LIETUVOS JUDËJIMO ÈERNOBYLIS LAIKRAÐTIS

Transkriptas

1 LIETUVOS JUDËJIMO ÈERNOBYLIS LAIKRAÐTIS Leidþiamas nuo 1991 metø MIELI LIETUVOS ÈERNOBYLIEÈIAI! Eina metai... Vieni kà nors nusineða, kiti kà nors dovanoja. Pasidþiaukime tais metais, kurie buvo ir tikëkime tais, kurie ateis. Tegul ateinantys metai atneða daugiau dþiaugsmo, skaidrios nuotaikos, laimingø akimirkø ir paprastos þmogiðkos laimës. Tegul bûna dosnûs naujø idëjø, prasmingi maþais ir dideliais darbais. Linksmø ðventø Kalëdø ir iðradingø Naujøjø metø! Asociacijos Lietuvos judëjimas Èernobylis taryba KALËDOS Kalëdos baltos, Kalëdos graþios, Kalëdos teikia sniego plotkeliø. Kad nerûdytø vaikø ðynelës Kalëdos baltos, Kalëdos graþios. Vieðkeliuos þmonës staiposi, gràþos, Vieðkeliuos aidi vario varpeliai. Kalëdos baltos, Kalëdos graþios Todël, kad aidi vario varpeliai. Juozas Tysliava (Atspindþiai, 1923 sausis, nr. 1) Brangûs Prienø ir Birðtono èernobylieèiai su ðeimomis! Laikas negailestingas, gyvenimas prabëga kaip vëjas... Ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje pilna puikiø þmoniø. Laikykimës kartu ir nepraraskime vilties. Tegul ateinantys 2021-ieji bûna laimingesni ir sëkmingesni. Su ðv. Kalëdomis ir laimingø Naujøjø metø! LJÈ Prienø komiteto pirmininkas Kæstutis Kazlauskas 2021

2 2 puslapis Gyvenimas karuselëje Gyvename kaip karuselëje. Metai keièia metus. Mûsø gyvenime kaip mediniai arkliukai karuselëje keièiasi ir pinigai, ir santvarkos, ir sàjungos, ir partijos, ir rinkimai. Nespëjame reaguoti, kaip keièiasi ir rinkimø pasakos. Galvos sukasi nuo permainø, puèianèiø ir á blogà, ir á gerà puses. Nesusigaudome, kur mes gyvename: demokratijoje ar diktatûroje? protingø þmoniø ar kvailiø ðalyje? turësime rytoj darbà ar eisime á Darbo birþà? pakels mokesèius ar sumaþins?.. Neþinia kur bëgame, lekiame nespëdami net pagalvoti, ar mums reikia á rytus ar á vakarus, o gal á ðiauræ ar pietus. Kai visai susisuka galva, nueiname ir pasigeriame. Prabudæ dþiûstanèia gerkle savo lovoje, iðsigàstame, ar nebûsime iðkritæ ið karuselës. Ne, kur tau! Mes vël papuolame á naujà karuselæ: gripas, koronavirusas, tuberkuliozë... Kitose ðalyse sukasi kiauliø maro, Ebolos, paukðèiø gripo, ÞIV karuselë. Taip galime prisisukti ir iki infarkto!.. Kai nueini á buvusá miðkà ir atsisëdi ant kelmo (nes jau neliko á kà atsiremti), tada nustoja suktis galva ir pradedi galvoti, kas gi èia aplinkui dedasi. Ásijungi internetà ir ðvietiesi: Baltarusijoje vyksta deðimttûkstantinës demonstracijos, kuriomis liaudis bando nuversti nusibodusá diktato- riø... Jau geriau jie paskaitytø þymiø pasaulio visuomeniniø veikëjø pasisakymus ar politologø tyrimus, kurie juodu ant balto raðo, kad per paskutiná ðimtmetá pasaulyje neávyko nei vienos taikios revoliucijos. Vadinasi, jie ne toje karuselëje sukasi. Skaitai toliau: Ukrainoje buvæs ðalies muitinës vadovas pareiðkë, jog ðaliai nereikëtø skolintis jokiø pinigø, jei ðalies muitinëse bûtø iðgyvendinta korupcija... Atrodo, viskas yra labai paprasta, bet tuo paèiu ir neámanoma. Skaitai apie Rusijà: ðalyje þmogaus imunodeficito virusu (ÞIV) apsikrëtæ daugiau nei milijonas gyventojø; valstybë tik pusei jø teikia nemokamus vaistus, o pasirûpini vaistais savarankiðkai sugeba tik neþymi dalis serganèiøjø; kasdien nuo ÞIV Rusijoje mirðta daugiau nei ðimtas þmoniø, o per metus apie 37 tûkstanèiai. Baisu, kas vyksta pasaulyje. Skaitai apie Lietuvà. Gal èia kas bus geriau... O Lietuvoje, jeigu tikëtume visuomenës informavimo priemonëmis, viskas tik gerëja ir gerëja, gerëja ir gerëja. Mes jau tuoj tuoj gyvensime visai gerai, tik ðtai kaþin kodël Lietuvà vis palieka ir palieka jauni þmonës. Tikriausiai jie ieðko naujø iððûkiø. Negi jiems Lietuvoje trûksta adrenalino? Tiesa, radau ir keliø svajotojø pasisakymus, kurie sako, kad norint pakeisti Lietuvà, norint padaryti jà patrauklià gyventi reikia visai nedaug: tik visø lygybës prieð ástatymus ir valdþios þmoniø asmeninës atsakomybës uþ padarytà þalà valstybei ir jos pilieèiams... Na, tie svaièiotojai sukasi tikrai nesaugioje karuselëje matyt, iðkrito ir susitrenkë galvas. Nieko, atsigaus. Lietuvoje dar yra ir kitaip màstanèiø. Jie nori valstybinio komercinio banko ir kad þmonës pinigus pensijoms kauptø savo kaupiamosiose sàskaitose, o ne priverstinai Sodroje ar vadinamuosiuose pensijø kaupimo fonduose. Kaþin kokie nesveiki svajotojai... Jie nepagalvoja, kad reikëtø atleisti daugybæ nereikalingø valstybës tarnautojø. Tik kur juos padëti? Juk neturime urano kasyklø. O be to, ið kur valstybë imtø pinigø savo kosminiams projektams ágyvendinti? Bet kam mums sukti galvas?! Juk gyvenimas prabëgs pro ðalá. Ðokime á ðventines karuseles, sukimës po vienà ir su kaukëmis kas kiaulës, kas avies, kas vanago, kas ðeðko... Tik po ðvenèiø nepamirðkime nusiimti kaukiø ir tapti savimi, kad paskui visà likusá gyvenimà nereikëtø ieðkoti savæs, naujø draugø ar prieðø. Linksmø ðventø Kalëdø ir laimingø Naujøjø, 2021-øjø, metø! Kæstutis Kazlauskas Sveikinimai Mieli èernobylieèiai ir kolegos! Sveikinu Jus bei jûsø ðeimas su artëjanèiomis ðventomis Kalëdomis ir Naujaisiais, 2021-aisiais, metais ir linkiu jums stiprios stiprios sveikatos, ðeimyninës laimës, nuoðirdaus tarpusavio bendravimo ir tikëjimo, kad mus dar ne visi pamirðo. Iðgyvenkime ðá sunkø laikmetá ir kitais metais susitiksime minëdami Èernobylio AE avarijos 35-àsias metines. Stiprybës jums! Visada su jumis Vilniaus kraðto èernobylieèiø sàjungos,,radiati pirmininkas Antanas Turèinas Netekom, rodos, tik akimirkos vienos, O ðtai jau Metai Metams tiesia rankà... Daug laimës, dþiaugsmo ir ðviesos, Ir to, ko ðiandien neuþtenka. Linkiu sveikatos visiems èernobylieèiams ir sveikinu su Naujais metais! Druskininkø komiteto pirmininkas Algis Èetrauskas Brangûs èernobylieèiai ir jûsø ðeimos nariai, Kalëdø ðventëje daug paslapties, groþio, dþiaugsmo, dovanø ir dëmesio vienas kitam. Linkiu, kad ðis nuostabus laikas bûtø skirtas ne liûdesiui, bet visokiems geriems darbams, prasmingam bendravimui, gyvenimo perþvelgimui ir naujø planø kûrimui. Su ðv. Kalëdomis ir artëjanèiais Naujaisiais metais. LJÈ Skuodo komiteto pirmininkas Edmudas Piekus Èernobylieèiai! Kuo didþiausios sëkmës, stiprios sveikatos, palaikanèiø draugø ir artimøjø, svajoniø ir dþiugiø atradimø sutinkant ðv. Kalëdas ir Naujuosius metus. Viso to jums linki Lietuvos judëjimo Èernobylis Raseiniø rajono komitetas Jaunøjø mokslininkø konferencija 2020 m. gruodþio 4 d. Vilniuje vyko jaunøjø mokslininkø konferencija Bioateitis: gamtos ir gyvybës mokslø perspektyvos. Ta proga Lietuvos mokslø akademija vienu leidiniu iðleido jaunøjø mokslininkø praneðimø santraukas. Spausdiname Gabrielës Þukauskaitës praneðimo santraukà. PAREMKITE SAVO LAIKRAÐTÁ! Galintiems ir norintiems paremti laikraðèio Èernobylietis leidybà 1,2 procento ið 2020 metais sumokëto gyventojø pajamø mokesèio pateikiame rekvizitus: Lietuvos judëjimo Èernobylis Prienø komitetas, organizacijos kodas , adresas: Geguþës g. 5, Prienai, LT Bûsime dëkingi uþ paramà. Èernobylio katastrofos likviduotojø genomo tyrimai: variantai, galimai lemiantys glaukomos prevencijà Gabrielë Þukauskaitë (Ingrida Domarkienë, Auðra Matulevièienë, Justas Arasimavièius, Vaidutis Kuèinskas, Laima Ambrozaitytë) Vilniaus universitetas Likæ gyvi Lietuvos Èernobylio katastrofos likviduotojai (LÈKL) iðgyveno ekstremalias sàlygas ir prisitaikë prie jonizuojanèiosios spinduliuotës padariniø. Potencialiai toká iðgyvenamumà ir adaptacijà gali lemti unikali genomo variacija. Analizuojant genomo variantø ávairovæ, pasiskirstymà ir galimà reikðmæ sveikatai, vertinami adaptaciniai mechanizmai LÈKL grupëje

