IKT SVARBA ANDRAGOGŲ PROFESIONALIZACIJAI GRUNDTVIG PROGRAMOS KONTEKSTE

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "IKT SVARBA ANDRAGOGŲ PROFESIONALIZACIJAI GRUNDTVIG PROGRAMOS KONTEKSTE"

Transkriptas

1 136 P R O F E S I N I O R E N G I M O T Y R I M A I 1Margarita Teresevičienė, Aušra Rutkienė ANOTACIJA LT IKT SVARBA ANDRAGOGŲ PROFESIONALIZACIJAI GRUNDTVIG PROGRAMOS KONTEKSTE Nors darbas suaugusiųjų švietimo srityje vyksta nuolatos, neseniai lietuvių kalboje atsiradęs andragogo terminas lemia, kad ši profesijos samprata dar nėra aiškiai apibrėžta. Kalbant apie andragogų profesionalizaciją, svarbu pabrėžti, kad tai procesas, kurio metu kaupiami, tobulinami andragoginės veiklos įgūdžiai, gebėjimai, ieškoma naujų veiklos sričių, kurios vėliau identifikuojamos ir aprašomos. Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje viena iš svarbiausių andragogo funkcijų suaugusiųjų švietimo naujoviškos praktikos plėtojimas, kurį lemia informacinių komunikacinių (IKT) naudojimas. Šių veiksnių svarbą andragogo darbe įrodo ir tyrimai. Andragogų profesionalizacijai geras galimybes suteikia Grundtvig programa. Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad vykdant Grundtvig programą savo IKT gebėjimus patobulino 70 proc. tyrimo dalyvių. PAGRINDINĖS SĄVOKOS: profesionalizacija, andragogas, IKT

2 137 Įvadas Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje naujų technologijų skverbimasis į mūsų gyvenimą ir darbo veiklą yra labai spartus. Tai reikalauja nuolat mokytis ir atnaujinti žinias, lavinti įgūdžius, kaupti informaciją bei ją valdyti. Europos Komisija, konstatuodama, kad Europa yra įžengusi į Žinių amžių, pasireiškiantį kultūriniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime (Memorandum, 2000), įvardijo ir naujuosius esminius gebėjimus būtinus normaliai gyventi ir skatinti užimtumą Europoje. Šie gebėjimai tampa gyvybiškai būtini ne tik į darbo rinką žengiančiai jaunajai kartai, bet ir jau esantiems darbo rinkoje suaugusiesiems. Perėjimas prie žiniomis grindžiamos visuomenės Europoje kelia reikalavimus nuolat atnaujinti suaugusiųjų turimus gebėjimus. Naujosios technologijos plinta ir suaugusiųjų švietime. Vis daugiau dėmesio skiriama pasitelkti informacines technologijas didinant mokymo proceso veiksmingumą. Įvairūs technologiniai sprendimai vis plačiau taikomi studijų procese. Todėl šalia tradicinio mokymosi atsiranda nuotolinis mokymasis. Kaip teigia Targamadzė, Petrauskienė (2008), mokymą(si) lemia dvi veiksnių grupės procesų globalizacija ir naujų IKT (informacinių komunikacinių technologijų) taikymas. Lietuvoje atlikti tyrimai (Teresevičienė ir kt. 2006; Tamošiūnas ir kt. 2005) rodo, kad suaugusieji dažniausiai mini, kad jiems trūksta užsienio kalbos žinių ir įgūdžių. Toliau jie nurodo IKT naudojimo įgūdžių stoką. Andragogai savo profesinėje veikloje taip pat naudojasi IKT, tačiau jie dar neišnaudoja visų šiandieninių technologijų teikiamų galimybių. Taigi šiame straipsnyje analizuojama problema nepakankamas IKT naudojimas andragogų profesinėje veikloje. Straipsnio tikslas atskleisti IKT svarbą profesinei andragogų veiklai. Straipsnio objektas IKT naudojimas andragogų veikloje siekiant profesionalumo. Uždaviniai: 1. Pagrįsti IKT svarbą andragogų profesionalizacijos procese. 