeniniai darbai, labdara. Taigi, nors pamažu, bet matyti šiokie tokie teigiami poslinkiai šio tiriamojo vertybių skalėje, pasireiškiantys tiek jas renkantis, tiek ir modeliuojant savo kasdienę būtį. Tiesa, reikia sutikti, kad diagnostiniuose antrojo lygmens Rimo (tiek ir kitų šiame tyrime dalyvavusių ugdytinių) atsakymuose negalima atmesti ir žinių faktoriaus (t. y. mokinių žinojimo, kaip reikėtų elgtis) įtakos. Tačiau, antra vertus, tai liudija, kad ugdomojo projekto dalyviai jau susimąsto dėl savo ir kitų asmenų poelgių dorinio vertinimo, bando ieškoti tokio elgesio priežasčių, jas priima arba atmeta. Būtent šis pasiekimas teikia vilties, kad tęsiant panašų tikslingą ugdymą etikos pamokose būtų galima tikėtis kur kas ženklesnių rezultatų Antrojo atvejo pristatymas Tiriamoji Oksana: jai 16-ka metų. Našlaitė, gyvena globos namuose, kur jos tėvai nežino. Uždaro būdo, nors impulsyvi, greitai įsižeidžianti. Klasėje turi draugų, bet jais nelabai pasitiki. Globos namuose, pasak jos pačios, pastoviai konfliktuoja su ugdytojais, nes mananti esą jau suaugusi ir pati žinanti, kas galima ir ko negalima, kas gera, o kas bloga. Tiriamoji nepastoviai lanko kitų dalykų pamokas, todėl moksle žymesnių pasiekimų nematyti. Pamokų metu pasyvi, kartais net replikuojanti mokytojams. Nedalyvauja visuomeninėje veikloje, nes, pasak jos, nematanti tame prasmės. Todėl mums ugdomojo tyrimo metu buvo svarbu išsiaiškinti kaip vyksta šios mergaitės socializacija, kas būdinga jos vertybių interiorizacijos procesui lentelė Oksanos asmeninės savybės (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą Po ugdomojo projekto Pilietinė pozicija,,manęs nedomina kitų nuomonė... ;,,gyvenimas,,kartais įsiklausau į kitų nuomonę, jeigu pastaroji nebūna įkyri... ;,,prieš darant kažką tai, vieną kartą duotas ir turiu teisę daryti tai, kas man atrodo naudinga... ;,,kiekvienas žmogus gyvena pamastau, o kas iš to išeis, ar nepakenksiu taip, kaip pageidauja pats ir manęs nejaudina, kaip sau... ;,,bandau patarti draugams vienu ar kitu jis elgiasi... ;,,manau, kad nieks neturi teisės vertinti mano elgesį... cijoje... ;,,jei jau gyvenu bendruomenėje, gal klausimu, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situa- būt ji turi teisę man duoti pastabas suklydus... Asmeninės savybės Dvasingumas,,Koks gerumas, kam jo reikia, tai juokinga... ;,,aš juk ne dvasininkas, kad galėčiau atleisti... ;,,nemėgstu silpnų ir užuojautos reikalaujančių žmonių... ;,,neįgalieji turi netrukdyti sveikiesiems gyventi... ;,,jei Dievas sukūrė pasaulį, tegul jį ir maitina, prie ko aš...,,pirmiausia pati turiu būti geresnė, gal tada suprasiu ir kitų gerumą, o negalvosiu, kad tai apsimetinėjimas... ;,,ne taip jau sunku, kaip galvojau, atleisti kitam... ;,,,jeigu galiu padėti kitam, vadinasi esu stipresnė už jį ir turiu pagelbėti... ;,,kas žino, gal mes sveikieji neįgalesni už neįgaliuosius... ;,,aš buvau nereikalinga tėvams..., tai gal galiu būti reikalinga nors gyvūnėliams žiemą?.. Humaniškumas,,Geras žmogus?.., kam jie?.. ;,,neturiu laiko kitam, nes esu užsiėmusi savimi... ;,,jeigu su manimi gražiai elgiasi, tai ir aš nepykstu... ;,,sąžinė, kas ji?... ;,,myli nemyli, vaikų žaidimas, reikia ir imu...,,šaunu, kai tau kažkas iš širdies padaro gera, susimąstai... ; pabandžiau ir aš per šias Kalėdas pavyko, malonus jausmas... ;,,pastebėjau, kad pyktis labai trumpas kelias, gerumu galima toliau nueiti... ;,,pabuvojus Kalėdiniame koncerte pastebėjau, jog svetimi žmonės vienas kitą myli, bei daro gera. Tai gal ir man atleisti savo tėvams, nors jų ir nepažįstu?... 64

65 lentelė Oksanos atsakymai apie bendravimo etiką ir ypatumus klasėje (iki projekto ir jam pasibaigus) Klasės ypatumai Prieš ugdomąjį projektą,,nedomina klasės reikalai, tai tik praeinamas gyvenimo etapas... ;,,šiaip klasėje pakalbame, galima sakyti turiu porą draugų... ;,,mokinių tarpusavio problemos, tai tik jų reikalas ir mokytojai neturi nieko žinoti... ;,,pagalba jaučiama tik nusirašinėjant... ;,,man šioje klasėje gerai, nes laikausi neutralumo pozicijų... Po ugdomojo projekto,,šiaip malonu, kad galiu kažką padėti klasėje ir tai vertinama... ;,,anksčiau nesistengiau suprasti klasiokų, o dabar man jie tapo žymiai artimesni ir įdomu su jais, rūpi, kaip jiems sekasi... ;,,nėra tokių didelių problemų klasėje, kurių neišspręstume patys... ;,,manau, kad padėtume vieni kitiems atsitikus rimtesnei bėdai, kažkaip jaučiu tai... ;,,šioje klasėje jaučiuosi saugiai lentelė Oksanos santykių turinys su suglobos namų auklėtojais (iki projekto ir jam pasibaigus) Santykių turinys Prieš ugdomąjį projektą,,kokie santykiai globos namuos, vien tik komandos... ;,,auklėtojai nusprendžia, kas gerai, o kas blogai ir iš kur jie viską taip žino?.. ;,,nieks su mumis nesitaria ir neklausia, tik verčia dalyvauti visokiuose renginiuose... ;,,mes jiems reikalingi tik tiek, kiek jie už mus gauna pinigų, kad turėtų darbą... ;,,gyvenime privalai save apginti... Po ugdomojo projekto,,ne taip jau blogai globos namuose, reikia tik pačiai nerodyti kaprizų... ;,,sunku priimti kitų patarimus, o tuo labiau svetimų, bet pasirodo, kad jie ne tokie jau netinkantys, galima ir pasinaudoti tais patarimais, puikumėlis... ;,,dalyvauti visuomeninėje veikloje man patiko... ;,,galvoju, kad ir globos namų darbuotojams sunku su mumis, nes esame visi skirtingi ir dar aikštingi... ;,,pagalba kitam, sakyčiau, malonus širdžiai reikalas... Kas svarbiausia šiuolaikiniam žmogui Tiriamosios požiūris į šiuolaikinį žmogų (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą,,žmogus pats savimi besirūpinantis, t.y. siekiantis visko, ko jam reikia, nekreipiant į kitus dėmesio... ;,,pinigai, pinigai ir dar kartą pinigai... ;,,žinoma, viskuo apsirūpinęs, tai ir bus šiuolaikinis žmogus lentelė Po ugdomojo projekto,,šiuolaikinis žmogus gerai save jaučiantis šiame gyvenime, pasiturintis ir bendraujantis su kitais... ;,,gal tai turėtų būti politikas, žinantis įstatymus, nes jie daug ką lemia žmogaus gyvenime... ;,,kažkiek savo pajamų turėtų skirti vargšams... Pasirinktų vertybių turinys ir jų priežastys (ugdytinės atsakymų interpretacija) Kas gi padėjo tiriamajai susikrauti tokį skurdų ar visai nepastebimą teigiamų vertybių bagažą? Iš atsakymų matyti, kad tiriamoji visiškai atvirai rašo: kas man tas gyvenimas, juk ne pati atėjau į jį... Tėvai mane paliko lyg daiktą, kurį pasiėmė svetimi, kad turėtų naudos... Tai skaudūs žodžiai, kurie negalėjo įnešti tyro jausmo į šią trapią, gyvenimą pradėjusią asmenybę. Ji ieškojo atsakymo, kodėl jai toks neteisingas likimas, o sulaukdavo tik tokio žodžių žaismo užaugsi, tada sužinosi, kodėl? Toliau Oksana atsakymuose rašo, jog nesijaučia saugi savo Tėvynėje. Neįtikėtina, kad Tėvynei nerūpėtų josios vaikai, rašo tiriamoji. Todėl ir savo atsakymuose apie pilietiškumą gana griežtai pasisako, jog tik naudojasi tuo, kas, josios nuomone, priklauso žmonėms. O ką jinai daranti su aplinkui esančiomis gerybėmis, tai tik josios reikalas, nori laužo, nori išmeta. Apie pareigą ir atsakomybę iš anketų matyti vienareikšmis atsakymas nematė pavyzdžio iš vyresniųjų. Jinai tvirtina, kad kiekvienas žmogus gyvena taip, kaip jisai nori, ar supranta gyvenimą, ir pašalietis neturintis jokios teisės nurodyti, kaip reikėtų gyventi. Pereinant prie antrojo bloko apie dvasingumą, sakyčiau, tiriamoji gana sarkastiškai atsakinėja į anketos teiginius. Sakanti, jog ji ne dvasininkas ir negalinti nei gailėti, nei užjausti, nei atleisti... O nelaimėliai, pavargėliai ir alkani, tai jau Dievo reikalas. Mat pastarasis sukūrė pasaulį, lai juo rūpinasi... 65

66 Belieka prisiliesti prie humaniškumo sampratos. Čia išryškėja gilus tiriamosios egocentrizmas. Iš atsakymų darytina prielaida, jog Oksana esanti pasaulio centras ir visi reikalai sukasi tik apie ją. Nemato nei kito šalia, nei gerų ir mielų žmonių. Be to nesuvokianti, kodėl reikia mylėti kitą, nes, jos nuomone, tai tik vaikų žaidimas. Pereinant prie kitų trijų anketų atsakymų matome, jog tiriamoji klasės gyvenimu nesidomi, arba laikosi neutralumo pozicijos. Taip pat tvirtinanti, kad visus iškilusius konfliktus klasėje privalo išspręsti patys mokiniai be mokytojų pagalbos. Galima daryti prielaidą, jog toks požiūris apie suaugusius formuojasi tik todėl, kad mergaitė augusi be tėvų ir nemačiusi arba nejautusi realios pagalbos, supratimo ar patarimo vienu ar kitu klausimu iš suaugusiųjų. Auklėdami vaikus mes, suaugusieji, padarome didelių klaidų, kurios palieka gilius randus vaikų širdyse..., kas, beje, stebima ir iš tiriamosios atsakymų. Todėl apžvelgiant anketų atsakymus apie Oksanos santykius su globos namų auklėtojais, stebime visišką kitos pusės nepriėmimą. Vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi tiriamoji vadina duodamomis komandomis arba auklėtinių dresūra. Taip pat ji įsitikinusi, jog globos namų auklėtiniai auklėtojams rūpi tik tiek, kiek pastarieji turi naudos, t. y., kiek auklėtojai uždirba pinigų. Jinai visiškai nevertina kitų žmonių pastangų padedant jai įsitvirtinti gyvenime. Ji mananti, kad pati sugebės apginti save ir gyventi taip, kaip tik ji pati norinti ir suprantanti... O koks gi tiriamosios įsivaizduojamas šiuolaikinis žmogus? Kas jis? Tai net ne žmogus, o pinigai, pinigai ir dar kartą pinigai, t.y. materialinės gėrybės, kurių pati stokojo gyvenime, ir kurios, josios nuomone, apsprendžia žmogų tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Kas gi pasikeitė po pusmetį vykusio ugdomojo projekto? Apžvelkime tiriamosios atsakymus. Sugrįžkime dar kartą prie pilietinės pozicijos. Ar suvirpėjo širdis dėl ateities, bendravimo su kitais, ar atsirado šalia jos kitų žmonių, kurių iki šiol nematė, kaip svarbių? Atsakymai ne vienareikšmiai, stebime dar išlikusio egocentrizmo, nors jau kalasi daigeliai ir domėjimosi kitais asmenimis. Pradeda ryškėti bendruomeniškumo jausmas, gebėjimas pagalvoti prieš ką nors darant, ar net paklausyti, ne įsiklausyti, o tik paklausyti, ką kiti pataria. Manytume, tai svarbu paauglės gyvenime, būtina kuo skubiau ištiesti stiprią pagalbos ranką ir ištaisyti suaugusių padarytą klaidą. O ar pati šito nori, ar linksta į dvasingumą, ar išliko tokia pat arogantiška, užgauli? Iš atsakymų stebime šiokį tokį savikritiškumą, t. y. kartais save įvardina kaip neįgalią, nes nesugebėjusi suvokti, kad aplinkui yra blogiau gyvenančių žmonių, kuriems dar sunkiau, negu jai. Jau vien tai gerai, kad tiriamoji suvokia, jog gyvenimas globos namuose ne pasaulio pabaiga. Pradeda įsijausti į bendruomeninį gyvenimą ir rodo gebėjimą bent jau išklausyti kitų nuomonės. Humaniškumas ir tiriamoji, suderinami tai dalykai ar ne? Iš atsakymų matyti, jog kalasi gležni meilės daigeliai kitiems žmonėms, o ne tik pačiai sau. Smagu, kad ji pastebi, jog yra aplinkui gerumo ir gerų žmonių, Kaip antai savo atsakyme rašė tiriamoji:,, Šaunu, kai tau kažkas iš širdies padaro gera, susimąstai... Matome poslinkių ir klasės gyvenime, ji vertina buvimą šioje klasėje ir net rašo, kad čia jaučiasi saugiai. Nors pagalba kitiems dar neypatingai matyti, bet nenorėkime pakeisti josios gyvenimo per tokį trumpą laiką. Juk būtinas tam tikras adaptacijos periodas, kitas gyvenimo vertinimo kriterijus. Tą stebime iš atsakymų apie bendravimo turinį su globos namų auklėtojais. Jinai atsakymuose rašo, jog ne taip jau blogai globos namuose gyventi, kai kiti tavimi rūpinasi. Ir kaip nebūtų keista, ji tą rūpinimąsi jau nebevadina apsimetinėjimu kitų gerumu, kad gautų naudą, o priima kaip duotybę dabartiniu josios gyvenimo periodu. Ji taip pat supranta, jog norint sulaukti gėrio ir palankumo, sėklą turi pasėti pats. Gal iš sykio ji bus nedaigi, bet nebijoti sėti dar ir dar kartą, galiausiai kol sudygs. Svarbu jog tiriamosios šiuolaikinis žmogus įgavo žmogiškąjį pavidalą. Taip tai buvo pinigai, pinigai ir dar kartą pinigai. Žinoma, josios šiuolaikinis žmogus neatsisako pinigų, bet jau leidžiasi į labdaringus dalykus, teikia šiokią tokią paramą vargšams. Galima teigti, kad ir mūsų tiriamoji pajuto, jog yra šalia kitas žmogus, kuriam, gal būt, labiau reikalinga parama. Tikėtina, kad ugdomojo projekto metu atradome raktelį tiriamosios dvasinių vertybių spynelei Trečiojo atvejo pristatymas Tiriamasis Andrejus: jam 15-ka metų. Tėvai įgiję spec. vidurinį išsilavinimą, dabar išvykę uždarbiauti į užsienį; ugdytinis gyvena su seneliais. Gyvenimo sąlygos patenkinamos. Tiriamasis anketose rašo, jog santykiai su seneliais normalūs, t. y. stengiasi vieni kitus suprasti. Dažniausiai kalbasi apie pamokas ir mitybą, o asmeninis paauglio gyvenimas, t.y. jo vidus paties tiriamojo reikalas. Seneliai tam daug dėmesio neskiria, kaip anketoje atsako tiriamasis, jiems nebelieka laiko, na, ir pats nelabai nori pasakoti. Šiaip mokinys klasėje draugiškas, nors kartais mėgsta trikdyti ugdomąjį procesą, t. y. stengiasi atkreipti dėmesį į save. Užklasinėje veikloje dalyvauja nenoriai, sutinka tik prašomas klasės draugų. 66