3 ÁÅËÒÀ 3 psl. ir palinkëjimai Èernobylieèiai! Nuoðirdþiai sveikiname jus su ðventomis Kalëdomis ir artëjanèiais Naujais metais, linkime stiprios sveikatos, jëgø, geros nuotaikos ir energijos pasitinkant ðventes. Bûkite laimingi! LJÈ Kelmës rajono komiteto pirmininkas Gerbiami Pakruojo èernobylieèiai ir draugijos nariai! Mielieji, tegul ðventos Kalëdos bûna dvasinës atgaivos ðventë. Te iðeinantys metai palieka viltá ir meilæ, prikels gráþti saulæ. O ta mintis, kurià padiktuos paskutinës senøjø metø sekundës, tebus kraitis á ateitá, á saulæ, á Naujuosius metus. Daugiau ðviesos ir prasmës Jûsø gyvenime bei darbuose! Pakruojo èernobylieèiø draugijos pirmininkas Vladislovas Ðurna Brangûs èernobylieèiai! Versdami dar vienà kalendoriaus lapelá, gramzdinkime uþmarðtin sielvartà, vargus, rûpesèius. Tegul stiprybës ir dvasinës ramybës ákvepia Kûèiø naktis, o Kalëdø þvaigþdës ðviesa teparodo kelius á Naujøjø metø dþiaugsmà. Virgilijus Matulevèius, LJÈ Vilkaviðkio rajono skyriaus pirmininkas Lietuvos judëjime Èernobylis! Sveikatos, vilties ir kûrybingø darbø linkime Jums ðv. Kalëdø ir Naujøjø, 2021-øjø, metø proga! LJÈ Panevëþio komiteto pirmininkas A. Roþënas ir visas kolektyvas Sveikiname Panevëþio miesto ir rajono èernobylieèius! Lietuvos judëjimo Èernobylis Panevëþio miesto ir rajono komitetas sveikina visus èernobylieèius bei jø artimuosius ir linki jaukiø ðv. Kalëdø ir dþiaugsmingø Naujø metø! LJÈ Panevëþio komiteto pirmininkas A. Roþënas Astravo AE incidentai slepiami Baltarusijos nevyriausybinë organizacija Ekodom praneðë, jog, jos duomenimis, Astravo atominëje elektrinëje (AE) vël ávyko incidentas jau ne pirmas po elektrinës paleidimo. Teigiama, kad ðákart buvo paþeista avarinë pirmojo reaktoriaus vësinimo sistema, o incidentà bandoma nuslëpti. Dël neatsidariusio voþtuvo buvo paþeistas vësinimo skysèio talpos bakas. Lietuvos radiacinës saugos centras informavo, kad pasekmiø Lietuvai kol kas nejauèiama. Kreiptasi á Baltarusijos ekstremaliøjø situacijø ministerijà. Skelbiama, kad, organizacijos, glaudþiai bendradarbiaujanèios su Baltarusijos AE saugumo klausimais, duomenimis, baigiant hidrotestavimus AE ávyko didelio masto avarija. Dël neatidaryto voþtuvo iðpumpuojant skystá, bandymø pabaigoje buvo apgadinta pirmojo reaktoriaus avarinio auðinimo sistemos cisterna. Vienas nuo kito nepriklausomi ðaltiniai situacijà apibûdino tokiais þodþiais: voþtuvas sulenktas, cisterna susitraukë. Ir tai patvirtina anksèiau pateiktà versijà dël pirmojo reaktoriaus avarinio auðinimo sistemos bako implozijos. Já reikia pakeisti, bet kadangi bako pakeitimas bûtø tolygus avarijos pripaþinimui, já mëginama pataisyti. Tad kurá laikà buvo karðtas reaktorius su nestabiliai funkcionuojanèia (geriausiu atveju) rezervinio ðaldymo sistema. Ið ávairiø ðaltiniø buvo informacijos, netiesiogiai patvirtinanèios avarijos faktà, nes kaip tik tuo metu, kai buvo pradëtas fizinis AE paleidimas ir su tuo susijæ hidrotestavimo darbai. Mûsø ðaltiniai patvirtino, kad pirmojo energobloko reaktoriaus auðinimo sistemoje ávyko didelio masto avarija arba nenumatytas blogiausias atvejis, dël ko bûtina keisti árangà, praneðë Ekodom. Valstybinë atominës energetikos saugos inspekcija (VATESI) kreipësi á Baltarusijos ekstremaliøjø situacijø ministerijà, siekdama gauti detalià informacijà. Uþsienio reikalø ministerijos atstovai praneðë, kad gyventojams nëra jokio pagrindo nerimauti ar vartoti kalio jodido tabletes. Radiacijos lygio stebëjimo stoèiø sistemos teikiami aplinkos dozës galios matavimø rezultatai yra nuolatos stebimi, todël apie bet koká gresiantá pavojø, susijusá su radioaktyviøjø medþiagø pasklidimu aplinkoje, atsakingosios institucijos informuotø gyventojus nedelsdamos. Lietuva nuolatos telkia uþsienio partnerius ir tæsia veiksmus Europos Sàjungoje, tarptautiniø konvencijø bei kituose tarptautiniuose formatuose, siekdama sprendimø dël nesaugios atominës elektrinës Baltarusijoje keliamø grësmiø maþinimo. Lietuvos sistemos valdymo ir duomenø centre nuolat stebimi fiziniai elektros energijos srautai. Sistemos duomenys rodo, kad AE lapkrièio pabaigoje stojo du kartus. Pirmà kartà tai nutiko sekmadiená, lapkrièio 29 d., val. Elektros gamyba ir tiekimas buvo atnaujinti lapkrièio 30-àjà, val., taèiau jau tà paèià dienà, val., elektros generacija á tinklà buvo sustabdyta antrà kartà. Parengë Jonas Baltakis (ADAPT, S-MIP-20-35) bei bendroje lietuviø populiacijoje (LITGEN, VP1-3.1-ÐMM-07- K ). Tyrimo metu sudarytas klausimynas, apimantis genealogijos, klinikinius, darbo Èernobylyje, gyvensenos klausimus, ir (galimai) protekciniø genomo variantø katalogas. Variantø katalogas naudotas LÈKL bûdingø protekciniø genomo variantø atrankai. Devyniasdeðimt trys LÈKL genotipuoti naudojant plataus masto ( ) VNP lustø technologijà. Atlikus klausimyno ir genotipavimo duomenø analizæ ir palyginimà su bendràja lietuviø populiacija, nustatyta, kad genomo variantas LOXL1 gene (NM_ :c.458G>A, rs ) statistiðkai reikðmingai daþniau nustatomas tarp LÈKL. Ðis variantas galimai yra veikiamas teigiamos gamtinës atrankos, nes gali lemti LÈKL natûralià glaukomos prevencijà. Ðio ir kitø protekciniø genomo variantø nustatymas gali bûti naudingas analizuojant daugiaveiksniø ligø, tokiø kaip glaukoma, genetinæ architektûrà siekiant papildyti þinias apie jø etiopatogenezës mechanizmus ir populiacijoje vykstanèius mikroevoliucinius procesus. Lukaðenka uþtrenkë duris Europos Sàjungos branduolinës saugos ekspertams Europos branduolinio saugumo reguliuotojø grupë (The European Nuclear Safety Regulators Group ENSREG) gruodþio 16 d. atðaukë vizità á Baltarusijà dël Astravo atominës elektrinës. Aukðto lygio ekspertø misija á Baltarusijà turëjo vykti kità dienà. Tai paaiðkëjo, kai Europos Parlamento Pramonës, moksliniø tyrimø ir energetikos komitete að pateikiau Europos Komisijos narei, atsakingai uþ energetikà, Kadri Simson klausimà dël praëjusià savaitæ vykusios ES Vadovø Tarybos iðvados. Praëjusià savaitæ ES vadovai pavedë Komisijai pateikti priemones, kuriomis bûtø sustabdytas elektros importas ið nesaugios Astravo AE. Tad paklausiau, kokiø priemoniø Europos Komisija ketina imtis, nes jau vasará Aliaksandras Lukaðenka ketina pradëti komerciná elektros tiekimà á Europos rinkà. EK narë estë K. Simson apgailestaudama praneðë, jog Baltarusijai atsisakius teikti informacijà ES aukðto lygio branduolinës saugos ekspertai gruodþio 16 d. atðaukë rytojaus planus vykti á Baltarusijà, kur buvo planuojama vertinti, kaip Astravo atominëje elektrinëje sekasi ágyvendinti pagrindinius ES branduolinës saugos reikalavimus. Esu ðokiruotas, nes Baltarusija atsisakë bendradarbiauti, ágyvendinant pagrindinius ES keliamus saugumo reikalavimus branduolinei energetikai! Vargu ar Europos branduolinio saugumo reguliuotojø grupës ekspertai, nesilankæ Astravo AE, galës paskelbti galutines iðvadas sausá. Atsisakymas bendradarbiauti su nepriklausomais branduolinës saugos ekspertais parodo diktatoriaus Lukaðenkos visiðkà nesiskaitymà su europiniais saugumo reikalavimais ir pasiryþimà þaisti savo bei aplinkiniø ðaliø þmoniø gyvybëmis dël siaurø reþimo interesø. Tikiuosi, tai bus itin þadinantis skambutis Europai. Bronis Ropë, EP narys