2. Pristatyti tęstinio profesinio mokymo apie Grundtvig programos pasiūlą ir paklausą empirinio tyrimo rezultatus. Tyrimo metodai: dokumentų analizė ir anketinė apklausa. Kiekybinio tyrimo rezultatai apdoroti naudojant aprašomąją statistiką ir neparametrinius metodus. Andragogų profesionalizcija Kaip teigia Teresevičienė ir kt. (2006), andragogika mokslas apie suaugusiųjų mokymąsi, o andragogas suaugusiųjų mokytojas. Savarankiško mokymosi vadove Andragogas praktikas (2003) nurodomos tokios andragogo veiklos sritys: a) asmeninio ugdymosi sritis (6 kompetencijos); b) profesinės savybės organizacinė sritis (5 kompetencijos); c) profesinės savybės veiklos sritis (3 kompetencijos); d) profesinės savybės vertinimo sritis (2 kompetencijos). Andriekienės ir kt. teigimu (2007), andragogas yra ne tik suaugusiųjų mokytojas, bet ir tyrėjas. Andragogo dėstytojo (suaugusiųjų mokytojo), andragogo organizatoriaus, andragogo praktikos vadovo veiklos sritys yra daugiau teorinio, praktinio pobūdžio, o andragogo analitiko (tyrėjo) veiklos sritis labiau pasižymi diagnostiniu, prognostiniu bei strateginiu pobūdžiu (ir reikalauja specifinio profesinio kompetentingumo, kuris taps dar aktualesnis, kai Lietuvoje įsigalios mokymosi pasiekimų, įgytų įvairiose aplinkose, vertinimo bei pripažinimo mechanizmas. (Andriekienė ir kt. 2007). Andragoginės studijos (2012) pateikia suaugusiųjų švietimo sistemos modelį (žr. 1 pav.), kuris parodo, koks platus yra andragogo veiklos laukas.

3 138 1 pav. Suaugusiųjų švietimo sistemos modelis ( Andragogines studijos, 2012: 23) Atsižvelgiant į Lietuvoje atliktus andragogo profesinės veiklos tyrimus (Andriekienė, Anužienė 2006; Mačianskienė ir kt. 2004; Juozaitis 2008; Jatkauskienė, Jatkauskas 2010 ir kt.), galima teigti, kad andragogo veikla pasižymi vaidmenų įvairove (andragogas gali būti lektorius, organizatorius (vadybininkas), konsultantas, tutorius, mentorius ir kt.). Ryškėja andragogų veiklos sritys, kurias šiandien galima įvardinti tik iš dalies: konceptualizavimo, realizavimo, pagalbos, paramos suaugusiam besimokančiajam, vadybos, vertinimo, refleksijos ir kt. (Andriekienė ir kt. 2009). Jas aptariant, buvo atsižvelgta į suaugusiųjų mokymosi metodų pokyčius, išaugusią suaugusiųjų švietimo paslaugų pasiūlą ir paklausą bei naują mokymosi aplinką, poreikį sujungti formalųjį, neformalųjį ir savaiminį mokymąsi, orientavimo, konsultavimo reikmes. Akivaizdu, kad andragogo profesionalumas gali reikštis tik tam tikrose srityse. Profesionalizacija procesas, vykstantis dviem lygmenimis, kurie tarpusavyje glaudžiai susiję. Tai profesinių, mokslo žinių, sukuriančių kompetentingos veiklos teorinį ir empirinį pagrindą, kaupimas bei visuomeninis profesijos ir jos specifinių kvalifikacijų ir kompetencijų pripažinimas. (Siebert 2007). Profesionalizaciją galima aiškinti kaip specifinių mokslo žinių kaupimą, kompetencijų, reikalingų profesinei veiklai, įgijimą ir tobulinimą. Veiklos profesionalizacija tai naujų ar dar iki galo nepatenkintų socialinio naudingumo poreikių identifikavimas, aprašymas, profesinės veiklos konstravimas ir valdymas (Perrenoud 2005). Gilintis į andragogų veiklos profesionalizaciją verta jau vien dėl ryškių suaugusiųjų švietimo srities