67 Tyrėjai buvo svarbu išsiaiškinti mokinio asmenines savybes suvokiant pilietiškumą, dvasingumą ir humaniškumą. Jo santykius su klase, mokytojais, o ypač vyresniojo amžiaus žmonėmis. Taip pat norėjome sužinoti, kaip jis apibudintų šiuolaikinį žmogų, kokias savybes jam priskirtų. Asmeninės savybės Andrejaus asmeninės savybės (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą Pilietinė pozicija,,stengiuosi, kad kiti neprarastų pasitikėjimo manimi, nors ne visada tai pavyksta... ;,,kas mums skirta, tuo turime naudotis... ;,,pareigos jausmą tegul stengiasi kiekvienas pajusti savaip, kaip aš galiu patarti kitiems?.. ; kartais pats nežinau, kas tas pareigos jausmas... ;,,ne visada suprantu savo senukus, o gal nenoriu jų suprasti... ;,,gyvenu ir tiek, kaip bus taip, blogiau, manau, kad nebus... Dvasingumas,,Mumis turi rūpintis suaugusieji, nes mes juk negimėme patys... ;,,pykstu, jeigu manęs nesupranta ir mane auklėja... ;,,nepatinka ir nesuprantu liūdinčių žmonių... ;,,gyvenimu reikia džiaugtis, kad ir koks jis bebūtų, juk jis tavo... ;,,paguoda kitiems, tai mados reikalas, aš to nesuprantu... Humaniškumas,,Principas už gerą geru man nepriimtinas... ;,,kiekvienam tai, ko jis nusipelnė... ;,,stengiuosi suprasti vyresnius žmones, bet kartais jie mane nervina... ;,,klaidas pripažįstu, o kas neklysta?.. ;,,pirmiausia reikia mylėti save, o kas liks - kitiems... Po ugdomojo projekto lentelė,,jaučiu gėdą, jeigu apgaunu savo senelius, bet stengiuosi tai išgyvendinti... ;,,gyvenime reikia naudotis ne tik teisėmis, bet atlikti ir savo pareigas... ;,,,pasisėmęs išminties iš senelių, stengiuosi patarti draugams, nors ne visada jie juos priima, bet čia jau jų reikalas... ;,,stengiuosi įsiklausyti į senelių nuomonę, manau, kad jie man tik gero linki... ;,,nemokame vertinti mums duoto nepakartojamo gyvenimo grožio...,,manau, kad negaliu teisti tėvų, jog jie išvažiavo, jie nori, kad mūsų šeimai būtų geriau, vadinasi turiu juos suprasti ir kiek galėdamas padėti seneliams, kurie mane prižiūri... ;,,priimu kitų žmonių pastabas ir nepykstu, juk tai jų nuomonė ir aš turiu bent jau išklausyti, o gal ir pasisyti jos.. ;,,užtariu nuskriaustus, man jų gaila...,,nemanau, kad žmonės apsimetinėja padėdami vieni kitiems, tai kilnus poelgis... ;,,stengiuosi suprasti kitus, kodėl jie taip pasielgė ir ne visada smerkti... ;,,vyresnis žmogus turi daugiau patirties, o gal būt ir teisės pasakyti jaunesniems, tik reikia mokėti tai priimti... ;,,žmogus, kuris nemyli kitų, nemyli ir savęs lentelė Andrejaus atsakymai apie bendravimo etiką ir ypatumus klasėje (iki projekto ir jam pasibaigus) Klasės ypatumai Prieš ugdomąjį projektą,,klasėje konfliktuojame, bet tai normalu, juk gyvi esame... ;,,klasiokai turi bendrų interesų, bet tik tiek, kiek reikia mokyklai... ;,,mes patys turime išspręsti savo problemas... ;,,mokytojai tegul tik moko mus, o nesikiša į mūsų reikalus... ;,,nenoriu niekur iš šios klasės eiti, aš čia galiu būti savimi... Po ugdomojo projekto,,kokie tai konfliktai, tai tik nuomonių išsakymas, kurių mes dar nemokame išklausyti... ;,,bendraujame ir už mokyklos ribų, būtent mikrorajono renginiuose... ;,,mokytojai ne kvaili, patys supranta, kada reikalinga jų pagalba sprendžiant tam tikras problemas klasėje... ;,,mūsų klasė gyva, tai reiškia, kad galiu būti savimi, neerzinant kitų... 67

68 Santykių turinys Andrejaus santykių turinys su seneliais (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą,,seneliai rūpinasi manimi, kaip supranta, jiems svarbiausia skaniai mane pamaitinti... ;,,priimdami šeimai svarbius sprendimus atsiklausia ir manęs, nors padaro savaip, pykstu... ;,,manau, kad manimi gali pasitikėti... ;,,domisi mano laisvalaikiu, kontroliuoja, o tai ne labai man patinka... ;,,nesutariame tik dėl to, kad gana vėlokai grįžtu namo lentelė Po ugdomojo projekto,,man malonu, kad seneliams aš rūpiu...,,,privalau ir jiems daugiau dėmesio skirti, ne taip prieštarauti... ;,,jaučiu, kad nesu subrendęs rimtiems šeimos sprendimams, todėl reikėtų įdėmiai įsiklausyti į senelių išmintį... ;,,kontroliuoti arba domėtis manimi jie turi pilną teisę, nes aš esu nepilnametis ir jie už mane atsako... ;,,jiems rūpi mano saugumas, dėl to pergyvena ir aš neturėčiau jų nuvilti... Kas svarbiausia šiuolaikiniam žmogui Tiriamojo požiūris į šiuolaikinį žmogų (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą,,šiandienos žmogus verslininkas, turintis pinigų ir einantis į priekį, t.y. tobulėjantis... ;,,organizuotas, savarankiškas, nepriekaištingos reputacijos... ;,,siekdamas tikslo turi būti sąžiningas ir netrukdantis verslo partneriams... ;,,būtinai įvaldęs naujausias technologijas lentelė Po ugdomojo projekto,,manau, kad šiandienos žmogui svarbu pinigai, bet ne jie viską apsprendžia... ;,,būtina remtis patikimais draugais, ar dorai bendrauti su verslo partneriais... ;,,verslininkas pinigus kaupiantis ne tik savo šeimos reikmėms, investuojantis, bet ir užsiimantis labdaringa veikla... Pasirinktų vertybių turinys ir jų priežastys (ugdytinio atsakymų interpretacija) Mums buvo svarbi tiriamojo nuomonė apie pilietinę poziciją. Iš atsakymų galima susidaryti tokį vaizdą, kad Andrejus dažnai naudojasi esama padėtimi, negu susimąsto apie pareigos jausmą. Netgi kalbant apie tai, ar jam vertėtų duoti pastabas savo draugams dėl netinkamo elgesio, jis tiesiai atsako, kad kiekvienas gyvena taip, kaip išmano ir jis galvojąs, kad blogiau nuo to nebus niekam. O šiaip stengiasi negadinti to, ko nesukūrė, bet būtinai priminti, kad jauniems visi keliai atviri. Jis, kaip ir kiekvienas šiandienos jaunuolis, savo atsakymuose teigia, kad dvasingumas tai mados reikalas. Ir jis nemanąs, kad dvasingas žmogus išgelbės pasaulį. Kartais pyksta ir nesupranta savo senukų (jis taip vadina savo senelius), kurie, anot jo, pamokslauja. Galiausiai rašo, jog suaugusieji jį nervina, dėl priekaištų apie ne itin teigiamus poslinkius moksle, todėl pykstąs ant jų. Manąs, kad mokinasi taip, kaip suprantąs. Tad kokia gali būti meilė kitiems, jei tiriamasis nesupranta aplink jį esančio gerumo? Ar galima aptikti atsakymuose nors kruopelytę humaniškumo?žinoma, šiek tiek galima užčiuopti. Tiriamasis rašo, jog vertina suaugusius žmones tik tiek, kiek pastarieji jam neįkyri, arba tiek, kiek nesikiša į jo gyvenimą. Nors šiaip gali mandagiai išklausyti vyresniųjų patarimus ir kartais įsiklausyti į jų pamokymus. O šiaip tiriamasis gyvena pagal principą: kiekvienam tai, ko jis nusipelnė. Paanalizuokime jo santykius su klase. Matome, kad tiriamasis linkęs į bendravimą, jis siūlo visus reikalus spręsti patiems, neįtraukiant vyresniųjų, t.y. mokytojų. Sakytume didelis pasitikėjimas savimi, net pavadintume maksimalistinis. Tiriamajam svarbu ir tai, kad jis klasėje gali būti savimi, nereikia, anot jo, taikytis ir įtikti. Taigi, kaip jis elgiasi su savo seneliais? Kokia čia galima bendravimo etika? Stebimas jaunatviškas maksimalizmas, noras būti savarankišku ir neklystančiu. Smagu tai, kad jis bent jau išklauso senelių patarimo, nors, kaip matyti iš atsakymų, vidujai lieka nepatenkintas, bet neskaudina jų. Pagirtinas dalykas atsakymuose tai, jog tiriamojo šiuolaikinis žmogus sąžiningas, dorai siekiantis užsibrėžto tikslo, bet galvojantis tik apie save ir savo verslą, apie sočią rytdieną. Iš atsakymų stebime, kad kitas šalia esantis asmuo dar neegzistuoja, gal kažkada netolimoje ateityje... Kas pasikeitė po ugdomojo projekto? Stebime didesnį domėjimąsi gyvenimu, kuris yra išėjęs už tiriamojo AŠ ribų. Išryškėjusia pilietine pozicija, mat tiriamasis susimąsto ne tik apie teises, bet ir apie pareigas. Jame prabudo gėdos jausmas, susimąstymas dėl neteisingo savo elgesio. Dvasingumas, o gal labiau supratingumas. Jis bando suprasti, o ne teisti savo tėvus, dėl to, kad jie išvykę dirbti svetur. Jis atvirai mąsto ir tai patvirtina savo atsakymuose, jog tiki, kad taip tėvai pasielgė tik dėl to, kad užtikrintų jo ateitį. Taip pat supranta, kad seneliai, augindami jį, turi teisę reikalauti, ir kad jis privaląs tai suprasti, ir vertinti. Pagalvoja ir apie tai, kad daugiau dėmesio ir šilumos reikėtų skirti seneliams. Prabudo humaniškumo samprata. Tiriamasis pradėjo suvokti, kad pagalba kitam su meile yra ne tik malonumas, 68

69 bet tam tikras privalumas. Mat tada jautiesi esąs kažkam reikalingas. Pasijauti esąs turtingesnis, bent jau vidumi už kitą, jei tavęs prašo pagalbos. Bendravimo etika tarp tiriamojo ir klasės draugų irgi keitėsi. Nuo apsivardžiavimų ir nesikišimo politikos klasės reikaluose, prieita prie tam tikrų nesutarimų sprendimo, arba dar mažiau, tik prie nuomonių išsiskyrimo vienu ar kitu klausimu. Kaip tvirtina tiriamasis, jie visi jauni, skirtingų pažiūrų, ir nieko čia keisto, kad būna tam tikrų nesusipratimų. Bet Andrejus pradeda vertinti ir kitą šalia esantį asmenį. Kitas, anot jo, reikalingas tam, kad suprastum, dėl ko gyveni šiame pasaulyje... Todėl pasikeitė požiūris ir į senelius. Tiriamasis įsisąmonino, jog pakol esąs nepilnametis, privaląs paklusti arba bent paisyti senelių nuomonės ir tvarkos, kadangi pastarieji atsakingi už jo gyvenimą. Vis dažniau galime stebėti atsakymuose, jog jam esanti svarbi senelių nuomonė, nes jie gyvenimišką patirtį susikrovę per ilgus išbandymų metus, todėl jų patarimai patikrinti praktikos. O be to, kaip mano Andrejus, seneliai juk negali duoti blogų patarimų anūkui. Kaip stebime iš atsakymų, kartas nuo karto išlenda dar svarbus ego, bet jau nebe toks ryškus, koks buvo iki ugdomojo projekto. Požiūris į šiuolaikinį žmogų svarbu sąžiningai dalyvauti versle, turėti patikimų draugų. Bet vis vien jo šiandienos žmogus verslininkas, nors pinigai ir nueina į antrą planą. Kaip rašo tiriamasis, jų reikia ne vien sau ir šeimai, bet ir labdarai Ketvirtojo atvejo pristatymas Tiriamoji Jolanta: jai 15-ka metų. Tėvai išsituokę. Tiriamoji gyvena su motina ir sesute. Motina baigusi tik 11 klasių, nes anksti ištekėjo ir toliau mokintis nebenorėjo. Tiriamoji patenkinta santykiais su mama, ir čia pat paaiškina, kad mama tiesiog neturi laiko jos klausinėti apie asmeninį gyvenimą, nes labai daug dirba, kad išlaikytų abi dukras. Šiaip tiriamoji draugiška, turinti savo nuomonę, su mokytojai nekonfliktuoja, atlieka pavestus darbus, nors ne visada sąžiningai. Tyrimo eigoje mums svarbu išsiaiškinti, kaip mokinė bendrauja su klase, vyresniais žmonėmis. Koks jos požiūris į šiuolaikinį žmogų. Kokias asmenines savybes ji išskirtų pilietiškumo, dvasingumo ir humaniškumo pozicijos atžvilgiu lentelė Jolantos asmeninės savybės (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą Po ugdomojo projekto Pilietinė pozicija,,mama manimi pasitiki ir paveda gana rimtus darbus... ;,,kas tas visuomeninis turtas, aš juk irgi priklausau visuomenei, reiškia galiu juo naudotis kaip man patinka... ;,,pareigos jausmas kiekvieno žmogaus reikalas, ir nesikišu su savo pasiūlymais klasiokams... ;,,darome tai, kas matome mums gerai...,,santykiai su mama šilti, ji gali pasikliauti, o tai labai svarbu... ;,,manau, kad turiu tausoti tai, kuo naudojuosi savo gyvenime, juk tai kitų sukurtas darbo vaisius... ;,,teises mes kažkodėl žinome visi, o pareigas pamirštame, tai būtina priminti vienas kitam... ;,,manau, kad darau gerus darbus, tai piliečio pareiga... Asmeninės savybės Dvasingumas,,Aplinkiniai man rūpi tiek, kiek jie su manimi gerai elgiasi... ;,,nesugebu susivaldyti užėjus pykčiui... ;,,nuliūdusiųjų paguoda kunigo reikalas... ;,,jaunimas turi gyventi pilnavertį gyvenimą, kur jau ten neįgalieji... ;,,gyvūnėliais pasirūpins pati gamta, na, gal būt, pabersiu žiemą trupinėlių...,,esu bendruomenės dalis, todėl manau, kad vienas kitam turime rūpėti... ;,,supratau, kad pyktis man ne pakeliui, jis net kenkia žmogui, taigi, kiek įmanoma greičiau atsikratysiu šio žalingo įpročio... ;,,tik šalia esant neįgaliam supranti, kad ir pats esi neįgalus, jei negali priimti kitoniško žmogaus negu pats esi... ;,,skurdas nieko nelepina, todėl privalau dalintis tuo, ką pati esu gavusi... 69

70 Humaniškumas,,Mano mama gera... ;,,padėti galiu tik artimam, o kitam, jis irgi turi artimų, tegul jie padeda... ;,,visada pasisveikinu su vyresniais... ;,,stengiuosi namų darbus atlikti, bet kartais ir nusirašau... ;,,pagalvoju, kodėl būtina mylėti kitus, o mane ar jie mylės?...,,žmogus gyveni tarp žmonių, todėl esame visi artimi ir tarpusavio pagalba būtina... ;,,myliu savo mamą, nes man padovanojo patį nuostabiausią dalyką gyvenimą... ;,,pastangos būti sąžininga nenueina veltui... ;,,tik meilė suartina žmones ir nukreipia geriems darbams lentelė Jolantos atsakymai apie bendravimo etiką ir ypatumus klasėje (iki projekto ir jam pasibaigus) Klasės ypatumai Prieš ugdomąjį projektą,,klasėje viskas gerai, kai gerai... ;,,nereikia leistis į bereikalingas diskusijas... ;,,pats save turi apginti ir pagalba iš šalies nebūtina... ;,,pagrindinė pagalba nusirašinėjimas, tai šaunu... ;,,noriu mokytis toje mokykloje ir šioje klasėje... ;,,mes esame šaunūs ir galime būti kartu... ;,,gera klasės vadovė, ji jauna ir mus supranta, nemoralizuoja... Po ugdomojo projekto,,klasėje sutelktumas ir bereikalingų ginčų stengiamės išvengti... ;,,gelbstim vieni kitiems, kaip sugebame... ;,,kažkaip pasidarė gėda nusirašinėti ir pagalbą klasiokui matau visiškai kitu kampu, gal geriau paaiškinti, kad suprastų ir pats padarytų... ;,,klasėje mokintis patinka, sutelktas, įdomus kolektyvas, čia gali jaustis savimi ir saugiai... Santykių turinys Jolantos santykių turinys su mama (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą,,su mama santykiai geri, nes jai nelieka laiko kištis į mano asmeninį gyvenimą, už tai aš ją ir myliu... ;,,ką veikiu laisvu nuo pamokų metu, tai jau mano reikalas, žinoma, atlikus darbus, kuriuos paprašo mama... ;,,mama manimi pasitiki... ;,,manau, kad mama mumis rūpinasi: maitina, rengia... ;,,kartais nesutariame tik dėl draugų lentelė Po ugdomojo projekto,,mama kiek įmanydama stengiasi atstoti abu tėvus, jai sunku ir aš puikiai suprantu... ;,,vertindama jos gerumą, daugiau laisvo laiko skiriu namų darbams, kad pagelbėčiau jai... ;,,neskaudinu ir neapgaudinėju mamos, todėl ji manimi pasitiki... ;,,kokie namai be dūmų, bet tai trumpalaikiai nesutarimai. Stengiuosi pirmoji atsiprašyti ir susitaikyti su mylimais žmonėmis... Kas svarbiausia šiuolaikiniam žmogui Tiriamosios požiūris į šiuolaikinį žmogų (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą,,šiuolaikinis žmogus: pasitikintis savimi, turintis padėtį visuomenėje, pinigų, daug keliaujantis... ;,,jis turi būti savarankiškas, sumanus, žingeidus... ;,,jo buitis ir apranga turi būti nepriekaištinga, nes tik tada jį gerbs kiti žmonės lentelė Po ugdomojo projekto Pirmiausia šiuolaikinis žmogus turi būti išsilavinęs ir turėti tikslą gyvenime... ;,,nesvarbu kokia bus jo specialybė, svarbu, kad darbą atliktų dorai ir sąžiningai... ;,,manau, kad žmogų sutinkame pagal išvaizdą, o palydime, pagal jo vidų... Pasirinktų vertybių turinys ir jų priežastys ( ugdytinės atsakymų interpretacija) Jolanta pilietiškumą supranta vertindama savo gerovę. Anot jos, tai, ką darau, jei man gerai, vadinasi ir kitam gerai. O naudotis tuo, ką matai aplinkui, visiems leistina. Kiekvienas naudojasi tiek, kiek supranta esąs vertas. Apie tai, jog būtina tausoti visuomeninį turtą, tiriamoji atsakymuose neužsimena. Tik viena tvirtina, kad pareigos jausmas kiekvieno žmogaus reikalas, ir nebūtina kiekvieną poelgį komentuoti ar moralizuoti. Dvasingumas pykstasi su tiriamąja, nes nesugeba pastaroji suprasti, kodėl būtina atjausti neįgalų, gyvenimo nuskriaustą padarą. Ji atsakymuose tvirtina, kad kiekvienam duotas likimas ir jį reikia pragyventi pačiam. O šiaip jau sveikieji, anot jos, turi gyventi pilnavertį gyvenimą. Sergančiais ir neįgaliaisiais pasirūpins pats Dievas. Kaip 70