4 4 puslapis Septyniasdeðimt dienø Èernobylyje Virgilijus Matulevièius Virgilijus Matulevièius prisimena, kad po tarnybos sovietinëje armijoje, ið kurios gráþo 1982 metais, iki iðvykimo á Èernobylio zonà 1987 metø vasará já vos ne kasmet ðaukdavo á ávairius karinius apmokymus. Ir ðtai 1987-øjø þiemà jis gavo eiliná ðaukimà, nors tuo metu atostogavo. Jam praneðë, kad apmokymai vyks Rygoje ir kad reikia tuoj pat iðvykti. Ðauktinius iðveþë vëlai vakare. Já ir kitus vilkaviðkieèius autobusu nugabeno á Jurbarkà, o ten, prisijungus dar vienai grupei ið Kauno, persodino visus á didesná autobusà ir iðveþë á Rygà. Ten visus perrengë karine uniforma ir nuveþæ á geleþinkelio stotá susodino á traukiná, sakydami, kad naujas dalinys yra kitame mieste. Pajudëjus traukiniui pastebëjome, jog vaþiuojame Kijevo kryptimi. Tada ir supratome, kad mus apgavo ir veþa á Èernobylá... O pabëgti ið vagono buvo neámanoma, nes abejos durys uþrakintos, sako Virgilijus. Beje, anksèiau jis apie Èernobylá buvo girdëjæs tik per þinias ar ið televizijos reportaþø ir tomis naujienomis per daug nesidomëjo. Kità dienà ðauktiniai buvo iðlaipinti Ukrainoje, Ovruèo mieste, ir susodinti á karines maðinas, kuriomis nuveþti á Naujosios Radèos (ukr. Íîâà Ðàä à) kaimà. Ðis kaimas buvo 30-ies kilometrø uþterðtumo zonoje. Juos apgyvendino palapinëse, kurias patys paeiliui ir kûreno. Toliau Virgilijus pasakoja: Pradþioje dirbome Pripetës mieste. Valëme nuo kai kuriø gamyklø stogø sniegà, o vëliau turëjome kuopti gyvenamuosius rajonus, ið butø per langus mëtëme baldus ir kitus evakuotø gyventojø daiktus, o buvæ apaèioje krovë viskà á maðinas ir veþë á kapinynus. Po darbo karinin- kai sàraðuose pieðtuku suraðydavo mûsø gautas dozes. Ið pradþiø á tai nekreipëme didelio dëmesio, bet vëliau pastebëjome, kad laikui bëgant mûsø dozës buvo maþinamos. Vëliau gavau automobilá Ars à, su kuriuo stovëjau pakelëje ir ploviau visà transportà prie iðvaþiavimo ið 30 kilometrø zonos. Dirbdavome visà parà, todël maistà mums atveþdavo á vietà, o miegodavome toje paèioje maðinoje. Po to vienà dienà gaudavome poilsio savo stovykloje, paskui vël parà dirbame ir vël dienà ilsimës. Tokia buvo kasdienybë. Labiausiai zonoje slëgë tuðti kaimai ir Pripetë: në vieno þmogaus, namø langai atviri, viskas atrodo lyg po karo, tik namai sveiki. Maèiau daug gyvuliø griauèiø laukuose, maèiau ir vieno pririðto prie bûdos ðuns griauèius. Aplink vaizdai buvo tikrai niûrûs. Jau pirmo mënesio pabaigoje að buvau gavæs leistinà apðvitos dozæ, taigi turëjo paleisti namo, bet pamainos nebuvo. Toliau ploviau ið zonos iðvykstanèias maðinas ir laukiau pamainos, o jos kaip nebuvo, taip nebuvo. Tas neapibrëþtumas ir neþinia nervino. Baigiantis antram mano buvimo Èernobylio zonoje mënesiui, á galvà ðovë iðganinga mintis pasikalbëti su vienu vilkaviðkieèiu karininku, dirbusiu pulko ðtabe. Po geros savaitës tas karininkas, kurio pavardës dabar neprisimenu, vienà pavakaræ pasikvietë á ðtabà, kur atsiëmiau sutvarkytus savo dokumentus. Juose buvo áraðyta 20,41 rentgenø dozë (dabar jonizuojanèiosios apðvitos dozës paprastai matuojamos milisivertais, msv red.), nors, manau, ji buvo daug didesnë. Taèiau ið karto pajutæs laisvæ dar tà patá vakarà, nors jau buvo sutemæ, Virgilijus Matulevièius mokykloje vaikams pasakoja apie Èernobylá. patraukiau per miðkà Kijevas Ovruèas trasos link. Pakeliui sutikau està ið kito dalinio, taip pat paleistà namo. Tik iðëjæ á kelià, susistabdëme pirmà pasitaikiusià maðinà zonoje visos maðinos stodavo pavëþëti vilkinèius partizanø apranga ir neilgai trukus atvykome á Ovruèà. Sulaukëme traukinio Kijevas Ryga ir iðvykome. Að iðlipau Vilniuje, o estas vyko iki Rygos. Vëliau pasiekiau Kaunà, ið jo traukiniu parvykau á Pilviðkius, esanèius Vilkaviðkio rajone, ið kuriø ir esu kilæs. Gráþæs ið karto nuvykau á darbà, o po mënesio gavau kvietimà atvykti á Santariðkes pasitikrinti sveikatà. Paëmë kraujà tyrimams, apþiûrëjo ir aptiko pakitimus skydliaukëje. Vëliau, 1993 metais, Èernobylio medicinos centre Vilniuje (dabar yra panaikintas) mano susirgimas skydliauke buvo susietas su Èernobylio AE avarijos pasekmiø likvidavimo darbais. Ir dabar jau- èiu kaþin koká nuovargá, silpnumà. Prisiminimai ið Èernobylio, manau, lydës mane visà likusá gyvenimà... Savo pasakojimà Virgilijus baigia mintimis apie kasdienà ir jà lydintá valdþiø poþiûrá á saujelës likviduotojø problemas: Prieð papuldamas á Èernobylá buvau visai jaunas 26-eriø metø. Buvau vedæs, bet vaikø dar neturëjome metais mums gimë duktë. Dabar að dirbu mokykloje autobuso vairuotoju. Jau dvylika metø, kai manæs praðo per civilinës saugos uþsiëmimus papasakoti vaikams apie Èernobylio AE katastrofà. Niekada neatsisakau jaunajai kartai paliudyti apie ðià vienà didþiausiø technogeniniø katastrofø pasaulyje. Dar 1992 metais ásitraukiau á Lietuvos judëjimo Èernobylis veiklà ir iki ðiol tebesu Lietuvos judëjimo Èernobylis Vilkaviðkio skyriaus pirmininkas. Iki 2000-øjø dar buvo juntama valdþios pa- galba èernobylieèiams: nemokami vaistai, sanatorinis ir kurortinis gydymas, ðimtaprocentinis nedarbingumo apmokëjimas, Darbo birþos parama ásidarbinant vieniems metams ir t. t. Dabar beveik viskas yra panaikinta, o pensijinis amþius dar ir prailgintas, nors buvusios Sovietø Sàjungos ðalyse èernobylieèiai á pensijà galëjo iðeiti sulaukæ 50 metø. O ðtai, pavyzdþiui, Latvijoje á pensijà èernobylieèiai gali iðeiti nuo 60-ies. Artëjant 35-osioms Èernobylio katastrofos metinëms norëèiau palinkëti visiems dar esantiems gyviems èernobylieèiams stiprybës, sveikatos ir vilties, kad iðauð diena, kai mus prisimins ir galø gale supras, jog mumis reikia pasirûpinti ðiek tiek specifiðkiau. Norëèiau, kad naujoji valdþia bent jau neapsimetinëtø, kad mes jai rûpime, kaip tà demonstravo ankstesnës valdþios. Uþraðë Kæstutis Kazlauskas Susirinkimas Prienuose Bronius Lekavièius ið Pilviðkiø (pirmas ið kairës) prie savo maðinos Èernobylyje m. kovas. Nuotrauka ið ðeimos archyvo 2020 metø gruodþio 5 dienà Prienuose po pusantro mënesio ávyko Lietuvos judëjimo Èernobylis antrasis visuotinis nariø susirinkimas. Asociacijoje Lietuvos judëjimas Èernobylis ðiuo metu yra 12 nariø, visuotiniame nariø susirinkime dalyvavo 9 asociacijos nariai ir jø ágalioti asmenys. Susirinkime buvo patvirtinti Panevëþyje vykusio visuotinio nariø susirinkimo nutarimai, o taip pat pakeistas Lietuvos judëjimo Èernobylis registracijos adresas. Atsiþvelgdamas á situacijà Lietuvoje dël Covid-19 ir kokia ji bus 2021 metø kovà, susirinkimas nutarë Èernobylio AE avarijos 35-øjø metiniø paminëjimo klausimà palikti naujai iðrinktai tarybai. Trumpai aptarta ir tolimesnë asociacijos Lietuvos judëjimas Èernobylis veikla. È. inf.