pokyčių: pereinama nuo andragogų teikiamų paslaugų pasiūlos prie paslaugų paklausos logikos; suaugusiųjų švietimo veikėjai (besimokantieji) pageidauja būti aktyvūs pokyčių dalyviai, t. y. pereinama prie veiklos, grįstos rezultatais ir logika. Savaime suprantama, kad tokiu atveju iškyla andragogo veiklos profesionalumo klausimas, reikalaujantis jo profesinės veiklos aprašymo, kūrimo ir valdymo. Svarbu tikslinti kompetetingo profesionalo reikšmę. Le Boterfo (2007) nuomone, kompetentingas profesionalas tai toks darbuotojas, kuris: laiku imasi rezultatyvios iniciatyvos sudėtingose, kompleksinėse, neapibrėžtose ar netikėtose veiklos situacijose; išsiskiria iš kitų savo intelektiniais gebėjimais valdyti minėtas situacijas; nepraleidžia nė vienos, net mažiausios smulkmenos ar prašymo, kurių pageidauja užsakovas (klientas) ar pati veiklos situacija; demonstruoja rezultatyvią profesinę veiklą derindamas įvairius turimus savus šaltinius skirtingame veiklos kontekste; bendradarbiauja su kitais asmenimis (ypač tada, kai to reikalauja profesinės veiklos

4 139 situacijos įvaldymas); visada analizuoja savo patirtį ir iš jos mokosi; veikia atitinkamai pagal numatytus profesinės etikos reikalavimus. Šie išskirti kompetentingo profesionalo bruožai skiria jį nuo mėgėjo ar tik pradėjusio savo profesinę veiklą asmens. Profesionalizacija yra kompleksinis reiškinys, todėl ji ryški ten, kur žmonės linkę kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, reguliariai atnaujinti žinias ir įgūdžius, reikalingus darbui ir sėkmingai integracijai į darbo rinką, adaptuotis prie naujų technologijų, veiklos organizavimo metodų, įvertinti turimas kompetencijas, jas valdyti ir kt. IKT svarba andragogų profesionalizacijos procese Siekiant patenkinti besimokančiųjų andragogų poreikius, suaugusiųjų švietimas tam gali sudaryti tinkamas sąlygas. Pastaraisiais metais atlikta nemažai tyrimų, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, kaip suaugusieji vertina suaugusiųjų švietimo kaitą, kokie yra jų poreikiai, su kokiomis mokymui(si) trukdančiomis kliūtimis jie susiduria (Tamošiūnas ir kt. 2004; Teresevičienė ir kt. 2007). Šių tyrimų rezultatų analizė parodė, kad į suaugusiųjų mokymą(si) įsitraukia vis daugiau suaugusiųjų, tačiau ši sritis turi ir nemažai spręstinų uždavinių. Tarp tobulintinų suaugusiųjų švietimo sistemos aspektų minimas programų lankstumas, dėstytojų kompetentingumas ir šiuolaikinių metodų taikymas. Tersevičienės ir kt. (2007) atliktos apklausos metu andragogai nurodė, kad didaktinė kompetencija yra vienas iš svarbiausių aspektų jų darbe. Iš profesinių andragogo gebėjimų svarbiausiu įvardytas tinkamų mokymo metodų taikymas. Beveik 20 proc. tyrimo dalyvių andragogų nurodė, kad jiems tiesioginiame darbe trūksta technologijų naudojimo žinių ir įgūdžių. Jucevičienė (2007) teigia, kad mokymasis mokytis tampa vis svarbesnis ir tam yra reikalingas savo mokymosi būdo žinojimas bei atvirumas naujosioms technologijoms, padedančioms mokytis. Kalbant apie atvirumą naujosioms technologijoms, pastebima, kad kompiuterinių technologijų diegimas ir naudojimas skatina individualizmą, kuris siejamas su savarankiškumu, būdingu šiuolaikinei mokymosi sistemai. Petkūnas (2007), nagrinėdamas informacinių komunikacinių