71 matome, supratimo apie pagalbą, atjautą kitam nelabai galima surasti atsakymuose. Humaniškumas nublankusi pozicija. Kyla klausimas tiriamajai, o kas iš to, jei aš mylėsiu kitus žmones, jei aš jiems padėsiu? Sunku patikėti, kad pagalbą kitam tiriamoji supranta tik kaip būsimą naudą. Kartais atsakymuose blyksteli šviesos spindulėlis, rodantis humaniškumo apraiškas visada tiriamoji mandagi su vyresniaisiais. Pastudijuokime Jolantos gebėjimą bendrauti su klasiokais. Čia dominuoja nesikišimo politika. Ji pataria iš vis dėl menkniekių nesivelti į diskusijas, manytume, lyg tai siūlo iškilusias problemas užtušuoti ir neaštrinti padėties. Tiriamosios nuomone, laikas geriausias gydytojas. Ko galima tikėtis iš tiriamosios santykyje su mama. Tiriamajai patinka, kad dėl laiko stokos mama negali jos pastoviai kontroliuoti, todėl santykius įvardina kaip gerus. Vėl gi išryškėja nenoras turėti šalia savęs artimą, kuriam būtų galima pasipasakoti, aptarti iškilusius rūpesčius ar problemas. Kaip matome iš atsakymų, bendravimas su motina labiau yra dalykinis-materialus, negu atviras ir nuoširdus. Šiuolaikinis žmogus Jolantai svarbus tik išore, t.y. gražiai apsirengęs, sutvarkyta jo buitis. Niekur atsakyme nestebime giliau užčiuopiamų dalykų. Žinoma, pasitikintis, daug keliaujantis, savarankiškas ir žingeidus žmogus. Apie dvasingumą, nuoširdumą atsakymuose nerašoma. Praėjus pusmečiui,- tiek vyko ugdomasis projektas, ką stebime asmenybės pasikeitime. Taigi pilietinė pozicija. Jinai atkutusi ir įvardijamas pareigos jausmas, suprantama, kas yra geri darbai, ką reiškia tausoti visuomeninį turtą. Dvasingumas pakylėjo aukščiau savąjį AŠ. Plačiau šnekama apie bendruomenę, kurios dalis ir pati tiriamoji beesanti. Nesvetimas atjautos ir pagalbos jausmas. Galiausiai suvokiama, kad padėti neįgaliajam ar likimo nuskriaustam žmogui ne taip jau sunku. Palengva skleidžiasi ir humaniškumo žiedlapiai. Ant vieno iš jų išdrįstama užkelti meilę pačiam artimiausiam žmogui mamai. Tiriamoji nesibodi šio jausmo ir suvokia, kad tik mylėdamas kitą, gali pats atsiskleisti. Smagu skaityti tokius atsakymus. Jolanta galvojo apie tai ir parašė, o kaip bus toliau, laikas parodys ir nenorėkime iš karto visų pakeisti. Svarbu tai, kad jie priima alternatyvius ugdymo metodus ir randa nors šį tą sau tinkamo tobulėjimui. Kaip keitėsi santykiai klasėje?jei pradžioje pagalbą viens kitam matė tik nusirašinėjimo procese, tai dabar šį procesą įvardija kaip gėdingą, arba savęs nevertinimą. Mano, kad klasės vienybė yra sutelktume atliekant bendruomenei naudingą darbą, o ne ieškant naudos tik sau. Taip pat atsakymuose dažniau randame minint kolektyvą, bendrus interesus, saugumą. Santykiai su mama judėjo šiltyn ne taip sparčiai, kaip norėjosi, bet vis tik stebime jų apraiškų. Vien iš atsakymo, jog tiriamoji skuba kuo greičiau pirmoji atsiprašyti ką nors ne taip padarius, rodo, kad ji veidu atsisuko į jai brangų žmogų - motiną, kuri stengiasi atstoti abu tėvus, stengiasi, kad tik dukrai ko nors netruktų ir neišsiskirtų iš kitų draugų. Kažkodėl, mes suaugusieji, taip pat bendravimą vieni su kitais suprantame per daiktinę išraišką, per materialumą. Kartais pagalvokime, kad gal užtektų vieno iš širdies pasakyto žodžio... Galiausiai josios šiuolaikinis žmogus įvardijamas kaip paprastas, sąžiningai atliekantis savo darbą, išsilavinęs ir turintis gyvenimo tikslą. Galime daryti prielaidą, kad tiriamosios šiuolaikinis žmogus, turėjęs tik išorės kontūrus, pradėjo pildyti savo vidų, t.y. tampa jausmingu ir suprantančiu kitus Penktojo atvejo pristatymas Tiriamoji Anžela: jai 16-ka metų. Gyvena pilnoje šeimoje ir dar turi brolį. Santykiai šeimoje stabilūs, t.y. palaikomas pastovus kontaktas su tėvais. Visada galima kreiptis į tėvus patarimo mokymosi reikalais. Tėvai nelabai supranta mano asmeninį gyvenimą ir vis kartoja, kad dar aš paauglė ir visas gyvenimas prieš akis. Tai mane žeidžia ir dėl to kyla tam tikrų nesutarimų, nors mokinė tvirtina, kad tėvus gerbia ir stengiasi paklusti jų reikalavimams. Mokosi gerai ir dalyvauja visuomeninėje veikloje. Klasėje draugiška, gebanti kitą išklausyti, bet ne būtinai padėti. Kartais praleidžia kitų dalykų pamokas be jokios priežasties, tiesiog sako, kad pamoka neįdomi ir dėl to neatėjo į ją. Tyrimo metu norėjome išsiaiškinti mokinės pozicijas vyresniųjų atžvilgiu, kas įtakoja vienas ar kitas josios nuotaikas. Kaip jinai geba save pajusti pilnaverčiu šalies piliečiu. Kokios tam piliečiui būdingos asmeninės savybės ir kaip ji įsivaizduoja šiandienos žmogų. 71

72 Asmeninės savybės Anželos asmeninės savybės (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą Pilietinė pozicija,,tėvai manimi pasitiki, nes aš jų neskaudinu... ;,,nesisavinu to, kas man nepriklauso, bet ir negadinu... ;,,pareigos jausmas kiekvieno žmogaus reikalas, bet jaunam žmogui reikia priminti... ;,,elgiamės taip, kad patiktų visiems, bet būtų gerai ir pačiam... Dvasingumas,,Man negerai, kad kiti liūdni... ;,,esu linksma, tuo stengiuosi ir kitus užkrėsti... ;,,būtinai išklausau kitą ir stengiuosi patarti... ;,,stengiuosi būti nuoširdi, bet ne visada man pavyksta... ;,,ne visada atleidžiu, kada mane įskaudina... Humaniškumas,,Tėvus gerbiu, o gal tai meilė jiems, ar dėkingumas už jų rūpestį mums... ;,,padedu kitiems, jei matau, kad to nusipelnė... ;,,mandagi su vyresniais... ;,,namų darbus atlieku beveik visada, niekada nenusirašinėju, jeigu ir nepadarau... ;,,silpnybę jaučiu paukščiukams ir žvėreliams, juos globoju, ypač benamius... Po ugdomojo projekto lentelė,,stengiuosi būti dėmesinga savo šeimos nariams, manau, kad pavyksta... ;,,man patinka, kada aplinkui viskas gražu ir tvarkinga, manau, kad tai ir mano nuopelnas, nes nieko negadinu ir nelaužau... ;,,pareiga, pareiga, pareiga sunku su ja, bet, manau, kad atėjo laikas atiduoti save kitiems... ;,,darykime tai, kad visiems būtų gerai...,,liūdžiu, jei kitas liūdi, man skauda, jei kitam skauda, kiek įmanydama stengiuosi padėti kitam... ;,,teigiama nuotaika, tai mūsų gyvenimo vitaminai, dalinu juos kitiems... ;,,mano širdis atvira kitų bėdoms... ;,,atleisk kitiems, ir atleisi sau...,,nemylėt negaliu, gerbt privalau, nes jie to nusipelnė... ;,,tik bėdoje pažinsi draugą, tad noriu būti tuo draugu, kurį galima pažinti... ;,,nebūtų vyresniųjų,, nebūtų ir mūsų, tai jau vien už tai turime juos gerbti... ;,,mano mokslas, tai darbas, kurį atlieku sąžiningai, kiek tai mano galiose... ;,,man nesvetima benamių žvėrelių globa lentelė Anželos atsakymai apie bendravimo etiką ir ypatumus klasėje (iki projekto ir jam pasibaigus) Klasės ypatumai Prieš ugdomąjį projektą,,klasiokai draugiški, nors ne visada patikimi... ;,,negalima atvyrauti klasėje, nes viską sužino klasės vadovė... ;,,pasitaiko ir konfliktų, bet kur jų nebūna... ;,,švenčiame gimtadienius klasiokų, kartais kviečiame ir vadovę... ;,,niekada nenorėčiau keisti šios klasės, nes vieni kitus pažįstame ir gerai jaučiamės čia... Po ugdomojo projekto,,neteisk kitų ir nebūsi teisiamas... ;,,o gal draugas norėjo, kad išvengčiau kokios nors bėdos ir dėl to pasakė auklėtojai, reikia ir jo pastangas vertinti... ;,,klasėje vyrauja nerašyta taisyklė padėk draugui bėdoje... ;,,klasės atmosfera puiki, mes čia jaučiamės gerai... Santykių turinys Anželos santykių turinys su tėvais (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą,,su tėvais santykiai normalūs... ;,,jie domisi manimi ir rūpinasi laisvalaikiu... ;,,tenka apgauti tėvus, norint susitikti su draugais... ;,,ne visada pritaria mano veiksmams ar pasirinktiems draugams, tik dėl to ir kyla nesutarimai... ;,,pati darbo namuose neieškau, bet paprašius tėvams - padedu lentelė Po ugdomojo projekto,,belskis į duris ir būsi išgirsta, t.y. būk atvira su tėvais ir jie puikiai supras tave... ;,,,tik tyrumas ir sąžiningumas suartina žmones ir sustiprina pasitikėjimą vienas kitu... ;,,kartais nustebinu tėvus netradiciniais patiekalais arba kitaip perstatytais baldais, patinka jiems, kad esu jau suaugus ir manimi galima pasikliauti... 72

73 Kas svarbiausia šiuolaikiniam žmogui Tiriamosios požiūris į šiuolaikinį žmogų (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą,,šiuolaikinis žmogus tai technikos amžiaus žmogus... ;,,jis tvirtas, besirūpinantis savo šeima ir ateitimi... ;,,jam rūpi šalies ekonomika, nes nuo jos pakilimo priklauso žmonių gerovė... ;,,tai turtingas ir galingas žmogus, šiek tiek pinigų skiriantis labdarai lentelė Po ugdomojo projekto,,šiuolaikinis žmogus gerai įvaldęs užsienio kalbas, moka laviruoti verslo vingrybėse... ;,,šeima jam taip pat rūpi, t.y. pilnai materialiai aprūpina... ;,,rūpinasi šalies ir žmonių geresne ateitimi... ;,,nesvetima ir labdaringa veikla... Pasirinktų vertybių turinys ir jų priežastys (ugdytinės atsakymų interpretacija) Panagrinėkime kaip Anžela supranta pilietinę poziciją. Iš atsakymų matome, kad, kaip ir visi jauni žmonės, ji labiau domisi ir rūpinasi savimi, o ne tuo, kas vyksta aplink juos. Išstudijavus paauglio psichologiją, nesunku tai suprasti. Juk kiekvienas jaunas žmogus gyvenime nori būti pastebėtas, todėl jis savimi pasitikintis bei drąsus savo sprendimuose, kokie jie bebūtų. Taip ir mūsų tiriamoji rašydama apie pilietiškumą pirmiausia save suvokia kaip svarbiausią, o paskui neneigia ir aplinkinių, kuriems ji jaučia pareigą. Be to tiriamoji vertina ir visuomeninį turtą, kuriuo naudojasi ir tvirtina, kad niekada nekilo noras ką nors sugadinti. Anžela mano, kad jaunam žmogui dažniau reikėtų priminti apie pareigos jausmą, mat kartais jaunimas atsipalaiduoja ir pamiršta tai, kuo būtina gyvenime vadovautis. Manytume, tiriamoji siekia bendravimo ir bendradarbiavimo su vyresniaisiais, eina į dialogą. Taip pat įdomu josios požiūris į dvasingumą. Tiriamosios atsakymuose nesibodima apie tai kalbėti. Vadinasi, dvasingumas nėra Anželai svetimas. Rašo, jog pati yra geros ir linksmos sielos, todėl norinti, kad ir visiems būtų gerai. Pavyksta susipykti, bet pirmoji, kuri eina link susitaikymo, kuri nori kuo greičiau išsklaidyti slogią atmosferą. Darykime prielaidą, kad nuoširdumas ir atvirumas gyvena josios širdutėje. Humaniškumas čia jau tvirtai galime pasakyti, kad jo nestokojama Anželos veiksmuose. Tai ir pagalba tėvams, užuojauta ir supratimas vyresniųjų žmonių, globa benamių bei žiemos speigus kenčiančių paukštelių. Todėl pereikime prie bendravimo klasėje. Iš atsakymų matyti, jog tiriamoji ne visada atvyrauja klasėje. Bet čia pat sau atsako kodėl. Anot jos, tai ne tie žmonės, su kuriais norėtų dalintis viskuo, tuo labiau paslaptimis, kurių turi kiekvienas žmogus... Šiaip santykius klasėje vertina gerai, nes vienas kitą supranta, draugiški. Santykiuose su tėvais ne visada nuoširdi, t.y. kartais apgaudinėja juos vardan draugų. Kaip jau minėjome, tai paauglystės periodas, kuris savaip būna prieštaringas suaugusiųjų pasauliui. Bet, kaip matome, tai tik nesutarimai dėl draugų, o šiaip santykius tiriamoji įvardija, kaip normalius. Turtingas, galingas, įvaldęs technologijas, besirūpinantis šeima ir šiek tiek pinigų skiriantis labdarai, tai toks Anželos šiandienos žmogus. Praėjus pusmečiui, kol tęsėsi ugdomasis projektas, mes atsakymuose skaitome, jog pilietinė pozicija, anot tiriamosios, tai pareiga,- pareiga, nors sunku, bet atėjo laikas atiduoti save kitiems. Taip pat vis dažniau savo atsakymuose kalba apie aplinkui esantį grožį, apie tai, kad ir jaunoji karta privalo puoselėti savo kraštą, vietovę, kurioje gyvena. Dėmesys suaugusiems kartojamas beveik kiekviename atsakyme. Kiek nuo kasdienybės pakylėjo dvasingumas? Tiriamoji prisipažįsta, jog josios širdis atvira kitų bėdoms, pagalbai. Kadangi pati nuoširdi ir linksma, stengiasi ir kitus tuo nuoširdumu sušildyti, o gera nuotaika užkrėsti aplinkinius. Norinti skleisti kuo daugiau teigiamų emocijų. Humaniškumo pozicijos dar labiau sutvirtėjo. Ji pilnai prisiima atsakomybę už santykius su vyresniaisiais. Įsitikinusi, jog be vyresnių žmonių, jos nebūtų. O kaip dėkingumą savo tėvams, ji rodanti gerus rezultatus moksle, paruošianti įvairių malonių netikėtumų jiems. Tiriamoji mano, jog josios ateitis priklauso tik nuo to, kaip sugebės pasinaudoti vyresnių patirtimi, bei savo sąžiningu darbu, t.y. mokslu. Keitėsi ir santykis su klasiokais. Jei anksčiau ji drovėjosi atvyrauti, tai dabar rašo, kad klasėje vyrauja nerašyta taisyklė bėdoje pažinsi draugą, t.y., kad kiekvienas stengiasi viens kitam padėti kiek įmanoma. Taip pat pagalbos kreipiasi ir į klasės vadovą. Jinai šioje klasėje jaučiasi laisvai ir saugiai. Tik tyrumas ir sąžiningumas gali praverti visas sunkiai varstomas duris, taip savo santykius su tėvais įvertina tiriamoji. Smagu, kada paaugliai gali perkopti per savo išdidumą ir susivokti gyvenimo labirintuose, pripažįstant savo tėvus, kaip pačius artimiausius ir pačius patikimiausius draugus. Belieka atsigręžti į tiriamosios šiuolaikinį žmogų. Tai išsilavinęs, mylintis šeimą, besirūpinantis kitų žmonių ir šalies gerove. Taip pat jam nesvetimas ir labdaros jausmas. 73