5 Kaip kalio jodidà vartoti vaikams 5 psl. Rusijos Federacijos Èernobylio sàjunga paminëjo savo trisdeðimtmetá Vaistininkai pastebi, kad gyventojams kyla nemaþai klausimø dël kalio jodido vartojimo. Pasak jø, kai kurie atsiimti tableèiø neskuba, nes mano, kad jiems jø neprireiks. Taip pat nemaþai klausimø kyla dël vaistø instrukcijose nurodyto amþiaus apribojimo ir nurodymø, kaip, esant reikalui, jodido tabletes turëtø vartoti vaikai. Glumina kalio jodido vartojimo instrukcijoje esantis amþiaus apribojimas, taèiau vaistininkai ramina, kad gydytojø konsultacijos rodo, jog nepaisant amþiaus naudingiau yra suvartoti paskirtas tabletes. Instrukcijoje esantis apribojimas rodo, kad kalio jodido tabletës tiesiog gali bûti ne tokios efektyvios vyresniems nei 40 metø amþiaus þmonëms, taèiau tai nereiðkia, kad jø nevertëtø vartoti. Taip pat 123RF.com nuotrauka Lietuva siekia uþsitikrinti tinkamà þalos atlyginimà ir didesnes kompensacijas, jeigu ávyktø avarija Astravo atominëje elektrinëje (AE) ðalia Lietuvos sienos. Didinti ásipareigojimus tektø ir paèiai Lietuvai, uþdaranèiai Ignalinos atominæ elektrinæ. Vyriausybë pritarë Energetikos ministerijos parengtiems ástatymø pakeitimams, kuriais siûloma ratifikuoti tarptautinius susitarimus Protokolà prie Vienos konvencijos ir Konvencijà dël papildomos kompensacijos. Galutinius sprendimus priims Seimas. Lietuva yra tik pasiraðiusi, taèiau neratifikavusi minëto Protokolo. Latvija, Lenkija ir Baltarusija yra prie jo prisijungusios. Ratifikavus ðá Protokolà, sustiprës Lietuvos galimybës iðsireikalauti þalos atlyginimo ir kartu gauti didesnæ kompensacijà ið Bal- Lietuva siekia uþsitikrinti þalos atlyginimà avarijos Astrave atveju tarusijos, jeigu Astravo AE ávyktø branduolinë avarija, teigë Energetikos ministerija. Pasak jos, Lietuva ir Baltarusija ðiuo metu yra skirtinguose Vienos konvencijos reþimuose, jø garantijos nëra vienodos, todël atsiþvelgiant á Protokolo iðimtis tikëtina, kad ávykus avarijai Astravo AE Baltarusija galëtø jomis pasinaudoti ir Lietuvos gyventojams nekompensuoti patirtos þalos arba kompensuoti maþiau nei kitoms ðalims. Todël priklausymas senajam Vienos konvencijos reþimui negarantuotø Lietuvos gyventojams pakankamo kompensavimo uþ patirtà þalà branduolinës avarijos metu arba sukurtø papildomus teisminius ginèus, teigia ministerija. Ratifikavus Protokolà, Lietuvos ir Baltarusijos civilinë atsakomybë uþ branduolinæ þalà susilygins. Pavyzdþiui, farmacininkai atkreipia dëmesá, kad kalio jodidas turëtø bûti suvartotas tik gavus oficialø praneðimà. Dël vaikø saugumo susitarkite su darþelio auklëtoja (-u) ar klasës mokytoja (-u). Vaikams iðraðomos dvi tabletës nëra vartojamos ið karto, todël naudinga vienà jø turëti su savimi, o kità susitarus su klasës mokytoja (-u) ar darþelio auklëtoja (-u) palikti vaiko kuprinëje, kur þinotø tik ji, bet ne vaikas. Vaikams iki 12 metø kalio jodidas dozuojamas truputá kitaip nei suaugusiems, todël vaistininkai tëvams pataria kartu su tabletëmis iðsaugoti informaciná lapelá ir prireikus uþmesti aká pasitikrinant, kokia dozë reikalinga. Vaistinëse iðduodama dviem paroms reikalinga kalio jodido dozë, tai yra 4 tabletës. Suaugusiems ir vaikams nuo 12 metø dvi tabletës yra vartojamos kartu, jas iðkart praryjant. Vaikams 3 12 metø yra vartojama viena tabletë, o vaikams iki 3 metø pusë tabletës. Kalio jodido tabletës tiesiog gali bûti ne tokios efektyvios vyresniems nei 40 metø amþiaus þmonëms, taèiau tai nereiðkia, kad jø nevertëtø vartoti. Kalio jodidà, atsitikus branduolinei nelaimei, reikëtø suvartoti per keletà valandø nuo gauto praneðimo, todël svarbu jas turëti po ranka. Pasak vaistininkës, jeigu ðiuo metu turite galimybæ dirbti ið namø ir daugiausiai laiko leidþiate juose, tai tabletes èia ir laikykite. Taèiau jei daþnai vykstate á darbà, savaitgalius leidþiate sodyboje, verèiau jas turëkite su savimi. Geriausia kalio jodido tabletes laikyti atskirame skyrelyje pinginëje, kur jø nesutrintumëte. Vis dëlto jei vykstate ten, kur karðta arba drëgna, tai geriau tableèiø kartu neimkite. Kalio jodidas efektyviausias, kai vos pasklidus á aplinkà radioaktyviam jodui suvartojamas per 2 8 valandas. Kalio jodido nerekomenduojama vartoti su kitais vaistais, todël vertëtø palaukti bent minuèiø. Jo ðalutinis poveikis yra toks pats kaip ir daugumos vaistø, tai yra gali sukelti skausmà, pykinimà, vëmimà ar viduriavimà. Visgi tai labai retai pasitaikantys atvejai. Parengë Jonas Baltakis minimalus atsakomybës dydis bus 300 mln. SDR* (dabartinëmis kainomis apie 360 mln. eurø). Kaip teigia Energetikos ministerija, Lietuvai prisijungus prie Konvencijos dël papildomos kompensacijos uþ branduolinæ þalà, avarijos metu nukentëjusiems gyventojams ar verslui didëtø galimybë gauti þalos atlyginimà. Tinkamas kompensacijø sureguliavimas yra svarbus ir Lietuvai, nes turës bûti apdrausta Ignalinos atominës elektrinës civilinë atsakomybë, tai gali kainuoti apie 100 tûkst. eurø. Dauguma Lietuvos kaimyniø yra prisijungusios prie 1963 m. Vienos konvencijos dël civilinës atsakomybës uþ branduolinæ þalà ir 1997 m. Protokolo, kuriuo ið dalies keièiama Vienos konvencija. BNS inf. * Specialiosios skolinimosi teisës, arba SDR (Special Drawing Rights) piniginis vienetas, kurio vertë yra nustatyta TVF. Tai negrynøjø pinigø forma tokia, kaip áraðai banko sàskaitose. Banknotai neleidþiami. Dabar 1 SDR dydis yra 1,24 Eur. Viaèeslavas Griðinas sveèiavosi Prienuose ir Birðtone 1998 metais. Su Rusijos Èernobylio sàjungos organizacijos atstovais susipaþinau dar 1990 metø birþelio mënesá Kijeve vykusiame SSRS Èernobylio organizacijø suvaþiavime. Mes, trys Lietuvos judëjimo Èernobylis atstovai Rimantas Kutra, Adolfas Imbrasas ir Kæstutis Kazlauskas, suvaþiavime dalyvavome kaip stebëtojai, nes Lietuva jau buvo paskelbusi savo nepriklausomybæ. Tuomet ir buvo uþmegztas bendradarbiavimas bei draugystë tarp abiejø ðaliø èerno- bylieèiø organizacijø. Buvo keièiamasi visiems mums aktualia teisine informacija, dalyvauta vieni kitø konferencijose ir suvaþiavimuose. Asmeniðkai að daugiausiai bendravau su Kaliningrado, Sankt Peterburgo, Permës ir Novosibirsko