technologijų įtaką edukacinei paradigmai, išskyrė du požiūrius edukacinį ir technologinį. Technologinio požiūrio atstovai IKT įvardija tik kaip pagalbą tradicinei pedagogikai paįvairinti. Kita vertus, edukacinio požiūrio šalininkai IKT sieja su paties mokymo ir mokymosi kaita. Pastebima bendra situacija tiek Lietuvoje, tiek Europoje: kintanti sociokultūrinė aplinka, sparti technologijų raida, lemianti tai, kad andragogo profesinėje veikloje IKT atlieka svarbų vaidmenį. Andragogo veikla iš nacionalinio lygmens perkeliama į tarptautinį lygmenį. Kaip teigia Pawlowski (2008), būdingiausi šie galimi internacionalizavimo scenarijai: 1. Internacionalizavimas ir turinio adaptacija, kai studijų turinys parengiamas ir adaptuojamas skirtingose šalyse. 2. Bendradarbiavimo plėtra, kai mokymo paslaugos ar produktai kuriami bendrai skirtingose šalyse. 3. Judumas, kai besimokantieji dirba ir mokosi skirtingose vietose. Norint realizuoti šiuos scenarijus IKT, taip pat būtinos priemonės, nes šiuolaikiniame pasaulyje andragogų veiklos geografiškai dažniausiai neapsiriboja viena šalimi. Grundtving programos teikiamos galimybės andragogams tobulėti Grundtvig programa buvo įsteigta 2000 metais, o nuo 2006 metų ji yra sudedamoji Mokymosi visą gyvenimą programos dalis. Grundtvig programa išsiskiria tuo, kad yra nukreipta į veiklą suaugusiųjų mokymosi srityje, andragogų tobulėjimą, teikia ypatingą reikšmę neformaliajam bei savaiminiam mokymuisi. Grundtvig programos dėmesio centre suaugusiųjų ir alternatyviojo švietimo dalyvių mokymo(si) poreikiai ir institucijos bei organizacijos, teikiančios šias

5 140 paslaugas (EK, 2009). Kaip ir visa Mokymosi visą gyvenimą programa, Grundtvig programa skirta įvairiems mokymosi veiklos dalyviams, tačiau apsiriboja veikiančiaisiais suaugusiųjų švietimo srityje. Grundtvig programos tikslai naujoviškos suaugusiųjų švietimo praktikos, ugdymo turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos, pagrįstos IKT, plėtojimas. Suaugusiųjų švietėjai, naudodamiesi programos Grundtvig remiamomis veiklomis, gali tobulinti savo profesinius gebėjimus konferencijose, seminaruose ir kursuose. Tyrimo eiga ir dalyviai Siekiant išryškinti IKT naudojimo ir mokymų apie IKT naudojimą suaugusiųjų švietime, tyrime įvertinamas Grundtvig profesinio tobulinimosi kursų poveikis ir poreikis. Ekspertų komanda empiriškai tyrė Grundtvig programos veiklos efektyvumą. Tyrimui vadovavo West of Scotland Colleges Partnership (WoSCoP 2009). Šio straipsnio autorės tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavo tyrimo veikloje, prisidėjo analizuojant ir apibendrinant gautus duomenis. Kiekybinio tyrimo duomenų rinkimo metodas elektroninė apklausa virtualioje aplinkoje. Toks metodas, remiantis tyrimo rezultatais, leidžia daryti išvadas apie visumą. Tai yra ekonomiškas ir greitas duomenų rinkimo būdas siekiant tirti tarptautinę (31 šalies) populiaciją ir efektyviai vertinti Grundtvig programos dalyvių ir rengėjų požiūrį. Duomenys analizuojami taikant statistinės analizės metodus, naudojantis SPSS programa. Rezultatų analizei naudojama aprašomoji statistika (procentinis pasiskirstymas, vidurkiai). Tyrimo priemonės. Tyrimui atlikti naudojami klausimynai, skirti Grundtvig programos profesinio