74 Šeštojo atvejo pristatymas Tiriamoji Alina: jai 15-ka metų, vienturtė. Gyvena pilnoje šeimoje. Abu tėvai baigę aukštuosius mokslus. Tiriamoji laiminga turėdama tokius tėvus, tai matyti iš atsakymų anketose. Jos santykiai su tėvais artimi. Tai veikiau draugai negu tėvai, nes su jais galima pasikalbėti įvairiomis temomis, net apie meilę. Tėvai mergaitę supranta ir pilnai pasitiki. Visada suteikiama galimybė savarankiškumui ir sprendimų priėmimui. Tai tiriamąją dar labiau skatina gerbti tėvus ir visada pagelbėti jiems. Klasėje aktyvi, visuomeniška, mokosi tik gerai ir labai gerai. Kartais pasitaiko, jog nepilnai atlieka užduotis, bet tiriamoji paaiškina kodėl, arba paprašo mokytojų pagalbos, jei pati nesupranta. Atidi kitiems, linkusi pagelbėti. Neleidžia skriausti jaunesnių ir silpnesnių. Ugdomojo projekto metu svarbu buvo sužinoti, kokia tiriamosios pozicija pilietiškumo, dvasingumo ir humaniškumo klausimais. Kaip ji supranta pagalbą ir bendradarbiavimą klasėje. Kaip ji vertina ir kas įtakoja josios santykius su vyresniais žmonėmis. Ar svarbus jai kitas žmogus. Galiausiai, kokia jos nuomonė apie šiuolaikinį žmogų. Koks jis? Asmeninės savybės Alinos asmeninės savybės (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą Pilietinė pozicija,,tėvai pilnai manimi pasitiki, nes aš niekada jų neapgaudinėju... ;,,visada gerbiu kitų nuomonę... ;,,kiek įmanydama stengiuosi puoselėti klasės ir mokyklos aplinką nešiukšlinu, o pamačius šiukšles surenku... ;,,gerbiu mokytojus, nes tai mūsų pareiga... Dvasingumas,,Myliu ne tik tėvus, bet ir kitus, gerus žmones... ;,,kartais supykstu, bet po to būtinai atsiprašau tų, kuriuos įskaudinau... ;,,visada išklausau norinčius pasipasakoti, nors ne visada man tai patinka... ;,,yra žmonių, kurių negaliu įsileisti į savo širdį... ;,,myliu gamtą, ji man gyva... Humaniškumas,,Padedu tėvams visada, nes žinau, kad jie daug dirba, o be to manimi rūpinasi... ;,,rūpinuosi savo sergančia senele... ;,,įsiklausau į vyresniųjų patarimus, bet atsirenku sau tinkančius... ;,,nemėgstu, kada žmonės vieni kitus apkalba, tai nemandagu... Po ugdomojo projekto lentelė,,tėvai mūsų atrama ir tvirtovė, kas mes be jų... ;,,net nekilo mintis, jog galiu nesąžiningai elgtis su tėvais... ;,,kitų nuomonė labai svarbi, nes tik per kitus tu gali apvalyti save... ;,,mokykla mano antrieji namai, stengiuosi, kad būtų gražu ir tvarkinga... ;,,gerbiu mokytojus už jų begalinį atsidavimą savo sunkiam darbui, už tai, kad jie mus myli ir ugdo būti dorais šalies piliečiais...,,myliu visus žmones, nes tai Dievo kūrinys... ;,,neklystančių ir neklumpančių žmonių nėra, svarbu suklupus atsistoti, o suklydus ištaisyti klaidą ir atsiprašyti... ;,,tik žmogus žmogų ir gali išklausyti, tad nenužmogėkime... ;,,myliu savo Tėvynę, kurioje gimiau ir augu...,,manau, kad tai, kas vyksta šeimoje, yra visų reikalas, todėl neskirstau darbų į vaikų ir tėvų, ką sugebu mielu noru padarau... ;,,man patinka padėti žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, o tuo labiau silpnesniems už mane... ;,,vyresniųjų patarimai man padeda semtis gyvenimiškos patirties... 74

75 lentelė Alinos atsakymai apie bendravimo etiką ir ypatumus klasėje (iki projekto ir jam pasibaigus) Klasės ypatumai Prieš ugdomąjį projektą,,klasė draugiška... ;,,patys kalti, jei kyla kokie nors konfliktai... ;,,stengiamės išsiaiškinti, netrukdant vyresniųjų... ;,,vieni kitiems padedame, jeigu ištinka kas nors netikėta... ;,,noriu, kad mūsų klasė aktyviau įsijungtų į labdaringą veiklą... ;,,mane trikdo mokiniai tinginiai, klasėje tokių yra... ;,,būtina padėti jiems, kad negadintų klasės įvaizdžio... Po ugdomojo projekto,,pasitaiko nereikšmingų nesutarimų klasėje, bet čia pat mes juos išsprendžiame... ;,,kuo daugiau atiduoti kitiems, tuo pats tampi turtingesnis... ;,,kviečiu klasę įsijungti į ilgalaikį projektą, skirtą remti vaikų namus,,būk vyresniu broliu ir seserimi... ;,,tinginystei klasėje ne!.. Santykių turinys Alinos santykių turinys su tėvais (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą,,tėvai manimi rūpinasi ir aš už tai esu labai dėkinga jiems... ;,,laisvalaikį leidžiu kaip noriu, t.y. stengiuosi nešvaistyti laiko veltui, lankau įvairius būrelius... ;,,tėvai manimi pasitiki, todėl visada kartu sprendžiame iškilusias problemas ir planuojame kartu atostogas... ;,,kartais pati sau nepatinku todėl, kad visur ir visada noriu būti pirma lentelė Po ugdomojo projekto,,tėvai mano ateities garantas, namai uostas, į kurį visada galiu sugrįžti, vertinu šeimą, kaip didžiausią vertybę... ;,,laisvalaikis jis užimtas užklasine arba visuomenine veikla... ;,,šeima reikalinga tam, kad viską kartu spręstume ir darytume, pasitikime vieni kitais... ;,,stengiuosi būti nuoširdi ir atvira visiems, o ypač savo tėvams... Kas svarbiausia šiuolaikiniam žmogui Tiriamosios požiūris į šiuolaikinį žmogų (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą,,šiuolaikinis žmogus savarankiškas, nepriklausomas, protingas... ;,,mylintis kitus, atjaučiantis ir suprantantis juos... ;,,dalyvaujantis labdaringoje veikloje... ;,,šeima didelė 5 nariai, tai pavyzdys visiems lentelė Po ugdomojo projekto,,šiuolaikinis žmogus, pirmiausia nuoširdus, atidus, geranoriškas, jaučiantis kitą šalia... ;,,visai nesvarbu jo profesija, svarbu, kad darbą atlieka iš visos širdies ir dorai, nešdamas kitiems džiaugsmą ir gėrį, dovanodamas kitiems nuoširdumą ir atjautą... ;,,tai žmogus, kuris pilnai pasinėręs į labdaringą veiklą ir į tai įtraukęs savo šeimą... ;,,atgaivos beieškantis ne svečioje šalyje, o savo Tėvynėje Lietuvoje, šeimoje... Pasirinktų vertybių turinys ir jų priežastys (ugdytinės atsakymų interpretacija) Dar prieš pradedant ugdomąjį projektą Alinos atsakymuose apie pilietinę poziciją jau vyrauja vien teigiamybės, t,y, jai rūpi viskas: ir tėvai, ir aplinka, ir pareiga. Atsakymuose vyrauja nuoseklumas, siekiant užsibrėžto gyvenimo tikslo, noras dirbti kolektyve ir patirti buvimo kartu džiaugsmą. Kalbant apie dvasingumą atsakymuose stebime vien gražius meilės kitam kupinus žodžius. Žinoma, jaučiamas ir kažkoks nepasitenkinimas. Manytume, tai saviraiškos ieškojimo išdava. Humaniškumas jos gyvenimo,,partneris, visada šalia. Be jo neįsivaizduoja normalaus žmogaus gyvenimo. Ji rašo, jei jau esame žmonės, tai turime būti humaniški, t.y., suprasti viens kitą, rūpintis silpnesniais už save, sergančiais. Smagu, kada esi reikalingas kitiems,- tvirtina Alina. Per ką pasireiškia bendravimo etika klasėje? Per reiklumą kitiems ir sau pačiai. Klasėje nesibodima pasiginčyti ir rasti visiems tinkamą, iškilusių problemų sprendimo būdą. Kaip rašo tiriamoji, gana stiprus klasės aktyvas, kuris nepakantus tinginiams ir apsileidėliams. Visi įtraukti į visuomeninę veiklą. Santykiai su tėvais šilti, atviri ir nuoširdūs. Kaip matyti iš atsakymų, tiriamoji neleidžia laisvalaikio veltui, užsii- 75

76 ma įvairia užklasine veikla, kas be abejo, pamalonina ir tėvelius. Santykiuose abipusis supratimas ir pasitenkinimas vienas kitu. Šiuolaikinis žmogus privaląs turėti didelę šeimą, didelę širdį. Kaip teigia tiriamoji, tik toks žmogus reikalingas šiandienai, kuris mato ir kitų gyvenimus, kuris išeina už savo namų sienų. Jis myli kitus žmones ir užsiima labdara. Įdomu, ar galėjo turėti įtakos ugdomasis projektas šiai tiriamajai? Taigi pradėkime nuo pilietinės pozicijos. Jos pilietinė pozicija apsigobė šiltumo ir nuoširdumo skraiste. Leistina prielaida, kad pilietiškumas pilnai užkariavo josios vidų. Jinai įsisąmonino, jog pareiga ne dėl pareigos, o dėl to, kad tu esi dėkingas kažkam ir iš visos širdies darai tai, ką suvoki daranti nuoširdžiai. Tiriamoji džiaugiasi gyvenimu bei supančia aplinka, dėkoja Dievui, kad gyvena tokiu gražiu laikmečiu. Dvasingumas taip pat išsiskleidė visa savo esybe. Atsakymuose nestebime priešiškumo gyslelės aplinkiniams. Nebeprisiima teisėjo vaidmens, o supranta kiekvieną suklydusį žmogų, bei stengiasi padėti suklupus atsistoti. Kaip rašo atsakymuose, jog savo gyvenimo Credo renkasi pagalbą kitiems. Ji turinti atsidėkoti už nuostabų ir taikų gyvenimą žmonėms, kurie visa tai sukūrė, kad jaunimas galėtų tame grožyje tarpti ir naudotis gyvenimo teikiamais malonumais. Todėl negalime aplenkti nei neįgalių, nei skurstančių, nei bėdoje patekusių žmonių. Santykius su klase, pasak tiriamosios, būtina keisti. Kažkokių menkaverčių problemų aiškinimasis jau turėtų nukeliauti į antrą planą. Atsakymuose matome, kad klasės draugams ji siūlo dalyvauti ilgalaikiame projekte:,,būk vyresniu broliu ir seserimi. Tai bendravimas su vaikais iš gatvės ir esančiais vaikų namuose. Santykiai klasėje iš asmeninių perauga į visuomeninius ir išeina už mokyklos ribų. Santykiai su tėvais įvardijami kaip didžiausia vertybė, t.y. šeima josios ateities garantas, prieplauka ir tvirtovė, iš kur galėsianti semtis išminties ir patirties. Malonus jausmas matyti meile apgobtus santykius šeimoje,- džiaugiasi tiriamoji. Šiuolaikinis žmogus - nuoširdus, atidus, mylintis, geranoriškas, jaučiantis kitus šalia. Ir visiškai nesvarbu, kokia jo profesija, svarbu, kad atlieka darbą sąžiningai, nešdamas kitiems džiaugsmą ir gėrį, dovanodamas kitiems nuoširdumą ir atjautą... Tiriamosios žmogus visiškai pasinėręs į labdaringą veiklą, tai filantropas, suradęs laimę ir užuovėją savo šeimoje, savo šalyje. Atsakant į klausimą Kokį poveikį ugdomasis projektas, vykdytas etikos pamokose, turėjo paauglių dorinėms vertybėms ir vertybinėms orientacijoms?- galima teigti, kad: įvyko ryškūs teigiami poslinkiai vertybių skalėje, pasireiškiantys tiek jas renkantis, tiek ir modeliuojant savo kasdienę būtį. Tai būdinga keturiems paaugliams (iš šešių tiriamųjų), kurie jau susimąsto dėl savo ir kitų asmenų poelgių dorinio vertinimo; minėto ketverto Andrejus, Jolanta, Oksana, Rimas vertybių skalėje ryškiausiai pakito pilietinė pozicija bei humaniškumas. (Ryškėjo atsakomybės jausmas ir meilė artimui ne dėl naudos, o dėl to, kad pačiam smagu, kai gali kitam padėti ); dvasingumo interiorizacija minėtų paauglių sąmonėje reiškėsi kiek silpniau, tačiau ir šio proceso simptomai (atjauta kenčiančiam ar neįgaliajam, empatinis atvirumas kito asmens aktualijoms) buvo akivaizdūs. Todėl tikėtina, kad etikos pamokos bus ta terpė, kurioje ši ketverto vertybinė orientacija ateityje įgaus dar ryškesnius požymius; kitų tiriamųjų Alina ir Anžela vertybių skalėje taip pat įvyko teigiami poslinkiai, tačiau jie nebuvo tokie ryškūs ir akivaizdūs. Tai paaiškinti galima tuo, kad pirmosios jų (Alinos) vertybinės orientacijos bendražmogiškųjų vertybių kontekste jau ugdomojo projekto pradžioje buvo pasiekusios aukštą interiorizacijos lygį. Antrosios (Anželos) ugdomojo proceso inertiškumą galima paaiškinti aiškia prieštara tarp vertybinių nuostatų, kurias, iš vienos pusės, diegia jos tėvai, o iš kitos etikos pamokos. Tačiau ir jos laimėjimu, pasiektu dalyvaujant ugdomajame projekte, galėtume laikyti tą įgytą dorovinę patirtį, jog kitas žmogus dėl mano kaltės gali liūdėti, patirti skausmą ar sielvartą. 76

77 Taigi ir ji tapo atidesnė šalia esančiam asmeniui, išryškėjo pareiga, atsakomybė, atjauta. Apibendrinant 3 dalies ugdomojo projekto rezultatus galima teigti: etikos pamokos, kai jose vykdomas kryptingas ir tikslingas meno kūrinių vertybinis įprasminimas, gali esmingai keisti paauglių pilietinę poziciją, dvasingumą, humaniškumą bei kitas bendražmogiškąsias vertybes. 77

78 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS Piliečių moralinė sveikata, socialinė įtampa mokyklų bendruomenėse, vis blogėjanti šalies kriminogeninė padėtis skatina analizuoti priežastis, formuojančias šią sudėtingą situaciją, bei ieškoti edukacinių galimybių ir būdų ją koreguoti. Ypač aktualu tirti paauglių, priskirtinų sunkiam amžiaus tarpsniui, elgsenos ypatumus ir prielaidas elgesiui modeliuoti etikos pamokų metu. Remiantis atlikto tyrimo medžiaga galima teikti šias išvadas. 1. Tyrimu nustatyta: 1) paauglių netinkamą elgesį mokykloje ir visuomenėje didele dalimi veikia deformuotas ugdymo turinys (dėmesys skiriamas vien žinioms, neįrodant jų gyvenimiškosios reikšmės), jo sudėtingumas (sunkiai prieinamas net vidutinių gabumų vaikams) bei autoritariniai ugdytojų ir ugdytinių santykiai; 2) paaugliams vertybinės orientacijos nėra svetimos žinojimo prasme, tačiau didelės dalies respondentų kasdieniniame gyvenime jos nėra tapusios būties principais; 3) nesuvokiant savitikslių žinių naudos ir neturint atitinkamų dorovinių stabdžių, dorinės ir pilietinės kultūros ugdymas, įkūnijantis asmens apsisprendimą savo gyvenimą grįsti humanizmo bei demokratijos vertybėmis ir principais, yra arba neefektyvus, arba jis tik deklaruojamas. 2. Įgyvendinant tyrimo tikslą 64 ir įrodant siekiamybės 65 pagrįstumą išsiaiškinta, kad: 1) asmenybės dorinimą galima sėkmingai plėtoti aktyvinant ugdytinių kritinį mąstymą, šį procesą patalpinant sodrioje meninių išgyvenimų (jausmoraiškos) erdvėje; 2) humanistiškai reikšmingas mintis, jausmus ir darbus inspiruoja dorinių nuostatų formavimas, atitinkantis asmens poreikius bei deramai juos koreguojantis; 3) mokinių dorovinį kryptingumą sėkmingai puoselėja įprasminamoji meno kūrinių percepcija, kai tinkamai panaudojant inovatyvius metodus 66 aktyvinama bendražmogiškųjų ir egzistencinių vertybių sklaida. 3. Tyrimo uždavinių kontekste atlikta teorinė problemos analizė bei sukaupta asmeninė pedagoginė patirtis leido parengti ugdomąjį projektą Per grožį į gėrį, kurio funkcionalumą laidavo specialus dorinamasis modelis. Pastarojo esmę reprezentuoja šie elementai: 1) sociokultūrinės situacijos ypatumai; 2) lokalinė dorinio pobūdžio problema; 3) esminiai probleminiai dorinio turinio klausimai; 64 Tikslas išaiškinti paauglių dorinių vertybių sklaidos ir interiorizacijos galimybes etikos pamokose. 65 Siekiamybė: specialaus dorinamojo modelio naudojimas etikos pamokose leidžia tikslingai plėtoti mokinių vertybinių orientacijų interiorizaciją. 66 Asmeninės prasmės (APM) ir Emocinio imitavimo (EIM) metodai. 78

79 4) meno (dailės, muzikos, poezijos) kūrinio pristatymas; 5) ugdytinių sąveika su meno kūriniu; 6) meno potyrių išsakymas, atsakant į pateiktus klausimus ar reaguojant į diskusijos metu kito asmens išsakytą dorovinę poziciją; 7) diskusijos dorinės problemos kontekste; 8) postkomunikacinis meno kūrinio auklėjamasis poveikis asmenybei. kad: 4. Atlikta ugdomojo projekto Per grožį į gėrį baigiamųjų rezultatų analizė leidžia teigti, 1) ženkliai pagerėjo ugdytinių pilietinė pozicija (pvz., Man rūpi Lietuvos dabartis ir ateitis ), dvasingumas ( Siekiu, kad visiems žmonėms būtų gerai ) ir humaniškumas ( Stengiuosi kitam atlikti ką nors gera ); 2) parengtas ir išbandytas m. mokinių vertybinių orientacijų internalizacijos etikos pamokose modelis yra akivaizdžiai efektyvus; 3) yra reali galimybė minėtą modelį taikyti ne tik etikos, bet ir dailės, muzikos, grožinės literatūros etc. pamokose, ir tuo būdu efektyvinti paauglių dorinių vertybių sklaidą šalies ugdymo institucijose. 5. Ugdomojo projekto Per grožį į gėrį įgyvendinimo rezultatai leidžia teigti, kad tyrimo siekiamybė įrodyta, o jo tikslas ir uždaviniai įgyvendinti. Todėl, remiantis įgyta profesine ir dalykine kompetencija, galima teikti šias rekomendacijas: 1) siekiant prevenciškai šalinti paauglių dorinių vertybių nuosmukio prielaidas tikslinga keisti bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinį ženklios diferenciacijos, atliepiančios individualius mokinio gabumus ir interesus, kryptimi; 2) ugdymo procese būtina ugdytiniams teikti ne tik žinias, lavinti jų gebėjimus ir įgūdžius, bet paritetiškai skirti dėmesio ir mokinių vertybinių orientacijų puoselėjimui; 3) mokytojai (bei atitinkamos institucijos, pvz., pedagogų švietimo centrai, universitetai, siūlantys pedagogines studijų programas ir kt.) privalėtų rūpintis kryptingu profesinės kompetencijos puoselėjimu, orientuotu emocinio prado panaudojimui ugdymo procese; 4) švietimo strategai turėtų akcentuoti menų bloko (dailė, muzika, grožinė literatūra etc.) kaip nepaprastai reikšmingo ir šiuo metu deramai neišnaudojamo rezervo tikslingą panaudojimą ugdymo procese, nes meninės raiškos dėka įmanoma esmingai keisti ugdytinių pilietinę poziciją, dvasingumą, humaniškumą bei kitas bendražmogiškąsias vertybes. 79