organizacijomis. Spausdiname Rusijos Federacijos Èernobylio sàjungos prezidento Viaèeslavo Griðino (Âèà åñëàâ Ãðèøèí) sveikinimà Rusijos èernobylieèiams 30-meèio jubiliejaus proga. Kæstutis Kazlauskas Rusijos Èernobylio sàjunga: 30 metø kova ir viltys Mieli draugai! Mieli broliai! Ðiandien, lygiai prieð trisdeðimt metø, 1990 m. gruodþio 10 d., Brianske ávyko visos Rusijos visuomeninës organizacijos sàjungos RSFSR Èernobylis steigiamasis suvaþiavimas. Ðie metai tapo nauju Rusijos sàjungos Èernobylis (kaip SSRS Èernobylio ) veiklos atspirties taðku. Buvo 47 Rusijos organizacijos, vienijanèios daugiau nei 100 tûkstanèiø likviduotojø ir daugiau nei 200 tûkstanèiø pilieèiø, gyvenanèiø uþterðtose teritorijose. Ðiuo metu mûsø visos Rusijos visuomeninëje asociacijoje yra 66 organizacijos, atstovaujanèios ir ginanèios maþdaug milijono dalyviø, ðalinusiø branduoliniø avarijø bei nelaimiø padarinius, patyrusiø branduolinius bandymus, ir pilieèiø, gyvenanèiø radiacijos paveiktose teritorijose, interesus. Rusijos Èernobylio sàjungos plëtra ir veikla visus 30 metø vyko sunkiomis sàlygomis, kartais nesuderinamomis su valdþia. Mes, Sàjungos nariai, kaip ir visa ðalis, dalyvavome virsmuose, siekusiuose padaryti gyvenimà geresná, teisingesná ir saugesná. Dalyvavome rengiant ir ágyvendinant konstituciniø pilieèiø teisiø bei jø socialiniø ir medicininiø interesø gynimà. Ágyvendinome palankios aplinkos, informacijos apie jos bûklæ ir þalos atlyginimo principus. Tapome pionieriais, ágyvendindami sunkius, bet teisingus reikalavimus. Teisës aktø pritaikymas praktikoje atsispindëjo daugelyje teismø sprendimø nuo apygardiniø iki konstituciniø. Dirbant þmogaus teisiø srityje buvo ir Europos þmogaus teisiø teismo sprendimø. Visa tai padaryta þmoniø, kurie nesavanaudiðkai ir profesionaliai atliko savo pilietinæ pareigà kovoje su radiacijos pavojais, labui. Deja, per tuos prabëgusius poèernobylinius metus pasigedome deðimèiø tûkstanèiø prieð laikà mirusiø bendraþygiø. Amþina atmintis jiems. Ðiandien iðgyvenusiems þmonëms labiau nei bet kada reikalinga kvalifikuota medicininë pagalba ir patikima socialinë apsauga. Mûsø uþduotis yra bandyti uþkirsti kelià Èernobylio aukø teisiø ribojimui! Sunkiomis koronaviruso plitimo sàlygomis laikykitës visø saugumo priemoniø, kovokite uþ gyvybæ dël kitø þmoniø gyvybiø. Centrinë sàjungos Èernobylis valdyba sveikina minëdama 30-àsias visuomeninës organizacijos metines. Linkime geros sveikatos, tvirtumo ir gerumo!

6 6 puslapis Menas gyventi paprastai Ðiunmio Masunas (Shunmyo Masuno) gimë 1953 m. vasario 28 d. Jokohamoje, 17-ojo Kenko-dþi ðventyklos vyriausiojo ðventiko ðeimoje m. bakalauro laipsniu baigë Tamagavos universiteto Þemës ûkio fakultetà. Po to mokësi sodo kûrimo meno pas Kacuo Saito (Katsuo Saitôo), kûrusio sodà jo tëvo vadovaujamoje ðventykloje. Nuo 1979 m. praktikavo dzenà vienoje ið dviejø svarbiausiø Soto mokyklos ðventyklø Sohdþi-dþi m. ákûrë Japonijos landðafto konsultantø bendrovæ (Japan Landscape Consultants Ltd.), kurioje darbuojasi iki ðiol m. paskirtas Kenko-dþi ðventyklos ðventiko padëjëju. Nuo 1987 m. skaitë paskaitas Britø Kolumbijos, Toronto, Kornelio, Londono, Pekino universitetuose, Harvardo aukðtojoje dizaino mokykloje ir kt m. tapo Tamos meno universiteto aplinkos ir landðafto dizaino profesoriumi. Garsusis dzeno sodo meistras ir landðafto architektas 2000 m. gruodá paskirtas 18-u Kenko-dþi ðventyklos vyriausiuoju ðventiku. Ði Jokohamos ðventovë, pastatyta 1560 m., priklauso Soto dzeno krypèiai. Uþ nuopelnus Masunas apdovanotas Kanados landðafto architektø draugijos (1995), Japonijos landðafto architektûros instituto didþiuoju prizu (1997), taip pat medaliu Uþ nuopelnus Kanados vyriausybei (2005), ordino Uþ nuopelnus Vokietijos Federacinei Respublikai kryþiumi (2006), premijuotas áviriomis premijomis. Masuno kuriamø sodø yra ne tik ðventyklose ar kituose vieðuose pastatuose (pvz., vieðbuèiuose, ofisuose), bet ir vieðose erdvëje. Antai Berlyne, Marcano poilsio parke (Erholungspark Marzahn), plëtojant Pasaulio sodø projektà, 2003 m. jis sukûrë Susiliejanèio vandens sodà (Garten des zusammenfließenden Wassers) m. Latvijos paskelbtame tarptautiniame konkurse Lemties sodas (Likteòdârzs), skirtame totalitarizmo aukoms atminti, Masuno projektas tarp 207 dalyviø buvo pripaþintas geriausiu. Memorialo kûrimo darbai Dauguvos upës saloje prie Kuoknesës truko metais. Masunui sodas tai ypatinga dvasinë vieta, kurioje gyvena protas. Þemiau siûlome iðtraukas ið jo knygos Menas gyventi paprastai (Art of Simple Living). Jei sudomino, ieðkokite lietuviðko leidimo knygynuose. Senoviniame mieste jûs apsilankote budistø ar ðintoistø ðventykloje ir dairotës ramybe alsuojanèiø sodø. Kopdami á kalnà, jûs braukiate prakaità, o uþkopæ á virðûnæ gëritës atsivërusiu kerinèiu vaizdu. Stovite prieðais kriðtolinio skaidrumo jûros þydrynæ ir tiesiog þvelgiate á horizontà. Ar jums teko patirti ðá gaivumo jausmà tomis ypatingomis akimirkomis, kai bûnate nutolæ nuo kasdienio gyvenimo ðurmulio ir bruzdesio? Jûsø ðirdis palengvëja ir po kûnà pasklinda ðiluma. Kasdienio gyvenimo nerimas ir átampa akimirksniu dingsta ir tà momentà jûs galite pasijusti tiesiog gyvybingi. Ðiais laikais daugybë þmoniø praradæ tvirtà pagrindà po kojomis jie neramûs ir sutrikæ, nes nebeþino, kaip nugyventi savo gyvenimà. Ðtai kodël þmonës ieðko savitumo taip jie bando atstatyti savo psichinæ pusiausvyrà. Bet net jei jûs perkrovëte save, savitumas lieka anapus kasdienybës. Kai sugráþtate prie savo áprasto gyvenimo, vël kaupiasi átampa ir krinka protas. Jausdamiesi apsunkæ, jûs ir vël ieðkote ypatingø ir nepaprastø dalykø. Ar ðis nuolat pasikartojantis ciklas jums paþástamas? Kad ir kiek jûs besikrimstumëte, koks sudëtingas yra gyvenimas, pakeisti pasaulá nëra paprasta uþduotis. Jei pasaulis nëra toks, kokio jûs norite, galbût geriau pasikeisti paèiam. Lemties sodas Latvijoje. Tuomet, kad ir koks bûtø pasaulis, su kuriuo susidurtumëte, jûs per já galëtumëte judëti komfortiðkai ir lengvai. O kas jei, uþuot visomis iðgalëmis siekæ iðskirtinumo, tik nepastebimai keièiate savo áprastà, kasdiená gyvenimà ir