tobulinimo veiklų dalyviams ir rengėjams, buvo paruošti WoSCoP vadovaujamos tarptautinės 12 ekspertų komandos kaip viena iš projekto Analysis and exploitation of the results of two Grundtvig measures (Lot 2: / ) veiklų. Šiame straipsnyje pateikiama tik nedidelė tyrimo rezultatų dalis; straipsnyje nesiekiama lyginti šalių, pateikiami tik apibendrinti tyrimo rezultatai. Tyrimo eiga. Parengti klausimynai buvo pateikti elektronine forma. Duomenys buvo renkami tarpininkaujant Grundtvig profesinio tobulinimo veiklų teikėjams ir Nacionalinėms agentūroms; elektroninio klausimyno nuoroda buvo siunčiama ir tyrimo dalyviams. Prižiūrint WoSCoP komandai, elektroninės apklausos buvo vykdomos (nuorodos buvo aktyvios) 8 savaites. Tyrimo imtis. Vienos tyrimo dalies dalyviai Grundtvig programos kursų, seminarų, konferencijų organizatoriai ir rengėjai. Klausimynus užpildė 271 rengėjai iš 29 šalių. Antrosios apklausos tiriamieji andragogai, vykę tobulintis į užsienį m. Grundtvig programos finansuojamuose kursuose, konferencijose ir seminaruose, kurių trukmė nuo 5 dienų iki 6 savaičių. Dauguma tyrimo dalyvių (69 proc.) yra moterys. Grundtvig mokymo veikloje daugiausia dalyvavo metų amžiaus, įgiję aukštąjį išsilavinimą (magistro laipsnį turi 54 proc. tiriamųjų, 21 proc. bakalaurai, 11 proc. mokslų daktarai) tiriamieji. Per beveik 10 metų daugiausia Grundtvig mobilumo programoje dalyvavo senosios ES narės (Vokietija ir Italija), tačiau nemažą aktyvumą keliant kvalifikaciją tyrime demonstruoja ir Lietuvos atstovai. Andragogų tobulėjimo renginių pasiūla Grundtving programoje Analizuojant tarptautinę andragogikos veiklą, neįmanoma jos įsivaizduoti be tiesioginio IKT naudojimo. Jau pats apklausos organizavimas, kurio metu tyrimo dalyviai pildė internetinius klausimynus (nuorodas ar priminimus gavo elektoriniu paštu) rodo, kad IKT naudojimas yra viena iš andragogų sudedamųjų profesinės veiklos elementų. Didelis ES Grundtvig programos pasiekimas bendros įvairių teikiamų paslaugų (mokymų,

6 141 seminarų, kursų) bazės sukūrimas metais šioje bazėje buvo pateikta 2565 priemonės, prieinamos 29 Europos šalims. Daugiausia veiklos bazėje registravosi Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Italija (iš viso 1198 veiklos, t. y. 46,7 proc.). Įdomu, kad vertinant siūlomų veiklų skaičių ir suaugusiųjų švietimo tradicijų gilumą nėra tiesioginės priklausomybės, pvz.: Malta yra ketvirtoji pagal teikiamas veiklas, nors Skandinavijos šalys turi daug gilesnes suaugusiųjų švietimo ir mokymo tradicijas. Sukurta įvairių Grundtvig veiklų baze gali naudotis visų šalių andragogai ir tai suteikia plačias galimybes tarptautinei veiklai. Analizuojant teikiamų kursų tematiką, išlieka svarbus IKT taikymas suaugusiųjų veiklose. 2 paveiksle pateikiamas dažniausiai vykdomų kursų tematikos skaičius. Aktualiausia ir dažniausiai siūloma veiklų tematika: kalbų mokymas, didaktika, tarpkultūrinis, europinis švietimas, kokybės vertinimas. Įdomu tai, kad ir IKT taikymo mokymai yra priskiriami prie dažnai teikiamų paslaugų. 2 pav. Pagrindinės siūlomos teminės grupės ir veiklų skaičius Svarbu paminėti, kad iš visų 2565 veiklų 281-ą (11 proc.) yra parengusios tarptautinės komandos (rengėjai iš mažiausiai dviejų skirtingų šalių). Tokiam bendradarbiavimui buvo taikytos įvairios IKT: susirašinėjimas, tiesiogiai garso ir vaizdo pokalbiai. Iš visų Grundtvig finansuojamų veiklų populiariausi yra andragogų profesinio tobulinimosi kursai. Kaip teigia kursų rengėjai ir teikėjai, IKT naudojimo mokymo procese mokymai visuomet yra pirmajame aktualiausių temų dešimtuke (žr. 3 pav.):