80 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Aktyvaus mokymosi metodai.- Vilnius: Garnelis, p. 2. Alibisetti V. Būti draugais ar turėti draugų.- Vilnius: Katalikų pasaulis, p. 3. Allport G. W. Tapsmas.- Vilnius: Vaga, p. 4. Anzenbacher A. Filosofijos įvadas.- Vilnius: Katalikų pasaulis, p. 5. Anzenbacher A. Etikos įvadas.- Vilnius: Aidai, p. 6. Aramavičiūtė A. Mokinių dorovinės pozicijos formavimas.- Kaunas: Šviesa, p. 7. Aramavičiūtė V. Dorinis auklėjimas: problemos ir jų sprendimas vyresniame mokykliniame amžiuje // Pedagogika T Vilnius: VPU leidykla, P Aramavičiūtė V. Ugdymo samprata.- Vilnius: VU leidykla, p. 9. Aramavičiūtė V. Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda.- Vilnius: Gimtasis žodis, p. 10. Aramavičiūtė V., Martišauskienė E. Dvasingumo ugdymo Lietuvoje prasmė ir kryptis // Pedagogika.- T Vilnius: VPU leidykla, P Aramavičiūtė V. Vertybinių orientacijų kaitos tendencijos // Globalizacija. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, P Aramavičiūtė V. Dvasingumas: brandos ypatumai ir prielaidos vyresniame mokykliniame amžiuje // Pedagogika.- T Vilnius: VPU leidykla, P Aramavičiūtė V. Dvasinis ugdymas postmodernėjančioje visuomenėje //Acta paedagogica Vilnensia. - T Vilnius: VU leidykla, P Aramavičiūtė V. Vertybės kaip gyvenimo prasmės pamatas //Acta paedagogica Vilnensia.- T Vilnius: VU leidykla, P Arends R. I. Mokomės mokyti.- Vilnius: Margi raštai, p. 16. Aristotelis. Rinktiniai raštai.- Vilnius: Mintis, p. 17. Aurelijus Augustinas. Apie Dievo valstybę // Filosofijos istorijos chrestomatija. Viduramžiai.- Vilnius: Mintis, P Balčius J. Dorovinio lietuvių identiteto prigimtis ir prasmė.- Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, p. 19. Baranauskienė R. Emancipacinių kokybinių tyrimų realizavimas edukacinės paradigmos virsmo kontekste.- Šiauliai: K. J. Vasiliausko įmonė, p. 20. Barkauskaitė M. Bendravimas ir draugystė // Elgesio kultūra.- Vilnius: Mintis, P Barkauskaitė M. Devintųjų klasių mokinių nuostatų, vertybių ir vertinimų tyrimas // Pedagogika.- T Vilnius: VPU leidykla, P

81 22. Barkauskaitė M. Pagrindinių mokyklų VIII-IX klasių paauglių vertybių ir ateities lūkesčių ryšiai // Švietimo reforma ir mokytojų rengimas. Tarptautinė mokslinė konferencija.- Vilnius: VPU leidykla, p. 23. Barkauskaitė M. Paaugliai: sociopedagoginė dinamika.- Vilnius: VPU leidykla, p. 24. Barkauskaitė M. Moksleivių dorinis ugdymas popamokinėje veikloje // Pedagogika T Vilnius: VPU leidykla, P Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas.- Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, p. 26. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai XI-XII klasėms.- Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, p. 27. Bekonas F. Naujasis organonas, arba teisingi nurodymai, kaip aiškinti gamtą. Esė, arba politiniai ir doroviniai pamokymai // Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas.- Vilnius: Mintis, P Bitinas B. Ugdymo filosofija.- Vilnius: Enciklopedija, p. 29. Bitinas B. Pedagoginės diagnostikos pagrindai.- Vilnius: Parama, p. 30. Bitinas B. Hodegetika.- Vilnius: Kronta, p. 31. Bitinas B. Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas.- Vilnius: Kronta, p. 32. Bižys N., Linkaitytė G., Valiukevičiūtė A. Pamokos mokytojui.- Vilnius: Margi raštai, p. 33. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas.- Vilnius: Margi raštai, p. 34. Buber M. Dialogo principas I. Aš ir Tu.- Vilnius: Katalikų pasaulis, p. 35. Buber M. Dialogo principas II. Dialogas. Klausimas pavieniui. Tarpžmogiškumo pradai.- Vilnius: Katalikų pasaulis, p. 36. Chomentauskas G. Šeimos piešimo metodikos taikymas vaiko psichologiniams tyrimams.- Vilnius: PMTI, p. 37. Colombero G. Nuo žodžių į dialogą. Psichologiniai asmenų tarpusavio komunikacijos aspektai.- Vilnius: Katalikų pasaulis, p. 38. Colombero G. Vidinio išgijimo kelias.- Vilnius: Katalikų pasaulis, p. 39. Černius V. J. Mokytojo pagalbininkas.- Kaunas: Littera Universitati Vytauti Magni, p. 40. Čittapad (M. Lickevič). Dvasinis vaikų auklėjimas.- Kaunas: Mijalba, p. 41. Dalin P., Rolff H., Kleekamp B. Mokyklos kultūros raida.- Vilnius: Tyto alba, p. 42. Dagienė V. Tarptautinė konferencija Suomija PISA tyrime sėkmingų rezultatų priežastys // Švietimo naujienos.- Vilnius, 2005, Nr. 7.- P

82 43. Dailidienė J. J. Vaiko kalba vaiko dvasia.- Kaunas: Šviesa, p. 44. Dekartas R. Samprotavimas apie metodą // Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas.- Vilnius: Mintis, P Deltuva A. Asmenybės saviraiška ilgalaikėse jaunimo lyderių mokymo grupėse / Daktaro disertacijos rankraštis.- Vilnius: VPU biblioteka, p. 46. Descartes R. Sielos aistros.- Vilnius: Pradai p. 47. Dewey.,,Mano pedagoginis credo. Demokratija ir ugdymas // Filosofijos ugdymo pagrindai / Sud. Ozmon H. A., Craver S. M.- Vilnius: Leidybos centras, P Diujis Dž. Patyrimo suvokimas // Grožio kontūrai.- Vilnius: Mintis, P Dudaitė J. Tarptautinis IEA TIMSS tyrimas m. Ką pasiekėme? // Švietimo naujienos.- Vilnius, 2005, Nr. 4.- P Dzenuškaitė S. Paauglių dorovinio idealo bruožai.- Kaunas: Šviesa, p. 51. Džeimsas V. Pragmatizmas.- Vilnius: Pradai, p. 52. Eisenberg-Berg N., Mussen P. Empathy and moral development in adolescence // Developmental Psychology. Vol. 14, N o P Eisenberg-Berg N., Losoya S. And Sprinrad T. Affect and Prosocial Responding // Handbook of Affective Sciences. Ed. By Davidson R. J., Scherer K. R., Goldsmith H. H.- Oxford, P Freire P. Kritinės sąmonės ugdymas.- Vilnius: Tyto alba, p. 55. Freud S. Psichoanalizės įvadas.- Vilnius: Vaga, p. 56. Fromas Ė. Menas mylėti.- Vilnius: Valstybinis leidybos centras, p. 57. Fromas Ė. Sveikoji visuomenė // Filosofijos istorijos chrestomatija. XIX ir XX amžių Vakarų Europos ir Amerikos filosofija.- Vilnius: Mintis, P Fromas Ė. Moralinės žmogaus galios // Gėrio kontūrai.- Vilnius: Mintis, P Fromas Ė. Turėti ar būti?- Vilnius: Mintis, p. 60. Fullan M. Pokyčių jėgos: skverbimasis į ugdymo reformos gelmes.- Vilnius: Tyto alba, p. 61. Fűrst M. Psichologija.- Vilnius: Lumen, p. 62. Gage N. L., Berliner D. C. Pedagoginė psichologija.- Vilnius: Alma littera, p. 63. Georgi A. Ambiguities Surrounding the Meaning of Phenomenological Psychology // Symposiums Papers.- Illinois, Georgi A. Description versus interpretation: competing alternative strategies for qualitative research // Journal of Phenomenological Psychology Vol. 23 (2). 65. Girnius J. Žmogaus problema technikos amžiuje.- Vilnius, 1998: Aidai p. 66. Goleman D. Emocinis intelektas.- Vilnius: Presvika, p. 82

83 67. Grabauskaitė A. Dorovinio auklėjimo pagrindai // Pedagogika.- T Vilnius: VPU leidykla, P Grabauskaitė A. Gerumo mokyklėlė.- Vilnius: Viltinga, p. 69. Grendstad N. M. Mokytis tai atrasti.- Vilnius: Margi raštai, p. 70. Grendstad N. M. Vaizduotė ir jausmai.- Vilnius: Margi raštai, p. 71. Gučas A. Vaiko ir paauglio psichologija.- Kaunas: Šviesa, p. 72. Hargreaves A. Keičiasi mokytojai, keičiasi laikai: mokytojų darbas ir kultūra postmoderniajame amžiuje.- Vilnius: Tyto alba, p. 73. Heidegeris M. Apie humanizmą // Gėrio kontūrai.- Vilnius: Mintis, P Heidegger M., Gadamer H. G. Meno kūrinio ištaka.- Vilnius: Aidai, p. 75. Hopkins D., Ainscow M., West M. Kaita ir mokyklos tobulinimas.- Vilnius: Tyto alba.-320 p. 76. Jackūnas Ž. Meninio ugdymo vieta integruoto mokymo sistemoje // Šiuolaikinės meninio ugdymo koncepcijos.- Vilnius: Enciklopedija, P James W. Across the Street Around the World. A Handbook for Cultural Exange. British American Arts Associaition.- London, Routledge & Kegan Paul p. 78. Jaspers K. Filosofijos įvadas.- Vilnius: Pradai, p. 79. Johansen B. A., Rathe A. L., Rathe J. Vaiko galimybės ir mokykla.- Vilnius: Margi raštai, p. 80. Jenkins J. Šių laikų dorovinės problemos.- Vilnius: Alma littera, p. 81. Jensen E. Tobulas mokymas.- Vilnius: Ab ovo, p. 82. Jovaiša L. Pedagogikos terminai.- Kaunas: Šviesa, p. 83. Jovaiša L. Hodegetika: Auklėjimo mokslas.- Vilnius: Agora, p. 84. Jovaiša L. Ugdymo mokslas ir praktika.- Vilnius: Agora, p. 85. Jovaiša L. Edukologijos įvadas.- Vilnius: VU leidykla, p. 86. Jovaiša L. Hodegetika. - Vilnius: Agora, p. 87. Kalenda Č. Dvasingumas ir dorovė: (medžiaga lektoriui).- Vilnius: Žinija, p. 88. Kalenda Č. Dorovės samprata.- Vilnius: Mintis, p. 89. Kalenda Č. Žmogaus pašaukimas.- Vilnius: Ethos, p. 90. Kantas I. Apie pedagogiką.- Kaunas: Šviesa, p. 91. Kantas I. Praktinio proto kritika.- Vilnius: Mintis, p. 92. Kantas I. Moralės metafizikos pagrindai // Filosofijos istorijos chrestomatija. XIX ir XX amžių Vakarų Europos ir Amerikos filosofija.- Vilnius: Mintis, P Karalienė S. Suteikime deramą statusą ir veiks! // Dialogas, 2005, Nr. 44(684).- P Kavolis V. Kultūrinė psichologija.- Vilnius: Baltos lankos, p. 95. Kavolis V. Kultūros dirbtuvė.- Vilnius: Baltos lankos, p. 83

84 96. Kjirkegoras S. Arba arba // Filosofijos istorijos chrestomatija. XIX ir XX amžių Vakarų Europos ir Amerikos filosofija.- Vilnius: Mintis, P Kierkegaard S. Filosofiniai trupiniai, arba truputis filosofijos.- Vilnius: Aidai, p. 98. Kuzmickas B. Laimė, asmenybė, vertybės.- Vilnius: Lietuvos teisės universiteto leidykla, p. 99. Kočiūnas R. Humanistinė psichologija: nuo protesto link transcendencijos // Psichologija. Nr Vilnius, P Komenskis J. A. Rinktiniai pedagoginiai raštai.- Kaunas: Šviesa, p Laužikas J. Pedagoginiai raštai.- Kaunas: Šviesa, p Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos.- Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, p Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos ir Išsilavinimo standartai XI- XII klasėms.- Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, p Lietuviškoji tarybinė enciklopedija.-vilnius: Vyriausioji enciklopedinė redakcija, T p Lietuvos švietimo koncepcija.- Vilnius: Leidybos centras, p Locke`as. Pamąstymai apie auklėjimą // Filosofijos ugdymo pagrindai / Sud. Ozmon H. A., Craver S. M.- Vilnius: Leidybos centras, P Lukšienė M. Jungtys.- Vilnius: Alma littera, p Maceina A. Ugdymas kaip kūryba // Lietuvos mokykla Nr. 1 (227) P Maceina A. Vaisingas momentas ugdyme // Lietuvos mokykla Nr P Maceina A. Kultūros filosofijos įvadas // Krantai, Nr. 13.-P ; Nr P Maceina A. Pedagoginiai raštai.- Kaunas: Šviesa, p Maceina A. Lavinimas ir auklėjimas // Lietuvos mokykla Nr P Maceina A. Tautinis auklėjimas.- Kaunas: Šviesa, p MacIntyre A. Trumpa etikos istorija. Dorovės filosofija nuo Homero iki dvidešimtojo amžiaus.- Vilnius: Charibdė, p Martišauskienė E. Paauglių dvasingumas kaip pedagoginis reiškinys.- Vilnius: VPU leidykla, p Martišauskienė E. Vyresniųjų paauglių moralinių vertybių internalizacija įvairaus profilio mokyklose // Acta Pedagogica Vilnensia.- T. 9.- Vilnius, VU leidykla, P Martišius A. Psichologijos metodai.- Vilnius: Egalda, p McLaughlin T. H. Šiuolaikinė ugdymo filosofija: demokratiškumas, vertybės, įvairovė.- Kaunas: Technologija, p. 84

85 119. Maslou A. Psichologijos duomenys ir vertybių teorija // Gėrio kontūrai.- Vilnius: Mintis, P Myers D. G. Psichologija.- Kaunas: Poligrafija ir informatika, p Morkūnienė J. Humanizmas.- Vilnius: Baltic ECO, p Navickienė L. Emocinio imitavimo metodas muzikos pamokoje: mokymo priemonė 2-asis papildytas ir pataisytas leidimas.- Vilnius: Kronta, p Navickienė L., Karalienė S., Navickas A., Piličiauskas A. Grožio ir Gėrio link / Pilietiškumo ir demokratinių vertybių ugdymas taikant inovatyvius metodus. Klasės auklėtojo knyga.- Vilnius: Ciklonas, p Nyčė F. Stabų saulėlydis // Rinktinai raštai.- Vilnius: Mintis, P Oser F., Althof W. Moralishe Selbstbestimmung.- Stuttgart: Klett-Cotta, s Osovska M. Dorovės normos, ginančios žmogaus orumą // Gėrio kontūrai.- Vilnius: Mintis, P Paleckytė R. Altruizmo vertybių internalizacija // Pedagogika T VPU leidykla, P Paterson K. Pasiruošk... Dėmesio... Mokyk!: kaip per penkias minutes sužadinti norą mokytis.- Vilnius: Tyto alba, p Paulius VI. Apaštališkasis paraginimas,,evangelii Nuntiandi dėl evangelizacijos šiuolaikiniame pasaulyje.- Kaunas: VŠĮ Katalikų interneto tarnyba (Morkūnas ir Ko) p Peris R. B. Moralės prasmė. Moralinio pažinimo pagrindas // Gėrio kontūrai.- Vilnius: Mintis, P Pestalocis J. H. Pedagoginiai Raštai.- Kaunas: Šviesa, p Petrutytė D. Vaikas Dievo dovana.- Kaunas: Gabija, p Piaget J. The moral judgment of the child.- London: Constable, p Piaget J. Vaiko kalba ir mąstymas.- Vilnius: Aidai, p Pikūnas J., Palujanskienė A. Asmenybės vystymasis.- Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, p Piličiauskas A. Muzikos pažinimas 2-oji knyga: Stadijos, rezultatai ir reikšmė.- Vilnius: LAMUC, p Piličiauskas A. Moksleivių dorinis ugdymas: išvados ir įžvalgos // Meninis moksleivių ugdymas: nuo gabumų lavinimo link asmenybės dorinimo. Mokslinės metodinės konferencijos pranešimai, projektai, atvirų pamokų epizodai.- Vilnius: LAMUC, P Piličiauskas A. Švietimo reforma: visuomenės poreikiai, ugdymo turinys, mokytojo galimybės // Švietimo reforma ir mokytojų rengimas. III tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga.- Vilnius: VPU leidykla, P