gyvenate maþiau susirûpinæ? Ði knyga kaip tik apie paprastà gyvenimà, dzeno stiliø. Gyvenimo bûdo pakeitimas neturi bûti varginantis. Tik neþymûs áproèiø pokyèiai, tik subtilus jûsø poþiûrio pakeitimas. Jums nëra reikalo vykti á senàsias Japonijos sostines Kiotà ar Narà, nëra ko kopti á Fudþi kalnà, jums nereikia gyventi prie vandenyno. Ið tikrøjø uþtenka neþymiø pastangø, kad galëtumëte mëgautis nepaprastais dalykais. Raskite laiko tuðtumai Pirma, stebëkite save. Priimkite save toká, koks esate, neskubëdami, kantriai. Ar kasdieniame gyvenime kas nors ið mûsø turi laiko galvoti apie niekà? Ásivaizduoju, kad dauguma þmoniø pasakytø: Deja, neturiu laiko tokiems dalykams. Mus spaudþia laikas, darbas ir daugybë kitø gyvenimo dalykø. Ðiuolaikinis gyvenimas yra neramesnis nei kada nors anksèiau. Kasdien visà dienà mes stengiamës tiesiog daryti tà, kà turime padaryti. Kai pasineriame á tokios rûðies rutinà, mes nesàmoningai, bet neiðvengiamai prarandame savo tikrojo að ir tikrosios palaimos suvokimà. Bet kurià dienà tik deðimt minuèiø tai viskas, ko jums reikia. Pamëginkite rasti laiko tuðtumai, pabandykite negalvoti apie niekà. Tiesiog pasistenkite iðvalyti savo protà ir nesileiskite bûti uþvaldomi jus supanèiø dalykø. Ávairios mintys kils jûsø galvoje, taèiau pasistenkite jas vienà po kitos siøsti ðalin. Kai tà padarysite, jûs pradësite pastebëti esamà akimirkà, subtilius gamtos pasikeitimus, kurie palaiko jûsø gyvastá. Kai jûsø neblaðko paðaliniai dalykai, tuomet gali atsiskleisti jûsø tyroji ir tikroji prigimtis. Raskite laiko apie niekà negalvoti. Toks yra pirmasis þingsnis kuriant paprastà gyvenimà. Atsisakykite to, ko jums nereikia Tai atgaivins jûsø protà. Prieð ásigydami naujus daiktus, su senais iðsiskirkite. Kai reikalai nesiklosto gerai, mes linkæ galvoti, kad mums ko nors trûksta. Taèiau jei mes norime pakeisti savo esamà situacijà, pirmiausia turime su kuo nors iðsiskirti ir tik po to dairytis ko nors kito. Tai fundamentalus paprasto gyvenimo principas. Atsisakykite savo prisiriðimø. Paleiskite savo iðankstinius nusistatymus. Sumaþinkite savo turtà. Gyventi paprastai tai atsisakyti fizinës ir mentalinës naðtos. Nuostabu, kaip mes galime pasijusti atsigavæ po to, kai gerai iðsiverkiame. Verksmas iðsklaido bet koká jûsø ðirdá slëgusá sunkumà. Jûs jauèiatës pagyvëjæ ir kupini energijos pamëginti dar kartà. Að visuomet jauèiau, kad budistinë nuðvitusio proto sàvoka, kurià japoniðki hieroglifai apibûdina kaip ðvarus protas, susijusi su ðia dvasios atgaiva. Mentalinës ir fizinës naðtos, mus slegianèio bagaþo atsisakymas yra nepaprastai sunkus veiksmas. Kartais ðis veiksmas, kai mes iðsiskiriame su kuo nors, kas yra mums brangus, gali bûti lydimas tikro skausmo. Bet jei norite pataisyti reikalus, jei norite gyventi lengva ðirdimi, jûs turite pradëti nuo atsisakymo veiksmo. Tà akimirkà, kai jûs atkabinsite save, á jûsø gyvenimà ásilies nauja gausa. Pasidarykite gardþios kavos puodelá Neskubëkite ir bûsite laimingi. Kai neádedame pastangø, mes atmetame gyvenimo malonumus. Kà jûs darote, kai uþsimanote kavos? Jei esate namuose, ásijungiate kavos aparatà. O jeigu esate iðëjæ, nusiperkate pigios kavos puodelá. Abu atvejai yra visiðkai natûralûs. Taèiau ásivaizduokite kitoká scenarijø. Ið pradþiø jûs einate á miðkà ir renkate þabus. Po to ákuriate ugná ir uþvirinate vandená. Maldami kavos pupeles, jûs pakeliate akis á dangø ir sakote: Kokia nuostabi diena. Ðitaip paruoðta kava greièiausiai bus daug skanesnë nei kava ið aparato. Prieþastis, kodël taip yra, galbût ta, kad kiekviena ðio proceso dalis buvo ávykdyta: jûs rinkote þabus lauþui, ákûrëte ugná, sumalëte pupeles. Në viename ið ðiø veiksmø nëra nieko nereikalingo. Ðtai kà að vadinu gyvenimu. Gyvenimas reikalauja laiko ir pastangø. Kitaip tariant, kai mes nerandame laiko pasistengti, mes atmetame gyvenimo malonumus. Kartkartëmis patirkite iðvirkðèià patogumo pusæ. Skirkite deramà dëmesá mitybai Maitindamiesi telkitës á valgymà. Gerkite ir valgykite ið visos ðirdies. Kai jûs valgote, ar esate susitelkæs á valgymo procesà? Pusryèiai tai kaþin kas, kà jûs greitai prarijæ lekiate pro duris. Prieðpieèiai valgomi kartu su biuro draugais ðnekantis apie darbà. Vakarienë valgoma þiûrint televizoriø. Valgymo procesui pernelyg daþnai neskiriamas pakankamas dëmesys, ar ne taip? Dzenbudizme yra posakis: Gerkite ir valgykite ið visos ðirdies. Tai reiðkia, kad kai geriate puodelá arbatos, jûs susitelkiate tik á arbatos gërimà. Kai valgote patiekalà, jûs susitelkiate tik á to patiekalo valgymà. Kada jums patinka patiekalas, galvokite apie þmones, kurie já gamino. Ásivaizduokite laukà, kuriame darþovës augo. Pajuskite dëkingumà gamtos dosnumui. Prieð pasiekdamas mus, visas mûsø maistas pereina per ðimtø þmoniø rankas. Ðitaip mintydami valgymo metu, galbût suvoksite, kokie jûs esate laimingi. Kodël mums teikia malonumà skanëstai? Todël kad gyvybë mumyse mëgaujasi tuo, kà gyvybë ugdë kitame. Vertë E. Banys

7 7 psl metus palydint Dmitrijus Gordonas Igoris Girkinas joniø dël Ukrainos dalyvavimo ávykyje. Paskui Girkinas grieþtai sukritikavo dabartinæ Rusijos vadovybæ ir politinius DNR ir LNR lyderius. Jo nuomone, Putino komanda moka tiktai vogti, o pats Vladimiras Putinas blogesnis uþ nusikaltëlá. Buvusá Rusijos prezidento padëjëjà Vladislavà Surkovà, kuris intensyviausio konflikto rytø Ukrainoje laikotarpiu buvo atsakingas uþ Kremliaus politikà ðia kryptimi, Girkinas pavadino visiðku ir ypaè kenksmingu niekðu. Apie buvusá DNR vadovà Aleksandrà Zacharèenkà, þuvusá per pasikësinimà 2018 metø rugpjûtá, Girkinas sakë, jog ðis griebë viskà, kas gulëjo po ranka. Pasak buvusio savanoriðkø ginkluotø bûriø vado, konkreèiai Zacharèenka apiplëðë visus Donecko ginklø kolekcininkus. Gordono paðnekovas taip pat papasakojo, kaip DNR galva gërë Girkinas Gordonui Buvæs vadinamosios Donecko liaudies respublikos ginkluotø bûriø vadas ir buvæs Rusijos specialiøjø tarnybø darbuotojas, derþavnikas, rusø pasaulio adeptas ir rusiðkojo pavasario vieversys Igoris Girkinas, dar þinomas kaip Igoris Strelkovas, davë interviu Ukrainos þurnalistui Dmitrijui Gordonui. Atsakydamas