7 142 3 pav. Profesinio tobulinimo kursų teminiai laukai (proc.) Įvairių Grundtvig veiklų organizatoriai tyrimo metu nurodė, kad IKT yra vienas iš svarbiausių veiksnių suaugusiųjų mokyme, tačiau tarptautiniu lygmeniu šiuo metu jam nėra skiriama daug dėmesio. Labiau pabrėžiamas europinių dimensijų pateikimas, tarptautinis bendradarbiavimas, o IKT taikymas suvokiamas kaip savaime suprantamas veiksnys. Šį aspektą aiškiai iliustruoja kursų organizatoriams pateikta užduotis: iš 32 Europos politikos prioritetų sąrašo nurodyti iki dešimties sričių, į kurias orientuotos siūlomos veiklos. Apibendrinus pateiktus prioritetus procentais, matyti, kad aukščiausio vertinimo sulaukė tarpkultūrinė kompetencija (9,3 proc.), kūrybiškumas suaugusiųjų švietime (7,9 proc.), LLL strategija (7,3 proc. ), o IKT naudojimas suaugusiųjų švietime užima tik 13 vietą (2,9 proc.). Nors trisdešimt dviejų prioritetų sąraše tai nėra aukšta pozicija, IKT taikymas vis dėlto yra būtinas andragogų darbe. Vertindami siūlytų / siūlomų kursų sėkmę, teikėjai sėkmingiausiais įvardijo kalbų mokymo, komunikacinių gebėjimų ugdymo, tarpkultūrinio švietimo, IKT, projektų rengimo kursus, mokymus ir seminarus. IKT paklausa tęstiniame profesiniame andragogų mokyme(si) Andragogai, dalyvavę tyrime, IKT nuotolinio mokymo kursus rinkosi aktyviau ir manė, kad jie bus naudingi jų tiesioginei veiklai (žr. 4 pav.). Apklausa rodo, kad mokymų apie naujų technologijų taikymą kasdieniame andragogo darbe reikia ir jie yra pakankamai populiarūs.

8 143 4 pav. Teminiai laukai Grundtvig kursuose (proc.) Patys andragogai mano, kad tobulinti IKT taikymo gebėjimą tiesioginėje veikloje yra svarbu. Tai rodo ir kiti andragogų veiklą analizuojantys tyrimai (Tamošiūnas ir kt. 2004; Teresevičienė ir kt. 2007). Į klausimą Kokių kursų pageidautumėte ateityje? atsakymas, kad tai IKT naudojimo gebėjimų tobulinimas, užima septintąją pageidautų teminių sričių vietą (žr. 5 pav.). 5 pav. Perspektyvios domėjimosi sritys

9 144 Įdomu tai, kad Grundtvig veiklų organizatoriai laiko IKT taikymo mokymus mažiau svarbiais, jiems suteikia žemesnį prioritetą. Patys andragogai seka naujoves ir norėtų gebėti jas taikyti savo profesinėje veikloje. Prašant andragogų įvertinti, ar patobulino savo IKT gebėjimus pasibaigus Grundtvig profesinio tobulinimosi kursams ar seminarams, teigiamai atsakė daugiau kaip 70 proc. tyrimo dalyvių. Tyrimai atskleidė, kad IKT naudojimas būtinas andragogo profesinei veiklai, todėl iki šiol išlieka poreikis tobulinti šiuos gebėjimus. IŠVADOS 1. Kadangi profesionalizacija yra kompleksinis reiškinys, ji akivaizdi ten, kur žmonės linkę kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, reguliariai atnaujinti žinias ir įgūdžius, reikalingus darbo veiklai ir sėkmingai integracijai į darbo rinką, adaptuotis prie naujos technikos ir technologijų, prie veiklos organizavimo metodų, įvertinti turimas kompetencijas, jas valdyti ir pan. Šiandien išskiriamos andragogo veiklos sritys konceptualizavimas, realizavimas, pagalba, parama suaugusiam besimokančiajam, vadyba, vertinimas, refleksijos ir kt. neišsiverčia be IKT naudojimo. 