86 139. Piličiauskienė Z. Dvasingumo ugdymas prenataliniame laikotarpyje // Dorinis mokinių ugdymas pamokoje ir popamokinėje veikloje. Mokslinės metodinės konferencijos pranešimai.- Vilnius: LAMUC, P Piličiauskienė Z. Motinos vertybinio įvaizdžio puoselėjimas etikos pamokose // Kalendorinės šventės mokykloje: dorinių ir meninių vertybių sąveika. Mokslinės metodinės konferencijos pranešimai.- Vilnius: Vilniaus kolegija, P Platonas. Dialogai.- Vilnius: Vaga, p Platonas. Valstybė.- Vilnius: Pradai, p Psichologijos žodynas.- Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, p Pukelis K. Mokytojų rengimas ir filosofinės studijos.- Kaunas: Versmė, p Rajeckas V. Asmenybės raida ir ugdymas.- Vilnius: Asveja, p Rajeckas V. Mokymo organizavimas.- Kaunas: Šviesa, p Rajeckas V. Ugdymo tikslas ir uždaviniai.- Vilnius: VPU leidykla, p Ricouer P. Egzistencija ir hermeneutika.- Vilnius: Baltos lankos, p Rogers C. R., Stevens B. Person to person: the problem of being human.- California, Lafayette: Real People Press, p Rogers C. R. On becoming a person.- London: Constable, p Rodžersas K. R. Harmoningai gyvenančio žmogaus sąvoka // Psichologija.- Nr P Rogers C. R. Freedom to learn.- Kolumbus, Ohio: Merrill, p Rokeach M. Understanding Human Values.- London: The Free Press, p Sartras Ž. P. Egzistencializmas yra humanizmas // Filosofijos istorijos chrestomatija. XIX ir XX amžių Vakarų Europos ir Amerikos filosofija.- Vilnius: Mintis, P Stančienė D. M. Dorovinių galių fenomenologinė įžvalga: vertybinis ugdymo aspektas // Pedagogika.- Nr Vilnius: VPU leidykla, P Stančienė D. M. Gėrio ženklai būtyje.- Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, p Stančienė D., Vabalaitė M., Tamošiūnas T., Sprindžiūnas A., Baltrušaitytė L., Jackevičiūtė J. Tautinis tapatumas globalizacijos sąlygomis: etinės implikacijos ir demokratijos paradoksai / Kultūros filosofijos ir meno instituto mokslinis projektas.- Vilnius, p. (Rankraštis saugomas KFMI) Stasiulevičiūtė S. A. Dorinio ugdymo (ne)galimybės per tikybos pamokas // Dorinis mokinių ugdymas pamokoje ir popamokinėje veikloje. Mokslinės metodinės konferencijos pranešimų medžiaga.- Vilnius: LAMUC, P Stoll L., Fink D. Keičiame mokyklą.- Vilnius: Margi raštai, p. 86

87 160. Stoškus K. Bendravimas ir doroviniai žmonių tipai.- Vilnius: Ethos, p Sprithall N. A., Sprinthall R. C. Educational Psychology.- New York: McGraw-Hill P Šalkauskis S. Rinktiniai raštai. I knyga.- Vilnius: Leidybos centras, p Šalkauskis S. Rinktiniai raštai. II knyga.- Vilnius: Leidybos centras, p Šalkauskis S. Dorinimo reikalas mokykloje // Raštai VII.- Vilnius: Mintis, P Švietimo gairės metai.- Vilnius: Švietimo kaitos fondas, p Šveiceris A. Kultūra ir etika.- Vilnius: Mintis, p Targamadzė V. Bendrojo lavinimo mokykla: mokinių edukacinio stimuliavimo aspektas.- Kaunas: Technologija, p Tarptautinių žodžių žodynas.- Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, p Tejardas de Šardenas P. Žmogaus fenomenas.- Vilnius: Mintis, p Teresevičienė M., Gedvilienė G. Mokymasis bendradarbiaujant.- Vilnius: Garnelis, p Trimakas A. K. Asmenybės raida gyvenime.- Kaunas: Tarpdiecezinės katechetikos komisijos leidykla, p Tomas Akvinietis. Teologijos sąvadas // Filosofijos istorijos chrestomatija. Viduramžiai.- Vilnius: Mintis, P Uzdila J. Dorinis asmenybės ugdymas šeimoje.- Vilnius: Academia, p Uzdila J. Menas kurti šeimą.- Šiauliai: K. J. Vasiliausko įmonė, P. 134 p Vabalaitė R. M. Hegelio etika.- Vilnius: VPU leidykla, p Vabalas-Gudaitis J. Psichologijos ir pedagogikos straipsniai.- Vilnius: Mokslas, p Vasiliauskas R. Vertybių ugdymas.- Vilnius: VPU leidykla, p Vydūnas. Raštai. T. I.- Vilnius: Mintis, p Viliūnas V. Foniniai emociniai išgyvenimai // Psichologija Nr P Viršilienė L. Moksleivių ugdomieji projektai ir dorinio ugdymo sąsajos // Dorinis mokinių ugdymas pamokoje ir popamokinėje veikloje. Mokslinės metodinės konferencijos pranešimų medžiaga.- Vilnius: LAMUC, P Wojtyla K. Asmuo ir veiksmas.- Vilnius: Aidai, p Zajančiauskaitė L. Moralinių normų reikšmės bei asmenybinės prasmės santykio ypatumai / Daktaro disertacijos santrauka.- Kaunas: VDU biblioteka, p Zaleskienė I., Žadeikaitė L. Imkis atsakomybės: problemų sprendimas bendruomenėje.- Vilnius: Regioninis pilietinės edukacijos centras, p. 87

88 184. Zinkevičienė R. Dorinis meninio ugdymo poveikis moksleivių asmenybei //Meninis moksleivių ugdymas: grupinio darbo ir projektų metodai taikant kompiuterines technologijas. Mokslinės metodinės konferencijos pranešimų medžiaga.- Vilnius: LAMUC, P Želvys R. Švietimo kaitos samprata // Švietimo reformos Nr P Žemaitis V. Dvasingumas ir dorumas // Dora Nr.1 (5) P Žemaitis V. Dorovinis pasaulis.- Vilnius: Ethos, p Žemaitis V. Bendravimo prasmė.- Vilnius: Ethos, p Žilienė D. Žmogaus slėpiniai ir pedagogika.- Vilnius: Valdorfo pedagogikos centro leidykla, p Žukauskienė R. Raidos psichologija.- Vilnius: Margi raštai, p Бандура А. Теория социальново научения.- Санкт-Петербург: Евразия, c Aramavičiūtė V. Dvasingumas. ( ) Duomenys apie asmenis, įtariamus (kaltinamus) nusikalstamų veikų padarymu Lietuvos Respublikoje (Forma 30-SAV). Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. ( ) Europos Tarybos informacijos biuras. ) ( ) Lapinas O. Pedagogika lietuvišku stiliumi. Delfi. ( ) Lietuvos švietimas Ugdymo turinio pasirinkimai: profilinis mokymas. LR švietimo ir mokslo ministerija. ( ) Makkomak B, Makkomak M. Pasaulinė sveikinimosi diena. ( ) Щербакова Е. Ребенок рисует дерево. ( ). 88

89 VARDŲ RODYKLĖ Ainskovas (Ainscow) Augustinas (Augustinus) Bandura (Bandura) Bekonas (Bacon) Buberis (Buber) Dalinas ( Dalin) Dekartas (Descrates) Diuji (Dewey) Džensin (Jensen) Eisenbergas (Eisenberg-Berg) Fink (Fink) Fiurst (Fủrst) Freire (Freire) Froidas (Freud) Fromas (Fromm) Fullanas (Fullan) Geidž (Gage) Golemanas (Goleman) Greenas (Green) Grendstadas (Grenstad) Hargryvsas (Hargreaves) Heidegeris (Heidegger) Hopkinsas (Hopkins) Jaspersas (Jaspers) Johansenas (Johansen) Džekins (Jenkins) Kamiu (Camiu) Kantas (Kant) Kierkegoras (Kierkegaard) Klikempas (Kleekamp) Kolbergas (Kohlberg) Kolomberas (Colombero) Komenskis (Komenský) Lokas (Locke) Maslou (Maslow) Majers ( Myers) Ozeris (Oser) Paterson (Paterson) Pestalocis (Pestalozzi) Pjaže (Piaget) Rat (Rathe) Rodžersas (Rogers) Rolfas (Rolff) Rokeachas (Rokeach) Ruso (Rousseau) Sartras (Sartre) Sokratas (Sōkratēs) Sprintalis (Sprinthall) Stol (Stoll) Suchomlinskis (Сухомлинский) Tomas Akvinietis (Thomas Aquinus) Wojtyla (Wojtyła) Vestas ( West) 89

90 PAAUGLIŲ DORINIŲ VERTYBIŲ UGDYMAS ETIKOS PAMOKOSE SANTRAUKA Raktiniai žodžiai: paauglys, etikos pamoka, dorinis ugdymas, dorinamasis modelis, vertybių devalvacija, ugdomasis projektas, dorinių vertybių interiorizacija. Dorinis ugdymas Lietuvos mokykloje kol kas netampa kertine asmenybės puoselėjimo priemone. Todėl magistriniame darbe nagrinėjamas paauglių dorinių vertybių interiorizacijos procesas bei teikiamas specialus modelis, skirtas dorinamajam etikos pamokų poveikiui didinti, siūlomos atitinkamos dorinio ugdymo korektyvos, kurių pagalba galima konstruoti pageidaujamą edukacinį poveikį. Tyrimu nustatyta, kad meninės raiškos dėka etikos pamokose įmanoma esmingai keisti ugdytinių pilietinę poziciją, dvasingumą, humaniškumą bei kitas bendražmogiškąsias vertybes. 90

91 TRAINING VIRTUOUS VALUES OF TEENAGERS AT THE LESSONS OF ETHICS SUMMARY Key words: teenager, ethic lesson, virtuous model, devaluation of values, training project, interiorization of virtuous values. In Lithuanian schools virtuous training has not become the main means of a person s development yet. That is why in this magistracy work the process of interiorization virtuous values of teenagers is discussed. Moreover, it is suggested a special model to enrich the effective development at the lessons of ethics. Accordingly, some corrections of virtuous education are proposed, with their help it is possible to construct the planned educative effect. During the research it was proved that due to artistic creative work at the lessons of ethics it is possible to change the civil position of the pupils, their spiritual state, humanity and common human values. 91

92 PRIEDAI Anketa 1 priedas Mielas moksleivi, prašau atsakyti į žemiau pateiktus anketos klausimus, kuriais siekiama aiškintis Tavo savijautą klasėje. Nuoširdūs atsakymai padės tobulinti ir efektyvinti etikos pamokos turinį ir jos atmosferą. Užtikrinu, kad atsakymai bus naudojami tik moksliniam darbui. Klasė... Berniukas/Mergaitė (pabraukti) Data... Mano klasės ypatumai Pažymėk + po vieną atsakymą, pateiktą prie kiekvieno iš klasės bruožų. A. Moksleivių draugiškumas 1. Klasė draugiška ir susitelkusi 2. Klasė gana draugiška 3. Klasėje nebūna konfliktų, tačiau ir draugiškumo stokojama 4. Klasėje pasitaiko tarpusavio nesusipratimų ir nesutarimų 5. Klasė nedraugiška, moksleiviai susiskaldę į nesutariančias grupeles 6. Klasei būdingas moksleivių priešiškumas, tarpusavio konfliktai B. Moksleivių atsakingumas 1. Moksleiviai jaučia atsakomybę už savo klasę ir atskirus moksleivius, bendromis jėgomis siekia šalinti trūkumus 2. Dauguma moksleivių rūpinasi klasės reikalais, tačiau yra ir tam abejingų 3. Moksleiviai nepatenkinti neigiamais reiškiniais klasėje, tačiau nerodo iniciatyvos juos šalinant 4. Vyrauja moksleivių nuomonė, kad klasės reikalus reikia spręsti pagal mokytojų nurodymus 5. Moksleiviai stengiasi kuo mažiau informuoti pedagogus apie klasės reikalus 6. Kiekvienas klasės moksleivis rūpinasi tik savimi C. Tarpusavio pagalba klasėje 1. Klasės moksleiviai padeda vienas kitam be išorinio skatinimo 2. Klasėje vienas kitam padeda tik artimi draugai 3. Moksleivis gauna pagalbą tik tada, kai jos prašo 4. Moksleiviai padeda vienas kitam pedagogui paliepus 5. Klasėje nėra tradicijos padėti vienas kitam 6. Moksleiviai nesitiki, kad bendraklasiai jiems padės D. Mano požiūris į mokymąsi šioje klasėje 1. Ypač patinka čia mokytis, todėl jokiu būdu nenorėčiau pereiti į kitą klasę 2. Mokytis čia patinka, bet gal būt patiktų ir kitoje panašioje klasėje 3. Mokytis čia įmanoma, tačiau klasėje kai ką reikėtų keisti 4. Man tas pats, kurioje klasėje mokytis 5. Norėčiau pereiti į kitą lygiagrečią šios mokyklos klasę 6. Nebenoriu mokytis nei šioje klasėje, nei šioje mokykloje Tavo siūlymai geresnei (dar) klasės atmosferai, moksleivių tarpusavio santykiams formuoti: Dėkoju už nuoširdžius ir atvirus atsakymus Etikos mokytoja 92

93 Anketa Mielas moksleivi, prašau atsakyti į žemiau pateiktus anketos klausimus, kuriais siekiama aiškintis: 1) Tavo požiūrį į šiuolaikinį žmogų; 2) asmens savybes, reikalingas sėkmingam mokymuisi; 3) profesiją, kurią norėtum pasirinkti. Nuoširdūs atsakymai padės tobulinti ir efektyvinti etikos pamokos turinį ir jos atmosferą. Užtikrinu, kad atsakymai bus naudojami tik moksliniam darbui. Tavo amžius.. m. Berniukas/ Mergaitė (pabraukti) Data Išrink ir pažymėk + tuos penkis charakterio bruožus, kurie, Tavo manymu, šių dienų žmogui svarbiausi: 1. Pareigingumas 5. Sąžiningumas 9. Darbštumas 2. Atsakingumas 6. Pagarba sau ir kitam žmogui 10. Aukojimasis dėl kitų 3. Draugiškumas 7. Ištikimybė 11. Gerumas 4. Jautrumas 8. Duoto žodžio laikymasis 12. Protingumas 2. Pažymėk + tuos penkis bruožus, kurie, Tavo nuomone, labiausiai reikalingi sėkmingam mokymuisi: 1. Pareigingumas 5. Tarpusavio pagalba klasėje 9. Reiklumas sau 2. Atsakingumas 6. Stropumas 10. Aktyvumas veikloje 3. Sąžiningumas 7. Savarankiškumas 11. Žinojimas 4. Darbštumas 8. Domėjimasis 12. Organizuotumas 3. Pažymėk + vieną iš profesijų, kurią norėtum pasirinkti užaugęs: 1. Gydytojas 5. Dailininkas 9. Mokslininkas 2. Etikos mokytojas 6. Žurnalistas 10. Politinis veikėjas 3. Kitų dalykų mokytojas 7. Aktorius 11. Dvasininkas 4. Teisininkas 8. Verslininkas 12. Žemdirbys Dėkoju už nuoširdžius ir atvirus atsakymus Etikos mokytoja 93

94 Anketa Mielas moksleivi, žmonių tarpusavio santykiai, jų bendradarbiavimo sėkmė labai priklauso nuo to, kiek jie vieni kitus pažįsta, supranta. Mūsų bendro darbo sėkmę pamokoje taip pat lemia kuo didesnis savitarpio supratimas. Žinotina ir tai, jog siekiant asmeninės laimės nemažiau svarbu pažinti ir patį save, įsisąmoninti siekius, vertybines orientacijas ir elgesio priežastis. Todėl prašau atvirai pažvelgti į save ir įvertinti asmenines savybes. Nuoširdūs atsakymai padės Tau pačiam lyg iš šalies pažvelgti į save, o man, mokytojai, sudarys galimybę geriau pažinti jus, mokinius. Užtikrinu, kad atsakymai bus naudojami tik moksliniam darbui. Klasė... Berniukas/Mergaitė (pabraukti) Data... Pažymėk + savybes atitinkamuose langeliuose: 1. Pilietinė pozicija: Visada Retai Niekada 1.1. Tėvai ir mokytojai gali manimi pasikliauti 1.2. Tausoju visuomeninį turtą 1.3. Man rūpi Lietuvos dabartis ir ateitis 1.4. Gerbiu kitų tautų kultūrą, religines vertybes 1.5. Pats susirandu darbo 1.6. Stropus, mokausi gyvenimui 1.7. Reikalauju iš klasės draugų, kad jie vykdytų pareigas 1.8. Negerai pasielgęs stengiuosi klaidą ištaisyti 1.9. Viešai smerkiu neteisybę Draugai manimi pasitiki, nes sakau teisybę 2. Dvasingumas: Visada Retai Niekada 2.1. Siekiu, kad visiems žmonėms būtų geriau 2.2. Stengiuosi nepriminti kitiems savo gerų darbų 2.3. Gebu susivaldyti, užėjus pykčiui 2.4. Neįskaudinu žmonių, net ir nemėgstamų asmenų 2.5. Stengiuosi paguosti nuliūdusius 2.6. Padedu kitiems, kai mano pagalba jiems reikalinga 2.7. Ginu silpnesniuosius nuo skriaudėjų 2.8. Rūpinuosi ligoniais ir neįgaliaisiais 2.9. Rūpinuosi naminiais ir laukiniais gyvūnais Rūpinuosi vargšais, jiems padedu 3. Humaniškumas: Visada Retai Niekada 3.1. Dalijuosi mintimis, sumanymais ir kt Tikiu žmonių gerumu 3.3. Siekiu parodyti kitų gerus darbus 3.4. Stengiuosi kitam žmogui atlikti ką nors gera 3.5. Stengiuosi išklausyti kitą žmogų 3.6. Gerbiu kito nuomonę, nors ji gali būti klaidinga 3.7. Mandagiai elgiuosi su vyresniais 3.8. Sakau tiesą, nors ji man gali pakenkti 3.9. Elgiuosi sąžiningai Myliu žmones, nežiūrint jų amžiaus, turtų, pareigų Dėkoju už nuoširdžius atsakymus Etikos mokytoja 94