á klausimà apie 2014 m. liepà danguje virð Donbaso numuðtà Malaizijos boingà, dël ko þuvo 298 uþsienio pilieèiai, Girkinas, kurá tarptautinis tyrimas laiko vienu ið nusikaltimo bendrininkø, prisipaþino esàs dël to netiesiogiai atsakingas ir paþymëjo, kad nenustebs, jei stos prieð Hagos tribunolà. Taèiau Girkinas pabrëþë, kad kovotojai nenumuðë lëktuvo, skridusio reisu MH17. Á kitus klausimus apie incidentà Girkinas atsisakë atsakyti, paþymëdamas, kad jam gaila aukø ir kad jam nekyla abekiekvienà dienà ir koks nevaldomas bûdavo girtas. Girkinas ásitikinæs, kad Zacharèenkà nuþudë dël problemø, susijusiø su valdþia ir pinigais ir kad Ukrainos specialiosios tarnybos prie to neprisidëjo. Dabartiná Donbasà jis pavadino pilkàja zona, netinkamai valdoma ið Rusijos. Girkino manymu, Donbasà ir aneksuotà Krymà Ukraina kontroliuoti gali tik tuo atveju, jei Rusija subyrës. Pats jis to nenorëtø ir, atvirkðèiai, svajoja matyti visà Ukrainà Rusijos sudëtyje. Radio svoboda, Be rusø ir kinø Èekijos vyriausybë nuðalins Rusijos Federacijà nuo naujo energobloko statybos. Apie tai, remiantis èekø þiniasklaida, praneða Telegram Dukovanø atominë elektrinë. kanalas Gaz-Batiuðka (Ãàç- Áàòþøêà). Anot praneðimo, Èekijos vyriausybë patvirtino slaptà dokumentà, pagal kurá Rusijos ir Kinijos ámonëms gali bûti uþdrausta dalyvauti Dukovanø atominës elektrinës naujo energobloko statybø konkurse. Dukovanø AE stovi ðalies pietryèiuose. Remiantis dokumentu, prie jëgainës statybø uþbaigimo negali bûti prileistos kompanijos, kurios, anot èekø pusës, kelia strateginæ grësmæ nacionaliniam saugumui. Jokiø oficialiø pareiðkimø ðiuo klausimu nebuvo, o nacionalinës atominës energetikos plëtros klausimus vyriausybë svarstë uþ uþdarø durø. Kalbama apie Dukovanø AE, tiekianèios 20% visos Èekijos elektros energijos, penktojo energobloko statybø projektà. Bloko galia bus 1200 megavatø. Kompanija tiekëja turëtø bûti pasirinkta iki 2024 metø, o konkursinë darbø ap- imtis ávertinta 5,9 6,4 mlrd. doleriø. Èekijoje, be Dukovanø AE, dar veikia ir Temelino AE abu objektai buvo pastatyti aktyviai talkinant Rusijai. Naujame konkurse planavo dalyvauti valstybinë korporacija Rosatom, amerikieèiø Westinghouse, kinø China General Nuclear Power, Pietø Korëjos KHNP ir bendra prancûzø-japonø ámonë Mitsubishi Atmea, sakoma Telegram kanalo praneðime. Informacionnoe soprotivlenije Poelgis Èernobylio aukoms, pirmosios ir antrosios kategorijø èernobylieèiams, Ukraina karantino laikotarpiu skyrë 155 mln. grivinø maisto iðlaidoms kompensuoti. Socialinei pilieèiø, nukentëjusiø nuo Èernobylio katastrofos, apsaugai kovo 19 d. mes iðsiuntëme regionams 155 mln. grivinø valstybës lëðø, kad ðie kompensuotø 1-os ir 2-os kategorijø èernobylieèiams maitinimosi iðlaidas, per kovo 23 dienos spaudos konferencijà praneðë Ukrainos socialinës politikos ministrë Marina Lazebnaja. Anot Socialinës politikos ministerijos, 2020 m. padidës socialinës iðmokos vaikams su negalia iki 18 metø, kuriø ligos susijusios su Èernobylio katastrofa. È. inf. Nukelta á 8 psl. PASAKYTA Aleksandras Nevzorovas Ið Nevzorovo treèiadieniø Ðtai þiûrëk, rodos, tokia figûra klouniðka, nerimta, bet mums ta nerimta, klouniðka figûra parodo kelius ir atveria didþiules duris, viliojanèias labai ádomiomis temomis. Yra toks daiktas, pavadinimu Loza. Tai ne tai, kà kazokai kerta kardu (rus. ëîçà þilvitis; vytelë), ir ne tai, kuo ðizofrenikai naudojasi ieðkodami vandens savo vasarnamiuose. Tai pavardë. Ir ðtai kaip lengvai ir greitai þmogus su malonumu daro sau galà. Be to, paþvelk, dar visai neseniai mes daugelá þmoniø laikëme adekvaèiais. Jie stengiasi, kaþin kà komentuoja, labai átikinamai imituoja, kad yra pakaltinami, vikriai, sëkmingai. Ir niekam, kas tai mato ar skaito, neðauna á galvà, kad þmogui tiesiog labai prastai su suvokimu. Ir tada stoja akimirka, kai jie pamirðta po savæs uþdaryti duris, atverianèias kelià á jø maþà proto iðvietæ, kur reikia visiðkai vienam stangintis ir leisti garsus, ir ðtai tada viskas paaiðkëja. Mes þinome, kad staiga draugas Loza ëmë propaguoti plokðèios Þemës teorijà. Bet kiek suprantu, svarbiausias argumentas tas, kad jûreiviai nesinaudoja gaubliu. Beje, reikia pasakyti, kad ðachmatininkai daro ëjimus taip pat ne tikru drambliu, o Kruvinosios Merës kokteilyje nëra kokios nors Merës fiziologiniø skysèiø. Tiesa, gaubliais jûreiviai naudojosi labai ilgà laikà. Buvo Behaimo gaublys su stovu (vokietis Martinas Behaimas 1492 m. pagamino 0,54 m skersmens gaublá red.). Ir tai buvo nepaprastai nepatogu, nes norint globuse tiksliai rasti savo koordinates, globusas ið esmës turëtø maþdaug dvigubai virðyti laivo dydá. Tai sukelia tam tikras gabenimo problemas. Þinoma, mes neaptarinësime ðito plokðèiaþeminio kliedesio. Kadangi net tas þmogus, kuris atgaivino plokðèios Þemës teorijà, iðpopuliarëjusià XIX amþiaus 3 deðimtmetyje, ðitaip padarë tik pokðtaudamas ir ðaipydamasis, idant nustatytø idiotø kieká trijuose vieno universiteto fakultetuose. Jis prisipaþino, kad bene tûkstantá kartø raðë ta tema, bet ðio kliedesio ðalininkø tai neveikë. Liko mënuo negarbës ir gëdos Trampas su savo patarëjais (o liko tik nemalonûs marginalai, tokie kaip Turkijos ir Rusijos Federacijos agentas generolas Flinas) aptarinëja karinës padëties ávedimà, kas nedviprasmiðkai reikðtø þingsná pilietinio karo link. Kieno dþiaugsmui? Trampas puolë ginti Putinà nuo kaltinimø dël masiðkiausios kibernetinës atakos, nukreiptos prieð JAV, iðkart PASAKYTA Olegas Ponomaris po to, kai Valstybës departamentas ir specialiosios tarnybos pasakë, jog tai tikrai Rusija. Senatorius Romnis ir Atstovø rûmø narys Ðifas paþymëjo, kad pats Putinas nebûtø paraðæs geresnio pasiteisi- nimo, nei tai padarë Trampas, rodydamas pirðtu á Kinijà. Kas Trampui diktuoja jo tvitø turiná klausimas retorinis. Liko mënuo iki Baideno prezidentavimo pradþios. Ar ið tikrøjø realu, kad Trampas ávestø karinæ padëtá? Ne. To neleis sveikoji Amerikos dalis Kongresas, armija, þvalgybininkø bendruomenë ir þmonës. spektrnews.in.ua / Karikatûra susijusi su Trampo replika, kad jis galëtø dienos metu nuðauti þmogø 5-ojoje aveniu ir jam nieko nenutiktø.