2. IKT naudojimas svarbus andragogo veiklai. Analizuojant IKT įtaką edukacinei paradigmai, išskiriami du požiūriai edukacinis ir technologinis. Technologinio požiūrio atstovai IKT įvardija tik kaip pagalbą ir tradicinės pedagogikos paįvairinimą. Kita vertus, edukacinio požiūrio šalininkai IKT sieja su paties mokymo ir mokymosi kaita. Abu požiūriai patvirtina IKT svarbą suaugusiųjų mokymui. 3. Viena iš ES Mokymosi visą gyvenimą paprogramių Grundtvig programa išsiskiria tuo, kad yra nukreipta į veiklą suaugusiųjų mokymosi srityje, andragogų tobulėjimą, teikia ypatingą reikšmę neformaliajam bei savaiminiam mokymuisi. Grundtvig programos tikslas suaugusiųjų švietimo naujoviškų praktikų, naujoviško ugdymo turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos, pagrįstos IKT, plėtojimas. 4. Įvairių Grundtvig veiklų organizatoriai nurodė, kad IKT yra vienas iš svarbiausių veiksnių suaugusiųjų mokyme, tačiau tarptautiniu lygmeniu šiuo metu jam neskiriama daug dėmesio. Labiau pabrėžiami kiti prioritetai, o IKT taikymas jau suvokiamas kaip savaime suprantamas veiksnys. Andragogai, dalyvavę įvairiose Grundtvig veiklose, siekia tobulinti savo gebėjimus, jaučiasi patobulėję ir ateityje taip pat norėtų, kad būtų veiklų, skirtų tobulinti informacinio raštingumo kompetencijoms. Literatūra 1. A Memorandum on Lifelong Learning/Comissions staff/working paper. Brussels. Internetinis adresas: 2. Andragoginės studijos (2012) Vilnius: Ugdymo plėtotės centras. 3. Andriekienė R. M., Anužienė B. (2006) Andragoginiai kompetencijų tobulinimo aspektai tęstiniame profesiniame mokyme. Monografija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 4. Andriekienė R. M., Anužienė B., Jatkauskas E. (2007) Andragogo analitiko (tyrėjo) kompetentingumo modelis. Mokytojų ugdymas, Nr. 9. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla Andriekienė R. M., Jatkauskienė B., Jatkauskas E. (2009) Andragogo veiklos ypatumai slaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo aspektu. Sveikatos mokslai, 2 (19). Vilnius. 6. Jatkauskienė B., Jatkauskas E. (2010) Andragogų profesionalizacija veiklos daugiafunkcionalumo aspektu. Mokytojų ugdymas, 14 (1). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla

10 Jucevičienė P. (2007) Besimokantis miestas. Monografija. Kaunas: Technologija. 8. Juozaitis A. (2008) Suaugusiųjų mokytojų profesionalizacija tobulinant andragoginę veiklą. Daktaro disertacija. VDU. 9. Juozaitis A. M. (2008) Andragogų praktikų neformaliojo mokymosi modelis. Monografija. Vilnius. 10. Juozaitis A. M., Juozaitienė R. (2003) Andragogas praktikas. Savarankiško mokymosi gidas. Vilnius: InterSe. 11. Le Boterf G. (2007) Professionnaliser. Le modèle de la navigation professionnelle. Paris: Eyrolles. 12. Mačianskienė N., Gedvilienė G., Linkaitytė G., Teresevičienė M. (2004) Suaugusiųjų mokymasis. Mentoriavimas. Kaunas: VDU leidykla. 13. Pawlowski M. (2008) Globalaus mokymosi kokybė. Aukštojo mokslo kokybė, Perrenoud Ph. (2005) Peut-on réformer le système scolaire? Biron D., Cividini M. et Desbiens J.-F. (Eds.) La profession enseignante au temps des réformes. Sherbrooke: Editions du CRP Petkūnas V. (2007) The Cange of Educational Paradigm under the Influence of ICT Implementation: Reseach on Students Attitudes. Socialiniai mokslai, 3 (57) Siebert H. (2007) Teorijos ir praktikos sąveika. Vilnius: Kronta. 17. Suaugusiųjų mokymasis: mokytis niekada nevėlu. Komisijos komunikatas (2006). Brussells: ECC. 18. Tamošiūnas T., Linkaitytė G. ir kt. (2004) Suaugusiųjų mokymosi galimybių plėtra mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimo kontekste. Internetinis adresas: Tamošiūnas T., Šutinienė I., Filipavičienė D., Guseva O. (2005) Neformaliojo suaugusiųjų švietimo būklė ir gyventojų bei darbdavių požiūris į neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Internetinis adresas: (žiūrėta ). 20. Targamadzė A., Petrauskienė R. (2008) Nuotolinių studijų kokybė technologijų kaitos sąlygomis. Aukštojo mokslo kokybė, 5. Kaunas: VDU. 21. Teresevičienė M., Gedvilienė G., Zuzevičiūtė V. (2006) Andragogika. Kaunas: VDU. 22. Teresevičienė M., Zuzevičiūtė V., Kuncaitis R., Rutkienė A. (2006) Suaugusiųjų mokymasis Lietuvoje: aprėptis, poreikiai ir pasiūla. Internetinis adresas: Teresevičienė M., Zuzevičiūtė V., Anužienė B. ir kt. (2007) Analitiko kompetencijų tobulinimas ir jų taikymas organizacijose žmonių išteklių potencialo plėtrai skatinti, ESF/2004/ / BPD-193/50PS Žemaitaitytė I. (2001) Neformalusis suaugusiųjų švietimas kaip besimokančios visuomenės veiksnys. Daktaro disertacija. Kaunas: VDU leidykla. 25. Žemaitaitytė I. (2007) Neformalusis suaugusiųjų švietimas: plėtros tendencijos dabartinėje Europoje. Vilnius: Mykolo Riomerio universiteto leidybos centras. SUMMARY Adult teachers (andragogues ) definition is not clear yet because adult teachers act not only in the field of teaching/learning but also in the fields of research, politics etc. Professionalization is a purposeful, continuous and systematic process. There are important to integrate various forms (models) in professional development in order to meet requirements for continuity and systematization. ICT are very important in professionalization process for adult teachers. Results of research show abilities of ICT usage are more important for adult learners neither organizers of Grundtvig activities. Positive evaluation of Grundtvig activities in ICT learning was mentioned in more than 70% of participants.

11 146 Keywords: professionalization, ICT, Adult education ĮTEIKTA 2012 m. lapkričio mėn. Prof. habil. dr. Margarita Teresevičienė Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos katedros profesorė Edukologijos katedros vedėja Mokslinių interesų sritys: Suaugusiųjų mokymasis ir e- mokymosi technologijos, mokymosi visą gyvenimą tyrimai, mokymasis grupėse, neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimas. Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g LT Kaunas, Lietuva Doc. dr. Aušra Rutkienė Socialinių mokslų daktarė Edukologijos katedros docentė Mokslinių interesų sritys: Socialinių mokslų tyrimo metodai, kiekybinių tyrimo duomenų apdorojimo metodai, nuotolinis mokymas. Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g LT Kaunas, Lietuva Lietuvių kalbos redaktorė Ingrida Balčiūnienė