95 Anketa Mielas moksleivi, prašau atsakyti į pateiktus klausimus apie Tavo santykius su tėvais. Nuoširdūs atsakymai padės man, mokytojai, geriau pažinti jūsų šeimą ir Tave. Užtikrinu, kad atsakymai bus naudojami tik moksliniam darbui. Atsakymą į klausimus pažymėk + atitinkamoje skiltyje. Klasė... Berniukas/Mergaitė (pabraukti) Data... Vaiko požiūris į santykius su tėvais Santykių turinys Tėvų požiūris į Tave: Dažnai Retkarčiais Niekada 1. Tėvai rūpinasi Tavimi, bet leidžia būti savarankiškam 2. Tėvai tariasi su Tavimi dėl laisvalaikio organizavimo 3. Tėvai tariasi su Tavimi priimdami Tau svarbius sprendimus 4. Tėvai prašo Tavęs, kai reikia atlikti įvairius darbus šeimoje 5. Tėvai yra geriausi Tavo draugai 6. Tėvai Tavimi pasitiki Tėvai su Tavimi elgiasi: Dažnai Retkarčiais Niekada 7. Švelniai 8. Draugiškai 9. Nuoširdžiai 10. Kantriai 11. Pagarbiai 12. Šiurkščiai 13. Nekreipia dėmesio 14. Vengia 15. Lepina Su tėvais nesutari dažniausiai: Dažnai Retkarčiais Niekada 16. Dėl elgesio 17. Dėl draugų 18. Dėl mokymosi 19. Dėl nuomonių skirtumo vertinant įvykius 20. Dėl televizijos laidų žiūrėjimo, muzikos klausymo 21. Dėl laisvalaikio leidimo ne namuose 22. Dėl žalingų įpročių 23. Dėl buities darbų namuose 24. Nesutarimų nebūna 25. Kita Dėkoju už nuoširdžius ir atvirus atsakymus Etikos mokytoja 95

96 Anketa Mieli Tėveliai, maloniai prašau atsakyti į pateiktus klausimus apie Jūsų santykius su vaiku. Nuoširdūs atsakymai padės man, mokytojai, geriau pažinti ugdytinį ir tobulinti bendradarbiavimą su juo. Užtikrinu, kad gauta informacija bus naudojama tik moksliniam darbui. Atsakymą į klausimus pažymėkite + atitinkamoje skiltyje. Jūsų amžius...m. Išsilavinimas... Tėvas/motina (pabraukti) Data... Tėvo/motinos požiūris į santykius su vaiku Santykių turinys Jūsų požiūris į vaiką: Dažnai Retkarčiais Niekada 1. Rūpinuosi vaiku, bet leidžiu būti savarankiškam 2. Tariuosi su vaiku dėl laisvalaikio organizavimo 3. Tariuosi su vaiku priimant jam svarbius sprendimus 4. Prašau vaiko pagalbos, kai reikia atlikti darbus šeimoje 5. Vaikas geriausias mano draugas 6. Pasitikiu vaiku Vaikas su Jumis elgiasi: Dažnai Retkarčiais Niekada 7. Švelniai 8. Draugiškai 9. Nuoširdžiai 10. Kantriai 11. Pagarbiai 12. Šiurkščiai 13. Nekreipia dėmesio 14. Vengia 15. Paslaugiai Su vaiku nesutariame dažniausiai: Dažnai Retkarčiais Niekada 16. Dėl elgesio 17. Dėl draugų 18. Dėl mokymosi 19. Dėl nuomonių skirtumo vertinant įvykius 20. Dėl televizijos laidų žiūrėjimo, muzikos klausymo 21. Dėl laisvalaikio leidimo ne namuose 22. Dėl žalingų įpročių 23. Dėl buities darbų namuose 24. Nesutarimų nebūna 25. Kita Dėkoju už nuoširdžius ir atvirus atsakymus Etikos mokytoja 96

97 Anketa Miela(s) kolege(a), mokytojų ir moksleivių tarpusavio santykiai, jų bendradarbiavimo sėkmė labai priklauso nuo to, kiek vieni kitus pažįstame, suprantame. Mūsų bendro darbo rezultatus pamokoje taip pat lemia kuo didesnis savitarpio supratimas. Todėl prašau atvirai pažvelgti į savo auklėtinį(ę) ir įvertinti jo(s) asmenybės savybes. Nuoširdūs atsakymai sudarys galimybę man, mokytojai, geriau pažinti ugdytinius bei padės tobulinti ir efektyvinti etikos pamokos turinį ir jos atmosferą. Užtikrinu, kad atsakymai bus naudojami tik moksliniam darbui....klasės vadovė(as) Data... Pažymėkite + savybes atitinkamuose langeliuose: 1. Pilietinė pozicija: Visada Retai Niekada 1.1. Mokytojai gali moksleiviu(e) pasikliauti 1.2. Tausoja visuomeninį turtą 1.3. Rūpi Lietuvos dabartis ir ateitis 1.4. Gerbia kitų tautų kultūrą, religines vertybes 1.5. Pats(i) susiranda darbo 1.6. Stropus(i), mokosi gyvenimui 1.7. Reikalauja iš klasės draugų, kad jie vykdytų pareigas 1.8. Negerai pasielgęs(usi) stengiasi klaidą ištaisyti 1.9. Viešai smerkia neteisybę Draugai moksleiviu(e) pasitiki, nes jis(ji) sako teisybę 2. Dvasingumas: Visada Retai Niekada 2.1. Siekia, kad visiems žmonėms būtų geriau 2.2. Stengiasi nepriminti kitiems savo gerų darbų 2.3. Geba susivaldyti, užėjus pykčiui 2.4. Neskaudina žmonių, net ir nemėgstamų asmenų 2.5. Stengiasi paguosti nuliūdusius 2.6. Padeda kitiems, kai jo(jos) pagalba jiems reikalinga 2.7. Gina silpnesniuosius nuo skriaudėjų 2.8. Rūpinasi ligoniais ir neįgaliaisiais 2.9. Rūpinasi naminiais ir laukiniais gyvūnais Rūpinasi vargšais, jiems padeda 3. Humaniškumas: Visada Retai Niekada 3.1. Dalijasi idėjomis, sumanymais ir kt Tiki žmonių gerumu 3.3. Siekia parodyti kitų gerus darbus 3.4. Stengiasi kitam žmogui atlikti ką nors gera 3.5. Stengiasi išklausyti kitą žmogų 3.6. Gerbia kito nuomonę, nors ji gali būti klaidinga 3.7. Mandagiai elgiasi su vyresniais ir bendraamžiais 3.8. Sako tiesą, nors ji jam(jai) gali pakenkti 3.9. Elgiasi sąžiningai Myli žmones, nežiūrint jų amžiaus, turtų, pareigų Dėkoju už nuoširdžius atsakymus Etikos mokytoja 97

98 2 priedas GAMTOS EKOLOGIJA IR ŽMOGAUS DOROVĖ Etikos pamokos epizodas Pamokos tikslas padėti mokiniui įsisąmoninti, kad Gamta yra subjektas, kaip ir žmogus. Pamokos uždaviniai: 1. Aptarti ekologinės problemos esmę, kilimo priežastis ir sprendimo būdus. 2. Apibrėžti žmogaus moralinio santykio su Gamta prigimtį ir nusakyti šio santykio raidą. 3. Teorines žinias pritaikyti praktikoje. Dalyviai 7 mch klasės mokiniai (12 mokinių, pasirinkusių etikos dalyką). Pamokai reikalinga: Baranauskas A. Anykščių šilelis.- Vilnius, Kalenda Č. Ekologinė etika: kilmė, principai, taikymas // Problemos.- Vilnius, Kalenda Č. Ekologinės etikos tapsmas.- Vilnius, Dalomoji medžiaga mokiniams - užduočių lapas, kuriame bus žymima pagrindinė informacija. Skiriamieji,,žaliųjų ir,,padegėjų komandų ženklai. Pamokos metodai: pasakojimas,,,minčių lietus, diskusija, darbas grupėse, savarankiškas darbas. Pamokos (epizodo) eiga: Mokiniai susiskirsto į dvi komandas,,žaliųjų ir,,padegėjų. Pasiima užduočių lapus ir mokytojai pasakojant, žymisi jiems svarbią informaciją....jūs žinote, kodėl pamokai mes pasirinkome šią vietą: prieš savaitę čia buvo padegta pernykštė žolė. Degė ne tik žolė, bet ir medžiai. Ugnis artėjo prie gyvenamųjų namų bei mokyklos. Tik pačių padegėjų dėka, laiku buvo iškviesta gaisrininkų komanda, kuri spėjo užgesinti ugnį....kaip viskas paprasta vienas kitas degtukas ir sausa pernykšte žole nubėga liepsnos liežuvėliai, nuvinguriuoja dūmai Regis, kas čia blogo sudega tai, kas pievose, pakelėse ar paežerėse nereikalinga, pasitręšia žemė. Tačiau tik visiškam tamsuoliui žolės deginimo žala gali pasirodyti menka. Kasmet būna atvejų, kada deginant žolę supleška įvairūs ūkiniai ar net gyvenamieji pastatai, laukuose sukrautų pernykščių šiaudų kūliai didesniame plote įsigalėjusi vėjo plaikstoma ugnis neretai tampa nebesuvaldoma ir baudžia pačius padegėjus,- neretai sudega ir žmonės. Be to, žolės ir kitų atliekų degintojai teršia orą. Tačiau tuo deginimo blogybės dar nesibaigia žmogaus rankų pakurta ugnis sunaikina daugybę smulkiųjų gyvūnų ir nespėjusias sudygti sėklas. Tik reto žiaurumo žmogus į degantį laužą gali įmesti varlę, kiškiuką ar vabalą. Dėl savo neišmanymo žolės degintojai padaro dar blogiau kasmet jie sudegina daug pernykštėje žolėje, viksvose ar nen- 98

99 dryne pasislėpusių ką tik gimusių kiškiukų, į nerštavietę keliaujančių varlių, anksti pavasarį susuktų ančių lizdų. Tačiau labiausiai kenčia vabzdžiai, mat daug retų bei nykstančių šešiakojų žiemoja po medžių lapais, žolės sluoksniu, tuščiaviduriuose pernykščių augalų stiebuose ir panašiai. Degindami žolę sunaikiname begalę naudingų laukinių ir kultūrinių augalų apdulkintojų boružių, žygių, vyčių, laukinių bičių, kitų vabzdžių. Kaip tik tuo metu žūva patys ištvermingiausi, jau peržiemoję ir turintys pratęsti giminę vabzdžiai, taip pat daug kitų žolėse ar viršutiniame dirvos sluoksnyje gyvenančių gyvūnėlių, kuriuos turėtume saugoti ir gausinti, sudarydami jų gyvavimui palankesnes sąlygas. Ugnis žalinga ir augalams. Padegus sausą žolę kartu sudega ir daug naujų, dar tik pradėjusių augti ūglių, dėl to medingieji, vaistiniai ir kiti pievų augalai išauga ir pražysta vėliau, negu paprastai; kasmet deginamose pievose sumažėja ir taip retų augalų rūšių. Pasiklausykime ištraukos iš mūsų klasiko A. Baranausko,,Anykščių šilelio : Gamta negyvas inkliuzas sferinėje mūsų planetoje, ar, panašiai, kaip žmogus, kalba, šnibžda, nutyla?.. Ji bejausmė, viskam abuoji, ar, panašiai, kaip jūs, - trokšta gyventi, kenčia skausmus, ilgisi ramybės?..,,vidunaktyj teip tyku, - kad girdi, kaip jaunas Lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas; Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa, Kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa krinta. Dėl to ir širdyj visos pajautos nutilsta, Ramum tykumu malda dūšia dangun kilsta. Ė kai jau dienai brėkštant rytai šviesa tvinksta, Rasos pilnos žolynų žemyn galvos linksta, Tada šilas nubunda, visa yra tyla, Prasideda pamažu šventa dienos byla. Diskusijos. Mokiniai išsako savo nuomones... Po diskusijos,,padegėjams ir,,žaliesiems pateikiama praktinė užduotis: abi komandos iš jiems priskirtų plotų išdegintų ir ugnies nepaliestų turi atnešti Gyvybės liudytojų atsargiai surinktų boružėlių, vorų, skruzdėlyčių, augalų lapų... Kraupi išvada (be žodžių): pasibaigus užduoties laikui, žalieji nosinaitėse, dėžutėse ar saujoj atsargiai atneša gyvastį, o padegėjai tik... liūdesį ir nusivylimą. Tegu išvadas padaro jie patys... Viskas turi pradžią ir pabaigą, tik ne laikas. Ir ne Anykščių šilelis... Miškas nuolatos atsinaujina, kelmas meta atžalą, sėkla diegą, žolė - daigą... Čia viskas akivaizdu ir prasminga, čia visada garantuota harmonija ir tęsinys... Be to, argi mes neauginam, nepuoselėjam savo Šilelio - kiekvienas savo širdy? Ar sąlytis su Gamta nepuoselėja žmogaus dvasinio turtingumo, neparodo jo kūrybinių galių, neatskleidžia dvasinių vertybių?.. Manau, kad ir mano,,padegėjai kitą kartą susimąstys prieš uždegdami degtuką... Tad palinkėkime sau taurios vilties, jog stiebsimės ir stiebsimės, viršūnėmis sieksime dangų, stovėsim greta vienas kito kaip nemirtinga Gamtos kariuomenė, dvasinga, Dievo pasirinktoji padermė... 99

100 Etikos pamokos gairės (žr.: Navickienė, 2007) 3 priedas Dvasinio ugdymo svarba Dvasingumas nuoširdi Meilė ir Pagarba žmogui, nesitikint iš jo atlygio, komplimentų ar materialinės naudos... Nebent tylaus dėkingumo ir abiejų sielų darnaus sąskambio... Integracija: paveikslas,,medis Įvadinė informacija Šiandieniniame pasaulyje dvasingumas tampa panašus į labai aktualią siekiamybę, kurią galima prilyginti Diogeno ieškojimams. Mūsų eros pradžioje gyvenęs filosofo Antisteno mokinys Diogenas iš Sinopės (miręs 323 m. e. m.) kartą vaikščiojo dieną tarp žmonių su žibintu rankose ir kažko ieškojo. Aplinkiniai susirūpinę ėmė klausinėti, ko išminčius ieškąs?,,žmogaus atsakė Diogenas. Šiandien, visuotinio susvetimėjimo laikais, kai daugiabučio namo laiptinės gyventojai nepažįsta vienas kito, autobusuose visi stengiasi atsisėsti po vieną, kaimynai tarpusavyje nebendrauja, o geriausiu draugu tapo kompiuteris, galima teigti, kad jei Diogenas šiais laikais uždegtų savo žibintą, tai tarp žmonių, pirmiausiai, jis imtų ieškoti dvasingumo ir bičiulystės. [1] Įdomu, jeigu Diogenas užsuktų į mūsų klasę, mokyklą, mūsų šeimas: ką jis pamatytų ir kokius žodžius ištartų? [2] Pasak prof. Vandos Aramavičiūtės 67 dvasingumas ypatingas asmens santykis su pasauliu, grindžiamas tik aukščiausiomis, arba idealiomis dvasinėmis vertybėmis, nes tik per jų ryšį su pasauliu bręsta ir veikia žmogaus dvasinės galios. Pirmiausia dvasingumas išryškėja žmogui bendraujant su gamta. Šis ryšys mus brandina ir bendraujant su kitais daro labiau patikimesnius. Pasak profesorės, santykis su žmonėmis ypatinga dvasingumo raiškos sritis, nes tik tarp jų įmanomas abipusis dvasinis sąlytis. Kad ši dvasingumo samprata neatrodytų sudėtinga ar abstraktoka, pasakysiu: aukščiausių dvasinių vertybių sąraše ypač akcentuotina Meilė,- meilė Žmogui, Gamtai, visai Pasaulio Kūrinijai... Tarkim, vienas jaunuolis, sekdamas Diogeno pavyzdžiu, nusprendė leistis į dvasingumo paieškos kelionę. Keista? Juk tai gali būti panašu į keliavimą nežinia kur ir ieškojimą nežinia ko. Tad jo kelionei suteiksime šiek tiek konkretumo. Tarkim, kad jis, paskubomis susidėjęs reikalingą mantą, leidosi gėlėta pieva, kol priėjo kelią. Paimkite popieriaus lapą ir kiekvienas nupieškite, koks, jūsų nuomone, buvo tas kelias 68? Ugdytojui žinotina, kad Kelio simbolis sietinas su ateities tikslų įsivaizdavimu. Priklausomai nuo to, kaip mokinys aprašė ar nupiešė kelią, galima spręsti apie jo požiūrį į ateities tikslus. Pavyzdžiui, jei Kelias: kyla į viršų jaučiamas entuziazmas ir ateities tikslai suvokiami kaip svarbūs ir reikšmingi, reikalaujantys daug darbo, tačiau nuteikiantys optimistiškai (apie kelio kryptį mokytojas gali paklausti); leidžiasi žemyn juntamas pesimizmas ir slogus požiūris į ateitį ar laukiamą darbą, siekius; šakojasi į kelias puses juntamas pasimetimas, nežinojimas, blaškymasis, neradimas atsakymo į pagrindinius klausimus; driekiasi platus ir lygus aiškūs ateities tikslai ir motyvai; ant jo išmėtyta daug akmenų suvokiami sunkumai... Jaunuolis keliavo toliau, o jo Kelias driekėsi per pievas ir kalvas. Praėjęs mišką, netikėtai jis išvydo Kalną. Čia nupieškite, koks buvo tas Kalnas? Žinotina, jog Kalnas simbolizuoja kliūčių, vedančių į tikslą, suvokimą. Tad jei kalnas: aukštas ir stovintis viduryje kelio slegia dideli sunkumai, kamuoja problemos; Mokiniai turi piešti tik paprastu pieštuku, nes kitaip prarandama svarbi informacija. Piešėjui reikalingas ir trintukas. Pateikus užduotį patariama į mokinių klausimus neatsakinėti. Jei vis tik kyla klausimų,kaip piešti, reikia patarti būti savarankiškam. Vėliau, surinkus darbus, pedagogas turės galimybę geriau pažinti savo ugdytinius, jų dvasinį būvį, charakterio bruožus. Pastebėjus psichologiškai problemiškus piešinius pedagogas turėtų individualiai pasidomėti mokinio psichikos sklaida, o reikalui esant kreiptis į mokyklos psichologą ar pranešti tėvams. 100

101 paprasta kalva apvaloka viršūne tikslo siekimas suvokiamas aiškiai ir jokie trukdžiai yra nebaisūs, asmuo dvasiškai ramus; yra su keliomis viršūnėmis slegia keletas sunkumų ir problemų; kalną juosia kelias gebėjimas rasti išeitį iš įvairių sunkių situacijų, mokėjimas kliūtis apeiti. Atsidūręs kitoje Kalno pusėje jaunuolis pažvelgė atgal, pasigėrėjo atsivėrusiu vaizdu ir, pažvelgęs į dangų, pamatė Saulę. Kokia ji? Koks buvo paros metas? Rytas, diena, vakaras? Projekciniuose testuose 69 saulė simbolizuoja žmogaus dvasines vertybes, tad jei Saulė: didelė, su nusidriekusiais į šoną spinduliais aiškiai ir stabiliai suformuotos dvasinės vertybės, kuriomis žmogus savo gyvenime ir vadovaujasi; pasislėpusi už debesies dvasinės vertybės dar yra formavimosi stadijoje; pasislėpusi už kalno gyvenime yra sunkumų, kurie trukdo asmenybės dvasinei sklaidai. Taigi, pasižiūrėjęs į Saulę jaunuolis ėjo tolyn, matė nuostabaus grožio ežerus, upes, miškus, kol priėjo Namą. Aprašykite, kokį Namą galėjo pamatyti mūsų herojus? Psichologiškai Namas simbolizuoja žmogaus sąsajas su išoriniu pasauliu, bendravimo ypatumus, tad jei namas: daugiaaukštis gali reikšti asmens šiurkštumą ir egocentrizmą; labai žemas piešęs žmogus gali būti labai pavargęs ir apatiškas, jis vis prisimena praeitį, matydamas joje tik nemalonumus; ištaigingas, kaip pilis vaikiškumas, laki vaizduotė ir neprisitaikymas gyvenime, svajonių ir realybės susipriešinimas; kaimiškas dviejų aukštų gali turėti gerą draugą, seserį ar brolį ir dėl to jaustis ypač laimingu; labai ilgas pastovumo troškimas, polinkis į komfortą ir turtus. Kuo ilgesnis namas, tuo didesnis troškimas; aptvertas atsiribojimo nuo aplinkos poreikį. Aukšta mūrinė tvora reiškia priešiškumą svetimiems žmonėms. Metalinių strypų tvora simbolizuoja uždarą charakterį, o gyvatvorė rodo pasitikėjimą artimaisiais. Kuo žemesnė tvora, tuo žmogus turi daugiau palankumo aplinkiniams; turi ryškias duris fasado viduryje svetingumas ir palankumas žmonėms. Keletas laiptelių prieš įėjimą rodo ypatingą draugiškumą ir saugumo pojūtį. Atviros durys taip pat rodo draugiškumą, uždaros - priešingai. Jeigu nupieštos durų detalės norima atsiriboti nuo pasaulio; turi ryškias duris viename namo šone toks asmuo bendrauja tik su tam tikro tipo žmonėmis; užima beveik visą namo fasadą lengvabūdiškumas, kilnumas, galimybė pasielgti neapgalvotai; rūkstantį kaminą kilniaširdiškumas, o jei dar nupieštos kamino plytos - autoriui būdingas gyvenimo džiaugsmas ir orumas. Jei kamino nėra tai reiškia jausmų šaltumą, o jeigu kaminas nupieštas, bet be dūmų - tas šaltumas nulemtas gyvenimo nusivylimų; langą su kryžiaus forma nupieštais rėmais nepasitenkinimas gyvenimu, šykštumas, nepasitikėjimas savimi, jie langą, kurio rėme nupiešta orlaidė poreikis izoliuotis nuo pasaulio ir gyventi uždarą gyvenimą. Priėjęs prie Namo ir apsidairęs aplinkui, jaunuolis pamatė Medį. Apverskite popieriaus lapą ir kitoje jo pusėje nupieškite Medį, kurį pamatė jaunuolis. Projekciniuose testuose medžio vaizdavimas simboliškai perteikia pačios asmenybės savitumus. Medžio kamienas simbolizuoja vidinę žmogaus ašį, asmenybės potencialą. Svarbiausia detalė kamienas. Tad jei jis: tiesus, lygus, taisyklingos formos kamienas rodo tai, kad žmogus pasitiki savimi, yra ramus, atkaklus, supratingas. Tiesa, gali būti problemų dėl bendravimo su bendraamžiais, nes išdidumas gali trukdyti prisitaikymui, bendraujant su naujais draugais, tačiau dvasinis tvirtumas lemia greitą adaptavimąsi prie naujų sąlygų ir santykių; pagrindas išplatėjęs į kairę, tai asmuo svajotojas intravertas, neryžtingas ir nedrąsus, lyderio savybių neturi; kamieno pagrindas išplatėjęs į dešinę, tai liudija apie užsispyrimą, protą, atkaklumą, gebėjimą pasiekti savo. Tokiai asmenybei nesvarbi aplinkinių nuomonė, jis aktyvus ir judrus, greit persijungia iš vienos veiklos į kitą. Priversti jį užsiimti nepatinkama veikla yra problematiška; kamienas viršuje pavaizduotas uždaras, vadinasi vaiko abstraktusis mąstymas dar nesusiformavęs, jis impulsyvus, intelekto lygis pakankamai žemas; kamienas apvalus ir išplatėjęs į abi puses kamieno pagrindas reiškia, kad vaikas yra lėtokas, atsakingas, patikimas, rimtas. Bet greičiausiai jis turi problemų dėl savęs vertinimo; Svarbi detalė yra medžio šakos. Pasak psichologų, jos kalba apie vaiko santykius su aplinkiniu pasauliu ir bendraamžiais. Jei šakos: lyg paralelinės linijos, tai liudija apie pastovumą, optimizmą, aktyvumą; 69 Chomentauskas G. Šeimos piešimo metodikos taikymas vaiko psichologiniams tyrimams, p. 101

102 galuose išsišakoja ryški ekspansija, avantiūrizmas, aukštas savęs vertinimas, gebėjimas įsitvirtinti, kartais ne pačiu taikingiausiu keliu; kreivos apie pasidavimą kitų įtakai, baimę išsiskirti iš kitų, nepasitikėjimą savimi; nuleistos žemyn melancholiška natūra, kuri sugeba jausti labai giliai ir turi lakią fantaziją; besiveržiančios aukštyn polinkis lyderiauti, baimės nebuvimas, avantiūrizmas; išskirta tik viena šaka nestandartiškas mąstymas, kūrybingumas, sugebėjimas improvizuoti. Ne mažiau reikšmingas yra lapų vainiko vaizdavimas, atskleidžiantis bendrą asmens energetinį potencialą. Jei lapija: panaši į debesį, tai liudija apie aukšto lygio savikontrolę, atsargumą, kruopštumą dirbant; panaši į apskritimą, tai kalba apie ramybę, pasitenkinimą savimi, galbūt ir apie egocentrizmą; banguota gyvenimo džiaugsmas, turtingas energetinis potencialas, humoro jausmas; Susivėlusi, suraizgyta arba užštrichuota nerimas, neryžtingumas, nesugebėjimas susikaupti, pasidavimas kitų įtakai; turi gyventojų paukščių, voveryčių ar kokių kitų gyvūnėlių komunikabilumas, globėjiškumas, draugiškumas. Tačiau gali simbolizuoti norą susilaukti pritarimo, pagyrimo, palaikymo. yra vaisių, žiedų visa tai rodo, koks turtingas vaiko energetinis potencialas, koks jis optimistas. Tačiau panašios medžio puošmenos gali kalbėti ir apie garbės troškimą, egocentrizmą, išlepimą, norą sulaukti pripažinimo, pagyrimo. Medžio šaknų 4-6 metų vaikai paprastai dar nepiešia, nes jos yra nematomos. Tačiau jei vaikas nupiešė šaknis ir dar matote aiškiai nubrėžtą žemės liniją, vadinasi, mažylis tuo momentu yra kažko sunerimęs, nesijaučia saugus, jam reikia jūsų meilės ir paramos. Vyresniems vaikams bei suaugusiems žmonėms šaknys reiškia ryšį su realybe, gyvenimišką stabilumą, gebėjimą pasirūpinti savimi. Tad jei šaknys: slepiasi po žeme savęs įtvirtinimas vyksta sklandžiai, yra nesureikšminamas, dėl jo kovoti netenka. Toks žmogus gali nejausti pagrindo po kojomis, nebūti tikras dėl savo ateities; stiprios realistiškas požiūris į gyvenimą, geras savęs realizavimas, viskas pasiekiama savo darbu; labai šakotos yra gyvenimiškų problemų, kurios verčia laikytis tvirtai įsirėžus. yra olų turi paslapčių, gali priglausti kitus, su tokiais norisi bendrauti. Jei medis pavaizduotas peizaže, arba asmuo turi lakią vaizduotę, arba jis yra labai nepasitikintis savimi, bijo atsiverti, yra pažeidžiamas. Galiausiai, verta atkreipti dėmesį, kaip asmuo brėžia linijas, kontūrą, spalvina detales. Silpnos, nelygios, punktyrinės linijos kalba apie charakterio impulsyvumą, priklausomybę, neryžtingumą. Paprastai taip piešia pažeidžiamas, jautrus, emocionalus žmogus. Užštrichuotas kamienas reiškia nerimą (turbūt dėl kažko labai konkretaus), nepasitikėjimą, uždarumą 70. Ugdomosios veiklos nuostata Pažvelgęs į Medį jaunuolis pajuto, kad jis...labai panašus į jį patį. Tikriausiai esate girdėję ne kartą, kad medžiai ir žmonės dažnai lyginami tarpusavyje. Juk mūsų tarpe būna virpančių drebulių, galingų ąžuolų, tarsi nusvirusiom rankom gluosnių, rūsčių ir mąslių eglių, svajingų pušelių... Taigi, į Dvasingumo paieškas išsiruošęs jaunuolis priėjęs prie Medžio apglėbė jį savo tvirtomis rankomis, nes suprato pasiekęs savo tikslą. Jis ieškojo dvasingumo ir surado...save. Pažvelkite į šį paveikslą (demonstruojama reprodukcija,,medis, žr. 4 priedą), kuris simbolizuoja patį jaunuolį. Apibūdinkite šį medį? Ar jis jums patinka? Kuo jis jums yra patrauklus? Jei prilygintume medžio savybes žmogui, tai aukštas, tiesus ir tvirtas kamienas reikštų jaunuolio pasitikėjimą savimi, ramų būdą, atkaklumą, supratingumą. Neveltui ąžuolas laikomas girių karaliumi. Paraleliai išsidėsčiusios šakos simbolizuoja pastovumą, optimizmą, aktyvumą, banguota lapija gyvenimo džiaugsmą, jautrumą, turtingą energetinį potencialą, humoro jausmą; stiprios, tačiau neišryškintos šaknys realistišką požiūrį į gyvenimą, gerą savęs realizavimą, ramią gyvenimo tėkmę 71. Dorinis disputas 1. Kodėl su vienais žmonėmis norisi bendrauti, ateiti pas juos į svečius, klausti patarimo ar tiesiog kartu patylėti, o kiti stumia nuo savęs, tarsi to paties poliaus magnetas?kaip jūs apibūdintumėte dvasingą žmogų (tikriausiai pasakytumėte, kad su dvasingu žmogumi jums būtų malonu bendrauti, jis būtų doras, gilus, tikintis, gyvenantis santarvėje su savimi ir visu jį supančiu pasauliu, jis neteisia kitų, yra kuriantis, duodantis, išsilavinęs, skaidraus proto, išmintingas ir jautrios širdies)? 2. Kaip tokiu žmogumi tapti? Ar dvasingu žmogumi tampama savaime? Ar dvasingumas ir tikėjimas yra giminingos sąvokos? 3. Ar netikintis žmogus gali būti dvasingas? 70 Щербакова Е. Ребенок рисует дерево, Atlikus šį darbą mokytojas turėtų vaikams pateikti dalomą medžiagą su aukščiau pateiktomis nupieštų simbolių psichologinėmis reikšmėmis. Pedagogas gali patarti savo mokiniams namie, kartu su tėvais panagrinėti savo piešinius. 102

103 (Galima patarti mokiniams namuose drauge su tėveliais taip pat nupiešti siektiną,,,pavyzdinį medį, namą, kalną, saulę, kelią, naudojantis pateiktomis piešinių psichologinėmis charakteristikomis). Papildomai šią temą dar galima nagrinėti: 1. Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena (10-01): Ar turite senelius? Ko bendraujant su jais galite pasimokinti? Sakoma, kad pasiligojusių tėvų ar senelių priežiūra tai didelis žmoniškumo išbandymas. Kodėl daugelis suaugusiųjų jo neišlaiko ir savo artimiausius patiki valstybės globai? Ar galima žmoniškumo ir dvasingumo išmokti? Yra pamokanti pasaka apie tai, kaip jaunas vyras vežė į mišką ant rogučių savo seną pasiligojusį tėvą, taip norėdamas atsikratyti didelės, jį užgriuvusios naštos. Grįžus vyrui namo visa tai matęs jo sūnus paprašė tų rogučių neišmesti, kad laikui atėjus pats galėtų jį, kažkada pasensiantį savo tėvą, taip pat į mišką nuvežti. Suprato tuomet jaunas vyras savo, dar mažo sūnaus žodžių prasmę, grįžo atgal į mišką ir parsivežė atgal namo pasiligojusį senolį. Kuo ši pasaka yra pamokanti? Kokios lietuvių liaudies patarlės atspindi šios istorijos išmintį? Kodėl? (,,Kaip šauksi, taip ir atsilieps,,,kaip pasiklosi, taip išsimiegosi,,,kas tėvų neklauso valgo duoną sausą,,,kalk geležį, kol karšta,,,kaip žmogus Dievui, taip Dievas žmogui,,,aš atleidau, bet Dievas matė ir t.t.). 2. Pasaulinė sveikinimosi diena (11-21) 72 : Šią datą minėti paskatino du broliai amerikiečiai Maiklas ir Brajenas Makkomak, kovojantys prieš šaltąjį šalių karą ųjų rudenį jie netyčia abu susitiko Nebraskoje ir taip apsidžiaugė tokiu netikėtumu, kad nutarė savo džiaugsmu pasidalinti su kitais. Jie išsiuntė laiškus draugams ir pažįstamiems į visus pasaulio kampelius. Šiose žinutėse nebuvo jokių idėjinių užuominų, tik nuoširdūs linkėjimai ir prašymas perduoti sveikinimus dar bent 10-iai žmonių. Galiausiai jų idėją palaikė JAV ir kitos valstybės. Taigi lapkričio 21-ąją siūloma išsiųsti kuo daugiau sveikinimų visiems savo draugams ir pažįstamiems. Kartais užtenka nuoširdaus laiško, pasiųsto internetu, elektroninės mobilaus telefono žinutės ar net šypsenos, kad kitas žmogus pasijustų reikalingas, neužmirtas ir reikalingas. Ar Jūs siunčiate draugams sveikinimo laiškelius? Ką išgyvenate juos gaudami? Kaip Jūs sugebate kitam žmogui išreikšti pagarbą, dėmesį ar jaučiamą simpatiją? Ar manote, kad nuoširdi šypsena ar pagarbiai ištarta,,laba diena gali nuskaidrinti kito žmogaus būtį? Ar teisingai lietuviai vadinami paniurėlių tauta?

104 Paveikslas Medis (autorė S. Karalienė) 4 priedas 104

105 Anketa Tiriamojo asmeninės savybės (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą Pilietinė pozicija Po ugdomojo projekto 5 priedas Dvasingumas Asmeninės savybės Humaniškumas Dėkojame už nuoširdų bendradarbiavimą. Linkime sėkmės! Anketas parengė Vilniaus pedagoginio universiteto magistrantė Zina Piličiauskienė 105

106 Anketa Tiriamasis apie bendravimo etiką ir ypatumus klasėje (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą Po ugdomojo projekto Klasės ypatumai Dėkojame už nuoširdų bendradarbiavimą. Linkime sėkmės! Anketas parengė Vilniaus pedagoginio universiteto magistrantė Zina Piličiauskienė 106

107 Anketa Santykių turinys tarp tiriamojo ir tėvų (globėjų) (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą Po ugdomojo projekto Santykių turinys Dėkojame už nuoširdų bendradarbiavimą. Linkime sėkmės! Anketas parengė Vilniaus pedagoginio universiteto magistrantė Zina Piličiauskienė 107

108 Anketa Tiriamojo požiūris į šiuolaikinį žmogų (iki projekto ir jam pasibaigus) Prieš ugdomąjį projektą Po ugdomojo projekto Kas svarbiausia šiuolaikiniam žmogui Dėkojame už nuoširdų bendradarbiavimą. Linkime sėkmės! Anketas parengė Vilniaus pedagoginio universiteto magistrantė Zina Piličiauskienė 108

109 Tiriamųjų piešiniai 6 priedas Rimo piešinys prieš ugdomąjį projektą Rimo piešinys po ugdomojo projekto 109

110 Oksanos piešinys prieš ugdomąjį projektą Oksanos piešinys po ugdomojo projekto 110

111 Andrejaus piešinys prieš ugdomąjį projektą Andrejaus piešinys po ugdomojo projekto 111

112 Jolantos piešinys prieš ugdomąjį projektą Jolantos piešinys po ugdomojo projekto 112

113 Anželos piešinys prieš ugdomąjį projektą Anželos piešinys po ugdomojo projekto 113

114 Alinos piešinys prieš ugdomąjį projektą Alinos piešinys po ugdomojo projekto 114

115 Tiriamojo laiškas sau 7 priedas 115