8 8 puslapis 2020 metus palydint Atkelta ið 7 psl. Girdint eiliná riksmà nelyginti Stalino su Hitleriu... Sergejus Riabèikovas. Rodos, viskas nekalta ir net teisinga. Girdime áprastà Didþiojo ir Baisiojo Gudvino riksmà nelyginti Stalino su Hitleriu. Ir taip iki abiejø pusiø eiliniø tame kare Antrajame pasauliniame kare, kuris mûsuose daþnai, beveik visada vadinamas Didþiuoju Tëvynës karu. Nereikia pamirðti, kad Sovietø Sàjunga ir nacistinë Vokietija (uþëmusi beveik visà Europà) buvo socialistinës ðalys. Hitlerio partija taip ir vadinosi Vokietijos nacionalsocialistinë darbininkø partija. Að ið pradþiø skeptiðkai vertinau Suvorovo knygà Ledlauþis. Kartà mieste sutikau savo tëvo draugà ir mes prakalbome apie karà. Pasirodo, pirmàjà karo dienà jis buvo pasienyje prie Bresto. Staiga jis man sako: Að nesupratau, kodël mûsiðkiai pradëjo karpyti spygliuotos vielos uþtvaras. Jie pjaustë ir ardë kelias dienas. Ðá darbà priþiûrëjo kaþkoks nevietinis karininkas. Iðgirdau keistà jo vardà. Vëliau, jau po karo, supratau, kad tai buvo generolas Karbyðevas, kurá karo pabaigoje konclageryje vokieèiai liejo lediniu vandeniu. Taip, faðistai ið savo pusës irgi karpë spygliuotà vielà. Að tik vëliau supratau, kas vyko. Kiekviena pusë ruoðësi netikëtam uþpuolimui, reikëjo pastatyti pertvaras technikai. Galbût Karbyðevo pasirodymas davë tam tikrà impulsà Hitleriui nedelsiant pradëti karà. Tiek Guderianas, tiek Geringas staþavosi SSRS; matyt, tokiø staþuotojø buvo ðimtai. Ir kuris nors ið jø, stebëdamas sovietø veiksmus ið okupuotos Lenkijos pusës, galëjo lengvai atpaþinti Karbyðevà. Viskas. Kadangi ten buvo Karbyðevas, netrukus turëjo prasidëti pergalingas Raudonosios armijos iðlaisvinimo karas. Hitleris nebegalëjo ilgiau laukti. Kartà pavarèiau kità Suvorovo knygà, kur buvo minimi slapti paketai, saugoti sovietø pasienio kariniuose daliniuose, ir juos buvo galima atplëðti tik gavus specialø ásakymà. Mano klasës draugas, kurio tëvas karo metais tarnavo karo lakûnu, kartà manæs paklausë: Tu manai, kad mes nebuvome pasiruoðæ karui? (Suvorovo jis apskritai nebuvo skaitæs.) Ir jis man papasakojo, kad jo tëvas tarnavo Baltijos ðalyse. Lakûnai suprato, jog prasidëjo karas, nors jie buvo atkirsti nuo ryðio. Jø vadas rizikuodamas atplëðë slaptà paketà. Jame buvo ásakymas bombarduoti Kenigsbergà, buvo nurodyti ir konkretûs taikiniai. Pirmàjà Didþiojo Tëvynës karo dienà jie bombardavo Kenigsbergà ir nemaþai svarbiø objektø buvo sunaikinta. Taigi viskas buvo parengta, kad bûtø galima pradëti karà pirmiems. Hitleris tiesiog aplenkë. Kasparov.ru / Tyla prie Kinijos ambasados Aleksejus Melnikovas klausia, kodël áþeistieji Maskvoje ëjo prie Prancûzijos ambasados, o ne prie Kinijos? Juk Sindziano perauklëjimo lageriuose laikomi ðimtai tûkstanèiø musulmonø uigûrø. Kas stoja jø ginti? Vakarø ðalys, áskaitant ir Prancûzijà. Prancûzijos uþsienio reikalø ministras Þanas Ivas Le Drianas Nacionaliniame susirinkime kalbëjo: Visos ðios praktikos nepriimtinos, jos nukreiptos prieð universalius principus, iðdëstytus pagrindiniuose tarptautiniuose þmogaus teisiø dokumentuose. Mes grieþèiausiai smerkiame tokius veiksmus. Pasitaikius progai mûsø ðaliø dviðaliø kontaktø metu, áskaitant Prancûzijos prezidento Emanuelio Makrono ir mano susitikimus su kinø vadovais, mes primename apie tuos reikalavimus. Visus su tuo susijusius þmogaus teisiø klausimus këlëme tokiose struktûrose kaip Jungtinës Tautos, JT Þmogaus teisiø taryba. Per minëtas struktûras mes raginame Kinijos valdþià liautis laikyti þmones Sindziano lageriuose. Kur Kinija pasipiktinæ Rusijos islamo kariai, áþeisti musulmonø tikëjimo persekiojimo ir meèeèiø uþdarymo? Kodël jø negirdëti? Kodël jie Maskvoje traukia prie Prancûzijos ambasados, o ne prie Kinijos? Nëra prie Kinijos ambasados áþeistøjø. Prie jos nedegina Si Czinpino portretø, o Nurmagomedovas savo socialiniuose tinkluose nerodo jo nuotraukos su tikratikio pado atspaudu ant veido. Kadyrovas ramiai miega Grozne, pavargæs nuo þodinës kovos su Þirinovskiu. Apie Kinijà ir musulmonø persekiojimus Kinijoje ið Kadyrovo negirdëti në þodþio. Tyla. Gatvë prieðais Kinijos ambasadà tuðèia. Èia jums ne su Charlie Hebdo bebaimiðkai kovoti... Kasparov.ru / Parengtas darbo planas Tokijuje ásikûrusi Danreku elektros ámonë paskelbë planuojanti iðleisti radioaktyvø vandená, saugomà Fukuðimos Dai-iti atominës elektrinës avarijos vietoje. Po 2011 m. branduolinës avarijos branduolinio reaktoriaus ðerdþiai auðinti buvo naudojamas vanduo, kuris yra apdirbamas siekiant iðskaidyti didþàjà dalá radioaktyviøjø medþiagø. Taèiau vandenyje, laikomame beveik tûkstantyje dideliø talpyklø, vis dar lieka trièio ir kitø medþiagø. O pareigûnai teigia, kad ðiaurës rytø Japonijoje esanèiø saugyklø, kur plieniniuose konteineriuose laikoma daugiau kaip 1 mln. tonø uþterðto vandens, pajëgumas jau beveik maksimaliai iðnaudotas. Fukuðimos jëgainës operatorius Tokijo elektros energijos bendrovë (TEPCO) apskaièiavo, kad saugyklos uþsipildys 2022 m. vasarà. Bendrovë planuoja iðleisti radioaktyvø vandená, praskiesdama já ðvariu jûros vandeniu, kad trièio kiekis bûtø iki vienos keturiasdeðimtosios lygio. Tai yra leidþiama pagal galiojanèius saugos reikalavimus ðalyje. Bendrovë, atsiþvelgdama á iðleidþiamo ið kitø atominiø elektriniø vandens kieká, palaipsniui iðleis minëtà praskiestà vandená per 30 metø. Bendrovë ketina pristatyti savo planà vietos valdþios institucijoms ir Fukuðimos prefektûros gyventojams. Þuvininkystës pramonës ir turizmo sektoriaus atstovai prieðinasi radioaktyvaus vandens iðleidimui á jûrà. È. inf. Nestabilus GLONASS as Aleksandras Kovalenka, karinis ir politinis apþvalgininkas. Neseniai vykusiø Kalnø Karabache kariniø veiksmø metu Armënijos armija ne kartà panaudojo savo ginklø arsenale turimus operatyvinius-taktinius raketinius kompleksus, tarp jø ir plaèiai iðreklamuotus rusiðkus Iskander. Vis dëlto per visà konflikto laikà nebuvo në vieno patvirtinimo, kad minëto komplekso raketa tiksliai bûtø pataikiusi á azerbaidþanieèiø armijos pozicijø taikinius ar á Azerbaidþano gyvenvietes. Tuo tarpu, pagal skelbiamas Iskander tikslumo charakteristikas, komplekso nutaikymo sistema, naudojanti inerciná bei optiná principus ir pasitelkianti rusiðkàjà globalià navigacinæ palydovinæ sistemà GLONASS, pataiko á taikiná su 5 7 metrø paklaida. Turint galvoje raketos kovinæ dalá, rodiklis visai geras. Kyla klausimas: kodël konflikto metu neuþfiksuotas në vienas taikinio sunaikinimo faktas? Atsakymui gali pasitarnauti prieinamuose informacijos ðaltiniuose neseniai paskelbtas faktas, kad didþiuliuose Þemës pavirðiaus plotuose beveik neveikia GLONASS. Ádomu tai, kad á aklàjà zonà (juodas dëmes iliustracijoje) patenka ir konflikto zonos plotas. Tai susijæ su nepakankamu globalios navigacinës palydovinës sistemos stabilumu, nes kosminiai aparatai zonduoja ne visà Þemës pavirðiø. Taigi su tuo susijæs ir iðmaniøjø raketø netikslumas. Dar 2017 metais straipsnyje Vakar GLONASS pavedë Sojuz-2.1b, rytoj paves Iskander (LiveJournal, lapkrièio 30) raðiau apie rusiðkosios palydovinës sistemos nenuspëjamumà: Istorija, susijusi su raketos neðëjos Sojuz-2.1b paleidimu plëtojasi toliau ir pasipildo vis naujomis smulkmenomis, kurios geriau nei bet kas kitas charakterizuoja ðiuolaikinës rusø technikos bazæ. Kaip paaiðkëjo, nesëkmës prieþastimi galëjo tapti ne popas, netinkamai apðlakstæs raketà ðvæstu vandeniu, o bûtent GLO- NASS analogø pasaulyje neturinti globali navigacinë palydovinë sistema. Anot vienos versijos, paskutinë raketos neðëjos pakopa (kosminis variklis) buvo klaidingai nukreipta ir vietoj to, kad skrietø á slapèiausius kosminius tolius, patraukë tiesiog á Atlanto vandenyno dugnà. Bet ir èia nieko naujo. Juk ne kartà raðiau, kad GLONASS palydovø grupë periodiðkai linksmina savo nepaprastais nutikimais. Viena to prieþasèiø nepakankamas palydovø kiekis. Informacionnoe soprotivlenije Redaktorius Kæstutis KAZLAUSKAS Redakcijos adresas: Geguþës g. 5, Prienai, LT Telefonas , tel./faksas: El.paðtas chernobyl.prienai@gmail.com SL 181 / ISSN Rinko ir maketavo VðÁ Nemuno ðilas. Spausdino UAB Ignalinos spaustuvë, Laisvës g. 71, LT-30122, Ignalina Tiraþas 500 egz. Rankraðèiai nerecenzuojami ir negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomone.